LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS GYVŪNŲ MOKSLO (GYVULINKYSTĖS TECHNOLOGIJA IKI 2018) MAGISTRO IŠTĘSTINIŲ STUDIJŲ PROGRAMA

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS

GYVŪNŲ MOKSLO (GYVULINKYSTĖS TECHNOLOGIJA IKI 2018) MAGISTRO IŠTĘSTINIŲ STUDIJŲ PROGRAMA

MIGLĖ BALČIŪNAITĖ

PAROS LAIKO ĮTAKA KARVIŲ MELŽIMO RODIKLIAMS MELŽIANT ROBOTAIS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Lektorius dr. Saulius Tušas

(2)

DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Paros laiko įtaka karvių melžimo rodikliams melžiant robotais“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Miglė Balčiūnaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Miglė Balčiūnaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Lektorius dr. Saulius Tušas

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

Prof. dr. Elena Bartkienė

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės) (parašas) vardas, pavardė))

(3)

Baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(4)

TURINYS SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1.1. Tešmens paruošimo melžti svarba pieno kiekiui ir kokybei ... 10

1.2. Melžimo procesas ... 12

1.3. Automatizuotas (robotizuotas) karvių melžimas ... 13

1.3.1. Robotizuoto melžimo privalumai ... 14

1.3.2. Robotizuoto melžimo trūkumai ... 17

1.3.3. Melžimo robotų fiksuojami rodikliai ir jų svarba ... 17

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 22

3. REZULTATAI ... 24

3.1. Karvių bandos melžimo rodiklių palyginimas skirtingu paros metu ... 24

3.2. Melžimo rodiklių palyginimas pagal karvių laktacijas skirtingu melžimo metu ... 27

3.3. Laiko tarpų tarp melžimų įtaka melžimo rodikliams skirtingų laktacijos dienų karvėms ... 31

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36

IŠVADOS ... 39

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 40

(5)

SANTRAUKA

Autorė: Miglė Balčiūnaitė

Darbo pavadinimas: Paros laiko įtaka karvių melžimo rodikliams melžiant robotais.

Magistrinio darbo tikslas – nustatyti paros laiko įtaką karvių melžimo rodikliams melžiant robotais. Darbo uždaviniais siekta nustatyti: paros laiko įtaką karvių melžimo rodikliams, paros laiko įtaką skirtingų laktacijų karvių melžimo rodikliams ir laiko tarpų tarp melžimų įtaką karvių melžimo rodikliams. Tyrimui buvo panaudoti „X“ ūkio, 685 karvių melžimų duomenys. Tiriamoje karvių bandoje buvo 304 pirmos laktacijos, 223 antros laktacijos, 100 trečios laktacijos, 35 ketvirtos laktacijos, 19 penktos laktacijos ir 5 šeštos laktacijos karvės. Pagal laktacijos laikotarpį karvės suskirstytos iki 100 laktacijos dienų, nuo 101 iki 200 laktacijos dienų ir nuo 201 iki 300 laktacijos dienų karvės. Paros laikas suskirstytas kas 6 valandas: 24–6 valandos (naktis), 6–12 valandos (rytas), 12–18 valandos (diena) ir 18–24 valandos (vakaras). Tyrimo metu analizuoti melžimo robotų fiksuojami rodikliai: pieno kiekis (kg), pieno tekėjimo greitis (kg/min.), maksimalus pieno tekėjimo greitis (kg/min.), melžimo laikas (min.) ir pieno atleidimo laikas (min.). Atliekant statistinę duomenų analizę, buvo skaičiuojamas vidurkis (xvid), vidurkio paklaida (mx) ir duomenų statistinis patikimumas (p)

Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad karves melžiant ryte nustatytas 0,56 kg didesnis pieno kiekis nei vakaro valandomis (p<0,05). Melžiant karves dieną pieno tekėjimo greitis nustatytas 0,08 kg/min. didesnis nei nakties valandomis. Ryto valandomis melžiamų karvių maksimalus pieno tekėjimo greitis nustatytas 0,12 kg/min. didesnis nei melžiant vakare ir naktį (p<0,05). Melžimo trukmė užpakalinių tešmens ketvirčių melžiant naktį nustatyta 0,45 min. ilgesnė nei priekinių (p<0,05). Ryto melžimo metu iš pirmos laktacijos karvių primelžta 0,77 kg, ir atitinkamai iš antros laktacijos karvių 0,31 kg pieno daugiau, nei vakaro melžimo metu (p<0,05). Dienos melžimo metu antros laktacijos karvių vidutinis pieno tekėjimo greitis buvo nustatytas 0,16 kg/min., o maksimalus pieno tekėjimo greitis 0,25 kg/min. didesnis, nei melžiant naktį (p<0,05). Melžiant karves kas 12 valandų iki 100 laktacijos dienų bei nuo 101 iki 200 laktacijos dienų 3 ir vyr. laktacijų karves pieno kiekis nustatytas 7,04 kg ir 4,9 kg didesnis, nei pirmos laktacijos karvių (p<0,05). Antros laktacijos iki 100 laktacijos dienų karves melžiant kas 12 valandų nustatytas 1,41 kg/min. didesnis pieno tekėjimo greitis, nei pirmos laktacijos karvių (p<0,05). Pirmos bei trečios ir vyr. laktacijų karvių nuo 201 iki 300 laktacijos dienų melžiant kas 6 val. per parą nustatytas 1,22 kg/min. ir 0,99 kg/min. mažesnis maksimalus pieno tekėjimo greitis nei antros laktacijos karvių (p<0,05).

(6)

SUMMARY

Author: Miglė Balčiūnaitė

Name of the paper: Influence of time of day on cow milking indicators when milking with robots. The aim of the master 's thesis is to determine the influence of time of day on cows' milking indicators when milking with robots. The objectives of the study were to determine: the influence of time of day on milking indicators of cows, the influence of time of day on milking indicators of cows of different lactations and the influence of time intervals between milking’s on milking indicators of cows. Data from milking of 685 cows on farm X were used for the study. The studied cow herd consisted of 304 first lactation, 223 second lactation, 100 third lactation, 35 fourth lactation, 19 fifth lactation and 5 sixth lactation cows. According to the lactation period, cows were divided into up to 100 lactation days, from 101 to 200 lactation days and from 201 to 300 lactation days. The time of day was divided into 6 hours: 24–6 hours (night), 6–12 hours (morning), 12–18 hours (day) and 18–24 hours (evening). During the research, the indicators recorded by milking robots were analysed: milk yield (kg), milk flow rate (kg/min.), peak flow rate (kg/min.), milking time (min.) and milk release time (min.). For statistical analysis, mean (xavg), standard error (SE), and statistical reliability (p) of the data were calculated.

The study showed that when milking cows in the morning, 0.56 kg more milk was obtained than in the evening (p <0.05). When milking cows during the day, the milk flow rate was found to be 0.08 kg/min. higher than at night. The maximum milk flow rate of cows milked in the morning was 0.12 kg/min. higher than in the evening and night (p <0.05). Milking duration in the posterior quarters of the udder during night milking was found to be 0.45 min. longer than in the anterior ones (p <0.05). During the morning milking, 0.77 kg of milk was produced from the first lactation cows, and 0.31 kg more milk was obtained from the second lactation cows than during the evening milking (p <0.05). During day milking, the average milk flow rate of second lactation cows was found to be 0.16 kg/min., and the maximum milk flow rate was 0.25 kg/min. higher than at night milking (p <0.05). When milking cows every 12 hours up to 100 lactation days and from 101 to 200 lactation days, the milk content of cows with 3 or more lactations was 7.04 kg and 4.9 kg higher than that of the first lactation cows (p <0.05). Milking cows of the second lactation up to 100 lactation days every 12 hours showed a higher milk flow rate of 1.41 kg/min. than that of the first lactation cows (p <0.05). The maximum milk flow rate of first, third and older lactation cows from 201 to 300 days of lactation was 1.22 kg/min. and 0.99 kg/min. lower than in the second lactation cows (p <0.05).

(7)

SANTRUMPOS

AMS – automatizuotos melžimo sistemos SLS – somatinių ląstelių skaičius

KP – kairys priekinis tešmens ketvirtis KU – kairys užpakalinis tešmens ketvirtis DP – dešinys priekinis tešmens ketvirtis DU – dešinys užpakalinis tešmens ketvirtis

(8)

ĮVADAS

Sparčiai populiarėjant technologijoms, buvo ieškoma būdų, kas galėtų melžimo aikštelėse pakeisti žmogų, taip sumažinant darbo sąnaudas, kurios reikalavo didelių finansinių išteklių. Dar 1980 metais Švedijoje buvo sukurtas pirmasis melžimo robotas, kuriam nebuvo reikalinga žmogaus darbo jėga ir po dviejų bandymų metų kompanija „DeLaval“ jį užpatentavo. Ši idėja, žinoma, labai sudomino mokslininkus, kurie tyrė karvių melžimo galimybes ir jie sukūrė automatinį melžimo įrenginį, kurio pagrindas – pneumatiškai valdoma melžtuvų „ranka“. 1992 metais Olandijoje įrengtas pirmasis melžimo robotas. 1997 metais šie robotai sparčiai išpopuliarėjo visoje Vakarų Europoje, nes ten labai trūko darbo jėgos [1].

Šiandien pasaulyje yra daugiau kaip 50 tūkstančių melžimo robotų, nes tai patikima įranga, kuriai nereikia vis labiau brangstančios darbo jėgos. Galima sakyti, jog idėją robotizuoti karvių fermas diktuoja pats gyvenimas. Šiais laikais ne tik karvių melžimas, bet ir jų priežiūra –automatizuota: garduose „dirba“ pašarų „pristūmiklis“, dalytuvas ir mėšlo šalinimo įrenginiai. Melžiamų karvių ūkis tiesiog neįsivaizduojamas be modernių technologijų. Robotai yra kaip labai aukštos kvalifikacijos darbininkai, kurie niekada neklysta. Todėl didėjant paklausai buvo sukurti ir platesnio spektro, skirtingų įmonių robotai („Lely“, „GEA“ ir kt.), kurių pagalba pieno ūkis tampa daug lengviau valdomas, čia įdiegiamos pilnai automatizuotos bandos valdymo programos.

Automatizuotas melžimo sistemas (toliau – AMS) karvių augintojai renkasi todėl, kad pagerėja gyvulių savijauta, dėl to ir pieno kokybė tampa geresnė, didėja gyvulių produktyvumas. Nustatyta, kad automatizuotai melžiamų karvių pieningumas padidėja apie 15 procentų, tai lemia dažnesnis karvių melžimas [1]. Melžimo roboto kompiuteris mato visus pačius svarbiausius gyvulio parametrus, todėl gali informuoti apie jo būklę, pavyzdžiui, apie ligas, o tai stipriai palengvina ūkio gyvenimą. Vienas svarbiausių AMS privalumų yra naujausiomis informacinėmis technologijomis pagrįstas duomenų registravimas, tvarkymas, kaupimas, sinchronizavimo su kitomis informacinėmis sistemomis. Tai atveria naujas perspektyvas tikslinant gyvulių produktyvumą [2].

Tam, kad pienas būtų aukščiausios kokybės, labai svarbu tinkamai pasirinkti melžimo technologijas, įrangą bei užtikrinti higieną. Melžimas sudaro 40–50 proc. bendrųjų darbo sąnaudų tvarte. Taigi svarbiausia – efektyviai mechanizuoti melžimo procesą[1].

Karvės – gyvi sutvėrimai, kurie turi savo dienos rėžimą. Galima pastebėti, kad visos karvės skirtingu paros metu gali duoti skirtingą kiekį pieno. Melžiant robotais, kiekvienai karvei gali būti pritaikytas būtent jai palankiausias grafikas, taip ji bus ramesnė, patirs mažiau streso ir, žinoma, pieno kokybė bus geresnė. Šiame moksliniame darbe būtent ir bus bandoma išsiaiškinti, kokią įtaką turi paros

(9)

Lietuvoje jau 2016 metais buvo sėkmingai naudojami net 52 melžimo robotai [3]. Jų skaičiui vis dar didėjant šio darbo aktualumas yra ypač svarbus pieno ūkiams, taikantiems šią melžimo technologiją, siekiant gauti didžiausią primelžto pieno kiekį, gyvūnų sveikatingumą ir įdiegtų technologijų našumą. Atlikus šį tyrimą ir nustačius paros laiko įtaką karvių pieno rodikliams, pritaikytos rekomendacijos ūkiuose, padės pagerinti primilžio ir automatizuoto melžimo rodiklius.

Darbo tikslas – išanalizuoti paros laiko įtaką karvių melžimo rodikliams melžiant robotais.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti paros laiko įtaka karvių melžimo rodikliams.

2. Nustatyti paros laiko įtaką skirtingų laktacijų karvių melžimo rodikliams. 3. Nustatyti laiko tarpų tarp melžimų įtaką karvių melžimo rodikliams.

(10)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Tešmens paruošimo melžti svarba pieno kiekiui ir kokybei

Taisyklingas karvės tešmens paruošimas melžti yra neatsiejamas nuo anatominės sandaros ir fiziologinių aspektų. Žvelgiant anatominiu požiūriu, jis sudarytas iš keturių ketvirčių, kurie nepriklausydami vienas nuo kito, funkcionuoja kartu. Tešmuo prie pilvo sienos prisitvirtinęs elastingais palaikomaisiais raiščiais. Vienas iš jų, išilginis vidurinysis raištis, tešmenį atskiria į dešinę ir kairiąją puses. Kiekvienoje tešmens pusėje, priekinėje ir užpakalinėje, dalyse yra tarpusavyje nesijungiantys ketvirčiai, kuriuose susidaro skirtingo kiekio ir kokybinių savybių pienas. Paprastai, priekinėje tešmens dalyje esantys ketvirčiai yra mažesni, kiekybiniu požiūriu iš jų primelžiama apie 40–45 proc. viso bendro pieno kiekio. Kiekvienas tešmens ketvirtis sudarytas iš sekrecinio (sudaryto iš alveolių) ir jungiamojo audinių, pieno latakų, pieno cisternos ir žemiausioje dalyje esančių spenių.

5–10 cm ilgio, 20–40 ml talpos speniai sudaryti iš cisternos, kuri pereina į apie 1 cm ilgio, 3–5 mm diametro, spenio kanalą, kurio gleivinėje yra 5–8 raukšlės ir žiedinis raumuo, kurio pagrindinės funkcijos užverti kanalą ir nepraleisti laisvo pieno tekėjimo. Speniai yra neatsiejama tešmens sveikatingumo dalis, kadangi spenio kanalo gleivinė pasižymi baktericidinėmis savybėmis (apsauga nuo išorės infekcijų) ir labai svarbūs aktyviam melžimo procesu (elastingas žiedinis raumuo užtikrina melžimo greitį). Kiekvienas spenys sudarytas iš daugybės raumeninių ir elastingų jungiamojo audinio sluoksnių, kuriuose gausus kraujagyslių ir nervų tinklas [4].

Tešmuo ir speniai yra labai jautrūs, reaguojantys į vidinius ir išorinius dirgiklius. Įkapsuliuotos nervų galūnės, esančios spenio viršūnėje, kanale ir sfinkteryje, speniui padeda pajausti spaudimą, tempimą melžiant ir kt., o visoje spenio sienelėje esančios neįkapsuliutos nervų galūnės – fizikinius pojūčius: skausmą, temperatūros pokyčius, lietimosi dirgiklius. Kadangi visas tešmuo padengtas tankiu nervų tinklu ir yra labai jautrus, ruošiant tešmenį melžti, siekiant pilno ir intensyvaus pieno atleidimo, maksimalaus pieno kiekio, privaloma sudirginti, kuo daugiau vidinių ir išorinių nervų. Pieno atleidimo fazės yra dvi: [5]

• Pirmoji – karvė reaguoja į išorinius artėjančio melžimo veiksnius: melžėjos balsas, priartėjimas, atsidarantys, užsidarantys melžimo roboto vartai, technikos skleidžiamas garsas ir kt.;

• Antroji – melžėjai ar robotui valymo įrenginiais (šepetėliais, dezinfekcinių purškiklių srove) dirginant melžti ruošiamus spenius ir tešmenį.

(11)

Tinkamas tešmens sudirginimas ir paruošimas sąlygoja didesnį, geresnės kokybės pieną. Optimalus tešmens paruošimo laikas turėtų būti 30–50 sekundžių, ruošiant trumpiau galima prarasti net 30 proc. pieno kiekio, procesą užtęsus iki 2–5 minučių, nuostoliai gali siekti 16 proc [6].

Ruošiant tešmenį melžti, svarbu, jog mechaniškai būtų pašalinamas prikibęs mėšlas, kraiko likučiai, pašaras, užkertant kelią nešvarumų, mikroorganzimų ir bakterijų patekimui į pieną [7]. Kruopščiai valant spenius yra pašalinama apie 80–90 proc. bakterijų [8]. Tinkamai neatliekant šio paruošimo etapo, pirminiai pieno kokybę nurodantys rodikliai (spalva, kvapas, švarumas) neatitiks normų. Natūralus, taisyklingai gautas pienas, yra baltos arba gelsvo atspalvio baltos spalvos, turintis savitą, natūralų kvapą, kuriame nepastebima pašaro, mėšlo, kraiko, kenkėjų likučių [9].

Tešmens ir spenių dezinfekcija taip pat yra pagrindinė priemonė prieš mastitą. Melžimo metu iki galo atsiveria spenio kanalas pienui tekėti, per kurį patekusi infekcija gali sukelti šį, laiku nepastebėtą sunkiai gydomą, susirgimą. Juo sergančių karvių pienas yra netinkamas supirkimu, kadangi jame randamas aukštas somatinių ląstelių skaičius. Kiekvienas spenys turėtų būti valomas individualiai, valymo priemonės keičiamos kiekvienam gyvuliui, jog infekcija neplistų nuo vieno spenio kitam ir nebūtų perduota kitiems gyvuliams [7]. Tinkamai neparuošus tešmens ir spenių melžti, gali sumažėti bendras produkcijos kiekis, ūkio pelnas.

Nepaisant taikomo melžimo būdo (rankomis, melžtuvais, robotais) privaloma tešmenims ir speniams paruošti naudoti antiseptines medžiagas, kurios turėtų baktericidiškai veikiančią veikliąją medžiagą, odos apsauginį komponentą ir skiedžiamąją medžiagą. Naudojamos medžiagos turi būti sertifikuotos, sandariai laikomos, taikomos reikiamos koncentracijos, tarpusavyje nemaišomos, laikomos pagal gamintojo nurodytą optimalią temperatūrą, panaudojus negali būti supilamos atgal į tarą [5].

Labai svarbus aspektas, norint karves melžti mechanizuotai bei užtikrinti kokybišką definzekciją – įvertinti tešmens savybes. Tinkamiausias tešmuo yra vonios formos, nes yra ilgas, platus, gilus ir talpus, pagrindas tvirtas, ištęsto ovalo formos, pakankamai išsivystę ketvirčiai, nesusiglaudę speniai. Tokį tešmenį yra paprasčiau nuskenuoti melžimo robotams, tinkamai dezinfekuoti visas jo puses, dugną, o taip pat tai palengvina darbą melžėjoms, prieš uždedant melžiklius. Speniai pageidautina cilindro arba kūgio formos, pakankamai vienodai išsivystę, tolygiai išsidėstę, pakrypę vertikaliai, tiesiai žemyn, ne per trumpi ar per ilgi, nes melžimo robotams bus sunkiau juos nuskenuoti, aptikti, vienodai nudezinfekuoti, melžikliai ilgiau prisitvirtins ir gali būti lengviau nuspiriami, ilgiau melžiami [10].

(12)

1.2. Melžimo procesas

Melžimo procesas prasideda nuo tešmens paruošimo, sudirginimo, fiziologinio gyvūno pasiruošimo pienui atleisti. Tinkamai paruošus spenius ir tešmenį melžti, tolimesnė eiga turi būti kontroliuojama, visos proceso grandys privalo veikti nenutrūkstamai ir kokybiškai iki pabaigos [11]. Kadangi melžimo mechanizmas tiesiogiai kontaktuoja su viena jautriausių ir svarbiausių gyvūno kūno vietų, tešmeniu ir speniais, siekiant išsaugoti jų ir bendrą organizmo sveikatingumą, išvengti traumų (įtrūkimai, pabrinkimai, gleivinės sudirginimas) privalu užtikrinti sklandų melžimo sistemos darbą ir įrenginių kokybę [9].

Šiuolaikiniuose pieno ūkiuose melžimo procesui naudojami mechanizuoti / automatizuoti melžimo įrenginiai. Naudojant šias pažangias technologijas, gerėja pieno kokybė, primilžio kiekis, galvijų sveikatingumas [12]. Automatizuotas karvių melžimas padeda užtikrinti, stebėti ir kontroliuoti atskirus melžimo etapus daug efektyviau. Sistema leidžia vertinti melžimo procesą tiek vizualiai, tiek analizuojant renkamus ir saugomus duomenis.

Tiksliam ir efektyviam melžimo procesui labai svarbus tinkamas karvės tešmens paruošimas, jo higiena, kuri turi tiesioginį ryšį su aukštais pieno kokybės rodikliais. Ūkiams naudojant automatizuotą melžimo sistemą pastebima, jog kiekvieno melžimo metu karvių speniai kruopščiai nuvalomi, kadangi juos veikia mechaniniai, įvairaus dydžio, formos šepečiai. Tai padeda gerinti ir bendrą tešmens švarą visos bandos mastu [13].

Permatomi melžimo sistemos vamzdynai leidžia kontroliuoti procesą ir vertinti pieno tekėjimo greitį, tolygumą iš kiekvieno tešmens ketvirčio, melžiklių uždėjimo, jų sudedamųjų dalių kokybę. Laiku indentifikuoti sutrikimai, nukrypimai nuo normos gali padėti likviduoti su pakitimais susijusius susirgimus bei technikos gedimus. Atliekant kontrolinius ar kasdienius patikrinimus galima išvengti produkcijos sumažėjimo, galvijų sveikatos sutrikimo ar brangios technikos defektų remonto darbų [14]. Atliekant monitoringą, galima keisti, tobulinti bendrą ūkio rutiną, pergrupuoti gyvulius, didinti melžimo sistemos efektyvumą, produkcijos kiekius [15].

Kadangi melžimo procesas turi didelės reikšmės spenių ir tešmens sveikatingumui, mokslininkai įvairiais tyrimais, pasitelkdami pieno srauto termoenergetinius parametrus, tešmens ir spenių sveikatos būklės įvertinimą, temperatūrinius skirtingų tešmens ar spenių dalių pokyčius, bando nustatyti, ūkiuose integruoti ir testuoti naujas sistemas [14, 16, 17, 18].

(13)

1.3. Automatizuotas (robotizuotas) karvių melžimas

Šiuolaikinėje pienininkystėje efektyvus verslo procesas neatsiejamas nuo gyvuliams palankios aplinkos kūrimo. Tuomet, kai buvo įdiegtos melžimo mašinos, buvo labai palengvintas pieno ūkių darbas, bet, nepaisant to, ūkininkai vis tiek turėjo nuolat būti ūkiuose. Taigi atsiradusios automatinės melžimo sistemos įgalino karvių melžimą be žmogaus įsikišimo, bet kuriuo paros metu, todėl tai turėjo reikšmės ir pieno ūkio ūkininko gyvenimo kokybei.

XX amžiaus septintojo dešimtmečio viduryje Europoje atsirado didelis susidomėjimas visišku automatizuotu (robotizuotu) karvių melžimu. Mechanizuotas melžimas, automatinis melžiklių nuėjimas ir spenių apipurškimas buvo praktikuojami jau anksčiau, todėl europiečiams reikėjo rasti būdą, kaip automatiškai užmauti melžiklius. Tai tapo realybe tik po dešimtmečio [5].

Pirmuosius melžimo robotus gaminti pradėjo tokios firmos kaip: „Lely“ ir „Prolion“ ( Olandija), „Fullwood“ (Anglija), „Alfa- Laval-Agri“ (Švedija), „Wesfalia Landtechnik“ (Vokietija), „Goscoiqne Melotte“ ( Prancūzija) ir kitos. Šių robotų poreikį iššaukė brangstanti darbo jėga, be to labai trūko kvalifikuotų melžėjų, todėl melžimo įrangų gamintojai ir ūkininkai pradėjo galvoti apie automatinę melžėją, kuri dirbtų ištisą parą, septynias dienas per savaitę. Automatines melžimo sistemas AMS – (angliškai jos vadinamos VMS (voluntary milking system)) robotus galima įdiegti įvairių laikymo sistemų ir šėrimo technologijų tvartuose [7].

Melžimas fermose – tai veikla, kuri sudaro iki 50 procentų kasdienio darbo sąnaudų, todėl melžimas turi didelę įtaką fermos išlaidoms. Kai fizinį darbą keičia technologijos, pieno gamintojui nebūtina dalyvauti, todėl veiklos organizavimas fermoje pakinta taip, kad fizinį darbą pakeičia valdymo ir kontrolės veiksmai. Melžimo metu karvės ir tešmens reguliarią apžiūrą atlieka automatizuotos išmaniosios jutiklinės technologijos [19]. Būtina tinkamai nuvalyti karves ir jų spenius, atlikti pieno analizę, atskirti nenormalų pieną. Automatizuota melžimo sistema veikia visą parą, todėl itin svarbus visos sistemos, taip pat valymo pritaikymo ir šaldymo sistemų patikimumas. Kad būtų galima nuolat prieiti prie melžimo sistemų, reikalingas specifinis karvių judėjimas tvarte, kas gali turėti įtakos ganymuisi. Automatizavus melžimą sumažėja darbo sąnaudos, pagerėja gyvulių sveikatingumas ir gerovė, padidėja pieningumas [5].

Pačios pirmos automatizuotos melžimo sistemos įdiegtos 1992 m. Nyderlandų ūkiuose. Kai krito pieno kainos, ūkininkai buvo priversti sumažinti valandinį darbininkų atlyginimą. Nors šias technologijas pripažino lėtai, nuo 2000 metų AMS technologija tapo priimtina ne tik Nyderlanduose, bet ir kitose Europos šalyse, taip pat Šiaurės Amerikoje ir Japonijoje. 2009 metų pabaigoje visame pasaulyje daugiau nei 8000 komercinių ūkių turėjo vieną ar daugiau automatizuotų melžimo sistemų, skirtų melžti karves. Daugiau nei 90 proc. pasaulio AMS ūkių yra išsidėstę Šiaurės Vakarų Europoje. Daugiausiai

(14)

AMS ūkių yra Nyderlanduose – apie 2 000, tačiau procentiškai daugiausiai ūkių, įdiegusių šias sistemas, yra Skandinavijos šalyse [20].

Automatizuota (robotizuoto) melžimo sistema vadinama tokia sistema, kuri automatizuoja melžimo funkcijas naudojant mechanizuotą melžimo būdą. Melžiant įprastai, žmogus (dažniausiai) du kartus per parą atveda karves melžti, o melžiant automatizuotai, tam skirta robotizuota sistema, be tiesioginės žmogaus priežiūros, skatina karves noriai eiti į melžimo aikštelę keletą kartų per dieną [5].

AMS sistemos veikimo mechanizmą sudaro: • Gyvulio identifikavimas;

• Kombinuotojo pašaro atidavimas;

• Tešmens ir spenių dezinfekcija, paruošimas melžimui, melžiklių prisitvirtinimas (mechaninis nuvalymas įvairių tipų šepečiais, plovimas cirkuliuojant suspaustam orui ir plovimo skysčiui, pirmųjų čiurkšlių numelžimas);

• Melžimo procesas;

• Pieno srauto, kokybės, kiekio matavimas iš kiekvieno ketvirčio, bendras; • Individualus melžiklių nuėmimas nuo kiekvieno ketvirčio;

• Spenių apipurškimas vilgikliu po melžimo;

• Sistemos ir melžimo vietos plovimas, dezinfekavimas;

• Duomenų kaupimas apie melžimo eigą (individualus ir visos bandos) [21].

Šiuo metu atliekama daug tyrimų, kuriais siekiama įvertinti visas AMS technologijos savybes ir nustatyti jų poveikį pieno kokybei, bandos gerovei, sveikatingumui.

1.3.1. Robotizuoto melžimo privalumai

Robotizuotas karvių melžimas – sudėtingiausias ir pažangiausias, kasdien tobulinamas, inovacinis sprendimas šių dienų pieno ūkiuose, leidžiantis saugoti ir gerinti gyvulių produktyvumą, sveikatingumą, padedantis išgauti aukštesnės kokybės pieną bei didinantis ūkio pelną [19]. Visose šalyse apie robotus sulaukiama daug teigiamų atsiliepimų. Tai suprantama, nes: pieno gamintojas-ūkininkas sutaupo, jam nereikia samdomų darbuotojų, mažėja žmogaus įtaka melžimo kokybei, mažėja ligų, melžimo metu vykdoma pieno apskaita, tikrinama jo kokybė iš kiekvieno karvės tešmens ketvirčio. Jei yra pakitimų, toks pienas keliauja į atskirą rezervuarą tam, kad neužterštų viso pieno. Naudojant AMS galima efektyviai išnaudoti visus kompiuterinio pieno ūkio valdymo privalumus [7].

(15)

Pagrindiniai robotizuoto melžimo teikiami privalumai ūkiams:

ü Nuolatinė gyvulių sveikatos kontrolė (sumažėję mastitai). Britų žemės ūkio ir sodininkystės plėtros valdybos (AHDB) duomenimis, apytiksliai šimtui karvių pasireiškia daugiau nei 30 mastito atvejų. Taigi karvių mastitas yra nuolatinė, neatsiejama pieno gamintojų problema, su kuria sunku kovoti. Dėl to, komfortišką karvių gyvenimą siekanti užtikrinti programa, derinama kartu su veiksmingu melžimu ir ji gali padėti sumažinti mastito apraiškų skaičių. Bendrovė „DeLaval“ įsitikinusi mastito apraiškų valdymo ir nustatymo svarba, todėl savanoriško melžimo sistema VMS turi gerai integruotą mastito aptikimo priemonę. Ši priemonė įspėja ūkininkus apie artėjantį mastito pavojų ir padeda išvengti arba bent jau sušvelninti padarinius [22].

ü Aukštesni pieno kokybės rodikliai. Švedijos žemės ūkio universiteto tyrimais nustatyta, kad robotas kur kas geriau paruošia karvę melžti nei žmogus. Kiekvienas spenys nuplaunamas, numelžiamos pirmosios čiurkšlės, ketvirčiai pamasažuojami, speniai nusausinami ir po melžimo net dezinfekuojami. Robotas pašalina 98 procentus mikroorganizmų, o žmogus tik 65 procentus [7]. Aukštesnius pieno kokybės rodiklius ūkiuose padeda užtikrinti išmanūs robotai, kuriuose integruotos pažangiausios sistemos funkcijos. Nepaprastai svarbi melžimo sudedamoji dalis yra spenių paruošimas ir stimuliavimas.

ü Didesni primilžio kiekiai. Dėl padažnėjusio melžimo, kadangi karvės melžiamos nebe du kartus per dieną, laisvo, nepriverstinio judėjimo, išauga pieno kiekis [23]. Visiškai pasibaigus laktacijai pieno primilžio kiekis vidutiniškai gali padidėti 6–25 proc. ir daugiau [5].Padidėjęs primilžis didina ūkininko pajamas. Remiantis atliktu tyrimu, ūkyje įdiegus ir integravus AMS, bendras pieno kiekis per septynis mėnesius gali išaugti iki 18,5 proc. [24].

ü Mažesnės darbo sąnaudos. Kadangi robotai dirba 24 valandas per parą, be savaitgalių, švenčių ar poilsio dienų, ūkyje nereikia tiek darbininkų [25]. Ūkininko diena prasideda nuo duomenų peržiūrėjimo kompiuteryje. Jam tereikia, pamačius pakitimus, imtis reikiamų priemonių. Žmogus gali susikoncentruoti ties strategiškai svarbiais ūkio klausimais.

ü Geresnė gyvulių gyvenimo kokybė. Tvarte įrengus laisvą karvių judėjimo sistemą, jos bet kada gali laisvai prieiti prie šėrimo stalo, prie guoliaviečių, melžimo robotų. Karvė pati nusprendžia, kaip dažnai ją reikia melžti. Todėl gyvulys patiria mažiau streso.

ü Pažangus bandos valdymas. Vienas svarbiausių dalykų – tinkamas ūkio procesų valdymas ir jų kontroliavimas. Tam ūkiuose naudojamos karvių bandos valdymo programos, kurios specialia programine įranga įdiegiamos į asmeninį kompiuterį. Kiekvienas gamintojas, turi skirtingą programinę įrangą, kuri skiriasi grafine išraiška, duomenų suvedimu, ataskaitų pavadinimais ir panašiai. Bandos valdymo programos yra šios: „Alpro“, „Dairy Plan“, „DelPro“, „AfiFarm“, „Milkline“, „Uniforf-Agri“ ir kt.

(16)

ü Somatinių ląstelių skaičiaus nustatymas. Robotai parodo somatinių ląstelių skaičių (SLS) piene. Nustatyta, kad, kai padidėja SLS, sumažėja pieno riebumas, laktozės kiekis, primilžis ir kt. Jeigu piene aptinkama daug somatinių ląstelių, galima daryti išvadą, kad jis pamelžtas iš mastitu sergančių karvių ir jame gali būti infekcijas sukeliančių mikroorganizmų [7].

Daugelio firmų sistemos registruoja primilžio dydį, vidutinį ir didžiausią pieno srautą, viso melžimo ir vienos karvės melžimo trukmę ir kitur svarbius rodiklius. Taip pat galima kiekvienos karvės piene melžimo metu nustatyti baltymų, riebalų, laktozės kiekį, somatinių ląstelių skaičių, kraujo priemaišas. Sistema įspėja apie mažą primilžį, apie karvės būklę, pašaro suvartojimą; apie atskyrimo, melžimo aikštelės, bandos varymo vartus. Taip pat melžimo metu sistema kontroliuoja automatizuotą melžimą: automatinį melžiklių nuėmimą, melžimą pagal pieno srautą ir kt.

Tokios sistemos melžimo metu automatiškai registruoja reikiamus duomenis ir šiuos įrašo į procesoriaus atmintį, kuri saugoma ir visuomet yra prieinama. Informaciją galima analizuoti, lyginti primilžius ir panašiai.

Surinkta informacija apie melžimą gali būti naudojama siekiant:

§ apskaičiuoti ir įvertinti pašarų racioną pagal pieno kiekį kiekvienai karvei arba jų grupei ar nepakankamą šėrimą;

§ įvertinti, ar tinkamai dirba melžimo sistema;

§ nustatyti rują: suaktyvėjęs karvės judėjimas arba mažesnis rytinis primilžis būdingas rujojančiai karvei;

§ sveikatos diagnostikai, pavyzdžiui, analizuojant duomenis apie primilžį, didžiausią pieno tėkmę, pašarų suvartojimą, galima užkirsti kelią artėjančioms ligoms. Ketozei būdingas palaipsnis primilžio mažėjimas.

Tinkamai užprogramavus veiksmus, kuriuos būtina atlikti melžimo metu, galima matyti konkrečios karvės melžimą, reguliuoti melžimo laiką, skiriamų pašarų kiekį ir kt.

Visa bandos valdymo programos saugoma informacija labai svarbi ir naudinga, nes fermos darbuotojas gali laiku ir tiksliai priimti reikiamus sprendimus. Jis gali greitai nustatyti, kurias karves reikia užtrūkinti, kurias sėklinti, kurias laiku išbrokuoti, kurios įtariamos sergant mastitu ar kitomis ligomis, kurioms reikalinga skubi veterinarijos gydytojo ar šėrimo specialisto konsultacija [5].

(17)

1.3.2. Robotizuoto melžimo trūkumai

Automatinei melžimo technologijai įdiegti keliama daug reikalavimų, todėl tai turi nemažai ir nemažai trūkumų.

• Didelė technikos kaina. Svarbu paminėti, kad AMS įrangos kaina gali siekti iki 150 000 ar 200 000 JAV dolerių už vienetą, aptarnaujančiam 60–70 karvių, [26] o tai tikrai dideli pinigai, kuriuos ne kiekvienas ūkininkas gali sau leisti. Nežiūrint visų teigiamų AMS pusių, prieš ją įsigydamas, ūkininkas turėtų būti labai atidus, nes, jei mašina suges, jis patirs tikrai daug nuostolių. Eksploatuodamas robotą, ūkininkas turi būti garantuotas dėl techninės priežiūros, nes bus reikalingas informatikos, pneumatikos ir hidraulikos specialistas [7]. Be to, sugedus technikai, dalis ar net visa ūkio informacija gali būti prarasta.

• Melžti tinkamos tik sveikos karvės. Pagal karvių tešmens savybes sprendžiama, ar ją galima melžti mechanizuotai. Labai svarbus spenių išsidėstymas, tešmens gylis, spenių ilgis bei storis. Dėl netinkamos formos tešmens ar spenių, gali būti sunku ar net neįmanoma užmauti melžiklius. Jutikliams nepavykus aptikti spenių, sutrinka melžimo procesas, tešmuo netinkamai nuplautas ir paruoštas, todėl atsiranda higienos problemų.

• Gyvulių pratinimas prie pasikeitimų. Telyčias bent jau tris mėnesius prieš veršiavimąsi reikia pratinti prie naujos tvarto rutinos. Joms reikia išmokti naudotis guoliavietėmis, girdyklomis, gardais, melžimo robotu. Mokyti gana sudėtinga, nes ne visos karvės nori eiti prie robotų, jos bijo, todėl mokyti svarbu taip, kad gyvulys patirtų kuo mažiau streso. Jas pripratinti prie melžimo roboto dažniausiai užtrunka 3–4 dienas. Ji turi žinoti, kaip atrodo koncentruotieji pašarai, kuo jie kvepia [27]. Pratinant prie įrangos, dėl sukelto streso gyvulys bus neramus, gali keletą kartų nuspirti, pajudinti dezinfekciją atliekančius įrenginius, melžiklius, dėl to nepavyks užtikrinti spenių ir tešmens tinkamo paruošimo prieš melžimo operaciją, prailgės melžimo laikas [27]. Pradžioje, kol karvės įpranta, gali sugesti pieno kokybė, jo sumažėti, todėl ūkis gali patirti nuostolių.

• Laikas. Diegiant ūkyje AMS, reikia apmokyti darbuotojus, pratinti bandą, o tai užtrunka nemažai laiko. Kol pereinama prie automatizuoto melžimo, trunka apie 3 mėnesius, o visiškai perprasti šią sistemą gali prireikti net metų [28].

1.3.3. Melžimo robotų fiksuojami rodikliai ir jų svarba

Naujausi ir pažangiausi melžimo robotai šiai dienai fiksuoja ir saugo šiuos duomenis: • Melžimo trukmė (bendra ir atskirų ketvirčių);

(18)

• Melžimo paros laikas (kada buvo melžiama);

• Melžimo dažnis (individualus melžimų skaičius per laiką); • Laiko tarpas tarp melžimų;

• Melžiklių uždėjimo trukmė, nukritimų skaičius, nepasisekusių melžimų skaičius;

• Pieno kiekis (bandos, individo, vieno ar kelių melžimų, atskirų ketvirčių, dienos, tam tikro paros laiko, metų);

• Vidutinis pieno tekėjimo greitis; • Maksimalus pieno tekėjimo greitis;

• Fizikiniai pieno rodikliai (elektrinis laidumas, spalva) [29].

Melžimo trukmė. Priklauso nuo individualių karvės produktyvumo, pieno atleidimo savybių, tačiau ūkyje įdiegus AMS, visos melžimo operacijos trukmė vidutiniškai sutrumpėja iki 4–6 min. [30]. Taikant robotizuotą melžimo sistemą, bandos melžimo trukmė trumpėja, karvės mažiau laiko praleidžia melžimo aikštelėje, daugiau laiko gali ėsti, ilsėtis, patirti mažiau streso [25]. Atsiradus technikos gedimui, gyvūno sveikatos problemoms, tešmens, spenių traumoms, mastitui melžimo trukmė bus ilgesnė, todėl jį fiksuojant ir analizuojant problema bus greičiau pastebėta, likviduota, ūkis patirs mažiau nuostolių ar praras mažiau produkcijos kiekio.

Melžimo paros laikas. Pieno ūkyje karves melžti galima įvairiu paros metu, tačiau mažiausiai tinkamos melžimo laikas yra nuo vidurnakčio iki 4 valandos ryto. Šiuo metu fiziologinės organizmo funkcijos, išskyrus virškinimą, sulėtėja. Taikant melžimą šiomis valandomis bus mažesni primilžio kiekiai, gyvūno produktyvumas kris, nes sulėtėjus organizmo darbui pienas bus atleidžiamas lėtai ir viso jo išmelžti nepavyks [7]. Palyginus ryto ir vakaro valandomis melžiamų karvių melžimų rodiklius pastebimą, jog vakarinio melžimo pienas sudaro 42 proc., rytinio – 58 proc. Rytiniame piene randamas didesnis riebalų kiekis (apie 1,13 proc.) [31]. Melžimo paros laikas taip pat turi įtakos bendram pieno kiekiui (kg), atskirų tešmens ketvirčių pieno kiekiui (kg), melžimo trukmei (min.) ir melžimo greičiui atskiriems ketvirčiams (kg/min.). Rytinio melžimo metu primelžto pieno kiekis yra didesnis, nei vakarinio. Tiek rytinio, tiek vakarinio melžimo metu iš užpakalinių tešmens ketvirčių primelžiamas didesnis pieno kiekis, tačiau jie melžiami ilgesnį laiko tarpą. Užpakalinių ketvirčių vidutinis melžimosi ir maksimalus melžimosi greičiai yra didesni, nei priekinių ketvirčių rytinio ir vakarinio melžimo metu Lyginant karves skirtingu melžimo dažnumu yra gaunamas didesnis pieno kiekis rytinio melžimo metu, nei vakarinio [32].

Melžimo dažnis. Priklauso nuo karvės veislės ir individualių savybių. Stebint AMS fiksuojamą karvės melžimosi dažnumą, galima nustatyti būtent jai tinkamiausią melžimo dažnį per tam tikrą laiką.

(19)

skaičių per parą. Pagal atlikus tyrimus nustatyta, jog melžimas tris kartus, primilžį gali padidinti 5–7 proc. karvėms duodančioms 10–15 kg per dieną, 7–10 proc. duodančioms 16–20 kg ir net 20–24 proc. duodančioms 25–40 kg [7].Labai svarbu, jog AMS sistemos nustatymai neleidžia karvėms melžtis per dažnai. Nuskaičius ant kaklo esantį daviklį, karvė nebus melžiama trečią kartą per parą, jeigu jai pritaikytas dvikartis melžimas.

Laiko tarpas tarp melžimų. Labai svarbu užtikrinti, jog laiko tarpai tarp melžimų būtų kuo vienodesni. Robotizuotai melžiamos karvės turi individualius sistemos nustatymus, geriausiai atitinkančius jos organizmo fiziologinius poreikius, todėl tai užtikrinti nėra sudėtinga. Jeigu tam, kad karvė būtų produktyvi, jai tinkamiausias melžimas du kartus per parą, tuomet tarpas tarp melžimų yra apie 12 valandų, melžiant 6 ir 18 val., 7 ir 19 val., 8 ir 20 val. ir t. t., jeigu tris kartus per parą, tuomet daromos 8 ir 7 valandų pertraukos, melžiant 5, 13 ir 19 val., 6, 14 ir 20 val., 7, 15 ir 21 val. ir pan. [7]. Esant nepakankamai tarpui tarp melžimų (mažiau nei 3 valandoms), gali atsirasti spenių ligos, kadangi yra per mažas laiko tarpas jiems atsistatyti [33]. Karves melžiant didesniu laiko intervalu nei 12 valandų tyrimais nustatyta, jog tai turi neigiamos reikšmės pieno kiekiui, per kelias dienas, nesilaikant optimalių laiko tarpų tarp melžimų, pieno kiekis pradeda mažėti [34]. Per ilgas intervalas tarp melžimų taip pat turi įtakos SLS – taip melžiant ilgesniu periodu, jų kiekis padidėja [33]. Remiantis Ispanijos mokslininkų atliktu tyrimu, nustatyta, jog nereguliarus melžimas, gali turėti įtakos mažesniam pieno kiekiui iš ketvirčio [35].

Melžiklių uždėjimo trūkmė, nukritimų skaičius. Šiuolaikiniai melžimo robotai turi įdiegtas pažangias dvigubo skenavimo spenių aptikimo funkcijas, roboto ranka palenda po kiekvienos karvės tešmeniu (išskyrus atvejus, kai tešmuo yra išskirtinai per žemai) ir užtikrina greitą ir tikslų melžiklių uždėjimą [36]. Jeigu sistemoje yra pastebima, jog melžiklių uždėjimo trukmė prailgėja, o nukritimų skaičius dažnėja, vienai ar kelioms bandos karvių, lyginant su visomis, tai gali būti signalas apie ligas, tešmens uždegimą, spenių, kojų, nagų traumas, gyvūnų patiriamą stresą. Esant ilgam visos bandos melžiklių uždėjimo laikui ir dažnam nukritimų skaičiui, tikėtinos technikos problemos, sugedusi roboto ranka, skenavimo sistema ar nusidėvėję melžikliai.

Pieno kiekis. Bendras bandos, individo pieno kiekis labai priklauso nuo sveikatos būklės, šėrimo, fiziologinių savybių, veislės, amžiaus, laktacijos ir kt. aspektų [10]. Renkant, saugant ir analizuojant šiuos duomenis, galima pastebėti karvių sveikatos problemas, vertinti bandos ar individo produktyvumą, didinti ūkio pelną, koreguoti racioną.

AMS labai svarbi funkcija – atskirų tešmens ketvirčių pieno kiekio fiksavimas. Pastebėjus sumažėjusį pieno kiekį iš tam tikro ketvirčio, prailgėjus jo melžimo laikui, galima įtarti slaptojo mastito požymius, aptikti traumas ir skirti gydymą. Tolygi pieno tekėjimo trukmė iš atskirų ketvirčių atspindi tešmens ir spenių sveikatos būklę [37].

(20)

Melžiant karves robotizuotai, galima stebėti pieno kiekio priklausomybę nuo paros ar metų laiko. Remiantis mokslininkų atliktais tyrimais, esant aukštai oro temperatūrai sumažėja karvių apetitas, suėdus mažiau kokybiško pašaro, pieno kiekis mažėja, todėl patalpos turi būti gerai vėdinamos, palaikoma optimali 6–8 o_{C temperatūra. Žiemos metu siekiant išvengti pieno kiekio sumažėjimo} girdomas 16–18 o_{C temperatūros vanduo, skiriama daugiau energijos suteikiančio pašaro [10].} Fiksuojant pieno kiekio pokytį pagal paros laiką galima pastebėti, jog naktį, 24–4 valandomis, melžtų pieno kiekis bus mažesnis, kadangi tuo metu sulėtėja organizmo funkcijos, išmelžiamas ne visas pienas, pailgėja melžimo laikas [7]. Turint pažangiausią melžimo robotą, siekiant išvengti produkcijos sumažėjimo, šiuo paros metu, sistemai nuskenavus karvės daviklį ir nesant privalomam melžimo laikui melžimo, procesas turėtų nevykti.

Vidutinis pieno tekėjimo greitis. Karvių vidutinis pieno tekėjimo greitis gali svyruoti nuo 2 iki 3 kg/min. Vidutinis pieno tekėjimo greitis pagrinde priklauso nuo gyvūno genetikos, melžimo sąlygų, AMS charakteristikų, melžimo rutinos ir laiko tarpų tarp melžimų. Vidutinio pieno tekėjimo greičio duomenų, saugomų sistemoje kiekvieno melžimo metu, analizavimas gali suteikti labai daug vertingos informacijos apie melžimo proceso organizavimą, tinkamą jo vykdymą ūkyje ir tešmens sveikatos būklę. Jeigu vidutinis pieno tekėjimo greitis pastebimas ženkliai mažesnis vieno dar dviejų bandos individų tai gali būti nulemta jų genetikos ar individualių gyvulio savybių, galima įtarti tešmens susigimus. Jeigu pastebimas visos bandos vidutinio pieno tekėjimo greičio sumažėjimas galima nustatyti melžimo sistemos gedimus ar netinkamą tešmens paruošimą melžimui. Siekiant užtikrinti greitą ir nenutrūkstamą pieno tekėjimą rekomenduojama prieš melžimą tešmenį stimuliuoti nuo 20 iki 90 sekundžių jį valant, masažuojant [38].

Maksimalus pieno tekėjimo greitis. Vidutinis ir maksimalus pieno tekėjimo greitis priklauso nuo individualių gyvulio savybių, genetinių aspektų, melžimo sistemos. Didžiausią įtaką maksimaliam pieno tekėjimo greičiui turi AMS vakuumo lygis, pulsacijų greitis ir santykis. Jeigu AMS dirba suderintai ir efektyviai, maksimalus tekėjimo greitis gretai pasiekia piką. Didėjant vakuumo lygiui didėja ir maksimalus pieno tekėjimo greitis, kuris gali pasiekti net 5 kg/min. Labai svarbu, jog melžimo sistema būtų tinkamai suderinta, nes esant per dideliam vakuumo lygiui ar pulsacijų skaičiui gali atsirasti tešmens pažeidimų, kilti uždegimas, produkcijoje padidėti bakterinis užterštumas, nes per pažeistą ar per daug atvertą spenio kanalą bakterijos patenka daug lengviau [39].

Fizikiniai pieno rodikliai.

Elektrinis laidumas – rodiklis dažniausiai pasikeičiantis siejamas su karvės sveikatos, pieno riebalų kiekio pakitimu, laktacija, ypatingai su tešmens uždegimu [38]. Vienas pagrindinių elektrinio laidumo matavimų privalumų – ankstyvas mastitinio susirgimo diagnozavimas automatizuotose

(21)

melžimo sistemose [39]. Tinkamas, sveikai karvei būdingas, pieno laidumas yra 4,0–5,5 mS/cm, esant tešmens, spenių audinių pokyčiams, galimai tešmens uždegimui – > 6,0 mS/cm [40].

Spalva – pieno spalvai įtakos gali turėti daugelis skirtingų faktorių: veislė, tešmens ir spenių sveikatingumas, metų laikas, racionas ir kt. [41]. Laikant vienos ar kelių skirtingų veislių karves melžimo proceso eigoje galima lengvai nusistatyti bandai būdingą pieno spalvą ir lengviau nustatyti pakitimus. Jeigu spalvos pasikeitimui įtakos turės kraujo priemaišos, krešuliai, problemos bus ieškoma tešmens ir spenių srityje [42]. Pienui įgavus rudą, žalsvą ar kt. atspalvius, būdingus naudojamam pašarui, galima pakeitimus atlikti sudarytame gyvūno racione.

(22)

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

Darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakultete, Gyvūnų auginimo technologijų institute bei „X“ ūkyje 2018–2020 magistro ištęstinių studijų metais.

Tiriamajame ūkyje karvės visus metus laikomo palaidos, moderniuose šalto tipo tvartuose. Vasaros metu gyvuliai neganomi, visos karvės ūkyje yra šeriamos pilnaverčiu, fiziologiniams poreikiams patenkinti subalansuotu pašaru. Karvidėse įrengtos automatinės mėšlo šalinimo sistemos, sumontuoti modernūs rotaciniai karvių šepečiai, gyvulių gyvenimo komfortui didinti. Karvės girdomos grupinėse girdyklose. Tvarto mikroklimatui gerinti naudojama natūrali ventiliacija, pakabintos natūralios ventiliacijos užlaidos su apsauga nuo skersvėju, orui ištraukti naudojami ventiliatoriai. Pašarai dalinami ant šėrimo tako, karvės ūkyje melžiamos „Lely“ melžimo robotais vidutiniškai 2,7 karto per parą. Visi kiekvienos karvės melžimo duomenys yra fiksuojami bandos valdymo programoje.

Atliktame tyrime buvo analizuota paros laiko įtaka pagrindiniams robotais melžiamų karvių melžimo rodikliams: pieno kiekiui, atskirų ketvirčių melžimo trukmei, atskirų ketvirčių pieno atleidimo laikui, pieno tekėjimo greičiui, maksimaliam pieno tekėjimo greičiui. Analizuojami rodikliai buvo nustatomi kiekvieno melžimo metu ir saugomi bandos valdymo programoje.

Karvės tyrimui buvo vertinamos individualiai, grupuojant jas pagal skirtingas laktacijas, skirtingą laktacijos laikotarpį ir laiko tarpus tarp melžimų. Karvių pasiskirstymo pagal laktacijas duomenys pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Karvių skaičius pagal skirtingas laktacijas

Laktacija

Karvių skaičius, vnt. 1 2 3 4 5 6

304 223 100 35 19 5

Karvės pagal laktacijos laikotarpį buvo suskirstytos: • Iki 100 laktacijos dienų;

• Nuo 101 iki 200 laktacijos dienų; • Nuo 201 iki 300 laktacijos dienų;

(23)

Paros laikas suskirstytas kas 6 valandas: • 24–6 valandos (naktis);

• 6–12 valandos (rytas); • 12–18 valandos (diena); • 18–24 valandos (vakaras).

Visas magistro darbo tyrimas buvo atliktas dviem etapais:

1. Mokslinės literatūros ir papildomų informacijos šaltinių paieška, surinktos informacijos susisteminimas, apdorojimas ir analizė.

2. Analizuojama ir vertinama paros laiko įtaka robotais melžiamų karvių melžimo rodikliams iš „X“ ūkio gautų ir saugomų duomenų, kiekvieno melžimo metu. Iš viso tyrimui panaudoti 685 karvių melžimų duomenys.

Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, kokią įtaką paros laikas ir laiko tarpas tarp melžimų turi visos galvijų bandos, skirtingų laktacijų karvių pieno kiekiui (kg), atskirų ketvirčių melžimo laikui (min.), atskirų ketvirčių pieno atleidimo laikui (min.), vidutiniam pieno tekėjimo greičiui (kg/min.) ir maksimaliam pieno tekėjimo greičiui (kg/min.).

Vertinamiems požymiams, atliekant statistinę duomenų analizę, buvo skaičiuojamas vidurkis (xvid), vidurkio paklaida (mx) ir duomenų statistinis patikimumas (p). Rezultatai laikyti patikimais, kai p<0,05. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „MS Excel 2018“ programą.

(24)

3. REZULTATAI

3.1. Karvių bandos melžimo rodiklių palyginimas skirtingu paros metu

Analizuojant karvių melžimo duomenis, nustatyta, kad vidutinis bandos primilžis per vieną melžimą buvo 13,12 kg, vidutinis pieno tekėjimo greitis 2,94 kg/min., maksimalus pieno tekėjimo greitis 4,14 kg/min.

Palyginus visų, robotais melžiamų karvių, primilžį (1 pav.), nustatyta, jog didžiausias kiekis 13,40 kg pieno per vieną melžimą yra gaunamas melžiant ryte, mažiausias kiekis – 12,84 kg vakare. Dienos ir nakties valandomis melžiamos karvės davė panašų 13,30 kg ir 13,26 kg pieno kiekį. Lyginant duomenis skirtingu paros metu, iš ryte ir dieną melžiamų karvių yra primelžiama atitinkamai 0,56 kg ir 0,46 kg pieno daugiau nei vakare. Karves melžiant naktį yra gaunamas 0,16 kg mažesnis pieno kiekis, nei melžiant ryte (p<0,05).

1 pav. Skirtingu paros laiku melžtų karvių primilžis

Skirtingu paros metu melžiamų karvių vidutinis pieno tekėjimo greitis svyravo nuo 2,90 iki 2,98 kg/min. (2 pav.).Ryto metu melžtų karvių pieno tekėjimo greitis nustatytas 0,02 kg/min. mažesnis nei melžiant dieną, didesnis 0,05 kg/min. nei melžiant vakare ir 0,06 kg/min. nei melžiant naktį. Melžiant dieną pieno tekėjimo greitis buvo nustatytas 0,08 kg/min. ir 0,07 kg/min. didesnis, nei atitinkamai

11,00 11,50 12,00 12,50 13,00 13,50 14,00

Rytas Diena Vakaras Naktis

Pr

im

ilž

is

(25)

melžiant naktį ir vakare. Vakare melžiant karves nustatytas tik 0,01 kg/min. didesnis pieno tekėjimo greitis nei melžiant naktį.

2pav. Skirtingu paros laiku melžtų karvių vidutinis pieno tekėjimo greitis

Analizuojant melžiamų karvių maksimalų pieno tekėjimo greitį (3 pav.), nustatytas didžiausias 4,20 kg/min. greitis buvo ryto melžimo metu, o mažiausi 4,08 kg/min. vakarinio ir naktinio melžimų metu. Vertinant visų karvių duomenis nustatyta, kad ryto ir dienos melžimų metu maksimalus pieno tekėjimo greitis skiriasi neženkliai t. y. 0,03 kg/min. Karves melžiant ryte maksimalus pieno tekėjimo greitis yra didesnis už melžiamų vakaro ir nakties laiku 0,12 kg/min. (p<0,05).

3 pav. Skirtingu paros laiku melžtų karvių maksimalaus pieno tekėjimo greitis

2 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 2,9 3

Pi eno te kė jim o gr ei tis , kg/ m in 2,00 2,50 3,00 3,50 4,00 4,50

Ma ks im al us p ie no te kė jim o gr ei tis , kg/ m in

(26)

Kaip pasiskirstė skirtingu paros metu melžtų karvių atskirų tešmens ketvirčių melžimo trukmė pateikiama 4 paveiksle. Priekinių tešmens ketvirčių melžimo trukmė visada buvo nustatyta trumpesnė nei užpakalinių tešmens ketvirčių. Pagal apskaičiuotus duomenis matyti, kad priekiniai ir užpakaliniai tešmens ketvirčiai trumpiausiai melžėsi vakarinio melžimo metu. Ilgiausia priekinių ir užpakalinių tešmens ketvirčių melžimo trukmė buvo nustatyta nakties melžimo metu. Lyginant priekinių tešmens ketvirčių melžimo trukmės skirtumus, nustatyta, jog KP tešmens ketvirtis ryto, dienos ir nakties melžimo metu melžėsi trumpiau nei DP tešmens ketvirtis atitinkamai 0,04 min., 0,01 min., 0,02 min. KU tešmens ketvirčio melžimo trukmė nustatyta ilgiausia. Lyginant KU ir KP tešmens ketvirčių melžimo trukmę nustatyta, kad užpakalinis tešmens ketvirtis melžėsi ilgiau 0,46 min. ryto valandomis, 0,47 min. dienos metu, 0,43 min. vakaro metu ir net 0,53 min. nakties melžimo metu. Nustatėme, jog DU tešmens ketvirtis ryto, dienos, vakaro ir nakties melžimų metu melžėsi atitinkamai 0,37 min., 0,41 min., 0,42 min. ir 0,36 min. ilgiau, nei DP tešmens ketvirtis (p<0,05). Tarp užpakalinių tešmens ketvirčių nustatytas melžimo trukmės skirtumas ryte 0,09 min., dieną 0,06 min., vakare 0,01 min. ir naktį 0,17 min.

4 pav. Skirtingu paros laiku melžtų karvių skirtingų tešmens ketvirčių melžimo trukmė

Skirtingų tešmens ketvirčių pieno atleidimo laiko rodikliai pateikti 2 lentelėje. Nustatyta, jog DP tešmens ketvirtis pieną atleido greičiausiai visų melžimų metu. Ilgiausiai pienas nebuvo atleidžiamas KU tešmens ketvirtyje. Lyginant priekinių tešmens ketvirčių pieno atleidimo laiką nustatėme, kad KP tešmens ketvirtis pieną atleido 0,01 min. greičiau nei DP tešmens ketvirtis ryto, dienos ir vakaro melžimų

3,22 3,26 4,12 4,03 3,23 3,24 4,11 4,05 3,18 3,18 4,01 4,00 3,24 3,26 4,19 4,02 2,5 2,8 3,1 3,4 3,7 4 4,3 KP DP KU DU Me lž im o tr uk m ė, m in .

(27)

metu. Nakties melžimo metu KP ir DP tešmens ketvirčiai pieną atleido vienodu greičiu. KU tešmens ketvirčio pieno atleidimo laikas buvo ilgesnis nei DU tešmens ketvirčio 0,01 min. ryto, dienos ir nakties metu ir 0,02 min. vakaro melžimo metu.

2 lentelė. Tešmens ketvirčių pieno atleidimo laikas skirtingu melžimo paros metu

Paros laikas Pieno atleidimo laikas, min.

KP DP KU DU

Rytas 0,13±0,003 0,12±0,002 0,14±0,002 0,13±0,003

Diena 0,12±0,002 0,11±0,002 0,14±0,002 0,13±0,002

Vakaras 0,13±0,003 0,12±0,002 0,14±0,003 0,12±0,002

Naktis 0,13±0,002 0,13±0,002 0,14±0,002 0,13±0,002

3.2. Melžimo rodiklių palyginimas pagal karvių laktacijas skirtingu melžimo metu

Skirtingu paros metu melžtų pirmos, antros, trečios ir vyresnių laktacijų karvių primelžto pieno kiekiai pateikti 3 lentelėje. Trečios ir vyresnių laktacijų karvių primelžto pieno kiekis buvo nustatytas didžiausias, o pirmos laktacijos karvių mažiausias visų melžimų metu. Nakties melžimo metu, 3 ir vyresnių laktacijų karvių primelžto pieno kiekis nustatytas 1,97 kg didesnis nei pirmos laktacijos karvių ir 1,14 kg nei antros laktacijos karvių (p<0,05). Melžiant naktį, pirmos laktacijos karvių primelžto pieno kiekis 0,83 kg nustatytas mažesnis nei antros laktacijos karvių. Lyginant ryto melžimų duomenis, iš 1 laktacijos karvių primelžta 0,76 kg pieno mažiau nei iš 2 laktacijos karvių ir 1,62 kg pieno mažiau nei iš 3 ir vyresnių laktacijų karvių. Didžiausi primilžių skirtumai tarp skirtingų laktacijų karvių nustatyti dienos ir vakaro melžimų metu. Iš 3 ir vyresnių laktacijų karvių dienos metu buvo primelžta 2,1 kg ir nakties metu 2,23 kg pieno daugiau nei iš 1 laktacijos karvių. 2 laktacijos karvės 1,46 kg pieno dieną davė mažiau nei 3 ir vyresnių laktacijų karvės (p<0,05).

Melžiant pirmos laktacijos karves ryte gautas 0,77 kg, dienos metu 0,80 kg didesnis pieno kiekis nei vakarinio melžimo metu (p<0,05). Nakties melžimo metu iš pirmos laktacijos karvių gautas pieno kiekis buvo 0,55 kg didesnis nei vakaro melžimo bei 0,22 kg ir 0,25 kg mažesnis nei ryto ir dienos melžimų metu.

Didžiausias pieno kiekis 2 laktacijoje gautas ryto melžimo metu ir buvo 0,31 kg didesnis nei vakaro melžimo metu (p<0,05), 0,09 kg ir 0,15 kg didesnis už dienos bei nakties melžtų karvių gauto pieno kiekius.

(28)

Trečios ir vyresnių laktacijos karvių primelžto pieno kiekis dieną 0,67 kg buvo didesnis nei vakaro melžimo metu (p<0,05). Šių laktacijų karves melžiant vakare gaunamas 0,29 kg ir 0,16 kg mažesnis pieno kiekis nei jas melžiant naktį ar ryte.

3 lentelė. Skirtingų laktacijų karvių primilžis Laktacija Karvių

skaičius, vnt.

Primilžis, kg

Naktis Rytas Diena Vakaras

1 304 12,51±0,15 A _12,73±0,18a, A _12,76±0,19a, A _11,96±0,17b, A 2 223 13,34±0,25 B _13,49±0,27a, B _13,40±0,26B _13,18±0,21b, B 3 ir vyresnės 159 14,48±0,35 C _14,35±0,33C _14,86±0,39a, C_14,19±0,33b, C

Paaiškinimas:

a, b – lentelės eilutėse skirtingomis raidėmis pažymėti vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

A, B, C – lentelės stulpeliuose skirtingomis raidėmis pažymėti vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Skirtingų laktacijų karvių pieno tekėjimo greičio duomenys pateikti 4 lentelėje. Iš lentelės duomenų matyti, kad pirmos laktacijos karvių pieno tekėjimo greitis buvo mažesnis nei antros bei trečios ir vyresnių karvių (p<0,05). Didžiausias vidutinis pieno tekėjimo greitis nustatytas melžiant karves skirtingu paros metu visada buvo antros laktacijos karvių.

4 lentelė. Skirtingų laktacijų karvių vidutinis pieno tekėjimo greitis Laktacija Karvių skaičius,

vnt.

Pieno tekėjimo greitis, kg/min.

1 304 2,72±0,04 A _2,72±0,05A _2,77±0,04A _2,75±0,04 A

2 223 3,08±0,07 a, B _3,13±0,08B _3,24±0,1b, B _3,17±0,08B 3 ir vyresnės 159 2,98±0,07 B _3,04±0,09B _3,05±0,08B _2,99±0,07B

Paaiškinimas:

A, B – lentelės stulpeliuose skirtingomis raidėmis pažymėti vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Pirmos laktacijos karves melžiant dienos metu pieno tekėjimo greitis nustatytas 0,05 kg/min. didesnis nei ryto ir nakties laiku bei 0,02 kg/min. didesnis nei vakaro melžimo metu. Antros laktacijos karvių didžiausias 0,47 kg/min. pieno tekėjimo greičių skirtumas nustatytas dienos melžimo metu

(29)

pieno tekėjimo greičių skirtumas buvo nustatytas ryto melžimo metu lyginant su pirmos laktacijos karvėmis.

Antros laktacijos karvių pieno tekėjimo greitis didžiausias nustatytas melžiant karves dienos metu. Lyginant šios laktacijos karvių melžimo rodiklius tarpusavyje, dienos pieno tekėjimo greitis 0,16 kg/min. gautas didesnis nei nakties melžimo metu (p<0,05), 0,11 kg/min. nei ryto melžimo ir 0,07 kg/min. nei vakaro. Antros laktacijos karvių pieno tekėjimo greitis 0,25 kg/min. ir 0,26 kg/min. buvo nustatytas didesnis nei trečios ir vyr. laktacijų karvių atitinkamai nakties ir vakaro melžimų laiku (p<0,05).

Trečios ir vyresnių laktacijos karvių pieno tekėjimo greitis didžiausias buvo melžiant dieną, tačiau nuo ryto melžimo valandų skyrėsi tik 0,01 kg/min. Karves melžiant naktį pieno tekėjimo greitis nustatytas mažesnis 0,01 kg/min. nei melžiant vakare.

Maksimalaus pieno tekėjimo greičio kg/min duomenys melžiant pirmos, antros, trečios ir vyresnių laktacijų karves skirtingu paros metu pateikiami 5 lentelėje. Gauti melžimo duomenys parodė, jog antros laktacijos karvių maksimalus pieno tekėjimo greitis lyginant su kitomis laktacijomis buvo didžiausias. Mažiausias maksimalus pieno tekėjimo greitis nustatytas pirmos laktacijos karves melžiant vakaro valandomis.

5 lentelė. Skirtingų laktacijų karvių maksimalus pieno tekėjimo greitis Laktacija Karvių skaičius,

vnt.

Maksimalus pieno tekėjimo greitis, kg/min.

1 304 3,74±0,05 A _3,83±0,06a, A _3,79±0,06A _3,69±0,05b, A 2 223 4,39±0,09 a, B _4,46±0,10B _4,64±0,12b, B _4,46±0,10B 3 ir vyresnės 159 4,30±0,10 a, B _4,42±0,15b, B _4,39±0,12B _4,33±0,09a, C

Paaiškinimas:

A, B, C – lentelės stulpeliuose skirtingomis raidėmis pažymėti vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Pirmos laktacijos karves melžiant ryte maksimalus pieno tekėjimo greitis buvo nustatytas 0,14 kg/min. didesnis nei vakaro melžimo metu, 0,09 kg/min. ir 0,04 kg/min. didesnis nei melžiant naktį ir dieną. Pirmos laktacijos karvių maksimalus pieno tekėjimo greitis nustatytas mažesnis nei antros laktacijos karvių 0,77 kg/min. melžiant vakare, 0,85 kg/min. melžiant dieną, 0,63 kg/min. melžiant ryte bei 0,65 kg/min. melžiant naktį. Trečios ir vyr. laktacijų karvių pieno tekėjimo greitis nustatytas didesnis

(30)

nei pirmos laktacijos karvių 0,64 kg/min. melžiant vakare, 0,60 kg melžiant dieną, 0,59 kg/min. melžiant ryte bei 0,61 kg/min. melžiant nakties valandomis (p<0,05).

Antros laktacijos karvių didžiausias maksimalus pieno tekėjimo greitis buvo karves melžiant dieną ir nustatytas didesnis 0,25 kg/min. už nakties (p<0,05) ir 0,18 kg/min. ryto bei vakaro melžimų duomenis. Lyginant su trečios ir vyresnių laktacijų karvių maksimalaus pieno tekėjimo greičio rodikliais antros laktacijos karvių nustatytas didesnis 0,25 kg/min. dienos ir 0,13 kg/min. vakaro melžimų metu.

Didžiausias maksimalus pieno tekėjimo greitis, trečios ir vyresnių laktacijų karvių, nustatytas ryto melžimo metu ir buvo 0,12 kg/min. ir 0,10 kg/min. didesnis nei karves melžiant naktį ir vakare (p<0,05). Šių laktacijų karves melžiant ryte ir dieną jų maksimalus pieno tekėjimo greičių skirtumas yra tik 0,03 kg/min.

Tyrimo metu buvo nustatytas skirtingų laktacijų karvių tešmens ketvirčių pieno atleidimo laikas melžiant naktį, ryte, dieną ir vakare. Pieno atleidimo laikai pateikiami 6 lentelėje.

6 lentelė. Skirtingų laktacijų karvių pieno atleidimo laikas

Laktacija Paros laikas Pieno atleidimo laikas, min.

KP DP KU DU 1 Naktis 0,15 ± 0,004 0,14 ± 0,003 0,17 ± 0,019 0,16 ± 0,010 Rytas 0,14 ± 0,006 0,13 ± 0,008 0,15 ± 0,006 0,14 ± 0,005 Diena 0,16 ± 0,014 0,14 ± 0,004 0,15 ± 0,008 0,14 ± 0,005 Vakaras 0,13 ± 0,003 0,14 ± 0,004 0,17 ± 0,006 0,15 ± 0,004 2 Naktis 0,13 ± 0,004 0,13 ±0,007 0,14 ± 0,006 0,15 ± 0,006 Rytas 0,13 ± 0,005 0,12 ± 0,005 0,13 ± 0,006 0,12 ± 0,005 Diena 0,13 ± 0,004 0,11 ± 0,004 0,14 ± 0,007 0,14 ± 0,005 Vakaras 0,12 ± 0,004 0,11 ±0,003 0,14 ± 0,004 0,13 ± 0,003 3 ir vyresnės Naktis 0,11 ± 0,003 0,12 ± 0,003 0,13 ± 0,005 0,12 ± 0,003 Rytas 0,11 ± 0,006 0,11 ± 0,005 0,12 ± 0,005 0,12 ± 0,005 Diena 0,11 ± 0,004 0,12 ±0,002 0,13 ± 0,004 0,12 ± 0,004 Vakaras 0,11 ± 0,004 0,11 ± 0,002 0,13 ± 0,004 0,13 ± 0,004

Iš lentelėje pateiktų duomenų matoma, kad pirmos laktacijos karvių visų tešmens ketvirčių pieno atleidimo laikas buvo ilgesnis nei kitų laktacijų karvių. Gauti duomenys sutapo tik DU tešmens ketvirčio pirmos ir antros laktacijų karvių dienos melžimo metu. Greičiausiai pieną atleido 3 ir vyr. laktacijų karvės iš KP ir KU tešmens ketvirčių, o DP ir DU tešmens ketvirčių duomenys buvo panašus su antros

(31)

Analizuojant pirmos laktacijos karvių pieno atleidimą nustatyta, jog melžiant karves skirtingu paros metu, visais atvejais ilgiausias pieno atleidimo laikas buvo KU tešmens ketvirčio, greičiausias – DP tešmens ketvirčio. Greitesnis pieno atleidimo laikas nustatytas priekiniuose tešmens ketvirčiuose, nei užpakaliniuose. Šios laktacijos karves melžiant naktį priekiniai tešmens ketvirčiai pieną atleido greičiau nei užpakaliniai. Taip pat 0,01 min. DP tešmens ketvirčio laikas buvo trumpesnis nei KP tešmens ketvirčio, o DU tešmens ketvirčio greitesnis nei KU tešmens ketvirčio. Ryto valandomis DP tešmens ketvirtis pieną atleido 0,01 min. greičiau nei KP bei DU tešmens ketvirčiai ir 0,02 min. greičiau nei KU tešmens ketvirtis. Karves melžiant dieną ilgiausias pieno atleidimo laikas nustatytas KP tešmens ketvirtyje, trumpiausias laikas dešinėje tešmens pusėje. Vakarinio melžimo metu KU tešmens ketvirtyje atleidimo laikas buvo ilgiausias ir skyrėsi 0,04 min. nuo KP tešmens ketvirčio atleidimo laiko.

Antros laktacijos karves melžiant naktį užpakalinių tešmens ketvirčių pieno atleidimo laikas nustatytas ilgesnis nei priekinių. Rytinio melžimo metu kairėje tešmens pusėje esantys ketvirčiai vėliau atleido pieną nei dešinės pusės ketvirčiai 0,01 min. Trumpesnis 0,02 min. nei KP tešmens ketvirčio ir 0,03 min. nei KU ir DU tešmens ketvirčių atleidimo laikas dieną nustatytas DP tešmens ketvirtyje. Vakare robotais melžiamų antros laktacijos karvių priekiniai tešmens ketvirčiai pieną atleido greičiau nei užpakaliniai, ilgiausias pieno atleidimo laikas nustatytas KU tešmens ketvirtyje.

Vertinant trečios ir vyresnių laktacijų karvių pieno atleidimo laiką, nustatyta, kad priekiniai tešmens ketvirčiai pieną atleido greičiau nei užpakaliniai. KP tešmens ketvirtis kiekvieno melžimo metu pieną atleido vienodu laiku, DP tešmens ketvirčio pieno atleidimo laikas buvo vienodas melžiant naktį ir diena, ryte ir vakare. KU užpakalinis tešmens ketvirtis pieną atleido 0,02 min. vėliau nei DU tešmens ketvirtis.

3.3. Laiko tarpų tarp melžimų įtaka melžimo rodikliams skirtingų laktacijos dienų karvėms

Skirtingų laktacijų ir laktacijos laikotarpio karvių melžtų kas 6, 8, 10 ir 12 valandas pieno kiekio duomenys pateikiami 5 pav.

Vertinant pirmos laktacijos karvių pieno kiekio duomenis, galima matyti, kad iki 100 laktacijos dienų karves melžiant skirtingais laiko intervalais didžiausias primelžto pieno kiekis gaunamas esant 8 valandų tarpui tarp melžimų, o esant 12 valandų tarpui tarp melžimų pieno kiekis nustatytas mažesnis 2,62 kg (p<0,05). Melžiant karves nuo 101 iki 200 laktacijos dienų esančias pirmos laktacijos karves su 10 valandų tarpu tarp melžimų gaunamas 0,86 kg didesnis pieno kiekis nei melžiant kas 8 valandas ir atitinkamai 1,29 kg nei kas 12 valandų ir 2,14 kg nei kas 6 valandas (p<0,05). Pirmos laktacijos karvių nuo 201 iki 300 laktacijos dienų pieno kiekis melžiant kas 6 valandas buvo didesnis 1,31 kg nei melžiant kas 12 valandų.

(32)

Antros laktacijos iki 100 laktacijos dienų karvių didžiausias primelžto pieno kiekis buvo tarp melžimų esant 10 valandų tarpui. Melžiant kas 10 valandų antros laktacijos iki 100 laktacijos dienų karves pieno kiekis nustatytas net 5,34 kg didesnis nei melžiant karves kas 6 valandas ir 3,25 kg nei melžiant kas 8 valandas (p<0,05). Antros laktacijos nuo 101 iki 200 laktacijos dienų karvių primelžto pieno kiekis gautas didžiausias esant 12 valandų tarpui tarp melžimų ir buvo didesnis 2,46 kg nei melžiant kas 6 valandas (p<0,05). Esant 8 ir 10 valandų tarpams tarp pieno kiekis skyrėsi 0,99 kg ir 0,98 kg. Karvių nuo 201 iki 300 laktacijos dienų melžiant kas 12 valandų pieno kiekis nustatytas 0,55 kg didesnis nei melžiant kas 8 valandas.

Trečios ir vyresnių laktacijos karvių iki 100 laktacijos dienų primelžto pieno kiekis nustatytas mažiausias esant 6 valandų tarpui tarp melžimų ir buvo mažesnis 5,72 kg ir 5,85 kg nei esant 10 ir 12 valandų tarpui (p<0,05). Karves, laktacijoje esančias nuo 101 iki 200 laktacijos dienų melžiant kas 6 valandas pieno kiekis net 4,53 kg nustatytas mažesnis nei melžiant kas 12 valandų (p<0,05). Nuo 201 iki 300 laktacijos dienų esančias karves melžiant kas 12 valandų primelžiama pieno daugiau 3,69 kg nei melžiant kas 6, 3,20 kg nei kas 8 ir 2,81 kg nei kas 10 valandų. Trečios ir vyr. laktacijų iki 100 laktacijos dienų ir nuo 201 iki 300 laktacijos dienų didėjant valandų skaičiui tarp melžimų primelžto pieno kiekis didėja.

5 pav. Skirtingų laktacijų ir laktacijos dienų karvių primilžis

Pirmos laktacijos karves melžiant kas 10 ir 12 valandų primelžiama 4,62 kg ir 6 kg mažiau nei iš antros laktacijos karvių, 4,86 kg ir 7,04 kg mažiau nei iš trečios ir vyresnių laktacijų karvių (p<0,05).

13, 24 14, 83 14, 26 12, 21 13, 34 15, 63 18, 88 18, 21 13, 4 16, 74 19, 12 19, 25 11, 8 13, 08 13, 94 12, 65 12, 75 14, 12 14, 23 15, 21 13, 12 15, 31 15, 28 17, 65 12, 34 12, 54 11, 96 11, 23 11, 93 11, 47 11, 61 _12,02 10, 66 11, 15 11, 54 14, 35 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 6 v a l . 8 v a l . 1 0 v a l . 1 2 v a l . 6 v a l . 8 v a l . 1 0 v a l . 1 2 v a l . 6 v a l . 8 v a l . 1 0 v a l . 1 2 v a l . 1 l a k t a c i j a 2 l a k t a c i j a 3 i r v y r . l a k t a c i j a Pri m ilž is , k g Laktacijos laikotarpis iki 100 d. 101-200 d. 201-300 d.

(33)

Karvės pirmoje laktacijoje esančios nuo 101 iki 200 laktacijos dienų visada davė mažesnį pieno kiekį nei antros bei trečios ir vyresnių laktacijų karvės. Lyginant skirtingų laktacijų nuo 201 iki 300 laktacijos dienų karvių primelžto pieno kiekį nustatyta, kad trečios ir vyr. laktacijų karvių melžiamų kas 12 valandų pieno kiekis buvo didesnis 3,12 kg ir 2,33 kg. nei pirmos ir antros laktacijų karvių.

Skirtingų laktacijų ir laktacijos laikotarpio karvių melžtų kas 6, 8, 10 ir 12 valandas pieno tekėjimo greičio duomenys pateikiami 6 pav.

Pirmos laktacijos iki 100 laktacijos dienų karvių didžiausias pieno tekėjimo nustatytas melžiant kas 6 valandas, antroje laktacijoje melžiant kas 12 valandų, trečioje ir vyr. laktacijoje melžiant kas 10 valandų. Antros laktacijos iki 100 laktacijos dienų karvių pieno tekėjimo greitis nustatytas didesnis 1,41 kg/min. nei pirmos laktacijos karvių melžiamų kas 12 valandų.

Antros laktacijos nuo 101 iki 200 laktacijos dienų karvių pieno tekėjimo greitis nustatytas didesnis 0,60 kg/min. nei pirmos laktacijos karvių melžiant kas 10 valandų bei 1,01 kg/min. nei trečios ir vyr. laktacijų karvių melžiant kas 12 valandų. Pirmos laktacijos nuo 201 iki 300 laktacijos dienų karvių pieno tekėjimo greitis nustatytas mažesnis 0,80 kg/min. nei antros laktacijos karvių melžiant kas 6 valandas. Trečios ir vyr. laktacijų nuo 201 iki 300 laktacijos dienų karvių pieno tekėjimo greitis nustatytas mažesnis 0,91 kg/min. nei antros laktacijos karvių melžiant kas 6 valandas.

6 pav. Skirtingų laktacijų ir laktacijos dienų karvių vidutinis pieno tekėjimo greitis

2, 88 2, 77 _2,79 2, 33 3, 47 3, 32 3, 30 3, 74 3, 14 3, 29 3, 53 3, 33 2, 74 2, 88 2, 74 2, 70 3, 02 3, 24 3, 34 3, 15 3, 06 2, 80 2, 68 2, 33 2, 43 2, 83 2, 65 2,73 3, 23 3, 12 3,20 3, 51 2, 32 2, 81 2, 75 2, 71 2 2,2 2,4 2,6 2,8 3 3,2 3,4 3,6 3,8 4 6 v a l . 8 v a l . 1 0 v a l . 1 2 v a l . 6 v a l . 8 v a l . 1 0 v a l . 1 2 v a l . 6 v a l . 8 v a l . 1 0 v a l . 1 2 v a l . 1 l a k t a c i j a 2 l a k t a c i j a 3 i r v y r . l a k t a c i j a Te kė jim o gr ei tis , k g/ m in . Laktacijos laikotarpis iki 100 d. 101-200 d. 201-300 d.