1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA
Paulius Janušauskas
N šeimos klinikos pacientų informuotumas apie širdies ir
kraujagyslių ligų prevencijos programą, dalyvavimo joje
motyvai
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbo mokslinis vadovas doc. dr. Vaclovas Šveikauskas
2
TURINYS
1. SANTRAUKA 3 2. SUMMARY 4 3. PADĖKA 5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS 55. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS 5
6. SANTRUMPOS 6
7. SĄVOKOS 7
8. ĮVADAS 8
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 9
10. LITERATŪROS APŽVALGA 10
10.1 Širdies ir kraujagyslių ligos 10
10.2 Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos tikslai ir teisinis reguliavimas 12 10.3 Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programų įgyvendinimo proceso bei rezultatų apžvalga 12
11. TYRIMO METODIKA 15
12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 17
12.1 Tiriamųjų socialinė ir demografinė charakteristika 17
12.2 Pacientų informuotumas apie ŠKLPP 18
12.3 Pacientų dalyvavimo ir nedalyvavimo ŠKLPP motyvai 38
13. IŠVADOS 45
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 46
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS 47
3
1. SANTRAUKA
PAULIUS JANUŠAUSKAS
N šeimos klinikos pacientų informuotumas apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, dalyvavimo joje motyvai
Darbo tikslas - įvertinti N šeimos klinikos pacientų informuotumą apie širdies ir kraujagyslių ligų
prevencijos programą bei dalyvavimo joje motyvus.
Uždaviniai
1. Įvertinti N šeimos klinikos pacientų informuotumą apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, atsižvelgiant į pacientų lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą ir užimtumą. 2. Įvertinti N šeimos klinikos pacientų dalyvavimo širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos
programoje motyvus, atsižvelgiant į pacientų lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą ir užimtumą.
Metodika. Tyrimo tipas - kiekybinis stebėjimo analitinis momentinis tyrimas. Anoniminės
anketinės apklausos būdu apklausti Šiaurės šeimos klinikoje 2018 m. lapkričio – 2019 kovo mėn. besilankantys pacientai (N=210): 50–65 m. amžiaus moterys ir 40–55 metų amžiaus vyrai. Duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS programa, diagramos buvo sudaromos pasitelkiant Microsoft Office Exel programą, o lentelės kuriamos pasinaudojant Microsoft Office Word programa. Statistiškai reikšmingu laikytas rezultatas, kai paklaidos tikimybė p<0,05. Iškeltos hipotezės apie kintamųjų ryšius buvo tikrinamos taikant neparametrinį Pirsono chi kvadrato testą (χ2
).
Tyrimo rezultatai. Dauguma klinikos pacientų yra gerai informuoti apie ŠKLPP ir žino, kad ji yra
efektyvi priemonė. Moterys dažniau nei vyrai teigė, kad ŠKLPP yra efektyvi priemonė (p<0,05). Daugiau nei trys ketvirtadaliai pacientų apie ŠKLPP sužinojo iš šeimos gydytojo. Dešimtadalis pacientų nurodė, kad apie ŠKLPP informacijos neturi. Moterys dažniau nei vyrai teigė, kad, norint dalyvauti ŠKLPP, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją (p<0,05). Moterys taip pat dažniau nei vyrai žinojo, kad, dalyvaujant ŠKLPP, gali būti nemokamai įvertinta ŠKL tikimybė (p<0,05). 50–55 m. amžiaus moterys dažniau nei vyresnės žinojo, kad prie ŠKLPP gali būti nemokamai atlikti bendrojo ir „gerojo“ bei „blogojo“ cholesterolio tyrimai (p<0,05). Tačiau įvardijant pagrindinį ŠKLPP tikslą skirtumas tarp skirtingo amžiaus moterų grupių nebuvo statistiškai reikšmingas. Jaunesnio amžiaus (40–45 m.) vyrai statistiškai reikšmingai dažniau nei vyresnio amžiaus (50–55 m.) vyrai nurodė, kad pagrindinis ŠKLPP tikslas yra sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (p<0,05). Jaunesnio amžiau vyrai (40–50 m.) dažniau nurodė, kad gliukozės kraujyje nustatymo tyrimas dalyvaujant ŠKLPP yra nemokamas, lyginant su vyresnio amžiaus (50–55) vyrų grupės atsakymais (p<0,05). Kuo aukštesnį išsilavinimą turėjo pacientai, tuo dažniau kaip vieną iš ŠKLPP tikslų nurodė ankstyvą cukrinio diabeto diagnostiką (p<0,05), taip pat šį atsakymą dažniau nurodė dirbantieji, negu pensininkai ir bedarbiai (p<0,05).
Dažniausiai pacientus dalyvauti ŠKLPP motyvavo šeimos gydytojo pasiūlymas ar kvietimas. Daugiau nei trys ketvirtadaliai moterų ir šiek tiek mažiau vyrų nurodė, kad dalyvauja ŠKLPP. Jaunesnio amžiaus (50–55 m.) moterys ŠKLPP dalyvavo dažniau nei vyresnio amžiaus (p<0,05). Dažniausios priežastys, kodėl pacientai nedalyvavo ŠKLPP, buvo šios: laiko neturėjimas, nepakvietimas dalyvauti, gera savijauta. Vertinant pacientų atsakymus apie nedalyvavimo ŠKLPP motyvus, atsižvelgiant lytį, amžių, išsilavinimą ir užimtumą, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Išvados. Daugumos N klinikos pacientų informuotumas apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos
programą yra pakankamas ir dalyvavimas joje motyvai susiję su pacientų lytimi, amžiumi ir išsilavinimu.
Praktinės rekomendacijos. Tobulinti funkcinį pacientų sveikatos raštingumą, ugdant pažintinius ir
socialinius pacientų gebėjimus, nulemiančius jų motyvaciją ir kompetenciją gauti, suprasti ir naudoti informaciją apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą.
Raktiniai žodžiai: širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa (ŠKLPP), pacientai,
4
2. SUMMARY
PAULIUS JANUŠAUSKAS
Patients awareness about cardiovascular disease prevention program and participation motives at N family clinic
Aim of the study - to evaluate patient awareness about cardiovascular disease prevention program,
and motives for participation at N family clinic.
Tasks of work:
1. To evaluate patients' awareness about cardiovascular disease prevention program, according to the patients' gender, age, education, place of residence and employment at N family clinic.
2. To evaluate patients participation motives in cardiovascular disease prevention program, according to the patients gender, age, education, place of residence and employment at N family clinic.
Methods. Type of study: quantitative analytical instantaneous analysis of observation. Anonymous
questionnaire survey was conducted at the North family clinic from november 2018 to march 2019, visiting patients (N = 210) are 50–65 year-old women and 40–55 year-old men. Data analysis was performed using the SPSS program, charts were created using Microsoft Office Exel, and tables were created using Microsoft Office Word. Results were considered to be statistically significant when the probability of error p<0.05. The hypothesis about the relationship between variables were checked using the nonparametric Pearson Chi-square test (χ2).
Results. Most of the patients in the clinic are well informed about cardiovascular diseases
prevention program (CVDPP) and knows that it is an effective tool. Women more often than men stated that CVDPP is an effective tool (p<0.05). More than three-quarters of patients learned about CVDPP from a family doctor. One tenth of the patients indicated that they have no knowledge about CVDPP. Women more often than men, said that in order to take advantage of CVDPP, they should contact their family doctor (p <0.05). Women more often than men knew that by participating in the CVDPP they could have their CVD risk evaluated for free (p<0.05). 50–55 years old women more often than older knew that general, "good" and "bad" cholesterol tests (p<0.05) could be performed for free, if you are participating in CVDPP. However the difference between women of different ages were not statistically significant in chosing the main purpose of CVDPP.Younger (40–45 m.) men significantly more likely than older (50-55 years) men pointed out that the main CVDPP goal is to reduce the incidence of cardiovascular disease (p<0.05). Younger men (40–50 years) more often then older (50–55 years) men indicated that a blood glucose test is free if you are participating in CVDPP (p<0.05). The higher the level of education the patients had, the more frequent they were able to state early diagnostics of diabetes as one of the objectives in the CVDPP (p<0.05), this answer also was chosen more often by workers than retirees and the unemployed (p<0.05). The most common reasons for patients to participate in CVDPP were family doctor's offer or invitation. More than three-quarters of women and slightly less men indicated that they were participating in CVDPP. Younger age (50–55 years) women participated in CVDPP more often than older (p<0.05). The most common reasons why patients did not participate in CVDPP were: lack of time, no invitation to participate, patient well-being. There were no statistically significant differences in patients' reasons for non-participation in CVDPP, according to the participants gender, age, education and employment.
Conclusions. Most patients awareness about cardiovascular disease prevention program is sufficient
and participation motives are associated with gender, age and education at N family clinic.
Practical recommendations. To improve patients functional health literacy by developing
cognitive and social patient skills that determine their motivation and competence to receive, understand, and use information about the cardiovascular disease prevention program.
5
3. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovui dr. doc. V. Šveikauskui už pagalbą. Dėkoju Šiaurės šeimos klinikos vadovei I. Jarušaitytei ir visam personalui. Dėkoju doc. dr. R. Kregždytei už konsultavimą statistikos ir duomenų apdorojimo klausimais.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą tyrimui atlikti išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras, leidimo Nr. BEC-MF-14, leidimo išdavimo data 2018 11 02 (1 priedas).
6
6. SANTRUMPOS
PAASPĮ - pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ŠKLPP - širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa
ŠKL - širdies ir kraujagyslių ligos
SPSS - Statistical Package for Social Sciences SCORE - Systematic Coronary Risk Evaluation PSO - Pasaulio sveikatos organizacija
HI - Higienos institutas
7
7. SĄVOKOS
Profilaktika - tai priemonių, padedančių saugoti, stiprinti ir atkurti sveikatą bei išvengti ligų,
visuma [1].
Antrinė profilaktika - priemonių visuma, kurias atliekant siekiama sustabdyti ligą ir išvengti jos
8
8. ĮVADAS
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje yra dažniausia sergamumo ir mirtingumo priežastis. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2016 m. daugiausia vyrų (47,8 proc.) ir moterų (64,4 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų; moterų mirtingumo nuo kraujotakos sistemos rodiklis 2016 m. buvo 865,1/100 000 moterų ir lyginant su 2015 m. (882,9/100 000 moterų) sumažėjo 2 proc., vyrų mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 2016 m. buvo 735,6/100 000 vyrų (2015 m. - 728,9/100 000 vyrų) [2].
Lietuvoje nuo 2006 metų vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, kurios tikslas - sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Ši programa yra skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Gyventojai turi žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei [1]. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus - skiriamas gydymas.
Lietuvos gyventojų dalyvavimo aktyvumas širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje per pastaruosius keletą metų nežymiai vis didėjo: 2014 m. programoje dalyvavo 223889 žmonės, 2015 m. - 239549, o 2016 m. - 256625, ir tai sudarė mažiau nei pusę planuotos tikslinės grupės. 2016 m. programoje paslaugų suteikta 37 proc. daugiau žmonių nei 2015 m. 2017 m. sausio 1 d. tikslinę populiaciją sudarė 684342 žmonės: moterų - 356591 (52 proc.), vyrų - 327751 (48 proc.) [3].
Vis dėlto suaugusiųjų gyventojų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis ir mirtingumas nuo šių ligų Lietuvoje išlieka didelis. Galimos priežastys - prasta gyventojų informavimo apie širdies ir kraujagyslių prevencijos programą sistema bei gyventojų motyvacijos trūkumas dalyvauti minėtoje prevencijos programoje.
Darbe keliama hipotezė, kad pacientų informuotumas apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą ir dalyvavimo joje motyvai susiję su demografiniais ir socialiniais veiksniais - lytimi, amžiumi, išsilavinimu ir užimtumu.
9
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti N šeimos klinikos pacientų informuotumą apie širdies ir kraujagyslių ligų
prevencijos programą bei dalyvavimo joje motyvus.
Uždaviniai
1. Įvertinti N šeimos klinikos pacientų informuotumą apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, atsižvelgiant į pacientų lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą ir užimtumą. 2. Įvertinti N šeimos klinikos pacientų dalyvavimo širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos
programoje motyvus, atsižvelgiant į pacientų lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą ir užimtumą.
10
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 Širdies ir kraujagyslių ligos
Širdies ir kraujagyslių ligų samprata. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), ŠKL - tai
grupė ligų, kurios pažeidžia širdį ir kraujagysles; pagrindinės joms priklausančios būklės: širdies vainikinių arterijų ligos, galvos smegenų kraujagyslių ligos, reumatinės širdies ligos, periferinių arterijų liga, giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija [4].
Širdies ir kraujagyslių ligų susidarymo mechanizmas. Kalbant apie ŠKL, svarbu panagrinėti
aterosklerozinių pažeidimų susidarymo mechanizmą. Labai svarbi aterosklerozinių pakitimų sąlyga yra endotelio pažeidimas, kuris lemia, kad monocitai ir limfocitai gali prisitvirtinti prie arterijos sienelės, o prisitvirtinusios ląstelės pereina į poendotelinį sluoksnį, čia ląstelės virsta makrofagais, kurie kaupia lipidus, yra išskiriami citokinai, vystosi uždegiminis procesas ir vėliau dėl hipoksijos vyksta ląstelių žūtis [5, 6].
Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas. Sergamumas ŠKL skiriasi prilausomai nuo lyties, 45–55
m. amžiaus vyrai ŠKL serga daug dažniau, nei to paties amžiaus moterys, joms šių ligų ankstyvame amžiuje padeda išvengti estrogenai, kurie saugo kraujagyslių sieneles nuo pažeidimų. Moterų ŠKL rezultatai po menopauzės supanašėja su vyrų ir net juos pralenkia [7].
Pagrindinės ŠKL sukeliančios priežastys. Lytis, amžius ir paveldimos savybės yra rizikos
veiksniai, kurių gyvenimo eigoje pakeisti negalima, todėl daug svarbiau būtų susikoncentruoti į tuos rizikos veiksnius, kuriuos pakeisti galima. Yra atrasta daugybė koreguojamų rizikos veiksnių ŠKL, tačiau vos keli yra esminiai ir sudaro didžiausią svarbą - į juos ir yra nukreipta prevencijos programa [8]. Anot Guallar (2011), yra keturi pagrindiniai rizikos veiksniai: hipertenzija, dislipidemija, rūkymas ir cukrinis diabetas [9]. Kiti mokslininkai akcentuoja ir kitus rizikos veiksnius: fizinį pasyvumą, mitybą, antsvorį/nutukimą, cholesterolio koncentraciją kraujyje [10]. Vyrai, kurie praleido didesnį laiką sėdėdami (važiuodami mašinoje ir žiūrėdami televiziją), turėjo reikšmingai didesnę riziką susirgti ir mirti nuo ŠKL ir priešingai tie vyrai, kurie praleido daugiau laiko būdami fiziškai aktyvūs, turėjo mažesnę riziką susirgti ŠKL [11]. 2011 m. Didžiojoje Britanijoje atliktoje studijoje buvo nustatyta, kad liemens apimtis ir liemens-klubų santykis yra labiau susieti su padidėjusia ŠKL mirties rizika, nei kūno masės indeksas [12]. Dieta yra vienas iš svarbiausių modifikuojamų ŠKL rizikos veiksnių. Suvartojant didelį kiekį maistinių riebalų, o ypač - transriebalų, didėja aterosklerozės rizika; vartojant maistą, kuris savyje turi daug natrio, didėja rizika susirgti arterine hipertenzija [13]. Rūkymas didina išeminės širdies ligos riziką, nes padidina kraujo spaudimą ir skatina aterosklerozinius pakitimus, o nustojus rūkyti ŠKL rizika mažėja
11 [13]. Didelio kiekio alkoholio vartojimas didina ŠKL riziką, nes padidina kraujo spaudimą ir trigliceridų koncentraciją kraujyje [13].
Ansvoris ir nutukimas yra svarbūs ŠKL rizikos veiksniai, nes jie ne tik didina ŠKL riziką tiesiogiai, bet ir netiesiogiai, nes didėja kraujo spaudimas, didėja cholesterolio koncentracija kraujyje, didėja diabeto ir gliukozės tolerancijos sutrikimo rizika [13]. Cukrinis diabetas padidina ŠKL riziką, nes padidėjusi cukraus koncentracija kraujyje pažeidžia kraujagyslių sieneles [13].
Apibendrinant galima pasakyti, kad, norint sumažinti ŠKL riziką, reikėtų susikoncentruoti į pačius svarbiausius rizikos veiksnius ir koreguoti juos pirmiausiai, o vėliau atkreipti dėmesį ir į daugybę mažiau svarbių rizikos veiksnių.
Mirtingumas nuo ŠKL Lietuvoje. Remiantis higienos instituto duomenimis: 2015 m. nuo ŠKL
mirė 56,5 proc. visų mirusiųjų, 2016 m. - 56,2 proc., 2017 m. - 56,1 proc. 2018 m. - 55,4 proc. [14]. 2015 m. nuo ŠKL mirė 23587 žmonės, iš jų nuo išeminės širdies ligos - 65,8 proc. ir nuo smegenų kraujagyslių ligų - 56,5 proc. [15]. 2016 m. nuo ŠKL mirė 23 103 žmonės, iš jų nuo išeminės širdies ligos mirė 65,6 proc., o nuo smegenų kraujagyslių ligų - 24,2 proc. Remiantis higienos instituto duomenimis, 2017 m. nuo ŠKL ligų mirė 22 511 žmonės, didžioji dalis (63,4 proc.) buvo mirusieji nuo išeminės širdies ligos, 23,8 proc. - nuo smegenų kraujagyslių ligų [16]. Iš mirusiųjų nuo ŠKL didžioji dalis (88 proc.) buvo vyresni nei 65 metų amžiaus [16]. Remiantis HI Sveikatos informacijos centro statistikos duomenimis, vyrų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų 2017 m. buvo 711,7/100000 vyrų, tuo tarpu moterų - 868,0/100000 [16]. Iš šios statistikos matome, kad moterys nuo ŠKL miršta dažniau nei vyrai.
Apibendrinant galima pasakyti, kad daugiau nei pusė visų mirčių sukelia ŠKL, o dažniausiai nuo ŠKL miršta vyseni nei 65 m. asmenys. Mirtingumo rodikliai nuo ŠKL išlieka panašūs keleto paskutiniųjų metų laikotarpiu.
Mirtingumas nuo ŠKL užsienyje. Amerikos Širdies asociacijos duomenimis, 2016 m. nuo širdies
ir kraujagyslių ligų mirė 841 tūkstantis žmonių, tai sudaro vieną iš trijų mirčių Amerikoje [10]. 2014 m. duomenimis, Europoje mažiausiai žmonių nuo ŠKL miršta Norvegijoje ir Danijoje (<180/100000 vyrų, <120 moterų), o daugiausiai miršta Rusijoje (915/100000) ir Baltarusijoje (892/100000) [17]. Rytinėse ir centrinėse Europos, o ypač posovietinėse valstybėse pastebimas didesnis mirtingumas nuo ŠKL, nei šiaurinėse, pietinėse ar vakarinėse Europos valstybėse [13]. Ne visose, bet daugumoje Europos valstybių mirtingumo rodikliai nuo ŠKL mažėja [17].
Apibendrinant galima pasakyti, kad didelio mirtingumo nuo ŠKL problema yra paplitusi visame
12
10.2 Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos tikslai ir teisinis reguliavimas
Viena iš valstybės sveikatos apsaugos prioritetinių sričių yra širdies ir kraujagyslių ligų ankstyva diagnostika, siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą. Valstybės mastu nuo 2006 m. pradėta vykdyti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, kurią reglamentuoja ministro įsakymas [18]. Pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą reglamentuojantį įsakymą (2005), jos tikslas yra: „sumažinti sergamumą ūminiais kardiovaskuliniais sindromais, nustatyti naujus latentinių aterosklerozės būklių ir cukrinio diabeto atvejus, siekiant sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų“ [18, p. 1].
Ši prevencijos programa taikoma 45–50 metų vyrams ir 50–65 metų moterims bei asmenims, dar nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, nes pagal Mendis ir kt. (2011 m.), - tai efektyvu ir ekonomiškai naudinga [19]. Naudojantis Europos kardiologų draugijos patvirtinta sistema SCORE, yra apskaičiuojama paciento tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Išskiriamos rizikos grupės: nedidelės, vidutinės, didelės ir ypač didelės [18]. Naudojantis šia programa, kartą per metus galima atlikti: gliukozės, bendrojo cholesterolio, mažo ir didelio tankio lipoproteinų, trigliceridų koncentracijos kraujyje nustatymą, elektrokardiogramą.
Apibendrinant galima pasakyti, kad širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa įvairiomis priemonėmis bandoma sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo ŠKL ligų, o ŠKLPP sėkmė yra ženkliai priklausoma nuo tinkamo įstatyminio reglamentavimo.
10.3
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programų įgyvendinimo proceso bei rezultatų apžvalgaŠKLPP įgyvendinimo proceso bei rezultatų apžvalga Lietuvoje. Remiantis Valstybinės ligonių kasos
sudaryta 2018 m. ataskaita, iš 671 tūkst. galinčių dalyvauti programoje ja pasinaudojo vos 277 tūkst. žmonių [20]. Svarbu suprati, kad kiekvienais metais žmonių, kurie pasinuadoja ŠKLPP, vis daugėja: 2015 m. - 240 tūkst., 2016 m - 257 tūkst., 2017 m. - 265 tūkst., 2018 m. - 277 tūkst. [20].
Remiantis Valstybinės ligonių kasos duomenimis, kiekvienais metais didėja skiriamų lėšų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo: 2015 m. skirta 4,6 mln. Eurų, 2016 m. - 5,4 mln. Eurų, 2017 m. - 6,2 mln. Eurų, 2018 m. - 7,4 mln. Eurų [20].
Lietuvos Higienos institutui 2012 m. atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dauguma (73 proc.) gyventojų žino apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, tačiau beveik pusė (47,7 proc.) iš žinojusiųjų
13 nedalyvavo prevencinėje programoje. Nurodomos pagrindinės nedalyvavimo priežastys buvo šios: gera savijauta, laiko stoka ir tai, kad negavo kvietimo iš PAASPĮ. Moterys dažniau žinojo apie programą ir dažniau joje dalyvavo. Tyrime buvo rastos sąsajos tarp išsilavinimo lygio ir žinių apie prevencinę programą. Remdamiesi tyrimo rezultatais, tyrėjai priėjo prie išvados: „gyventojų informuotumas, dalyvavimas ir požiūris į prevencines programas susiję su demografiniais ir socialiniais veiksniais - lytimi ir išsilavinimu“ [21, p. 36]. 2012 m. atliktame tyrime buvo nustatyta, kad apie Lietuvoje vykdomą širdies ir kraujagyslių prevencijos programą daugiausiai žinojo iš tokių šaltinių, kaip televizijos ir radijo, šeimos gydytojo, spaudos ir interneto [21].
Svarbi ne tik pacientų nuomonė ir požiūris į profilaktikos programas, bet ir gydytojų, nes būtent jie daro didelį poveikį pacientų sveikatos sprendimams. 2012 m. atliktoje apklausoje gydytojai pasisakė apie prevencinės programos svarbą. Remiantis minėtos apklausos duomenimis, iš visų apklaustųjų daugiau nei pusė (64,9 proc.) manė, kad jos yra labai reikalingos, o 27,3 proc. manė, kad reikalingos [22]. Trys ketvirtadaliai PAASPĮ neplanuoja prevencinių programų paslaugų teikimo, nepakankamai vykdomas ŠKLPP įgyvendinimo planavimas ir rezultatų vertinimas, labiausiai tai nulemia gydytojų laiko stoka ir programinės įrangos trūkumas [22].
Apibendrinant galima pasakyti, kad nors ir yra daugybė įvairių informavimo priemonių, skiriama vis daugiau lėšų prevencijos programai įgyvendinti, tačiau gauti rezultatai nepasiekia reikiamų, ir Lietuva vis dar priklauso didelės rizikos zonai pagal širdies ir kraujagyslių ligų paplitimo dažnumą.
ŠKLPP įgyvendinimo proceso bei rezultatų apžvalga užsienyje. Norint suprasti ŠKLPP vystymosi
eigą, svarbu įsigilinti į Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdį. Šioje šalyje ŠKL nuo 1940 m. pradėtas skirti didesnis dėmesys, nes ŠKL tapo pagrindine amerikiečių mirties priežastimi. Mirtis nuo šių ligų buvo laikoma tiesiog neišvengiama, o sąsajos su rizikos veiksniais buvo labai prastai suprastos. XX a. viduryje Framinhamo atliktų tyrimų duomenys padėjo pagrindą ateities širdies ir kraujagyslių prevencijos programai [23].
Europos kardiologų draugija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, vykdo įvairius projektus visoje Europoje širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai užtikrinti [24]. Šios prevencijos programos gairės per metus keitėsi daugybę kartų. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje, Europos šalyse mirtingumo rodikliai nuo širdies ir kraujagyslių ligų buvo aukščiausi 1960–1970 metais, ir nuo to laiko sumažėjo vidutiniškai 50 proc. [25]. Mokslininkams apibendrinus 2011 m. vykdytą studiją EURIKA, paaiškėjo, kad didelė dalis pacientų, nepaisant pirminės prevencijos, turi nekontroliuojamų rizikos veiksnių, kad konsultavimas dėl gyvenimo būdo keitimo nėra pakankamai išvystytas, be to, buvo atrasti dideli skirtumai tarp įvairių šalių [26]. PSO 2013–2020 m. strateginiame plane numatytas tikslas: 25 procentais sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių, onkologinių, diabeto, lėtinių kvėpavimo takų ligų [27]. Anglijoje
14 prevencinė programa atliekama sveikiems vyrams ir moterims nuo 40 iki 74 metų: pacientai kas penkerius metus gauna laišką ar kitaip yra informuojami apie galimą sveikatos patikrinimą, kuris nuo 1961 m. sumažino mirtingumą nuo ŠKL beveik per pusę [28].
Skirtingos šalys, atsižvelgdamos į įvairius veiksnius, tam tikrus ŠKLPP aspektus vykdo skirtingai – vienas tokių aspektų yra ŠKL tikimybės įvertinimas. Vokietijoje naudojamas PROCAM metodas apskaičiuoti ŠKL susirgimo rizikai vyrams nuo 35–65 metų ir moterims nuo 45–65 metų, tuo tarpu Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojams labiau tinkanti yra Framinghamo skaičiuoklė, kuri taikoma vyrams ir moterims nuo 20 iki 79 metų amžiaus [29, 30].
Amerikos širdies asociacijos specialistai, siekdami sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo ŠKL, išskiria septynias problemines sritis (rūkymas, fizinis pasyvumas, mityba, antsvoris/nutukimas, cholesterolio kiekis, diabetas, padidėjęs kraujo spaudimas), kuriose siekia iki 2020 m. pagerinti rezultatus [10].
Pasauliniame kontekste ŠKL tendencijos pasiskirsto pagal tų šalių ekonominę padėtį: mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse tikimybė susirgti ŠKL yra didesnė, nei dideles pajamas turinčiose šalyse [31, 32].
Apibendrinant galima pasakyti, kad šalies ŠKLPP įgyvendinimo eiga ir pasiekiami rezultatai yra susiję su toje šalyje vykdomos programos teisiniu reglamentavimu ir vykdymo ypatumais bei šalių ekonomine padėtimi.
15
11. TYRIMO METODIKA
Tyrimo planavimas ir organizavimas. 2017 m. rugsėjo mėn. parengta baigiamojo magistro darbo
anotacija, suformuluoti tyrimo tikslai ir uždaviniai, pasirinkta metodika ir pradėtas sudarinėti literatūros sąrašas. 2017 m. lapkričio mėn. sudarytas literatūros sąrašas, pradėta literatūros analizė. 2018 m. rugsėjo mėn. sudaryta tyrimo anketa ir įvykdytas bandomasis tyrimas. Anketinė apklausa buvo vykdoma 2018 m. lapkričio – 2019 m. kovo mėn. Prieš atliekant apklausą respondentai buvo supažindinti su tyrimo tikslu, uždaviniais bei kur bus naudojami apibendrinti tyrimo rezultatai.
Tyrimo objektas - Šiaurės šeimos klinikoje prisirašiusiųjų pacientų informuotumas apie širdies ir
kraujagyslių ligų prevencijos programą bei dalyvavimo joje motyvai.
Tiriamųjų imtis ir jos sudarymo metodas. Naudojantis Raosoft imties dydžio skaičiuokle buvo
apskaičiuotas reikiamas imties dydis. Esant 95 proc. tikimybei ir 5 proc. paklaidai, bei esant 50 proc. atsako pasiskirstymui, apskaičiuota reikiama imtis. Kadangi buvo žinomas Šiaurės šeimos klinikoje prisirašiusiųjų pacientų skaičius pagal amžiaus grupes (560 pacientų), kurioms skirta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, apskaičiuota, kad reikia apklausti 228 dėl įvairių priežasčių Šiaurės šeimos klinikoje besilankančius pacientus (50–65 m. amžiaus moterų ir 40–55 metų amžiaus vyrų). Tyrimo metu buvo surinktos 228 tiriamojo asmens sutikimo formos, analizei panaudota 210 anketų.
Tyrimo metodai
Tyrimo tipas - kiekybinis stebėjimo analitinis momentinis tyrimas. Šio tyrimo metu siekiama
įvertinti pacientų informuotumą apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą bei dalyvavimo joje motyvus.
Tyrimo instrumentas - anoniminė anketa (2 priedas). Anketą sudaro 17 klausimų, kuriais siekiama:
įvertinti N šeimos klinikos pacientų informuotumą apie ŠKLPP ir dalyvavimo joje motyvus, atsižvelgiant į pacientų lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą ir užimtumą. Anketos pirmieji šeši klausimai skirti išsiaiškinti tiriamųjų socialinius - demografinius duomenis. Aštuntas, devintas ir dešimtas klausimai skirti išsiaiškinti, ar respondentai dalyvauja ŠKLPP ir kokie yra jų dalyvavimo ar nedalyvavimo motyvai. Septintu, vienuoliktu, dvyliktu, tryliktu, keturioliktu ir penkioliktu klausimais siekta išsiaiškinti pacientų informuotumą apie ŠKLPP. Klausimai sudaryti remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu [18] ir valstybinės ligonių kasos tinklalapyje pateikta informacija apie prevencines programas [20].
Duomenų analizės metodai. Duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS programa, diagramos buvo
16 Office Word programa. Statistiškai reikšmingu laikytas rezultatas, kai paklaidos tikimybė p<0,05. Iškeltos hipotezės apie kintamųjų ryšius buvo tikrinamos taikant neparametrinį Pirsono chi kvadrato testą (χ2).
Tyrimo etika. 2018 m. spalio mėn. kreiptasi į LSMU Bioetikos centrą norint užtikrinti, kad tyrimas
bus vykdomas laikantis etikos principų, kad tyrimo instrumentas (anketa) atitiktų etikos normas. LSMU Bioetikos centras, įvertinęs tiriamojo darbo anotaciją, tiriamojo asmens informavimo formą, tiriamojo asmens informavimo ir sutikimo formą bei anketą, išdavė leidimą atlikti tyrimą (1 priedas).
17
12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
12.1 Tiriamųjų socialinė ir demografinė charakteristika
Tyrimo metu buvo gautos užpildytos 228 anketos, iš jų 18 anketų buvo atmestos kaip netinkamai užpildytos ar dėl netinkamo respondento amžiaus (atsako dažnis - 92 proc.). Didesnę anketinėje apklausoje dalyvavusių pacientų dalį sudarė moterys (53,3 proc.) (1 lentelė). Pagal amžių daugiausiai tyrime dalyvavo 50–55 m. (38,6 proc.) amžiaus pacientai. Šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis tiriamųjų (26,2 proc.) turėjo aukštąjį išsilavinimą, dauguma pagal užimtumą tyrime dalyvavusiųjų (73,8 proc.) buvo dirbantieji.
1 lentelė. Tiriamųjų socialinė ir demografinė charakteristika
Rodikliai Vyrai Moterys n Proc.
40–45 >45–50 >50–55 >50–55 >55–60 >60–65
L
y
tis Vyrai Moterys 44 - 28 - 26 - 55 - 31 - 26 - 112 98 46,7 53,3
Iš viso 44 28 26 55 31 26 210 100 Am žiu s 40–45 44 - - - 44 21,0 >45–50 - 28 - - - - 28 13,3 >50–55 - - 26 55 - - 81 38,6 >55–60 - - - - 31 - 31 14,8 >60–65 - - - 26 26 12,4 Iš viso 44 28 26 55 31 26 210 100 Iš silav in i-m as Pradinis/pagrindinis 4 3 2 1 0 3 13 6,2 Vidurinis 8 12 12 11 10 6 59 28,1 Aukštesnysis 21 10 6 26 10 10 83 39,5 Aukštasis 11 3 6 17 11 7 55 26,2 Iš viso 44 28 26 55 31 26 210 100 Užim -tu m as Dirbantieji 39 20 17 45 26 8 155 73,8 Pensininkai 0 2 2 3 1 14 22 10,5 Bedarbiai 5 6 7 7 4 4 33 15,7 Iš viso 44 28 26 55 31 26 210 100
Dauguma dirbančiųjų turėjo aukštąjį (89,1 proc., n=49), aukštesnįjį (73,5 proc., n=61) ir vidurinį (67,8 proc. n=40) išsilavinimą (2 lentelė).
2 lentelė. Pacientų užimtumo pasiskirstymas, atsižvelgiant į išsilavinimą
Užimtumas Pradinis/ Išsilavinimas
pagrindinis
Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis Iš viso
n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. n Proc.
Dirbantieji 5 38,5 40 67,8 61 73,5 49 89,1 155 73,8
Pensininkai 3 23,1 8 13,6 8 9,6 3 5,5 22 10,5
Bedarbiai 5 38,5 11 18,6 14 16,9 3 5,5 33 15,7
18 Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant respondentų užimtumą, priklausomai nuo jų išsilavinimo, (χ2=16,47; lls=6; p=0,011). Pradinį ar pagrindinį išsilavinimą turinčiųjų grupėje buvo
daugiau nei trečdalis (38,5 proc.; n=5) bedarbių. Dauguma (91,4 proc.) apklaustųjų nurodė miestą kaip savo gyvenamąją vietą (3 lentelė). Pagal amžių daugiausia tyrime dalyvavusių miesto gyventojų buvo 50– 55 metų moterų grupėje (27,6 proc.), mažiausiai - 50–55 metų amžiaus vyrų grupėje (10,4 proc.).
3 lentelė. Pacientų gyvenamosios vietos pasiskirstymas, atsižvelgiant į amžių ir lytį
Rodikliai Vyrai Moterys n Proc.
40–45 >45–50 >50–55 >50–55 >55–60 >60–65 Gyvenamoji vieta Miestas 42 24 20 53 28 25 192 91,4 Miestelis 2 3 2 0 2 0 9 4,3 Kaimo gyvenvietė 0 1 2 2 1 1 7 3,3 Vienkiemis 0 0 2 0 0 0 2 1,0 Iš viso 44 28 26 55 31 26 210 100
Analizuojant tiriamųjų socialines ir demografines charakteristikas, nustatyta, kad dauguma pacientų (62,3 proc.) yra susituokę, beveik ketvirtadalis (23,4 proc.) tyrime dalyvavusių pacientų gyvena vieni arba yra našliai.
4 lentelė. Pacientų šeiminės padėties pasiskirstymas, atsižvelgiant į amžių ir lytį Rodikliai
Vyrai Moterys
n Proc. 40–45 >45–50 >50–55 >50–55 >55–60 >60–65
N Proc. n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. n Proc.
Šeim in ė pad ėtis Susituokę 33 75,0 15 53,6 10 38,5 37 67,3 23 74,2 13 50,0 131 62,3 Gyvena su partneriu 5 11,4 4 14,3 7 26,9 10 18,2 3 9,7 1 3,8 30 14,3 Gyvena vieni 5 11,4 8 28,6 4 15,4 6 10,9 2 6,5 10 38,5 35 16,7 Našliai 1 2,3 1 3,6 5 19,2 2 3,6 3 9,7 2 7,7 14 6,7 Iš viso 44 100 28 100 26 100 55 100 31 100 26 100 210 100
12.2 Pacientų informuotumas apie ŠKLPP
Įgyvendinant pirmąjį darbo uždavinį, šioje darbo dalyje analizuojami anoniminės anketinės apklausos metu gauti duomenys apie N šeimos klinikos pacientų informuotumą apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą. Tyrimo duomenys analizuojami ir interpretuojami pagal šiuos kriterijus: a)
pacientų informuotumo apie ŠKLPP šaltiniai, b) pacientų informuotumas apie ŠKLPP tikslus, c) pacientų informuotumas apie ŠKLPP veiksmingumą, d) pacientų informuotumas apie tai, kur reikėtų kreiptis dėl dalyvavimo ŠKLPP, e) pacientų informuotumas apie galimybes pasinaudoti ŠKLPP priemonėmis ir f) pacientų informuotumas apie ŠKLPP atliekamus tyrimus. Analizuojami duomenys vertinami atsižvelgiant
19
Pacientų informuotumo apie ŠKLPP šaltiniai. Siekiant išsiaiškinti pacientų informavimo šaltinius
apie ŠKLPP, anketoje buvo pateiktas klausimas „Iš kur žinote apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos
programą?“ Išanalizavus atsakymus nustatyta, kad dauguma pacientų apie ŠKLPP sužino iš šeimos
gydytojo (n=163, 77,6 proc.) (5 lentelė). Tik šiek tiek daugiau nei dešimtadalis (11,9 proc., n=25) pacientų atsakė, kad apie ŠKLPP nėra net girdėję. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, respondentai, kuriems pagal amžių priklausė dalyvauti ŠKLPP, apie ją žinojo dažniau, nei tie, kuriems pagal amžių dalyvauti nepriklausė, tiriamieji dažniausiai nurodė, kad apie ŠKLPP sužinojo iš savo gydymo įstaigos (64,2 proc.) [34].
5 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį atsakant į klausimą „Iš kur žinote apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą?“
Rodikliai
Vyrai Moterys Iš viso
n Proc. n Proc. n Proc.
Iš kur žinote apie ŠKLPP?
Iš šeimos gydytojo 75 76,5 88 78,6 163 77,6
Iš šeimos narių 25 25,5 33 29,5 58 27,6
Iš televizijos 28 28,6 43 38,4 71 33,8
Iš radijo 3 3,1 3 2,7 6 2,9
Iš spaudos 3 3,1 6 5,4 9 4,3
Iš interneto 25 25,5 26 23,2 51 24,3
Apie ŠKLPP nieko nežinau 14 14,3 11 9,8 25 11,9
Vertinant atsakymus į minėtą klausimą, atsižvelgiant į lytį, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta: dauguma moterų (78,6 proc.) ir vyrų (76,5 proc.) vienodai dažnai teigė, kad apie ŠKLPP sužino iš šeimos gydytojo (χ2
=0,125; lls=1; p=0,723). Tačiau šiek tiek daugiau moterų (29,5 proc.), nei vyrų (25,5 proc.) teigė, kad apie ŠKLPP sužino iš šeimos narių (χ2
=0,409; lls=1; p=0,523). G. Petronytės ir kt. atliktame tyrime 73 proc. apklaustųjų teigė žinantys pie ŠKLPP, šiame tyrime buvo nustatyta, kad moterys dažniau, nei vyrai apie prevencines programas žinojo iš šeimos gydytojo [21].
Daugiau moterų (38,4 proc.), nei vyrų (28,6 proc.) nurodė, kad apie ŠKLPP žino iš televizijos (χ2=2,253; lls=1; p=0,133). Didesnė dalis vyrų (25,5 proc.), nei moterų (23,2 proc.) atsakė, kad apie ŠKLPP žino iš interneto (χ2
=0,150; lls=1; p=0,699). Daugiau vyrų (14,3 proc.), nei moterų (9,8 proc.) nurodė, kad apie ŠKLPP nėra nieko girdėję (χ2
=0,993; lls=1; p=0,319). D. Juršytės ir kt. Vilniuje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad dauguma apklaustųjų žino apie valstybės finansuojamas prevencijos programas, tačiau tik 39,8 proc. žinojo apie ŠKLPP, moterys (51,2 proc.) apie ŠKLPP žinojo dažniau, nei vyrai (26,3 proc.) (p<0,001) [34].
Vertinant atsakymų į klausimą „Iš kur žinote apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos
programą?“ pasiskirstymą, atsižvelgiant į lytį, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Išanalizavus pacientų atsakymus į klausimą „Iš kur žinote apie širdies ir kraujagyslių ligų
20 (χ2=1,842; lls=2; p=0,398) ir 55–60 m. amžiaus moterų (χ2=0,718; lls=2; p=0,698) nurodė, jog apie ŠKLPP sužino iš šeimos gydytojo (6 lentelė). Tai dažniausiai teigė 45–50 m. amžiaus vyrai (n=10) (χ2=2,805; lls=2; p=0,246) ir 50–55 m. amžiaus moterys (n=10) (χ2=2,865; lls=2; p=0,239). Nustatyta, kad apie ŠKLPP iš televizijos sužino daugiau nei trečdalis (35,7 proc.) 45–50 m. amžiaus vyrų (χ2
=1,832; lls=2; p=0,4) ir šiek tiek daugiau nei pusė (51,6 proc.) 55–60 m. amžiaus moterų (χ2=3,274; lls=2; p=0,195). Tai, kad apie ŠKLPP sužino iš interneto, dažniau nurodė 40–45 m. amžiaus vyrai (χ2=1,706; lls=2; p=0,426) ir 50–55 m. moterys (χ2=3,061; lls=2; p=0,216). Vertinant pacientų atsakymų į klausimą, iš kur pacientai žino apie ŠKLPP pasiskirstymą, atsižvelgiant į amžių ir lytį, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
6 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių vertinant atsakymus į klausimą „Iš kur žinote apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą?“
Iš kur žinote apie ŠKLPP?
Vyrai Moterys Iš viso
40–45 >45–50 >50–55 >50–55 >55–60 >60–65
n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. n Proc.
Iš šeimos gydytojo 32 72,7 24 85,7 19 73,1 42 76,4 26 83,9 20 76,9 163 77,6 Iš šeimos narių 8 18,2 10 35,7 7 26,9 20 36,4 6 19,4 7 26,9 58 27,6 Iš televizijos 13 29,5 10 35,7 5 19,2 19 34,5 16 51,6 8 30,8 71 33,8 Iš radijo 1 2,3 2 7,1 0 0 2 3,6 1 3,2 0 0 6 2,9 Iš spaudos 1 2,3 1 3,6 1 3,8 4 7,3 1 3,2 1 3,8 9 4,3 Iš interneto 14 31,8 6 21,4 5 19,2 16 29,1 7 22,6 3 11,5 51 24,3 Apie ŠKLPP nieko nežinau 7 15,9 1 3,6 6 23,1 3 5,5 3 9,7 5 19,2 25 11,9
Vertinant atsakymų į klausimą „Iš kur žinote apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos
programą?“ pasiskirstymą pagal išsilavinimą pastebėta, kad visų grupių pagal išsilavinimą pacientai
vienodai dažnai teigė, kad apie ŠKLPP sužino iš šeimos gydytojo (χ2
=0,208; lls=3; p=0,976) (7 lentelė).
7 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal išsilavinimą vertinant atsakymus į klausimą „Iš kur žinote apie ŠKLPP?“
Iš kur žinote apie ŠKLPP?
Išsilavinimas Pradinis/
pagrindinis
Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis Iš viso
n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. n Proc.
Iš šeimos gydytojo 10 76,9 47 79,7 64 77,1 42 76,4 163 77,6
Iš šeimos narių 4 30,8 19 32,2 24 28,9 11 20,0 58 27,6
Iš televizijos 4 30,8 16 27,1 30 36,1 21 38,2 71 33,8
Iš radijo 0 0 1 1,7 2 2,4 3 5,5 6 2,9
Iš spaudos 0 0 2 3,4 4 4,8 3 5,5 9 4,3
Iš interneto 3 23,1 9 15,3 19 22,9 20 36,4 51 24,3
21 Analizuojant tyrimo duomenis pastebėta, kad vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą turintys pacientai dažniau nurodė, jog apie ŠKLPP sužino iš šeimos narių (χ2
=2,352; lls=3; p=0,503). Daugiau nei trečdalis aukštesnįjį (36,1 proc.) ir aukštąjį išsilavinimą (38,2 proc.) turinčių pacientų nurodė, kad apie ŠKLPP sužino iš televizijos (χ2
=1,906; lls=3; p=0,592), o aukštąjį išsilavinimą turintys pacientai dažniau teigė, kad apie ŠKLPP sužino iš interneto (χ2
=7,079; lls=3; p=0,069). Vertinant pacientų atsakymus apie šaltinius, iš kurių jie žino apie ŠKLPP, atsižvelgiant į išsilavinimą, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. G. Petronytės ir kt. atliktame tyrime teigiama, kad vyrai dažniau, nei moterys nežinojo apie prevencines programas, respondentai, turintys vidurinį ir žemesnį išsilavinimą, apie prevencines programas žinojo rečiau, nei aukštąjį išsilavinimą turintys apklaustieji [21].
Vertinant atsakymų į klausimą „Iš kur žinote apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos
programą?“ pasiskirstymą, atsižvelgiant į užimtumą, nustatyta, kad dirbantieji, lyginant su kitų grupių
pacientais, dažniau nurodė (80 proc.) χ2=2,088; lls=2; p=0,352), kad juos informavo šeimos gydytojas. Vertinant atsakymų pasiskirstymą į minėtą klausimą taip pat paaiškėjo, kad beveik trčdalis dirbančiųjų (29 proc.) apie ŠKLPP sužino iš šeimos narių (χ2
=0,606; lls=2; p=0,738) ir iš interneto (χ2=5,180; lls=2; p=0,075), lyginant su bedarbiais, daugiau nei trečdalis (35,5 proc.) - iš televizijos (χ2=0,796; lls=2; p=0,672). Vertinant atsakymų pasiskirstymą apie šaltinius, iš kurių pacientai žinojo apie ŠKLPP, atsižvelgiant į užimtumą, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
8 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal užimtumą vertinant atsakymus į klausimą „Iš kur žinote apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą?“
Iš kur žinote apie ŠKLPP? Dirbantieji Pensininkai Užimtumas Bedarbiai Iš viso
N Proc. n Proc. n Proc. n Proc.
Iš šeimos gydytojo 124 80,0 15 68,2 24 72,7 163 77,6
Iš šeimos narių 45 29,0 5 22,7 8 24,2 58 27,6
Iš televizijos 55 35,5 6 27,3 10 30,3 71 33,8
Iš radijo 5 3,2 0 0 1 3,0 6 2,9
Iš spaudos 8 5,2 0 0 1 3,0 9 4,3
Iš interneto 43 27,7 5 22,7 3 9,1 51 24,3
Apie ŠKLPP nieko nežinau 18 11,6 4 18,2 3 9,1 25 11,9
Pakankamai geras pacientų informuotumas yra vienas iš veiksnių, skatinančių dalyvavimą ŠKLPP. Todėl, siekiant išsiaiškinti, ar pacientams netrūksta informacijos apie ŠKLPP, anketoje buvo pateiktas klausimas „Ar, jūsų nuomone, šeimos klinikoje gaunate pakankamai informacijos apie širdies ir
kraujagyslių ligų prevencijos programą?“ Išanalizavus apklausos duomenis, nustatyta, kad beveik trys
ketvirtadaliai pacientų nurodė, jog informacijos apie ŠKLPP gauna pakankamai arba net per daug (12.1 pav.). Tačiau likusioji pacientų dalis (31,4 proc.) mano, kad apie ŠKLPP yra informuoti nepakankamai.
22
12.1 pav. Pacientų nuomonių skirstinys atsakant į klausimą „Ar, jūsų nuomone, gaunate pakankamai infromacijos apie ŠKLPP?“
Apklausos metu taip pat siekta išsiaiškinti, ar tyrime dalyvaujantys pacientai pageidautų gilinti savo supratimą apie ŠKLPP. Todėl anketoje buvo klausiama „Ar norėtumėte, kad šeimos klinikoje būtų
teikiama daugiau informacijos apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą?“ Išanalizavus
apklausos duomenis, išsiaiškinta, kad šiek tiek daugiau nei trečdalis pacientų (34,8 proc.) norėtų gerinti informuotumą apie ŠKLPP (12.2 pav.).
12.2 pav. Pacientų nuomonių atsakant į klausimą „Ar norėtumėte, kad šeimos klinikoje būtų teikiama daugiau informacijos apie ŠKLPP?“ skirstinys
Pacientų informuotumas apie ŠKLPP tikslus. Pacientus dalyvauti ŠKLPP skatina jų pakankamas
funkcinis sveikatos raštingumas, t. y. supratimas apie svarbiausius šios programos tikslus ir gebėjimas naudotis teikiamomis paslaugomis. Siekiant išsiaiškinti, ar pacientai yra gerai susipažinę su ŠKLPP tikslais, anketoje buvo pateiktas klausimas „Kokie yra pagrindiniai ŠKLPP tikslai?“
31,4 61,4 7,2 Mano, kad informacijos gauna nepakankamai Mano, kad infromacijos gauna pakankamai 34,7 44,3 21,0 Taip, norėčiau Ne, infromacijos teikiama pakankamai Neturiu nuomonės
23
12.3 pav. . Pacientų atsakymų klausimą „Kokie yra pagrindiniai ŠKLPP tikslai?“ pasiskirstymas
Išanalizavus atsakymų klausimą „Kokie yra pagrindiniai ŠKLPP tikslai?“ duomenis, nustatyta, kad dauguma pacientų (93,8 proc.) kaip vieną iš pagrindinių ŠKLPP tikslų nurodė tikslą – sumažinti sergamumą ŠKL (n=197) (12.3 pav.). Beveik trečdalis pacientų (28,1 proc.) pasirinko atsakymą – atrinkti pacientus, kurie serga cukriniu diabetu, bet dar nejaučia jokių simptomų, daugiau nei trečdalis (39 proc.) pacientų nurodė, kad pagrindinis ŠKLPP tikslas yra sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą nuo pažengusių ŠKL. Tik 13,8 proc. (n=29) pacientų nurodė abu teisingiausius atsakymus.
Analizuojant pacientų atsakymus į klausimą „Kokie yra pagrindiniai ŠKLPP tikslai?“, atsižvelgiant į lytį, nustatyta, kad daugiau moterų (96,4 proc.) nei vyrų (90,8 proc.) teigė, kad vienas iš pagrindinių ŠKLPP tikslų yra sumažinti sergamumą nuo ŠKL, tačiau šis rezultatas nebuvo statistiškai reikšmingas (χ2
=2,835; lls=1; p=0,092) (9 lentelė).
9 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį vertinant atsakymus į klausimą „Kokie yra pagrindiniai ŠKLPP tikslai?“
Kokie yra pagrindiniai ŠKLPP tikslai?
Vyrai Moterys n Proc.
n Proc. n Proc.
Atsakymų variantai
Sumažinti sergamumą ŠKL 89 90,8 108 96,4 197 93,8
Atrinkti pacientus sergančius cukriniu diabetu, bet dar nejaučiančius simptomų
24 24,5 35 31,3 59 28,1
Sumažinti pacientų mirtingumą ir neįgalumą nuo pažengusių ŠKL
43 43,9 39 34,8 82 39,0
Beveik trečdalis (31,3 proc.) moterų pasirinko ir antrąjį teisingą atsakymą, kad ŠKLPP skirta atrinkti cukriniu diabetu sergančius asmenis, kurie dar nejaučia simptomų, tačiau ir šis rezultatas, lyginant su vyrų nuomone (24,5 proc.), nebuvo statistiškai reikšmingas (χ2
=1,182; lls=1; p=0,277). Nustatyta, kad 93,8 28,1 39,0 6,2 71,9 61,0 0% 20% 40% 60% 80% 100% Sumažinti sergamumą ŠKL
Atrinkti pacientus, kurie serga cukriniu diabetu, bet dar nejaučia jokių simptomų
Sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą nuo pažengusių ŠKL
24 daugiau vyrų (43,9 proc.) nei moterų (34,8 proc.) pasirinko atsakymą, kad ŠKLPP skirta sumažinti pacientų mirtingumą ir neįgalumą nuo jau pažengusių ŠKL, tačiau ir šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (χ2
=1,801; lls=1; p=0,180).
Analizuojant atsakymų į klausimą „Kokie yra pagrindiniai ŠKLPP tikslai?“ pasiskirstymą, atsižvelgiant į lytį ir amžių, nustatyta, kad visi 40–45 m. amžiaus grupės vyrai nurodė, kad ŠKLPP yra skirta sumažinti sergamumą ŠKL. Šiek tiek mažiau 50–55 m. amžiaus vyrų, lyginant su 45–50 m. vyrų grupe teigė, kad pagrindinis ŠKLPP tikslas yra sumažinti sergamumą ŠKL, skirtumas tarp minėtų amžiaus grupių buvo statistiškai reikšmingas (χ2
=8,470; lls=2; p=0,014). Dauguma 50–55 m., 55–60 m. ir 60–65 m. amžiaus moterų taip pat nurodė, kad pagrindinis ŠKLPP tikslas yra sumažinti sergamumą ŠKL, tačiau skirtumas tarp skirtingo amžiaus moterų atsakymų nebuvo statistiškai reikšmingas (χ2
=1,243; lls=2; p=0,537) (10 lentelė). Šiek tiek daugiau nei trečdalis (36,4 proc.) 40–45 m. amžiaus vyrų kaip pagrindinį ŠKLPP tikslą nurodė - atrinkti pacientus, sergančius cukriniu diabetu, bet dar nejaučiančius simptomų (36,4 proc.), tačiau kitos amžiaus grupių vyrai tai teigė rečiau, ir skirtumas tarp vyrų amžiaus grupių buvo statistiškai reikšmingas (χ2
=6,097; lls=2; p=0,047).
10 lentelė Pacientų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių vertinant atsakymus į klausimą „Kokie yra pagrindiniai ŠKLPP tikslai?“
Kokie yra pagrindiniai ŠKLPP tikslai?
Vyrai Moterys
40–45 >45–50 >50–55 >50–55 >55–60 >60–65
n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. n Proc.
Sumažinti sergamumą ŠKL 44 100* 24 85,7 21 80,8 54 98,2 29 93,5 25 96,2 Atrinkti pacientus sergančius
cukriniu diabetu, bet dar nejaučiančius simptomų
16 36,4 4 14,3 4 15,4 23 41,8 6 19,4 6 23,1
Sumažinti pacientų
mirtingumą ir neįgalumą nuo pažengusių ŠKL
13 29,5 12 42,9 18 69,2
**
17 30,9 11 35,5 11 42,3
* p<0,05 lyginant su amžiaus grupe >50-55; ** p<0,05 lyginant su jaunesnių vyrų amžiaus grupėmis (40-45 m., >45-50 m.)
Mažiau nei pusė (41,8 proc.) 50–55 m. amžiaus grupės pacienčių kaip pagrindinį ŠKLPP tikslą nurodė – atrinkti pacientus sergančius cukriniu diabetu, bet dar nejaučiančius simptomų, tačiau kitų amžiaus grupių pacientės tai teigė rečiau, ir skirtumas tarp skirtingų amžiaus moterų grupių atsakymų nebuvo statistiškai reikšmingas (χ2
=5,709; lls=2; p=0,058). Beveik trys ketvirtadaliai 50–55 m. amžiaus vyrų (69,2 proc.) nurodė klaidingą atsakymą, t. y. kad pagrindinis ŠKLPP tikslas yra sumažinti pacientų mirtingumą ir neįgalumą nuo pažengusių ŠKL, ir šis skirtumas, lyginant su kitų amžiaus grupių atsakymais, buvo statistiškai reikšmingas (χ2=10,469; lls=2; p=0,005). Daugiausiai klaidingą atsakymą pasirinkusiųjų pacienčių buvo 55–60 m. amžiaus grupėje, tačiau skirtumai tarp moterų grupių nebuvo dideli ir statistiškai nebuvo reikšmingi (χ2
25 Pacientų išsilavinimas yra vienas iš veiksnių, sąlygojantis požiūrį į ŠKLPP tikslus. Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, kad vidurinį išsilavinimą turintys pacientai dažniau teigė, kad vienas iš pagrindinių ŠKLPP tikslų yra sumažinti sergamumą ŠKL, pradinį ir pagrindinį išsilavinimą turintys pacientai tai nurodė ženkliai rečiau, tačiau skirtumai tarp skirtingų išsilavinimo grupių nebuvo statistiškai reikšmingi (χ2
=4,211; lls=3; p=0,240) (11 lentelė). Tai, kad vienas iš pagrindinių ŠKLPP tikslų yra atrinkti pacientus, sergančius cukriniu diabetu, bet dar nejaučiančius simptomų, statistiškai reikšmingai dažniau nurodė aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai (χ2
=9,569; lls=3; p=0,023), lyginant su aukštesnįjį išsilavinimą turinčiais pacientais. Daugiau nei pusė (53,8 proc.) pradinį ar pagrindinį išsilavinimą turinčių pacientų teigė, kad vienas iš pagrindinių ŠKLPP tikslų yra sumažinti mirtingumą ir neįgalumą nuo jau pažengusių ŠKL, tačiau, lyginant su kitų išsilavinimo grupių pacientų atsakymais, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (χ2
=1,770; lls=3; p=0,621).
11 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal išsilavinimą vertinant atsakymus į klausimą “Kokie yra pagrindiniai ŠKLPP tikslai?“
Kokie yra pagrindiniai ŠKLPP tikslai?
Išsilavinimas Pradinis/
pagrindinis
Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis Iš viso
n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. n Proc.
Sumažinti sergamumą ŠKL 11 84,6 58 98,3 77 92,8 51 92,7 197 93,8
Atrinkti pacientus sergančius cukriniu diabetu, bet dar nejaučiančius simptomų
1 7,7 12 20,3 23 27,7* 23 41,8* 59 28,1
Sumažinti pacientų mirtingumą ir neįgalumą nuo pažengusių ŠKL
7 53,8 21 35,6 31 37,3 23 41,8 82 39,0
* p<0,05 lyginant su aukštesnįjį išsilavinimą turinčiaisiais
Užimtumas, kaip labai svarbus socialinis veiksnys, sąlygoja pacientų požiūrį, nuostatas bei elgseną sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos klausimais. Analizuojant pacientų informuotumą apie ŠKLPP tikslus, atsižvelgiant į išsilavinimą, nustatyta, kad dirbantieji (94,2 proc.) ir pensininkai (95,5 proc.) šiek tiek dažniau nei bedarbiai (90,9 proc.) nurodė, kad vienas iš pagrindinių ŠKLPP tikslų yra sumažinti sergamumą ŠKL (12 lentelė).
12 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal užimtumą vertinant atsakymus į klausimą „Kokie yra pagrindiniai ŠKLPP tikslai?“
Kokie yra pagrindiniai ŠKLPP tikslai?
Užimtumas
Dirbantieji Pensininkai Bedarbiai Iš viso
n Proc. n Proc. n Proc. n Proc.
Sumažinti sergamumą ŠKL 146 94,2 21 95,5 30 90,9 197 93,8
Atrinkti pacientus sergančius cukriniu diabetu, bet dar nejaučiančius simptomų
53 34,2* 2 9,1 4 12,1 59 28,1
Sumažinti pacientų mirtingumą ir neįgalumą nuo pažengusių ŠKL
56 36,1 10 45,5 16 48,5 82 39,0
26 Vertinant pacientų teisingus atsakymus į klausimą „Kokie yra pagrindiniai ŠKLPP tikslai?“ statistiškai reikšmingų skirtumų tarp skirtingų pacientų užimtumo grupių nenustatyta (χ2
=0,620; lls=2; p=0,733).
Atsakymą apie cukrinį diabetą dirbantieji rinkosi daug dažniau, nei pensininkai ar bedarbiai, ir šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (χ2
=10,955; lls=2; p=0,004). Beveik pusė pensininkų (45,5 proc.) ir bedarbių (48,5 proc.), lyginant su dirbančiaisiais, vienodai dažnai klaidingai teigė, kad vienas iš pagrindinių ŠKLPP tikslų yra neįgalumo ir mirtingumo nuo pažengusių ŠKL mažinimas, tačiau šie skirtumai tarp minėtų užimtumo grupių nebuvo statistiškai reikšmingi (χ2=2,169; lls=2; p=0,338).
Pacientų informuotumas apie ŠKLPP veiksmingumą. Anketoje pacientams buvo pateiktas
klausimas „Ar manote, kad širdies ir kraujagyslių prevencijos programa yra efektyvi priemonė sumažinti
mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų?“ Išanalizavus tyrimo duomenis, nustatyta, kad dauguma
pacientų (n=194; 92,4 proc.) nurodė, kad ŠKLPP yra efektyvi ir gali sumažinti mirtingumą nuo ŠKL, tik mažiau nei dešimtadalis tyrime dalyvavusių pacientų teigė, kad ŠKLPP nėra efektyvi ir negali sumažinti sergamumo nuo ŠKL (n=16; 7,6 proc.) (12.4 pav.). G. Petronytės ir kt. atliktame tyrime 87,8 proc. respondentų nurodė, kad ŠKLPP yra reikalinga, šiame tyrime taip pat nustatyta, kad moterys (91,5 proc.) dažniau nei vyrai (81,5 proc.) vertino ŠKLPP kaip reikalingą (p<0,001) [21].
12.4 pav. Atsakymų į klausimą „Ar manote, kad ŠKLPP yra efektyvi priemonė sumažinti mirtingumą nuo ŠKL?“ skirstinys
Moterys (n=109; 97,3 proc.) dažniau nei vyrai (n=85; 86,7 proc.) teigė, kad ŠKLPP yra efektyvi priemonė mažinant mirtingumą nuo ŠKL (13 lentelė). Vertinant nuomones apie ŠKLPP, atsižvelgiant į pacientų lytį, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2
=8,323; lls=1 p=0,004).
92,4 7,6
Taip Ne
27
13 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį vertinant atsakymus į klausimą „Ar ŠKLPP yra efektyvi priemonė sumažinti mirtingumą nuo ŠKL?“
Ar ŠKLPP yra efektyvi priemonė? Vyrai Moterys n Proc.
N Proc. n Proc. Atsakymų variantai Taip 85 86,7 109 97,3* 194 92,4 Ne 13 13,3 16 7,6 16 7,6 Iš viso 98 100 112 100 210 100 * p<0,05 lyginant su vyrais
Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, kad dauguma 40-45 metų amžiaus grupės vyrų (n=39; 88,6 proc.), visos 55-60 metų amžiaus grupės (n=31; 100 proc.) ir 60-65 (n=26; 100 proc.) metų amžiaus grupės moterys teigė, kad ŠKLPP yra efektyvi priemonė sumažinti mirtingumą nuo ŠKL (14 lentelė).
14 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių vertinant atsakymus į klausimą „Ar ŠKLPP yra efektyvi priemonė sumažinti mirtingumą nuo ŠKL?“
Ar ŠKLPP yra efektyvi priemonė?
Vyrai Moterys
n Proc. 40–45 >45–50 >50–55 >50–55 >55–60 >60–65
n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. n Proc.
Atsakymų variantai
Taip 39 88,6 24 85,7 22 84,6 52 94,5 31 100 26 100
Ne 5 11,4 4 14,3 4 15,4 3 5,5 0 0 0 0
Iš viso 44 100 28 100 26 100 55 100 31 100 26 100
Vertinant nuomonių pasiskirstymą tarp vyrų, priklausomai nuo amžiaus grupės, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (χ2=0,265; lls=2; p=0,876). Vertinant nuomonių pasiskirstymą tarp
moterų, priklausomai nuo amžiaus grupės, taip pat statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (χ2=3,195;
lls=2; p=0,202). Vertinant nuomones apie ŠKLPP efektyvumą, atsižvelgiant į pacientų išsilavinimą, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (χ2
=0,506; lls=3 p=0,918) (15 lentelė).
15 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal išsilavinimą vertinant atsakymus į klausimą „Ar ŠKLPP yra efektyvi priemonė sumažinti mirtingumą nuo ŠKL?“
Ar ŠKLPP yra efektyvi priemonė?
Išsilavinimas
Pradinis/ pagrindinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis Iš viso
n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. n Proc.
Taip 12 92,3 54 91,5 76 91,6 52 94,5 194 92,4
Ne 1 7,7 5 8,5 7 8,4 3 5,5 16 7,6
Iš viso 13 100 59 100 83 100 55 100 210 100
Vertinant nuomones apie ŠKLPP efektyvumą, atsižvelgiant į pacientų užimtumą, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (χ2
28
16 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal užimtumą vertinant atsakymus į klausimą „Ar ŠKLPP yra efektyvi priemonė sumažinti mirtingumą nuo ŠKL?
Ar ŠKLPP yra efektyvi priemonė?
Užimtumas
Dirbantieji Pensininkai Bedarbiai Iš viso
n Proc. n Proc. n Proc. n Proc.
Taip 143 92,3 21 95,5 30 92,4 194 92,4
Ne 12 7,7 1 4,5 3 7,6 16 7,6
Iš viso 155 100 22 100 33 100 210 100
Valstybinės ligonių kasos 2015 m. užsakytame tyrime teigiama, kad 59 proc. respondentų mano, jog prevencinės programos yra reikalingos priemonės, nes kuo anksčiau yra nustatoma liga, tuo dažniau pavyksta išgydyti pacientą [33].
Pacientų informuotumas apie tai, kur reikėtų kreiptis dėl dalyvavimo ŠKLPP. Išanalizavus
tyrimo duomenis nustatyta, kad dauguma pacientų žino, kad, norint pasinaudoti ŠKLPP priemonėmis, reikia kreiptis į šeimos gydytoją (n=185; 88,1 proc.). Klaidingai į šį klausimą atsakė 11,9 proc. (n=25) pacientų, iš jų 22 pasirinko atsakymą - į kardiologą (10,5 proc.) ir 3 pasirinko atsakymą - į sveikatos apsaugos ministeriją (1,4 proc.) (12.5 pav.).
12.5 pav. Atsakymų į klausimą „Kur reikėtų kreiptis norit pasinaudoti ŠKLPP priemonėmis?“ skirstinys
Daugiau moterų, nei vyrų pasirinko atsakymą, kad, norint pasinaudoti ŠKLPP priemonėmis, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, ir daugiau tyrime dalyvavusių vyrų pasirinko klaidingus atsakymus (17 lentelė), - šių rezultatų skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (χ2
=5,189; lls=1; p=0,023).
17 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį vertinant atsakymus į klausimą „Kur reikėtų kreiptis norint pasinaudoti ŠKLPP priemonėmis?“
Kur reikėtų kreiptis norint pasinaudoti ŠKLPP priemonėmis?
Vyrai Moterys Iš viso
n Proc. n Proc. n Proc.
Atsakymų variantai
Į šeimos gydytoją 81 82,7 104 92,9* 185 88,1
Kiti (neteisingi) atsakymai 17 17,3 8 7,1 25 11,9
Iš viso 98 100 112 100 210 100 * p<0,05 lyginant su vyrais 88,1 10,5 1,4 Į šeimos gydytoją Į kardiologą Į sveikatos apsaugos ministeriją
29 Išanalizavus pacientų atsakymus į klausimą „Kur reikėtų kreiptis norint pasinaudoti ŠKLPP
priemonėmis?“, nustatyta, kad dauguma vyrų ir moterų visose amžiaus grupėse teigė, jog reikėtų kreiptis į
šeimos gydytoją (18 lentelė).
18 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių vertinant atsakymus į klausimą „Kur reikėtų kreiptis norint pasinaudoti ŠKLPP priemonėmis?“
Kur reikėtų kreiptis
norint pasinaudoti ŠKLPP priemonėmis? Vyrai Moterys Iš viso 40–45 >45–50 >50–55 >50–55 >55–60 >60–65
n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. Į šeimos gydytoją 38 86,4 23 82,1 20 76,9 52 94,5 30 96,8 21 80,8 185 88,1 Kiti (neteisingi
atsakymai)
6 13,6 5 17,9 6 23,1 3 5,5 1 3,2 4 15,4 25 11,9
Iš viso 44 100 28 100 26 100 55 100 31 100 26 100 210 100
Išanalizavus pacientų atsakymus į klausimą „Kur reikėtų kreiptis norint pasinaudoti ŠKLPP
priemonėmis?“, atsižvelgiant į pacientų išsilavinimą, nustatyta, kad skirtumai tarp išsilavinimo grupių,
atsakant į šį klausimą, yra nedideli ir statistiškai nereikšmingi (χ2
=0,275; lls=3; p=0,965) (19 lentelė).
19 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal išsilavinimą vertinant atsakymus į klausimą „Kur reikėtų kreiptis norint pasinaudoti ŠKLPP priemonėmis?“
Kur reikėtų kreiptis norint pasinaudoti ŠKLPP priemonėmis? Išsilavinimas Pradinis/ pagrindinis
Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis Iš viso
n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. n Proc.
Į šeimos gydytoją 11 84,6 52 88,1 74 89,2 48 87,3 185 185
Kiti (neteisingi atsakymai)
2 15,4 7 11,9 9 10,8 7 12,7 25 11,9
Iš viso 13 100 59 100 83 100 55 100 210 100
Išanalizavus pacientų atsakymus į klausimą „Kur reikėtų kreiptis norint pasinaudoti ŠKLPP
priemonėmis?“, atsižvelgiant į pacientų užimtumą, skirtumai tarp užimtumo grupių, atsakant į šį
klausimą, yra nedideli ir statistiškai nereikšmingi (χ2
=1,536; lls=2; p=0,464) (20 lentelė).
20 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal užimtumą vertinant atsakymus į klausimą „Kur reikėtų kreiptis norint pasinaudoti ŠKLPP priemonėmis?“
Kur reikėtų kreiptis norint pasinaudoti
ŠKLPP priemonėmis? Dirbantieji Pensininkai Užimtumas Bedarbiai Iš viso
n Proc. n Proc. n Proc. n Proc.
Į šeimos gydytoją 138 89,0 20 90,9 27 81,8 185 88,1
Kiti (neteisingi) atsakymai 17 11,0 2 9,1 6 11,9 25 11,9
30
Pacientų informuotumas apie galimybes pasinaudoti ŠKLPP priemonėmis. Siekiant išsiaiškinti
pacientų nuomonę apie galimybes pasinaudoti ŠKLPP priemonėmis, anketoje buvo pateiktas klausimas „Kaip dažnai galima pasinaudoti šios programos priemonėmis?“ Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, kad dauguma pacientų mano, kad ŠKLPP priemonėmis galima pasinaudoti vieną kartą per metus (n=162; 77,1 proc.) (12.6 pav.). Beveik pusė pacientų (n=48; 22,9 proc.) manė klaidingai: iš jų daugiau nei dešimtadalis (n=15; 7,1 proc.) atsakė - kartą per penkerius metus ir kartą per dvejus metus (n=14; 6,7 proc.), beveik penktadalis (n=19; 9 proc.) pacientų teigė, kad pasinaudoti ŠKLPP priemonėmis gali du kartus per metus.
12.6 pav. Atsakymų į klausimą „Kaip dažnai galima pasinaudoti šios programos priemonėmis?“ skirstinys
Išanalizavus pacientų atsakymo į klausimą „Kaip dažnai galima pasinaudoti šios programos
priemonėmis?“ duomenis, nustatyta, kad šiek tiek daugiau moterų (n=88; 78,6 proc.), nei vyrų (n=74;
75,5 proc.) teigė, kad ŠKLPP galima pasinaudoti vieną kartą per metus, tačiau, vertinant pacientų atsakymus statistiškai reikšmingų skirtumų, atsižvelgiant į lytį, nenustatyta (χ2
=4,829; lls=3; p=0,185) (21 lentelė).
21 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį vertinant atsakymus į klausimą „Kaip dažnai galima pasinaudoti ŠKLPP priemonėmis?“
Kaip dažnai galima pasinaudoti ŠKLPP priemonėmis?
Vyrai Moterys Iš viso
n Proc. n Proc. n Proc.
Atsakymų variantai
Du kartus per metus 6 6,1 13 11,6 19 9,0
Vieną kartą per metus 74 75,5 88 78,6 162 77,1
Kartą per penkerius metus 10 10,2 5 4,5 15 7,1
Kartą per dvejus metus 8 8,2 6 5,4 14 6,7
Iš viso 98 100 112 100 210 100
Išanalizavus pacientų atsakymų į klausimą „Kaip dažnai galima pasinaudoti šios programos
priemonėmis?“ duomenis, atsižvelgiant į pacientų amžių, nustatyta, kad dauguma 40–45 m. vyrų (n=32; 9,1
77,1
7,1 6,7 Du kartus permetus Vieną kartą per metus
Kartą per penkerius metus
Kartą per dvejus metus
