1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
LINA AUGUSTINAITĖ
SERGANČIŲJŲ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOMIS MIEGO
KOKYBĖ IR JAI DARANTYS ĮTAKĄ VEIKSNIAI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Prof. Leonas Valius
Konsultantas:
Asist. Jolanta Sauserienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA...3 2. SUMMARY...4 3. PADĖKA...5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS...55. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...5
6. SANTRUMPOS...6
7. SĄVOKOS...7
8. ĮVADAS...8
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...9
9.1 Darbo tikslas...9
9.2 Darbo uždaviniai...9
10. LITERATŪROS APŽVALGA...10
10.1 Miego trukmė, kokybė ir ją trikdantys veiksniai...10
10.2 Miego trūkumo poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai...10
10.3 Kokybiško miego svarba sergant širdies ir kraujagyslių ligomis...12
10.4 Miego trukmės bei kokybės ryšys su antsvoriu bei nutukimu...13
11. TYRIMO METODIKA...15
11.1 Tyrimo planavimas ir organizavimas, duomenų analizės metodai...15
11.2 Tyrimo objektas...15 11.3 Tiriamųjų atranka...16 11.4 Tyrimo metodai...16 12. REZULTATAI...18 13. REZULTATŲ APTARIMAS...22 14. IŠVADOS...24 15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...25 16. LITERATŪROS SĄRAŠAS...26
3
1. SANTRAUKA
Lina Augustinaitė
SERGANČIŲJŲ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOMIS MIEGO KOKYBĖ IR JAI DARANTYS ĮTAKĄ VEIKSNIAI
Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Ištirti LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos pacientų
sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis miego kokybę ir trukmę bei įvertinti jų ryšį su sociodemografinėmis charakteristikomis ir kūno masės indeksu.
Metodai. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis anoniminės anketinės apklausos metodas.
Gauti duomenys susisteminti ir išanalizuoti IBM SPSS Statistics 21.0 programiniu paketu. Statistinio reikšmingumo lygmuo (p) buvo pasirinktas, kai α = 0,05, rezultatai buvo vertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p ≤ α.
Tyrimo dalyviai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Šeimos medicinos
klinikoje registruoti pilnamečiai pacientai, kuriems nustatyta viena ar daugiau širdies ir kraujagyslių ligos diagnozė.
Tyrimo rezultatai. 69,1 proc. sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis pacientų vertina savo
miego kokybę vertina kaip prastą ir tik 30,9 proc. pacientų mano, kad jų miego kokybė gera. Moterys savo miego kokybę statistiškai reikšmingai vertina blogiau nei vyrai, p=0,026. Subjektyvi miego kokybė ir miego trukmė yra statistiškai reikšmingai susiję, p=1,27×10-10, o trumpesnė miego trukmė lemia
prastesnę miego kokybę, p=2,17×10-20. Tarp miego kokybės ir amžiaus yra stebimas statistiškai
reikšmingas ryšys, p=0,036, vyresnio amžiaus pacientai savo miego kokybę vertina prasčiau. Tarp KMI ir miego kokybės nėra statistiškai reikšmingo skirtumo, p=0,186 ar statistiškai reikšmingos koreliacijos, p=0,596.
Išvados. Didžioji dalis (69,1 proc.) sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis pacientų vertina
savo miego kokybę vertina kaip prastą. Moterys ir vyresnio amžiaus pacientai savo miego kokybę vertina blogiau nei vyrai ir jaunesnio amžiaus pacientai. Trumpa miego trukmė lemia prastesnę miego kokybę. KMI dydis nedaro įtakos miego kokybei.
Rekomendacijos. Vyresniame amžiuje, ypač moterims padidėja prastos miego kokybės rizika.
Aiškinantis miego sutrikimų anamnezę ir gydant pacientus su miego sutrikimais ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į miego trukmę, nes sutrumpėjusi miego trukmė stipriai veikia miego subjektyviai žmogaus vertinamą miego kokybę.
4
2. SUMMARY
Lina Augustinaitė
PATIENTS SUFFERING FROM CARDIOVASCULAR DISEASES SLEEP QUALITY AND SLEEP QUALITY AFFECTING FACTORS
Aim and objectives. To examine sleep quality and duration of LUHS Kaunas Clinics Family
Medicine Clinic patients suffering from cardiovascular diseases and to evaluate their relationship with sociodemographic characteristics and body mass index.
Methods. Anonymous survey questionnaire of patients suffering from cardiovascular diseases.
The statistical analysis of the collected and systematized data was done using the IBM SPSS Statistics program package, version 21.0. Statistical significance (p) has been chosen as α=0,05, the results were considered statistically significant when p ≤ α.
Study participants. Adult patients registered in Lithuanian University of Health Sciences
Kaunas Clinics Family Medicine Clinic diagnosed with one or more cardiovascular disease diagnosis.
Results. 69,1 proc. of patients with cardiovascular diseases assess the quality of their sleep as
poor and only 30,9 proc. of the patients think that their quality of sleep is good. Women evaluate their sleep quality as poor statistically significantly more often than men, p=0,026. The subjective sleep quality and sleep duration are statistically significantly related, p=1,27×10-10, and a shorter duration of sleep leads to a reduction in the quality of sleep, p=2,17×10-20. There was observed statistically
significant link between sleep quality and age, p=0,036, older patients think their sleep quality is worse more often than younger patients. Between BMI and the quality of sleep there is no statistically
significant difference, p=0,186 or statistically significant correlation, p=0,596.
Conclusions. The most part (69,1 proc.) of patients with cardiovascular diseases evaluate their
sleep quality as poor. Women and older patients evaluate their sleep quality as poor statistically
significantly more often than men and younger patients. Shorter duration of sleep leads to a reduction in the quality of sleep. The size of the BMI does not affect the quality of sleep.
Recommendations. In old age, especially for women increases the risk of poor sleep quality.
Interpreting sleep disorders medical history and treatment of patients with sleep disorders, it is especially important to pay attention to the duration of sleep, because the duration of sleep significantly affects persons sleep quality.
5
3. PADĖKA
Dėkoju baigiamojo magistro darbo vadovams asist. Jolantai Sauserienei ir prof. Leonui Valiui už skirtą laiką ir pastabas.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tyrimui vykdyti gautas LSMU Bioetikos centro komiteto leidimas Nr.BEC–MF–12 (2016 m. rugsėjo 15 d.), leidimas rinkti duomenis iš LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos pacientų ambulatorinių kortelių Nr. TP-3074 (2016 m. rugsėjo 15 d.).
6
6. SANTRUMPOS
AH – arterinė hipertenzija
AKS – arterinis kraujo spaudimas BML – bendrasis miego laikas
EDHF – endotelio išskiriamas hiperpoliarizuojantis faktorius FMD – nuo kraujo srovės priklausantis žasto arterijos išsiplėtimas. IŠL – išeminė širdies liga
KMI – kūno masės indeksas
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos NYHA – Niujorko širdies asociacija
NMF – Nacionalinis miego fondas NO – azoto oksidas
PGI2 – prostaciklinas
PMKI – Pitsburgo miego kokybes indeksas
RAAS – renino – angiotenzino – aldosterono sistema ŠKL – širdies ir kraujagyslių sistemos ligos
7
7. SĄVOKOS
Arterinė hipertenzija – tai padidėjusio arterinio kraujospūdžio sukeltas simptomų kompleksas (liga). Hipertenziniu laikomas 140 mmHg ir didesnis sistolinis bei 90 mmHg ir didesnis diastolinis AKS, nustatyti trijų skirtingu laiku atliktų matavimų metu.
FMD – (flow mediated dilatation), nuo srovės priklausomas žasto arterijos išsiplėtimas. Tai yra ultragarsinis žymuo parodantis kraujagyslių elastingumą ir endotelio funkciją.
8
8. ĮVADAS
Higienos instituto duomenimis, 2015 metais sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) buvo 243,16/1000 gyventojų [1]. Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje, 2015 metais dėl širdies ir kraujagyslių ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56,5 proc. visų mirusiųjų [2].
Miego sutrikimai ir nepakankama miego trukmė, vargina apie 18 proc. populiacijos Europoje ir 23 proc. JAV [3]. Pagal 2014 m. atliktą epidemiologinį tyrimą, Lietuvoje net 44,6 proc. žmonių miega iki 8 valandų per parą [4]. Kadangi buvo tirti atsitiktinai atrinkti Lietuvos gyventojai, neatsižvelgiant į jų sveikatos būklę, galima spėti, kad tarp sergančiųjų širdies kraujagyslių ligomis prasta miego kokybė būtų žymiai labiau paplitusi. Nors Lietuvoje atlikta keletas mokslinių tyrimų nagrinėjančių miego kokybę sergant išemine širdies liga [5, 6], tačiau nėra tyrimų įtraukiančių visomis širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius pacientus.
Nepakankama miego trukmė ir prasta jo kokybė gali turėti neigiamų pasėkmių sergant ŠKL. Kanno ir kt. tyrime nustatyta, kad širdies nepakankamumu sergantys pacientai, kurie turi miego sutrikimų patiria daugiau širdinių įvykių [7]. Tyrime, kuriame vertinta miokardo infarktu sergančių pacientų miego kokybė, miego kokybė reikšmingai skyrėsi tarp pacientų, kuriems pablogėjo ligos eiga ir tų kuriems pagerėjo ar būklė išliko nepakitusi, nors vidutinė miego trukmė buvo trumpa abiejose grupėse [8]. Taigi nors yra tyrimų, kurie įrodo miego trukmės poveikį sergant ŠKL, miego trukmė nėra pakankamas rodiklis nustatyti miego daromą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.
Pitsburgo miego kokybės indeksas (PMKI) - nustato ne tik miego trukmės įtaką subjektyviai vertinamai miego kokybei, bet ir kitų veiksnių, kaip dažnas prabudinėjimas naktį, kosulys, knarkimas, noras šlapintis, blogi sapnai, jaučiamas skausmas, poveikį. Šio klausimyno jautrumas siekia 89,6 proc., o specifiškumas 86,5 proc., taigi tai yra geras įrankis miego kokybės įvertinimui moksliniuose tyrimuose ir klinikinėje praktikoje [9]. Svarbu ne tik nustatyti kiek sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis pacientų skundžiasi prasta miego kokybe, bet ir įvertinti kam ši grėsmė didesnė, kokie koreguojami ir nekoreguojami veiksniai gali tai lemti. Šiame moksliniame tyrime tiriami ambulatoriniai pacientai, nes miego sutrikimų atpažinimas pirminėje grandyje, prieš pasireiškiant ligos pablogėjimui padėtų taikyti tinkamą prevenciją ir sumažinti sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis hospitalizavimo dažnį. Šio darbo tikslas ištirti LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos pacientų sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis miego kokybę ir trukmę, bei įvertinti jų ryšį su sociodemografinėmis charakteristikomis ir kūno masės indeksu.
9
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
9.1 Darbo tikslasIštirti LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos pacientų sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis miego kokybę ir trukmę bei įvertinti jų ryšį su sociodemografinėmis charakteristikomis ir kūno masės indeksu.
9.2 Darbo uždaviniai
1. Nustatyti kaip sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis pacientai vertina savo miego kokybę. 2. Išsiaiškinti nepakankamos miego trukmės paplitimą tarp sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis pacientų.
3. Įvertinti lyties įtaką subjekyviam miego kokybės vertinimui.
4. Įvertinti amžiaus daromą įtaką subjektyviai vertinamai miego kokybei sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
5. Nustatyti ar KMI turi ryšį su miego kokybe sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis pacientams.
10
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 Miego trukmė, kokybė ir ją trikdantys veiksniaiMiegas yra natūraliai pasikartojanti būsena, reikalinga atkurti žmogaus fiziologines sistemas ir užtikrinti biopsichosocialinę sveikatą. Jis kontroliuojamas cirkadinio ritmo ir fiziologinio miego poreikio, kuris didėja būdraujant ir mažėja miego metu. Miego trūkumas gali būti sukeltas sumažėjusios miego trukmės ir/ar pablogėjusios miego kokybės. Miego trukmę ir kokybę lemia daugelis įvairių aplinkos veiksnių, miego sutrikimų, tokių kaip miego apnėja, nemiga, neramių kojų sindromas, narkolepsija ar žmogaus sąmoningai ribojamas miegas [10].
Nacionalinio miego fondo (NMF) rekomendacijose teigiama, kad, sveikiems asmenims, kurių miego kokybė normali, tinkama miego trukmė naujagimiams yra 14 - 17 val., kūdikiams 12 - 15 val., vaikams 11 - 14 val., ikimokyklinio amžiaus vaikams 10 - 13 val., mokyklinio amžiaus vaikams 9 - 11 val., paaugliams 8 - 10 val., nuo 7 iki 9 valandų jauniems suaugusiems, ir 7-8 val. miego vyresnio amžiaus žmonėms [11]. Taigi normali miego trukmė skiriasi įvairaus amžiaus asmenims, tačiau sutariama, kad miego trukmė mažesnė nei 7 valandos per parą yra nepakankama. Kadangi šios normos parengtos sveikiems asmenims, neturintiems miego sutrikimų, jos gali ženkliai skirtis sergant širdies ir kraujagyslių (ŠKL) ar kitomis ligomis, tačiau nėra parengta miego trukmės rekomendacijų sergantiems ŠKL.
2014 m. atlikto epidemiologinio tyrimo duomenimis, Lietuvoje net 44,6 proc. žmonių miega iki 8 valandų per parą, o gerai ar labai gerai savo miego kokybę vertina mažiau nei pusė, t.y. 48,8 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų [4]. Pagal Andruškienės ir kt. Lietuvoje atliktą tyrimą, panašus skaičius tirimamųjų yra nepatenkinti savo miego kokybe (49 proc.), o labiausiai paplitę nusiskundimai yra prabudinėjimas naktį (37.2 proc.), prabudimas per anksti ryte (7.1 proc.) ir sunkumas užmigti (6.9 proc.). Asmenys sergantys arterine hipertenzija (AH) ir išemine širdies liga (IŠL) dažniau nei sveiki tiriamieji skundžiasi kasdieniniu sunkumu užmigti ir reguliariais prabudinėjimais nakties metu. Taip pat duomenys parodė, kad šie nusiskundimai dažnesni tarp moterų ir vyresnių tiriamųjų, nei tarp vyrų ir jaunesnio amžiaus asmenų [12].
11
10.2 Miego trūkumo poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai
Tradiciniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, tokie kaip cholesterolio koncentracija kraujyje, rūkymas, arterinis kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, nutukimas ir jų žala širdies ir kraujagyslių sistemai patvirtinta daugeliu mokslinių tyrimų. Kadangi tinkama šių veiksnių kontrolė padeda išvengti ar atitolinti širdies ir kraujagyslių ligų pasireiškimą, jie įtraukti ir į 2016 metų Europos rekomendacijas klinikinei praktikai [13]. Vis daugėja įrodymų, kad miego sutrikimai taip pat yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys [14].
Atlikta daugybė mokslinių tyrimų nagrinėjančių miego trukmės ir kokybės ryšį su širdies ir kraujagyslių ligomis. MORGEN studija tyrusi miego trukmės ir kokybės ryšį su širdies ir kraujagyslių ligų pasireiškimu per 12 metų nustatė, kad 6 valandas ir mažiau miegantys asmenys turi 15 proc. didesnę riziką ŠKL ir 23 proc. didesnę riziką IŠL, o trumpai miegantys asmenys su prasta miego kokybe turi net 63 proc. didesnę riziką širdies ir kraujagyslių ligoms ir 79 proc. didesnę riziką IŠL, lyginant su normalia miego trukme (7 val) ir gera miego kokybe. Nerasta jokio ryšio tarp ilgos miego trukmės (≥ 9 h) ir širdies ir kraujagyslių ligų ar IŠL dažnio [15]. CARDIA miego tyrimas, atliktas Knutson ir kt. įrodė, kad trumpesnė miego trukmė ir miego palaikymo sunkumai (dažni prabudinėjimai naktį) prognozavo reikšmingai aukštesnius sistolinį ir diastolinį arterinį kraujospūdį (AKS) kaip ir daugiau neigiamų AKS pokyčių per 5 metus, o kiekviena valanda mažėjant miego trukmei buvo susijusi su 37 proc. padidėjusia tikimybe išsivystyti hipertenzijai [16]. HUNT3 studija, kuri apjungė ankstesnius tyrimus Norvegijoje, įskaitant ir HUNT studiją, kuri tyrė ryšį tarp nemigos ir sveikatos, parodė, kad nemiga yra reikšmingas rizikos faktorius miokardo infarktui [17]. Metaanalizė susisteminusioje duomenis iš 153 mokslinių tyrimų gauta, kad lyginant su normaliu miegu, trumpai miegantys asmenys buvo linkę 37 proc. dažniau sirgti cukriniu diabetu, 17 proc. hipertenzija, 16 proc. išeminėmis širdies ligomis ir 38 proc. nutukimu, o trumpa miego trukmė statistiškai patikimai buvo susijusi su padidėjusiu mirtingumu nuo visų priežasčių [18]. Šie užsienio tyrėjų skelbiami duomenys patvirtina, kad nepakankama miego kokybė ir trukmė gali lemti susirgimus širdies ir kraujagyslių ligomis.
Viena iš širdies ir kraujagyslių ligų patogenezės dalių yra aterosklerotinių pakitimų formavimasis kraujagyslėse. Šiems pokyčiams atsirasti daro įtaką daugelis veiksnių, o vienas iš jų – endotelio disfunkcija. Endotelio disfunkcija – tai sutrikusi pusiausvyra tarp endotelio išskiriamų kraujagysles atpalaiduojančių faktorių (azoto oksidas (NO), prostaciklinas (PGI2), endotelio išskiriamas hiperpoliarizuojantis faktorius (EDHF)) ir produkuojamų vazokonstrikcinių faktorių (angiotenzinas II, endotelinas-1), kylanti dėl šių faktorių sintezės, biologinio prieinamumo ar veikimo sutrikimų [19].
12 Atlikti eksperimentiniai moksliniai tyrimai rodo, kad net kelių naktų miego apribojimas gali neigiamai veikti endotelio funkciją. Covassin ir kt. atliktame tyrime, 16 tiriamųjų aštuonias paras dalinai ribojant miego trukmę iki vidutiniškai 5,1 val., buvo matuojamas nuo kraujo srovės priklausomas žasto arterijos išsiplėtimas (FMD), kuris sumažėjo eksperimentinėje fazėje grupėje, kuri patyrė miego trūkumą ir išliko nepakitęs kontrolinėje grupėje [20]. Dettoni ir kt. tirtas miego trukmės ribojimo poveikis penkias naktis 13 sveikų asmenų, ribojant miego trukmę iki 5 valandų per naktį. Lyginant su kontroline grupe, tiriamiesiems, kuriems taikytas miego apribojimas, pastebėtas statistiškai reikšmingas simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimas, norepinefrino koncentracijos padidėjimas ir nuo endotelio priklausomos venodilatacijos sumažėjimas [21]. Eksperimentiniame tyrime su gyvūnais, kuriems taikytas 24 valandų miego apribojimas taip pat nustatytas nuo endotelio priklausomas vazodilatacijos sumažėjimas, tačiau endotelio disfunkcija buvo susijusi su azoto oksido sintaze ir ciklooksigenazės metabolinio kelio pakitimais, o ne su kraujo spaudimu ar simpatinės nervų sistemos aktyvacija [22]. Taigi, nors žinoma, kad miego dalinis ar visiškas apribojimas sukelia endotelio disfunkciją, tačiau jos mechanizmas nėra pilnai aiškus.
10.3 Kokybiško miego svarba sergant širdies ir kraujagyslių ligomis
Kokybiškas miegas svarbus ne tik pirminei prevencijai, bet ir išvengti pablogėjimo ar neigiamų pasėkmių jau sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Redeker ir kt. tyrime, kuriame dalyvavo 61 pacientas, sergantis stabiliu sistoliniu širdies nepakankamumu, buvo rasta teigiama koreliacija tarp Niujorko širdies asociacijos (NYHA) klasės ir PMKI, rodančio miego kokybę. Ryšių struktūra tarp miego kokybės, trukmės ir tęstinumo bei fizinio aktyvumo parodė, kad miego kokybė ir tęstinumas gali būti labiau svarbūs nei miego trukmė [23]. Kitame tyrime, kuriame tirti širdies nepakankamumu sergantys pacientai, kuriems nustatyta nemiga, nustatyta, kad širdies nepakankamumą turintys, nemiga sergantys pacientai turi daugiau širdinių įvykių, bet jų blogesnė prognozė priklauso nuo aktyvuotos renino-angiotenzino-aldosterono sistemos (RAAS) ir sutrikdyto fizinio pajėgumo, o ne nuo širdies funkcijos. Nemiga sergančių pacientų su širdies nepakankamumu grupė lyginant su gerai miegančių tiriamųjų grupe turėjo aukštesnį plazmos renino aktyvumą, didesnę renino ir aldosterono koncentraciją ir panašų B-tipo natriuretinio peptido kiekį bei kairio skilvelio išmetimo frakciją [7]. Lietuvoje atliktas tyrimas įtraukęs objektyvius miego vertinimo metodus – polisomnografiją. Sergantiesiems IŠL didėjant amžiui statistiškai reikšmingai blogėja miego kokybė, įvertinta tiek objektyviai atlikus polisomnografinį tyrimą, tiek subjektyviai – naudojant Pitsburgo miego kokybės indeksą. Tyrimo metu buvo nustatytas
13 statistiškai reikšmingas bendrojo miego laiko (BML) trumpėjimas didėjant tiriamųjų amžiui [5]. Andrechuk ir Ceolim tyrime tirti kardiologijos skyriaus pacientai stacionarizuoti dėl ūmaus miokardo infarkto. Miego kokybė vertinta subjektyviais metodais – PMKI. Ligos eigos pablogėjimas įvyko 12,4 proc. pacientų ir buvo nepriklausomai susijęs su prasta miego kokybe, o vidutinė miego trukmė buvo trumpa abiejose grupėse. Ligos eigos pablogėjimas įvyko dėl reinfarkto (28,6 proc.), krūtinės anginos (57,1 proc.) ar cerebrovaskulinio įvykio (14,3 proc.). [8]. Mallon ir kt. atliktame prospektyviniame tyrime ieškojusio ryšio tarp nusiskundimų miegu ir mirtingumo nuo išeminės širdies ligos 12 metų sekimo laikotarpiu mirė 165 vyrai (18.2 proc.) ir 101 moterys (10.5 proc.), nustatyta, kad sunkumas užmigti yra susijęs su mirtingumu nuo išeminės širdies ligos vyrų populiacijoje, tačiau nedaro įtakos moterims. Nerasta ryšio tarp miego trukmės ir mirtingumo nuo IŠL [24]. Taigi pablogėjusi miego kokybė ir nepakankama miego trukmė lemia hormoninius pakitimus organizme ir blogina išeitis sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis pacientams.
10.4 Miego trukmės bei kokybės ryšys su antsvoriu bei nutukimu
Lietuvoje epidemiologinė suaugusių žmonių gyvensenos stebėsena vykdoma nuo 1994 metų, naujausia analizė atlikta 2014 metais, pastebėta, kad per dvidešimt metų antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 59 proc., nutukimo – nuo 10 proc. iki 19 proc., o turinčių antsvorio ir nutukusių moterų dalis buvo panaši per visą tyrimo laikotarpį. 2014 m. 46 proc. moterų turėjo antsvorio, o 17 proc. buvo nutukusios [4], taigi mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra normalaus svorio. Augant turinčių antsvorio ir nutukusių asmenų skaičiui daugėja ir nusiskundimų susijusių su padidėjusiu svoriu.
Ryšys tarp miego trukmės bei kokybės ir antsvorio ar nutukimo gali būti abipusis: miego trūkumas lemia padidėjusį kalorijų suvartojimą dėl ko didėja svoris, o padidėjęs svoris gali lemti suprastėjusią miego kokybę. Miego trukmės poveikis kalorijų suvartojimui tyrinėtas Brondel ir kt. tyrime vieną naktį ribojant miego trukmę iki 4 valandų ir stebint maisto vartojimo ypatumus 12-ai sveikų, normalaus svorio asmenų. Lyginant su 8 val. miegu, tiriamieji po miego ribojimo iki 4 valandų suvartojo 559 +/- 617 kcal daugiau (22 proc.) [25]. Padidėjęs kalorijų suvartojimas galimas dėl hormoninių pakitimų. Spiegel ir kt. tyrime pasirinkta toks pats imties dydis, tačiau miego trukmė iki 4 val. per naktį ribota dvi paras. Miego apribojimas buvo susijęs su 18 proc. sumažėjusiu anoreksigeninio hormono leptino kiekiu ir 28 proc. oreksigeninio hormono leptino pakilimu, 24 proc. išaugusiu alkio jausmu ir 23 proc. padidėjusiu apetitu, ypač kaloringam maistui su dideliu angliavandenių kiekiu [26]. Padidėjęs kalorijų suvartojimas, esant ilgalaikiam miego apribojimui galėtų būti antsvorio ar nutukimo
14 priežastimi. Dixon ir kt. tyrime analizuota miego kokybė prieš ir po skrandžio tūrio mažinimo operacijos, pacientus stebint vienerius metus, nustatyta, kad po chirurginės svorio korekcijos sumažėjus kūno svoriui, reikšmingai sumažėja ir nusiskundimų miego kokybe: knarkimas sumažėjo iki 14 proc. (prieš operaciją 82 proc.), miego apnėja sumažėjo iki 2 proc. (33 proc.), mieguistumas dienos metu sumažėjo iki 4 proc. (39 proc.) ir prasta miego kokybė iki 2 proc. (prieš operaciją 39 proc.) [27]. Taigi galima teigti, kad taikant nutukimo prevenciją ar mažinant svorį jau esant antsvoriui ar nutukimui, galima pagerinti miego kokybę.
Moksliniuose tyrimuose nagrinėjančiuose KMI ir miego kokybės ar trukmės ryšį gaunami prieštaringi rezultatai. Moraes ir kt. tyrime miego trukmės ir KMI ryšys buvo analizuojamas lyginant objektyvius (polisomnografija ir aktigrafija) ir subjektyvius (PMKI) metodus. Tiriant objektyviais metodais nustatyta neigiama koreliacija tarp miego trukmės ir KMI, rasta, kad trumpesnė miego trukmė susijusi su didesne liemens bei kaklo apimtimi, o normalaus svorio asmenų miegas yra efektyvesnis, tačiau tiriant subjektyviais metodais nebuvo rasta statistiškai patikimo ryšio tarp KMI ir antropometrinių duomenų [28]. Sepahvand ir kt. ištyrė ūmiu koronariniu sindromu sergančius pacientus, rastas ryšys tarp KMI ir miego sutrikimų, kurie dažnėjo didėjant KMI [29]. Grandner ir kt. tyrime stebimas pseudolinijinis ryšys tarp miego trukmės ir KMI jauniausių tiriamųjų grupėje, kai aukščiausias KMI buvo susijęs su trumpiausia miego trukme, o mažiausias KMI su ilgiausia miego trukme. Ryšys tampa U-formos vidutiniame amžiuje ir šis ryšys mažiausiai pastebimas tarp vyriausių respondentų [30]. Panašūs rezultatai gauti ir Patel ir kt. tyrime. Atlikta 36 tyrimų analizė (31 momentinis stebėjimo/skerspjūvio tyrimas, 5 prospektyviniai). Rezultatai iš vaikų populiacijos vienmomenčių ir kohortinių tyrimų rodo, kad trumpa miego trukmė yra stipriai ir nuosekliai susijusi su dabartiniu ir ateities nutukimu. Rezultatai iš suaugusių tiriamųjų vienmomenčių tyrimų buvo labiau prieštaringi ir 17 iš 23 nustatė nepriklausomą ryšį tarp trumpos miego trukmės ir padidėjusio svorio [31]. Priešingi duomenys gauti Cappuccio ir kt. metaanalizėje. Išanalizavus 17 suaugusiųjų skerspjūvio tyrimų rezultatus nustatyta, kad trumpa miego trukmė (<5 val / parą) statistiškai reikšmingai prognozavo nutukimą suaugusiems, ir kiekviena valanda, mažėjant miego trukmei, buvo susijusi su 0.35 kg/m2 padidėjusiu KMI [32]. Mikaliūkštienės ir kt. Lietuvoje atliktame tyrime gera miego kokybė nustatyta 30 proc. tiriamųjų, kurių kūno svoris buvo normalus. Bloga miego kokybė nustatyta 85,4 proc. nutukusiems tiriamiesiems, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo, vertinant miego kokybę priklausomai nuo KMI, nenustatyta [33]. Kadangi gaunami skirtingi tyrimų ir jų metaanalizių duomenys, reikalingas išsamesnis antsvorio ir nutukimo ryšio su miego trukme ir kokybe vertinimas.
15
11. TYRIMO METODIKA
11.1 Tyrimo planavimas ir organizavimas, duomenų analizės metodai
Tyrimui vykdyti gautas LSMU Bioetikos centro komiteto leidimas Nr.BEC–MF–12. Taip pat gautas leidimas rinkti duomenis iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Šeimos medicinos klinikos pacientų ambulatorinių kortelių Nr. TP-3074. Tyrimas atliktas 2016 - 2017 metais LSMUL KK, Šeimos medicinos klinikoje. Duomenims gauti naudota anoniminė anketinė apklausa. Anketos pirmoji dalis – autorių sudarytas klausimynas, į kurį įtraukti sociodemografiniai rodikliai (amžius, lytis), antropometriniai rodikliai (ūgis, svoris), o antrąją dalį sudarė standartizuotas Pitsburgo miego kokybės klausimynas. Tiriamieji buvo informuoti apie tyrimo eigą, anonimiškumą ir rezultatų pateikimą, pacientai sutikę dalyvauti tyrime pasirašė informuoto sutikimo formoje. Gauti duomenys susisteminti ir išanalizuoti IBM SPSS Statistics 21 programiniu paketu.
Kiekybiniams duomenims apibūdinti naudotos duomenų padėties charakteristikos (vidurkis, mediana, minimali ir maksimali duomens reikšmės), kokybiniams kintamiesiems absoliutūs duomenų skaičiai ir jų procentinė išraiška. Reikšmių sklaidai apibūdinti pateikiamas standartinis nuokrypis. Duomenų priklausymas normaliajam skirstiniui patikrintas Shapiro-Wilk kriterijumi. Taip pat taikytas požymių nepriklausomumo tikrinimas χ2 kriterijaus pagalba, naudoti Kruskall-Wallis, Mann-Whitney
testai, skaičiuotas Spirmano koreliacijos koeficientas tarp dviejų kintamųjų. Statistinio reikšmingumo lygmuo (p) buvo pasirinktas, kai α = 0,05, rezultatai buvo vertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p ≤ α.
11.2 Tyrimo objektas
LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos pacientų, kuriems nustatyta viena ar daugiau širdies ir kraujagyslių ligos diagnozė duomenys: amžius, lytis, ūgis, svoris, miego trukmė ir Pitsburgo miego kokybės indeksas.
16
11.3 Tiriamųjų atranka
Į tyrimą įtraukti pacientai atitinkantys šiuos kriterijus:
1. Pacientas registruotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje.
2. Pacientas yra pilnametis (≥18 metų).
3. Pacientui nustatyta viena ar daugiau širdies ir kraujagyslių ligų diagnozė (I00-I69 pagal TLK-10-AM) ir dokumentuota paciento ambulatorinėje kortelėje.
4. Pacientas sutinka dalyvauti tyrime.
Tyrime nedalyvavo asmenys neatitinkantys bent vieno kriterijaus.
11.4 Tyrimo metodai
Naudota anketinė apklausa įtraukiant demografinius rodiklius – amžių, lytį, antropometrinius rodiklius – ūgį ir svorį. Įvertinus pacientų ūgį ir svorį buvo apskaičiuotas KMI pagal formulę:
𝐾𝑀𝐼(𝑘𝑔/𝑚2) =𝑠𝑣𝑜𝑟𝑖𝑠 (𝑘𝑔)
ū𝑔𝑖𝑠(𝑚)2
KMI vertintas atsižvelgiant į PSO rekomendacijas [34]:
1 lentelė. PSO rekomendacijos vertinant kūno masės indeksą
KMI reikšmė Vertinimas
<18,5 per mažas svoris
18,5-24,99 normalus svoris
≥25 viršsvoris
30-34,99 I° nutukimas
35-39,99 II° nutukimas
≥40 III° nutukimas
Įvertinus pacientų ūgį ir svorį, apskaičiuojamas KMI, kuris vertinamas pagal PSO rekomendacijas (<18,5 - per mažas svoris, 18,5-24,99 - normalus svoris, ≥25 – viršsvoris, 30-34,99 - I° nutukimas, 35-39,99 - II° nutukimas, ≥40 - III° nutukimas).
Miego kokybė vertinta Pitsburgo miego kokybės indeksu (PMKI). Šis klausimynas kiekybiškai įvertina septynis su miegu susijusius komponentus darančius įtaką paciento miegui per praėjusį mėnesį: subjektyviai vertinama miego kokybė, užmigimo trukmė, miego trukmė, miego efektyvumas, miegą
17 trikdantys veiksniai (dažni prabudimai, naudojimasis tualetu naktį, dusulys ar kosulys nakties metu, netinkama aplinkos temperatūra, jaučiamas skausmas, blogi sapnai ar kitos priežastys), vartojami vaistai miegui pagerinti ir dienos metu patiriami sunkumai dėl nepakankamo miego. Kiekvieno komponento pasireiškimo dažnumas ar įtaka paciento miego kokybei vertinama nuo 0 iki 3 balų, kai 0 reiškia – nė karto per praėjusį mėnesį (ar labai gera), o 3 balai – 3 ir daugiau kartų per savaitę (ar labai bloga). Bendras PMKI apskaičiuojamas pagal specialią metodiką, įvertinus visus septynis komponentus ir gali būti nuo 0 – jei pacientas neturi jokių nusiskundimų miegu iki 21 balo, kai stebimi ryškūs sutrikimai visose su miegu susijusiose sferose. Atsižvelgiant į rekomendacijas [9], PMKI vertintas kaip ≤5 – gera miego kokybė, o >5 – prasta miego kokybė. Duomenys apie nustatytą širdies ir kraujagyslių ligos diagnozę gauti iš pacientų ambulatorinių kortelių.
18
12. REZULTATAI
Tyrime dalyvavo 217 tiriamųjų: 62 vyrai (28,6 proc.) ir 155 moterys (71,1 proc.). Tiriamųjų amžius varijavo nuo 31 iki 92 metų, vidurkis 69,11 ± 10,42 metų (mediana 70 metų). Apskaičiuotas tiriamųjų KMI kito nuo 17,72 kg/m2 iki 46,48 kg/m2, vidurkis 29,06 ± 5,16 kg/m2 (mediana 28,58
kg/m2). Pagal KMI vertinimą tiriamieji pasiskirstė: per mažas svoris 0,9 proc. (n=2), normalus svoris
18,4 proc. (n=40), antsvoris 42,5 proc. (n=59), I° nutukimas 27,2 proc. (n=59), II° nutukimas 7,8 proc. (n=17), III° nutukimas 3,2 proc. (n=7). Ir tarp vyrų, ir tarp moterų labiausiai buvo paplitęs antsvoris (43,5 proc. vyrų ir 41,9 moterų), o mažiausiai – per mažas svoris (0 proc. vyrų ir 1,3 proc. moterų) (2 lentelė). Tarp lyties ir KMI pasiskirstymo statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo: χ2=8,035, ll=5,
p=0,154, naudotas Chi-kvadrato testas.
2 lentelė. KMI reikšmių pasiskirstymas tarp lyčių
Lytis Vyrai Moterys
KMI vertinimas
Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys asmenys (proc.)
Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys asmenys (proc.) Per mažas svoris 0 1,3 Normalus svoris 17,7 18,7 Antsvoris 43,5 41,9 I° nutukimas 35,5 23,9 II° nutukimas 1,6 10,3 III° nutukimas 1,6 3,9
Vertinant KMI reikšmių pasiskirstymą tarp lyčių stebimas didžiausias antsvorio paplitimas tarp vyrų (43,5 proc.) ir moterų (41,9 proc.).
Naudojant Kruskal-Wallis testą, tarp KMI ir amžiaus yra stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas: χ2=14,024, ll=5, p=0,015. Naudojant Spirmano koreliacijos koeficientą tarp KMI ir amžiaus rasta silpna neigiama koreliacija: Spirmano koreliacijos koeficientas rs = -0,134, p=0,049.
Tiriant statistinį reikšmingumą tarp KMI ir miego trukmės naudojant Kruskal-Wallis testą skirtumo nerasta: χ2=51,511, ll=55, p=0,609. Tiriant atskirai tarp vyrų: χ2=38,788, ll=32, p=0,190. Tiriant atskirai tarp moterų: Pearson χ2=37,861, ll=45, p=0,766.
Tiriamųjų miego trukmės vidurkis 6,84 ± 1,46 h (mediana 7 h). Mažiau nei 5 valandas per naktį miegojo 5,99 proc., 5-7 h 56,68 proc., o >7 h 37,33 proc. tiriamųjų. Didžioji dalis vyrų (53,23 proc.) ir moterų (58,06 proc.) miegojo 5-7 h per naktį ir tik 8,06 proc. vyrų ir 5,16 proc. moterų miegojo mažiau
19 nei 5 valandas per naktį (3 lentelė). Tarp miego trukmės ir lyties statistiškai reikšmingo skirtumo nėra remiantis Mann-Whitney testu: Z=-0,120, p=0,904.
3 lentelė. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis asmenų miego trukmės pasiskirstymas pagal lytį
Lytis Vyrai Moterys
Miego trukmė (h) Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis asmenys (proc.)
Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis asmenys (proc.)
<5 h 8,06 5,16
5-7 h 53,23 58,06
>7 h 38,71 36,78
Didžioji dalis tiriamųjų (53,23 proc. vyrų ir 58,06 proc. moterų) miegojo 5-7 h per naktį.
Naudojant Chi-kvadrato testą rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp miego trukmės ir amžiaus: χ2 82,92, ll =44, p= 0,000417. Vidutinė miego trukmė mažėja didėjant amžiui.
1 pav. Miego trukmės vidurkis amžiaus grupėse
Pitsburgo miego kokybės indeksas (PMKI) mažiausias – 1 balas, didžiausias – 20 balų, vidurkis 8,33±4,38 balai (mediana 8 balai). Net 69,1 proc. sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis pacientų vertina savo miego kokybę vertina kaip prastą ir tik 30,9 proc. pacientų mano, kad jų miego kokybė gera. Taikant Chi-kvadrato testą nustatyta, kad moterys savo miego kokybę statistiškai reikšmingai vertina blogiau nei vyrai: χ2 4,975, ll=1, p=0,026.
7.2 6.86 6.78 6.5 6.6 6.7 6.8 6.9 7 7.1 7.2 7.3 30-50 51-70 71-92 M ie go t ru km ė (h ) Amžius (metais)
20
4 lentelė. Miego kokybės vertinimo pasiskirstymas tarp lyčių
Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis asmenys (proc.) Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis vyrai (proc.) Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis moterys (proc.)
Gera miego kokybė 30,9 41,93 26,45
Prasta miego kokybė 69,1 58,07 73,55
Prasta miego kokybe skundžiasi didžioji dalis sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis tiriamųjų, o moterys savo miego kokybę vertina prasčiau nei vyrai.
Subjektyvi miego kokybė ir miego trukmė yra statistiškai reikšmingai susiję, Kruskal-Wallis testas: χ2 =62,86, ll=8, p=1,27×10-10, o trumpesnė miego trukmė lemia didesnius PMKI balus (prastesnę
miego kokybę), Spirmano koreliacijos koeficientas rs=-0.574, p=2,17×10-20 (vidutinė neigiama
koreliacija). Miego trukmė ir miego kokybė analizuojant Mann-Whitney testu statistiškai reikšmingai skiriasi tarp abiejų lyčių: tarp vyrų Z = -2,976, p=3,19×10-8, moterų Z = -5,864, p=4,52×10-9. Miego
trukmės ir kokybė ryšys nepriklauso nuo lyties, nes abiejų lyčių miego kokybė neigiamai koreliuoja su miego trukme, vyrai: Spirmano koreliacijos koeficientas rs= -0,634, p=0,003, moterys: Spirmano
koreliacijos koeficientas rs=-0,576, p=4,57×10-15 .
Remiantis Mann-Whitney testu, tarp miego kokybės ir amžiaus yra stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas: Z=-2,102, p=0,036. Suskirsčius tiriamuosius į 30-50, 51-70 ir 71-92 amžiaus grupes, stebimas dažnesnis prastas miego kokybės vertinimas tarp 71-92 metų amžiaus grupės (71,70 proc.), nei 51-70 ir 30-50 amžiaus grupių (po 66,67 proc.), tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas – tiriant Mann-Whitney testu Z=-1,170, p=0,242.
21 Tarp KMI ir miego kokybės nėra statistiškai reikšmingo skirtumo naudojant Chi kvadaro testą: χ2=7,5, ll=5, p=0,186 ar statistiškai reikšmingos koreliacijos: Spirmano koreliacijos koeficientas
rs=0,036, p=0,596.
5 lentelė. Miego kokybės vertinimo ir KMI ryšys.
Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis asmenys turintys normalų svorį (proc.) Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis asmenys turintys antsvorį (proc.) Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis asmenys turintys I° nutukimą (proc.) Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis asmenys turintys II° nutukimą (proc.) Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis asmenys turintys III° nutukimą (proc.) Gera miego kokybė 30 36,95 23,72 29,41 28,57 Prasta miego kokybė 70 63,05 76,28 70,59 71,43
22
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikto tyrimo metu siekta įvertinti asmenų sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis miego kokybę ir ją lemiančius veiksnius. Vertinta miego trukmės, amžiaus, lyties, KMI įtaka miego kokybei.
Šio tyrimo rezultatais 43,5 proc. vyrų turėjo antsvorį, o įvairaus laipsnio nutukimą net 38,7 proc. vyrų. 41,9 proc. moterų turėjo antsvorio, o 38,1 proc. iš jų buvo nutukusios. 2014 m. atlikto suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis 46 proc. moterų ir 59 proc. vyrų turėjo antsvorio, o 17 proc. moterų ir 19 proc. vyrų buvo nutukę [4]. Tarp šiame tyrime dalyvavusių asmenų buvo stebimas panašus antsvorio paplitimas, tačiau žymiai didesnė tiriamųjų dalis buvo nutukę. Tai galimai susiję su pasirinkta tyrimo populiacija (sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis), kadangi vienas iš pagrindinių ŠKL rizikos veiksnių yra nutukimas.
Tarp KMI ir miego trukmės nėra statistiškai reikšmingo skirtumo nei bendrai tarp tiriamųjų, nei atskirai tarp vyrų, ar tarp moterų. Grandner ir kt. tyrime, stebimas pseudolinijinis ryšys tarp miego trukmės ir KMI jauniausių tiriamųjų grupėje, kai aukščiausias KMI buvo susijęs su trumpiausia miego trukme, o mažiausias KMI su ilgiausia miego trukme. Ryšys tampa U-formos vidutiniame amžiuje ir šis ryšys mažiausiai pastebimas tarp vyriausių respondentų [30]. Kadangi tyrime dalyvavusių asmenų amžiaus vidurkis 69,11 ± 10,419 metų, statistiškai reikšmingas ryšys gali likti nenustatytas dėl vyresnio amžiaus tiriamųjų populiacijos.
Šiame tyrime tarp miego trukmės ir lyties statistiškai reikšmingo ryšio nerasta. Ahmed ir kt. atliktame tyrime moterys miegojo statistiškai reikšmingai trumpiau nei vyrai, p=0.004) [35]. Okubo ir kt. tyrime gauti panašūs rezultatai: vidutinė vyrų miego trukmė buvo statistiškai reikšmingai ilgesnė nei moterų, p= <0.001 [36]. Statistiškai reikšmingas ryšys tarp miego trukmės šiame tyrime galėjo būti nenustatytas dėl mažos tiriamųjų imties: Ahmed ir kt. tyrime dalyvavo 2,095, o Okubo ir kt. tyrime dalyvavo 1481 asmenų. Taip pat šiuose tyrimuose pasirinktas tyrimo objektas – bendroji suaugusiųjų populiacija, dėl to rezultatai galėjo skirtis.
Šiame tyrime nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp miego trukmės ir amžiaus, vidutinė miego trukmė mažėja didėjant amžiui. Varonecko ir kt. Lietuvoje atliktame tyrime, nagrinėjusiame miego struktūros pokyčius sergant išemine širdies liga, nustatyta, kad trumpiausia bendrojo miego trukmė buvo tiriamųjų grupėje nuo 65 iki 74 m. amžiaus (321,6±66,68 min.), o jaunesni tiriamieji miegojo statistiškai reikšmingai ilgiau [5]. Shim J. ir Kang SW. tyrime dalyvavo sveiki suaugusieji, tačiau rasta neigiama koreliacija tarp miego trukmės ir amžiaus: didėjant amžiui trumpėjo miego trukmė (p = 0.010) [37]. Taigi atlikto tyrimo rezultatai nesiskiria nuo kitų tyrėjų gautų duomenų ir galima daryti prielaidą, kad
23 vyresnio amžiaus žmonėms būdinga trumpesnė miego trukmė nepriklausomai nuo širdies ar kraujagyslių ligų diagnozės.
Net 69,1 proc. sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis pacientų savo miego kokybę vertina kaip prastą ir tik 30,9 proc. pacientų mano, kad jų miego kokybė gera. Moterys savo miego kokybę statistiškai reikšmingai vertina blogiau nei vyrai. Lietuvoje atliktuose tyrimuose gaunami panašūs rezultatai: Mikaliūkštienės ir kt.tyrime vertinant sergančiųjų koronarine širdies liga miego kokybę, bloga miego kokybė dažniau pasireiškė moterims (93 proc.), palyginti su vyrais (72 proc.) (p=0,009) [33]. Piščalkienės ir kt. pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenų miego analizėje moterų, sulaukusių 60 ir daugiau metų, miego kokybės vertinimas buvo statistiškai reikšmingai prastesnis nei tokio paties amžiaus vyrų, p=0,011 [38].
Atliktame tyrime nustatyta, kad subjektyvi miego kokybė ir miego trukmė yra statistiškai reikšmingai susijusios, o trumpesnė miego trukmė lemia didesnius PMKI balus (prastesnę miego kokybę). Lietuvoje Varonecko ir kt. atliktame tyrime nagrinėjant miego kokybės pokyčius sergant IŠL buvo naudoti objektyvūs (polisomnografija) ir subjektyvūs tyrimo metodai (PMKI). Nustatytas sergančiųjų IŠL tikrojo miego laiko sutrumpėjimas, ilgesnis būdravimas naktį, kurie nulėmė mažesnį miego efektyvumą, nei nesergančių IŠL (85,9 proc. sergantiesiems ir 90,7 proc. nesergantiems). Subjektyviai vertinama miego kokybė taip pat buvo patikimai blogesnė sergančiųjų IŠL (PMKI 7,8 ir 5,2, atitinkamai sergančiųjų ir nesergantiesiems) [6]. Taigi sergant širdies ir kraujagyslių ligomis miego trukmės pokyčiai dažnesni nei sveikiems asmenims, o sutrumpėjusi miego trukmė statistiškai reikšmingai veikia miego kokybę.
Šiame tyrime tarp miego kokybės ir amžiaus rastas statistiškai reikšmingas skirtumas, tačiau suskirsčius tiriamuosius į 30-50, 51-70 ir 71-92 amžiaus grupes, šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas galimai dėl to, kad tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 69,11 ± 10,42 metų, tarp tiriamųjų daugiausia buvo vyresnio amžiaus pacientų ir per maža imtis jaunesnių asmenų. Kitų tyrėjų Lietuvoje [33] ir užsienyje [39, 40] atliktuose tyrimuose randamas statistiškai reikšmingas ryšys tarp subjektyviai vertinamos miego kokybės ir vyresnio amžiaus. Reikalingi tolimesni tyrimai įtraukiant didesnes jaunesnių asmenų imtis miego kokybės vertinimo palyginimui.
Atliktame tyrime prasta miego kokybė nustatyta 70 proc. normalaus svorio asmenų, 76,28 proc. turinčių I° nutukimą, 70,59 proc. turinčių II° nutukimą ir 71,43 proc. III° nutukimu sergančių asmenų. Tarp KMI ir miego kokybės nenustatyta statistiškai reikšmingo ryšio. Mikaliūkštienės ir kt. tyrimo rezultatų duomenimis, bloga miego kokybė nustatyta 85,4 proc. nutukusių tiriamųjų, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo, vertinant miego kokybę priklausomai nuo KMI, nenustatyta [33]. Moraes ir kt.
24 tyrime nebuvo rasta statistiškai patikimo ryšio tarp KMI ir miego kokybės tiriant subjektyviais metodais (PMKI), nors tiriant objektyviais tyrimo metodais (polisomnografija, aktigrafija) nustatyta neigiama koreliacija tarp miego trukmės ir KMI, o normalaus svorio asmenų miegas buvo efektyvesnis [28]. Šio tyrimo rezultatai panašūs į Lietuvoje atlikto mokslinio tyrimo duomenis, tačiau reikalingas tolimesnis KMI ir miego kokybės ryšio nagrinėjimas naudojant objektyvius miego kokybės nustatymo metodus.
Taigi atlikto tyrimo rezultatai koreliuoja su kitu mokslininkų, tyrinėjančių miego kokybę, publikuojamais duomenimis. Literatūroje pateikiama daug prieštaringų duomenų vertinant KMI ir miego trukmės bei kokybės sąsajas, todėl reikalingi tolimesni moksliniai tyrimai šia tema, įtraukiant objektyvius miego kokybės tyrimo metodus (polisomnografiją) bei tiriant didesnes imtis.
25
14. IŠVADOS
1. Net 69,1 proc. sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis pacientų vertina savo miego kokybę vertina kaip prastą ir tik 30,9 proc. pacientų mano, kad jų miego kokybė gera.
2. Dauguma (56,68 proc.) sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis miega pakankamai (5-7 h), tačiau 5,99 proc. miega mažiau nei 5 h.
3. Moterys savo miego kokybę vertina blogiau nei vyrai, p=0,026. 4. Vyresnis amžius susijęs su prastesne miego kokybe, p=0,036.
5. Tarp KMI ir miego kokybės nėra statistiškai reikšmingo skirtumo, p=0,186 ar statistiškai reikšmingos koreliacijos, p=0,596.
6. Subjektyvi miego kokybė ir miego trukmė yra statistiškai reikšmingai susiję, p=1,27×10-10,
o trumpesnė miego trukmė lemia prastesnę miego kokybę, p=2,17×10-20.
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Vyresniame amžiuje, ypač moterims padidėja prastos miego kokybės rizika. Aiškinantis miego sutrikimų anamnezę ir gydant pacientus su miego sutrikimais ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į miego trukmę, nes sutrumpėjusi miego trukmė stipriai veikia subjektyviai žmogaus vertinamą miego kokybę.
26
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Higienos institutas [Internet]. Stat.hi.lt. 2017 [cited 9 January 2017]. Available from: http://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=168
2. Higienos institutas. Mirties priežastys 2015. Vilnius 2016 [cited 11 December 2016]. Available from: http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Mirties_priezastys_2015.pdf
3. Uehli K, Mehta AJ, Miedinger D, Hug K, Schindler C, Holsboer-Trachsler E et al. Sleep problems and work injuries: A systematic review and meta-analysis. Sleep Med Rev 2014; 18(1):61–73.
4. Grabauskas V., Klumbienė J., Petkevičienė J., Šakytė E., Kriaučionienė V., Veryga A. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2014. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Kaunas. 2015. Available from: http://sic.hi.lt/data/Suaugusiu_gyvensenos_tyrimas2014.pdf
5. Varoneckas G., Alonderis A., Duonėlienė I., Podlipskytė A., Valytė G., Zakarevičius L. Miego kokybės ir struktūros pokyčiai sergantiesiems išemine širdies liga. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija 2007; 9(1): 7-10.
6. Varoneckas G., Alonderis A., Podlipskytė A. Miego kokybės sąsajos su psichoemocine būkle ir kardiologine patologija. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija 2012; 14(1): 13-16.
7. Kanno Y, Yoshihisa A, Watanabe S, Takiguchi M, Yokokawa T, Sato A et al. Prognostic Significance of Insomnia in Heart Failure. Circ J 2016; 80(7):1571–7.
8. Andrechuk CRS, Ceolim MF. Sleep quality and adverse outcomes for patients with acute myocardial infarction. J Clin Nurs 2016; 25(1-2):223–30.
9. Buysse DJ, Reynolds CF3, Monk TH, Berman SR, Kupfer DJ. The Pittsburgh Sleep Quality Index: A new instrument for psychiatric practice and research. Psychiatry Res 1989; 28(2):193–213.
10. Nedeltcheva AV, Scheer FAJL. Metabolic effects of sleep disruption, links to obesity and diabetes. Curr Opin Endocrinol Diabetes Obes 2014; 21(4):293–8.
11. Hirshkowitz M, Whiton K, Albert SM, Alessi C, Bruni O, DonCarlos L et al. National Sleep Foundation’s sleep time duration recommendations: Methodology and results summary. Sleep Health: Journal of the National Sleep Foundation; 1(1):40–3.
12. Andruškienė J., Varoneckas G., Martinkėnas A. Sleep complaints and their relation to coronary artery disease, arterial hypertension and depressive mood in West Lithuanian population. ACTA MEDICA LITUANICA 2006; 13(4): 265-271.
13. Piepoli MF, Hoes AW, Agewall S, Albus C, Brotons C, Catapano AL et al. 2016 European Guidelines on cardiovascular disease prevention in clinical practice: The Sixth Joint Task Force of the
27 European Society of Cardiology and Other Societies on Cardiovascular Disease Prevention in Clinical Practice (constituted by representatives of 10 societies and by invited experts)Developed with the special contribution of the European Association for Cardiovascular Prevention & Rehabilitation (EACPR). Eur Heart J 2016; 37(29):2315–81.
14. Redline S, Foody J. Sleep disturbances: Time to join the top 10 potentially modifiable cardiovascular risk factors? Circulation 2011; 124(19):2049–51.
15. Hoevenaar-Blom MP, Spijkerman AMW, Kromhout D, van den Berg JF, Verschuren WMM. Sleep duration and sleep quality in relation to 12-year cardiovascular disease incidence: The MORGEN study. Sleep 2011; 34(11):1487–92.
16. Knutson KL, van Cauter E, Rathouz PJ, Yan LL, Hulley SB, Liu K et al. Association between sleep and blood pressure in midlife: The CARDIA sleep study. Arch Intern Med 2009; 169(11):1055–61.
17. Sivertsen B, Lallukka T, Salo P, Pallesen S, Hysing M, Krokstad S et al. Insomnia as a risk factor for ill health: Results from the large population-based prospective HUNT Study in Norway. J Sleep Res 2014; 23(2):124–32.
18. Itani O, Jike M, Watanabe N, Kaneita Y. Short sleep duration and health outcomes: A systematic review, meta-analysis, and meta-regression. Sleep Med 2016.
19. Davel AP, Wenceslau CF, Akamine EH, Xavier FE, Couto GK, Oliveira HT et al. Endothelial dysfunction in cardiovascular and endocrine-metabolic diseases: An update. Braz J Med Biol Res 2011; 44(9):920–32.
20. Covassin N, Calvin AD, Adachi T, Macedo PG, Albuquerque FN, Bukartyk J et al. Abstract 12965: Moderate Sleep Deprivation Leads to Impairment in Endothelial Function Independent of Weight Gain. Circulation 2016; 128(Suppl 22):A12965‐A12965. Available from: URL: http://circ.ahajournals.org/content/128/Suppl_22/A12965.
21. Dettoni JL, Consolim-Colombo FM, Drager LF, Rubira MC, Souza SBPCd, Irigoyen MC et al. Cardiovascular effects of partial sleep deprivation in healthy volunteers. J Appl Physiol (1985) 2012; 113(2):232–6.
22. Sauvet F, Florence G, van Beers P, Drogou C, Lagrume C, Chaumes C et al. Total sleep deprivation alters endothelial function in rats: A nonsympathetic mechanism. Sleep 2014; 37(3):465–73. 23. Redeker NS, Hilkert R. Sleep and quality of life in stable heart failure. J Card Fail 2005; 11(9):700–4.
28 24. Mallon L, Broman JE, Hetta J. Sleep complaints predict coronary artery disease mortality in males: A 12-year follow-up study of a middle-aged Swedish population. J Intern Med 2002; 251(3):207–16.
25. Brondel L, Romer MA, Nougues PM, Touyarou P, Davenne D. Acute partial sleep deprivation increases food intake in healthy men. Am J Clin Nutr 2010; 91(6):1550–9.
26. Spiegel K. Brief Communication: Sleep Curtailment in Healthy Young Men Is Associated with Decreased Leptin Levels, Elevated Ghrelin Levels, and Increased Hunger and Appetite. Ann Intern Med 2004; 141(11):846.
27. John B. Dixon et al. Sleep disturbance and obesity. Changes following surgically induced weight loss. Arch Intern Med 2001;161:102-106
28. Moraes W, Poyares D, Zalcman I, Mello MT de, Bittencourt LR, Santos-Silva R et al. Association between body mass index and sleep duration assessed by objective methods in a representative sample of the adult population. Sleep Med 2013; 14(4):312–8.
29. Sepahvand E, Jalali R, Mirzaei M, Kargar Jahromi M. Association between short sleep and body mass index, hypertension among acute coronary syndrome patients in coronary care unit. Glob J Health Sci 2014; 7(3):134–9.
30. Grandner MA, Schopfer EA, Sands-Lincoln M, Jackson N, Malhotra A. Relationship between sleep duration and body mass index depends on age. Obesity (Silver Spring) 2015; 23(12):2491–8.
31. Patel SR, Hu FB. Short sleep duration and weight gain: A systematic review. Obesity (Silver Spring) 2008; 16(3):643–53.
32. Cappuccio FP, Taggart FM, Kandala NB, et al. Meta-analysis of short sleep duration and obesity in children and adults. Sleep 2008;31:619–26.
33. Mikaliūkštienė A., Sukackienė A., Kalibatienė D. Sergančiųjų koronarine širdies liga psichoemocinės būsenos ir miego kokybės įvertinimas. Medicinos teorija ir praktika 2013; 19(3.2): 51-57.
34. WHO :: Global Database on Body Mass Index [Internet]. Apps.who.int. 2017 [cited 4 April 2017]. Available from: http://apps.who.int/bmi/index.jsp?introPage=intro_3.html
35. Ahmed AE, Al-Jahdali F, AlALwan A, Abuabat F, Bin Salih SA, Al-Harbi A et al. Prevalence of sleep duration among Saudi adults. Saudi Med J 2017; 38(3):276–83.
29 36. Okubo N, Matsuzaka M, Takahashi I, Sawada K, Sato S, Akimoto N et al. Relationship between self-reported sleep quality and metabolic syndrome in general population. BMC Public Health 2014; 14:562.
37. Shim J, Kang SW. Behavioral Factors Related to Sleep Quality and Duration in Adults. J Lifestyle Med 2017; 7(1):18–26.
38. Piščalkienė V., Januškevičiūtė R., Balčiūnienė R., Smaidžiūnienė D. Pagyvenusio ir senyvo amžiaus žmonių miego problemos: palyginamoji analizė. Sveikatos mokslai 2013; 23(4): 17-21.
39. Del Brutto OH, Mera RM, Zambrano M, Del Brutto VJ, Castillo PR. Association between sleep quality and cardiovascular health: A door-to-door survey in rural Ecuador. Environ Health Prev Med 2014; 19(3):234–7.
40. Moradi M, Mehrdad N, Nikpour S, Haghani H, Aalaa M, Sanjari M et al. Sleep quality and associated factors among patients with chronic heart failure in Iran. Med J Islam Repub Iran 2014; 28:149.
