FARMACIJOS FAKULTETAS
FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA
ASTA LAURINAVIČIENĖ
AUGALINIŲ PREPARATŲ VARTOJAMŲ ŠIRDIES IR
KRAUJAGYSLIŲ LIGOMS GYDYTI POREIKIO TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Doc., dr. Zita Barsteigienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
AUGALINIŲ PREPARATŲ VARTOJAMŲ ŠIRDIES IR
KRAUJAGYSLIŲ LIGOMS GYDYTI POREIKIO TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Recenzentas Darbą atliko
TURINYS
SANTRUMPOS ... 4
SANTRAUKA ... 5
SĄVOKOS ... 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Širdies ir kraujagyslių ligų klasifikacija, rizikos veiksniai ... 11
1.2. Augalinių preparatų sąvoka ... 14
1.3. Augaliniai preparatai vartojami širdies ir kraujagyslių ligų atveju ... 16
1.4. Problemos, kylančios vartojant augalinius preparatus širdies ir kraujagyslių ligų atveju ... 20
2. TYRIMO METODIKA ... 23
2.1. Tyrimo metodai ... 23
2.2. Tyrimo eiga ir instrumentai ... 23
2.3. Tiriamieji ... 24
3. TYRIMO REZULTATAI ... 27
3.1. Augalinių preparatų vartojimas ... 27
3.2. Informacijos apie augalinės kilmės preparatus pakankamumas ... 31
3.3. Augalinės kilmės preparatų pasirinkimą lemiantys veiksniai ... 34
3.4. Augalinės kilmės preparatų vartojimo įtaka sveikatai ... 37
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 39
5. IŠVADOS ... 43
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 44
SANTRUMPOS
df – laisvės laipsnių skaičius N – respondentų skaičius p – reikšmingumo lygmuo
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija sn – statistiškai nereikšmingas skirtumas
SPSS – Statistical Package for the Social Science
SSRI – selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos
SANTRAUKA
Magistrinio darbo tema: AUGALINIŲ PREPARATŲ VARTOJAMŲ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOMS GYDYTI POREIKIO TYRIMAS
A. Laurinavičienės magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė doc., dr. Zita Barsteigienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto farmokognozijos katedra. – Kaunas.
Tikslas – atlikti augalinių preparatų, naudojamų širdies ir kraujagyslių ligų atveju, poreikio tyrimą.
Uždaviniai: 1) nustatyti, kokios vaistinės augalinės žaliavos dažniausiai įeina į augalinės kilmės preparatų, vartojamų nuo širdies ir kraujagyslių ligų, sudėtį; 2) išsiaiškinti, kaip dažnai besikreipiantys į vaistinę gyventojai sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartoja augalinius preparatus; 3) nustatyti, kas nulemia augalinių prepratų nuo širdies ir kraujagyslių lygų pasirinkimą; 4) ištirti, ar gyventojai turi pakankamai žinių apie augalinės kilmės preparatus.
Tyrimo metodas. Tyrimui atlikti buvo taikoma anoniminė anketinė apklausa. Tyrimas vykdytas nuo 2015 kovo mėnesio iki 2015 rugpjūčio mėnesio. Iš viso tyrimo metu apklausta 300 respondentų, gyvenančių skirtingose Lietuvos vietovėse. Anketoje pateiktas 21 klausimas.
Rezultatai. 75 proc. respondentų turėjo nusiskundimų susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis, iš jų 93,3 proc. vartojo augalinius preparatus. Prieš pirkdami augalinius preparatus 69,32 proc. domėjosi jų sudėtimi. 94 proc. respondentų informacijos apie augalinius preparatus pakanka, 88 proc. respondentų augalinių preparatų asortimentu vaistinėse patenkinti. Augalinių preparatų pasirinkimą daugiausiai lemia šeimos gydytojo (50,67 proc.) ir farmacijos specialisto konsultacijos (48,33 proc.). 94,53 proc. respondentų vartodami augalinius preparatus jaučia pagerėjimą, iš jų 54,67 proc. kartu su augaliniais preparatais vartojo ir kitus vaistus. 84,7 proc. apklaustųjų manė, kad augalinių preparatų vartojimas su kitais vaistais padeda pasiekti geresnių rezultatų.
Išvados. Dažniausiai į augalinės kilmės preparatų sudėtį įeina česnakų, ginkmedžių, gudobelių, valerijonų ir sukatžolės žaliavos. Augalinius preparatus nuo širdies ir kraujagyslių ligų vartoja dauguma apklaustųjų. Preparatų pasirinkimą daugiausiai lemia šeimos gydytojo ir farmacijos specialisto konsultacijos. Tyrimas atskleidė žinių trūkumą apie galimus šalutinius poveikius vartojant augalinės kilmės preparatus kartu su kitais vaistais. Dauguma apklaustųjų mano, kad augalinių preparatų vartojimas su kitais vaistais padeda pasiekti geresnių rezultatų.
Rekomendacijos. Vaistinės pacientai, rinkdamiesi augalinius preparatus, turėtų konsultuotis su šeimos gydytoju ir vaistininku. Visuomenė turi būti plačiau informuojama apie galimus šalutinius poveikius, ypač naudojant augalinius preparatus su kitais receptiniais vaistais širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti.
SUMMARY
Master‘s thesis: RESEARCH OF DEMAND FOR HERBAL PRODUCTS USED IN TREATMENT OF HEART AND CARDIOVASCULAR DISEASES
Asta Laurinavičienė final thesis of Master’s degree/ supervisor doc., dr. Zita Barsteigienė; Lithuanian Health and Science University, Pharmaceutical faculty, Pharmacognosy cathedral, – Kaunas.
Aim of thesis – to perform the research of demand for herbal products used for cardiovascular diseases. Objectives: 1) to examine what herbals are commonly included in drugs for cardiovascular diseases; 2) to find out how often pharmacy patients, suffering from cardiovascular diseases, are taking herbal drugs; 3) to examine what factors influence the choice of herbal drugs; 4) to research if patents are acknowledged enough about herbal drugs.
Research method. Anonymous questionnaire survey was conducted from March 2015 till August 2015. 300 respondents living in different districts of Lithuania participated in the survey. The questionnaire consisted of 21 questions.
Results. 75 percent of respondents had complaints relating to cardiovascular diseases and 93.3 percent took herbal drugs. 50.84 percent looked for information about type, and 69.32 percent about consistence before acquiring herbal drugs. 94 percent of respondents think that information on herbal drugs for cardiovascular diseases is sufficient. 88 percent are satisfied with the assortment. Herbal products are mainly chosen according recommendations of family doctor (50.67 percent) and pharmaceutical specialists (48.33 percent.). 94.53 per cent of respondents think that usage of herbal products improves their health, 54.67 percent together with herbal drugs take other medications. 84.7 percent of respondents think that the use of herbal products with other medicines helps to achieve better results.
Conclusions. The most herbal drugs are composed of garlic, Ginkgo biloba, hawthorn, valerian and motherwort raw materials. Herbal drugs for cardio-vascular diseases are used by the majority of respondents. Selection of drugs is influenced by family doctor and pharmacy consulting. Not all respondents are acknowledged of type and composition of herbal drugs. Most respondents believe that the use of herbal drugs with other medicines helps to achieve better results.
Recommendations. Before choosing herbal drugs patients should consult with family doctor and pharmacist. There is a clear need for better public and physician understanding of herbal products through health education, early detection and management of herbal toxicities, scientific scrutiny of their use, and research on their safety and effectiveness.
SĄVOKOS
Aritmija – tai širdies ritmo sutrikimai. Nuolat susitraukdama ir išsiplėsdama širdis vienodu ritmu varinėja kraują. Bet koks šio ritmo dažnumo sutrikimas ir vadinamas aritmija (Petrulionienė, 2010).
Augalinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji medžiaga yra viena arba daugiau augalinių medžiagų, arba vienas ar daugiau augalinių ruošinių, arba vienos ar daugiau tokios augalinės medžiagos ir vieno ar daugiau tokio augalinio ruošinio derinys (LR farmacijos įstatymas, 2006).
Cholesterolis – į vašką panaši medžiaga, kurią neša kraujo tėkmė. Cholesterolio yra visose ląstelėse, jis svarbus pastarųjų veiklai. Tačiau jei cholesterolio organizme yra per daug, padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika (Petrulionienė, 2010).
Dislipidemija – lipidų koncentracijų pokyčiai kraujo serume, dažniausiai jų padidėjimas (Petrulionienė, 2010).
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo (LR farmacijos įstatymas, 2006).
Hipertoninė liga – padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga, kuri dažnai pasireiškia kartu su cerebralinės kilmės kraujagyslių tonuso sutrikimais (Petrulionienė, 2010).
Hipoglikemija – organizmo būsena, kai gliukozės kiekis kraujyje yra per mažas.
Homeopatinis vaistinis preparatas (homeopatinis preparatas) – vaistinis preparatas, pagamintas iš homeopatinių žaliavų, taikant homeopatinės gamybos procedūras, aprašytas Europos farmakopėjoje, o jeigu joje nėra, – galiojančiose EEE valstybių farmakopėjose. Homeopatinio vaistinio preparato sudėtyje gali būti daugiau kaip vienas komponentas (LR farmacijos įstatymas, 2006).
Klinikinis vaistinio preparato tyrimas – visi su žmonėmis atliekami biomedicininiai tyrimai, skiriami nustatyti, patikrinti ir patvirtinti vieno arba kelių tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinį, farmakologinį ir (ar) kitokį farmakodinaminį poveikį ir (ar) nustatyti nepageidaujamas reakcijas į vieną ar kelis tiriamuosius vaistinius preparatus, ir (ar) ištirti vieno ar kelių tiriamųjų preparatų rezorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir išskyrimą, siekiant nustatyti tiriamojo vaistinio preparato saugumą ir (ar) veiksmingumą (LR farmacijos įstatymas, 2006).
Nepageidaujama reakcija – žalingas ir nenorimas organizmo atsakas į vaistinį preparatą, kuris pasireiškia vartojant registruoto vaistinio preparato įprastą dozę, skirtą žmogaus ligos profilaktikai,
diagnostikai ar gydymui arba fiziologinei funkcijai grąžinti, koreguoti ar modifikuoti, arba bet kokią tiriamojo vaistinio preparato dozę (LR farmacijos įstatymas, 2006).
Rizikos veiksnys – tai neigiamas asmeninis ir aplinkos poveikis, paskatinantis aterosklerozės išsivystymą ir sukeliantis širdies ir kraujagyslių ligas (Petrulionienė, 2010).
Širdies ir kraujagyslių ligos – tai ligos, susijusios su širdies ir arterijų, kuriomis kraujas teka į svarbiausius organus, funkcijų sutrikimu (Petrulionienė, 2010).
Tachikardija – tai širdies susitraukimų dažnio padidėjimas (Petrulionienė, 2010).
Tradicinis augalinis vaistinis preparatas (tradicinis augalinis preparatas) – augalinis vaistinis preparatas, kuris atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir jam gali būti taikoma supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra (LR farmacijos įstatymas, 2006).
Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę (LR farmacijos įstatymas, 2006).
Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo (LR farmacijos įstatymas, 2006).
ĮVADAS
Darbo naujumas. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose šalyse, kur sergamumas jomis didėja paraleliai su spartėjančia industrializacija, urbanizacija bei besivystančiu gyvenimo būdu (Rinkūnienė ir kt., 2013). Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, buvo ir tebėra pagrindinė mirties priežastis (Haubner et al., 2006). Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų užima pirmąją vietą tarp visų mirties atvejų. Širdies ir kraujagyslių ligos apima daug ligų, susijusių su kraujotakos sistemos ligomis, įskaitant išeminę širdies ligą ir galvos smegenų kraujotakos ligas. Dėl šių ligų 53 Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono šalyse kasmet miršta 4,35 milijono, Europos Sąjungos (ES) šalyse – 1,9 milijono žmonių (Petersen et al., 2005). Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta beveik du kartus daugiau gyventojų negu vidutiniškai ES šalyse senbuvėse (Rinkūnienė ir kt., 2013). Čia aterosklerozė ir jos sukeliamos kardiovaskulinės sistemos ligos įgavo sunkiai valdomos epidemijos mastą, nežiūrint moderniausių diagnostikos ir gydymo priemonių. Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos, insulto – vienas didžiausių Europoje, kardiovaskulinio sergamumo ir mirtingumo rodikliai beveik 2–3 kartus blogesni už Europos Sąjungos vidurkius (Petrulionienė, 2010).
Nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugiau žmonių negu nuo visų vėžio formų kartu. Daugiau nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta moterų (55 proc. visų mirusiųjų) negu vyrų (43 proc. visų mirusiųjų), didesnis mirštamumas nustatytas tarp žemesnio socialinio sluoksnio žmonių. Širdies ir kraujagyslių ligos yra neįgalumo ir pablogėjusios gyvenimo kokybės priežastis. Europos Sąjungai tai kainuoja apie 170 milijardų eurų per metus. Širdies ir kraujagyslių ligos yra svarbi visuomenės sveikatos problema ne tik dėl to, kad yra plačiai paplitusios, sukelia ilgalaikę negalią, daug staigių mirčių ir yra pagrindinė mirtingumo priežastis, bet ir dėl to, kad gali būti išvengiamos reikiamai įvertinus širdies ir kraujagyslių sistemos ligas lemiančius veiksnius ir tinkamai vykdant prevenciją (Proškuvienė, 2009).
Pirmieji vaistai, kuriuos pradėjo vartoti žmogus buvo augalinės kilmės. Prabėgo tūkstančiai metų, tačiau ir dabar šie preparatai užima svarbią vietą. Daug lėšų kasmet skiriama naujų augalinių preparatų kūrimui, naujų augalų tyrinėjimams – analizuojama jų cheminė sudėtis, farmakologinis ir toksikologinis veikimas, įvairių augalų sąveika su kitais vaistais bei jų sąveika žmogaus organizme (Barsteigienė ir kt., 2003).
Augaliniai vaistiniai preparatai ir maisto papildai dažnai perkami vienoms ar kitoms sveikatos problemoms, susijusioms su širdies ir kraujagyslių ligomis, spręsti. Tačiau jų poreikio tyrimai iki šiol nebuvo atliekami.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – atlikti augalinių preparatų, vartojamų širdies ir kraujagyslių ligų atveju, poreikio tyrimą.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti, kokios vaistinės augalinės žaliavos dažniausiai įeina į augalinės kilmės preparatų, vartojamų nuo širdies ir kraujagyslių ligų, sudėtį.
2. Išsiaiškinti, kaip dažnai besikreipiantys į vaistinę gyventojai sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartoja augalinius preparatus.
3. Nustatyti, kas nulemia augalinių prepratų nuo širdies ir kraujagyslių lygų pasirinkimą. 4. Ištirti, ar gyventojai turi pakankamai žinių apie augalinės kilmės preparatus.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Širdies ir kraujagyslių ligų klasifikacija, rizikos veiksniai
Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) – viena opiausių šiandieninės medicinos problemų. Kaip teigiama Europos širdies sveikatos chartijoje, pasirašytoje Europos Parlamente 2007 m. birželio 12 d., širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Europos moterų ir vyrų mirties priežastis. Daug dėmesio širdies ir kraujagyslių ligoms skiriama ir svarbiausiame Europos sveikatos politikos dokumente – „Sveikata visiems XXI amžiuje“: iki 2020 m. visame regione mažiausiai 40 proc. turi būti sumažintas vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Lietuvos sveikatos programoje taip pat pabrėžiamas šių ligų aktualumas. Šiame dokumente teigiama, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra viena svarbiausių ne tik medicinos, bet ir socialinių problemų, nes jos sudaro apie pusę visų mirties, vieną trečdalį neįgalumo priežasčių ir nulemia 15–20 proc. apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose (Proškuvienė, 2009).
Europos kardiologų draugijos epidemiologinio tyrimo „Euro Aspire III“ duomenimis, net 55 procentų mirčių Lietuvoje priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos. Tai vidutiniškai 6 proc. daugiau nei kitose naujosiose ES šalyse. Europos kardiologų draugija Lietuvą priskiria prie didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos šalių. Svarbi susidariusios situacijos priežastis yra ta, kad sveikata mūsų visuomenėje kol kas nėra vertybė, daug žmonių savimi rūpintis nenori, o yra įsitikinę, kad už jų sveikatą atsakingi tik medikai. Lietuvos širdies asociacija situaciją šalyje vadina epidemine – kasdien 20 žmonių ištinka miokardo infarktas, o daugiau nei 60 žmonių patiria širdies priepuolį (Šležienė, 2007). Prognozuojama, kad iki 2025 m. sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis išaugs dar trečdaliu (Gendrolis ir kt., 2006).
A. Vitkausko ir R. Gurevičiaus (2010) atlikto tyrimo duomenimis, 2006–2009 m. Lietuvoje negalia dėl širdies ir kraujagyslių ligų naujai pripažinta 15 362 darbingo amžiaus žmonėms, iš jų 7128 (46,4 proc.) moterims ir 8234 (53,6 proc.) vyrams. Naujai išaiškintų žmonių su negalia dažnis buvo 24,5 atvejų 10 000 vyrų ir 21,7 atvejai 10 000 moterų.
Pasak Aguonytės ir kt. (2014), 2002–2006 m. laikotarpiu standartizuotas 65 m. ir vyresnių vyrų mirtingumo nuo lėtinės išeminės širdies ligos rodiklis Lietuvoje buvo 5 314,9 atvejo 100 000 gyventojų, 2007–2011 m. laikotarpiu – 4 961,2 atvejo 100 000 gyventojų. 2002–2006 m. laikotarpiu standartizuotas vyrų mirtingumo nuo ūminio miokardo infarkto rodiklis buvo 515,4 atvejų 100 000 gyventojų, 2007–2011
100 000 gyventojų. Pastebėtina, kad širdies ligomis gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, pradedant naujagimiais. Nemažai širdies ligų gali tęstis ilgai, sutrikdyti žmogaus sveikatą, padaryti žmogų nedarbingą, neįgalų. Kai kurios jų gali labai greitai progresuoti ir tapti staigios mirties priežastimi. Vienos širdies ligos yra gydomos vaistais, sergant kitomis širdies ligomis atstatyti žmogaus sveikatą ar išgelbėti gyvybę įmanoma tik atlikus širdies operaciją (Proškuvienė, 2009). R. Proškuvienės (2009), A. Antuševo ir kt. (2009) sudaryta širdies ir kraujagyslių ligų klasifikacija pateikta 1 paveiksle.
1 pav. Širdies ir kraujagyslių ligų klasifikacija ĮGIMTOS ŠIRDIES
YDOS
• Prieširdžių pertvaros defektas • Skilvelių pertvaros defektas • Atviras arterinis latakas • Falo tetrada
• Dekstrokardija (širdis dešinėje pusėje) • Aortos koarktacija
ĮGYTOS ŠIRDIES YDOS
• Aortos stenozė
• Aortos vožtuvų nesandarumas • Mitralinė stenozė
• Dviburio vožtuvo nesandarumas
• Dviburio (mitralinio) vožtuvo prolapsas • Triburio vožtuvo nsandarumas
• Triburio vožtuvo stenozė
ĮGYTOS ŠIRDIES LIGOS • Reumatas • Infekcinis endokarditas • Arterinė hipertenzija • Arterinė hipotenzija • Aterosklerozė • Išeminė širdies liga
• Krūtinės angina (stabilioji, nestabilioji) • Miokardo infarktas
MIOKARDO LIGOS
• Kardiomiopatijos • Uždegiminė širdies liga
AORTOS LIGOS • Aortos aneurizma • Aortos atsisluoksniavimas
• Aortitas
ARTERIJŲ LIGOS • Periferinių arterijų okliuzinė liga
• Ūminė kojų išemija
KITOS ŠIRDIES LIGOS
• Perikarditai • Širdies navikai • Širdies aritmijos
Rizikos veiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui įrodyta seniai. Liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau – nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei – endoteliui (Petrulionienė, 2010).
Remiantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu (2002), visuomenės sveikatos rizikos veiksniai – natūralūs gamtos bei dirbtiniai veiksniai, taip pat gyvenimo ir elgesio įpročiai, dėl kurių poveikio atsiranda rizika visų gyventojų ar atskirų jų grupių sveikatai. V. Juškelienė (2007) teigia, sveikatos rizikos veiksniai – visos sveikatą neigiamai veikiančios sąlygos bei procesai.
Praėjusio šimtmečio pabaigoje ir šio pradžioje atlikta daugybė studijų, atskleidusių lėtinių ligų (ypač širdies ir kraujagyslių bei vėžio) rizikos veiksnius, nors daugelio iš jų priežastys nežinomos iki šiol. Asmens sveikatai turi įtakos paveldimumas ir individuali raida, fizinė aplinka, socialiniai, gyvensenos ir elgsenos veiksniai. Pasak Ž. Petrulionienės (2010), rizikos veiksnys – tai neigiamas asmeninis ir aplinkos poveikis, paskatinantis aterosklerozės išsivystymą ir sukeliantis širdies ir kraujagyslių ligas.
Su širdies ir kraujagyslių ligomis siejama daugiau kaip 300 rizikos veiksnių. Jie yra paplitę ir aktualūs daugelyje šalių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai teigia, kad dažnai širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti įvertinant ir koreguojant rizikos veiksnius, lemiančius širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Šių ligų rizikos veiksniai skirstomi į tris kategorijas: biologinius, susijusius su gyvensena, ir kitus (1 lentelė) (Proškuvienė, 2009).
1 lentelė. Rizikos veiksniai, lemiantys širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi
Biologiniai Susiję su gyvensena Kiti
Nemodifikuojamieji Modifikuojamieji
Padidėjęs kraujospūdis Tabako naudojimas Amžius Pajamos
Padidėjusi gliukozės
koncentracija Nesveika mityba Lytis Išsilavinimas
Padidėjęs cholesterolio kiekis
Piktnaudžiavimas
alkoholiu Genetika Gyvenimo sąlygos
Antsvoris / nutukimas Mažas fizinis aktyvumas Rasė Darbo sąlygos Dažniausiai išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai: kraujo riebalų arba lipidų perteklius (dislipidemija), padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) ir rūkymas. Širdies ir kraujagyslių ligų kilmė daugialypė. Todėl nepakanka nustatyti kurį nors vieną rizikos veiksnį, būtina išsiaiškinti visus ir įvertinti juos. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti (Petrulionienė, 2010).
Net ir tie žmonės, kurie turi palyginti didelę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, riziką gali sumažinti, keisdami savo gyvenseną. Vidutinis arterinio kraujospūdžio, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti daugiau negu perpus gali sumažinti šį sergamumą. Pavyzdžiui, JAV ir Kanadoje mirtingumas nuo 1970 iki 2000 m. sumažėjo apie 60 proc. Tai siejama ne tik su tikslesne diagnostika ir efektyvesniu gydymu, bet ypač su sumažėjusiu rūkymo paplitimu. Daugumoje Šiaurės, Pietų ir Vakarų Europos šalių mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, jų išsivystymo dažnis mažėja, tačiau Vidurio ir Rytų Europoje lieka toks pat ar net didėja (Petrulionienė, 2010).
1.2. Augalinių preparatų sąvoka
Jau šimtas metų, kai vaistinėse vyrauja cheminės sintezės būdu gaminami vaistai, tačiau nemažai yra ir augalinių preparatų. Jie sudaro apie dešimtadalį Lietuvoje bei kitose Europos šalyse registruotų vaistų. Daugelį tokių augalinių preparatų vaistininkai pažįsta ne vieną šimtmetį (Kažemėkaitis, 2004).
Pagal Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymą (2006) „Augalinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji iosios) medžiaga os) yra arba augalinė ės) medžiaga os), arba augalinis iai) ruošinys iai), arba tokios ių) augalinės ių) medžiagos ų) ir tokio ių) augalinio ių) ruošinio (-ių) mišinys“ taip pat „Tradicinis augalinis vaistinis preparatas – augalinis vaistinis preparatas, kuris atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir jam gali būti taikoma supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra“.
Augalų vartojimo tradicijos įvairiose šalyse labai skiriasi. Azijos šalyse gydymas vaistiniais augalais labai populiarus, tačiau dažniausiai jis grindžiamas tik ilgalaike liaudies medicinos patirtimi, bet nėra griežtai kontroliuojamas ar reglamentuojamas. JAV ir daugelyje Vakarų Europos šalių dauguma augalinių preparatų vartojami kaip maisto papildai ir žymiai mažesnė dalis augalinės kilmės vaistų yra ištirti klinikinėje praktikoje (Tachjian et al., 2010; Sharma, 2010).
Kitose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, į augalinius preparatus tiek juos registruojant, tiek vartojant žiūrima kaip į visus kitus vaistus. Jų registravimo taisyklės dauguma punktų atitinka cheminių vaistų registravimo taisykles, tačiau yra ir išskirtinių reikalavimų, pavyzdžiui, pareiškėjas privalo pateikti tyrimų duomenis, įrodančius, kad augalinė žaliava neužteršta toksiniais metalais, pesticidais, radioaktyviomis medžiagomis (Barsteigienė ir kt., 2003).
Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme (2006) numatyta, kad augalinius preparatus galima registruoti kaip tradicinius augalinius preparatus, jei jie atitinka nustatytus sveikatos apsaugos ministro reikalavimus (2007), pagal supaprastintą procedūrą. Jei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nusprendžia,
kad preparatas atitinka vaistinio preparato registracijos kriterijus, jis registruojamas, kaip augalinis vaistinis preparatas.
Augaliniai preparatai registruojami tik tokiu atveju, jei pateikta dokumentacija įrodo, kad preparatas yra kokybiškas, saugus ir veiksmingas. Šiuo metu galioja patvirtintas sąrašas vaistinių augalų leidžiamų vartoti Lietuvoje gydymo tikslais. Prie kiekvieno augalo yra nurodytos jo vartojimo indikacijos. Jei, pateikiant registruoti augalinį vaistą, prašoma patvirtinti indikaciją, nenurodytą minėtame sąraše arba Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Europos fitoterapijos mokslinė bendrija monografijose, iš pareiškėjo reikalaujama pateikti išsamius ją patvirtinančius tyrimus. Kartais registracijai pateikiami preparatai, pagaminti iš augalų, neįtrauktų į šį sąrašą. Tokiu atveju turi būti pateikti išsamūs farmakologinių, toksikologinių ir klinikinių tyrimų duomenys.
Kartais, paaiškėjus iki šiol nežinomam nepageidaujamam augalų poveikiui, iš jų pagaminti preparatai uždraudžiami vartoti ir išbraukiami iš Lietuvos Respublikos Valstybinio vaistų ir vaistinių medžiagų registro. Taip buvo pasielgta su šalpusnių lapų ir kava-kava augalo preparatais. Abiejų augalų preparatai uždrausti vartoti Lietuvoje paaiškėjus hepatotoksiniam jų poveikiui.
Lietuvoje yra užregistruota įvairiausių vaistų formų augalinės kilmės preparatų – tai arbatos, tabletės, kapsulės, aliejai, balzamai, geliai, tepalai, žvakutės, ekstraktai, tinktūros, sirupai, sultys ir daugelis kitų. Didžiausią dalį tarp šių preparatų sudaro vienkomponentės arbatos (Barsteigienė ir kt., 2003).
Augaliniai preparatai turi nemažai privalumų. Jie gaminami iš šviežių arba išdžiovintų vaistingųjų augalų arba jų dalių, sulčių, dervų ir kt. Dažniausios jų gamybos technologijos žinomos dar nuo Galeno (129–199 m.) laikų (Sharma, 2010). Šiems preparatams gaminti retai vartojama cheminių konservantų ar kitų sintetinių priedų. Viename ar kitame pasaulio regione vaistingieji augalai vartojami jau labai ilgai, todėl sukaupta nemažai informacijos apie jų savybes, vartojimo indikacijas, apsinuodijimo jais pavojų. Ilga vartojimo patirtis padėjo nusistovėti tradicinių augalinių preparatų indikacijoms bei dozėms, todėl daugelis jų retai sukelia nepageidaujamų reakcijų tinkamai juos vartojant (Kažemėkaitis, 2004).
Augaliniai preparatai skiriasi nuo cheminių preparatų tuo, kad jų sudėtyje yra keletas (iki šimtų) veikliųjų medžiagų, galinčių veikti įvairias organizmo funkcijas. Todėl augalinių preparatų poveikis yra švelnesnis negu cheminių, kurie blokuoja ar aktyvina pavienius organizmo procesus. Yra labai nedaug pavyzdžių, kai pavyko iš vaistinio augalo išskirti vieną veikliąją medžiagą, kuri turi tam augalui būdingų savybių. Tai morfinas, atsakingas už pagrindinį aguonų ištraukos opijaus skausmą malšinantį bei narkotizuojamąjį poveikį, digoksinas, digitoksinas – rusmenės glikozidai, stiprinantys širdies darbą, arba
šunvyšnės alkaloidas atropinas. Didesnė dalis mėginimų išskirti tik veikliąsias medžiagas buvo nesėkmingi ir dabar vyrauja nuomonė, kad daugelio vaistinių augalų, ypač švelniai veikiančių, poveikis priklauso nuo jų sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų komplekso (Kažemėkaitis, 2004).
L. R. Atmakuri ir S. Dathi (2010) išskiria šiuos augalinių preparatų privalumus ir trūkumus:
Privalumai:
– Mažesnė kaina;
– Didesnis efektyvumas;
– Geriau organizmo toleruojami; – Saugesni;
– Turi mažiau šalutinių poveikių; – Prieinamesni;
– Ekologiški.
Trūkumai:
– Jais nėra galimybės gydyti staigių susirgimų ir nelaimingų atsitikimų atveju; – Perdozavimo rizika savigydos atveju;
– Tam tikri standartizavimo sunkumai.
Yra kelios ligų grupės, kurios tradiciškai dažniausiai gydomos augaliniais preparatais. Tai ligos, kurioms gydyti nėra šiuolaikinių cheminių preparatų arba augaliniai preparatai yra pakankamai efektyvūs. Dažniausiai tai virškinimo trakto ligos, kvėpavimo takų ligos, šlapimo takų ir prostatos ligos, akmenligė, centrinės nervų sistemos sutrikimai bei širdies veiklos ir kraujagyslių sutrikimai ir ligos. Kita vertus, augalinių preparatų naudojimo efektyvumas širdies ir kraujagyslių ligų atveju diskutuotinas iki šiol.
1.3. Augaliniai preparatai vartojami širdies ir kraujagyslių ligų atveju
Kaip jau minėta, Lietuvoje yra užregistruota daugybė įvairiausių formų augalinių preparatų – tabletės, geliai, kapsulės, tepalai, arbatos, sirupai, žvakutės, aliejai, tinktūros, ekstraktai, sultys, balzamai ir daugelis kitų. Šiame darbe nagrinėjami augaliniai preparatai, vartojami širdies ir kraujagyslių ligų atveju. Vaisinėse yra gana didelis šių preparatų pasirinkimas (žr. 2 lentelę), juos galima sugrupuoti į maisto papildus, nereceptinius vaistinius preparatus, tradicinius augalinius vaistinius preparatus, nereceptinius homeopatinius preparatus ir receptinius vaistinius preparatus.
2 lentelė. Augaliniai preparatai, vartojami širdies ir kraujagyslių ligų atveju Camelia tinklo asortimente (sudaryta autoriaus, 2015)
Augalinio preparato pavadinimas
Forma Kiekis
pakuotėje Sudėtis Gamintojas
MAISTO PAPILDAI
Aterin tabletės N30 Kinijos ryžių raudonųjų mielių ekstraktas 335 mg Silvanols Česnakas + paprastasis amalas + gudobelė + vitaminas E
kapsulės N100 Česnakų aliejinė ištrauka 170 mg; paprastųjų amalų aliejinė ištrauka 60 mg; gudobelių aliejinė ištrauka 60 mg
Bional Internatio-nal Cardioace kapsulės N30 Omega-3 žuvų taukai 400 mg; česnakas
100 mg; antioksidantai; vitaminų ir mineralų kompleksas
Vitabiotics
Cardioace Plus kapsulės N60 Fitosterolių esteriai 433,3 mg; žuvų taukai 166,67 mg; česnako ekstraktas 33,3 mg; bioaktyvios medžiagos ir vitaminų bei mineralų kompleksas
Vitabiotics
Cardigen kapsulės N30 Omega-3 žuvų taukai 200 mg; česnako milteliai 2 mg; 16 bioaktyvių medžiagų; vitaminų ir mineralų kompleksas
Wasdell Packaging CardioProtect kapsulės N30 Mėlynių ekstraktas 130 mg; kakavos
flavanoliai 120 mg; žaliosios arbatos ekstraktas 62 mg; vynuogių sėklų ekstraktas 32 mg; kvercetinas 30 mg; resveratrolis 24 mg; likopenas 12 mg Olainės farmacijos fabrikas
Cardoval kapsulės N30 Gudobelių vaisių ekstraktas 150 mg; magnis 40 mg; žaliosios arbatos lapų ekstraktas 10 mg; vitaminas B6 2 mg; česnakų aliejus 0,16 mg
Valentis
Cardoval Vital kapsulės N30 Žuvų taukai 455 mg; koncentruotas
alyvuogių aliejus 100 mg Valentis Evelor
(resveretrolis) 50 mg
kapsulės N90 Resveratrolis (Hu Zhang šaknies sausas ekstraktas); laktozė; sojų aliejus; kukurūzų krakmolas; koloidinis silicio dioksidas; magnio stearatas
Agetis Supplement s Ltd Ginkmedžio ekstraktas 60 mg VivaVit
kapsulės N30 Ginkmedžio lapų ekstraktas 120 mg Medigate
Ginko Plius vitaminai 60 mg VivaVit
kapsulės N60 Niacinas; vitaminai B1, B12, B6 ir C,ginkmedžio lapų ekstraktas 60 mg
Medigate
GinkoPrim Max 100 mg
tabletės N60 Standartizuotas ginkmedžių lapų ekstraktas 100 mg; magnis 150 mg
Walmark Gudobelė Plius Q10
ir Lecitinas VivaVit
kapsulės N30 Gudobelės ekstraktas 150 mg;
Lecitinas 100 mg; L-karnitinas 50 mg
Kofermentas Q10 10 mg; koncentruotas česnakų aliejus 3 mg
Kardio Plius Omega3 VivaVit
kapsulės N40 Žuvų taukai 200 mg; vitaminas C 30 mg; niacinas 18 mg; vitaminas E 10 mg; česnakų ekstraktas 2 mg; Vitaminai B2, B1, B6, A, D, B12
Medigate
Lecitinas 1200 mg kapsulės N80 Lecitinas 1200 mg Walmark
Lecithin 1200 mg kapsulės N100 Lecitinas 1200 mg Jamieson
Monafit tabletės N60 Augaliniai steroliai 842,2 mg; raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių milteliai 333,4 mg
Vitamins for life NERECEPTINIAI VAISTINIAI PREPARATAI
Cardiol C geriamieji lašai
40 ml Pakalnučių tinktūros 27 g; valerijonų tinktūros 20 g; gudobelių tinktūros 20 g; skystojo kolos ekstrakto 14 g; kofeino 72 mg
Herbapol Wroclaw
Chronocard N 80 mg
tabletės N100 Gudobelių lapų ir žiedų sausasis ekstraktas 80 mg
Cesra Arzneimitte l GmbH & Co
Gingium 120 mg tabletės N60 Sausasis ginkmedžio lapų ekstraktas 120 mg
Sandoz Ginkobil 80 mg kapsulės N60 Sausasis ginkmedžio lapų ekstraktas 80
mg
Aconitum Ginkobil 120 mg kapsulės N40 Sausasis ginkmedžio lapų ekstraktas 120
mg
Aconitum
Ginkomed geriamasis
tirpalas
100 ml Ginkmedžio tinktūra Valentis
Ginkgo Biloba Pharma Nord 105 mg
tabletės N30 Ginkmedžių sausasis ekstraktas 105 mg Pharma Nord TRADICINIAI AUGALINIAI VAISTINIAI PREPARATAI
Gudobelių skystasis ekstraktas Valentis
geriamieji lašai
25 ml Gudobelių skystasis ekstraktas Valentis Gudobelių tinktūra
Valentis
geriamieji lašai
40 ml Gudobelių vaisių tinktūra Valentis Širdies darbą
gerinantys lašai Valentis su lašintuvu
geriamieji lašai
30 ml Valerijonų tinktūra 0,34 ml; sukatžolių tinktūra 0,33 ml; gudobelių vaisių tinktūra 0,33 ml
Valentis
Širdies lašai Valentis su lašintuvu N1
geriamieji lašai
40 ml Valerijonų tinktūra 0,34 ml; sukatžolių tinktūra 0,33 ml; gudobelių vaisių tinktūra 0,33 ml
Valentis
NERECEPTINIAI HOMEOPATINIAI PREPARATAI Aurocard su
lašintuvu N1
Geriamieji lašai
30 ml Crataegus Ø 0,4 g; Aurum chloratum D4 0,1 g; Convallaria majalis D1 0,1 g; Strychnos ignatii D4 0,1 g; Arnica Ø 0,005 g
Deutsche Homeopathi e-Union
Cefavora geriamieji lašai
100 ml Dviskiaučių ginkmedžių urtinktūra 13,3 mg; paprastųjų amalų urtinktūra 27,6 mg; gudobelių urtinktūra 76,5 mg
Cefak
RECEPTINIAI VAISTINIAI PREPARATAI Digoxin WZF Polfa
0,25 mg
tabletės N30 Širdį veikiantis glikozidas Polfa Warszawa Tanakan 40 mg tabletės N90 Ginkmedžių lapų ekstraktas 40 mg Ipsen
Pharma Nagrinėjant 2 lentelėje pateiktų augalinių preparatų, naudojamų širdies ir kraujagyslių ligų atveju, formą, galima išskirti tris formas, t. y. kapsulės, tabletės ir geriamieji lašai. Analizuojant šių augalinių preparatų sudėtį, galima išskirti dažniausiai į jų sudėtį įeinančius vaistinius augalus. Prie šių vaistinių augalų galima priskirti česnaką, ginkmedį, gudobelę, valerijoną ir sukatžolę. Toliau šių augalų poveikis aptariamas plačiau.
Valgomasis česnakas (lot. Allium sativum). Nors kaip valgomieji česnakai vartojami labai seniai, tik praėjusiame amžiuje buvo ištirtos jų veikliosios medžiagos bei tų medžiagų veikimas. Česnako gydomųjų savybių tematika paskelbta daugiau nei 1100 mokslinių straipsnių, iš kurių daugiau nei 258 skirti moksliniams tyrimams širdies ir kraujagyslių ligų gydymo tematika. Dabartiniu metu žinomas česnakų antimikrobinis, kraujo lipidus mažinantis, fibrinolizinis ir trombocitų sulipimą stabdantis veikimas. Česnakų preparatai ankstyvoje aterosklerozės stadijoje veikia profilaktiškai, vėlyvoje – susilpnina kai kuriuos ligos simptomus (Calder, 2004; Sharma, 2010).
Dviskiautis ginkmedis (lot. Ginkgo biloba). Tai svarbūs vaistiniai augalai nuo kraujotakos (ypač smegenų) sutrikimų. Tai japonų šventyklų medžiai. Lietuvoje auginami tik keliose vietose: Kauno botanikos sode, Švėkšnos parke, Obelynėje, Girionyse (Kauno raj.), pavienėse sodybose.
Vaistinė žaliava – lapai, iš kurių gaminamas standartizuotas ginkmedžio ekstraktas, turintis svarbių gydomųjų savybių. Ginkmedžių preparatai pasižymi smegenų ir periferinę kraujotaką gerinančiomis ir antiagregacinėmis savybėmis, neleidžia trombocitams sulipti tarpusavyje, taip pat stiprina deguonies ir angliavandenių pasisavinimą audiniuose, tuo palaikydami normalią ląstelių medžiagų apykaitą, preparatuose esantys flavanoidai panaikina žalingų laisvųjų radikalų poveikį. Ginkmedžių preparatais patariama gydyti aterosklerozės pakitimų sukeltus periferinių ir smegenų kraujagyslių pažeidimus. Gurley et al. (2008) tyrimas parodė, kad česnako, ginkmedžio ir reverastrolio mišinys 92 proc. tiriamųjų sumažino su amžiumi susijusius genetinius širdies veiklos pakitimus.
Gudobelių rūšys (lot. Crataegus species). Gudobelių lapuose, vaisiuose ir žieduose yra flavanoidų, rauginių medžiagų, organinių rūgščių, sacharidų, pektinų, karotinoidų, riebalinio aliejaus, saponinų. Gudobelių preparatai pasižymi kardiotoniniu poveikiu, tai yra stiprina širdies raumenį ir
sumažina jo susitraukimų skaičių (pulsą). Taip pat veikia raminančiai, šiek tiek mažina kraujo spaudimą. Gudobelė vartojama ankstyvojoje hipertonijos stadijoje ar kaip pagalbinė priemonė sergant aritmija ir tachikardija, gerina sergančiųjų širdies ligomis sutrikusį miegą, širdies ir smegenų kraujotaką, vartojama persirgus sunkiomis ligomis. Rekomenduojama vartoti aterosklerozės gydymui ir profilaktikai. Be to, gudobelė mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir gerina miegą (Cleland et al., 2007; Dalli et al., 2011; Koch, Malek, 2011; Zick et al., 2009).
Medicinos praktikoje gudobelė naudojama nuo 1896 m. Šiandien gudobelės yra oficialus vaistas, pripažintas Brazilijoje, Kinijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Šveicarijoje ir kt. (Sharma, 2010).
Vaistinis valerijonas (lot. Valeriana officinalis). Valerijono preparatai vartojami kaip nervų sistemą raminanti priemonė gydant nemigą, stresą, isteriją, širdies kraujagyslių sistemos neurozę, migreną. Vartojamas esant lygiųjų raumenų spazmams, skydliaukės hiperfunkcijai (Sharma, 2010).
Sukatžolių rūšys (lot. Leonuri species). Paprastųjų sukatžolių preparatais gydoma širdies ir kraujagyslių neurozė, hipertoninė liga, struma, kardiosklerozė, jos preparatai raminančiai veikia centrinę nervų sistemą, normalizuoja širdies ritmą, didina širdies susitraukimo galią, mažina kraujo spaudimą, vartojama esant nemigai, padidėjus nerviniam jautrumui, taip pat naudojama kaip švelni šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė. Paprastųjų sukatžolių raminamasis poveikis stipresnis nei valerijonų (Weiss, Fintelmann, 1999).
1.4. Problemos, kylančios vartojant augalinius preparatus širdies ir kraujagyslių ligų
atveju
Augaliniai preparatai buvo vartojami nuo seniausių laikų. Šiuo metu pacientai, turintys širdies veiklos sutrikimų tiki, kad augaliniai preparatai gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį jų sveikatai. Tačiau šis poveikis nėra iki galo ištirtas. Klinikiniai tyrimai aiškiai neįrodo augalinių preparatų naudos.
Pastaruoju metu mokslininkai pastebi, kad augalinių maisto papildų vartotojų daugėja, mažėja pasitikėjimas tradiciniu gydymu. Pasaulio sveikatos organizacija pateikia duomenų, kad iš augalinės žaliavos pagamintų papildų vartojimas per paskutinį dešimtmetį išaugo 3 proc., ši tendencija stebima visame pasaulyje. JAV augaliniams maisto papildams kasmet išleidžiama 60 mlrd. JAV dolerių, Afrikoje jie sudaro iki 80 proc. vartojamų priemonių pirminėje sveikatos priežiūroje (Tachjian et al., 2010).
M. B. Yilmaz et al. (2007) atliko tyrimą Turkijoje. Buvo parengta 49 klausimų anketa į kurią atsakė 310 respondentų. Tyrimu buvo siekiama nustatyti respondentų negalavimus, augalinių preparatų
vartojimo poveikį ir vartojimo tendencijas. 54,5 proc. respondentų sirgo hipertenzija, 48,7 proc. – širdies vainikinių arterijų liga. 38,7 proc. respondentų nurodė, kad vartoja ar vartojo augalinius preparatus. Visi apklaustieji, kurie vartojo augalinius preparatus manė, kad jie padėjo išvengti padidėjusios cholesterolio koncentracijos kraujyje (dislipidemijos). 73,3 proc. respondentų nurodė, kad augalinių preparatų vartojimas yra naudingas, tačiau net 25 proc. nurodė, kad vartoja augalinius preparatus nereguliariai. Augalinių preparatų vartotojai daugiausiai sutiko, kad jie yra efektyvūs vartojant su kitais vaistais. Straipsnio autoriai daro išvadą, kad reikėtų atidžiau ištirti augalinių preparatų poveikį juos vartojant su kitais vaistais, kadangi tai gali būti netgi pavojinga. Augaliniai preparatai tam tikrais atvejais gali sąlygoti pakitusią trombocitų funkciją arba koaguliacijas, kraujospūdį ir aritmiją (Cheng, 2005).
Augaliniai maisto papildai gali sąveikauti su receptiniais vaistais ir iškreipti jų veikimą. Tokių augalų sąraše yra jonažolės, ginkmedžiai, česnakai, ženšeniai, valerijonai, efedros ir kt. (Tachjian et al., 2010). Vaistiniai preparatai gali pakenkti širdies ligomis sergantiems pacientams, jei jie naudoja kitus vaistus. Pavyzdžiui, česnakas gali padidinti kraujavimo riziką, jei vartojamas su varfarinu (Gardner et al., 2007); ginkmedis – kraujavimo riziką, jį vartojant su varfarinu, aspirinu ar COX-2 inhibitoriais (AltCareDex System, 2008); gudobelės neturėtų būti vartojamos su digoksinu, nes stiprina jo poveikį, plečia kraujagysles (Pittler et al., 2008).
A. Tachjian et al. (2010) susistemino ir išskyrė pagrindines problemas, susijusias ir augalinių preparatų naudojimu JAV. Jas tikslinga aptarti plačiau:
1. Trūksta mokslinių įrodymų apie augalinių preparatų naudojimo saugumą ir veiksmingumą. Dauguma augalinių produktų nebuvo ištirti moksliškai, todėl žinios apie jų veiksmingumą, saugumą, sukeliamus poveikius yra ribotos.
2. Reguliavimo trūkumas. Rinkoje parduodama daug augalinių preparatų, tačiau jie retai kontroliuojami. Pacientai tiesiog pasitiki valdžios institucijomis ir mano, kad perka sveikatai nekenksmingus preparatus. Pavyzdžiui, JAV maisto ir vaistų kontrolės tarnyba nustatė keletą papildų, į kuriuos įėjo efedrinas, keliantis didelę žalą sveikatai.
3. Kokybės kontrolės trūkumas. Kadangi yra daugybė augalinių preparatų rūšių, gamybos technologijų, saugojimo būdų, jų kokybės kontrolę užtikrinti sudėtinga. Dalis preparatų gali turėti sudėtyje nuodingų medžiagų dėl vaistažolių auginimo užterštoje aplinkoje. Kaip minėta anksčiau, Lietuvoje augaliniai preparatai registruojami tik tokiu atveju, jei pateikta dokumentacija įrodo, kad preparatas yra kokybiškas, saugus ir veiksmingas.
4. Visuomenės dezinformacija. Buvo sukurta daug reklamos, kuri įrodė visuomenei, kad augaliniai preparatai yra saugūs ir veiksmingi. Augaliniai preparatai reklamuojami žiniasklaidoje,
internete. Dažnai reklamose pateikiama nepagrįsta informacija. Kartais netgi pateikiama klaidinga informacija, kad preparatą rekomenduoja gydytojai.
5. Žinių trūkumas apie galimus šalutinius poveikius vartojant augalinius preparatus kartu su kitais vaistais. Dauguma (64 proc.) pacientų su prieširdžių virpėjimo diagnoze, ar išemine širdies liga, kurie lankosi širdies ir kraujagyslių klinikoje nurodė, kad kartu vartoja ir vaistinius preparatus ir receptinius vaistus. Daugiau nei pusė (58 proc.) pacientų vartojo papildus, kurių medžiagos galėjo sąveikauti su varfarinu, amjodaronu, sotaloliu ar digoksinu. 46 proc. pacientų buvo vartoję papildus, turinčius antikoaguliacinių savybių. Dauguma (73 proc.) net nežinojo apie neigiamą augalinių preparatų poveikį juos vartojant su receptiniais vaistais. Daugiau nei 40 proc. respondentų teigė, kad gydymas veiksmingesnis vartojant augalinius preparatus su receptiniais vaistais (Kuo et al., 2004).
6. Pranešimų apie šalutinius poveikius trūkumas. Dauguma vartotojų mano, kad augaliniai preparatai yra savaime saugūs ir natūralūs, todėl vengia pranešti apie patiriamus šalutinius poveikius.
Apie galimą riziką vartojant augalinius preparatus su receptiniais vaistais širdies ir kraujagyslių ligų atveju teigia ir R. Sharma (2010). Pasak autoriaus, dauguma augalinių preparatų yra naudingi ir taikytini kaip antihipertenziniai, antiaritminiai, kardioprotekciniai papildai. Kita vertus, turi būti skiriamas didesnis dėmesys augalinių preparatų toksiniams poveikiams tirti. Taip pat visuomenė turi būti plačiau informuojama apie galimus šalutinius poveikius, ypač naudojant augalinius preparatus su kitais receptiniais vaistais.
Apibendrinant literatūros analizę galima teigti, kad širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) – viena opiausių šiandieninės medicinos problemų. Europos kardiologų draugija Lietuvą priskiria prie didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos šalių. Lietuvos širdies asociacija situaciją šalyje vadina epidemine. Su širdies ir kraujagyslių ligomis siejama daugiau kaip 300 rizikos veiksnių.
Širdies ir kraujagyslių ligų atveju gali būti naudojami augaliniai preparatai. Juos galima sugrupuoti į maisto papildus, nereceptinius vaistinius preparatus, tradicinius augalinius vaistinius preparatus, nereceptinius homeopatinius preparatus ir receptinius vaistinius preparatus. Analizuojant šių augalinių preparatų sudėtį, galima išskirti dažniausiai į sudėtį įeinančius vaistinius augalus: česnaką, ginkmedį, gudobelę, valerijoną ir sukatžolę. Visgi augalinių preparatų poveikis nėra iki galo ištirtas. Klinikiniai tyrimai aiškiai neįrodo augalinių preparatų naudos. Būtina atidžiau ištirti augalinių preparatų poveikį juos naudojant su kitais vaistais, kadangi tai gali būti pavojinga sveikatai. Augaliniai preparatai tam tikrais atvejais gali sąlygoti pakitusią trombocitų funkciją arba koaguliacijas, kraujospūdį ir aritmiją.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo metodai
Baigiamajame darbe taikomi šie tyrimo metodai:
Teorinis analizės metodas. Išnagrinėti ir aprašyti moksliniai medicininiai, farmaciniai ir socialiniai
straipsniai bei tyrimai, susiję su magistrinio darbo tema;
Empiriniai analizės metodai. Pritaikytas anketinės apklausos metodas. Atlikta vaistinės pacientų
kiekybinė apklausa, siekiant nustatyti augalinių preparatų, naudojamų širdies ir kraujagyslių ligų atveju, poreikį;
Statistiniai tyrimo metodai. Atlikta gautų duomenų analizė, naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) 17.00 versiją. Grafikai ir lentelės sudaryti naudojantis Microsoft Office Excel 2010
programa.
Statistiniams ryšiams įvertinti naudotas susijusių požymių chi kvadrato (χ²) kriterijus. χ² suderinamumo kriterijus naudojamas hipotezėms apie kintamojo skirstinį populiacijoje tikrinti. χ² kriterijus parodo, ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas, t. y. tikrinama ar turimas empirinis skirstinys suderinamas su teoriniu modeliu. Duomenims patikrinti taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo p, kai p < 0,05 rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi. Naudojant chi kvadrato kriterijų buvo laikomasi reikalavimų, kad skaičius langelių, kuriuose lauktinos reikšmės yra mažesnės už 5, būtų ne didesnis, kaip 20 procentų bendro langelių skaičiaus lentelėje, visi stebėjimai buvo nepriklausomi ir kiekvienas stebėjimas pateko tik į vieną gardelę. Taip pat vienas iš reikalavimų buvo, kad mažiausia lauktina reikšmė būtų nemažesnė už 1, stebėjimų skaičius ne mažesnis kaip 30. Be to, nustatytas statistikos laisvės laipsnių skaičius df, kuris parodė iš kelių nepriklausomų atsitiktinių dydžių apskaičiuota statistika.
2.2. Tyrimo eiga ir instrumentai
Tyrimui atlikti buvo taikoma anketinė apklausa. Tyrimas buvo atliekamas šešis mėnesius (nuo 2015 m. kovo mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio). Apklausos buvo vykdomos Lietuvos regionų – miestų ir kaimų vaistinėse.
Tyrimo instrumentas – anketa. Anketą sudarė 21 klausimas, iš kurių 19 klausimų buvo uždarojo tipo, 1 – atvirojo tipo ir 1 – mišraus tipo klausimas (Priedas Nr.1.).
Anketą sudarė penkios pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje (1–5 klausimai) buvo siekiama išsiaiškinti, ar respondentai vartoja augalinius preparatus širdies ir kraujagyslių ligų atveju, jų vartojimo ypatumus. Antra dalis (5–9 klausimai) padėjo nustatyti respondentų domėjimąsi augaliniais preparatais, informacijos pakankamumą šia tematika. Trečioje dalyje (10–12 klausimai) buvo nagrinėjami augalinių preparatų pasirinkimą lemiantys veiksniai. Ketvirta apklausos dalis (13–17 klausimai) buvo skirta tirti respondentų augalinių preparatų vartojimo įpročius, išsiaiškinti, ar preparatai naudojami su kitais vaistais, nustatyti, ar respondentų savijauta pagerėjo naudojant augalinius preparatus ir galimus šalutinius poveikius. Penkta anketos dalis (18–21 klausimai) buvo skirta respondentų socialinėms-demografinėms charakteristikoms (lyčiai, amžiui, išsilavinimui, gyvenamajai vietai) nustatyti.
2.3. Tiriamieji
Apklausos buvo vykdomos Lietuvos miestuose ir kaimo regionuose. Norint, kad apklausos rezultatai būtų patikimi, respondentais pasirinkti ne sveikatos priežiūros specialistai. Iš viso tyrime dalyvavo 300 respondentų, iš kurių 212 (71 proc.) moterys ir 88 (29 proc.) vyrai (žr. 2 pav.).
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį 71%
29%
Moterys Vyrai
Tyrime dalyvavo įvairaus (jaunesnio ir vyresnio) amžiaus respondentai (žr. 3 pav.). Statistinėje duomenų analizėje vertinant rezultatus tiriamieji buvo suskirstyti į šešias grupes: iki 20 metų, 21–30 m., 31–40 m., 41–50 m., 51–60 m., 61 m. ir daugiau metų. Apibendrinus apklausos duomenis paaiškėjo, kad apklausoje daugiausiai dalyvavo vidutinio (41–60 m.) ir vyresnio (virš 60 m.) amžiaus asmenys, atitinkamai 161 (53,67 proc.) ir 75 (25 proc.) respondentai, kurie dažniau susiduria su širdies ir kraujagyslių ligų keliamomis problemomis nei jaunesnio amžiaus asmenys.
Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą buvo nevienodas – 80 respondentų (26,67 proc.) buvo įgiję vidurinį išsilavinimą, 97 respondentai (32,33 proc.) aukštesnįjį išsilavinimą, 98 (32,67 proc.) aukštąjį išsilavinimą. 10 respondentų (3,33 proc.) turėjo nebaigtą vidurinį ir 15 respondentų (5 proc.) – nebaigtą aukštąjį išsilavinimą (žr. 4 pav.). Didžiąją dalį respondentų (70 proc.) sudarė aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą turintys asmenys.
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių
0 20 40 60 80 100 Iki 20 m. 21-30 m. 31-40 m. 41-50 m. 51-60 m. Virš 60 m. 6 20 38 75 86 75
4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Tyrimo metu apklausti 247 (82 proc.) miesto gyventojai ir 53 (18 proc.) kaimo gyventojai (žr. 5 pav.).
5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą Apibendrinti tiriamųjų socialiniai-demografiniai duomenys pateikti 3 lentelėje.
0 20 40 60 80 100 Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis Nebaigtas aukštasis 10 80 97 98 15 82% 18% Miestas Kaimas
3 lentelė. Tiriamųjų socialiniai-demografiniai duomenys
Socialiniai-demografiniai požymiai Skaičius Procentai
Lytis Vyrai 88 29,00 Moterys 212 71,00 Iš viso: 300 100 Amžius Iki 20 m. 6 2,00 21–30 m. 20 6,67 31–40 m. 38 12,67 41–50 m. 75 25,00 51–60 m. 86 28,67 Virš 60 m. 75 25,00 Iš viso: 300 100
Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 10 3,33
Vidurinis 80 26,67
Aukštesnysis 97 32,23
Aukštasis 98 32,67
Nebaigtas aukštasis 15 5,00
Iš viso: 300 100
Gyvenamoji vieta Miestas 247 82,00
Kaimas 53 18,00
Iš viso: 300 100
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Augalinių preparatų vartojimas
Tyrimo pradžioje respondentų buvo paklausta, kokius vaistus jie dažniausiai renkasi – augalinius ar sintetinius. Paaiškėjo, kad 180 (60 proc.) respondentų dažniausiai rinkosi augalinės kilmės preparatus ir 120 (40 proc.) respondentų – sintetinius (žr. 6 pav.).
6 pav. Augalinės kilmės preparatai, kuriuos dažniausiai renkasi respondentai 60%
40%
Augaliniai Sintetiniai
Išnagrinėjus vaistų pasirinkimą pagal socialinius-demografinius kriterijus (žr. 4 lentelę) nustatyta statistiškai patikima priklausomybė (p < 0,05) tarp vaistų pasirinkimo ir lyties. Vyrai buvo labiau linkę rinktis sintetinius vaistus (57,95 proc. apklaustų vyrų), o moterys – augalinius preparatus (67,45 proc. apklaustų moterų). Statistiškai patikimų priklausomybių tarp vaistų pasirinkimo ir kitų demografinių charakteristikų (amžiaus, išsilavinimo, gyvenamosios vietos) nenustatyta.
Respondentų buvo paklausta, ar jie turėjo nusiskundimų, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis. Paaiškėjo, kad 225 respondentai (75 proc.) tokių nusiskundimų turėjo, o likę 75 respondentai (25 proc.) nusiskundimų neturėjo.
Išnagrinėjus nusiskundimų turėjusių respondentų socialinius-demografinius duomenis (5 lentelė), paaiškėjo, kad širdies ir kraujagyslių ligų problemos aktualios ir vyrams ir moterims – nusiskundimų turėjo daugiau nei 70 proc. vyrų ir moterų.
4 lentelė. Augalinės kilmės preparatų pasirinkimas pagal socialines-demografines charakteristikas
Požymis Renkasi augalinės kilmės preparatus Renkasi sintetinius vaistus Statistinis patikimumas
Lytis Vyras 37 (42,05 proc.) 51 (57,95 proc.) χ2=16,73, df=1, p < 0,05
Moteris 143 (67,45 proc.) 69 (32,55 proc.)
Amžius Iki 20 m. 3 (50 proc.) 3 (50 proc.) χ2=7,92, df=5, p > 0,05 ns 21–30 m. 15 (75 proc.) 5 (25 proc.) 31–40 m. 25 (65,79 proc.) 13 (34,21 proc.) 41–50 m. 50 (66,67 proc.) 25 (33,33 proc.) 51–60 m. 49 (56,98 proc.) 37 (43,02 proc.) Virš 61 m. 38 (50,67 proc.) 37 (49,33 proc.) Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis/vidurinis 62 (59,61 proc.) 42 (40,39 proc.) χ2=0,001, df=1, p > 0,05 ns Aukštesnysis/ aukštasis/
nebaigtas aukštasis 118 (60,20 proc.) 78 (39,80 proc.)
Gyvenamoji vieta Miestas 149 (60,32 proc.) 98 (39,68 proc.) χ2=0,061, df=1, p > 0,05
ns Kaimas 31 (58,49 proc.) 22 (41,51 proc.)
ns – statistiškai nereikšmingas skirtumas, df – laisvės laipsnių skaičius, p – patikimumo lygmuo, χ2– chi-kvadrato kriterijus.
5 lentelė. Turėjusių nusiskundimų, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis, socialiniai-demografiniai požymiai Požymis Turėjo nusiskundimų Statistinis patikimumas
Lytis Vyras 70 (79,55 proc.) χ2=1,37, df=1, p > 0,05 ns
Moteris 155 (73,11 proc.)
Amžius Iki 20 m. 0 (0 proc.) χ2=61,83, df=5, p < 0,01 21–30 m. 9 (45,0 proc.) 31–40 m. 20 (52,63 proc.) 41–50 m. 53 (70,67 proc.) 51–60 m. 68 (79,07 proc.) Virš 61 m. 75 (100 proc.) Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis/vidurinis 79 (75,96 proc.) χ2=0,078, df=1, p > 0,05 ns Aukštesnysis/ aukštasis/ nebaigtas aukštasis 25 (12,76 proc.)
Gyvenamoji vieta Miestas 181 (73,28 proc.) χ2=0,208, df=1, p > 0,05
ns
Kaimas 44 (83,02 proc.)
ns – statistiškai nereikšmingas skirtumas, df – laisvės laipsnių skaičius, p – patikimumo lygmuo, χ2– chi-kvadrato kriterijus
Gauta statistiškai patikima priklausomybė (p < 0,01) tarp respondentų amžiaus ir nusiskundimų, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis – kuo vyresnio amžiaus respondentai, tuo nusiskundimų skaičius buvo didesnis, virš 61 metų amžiaus grupėje nusiskundimų turėjo visi respondentai. Nors negauta statistiškai patikima priklausomybė tarp respondentų išsilavinimo ir nusiskundimų, galima pastebėti, kad daugiau nusiskundimų turėjo žemesnį išsilavinimą turintys respondentai (75,96 proc.). Statistiškai patikimos priklausomybės tarp respondentų gyvenamosios vietos ir nusiskundimų sveikatos problemomis nenustatyta.
Paklausus, ar respondentai vartoja augalinės kilmės preparatus širdies ir kraujagyslių ligų atveju, paaiškėjo, kad šiuos preparatus vartoja 238 respondentai (79,33 proc.), o nevartoja 62 (20,67 proc.) respondentų. Iš 225 turėjusių nusiskundimų respondentų augalinius preparatus naudojo 210 (93,3 proc.) respondentų. Be to, nustatyta, kad yra statistiškai patikimas ryšys tarp nusiskundimų širdies ir kraujagyslių ligomis ir augalinių preparatų vartojimo, gauta χ2=107,59, df=1, p < 0,05.
7 pav. Respondentų vartojami augalinės kilmės preparatai širdies ir kraujagyslių ligų atveju
Respondentų, kurie nurodė vartojantys augalinius preparatus buvo paprašyta įvardinti, kokius augalinės kilmės preparatus jie vartoja. Paaiškėjo, kad didžioji dalis respondentų vartoja širdies darbą gerinančius lašus (153 respondentai) ir gudobelių skystąjį ekstraktą (98 respondentai) – tradicinius vaistinius preparatus (žr. 2 lentelę). Mažiau populiarūs buvo maisto papildai Cardioace (68 respondentai), česnako, gudobelės ir vitaminų mišinys (59 respondentai), Cardigen (51 respondentas), Ginkmedžio ekstraktas (48 respondentai), Cardoval ir Lecitinas (po 47 respondentus) ir Ginko plius vitaminai (43 respondentai). Mažiausiai respondentų vartojo receptinį vaistinį preparatą Tanakan (19 respondentų) ir nereceptinius vaistinius preparatus Ginkobil ir Ginkomed (atitinkamai 15 ir 12 respondentų) (žr. 7 pav.).
Taip pat respondentų buvo paklausta, kiek laiko jie vartoja šiuos preparatus. Atsakymų pasiskirstymas vaizduojamas 8 pav. Paaiškėjo, kad didžioji dauguma respondentų nurodytus augalinius preparatus naudojo ilgą laiką ir net 55,88 proc. (133 respondentai) – ilgiau pusę metų.
0 20 40 60 80 100 120 140 160 Širdies darbą gerinantys lašai
Gudobelių skystasis ekstraktas Cardioace Česnakas + paprastasis amalas + gudobelė + …
Cardigen Ginkmedžio ekstraktas Cardoval Lecitinas 1200 mg Ginko Plius vitaminai Tanakan Ginkobil Ginkomed 153 98 68 59 51 48 47 47 43 19 15 12
8 pav. Augalinės kilmės preparatų vartojimo trukmė
3.2. Informacijos apie augalinės kilmės preparatus pakankamumas
Tolesniais anketos klausimais buvo stengiamasi išsiaiškinti respondentų informuotumą apie augalinės kilmės preparatus širdies ir kraujagyslių ligų atveju. Buvo paklausta, ar prieš pirkdami augalinius preparatus jie domėjosi (domisi) preparatų sudėtimi. Preparatų sudėtimi domėjosi 165 (69,32 proc.) respondentai (žr. 9 pav.). Respondentų domėjimasis augalinės kilmės preparatų sudėtimi buvo analizuojamas pagal socialines-demografines charakteristikas (žr. 6 lentelę).
9 pav. Respondentų domėjimasis perkamų augalinės kilmės preparatų sudėtimi
0 20 40 60 80 100 120 1 mėn. 2-6 mėn. 7-12 mėn. >1 metus 37 68 30 103 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 165 73 Taip Ne
7 lentelė. Respondentų, kurie domėjosi augalinės kilmės preparatų sudėtimi, socialiniai-demografiniai požymiai
Požymis Domėjosi sudėtimi
(proc.)
Statistinis patikimumas
Lytis Vyras 53 (75,71 proc.) χ2=8,02, df=1, p < 0,05
Moteris 162 (97,59 proc.)
Amžius Iki 20 m. 0 (0 proc.) χ2=25,15, df=5, p < 0,05 21–30 m. 9 (64,29 proc.) 31–40 m. 20 (90,9 proc.) 41–50 m. 55 (94,83 proc.) 51–60 m. 52 (74,28 proc.) Virš 61 m. 58 (79,45 proc.)
Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis/vidurinis 72 (80,90 proc.) χ2=0,465, df=1, p > 0,05
ns Aukštesnysis/ aukštasis/
nebaigtas aukštasis
143 (95,97 proc.)
Gyvenamoji vieta Miestas 178 (92,22 proc.) χ2=0,109, df=1, p > 0,05
ns
Kaimas 37 (82,22 proc.)
ns – statistiškai nereikšmingas skirtumas, df – laisvės laipsnių skaičius, p – patikimumo lygmuo, χ2– chi-kvadrato kriterijus
Augalinių preparatų sudėtimi domėjosi 165 respondentai, daugiausia moterys (97,59 proc.). Taip pat pastebėta, kad sudėtimi labiau domėjosi jaunesnio ir vidutinio (31–50 m.) amžiaus asmenys. Nors statistiškai patikimų priklausomybių nenustatyta, galima pastebėti, kad preparatų sudėtimi labiau domisi aukštesnį išsilavinimą turintys, mieste gyvenantys respondentai.
Visų apklausoje dalyvavusių respondentų buvo paklausta, kokie vaistiniai augalai, jų nuomone, geriausiai veikia širdies ir kraujagyslių ligų atvejais. Didžioji dauguma respondentų manė, kad geriausiai veikia gudobelių lapai ir žiedai (243 respondentai, 81 proc.) ir česnakų ekstraktas (156 respondentai, 52 proc.). Pastebėtina, kad pakankamai didelė dalis respondentų įvardino ir kitus augalinės kilmės preparatus – ginkmedžių lapus (93 respondentai, 31 proc.), valerijonų šaknis ir šakniastiebius (78 respondentai, 26 proc.), sukatžolių žolę (71 respondentas, 24 proc.) (žr. 10 pav.). Tai rodo, kad respondentai pakankamai gerai informuoti apie augalinės kilmės preparatus, kurie gali būti naudojami širdies ir kraujagyslių ligų atveju, nors dalis jų augalinių preparatų ir nevartoja.
10 pav. Vaistiniai augalai, respondentų nuomone, geriausiai veikiantys širdies ir kraujagyslių ligų atveju
Siekiant patikslinti gautus duomenis, respondentų buvo klausiama, ar jiems pakanka informacijos apie augalinės kilmės preparatus, naudojamus širdies ir kraujagyslių ligų atveju. Paaiškėjo, kad daugumai respondentų (94 proc.) šios informacijos pakanka, tačiau 42 proc. iš jų norėtų sužinoti daugiau (žr. 11 pav.).
11 pav. Informacijos pakankamumas apie augalinės kilmės preparatus, vartojamus širdies ir kraujagyslių ligų atveju
0 50 100 150 200 250 Gudobelių lapai ir žiedai
Česnakų ekstraktas Ginkmedžių lapai Valerijonų šaknys ir šakniastiebiai Sukatžolių žolė 243 156 93 78 71 52% 42% 6%
7 lentelė. Informacijos apie augalinės kilmės preparatus pakankamumo vertinimas pagal respondentų socialinius-demografinius požymius
Požymis Informacijos pakanka Informacijos pakanka, bet norėtų sužinoti daugiau Informacijos nepakanka Statistinis patikimumas
Lytis Vyras 51 (57,95 proc.) 2932,95 8 (9,09 proc.) χ2=5,26, df=2, p > 0,05 ns Moteris 105 (49,53 proc.) 97 (45,75 proc.) 10 (4,72 proc.)
Amžius Iki 20 m. 5 (83,33 proc.) 11 (6,67 proc.) 0 (0,00 proc.) χ2=10,14, df=10, p > 0,05 ns 21–30 m. 11 (55,00 proc.) 94 (5,00 proc.) 0 (0,00 proc.)
31–40 m. 21 (55,26 proc.) 13 (34,21 proc.) 4 (10,53 proc.) 41–50 m. 43 (57,33 proc.) 27 (36,00 proc.) 4 (5,33 proc.) 51–60 m. 44 (51,16 proc.) 38 (44,19 proc.) 4 (4,65 proc.) Virš 61 m. 32 (42,67 proc.) 38 (50,67 proc.) 6 (8,00 proc.)
Išsilavinimas Vidurinis ir žemesnis
61 (58,65 proc.) 38 (36,54 proc.) 5 (4,81 proc.) χ2=2,86, df=2, p > 0,05 ns Vidurinis ir
aukštesnis
95 (98,96 proc.) 88 (91,67 proc.) 13 (13,54 proc.)
Gyvenamoji vieta Miestas 132 (53,44 proc.) 102 (41,30 proc.) 13 (5,26 proc.) χ2=0,99, df=2, p > 0,05 ns Kaimas 24 (45,28 proc.) 24 (45,28 proc.) 5 (9,43 proc.)
ns – statistiškai nereikšmingas skirtumas, df – laisvės laipsnių skaičius, p – patikimumo lygmuo, χ2– chi-kvadrato kriterijus
Taip pat buvo nagrinėjamas informacijos pakankamumas pagal socialines-demografines charakteristikas. Nors statistiškai patikimų priklausomybių nenustatyta, galima pastebėti, kad daugiau informacijos apie augalinės kilmės preparatus, vartojamus širdies ir kraujagyslių ligų atveju, norėtų gauti vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys, turinčios aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą ir gyvenančios mieste (žr. 7 lentelę).
3.3. Augalinės kilmės preparatų pasirinkimą lemiantys veiksniai
Apklausos metu buvo nustatyta, kuriems augalinės kilmės preparatams respondentai teikia (teiktų) pirmenybę (12 pav.). Paaiškėjo, kad dauguma respondentų pirmenybę teikia (-tų) preparatams, kuriuos rekomenduoja gydytojas (123 respondentai, 41 proc.), anksčiau pirktiems ir žinomiems preparatams (104 respondentai, 34,67 proc.), taip pat kokybiškiems ir rekomenduotiems farmacininko preparatams (po 100 respondentų, 33,33 proc.). Tik maža dalis respondentų pirmenybę teikia (-tų) naujai
atsiradusiems ir pigiems preparatams, atitinkamai 25 respondentai (8,33 proc.) ir 21 respondentas (7 proc.).
12 pav. Kriterijai, pagal kuriuos augalinės kilmės preparatams teikiama pirmenybė
Respondentų buvo paprašyta įvertinti augalinių preparatų, vartojamų širdies ir kraujagyslių ligų atveju, asortimentą vaistinėse. Didžioji dauguma respondentų manė, kad augalinės kilmės preparatų asortimentas yra geras (190 respondentų, 63,33 proc.) ir labai geras (75 respondentai, 25 proc.). Taigi daugiau nei 88 proc. respondentų asortimentu yra patenkinti (žr. 13 pav.).
13 pav. Augalinės kilmės preparatų, naudojamų širdies ir kraujagyslių ligų atveju, asortimento vaistinėse vertinimas
0 20 40 60 80 100 120 140 Rekomenduotiems gydytojo
Anksčiau pirktiems, žinomiems Rekomenduotiems farmacijos specialisto Kokybiškiems Naujai atsiradusiems Pigiems 123 104 100 100 25 21 0% 50% 100% 1% 1% 10% 63% 25% Labai prastas Prastas Patenkinamas Geras Labai geras
