1
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
Diana Baubinienė
ORTODONTINIŲ ANOMALIJŲ
PAPLITIMAS IR GYDYMO
REIKALINGUMAS TARP
LIETUVOS MOKSLEIVIŲ
Daktaro disertacijaBiomedicinos mokslai, odontologija (08 B)
2
Disertacija rengta 2005–2009 metais Kauno medicinos universitete.
Mokslinis vadovas
prof. dr. Antanas Šidlauskas (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, odontologija – 08 B)
Konsultantė
prof. habil. dr. Irena Misevičienė (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 10 B)
3
TURINYS
PAGRINDINĖS SANTRUMPOS... 5
ĮVADAS ... 6
Darbo tikslas ir uţdaviniai ... 7
Darbo tikslas ... 7
Darbo uţdaviniai... 7
Darbo naujumas ir aktualumas ... 7
Praktinė darbo reikšmė ... 8
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 9
1.1. Idealaus sąkandţio koncepcija ir ortodontinės anomalijos ... 9
1.2. Ortodontinių anomalijų paplitimas ... 11
1.3. Ortodontinio gydymo reikalingumas ... 18
1.4. Ortodontinio gydymo poreikis ... 25
2. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI ... 29
2.1. Tyrimo objektas ir tyrimo apimtis ... 30
2.2. Tyrimo metodai ... 31
2.2.1. Ortodontinių anomalijų paplitimo tyrimas ... 31
2.2.2. Ortodontinių anomalijų diagnostiniai kriterijai ... 31
2.2.3. Ortodontinio gydymo reikalingumo tyrimas ... 36
2.2.3.1. ICON indeksas ir jo komponentų vertinimas... 37
2.2.4. Ortodontinio gydymo poreikio tyrimas ... 44
2.3. Statistinė duomenų analizė ... 45
3. REZULTATAI ... 46
3.1. Ortodontinių anomalijų paplitimas tarp 10–11 metų ir 14–15 metų Lietuvos moksleivių ... 46
3.1.1. Netaisyklingo dantų vainikų pločio ir dantų lanko ilgio santykio anomalijų paplitimas... 50
3.1.2. Netaisyklingo vertikalaus viršutinių ir apatinių kandţių santykio anomalijos ... 53
3.1.3. Netaisyklingo viršutinių ir apatinių šoninių dantų santykio skersine kryptimi anomalijų paplitimas ... 56
4
3.1.4. Netaisyklingo viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų santykio strėline kryptimi
anomalijos ... 58
3.2. Ortodontinio gydymo reikalingumas ... 60
3.3. Tiriamųjų poţiūris į bendrą dantų išvaizdą ir ortodontinio gydymo poreikį ... 65
3.3.1. Moksleivių poţiūris į sąkandţio svarbą veido estetikai .. 65
3.3.2. Ortodontinio gydymo poreikis ... 68
3.3.3. Ortodontinio gydymo reikalingumą ir poreikį lemiančių veiksnių analizė... 70
3.3.4. Ortodontinio gydymo poreikio sąsajos su socialiniais veiksniais ... 71
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 74
4.1. Ortodontinių anomalijų epidemiologinės situacijos Lietuvoje ir kitose šalyse lyginamoji analizė ... 74
4.1.1. Bendra ortodontinių anomalijų paplitimo epidemiologija ... 74
4.1.2. Ortodontinių anomalijų paplitimo epidemiologija pagal atskirus diagnostinius kriterijus... 75
4.2. Lietuvos moksleivių ortodontinių anomalijų gydymo reikalingumo analizė ... 79
4.3. Ortodontinių anomalijų gydymo poreikio analizė tarp Lietuvos moksleivių ... 81 IŠVADOS ... 84 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 86 BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS... 88 PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 102 Kitos publikacijos ... 102 PRIEDAI ... 103 1 priedas ... 103 2 priedas ... 104 3 priedas ... 105
5
PAGRINDINĖS SANTRUMPOS
ICON indeksas – gydymo reikalingumo, sudėtingumo ir rezultatų in-deksas (angl. Index of Complexity, Outcom and Need)
IOTN indeksas – gydymo reikalingumo indeksas (angl. Index of Treatment Need)
DK – dentalinis komponentas (angl. DHC – Dental
Health Component)
EK – estetinis komponentas (angl. AC – Aesthetic
Compo-nent)
DAI indeksas – estetinis dantų indeksas (angl. Dental Aesthetic Index)
NHANES III – (angl. US National Health and Nutrition Examina-tion Survey)
SweNBH indeksas – Švedijos gerovės ir sveikatos nacionalinės tarybos sukurta 5-ių balų skalė (angl. Swedish Nacional Board of Health)
TPI indeksas – gydymo pirmumo indeksas (angl. Treatment Prio-rity Index)
HKP – horizontalusis kandţių perdengimas (angl. Overjet)
VKP – vertikalusis kandţių perdengimas (angl. Overbite)
6
ĮVADAS
Daugelį metų įvairiose šalyse tiriamas ortodontinių anomalijų (OA) paplitimas, nagrinėjamos jų atsiradimo prieţastys [21, 25, 50, 52, 146, 159, 166]. OA šiuolaikinėje visuomenėje yra labai paplitusios ir įvairių autorių duomenimis diagnozuojamos nuo 29,2 proc. iki 93 proc. tirtųjų [22, 45, 52, 59, 68, 146, 154, 162]. Tausche su bendraautoriais teigia, kad ankstyvame 6–8 m. amţiuje vyksta dideli pokyčiai dantų lankuose, išryškėja netaisyklin-go sąkandţio poţymiai [154]. Atsiradusios OA veikia netaisyklingą apatinio ţandikaulio vystymąsi ir augimą, gali sukelti kalbos, kramtymo bei ryjimo funkcijų sutrikimus, didinti dantų ėduonies bei periodonto ligų atsiradimo riziką.
Daugelyje šalių surinkta nemaţai informacijos apie OA paplitimą, gydy-mo reikalingumą bei gydygydy-mo poreikį. Hosseini ir bendraautorių teigimu, Švedijoje per pastaruosius 50 metų atlikta daug studijų, kurių metu nusta-tytas OA paplitimas, gydymo reikalingumas bei poreikis. Atlikti tyrimai pa-teikė daug ţinių apie epidemiologinę situaciją šalyje bei sudarė galimybę politikams ir sveikatos prieţiūros sistemos tarnyboms suplanuoti ortodonti-nės pagalbos apmokėjimo būdus, apskaičiuoti specialistų poreikį ir jų pasi-skirstymą šalyje [66]. Todėl ortodontinis gydymas Švedijoje vaikams iki 19 m. [74] bei Suomijoje iki 18 m. yra nemokamas [153]. Išlaidos ortodon-tiniam gydymui didėja daugelyje pasaulio šalių. Tik aukštesnį ekonominį išsivystymo lygį pasiekusiose valstybėse sveikatos draudimo sistema iš dalies finansuoja šių paslaugų teikimą, daţniausiai didesnę ar visą šių išlaidų dalį gyventojai apmoka tiesiogiai iš šeimos biudţeto.
Ortodontinių anomalijų gydymo apimtis kiekvienoje šalyje lemia dauge-lis veiksnių, bet visuomet tam įtakos turi objektyviais kriterijais įvertinamas gydymo reikalingumas (angl. treatment need) bei vaikų ir jų tėvų poţiūris į ortodontinių anomalijų gydymą (toliau – gydymo poreikis, angl. – treatment demand).
Ortodontinio gydymo reikalingumui nustatyti naudojami įvairūs diagnosti-niai kriterijai, kurie daugelyje šalių yra skirtingi ir priklauso nuo OA papliti-mo, sveikatos sistemos darbo, socialinių – ekonominių ir kultūrinių veiksnių [3], bei indeksai (IOTN, ICON, DAI, NOTI) [31, 37, 62], kurių dėka galima įvertinti ne tik morfologinius, bet ir estetinius trūkumus [129]. Ortodontinio gydymo reikalingumas įvairiose šalyse svyruoja nuo 26,2 proc. iki 89 proc. [66, 157].
Siekiant uţtikrinti efektyvų sveikatos sistemos darbą, būtina įvertinti ne tik ortodontinio gydymo reikalingumą, bet ir tokio gydymo poreikį [1]. Ortodontinio gydymo poreikis (8,8–86,0 proc.) pastaruoju metu didėja
viso-7
se šalyse, nes vis daţniau šiuolaikinėje visuomenėje sąkandţio problemos pirmiausiai vertinamos kaip estetinis trūkumas [26, 58, 65, 90]. Ortodonti-nio gydymo poreikis priklauso nuo socialinės ir ekonominės padėties, amţiaus, lyties, gyvenamosios vietos, išsilavinimo [89, 91, 92, 151, 169]. Dėl šių prieţasčių gydymo poreikis atskirose socialinėse grupėse labai varijuoja ir daţnai nesutampa su gydymo reikalingumu, kuris įvertinamas remiantis objektyviais kriterijais. Vally savo darbe paţymėjo, kad specia-listų nustatytas gydymo reikalingumas yra 10–12 proc. aukštesnis, nei pa-cientų poreikiai [169].
Kadangi iki šiol Lietuvoje nebuvo atlikta tyrimų, kurie leistų kompleksiš-kai įvertinti ortodontinių anomalijų paplitimą, gydymo reikalingumą bei po-reikį, tai ir buvo mums paskata atlikti darbą, kurio rezultatai turės praktinę reikšmę, o surinkti duomenys leis objektyviai pagrįsti ortodontinės pagalbos organizavimo mastą bei tinkamų priemonių pasirinkimą.
Darbo tikslas ir uţdaviniai Darbo tikslas
Ištirti ortodontinių anomalijų paplitimą, gydymo reikalingumą bei gydymo poreikį tarp Lietuvos moksleivių.
Darbo uţdaviniai
1. Nustatyti ortodontinių anomalijų paplitimą tarp 10–11 m. ir 14–15 m. amţiaus Lietuvos moksleivių.
2. Įvertinti ir palyginti ortodontinių anomalijų gydymo reikalingumą tarp 10–11 m. ir 14–15 m. Lietuvos moksleivių.
3. Ištirti Lietuvos moksleivių poţiūrį į ortodontinių anomalijų gydy-mo poreikį.
4. Nustatyti moksleivių ortodontinių anomalijų gydymo poreikio są-sajas su demografiniais ir socialiniais veiksniais.
Darbo naujumas ir aktualumas
Pirmą kartą Lietuvoje atliktas išsamus ortodontinių anomalijų paplitimo tyrimas tarp dviejų amţiaus grupių moksleivių; nustatyta ortodontinio gydy-mo reikalingugydy-mo, sudėtingugydy-mo bei poreikio priklausomybė nuo amţiaus, lyties bei gyvenamosios vietos; nustatyti veiksniai, sąlygojantys ortodonti-nio gydymo poreikį.
8
Praktinė darbo reikšmė
Neturint duomenų apie ortodontinių anomalijų paplitimą, gydymo reika-lingumą ir poreikį, praktiškai neįmanoma efektyviai organizuoti sveikatos prieţiūros paslaugų teikimą, nes nėra galimybių įvertinti gydymui reikalingų lėšų apimtis, neaiškus lieka ir specialistų rengimo poreikis.
Poţiūrio į gydymo poreikį įvertinimas atskleidţia esamą situaciją, t.y. ne tik moksleivių teisingą/neteisingą sampratą apie OA, bet ir padeda planuoti sveikatos mokymą tyrinėjamos problemos klausimais. Didesnis moksleivių ir jų tėvų raštingumas apie OA gali turėti teigiamos įtakos savalaikiam krei-pimuisi į ortodontą dėl OA korekcijų, o tuo pačiu ir geresniems gydymo re-zultatams uţtikrinti.
Ortodontinių anomalijų paplitimo, gydymo poreikio ir reikalingumo ana-lizė tarp Lietuvos moksleivių, leistų apskaičiuoti realias ortodontinio gydy-mo apimtis ir reikalingus materialinius išteklius. Taip pat būtų galima pa-rengti medicininiais kriterijais paremtą šios patologijos gydymo finansa-vimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) sistemą, nes šiuo metu taikoma apmokėjimo uţ ortodontinio gydymo paslaugas iš PSDF sistema yra neefektyvi tiek ekonomine, tiek gydymo kokybės prasme.
Šio tyrimo rezultatai ne tik papildo ţinias apie ortodontines anomalijas, gydymo reikalingumą bei poreikį, bet ir yra reikšmingi praktinei medicinai.
9
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Idealaus sąkandţio koncepcija ir ortodontinės anomalijos Idealus sąkandis nėra vienareikšmė sąvoka. Jo apibrėţimo ieškoma jau kelis šimtmečius ir vis dar nėra vieningos nuomonės. Idealus sąkandis – tai daugiau teorinis modelis ar, vertinant sąkandţio patologiją, atskaitos taškas, kurį įvairūs autoriai traktuoja gana skirtingai.
Odontologijos moksle ir klinikinėje praktikoje vietoje idealaus sąkandţio apibrėţimo kur kas plačiau vartojama taisyklingo (normalaus) sąkandţio koncepcija. Taisyklingas sąkandis turi neryškius morfologinius ar funkci-nius nukrypimus nuo idealaus sąkandţio, tačiau šie nukrypimai nėra kliniš-kai reikšmingi.Taisyklingas sąkandis garantuoja normalų ţandikaulių funk-cionavimą, gerą veido dalių proporcingumą, estetiką ir dantų lankų bei sąkandţio stabilumą.
Taisyklingas sąkandis – tai toks sąkandis, kai: 1) viršutinio pirmojo krūmi-nio danties distalikrūmi-nio-skruostikrūmi-nio gumburo distalinis paviršius kontaktuoja su apatinio antrojo krūminio danties mezialinio-skruostinio gumburo mezialiniu paviršiumi; 2) teisingas meziodistalinis dantų vainikų pasvirimas (angl. tip), kiekvieno vainiko išilginės ašies dantenų dalis visada yra distaliau nei kanda-moji dalis; 3) taisyklinga lieţuvinė-lūpinė/lieţuvinė-skruostinė dantų vainikų padėtis (angl. torque); 4) nėra dantų pasisukimų; 5) nėra tarpų tarp dantų; 6) okliuzinė plokštuma varijuoja nuo plokščios iki lengvai įgaubtos Spee kreivės. Šiuos taisyklingo sąkandţio poţymius 1972 m. aprašė Andrews [8].
Taisyklingo sąkandţio sąvoką galima papildyti dar keliomis charakte-ristikomis: skeletinės bazės turi atitikti viena kitą dydţiu ir turėti tinkamą tarpusavio santykį visose trijose plokštumose; viršutinis ir apatinis dantų lankai turi būti simetriški ir atitikti vienas kitą; kiekvienas dantis turi kontaktuoti su dviem antagonistais, išskyrus apatinius centrinius kandţius ir viršutinius trečiuosius krūminius dantis; apatinio ţandikaulio šoninių dantų skruostiniai gumburai turi kontaktuoti su viršutinio ţandikaulio tarpgum-burine vagele; neturi būti dantų dydţio neatitikimo tarp viršutinio ir apatinio ţandikaulių dantų (Boltono indeksas); iltys ir krūminiai dantys turi atitikti Angle I klasės santykį; dantys dantų lankuose tarpusavyje turi kontaktuoti taškiniais kontaktais ekvatorių srityje; vertikalus kandţių perdengimas (angl. overbite (OB)) turi atitikti trečdalį apatinių kandţių vainiko ilgio (2– 3 mm); horizontalus kandţių perdengimas (angl. overjet (OJ)) turi būti 2– 3 mm; funkciniu poţiūriu, esant kandţių išvedimui, neturi būti šoninių dantų kontaktų; šoninės protruzijos metu turi būti ilčių išvedimas, o nedarbi-nėje dalyje neturi būti jokių dantų kontaktų [15, 101, 108, 109, 141].
10
Toks sąkandis, kurį galėtume vadinti idealiu, vis rečiau diagnozuojamas. Daug daţniau randame maţų ir nereikšmingų neatitikimų, kurie nesukelia sveikatos, funkcijos ar estetinių problemų. Todėl didţiausia dilema kyla, kaip nustatyti ribą tarp taisyklingo sąkandţio ir anomalijos. Ortodontinė anomalija (OA) – tai toks netaisyklingas sąkandis, kuris sukelia funkcines, estetines, burnos sveikatos ir psichosocialines problemas. Netaisyklingo są-kandţio atveju dantys gali būti susigrūdę, susiformavusi netaisyklinga atski-rų dantų arba dantų grupių padėtis, netaisyklinga ţandikaulių padėtis vienas kito arba kaukolės atţvilgiu.
1890 m. Angle paskelbė netaisyklingo sąkandţio klasifikaciją. Šios klasi-fikacijos esmė yra pirmųjų viršutinių ir apatinių krūminių dantų tarpusavio santykis strėline kryptimi [7].
Angle I klasės ortodontinėms anomalijoms būdingas taisyklingas krūmi-nių dantų santykis: kai viršutinio pirmojo krūminio danties medialinis-skruostinis gumburas gula į apatinio danties tarpgumburinę vagelę (jis dar vadinamas Angle I klasės krūminių dantų santykis). Tokiu atveju deforma-cijos lokalizuojasi priekinėje dalyje (1.1.1 pav.).
1.1.1 pav. I klasė
Angle II klasės sąkandţiui būdinga tai, kad pirmojo krūminio danties medialinis-skruostinis gumburas yra medialiau apatinio danties tarpgumbu-rinės vagelės. Pagal viršutinių kandţių padėtį, šios klasės anomalijos skirs-tomos į du poklasius: Angle II klasės 1 poklasiui būdinga tai, kad viršu-tiniai kandţiai atsikišę, o esant 2 poklasiui jie palinkę atgal (1.1.2 pav.).
11
1.1.2 pav. A – II klasė 1 poklasis, B – II klasė 2 poklasis
Angle III klasės skiriamasis bruoţas – pirmojo viršutinio krūminio dan-ties medialinis-skruostinis gumburas yra distaliau apatinio pirmojo krūminio danties tarpgumburinės vagelės (1.1.3 pav.).
1.1.3 pav. III klasė
Ši klasifikacija dėl savo paprastumo labai paplito ir tebėra daţnai varto-jama šiandien. Ja remiantis, atlikta daug įvairių epidemiologinių studijų, kurių metu tirtas sąkandţio anomalijų paplitimas įvairiose populiacijose bei amţiaus grupėse.
1.2. Ortodontinių anomalijų paplitimas
Norint nustatyti ortodontinės pagalbos poreikį, planuojant specialistų ren-gimo apimtis, skaičiuojant gydymo kaštus, būtina ţinoti sąkandţio anomali-jų paplitimą.
Šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje nėra bendrai priimtų vieningų kriterijų, kurie leistų apibrėţti taisyklingo/netaisyklingo sąkandţio statusą.
12
Todėl nenuostabu, kad įvairiose studijose vartojamos skirtingos klasifikaci-jos bei indeksai.
Duomenys apie ortodontinių anomalijų paplitimą įvairiose šalyse pateikti 1.2.1 ir 1.2.2 lentelėse.
1.2.1 lentelė. Ortodontinių anomalijų paplitimas (proc.) (įvairių šalių studi-jų apžvalga) Autoriai Tyrimo metai Šalis Tiriamieji Tyrimo metodai Papli-timas (proc.) n Amţius, m.
Tschill ir kt. 1997 Prancūzija 789 4–6 FDI (1973) 57,6 Stahl ir
Grabowski
2004 Vokietija 3041 4,5–8,9 Klinikinis tyrimas 57 Keski-Nisula
ir kt.
2003 Suomija 489 5,1 Angle klasifikacija 67,7– 92,7 Thilander ir
kt.
2001 Kolumbija 4724 5–17 Angle klasifikacija, SweNBH
88,1
Ugur ir kt. 1998 Turkija 572 6–10 TPI 59,6
Guaba ir kt. 1998 Indija 3164 6–15 Angle klasifikacija 29,2 Saleh 1999 Libanas 851 9–15 Angle klasifikacija 59,5 Martins Mda
ir Lima
2009 Brazilija 264 10–12 Angle klasifikacija 74,2
Baubinienė 2010 Lietuva 4235 10–11 14–15 Angle klasifikaci-ja, ICON 77 61,7
Ciuffolo ir kt. 2005 Italija 810 11–14 NHANES III 63–93
Borzabadi-Farahani ir kt.
2009 JK/Iranas 502 11–14 Angle klasifikacija 77,1 Nobile ir kt. 2007 Italija 546 11–15 Klinikinis tyrimas 59,5 Drummond 2003 Pietų Afrika 6918 12 DAI 52,3 Suliano ir kt. 2007 Brazilija 173 12 TPI 82,1 Mtaya ir kt. 2009 Tanzanija 1601 12–14 Angle klasifikacija 63,8 Gabris ir kt. 2006 Vengrija 483 16–18 Angle klasifikacija 70,4 Ingervall ir kt. 1978 Švedija 389 21–54 Klinikinis tyrimas 57
Smiech-Slomkowska
1990 Lenkija 102 nenurodyta Klinikinis tyrimas 69,6 Fu ir kt. 2002 Kinija 25392 nenurodyta Angle klasifikacija 67,8 Uslu ir kt. 2009 Turkija 900 nenurodyta Klinikinis tyrimas 40,3 Pastaba: FDI – Federation Dentaire Internationale (1973); TPI – Treatment Priority Index; SweNBH – Swedish Nacional Board of Health; DAI – Dental Aesthetic Index; NHANES –
Criteria by US National Health and Nutrition Examination Survey; ICON – Index of Complexity, Outcom and Need
13
1.2.2 lentelė. Atskirų netaisyklingo sąkandžio komponentų paplitimas (proc.)
Autoriai Šalis Tiriamieji Tyrimo metodas Angle klasifikacija HP Dantų susigrū-dimas Tarpai tarp dantų Sąkandis n Amţius, m. I
klasė klasė II klasė III Gilus Atvi-ras
Kryţ-minis Tschill ir kt. (1997) Prancūzija 789 4–6 FDI (1973) 25,9 0,5 24 24 1,6 7,2 16,0 Hosseini ir kt. (1999)
Švedija 174 9 Angle klasi-fikacija
77 22 2 40 21 20 32 4 11
Willems ir kt. (2001)
Belgija 1477 6,3–60,3 Angle klasi-fikacija
31 63 6 22 51 23 29
Keski-Nisula ir kt. (2003)
Suomija 489 5,1 Angle klasi-fikacija 46,1 52,4 1,5 33,0 11,6 47,1 38,5 4,6 7,5 Svedström-Oristo ir kt. (2003) Suomija 126 16 Klinikinis tyrimas 6 32 7 5 Tausche ir kt. (2004) Vokietija 1975 6–8 IOTN 31,4 3,2 37,5 12,0 46,2 17,7 8,2 Ciuffolo ir kt. (2005) Italija 810 11–14 NHANESIII 19,1 20,2 41,0 1,7 12,2 Gabris ir kt. (2006)
Vengrija 483 16–18 Angle klasi-fikacija 52,8 39,1 8,1 14,3 17,0 26,1 10,8 11,6 Camilleri ir Mulligan (2007) Malta 530 12 IOTN, klinikinis tyrimas 21,1 27,5 2,3 1,0 5,3
14 1.2.2 lentelės tęsinys Autoriai Šalis Tiriamieji Tyrimo metodas Angle klasifikacija HP Dantų susigrū-dimas Tarpai tarp dantų Sąkandis n Amţius, m. I
klasė klasė II klasė III Gilus Atvi-ras
Kryţ-minis Josefsson ir kt. (2007) Švedija 493 12–13 IOTN, klinikinis tyrimas A–47,0 B–42,2 C–54,6 D–47,9 A–48,8 B–46,9 C–36,2 D–47,9 A–4,2 B–10,9 C–9,2 D–4,2 A–26,2 B–26,6 C–19,5 D–35,4 A–27,9 B–18,8 C-14,4 D–12,5 Kaselo ir kt. (2007)
Estija 40 35 Angle klasi-fikacija 44 55 20,0 40,0 10,0 22,5 Borzabadi-Farahani ir kt. (2009) Jungtinė Karalystė/ Iranas 502 11–14 Angle klasi-fikacija 41,8 27,5 7,8 31,7 16,7 18,9 36,7 1,6 12,4 Perillo ir kt. (2010)
Italija 703 12 Angle klasi-fikacija, IOTN 59,5 36,3 4,2 16,2 45,9 20,2 0,7 14,2 Baubinienė (2010) Lietuva 4235 10–11 14–15 Angle klasi-fikacija, ICON 57,9 62,1 39,9 35,3 2,2 2,6 25,4 25,1 18,7 9,6 14,3 10,7 0,3 1,0 28,0 32,1 Thilander ir kt. (2001)
Kolumbija 4724 5–17 Angle klasi-fikacija, SweNBH 20,8 3,7 17,1 25,9 21,6 9,0– 11,0 7,2 Karaiskos ir kt. (2005) Kanada 216 197 6 9 Angle klasifikacija 49,3 50,5 25,4 44,3 4,5 2,6 11,2 17,5 24,1 23,2 10,0 6,7 3,0 7,8 Martins Mda ir Lima (2009) Brazilija 264 10–12 Angle klasifikacija 47,7 22,3 4,2 50,0 62,5 36,7
15 1.2.2 lentelės tęsinys Autoriai Šalis Tiriamieji Tyrimo metodas Angle klasifikacija HP Dantų susigrū-dimas Tarpai tarp dantų Sąkandis n Amţius, m. I
klasė klasė II klasė III Gilus Atvi-ras
Kryţ-minis Dias ir Gleiser (2009) Brazilija 407 9–12 Klinikinis tyrimas, IOTN 29,7 20,4 10,8 14,5 17,2 Garner ir Butt (1985) Indiana, Kenija 445 505 13–15 Angle klasifikacija 44 51,7 16 7,9 8,7 16,8 Guaba ir kt. (1998) Indija 3164 6–15 Angle klasifikacija 14,4 13,5 1,3 Özgür-Sayin ir Türkkahra-man (2003) Turkija 1356 13 Angle klasifikacija 64 24 12
Saleh (1999) Libanas 851 9–15 Angle klasifikacija 35,5 19,1 5,0 Drummond (2003) Pietų Afrika 6918 12 DAI 55,5 44,5 31,7 40,0 27,6 7,7 Rwakatema ir kt. (2006) Tanzanija 289 12-15 Klinikinis tyrimas, DAI, Björk metodas 6,9 11,0 41,2 28,4 10,7 6,2 Mtaya ir kt. (2009) Tanzanija 1601 12-14 Angle klasifikacija 93,6 4,4 2,0 11,4 14,1 21,9 18,8 16,1 14,3 Pastaba: HP – horizontalus perdengimas; FDI – Federation Dentaire Internationale (1973); NHANES – Criteria by US National Health and
Nutrition Examination Survey; IOTN – Index of Treatment need; ICON – Index of Complexity, Outcom and Need; DAI – Dental Aesthetic Index; SweNBH – Swedish Nacional Board of Health; A – švedai, B – Rytų Europa, C – Azija, D – kitos šalys
16
Ortodontinių anomalijų paplitimas įvairiose pasaulio šalyse gana skirtin-gas. Vienų tyrimų rezultatai rodo, kad anomalijų paplitimas siekia tik 29,2 proc. [59], kitų – net 93 proc. [22, 83]. Europos šalyse OA paplitimas svy-ruoja nuo 57 proc. iki 77,1 proc. [16, 22, 46, 68, 83, 113, 142, 159, 147, 148, 149]. Italų bei suomių atliktuose tyrimuose [22, 83] teigiama, kad ma-ţiausiai bent vieną netaisyklingo sąkandţio poţymį turi apie 93 proc. tiria-mųjų, kai tuo tarpu Tanzanijoje [110] ir Turkijoje [162] tokių yra tik 33,0– 40,3 proc. Didesnis anomalijų paplitimas rastas Amerikos šalyse – svyruoja nuo 74,2 proc. iki 88,1 proc. [98, 152, 155], kai tuo tarpu Azijos ir Afrikos šalyse anomalijų paplitimas svyruoja nuo 29,2 proc. iki 67,8 proc. [34, 45, 59, 110, 135, 161, 162]. Šiuos skirtumus galima paaiškinti skirtinga tyrimų metodika, tiriamųjų amţiumi bei skaičiumi, socialine-ekonomine padėtimi bei nevienodu taisyklingo sąkandţio apibrėţimu [17, 59, 83, 161, 162].
Įvairių šalių mokslininkai ir šiandien taiko įvairias klasifikacijas, meto-dus bei indeksus, norėdami detaliau įvertinti atskirų netaisyklingo sąkandţio komponentų paplitimą. Daugelis autorių paţymi, kad kai kurių sąkandţio anomalijų su amţiumi sumaţėja [76, 83, 156]. Šį teiginį patvirtina Thilander ir bendraautorių atlikta studija, kurioje teigiama, kad daugiau sąkandţio anomalijų atsiranda vėlyvajame mišriame sąkandyje – 24,9 proc., o pasto-viame sąkandyje jų sumaţėja iki 18,5 proc. [155]. Tam tikra prasme priešta-ringus rezultatus pateikia Stahl ir Grabowski, kurie taip pat tyrė dvi amţiaus grupes. Jie teigia, kad mišriame sąkandyje anomalijų randama daţniau nei pieninio sąkandţio periode [147]. Tačiau nereikia pamiršti, kad mišraus są-kandţio periodas yra sunkiai vertinamas tiek sąsą-kandţio anomalijų, tiek gydymo reikalingumo prasme. Todėl, lyginant įvairių tyrimų rezultatus, ga-lima teigti, kad mišriame sąkandyje anomalijų randama daţniau nei pieninio ar pastovaus sąkandţio periode.
Populiariausia ir plačiausiai vartojama Angle klasifikacija, pagal kurią vertinamas pirmųjų pastoviųjų viršutinių ir apatinių krūminių dantų tarpu-savio santykis strėline kryptimi. Įvairiose studijose pagal Angle klasifikaciją I klasės anomalijos vidutiniškai paplitusios 31–64 proc. [16, 34, 46, 74, 76, 78, 81, 83, 98, 122, 138, 135, 166]. Maţiausias šios anomalijos paplitimas nustatytas Indijoje (14,4 proc.) [59], didţiausias – Tanzanijoje (93,6 proc.) [110].
II klasės anomalijų maţiausiai randama Azijos šalyse, kur paplitimas svyruoja nuo 4,4 proc. iki 24 proc. [59, 50, 138, 135, 133, 110]. Drummond (Pietų Afrika) tyrime II klasės anomalijų paplitimas siekia 44,5 proc., tačiau autorius neišskiria II ir III klasės anomalijų, todėl galimas didesnis papli-timo daţnis. Europoje II klasės anomalijos randamos daţniau nei kitose ša-lyse (22–63 proc.) [16, 46, 66, 74, 78, 83, 122, 154, 166]. Keletas autorių savo darbuose teigia, kad tiriamųjų amţius neturi įtakos I ar II klasės
ano-17
malijų daţniui [166, 159], tačiau Thilander ir bendraautoriai savo tyrime pateikia kitokią išvadą – II klasės anomalijų daugėja su amţiumi [155].
Dideli skirtumai randami analizuojant III klasės anomalijų paplitimo rezultatus. Maţiausias šios anomalijos paplitimas (0,5–1,5 proc.) nustatytas prancūzų ir suomių mokslininkų darbuose [159, 66, 83]. Jį galima paaiškinti tuo, kad pieniniame sąkandyje šios anomalijos diagnozuojamos pakankamai retai (tiriamųjų amţiaus vidurkis 5 m.), o su amţiumi (tiriamųjų amţius 11– 18 m.) šių anomalijų daugėja (6–10,9 proc.) [16, 46, 74, 155, 166]. Tačiau Karaiskos ir bendraautoriai gavo kitokius rezultatus: Angle III klasės anomalijų su amţiumi sumaţėjo nuo 4,5 proc. iki 2,6 proc. [76]. Didţiausias šio tipo anomalijų paplitimas randamas Azijos šalyse (16,8 proc.) [50].
Kitoms sąkandţio anomalijoms įvertinti naudojamas Björk metodas bei Švedijos gerovės ir sveikatos nacionalinės tarybos sukurta 5-ių balų skalė – SweNBH (angl. Swedish Nacional Board of Health) [14, 66]. Remiantis šiais metodais, įvertinami viršutinio ţandikaulio horizontalus perdengimas, apatinio ţandikaulio horizontalus perdengimas, kryţminis sąkandis kandţių srityje bei šoniniuose segmentuose, gilus sąkandis, atviras priekinis ir šo-ninis sąkandţiai, diastema, vidurio linijos nusisukimas, dantų susigrūdimai, pasisukimai bei tarpai, lūpų pakankamumas, pašalinti dantys.
Įvairių tyrimų duomenimis, vertinant sąkandį horizontalia kryptimi, nu-statyta, kad padidėjęs horizontalus kandţių perdengimas (angl. overjet) ran-damas nuo 6 proc. iki 50 proc. [98, 153]. Hosseini su bendraautoriais ir Keski-Nisula su bendraautoriais teigia, kad vertinant horizontalų kandţių perdengimą, lytis įtakos neturi [66, 83]. Grabowski ir Stahl (2007) nustatė, kad padidėjusio horizontalaus kandţių perdengimo paplitimo daţnis priklau-so nuo amţiaus ir svyruoja nuo 49,3 proc. pieniniame sąkandţio periode iki 59,0 proc. ankstyvajame mišriame sąkandyje [54, 55].
Padidėjęs vertikalus kandţių perdengimas arba gilus sąkandis (angl. overbite) diagnozuojamas nuo 1,6 proc. iki 46,2 proc. [154, 159]. Tschill ir bendraautoriai nustatė, kad berniukai daţniau nei mergaitės turėjo gilų są-kandį, o amţius įtakos neturėjo [159], tuo tarpu Hosseini su bendraautoriais nustatė, kad lytis neturėjo įtakos gilaus sąkandţio atsiradimui [66]. Atviras sąkandis svyruoja nuo 0,7 proc. ik 17,7 proc. [122, 154]. Hosseini su bend-raautoriais teigia, kad atvirą sąkandį daţniau turi mergaitės nei berniukai (atitinkamamai, 3,4 proc. ir 0,6 proc.) [66], o Thilander su bendraautoriais savo darbe nustatė, kad atviras sąkandis daţniau pasitaiko pieniniame sąkandyje (9,0 proc.), ankstyvajame mišriame sąkandyje jo paplitimas siekia 11 proc. ir maţėja vėlyvajame mišriame sąkandyje iki 8,7 proc. [156]. Tą patvirtina Karaiskos ir bendraautorių darbas: teigiama, kad atviro sąkandţio paplitimas su amţiumi sumaţėjo nuo 10 proc. iki 6,7 proc. Kitokius rezulta-tus gavo Grabowski ir Stahl, kurie teigia, kad gilaus, atviro, kryţminio
są-18
kandţio ankstyvajame mišraus sąkandţio periode nustatyta daugiau nei pieniniame sąkandyje [54].
Kryţminis sąkandis nustatomas 3,0–27,9 proc. tiriamųjų [74, 76]. Tchill ir bendraautorių tyrimo duomenimis, mergaitės daţniau nei berniukai turėjo kryţminį sąkandį [159].
Nemaţi skirtumai diagnozuojami vertinant dantų vainikų pločio ir dantų lanko ilgio santykį, t. y. dantų susigrūdimą, kuris literatūros duomenimis svyruoja nuo 11,6 proc. iki 62,5 proc. [83, 98], bei tarpus tarp dantų – 17,0– 47,1 proc. [46, 83]. Keletas tyrėjų nustatė, kad dantų susigrūdimas daţniau diagnozuojamas mergaitėms nei berniukams [66, 83, 156], kai tuo tarpu berniukai daţniau nei mergaitės turi tarpus tarp dantų [66, 156]. Tchill su bendraautoriais nerado lyties ir amţiaus įtakos dantų susigrūdimui [159]. Tokius skirtumus galima paaiškinti tuo, kad vieni tyrėjai dantų susigrūdimą tiek viršutiniame, tiek ir apatiniame ţandikauliuose vertino atskirai [83, 154], kiti pateikė apibendrintus duomenis, nedetalizuodami dantų susigrūdimo vietos [46, 156, 170].
Nemaţai autorių paţymi, kad OA atsiradimui įtakos turi paveldimumas [27, 108, 165, 171], didelis dantų ėduonies paplitimas, bloga burnos higiena [110, 106, 107] bei ţalingi įpročiai [25, 88, 119]. Todėl apibendrinant orto-dontinių anomalijų paplitimo literatūros duomenis, jų įvairovę ir didelius skirtumus galima paaiškinti tuo, kad kiekvienas tyrėjas vartoja skirtingas vertinimo metodikas bei kriterijus, epidemiologiniai tyrimai atlikti skirtin-gose populiacijose, kultūrose, amţiaus grupėse, skirtinskirtin-gose imtyse.
1.3. Ortodontinio gydymo reikalingumas
Ortodontinio gydymo reikalingumas apibrėţiamas kaip objektyvi būtinybė koreguoti netaisyklingą sąkandį ir atstatyti sutrikusias kalbos, ryjimo ir kramtymo funkcijas, pagerinti veido estetiką bei paciento psichologinę bū-seną.
Netaisyklingas sąkandis ţmogaus sveikatai gali turėti įtakos keliais as-pektais:
1. Didina dantų ėduonies bei periodonto ligų atsiradimo riziką. 2. Didesnė viršutinių priekinių dantų traumų riziką.
3. Skatina netaisyklingą apatinio ţandikaulio vystymąsi ir augimą. 4. Gali sukelti kalbos, kramtymo bei ryjimo funkcijų sutrikimus. 5. Gali turėti neigiamos įtakos veido estetikai.
6. Gali sąlygoti psichologines problemas, ypač tarp paauglių.
Objektyviam ortodontinio gydymo reikalingumui įvertinti sukurta daug įvairių indeksų. Daţniausiai naudojami indeksai: gydymo reikalingumo
in-19
deksas (IOTN); gydymo reikalingumo, sudėtingumo ir rezultatų indeksas (ICON); estetinis dantų indeksas (DAI); rečiau naudojamas gydymo pir-mumo indeksas (TPI) bei Švedijos gerovės ir sveikatos nacionalinės tarybos sukurta 5-ių balų skalė (SweNBH).
ICON indeksas – tai naujausias ir vienintelis indeksas, kuris įvertina gydymo reikalingumą, sudėtingumą bei gydymo rezultatus. Tyrimai patvir-tina, kad naudojant šį indeksą, vertinimas būna daug efektyvesnis (lyginant su IOTN), nes reikalingas tik vienas matavimų protokolas [43, 31], jis atspindi tarptautinę specialistų nuomonę, jį paprasta naudoti net ir mišriame sąkandţio periode, sistematiškas, informatyvus, gali būti naudojamas verti-nant gydymo efektyvumą bei kainą. Tačiau šio indekso estetinio komponen-to vertinimas tarp specialistų nėra populiarus [31, 128, 137].
Kitas daţniausiai naudojamas indeksas – IOTN (gydymo reikalingumo indeksas), susidedantis iš dviejų komponentų: estetinio komponento (EK) ir dentalinio komponento (DK). Estetinis komponentas sukurtas Cardiffe [40], dentalinis – Mančesteryje [18]. EK vertinamas pagal 10 intraoralinių foto-nuotraukų: gydymas nereikalingas (1–4 fotonuotraukos); gydymas reko-menduotinas, bet nebūtinas (5–7 fotonuotraukos); gydymas reikalingas (8– 10 fotonuotraukos). DK vertinamas pagal penkis laipsnius: 1 laipsnis (1) – gydymas nereikalingas; 2 laipsnis (2) – gydymas maţai reikalingas; 3 laips-nis (3) – vidutilaips-nis gydymo reikalingumas; 4 laipslaips-nis (4) – gydymas reikalin-gas; 5 – gydymas būtinas. Šis indeksas paprastas, sistematiškas, greitas bei informatyvus. Tačiau EK vertinimas nėra populiarus tarp specialistų ir jis vertinamas visada atskirai. DK vertinimas galėtų būti paprastenis, nes iš esmės DK, kaip ir EK, turi tik tris laipsnius. IOTN indeksas remiasi tik Jungtinės Karalystės specialistų nuomone ir negali reprezentuoti tarptautinės nuomo-nės [129]. Vienas komponentas gali indikuoti gydymą, kitas – neindikuoti. Naudojant šį indeksą, negalima įvertinti gydymo sudėtingumo bei rezultatų, o norint naudoti mišriame sąkandţio periode, DK reikia modifikuoti [9, 40, 73, 130, 131, 168].
Estetinis dantų indeksas (DAI) buvo priimtas Pasaulio sveikatos organi-zacijos kaip skirtingų šalių indeksas, kuris apibūdina viešai apibrėţtus dantų estetikos standartus. Šis indeksas susideda iš dviejų komponentų: anatomi-nio ir estetianatomi-nio. Estetianatomi-nio komponento vertinimas yra susijęs su anatominiais matavimais ir apibrėţiamas pateikiant vieną reikšmę. Naudojant šį indeksą, įvertinami 10 sąkandţio poţymių: prarasti priekiniai dantys; priekinių dantų susigrūdimas; tarpai tarp priekinių dantų; diastema; viršutinio ir apatinio ţandikaulių priekinių dantų pasisukimai; viršutinio ir apatinio ţandikaulių horizontalus perdengimas; atviras sąkandis; pirmųjų krūminių dantų tarpu-savio santykis. Jei estetinio dantų indekso reikšmė yra ≤ 25 – gydymas nereikalingas, jei reikšmė 26–30 – gydymas rekomenduotinas, jei reikšmė –
20
31–35 – gydymas reikalingas, jei reikšmė ≥ 36 – gydymas būtinas. Šis in-deksas, kaip ir IOTN, TPI, SweNBH, nevertina gydymo sudėtingumo bei rezultatų [9, 73, 140].
Gydymo pirmumo indeksas (TPI), sukurtas Grainger (1960), įvertina pir-mųjų pastoviųjų krūminių dantų tarpusavio santykį, viršutinio ir apatinio ţandikaulių horizontalų perdengimą, vertikalų perdengimą, atvirą sąkandį, dantų pasisukimus, kryţminį sąkandį. Šis indeksas naudojamas epidemiolo-giuose tyrimuose, tačiau jis neįvertina estetinio komponento, gydymo kaštų [71, 51, 161].
Naudojant Švedijos gerovės ir sveikatos nacionalinės tarybos sukurtą 5-ių balų skalę – SweNBH (1966), galima nustatyti objektyvų gydymo reikalin-gumą: 0 laipsnis – gydymas nereikalingas; 1 laipsnis (1) – gydymas maţai reikalingas; 2 laipsnis (2) – gydymas rekomenduotinas; 3 laipsnis (3) – gydymas reikalingas; 4 laipsnis (4) – gydymas būtinas [66]. Remiantis šiuo indeksu, įvertinamas pirmųjų pastoviųjų krūminių dantų tarpusavio santykis pagal Angle klasifikaciją, viršutinio ţandikaulio horizontalus perdengimas, apatinio ţandikaulio horizontalus perdengimas, kryţminis sąkandis kandţių srityje bei šoniniuose segmentuose, gilus sąkandis, atviras priekinis ir šoni-nis sąkandţiai, diastema, vidurio linijos nusisukimas, dantų susigrūdimai, pasisukimai bei tarpai, lūpų pakankamumas, pašalinti dantys. Šis indeksas nevertina estetinio komponento, gydymo sudėtingumo bei rezultatų.
Visi minėti indeksai naudojami epidemiologiniuose tyrimuose, o jų rezultatai gana skirtingi (1.3.1 lentelė).
21 1.3.1 lentelė. Ortodontinio gydymo reikalingumo tyrimų apžvalga
Autoriai Šalis Tiriamieji Indeksai Gydymo reikalingumas (proc.) n Amţius, m.
Holmes (1992) Jungtinė Karalystė 955 12 IOTN 33
Tickle ir kt. (1999) Anglija 6067 14 IOTN 26,2
Chew ir Aw (2002) Singapūras 257 12 IOTN, apklausa DK (2-3) – 27; (4-5) – 73 Soh ir kt. (2003) Singapūras
339 17–22 IOTN, apklausa DK (2) – 20,7; (3) – 29,2; (4–5) – 50,1 EK (5–7) – 28,1; (8–10) – 29,2 Chesnutt ir kt. (2003) Jungtinė Karalystė
5480 12, 15 IOTN 38
24 Vakiparta ir kt. (2004) Suomija 87 8–12 IOTN, TPI 33 Tausche ir kt. (2004) Vokietija
1975 6–8 IOTN DK (3) – 25,5; (4–5) – 26,2 EK (5–7) – 44,5; (8–10) – 21,5 Abu Alhaija ir kt (2004) Jordanija
1002 12–14 IOTN, apklausa DK (3) – 40; (4–5) – 34 EK (5–7) – 40; (8–10) – 34 Abu Alhaija ir kt. (2005) Jordanija
1404 13 17 IOTN, apklausa EK (5–7) – 33; (8–10) – 9 (5–7) – 30; (8-10) – 13 Birkeland ir kt. (2005) Norvegija 359 11 IOTN, apklausa DK (4–5) – 53,2 EK 29,4 Souames ir kt. (2006) Prancūzija 511 9–12 IOTN DK (3) – 28,6; (4–5) – 21,3 EK (5–7) – 18; (8–10)– 7 Josefsson ir kt. (2007) Švedija 493 12–13 IOTN DK (3) – 27,5; (4–5) – 37 Camilleri ir Malligan (2007) Malta
530 12 IOTN DK (3) – 29; (4–5) – 42 EK (5–10) – 25
22 1.3.1 lentelės tęsinys
Autoriai Šalis Tiriamieji Indeksai Gydymo reikalingumas (proc.) n Amţius, m.
Nobile ir kt. (2007) Italija 546 11–15 IOTN DK (4–5) – 59,5
EK (5–7) – 13,6; (8–10) – 8,6 Martin ir kt. (2008) Vakarų Virdţinija 58
78 12–17 32–54 IOTN 59,6 78,9 Manzanera ir kt. (2009) Ispanija 655 12 15–16 IOTN DK (4–5) – 21,8 (4–5) – 17,1 12 15–16 EK (8–10) – 4,4 (8–10) – 2,4
Safavi ir kt. (2009) Teheranas 5200 14–16 IOTN DK (2) – 37; (3) – 23; (4–5) – 20 Borzabadi-Farahani ir kt.
(2009)
Jungtinė
Karalys-tė/Iranas 502 11–14 IOTN DK (1–2) – 43,8; (3) – 20,2; (4–5) – 36,1 EK (1–4) – 46; (4–5) – 36,1; (8–10) –17,9 Chu ir kt. (2009) Kinija 240 18–27 IOTN DK (3) – 47; (4–5) – 33
Dias, Gleiser (2009) Brazilija 407 9–12 IOTN DK (3) – 23,5; (4–5) – 34,2 EK (4–5) – 26,5; (8–10) – 11,3
Perillo ir kt. (2010) Italija 703 12 IOTN DK (1–2) – 35,8; (3) – 36,7; (4–5) – 27,3 Liepa ir kt. (2003) Latvija 504 12–13 ICON, apklausa 35,3
Shaw ir kt. (2007) Jungtinė Karalystė 1018 11–12 ICON 43,7
Ngom ir kt. (2007) Senegalas 665 12–13 ICON 44,1
IOTN DK (4–5) – 42,6 EK (8–10) – 8,7
23 1.3.1 lentelės tęsinys
Autoriai Šalis Tiriamieji Indeksai Gydymo reikalingumas (proc.) n Amţius, m.
Baubinienė (2010) Lietuva 4235 10-11 14-15
ICON, apklausa 49,6 34,1
Onyeaso (2006) Šiaurės Amerika 100 10-52 DAI 85
Marques ir kt. (2007) Brazilija 600 13, 15 DAI 77 Rekomenduotinas – 23,7 Reikalingas – 47,5 Būtinas – 5,8
Shivakumar ir kt. (2009) Indija 1000 12-15 DAI 19,9 Rekomenduotinas – 15,7 Reikalingas – 3,7 Būtinas – 0,5
Hosseini ir kt. (1999) Švedija 174 9 SweNBH, apklausa 89 Maţai reikalingas (1) – 29 Rekomenduotinas (2) – 28 Būtinas (3–4) – 32 Thilander ir kt. (2001) Kolumbija 4724 5-17 SweNBH 88 Maţai reikalingas (1) – 35
Rekomenduotinas (2) – 30 Reikalingas (3) – 20 Būtinas (4) – 3
Ugur ir kt. (1998) Turkija 572 6-10 TPI 59,6 Maţai reikalingas – 21,85 Rekomenduotinas – 25,17 Reikalingas – 7,52 Būtinas – 5,08 Grippaudo ir kt. (2008) Italija 420 9,3 R.O.M.A. 86 R.O.M.A. (3) – 50
R.O.M.A. (4) – 36 Pastaba: DK – dentalinis komponentas; EK – estetinis komponentas; R.O.M.A. – Risk Of Malocclusion Assessment
24
Įvairių šalių mokslininkai plačiausiai naudoja IOTN indeksą. Tačiau ver-tinti atliktų tyrimų rezultatus yra sudėtinga, nes, naudodami šį indeksą, vieni tyrėjai taikė tik EK, kiti tik DK, treti – abu komponentus kartu, o ketvirti pateikė apibendrintus rezultatus. Vieni mokslininkai pateikia reikalingo ir būtino gydymo rezultatus (DK (4–5)) [13, 94, 113], kiti – ne tik reikalingo, būtino gydymo (DK (4–5)), bet ir vidutiniškai reikalingo gydymo rezultatus (DK (3)) [1, 20, 29, 74, 144]. Analizuojant EK rezultatus, situacija labai panaši į DK pateiktus rezultatus.
Kai kuriose Europos (Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Švedi-joje), Azijos (Irane, Kinijoje, Jordanijoje) šalyse, Brazilijoje gydymo reika-lingumas pagal DK (4–5) svyruoja nuo 17 proc. iki 40 proc. [154, 144, 94, 122, 74, 16, 29, 1, 33]. Didesnis gydymo reikalingumas (42–73 proc.) nusta-tytas Maltoje, Norvegijoje, Singapūre [20, 12, 143, 26]. Vertinant estetinį komponentą, gauti labai skirtingi rezultatai. Singapūre, Norvegijoje gydymo reikalingumas pagal EK (8–10) yra didesnis nei 29 proc., Italijoje – 8,6 proc., kai tuo tarpu gydymo reikalingumas pagal DK (4–5) šiuose tyrimuose didesnis nei 50 proc. [143, 12, 113]. Tose šalyse, kur tyrėjai pateikia apibend-rintus rezultatus, gydymo reikalingumas yra 24–38 proc. [64, 157, 24, 168]. Daug didesnis gydymo reikalingumas nustatytas Vakarų Virdţinijoje (78,9 proc.) – tai gali būti susiję su imties dydţiu bei tiriamųjų amţiumi [97].
Jenny ir Naham (1996) savo straipsnyje teigia, kad atskirai vertinamas EK pablogina bendrus rezultatus (nereikia pamiršti, kad EK kritiškai vertina ir specialistai), dėl šios prieţasties, tose šalyse, kuriose ortodontinis gydy-mas finansuojagydy-mas iš valstybės lėšų, daugiau tiriamųjų patenka į valstybės finansuojamą grupę [73].
Ngom su bendraautoriais savo straipsnyje nurodo, kad ICON indeksas duoda labiau subalansuotus rezultatus, vertinant gydymo reikalingumą ir ly-ginant su IOTN indekso estetiniu ir dentaliniu komponentais. IOTN indekso EK ir ICON indeksas parodo panašų jautrio lygį. Atsiţvelgiant į šiuos veiks-nius, ICON indeksas yra tinkamesnis, atrenkant individus, kuriems reikalin-gas ortodontinis gydymas [111]. Gydymo reikalingumas, naudojant ICON indeksą, svyruoja nuo 35,3 proc. iki 44,1 proc. [90, 112, 139]. Didesnis gy-dymo reikalingumas (82,1 proc.) nustatytas Nigerijoje [116]. Tačiau šio ty-rimo imtį sudarė tik 56 ortodontiškai negydyti atvejai, neatsiţvelgiant į tiria-mųjų amţių bei lytį.
Vertinant kitus indeksus, galima teigti, kad rezultatai labai priklauso nuo šalies išsivystymo lygio. Naudojant tą patį DAI indeksą, tiek Šiaurės Ameri-koje, tiek Brazilijoje, tiek Nigerijoje gydymo reikalingumas didesnis nei 77 proc., kai tuo tarpu Indijoje jis siekia tik 19,9 proc. [117, 99]. Naudojant SweNBH indeksą, tyrimų rezultatai yra panašūs, nepriklausomai nuo tiria-mųjų skaičiaus bei šalies, kurioje tyrimas buvo atliktas [66, 156].
25
Ortodontinio gydymo reikalingumas turi būti suprantamas kaip reliatyvi sąvoka ir negali būti lengvai palyginamas tarp skirtingų kultūrų. Tai, kas estetiškai nepriimtina vienoje kultūroje, kitoje gali būti traktuojama kaip groţio etalonas.
1.4. Ortodontinio gydymo poreikis
Daugėjant ortodontinių anomalijų bei visuomenės susidomėjimui dantų sveikata, didėja ir ortodontinio gydymo poreikis. Šis poreikis tai subjekty-vus ţmogaus poţiūris į savo sąkandţio būklę ir ortodontinio gydymo reika-lingumą. Tačiau ne visi pacientai, kurie turi kreivus dantis, blogą sąkandį nori gydytis ortodontiškai [53, 97, 143].
Ortodontinio gydymo poreikio tyrimų apţvalga pateikta 1.4.1 lentelėje. 1.4.1 lentelė. Ortodontinio gydymo poreikio tyrimų apžvalga
Autoriai Šalis Tiriamieji Poreikis (proc.) n Amţius, m.
Holmes (1992) Jungtinė Karalystė 955 12 86 Wheeler ir kt. (1994) Florida 3696 9–10 8,1 Ugur ir kt. (1998) Turkija 572 6–10 37,8 Hosseini ir kt. (1999) Švedija 174 9 22 Chew ir Aw (2002) Singapūras 257 12 74 Soh ir kt. (2003) Singapūras 339 17–22 8,8 Liepa ir kt. (2003) Latvija 504 12–13 49 Grzywacz (2003) Lenkija 84 12 58,3
Al-Sarheed ir kt. (2003) Saudo Arabija 781 11–16 C grupė – 55,3 RP grupė – 61 KP grupė – 56,7 Abu Alhaija ir kt (2004) Jordanija 1002 12–14 49 Abu Alhaija ir kt. (2005) Jordanija 1404 13, 17 45 Ngom ir kt. (2007) Senegalas 665 12–13 23,8 Camilleri, Malligan (2007) Malta 530 12 13 Martin ir kt. (2008) Vakarų Virdţinija 58
78 12–17 32–54 34,6 36,8 Chu ir kt. (2009) Kinija 240 18–27 28 Baubinienė (2010) Lietuva 2024 10–11 14–15 35,6 34,8
C grupė – sveiki vaikai; RP grupė – su regėjimo problemomis; KP grupė – su klausos proble-momis
26
Padidintas dėmesys dantų bei veido estetikai yra svarbiausias veiksnys, vertinant ortodontinio gydymo poreikį. Priekinių dantų susigrūdimas ar tar-pai tarp dantų gali būti negatyvaus vertinimo apie groţį, seksualumą, išsila-vinimą prieţastis.
Japonijoje Yamashita ir bendraautoriai (2008) atliktoje studijoje išsiaiš-kino prieţastis, dėl ko pacientai daţniausiai nori gydytis ortodontiškai: 43,9 proc. tiriamųjų pagrindine prieţastimi nurodė dantų susigrūdimą; 52,9 proc. – tarpus tarp dantų; 24,6 proc. – atsikišusius dantis; 57,9 proc. pasisu-kusius dantis; 45,2 proc. aukštai išdygusias iltis [70]. Chu ir bendraautorių (2009) atliktas tyrimas parodė kitas prieţastis, dėl ko norima gydytis orto-dontiškai: 78 proc. respondentų nurodė, kad ortodontiškai gydytųsi, norėda-mi pagerinti dantų išvaizdą; 36 proc. – kad pagerintų įvaizdį; savinorėda-mi labiau pasitikėtų 34 proc.; raginami tėvų, ortodontiškai gydytųsi 24 proc. [29]. Suomijoje Pietilä ir Pietilä nustatė, kad 66 proc. atvejų ortodontinį gydymą inicijuoja gydytojas, 20 proc. tėvai, 11 proc. gydytojas ir tėvai kartu. Tėvai labiausiai susirūpinę dėl priekinio kryţminio sąkandţio (100 proc.), dėl dantų susigrūdimo (56 proc.), dėl gilaus sąkandţio – 50 proc. [123, 124]. Klages ir bendraautoriai nurodo tokias prieţastis: dėl susigrūdusių dantų sunku juos gerai išsivalyti, negatyvus poţiūris į savo dantų išvaizdą [85]. Jungtinėje Karalystėje Hunt nustatė, kad 86,5 proc. ištirtų studentų yra labai svarbu/svarbu turėti tiesius dantis ir 30,7 proc. buvo nepatenkinti/labai nepatenkinti savo dantų išvaizda [67].
Ortodontinio gydymo poreikį galima nagrinėti keliais poţiūriais. Aki-vaizdu, kad vyrų ir moterų ortodontinio gydymo poreikis daţnai skiriasi. Visi tyrėjai, kurie savo studijose ortodontinio gydymo poreikį vertina pagal lytį, teigia, kad moterys/mergaitės labiau rūpinasi savo dantų išvaizda ir daţniau gydosi ortodontiškai nei vyrai/berniukai [2, 3, 5, 10, 11, 38, 39, 58, 66, 90, 95, 96, 164]. Švedijoje Hosseini atlikęs apklausą apie gydymo porei-kį, nustatė, kad 15 proc. mergaičių ir 7,5 proc. berniukų nori gydytis orto-dontiškai; 15,5 proc. mergaičių ir 8,7 proc. berniukų yra nepatenkinti savo dantų išvaizda [66]. Lenkijoje gydymo poreikis tarp mergaičių buvo 71,4 proc., tarp berniukų – 45,3 proc. [58]. Nigerijoje – 57,4 proc. mergaičių ir 47 proc. berniukų nori tiesių dantų, nors 31,8 proc. berniukų ir 20,4 proc. mergaičių yra nepatenkinti savo dantų išvaizda [4]. Italijoje 95 proc. moki-nių galvoja, kad tiesūs dantys yra labai svarbūs bendrai išvaizdai, o 87 proc. mano, kad susigrūdę dantys atrodo negraţiai [32]. Soh ir Sandham savo straipsnyje nurodo, kad tik 8,8 proc. armijos naujokų galvoja, jog jiems reikalingas ortodontinis gydymas, nors 36,6 proc. buvo nepatenkinti savo dantų išvaizda [143].
Kiti svarbūs veiksniai, turintys įtakos gydymo poreikiui yra gyvenamoji vieta, rasė bei socialinė-ekonominė padėtis. Wheeler su bendraautoriais
tei-27
gia, kad gydymo poreikis didesnis tarp miesto vaikų (8,9 proc.) nei tarp kaimo (6,3 proc.), tarp baltųjų vaikų nei tarp tamsiaodţių (atitinkamai, 11,8 proc. ir 1,2 proc.), aukštesnėje socialinėje-ekonominėje grupėje (11,7 proc.) nei ţemesnėje (1,8 proc.) [164]. Kitokius rezultatus gavo Al-Sarheed, kuris savo tyrime pagal socialinį šeimos statusą visų tiriamųjų šeimas suskirstė į tris klases: aukščiausia, vidurinioji ir ţemiausia klasė. Rezultatai parodė, kad sveikų vaikų (C) grupėje didţiausią poreikį gydytis išreiškė aukščiausios ir ţemiausios klasės šeimos, o regos (RP) ir klausos problemų turinčiose (KP) grupėse tiek specialistų, tiek vaikų vertinimu didţiausią poreikį gydytis išreiškė viduriniosios klasės šeimos [5]. O‘Brien su bendraautoriais savo darbe teigia, kad socialinis statusas neturi įtakos ortodontinio gydymo po-reikiui [115].
Tėvų motyvacija, ypač mamų, yra svarbiausias veiksnys, nulemiantis ortodontinį gydymą. Tėvai, kurie patys gydėsi ortodontiškai, labiau linkę gydyti ir savo vaikus [13]. Chew ir Kian-Li Aw tyrimo rezultatai parodė, kad tėvai išreiškė didesnį susirūpinimą savo vaikų dantų patrauklumu ir didesnį norą, kad jų vaikai būtų gydomi ortodontiškai (83 proc.) nei patys vaikai (74 proc.) [26]. Martin ir bendraautorių duomenimis gydymo poreikis tiek tarp tėvų, tiek tarp vaikų buvo panašus (atitinkamai, 36,8 proc. ir 34,6 proc.) [97]. Anderson su bendraautoriais savo tyrime nustatė mokinių bei jų tėvų motyvaciją prieš ortodontinį gydymą ir po jo. Rezultatai parodė, kad 81 proc. vaikų ir 62,8 proc. tėvų buvo labai motyvuoti pradėti ortodontinį gydymą. Tik 2,8 proc. moksleivių buvo nepatenkinti ortodontinio gydymo rezultatais, o 74,6 proc. moksleivių ir 90 proc. tėvų buvo labai patenkinti gydymo rezultatais [6]. Gydymo poreikiui nemaţą įtaką daro spauda, televizija, draugai [26, 29, 56, 100, 125].
Literatūros duomenimis, didţiausias (74–86 proc.) ortodontinio gydymo poreikis nustatytas Jungtinėje Karalystėje ir Singapūre [65, 26]. Švedijoje, Senegale, Kinijoje ortodontinio gydymo poreikis svyruoja nuo 22 proc. iki 28 proc. [66, 111, 29]. Ngom su bendraautoriais atlikę tyrimus Kinijoje nustatė, kad apie ortodontinį gydymą ţino tik 10,8 proc. vaikų. Tuo tarpu 78,5 proc. vaikų nebuvo nieko girdėję apie ortodontinį gydymą, tačiau nori, kad jų dantys būtų tiesūs [112]. Kitose šalyse ortodontinio gydymo poreikis siekia 34,6–61 proc. [2, 5, 58, 90, 97, 161]. Tokius didelius skirtumus gali-ma paaiškinti socialine-ekonomine padėtimi, kultūros įtaka, pajamų dydţiu [164, 157].
Verta pastebėti, kad vien tik pagal poţiūrį į gydymo reikalingumą negali-ma spręsti apie ortodontinės pagalbos negali-mastą tam tikroje populiacijoje. Ne ką maţiau svarbus veiksnys yra gydymo poreikis. Nors jis daţniausiai parem-tas subjektyviais vertinimais, tačiau atspindi, kaip daţnai pacientai ir jų artimieji kreipsis dėl ortodontinių paslaugų teikimo. Dideli skirtumai tarp
28
nustatyto reikalingumo ir poreikio parodo nepakankamą (jei reikalingumas viršija poreikį) ar neteisingą (jei poreikis viršija reikalingumą) pacientų in-formuotumą ortodontinio gydymo klausimais. Išsamiai išanalizavus porei-kio priklausomybę nuo lyties, amţiaus, gyvenamosios vietos, tėvų išsilavini-mo, pajamų, nustačius informacijos šaltinius, veikusius tokio poreikio for-mavimąsi (odontologai, spauda, paţįstamų nuomonė), galima pasirinkti efektyviausius paciento informavimo būdus (pavyzdţiui, daugiau dėmesio skirti bendrosios praktikos odontologų kvalifikacijos kėlimui ortodontijos klausimais; teikti informaciją specializuotose pacientams skirtose interneti-nėse svetaiinterneti-nėse) bei tikslines pacientų grupes, kuriose stebimi didţiausi ne-atitikimai tarp gydymo reikalingumo ir poreikio.
Poţiūrio į ortodontinio gydymo poreikį analizė gali būti svarbi ne tik po-puliaciniame lygmenyje. Individualaus paciento poţiūrio į ortodontinio gy-dymo reikalingumą išsami analizė ir ja paremtų gygy-dymo tikslų numatymas leidţia pasiekti maksimalų gydymo rezultatą.
29
2. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI
Tyrimas atliktas dešimtyje Lietuvos apskričių (Alytaus, Kauno, Klaipė-dos, Marijampolės, Panevėţio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vil-niaus) 41 atsitiktinai pasirinktoje mokykloje (23 miesto mokyklos ir 18 kai-mo kai-mokyklų) 2006 m. rugsėjo mėn.– 2007 m. gruodţio mėn. (2.1 pav).
2.1 pav. Ištirtų moksleivių skaičius (n=4235) apskrityse
2005 m. gruodţio mėn. gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas (protokolo Nr. BE-2-77). 2006 m. birţelio mėn. iš LR Švietimo ir mokslo ministerijos gautas leidimas atlikti epidemiologinius tyrimus dešimtyje Lietuvos apskričių atsitiktinai pasirinktose mokyklose (Nr. 24-03-R-4675). Iš kiekvienos mokyklos direktoriaus/ės gautas leidimas atlikti tyrimą mokykloje. Iš tiriamųjų tėvų gauti sutikimai dėl moksleivių klinikinės apţiūros ir anketinės apklausos (1 priedas).
30
2.1. Tyrimo objektas ir tyrimo apimtis
Tyrimo objektas – 10–11 m. ir 14–15 m. amţiaus moksleiviai dešimtyje Lietuvos apskričių. Tiriamieji reprezentavo tiek atskirus Lietuvos regionus, tiek kaimiškąsias ir miestų gyvenamąsias vietoves. 2005 m. statistikos de-partamento duomenimis Lietuvoje buvo 192 458 numatomo ištirti amţiaus moksleivių. Kiekvienoje apskrityje buvo atrinktos mokyklos, o kiekvienoje mokykloje – po keturias klases, kuriose mokėsi tiriamojo amţiaus mokiniai. Prieš tyrimą, į kiekvieną atrinktą mokyklą, paštu buvo išsiųsta trumpa informacija apie atliekamą tyrimą, sutikimas bei anketa tėvams (1 priedas, 3 priedas). Kiekvienos mokyklos slaugos darbuotoja tėvams skirtus sutikimus ir anketas išdalindavo tiriamųjų klasių mokiniams, o šie perduodavo tėvams. Iš viso išsiųsta 6334 sutikimai ir anketos. Tyrime nesutiko dalyvauti/negrą-ţino sutikimų 1957 (30,9 proc.) tiriamųjų tėvai. Todėl klinikinės apţiūros metu ištirti 4235 (66,9 proc. nuo pradinio skaičiaus) mokiniai, t.y. 2,2 proc. visų minėtų amţiaus grupių moksleivių. Kiekvienam tiriamajam buvo padaryta viena sąkandţio fotonuotrauka, apţiūrėta burna, nustatytas sąkan-dţio tipas ir suteikta informacija apie esamą burnos būklę. Po klinikinio ištyrimo, kiekvienas moksleivis uţpildė jam pateiktą anketą, kuri prieš tai buvo patikrinta bandomojo tyrimo metu apklausus nedalyvaujančios tyrime mokyklos atitinkamo amţiaus mokinius ir pakoreguota pagal išaiškėjusius poreikius.
Apklausos anketas teisingai ir pilnai uţpildė 2 024 mokiniai (47,8 proc. tyrime dalyvavusių mokinių) ir 2 024 tėvai. 990 mokinių graţino nepilnai uţpildytas anketas (23,4 proc.), todėl šie mokiniai į tyrimą nebuvo įtraukti; 1 221 (28,8 proc.) šeima negraţino apklausos anketų; 90 moksleivių tyrimo metu nešiojo breketus (1,4 proc.); 52 buvo jaunesni/vyresni (0,8 proc.). Šie moksleiviai į tyrimą taip pat nebuvo įtraukti. Intraindividualiam matavimų patikimumui įvertinti, praėjus trims savaitėms po pagrindinio tyrimo, atlikta pakartotinė 120 tiriamųjų klinikinė apţiūra, kurios metu buvo vertinamas estetinis ir dentalinis komponentai.
31
2.1.1 pav. Tyrimo schema 2.2. Tyrimo metodai 2.2.1. Ortodontinių anomalijų paplitimo tyrimas
Tiriamieji moksleiviai buvo kviečiami į slaugytojos kabinetą, kur buvo vertinamas sąkandis, o visi diagnostiniai sąkandţio poţymiai buvo uţrašomi paciento duomenų lape. Apţiūros metu sąkandis buvo vertinamas pagal pa-teiktus ortodontinių anomalijų diagnostinius kriterijus [126]. Dantų susigrū-dimas ir tarpai tarp dantų buvo matuojami 0,1 mm tikslumu su slankmačiu/ skriestuvu, o kandţių perdengimas – liniuote.
Visus burnos apţiūros bei sąkandţio vertinimo tyrimus atliko darbo autorė. 2.2.2. Ortodontinių anomalijų diagnostiniai kriterijai
Dantų vainikų pločio ir dantų lanko ilgio santykis
Su skriestuvu/slankmačiu buvo išmatuotas kiekvieno danties vainiko plo-tis nuo pirmojo krūminio danties artimojo krašto vienoje dantų lanko pusėje iki atitinkamo taško kitoje dantų lanko pusėje. Taip pat išmatuotas dantų
32
lanko ilgis ir palygintas su prieš tai gauta dantų vainikų pločių suma (2.2.2.1 pav. A, B).
2.2.2.1 pav. A – dantų vainikų pločių matavimas, B – lanko ilgio matavimas Kai vietos trūkumas/perteklius neviršijo 2 mm, dantų lankai buvo laiko-mi taisyklingais. Kai vietos trūkumas/perteklius viršijo 2 mm, tai buvo verti-nama kaip vietos stoka/tarpai tarp dantų.
Vertikalusis viršutinių ir apatinių kandžių santykis
Vertikalusis kandţių perdengimas buvo nustatomas matuojant atstumą nuo apatinio centrinio kandţio kandamojo krašto iki taško, kuris suranda-mas išvedus horizontalią liniją nuo viršutinio centrinio kandţio kandamojo krašto iki apatinio centrinio kandţio prieanginio paviršiaus (2.2.2.2 pav.).
2.2.2.2 pav. Vertikalusis kandžių perdengimas: A – gilus sąkandis (>3 mm), B – atviras sąkandis
33
Taisyklingu vertikaliu kandţių perdengimu laikytas santykis, kai viršuti-nių kandţių kandamasis kraštas apatinius kandţius antagonistus vertikaliai perdengia nuo 0 iki 3 mm.
Netaisyklingas vertikalusis kandţių perdengimas buvo skirstomas į tris rūšis: tiesus sąkandis – kai vertikalus perdengimas lygus 0 mm; gilus sąkan-dis – kai perdengimas daugiau nei 3 mm; atviras sąkansąkan-dis – kai viršutiniai kandţiai iš viso nedengia apatinių kandţių ir tarp jų nustatomas didesnis nei 1 mm vertikalus tarpas.
Viršutinių ir apatinių šoninių dantų santykis skersine kryptimi
Viršutinių ir apatinių kaplių bei krūminių dantų santykis skersine kryp-timi buvo vertinamas sukandus centrinės okliuzijos padėtyje.
Taisyklingu sąkandţiu buvo laikomas toks dantų santykis, kai viršutinių kaplių ir krūminių dantų prieanginiai (ţandiniai) gumburai tik šiek tiek išsi-kiša į burnos prieangio pusę ir iš dalies pridengia apatinių kaplių ir krūminių dantų vainikų prieanginius kraštus, o gomuriniai gumburai įeina į apatinių dantų tarpgumburinę vagą. Apatinių dantų vainikų kramtomųjų paviršių lie-ţuviniai gumburai yra arčiausiai lieţuvio. Iš lieţuvio pusės jie dengia maţą viršutinių dantų vainikų gomurinio paviršiaus dalį. Apatinių kaplių ir krūmi-nių dantų prieanginiai gumburai įeina į viršutikrūmi-nių kaplių ir krūmikrūmi-nių dantų tarpgumburinę vagą (2.2.2.3 pav.).
2.2.2.3 pav. Dešinės pusės viršutinių ir apatinių kaplių sukandamųjų paviršių gumburų santykis, žiūrint iš medialinio kontakto
34
Kai apatiniai ir viršutiniai šoniniai dantys kontaktavo prieanginiais gum-burais ar apatinių dantų prieanginiai gumburai dengdavo viršutinių dantų prieanginius gumburus, tai buvo vertinama kaip kryţminis sąkandis (2.2.2.4 pav.).
2.2.2.4 pav. Kryžminis sąkandis
Kai viršutinių šoninių dantų gomuriniai gumburai kontaktavo su apatinių dantų prieanginias gumburais arba juos visiškai perdengdavo, tai buvo vertinama kaip „ţirklinis“ sąkandis (2.2.2.5 pav.).
2.2.2.5 pav. „Žirklinis“ sąkandis pirmųjų kaplių srityje
Viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų santykis strėline kryptimi Viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų santykis strėline kryptimi buvo vertinamas sukandus centrinės okliuzijos padėtyje.
Taisyklingu sąkandţiu buvo laikomas toks minėtų dantų santykis, kai viršutinių pirmųjų krūminių dantų priekinis prieanginis (ţandinis) gumburas gula į apatinių pirmųjų krūminių dantų išilginę tarpgumburinę vagą. Viršutinių pirmųjų krūminių dantų tolimasis prieanginis gumburas gula į
35
tarpą tarp apatinio pirmojo krūminio danties tolimojo prieanginio ir antrojo krūminio danties priekinio prieanginio gumburų (2.2.2.6 pav.).
2.2.2.6 pav. Viršutinių ir apatinių iltinių bei pirmųjų krūminių dantų tarpusavio santykis taisyklingo sąkandžio atveju
Netaisyklingas sąkandis, vertinant viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų santykį strėline kryptimi, buvo skirstomas į 3 klases pagal Angle pa-siūlytą klasifikaciją [Angle].
Angle I klasė – viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų santykis strėline kryptimi toks pat kaip ir taisyklingo sąkandţio, tačiau kiti poţymiai (pvz., kandţių santykis) neatitinka taisyklingo sąkandţio apibūdinimo.
Angle II klasė – toks viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų santykis strėline kryptimi, kai viršutinių pirmųjų krūminių dantų priekinis prieanginis (ţandinis) gumburas kontaktuoja su apatinių pirmųjų krūminių dantų priekiniu prieanginiu gumburu arba gula tarp apatinio pirmojo krūminio danties ir apatinio antrojo kaplio (2.2.2.7 pav.).
2.2.2.7 pav. Viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų santykis strėline kryptimi (Angle II)
36
Angle III klasė – toks viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų santykis strėline kryptimi, kai viršutinių pirmųjų krūminių dantų priekinis prieanginis (ţandinis) gumburas kontaktuoja su apatinių pirmųjų krūminių dantų tolimuoju prieanginiu gumburu arba gula tarp apatinio pirmojo krūmi-nio danties ir apatikrūmi-nio antrojo krūmikrūmi-nio danties (2.2.2.8 pav.).
2.2.2.8 pav. Viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų santykis strėline kryptimi (Angle III)
Atlikus burnos apţiūrą pagal anksčiau pateiktus penkis kriterijus, sąkan-dis buvo klasifikuojamas kaip taisyklingas arba netaisyklingas.
2.2.3. Ortodontinio gydymo reikalingumo tyrimas
Ortodontinio gydymo reikalingumui nustatyti buvo pasirinktas ICON indeksas (gydymo reikalingumo, sudėtingumo ir gydymo rezultatų vertinimo indeksas; angl. Index of Complexity, Outcom and Need). Tai naujausias indeksas, paremtas 97 praktikuojančių ortodontų nuomone iš devynių pasau-lio šalių [31]. Jis sistematiškas bei informatyvus, gali būti naudojamas ir mišriame sąkandţio periode tiek tiesiogiai apţiūrint pacientą, tiek vertinant diagnostinius dantų lankų modelius. Tai vienintelis indeksas, su kurio pagalba galima įvertinti gydymo reikalingumą, sudėtingumą bei gydymo rezultatus.
ICON indekso estetinis komponentas nors ir standartizuotas, bet remiasi kokybiniu vertinimu. Prieš atlikdama darbą, tyrėja išklausė teorinį kursą apie ICON indekso panaudojimą bei turėjo privalomą praktinių įgūdţių įsi-savinimo kursą, kurio metu įvaldė praktinius estetinio ir dentalinio kompo-nento vertinimo įgūdţius. Kursų pabaigoje tyrėja išlaikė egzaminą, kurio metu buvo vertinami praktiniai įgūdţiai, nustatant dentalinį ir estetinį kom-ponentus 30 atsitiktinai parinktų atvejų iš diagnostinių dantų lankų modelių kolekcijos, kurių dentalinį ir estetinį komponentą egzaminatoriai buvo įver-tinę iš anksto (įgūdţių kalibracinis egzaminas).
37
2.2.3.1. ICON indeksas ir jo komponentų vertinimas
ICON indeksas susideda iš penkių komponentų: estetinio komponento (EK) ir keturių dentalinių komponentų (DK).
Estetinis komponentas
ICON indekso estetinis komponentas nustatomas įvertinus tiriamųjų sąkandį pagal 10 spalvotų etaloninių įvairių sąkandţio tipų (nuo taisyklingo iki labai netaisyklingo) nuotraukų (2.2.3.1.1 pav.).
2.2.3.1.1 pav. Etaloninės sąkandžio nuotraukos ICON indekso estetinio komponento vertinimui
38
Kiekvieno tyrime dalyvavusio moksleivio sąkandis buvo fotografuoja-mas ir gauta nuotrauka lyginama su indekso kūrėjų pateiktomis fotonuo-traukomis. Nustačius, kuriai nuotraukų grupei (1–4, 5–7, 8–10) priklauso tiriamojo sąkandis, atitinkamas etaloninės fotonuotraukos numeris buvo fiksuojamas anketoje. Šis skaičius atitiko estetinio komponento balų skai-čių (2.2.3.1.2. pav.).
2.2.3.1.2. pav. Estetinio komponento vertinimas: A – 1 balas, B – 4 balai (A, B – gydymas nereikalingas), C – 6 balai, D – 7 balai (C, D – gydymas
39
Pirmasis dentalinis komponentas – dantų susigrūdimo ir tarpų tarp dantų vertinimas
Vertinant dantų susigrūdimą/tarpus tarp dantų, apskaičiuojamas mezio-distalinis kiekvieno danties vainiko plotis, kuris palyginamas su prieš tai gauta dantų lanko ilgio suma (2.2.3.1.3 pav.).
2.2.3.1.3 pav. Netaisyklingas dantų vainikų pločio sumos ir dantų lanko ilgio santykis: A – dantų susigrūdimas 5 mm (ICON reikšmė 1),
B – tarpai tarp dantų – 8 mm (ICON reikšmė 2)
Jei vietos stokos sumõs ir tarpų sumõs skirtumas yra maţesnis nei 2 mm, tai laikoma norma.
Vertinant dantų susigrūdimą ir tarpus tarp dantų, buvo atsiţvelgiama į papildomus veiksnius:
Retinuotais laikomi neišdygę dantys, kuriems vietos dantų lanke yra maţiau nei 4 mm. Tokie dantys vertinami reikšme 5.
Mišraus sąkandţio periodu, kai pastovieji iltiniai dantys ir kapliai neišdygę, galimam susigrūdimui paskaičiuoti naudojami jų vainikų pločio vidurkiai: viršutinėms iltims 8 mm, apatinėms iltims ir kap-liams 7 mm.
Pieniniai dantys, neturintys pastoviojo danties uţuomazgos, virš-komplektiniai dantys bei dantys, prarasti dėl traumos ar pašalinimo, vertinami kaip tarpas (nebent pieniniai dantys paliekami protezavi-mo tikslais).
Dantų susigrūdimas nuo 2,1 mm iki 5,0 mm buvo vertinamas kaip neţy-mus; nuo 5,1 mm iki 9,0 mm – vidutinis; nuo 9,1 mm iki 13,0 mm – didelis susigrūdimas; nuo 13,1 iki 17,0 mm – labai didelis dantų susigrūdimas. Ati-tinkamai buvo vertinamas ir vietos perteklius dantų lanke (tarpai tarp dantų).
40
Antrasis dentalinis komponentas – viršutinių ir apatinių dantų santykis skersine kryptimi
Viršutinių ir apatinių kaplių bei krūminių dantų santykis skersine kryp-timi buvo vertinamas sukandus centrinės okliuzijos padėtyje.
Taisyklingu sąkandţiu buvo laikomas dantų santykis, kai viršutinių kaplių ir krūminių dantų prieanginiai (ţandiniai) gumburai tik šiek tiek išsikiša į burnos prieangio pusę ir iš dalies pridengia apatinių kaplių ir krūminių dantų vainikų prieanginius kraštus, o gomuriniai gumburai įeina į apatinių dantų tarpgumburinę vagą.
Kai apatiniai ir viršutiniai šoniniai dantys kontaktavo prieanginiais gumburais ar apatinių dantų prieanginiai gumburai dengdavo viršutinių dantų prieanginius gumburus, tai buvo vertinama kaip kryţminis sąkandis (2.2.3.1.4 pav.).
2.2.3.1.4 pav. Kryžminis sąkandis
Šis dentalinis komponentas ICON indekse turi dvi galimas reikšmes: tai-syklingas sąkandis (kryţminio sąkandţio nėra) arba kryţminis sąkandis.
Trečiasis dentalinis komponentas – vertikalusis viršutinių ir apatinių kandžių santykis
Vertikalusis kandţių perdengimas vertinamas nustatant, kurią apatinių kandţių vainiko dalį (1/3, 1/2 ar visą vainiką) dengia viršutiniai kandţiai centrinės okliuzijos metu. Nuo viršutinių kandţių kandamojo krašto išveda-ma menaišveda-ma horizontali linija iki apatinių kandţių prieanginio paviršiaus. Atstumas nuo apatinio kandţio kandamojo krašto iki šios menamos linijos atitinka vertikalųjį kandţių perdengimą.
Viršutiniai kandţiai gali dengti 1/3, 1/2 arba pilnai perdengti apatinių kandţių vainiką. Kai viršutiniai kandţiai nedengia apatinių kandţių, jie gali kontaktuoti kandamaisiais kraštais arba gali būti atviras sąkandis, kuris matuojamas milimetrais (2.2.3.1.5 pav.).
