MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
GASTROENTEROLOGIJOS KLINIKA
Rytis Mikolaitis
6 kursas, 6 grupė
DIRGLIOSIOS ŽARNOS SINDROMO IR DISPEPSIJOS
SIMPTOMŲ PAPLITIMAS TARP MEDICINOS FAKULTETO
STUDENTŲ BEI JŲ RYŠYS SU GYVENIMO KOKYBĖS
PARAMETRAIS
Baigiamasis magistro darbas
Mokslinio darbo vadovas:
Prof. Hab. med. m. dr. Gediminas Kiudelis
2
TURINYS
SANTRAUKA 3
SUMMARY 6
PADĖKA, INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS 9
SANTRUMPOS 10
SĄVOKOS 11
ĮVADAS 12
1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 13
2. LITERATŪROS APŽVALGA 14 2.1. DŽS IR FD SAMPRATA 14 2.2. DŽS IR FD PATOGENEZĖ 14 2.3. DŽS IR FD DIAGNOSTIKA 15 2.4. DŽS IR FD NUSTATYMAS 16 2.5. DŽS IR FD PAPLITIMAS 17 3. TYRIMO METODIKA 19 4. REZULTATAI 21 5. REZULTATŲ APTARIMAS 35 6. IŠVADOS 37 LITERATŪROS SĄRAŠAS 38 PRIEDAI 41
1 priedas. GSVS (ang. GVS - gastrointestinal Symptom Rating Scale) Gastrointestinalinių simptomų vertinimo skalė.
2 priedas. Farmacinės kompanijos „Lilly“ anketa forma SF-36 (ang. „Lilly“ SF-36 Health Survey) – kuris susideda iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų ir emocinių sutrikimų, socialinius ryšius, emocinę būseną, energingumą/gyvybingumą, skausmą ir bendrąjį sveikatos vertinimą.
3
SANTRAUKA
Darbo pavadinimas. Dirgliosios žarnos sindromo ir dispepsijos simptomų paplitimas tarp
medicinos fakulteto studentų bei jų ryšys su gyvenimo kokybės parametrais.
Įvadas. Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra vienas iš dažniausiai paplitusių
virškinamojo trakto negalavimų, kuris ženkliai įtakoja pacientų gyvenimo kokybę. Tai funkcinė žarnų liga pasireiškianti pilvo skausmu bei tuštinimosi ar išmatų konsistencijos pakitimais, kai nėra struktūrinių ar biocheminių pakitimų žarnose.
Daug žmonių, sergančių DŽS turi dispepsijos sindromui būdingus simptomus (nusiskundimus), tuo pačiu, daug žmonių turinčių „persidengiančius“ dispepsijos simptomus, serga DŽS [1]. Esant šiam sindromui be tuštinimosi sutrikimų, gali būti ir kiti dispepsijos sindromui būdingi nusiskundimai: jaučiami pilvo skausmai ir pūtimas, rėmuo, pilnumo jausmas po valgio, pykinimas, nuovargis, raumenų skausmai, galvos ir nugaros skausmai.
Įvairaus sunkumo dirgliosios žarnos sindromo simptomus bei dispepsiją jaučia apie 25 proc. žmonių [2]. Šia liga serga apie ~11.2% pasaulio gyventojų [3]. Kadangi DŽS klinika epizodinė, organinių susirgimų paieška dažnai būna nerezultatyvi, tyrimų rezultatai būna be patologinių nukrypimų, tačiau bloga savijauta vis tiek vargina.
Psichologinis stresas yra svarbus faktorius DŽS ir dispepsijos išsivystymui. Atlikti klinikiniai ir eksperimentiniai tyrimai įrodo, kad dirgliosios žarnos sindromas - tai tiesioginė dirgliųjų žarnų ir smegenų sąveika [3]. Ši liga ypatingai paplitusi tarp 20–50 metų žmonių, kurių nuolatiniai gyvenimo palydovai yra stresas ir įtampa. Dėl šios priežasties nukenčia gyvenimo kokybė. Tai įtakoja asmens emocinį stovį, todėl vėl paūmėja varginantys DŽS ir dispepsijos simptomai.
LSMU studentų bendruomenė - tai intensyvių emocinių krūvių, stresinių situacijų aplinkoje gyvenanti visuomenės dalis. Studentai dažnai susiduria su įvairiomis psichologiškai sunkiomis situacijomis tiek mokantis teorinių dalykų, tiek dirbant praktikinį darbą. Sutrikęs darbo ir poilsio režimas, nereguliari mityba, pablogėjusi psichologinė būsena, fizinės veiklos nebuvimas, ribota socialinė funkcija, neretai sudaro sąlygas dirgliosios žarnos sindromo išsivystymui.
Tyrimo tikslas. Įvertinti dirgliosios žarnos ir dispepsijos sindromų simptomų paplitimą tarp
medicinos fakulteto studentų bei jų ryšį su vertinamais gyvenimo kokybės parametrais.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti dirgliosios žarnos sindromo ir dispepsijos simptomų paplitimą bei jų sunkumo laipsnį apklausiant MF studentus GSVS anketos pagalba.
4
3. Nustatyti dirgliosios žarnos ir dispepsijos buvimo ryšį su gyvenimo kokybės parametrais.
4. Nustatyti dirgliosios žarnos sindromo ir dispepsijos simptomų dažnio bei intensyvumo ryšį su gyvenimo kokybės parametrais.
5. Nustatyti dirgliosios žarnos sindromo ir dispepsijos simptomų ryšį su apklausiamų demografiniais duomenimis.
Metodika. Tyrimo metu atlikta LSMU studentų apklausa naudojant gastrointestinalinių
simptomų reitingavimo skalės (GSVS) klausimyną bei su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo SF-36 klausimyną.
Statistinė analizė buvo atliekama naudojantis SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programine įranga. Apklausos metu gauti duomenys apdoroti SPSS 17 versijos paketu ir Microsoft Office Excel 2007 programa.
Rezultatai. Tyrimo metu buvo apklausta 100 3-6 kurso respondentų, kurių 3 kurso buvo –
29,8%, 4 kurso – 23,4%, 5 kurso – 19,1%, 6 kurso – 27,7%. Rezultatų duomenimis studentų fizinis aktyvumas gana aukštas, kitos GK poskalės yra žemiau vidutinio lygio, tai rodo energingumo ir gyvybingumo stoką, veiklos apribojimus dėl emocinių sutrikimų bei veiklos ribojimą dėl fizinių negalavimų, jaučiamą skausmą ir prastą bendrą sveikatos vertinimą.
Dispepsijos intensyvumo simptomai tarp lyčių grupių nesiskiria (1,93 vidurkis moterims ir 1,98 – vyrams).
Visus DŽS ir dispepsijos simptomus daugiausiai jaučia 6 kurso studentai, kurie lyginant su kitų kursų studentais yra ir fiziškai mažiau aktyvūs. Tai lemia jų gyvenimo kokybę bei psichologinę sveikatą.
Skirtingų kursų studentų grupėse, beveik visi virškinimo sutrikimų simptomai laikytini reikšmingais, išskyrus pilvo skausmą, kurio intensyvumas nėra reikšmingai išsiskiriantis. Intensyviausiai jaučiamas viduriavimo (diarėjos) simptomas.
Išvados.
1. Intensyviausiai jaučiamas viduriavimo (diarėjos) simptomas, kuris daugiausia palitęs tarp 4 ir 5 kurso studentų. Mažiausiai jaučiamas nevirškinimo simptomas, kuris daugiausia paplitęs tarp 3 kurso studentų.
2. Studentų fizinis aktyvumas yra aukštas. Bendras sveikatos vertinimas, veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų, socialinė funkcija vertinamas vidutiniškai. Juos retai kamuoja skausmas ir veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų.
3. Visi DŽS ir dispepsijos simptomai pasireiškia esant žemam fiziniam aktyvumui ir prastam bendram sveikatos vertinimui. Esant visiems DŽS ir dispepsijos simptomams veikla ribojama dėl fizinių negalavimų.
5
4. Dažniausiai studentai susiduria su nevirškinimo ir pilvo skausmais. Stipriausi nevirškinimo simptomą jaučia 3 kurso studentai, o pilvo skausmus – 5 kurso studentai. Intensyviausiai DŽS ir dispepsijos simptomai juntami esant žemam fiziniam aktyvumui.
5. Dispepsijos ir DŽS simptomai pasireiškia abiejų lyčių studentams, kurių fizinis aktyvumas yra žemas. Moterys su skausmo simptomu susiduria dažniau. Vyrai, jaučiantys skausmą reikšmingai dažniau susiduria su viduriavimu, nevirškinimu ir pilvo skausmo simptomais.
6
SUMMARY
Scientific title. Irritable bowel syndrome’s and dyspepsia’s symptoms prevalence among
LUHS medical faculty students and their relation to the quality of life parameters.
Background. Irritable Bowel Syndrome (IBS) is one of the most common gastrointestinal
disorders that significantly affect patients quality of life. It is a functional bowel disease characterized by abdominal pain and bowel or stool consistency changes when there is no structural/organic or biochemical changes in the intestine.
Many people with IBS have dyspeptic syndrome symptoms (complaints), at the same time, many people have "overlapping" dyspeptic symptoms, while suffering from IBS. [1].
IBS without bowel disorders may have the same symptoms of dyspepsia: the main one - abdominal pain mostly felt in the epigastric region, bloating, heartburn, feeling fullness after meals, nausea, fatigue, muscle aches, headaches and back pain.
About 25% people with IBS and dyspepsia suffers from varying severity and occurence rate of symptoms mentioned [2]. 11.2% of the world population suffers from these two syndromes [3]. Since IBS clinic is episodic, the search for organic diseases often is inefficient, the results come in that there are no structural/organic pathological deviations found.
Psychological stress is the most important factor related to the occurrence of IBS and dyspepsia, while also having a negative impact on the subject’s emotional state. Clinical and experimental studies show that the irritated bowels have a direct link to link interaction with the brain [3]. IBS and dyspepsia is especially prevalent among individuals 20-50 years old, who have stress and tension as a companion for a long time. Their quality of life also drastically suffers because of that. This constant negative effect corrupts a person’s normal emotional state, resulting in the occurrence of symptoms related to IBS and dyspepsia.
The LUHS student community belong to the part of society that experience a lot of intensive emotional and stressful situations while studying theoretical subjects as well as working, doing practical work. Uncontrolled emotions, lack of physical activities, limited social functions more often predispose Irritable Bowel Syndrome.
Objective. To evaluate prevalence of Irritable Bowel Syndrome and dyspeptic syndrome symptoms among medical faculty students and their correlation with researched life quality parameters.
Research tasks:
1. To investigate irritable bowel syndrome and dyspepsia symptoms prevalence and severity using the GSRS (gastrointestinal symptom rating scale)
7
3. To determine a connection between IBS and dyspepsia‘s symptoms prevalence and their effect on the quality of life.
4. To determine a connection between IBS and dyspepsia‘s symptoms frequency and intensity of the relationship with the quality of life parameters.
5. To determine the irritable bowel syndrome and dyspepsia symptoms surveyed connection to demographic data.
Methods. The questionnaire of gastrointestinal symptoms rating scales and the questionnaire to evaluate quality of life related to health was used to survey LUHS students during this research. Statistical analysis was carried out by SPSS (Statistical Package for Social Sciences) software. Data collected with survey was calculated with SPSS 17 version and Microsoft Office Excel 2007 software.
Results. The survey interviewed 100 respondents studying in the faculty of medicine 3rd-6th years course. The distribution acording to the year of study: 3rd years - 29.8%, 4th years - 23.4%, 5th years - 19.1%, 6th years - 27.7%. While results of physical activity and performance are relatively high, the other subscales of quality of life parameters are below the average level – it indicates lack of vitality, role limitations due to emotional problems and activity restriction due to physical ailments, felt pain and poor general health assessment.
The intensity of dyspepsia‘s symptoms does not differ between gender groups (average of 1.93 and 1.98 for women - for men).
All symptoms of IBS and dyspepsia are most felt by the 6th year students compared to all other courses that are less physically active. This makes an influence to their quality of life and psychological health.
Almost all digestive disorders symptoms are considered to be significant, except the symptom of abdominal pain which intensity was not significantly distinctive. The most intensive symptom felt was diarrhea.
Conclusions.
1. The most intensive symptom felt was diarrhea, which was mostly distributed between the 4th and 5th year students. The least felt the symptom was - indigestion, mainly spread only between 3rd year students.
2. Students asses their physical activity as high. General health assessment, activity limitations due to physical ailments, social function is evaluated as average. They rarely suffer from pain and activity limitations due to emotional problems.
3. All IBS and dyspepsia‘s symptoms mostly occur at low physical activity levels and poor assessment on general health. When all symptoms of IBS and dyspepsia are felt, the activity is limited because of physical ailments.
8 4. In most cases, students mostly face with the indigestion and abdominal pain symptoms. The strongest indigestion symptom was felt by 3rd year students. Strongest abdominal pain was felt by 5th year students. The most intensive IBS and dyspepsia‘s symptoms occur at low physical activity levels.
5. Dyspepsia and IBS symptoms are felt by both gender students whose physical activity is low. Women encounter pain symptom more often. Men, that feeling pain, significally more often encounter diarrhea, indigestion and abdominal pain symptoms.
9
PADĖKA, INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO
LEIDIMAS
Padėka. Norėčiau padėkoti savo darbo vadovui Prof. Hab. med. m. dr. Gediminui
Kiudeliui, kuris sudomino dirgliosios žarnos sindromo ir dispepsijos paplitimo tarp LSMU studentų tema aktualumu mūsų visuomenėje. Dėkoju jam už kantrybę ir pagalbą rašant darbą.
Interesų konfliktas. Rašant šį darbą interesų konflikto nekilo.
Etikos komiteto leidimas. Šiam darbui vykdyti gautas Lietuvos sveikatos mokslų
10
SANTRUMPOS
CNS – centrinė nervų sistema DŽS – dirgliosios žarnos sindromas ENS – enterinė nervų sistema FD – funkcinė dispepsija
FGIDs - funkciniai skrandžio ir žarnyno sutrikimai
GK – gyvenimo kokybė
GSVS – gastrointestinalinių simptomų vertinimo skalė
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
LUHS – Lithuanian university of Health Sciences MF – medicinos fakultetas
11
SĄVOKOS
Celiakija - lėtinė plonosios žarnos liga, kuriai būdingas kviečių baltymo gliuteno arba į jį panašių
miežių ir rugių baltymų lemiamas gleivinės pažeidimas bei sutrikęs maisto medžiagų įsisavinimas.
Centrinė nervų sistema - nervų sistemos dalis, atliekanti daugelį sudėtingų aukštosios nervinės
veiklos funkcijų.
Depresija - jausmų, minčių sutrikimas, kuriai būdinga liguistai prislėgta nuotaika, mąstymo tempo
suletėjimas, iniciatyvos stoka.
Diarėja - viduriavimas, dažnas tuštinimasis neįprastai skystos konsistencijos išmatomis, kurių
kiekis didesnis negu 250 g per parą.
Dirgliosios žarnos sindromas – tai funkcinis virškinimo trakto sutrikimas, pasireiškiantis pilvo
skausmu susijusiu su tuštinimosi dažnio ir išmatų konsistencijos pakitimais.
Enterinė nervų sistema - vegetacinės nervų sistemos dalis, inervuojanti vidaus organų raumenis bei liaukas, žarnyno neuronų tinklas.
Fibromialgija - liga, kurios pagrindiniai simptomai yra išplitęs skausmas ir nuolatinis nuovargis. Funkcinė dispepsija – viršutinės vidurinės pilvo dalies (epigastriumo) skausmas ar diskomfortas,
kuris neretai pasireiškia ankstyvu sotumo jausmu, pilnumu, pykinimu arba pilvo pūtimu.
Gastroezofaginis refliuksas - procesas, kurio metu rūgštus skrandžio turinys, iš skrandžio pakyla į
stemplę.
Hiperfunkcija - padidėjęs aktyvumas.
Įvertis - statistinių išvadų (spėjimų) apie populiacijos apibendrintą charakteristiką darymo logika. Kolonoskopija - storosios žarnos endoskopinis ištyrimas.
Koreliacija - dviejų ar daugiau dydžių, reiškinių ar procesų tarpusavio priklausomybė.
Lėtinio nuovargio sindromas - nuolatinis ar pasikartojantis nuovargis, nepraeinantis išsimiegojus
ir sumažinantis vidutinį dienos aktyvumą.
Lėtinis - lėtai prasidedantis ir nuolat progresuojantis. Motorika - viso kūno ar kūno dalių judesiai.
Onkologinis – vėžinis.
Peristaltinis - ritmiškas žiedinių vamzdiškų organų sienelių lygiųjų raumenų susitraukimas,
stumiantis organų turinį.
Sekrecinė funkcija - medžiagų gamybos ir išskyrimo iš ląstelių procesas.
Tenezmai - dažnas mėšlungiškas noras tuštintis, kai išmatų išsiskiria visai nedaug arba vien
gleivės.
Vegetacinė nervų sistema - periferinės nervų sistemos dalis, sudaryta iš neuronų, įnervuojančių
12
ĮVADAS
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra vienas iš dažniausiai paplitusių virškinamojo trakto negalavimų, kuris ženkliai įtakoja pacientų gyvenimo kokybę. Tai funkcinė žarnų liga pasireiškianti pilvo skausmu bei tuštinimosi ar išmatų konsistencijos pakitimais, kai nėra struktūrinių ar biocheminių pakitimų žarnose.
Daug žmonių, sergančių DŽS turi dispepsijos sindromui būdingus simptomus (nusiskundimus), tuo pačiu, daug žmonių turinčių „persidengiančius“ dispepsijos simptomus, serga DŽS [1]. Esant šiam sindromui be tuštinimosi sutrikimų, gali būti ir kiti dispepsijos požymiai: jaučiami pilvo skausmai ir pūtimas, rėmuo, pilnumo jausmas po valgio, pykinimas, nuovargis, raumenų skausmai, galvos ir nugaros skausmai.
Įvairaus sunkumo dispepsijos ir dirgliosios žarnos sindromų simptomus jaučia apie 25 proc. žmonių [2]. Šia liga statistiškai serga 11.2% pasaulio gyventojų [3]. Kadangi DŽS klinika epizodinė, organinių susirgimų paieška dažnai būna nerezultatyvi, tyrimų rezultatai būna be patologinių nukrypimų, tačiau bloga savijauta vis tiek toliau vargina.
Psichologinis stresas yra svarbus faktorius DŽS ir dispepsijos sindromų išsivystymui. Atlikti klinikiniai ir eksperimentiniai tyrimai įrodo, kad dirgliosios žarnos sindromas - tai tiesioginė dirgliųjų žarnų ir smegenų sąveika [3]. Ši liga ypatingai paplitusi tarp 20–50 metų žmonių, kurių nuolatiniai gyvenimo palydovai yra stresas ir įtampa. Dėl šios priežasties nukenčia gyvenimo kokybė. Tai įtakoja asmens emocinį stovį ir dėlto vėl paūmėja varginantys DŽS ir dispepsijos simptomai.
LSMU studentų bendruomenė - tai intensyvių emocinių krūvių, stresinių situacijų aplinkoje gyvenanti visuomenės dalis. Studentai dažnai susiduria su įvairiomis psichologiškai sunkiomis situacijomis tiek mokantis teorinių dalykų, tiek dirbant praktikinį darbą. Sutrikęs darbo ir poilsio režimas, nereguliari mityba, pablogėjusi psichologinė būsena, fizinės veiklos nebuvimas, ribota socialinė funkcija, neretai sudaro sąlygas dirgliosios žarnos sindromo išsivystymui.
13
1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti DŽS paplitimą bei jo įtaką savijautai ir sveikatai LSMU studentų
bendruomenėje.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti dirgliosios žarnos sindromo ir dispepsijos simptomų paplitimą bei jų sunkumo laipsnį apklausiant MF studentus GSVS anketos pagalba.
2. Įvertinti MF studentų gyvenimo kokybės parametrus.
3. Nustatyti dirgliosios žarnos ir dispepsijos buvimo ryšį su gyvenimo kokybės parametrais.
4. Nustatyti dirgliosios žarnos sindromo ir dispepsijos simptomų dažnio bei intensyvumo ryšį su gyvenimo kokybės parametrais.
5. Nustatyti dirgliosios žarnos sindromo ir dispepsijos simptomų ryšį su apklausiamų demografiniais duomenimis.
14
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. DŽS ir FD samprata
Dirgliosios žarnos sindromu (DŽS) įvardijamas pasikartojantis funkcinis žarnyno negalavimas, pasireiškiantis pilvo skausmo bei tuštinimosi dažnio bei pobūdžio, išmatų konsistencijos pakitimais. Funkcinė dispepsija (FD) arba dispepsija - terminas, naudojamas apibūdinti pilvo skausmui epigastrio srityje bei kitais papildomais būdingais simptomais: ankstyvu sotumo jausmu, pilnumu, pykinimu, pilvo pūtimu. Šie sindromai diagnozuojami gana dažnai ir daro neigiamą įtaką asmens gyvenimo kokybei [4]. DŽS būdingi lėtiniai pasikartojantys simptomai: pilvo skausmai, tuštinimosi sutrikimai, staigus noras tuštintis, pilvo pūtimas, nevisiško pasituštinimo pojūtis. Dažnai vargina ir šie simptomai: rėmuo, pilnumo jausmas po valgio, pykinimas, nuovargis [10] bei kiti, nesusiję su funkcinės dispepsijos (FD) simptomais: šlapinimosi sutrikimai, raumenų, galvos ir nugaros skausmai. Esant šiam sindromui nerandama jokių organinių pakitimų. Dėl sutrikusios smegenų ir žarnų sąveikos, padidėja skausmo suvokimas, pakinta virškinimo trakto motorika bei sekrecija.
Tai dažnas negalavimas. Kol kas nenustatytos aiškios organinės sindromo atsiradimo priežastys. Išskiriamos keturios DŽS rūšys:
1. Pasireiškiantis kartu su vidurių užkietėjimu. 2. Pasireiškiantis su viduriavimu.
3. Mišrus, kai viduriavimas pasireiškia pakaitomis su vidurių užkietėjimu. 4. Pasireiškiantis beveik vien pilvo skausmu, kai tuštinimosi sutrikimai nedideli.
Tai nėra pavojingas sveikatai sutrikimas. Šis sindromas nesukelia mirties ar rimtų komplikacijų, nesutrumpina gyvenimo [11,12]. Nežiūrint to, simptomai gali būti labai stiprūs, todėl pacientams dažnai sunku suprasti, kad tai nėra pavojinga. Didžiausia problema – bloga žmogaus savijauta: išsivysto nerimas, depresija ir lėtinio nuovargio sindromas [15]. Dėl šių priežasčių mažėja darbingumas ir kitos socialinės funkcijos, blogėja psichologinė sveikata, kenčia žmogaus socialinė sfera. [11]. DŽS ir FD neigiamai veikia gyvenimo kokybę [13,14]. DŽS vertinamas kaip biopsichosocialinis sutrikimas [11].
2.2. DŽS ir FD patogenezė
DŽS ir FD - tai žarnyno arba viso virškinamojo trakto padidėjęs visceralinis jautrumas, kai žarnynas reaguoja į dirgiklius, į kuriuos paprastai reaguoti neturėtų. Dirgikliai gali būti įvairūs: stresas, maistas, nuovargis, įvairios gretutinės ligos. Dirgliosios žarnos sindromas gali pasireikšti
15
segant bet kokia liga. Tai savarankiški sindromai, tai nėra kokios nors ligos komplikacija [11]. Funkciniai skrandžio ir žarnyno sutrikimai (FGIDs) kyla iš dezorganizuotos smegenų-žarnyno sąveikos, sąlygojančios motorikos sutrikimus bei padidėjusį jautrumą [16]. Esant stresui, pakinta galvos smegenų ir žarnyno veiklos koordinavimas, dėl to pasireiškia žarnyno veiklos sutrikimai, dažnai lydimi ūmių ar lėtinių pilvo skausmų, apetito stokos ir viduriavimo [17]. Sindromo etiologija nėra aiški, bet žinoma, kad dirgliosios žarnos sindromo ir funkcinės dispepsijos pradžiai ir eigai didelę reikšmę turi persirgtos žarnų ligos, infekcija, psichosocialiniai veiksniai, stresas, nuolatinis psichologinis diskomfortas, kancerofobija, chirurginės procedūros, antibiotikų vartojimas, neracionali mityba. Manoma, kad jo atsiradimą sąlygoja kelių veiksnių derinys [18]. Viena dažniausiai paplitusių hipotezių yra apie enterinės nervų sistemos įtaka centrinei nervų sistemai. Lokalizuota žarnyno sienelėje, enterinė nervų sistema (ENS) kontroliuoja virškinimą bei vaidina svarbų vaidmenį mūsų fizinei bei psichinei savijautai. Be žarnyno raumenų judesių, užtikrinančių maisto judėjimą, koordinavimo, ENS kontroliuoja ir biocheminę įvairių žarnyno dalių terpę, išlaikydama jose tinkamą pH ir cheminę sudėtį, būtiną fermentų aktyvumui. Ji gali veikti kartu su CNS. ENS padeda pajusti išorines grėsmes ir daro įtaką atsakomąjai reakcijai. ENS įtaka pasireiškia ir apsiginant nuo patogeninių bakterijų bei virusų. Jiems patekus per pažeistą žarnyno gleivinę, žarnyno sienelėje esančios imuninės ląstelės išskiria uždegimines mediatorius, tarp kurių ir histaminą, kurias atpažįsta ENS neuronai, sąlygodami viduriavimą, vėmimą arba abu veiksmus. ENS neuronų tinklas, sąlygoja ir kitas žarnyno reakcijas: diskomfortą pilve esant susijaudinimui, baimei ir stresui, blogą savijautą. ENS gali veikti ne tik autonomiškai, bet ir daryti įtaką CNS [19]. Bet to, jos įtaka daug platesnė [20], bet neabejotinai iš žarnyno į CNS siunčiami signalai veikia žmogaus nuotaiką [21].
2.3. DŽS ir FD diagnostika
DŽS ir FD diagnozuojamos, kai nerandama aiškios organinės ligos, tačiau pacientą vargina minėti simptomai. Sindromo eiga banguojanti, paūmėjimo epizodus keičia būklės pagerėjimas. Dėl to nustatyti sergamumą kiekvienu atveju yra sudėtinga [11].
Klinikiniai požymiai:
1. Pilvo skausmas, pūtimas [11,28], kuris tiesiogiai siejamas su tuštinimusi [11], keičiantis vietą ir pobūdį, galintis atsirasti ar sustiprėti po valgio, streso [28]. Skausmas palengvėja pasituštinus [11, 28].
2. Tempimo, nevisiško pasituštinimo jausmas [11, 28].
16
Simptomai paprastai būna ūmūs priepuoliniai, išnykstantys per vieną parą, bet su didele jų pasikartojimo tikimybe [22]. Gali būti noras skubiai tuštintis (tenezmai), pilvo pūtimas arba vidurių pūtimo simptomas [23]. Kai kuriais atvejais po tuštinimosi palengvėja, simptomai laikinai išnyksta [24]. Asmenys, sergantys DŽS ir FD dažniau nei kiti, jaučia gastroezofaginį refliuksą [25]. Kartu gali būti su šiais sindromais ir nesusijusių simptomų: galvos, raumenų, stuburo skausmas, sutrikusi šlapimo pūslės funkcija, nemiga, susilpnėjusi seksualinė funkcija, šleikštulys, ankstyvo sotumo jausmas, deginimas už krūtinkaulio [28], chroniško nuovargio sindromas, fibromialgija, psichikos sutrikimo simptomai, nerimas, depresija [25, 26].
Diagnozuojant DŽS ir FD, tikslinga gerai diferencijuoti su kitomis ligomis, nes panašiais simptomais gali pasireikšti ir uždegiminės žarnų ligos, celiakija, lėtinis kasos uždegimas, piktybiniai virškinimo trakto augliai, įvairių vaistų sukeltas uždegimas, žarnyno kraujotakos sutrikimai, žarnyno infekcijos, maisto alergija ir kt. Įvertinama, ar simptomai panašūs į DŽS ir FD nėra sukelti visai kitų sistemų ligų – pvz., skydliaukės hiperfunkcijos ar kitų hormonų disbalanso, kraujo ligų, imuniteto nepakankamumo ar inkstų funkcijos nepakankamumo.
Pagrindinis simptomas diagnozuojant DŽS ir FD yra pilvo skausmas, dažnai lydimas viduriavimo arba vidurių užkietėjimo simptomais ir žarnyno veiklos sutrikimu [27]. Taip pat pasireiškia žarnyno motorikos sutrikimai. Dispepsijos ir dirgliosios žarnos sindromų simptomus sąlygoja storosios ir plonosios žarnos peristaltinių bangų protrūkiai ir sulėtėjimas tarp kasdieninių, reguliarių valgymo epizodų. Taip sutrikdomas žarnų turinio slinkimas, kas lemia galimą viduriavimo ar vidurių užkietėjimo simptomų atsiradimą.
2.4. DŽS ir FD nustatymas
Anamnezė (priežastys ir rizikos veiksniai). Anksčiau persirgtos žarnų ligos, galima
infekcija, psichiniai ir socialiniai veiksniai. Nuolatinis stresas, užsitęsusios psichologinės įtampos įtaka, psichologinis diskomfortas, netgi vaikystėje patirtos psichologinės traumos, depresija, skausmo suvokimas, kai anksčiau buvę nejuntami žarnų judesiai tampa skausmingi. Chirurginės intervencijos, antibiotikų vartojimas, neracionali mityba (chaotiška mityba arba pernelyg griežtas dietos laikymasis, alkoholio vartojimas ir kiti žalingi įpročiai, gazuoti gėrimai, greitai paruošiamas, riebus, su cheminiais priedais, maistas).
Ligos diagnostika. Nusiskundimai trunka bent 3 mėnesius, prasidėję jie turėtų būti bent
prieš 6 mėnesius iki diagnozės nustatymo.
DŽS diagnozės kriterijai. Pasikartojantis pilvo skausmas juntamas bent vieną dieną per
per savaitę paskutinių trijų mėnesių laikotarpyje. Jis susijęs su dviem ar daugiau išvardintais kriterijais:
17
1. Pasituštinimu.
2. Tuštinimosi dažnio pasikeitimu. 3. Išmatų formos (išvaizdos) pasikeitimu.
FD diagnozės kriterijai:
1. Vienas iš šių:
• varginantis pilnumas po valgio. • varginantis ankstyvas sotumo jausmas. • varginantis epigastrio skausmas. • varginantis deginimas epigastriume.
2. Įprastų tyrimų metu (pvz: FEGDS) nenustatoma jokia struktūrinė ar oganinė patologija.
Dar reikalinga atlikti kraujo tyrimus (ieškant uždegiminių pakitimų), kolonoskopiją vyresniems kaip 40-50 m. žmonėms, kad atmesti kitus organinius žarnų pakitimus (pvz: onkologinius susirgimus), išmatų tyrimus (ieškant kirminų, kraujavimo). Priklausomai nuo skundų atliekami kiti papildomi tyrimai. Atlikus tyrimus, neradus jokios organinės patologijos, pradedamas 4-6 savaičių gydymas. Toliau yra stebimas gydymo efektyvumas. Esant pagerėjimui, galime įtarti, kad buvo gydomas dirglios žarnos sindromas, o jei ne, pacientas tiriamas toliau.[11]
2.5. DŽS ir FD paplitimas
1 paveikslas. DŽS ir FD pasaulyje paplitęs tarp 10-20% gyventojų [41]
DŽS ir FD - labiausiai paplitę FGIDs variantai įtakojantys 16-26% pasaulio žmonių sveikatą [33]. Sergamumas DŽS ir FD pagal paplitimą Europos šalyse įvairių tyrimų duomenimis svyrųoja nuo 1,1 iki 22,0% šalies gyventojų. Vidutiniškai 11,5% Europos gyventojų serga DŽS ir dispepsija [38]. Išsivysčiusiose šalyse 10-15% gyventojų diagnozuota DŽS ir FD [31]. Sergamumas
18
DŽS ir dispepsija Vokietijoje siekia 10,7-14,5% [33], Nyderlanduose - 4,0-9,0% [34], Norvegijoje - 7,9-9,4% [35], Švedijoje - 9-18% [36], Suomijoje - 4,4-5,8% [37]. Įvairiose geografinėse vietovėse DŽS ir FD paplitimas skiriasi: Kanadoje - 6%, Japonijoje - 10%, Didžiosios Britanijos karalystė - 8.2%, JAV - 14.1%, Pakistane - 14%. DŽS ir FD labiau paplitę Pietų Amerikoje ir mažiau paplitę Pietryčių Azijoje [29] Nors duomenų iš Azijos šalių gana gausu, duomenys iš medicinos mokslo įstaigų Vakarų šalyse vis dar riboti. Pakistane, Aga-Khan universiteto atliktas tyrimas apie siekiant DŽS ir FD paplitimą tarp medicinos studentų, diagnozuota buvo 26% atvejų. Iš jų tik 25.8% kreipėsi dėl gydymo. Korėjoje DŽS ir dispepsijos simptomai tarp medicinos studentų nustatyti 29,2% atvejų, Šiaurės Kinijoje - 9,3%, Irane -16,4% [39]. Apklausus 57 studentus, 45 buvo sveiki, 12 asmenų nustatyta dispepsija ir DŽS.
Nustatyta sergančių ir sveikų studentų gyvenimo kokybės vidurkiai, kurie parodė žymiai blogesnę gyvenimo kokybę esant DŽS ir dispepsijai būdingiems simptomams [40].
Šis susirgimas dažniausiai pasireiškia gana jauno amžiaus žmonėms. Pirmieji simptomai pajuntami dar nesulaukus 30 metų. Dažniausiai serga 20-50 m. amžiaus asmenys. Sergamumas mažėja vyresniems nei 60 metų žmonėms [11].
DŽS ir FD dažniau serga moterys. Santykis su vyrais – 2:1. Manoma, jog tam įtakos gali turėti ir moteriški hormonai [11, 32, 30].
19
3. TYRIMO METODIKA
Tyrimo metu buvo prašoma užpildyti dvi anketas – virškinamojo trakto simptomų vertinimo skalės (GSVS) klausimyną (2 priedas) ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo SF-36 klausimyną (3 priedas).
GSVS klausimyną sudaro 15 klausimų, kurių kiekvienas atsispindi respondentų galimai patiriamus dispepsijos simptomus: skausmą, rėmenį, rūgščių atpylimą, alkį, pykinimą, skrandžio gurgėjimą, skrandžio pūtimą, raugėjimą, vidurių pūtimą, vidurių užkietėjimą, viduriavimą ir vidurių užkietėjimą besikaitaliojantį su viduriavimu. Anketos vertinimui naudojama septynių balų Likerto skalė, kur 1 atitinka pozityviausią pasirinkimą (nėra diskomforto), o 7 – labiausiai neigiamą (labai stiprus diskomfortas). Šie 15 klausimų skirtomi į penkias skales: viduriavimo simptomas (viduriavimas, tuštinimasis skystomis išmatomis, staigus noras tuštintis), nevirškinimo simptomas (gurgėjimas, pilvo pūtimas, raugėjimas, vidurių pūtimas), vidurių užkietėjimo simptomas (tuštinimasis kietomis išmatomis, nepilno išsituštinimo pojūtis, nepilnas pasituštinimo pojūtis) pilvo skausmo simptomas (pilvo skausmas, alkio skausmas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas) refliukso simptomas (atpylimai rūgščiu turiniu, rėmuo).
Su sveikata susijusios bendras gyvenimo kokybės įvertinimas naudojant “Lilly” kompanijos anketa SF-36 yra vertinama pastarųjų keturių savaičių savijauta. Kiekvienos srities skaitinė reikšmė yra nuo 0 iki 100 (100 balų rodo geriausią įvertinimą).
Anketose naudojamų klausimų vidinio suderinamumo patikrinimas buvo atliekamas apskaičiuojant Kronbacho alfa (α) (Cronbach Alfa) kriterijų. Klausimynas bus laikomas tinkamai sudarytu, jeigu jo Kronbacho alfa reikšmė bus didesnė už 0,7.
Duomenys apskaičiuoti naudojantis SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programinę įrangą, kuri yra patogi apdorojant surinktą informaciją, pritaikyta darbui su duomenimis, jų analizei, ryšių nustatymui. Apklausos metu gauti duomenys apdoroti SPSS 17 versijos paketu ir Microsoft Office Excel 2007 programa.
Hipotezėms apie kintamųjų skirstinių normalumą patikrinti naudojame Kolmogorovo– Smirnovo kriterijus (angl. Kolmogorov–Smirnov test) testą, kuris yra labiau tinkamas didelėms imtis, kurių n>60.
Duomenų analizės pateikimas: analizė atlikta raštiškai. Naudotas surinktų duomenų vaizdavimo būdas – diagramos, lentelės.
Intervaline skale išreikštiems duomenims apskaičiuojami vidurkiai (M) ir standartiniai nuokrypiai (±). Siekiant palyginti, kaip gauti rezultatai skiriasi skirtingose respondentų socialinėse– demografinėse grupėse, buvo naudojami šie statistiniai kriterijai:
20
a) Mann-Whitney U - testas – siekiant palyginti vidurkių skirtumus dvejose nepriklausomose imtyse.
b) Kruskalio-Valio H – testas (angl. Kruskal-Wallis) – siekiant palyginti vidurkių skirtumus trejose ir daugiau nepriklausų imčių.
Ryšių tarp atskirų kintamųjų nustatymui buvo apskaičiuojami Spirmeno (angl. Spearman) koreliacijos koeficientai. Spirmeno koreliacijos koeficientas kinta nuo +1 iki –1. Kuo koeficiento reikšmė arčiau nulio, tuo ryšys silpnesnis.Visais atvejais statistiškai reikšmingu laikytas skirtumas, kurio patikimumas bus didesnis nei 95 proc., t.y. kai p<0,05.
21
4. REZULTATAI
Tyrimo metu buvo apklausta 100 respondentų, kurie pagal kursus pasiskirstė gana tolygiai – apie trečdalis buvo trečiakursiai, 23 proc. – ketvirtakursiai, kas penktas – penktakursis, ir kiek daugiau nei kas ketvirtas – šeštakursis. Kiek daugiau nei pusė respondentų (59 proc.) buvo moterys, likusieji (41 proc.) – vyrai (2 paveikslas).
2 paveikslas. Respondentų demografiniai rodikliai
Tyrimo metu respondentų buvo prašoma atsakyti į gyvenimo kokybės vertinimo klausimyną. Buvo naudojamas farmacinės kompanijos „Lilly“ anketa forma SF-36, kuri susideda iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo kokybės sritis.
Pirmiausia, siekiant nustatyti klausimyno vidinį suderinamumą, pagal kiekvieną gyvenimo kokybės poskalę buvo apskaičiuotos Kronbacho alfa reikšmės, kurios pateikiamos 1 lentelėje. Geru patikimumu laikoma, kuomet alfa vertės yra nuo 0,75 iki 1. Matyti, kad visos jos buvo didesnės nei 0,7, tai rodo, kad klausimynas yra tinkamas.
Siekiant nustatyti gyvenimo kokybės poskalių pasiskirstymą, buvo taikytas Kolmogorovo-Smirnovo testas. Statistinė išvada yra reikšminga, nes šio testo reikšmės Z buvo reikšmingos (nes p<0,05), tai rodo, kad gyvenimo kokybės poskalių skirstiniai reikšmingai nuo normaliojo skirstinio skiriasi, todėl poskalių vidurkių skirtumų skirtingose respondentų grupėse palyginimui turime naudoti neparametrinius kriterijus.
22
1 lentelė. Gyvenimo kokybės poskalių rodikliai
Poskalė Kronbacho
alfa
Kolmogorovo-Smirnovo testas Vidurkis ± Min. Maks.
Z p Fizinis aktyvumas 0,877 1,539 0,018 80,60 19,02 20,00 100,00 Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų 0,890 2,489 0,000 46,50 43,23 0,00 100,00 Skausmas 0,864 1,420 0,036 31,00 24,43 0,00 100,00 Bendras sveikatos vertinimas 0,724 1,288 0,047 49,70 13,56 5,00 80,00 Energingumas ir gyvybingumas 0,785 1,642 0,009 36,35 8,52 15,00 60,00 Socialinė funkcija 0,720 2,394 0,000 41,89 11,15 11,11 77,78 Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų 0,896 3,636 0,000 32,00 42,62 0,00 100,00 Emocinė būklė 0,731 1,270 0,049 39,76 8,39 8,00 56,00
Reikšmingi skirtumai (p<0,05) paryškinti
Analizuodami atskirus gyvenimo kokybės poskalių vidurkius (3 paveikslas), nustatyta, kad bendras studentų fizinis aktyvumas yra gana didelis ir sudaro 80,60 balų iš 100 galimų. Vidutiniškai vertinama bendra sveikata - 49,70 balų bei veiklos apribojimai dėl fizinių negalavimų – 46,50 balų. Nedideli įverčiai (iki 40 balų iš 100) buvo skausmo, veiklos apribojimo dėl emocinių negalavimų, energingumo ir gyvybingumo, emocinės būklės poskalėse. Tai rodo, kad studentus gana retai kamuoja skausmas ir veiklos apribojimai dėl blogos emocinės būklės, tačiau tiriamųjų emocinė būklė, energingumas bei gyvybingumas nebuvo vertinamas aukštai.
23
Palyginus GK poskalių vidurkius skirtingo kurso studentų grupėse (2 lentelė) nustatyta, kad vidurkiai reikšmingai skyrėsi dviem atvejais (p<0,05) – fizinio aktyvumo ir emocinės būklės srityse. Analizuojant šias poskales, nustatyta, kad aukštesniu fiziniu aktyvumu reikšmingai labiau pasižymi 3 ir 4 kurso studentai, nei kad 5 ir 6 kurso studentai. Geresne emocine būkle pasižymi 6 kurse studijuojantys asmenys nei 3-5 kurso studentai. Kitų GK poskalių vidurkiai skirtingo kurso studentų grupėse reikšmingai nesiskyrė (nes p>0,05), tai rodo, kad kitos GK poskalės tarp skirtingo kurso studentų pasireiškia vienodai.
2 lentelė. Gyvenimo kokybės poskalių rodikliai skirtingo kurso grupėse
Kursas
H p
3 k. 4 k. 5 k. 6 k.
Vid. ± Vid. ± Vid. ± Vid. ±
Fizinis aktyvumas 89,82 12,36 82,95 14,20 68,61 26,05 77,88 18,07 12,422 0,006 Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų 58,93 39,21 36,36 38,36 34,72 40,35 52,88 49,16 5,494 0,139 Skausmas 32,54 25,11 31,31 23,67 38,27 28,06 23,50 20,92 3,672 0,299 Bendras sveikatos vertinimas 45,89 14,79 55,00 12,63 49,44 17,31 50,58 8,98 5,677 0,128 Energingumas ir gyvybingumas 32,68 8,55 38,18 8,53 35,56 9,22 36,92 4,71 5,690 0,128 Socialinė funkcija 43,65 9,53 43,94 14,74 38,27 12,77 41,45 6,71 1,671 0,643 Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų 22,62 37,46 28,79 37,51 18,52 34,72 52,56 50,04 7,210 0,065 Emocinė būklė 38,86 6,14 38,18 7,27 37,78 12,06 44,00 6,09 11,828 0,008
p – statistinis reikšmingumas lyginant tiriamuosius pagal gyvenimo kokybės poskales (Kruskal–Wallis testas). Reikšmingi skirtumai (p<0,05) paryškinti
Palyginus GK kokybės poskalių vidurkius moterų ir vyrų grupėse (3 lentelė), nustatyta, kad vidurkiai reikšmingai skiriasi tik skausmo poskalėje (p<0,05). Su skausmu reikšmingai labiau susiduria moterys, nei vaikinai. Kitų GK poskalių atveju pasireiškimo intensyvumas reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
24
3 lentelė. Gyvenimo kokybės poskalių rodikliai moterų ir vyrų grupėse
Lytis
U p
Mot. Vyr.
Vid. ± Vid. ±
Fizinis aktyvumas 77,63 21,00 84,88 14,98 985,000 0,113
Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų 40,25 42,04 55,49 43,84 977,000 0,088
Skausmas 36,72 26,36 22,76 18,75 848,500 0,010
Bendras sveikatos vertinimas 50,08 14,46 49,15 12,29 1114,500 0,502
Energingumas ir gyvybingumas 36,27 8,69 36,46 8,38 1203,500 0,966
Socialinė funkcija 40,87 11,57 43,36 10,48 1018,500 0,150
Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų 29,38 42,47 35,77 43,07 1112,000 0,439
Emocinė būklė 39,46 7,37 40,20 9,76 1059,000 0,286
p – statistinis reikšmingumas lyginant tiriamuosius pagal lytį (Mann-Whitney U testas). Reikšmingi skirtumai (p<0,05) paryškinti
Tyrimo metu respondentams buvo pateiktas GSVS klausimynas, kurį sudaro 15 teiginių ir pagal kurį buvo apskaičiuotos penkios dispepsijos ir DŽS simptomų poskalės - didesnis poskalės vidurkis rodo, kad simptomai pasireiškia dažniau (4 paveikslas).
4 paveikslas. DŽS ir dispepsijos simptomų poskalių vidurkiai
Siekiant nustatyti klausimyno vidinį suderinamumą, pagal kiekvieną DŽS ir dispepsijos poskalę buvo apskaičiuotos Kronbacho alfa reikšmės, kurios buvo didesnės nei 0,7 – tai nurodo, kad klausimynas yra tinkamas. Siekiant nustatyti DŽS ir dispepsijos poskalių pasiskirstymo normalumą, taikytas Kolmogorovo-Smirnovo testas. Nustatyta, kad šio testo Z reikšmės buvo reikšmingos (nes p<0,05). Tai rodo, kad DŽS ir dispepsijos poskalių skirstiniai reikšmingai nuo
25
normaliojo skirstinio skiriasi – todėl, poskalių vidurkių skirtumui palyginti skirtingose respondentų grupėse bus naudojami neparametriniai kriterijai.
Tyrimo metu visus penkis simptomus pagal jų poskalių vidurkį suskirstome į tris grupes pagal jų intensyvumą:
1. Silpni simptomai (poskalių vidurkiai 3 balai ir mažiau);
2. Vidutiniai simptomai (poskalių vidurkiai daugiau nei 3 balai iki 5 balų imtinai); 3. Stiprūs simptomai (poskalių vidurkiai daugiau nei 5 balai).
Analizuojant atskirus DŽS ir dispepsijos poskalių vidurkius (4 lentelė) nustatyta, kad dažniausiai studentai susiduria su nevirškinimo ir pilvo skausmo simptomais. Nevirškinimo simptomo atveju 37 proc. studentų jautė vidutinius ir stiprius simptomus, o vidutinius ir stirpius pilvo skausmo simptomus jautė 24 proc. respondentų. Rečiau pasireiškė vidurių užkietėjimo simptomas - 26 proc. studentų jautė vidutinius ir stiprius simptomus, rečiausiai - viduriavimo ir refliukso simptomai. Vertinant poskalių intensyvumo grupes, nustatyta, kad viduriavimo ir refliukso atveju dauguma tiriamųjų turėjo tik silpnus simptomus (atitinkamai 85 ir 83 proc.).
4 lentelė. DŽS ir dispepsijos simptomų poskalių rodikliai
Reikšmingi skirtumai (p<0,05) paryškinti
Palyginus DŽS ir dispepsijos poskalių vidurkius skirtingo kurso studentų grupėse (5 lentelė) nustatyta, kad daugeliu atveju vidurkiai reikšmingai išsiskyrė (nes p<0,05). Didesnė dalis studentų, turinčių stiprius viduriavimo simptomus, buvo 4 ir 5 kurso grupėse (atitinkamai 9 ir 17 proc.), didesnė dalis turinčių stiprius nevirškinimo simptomus buvo 3 kurso grupėje (7 proc.), daugiau turinčių stiprius vidurių užkietėjimo simptomus buvo tarp 4 kurso studentų (9 proc.),
Poskalė Simptomų intensyvumas Kronbacho Alfa Kolmogorovo-Smirnovo
testas Vidurkis ± Min. Maks.
Grupė Proc. Z p Viduriavimo (diarėjos) simptomas Silpni 85,0% 0,800 2,618 0,000 1,95 1,30 0,00 6,00 Vidutiniai 8,0% Stiprūs 7,0% Nevirškinimo simptomas Silpni 63,0% 0,749 1,113 0,008 2,67 1,26 0,00 5,75 Vidutiniai 33,0% Stiprūs 4,0% Vidurių užkietėjimo simptomas Silpni 74,0% 0,798 1,932 0,001 2,32 1,36 0,00 6,00 Vidutiniai 22,0% Stiprūs 4,0% Pilvo skausmo simptomas Silpni 76,0% 0,732 1,486 0,024 2,41 1,35 0,00 6,67 Vidutiniai 20,0% Stiprūs 4,0% Refliukso simptomas Silpni 83,0% 0,869 2,401 0,000 2,11 1,48 0,00 7,00 Vidutiniai 12,0% Stiprūs 5,0%
26
daugiau turinčių stiprius pilvo skausmo simptomus buvo tarp 5 kurso studentų (6 proc.), tuo tarpu daugiausiai turinčių stiprius refliukso simptomus buvo tarp 4 kurso studentų (9 proc.).
5 lentelė. Dispepsijos (virškinimo simptomų) simptomų poskalių rodikliai skirtingo kurso grupėse
Poskalės, simptomų intensyvumo grupės
Kursas
H p
3 k. 4 k. 5 k. 6 k.
Proc. Vid. ± Proc. Vid. ± Proc. Vid. ± Proc. Vid. ±
Viduriavimo (diarėjos) simptomas Silpni 96,4% 1,31 0,63 72,7% 2,50 1,41 72,2% 2,44 1,62 100,0% 1,54 0,63 17,686 0,001 Vidutiniai 3,6% 18,2% 11,1% 0,0% Stiprūs 0,0% 9,1% 16,7% 0,0%
Nevirškinimo simptomas Silpni 71,4%
2,51 1,26 45,5% 3,14 1,12 55,6% 2,92 1,43 76,9% 2,16 1,04 10,495 0,015 Vidutiniai 21,4% 50,0% 38,9% 23,1% Stiprūs 7,1% 4,5% 5,6% 0,0% Vidurių užkietėjimo simptomas Silpni 89,3% 1,69 1,09 59,1% 2,97 1,58 72,2% 2,33 1,27 76,9% 2,26 1,09 12,906 0,005 Vidutiniai 7,1% 31,8% 27,8% 23,1% Stiprūs 3,6% 9,1% 0,0% 0,0%
Pilvo skausmo simptomas Silpni 78,6%
2,26 1,46 63,6% 2,89 1,44 77,8% 2,61 1,30 84,6% 2,03 1,12 7,713 0,052 Vidutiniai 17,9% 31,8% 16,7% 11,5% Stiprūs 3,6% 4,5% 5,6% 3,8%
Refliukso simptomas Silpni 92,9%
1,57 1,31 63,6% 2,84 1,58 83,3% 2,08 1,58 88,5% 1,92 1,13 12,907 0,005 Vidutiniai 3,6% 27,3% 11,1% 11,5% Stiprūs 3,6% 9,1% 5,6% 0,0%
Remiantis gautais duomenimis, teigiame, kad 4-5 kursų studentai reikšmingai labiau nei 3 kurso ir 6 kurso studentai susiduria su viduriavimo (diarėjos), nevirškinimo, vidurių užkietėjimo ir refliukso simptomais, tuo tarpu pilvo skausmo simptomų intensyvumas skirtingo kurso studentų grupėse reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
Palyginus poskalių vidurkius vyrų ir moterų grupėse (6 lentelė) nustatyta, kad nei vienos poskalės atveju vidurkiai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), todėl DŽS ir dispepsijos simptomų intensyvumas vyrų ir moterų grupėse reikšmingai nesiskiria.
6 lentelė. DŽS ir Dispepsijos simptomųposkalių rodikliai moterų ir vyrų grupėse
Poskalės, simptomų intensyvumo grupės
Lytis
U p
Moterys Vyrai
Proc. Vid. ± Proc. Vid. ±
Viduriavimo (diarėjos) simptomas Silpni 86,4% 1,93 1,26 82,9% 1,98 1,38 1193,000 0,905 Vidutiniai 8,5% 7,3% Stiprūs 5,1% 9,8% Nevirškinimo simptomas Silpni 57,6% 2,68 1,28 70,7% 2,66 1,25 1183,000 0,852 Vidutiniai 37,3% 26,8% Stiprūs 5,1% 2,4% Vidurių užkietėjimo simptomas Silpni 71,2% 2,47 1,40 78,0% 2,10 1,28 977,000 0,100 Vidutiniai 22,0% 22,0% Stiprūs 6,8% 0,0% Pilvo skausmo simptomas Silpni 74,6% 2,54 1,39 78,0% 2,23 1,30 1030,000 0,205 Vidutiniai 20,3% 19,5% Stiprūs 5,1% 2,4% Refliukso simptomas Silpni 81,4% 2,19 1,55 85,4% 1,99 1,37 1135,500 0,589 Vidutiniai 13,6% 9,8% Stiprūs 5,1% 4,9%
p – statistinis reikšmingumas lyginant tiriamuosius pagal lytį (Mann-Whitney‘ U testas).
Siekiant nustatyti sąsajas tarp gyvenimo kokybės ir dispepsijos, buvo pritaikyta Spirmeno koreliacija. Duomenys pateikti 7 lentelėje.
29
7 lentelė. Spirmeno koreliacija tarp GK bei dispepsijos simptomų
Viduriavimo (diarėjos) simptomas Nevirškinimo simptomas Vidurių užkietėjimo simptomas Pilvo skausmo simptomas Refliukso simptomas Fizinis aktyvumas r -0,361 -0,314 -0,413 -0,392 -0,333 p 0,000 0,001 0,000 0,000 0,001 Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų r 0,317 0,307 0,373 0,408 0,339 p 0,001 0,002 0,000 0,000 0,001 Skausmas r 0,181 0,295 0,319 0,334 0,308 p 0,071 0,003 0,001 0,001 0,002 Bendras sveikatos vertinimas r -0,257 -0,291 -0,303 -0,456 -0,366 p 0,010 0,003 0,002 0,000 0,000 Energingumas ir gyvybingumas r -0,070 0,060 -0,298 0,184 0,072 p 0,491 0,555 0,003 0,067 0,478 Socialinė funkcija r -0,208 -0,112 -0,118 -0,012 -0,032 p 0,038 0,266 0,240 0,905 0,752 Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų r -0,182 -0,351 -0,199 -0,282 -0,201 p 0,070 0,000 0,047 0,004 0,045 Emocinė būklė r -0,152 -0,233 -0,117 -0,251 -0,167 p 0,131 0,020 0,248 0,012 0,097
Spirmeno koreliacijos koeficientas kinta nuo +1 iki –1. Kuo koeficiento reikšmė arčiau nulio, tuo ryšys silpnesnis.
Įvertinus statistiškai reikšmingus koreliacijos koeficientus (kurių p<0,05) nustatyta, kad: 1. Fizinis aktyvumas ir veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų koreliuoja su visomis DŽS ir dispepsijos skalėmis, tai rodo, kad studentai, dažniau susiduriantys su šiais simptomais, pasižymi mažesniu fiziniu aktyvumu ir dažnai savo veiklą riboja dėl fizinių negalavimų.
2. Skausmas reikšmingai koreliuoja su keturiais simptomais. Tai rodo, kad studentai, kuriems labiau pasireiškia nevirškinimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmas ir refliuksas, reikšmingai dažniau susiduria su skausmu.
3. Bendras sveikatos vertinimas reikšmingai koreliuoja su visomis dispepsijos skalėmis. Vadinasi dažniau su dispepsijos simptomais susiduriantys studentai reikšmingai prasčiau vertina savo bendrą sveikatos būklę.
4. Energingumas reikšmingai koreliuoja su vidurių užkietėjimu. Reiškia, kad dažniau nuo vidurių užkietėjimo kenčiantys studentai pasižymi reikšmingai mažesniu energingumu.
5. Viduriavimo simptomas reikšmingai koreliuoja su socialine funkcija. Tai rodo, kad dažniau su viduriavimo simptomu susiduriantys studentai pasižymi reikšmingai mažesne socialine funkcija.
6. Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų reikšmingai koreliuoja su keturiomis dispepsijos poskalėmis. Vadinasi dažniau su nevirškinimo, vidurių užkietėjimo, pilvo skausmo ir
30
refliukso simptomais susiduriantys studentai reikšmingai dažniau turi riboti savo veiklą dėl emocinių sutrikimų.
7. Emocinė būklė reikšmingai labiau koreliuoja su nevirškinimu ir pilvo skausmu. Studentai, dažniau susiduriantys su šiais simptomais, reikšmingai mažiau pasižymi gera emocine būkle.
Viena iš pagrindinių dirgliosios žarnos sindromo formų yra pasireiškiantis vidurių užkietėjimas arba atvirkščiai – vidurių laisvumas. Toliau, 8 lentelėje, pateikiami koreliacijos koeficientai tarp GK ir dispepsijos poskalių skirtingo kurso studentų grupėse. Įvertinus reikšmingus koreliacinius skirtumus (kai p<0,05) nustatyta, kad:
1. Intesyvesnius viduriavimo simptomus reikšmingai dažniau patiria tik 6 kurso studentai, pasižymintys mažesniu fiziniu aktyvumu, prastesniu sveikatos vertinimu, prastesne socialine funkcija.
2. Su dažnesniais nevirškinimo simptomais reikšmingai dažniau susiduria tik 6 kurso studentai, prasčiau vertinantys savo fizinį aktyvumą, dažniau ribojantys savo veiklą dėl fizinių negalavimų, dažniau kenčiantys skausmą, prasčiau vertinantys savo sveikatą, dažniau ribojantys savo veiklą dėl emocinių sutrikimų ir prasčiau vertinantys savo emocinę veiklą. Taip pat reikšmingai mažesniu fiziniu aktyvumu pasižymi 4 kurso studentai, kurie dažniau susiduria su nevirškinimo simptomu.
3. Su dažnesniu vidurių užkietėjimu reikšmingai dažniau susiduria 6 kurso studentai, kurie prasčiau vertina savo fizinį aktyvumą, dažniau riboja savo veiklą dėl fizinių negalavimų, dažniau jaučia skausmą, prasčiau vertina savo sveikatą, pasižymi prastesne socialine funkcija, dažniau ribojantys savo veiklą dėl emocinių sutrikimų ir pasižymintys prastesne emocine būkle. Taip pat nustatyta, kad 3 kurso studentai, pasižymintys mažesniu fiziniu aktyvumu, reikšmingai dažniau susiduria su vidurių užkietėjimu, o 4 kurso studentai, dažniau kenčiantys nuo vidurių užkietėjimo, reikšmingai dažniau kenčia nuo skausmo.
4. Su dažnesniais pilvo skausmas reikšmingai dažniau susiduria 6 kurso studentai, kurie pasižymi mažesniu fiziniu aktyvumu, 5 ir 6 kurso studentai, dažniau savo veiklą ribojantys dėl fizinių negalavimų ir dažniau kenčiantys nuo skausmo, 4-6 kurso studentai, prasčiau vertinantys savo sveikatą, 5 ir 6 kurso studentai, dažniau ribojantys savo veiklą dėl emocinių sutrikimų, bei 6 kurso studentai, kurie dažniau susiduria su prastesne emocine būkle.
5. Su dažnesniais refliukso simptomais reikšmingai dažniau susiduria 6 kurso studentai, kurie pasižymi mažesniu fiziniu aktyvumu, dažniau ribojantys savo veiklą dėl fizinių negalavimų, dažniau kenčiantys skausmą, dažniau ribojantys savo veiklą dėl emocinių negalavimų ir pasižymintys prastesne emocine būkle. Taip pat su dažnesniais refliuklo simptomais susiduria 5
31
kurso studentai, kurie prasčiau vertina savo bendrą sveikatos būklę ir dažniau ribojantys savo veiklą dėl emocinių sutrikimų.
8 lentelė. Spirmeno koreliacija tarp gyvenimo kokybės ir dispepsijos simptomų skirtingo kurso studentų grupėse
Viduriavimo (diarėjos)
simtomas Nevirškinimo simtpomas Vidurių užkietėjimo simtpomas Pilvo skausmo simtpomas Refliukso simtpomas 3 k. 4 k. 5 k. 6 k. 3 k. 4 k. 5 k. 6 k. 3 k. 4 k. 5 k. 6 k. 3 k. 4 k. 5 k. 6 k. 3 k. 4 k. 5 k. 6 k. Fizinis aktyvumas r -0,313 -0,137 -0,189 -0,440 -0,073 -0,492 -0,024 -0,642 -0,415 -0,377 -0,157 -0,564 -0,279 -0,192 -0,425 -0,655 -0,116 -0,039 -0,251 -0,600 p 0,105 0,542 0,453 0,022 0,713 0,020 0,925 0,000 0,028 0,084 0,535 0,003 0,151 0,391 0,079 0,000 0,557 0,862 0,315 0,001 Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų r -0,254 -0,200 0,019 -0,364 0,169 -0,388 -0,051 -0,535 -0,215 -0,236 -0,158 -0,529 -0,118 -0,233 -0,641 -0,591 0,092 -0,026 -0,380 -0,615 p 0,192 0,373 0,941 0,067 0,390 0,075 0,840 0,005 0,273 0,291 0,531 0,005 0,549 0,296 0,004 0,001 0,641 0,907 0,120 0,001 Skausmas r 0,130 0,287 -0,178 0,296 -0,158 0,379 0,014 0,514 0,260 0,488 0,031 0,516 0,118 -0,109 0,577 0,632 0,117 -0,028 0,369 0,695 p 0,510 0,196 0,479 0,142 0,421 0,082 0,955 0,007 0,182 0,021 0,903 0,007 0,551 0,630 0,012 0,001 0,552 0,902 0,132 0,000 Bendras sveikatos vertinimas r -0,055 -0,108 0,334 -0,631 -0,073 0,244 0,275 -0,544 0,215 0,069 0,223 -0,583 0,217 -0,547 -0,621 -0,391 0,017 0,393 -0,481 0,307 p 0,782 0,634 0,176 0,001 0,711 0,274 0,269 0,004 0,272 0,760 0,374 0,002 0,267 0,008 0,006 0,048 0,932 0,070 0,043 0,127 Energinguma s ir gyvybinguma s r -0,128 -0,237 -0,283 -0,020 0,095 0,236 -0,326 0,159 0,322 0,248 0,058 0,208 0,279 0,044 0,136 0,320 -0,355 -0,022 -0,033 0,239 p 0,517 0,288 0,255 0,922 0,631 0,290 0,186 0,437 0,095 0,265 0,821 0,308 0,151 0,847 0,592 0,111 0,064 0,923 0,896 0,239 Socialinė funkcija r -0,461 0,081 0,211 -0,515 -0,130 0,004 0,142 -0,212 -0,258 0,226 0,150 -0,497 -0,113 0,140 0,290 -0,083 -0,057 -0,065 0,059 -0,081 p 0,013 0,720 0,401 0,007 0,510 0,985 0,573 0,299 0,185 0,311 0,551 0,010 0,567 0,533 0,244 0,685 0,775 0,774 0,815 0,694 Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų r 0,078 -0,214 -0,235 -0,320 -0,056 -0,132 -0,378 -0,563 0,129 -0,100 -0,257 -0,561 0,202 -0,161 -0,567 -0,607 0,159 0,110 -0,505 -0,686 p 0,695 0,340 0,348 0,111 0,775 0,558 0,122 0,003 0,514 0,657 0,303 0,003 0,302 0,475 0,014 0,001 0,420 0,625 0,033 0,000 Emocinė būklė r p 0,047 0,814 -0,162 0,471 -0,131 0,604 -0,351 0,079 -0,101 0,610 0,480 0,159 -0,006 0,980 0,027 -0,433 0,415 0,160 0,794 0,059 0,510 -0,166 -0,456 0,018 0,796 -0,051 0,169 -0,304 0,828 -0,055 0,037 -0,411 0,602 0,103 0,090 0,370 0,345 -0,236 -0,441 0,024 Spirmeno koreliacijos koeficientas kinta nuo +1 iki –1. Kuo koeficiento reikšmė arčiau nulio, tuo ryšys silpnesnis
Apskaičiavus koreliacijos koeficientus vyrų ir moterų grupėse (9 lentelė), nustatyti reikšmingi (p<0,05), kurie tarp vyrų ir moterų skyrėsi šiais atvejais:
1. Su dažnesniu viduriavimo sindromu, kuris reikšmingas abiejų lyčių respondentų tarpe, dažniau susiduria vaikinai, kurie dažniau jaučia skausmą, ir moterys, pasižyminčios mažesne socialine funkcija.
2. Su dažnesniu nevirškinimo simptomu reikšmingai dažniau susiduria tik vaikinai, dažniau jaučiantys skausmą ir prasčiau vertinantys savo sveikatą.
3. Su dažnesniu vidurių užkietėjimu ženkliai dažniau susiduria vaikinai, reikšmingai dažniau jaučiantys skausmą ir pasižymintys mažesniu energingumu, bei moterys, kurios reikšmingai prasčiau vertina savo bendrą sveikatos būklę.
4. Su dažnesniu pilvo skausmo sindromu reikšmingai dažniau susiduria su vyrai, labiau jaučiantys skausmą, ir moterys, reikšmingai dažniau turinčios savo veiklą riboti dėl emocinių sutrikimų.
5. Su dažnesniu refliukso sindromu reikšmingai dažniau susiduria tik vaikinai, reikšmingai dažniau susiduriantys su skausmu, ir dažniau ribojantys savo veiklą dėl emocinių sutrikimų.
6. Fizinio aktyvumo ir veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų atveju dispepsijos simptomai reikšmingai koreliavo tiek vyrų, tiek moterų grupėse.
34 9 lentelė. Spirmeno koreliacija tarp GK ir dispepsijos simptomų moterų ir vyrų grupėse
Viduriavimo (diarėjos) simptomas Nevirškinimo simptomas Vidurių užkietėjimo simptomas Pilvo skausmo simptomas Refliukso simptomas
Mot. Vyr. Mot. Vyr. Mot. Vyr. Mot. Vyr. Mot. Vyr.
Fizinis aktyvumas r -0,389 -0,314 -0,257 -0,406 -0,337 -0,446 -0,375 -0,39 -0,333 -0,348 p 0,002 0,046 0,05 0,008 0,009 0,003 0,003 0,012 0,01 0,026 Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų r -0,263 -0,423 -0,258 -0,418 -0,267 -0,474 -0,365 -0,471 -0,285 -0,452 p 0,044 0,006 0,049 0,007 0,041 0,002 0,004 0,002 0,029 0,003 Skausmas r 0,079 0,33 0,189 0,511 0,159 0,448 0,255 0,401 0,183 0,533 p 0,552 0,035 0,152 0,001 0,23 0,003 0,051 0,009 0,165 0 Bendras sveikatos vertinimas r 0,225 0,278 0,18 -0,449 -0,354 0,164 0,38 0,563 0,374 0,315 p 0,086 0,078 0,171 0,003 0,006 0,305 0,003 0 0,004 0,045 Energingumas ir gyvybingumas r -0,167 0,08 -0,101 0,299 0,09 -0,617 0,177 0,236 0,002 0,206 p 0,207 0,62 0,448 0,057 0,497 0,006 0,181 0,137 0,99 0,197 Socialinė funkcija r -0,268 -0,137 -0,144 -0,073 -0,114 -0,06 0,07 -0,102 -0,105 0,124 p 0,04 0,392 0,275 0,648 0,392 0,709 0,598 0,528 0,428 0,44 Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų r -0,2 -0,144 -0,367 -0,332 -0,194 -0,183 -0,334 -0,204 -0,139 -0,309 p 0,128 0,368 0,004 0,034 0,142 0,252 0,01 0,201 0,294 0,049 Emocinė būklė r -0,13 -0,164 -0,169 -0,307 -0,139 -0,046 -0,21 -0,269 -0,128 -0,213 p 0,325 0,304 0,2 0,051 0,294 0,777 0,111 0,089 0,332 0,182 Spirmeno koreliacijos koeficientas kinta nuo +1 iki –1. Kuo koeficiento reikšmė arčiau nulio, tuo ryšys silpnesnis.
35
4.
REZULTATŲ APTARIMAS
Šio tyrimo metu, atliekant apklausą tarp 3-6 kurso LSMU studentų, buvo tiriamas dirgliosios žarnos sindromo ir dispepsijos simptomų paplitimas tarp medicinos fakulteto studentų bei jų ryšys su gyvenimo kokybės parametrais.
Kalifornijos universiteto funkcinių žarnyno ligų klinikoje, Los Andžele (JAV) atlikti DŽS sergančių žmonių gyvenimo kokybės tyrimai [40], rodo, kad beveik visi gyvenimo kokybės parametrai yra reikšmingai mažesni, išskyrus fizinį aktyvumą.
Mūsų tyrimo rezultatai rodo tą pačią situaciją - išskyrus fizinį aktyvumą, kurio balų poskalės vertė yra aukščiausia, visose kitose SF-36 GK poskalėse, respondentų rezultatai yra žemiau vidutinių. GK prastėjimas pasireiškia energingumo ir gyvybingumo stoka, veikos apribojimu dėl emocinių sutrikimų bei veiklos ribojimas dėl fizinių negalavimų, skausmo ir prasto bendro sveikatos vertinimo.
Lyginant su JAV atlikto tyrimo rezultatais, matome, kad veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų poskalės balų vidurkis buvo 49,90, mūsų gautas rezultatas skiriasi nereikšmingai – 46,50. Fizinio aktyvumo poskalės balų vidurkis irgi skiriasi nežymiai - JAV tyrimo rezultatas yra 79,20, kuomet mūsų tyrimo rezultatas – 80,60 balo. Kit gyvenimo kokybės poskalių rezultatai jau skiriasi. Mūsų gauti rezultatai visose sekančiose GK poskalėse yra mažesni: skausmo poskalės balų vidurkis yra 31,00, kai tuo tarpu JAV – 53,6, veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų 32,00 lyginant su 64,80, energingumas ir gyvybingumas – 36,35 lyginant su 44,0, emocinė būklė – 39,76 lyginant su 64,8, socialinė funkcija – 41,89 lyginant su 62,70, bendras sveikatos vertinimas – 49,70 lyginant su 54,5 [40].
Galime daryti prielaidą, kad mūsų tyrimo GK poskalių rodikliai yra prastesni dėlto, kad pasirinkta specifinė respondentų grupė – MF studentai, kurie pastoviai jaučia emocinius krūvius, dažniau išgyvena stresines situacijas ir kurių gyvenimo rėžimas dažnai yra chaotiškas.
Džidoje (Saudo Arabija) buvo tiriamas DŽS ir jo simptomų paplitimas medicinos studentų tarpe. Labiausiai dispepsijos sindromo simptomai, būdingi DŽS, pasireiškė paskutinio kurso studentų tarpe [41]. Mūsų tyrimo metu gauti rezultatai, išanalizavus GSVS anketos duomenis, tokie patys – žymiai dažniau virškinimo sutrikimų simtptomus jaučia 6 kurso studentai.
Džidoje atliktas tyrimas parodė, kad DŽS ir dispepsijos simptomai žymiai mažiau buvo jaučiami užsiimančių fizine veikla studentų - 26,1% lyginant su tais, kurie buvo fiziškai mažiau aktyvūs (37,3%) [41]. Mūsų tyrimo koreliacinė anketų analizė nesiskyrė - simptomus ženkliai labiau jaučia pasižymintys mažesniu fiziniu aktyvumu studentai. Taigi fizinis aktyvumas reikšmingai įtakoja DŽS ir dispepsijos simptomų atsiradimą.
36
DŽS ir dispepsijos simptomų paplitimas skirstant studentus pagal lytis nėra tiksli. Pavyzdžiui, atliktų tyrimų ataskaitos rodo, kad DŽS dažniau diagnozuojamas moterims nei vyrams apytiksliu santykiu 2:1. Pakistane atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 360 medicinos student, rezultatai rodo, kad simptomai pasireiškia daugiau moterims. Malaizijoje atlikto tyrimo rezultatai tokie patys. Tačiau Indijoje atlikto tyrimo tarp medicinos studentų bei Korėjoje atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 319 studentų, rezultatai priešingi – čia dispepsijos ir DŽS simptomai ženkliai dažniau pasireiškia vyriškos lyties studentų tarpe [37]. Mūsų gauti rezultatai rodo, kad dispepsijos intensyvumo simptomai tarp lyčių grupių beveik nesiskiria (1,93 vidurkis moterims ir 1,98 – vyrams).
MF studentai, nepriklausomai nuo lyties, yra potencialūs DŽS kandidatai. Rezultatai rodo, kad aukštesnio kurso studentai labiau kenčia nuo DŽS ir dispepsijos simptomų, kurie įtakoja jų gyvenimo kokybę bei psichologinę sveikatą. Tai lemia ilgesnį laiką patiriama nuolatinė įtampa, stresas, didelė fizinė bei protinė apkrova, gyvenimo būdas. Fizinis aktyvumas slopina DŽS ir dispepsijos sindromo pasireiškiančius simptomus, todėl turi būti atkreiptas dėmesys į sveiką gyvenseną, įskaitant sportą ir sveiką subalansuotą mitybą. Esant reikalui turėtų būti sudaryta galimybė kreiptis į atitinkamus specialistus medicininės pagalbos [37]. Rizikos faktorių sumažinimas bei prevencinės strategijos parinkimas yra pagrindinė sąlyga siekiant kontroliuoti ir dispepsijos sindromų simptomų pasireiškimą bei siekti geresnės gyvenimo kokybės.
37
5. IŠVADOS
1. Intensyviausiai jaučiamas viduriavimo (diarėjos) simptomas, kuris daugiausia palitęs tarp 4 ir 5 kurso studentų. Mažiausiai jaučiamas nevirškinimo simptomas, kuris daugiausia paplitęs tarp 3 kurso studentų.
2. Studentų fizinis aktyvumas yra aukštas. Bendras sveikatos vertinimas, veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų, socialinė funkcija vertinami vidutiniškai. Juos retai kamuoja skausmas ir veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų.
3. Visi DŽS ir dispepsijos simptomai pasireiškia esant žemam fiziniam aktyvumui ir prastam bendram sveikatos vertinimui. Esant visiems DŽS ir dispepsijos simptomams veikla ribojama dėl fizinių negalavimų.
4. Dažniausiai studentai susiduria su nevirškinimo ir pilvo skausmais. Stipriausi nevirškinimo simptomą jaučia 3 kurso studentai, o pilvo skausmus – 5 kurso studentai. Intensyviausiai DŽS ir dispepsijos simptomai juntami esant žemam fiziniam aktyvumui.
5. Dispepsijos ir DŽS simptomai pasireiškia abiejų lyčių studentams, kurių fizinis aktyvumas yra žemas. Moterys su skausmo simptomu susiduria dažniau. Vyrai, jaučiantys skausmą reikšmingai dažniau susiduria su viduriavimu, nevirškinimu ir pilvo skausmo simptomais.
