PACIENTŲ ŽINIOS APIE BURNOS ERTMĖS BŪKLĖS ĮTAKĄ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOMS BEI ATLIEKAMOMS KARDIOLOGINĖMS INTERVENCIJOMS

(1)

Iveta Semaškienė

V kursas, 7 grupė

PACIENTŲ ŽINIOS APIE BURNOS ERTMĖS BŪKLĖS

ĮTAKĄ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOMS BEI

ATLIEKAMOMS KARDIOLOGINĖMS INTERVENCIJOMS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas prof. dr. Gediminas Žekonis

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

PACIENTŲ ŽINIOS APIE BURNOS ERTMĖS BŪKLĖS ĮTAKĄ ŠIRDIES IR

KRAUJAGYSLIŲ LIGOMS BEI ATLIEKAMOMS KARDIOLOGINĖMS INTERVENCIJOMS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ……….. Darbo vadovas ………... (parašas) (parašas)

Iveta Semaškienė, V kursas, 7 grupė ……….. (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) 20…m. ……… 20…m. ……….. (mėnuo, diena) (mėnuo,diena)

(3)

KLINIKINIO-EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data: ...

Eil .N r.

BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas,

tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0

8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0

11 Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0

12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,

(4)

kriterijai?

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga

ir pan.)? _0,4 _0,2 ₀

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16

Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis

su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar

atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

(5)

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 32 Praktinės rekomendaci jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo

-0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert.

)

40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

42

Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos

komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo

-0,5 balo

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai

(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

(6)

(7)

7

TURINYS

SANTRAUKA ... 8 SUMMARY ... 9 SANTRUMPOS ... 10 ĮVADAS ... 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1. Burnos ertmės įtaka bendrai organizmo sveikatai ir ryšys su kardiologinėmis ligomis ... 12

1.1.1. Periodonto ligos ... 12

1.1.2. Endodontinės kilmės ligos ... 13

1.1.3. Dantų netekimas ... 13

1.1.4. Burnos ertmės higienos reikšmė kardiologiniams pacientams ... 14

1.2. Burnos ertmės sanacija prieš kardiologines intervencijas ... 15

1.3. Kardiologinių pacientų žinios apie burnos ertmės reikšmę ... 15

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 17

2.1. Tyrimo kontingentas ... 17

2.2. Anketinė apklausa ... 19

2.3. Statistiniai duomenų analizės metodai ... 19

3. REZULTATAI ... 20

3.1. Tiriamųjų žinios apie burnos ertmės ir dantų ligų įtaką kardiologinėms ligoms bei jų eigai 20 3.2. Kardiologinių pacientų burnos ertmės priežiūra ir įgūdžių vertinimas ... 23

3.3. Sąsajos tarp kardiologinių pacientų burnos ertmės būklės ir jas lemiančių veiksnių ... 27

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28

IŠVADOS ... 31

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 32

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 33

(8)

8

PACIENTŲ ŽINIOS APIE BURNOS ERTMĖS BŪKLĖS ĮTAKĄ ŠIRDIES IR

KRAUJAGYSLIŲ LIGOMS BEI ATLIEKAMOMS KARDIOLOGINĖMS

INTERVENCIJOMS

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Naujausioje literatūroje nagrinėjami ryšiai tarp įvairių burnos ertmės būklių ir kitų sisteminių susirgimų. Daugelyje tyrimų teigiama, kad prasta burnos ertmės priežiūra yra susijusi su padidėjusia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL). Darbo tikslas buvo nustatyti pacientų informuotumą apie burnos ertmės būklės įtaką kardiologinėms ligoms.

Medžiaga ir metodai. Kontingentą sudarė 300 tiriamųjų, kuriems buvo atliekamos kardiologinės intervencijos. Tyrimo metu vertintos tiriamųjų žinios apie burnos ertmės būklės įtaką atliekamoms kardiologinėms intervencijoms.

Rezultatai. Apie burnos ertmės būklės įvertinimą atliekamą prieš kardiologines intervencijas nežinojo 81,67 proc. tiriamųjų. Nustatyta, jog 46,67 proc. tiriamųjų turi mažiau nei 16 nuosavų dantų, o 42,67 proc. tiriamųjų dantis valo tik kartą per savaitę, o burnos higieną atliko rečiau nei kartą per metus.

Išvados. 1. Dauguma tiriamųjų nurodė, manantys, kad gera burnos ertmės būklė turi įtakos bendrai organizmo sveikatai ir nežinojo, apie jos įvertinimą atliekamą prieš kardiologines intervencijas. 2. Dauguma ŠKL pacientų nesilankė pas odontologą prieš kardiologinę intervenciją, o daugumai apsilankiusiųjų gydytojas odontologas rekomendavo burnos ertmės gydymą. Tiek kardiologai, tiek šeimos gydytojai skyrė panašų kiekį konsultacijų pas odontologą. 3. Prieš kardiologines intervencijas atliekamo burnos būklės įvertinimo metu, dažniausiai atliekamas dantų šalinimas bei gydomi ėduonies pažeisti dantys. 4. Kardiologinių pacientųburnos higienos įpročiai statistiškai reikšmingai (p<0,05) siejasi su dantų skaičiumi, profesionali higiena su dantenų kraujavimu, o tiriamųjų išsilavinimas su jų žiniomis apie burnos būklės įtaką organizmo sveikatai.

Raktiniai žodžiai: kardiologiniai pacientai, burnos ertmės sveikata, sveikatos raštingumas, širdies ir kraujagyslių ligos

(9)

9

PATIENTS’ KNOWLEDGE ABOUT THE INFLUENCE OF THE MOUTH

CAVITY’S CONDITION TO THE HEART AND BLOOD VESSELS

DESEASES AND TO PERFORMED CARDIOLOGY INTERVENTIONS

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work. The most recent literature explores the relationship between oral health and other systemic diseases. Numerous studies have proved that poor oral hygiene is associated with an increased risk of developing cardiovascular diseases (CVD). The aim of this study was to identify patients' awareness of the impact of oral health on cardiovascular diseases.

Material and the methods. The contingent consisted of 300 subjects undergoing cardiological interventions. The study assessed the subjects' knowledge of the impact of oral health on the cardiological interventions being carrried out.

Results. 81.67 percent of subjects did not know about the oral clearance exam performed prior to the cardiological interventions. It was found that 46.67 percent of subjects had fewer than 16 natural teeth. 42.67 percent clean their teeth only once a week and undertake oral hygiening less often than once a year.

Conclusions. 1. Most subjects believe that good oral health affects the body's general health and did not know about the dental check up carried out prior to cardiological interventions. 2. The majority of CVD patients had not visited the dentist prior to cardiac intervention, and the dentist recommended oral treatment for the majority of patients. Cardiologists and family doctors referred their patients for a consultation with the dentist at similar rates. 3. The oral health assesment carried out prior to the cardiological intervention typically resulted in the removal of damaged teeth and treatment of teeth damaged tby caries. 4. Cardiac patients oral hygiene habits are correlated at a statistically significant level (p<0,05) to the number of teeth, professional hygiene related to bleeding gums, and educational attainment with their knowledge of how the state of their oral health impacts the health of their body.

(10)

10

SANTRUMPOS

AŠA - Amerikos širdies asociacija DAI - dantų apnašų indeksas IE – infekcinis endokarditas IL – interleukinas

PBH – profesionali burnos higiena PL - periodonto ligos

Proc. – procentai

ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos VP – viršūninis periodontitas

(11)

11

ĮVADAS

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra priskiriamos prie vienų iš dažniausiai mirtį sukeliančių priežasčių pasaulyje. Išsivysčiusiose šalyse mirštamumas dėl šių ligų siekia 50 proc., vyrų mirtingumas beveik du kartus didesnis nei moterų [1]. Lietuvoje mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų dvigubai didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Rinkūnienė ir kiti (2013) vertinę mirtingumo lygį Lietuvoje nustatė, jog šalyje mirtingumas dėl ŠKL lyginant su kitų Europos sąjungos šalių 2001-2010 metų duomenimis sumažėjo labiausiai, tačiau išliko aukštas [2].

Siekiant sumažinti mirtingumą dėl ŠKL, pasaulyje atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kuriuose gana didelis dėmesys buvo atkreipiamas į netradicinius rizikos veiksnius, kaip burnos ertmės infekcijos ir jų įtaka kardiologinėms ligoms [3, 4]. Moksliniuose straipsniuose pateikiami įrodymai, patvirtinantys hipotezę, kad egzistuoja ryšys tarp ŠKL ir burnos ertmės ligų [5]. Taip pat literatūroje nurodoma, kad burnos ertmės infekcijos, gali būti nepriklausomas rizikos veiksnys, sukeliantis ŠKL [4].

Siekiant nustatyti burnos ertmės būklės ir sisteminių ligų ryšius, pastaraisiais metais atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kuriais siekiama išsiaiškinti egzistuojantį ryšį tarp burnos ertmės infekcijų ir ŠKL [4]. Daugelyje tyrimų teigiama, kad prasta burnos ertmės higiena yra susijusi su padidėjusia rizika susirgti ŠKL. [5, 6]. Tinkama burnos ertmės priežiūra sumažintų ŠKL susirgimo riziką. Literatūroje rekomenduojama gerinti burnos ertmės sveikatą, kuri siejasi su pacientų gyvenimo kokybe ir sumažinauždegiminių veiksnių kiekį, galinčių lemti ŠKL vystymąsi [5]. Todėl šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kardiologinių pacientų sveikatos raštingumo lygį, higienos įpročius bei kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos ŠKL ligų eigai ar vystymuisi.

Tyrimo tikslas: Nustatyti pacientų informuotumą apie burnos ertmės būklės įtaką kardiologinėms ligoms.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti, kiek pacientų yra informuoti apie indikuotiną burnos ertmės sanaciją prieš atliekamas kardiologines intervencijas.

2. Nustatyti, kiek pacientų atlieka burnos sanaciją prieš kardiologines intervencijas.

3. Nustatyti, kokios burnos ertmės sanacijos procedūros dažniausiai yra atliekamos prieš kardiologines intervencijas.

4. Nustatyti, sąsajas tarp kardiologinių pacientų burnos higienos įgūdžių ir burnos ertmės būklės ir jas lemiančių veiksnių.

(12)

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Burnos ertmės įtaka bendrai organizmo sveikatai ir ryšys su kardiologinėmis ligomis

Dėl didelio paplitimo ir reikšmingo poveikio socialiniam žmonių gyvenimui, burnos ertmės ligos gali būti laikomos visuomenės sveikatos problema [7]. Atlikta nemažai epidemiologinių tyrimų, kurių metu buvo tiriamos asociacijas tarp burnos ertmės ligų ir sisteminių būklių, įtraukiant ŠKL, diabetą, pneumoniją, reumatoidinį artritą [4, 8].

Mokslinėje literatūroje atliekama daugiau tyrimų, kuriuose nagrinėjami ryšiai tarp įvairių burnos ertmės būklių ir kitų sisteminių susirgimų. Tiriami ryšiai tarp dantų netekimo, kserostomijos, dantų karieso, viršūninio periodontito (VP) ir sisteminių susirgimų, tokių kaip kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, aspiracinė pneumonija, priešlaikinis gimdymas [9]. Song ir kiti (2013) teigė, jog burnos ertmės ir sisteminės būklės siejasi tarpusavyje. Straipsnyje autoriai išskyrė ryšį tarp periodonto ligos, ŠKL ir cukrinio diabeto [10].

1.1.1. Periodonto ligos

Periodontitas, tai bakterijų sukelta lėtinė uždegiminė liga, kuri naikina apie dantį esančius jungiamuosius audinius ir kaulą. Periodontitas dažnai varijuoja nuo lengvos iki vidutinio sunkumo formos, kurio paplitimas tarp suaugusiųjų siekia 30-50proc., o esant sunkiai generalizuotai periodontito formai yra paveikiami 5-15proc. JAV suaugusiųjų [11]. Periodonto ligos (PL) ryšį su aterosklerozinėmis kraujagyslių ligomis nurodė Amerikos širdies asociacija (AŠA) (angl.American Heart Association AHA) [10]. Nustatyta, kad periodonto patogenai, esantys podanteninėse

apnašose, yra susiję su koronarinės širdies ligos atsiradimu. Interleukinas (IL) 6 yra priešuždegiminis citokinas, kuris ūmioje stadijoje stimuliuoja baltymų (C-reaktyvaus baltymo) gamybą, nulemia monocitų sukibimą ant endotelio ląstelių ir skatina trombocitų koaguliaciją. Todėl, IL-6 gali būti įtrauktas į periodontito ir išeminės širdies ligos patogenezę [7].

Demmer ir kiti (2006) vertino periodonto ligos įtaką ŠKL atsiradimui. Tyrimo rezultatuose buvo teigiama, kad aterosklerozės ir kraujagyslių ligos susijusios. Autoriai straipsnyje rekomendavo taikyti periodonto gydymą dėl aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos. Autorių gauti įrodymai patvirtina periodonto infekcijos, aterosklerozės ir kraujagyslių ligų ryšį. Rekomenduojamas periodonto gydymas dėl aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos dar nėra pagrįstas moksliniais tyrimais, tačiau turi būti rekomenduojamas remiantis jo nauda pacientų burnos sveikatai pripažįstant, kad pacientai nėra sveiki be geros burnos ertmės sveikatos [12].

(13)

13 bei veiksnius turinčius įtakos ŠKL pasireiškimui. Autoriai teigė, jog svarbiausi rizikos veiksniai yra amžius ir rūkymas [13, 14]. Galimi bendri mechanizmai, sukeliantys periodontitą ir širdies ir kraujagyslių ligas, įskaitant uždegimą, taip pat tiesioginę bakterijų ir kraujagyslių sąveiką. Autoriai straipsnyje iškėlė hipotezę, jog periodontitą galima vadinti atskiru nepriklausomu rizikos veiksniu sukeliančiu širdies ir kraujagyslių ligas [11, 13, 15]. Jei bus įrodytas reikšmingas ryšys tarp periodontito ir ŠKL, periodontito gydymas reikšmingai pakeis visuomenės sveikatos gydymo gaires[11].

Rasouli - Ghahroudi ir kiti (2016) teigė, kad periodonto infekcija gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką apie 15-19 proc., o dauguma vaistų, naudojamų gydyti ŠKL gali sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių burnos ertmėje ir pabloginti šių pacientų burnos ertmės sveikatą [7].

1.1.2. Endodontinės kilmės ligos

Nors tyrimuose plačiai aprašomi ryšiai tarp burnos ertmės būklės ir sisteminių ligų, tačiau dar atlikta nedaug tyrimų, kurių metu būtų tirtas ryšys tarp viršutinio periodonto ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligų [9, 16]. VP yra endodontinės kilmės uždegiminis procesas, įprastai išsivystantis šalia danties šaknies viršūnės ar ant jos. Biologiškai ryšiai tarp VP ir ŠKL primena sąsajas egzistuojančias tarp PL ir ŠKL. VP ir periodonto ligoms būdinga panaši bakterinė mikroflora, gram-neigiami anaerobai ir destruktyvios uždegiminės reakcijos. Bakterijos ir uždegimas taip pat yra susiję su trombocitų agregacija, ateroskleroze ir ŠKL ligų progresavimu. Manoma, kad asmenys, sergantys VP, 5,3 karto yra labiau linkę sirgti ŠKL lyginant su asmenimis, kurie neserga VP [9].

1.1.3. Dantų netekimas

Adentija turi žalingą poveikį burnos ertmės ir bendrai organizmo sveikatai. Asmenys neturintys dantų yra didesnės rizikos grupėje, susirgti sisteminėmis ligomis, taip pat jiems būdingi didesni mirtingumo rodikliai [17]. Remiantis keliais tyrimais, dantų netekimas gali paveikti bendrą organizmo sveikatą: mažiau suvartojama vaisių ir daržovių, ląstelienos, padidėja cholesterolio ir sočiųjų riebalų rūgščių, taip pat gali padidėti rizika susirgti ŠKL, išsivystyti virškinamojo trakto sutrikimai. Padidėja rizika susirgti nuo insulino nepriklausomu cukriniu diabetu, hipertenzija, širdies nepakankamumu, išemine širdies liga, insultu, aortos vožtuvo skleroze. Netekus dantų neigiamai paveikiamas maitinimasis, todėl būtina taikyti visas priemones siekiant išsaugoti dantis [17]. Nustatytas ryšys tarp adentijos ir padidėjusios rizikos susirgti koronarine širdies liga.

(14)

14 Reichert ir kiti (2015) teigė, kad sunki adentija gali būti visą gyvenimą trunkančių odontologinių infekcijų rodiklis [1]. Todėl svarbu, kad burnos sveikatos priežiūros specialistai tinkamai šviestų visus pacientus individualios ir profesionalios burnos higienos klausimais, siekiant užkirsti kelią dantų praradimui. Be to turėtų būti stengiamasi stiprinti burnos sveikatą ir gerinti dantų priežiūros įgūdžius [17].

1.1.4. Burnos ertmės higienos reikšmė kardiologiniams pacientams

Širdies ir kraujagyslių ligas sudaro įvairios širdies ir kraujagyslių būklės, apimant ūmų miokardo infarktą ir insultą. Viena iš pagrindinių šių ligų priežasčių yra aterosklerozė sukelianti didžiąją dalį ŠKL susirgimų, o odontologinės infekcijos gali būti svarbiu rizikos veiksniu ateroskleroziniams kraujagyslių pokyčiams [1, 18]. Reichert ir kiti (2015) teigė kad tarpdančių valymas dantų siūlu ir tarpdančių šepetėliais gali sumažinti riziką naujų širdies ir kraujagyslių reiškinių, tarp pacientų, sergančių išemine širdies liga. Hipotezė, kad tarpdančių valymas savaime sumažina naujų širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką, turėtų būti ištirta intervenciniais tyrimais [1].

Profesionali burnos higiena (PBH) yra naudinga, siekiant pagerinti burnos sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms. Trumpalaikė profesionali burnos priežiūra tarp senyvo amžiaus žmonių, gali padėti sutaupyti, ypač išsivysčiusiose šalyse, didėjant pagyvenusių žmonių gyventojų skaičiui. Bloga burnos sveikata padidina riziką susirgti sisteminėmis ligomis tarp senyvo amžiaus žmonių [19]. Morino ir kiti (2014) patvirtino PBH veiksmingumą. Autoriai teigia, kad intervencinėje grupėje žymiai pagerėjo dantų apnašų indeksas (DAI) ir Streptococcus procentinė dalis. Taip pat nustatyta, kad trumpalaikis PBH gali pagerinti burnos ertmės sveikatą [20].

Burnos higienos reikšmę kardiologiniams pacientams ir infekcijų vaidmenį širdies ligų etiopatogenezėje taip pat vertino Söder ir kiti (2014) autoriai teigia, kad ilgą laiką nepašalintas didelis kiekis dantų akmenų gali lemti priešlaikę mirtį nuo širdies infarkto. Reguliarus dantų akmenų pašalinimas yra svarbus, siekiant sumažinti bakteriemiją ir endotoksinų kiekį burnoje. Taip pat buvo teigiama, jog burnos higienos įpročiai daugumos asmenų yra nepakankami, kad būtų išvengta dantų akmenų formavimosi. Praktikoje, dantų akmenys negali būti pašalinti nuo dantų valant juos dantų šepetėliu ar valant tarpdančius dantų siūlu. Dantų paviršius nėra savaime apsivalantis, todėl, jei dantų apnašos nėra mechaniškai pašalinamos, formuojasi dantų akmenys ir reikalingas odontologas ar dantų higienistas, kurie atliktų PBH procedūrą ir pašalintų susikaupusius konkrementus, taip užkertat kelią sisteminės infekcijos atsiradimui [18].

(15)

15 1.2. Burnos ertmės sanacija prieš kardiologines intervencijas

Infekcinis endokarditas (IE) – tai infekcinė liga, pasireiškianti dėl bakteriemijos.

Staphylococcus aureus yra pagrindinis mikroorganizmas, kuris sukelia IE. Anksčiau IE buvo

siejamas su širdies ligomis, tačiau dabar yra manoma, kad pagrindinė jo atsiradimo priežastis yra sveikatos priežiūros procedūros. Buvo manoma, kad IE yra streptokokų sukelta liga širdies ligomis sergantiems pacientams. Šiuo metu literatūroje teigiama, kad IE sukelia stafilokokai, o liga pasireiškia tarp senyvo amžiaus žmonių, kurie turi intrakardinių prietaisų ir kenčia nuo daugelio negalavimų [21].

Smith ir kiti (2014) teigia, kad bakterijos į kraujotaką dažniausiai patenka per opas, esančias dantenose, kurios supa dantį. Nors dantų šalinimo procedūra greičiausiai gali sukelti bakteriemiją, tačiau dantų valymas šepetėliu gali pažeisti gerokai didesnį kraštinių dantenų paviršiaus plotą. Nepaisant to, kad bakteriemijos dažnis ir pobūdis skiriasi, kai šalinami dantys lyginant su valymu dantų šepetėliu, tačiau didelė tikimybė (23 proc.), kad IE, sukeliančią bakteriemiją lemia bakterijos patenkančios atliekant kasdienę burnos higieną. Kasdienis dantų valymas šepetėliu gali sukelti panašią riziką kaip ir dantų ekstrakcija [22].

Mokslinėje literatūroje, nurodoma, kad prieš atliekant invazines procedūras antibiotikų profilaktika praranda svarbų vaidmenį [23]. Per pastaruosius keletą metų įvyko pasikeitimai ir atsirado antibiotikų vartojimo ribojimai bei pasikeitė rekomendacijos, kada indikuotina antibiotikų profilaktika [23]. Taip pat AŠA siūlo atlikti antibiotikų profilaktiką prieš implantuojant širdies ir kraujagyslių elektroninius prietaisus. Tačiau siekiant užtikrinti tinkamą IE profilaktiką rekomenduojama atlikti tolimesnius epidemiologinius tyrimus [21].

1.3. Kardiologinių pacientų žinios apie burnos ertmės reikšmę

Sveikatos raštingumas yra mechanizmas, kuris padeda asmenims gauti ir panaudoti informaciją susijusią su sveikata, sprendžiant įvairius su gydymu susijusius klausimus. Tai kompleksinis, daugialypis ir besivystantis mechanizmas, apimantis socialinius, psichologinius, kultūrinius ir ekonominius veiksnius. Sveikatos raštingumas yra aprašomas 25 šalių moksliniuose šaltiniuose, kuriuose tyrimai nurodo, kad išsivysčiusiose šalyse nuo trečdalio iki pusės žmonių turi žemą sveikatos raštingumą [24]. Be to, sveikatos raštingumas apibūdina ir vertina individualius asmens poreikius ir svarbiausia apibūdina jo gebėjimą pasirūpinti savimi. Sveikatos neraštingumas turi įtakos širdies nepakankamumo išsivystymui. Taip pat, nustatyta, kad klaidos gydant vaistais dažniau pasitaiko tarp pacientų, kurių sveikatos raštingumas yra mažas ar jo nėra. Šiems asmenims būdingas didesnis sergamumas ir mirtingumas, jų finansinės išlaidos skirtos medikamentams yra

(16)

16 didesnės. Dažniausiai šioje rizikos grupėje patenka senyvi, neįgalūs, nedrausti, mažas pajamas gaunantys asmenys, kurių išsilavinimas yra mažesnis nei vidurinis, arba nebaigtas vidurinis [24].

Chirouze ir kiti (2012) nustatė, kad dauguma pacientų, kurie yra IE rizikos grupėje turi nepakankamai žinių apie širdies ligas bei infekcinį endokarditą ir nežino apie geros dantų higienos reikšmę šių ligų vystymuisi. Visų IE pacientų, kuriems protezuoti širdies vožtuvai ar buvo diagnozuotos širdies vožtuvų ligos, buvo klausiama apie jų žinias susijusias su širdies būklėmis, infekciniu endokarditu, dantų higienos įtaką ir bakterinio endokardito profilaktiką. Stucki ir kiti (2003) teigė, kad nepaisant visuomenės švietimo ir sunkių ligos pasekmių, pacientai sergantys širdies vožtuvų ligomis bei IE turi nepakankamą supratimą apie šias ligas. Iš sergančiųjų įgimta širdies liga 69 proc. tyrimo dalyvių galėjo įvardinti savo širdies būklę, iš jų tik 4 proc. teisingai apibrėžė endokardito sąvoką, o 40 proc. žinojo, kad prieš atliekamas odontologines procedūras indikuotina vartoti antibiotikus [21, 25].

Stengiantis nustatyti kardiologinių pacientų dantų bei burnos ertmės problemas labai svarbu kuo daugiau išsiaiškinti apie pacientų žinias, požiūrį bei elgseną. Smyth ir kiti (2007) nustatė, kad žmonės turintys daugiau žinių apie burnos sveikatą sugeba geriau ją prižiūrėti, todėl planuojant bei skatinant burnos ertmės sveikatinimo programas yra labai svarbu gauti tikslią informaciją apie burnos sveikatos būklę tarp įvairių gyventojų grupių, susipažinti ir įvertinti gyventojų žinias susijusias su burnos ertmės ir dantų sveikata [7]. Rekomenduojama sukurti kelis naujus mokymo metodus pacientams, kurie yra ŠKL rizikos grupėje, siekiant pagerinti šių pacientų žinias, padidinti pacientų motyvaciją, pagerinti pacientų požiūrį ir burnos ertmės priežiūros įgūdžius [7].

(17)

17

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Tyrimo kontingentas

Tyrime dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Kardiologijos klinikos pacientai. Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (protokolo Nr. BEC-OF-12) (3 priedas). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovas raštu patvirtino, jog tyrimui atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Kardiologijos skyriuje neprieštarauja. Tyrimas buvo atliekamas nuo 2016 spalio 10 d. iki 2017 sausio 31 d. Remiantis literatūra buvo sudaryta anketinė apklausa sergantiesiems kardiologinėmis ligomis.

Prieš pateikiant klausimus tiriamiesiems buvo duodama perskaityti asmens informavimo forma (1 priedas), kurioje pateikta informacija apie tyrimo temą, kokiu tikslu atliekamas šis tyrimas. Taip pat visiems asmenims, kurie dalyvavo tyrime buvo duodama pasirašyti asmens sutikimo forma (2 priedas). Pagrindiniai tiriamųjų atrankos kriterijai:

1. Pacientai, kuriems nustatyta, kad indikuotina atlikti vieną ar kelias kardiologines intervencijas.

2. Savanoriškas sutikimas dalyvauti tyrime.

Tyrimo kontingentą sudarė 300 širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių asmenų, kuriems buvo atliekamos kardiologinės intervencijos: 58,33 proc. (n=175) vyrų ir 41,67 proc. (n=125) moterų (1 pav.).

1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį (proc.).

Tiriamųjų kontingentą sudarė asmenys nuo 43 metų iki 83 metų.Tiriamųjų vyrų amžiaus vidurkis buvo 62,61 ±8,77metai, moterų amžiaus vidurkis buvo 66,12±9,19 (2 pav.).

58.33 41.67

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Vyrai Moterys

(18)

18 2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių (metais).

Iš visų tyrime dalyvavusių asmenų, daugiausiai tiriamųjų 69,33 proc. (n=208) nurodė gyvenantys mieste, 30,67 proc. (n=92) asmenų nurodė gyvenantys kaimo vietovėje (3 pav).

3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą (proc.)

Daugiausiai tyrime dalyvavusių asmenų – 43,67 (n=131) turėjo vidurinį išsilavinimą, 27,67 proc. (n=83) tiriamųjų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 26,00 proc. (n=78) asmenų nurodė turintys aukštesnįjį išsilavinimą. Mažiausiai tyrime dalyvavusių asmenų – 2,67 proc. (n=8) turėjo pradinį išsilavinimą (4 pav.).

4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (proc.)

66.12 62.61 0 10 20 30 40 50 60 70 80Amžius (metais) Vyrai Moterys 69.33 30.67 0% 20% 40% 60% 80% 100% Miestas Kaimas 2.67 43.67 26.00 27.67 0% 20% 40% 60% 80% 100% Pradinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis

(19)

19 2.2. Anketinė apklausa

Pacientų vertinimas buvo atliekamas pirmą dieną jiems atvykus į kardiologijos skyrių. Anketą sudarė klausimai, kurių tikslas buvo surinkti informaciją apie asmenų lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, burnos ertmės būklę, higienos įpročius bei žinias apie burnos ertmės ir kardiologinių ligų ryšį. Tyrimo metu naudotą anketą sudarė penkios dalys: bendra informacija, burnos ertmės būklės ir organizmo ryšys, endokardito profilaktika, burnos ertmės sanacija, burnos higiena. Klausimai susiję su bendra informacija, burnos higiena bei burnos ertmės būklės ir organizmo ryšiu buvo atrinkti iš Rasouli-Ghahroudi ir kitų tyrėjų [7] naudoto klausimyno. Tyrėjai klausimyną standartizavo atskirame tyrime, rezultatus publikavo, nustatė patikimumą, kuris siekė 0,82 pagal Cronbacho alfa rezultatą. Siekiant išsiaiškinti kardiologinių pacientų žinias apie infekcinio endokardito profilaktiką, buvo panaudoti klausimai iš Stucki ir kt. [25] tyrime naudoto klausimyno. Klausimai susiję su burnos ertmės sanacija, higienos įpročiais bei žiniomis apie burnos ertmės ir kardiologinių ligų ryšį buvo sukurti analizuojant literatūros šaltinius [5, 15, 27].

2.3. Statistiniai duomenų analizės metodai

Duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant SPSS 20 statistinį programų paketą. Skaičiuotos šios charakteristikos: imties vidurkis, vidurkio standartinė paklaida, santykiniai dažniai išreikšti procentais, statistinių hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo 0,05. Duomenys pateikti kaip aritmetinis vidurkis ± standartinis nuokrypis. Kokybiniai požymiai aprašyti santykiniais dažniais. Intervaliniams kintamiesiems požymių tarpusavio ryšių stiprumo nustatymui taikytas Pirsono koreliacijos koeficientas.

(20)

20

3. REZULTATAI

3.1. Tiriamųjų žinios apie burnos ertmės ir dantų ligų įtaką kardiologinėms ligoms bei jų eigai

Vertinant tyrimo metu gautus duomenis buvo nustatyta, jog daugiausiai 75,67 proc. (n=227) tiriamųjų buvo atliktas zondavimas, 13,67 proc. (n=41) tyriamųjų atliktas stentavimas. Abi procedūros tiek zondavimas ir stentavimas atliktas 5,67 proc. (n=17) asmenims. Širdies vožtuvų operacija buvo atlikta 2 proc. (n=6) tiriamųjų, tiek pat tiriamųjų buvo atlikta šuntavimo intervencija. Mažiausiai tyrime dalyvavo asmenų, kuriems buvo atlikta EKS implantacija – 0,67 proc. (n=2), širdies operacijair šuntavimas atlikti 0,33 proc. (n=1) asmenų (5 pav.).

5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atliktas intervencijas (proc.).

Dauguma tiriamųjų – 86,33 proc. (n= 259), anketoje nurodė, jog žino, kad burnos ertmės būklė turi įtakos kardiologinėms intervencijoms. Mažiausiai 3 proc. (n=9) tiriamųjų nurodė manantys, kad burnos ertmės būklė ir kardiologinės intervencijos neturi įtakos viena kitai, 10,67 proc. (n=32) tyrime dalyvavusių asmenų atsakė, jog nežino (6 pav.).

6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal žinias, ar burnos ertmės būklė turi įtakos kardiologinėms intervencijoms (proc.). 75.67 0.33 13.67 0.67 5.67 2.00 2.00 0% 20% 40% 60% 80% 100%

Zondavimas Širdies operacija ir šuntavimas

Stentavimas EKS

Zondavimas ir stentavimas Šuntavimas

Širdies vožtuvų operacija

86.33 3.00 10.67

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Taip, turi Ne, neturi Nežinau

(21)

21 Tačiau tik 59,33 proc. (n=178) apklausoje dalyvavusių asmenų nurodė, manantys, kad gera burnos ertmės būkė turi įtakos bendrai organizmo sveikatai. 40,67 proc. (n=122) tiriamųjų nurodė manantys, jog burnos ertmės būklė ir organizmo sveikata nesisieja (7 pav.).

7 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal žinias, ar burnos ertmės būklė turi įtakos organizmo sveikatai (proc.).

Iš tyrimo metu gautų duomenų buvo nustatyta, jog dauguma tiriamųjų 81,67 proc. (n=245) nežinojo, apie burnos ertmės būklės įvertinimą atliekamą prieš kardiologines intervencijas. Apie burnos ertmės būklės įvertinimą žinojo 18,33 proc. (n=55) tyrime dalyvavusių asmenų (8 pav.).

8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal žinias apie burnos ertmės būklės įvertinimą atliekamą prieš kardiologines intervencijas (proc.).

Iš visų tiriamųjų tik 27,67 proc. (n=84) lankėsi pas odontologą. Daugiau nei pusė tiriamųjų 72,33 proc. (n=216) prieš kardiologinę intervenciją pas odontologą nesilankė (9 pav.).

9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal apsilankymą pas odontologą prieš kardiologinę intervenciją (proc.) 59.33 40.67 0% 20% 40% 60% 80% 100% Taip, pritariu Ne, nepritariu 18.33 81.67 0% 20% 40% 60% 80% 100% Taip Ne 27.67 72.33 0% 20% 40% 60% 80% 100% Taip Ne

(22)

22 Iš visų apsilankiusių pas odontologą tiriamųjų, 14,67 proc. (n=45) tiriamųjų odontologo konsultaciją prieš kardiologinę intervenciją paskyrė gydytojas kardiologas. Šeimos gydytojas odontologo konsultaciją paskyrė 13,33 proc. (n=40) tiriamųjų. Pas odontologą prieš atliktą intervenciją apsilankymas nebuvo paskirtas 71,67 proc. (n=215) tiriamųjų. (10 pav.).

10 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal gydytoją paskyrusį konsultaciją pas odontologą (proc.) Odontologas rekomendavo gydyti burnos ertmę 18,33 proc. (n=55) tiriamųjų prieš kardiologinę intervenciją. 10,00 proc. (n=30) tiriamųjų nebuvo rekomenduotas burnos ertmės gydymas, o 71,67 proc. (n=215) tiriamųjų prieš kardiologinę intervenciją nesilankė pas odontologą (11 pav.).

11 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal rekomendacijas atlikti burnos ertmės gydymą (proc.)

Tiriamiesiems, kurie gydėsi pas odontologą prieš kardiologines intervencijas, dažniausiai buvo taikytas endodontinis gydymas, pergydymas ir šalinti dantys. Šis gydymas buvo taikytas 36,47 proc. (n=30) tyrime dalyvavusių asmenų. Karieso pažeistų dantų gydymas taikytas 12,94 proc. (n=11) tiriamųjų. Tik endodontinis gydymas taikytas 7,06 proc, (n=5) tiriamųjų, karieso gydymas bei dantų šalinimas taikytas 5,88 proc. (n=4) asmenų. Endodontinis gydymas bei dantų šalinimas taikytas 3,53 proc. (n=3) tiriamųjų. Mažiausiai asmenų buvo tik šalinti dantys 1,18 proc. (n=1) bei atliktos visos minėtos procedūros 1,18 proc. (n=1) tiriamųjų (12 pav.).

13.33 14.67 71.67 0% 20% 40% 60% 80% 100% Šeimos gydytojas Gydytojas kardiologas Nepaskirta 18.33 10.00 71.67 0% 20% 40% 60% 80% 100% Reikia gydymo Nereikia gydymo Nesilankė pas odontologą

(23)

23 12 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal taikytas odontologines procedūras (proc.)

3.2. Kardiologinių pacientų burnos ertmės priežiūra ir įgūdžių vertinimas

Vertinant tyrimo metu gautus duomenis buvo nustatyta, jog pas odontologą 51,01 proc. (n=125) tiriamųjų lankėsi prieš metus, 18,33 proc. (n=84) tiriamųjų lankėsi prieš atliekamą kardiologinę intervenciją. Pas odontologą prieš 2 metus lankėsi 8,33 proc. (n=39) tyrimo dalyvių, prieš 3 metus – 7,33 proc. (n=22), o prieš 5 metus 6,67 proc. (n=20) tiriamųjų. Mažiausiai tyrime dalyvavo asmenų, kurie pas odontologą lankėsi prieš 15 metų, jie sudarė 3,33 proc. (n=10) tiriamųjų (13 pav.).

13 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal apsilankymą pas odontologą (proc.)

1.18 12.94 1.18 7.06 36.47 1.18 5.88 3.53

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Endodontinis gydymas, pergydymas bei šalinti dantys

Gydyti karieso pažeisti dantys

Gydyti karieso pažeisti dantys, atliktas endodontinis gydymas bei šalinti dantys Endodontinis gydymas

Šalinti dantys

Atliktos visos minėtos procedūros

Gydyti karieso pažeisti ir šalinti dantys

Endodontinis gydymas ir šalinti dantys

18.33 51.01 8.33 7.33 6.67 3.33

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Prieš atliekamą intervenciją Prieš 1 metus Prieš 2 metus

(24)

24 Dauguma tiriamųjų burnos higieną atliko rečiau nei kartą per metus, jie sudaro 49,33 proc. (n=148) visų tyrime dalyvavusių asmenų. Kartą per metus burnos higieną atliko 12,67 proc. (n=38) tiriamųjų, dažniau nei kartą per metus – 11,00 proc. (n=33) tiriamųjų, o dažniau nei kartą per pusę metų burnos higieną atliko 11,67 proc. (n=35) tyrime dalyvavusių asmenų. Niekada burnos higienos neatliko 15,33 proc. (n=46) tiriamųjų (14 pav.).

14 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atliekamos burnos higienos dažnį (proc.)

Iš gautų anketinių duomenų buvo nustatyta, jog 46,67 proc. (n=140) tiriamųjų turi mažiau nei 16 nuosavų dantų, o 33,67 proc. (n=101) tyrime dalyvavusių asmenų turi daugiau nei 16 nuosavų dantų. Visus 32 dantis turėjo tik 8,00 proc. (n=24) tiriamųjų, o nuosavų dantų neturėjo 11,67 proc. (n=35) tyrime dalyvavusių asmenų (15 pav.).

15 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal turimų nuosavų dantų kiekį (proc.)

Vertinant tiriamųjų rūpinimąsi burnos ertme, buvo nustatyta, kad dauguma tiriamųjų – 42,67 proc. (n=128), dantis valo tik kartą per savaitę. Du kartus per dieną dantis valo 37,00 proc. (n=111) tyrimo dalyvių, vieną kartą per dieną – 11,67 proc. (n=35) tiriamųjų. Kelis kartus per mėnesį dantis valo 0,33 proc. (n=1) tiriamųjų, o kartą per mėnesį – 6,67 proc. (n=20). Dantų iš viso nevalo 1,67 proc. (n=5) tiriamųjų (16 pav.).

15.33 11.67 12.67 11.00 49.33

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Niekada Dažniau nei kartą per pusę metų Kartą per metus

Dažniau nei kartą per 5 metus Rečiau nei kartą per 5 metus

8.00 33.67 46.67 11.67

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Visus 32 dantis Daugiau nei 16 nuosavų dantų

(25)

25 16 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal dantų valymo dažnį (proc.)

Buvo nustatyta, jog 30,57 proc. (n=81) tiriamųjų, kurie valo dantis būdingas dantenų kraujavimas. Dantenų kraujavimo atvejų nepasitaiko 69,43 proc. (n=184) tiriamųjų (17 pav.).

17 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal dantenų kraujavimą valant dantis (proc.)

Tyrimo dalyviai, pastebėję kraujuojant dantenas, 60,33 proc. (n=178) tiriamųjų dantis valo trumpiau ir silpniau, 34,00 proc. (n=100) tiriamųjų dantis valo ilgiau, stipriau ir kruopščiau, o 5,67 proc. (n=17) tiriamųjų dantų nevalo, nes mano, jog valyti jų negalima (18 pav.).

18 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal dantų valymo įpročius esant dantenų kraujavimui (proc.)

37.00 11.67 42.67 6.67_0.331.67

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Du kartus per dieną Vieną kartą per dieną Vieną kartą per savaitę

Kartą per mėnesį Kelis kartus per mėnesį Dantų nevalau

30.57 69.43 0% 20% 40% 60% 80% 100% Taip Ne 34.00 60.33 5.67 0% 20% 40% 60% 80% 100%

Dantis valote ilgau, stipriau ir kruopščiau Dantis valote trumpiau ir silpniau

(26)

26 Iš tyrimo metu gautų duomenų buvo nustatyta, jog dauguma tiriamųjų – 70,00 proc. (n=210), pagrindine dantenų kraujavimo priežastimi laiko netinkamai valomus dantis ir dantų apnaše esančias bakterijas. Vartojamus vaistuos nuo hipertenzijos, viena iš priežasčių dantenų kraujavimui atsirasti laiko 16,67 proc. (n=50) tiriamųjų. Apnašas ir vaistus nuo hipertenzijos pažymėjo 4,00 proc. (n=12) tiriamųjų, vartojamus koaguliantus ir visas išvardintas priežastis pažymėjo po 3,33 proc. (n=10) tiriamųjų. Mažiausiai tiriamųjų pažymėjo apnašas ir antikoaguliantus – 2,00 proc. (n=6) tiriamųjų bei vaistus nuo hipertenzijos ir antikoaguliantus – 0,67 proc. (n=2) tiriamųjų (19 pav.)

19 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal žinomas priežastis, galinčias sukelti dantenų kraujavimą, valant dantis (proc.)

3.33 70.00 0.67 4.00 16.67 2.00 3.33

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Vartojami antikoaguliantai

Dantys yra valomi netinkamai ir dantų apnaše esančios bakterijos sukelia uždegimą Vaistai nuo hipertenzijos ir antikoaguliantai

Apnašos ir vaistai nuo hipertenzijos Vartojami vaistai nuo hipertenzijos Apnašos ir antikoaguliantai Visos išvardintos priežastys

(27)

27 3.3. Sąsajos tarp kardiologinių pacientų burnos ertmės būklės ir jas lemiančių veiksnių

Vertinant tyrimo metu gautus duomenis buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05), silpnas, atvirkštinės priklausomybės ryšys tarp tiriamųjų nuosavų dantų skaičiaus ir dantų valymo dažnio. Asmenys, kurie turėjo geresnius burnos higienos įpročius ir dažniau valė dantis turėjo daugiau nuosavų dantų. Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05), silpnas tiesioginės priklausomybės ryšys, tarp profesionalios higienos atlikimo dažnio ir dantenų kraujavimo. Asmenims, kurie dažniau atliko burnos higieną, rečiau pasireiškė dantenų kraujavimas valant dantis.

Vertinant burnos ertmės būklę ir ją lemiančius veiksnius, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05), silpnas tiesioginės priklausomybės ryšys tarp tyrime dalyvavusių asmenų žinių apie burnos ertmės būklės įtaką organizmo sveikatai ir tiriamųjų išsilavinimo. Asmenys, kurių išsilavinimas buvo aukštesnis, turėjo daugiau žinių apie tinkamą burnos ertmės priežiūrą, bei jos svarbą organizmo sveikatai. Be to, stebima tendencija, kad asmenys dažniau sergantys odontologinėmis ligomis taip pat dažniau serga ir kardiologinėmis ligomis (1 lentelė).

1 lentelė. Ryšiai tarp kardiologinių pacientų burnos ertmės būklės ir jas lemiančių veiksnių.

Nustatytas ryšys Ryšio stiprumas (r reikšmė) p reikšmė

Dantų valymo dažnio ir nuosavų dantų skaičiaus

r=-0,05 p<0,001

Profesionalios higienos atlikimo dažnio ir

dantenų kraujavimo r=0,19 p<0,03

Žinių apie burnos ertmės būklės įtaką

(28)

28

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kuriuose nagrinėjami ryšiai tarp įvairių burnos ertmės būklių ir kitų sisteminių susirgimų. Daugelyje tyrimų teigiama, kad prasta burnos ertmės priežiūra yra susijusi su padidėjusia rizika susirgti ŠKL, o tinkama burnos ertmės priežiūra sumažina ŠKL susirgimo riziką [5, 6].

Iš tyrimo metu gautų duomenų nustatyta, jog dauguma tiriamųjų – 86,33 proc. žino, kad burnos ertmės būklė turi įtakos kardiologinėms ligoms ir intervencijoms. 3 proc. tiriamųjų nurodė, kad burnos ertmės būklė ir kardiologinės intervencijos neturi įtakos viena kitai. Rasouli-Ghahroudi ir kiti (2016) taip pat nustatė, kad 55,0 proc. širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacietų, mano, jog burnos ertmės ligos gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, o 38,0 proc. prieštarauja šiam teiginiui [7].

Vertinant duomenis gautus iš anketinės apklausos buvo nustatyta, kad dauguma tiriamųjų (41,67 proc.) pas odontologą lankėsi prieš metus, prieš 2 metus lankėsi 8,33 proc., prieš 3 metus – 7,33 proc., o prieš 5 metus 6,67 proc. tiriamųjų. 27,67 proc. tiriamųjų lankėsi prieš atliekamą kardiologinę intervenciją. Dauguma tiriamųjų pas odontologą lankosi retai. Šio tyrimo metu gauti rezultatai siejasi ir neprieštarauja Pawlus ir kitų tyrėjų (2012) gautiems rezultatams, jog dauguma pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, nežinojo, kad jiems reikia nuolat sekti savo dantų būklę. 15 proc. pacientų nebuvo apsilankę pas odontologą per pastaruosius metus, o 30 proc. nebuvo apsilankę pas odontologą per pastaruosius dvejus metus. Nuolatinis dantų vertinimas, kurį atliktų kardiologai bei pirminės sveikatos priežiūros specialistai, padėtų nustatyti, kuriems pacientams yra reikalingas dantų gydymas [22].

Vertinant tiriamųjų žinias ir įgūdžius rūpinantis burnos ertme, buvo nustatyta, kad 42,67 proc. tiriamųjų, dantis valo tik kartą per savaitę, du kartus per dieną dantis valo 37,00 proc. tyrimo dalyvių, vieną kartą per dieną – 11,67 proc., o dantų iš viso nevalo 1,67 proc. tiriamųjų. Kardiologinių pacientų burnos ertmės priežiūros įgūdžiai buvo prastesni lyginant su turimomis žiniomis. Mūsų gauti rezultatai siejasi su Rasouli-Ghahroudi ir kitų (2016) atliktu tyrimu, kuriame vertino bendrą pacietų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, žinių lygį apie burnos ertmę ir turimus jos priežiūros įgūdžius. Apie 42,0 proc. kardiologinių pacientų teigė, kad dantis valo kartą per dieną, o 15,5 proc. tiriamųjų dantis valo du kartus per dieną ar dažniau. Likę tiriamieji dantų reguliariai nevalo. Tyrimo rezultatuose autoriai teigė, jog kardiologinių pacientų požiūris į burnos ertmės priežiūrą buvo vidutinis, o įgūdžiai buvo įvertinti prastai [7].

Iš tyrimo metu gautų duomenų taip pat buvo nustatyta, jog 46,67 proc. tiriamųjų turi mažiau nei 16 nuosavų dantų. Visus dantis turėjo tik 8,00 proc. tiriamųjų, o nuosavų dantų neturėjo 11,67 proc. tyrime dalyvavusių asmenų. Iš visų dantis valančių tiriamųjų, 30,57 proc. pacientų yra

(29)

29 būdingas dantenų kraujavimas. Vedin ir kiti (2015) taip pat nustatė, kad 40,9 proc. tiriamųjų turėjo mažiau nei 15 nuosavų dantų, o 16,4 proc. pacientų dantų neturėjo. Dantenų kraujavimas buvo būdingas 25,6 proc. ŠKL sergantiems pacientams [26].

Iš visų tiriamųjų tik 27,67 proc. (n=84) lankėsi pas odontologą prieš kardiologinę intervenciją. Daugiau nei pusė tiriamųjų 72,33 proc. (n=216) pas odontologą nesilankė. Panašius rezultatus gavo Souza ir kiti (2016), kurie nustatė, kad prieš širdies vožtuvų operaciją 77 proc. kardiologinių pacientų odontologinis paruošimas nebuvo atliktas ir tik 23 proc. pacientų buvo paruošti operacijai [27].

Endodontinis gydymas, pergydymas ir dantų šalinimas buvo taikytas 36,47 proc. (n=30) tiriamųjų, kurie gydėsi pas odontologą prieš kardiologines intervencijas. Karieso pažeistų dantų gydymas taikytas 12,94 proc. (n=11) tiriamųjų, tik endodontinis gydymas taikytas 7,06 proc. (n=5) tiriamųjų, o karieso gydymas bei dantų šalinimas taikytas 5,88 proc. (n=4) tiriamųjų. Endodontinis gydymas bei dantų šalinimas taikytas 3,53 proc. (n=3) tiriamųjų. Mūsų gauti rezultatai siejasi su Souza ir kitų (2016) atliktu tyrimu, kuriame nustatyta, kad prieš širdies ir vožtuvų operacijas 68,6 proc. pacientų buvo šalinti dantys, 49,5 proc. tiriamųjų atliktas periodonto gydymas, 33,7 proc. pacientų taikytas restoracinis gydymas, 39 proc. atliktas dantų preparavimas prieš protezavimą, o endodontinis gydymas taikytas 1 proc. tiriamųjų [27].

Taip pat dauguma tiriamųjų 81,67 proc. nežinojo, apie burnos ertmės būklės įvertinimą atliekamą prieš kardiologines intervencijas. Apie burnos ertmės būklės įvertinimą žinojo 18,33 proc. (n=55) tyrime dalyvavusių asmenų. Iš visų apsilankiusių pas odontologą tiriamųjų, 14,67 proc. (n=45) tiriamųjų odontologo konsultaciją prieš kardiologinę intervenciją paskyrė gydytojas kardiologas. Šeimos gydytojas odontologo konsultaciją paskyrė 13,33 proc. (n=40) tiriamųjų. Prieš atliktą intervenciją pas odontologą apsilankymas nebuvo paskirtas 71,67 proc. (n=215) tiriamųjų. 59,33 proc. (n=178) apklausoje dalyvavusių asmenų nurodė, manantys, kad gera burnos ertmės būklė turi įtakos bendrai organizmo sveikatai, o 40,67 proc. (n=122) tiriamųjų nurodė manantys, jog burnos ertmės būklė ir organizmo sveikata nesisieja. Analogiškų ar panašių rezultatų moksliniuose straipsniuose rasti nepavyko.

Dauguma tiriamųjų burnos higieną atliko rečiau nei kartą per metus, jie sudaro 49,33 proc. visų tyrime dalyvavusių asmenų. Kartą per metus burnos higieną atliko 12,67 proc. tiriamųjų, dažniau nei kartą per metus – 11,00 proc. tiriamųjų, o dažniau nei kartą per pusę metų burnos higieną atliko 11,67 proc. tyrime dalyvavusių asmenų. Niekada burnos higienos neatliko 15,33 proc. tiriamųjų. Gauti rezultatai siejasi ir neprieštarauja Bochniak ir kitų tyrėjų (2013) gautiems rezultatams, kad 60 proc. kardiologinių pacientų niekada nebuvo dalyvavę burnos ertmės priežiūros mokymuose, o pacientams atliekamos profesionalios burnos higienos ir profilaktinių burnos ertmės patikrinimų dažnis yra per žemas [28].

(30)

30 Vertinant tyrimo duomenis buvo nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp profesionalios higienos atlikimo ir dantenų kraujavimo, taip pat tarp tiriamųjų išsilavinimo ir jų žinių apie burnos ertmės būklės įtaką organizmo sveikatai bei kardiologinių pacientų burnos higienos įpročių ir dantų skaičiaus. Nagrinėjant naujausią literatūrą šiuos ryšius vertinančių tyrimų nebuvo rasta.

(31)

31

IŠVADOS

1. Dauguma tiriamųjų nežinojo, apie burnos ertmės būklės įvertinimą atliekamą prieš kardiologines intervencijas. Tik du trečdaliai apklausoje dalyvavusių asmenų nurodė, manantys, kad gera burnos ertmės būklė turi įtakos bendrai organizmo sveikatai.

2. Dauguma kardiologinėmis ligomis sergančių asmenų nesilankė pas odontologą prieš kardiologinę intervenciją, nes jiems nebuvo skiriamos odontologo konsultacijos. Daugumai tiriamųjų apsilankiusių pas odontologą prieš kardiologinę intervenciją, gydytojas odontologas rekomendavo gydyti burnos ertmę. Iš visų apsilankiusių pas odontologą tiriamųjų tiek gydytojai kardiologai, tiek šeimos gydytojai konsultacijas prieš kardiologines intervencijas skyrė panašiam kiekiui pacientų.

3. Prieš kardiologines intervencijas atliekamo burnos ertmės būklės įvertinimo metu, dažniausiai atliekamas dantų šalinimas bei gydomi ėduonies pažeisti dantys.

4. Nustatyta, jog kardiologinių pacientų burnos higienos įpročiai statistiškai reikšmingai (p<0,05) siejasi su dantų skaičiumi, taip pat nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp profesionalios higienos atlikimo ir dantenų kraujavimo bei tarp tiriamųjų išsilavinimo ir jų žinių apie burnos ertmės būklės įtaką organizmo sveikatai.

(32)

32

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

 Siekiant sumažinti kardiologinių intervencijų komplikacijų riziką, rekomenduotina užtikrinti odontologo konsultaciją prieš kardiologines procedūras, kurios metu būtų tinkamai įvertinta pacientų burnos ertmė ir, jei indikuotina, atlikta burnos ertmės sanacija.

 Rekomenduotinas papildomas kardiologinių pacientų švietimas apie burnos ertmės būklės įtaką bendrai organizmo sveikatai.

 Rekomenduotinas papildomas kardiologinių pacientų švietimas apie individualią burnos ertmės priežiūrą bei praktinių įgūdžių tobulinimas.

(33)

33

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Reichert S, Schlitt A, Beschow V, Lutze A, Lischewski S, Seifert T, Dudakliewa T, Gawe R, Werdan K, Hofmann B, Schaller HG, Schulz S. Use of floss/interdental brushes is associated with lower risk for new cardiovascular events among patients with coronary heart disease. J Periodontal Res. 2015;50(2):180-8.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24824149

2. Rinkūnienė E, Petrulionienė Ž, Zdanevičiūtė I, Dženkevičiūtė V. Mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų tendencijos lietuvoje ir europos sąjungos šalyse. Medicinos teorija ir praktika. 2013;19(2):el.

URL: http://www.mtp.lt/files/MTP2-5str-130-136psl.pdf

3. Rinkūnienė E, Petrulionienė Ž, Laucevičius A, Ringailaitė E, Laučytė A. Tradicinių rizikos veiksnių paplitimas tarp sergančiųjų išemine širdies liga. Medicina. 2009;45(2):140-6.

URL: https://www.lvb.lt/primo_library/libweb/action/dlDisplay.do?vid=VU&docId=ELA BAPDB4082672&fromSitemap=1&afterPDS=true

4. Meurman JH, Sanz M, Janket SJ. Oral health, atherosclerosis, and cardiovascular disease. Crit Rev Oral Biol Med. 2004;15(6):403-13.

5. Dietrich T, Webb I, Stenhouse L, Pattni A, Ready D, Wanyonyi KL, White S, Gallagher JE. Evidence summary: the relationship between oral and cardiovascular disease. Br Dent J. 2017 Mar 10;222(5):381-5.

6. Sikka M, Sequeira PS, Acharya S, Bhat M, Rao A, Nagaraj A. Poor oral health in patients with coronary heart disease: a case-control study of Indian adults. N Z Med J. 2011;124(1347):53-62.

7. Rasouli-Ghahroudi AA,Khorsand A, Yaghobee S, Rokn A, Jalali M, Masudi S, Rahimi H,Kabir A. Oral health status, knowledge, attitude and practice of patients with heart disease. ARYA Atheroscler. 2016;12(1):1–9.

URL: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4834175/

8. Tavares M, Lindefjeld Calabi KA, Martin LS. Systemic diseases and oral health. Dent Clin North Am. 2014;58(4):797-814.

9. An GK, Morse DE, Kunin M, Goldberger RS, Psoter WJ. Association of Radiographically Diagnosed Apical Periodontitis and Cardiovascular Disease: A Hospital

(34)

Records-34 based Study. J Endod. 2016;42(6):916-20.

10. Song M, O’Donnell JA, Bekhuis T, Spallek H. Are dentists interested in the oral-systemic disease connection? A qualitative study of an online community of 450 practitioners. BMC Oral Health. 2013;13:65.

URL: http://bmcoralhealth.biomedcentral.com/articles/10.1186/1472-6831-13-65

11. Berlin-Broner Y, Febbraio M, Levin L. Association between apical periodontitis and cardiovascular diseases: a systematic review of the literature. Int Endod J. 2016; 48(10):926-32.

12. Demmer RT, Desvarieux M. Periodontal infections and cardiovascular disease : The heart of the matter. J Am Dent Assoc. 2006;137 Suppl:14S-20S

13. Vedin O, Hagström E, Gallup D, Neely ML, Stewart R, Koenig W, Budaj A, Sritara P, Wallentin L, White HD, Held C. Periodontal disease in patients with chronic coronary heart disease: Prevalence and association with cardiovascular risk factors. Eur J Prev Cardiol. 2015;22(6):771-8.

14. Yu YH, Chasman DI, Buring JE, Rose L, Ridker PM. Cardiovascular risks associated with incident and prevalent periodontal disease. J Clin Periodontol. 2015;42(1):21-8.

15. Kholy KE, Genco RJ, Van Dyke TE. Oral infections and cardiovascular disease. Trends Endocrinol Metab. 2015 Jun;26(6):315-21.

16. Cotti E, Mercuro G. Apical periodontitis and cardiovascular diseases: previous findings and ongoing research. Int Endod J. 2015;48(10):926-32.

17. Emami E, de Souza RF, Kabawat M, Feine JS. The impact of edentulism on oral and general health. Int J Dent. 2013;2013:498305.

18. Söder B, Meurman JH, Söder PÖ. Dental calculus is associated with death from heart infarction. Biomed Res Int. 2014;2014:569675.

19. Mathews MJ, Mathews EH, Mathews GE. Oral health and coronary heart disease. BMC Oral Health. 2016;16:122.

(35)

35 20. Morino T, Ookawa K, Haruta N, Hagiwara Y, Seki M. Effects of professional oral health care on elderly: randomized trial. Int J Dent Hyg. 2014;12(4):291-7.

21. Chirouze C, Hoen B, Duval X. Infective endocarditis prophylaxis: moving from dental prophylaxis to global prevention? Eur J Clin Microbiol Infect Dis. 2012 Sep;31(9):2089-95.

22. Pawlus B, Markowicz-Pavlov E, Špidlen M. Current level of infective endocarditis prevention awareness among dentists and patients with artificial valves. Polish Journal of Thoracic and Cardiovascular Surgery. 2012;9(4):420-3.

URL: https://www.termedia.pl/Czasopismo/Kardiochirurgia i_Torakochirurgia_Polska-40/Streszczenie-20054

23. Thuny F, Grisoli D, Collart F, Habib G, Raoult D. Management of infective endocarditis: challenges and perspectives. Lancet. 2012;379(9819):965-75.

24. Westlake C, Sethares K, Davidson P. How can health literacy influence outcomes in heart failure patients? Mechanisms and interventions.Curr Heart Fail Rep. 2013 Sep;10(3):232-43.

25. Stucki C, Mury R, Bertel O. Insufficient awareness of endocarditis prophylaxis in patients at risk. Swiss Med Wkly. 2003;133(9-10):155-9.

26. Vedin O, Hagström E, Gallup D, Neely ML, Stewart R, Koenig W, Budaj A, Sritara P, Wallentin L, White HD, Held C. Periodontal disease in patients with chronic coronary heart disease: Prevalence and association with cardiovascular risk factors. Eur J Prev Cardiol. 2015;22(6):771-8.

27. Souza AF, Rochab AL, Castrob WH, Ferreirac FM, Gelaped CL, Travassosa DV, Silva TA. Dental care before cardiac valve surgery: Is it important to prevent infective endocarditis? IJC Heart & Vasculature. 2016;12:57-62.

URL: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2352906716300410

28. Bochniak M, Kusiak A, Rynkiewicz A. Oral hygiene levels and oral cavity pro-health behaviours of patients with cardiovascular diseases. Dental Forum. 2015;41(2):25-32.

(36)

36

PRIEDAI

1 PRIEDAS TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Odontologijos fakulteto studentė magistrinio darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą nustatyti ir įvertinti kardiologinėmis ligomis sergančių asmenų informuotumą apie burnos ertmės būklės įtaką kardiologinėms ligoms. Tyrimo dalyviai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje besigydantys pacientai. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.

Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis:

Tel.: (8-37) 326375 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikų, Kardiologijos klinika.

Darbo mokslinis vadovas _______________ dr. Gediminas Žekonis

(Parašas)

Tyrėjas _______________ Iveta Semaškienė

(37)

37 2 PRIEDAS TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA

Aš, _________________________________, sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų

universiteto Odontologijos fakulteto studentės magistrinio darbo tyrime, skirtame nustatytipacientų informuotumą apie burnos ertmės būklės įtaką kardiologinėms ligoms.

Tiriamojo asmens _____________________

(Parašas)

(38)

38 3 PRIEDAS

(39)

39

ANKETA

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Odontologijos fakulteto studentė magistrinio darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą nustatyti ir įvertinti kardiologinėmis ligomis sergančių asmenų informuotumą apie burnos ertmės būklės įtaką kardiologinėms ligoms. Tyrimo dalyviai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje besigydantys pacientai.

Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.

Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis:

Tel.: (8-37) 326375 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikų, Kardiologijos klinika.

Tinkantį atsakymą pažymėkite - X 1. Lytis: ● Vyras ● Moteris 2. Amžius: ___________ 3. Išsilavinimas: ● Pradinis ● Vidurinis ● Aukštesnysis ● Aukštasis 4. Gyvenamoji vieta: ● Miestas ● Kaimas

5. Kokia kardiologinė procedūra Jums bus atliekama? ______________________________________

(40)

40 6. Kaip manote, ar burnos ertmės būklė gali turėti įtakos atliekamoms kardiologinėms

intervencijoms? ● Taip

● Ne

7. Kaip manote, ar gera burnos ertmės būklė turi įtakos bendrai organizmo sveikatai? ● Taip, turi.

● Ne, neturi. ● Nežinau.

8. Ar žmonės sergantys odontologinėmis ligomis yra labiau linkę sirgti ir tam tikromis kardiologinėmis ligomis?

● Taip, pritariu. ● Ne, nepritariu.

9. Ar Jūsų odontologas Jums pasakojo apie galimas kardiologines problemas, susijusias su burnos ertmės būklėmis?

● Taip ● Ne

10. Ar žinote, kas yra endokarditas? ● Taip, žinau.

● Ne, nežinau.

11. Ar žinote, kuriai endokardito rizikos grupei priklausote? ● Žemai

● Vidutinei ● Didelei ● Nežinau

12. Ar vartojote antibiotikus prieš kardiologinę intervenciją? ● Taip, vartojau savaitę.

● Taip, vartojau mėnesį. ● Taip, vartojau 6 savaites.

(41)

41 13. Jei taip, kas Jums paskyrė antibiotikus?

● Gydytojas kardiologas ● Šeimos gydytojas ● Gydytojas odontologas ● Kita

14. Ar esate girdėję apie burnos ertmės būklės įvertinimą, atliekamą prieš kardiologines intervencijas?

● Taip ● Ne

15. Ar prieš atliekamą kardiologinę intervenciją lankėtės pas odontologą? ● Taip.

● Ne (Pereikite prie 20 klausimo).

16. Kas paskyrė dantų įvertinimą prieš procedūrą? ● Šeimos gydytojas

● Gydytojas kardiologas

17. Ar odontologas rekomendavo gydyti burnos ertmę, dantis? ● Taip

● Ne

18. Pažymėkite odontologines procedūras, kurios Jums buvo atliktos prieš atliekant kardiologinę procedūrą:

● Gydyti karieso pažeisti dantys. ● Atliktas endodontinis gydymas. ● Atliktas endodontinis pergydymas. ● Šalinti dantys.

(42)

42 19. Ar anksčiau žinojote, kad reikia pasitikrinti pas odontologą prieš atliekamą kardiologinę

procedūrą? ● Taip, žinojau ● Ne, nežinojau

20. Kada paskutinį kartą lankėtės pas odontologą? ______________________ 21. Kiek kartų per metus apsilankote pas odontologą?

● Daugiau nei 6 kartus. ● 4-6 kartus.

● 3-4 kartus. ● 1-2 kartus.

● Lankausi rečiau nei kartą per metus.

22. Pažymėkite, kiek savo burnos ertmėje turite nuosavų dantų: ● Visus 32 dantis (beveik visus).

● Turiu daugiau nei 16 nuosavų dantų. ● Turiu mažiau nei 16 nuosavų dantų.

● Nuosavų dantų neturiu (Pereikite prie 26 klausimo).

23. Kada paskutinį kartą Jums buvo atlikta profesionali burnos higiena? ________________________

24. Kaip dažnai valote dantis? ● Vieną kartą per dieną. ● Du kartus per dieną. ● Vieną kartą per savaitę. ● Kelis kartus per savaitę. ● Kartą per mėnesį. ● Kelis kartus per mėnesį. ● Dantų nevalau.

25. Ar valant dantis Jums kraujuoja iš dantenų? ● Taip.

(43)

43 26. Kaip keičiate savo dantų valymo įpročius, matydami kraujuojančias dantenas?

● Dantis valote ilgau, stipriau ir kruopščiau. ● Dantis valote trumpiau ir silpniau.

● Dantų nevalote, nes manote, kad jų valyti negalima.

27. Pažymėkite Jums žinomas priežastis, galinčias sukelti dantenų kraujavimą valant dantis: ● Dantys yra valomi netinkamai ir dantų apnaše esančios bakterijos sukelia uždegimą. ● Vartojami vaistai nuo hipertenzijos.