LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
GYVŪNŲ MOKSLO (GYVULINKYSTĖS TECHNOLOGIJA IKI 2018) MAGISTRO IŠTĘSTINIŲ STUDIJŲ PROGRAMA
EDVARDAS VELIČKA
KARVIŲ VEISLĖS IR LAKTACIJOS ĮTAKA PIENO KIEKIUI, SUDĖČIAI IR SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIUI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė Dr. Ramutė Mišeikienė
DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Karvių veislės ir laktacijos įtaka pieno kiekiui, sudėčiai ir somatinių ląstelių skaičiui―
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Edvardas Velička
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Edvardas Velička
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
dr. Ramutė Mišeikienė
(data) (vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Prof.dr. Elena Bartkienė
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS SANTRUMPOS ... 3 SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 ĮVADAS ... 6 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 7 1.1. Galvijų veislės ... 7 1.1.1. Lietuvos ţalieji ... 7 1.1.2. Lietuvos juodmargiai ... 8 1.1.3. Holšteinai... 9
1.2. Pieno sudėties rodikliai ... 10
1.2.1. Riebalai ... 10
1.2.2. Baltymai ... 11
1.2.3. Angliavandeniai ... 11
1.3. Pieno kokybės rodikliai ... 12
1.2.1 Somatinės ląstelės piene ... 12
1.3.1. Laktacijos stadijos, galvijų veislės ir melţimo būdo poveikis somatinių ląstelių skaičiui ... 12
1.4. Automatinis ir įprastas melţimas ... 13
1.5. Genetinis karvių potencialas ... 14
1.6. Melţimo robotai ... 15
1.6.1. Robotų poveikis darbui ... 16
1.6.2. Melţimo robotų našumo stebėjimas ... 16
1.7. Veiksniai, lemiantys pieno savybes ... 17
1.7.1. Veislė ... 17
1.7.2. Sveikata ... 17
1.7.3. Mityba ... 18
1.8. Bandos valdymo programos ... 19
2. TYRIMO VIETA IR METODAI ... 20
3. REZULTATAI ... 21
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29
IŠVADOS ... 31
SANTRUMPOS
AMS – automatinė melţimo sistema MS –melţimo sistema
SLS – somatinių ląstelių skaičius SL – somatinės ląstelės
proc. – procentai
LJ – Lietuvos juodmargiai LŢ – Lietuvos ţalieji
SANTRAUKA
Baigiamojo magistrinio darbo pavadinimas: Karvių veislės ir laktacijos įtaka pieno kiekiui, sudėčiai ir somatinių ląstelių skaičiui.
Darbas atliktas: Tyrimai atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų auginimo technologijų institute, J. Taco pienininkystės centre ir X ūkyje 2018 – 2021 studijų metais.
Raktiniai ţodţiai: veislė, karvė, laktacija, pieno sudėtis, SLS.
Darbo tikslas: Išanalizuoti karvių veislės ir laktacijos įtaką pieno sudėties rodikliams, somatinėms ląstelėms bei pieno kiekiui.
Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti ir įvertinti karvių veislės ir laktacijos įtaką pieno riebalų, baltymų, laktozės kiekiui.
2. Nustatyti ir įvertinti karvių veislės ir laktacijos įtaką karvių primilţiui per laktaciją bei pikiniam primilţiui.
3. Nustatyti ir įvertinti karvių veislės ir laktacijos įtaką somatinių ląstelių skaičiui.
Tyrimai buvo atlikti su 899 Lietuvos juodmargių, Lietuvos ţalųjų ir Holšteinų veislės karvėmis. Tiriamojo darbo metu buvo nustatyti ir apskaičiuoti vidutiniai Lietuvos ţalųjų, Lietuvos juodmargių ir Holšteinų veislės karvių pieno sudėties rodikliai (pieno riebalų proc., pieno baltymų proc., laktozės proc.), somatinių ląstelių skaičius, primilţis per laktaciją (305 d.), didţiausias primilţis (kg). Karvių produktyvumo rodikliai, somatinių ląstelių skaičius buvo lyginami tarp karvių veislių ir laktacijų. Tyrimo duomenys apdoroti kompiuterine programa Microsoft Office Excel 2010. Buvo apskaičiuoti aritmetiniai vidurkiai, vidurkių paklaidos bei duomenų statistinis patikimumas. Rezultatai laikyti patikimais, kai p≤0,05.
Nustatyta, kad riebiausią pieną davė trečios laktacijos LŢ veislės karvės (4,87 proc.). Daugiausiai baltymų buvo ketvirtos laktacijos Holšteino veislės karvių piene (3,57 proc.), o pirmos laktacijos LJ karvių piene nustatytas didţiausias laktozės kiekis (4,58 proc.) (p<0,05). Daugiausiai pieno primelţta iš LJ karvių ketvirtos laktacijos metu (10008,5 kg) (p<0,05), didţiausias pikinis primilţis nustatytas LJ karvių trečios laktacijos metu (46,5 kg). Įvertinus somatinių ląstelių skaičių tirtų veislių karvių piene nustatyta, kad vidutinis SLS visų laktacijų LJ karvių piene buvo maţiausias (351,7 tūkst./ml), o maţiausia jų rasta pirmos laktacijos šios veislės karvių piene (171,7 tūkst./ml). Pieną su maţiausiu SLS davė LJ, LŢ ir Holšteinų veislės karvės pirmos laktacijos metu (221,8 tūkst./ml) (p<0,05).
SUMMARY
The title of Master’s thesis: Cow breed and lactation influence on milk content, composition and somatic cell count.
The research was performed at the Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Institute of Animal Rearing Technologies, J. Tacas Dairy center and X Farm in the 2018-2021 year of studies.
Keywords: breed, cow, lactation, milk, composition, somatic cell count.
The aim of work: To analyze the influence of cow breed and lactation on milk composition indicators, somatic cells and milk content.
Tasks:
1. To determine and evaluate the cow breed and lactation influence on milk fat, protein, lactose content.
2. To determine and evaluate the cow breed and lactation influence on milking of cows during lactation and peak milking.
3. To determine and evaluate the cow breed and lactation influence on somatic cell count.
The research was performed with 899 Lithuanian black and white, Lithuanian red and Holstein cows. During the research work were identified and calculated average milk composition indicators of Lithuanian red, Lithuanian black and white and Holstein cows (milk fat percentage, milk protein percentage, lactose percentage), somatic cell count, milk yield during lactation (305 days), the highest milk yield (kg). Cow productivity indicators, somatic cell counts were compared between cow breeds and lactations. The research data were processed by the computer program Microsoft Office Excel 2010. Arithmetic means, mean errors and statistical reliability of the data were calculated. The results were considered reliable at p≤0.05.
We found that the fatest milk is in LR cows during the third lactation (4.87 percent), the highest protein percent was found in Holstein cattle during fourth lactation (3.57), the highest lactose content was found in LBW cows during the first lactation (4.58) (P<0.05). The biggest milk yield was produced from LBW cows during the fourth lactation (10008.5 kg) (P<0.05), the highest peak milk yield was found in LBW cows during the third lactation (46.5 kg). After estimating the number of somatic cells in the milk of the studied breeds, it was found that the average of somatic cell count in the milk of all lactation LBW cows was the lowest (351.7 thousand/ml). Milk with the lowest somatic cell count was given by LBW, LR and Holstein cows during the first lactation (221.8 thousand/ml) (P<0.05).
ĮVADAS
Efektyvių būdų ieškojimas kaip pagerinti pieno pagrindinių sudėties komponentų lygį ir kokybę yra aktyvi tyrimų sritis, kuria domisi mokslininkai bei pasaulinė pieno pramonė. Šiuo metu superkamo pieno kainą lemia riebalų ir baltymų santykis, todėl daugelio išsivysčiusių šalių ūkininkai suinteresuoti šių pieno rodiklių didinimu. Kadangi šiuolaikinės technologijos ir vartotojų reikalavimai nuolat kinta, pieno pramonė yra priversta priimti sprendimus dėl veiksnių, turinčių įtakos pieno sudėčiai ir jo kokybei [1].
Egzistuoja trys plačios pieno sudėties modifikavimo galimybės: 1) mityba ir valdymas, 2) karvių genetinė intervencija bei 3) pieno gamybos technologijos. Daugiausiai rezultato siekiama pasiekti pagerinant bendrą pieno sudėtį selektyviai veisiant galvijus, todėl svarbu įvertinti galvijų veisles bei individualias jų fiziologines funkcijas bei poveikį minėtiems rodikliams, dėl jų svarbos pienininkystei. Taip pat svarbu rinkti informaciją apie veislės sudėtį, nes tai naudinga ne tik suprantant veislinių gyvūnų pieno savybių kitimą, bet tai taip pat leidţia juos įtraukti į genomo selekcijos programas, siekiant pagerinti pieno kokybės rodiklius [2].
Daţniausias faktorius lemiantis baltymų ir riebalų santykį galvijų piene yra veislė, o optimaliausias santykis tarp riebalų ir baltymų turėtų būti 1:1. Nuo galvijų veislės taip pat priklauso ir laktozės kiekis, o maţiausias galvijų veislės poveikis yra pieno somatinių ląstelių skaičiui. Gaunamo pieno primilţiui didelę reikšmę turi laktacijos stadija bei karvės amţius. Kadangi visi šie faktoriai vaidina didelį vaidmenį pieno produkcijoje ir galvijų veislės geriniame, svarbu išsiaiškinti šių parametrų rodiklius ir skirtumus bei tarpusavio ryšį.
Produkcijos kokybės atţvilgiu svarbios ne tik baltymų, angliavandenių ir riebalų koncentracijos, bet ir somatinių ląstelių skaičius, kaip vienas iš rodiklių, kuriuo remiamasi superkant ir priimant pieną. Somatinės ląstelės piene taip pat nusako bendrą galvijų ūkio saugos lygį bei saugos kontrolę, o padidėjęs jų skaičius gali lemti prielaidą, kad ūkyje laikomi galvijai serga, nes padidėjęs somatinių ląstelių skaičius tiesiogiai asocijuojamas su mastitu [3].
Todėl šio darbo tikslas – išanalizuoti karvių veislės ir laktacijos įtaką pieno sudėties rodikliams, somatinėms ląstelėms bei pieno kiekiui, o tikslui pasiekti iškelti šie darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti ir įvertinti karvių veislės ir laktacijos įtaką pieno riebalų, baltymų, laktozės kiekiui. 2. Nustatyti ir įvertinti karvių veislės ir laktacijos įtaką karvių primilţiui per laktaciją ir pikiniam
primilţiui.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Galvijų veislės
1.1.1. Lietuvos ţalieji
Sekant istorine raida, Lietuvos ţalųjų galvijų veislės formavimuisi įtakos turėjo pirmasis galvijų kontrolės ratelis, įkurtas 1907 m., bei Lietuvos ţalųjų galvijų draugija, kuri buvo įkurta Vabalninke 1924 m. bei tuo metu pradėtos rašyti kilmės knygos, kurios leido sekti galvijų raidą. Siekiant pagerinti veislės charakteristiką, 1941 m. įsteigti Lietuvos ţalųjų galvijų veislininkystės ūkiai, atkurti kooperatiniai bei valstybiniai kergimo punktai. Galvijininkystei ţlugus pokario metais, teko iš naujo ją atkuri, todėl Lietuvos ţalųjų galvijų veislei gerinti, įveţta Latvijos dvylųjų bei Estijos ţalųjų veislės bulių, o kiek vėliau Lietuvos ţalųjų galvijų veislė pripaţinta savarankiška (1951 m.) [4–7].
Svarbiausi momentai Lietuvos ţalųjų galvijų veislės gerinime laikotarpiu po 1951 metų iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tapo pirmųjų gyvulių sėklinimo stočių steigimas, masinis Danijos ţalųjų galvijų importas, kuris pagerino Lietuvos ţalųjų galvijų pieningumą, kūno matmenis, masę, pagreitino brendimą, bet pieno riebumui poveikio beveik neturėjo [5].
Susiklosčiusi politinė situacija bei atkurta Lietuvos nepriklausomybė sudarė sąlygas uţmegzti ryšius su kitais galvijų augintojais ir pasinaudojus šia proga į Lietuvą laike tarp 1994 ir 1995 m. įveţtos Danijos ţalųjų (21 vnt.), anglerų (5 vnt.) bei Švedijos ţalmargių (1 vnt.) veislės. Taip pat atliktas eksperimentas, kurio metu naudoti Danijos ţalųjų (7 vnt.) ir anglerų (2 vnt.) veislių buliai, kurie jau buvo įvertinti per palikuonių produktyvumą, o šiuo metu Lietuvos ţalųjų galvijų veislei gerinti naudojamos Danijos ţalųjų, ţalmargių (Vokietijos bei Švedijos) bei Anglerų galvijų veislės. Kitų veislių galvijus stengiamasi naudoti taip, kad išliktų jų paveldimosios savybės [6,7].
Lietuvos ţalųjų galvijų veislės tipas yra pieninis. Šių galvijų veislei būdinga nedidelė, sausa galva, jų kaklas ganėtinai ilgas bei neplatus. Jam būdingas maţas raumeningumas, be pagurklio. Liemuo bei krūtinė gilūs, didelės apimties. Tarp šios veislės galvijų pasitaiko individų su įlinkusia, kuprota nugara, todėl nugaros linija ne visada tiesi. Kojoms būdingas vidutinis ilgis, o stovėsena taisyklinga. Plona, elastinga oda, vidutinio dydţio tešmuo bei cilindriški arba, retais atvejais, kūgiški speniai taip pat būdingas Lietuvos ţalųjų galvijų veislės bruoţas. Šios veislės galvijų spalva vyrauja nuo ţalios iki dvylos spalvos. Nugara tam tikrais atvejais būna nušviesėjus, aplink burną esama šviesesnio ţiedo, o nosies veidrodėlis tamsus [4].
Lietuvos ţalųjų veislės galvijai pasiţymi geromis mėsinėmis savybėmis. Geru šėrimo reţimu šeriami jauni buliukai (16 – 18 mėn.) sveria 0,5 tonos, 1 kg priesvorio sunaudoja apie 6 – 7 pašarinius
vienetus, o skerdenos išeiga siekia net iki 53 proc., o maistui tinkamų dalių iki 80 proc. Šios bei ţalmargės galvijų veislės sudaro apie 24 proc. veisiamų galvijų populiacijos Lietuvoje, o Lietuvos ţalųjų galvijų veislės charakteristika pateikta 1 lentelėje [4,8].
1 lentelė. Lietuvos žalųjų galvijų veislės charakteristika [4]
Poţymis Vertė
Aukštis ties ketera 128 – 129 cm
Krūtinės gylis 69 – 70 cm
Krūtinės plotis 46 cm
Klubų plotis 51 – 52 cm
Įstriţas liemens ilgis (lazda) 156 – 160 cm
Krūtinės apimtis 194 cm
Plaštakos apimtis 19 cm
Suaugusių karvių masė 520 – 550 kg
Suaugusių bulių masė 823 – 900 kg
Jauniklių masė 32 – 36 kg
1.1.2. Lietuvos juodmargiai
Lietuvos juodmargių galvijų atţvilgiu yra išskiriami keli etapai jų veislininkystėje bei veisime iki Didţiojo Tėvynės karo ir jų veislės kūrimo pradţia laikoma 1901 m. Vėliau įkurta Lietuvos Olandų veislės galvijų augintojų sąjunga, kurios veiklos rezultatas tapo vietinių Lietuvos galvijų gerinimas juos kergiant su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais bei Švedijos juodmargiais [9].
Lietuvos juodmargių galvijų veislės svarbiausi tobulinimo ir veislininkystės etapai po Didţiojo Tėvynės karo tapo jų veislės pripaţinimas 1951 m. bei jų veislės gerinimas Danijos, Vokietijos juodmargiais, Britanijos, Holšteinų fryzais. Vėliau Lietuvoje įsikūrė vieninga gyvulių veislininkystės darbo sistema, kuri sudarė sąlygas bei suteikė prielaidas masiniam galvijų gerinimui, todėl pradėta masinė juodmargių selekcija, kuri buvo vykdoma pagal tinkamumą mechanizuotam melţimui, pieno baltymingumą, penėjimosi, mėsines ir kitas savybes, o šiems tikslams pasiekti, parengti ilgalaikiai veislininkystės darbo planai atskiriems ūkiams ir veislei tobulinti. Daugiausia planuose minimos kokybiškos pašarų bazės sudarymas, gyvulių prieţiūros gerinimas, privalomas apskaitos vedimas ūkiuose, vertingiausių gyvulių išaiškinimas ir jų įrašymas į rajoninės ir valstybines kilmės knygas bei mokslinio tiriamojo darbo plėtra su Lietuvos juodmargiais galvijais [9].
Kadangi Lietuvos juodmargiai turi daug Olandijos juodmargių kraujo, jie yra panašūs savo kūno sudėjimu. Šiek tiek sumaţėjęs Lietuvos juodmargių ūgis, šiek tiek padidėję krūtinės ir uţpakalio matmenys, pagerėjęs eksterjeras, tešmens morfologinės bei fiziologinės savybės yra Olandijos juodmargių įtakos pasekmė [4]. Dėl šių savybių šios veislės galvijai laikomi pieninio – mėsinio tipo. Dabartinių, suaugusių Lietuvos juodmargių karvių kūno matmenys pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Lietuvos juodmargių galvijų veislės charakteristika [4]
Poţymis Vertė
Aukštis ties ketera 128 – 129 cm
Krūtinės gylis 69 – 70 cm
Krūtinės plotis 48 – 50 cm
Klubų plotis 54 – 55 cm
Įstriţas liemens ilgis (lazda) 152 cm
Krūtinės apimtis 197 – 199 cm
Plaštakos apimtis 18 – 19 cm
Suaugusių karvių masė 550 – 600 kg
Suaugusių bulių masė 950 – 1000 kg
Lietuvos juodmargių karvių prieauglis pasiţymi gera augimo sparta. Penimi buliukai per parą priauga iki 1,2 kg, 1 kg priesvorio sunaudoja 5,8 – 6,5 pašarinio vieneto ir ~18 mėn. sveria apie 500 kg. Taip pat Lietuvos juodmargių galvijų veislės derinasi pieningumas, pieno riebumas bei baltymingumas [4].
1.1.3. Holšteinai
Manoma, kad Holšteinų galvijų veislei kurti buvo naudojami Olandijos juodmargiai, kurie pirmą kartą į Ameriką įveţti 1621 m., o pati veislė suformuota 1861 m. Kaip teigiama, daugiausia į JAV ir Kanadą Olandijos juodmargių įveţta XIX a. pabaigoje [4].
Holšteino galvijai JAV buvo skirstomi į 4 pagrindines kategorijas jau 1932 m. pagal bendrą išvaizdą, pieno pobūdį, kūno svorį bei tešmens pobūdį. Netrukus, Amerikos Dţersio galvijų klubas sukūrė panašią klasifikavimo sistemą. Klasifikavimo programų metu surinkti duomenys patvirtino egzistuojantį ryšį tarp kategorijų ir gamybos galimybių, pabrėţdami faktą, kad atrankos programose į tai turėtų būti atsiţvelgiama vykdant individų selekciją [10].
Amerikos Holšteinų Asociacija 1967 m. papildė kategorijų skaičių dar aštuoniais aspektais, todėl šios skirstymo sistemos įdiegimas suteikė didelį kiekį informacijos, pagal kurį buvo atrenkami labiau tinkamesni individai selekcijai. Pagal prieš tai vykdytą 4 kategorijų skirstymą ir lyginant koreliacinius ryšius su papildoma sistema, gauta neigiama koreliacija pieno atţvilgiu, kai individai selekcijai buvo atrenkami tik pagal 4 kategorijas. Todėl asociacija nusprendė, kad reikia dar detaliau perţvelgti kategorijas bei jų poveikį galvijų produktyvumui [11].
Holšteino galvijai yra ryškesni pieninio tipo, ganėtinai aukšti, stambūs, krūtinės apimtis gana didelė. Tešmuo išsivystęs gerai, taisyklingesnės formos. Holšteinai gana efektyviai naudoja pašarus, gerai prisitaiko prie pramoninės technologijos. Buliai sveria tarp 1000 ir 1200 kg, o karvės 680 – 700 kg. Atitinkamai aukštis ties ketera 142 ir 150 cm. Veršeliai sveria apie 40 kg. Šios veislės karvių pieningumas labai didelis. Bandose primelţiama iki 11000 kg pieno. Kontroliuojamų karvių pieno riebumas svyruoja tarp 3,7 – 3,8 proc., baltymingumas 3,2 proc. [4]
Lietuvoje galvijai turi įvairią dalį Holšteinų kraujo, kadangi per 20 metų naudojant Holšteino veislės bulius ir kitų veislių galvijus (juodmargius), buvo siekiama gauti daug vertingų veislinių gyvulių. [12]
1.2. Pieno sudėties rodikliai
Standartiškai karvės pieno sudėtis yra tokia: 87,7 proc. vandens, 4,9 proc. laktozės (angliavandenių), 3,4 proc. riebalų, 3,3 proc. baltymų ir 0,7 proc. mineralinių medţiagų (vadinamų pelenais). Pieno sudėtis skiriasi priklausomai nuo rūšies (karvės, oţkos, avies), veislės (Holšteinas, Dţersis), gyvūno pašaro ir laktacijos stadijos. Kartais nors yra nedidelių pieno sudėties skirtumų, skirtingų karvių pienas laikomas kartu rezervuaruose ir teikia santykinai pastovią pieno sudėtį ištisus metus [13].
1.2.1. Riebalai
Vidutiniškai piene yra iki 6 proc. riebalų, iš kurių 95 proc. lipidų frakcijos sudaro triacilgliceroliai. Savo ruoţtu šie susideda iš skirtingo ilgio (4 – 24) anglies atomų ir prisotintų riebalų rūgščių. Kiekviena triacilglicerolio molekulė yra sudaryta iš riebalų rūgščių derinio, suteikiančio molekulei skysčio formą kūno temperatūroje. Kiti pieno lipidai yra diacilgliceroliai (apie 2 proc. lipidų frakcijos), cholesterolis (maţiau nei 0,5 proc.), fosfolipidai (apie 1 proc.) ir laisvosios riebalų rūgštys (LRR), sudarančios maţiau nei 0,5 proc. visų pieno lipidų. Padidėjęs LRR kiekis piene gali lemti blogą
pieno ir jo produktų kvapą, tačiau laisvosios lakiosios trumpos grandinės riebalų rūgštys prisideda prie būdingo brandinto sūrio skonio [14].
1.2.2. Baltymai
Galvijų piene yra apie 5 proc. baltymų. Pieno baltymai turi didelę biologinę vertę, todėl pienas yra geras būtinų amino rūgščių šaltinis. Be to, piene yra daugybė baltymų, pasiţyminčių biologiniu aktyvumu. Taip pat piene randama fermentų, antikūnų ir imunostimuliatorių [15].
Piene esantis azotas pasiskirsto tarp kazeinų, išrūgų baltymų ir nebaltyminio azoto. Kazeino kiekis piene sudaro apie 80 proc. pieno baltymų. Kazeinų biologinė funkcija yra nešti kalcį ir fosfatą ir koaguliuoti skrandyje efektyviam virškinimui. Pieno išrūgų baltymai yra rutuliški baltymai, labiau tirpūs vandenyje nei kazeinai, o pagrindinės frakcijos yra beta-laktoglobulinas, alfa-laktalbuminas, galvijų serumo albuminas ir imunoglobulinai. Išrūgos yra skystis, likęs po to, kai pienas buvo koaguliuojamas gaminant sūrį ir jis naudojamas daugelyje ţmonių vartojamų produktų, pavyzdţiui, rikotos ir rudojo sūrio, o koncentruotos išrūgos yra priedas prie kelių produktų, pvz. duona, krekeriai, tešla ir gyvūnų pašarai. Aminorūgščių išsiskyrimo, virškinimo ir absorbcijos į kraujotaką greitis gali skirtis tarp pieno baltymų, o išrūgų baltymai laikomi greitai virškinamais baltymais, kurie po valgio plazmoje suteikia didelę aminorūgščių koncentraciją [16].
1.2.3. Angliavandeniai
Piene yra maţdaug 4,9 proc. angliavandenių, daugiausia vyraujančių laktozės forma, o monosacharidų ir oligosacharidų pėdsakai yra nedideli. Laktozė yra gliukozės ir galaktozės disacharidas. Skysto pieno serumo (išrūgų) fazėje ištirpinama laktozė. Tirpale ištirpinta laktozė yra dviejų formų, vadinamų α-anomeru ir ß-anomeru. Abiejų anomerų tirpumas priklauso nuo temperatūros, todėl skirtingų formų pusiausvyros koncentracija bus skirtinga. Kambario temperatūroje (20 °C) pusiausvyros santykis yra maţdaug 37 proc. α- ir 63 proc. ß-laktozės. Esant aukštesnei nei 93,5 °C temperatūrai, ß-anomeras yra maţiau tirpus, todėl yra didesnis α-anomero santykis. Esamo anomero tipas neturi įtakos maistinėms laktozės savybėms [17].
1.3. Pieno kokybės rodikliai
1.2.1 Somatinės ląstelės piene
Didţioji dalis pieno somatinių ląstelių yra tešmens sekrecinio audinio ląstelės (epitelio ląstelės), o kai kurios yra leukocitai (baltieji kraujo kūneliai). Ţenklus SL padidėjimas piene rodo antrąją gynybos liniją. Pirmoji yra anatominiai ir cheminiai spenių kanalo ir kanalo barjerai pieno liaukoje. Epitelio ląstelės piene atsiranda, dėl alveolių ir latakų sluoksnio eksfoliacijos. Tokių ląstelių buvimas piene yra normalus fiziologinis reiškinys, kuris būtinas normaliam epitelio atsinaujinimui. Dauguma eksfoliuotų epitelio ląstelių, esančių piene, yra gyvybingos ir pasiţymi visiškai diferencijuotų alveolių ląstelių savybėmis [18].
Baltieji kraujo kūneliai yra kraujo ląstelių sudėtinis vienetas ir patekę į pieną tampa gynybos sistemos dalimi. Jų pagrindinė funkcija yra kovoti su liga ir padėti atstatyti paţeistus audinius. Bet kokia infekcija (pvz. mastitas) lemia šių ląstelių padidėjimą piene ir rodo netinkamą gaminamo pieno būdą. SLS kiekybiškai įvertinamas kaip ląstelių skaičius mililitre pieno. Kai SL kiekis yra maţdaug 105 SLS/ml, tai rodo, kad gyvūnas nepaveiktas. Teigiama, kad jei karvių , kurių piene nustatyta daugiau kaip 200000 SLS/ml, tai uţsikrėtusių karvių gali būti maţiausiai per ketvirtį. SLS didėjimas tiesiogiai proporcingas infekcijos sunkumui ir uţsikrėtusių karvių ketvirčiui [19 – 21].
1.3.1. Laktacijos stadijos, galvijų veislės ir melţimo būdo poveikis somatinių ląstelių skaičiui
Pieninės karvės laktaciją galima suskirstyti į ankstyvą, vidurinę ir vėlyvą laktaciją. Per pirmąsias 7 dienas, karvė duoda krekenas, kurios pagal fiziologinį poveikį skiriasi nuo pieno, ypač pagal cheminę sudėtį ir išvaizdą. Jose gausu baltymų, kurių kiekis siekia iki 15 proc., kurių didţiąją dalį sudaro albuminas ir globulinas. Dėl didelio šių baltymų kiekio daţniausiai rūgštingumas būna didesnis nei >40 °T. Taip pat šio periodo metu krekenose būna 6,3 proc. daugiau riebalų lyginant su pienu, tačiau toks pienas netinkamas pramoniniam naudojimui. Sekantis laktacijos periodas trunka nuo 280 – 285 dienų, per kurį karvės duoda normalų pieną. Daţniausiai karvės per antrąjį ir trečiąjį mėnesius duoda sumaţėjusio riebumo pieną, po to duodamo pieno riebumas didėja, o pieningumas maţėja nuo pirmojo laktacijos mėnesio. Trečiojo periodo metas tai intervalas prieš uţtrūkimą 10 – 15 dienų. Uţtrūkstančių karvių piene būna iki 7 proc. daugiau riebalų, baltymų, mineralinių medţiagų, fermentų, maţiau laktozės lyginant su normalios laktacijos karvėmis. Toks pienas netinka pramoniniam perdirbimui, nes greitai genda, yra nemalonaus skonio ir kvapo. Atlikto eksperimento metu nustatyta [22], kad laktacijos stadijos poveikis buvo reikšmingas visoms laktacijos amţiaus grupėms (nuo ≤ 2 iki
≥ 6), o SLS buvo didţiausias netrukus po apsiveršiavimo, greitai sumaţėjo iki maţiausio tarp 25 ir 45 dienos, o po to lėtai kilo per visą likusį laktacijos ciklą. Taip pat nustatyta stipri koreliacija tarp SLS ir laktacijos stadijos. Sveikų ketvirčių SLS padidėjo nuo maţdaug 80 × 103 ląstelių/ml per 35 dienas iki 160 × 103
ląstelių/ml per 285 dienas po jauniklio atsivedimo [23].
SLS skaičius nustatytas ir tyrinėtas daugelyje galvijų veislių. Europoje, pagal Europos Komisijos direktyvą 92/46, pieno, kurio paskirtis numatyta ţmonių vartojimui, turi neviršyti 4 * 105
SLS/ml. Atliktų tyrimų metu nustatyta, kad Lietuvos ţalųjų veislės sveikų galvijų tarpe SLS skaičius svyruoja tarp < 100 tūkst. ir gali siekti iki 250 tūkst. SLS/ml. Holšteinų veislės galvijų tarpe SLS/ml siekia iki 3 * 105, o iš labiausiai tyrinėtų maţiausiu SLS kiekiu pasiţymi Šorthornų veislės galvijai. Taip pat atliktų tyrimų metu nustatyta, kad didţiausią poveikį turi veislės tešmens ypatybės – didesnis SLS skaičius nustatytas tose veislėse, kuriose tešmens spenių kanalo skersmuo didesnis, o patys speniai trumpesni, o mastitas daţniau pasitaikė galvijuose, kurių tešmens forma svyranti [24-28].
Pagrindiniai būdai, kuriais pienas pasišalina iš tešmens yra melţimas rankomis, melţimas mechnizuotai ir veršelio ţindymas. Padidėjus pieninių gyvulių produktyvumui, visuose dideliuose ūkiuose pradėtas melţimas mašinomis. Mechanizuotas melţimas reikalauja tinkamo valymo, valdymo sklandţiam veikimui ir prieţiūros pagal gamintojo specifikacijas [29].
Atliktų eksperimentų metu, kuriuose tirtas SLS ir melţimo praktikos, vykdomos ūkiuose, uţmiesčio sistemose ir pavieniuose ūkiuose kaimo sąlygomis ryšys, nustatytos didesnės SLS vertės tuose ūkiuose, kuriuose netaikomas mechanizuotas melţimas mašinomis, o taikomas melţimas rankomis. Taip pat buvo pastebėta, kad dezinfekcinių tirpalų naudojimas po melţimo ţenkliai sumaţina SLS kiekį piene vėlesnių melţimų metu [30].
Šiuolaikinėse automatinėse mašinose yra įmontuoti SLS skaitikliai, kurie gali įspėti pieno valdytojus, kai tik pienas praeis pro juos. Atlikto eksperimento metu, įvertintas automatinės sistemos veiksmingumas, lyginant dviejų metų periodą prieš įdiegimą ir 4 metų po įdiegimo ir nustatytos tokios tendencijos: po 12 mėnesių ţenkliai didėjo SLS skaičius pieno mėginiuose, tačiau po 36 mėnesių SLS ţenkliai sumaţėjo. Šios išvados rodo, kad automatinis melţimas ankstyvoje stadijoje turėjo neigiamos įtakos pieno kokybei, tačiau įvaldant naują technologiją, kurią įvaldyti nustatyta, kad uţtrunka 188,4 dienos, galima drastiškai pagerinti šį rodiklį [31].
1.4. Automatinis ir įprastas melţimas
Automatinio ir įprasto melţimo poveikis galvijų atsakui į stresą įvairiose aplinkose buvo plačiai ištirtas, siekiant suprasti jų emocinės būklės pokyčius. Įrodyta, kad melţimas AS, palyginti su KS, sumaţina karvės streso lygį, kurį Lexer ir kt. [32] išmatavo maţesniu kortizolio kiekiu. Maţesnis
kortizolio kiekis bei nepakitęs širdies ritmo kintamumo skirtumas nustatytas ir kitų mokslininkų [33,34].
Tačiau yra duomenų, kad reakcijos į stresą matai nesiskiria tarp dviejų melţimo sistemų tipų, kur kortizolio lygis, širdies ritmas ir širdies ritmo kintamumas nepakito [35,36]. Abeni ir kt. [37] nustatė, kad AS karvių kortizolio lygis buvo šiek tiek didesnis nei KS karvių, tačiau pranešė, kad koncentracijos vis dar buvo priimtino diapazono ribose. Panašiai Hagen ir kt. [38] nustatė, kad dvi melţimo sistemos buvo panašios, nes AS karvių melţimo metu kortizolio lygis buvo aukštesnis ir širdies ritmas panašus į KS karvių.
Be to, apie aukštesnį streso lygį AS pranešė Gygax ir kt. [39], kurie nustatė, kad AS melţimo metu karvėms padidėjo širdies susitraukimų daţnis ir sumaţėjo širdies susitraukimų daţnio kintamumas. Ši išvada buvo panaši į Wenzel ir kt. [40] kurie taip pat nustatė, kad AS karvės melţimo metu, jų širdies ritmas yra didesnis ir kortizolio lygis didesnis. Svarbiausia šių tyrimų išvada yra ta, kad karvių reakcija į stresą bet kurioje sistemoje yra panaši ir greičiausiai susijusi su individualaus ūkio valdymu, o ne su melţimo sistemos tipu.
Siekiant ištirti galimą ilgalaikį melţimo sistemos poveikį, buvo atlikta karvių sveikatos ir fiziologijos analizė. Gerai tvarkant fermas, kuriose taikoma AS, uţfiksuoti karvių sveikatos būklės pagerėjimai arba jokių reikšmingų pokyčių nepastebėta [41,42].
Taip pat nurodoma, kad tešmens sveikatos matai, pvz., SL, iškart po roboto įdiegimo padidėja [43 – 45], o kitų tyrimų ataskaitoje SL maţėja arba jų nėra [46,47]. Kai karvių sveikata ir elgesys rodo nedidelius ir nenuoseklius sistemos tipų skirtumus, tikėtina, kad abiejų tipų karvių gerovė yra panaši ir priklauso nuo geros vadybos. Valdymas labai priklauso nuo ţmogaus, o tai rodo, kad melţimo sistemos ţmogiškasis faktorius turi didţiausią poveikį karvių produktyvumui ir gerovei [48].
1.5. Genetinis karvių potencialas
Genetinis karvių potencialas lemia atrankos sprendimus, pagrįstus genomiškai įvertintomis veisimo vertėmis. Šios genomo vertės apskaičiuojamos naudojant genetinius ţymenis visame genome. Ši technologija visame pasaulyje iš esmės pakeitė pieninių galvijų auginimą, nes tai leidţia veisėjams priimti tikslius atrankos sprendimus dar ankstesniame amţiuje, net jei nei gyvuliui, nei jo palikuoniams nebuvo įvertinti dominuojantys fenotipai. Pagrindinės prieţastys, leidţiančios plačiai naudoti DNR informaciją veisiant pieninius galvijus: galima identifikuoti daugybę tūkstančių vieno nukleotido polimorfizmo (SNP) ţymenų, apimančių visą galvijų genomą, sukurti SNP lustų genotipų kūrimo technologijas, leidţiančias genotipuoti tūkstančius SNP ţymenų (labai) ekonomiškai efektyviu būdu ir kuriant tinkamus statistinius metodus, kai viso genomo SNP poveikis vertinamas vienu metu
be reikšmingumo testavimo. Be to, dėl kelių veiksnių pieninių galvijų gerinimo programos yra idealios genomo selekcijai įgyvendinti, nes: beveik visi svarbūs bruoţai yra riboti lyties ir jų negalima įvertinti tol, kol patelės pradeda laktaciją, atskiri gyvūnai yra pakankamai vertingi, kad galėtų lengvai kompensuoti genotipo išlaidas, masiniai istoriniai fenotipiniai duomenys, skirti kurti didelę etaloninę populiaciją ir prieiga prie duomenų apdorojimo ir vertinimo infrastruktūros. Labiausiai karvių genetinį potencialą paveikė dirbtinio apvaisinimo įvedimas [49–52].
Karvių genetinis sveikatos gerinimas yra vienas iš potencialiausių, kuris yra nepaprastai svarbus pieno pramonei visame pasaulyje. Karvių sveikata tiesiogiai veikia pieno ūkio pelningumą. Taip pat galvijų sveikatos sutrikimai sukelia didelių ekonominių nuostolių, o daţniausiai didţiausius nuostolius sukelia gyvulių mirtys, priešlaikinis skerdimas, sumaţėjusi pieno gamyba bei padidėjusios veterinarijos bei gydymo išlaidos [53].
Per pastaruosius dešimtmečius pieninių galvijų sveikatai pakenkė intensyvus jų naudojimas pieno gavyboje. Dėl tos pačios prieţasties sumaţėjo jų tinkamumas ir atsirado ryšys tarp produkcijos ir funkcinių savybių. Tradiciškai daugumoje veislininkystės programų daugiausia dėmesio skiriama netiesioginėms karvių sveikatos priemonėms – produktyviai gyvenimo trukmei ar somatinių ląstelių skaičiui, kaip tešmens sveikatos rodikliui. Iš tiesų genetiniai somatinių ląstelių balų įvertinimai buvo sukurti prieš daugelį metų, siekiant palengvinti netiesioginę atranką, dėl atsparumo mastitui. Tačiau tiesioginė atranka pagal sveikatos bruoţus yra efektyvesnė nei netiesioginė atranka naudojant rodiklių bruoţus. Šia prasme Šiaurės šalys vadovavo kuriant ir įgyvendinant genetinės atrankos programas, skirtas karvių sveikatos bruoţams, įskaitant klinikinį mastitą ir medţiagų apykaitos sutrikimus. Neseniai JAV pieno pramonė, Holšteinų veislės galvijams atliko genetinius šešių sveikatos bruoţų įvertinimus, įskaitant pieno karštinę, uţsilaikiusią placentą, metritą, išstumtą abomą, ketozę ir klinikinį mastitą. Šie šeši sveikatos sutrikimai laikomi labiausiai paplitusiais ir daugiausia nuostolių sukeliančiais sutrikimais, darančiais poveikį JAV pienininkystei [54,55].
1.6. Melţimo robotai
Melţimas robotais įgijo visuotinį pripaţinimą, ypač Vakarų Europoje, kaip būdas sumaţinti darbo jėgą pieno ūkiuose, padidinti pieno gavybą iš karvių ir pagerinti pienininkystės ūkių darbą [56].
Didėjantis šios technologijos populiarumas akivaizdus sparčiu jos pritaikymu. Apskaičiuota, kad 2009 m. robotizuotų pieno ūkių visame pasaulyje buvo 8000. Vos po 6 metų Barkema ir kt. [57] teigė, kad šis skaičius išaugo daugiau nei trigubai – iki 25000 pieno ūkių visame pasaulyje. Ūkių, naudojančių šią technologiją, procentas yra didţiausias Skandinavijos šalyse ir Olandijoje [56,57].
1.6.1. Robotų poveikis darbui
Tyrimas, kuriame dalyvavo 107 robotizuoti melţimo ūkiai Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose parodė, kad vidutiniškai sutaupoma 20 proc. darbo jėgos [58]. Olandijos ūkiai, investavę į naujus melţimo robotus arba į naujų nuomą teigė, kad nuomai, nusidėvėjimui, palūkanoms, darbui ir pelnui skirti pinigai vienam ūkiui buvo didesni – 15566 eurai per metus įprastoms pieninėms, bet buvo maţesni vienam etatiniam darbuotojui – 12953 eurais per metus robotų melţimo ūkiuose [59]. Taip pat nustatyta, kad fizinis darbas pieninėse, su įdiegtais robotais buvo 29 proc. maţesnis. Atlikus Olandijos pieno ūkių, dalyvaujančių nacionalinėje apskaitos sistemoje, analizę nebuvo nustatytas joks reikšmingas skirtumas tarp robotizuotų ir įprastų ūkių darbo jėgos vienam hektolitrui pagaminto pieno. Mokamos darbo sąnaudos sudarė 0,46 euro, palyginti su 0,70 euro, tačiau šeimos darbas, vertinamas 6,95 euro, palyginti su 7,06 euro uţ robotą, palyginti su įprastu melţimu, reiškė, kad visos darbo sąnaudos nesiskyrė. Robotų ūkiuose kapitalo sąnaudos buvo didesnės, tačiau bendras pelningumas buvo panašus į ūkių, turinčių įprastą melţimo sistemą [60].
1.6.2. Melţimo robotų našumo stebėjimas
Įprasti robotų sistemos parametrai yra pieno gamyba iš vieno roboto per dieną bei pieno gamyba iš vienos karvės per dieną. Tremblay ir kt. [61] išanalizavo 635 Šiaurės Amerikos pieninių robotų duomenis ir pranešė, kad vidutiniškai 1626,80 ± 396,99 kg pieno gaunama iš vieno roboto, kai 50,50 ± 9,54 karvės duoda 31,98 ± 4,91 kg pieno. Ispanijoje atliktas 34 bandų tyrimas nustatė panašų skaičių, kai vidutinė pieno produkcija iš vieno roboto sudarė 1463 kg/d iš 52,7 karvės, kur 28 kg teko vienai karvei. Gamintojai ir platintojai teigia, kad uţdarytų pieninių bandų tikslas yra gauti iš vieno roboto 2000 kg/d pieno, iš 60 karvių, kur 33 kg/d tenka vienai karvei [62].
Robotų melţimo sėkmės matas, kurį atidţiai stebi savininkai, yra vidutinis karvių melţimo daţnis. Vidurkis paprastai svyruoja nuo 2,2 iki 3,2. Kadangi tai apima platų atskirų karvių rezultatų spektrą, jo negalima palyginti su melţimu fiksuotu intervalu 2 arba 3 kartus. Puikiai suprantama ir pripaţinta, kad daţnesnis melţimas skatina didesnę pieno gamybą, tačiau dideli melţimo intervalo svyravimai sumaţina pieno primilţius. Roboto melţimo tikslas turėtų būti ir daţnas melţimas, ir vienodi melţimo intervalai [63].
1.7. Veiksniai, lemiantys pieno savybes
1.7.1. Veislė
Tarp veislių riebalai skiriasi labiausiai, o laktozė – maţiausiai. Gauntas [64] nurodo, kad galvijai JAV turi maţiausią pieno riebalų procentą. Iš dalies taip gali būti dėl aplinkos veiksnių, tačiau skirtingose šalyse tai lemia tam tikros veislės genetinė įvairovė [65].
Pieno sudedamųjų dalių kiekis nuo vienos laktacijos iki kitos keičiasi neţymiai ir siekia vidutiniškai 0,67. Pieno riebalų procentinės dalies kiekio pokytis Holšteinų veislės galvijuose siekia maţdaug 0,76. Kitose veislėse tendencijos išlieka panašios [64].
Dţersių galvijų veislė turi didţiausią pieno riebalų procentinės dalies paveldimumą (0,71), o kitos veislės svyruoja nuo 0,51 iki 0,57. Nedidelis vienos pieno sudedamosios dalies, ypač riebalų ir baltymų, santykio skirtumas teikia maţai vilties, dėl drastiškos pieno išeigos ir sudėties pokyčių. Kietųjų neriebiųjų medţiagų (KNM) ir riebalų bei baltymų santykis yra didţiausias Airširų, po to Dţersių ir Holšteinų galvijų veislėse. Kitų veislių, išskyrus Holšteinų, paveldimumo skirtumai gali būti pervertinti, dėl maţos imties populiacijos [66,67].
Baltymų rūšis ir bendras baltymų kiekio procentas skiriasi veislėse. Dţersio galvijuose daugiausia vyraujantys baltymai kazeinas ir išrūgų baltymai. Taip pat buvo pranešta apie pagrindinių baltymų frakcijų kintamumą veislėse [68]. Holšteino galvijų veislės piene buvo maţiau pagrindinių kazeinų ir daugiau gama-kazeino nei kitų galvijų veislių piene. Buvo parodyti pieno baltymų grupių genetiniai variantai, o šių variantų pasireiškimo daţnumas nustatytas veislių skirtumais [64].
1.7.2. Sveikata
Mastitas (tešmens uţdegimas) paprastai sukelia pieno riebalų procentinės dalies sumaţėjimą ir pieno riebalų sudėties pokyčius [69–71]. Tačiau riebalų procentinis sumaţėjimas yra maţesnis (apie 10 proc.) palyginti su laktozės ar kazeino kiekiu (apie 15 proc.). Pieno riebalų sudėties pokyčiai, dėl mastito įvairūs. Yra bendras sutarimas, dėl laisvųjų riebalų rūgščių ir trumposios grandinės riebalų rūgščių kiekio padidėjimo. Needs ir Anderson [70] teigia nustatę fosfolipidų ir ilgos grandinės riebalų rūgščių kiekio padidėjimą, tačiau kontraversiškai sumaţėjimą nustatė kiti mokslininkai [69,71].
Hormonų poveikis pieno riebalų procentui nėra gerai ţinomas [72,73]. Įrodyta, kad adrenalinas ir noradrenalinas padidina lipolitinį aktyvumą riebaliniame audinyje, tačiau jų poveikis pieno riebalams nėra ţinomas. Skiriant egzogeninį augimo hormoną, pieno riebalų procentinė dalis ir sudėtis nepakito [74,75], o suduodant maţas dozes (5 ir 10 TV per parą), hormonas sumaţino riebalų procentą tačiau
riebalų sudėtis nepakito, bet suduodant dideles dozes (50 ir 100 TV / dieną), pieno riebalų procentas padidėjo, o pieno riebaluose buvo daugiau endogeninių riebalų rūgščių [76]. Augimo hormonas turėjo įtakos pieno riebalų liaukų riebalų rūgščių sintezei ir iš anksto suformuotų riebalų rūgščių pasisavinimui iš kraujo, atsiţvelgiant į suduotos dozės lygį ir energijos balansą. Sutton [77] pranešė, kad tiroproteinų, 1,3-butandiolio ir gliukokortikoidų vartojimas pieno riebalų procentinės dalies paprastai nepadidina.
Mastitas labai maţai veikia bendrą pieno baltymų procentą, bet smarkiai keičia pieno baltymų sudėtį [64,66]. Bendras mastito poveikis kenkia pieno sintezei ir sušvelnina ryšius tarp ląstelių, taip padidinant kraujo komponentų pralaidumą [78,79]. Pieno liaukose sintetinami baltymai (kazeinai, beta-laktoglobulinas ir alfa-laktolbuminas) sumaţėja [69,71], o kraujo serumo baltymai (išrūgų baltymai) padidėja [69,71,80,81]. Grappinas ir kt. [82] pranešė, kad išrūgų baltymų ir baltymų santykis padidėjo 2,08 proc., o kazeino ir bendro baltymo santykis sumaţėjo 1,85 proc. uţ kiekvieną log vieneto padidėjusį somatinių ląstelių skaičių.
Ypatingą reikšmę pieno baltymų sintezei turi prolaktinas [73]. Dabartiniai egzogeninio augimo hormono skyrimo tyrimai [73,75] parodė, kad padidėja pieno primilţis be reikšmingų sudėties pokyčių. Tačiau Eppardas ir kt. [76] pastebėjo, kad šiek tiek sumaţėjo pieno baltymų procentas ir padidėjo alfa-laktalbumino procentas nuo bendro pieno baltymų, didėjant galvijų augimo hormono dozėms (nuo 0 iki 100 TV per dieną).
1.7.3. Mityba
Dietos, skirtos šiandien daug melţiamoms karvėms, yra didesnės energijos, gaunamos iš lengvai fermentuojamų angliavandenių, nei riebalų. Šių dietų maitinimas daţnai sukelia būklę, vadinamą maţu pieno riebalų sindromu. Maţo pieno riebumo sindromo ypatybės yra pieno riebalų procentinės dalies sumaţėjimas (net 60 proc.) ir pieno riebalų sudėties pokyčiai (polinesočiųjų ir mononesočiųjų C18 rūgščių padidėjimas ir C160 ir C180 riebalų rūgščių kiekio padidėjimas) [83,84].
Maţai pieno riebalų turinčio sindromo prieţastys tikriausiai apima ir prieskrandţio fermentacijos pokyčius ir endogeninių riebalų rūgščių šaltinių prieinamumą. Maitinant lengvai fermentuojamus angliavandenius, slopinamas skaidulų virškinimas ir pH didţiajame prieskrandyje, taigi sumaţėja acto ir sviesto rūgšties gamyba ir padidėja propiono rūgšties gamyba. Padidėjusi propiono rūgšties koncentracija didţiajame prieskrandyje padidina pieno rūgšties ir gliukozės gamybą, o tai savo ruoţtu stimuliuoja insulino gamybą, maţindama laisvųjų riebalų rūgščių išsiskyrimą iš riebalinio audinio [84].
Taigi pagrindiniai pieno riebalų pirmtakai (acto ir sviesto rūgštys, gautos fermentuojant didţiajame prieskrandyje, ilgos grandinės dietinės riebalų rūgštys ir acto rūgštis bei ilgos grandinės riebiosios rūgštys iš endogeninių šaltinių) gali būti paveikti dietos, pakeitus prieskrandţio fermentaciją.
Maistiniai ţalieji baltymai daro įtaką pieno išeigai, todėl pieno baltymų išeiga viršija pieno baltymų procentinę dalį [85]. Apie nedidelį maistinių ţalių baltymų koncentracijos poveikį pieno baltymų procentui pranešė Emery [86]: 0,02 procento pieno baltymų padidėjimas, kai kas 1 procentas padidėjo maistinių ţalių baltymų nuo 9 iki 17 procentų.
1.8. Bandos valdymo programos
Bandos valdymo programa – tai kompiuterinė sistema, kuri pagerina bandos valdymą ir kontrolę bei palengvina kasdieninę prieţiūrą. Ji nenutrūkstamai fiksuoja visus duomenis apie kiekvieną gyvulį bei pateikia išsamias ataskaitas.
Bandos valdymo programai funkcionuoti reikalingas personalinis kompiuteris su specialia programine įranga, kuri kiekvieno gamintojo yra skirtinga. Veikimo principas labai panašus, tačiau skiriasi grafinė išraiška, ataskaitų pavadinimai, duomenų suvedimas ir t. t. Skiriasi ir gamintojų pavadinimai. Štai keletas jau ţinomų: kompanija „DeLaval" savo programą pavadino „Alpro"; kita kompanija GEA (buvusi „Westfalia") ją vadina „Dairy Plan". Italijos melţimo įrangos gamintojas „Milkline" tokios pat paskirties programą pavadino taip pat „Milkline", nors šios programos išradėjai yra Izraelio kompanija „SCR". Kitos Izraelio bendrovės „AfiMilk" bandos valdymo sistema vadinasi „AfiFarm". Kaip minėta, kiekviena iš šių programų yra sukurta tuo pačiu principu, tačiau kai kurios iš jų turi savo privalumų. Ūkiuose, kuriuose karvės yra kontroliuojamos, „Alpro― ir „Dairy Plan― programų naudotojai gali susieti jų duomenis su VĮ „Pieno tyrimai― duomenimis. Tokiu būdu bandos valdymo programa papildoma karvių produktyvumo ir pieno sudėties parametrais [87].
2. TYRIMO VIETA IR METODAI
Darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų auginimo technologijų institute, J. Taco pienininkystės centre ir X ūkyje 2018 – 2021 studijų metais.
Tiriamajame ūkyje laikoma virš 900 Lietuvos juodmargių, Lietuvos ţalųjų ir Holšteinų veislės karvių. Visos ūkyje laikomos karvės šeriamos vienodais pašarais, darbų dienotvarkė taip pat nesiskiria. Ūkyje taikomas besaitis (palaidas) karvių laikymo būdas. Ūkyje įrengta ―eglutės‖ tipo 2x20 melţimo aikštelė ir švedų kompanijos „DeLaval‖ įdiegta bandos valdymo programa „Alpro‖. Visi duomenys buvo imti iš šios valdymo sistemos.
Visi moksliniai tyrimai atlikti prisilaikant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų.
Tyrimo organizavimą sudarė du etapai. Pirmajame etape buvo renkama literatūra, atliekama tyrimo duomenų analizė bei jų sisteminimas. Vėliau analizuoti gauti duomenys, lyginant juos su įvairiais mokslinės literatūros šaltiniais. Antrajame etape, naudojantis statistiniu tyrimų metodu, buvo analizuojami gauti tyrimo statistiniai duomenys.
Tyrimai buvo atlikti su 899 Lietuvos juodmargių, Lietuvos ţalųjų ir Holšteinų veislių karvėmis. Tiriamojo darbo metu buvo nustatyti ir apskaičiuoti vidutiniai karvių pieno sudėties rodikliai (pieno riebalų proc., pieno baltymų proc., laktozės proc.), somatinių ląstelių skaičius, primilţis per laktaciją (305 d.), didţiausias (pikinis) primilţis (kg).
Duomenys analizuoti skaičiuokle „Excel―. Skaičiuojami statistiniai rodikliai: narių skaičius, aritmetinis vidurkis, aritmetinio vidurkio paklaida, duomenų statistinis patikimumas. Rezultatai laikyti patikimais, kai p<0,05, p<0,001, p<0,01.
Duomenys analizuoti tiesiniu modeliu, kuris tyrė veislės, laktacijos ir laktacijos dienos įtaką tiriamiems poţymiams. Fiksuoti faktoriai: 3 veislės (Holšteinai, LJ ir LŢ), 4 laktacijų skaičiaus grupės (1 laktacija, 2 laktacija, 3 laktacija ir 4 ir daugiau laktacijų). Laktacijos diena įtraukta į modelį kaip kovarijuojantis poţymis.
3. REZULTATAI
Kokią įtaką karvių veislės turi pieno sudėčiai ir primelţto pieno kiekiui pateikiama trečioje lentelėje. Pieną su didţiausiu riebalų ir baltymų proc. davė LŢ veislės karvės. Apibendrinant riebalų-baltymų santykį piene galima teigti, kad labiausiai jis skyrėsi LJ bei LŢ karvių veislės (p<0,05). LJ karvių piene laktozės proc. buvo atitinkamai 0,01 ir 0,06 proc. didesnis lyginant su Holšteinų bei LŢ veislių karvėmis. Daugiausia pieno per 305 d. primelţta iš LJ veislės karvių. Jos davė 651,3 kg pieno daugiau nei LŢ veislės karvės, iš kurių buvo primelţta maţiausias kiekis pieno (p<0,05).
3 lentelė. Karvių veislės įtaka pieno sudėčiai ir primilžiui
Veislė n Riebalų proc. Baltymų proc. Riebalų-baltymų santykis Laktozė, proc. Primilţis_305 d., kg Holštein 255 4,27±0,07 a 3,40±0,03 a 1,26±0,02 4,44±0,02 9168,9±112,18 a LJ 546 4,07±0,04 b 3,33±0,02 b 1,22±0,01 a 4,45±0,01 a 9325,8±72,94 a LŢ 98 4,52±0,10 c 3,48±0,04 a 1,29±0,03 b 4,39±0,02 b 8674,5±173,44 b
a,b,c,d - skirtingomis raidėmis stulpelyje paţymėti vidurkiai skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,05)
Pikinis primilţis buvo gautas 58,1 laktacijos dieną iš LJ veislės karvių (45,1±0,24 kg), o iš LŢ veislės karvių 55,0 laktacijos dieną pikinio primilţio metu primelţta 42,6±0,58 kg pieno (p<0,05) (4 lentelė)
4 lentelė. Karvių veislės įtaka pikiniam primilžiui
Veislė n
Dienos_iki_piko Pikinis_primilţis
Holštein 255 57,5±2,19 44,5±0,37 a
LJ 546 58,1±1,42 45,1±0,24 a
LŢ 98 55,0±3,38 42,6±0,58 b
a,b,c,d - skirtingomis raidėmis stulpelyje paţymėti vidurkiai skyręsi statistiškai reikšmingai (p<0,05)
Išanalizavus pirmo pav. duomenis matome, kad didţiausias somatinių ląstelių skaičius rastas Lietuvos ţalųjų, o maţiausias Lietuvos juodmargių karvių piene. Lietuvos ţalųjų karvių piene SLS nustatyta apie 570,4 tūkst./ml (p<0,05), Holšteinų ir Lietuvos juodmargių karvių piene atitinkamai SLS yra 152,9 tūkst./ml (p<0,05) ir 218,7 tūkst./ml maţesnis nei Lietuvos ţalųjų karvių piene.
1 pav. Karvių veislės įtaka somatinių ląstelių skaičiui
Kokią įtaką laktacijos skaičius turi karvių pieno sudėčiai ir primelţto pieno kiekiui pateikiama penktoje lentelėje. Pieną su didţiausiu riebalų ir baltymų proc. davė 4 ir vėlesnių laktacijų karvės. Apibendrinant riebalų-baltymų santykį piene galima teigti, kad labiausiai jis skyrėsi 2 bei 4 ir vėlesnių laktacijų karvių (p<0,05). Pirmos laktacijos karvių piene laktozės proc. buvo atitinkamai 0,08, 0,18 ir 0,22 proc. didesnis lyginant su 2, 3 ir 4 bei vyresnių laktacijų karvėmis. Daugiausia pieno per 305 d. primelţta iš 4 ir vyresnių laktacijų karvių. Jos davė 1857,58 kg pieno daugiau nei 1 laktacijos karvės, iš kurių buvo primelţta maţiausias kiekis pieno (p<0,05).
5 lentelė. Karvių laktacijos įtaka pieno sudėčiai ir primilžiui
Laktacija n Riebalų proc. Baltymų proc. Riebalų-baltymų santykis Laktozė, proc. Primilţis_305 d., kg 1 338 4,16±0,06 ab 3,30±0,03 a 1,26±0,02 4,54±0,01 a 7817,7±109,4 a 2 239 4,12±0,08a 3,37±0,03 abc 1,22±0,02 a 4,46±0,02 b 9184,8±141,0 b 3 148 4,38±0,10 bc 3,44±0,04 cd 1,27±0,02 4,36±0,02 c 9547,7±166,6 bc 4 ir daugiau 174 4,49±0,09 c 3,51±0,04 d 1,28±0,02 b 4,35±0,02 c 9675,5±161,2 c
a,b,c,d - skirtingomis raidėmis stulpelyje paţymėti vidurkiai skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,05)
Holšteinai Lietuvos juodmargiai Lietuvos ţalieji
SLS, tūksl./ml 417,5 351,7 570,4 0 100 200 300 400 500 600 SL S, tūk st ./m l
Pikinis primilţis buvo gautas 47,9 laktacijos dieną iš 3 laktacijos karvių (47,9±0,55 kg), o iš 1 laktacijos karvių 77,2 laktacijos dieną pikinio primilţio metu primelţta 35,8±0,36 kg pieno (p<0,05) (6 lentelė)
6 lentelė. Karvių laktacijos įtaka pikiniam primilžiui
Laktacija n Dienos_iki_piko Pikinis_primilţis
1 338 77,2±2,13 a 35,8±0,36 a
2 239 50,4±2,75 b 44,8±0,47 b
3 148 47,9±3,25 b 47,9±0,55 c
4 ir daugiau 174 52,0±3,14 b 47,7±0,53 c
a,b,c,d - skirtingomis raidėmis stulpelyje paţymėti vidurkiai skyręsi statistiškai reikšmingai (p<0,05)
Išanalizavus antro pav. duomenis matome, kad didţiausias somatinių ląstelių skaičius rastas 4 ir vėlesnių laktacijų, o maţiausias 1 laktacijos karvių piene. Pirmos laktacijos karvių piene SLS nustatyta apie 609 tūkst./ml (p<0,05), 2 ir 3 laktacijos karvių piene atitinkamai 516 tūkst./ml (p<0,05) ir 412 tūkst./ml maţiau nei 4 ir vėlesnių laktacijų karvių piene.
2 pav. Karvių laktacijos įtaka somatinių ląstelių skaičiui
Buvo analizuojama LJ, LŢ ir Holšteinų karvių skirtingų laktacijų įtaka pieno kiekiui, paros primilţiui, pikiniam primilţiui, pieno sudėčiai (riebalų, baltymų, laktozės kiekiui, %), somatinių ląstelių skaičiui piene.
221,8 314,7 418,7 831 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1 2 3 4 ir daugiau SLS, tūkst./ m l Laktacijų skaičius
Trečiame pav. pavaizduota, kaip, priklausomai nuo karvių veislės ir laktacijos, kinta SLS. Didţiausias SLS nustatytas LŢ 4 ir aukštesnės laktacijos karvių piene (1260,6 tūkst./ml). Lyginant šios laktacijos karvių SLS tarp veislių, LŢ piene jų skaičius buvo atitinkamai 550,4 ir 738,4 tūkst./ml didesnis nei Holšteinų ir LJ karvių piene. Maţiausiai somatinių ląstelių nustatyta 1 laktacijos LŢ ir LJ veislės karvių piene. Holšteinų veislėje maţiausiai somatinių ląstelių buvo 2 laktacijos karvių piene (217,7 tūkst./ml).
3 pav. Veislės ir laktacijos įtaka somatinių ląstelių skaičiui
Ketvirtame pav. pavaizduota karvių veislės ir laktacijos įtaka pieno kiekiui per 305 dienas. Didţiausias pieno kiekis kilogramais nustatytas pas LJ 4 ir aukštesnės laktacijos karves (10008,5 kg). Lyginant šios laktacijos karvių pieno kiekį tarp veislių, LJ karvių veislės pieno kiekis buvo atitinkamai 352,3 ir 646,6 kg didesnis nei Holšteinų ir LŢ. Maţiausias pieno kiekis nustatytas 1 laktacijos LŢ (7346,9 kg) ir 1 laktacijos Holšteinų veislės karves (8016,8). LJ veislėje maţiausias pieno kiekis buvo 1 laktacijos karvių (8089,4 kg). 230,8 217,7 511,3 710,2 171,7 423,2 289,6 522,2 262,9 303,1 455,2 1260,6 -100 100 300 500 700 900 1100 1300 1500 1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 4 ir daugiau 1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 4 ir daugiau 1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 4 ir daugiau Holst ein L .J L .Ţ SLS, tūkst./ml b a a a b a a b b
4 pav. Veislės ir laktacijos įtaka pieno kiekiui
Penktame pav. pavaizduota, kaip, priklausomai nuo karvių veislės ir laktacijos, kinta paros primilţis. Didţiausias paros primilţis nustatytas Holšteinų 1 laktacijos veislės karvių (80,0 kg). Lyginant šios laktacijos karvių paros primilţį tarp veislių, LŢ karvių primilţis buvo 8,2 kg, o LJ 0,3 kg maţesnis nei tos pačios laktacijos Holšteinų veislės karvių paros primilţis. Maţiausias paros primilţis nustatytas 3 laktacijos LJ karvių (47,0 kg), kuris buvo atitinkamai 1,4 kg ir 1,3 kg maţesnis nei tos pačios laktacijos LŢ ir Holšteinų karvių.
5 pav. Veislės ir laktacijos įtaka paros primilţiui 8016,8 9256,5 9746,1 9656,2 8089,4 9351,9 9853,5 10008,5 7346,9 8945,8 9043,4 9361,9 5000 6000 7000 8000 9000 10000 11000 1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 4 ir daugiau 1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 4 ir daugiau 1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 4 ir daugiau Holst ein L .J L .Ţ Pieno kiekis (305 d.), kg b b b a b a c c a b b b 80,0 48,8 48,4 52,8 79,7 53,2 47,0 52,4 71,8 49,2 48,3 50,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 4 ir daugiau 1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 4 ir daugiau 1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 4 ir daugiau Holst ein L .J L .Ţ
Paros primilţis (diena iki piko), kg b b b a a b b b a b b b
Šeštame pav. pavaizduota, kaip, priklausomai nuo karvių veislės ir laktacijos, kinta pikinis primilţis. Didţiausias pikinis primilţis nustatytas pas LJ 4 ir aukštesnės laktacijos karves (49,2 kg). Lyginant šios laktacijos karvių pikinį primilţį tarp veislių, LJ karvių veislės pikinis primilţis buvo atitinkamai 3,3 kg ir 1,1 kg didesnis nei pas LŢ ir Holšteinų karves. Maţiausias pikinis primilţis nustatytas pas 1 laktacijos LŢ veislės karves (34,1 kg), lyginant su tos pačios laktacijos karvių veislėmis Holšteinų ir LJ veislėse pikinis primilţis buvo 2,7 kg ir 2,4 kg didesnis nei pas LŢ veislės karves.
6 pav. Veislės ir laktacijos įtaka pikiniam primilţiui
Septintame pav. pavaizduota, kaip, priklausomai nuo karvių veislės ir laktacijos, kinta pieno riebumas proc. Didţiausias pieno riebumas nustatytas LŢ 3 laktacijos karvių piene (4,87 proc.). Lyginant šios laktacijos karvių pieno riebumą tarp veislių, LŢ karvių pieno riebumas buvo atitinkamai 0,74 proc. didesnis nei Holšteinų ir LJ karvių piene. Maţiausias pieno riebumas proc. nustatytas 2 laktacijos LJ veislės karvių piene (3,99 proc.), lyginant su tos pačios laktacijos karvių veislėmis Holšteinų ir LŢ veislėse pieno riebumas buvo 0,16 proc. ir 0,22 proc. didesnis nei pas LJ veislių karves. Holšteinų veislėje maţiausias pieno riebumas buvo 3 laktacijos karvių piene (4,13 proc.).
36,8 45,1 48,0 48,1 36,5 45,5 49,0 49,2 34,1 43,9 46,5 45,9 0 10 20 30 40 50 60 1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 4 ir daugiau 1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 4 ir daugiau 1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 4 ir daugiau Holst ein L .J L .Ţ Pikinis primilţis, kg b b b a a b c c a b c c
7 pav. Veislės ir laktacijos įtaka pieno riebumui
Aštuntame pav. pavaizduota, kaip, priklausomai nuo karvių veislės ir laktacijos, kinta pieno baltymingumas proc. Didţiausias pieno baltymingumas nustatytas Holšteinų 4 ir aukštesnės laktacijos karvių piene (3,57 proc.). Lyginant šios laktacijos karvių pieno baltymingumą tarp veislių, Holšteinų piene baltymingumas atitinkamai 0,01 proc. ir 0,19 proc. didesnis nei LŢ ir LJ karvių piene. Maţiausias pieno baltymingumas nustatyta 1 laktacijos LJ ir Holšteinų veislės karvių piene. LŢ veislėje maţiausias pieno baltymingumas buvo 1 laktacijos karvių piene (3,35 proc.), kuris yra didesnis 0,1 proc. ir 0,05 proc. nei tos pačios laktacijos LJ ir Holšteinų karvių piene.
8 pav. Veislės ir laktacijos įtaka pieno baltymingumui 4,21 4,15 4,13 4,58 4,08 3,99 4,13 4,07 4,18 4,22 4,87 4,82 3,00 3,50 4,00 4,50 5,00 5,50 1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 4 ir daugiau 1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 4 ir daugiau 1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 4 ir daugiau Holst ein L .J L .Ţ Pieno riebumas, % b a 3,30 3,34 3,38 3,57 3,25 3,31 3,37 3,38 3,35 3,46 3,55 3,56 3,00 3,10 3,20 3,30 3,40 3,50 3,60 3,70 1 laktacija 3 laktacija 1 laktacija 3 laktacija 1 laktacija 3 laktacija Holst ein L .J L .Ţ Pieno baltymingumas, %
Devintame pav. pavaizduota, kaip, priklausomai nuo karvių veislės ir laktacijos, kinta pieno laktozė proc. Didţiausias pieno laktozė nustatyta LJ 1 laktacijos karvių piene (4,58 proc.). Lyginant šios laktacijos karvių pieno laktozę tarp veislių, LJ karvių pienę buvo atitinkamai 0,02 proc. ir 0,1 proc. didesnis nei Holšteinų ir LŢ karvių piene. Maţiausias pieno laktozės kiekis nustatytas 3 laktacijos LŢ veislės karvių piene (4,29 proc.), lyginant su tos pačios laktacijos karvių veislėmis Holšteinų ir LJ veislėse laktozės buvo 0,11 proc. daugiau nei pas LŢ veislių karves.
9 pav. Veislės ir laktacijos įtaka laktozei 4,56 4,47 4,40 4,31 4,58 4,46 4,40 4,38 4,48 4,43 4,29 4,37 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 4,7 1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 4 ir daugiau 1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 4 ir daugiau 1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 4 ir daugiau Holst ein L .J L .Ţ Laktozė, % b a c c a b bc c
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Kaip teigiama mokslinėje literatūroje [4] Holšteinų galvijų veislė duoda daugiausiai pieno, tačiau atlikto tyrimo metu nustatyta priešingai ir tyrimo tendencijos ne visai sutampa su kitų tyrėjų rezultatais, kai iš Holšteino galvijų primelţta 1,71 proc. maţiau pieno lyginant su Lietuvos juodmargiais. Šio rodiklio skirtumą galėtų lemti pašarų kokybės ir maistinės vertės skirtumas, bendra fiziologinė galvijų būklė, sąveika tarp aplinkos faktorių, skirtingas veislių imties dydis bei auginamų galvijų genų įvairovė.
Literatūros duomenimis, pieno riebalų ir baltymų koncentraciją lemia genetiniai veiksniai ir aplinkos sąlygos, taip pat karvės amţius ir laktacijos stadija [88], todėl šių tirtųjų rodiklių skirtumas tarp veislių yra neţymus ir siekia iki 1 proc. (riebalų ir baltymų atitinkamai nuo 0,98 proc. iki 0,98 proc.) ir sutampa su kitų mokslininkų rezultatais, kai skirtumas tarp tirtųjų rodiklių siekia 0,67 proc. [64].
Kitų mokslininkų atliktuose tyrimuose, maţiausiu SLS piene pasiţymėjo sveikų Lietuvos ţalųjų veislės galvijų pienas, kai nustatytas skaičius siekė iki 250 tūkst./ml, daugiau SLS nustatyta Holšteinų veislės galvijų tarpe, iki 300 tūkst./ml. Šio tyrimo duomenys rodo, kad LŢ galvijų piene nustatytas SLS 56,17 proc. didesnis (570,4 SLS tūkst./ml) nei minėtuose eksperimentuose, o Holšteinų galvijų SLS sudarė 28,14 proc. (417,5 SLS tūkst./ml) didesnį skaičių. Kaip teigiama literatūroje, SLS skaičius priklauso nuo genetinių galvijų veislės ypatumų, ypač tų kurie lemia tešmens tipą bei pobūdį [24 – 28]. Lyginant gautus duomenis su kitų tyrėjų rezultatais, nustatyta, kad daugiausiai pieno buvo primelţta ketvirtos ir vėlesnių laktacijų metu (iki 9675,5±161,2), kai nustatytas maţesnis skirtumas su tyrėjų rezultatu siekė iki 2,68 proc. Taip pat kaip teigiama literatūroje, mechanizmas, dėl kurio vėlesnių laktacijų karvės galėtų duoti daugiau pieno nėra konkrečiai ţinomas, tačiau kiti mokslininkai spėja, kad tai galėtų lemti padidėjusios pieno epitelio ląstelės (PEL), PEL apoptozės sumaţėjimas, ląstelių aktyvumo padidėjimas ir daţnas laktacijos grįţtamojo ryšio inhibitoriaus (FIL) pašalinimas iš pieno liaukų [89].
Karvių laktacijos įtakos pikiniam primilţiui rezultatai gali būti aiškinami tuo, kad pieno liaukos ir venos funkcionuoja ne taip kaip vėlesnių laktacijų metu, dėl karvės amţiaus ir hormoninių pokyčių bei produkcijos stadijos, kas pasireiškia didesniu primilţiu laikui bėgant (didţiausias primilţis 47,9 kg) [89].
Nėra daug tyrimų, kurie atliktų išsamią koreliacinę analizę tarp SLS ir laktacijos skaičiaus, tačiau šio tyrimo rezultatai sutampa su kitų mokslininku darbu ir rodo tą pačią tendenciją, kad didėjant laktacijos skaičiui didėja ir SLS. Atlikto eksperimento metu, nuo pirmos laktacijos SLS padidėjo iki
5,14 karto, o šiame darbe iki 3,74 karto. Šis reiškinys aiškinamas dėl didėjančio karvės amţiaus bei laktacijos stadijos [90].
Veislės ir laktacijos poveikis SLS priklauso nuo to kaip aptarta anksčiau, SLS priklauso nuo genetinių parametrų lemiančių karvės tešmens pobūdį, bei yra nustatyta, kad laktacijų skaičiui didėjant didėja ir SLS, todėl šie tyrimo duomenys patvirtina teiginius, nes didţiausias SLS nustatytas didţiausiame laktacijos skaičiuje (831 tūkst./ml).
Tyrimu metu taip pat nustatyta, kad didėjant laktacijos skaičiui, didėjo baltymų bei lipidų kiekis piene proc. (lipidų iki 1,15 karto, baltymų 1,08 karto), o laktozės kiekis maţėjo (iki 1,05 karto), išskyrus Lietuvos ţalųjų atveju. Yra nustatyta, kad pieno riebalų procentas didėja, dėl alveolėse įstrigusių riebalų rutuliukų susitelkimo, kuris šiek tiek didėja, didėjant laktacijų skaičiui. Taip pat pieno riebumas galėjo padidėti, dėl augimo faktoriaus išsikyrimo karvei augant bei dietos pasikeitimo, nes nustatyta, kad pasikeitus pašarams, kurie skatina propionato išskyrimą lemia didesnį pieno riebalų procentą. Pieno baltymų proc. sietinas taip pat su karvės amţiumi, dėl išsiskiriančio prolaktino kiekio, kuris labiausiai atsakingas uţ baltymų sintezę [91].
IŠVADOS
1. Įvertinus galvijų veislės poveikį nustatyta, kad:
a) daugiausiai pieno primelţta iš Lietuvos juodmargių galvijų veislės (9325,8 kg) (p<0,05)
b) daugiausiai riebalų nustatyta LŢ karvių piene (4,52±0,10 proc.) (p<0,05), o daugiausia baltymų – LŢ galvijų piene (3,48 proc.) (p<0,05)
c) daugiausiai laktozės nustatyta LJ galvijų piene (4,45 proc.) (p<0,05)
d) pikinis primilţis buvo gautas 58,1 laktacijos dieną iš LJ veislės karvių (45,1±0,24 kg) (p<0,05). 2. Įvertinus laktacijos poveikį nustatyta, kad:
a) didţiausią pieno kiekį davė 4 ir vėlesnių laktacijų karvės (9675,5 kg) (p<0,05).
b) pieno riebalų kiekis kito laktacijų skaičiui didėjant ir didţiausias riebalų proc. nustatyta 4 ir vėlesnių laktacijų karvių piene (4,49 proc.) (p<0,05). Didţiausias baltymų kiekis nustatytas 4 ir vėlesnių laktacijų karvių piene (3,51 proc.) (p<0,05).
c) laktacijų skaičiui didėjant, laktozės kiekis piene maţėjo, o maţiausias laktozės kiekis nustatytas 4 ir vėlesnių laktacijų karvių piene (4,35 proc.) (p<0,05).
d) pikinį primilţį laktacijos skaičius paveikė nevienodai. Didţiausias primilţis nustatytas 3 laktacijos metu (47,9±0,55 kg) (p<0,05), o maţiausias pirmos laktacijos metu (35,8 kg) (p<0,05). 3. Įvertinus karvės veislės ir laktacijos įtaką nustatyta, kad:
a) daugiausiai pieno primelţta iš LJ ketvirtos laktacijos metu (10008,5 kg) (p<0,05). Didţiausias paros primilţis nustatytas Holšteinų veislės galvijų pirmos laktacijos metu (80,0 kg) (p<0,05). b) riebiausias pienas nustatytas LŢ trečios laktacijos metu (4,87 proc.).
c) daugiausiai baltymų nustatyta Holšteino veislės galvijų 4 laktacijos metu (3,57 proc.) d) didţiausias laktozės kiekis nustatytas LJ pirmos laktacijos metu (4,58 proc.) (p<0,05). e) didţiausias pikinis primilţis nustatytas LJ trečios laktacijos metu (46,5 kg) (p<0,05). 4. Įvertinus somatinių ląstelių skaičių tirtų veislių karvių piene nustatyta, kad:
a) vidutinis SLS visų laktacijų LJ karvių piene buvo maţiausias (351,7 tūkst./ml), o maţiausia jų rasta pirmos laktacijos karvių piene (171,7 tūkst./ml).
b) pieną su maţiausiu SLS davė LJ, LŢ ir Holšteinų veislės karvės pirmos laktacijos metu (221,8 tūkst./ml) (p<0,05).
