LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Profilaktinės medicinos katedra
KAROLINA KAZLAUSKAITĖ
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO STUDENTŲ
POŽIŪRIS IR ŽINIOS APIE COVID-19 BEI TAIKOMOS
INFEKCIJOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS
Baigiamasis mokslinis darbas
Medicinos vientisųjų studijų programa
Mokslinis vadovas:
lekt. dr. Vilma Žaltauskė
TURINYS
1. SĄNTRAUKA...3
2. ABSTRACT...4
3. PADĖKA...5
4. INTERESŲ KONFLIKTAS...5
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...5
6. SANTRUMPOS...6
7. SĄVOKOS...6
8. ĮVADAS...7
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...8
10. LITERATŪROS APŽVALGA...9
10.1 COVID-19 infekcijos charakteristikos...9
10.2 Infekcijos prevencija bei kontrolė...11
10.2.1 Farmakologinės intervencijos...12
10.2.2 Nefarmakologinės intervencijos...14
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI...15
12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...17
12.1 Respondentų sociodemografinės charakteristikos...17
12.2 Respondentų požiūris į COVID-19 pandemiją...18
12.3 Respondentų bendros žinios apie COVID-19...22
12.4 Su infekcijos prevencija ir kontrole susijęs respondentų elgesys...26
12.4.1 Respondentų požiūrio, žinių ir elgesio sąsajos...30
13. IŠVADOS...32
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...32
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS...33
1. SĄNTRAUKA
Karolina Kazlauskaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų požiūris ir žinios apie COVID-19 bei taikomos infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonės.
Tyrimo tikslas: nustatyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentų požiūrio ir žinių apie COVID-19 bei taikomų infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonių sąsajas.
Uždaviniai: 1) Išanalizuoti LSMU studentų požiūrį į COVID-19 pandemiją ir jos valdymui taikomas infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonės; 2) Įvertinti studentų žinias apie COVID-19; 3) Nustatyti požiūrio ir žinių apie COVID-19 bei taikomų infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonių sąsajas. Tiriamieji ir tyrimo metodai: 2021 m. balandžio mėn. 4–19 d. anoniminės anketinės apklausos būdu internetu apklausti LSMU medicinos, odontologijos, slaugos, farmacijos, sveikatos psichologijos, veterinarinės medicinos bei gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programų studentai, naudojant specialiai šiam tyrimui pagal žinių, požiūrio ir elgesio (KAP) modelį sudarytą klausimyną, skiriant įvertį už kiekvieną KAP sritį. Tyrimo rezultatai: anketą užpildė ir į duomenų analizę įtraukti 550 respondentai (89,1 proc. moterų ir 10,9 proc. vyrų), amžiaus vidurkis 22±2,66 m. 11,27 proc. tiriamųjų turi pozityvų požiūrį COVID-19 pandemijos valdymo atžvilgiu, 5,27 proc. geras bendras žinias ir 62,91 proc. pasižymi geru su infekcijos prevencija ir kontrole susijusiu elgesiu. Nustatyti statistiškai reikšmingi (p<0,01) požiūrio, žinių ir elgesio įverčių vidurkių skirtumai tarp studijų programų bei žinių įverčio vidurkių skirtumai tarp lyčių (p<0,05). Elgesys statistiškai reikšmingai susijęs su požiūriu į pandemiją (rp=0,47, R²=0,22, p<0,01). Išvados: Daugiau nei pusė tiriamųjų pasižymėjo nuosaikiu požiūriu COVID-19 pandemijos ir jos valdymo atžvilgiu, požiūris statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp studijų programų: aukščiausi įverčiai veterinarinės medicinos, žemiausi – gyvūno ir žmogaus sąveikos studentų. Daugiau nei pusė respondentų pademonstravo prastas žinias apie COVID-19, moterų žinių įverčiai statistiškai reikšmingai mažesni už vyrų, taip pat įverčiai statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp studijų programų: geriausiomis žiniomis pasižymi medicinos, o blogiausiomis – gyvūno ir žmogaus sąveikos studentai. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp studentų su infekcijos prevencija ir kontrole susijusio elgesio ir požiūrio į pandemiją ir jos valdymą – kuo pozityvesnis požiūris, tuo geresnis ir elgesys. Rekomendacijos: norint pagerinti COVID-19 infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonių taikymą tarp LSMU studentų, komunikaciją reikėtų orientuoti į jų požiūrį į pandemiją.
2. ABSTRACT
Karolina Kazlauskaite. Knowledge, Attitudes, and Practices Regarding COVID-19 Among Students of Lithuanian University of Health Sciences.
Aim: To determine the relationship between knowledge and attitudes towards COVID-19, and practices of COVID-19 infection prevention and control among students of Lithuanian University of Health Sciences (LUHS). Objectives: 1. To analyze the attitudes of LUHS students towards COVID-19 pandemic management and infection prevention and control measures in use; 2) To assess the knowledge about COVID-19 among students of LUHS; 3) To determine the relationship between knowledge, attitudes and practices of infection prevention and control. Methods: Data collection took place from 4th to 19th of April, 2021 via an online survey distributed between students of medicine, dentistry, nursing, pharmacy, health psychology, animal and human interaction, and veterinary medicine at LUHS, using a survey based on knowledge, attitudes, and practices (KAP) model. Participants received individual scores for each KAP section. Results: 550 students completed the survey (89.1% female, 10.9% male), with a mean age of 22 years (SD 2.66). 11.27% participants had a positive attitude towards COVID-19 pandemic management, 5.27% had good knowledge about COVID-19 and 62.91% had good infection prevention and control practices. Statistically significant differences (p<0.01) between students’ knowledge, attitudes, and practice scores were observed based on their study program. Higher knowledge score was statistically significantly related to being male (p<0.05). There was a statistically significant correlation (rp=0.47, p<0.01) between practice and attitude scores. Conclusions: More than half of the participants demonstrated moderate attitude towards COVID-19 pandemic management and infection prevention and control measures in use. There were statistically significant differences in attitude between study programs: highest attitude scores were observed among students of veterinary medicine, and the lowest among students of human and animal interaction. More than half of the participants had poor knowledge of COVID-19. Women had lower knowledge scores than men. There were statistically significant differences in knowledge between study programs: highest knowledge scores were observed among students of medicine, and the lowest among students of human and animal interaction. Attitudes positively correlated with practices. Recommendations: In order to improve infection prevention and control practices among students of LUHS, communication should be focused on attitude regarding COVID-19.
3. PADĖKA
Norėčiau padėkoti visiems, kurie mane palaikė ir padėjo šio darbo rengimo procese.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Etikos komiteto leidimą išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras. Leidimo numeris: BEC-MF-327.
6. SANTRUMPOS
COVID-19 (angl. coronavirus disease 2019) – koronaviruso liga 2019 IFNβ1a – interferonas beta-1a
KAP (angl. Knowledge, Atittudes, and Practices) tyrimas – žinių, požiūrio ir elgesio tyrimas LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
NICE (angl. National Institute for Health and Care Excellence – Nacionalinis sveikatos ir slaugos kompetencijos institutas (Jungtinė Karalystė)
PGR – polimerazės grandininė reakcija PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SARS-CoV-2 (angl. severe acute respiratory syndrome coronavirus 2) – sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronovirusas 2
7. SĄVOKOS
Koronavirusai – Coronaviridae šeimai priskiriami virusai
Koronaviruso protrūkis – momentas, kai pasaulyje pradėjo plisti SARS-CoV-2 ir augti COVID-19 užsikrėtimo atvejų skaičius (nepainioti su pandemijos pradžia, ją PSO deklaravo vėliau)
Lašelinis infekcijos plitimas – infekcijos plitimas didesniais nei 5 μm diametro lašeliais
Oru su dalelėmis (aerozoliais) plintanti infekcija – infekcijos plitimas < 5 μm diametro lašeliais
Vertikalus infekcijos perdavimas – viruso perdavimas iš motinos vaikui; gali įvykti dar gimdoje (in utero), gimdymo metu (intrapartum) arba po gimdymo (postpartum)
8. ĮVADAS
2019 m. rugsėjo mėnesį nepriklausoma Pasaulinio pasirengimo stebėsenos taryba (angl. Global Preparedness Monitoring Board), įkurta 2018 m. bendradarbiaujant Pasaulio sveikatos organizacijai ir Pasaulio bankui (angl. World Bank), publikavo pirmąją kasmetinę ataskaitą, vertinančią pasaulio gebėjimą išvengti ir suvaldyti globalią sveikatos krizę. Išvada buvo vienareikšmiška – pasaulis nėra pasirengęs greitai plintančiai, virulentiškai kvėpavimo takų patogeno pandemijai, tad, norint išvengti katastrofos, tarptautinei bendruomenei svarbu nedelsiant imtis papildomų priemonių [1].
2019 m. gruodžio mėnesį tarptautinę bendruomenę pasiekė informacija apie neaiškios kilmės pneumonijos židinius Vuhane, Kinijos Hubėjaus provincijoje, netrukus identifikuotas 2019 m. naujasis koronavirusas (sutrumpintai 2019-nCoV, vėliau oficialiai pavadintas SARS-CoV-2), o 2020 m. sausio 30 d. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) paskelbė viruso protrūkį globalia pandemija [2, 3]. Pasauliui skaičiuojant antruosius pandemijos metus, patvirtinti daugiau nei 123 milijonai SARS-CoV-2 atvejų SARS-CoV-2SARS-CoV-23 šalyse bei teritorijose, infekcija jau nusinešė virš SARS-CoV-2,7 milijono gyvybių [4].
COVID-19 išlieka viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai: specifinio gydymo nuo šios infekcijos vis dar nėra, o pasaulinės vakcinacijos programos 2021 m. I-ąjį ketvirtį dar tik įsibėgėja ir nesitikima reikšmingo jų efekto sulaukti iki antrosios šių metų pusės [4]. Kaip ir pandemijos pradžioje, pagrindinėmis kovos su viruso plitimu priemonėmis išlieka infekcijos prevencija bei kontrolė [5, 6].
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai atlieka praktikas sveikatos priežiūros įstaigose, mokydamiesi dirba tiesiogiai su pacientais, taip susidurdami su didesne įvairių infekcinių ligų rizika, įskaitant ir COVID-19. Pandemijos akivaizdoje tiek siekiant apsaugoti save, tiek padedant kitiems, svarbu, kad būsimųjų sveikatos apsaugos sistemos specialistų, o taip pat ir kiekvieno piliečio žinios atitiktų mokslinių tyrimų duomenis, būtų užtikrinamos infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonės.
Dėl šių priežasčių verta nustatyti, kokios yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų žinios ir požiūris į COVID-19 bei išsiaiškinti jų taikomas COVID-19 infekcijos prevencijos ir kontrolės priemones. Pasitelkiant žinių, požiūrio ir elgesio tyrimo modelį galima įvertinti šių sričių tarpusavio sąsajas, apsvarstyti, ar apskritai būtų reikalingos ir, jei taip, tai į ką turėtų būti orientuotos informacinės ir edukacinės priemonės. Tokio pobūdžio tyrimų įvairiose studentų populiacijose skirtingose pasaulio šalyse atlikta vos keliolika, o Lietuvoje kol kas – ne vieno.
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: nustatyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų požiūrio ir žinių apie COVID-19 sąsajas su jų taikomomis infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonėmis.
Uždaviniai:
1 Išanalizuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos, slaugos, odontologijos, farmacijos, veterinarinės medicinos, sveikatos psichologijos bei gyvūno ir žmogaus sąveikos specialybių studentų požiūrį į COVID-19 pandemiją ir jos valdymui taikomas prevencijos ir kontrolės priemones.
2 Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos, slaugos, odontologijos, farmacijos, veterinarinės medicinos, sveikatos psichologijos bei gyvūno ir žmogaus sąveikos specialybių studentų žinias apie COVID-19 infekcijos etiologiją, epidemiologiją, klinikinę eigą, gydymą, prevencijos bei kontrolės priemones.
3 Nustatyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos, slaugos, odontologijos, farmacijos, veterinarinės medicinos, sveikatos psichologijos bei gyvūno ir žmogaus sąveikos specialybių studentų požiūrio ir žinių apie COVID-19 sąsajas su jų elgesiu taikant infekcijos prevencijos ir kontrolės priemones.
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 COVID-19 infekcijos charakteristikos
COVID-19 yra suaugusių ir vaikų kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia Coronaviridae šeimai priskiriamas virusas SARS-CoV-2 [2, 3]. Koronavirusai įprastai cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau turėdami evoliucinio šuolio potencialą – kai kuriais jų gali užsikrėsti ir žmonės; zoonotiniam virusui įveikus tarprūšinį barjerą, atsiranda galimybė infekcijai plisti nuo žmogaus žmogui [3]. Jau yra žinomi 7 koronavirusų variantai, sukeliantys žmonėms kvėpavimo takų infekcijas [7]. SARS-CoV-2 kilmė vis dar nėra aiški, labiausiai tikėtinais gamtiniais šaltiniais laikomi šikšnosparniai bei skujuočiai [2, 8].
SARS-CoV-2 į žmogaus organizmą gali patekti per kvėpavimo takų gleivinę tiesioginiu (pvz., bučiuojantis) arba netiesioginiu (pvz., per užterštus daiktus) būdais [9]. Nustatyti keli viruso plitimo keliai, pagrindinis jų – lašelinis, įmanomas esant artimam kontaktui, kuomet skiria 1–2 m. atstumas [9, 10]. Daug diskutuojama apie galimą SARS-CoV-2 plitimą oru dalelėmis (aerozoliais), pastebėta, jog tokiu atveju virusas turi potencialo įveikti 7-8 metrų atstumus ir išlikti gyvybingu ore apie 3 valandas, tačiau vieningos nuomonės dėl to, ar toks plitimas įmanomas ne aerozolius generuojančių procedūrų kontekste, nėra [10–13]. COVID-19 įmanoma užsikrėsti ir per užterštus paviršius, laboratorinėmis sąlygomis nustatyta, kad 22–23 °C temperatūroje virusas gali išlikti gyvybingu iki paros ant porėtų (4 val. ant vario, 8 val. ant drabužių, 24 val. ant odos bei kartono) bei iki trijų parų ant neporėtų (48 val. ant plieno, 72 val. ant plastiko) paviršių [11, 13]. Be to, pastariesiems dviems viruso plitimo būdams reikšmingos įtakos turi įvairūs aplinkos veiksniai: temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimas (ventiliacija) bei radiacija (UV) [11-13]. Vertikalaus infekcijos perdavimo rizika laikoma maža (6,3– 7,9 %); šio viruso plitimo kelio mechanizmas kol kas nepatikslintas, visgi pabrėžiama, kad nėra patvirtintų užsikrėtimo COVID-19 in utero atvejų [14, 15]. Nors SARS-CoV-2 aptinkama ir tokiuose biologiniuose mėginiuose kaip šlapimas, išmatos, kraujo plazma ir (ar) serumas bei motinos pienas, šiuo metu nėra ar nepakanka įrodymų, jog kurie iš jų keltų reikšmingą infekcijos perdavimo riziką [9].
Inkubacinis periodas užsikrėtus SARS-CoV-2 trunka 2–14 dienų (vidutiniškai apie 6,5 dienų), o pradėti platinti virusą sergantysis gali vidutiniškai po 5,2 dienų, taigi dar iki simptomų pasireiškimo [16]. COVID-19 būdingi simptomai yra nespecifiniai, dažniausi – karščiavimas (37,3°C ir daugiau), sausas kosulys, nuovargis, raumenų skausmas, bendras silpnumas, skrepliavimas ir dusulys [17]. Rečiau pasitaikantys: užgulta nosis, galvos skausmas, uoslės ar skonio praradimas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas bei apetito stoka [18, 19]. Didžiausio specifiškumo (didesnis nei 90 % tiek pasireiškiant kartu, tiek atskirai) COVID-19 simptomai yra uoslės ir (ar) skonio praradimas [18].
Klinikinė COVID-19 eiga literatūroje yra skirstoma į besimptomę, lengvą, vidutinę, sunkią ir kritinę [19, 20]. Naujausių tyrimų duomenimis, apie 42 % visų užsikrėtusiųjų būdinga besimptomė infekcijos eiga [21]. Iš tų, kuriems COVID-19 simptomai pasireiškia, maždaug po 40 % serga lengva ar vidutinė ligos formomis, 15 % būdinga sunki infekcijos eiga, kuomet reikalingas papildomas deguonis ir apie 5 % atvejų būklė būna kritinė, pasireiškia įvairios COVID-19 komplikacijos (pvz., ūminis respiracinio distreso sindromas, organų nepakankamumas, sepsis ir sepsinis šokas) [19, 20].
Dėl pandemijos eigoje nuolat kintančių sergamumo ir mirtingumo duomenų, mirštamumas nuo COVID-19 vis dar nėra aiškus, o globaliame lygmenyje preliminarūs duomenys itin heterogeniški [22]. 2020 m. pabaigoje „International Journal of Infectious Diseases“ publikuotoje meta-analizėje mirštamumo nuo COVID-19 mediana yra 0,68 % (0,53 %–0,82 %) [23]. Savo ruožtu, Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO), apibendrinusi duomenis iš 51 valstybių, mirštamumo medianą apskaičiavo kaip 0,27 % [22]. Vertinant tik faktinius duomenis (oficialiai patvirtintus atvejų ir mirčių skaičius), mirštamumas pasaulyje šiuo metu siekia nuo 0,05 % (Singapūras) iki 25,0 % (Vanuatu), Lietuvoje yra 1,56 %, o mediana – 1,71 % (žiūrėta 2021-05-11) [24]. Nagrinėjant skirtingas amžiaus grupes, mirštamumas nuo COVID-19 auga eksponentiškai, 0–25 m. amžiaus grupėse jis yra ≤0,01 %, tačiau ties 55 m. pakyla iki 0,4 %, ties 65 iki 1,4 %, ties 75 m. iki 4,6 % ir ties 85 m. iki 15% [25].
Su didesne rizika susirgti bet kokia COVID-19 forma siejama moteriška lytis, vyresnis amžius, priklausymas etninėms mažumoms ar žemesnei socioekonominei klasei, gyvenimas slaugos namuose, rūkymas, nutukimas, nėštumas, imunosupresinės būklės ir kai kurios gretutinės ligos (pvz., demencija) [26–29]. Konkrečiai su sunkios ir kritinės eigos COVID-19 siejami rizikos veiksniai yra vyriška lytis, >75 m. amžius, nutukimas, vitamino D stoka, gretutinės ligos: arterinė hipertenzija, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, aktyvi onkologinė liga, lėtinės inkstų ligos [30, 31]. COVID-19 diagnostikos auksiniu standartu laikomas SARS-CoV-2 PGR tyrimas, atliekamas imant tepinėlį iš nosiaryklės, metodo jautrumas ir specifiškumas yra atitinkamai 73 % ir 100 % [32]. Nustatyti, ar žmogus serga COVID-19, galima ir greitaisiais antigeno testais, tačiau jų jautrumas ir specifiškumas yra mažesni, atitinkamai 56 % ir 99,5 %, bei varijuoja tarp skirtingų gamintojų (kai kurių siekia 94 %) ir priklausomai nuo tyrimui pasirinktos medžiagos (dažniausiai tepinėlis imamas iš nosiaryklės, tačiau galima tirti ir seiles, skreplius) [323. Atsižvelgiant į ligos kliniką, diagnozę galima tikslinti kompiuterine tomografija, pasižyminčia dideliu jautrumu, bet mažu specifiškumu, atitinkamai 92 % ir 25 % [32]. Taip pat egzistuoja serologinis antikūnų tyrimas, rodantis organizmo imuninį atsaką į infekciją (imunoglobulinus IgM ir (ar) IgG). Šio instrumento jautrumas ir specifiškumas yra atitinkamai 85 % ir 92 %, jis naudojamas patvirtinant arba, ypač besimptomių susirgimų atvejais, nustatant persirgtą COVID-19 ir siekiant įvertinti susiformavusį imunitetą [19, 32].
Specifinio gydymo nuo COVID-19 šiuo metu nėra [34]. Konvalescentinės plazmos taikymas išlieka eksperimentiniu – preliminariais „RECOVERY“ klinikinio tyrimo duomenimis ji yra laikoma neefektyvia padidinti išgyvenamumą, tačiau apibendrinus kitų tyrimų duomenis, vis dar neatmetama galimybė, jog konvalescentinė plazma gali palengvinti klinikinę ligos eigą [35, 36]. Tuo pačiu tikslu bandyta pasitelkti ir įvairius rinkoje esančius preparatus: priešvirusinius rimdesivirą bei lopinavirą-ritonavirą, priešmaliarinį hidroksichlorokviną, taip pat imunomoduliatorių IFNβ1a, tačiau remdamasi „Solidarity“ klinikinio tyrimo duomenimis, PSO nė vieno šių vaistų naudoti nerekomenduoja [37, 38]. Sunkios ir kritinės eigos COVID-19 atveju, pakankamai efektyviais laikomis kortikosteroidai (pvz., deksametazonas) ir imunosupresantas tocilizumabas [37, 39]. Taip pat ir antibiotikoterapija, įskaitant atskiruose tyrimuose vertintą azitromiciną, laikoma prasminga tik įtariant bakterinę infekciją arba siekiant jos išvengti sunkios ar kritinės eigos COVID-19 atveju [19, 40]. Dėl su COVID-19 siejamų koagulopatijų, hospitalizuotų pacientų tromboprofilaktikai rekomenduojama skirti heparinus [19, 34].
Tipiškai COVID-19 tunka iki 3–4 savaičių, tačiau apie 10 % susirgusiųjų simptomai tęsiasi ilgiau, literatūroje tam išskiriamas „ilgojo COVID“ (angl. long COVID) terminas, tačiau NICE gairėse rekomenduoja naudoti „besitęsianti simptominė COVID-19“, apibrėžiant pastarosios kategorijos infekcijos trukmę kaip 4-12 savaičių, kai savo ruožtu ilgasis COVID neretai naudojamas bet kokiam ilgiau nei 4 sav. trunkančiam COVID-19 nustatyti [41, 42]. Ligos trukmei peržengus 12 savaičių ribą, būklė turėtų būti įvardijama kaip pokovidinis sindromas (angl. post-covid syndrome) [42]. Šias būkles sudėtinga tiksliai kategorizuoti bei atskirti, jų simptomai tarpusavyje panašūs: dažniausiai pasireiškia nuovargis, dusulys, galvos skausmas, dėmesio sutrikimai ir plaukų slinkimas, taip pat psichologinis distresas (pvz., nerimas, depresija) [43, 44]. Nors duomenų dar mažai, vis daugiau tyrinėjami COVID-19 liekamieji reiškiniai patofiziologiniame lygmenyje: su COVID-COVID-19 susijusi koagulopatija, ilgalaikė imunosupresija, plaučių, kardiovaskuline bei nervinio audinio fibrozės ir disfunkcijos [42, 44].
10.2 Infekcijos prevencija bei kontrolė
PSO pirmąjį kovos su COVID-19 pandemija strateginį planą publikavo praėjus trims dienoms nuo oficialios pandemijos pradžios – 2020 m. vasario 3 dieną, jis rėmėsi preliminaria informacija ir buvo adaptuotas pagal Artimųjų Rytų respiraciniam sindromui skirtas gaires, tad jau balandžio 14 dieną pasirodė atnaujinta plano versija [2, 6]. Esminiu strateginiu tikslu įvardinta pandemijos kontrolė, kiek įmanoma sulėtinant viruso plitimą bei sumažinant su COVID-19 siejamą mirštamumą, tikintis, jog galiausiai atsiras saugi ir efektyvi vakcina (-os) ar gydymas [6]. Literatūroje infekcijos prevencijos ir
kontrolės būdai neretai skirstomi į farmakologines ir nefarmakologines intervencijas (toliau – NFI), pagal šias kategorijas toliau ir bus apibendrintos PSO, mokslininkų ir kitos rekomendacijos.
10.2.1 Farmakologinės intervencijos
Kaip jau aptarta anksčiau, specifinio gydymo nuo COVID-19 kol kas nėra [34]. Taip pat nėra efektyvaus medikamento priešekspozicinei ir (ar) poekspozicinei profilaktikai. Hidroksichlorokvinas susilaukė daug tyrėjų dėmesio (yra įtrauktas į daugiau nei 80 planuojamų ar vykstančių klinikinių tyrimų), tačiau PSO, įvertinusi užbaigtų klinikinių tyrimų duomenis, teikia stiprią rekomendaciją prieš šio vaisto taikymą COVID-19 profilaktikai [45]. Vyksta įvairūs tyrimai ir su kitais registruotais preparatais: Kalmeto-Gereno lazdelių (BCG) vakcina, imunomoduliatoriais, priešvirusiniais vaistais (pvz., favipiraviras), vitaminais D bei C, taip pat maisto papildais (pvz., kvercetinu, melatoninu, laktoferinu, probiotikais), tačiau kol kas nepakanka duomenų įrodant nė vieno jų veiksmingumą [46].
Vienintelė patvirtinta saugi ir efektyvi farmakologinės intervencijos priemonė yra COVID-19 vakcina, ji laikoma esmine infekcijos prevencijos ir kontrolės dalimi [5]. Vakcinos sukelia daugiausia lengvus ar vidutinio sunkumo nepageidaujamus poveikius, susijusius su lokaliomis ir sisteminėmis organizmo reakcijomis – skausmą injekcijos vietoje, karščiavimą, nuovargį, bendrą negalavimą [47].
2021 m. balandžio mėn. duomenimis, Europoje yra registruotos keturios vakcinos: „Comirnaty“, „Moderna“, „Vaxzevria“ ir „Janssen“, jų efektyvumas yra 95-60 % (1 lentelė), dar trys („CvnCoV“, „NVX-CoV2373“ ir „Sputnik V“) yra vertinimo (angl. rolling review) etape [48-52]. Skiriasi vakcinų dizainas: „Comirnaty“, „Moderna“ ir „CvnCoV“ veikimo principas grįstas SARS-CoV-2 genetine medžiaga (informacine RNR), „Vaxzevria“, „Janssen“ ir „Sputnik V“ veikia per rekombinantinius adenovirusinius vektorius, o „NVX-CoV2373“ yra baltyminė vakcina [48–52].
Vakcinų efektyvumas atspindi sumažėjusią riziką susirgti simptomine COVID-19 forma [48]. Kol kas nėra aišku, ar pasiskiepiję asmenys gali būti besimptomiais viruso nešiotojais, taip pat kiek laiko išlieka susiformavęs imunitetas [53]. Kitas iššūkis – naujos SARS-CoV-2 atmainos, kurioms vakcinos yra mažiau efektyvios ir turės būti periodiškai atnaujinamos, panašiai kaip gripo atveju [54].
Vakcinavimo, kaip infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonės, efektyvumas priklauso ne tik nuo pačio preparato savybių, bet ir nuo jo prieinamumo ir žmonių nusiteikimo šią priemonę naudoti. Prieinamumo aspektas sprendžiamas farmacinės rinkos bei politinės strategijos formuotojų – valdant gamybos ir logistinius procesus, didinant pasiūlos įvairovę bei organizuojant skiepijimo kampanijas, pirmenybę teikiant tikslinių žmonių grupių vakcinavimui [55]. Lietuva iki 2021 m. balandžio mėn. yra gavusi daugiau nei pusę milijono vakcinų dozių ir panaudojusi apie 93 % jų procentus [56].
1 lentelė. Europos vaistų agentūros patvirtintų COVID-19 vakcinų apibendrinimas
Pavadinimas „Comirnaty“ „Moderna“ „Vaxzevria“ „Janssen“
Gamintojas „Pfizer“ ir „BioNTech“ „Moderna“ „AstraZeneca“ ir
Oksfordo Universitetas „Johnson & Johnson“
Veikimo principas
Viengrandė matricinė (informacinė) RNR (mRNR) su kepurintu (angl. capped) 5’ galu, pagaminta taikant beląstelinį in vitro nurašymą (transkripciją) nuo atitinkamų DNR šablonų, koduojančių SARS-CoV-2 viruso smaigalio (S) baltymą. Viengrandė matricinė (informacinė) RNR, koduojanti
SARS-CoV-2 spyglio (angl. spike) baltymą. iRNR yra
įterpta į SM-102 lipidines nanodaleles.
Šimpanzės adenovirusas, koduojantis SARS-CoV-2 spyglio (angl.
spike) glikoproteiną
(ChAdOx1-S), pagamintą genetiškai modifikuotose žmogaus embriono inkstų (HEK)
ląstelėse Nr. 293 rekombinantinės DNA
technologijos būdu.
26 tipo adenovirusas, koduojantis SARS-CoV-2 spyglio (angl.
spike) glikoproteiną
(Ad26.COV2-S), pagamintą naudojant PER.C6 TetR ląstelių liniją rekombinantinės
DNR technologijos būdu.
Dozavimas
2 dozių kursas, tarp dozavimų išlaikant bent
21 dienos pertrauką.
2 dozių kursas, tarp dozavimų išlaikant bent
28 dienų pertrauką.
2 dozių kursas, tarp dozavimų išlaikant bent
4-12 sav. pertrauką.
Vienkartinė dozė.
Efektyvumas 95 %, 16-75 m. 94,1 %, 18-94 m. 60 %, 18-55 m. 67 %, 18 m. ir vyresni
Bene didžiausias vakcinavimo programos iššūkis šalyje yra ribotas vakcinų kiekis – daugiausia užsisakyta „AstraZeneca“ dozių, tačiau būtent šio preparato tiekimas vis stringa, II-ajam 2021 m. ketvirčiui žadama 26 % mažiau dozių nei planuota [57]. Dėl to kol kas skiepijamos prioritetinės grupės, o masinės vakcinacijos pradžia, planuota gegužės mėnesį, atidedama [56]. Europos komisija kartu su 27 šalimis Europos sąjungos narėmis išsikėlė bendrą tikslą iki 2021 m. vasaros vakcinuoti bent 70 % suaugusiųjų gyventojų [58]. 2021 m. balandžio pab. Lietuvoje šis skaičius siekia 21 % [56].
Kitas reikšmingas iššūkis vakcinavimo programos sėkmei yra nepasitikėjimas skiepais (angl. vaccine hesitancy). Tyrimų duomenimis, COVID-19 vakcinų priėmimas pasaulyje siekia 60–70 %, tačiau šis skaičius varijuoja tarp valstybių ir regionų – prielankiausia Europoje yra Danija (80 %), o didžiausias nepasitikėjimas stebimas Prancūzijoje (52 %) [59, 60]. Svarbu pastebėti, jog visuomenės požiūrio į skiepus apklausų rezultatai kinta ir bėgant laikui. Galima numanyti, jog tai susiję su informacijos apie vakcinas daugėjimu (tiek mokslinių tyrimų duomenų, tiek klaidingos ar melagingos informacijos plitimu), visuomenės susirūpinimu dėl skiepų saugumo bei valstybių pasitelkiamomis komunikacijos strategijomis savo vakcinavimo programoms skatinti [60].
10.2.2 Nefarmakologinės intervencijos
Nefarmakologines intervencijos remiasi bendromis žiniomis grįstais universaliais baziniais principais: standartinėmis bei specifiškesnėmis, su perdavimo būdu susijusiomis (angl. transmission-based) infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonėmis [61].
Standartinės priemonės yra taisyklinga rankų higiena, asmens apsaugos priemonės (vienkartinės pirštinės, apsauginės kaukės, akiniai ir pan.), kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas, taip pat aplinkos švara bei higiena (pvz., paviršių dezinfekcija, patalpų vėdinimas) [9, 61, 62].
Su perdavimo būdu susijusios priemonės grindžiamos tuo, kad SARS-CoV-2 gali plisti lašeliniu būdu, aerozoliais ir per užterštus paviršius [9–13]. Dėl to papildomai rekomenduojama laikytis bent 1,5–2 m. atstumo nuo žmonių ir vengti masinio susibūrimo vietų (angl. social distancing) [9, 62]. Viešuose informacijos šaltiniuose galima susidurti ir su daugiau įvairių rekomendacijų, visgi nemaža jų dalis yra tiesiog loginiai aukščiau aptartų principų vediniai (pvz., prekybos centruose apsipirkimą planuoti kartą per savaitę) ir duomenų apie jų efektyvumą vis dar stinga [9, 63].
Bendruomeniniame lygmenyje Vyriausybės pavedimu taikomos infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonės iš esmės nukreiptos į būriavimosi ir kontaktavimo su kitais asmenimis mažinimą, judėjimo apribojimus tiek šalies viduje, tiek išorėje ir COVID-19 ankstyvą diagnostiką, atvejų izoliavimą bei gydymą [64, 65]. Moksliniai tyrimai kaip efektyviausias NPI išskiria komendanto valandą, „lokdouną“ (angl. lockdown) bei įvairių susibūrimo vietų uždarymą ir (ar) lankytojų skaičiaus apribojimą (pvz., viešojo maitinimo įstaigų uždarymas, renginių dalyvių skaičiaus apribojimas iki 50 ar mažiau, darbas iš namų, mokyklų uždarymas), taip pat judėjimo, keliavimo apribojimus [64, 65]. Duomenys apie į pačią infekciją orientuotų priemonių, tokių kaip budrumas COVID-19 simptomams, kontaktų sekimas, saviizoliacija bei privalomas testavimas, efektyvumą yra netolygūs, tikėtina dėl to, kad taikant šias priemones, infekcijos mastas iš pradžių padidėja ir tik vėliau pasijaučia teigiamas efektas [63–65].
Svarbu pastebėti, kad pandemijos suvaldymui taikomos infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonės taip pat veikia ir valstybių ekonomiką, švietimą, kultūrinį bei socialinį lygmenis, tačiau bene didžiausią susirūpinimą mokslininkams kelia poveikis gyventojų psichikos sveikatai, į kurį kol kas menkai atsižvelgiama atsako į pandemiją strategijos kūrėjų, sprendimų priėmėjų [63, 65, 66]. Dėl to pabrėžiama viešosios komunikacijos bei informacinių kampanijų svarba ir efektyvumas [63, 65].
Apibendrinant, išmatuoti NPI individualų efektyvumą besitęsiančios pandemijos sąlygomis yra sudėtinga, be to, laikomasi nuomonės, jog vieno visiems atvejams tinkančio scenarijaus nėra – svarbu priemones kombinuoti ir tą daryti atsižvelgiant į kontekstą bei konkrečias aplinkybes, siekiant apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes (ne tik COVID-19 atžvilgiu, bet ir apskritai) [63–66].
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimo organizavimas. Momentinis tyrimas buvo vykdomas 2021 m. balandžio mėn. 4–19 dienomis, prieš tai gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – LSMU) Bioetikos centro leidimą Nr. BEC-MF-327, naudojantis oficialia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto elektroninio pašto (toliau – el. pašto) „Microsoft Outlook“ platforma ir socialiniame tinkle „Facebook“. Nuoroda į LSMU naudojamoje „OFFICE365“ grupinio darbo sistemos „Microsoft Forms“ platformoje sukurtą bei ten pat patalpintą anoniminę anketą, kartu pridedant anketos įžanginę dalį, buvo pasidalinta el. laišku su LSMU medicinos, odontologijos, slaugos, farmacijos, sveikatos psichologijos, veterinarinės medicinos bei gyvūno ir žmogaus sąveikos pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų studentų siuntimo sąrašų nariais bei šių studijų programų „Facebook“ grupėse: „LSMU Medicina 2020“, „LSMU Medicina 2019“, „LSMU Medicina 2018“, „LSMU Medicina 2017“, „LSMU Medicina 2016“, „LSMU Medicina 2015“, „LSMU Odontologija 2020“ (ir analogiškai 2019 bei 2017), „LSMU Slauga 2020“ (ir analogiškai 2019, 2018 bei 2017), „LSMU Farmacija 2020“ (ir analogiškai 2019 bei 2017), „LSMU Sveikatos psichologija 2020“ (ir analogiškai 2019, 2018 bei 2017), „LSMU Veterinarinė medicina 2020“ (ir analogiškai 2019 bei 2017), „LSMU Gyvūno ir žmogaus sąveika 2020“ (ir analogiškai 2019), „LSMU studentai“, „LSMU pirmakursiai 2020“ (ir analogiškai 2019, 2018, 2017, 2016 bei 2015). Pagrindinė problema iškilusi tyrimo metu – mažas respondentų aktyvumas, be to, tyrimo autorei pavyko patekti ne į visų kursų grupes socialiniuose tinkluose, taip sumažinant atitinkamų programų kai kurių kursų studentų pasiekimą, taip pat dėl anonimiškumo principo nebuvo galimybių užtikrinti, jog kiekvienas studentas anketą pildytų tik po vieną sykį.
Tyrimo objektas yra LSMU studentų požiūris ir žinios apie COVID-19 bei jų sąsajos su studentų taikomomis infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonėmis. Pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas – anketinė apklausa, taikant uždaro tipo klausimyną, sukurtą specialiai šiam tyrimui, remiantis KAP (Knowledge, Attitudes, and Practices) modeliu ir šio darbo autorės į lietuvių kalbą išversta KAP-COVIDGLOBAL anketa, kuri buvo modifikuota atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis apie COVID-19 bei įtraukiant daugiau klausimų apie infekcijos prevencijos ir kontrolės priemones, su jų taikymu susijusį elgesį [67]. Galutinė anketa (1 priedas) susideda iš 25 klausimų, suskirstytų į penkias dalis: I dalis – 7 klausimai sociodemografinėms charakteristikoms nustatyti, II dalis (žinių sritis) – 8 klausimai bendroms žinioms apie COVID-19 įvertinti (6 iš jų su galimais keliais teisingais atsakymo variantais), už visiškai teisingai atsakytą klausimą skiriant 1 balą, III dalis (požiūrio sritis) – požiūriui į COVID-19 išsiaiškinti skirta 15-os su pandemija susijusių teiginių lentelė (į kuriuos galima atsakyti „Taip“, „Ne“ arba „Nežinau“), atsakymo variantams priskiriant nuo -1 iki 1 balo (2 priedas), IV dalis
(elgesio sritis) – 7 klausimai taikomoms prevencinėms bei infekcijos kontrolės praktikoms įvertinti (6 iš jų sudėtiniai), už tinkamą elgesį skiriant po 1 balą (3 priedas) ir V anketos dalis – 3 teiginiai (vertinami 10 balų Likerto skalėje) nustatyti respondentų asmeninį santykį su pandemija (baimę užsikrėsti COVID-19, pandemijos neigiamą įtaką psichikos sveikatai bei Lietuvoje nustatytų karantino sąlygų laikymąsi). Taigi šioje apklausoje maksimalus galimas žinių įvertis buvo 8 balai, požiūrio 15 balų, o elgesio – 29 balai. Kiekvienoje šių kategorijų surinkti taškai apibendrinti pagal modifikuotus B. Bloom įverčių rėžius (<50 %, 50 %–79 %, ≥80 %) [68]. Žinių kategorijoje, tai atitinkamai reiškia: 6–8 balai – geros žinios, 4–5 balai – vidutinės žinios ir <4 balai prastos žinios, požiūrio kategorijoje: 12–15 balų – pozityvus požiūris, 7–11 balų – nuosaikus požiūris ir <7 balai negatyvus požiūris, o elgesio: 23– 29 balai geras elgesys, 14–22 vidutinis elgesys ir <14 balų – prastas elgesys.
Tiriamaisiais pasirinkti LSMU odontologijos, slaugos, farmacijos, veterinarinės medicinos, sveikatos psichologijos bei gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programų studentai – po vieną studijų programą iš kiekvieno LSMU fakulteto, renkantis iš pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų programų turinčią didžiausią studentų skaičių. Remiantis 2021 m. pavasario semestro duomenimis, minėtose programose studijuoja iš viso 3728 studentai: 1647 medicinos, 392 odontologijos, 334 slaugos, 388 farmacijos, 141 sveikatos psichologijos, 722 veterinarinės medicinos ir 104 gyvūno ir žmogaus sąveikos; pastarieji skaičiai pasirinkti kaip imties populiacija. Imties tūris kiekvienai studijų programai apskaičiuotas „OpenEpi“ statistine programėle, pritaikius 50 % tikimybę ir 5 % paklaidą: 312 medicinos, 195 odontologijos, 179 slaugos, 194 farmacijos, 104 sveikatos psichologijos 251 veterinarinės medicinos ir 83 gyvūno ir žmogaus sąveikos. Imčiai sudaryti pasirinktas netikimybinės atsitiktinės atrankos būdas (patogioji imtis). Anketą iš viso užpildė 550 respondentų (bendras atsako dažnis – 14,75 %), iš jų 202 medicinos (atsako dažnis – 64,74 %), 59 odontologijos (atsako dažnis – 30,26 %), 72 slaugos (atsako dažnis – 40,22 %), 62 farmacijos (atsako dažnis – 31,96 %), 37 sveikatos psichologijos (atsako dažnis – 35,58 %), 99 veterinarinės medicinos (atsako dažnis – 39,44 %) ir 19 gyvūno ir žmogaus sąveikos (atsako dažnis – 22,89 %) studentų, tyrimo analizei panaudoti visi atsakymai. 89,1 % yra moterys, likę 10,9 % – vyrai. Jauniausias tyrimo dalyvis buvo 18 metų, vyriausias – 42 metų, apklaustųjų amžiaus vidurkis – 22 m. (standartinis nuokrypis –2,66).
Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant programinį paketą „IBM SPSS Statistics 27“. Dauguma kintamųjų nagrinėti pasitelkiant aprašomosios statistikos metodus: vardiniai ir ranginiai kintamieji analizuoti pagal dažnį, o intervaliniai aprašyti pateikiant jų dažnį, mažiausią bei didžiausią reikšmes, reikšmių vidurkį ir standartinį nuokrypį (toliau – SN) bei medianą. Nepriklausomos vardinių kintamųjų imys lygintos pagal Chi kvadrato (χ2) kriterijų, nepriklausomų intervalinių kintamųjų imtys lygintos naudojant Stjudento t kriterijų (dviems imtims) arba ANOVA testą (daugiau nei dviems
imtims). Intervalinių kintamųjų priklausomybės nustatytos Pirsono (rp) koreliacija (laikant, kad nuo 0 iki 0,2 arba nuo -0,2 iki 0 – labai silpnas, nuo 0,2 iki 0,4 arba nuo -0,4 iki -0,2 silpnas, nuo 0,4 iki 0,7 arba nuo -0,7 iki -0,4 – vidutinis, nuo 0,7 iki 0,9 arba nuo -0,9 iki -0,7 – stiprus ir nuo 0,9 iki 1 arba nuo -1 iki -0,9 labai stiprus atitinkamai teigiamas ar neigiamas ryšys). Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotas reikšmingumo lygmuo (p) neviršijo 0,05.
12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
12.1 Respondentų sociodemografinės charakteristikos
Tyrimo anketą iš viso užpildė 550 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų (2 lentelė). 89,1 % respondentų yra moterys, likę 10,9 % – vyrai. Jauniausias tyrimo dalyvis buvo 18 metų, vyriausias – 42 metų, respondentų amžiaus vidurkis – 22 m. (standartinis nuokrypis –2,66).
Anketą užpildė bent po vieną studentą iš kiekvieno tikslinių studijų programų kurso (1 pav.). Medicinos ir veterinarinės medicinos studijos trunka po 6 metus, odontologijos ir farmacijos po 5 m., sveikatos psichologijos ir slaugos po 4 m., o gyvūno ir žmogaus sąveikos 3,5 m. (nuolatinės) arba 5 m. (ištęstinės). Verta pastebėti, kad pastaroji bakalauro studijų programa organizuojama nuo 2019 m., tad kol kas surinkti tik 1-2 kursai. Kitose programose esamų kursų skaičius atitinka bendrą studijų trukmę.
2 lentelė. Apklaustųjų pasiskirstymas studijų programose apskritai bei pagal lytį ir amžiaus vidurkį
Charakteristika Imtis
Lytis
Amžiaus vidurkis Moterys Vyrai
n (proc.) n (proc.) n (proc.) metai ± SN
Studijų programa Medicina 202 (36,73) 175 (86,63) 27 (13,37) 22,74 ± 2,19 Slauga 72 (13,09) 70 (97,22) 2 (2,78) 22,64 ± 4,59 Odontologija 59 (10,73) 51 (86,44) 8 (13,56) 21,69 ± 2,17 Farmacija 62 (11,27) 49 (79,03) 13 (20,97) 21,85 ± 1,67 Sveikatos psichologija 37 (6,73) 36 (97,3) 1 (2,7) 20,68 ± 1,34 Veterinarinė medicina 99 (18) 93 (93,94) 6 (6,06) 21,48 ± 2,23
Gyvūno ir žmogaus sąveika 19 (3,45) 16 (84,21) 3 (15,79) 20,58 ± 2,48
Iš viso: 550 (100) 490 (89,1) 60 (10,9) 22,08 ± 2,66
Kalbant apie studijų pasiekimų lygmenį, kuris, kaip plačiau aprašyta LSMU studijų reglamente, universiteto naudojamas kategorizuoti studentų pažangumą [69], iš 550 apklaustųjų 54,73 % (n=301) mokosi tipiškai (t. y., ne daugiau kaip 25 % pažymių yra žemesni nei 7–8), 45,09 % (n=248) puikiai (t.
y., ne daugiau kaip 25 % pažymių yra žemesni nei 9–10) ir 0,18 % (n=1) yra slenkstiniame (t.y, ne daugiau kaip 25 % pažymių yra žemesni nei 5–6) lygmenyje. Taigi, apibendrinant LSMU studijų reglamento sąvokomis, 99,82 % apklaustųjų žinios ir gebėjimai yra vidutiniški ar aukštesni [69].
1 pav. Respondentų pasiskirstymas studijų programose pagal kursą
Sergamumas COVID-19 tarp respondentų yra 14,91 % (n=82), absoliuti jų dauguma (92,68 %, n=76) yra moterys, likę 7,32 % (n=6) – vyrai. Tyrimo imties (n=550) kontekste, tai reiškia, kad 15,51 % apklaustų moterų ir 10 % vyrų yra persirgę COVID-19. Dauguma apklaustųjų (78,18 %; n=430) taip pat turi draugų arba šeimos narių, kuriems sveikatos priežiūros specialisto buvo patvirtinta COVID-19 infekcija. Galima pastebėti, jog iš 82 respondentų, kuriems oficialiai buvo diagnozuota COVID-19, net 80 (97,56 %) taip pat turi artimųjų, kuriems buvo patvirtinta COVID-19 infekcija.
12.2 Respondentų požiūris į COVID-19 pandemiją
Anketą užpildę studentai požiūrio dalyje surinko nuo -9 (n=2) iki 15 (n=4) balų, vidurkis – 7,63 balai (SN – 3,63), mediana – 8 balai. Moterys surinko nuo -9 (n=2) iki 15 (n=3) balų, jų įverčių vidurkis yra 7,70 balai (SN – 3,59), o vyrai surinko nuo -3 (n=1) iki 15 (n=1) balų ir jų įverčių vidurkis yra 7,10 (SN – 3,90) (2 pav.). Pagal tyrimo įverčių rėžius, daugiau nei pusė respondentų (57,27 %, n=315) pasižymi nuosaikiu požiūriu, beveik trečdalis (31,46 %, n=173) pasižymi negatyviu požiūriu ir likę 11,27 % (n=62) pasižymi pozityviu požiūriu. Atsižvelgiant į lytį, pasiskirstymas yra: pozityvus požiūris būdingas 11,43 % (n=56) moterų ir 10,0 % (n=6) vyrų, neutralus 57,96 % (n=284) moterų ir 51,67 % (n=31) vyrų ir negatyvus požiūris 30,61 % (n=150) moterų ir 38,33 % (n=23) vyrų.
2 pav. Respondentų požiūrio įverčių pasiskirstymas pagal lytį
Analizuojant įverčių pasiskirstymą pagal studijų programas (3 pav.), nustatyti statistiškai reikšmingi (p<0,01) požiūrio balų vidurkių skirtumai tarp programų (3 lentelė). Aukščiausiu įverčių vidurkiu pasižymi veterinarinė medicina – 8,52 balai (SN – 3,90), o žemiausiu – gyvūno ir žmogaus sąveika su 5,58 balais (SN – 5,07), taip pat išsiskiria slauga su 6,43 balo vidurkiu (SN – 3,58).
3 lentelė. Žinių, požiūrio ir elgesio sąsajos su sociodemografinėmis charakteristikomis
Charakteristika Žinios Požiūris Elgesys
Balai* p lygmuo Balai* p lygmuo Balai* p lygmuo
Lytis Moteris Vyras 3,26 ± 1,323,62 ± 1,55 0,09** 7,70 ± 3,597,10 ± 3,90 0,26 23,63 ± 2,7522,73 ± 3,40 0,05 Studijų programa Medicina Slauga Odontologija Farmacija Sveikatos psichologija Veterinarinė medicina Gyvūno ir žmogaus sąveika
3,73 ± 1,32 2,83 ± 1,30 2,81 ± 1,22 3,48 ± 1,41 3,19 ± 1,29 3,08 ± 1,28 2,58 ± 0,96 <0,01 7,79 ± 3,37 6,43 ± 3,58 7,78 ± 3,48 7,71 ± 3,64 7,49 ± 2,89 8,52 ± 3,90 5,58 ± 5,07 <0,01 23,52 ± 2,64 23,93 ± 2,89 23,83 ± 2,93 23,23 ± 2,78 22,41 ± 2,64 23,86 ± 2,86 22,84 ± 4,29 0,09 Pasiekimų lygmuo Puikus Tipinis Slenkstinis 3,35 ± 1,32 3,25 ± 1,37 3 (n=1)*** 0,35 7,72 ± 3,587,57 ± 3,67 7 (n=1)*** 0,63 23,85 ± 2,8323,28 ± 2,84 24 (n=1)*** 0,02 Ar jums kada nors buvo patvirtinta
COVID-19 infekcija? Taip Ne 3,35 ± 1,223,28 ± 1,37 0,64 7,11 ± 3,68 7,73 ± 3,62 0,23 23,18 ± 2,89 23,60 ± 2.83 0,16
Ar turite draugų arba šeimos narių, kuriems buvo patvirtinta COVID-19 infekcija?
Taip
Ne 3,32 ± 1,363,22 ± 1,30 0,46 7,67 ± 3,527,51 ± 4,02 0,62 23,50 ± 2,7623,66 ± 3,13 0,69
*Balai pateikiami nurodant vidurkį ± standartinį nuokrypį. **p=0,04, jei taikomas vienpusis Stjudento t kriterijus.
3 pav. Respondentų požiūrio į COVID-19 įverčių pasiskirstymas pagal studijų programą
Nagrinėjant tarpusavio ryšį tarp požiūrio dalies klausimų įverčių ir tyrimo dalyvių asmeninį santykį su pandemija nusakančių teiginių, nustatyta statistiškai reikšminga labai silpna teigiama koreliacija (rp=0,37, p<0,01) tarp apklaustųjų požiūrio įverčio ir jų baimės užsikrėsti COVID-19 infekcija, taip pat labai silpna teigiama koreliacija (rp=0,31, p<0,01) tarp respondentų požiūrio įverčio ir to, kaip jie įsivertina savo Lietuvoje nustatytų karantino sąlygų laikymosi nuoseklumą (4 lentelė).
4 lentelė. Koreliacijos tarp žinių, požiūrio ir elgesio įverčių bei papildomų klausimų
Žinių įvertis Požiūrio įvertis Elgesio įvertis Baimė užsikrėsti COVID-19
infekcija
rp 0,02 0,37 0,30
p* 0,59 <0,01 <0,01
Pandemijos neigiama įtaka jūsų psichikos sveikatai
rp -0,03 0,07 -0,02
p* 0,47 0,09** 0,64
Kaip nuosekliai laikotės Lietuvoje nustatytų karantino sąlygų
rp -0,04 0,31 0,42
p* 0.32 <0,01 <0,01
*Nurodyta p reikšmė apskaičiuota taikant dvipusį Stjudento t kriterijų. **p=0,05, jei taikomas vienpusis Stjudento t kriterijus.
Lyginant apklausos anketą užpildžiusių studentų požiūrį su tarptautinio KAP-COVIDGLOBAL tyrimo (n=71 890) rezultatais, galima pastebėti, kad tarp apklaustųjų LSMU bene trigubai mažiau manančių, jog COVID-19 yra pasaulinio sąmokslo dalis (atitinkamai 7,8 % ir 28,1 %), daugiau nei keturgubai mažiau tikėjimo, kad valstybė artimiausiu metu suvaldys pandemiją (atitinkamai 10,39 % ir 45,2 %) ir 1,44 karto mažiau ieškančių daugiau medicininės informacijos bei sekančių aktualijas apie COVID-19 (atitinkamai 57,1 % ir 82,4 %) [67]. Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus pavaizduoti 4 paveiksle.
Daugiau nei pusė respondentų atsakė teigiamai klausiant apie vengimą kontaktuoti su turinčiais gripo simptomų (60,0 %) ar dirbančiais sveikatos priežiūros įstaigose (56,7 %), taip pat dauguma atsakiusiųjų vadovaujasi oficialiomis rekomendacijomis pandemijos suvaldymui (90,9 %). Tai sutampa su pasaulinėmis tendencijomis KAP-COVIDGLOBAL tyrime (atitinkamai 77,6 %, 63,2 % ir 92,7 %) [67]. Kitus teiginius lyginant su Irane atlikta visuomenės apklausa (n=12 332), matyti, kad panašus skaičius respondentų pritaria, jog laikytis pandemijos valdymo priemonių yra piliečių pareiga (94,5 % ir 99,6 %), nėra žymaus skirtumo ir tarp pandemijos metu pirmenybę teikiančių apsipirkinėjimui internetu (80,5 % ir 94,9 %), taip pat abiejuose tyrimuose tik gan nedidelė dalis atsakiusiųjų mano, jog saugotis nuo COVID-19 turėtų tik padidintoje rizikoje esantys asmenys (5,5 % ir 3,8 %) ar kad studijų vykdymas nuotoliniu būdu yra puiki proga daugiau pakeliauti (5,3 % ir 5,9 %) [74]. Skirtumai pastebimi klausiant, ar respondentai eitų aplankyti saviizoliacijoje esančio draugo arba šeimos nario – tarp apklaustų LSMU studentų tokių buvo vos 2,4 %, o tarp iraniečių – net 75 %, taip pat pusantro karto mažiau (66,5 % ir 99,0 %) LSMU tyrimo dalyvių pritaria, kad kiekvienas namų gyventojas turi turėti asmeninį rankšluostį (rankoms) [74]. Tikėtina, kad šie skirtumai susiję su kultūriniais niuansais.
Dauguma (80,0 %) respondentų, pajutę galimus COVID-19 simptomus, iškart saviizoliuotųsi, tai sulyginama su Indijoje atlikto tyrimo (n=1026) rezultatais, kur su šiuo teiginiu sutiko 87 % sveikatos apsaugos priežiūros sistemoje dirbančių ir 77,8 % šiai kategorijai nepriklausančių apklaustųjų [75].
12.3 Respondentų bendros žinios apie COVID-19
Vertinant bendras žinias apie COVID-19, respondentai surinko nuo 0 (n=6) iki 7 (n=2) balų, bendras vertinimų vidurkis – 3,3 balo (SN – 1,35), mediana – 3 balai (5 lent.). Moterys surinko nuo 0 (n=6) iki 7 (n=1) balų, jų įverčių vidurkis yra 3,26 balai (SN – 1,32), o vyrai surinko nuo 1 (n=4) iki 7 (n=1) balų ir jų įverčių vidurkis yra 3,62 (SN – 1,55) balai (5 pav.). Moterų žinių apie COVID-19 įverčio vidurkis yra statistiškai reikšmingai (p=0,04) mažesnis už vyrų.
Faktą, kad niekas nesurinko maksimalaus įverčio (8 balai) galima aiškinti klausimo apie COVID-19 klinikinius simptomus sudėtingumu (iš 11 pateiktų simptomų, ligai būdingi 9, tačiau dalis yra retesni už kitus) – tik 4,55 % respondentų teisingai pasirinko visus galimus simptomus.
Daugiau nei pusė respondentų pademonstravo (57,27 %; n=315) prastas žinias, daugiau nei trečdalis (37,46 %; n=206) vidutines žinias ir likę (5,27 %; n=29) – geras žinias. Atsižvelgiant į lytį, geras žinias parodė 7,24 % (n=21) moterų ir 13,13 % (n=8) vyrų, vidutines 64,48 % (n=187) moterų ir 31,67 % (n=19) vyrų, o prastas žinias – 28,28 % (n=82) moterų ir 55,0 % (n=33) vyrų.
5 lentelė. Respondentų žinių apie COVID-19 įverčių pasiskirstymas pagal studijų programą Charakteristika
Surinkti balai
0 1 2 3 4 5 6 7
n (proc.) n (proc.) n (proc.) n (proc.) n (proc.) n (proc.) n (proc.) n (proc.)
Studijų programa
Medicina n (proc.) 1 (0,50) 5 (2,48) 31 (15,35) 52 (25,74) 57 (28,22) 35 (17,33) 19 (9,41) 2 (0,99)
Slauga n (proc.) 3 (4,17) 7 (9,72) 19 (26,39) 21 (29,17) 15 (20,83) 6 (8,33) 1 (1,39)
Odontologija n (proc.) 1 (1,69) 7 (11,86) 17 (28,81) 17 (28,81) 11 (18,64) 6 (10,17)
Farmacija n (proc.) 6 (9,68) 11 (17,74) 14 (22,58) 11 (17,74) 18 (29,03) 2 (3,23)
Sveikatos psichologija n (proc.) 4 (10,81) 7 (18,92) 11 (29,73) 9 (24,32) 5 (13,51) 1 (2,70)
Veterinarinė medicina n (proc.) 1 (1,01) 10 (10,10) 20 (20,20) 33 (33,33) 23 (23,23) 8 (8,08) 4 (4,04)
Gyvūno ir žmogaus
sąveika n (proc.) 2 (10,53) 7 (36,84) 8 (42,11) 1 (5,26) 1 (5,26)
Iš viso: 6 (1,09) 41 (7,45) 112 (20,36) 156 (28,36) 127 (23,09) 79 (14,36) 27 (4,91) 2 (0,36)
Taip pat nustatyti statistiškai reikšmingi (p<0,01) už žinias apie COVID-19 surinktų balų vidurkių skirtumai tarp studijų programų ( 3 lent . ). Aukščiausiu žinių įverčių vidurkiu pasižymi medicina – 3,73 balai (SN – 1,32), o žemiausiu – gyvūno ir žmogaus sąveika su 2,58 balais (SN – 0,967).
Žvelgiant į kiekvieną žinių klausimą atskirai (6 lentelė), daugiau nei pusė (59,45 %) teisingai nurodė, kad COVID-19 savo sunkumu negalima prilyginti gripui [70]. Palyginimui, tyrime tarp Saudo Arabijos sveikatos priežiūros specialistų (n=563), teisingai atsakė 71,2 % respondentų, o JAV atliktoje sveikatos priežiūros sistemoje nedirbančiųjų apklausoje (n=101) šis skaičius buvo 73,1 % [71, 72].
5 pav. Respondentų surinktų balų už žinias apie COVID-19 pasiskirstymas pagal lytį
97,82 % apklaustųjų žino, kad SARS-CoV-2 virusas perduodamas lašeliniu būdu, 80,91 % nurodė, jog jis gali plisti ir per užterštus paviršius, tačiau tik pusė apklaustųjų (50 %) pasirinko abu variantus. KAP-COVIDGLOBAL tyrime (n=71 890) šiuos plitimo būdus teisingai įvardijo atitinkamai 90,6 % ir 95,7
% respondentų [67]. 21,27 % klaidingai mano, jog virusas gali plisti valgant laukinius gyvūnus, šis skaičius ženkliai mažesnis nei KAP-COVIDGLOBAL tyrime (52,6 %) [67]. Tokie skirtumai gali atspindėti besikeičiantį suvokimą – dėl lašelinio perdavimo būdo nebeabejojama, plitimo užterštais paviršiais reikšmė laikoma mažesne nei iš pradžių, o laukinių gyvūnų valgymo kaip galimo pandemijos kaltininko tema nublanko – tarprūšinis šuolis, tikėtina, įvyko ne tiesiogiai, o per tarpininką [64, 73].
Kalbant apie labiausiai COVID-19 pažeidžiamas visuomenės grupes, dauguma apklaustųjų teisingai pažymėjo suaugusiuosius, turinčius gretutinių lėtinių ligų (98,73 %) bei vyresnio amžiaus žmones (>60 m.) (95,82 %), kiek mažiau pasirinko imunosupresuotus asmenis (82,91 %) ir daugiau nei pusė (57,64 %) rizikos grupei priskyrė didelio laipsnio nutukimą turinčius asmenis. Dar vieną literatūroje išskiriamą pažeidžiamą grupę – suaugusius ir vyresnio amžiaus vyrus – identifikavo vos 23,45 % respondentų, o visas penkias rizikos grupes teisingai įvardijo tik 5,09 % apklaustųjų
6 lentelė. Respondentų atsakymai į bendrus klausimus apie COVID-19
Pasirinko,
n (proc.) teisingai, n (proc.)Atsakė į klausimą
COVID-19 savo sunkumu galima prilyginti gripui
Taip 223 (40,55)
327 (59,45)
Ne 327 (59,45)
Kokie galimi COVID-19 infekciją sukeliančio viruso
plitimo būdai?
Laukinių gyvūnų valgymas (pvz., šikšnosparnių) 117 (21,27)
275 (50) Perduodamas lašeliniu būdu 538 (97,82)
Per kontaktą su užterštais paviršiais 445 (80,91)
Labiausiai COVID-19 pažeidžiamos grupės (iki 5
teisingų atsakymų)
Vaikai (0–18 m.) 24 (4,36)
28 (5,09) Suaugusieji (18–60 m.) 59 (10,73)
Vyresnio amžiaus žmonės (>60 m.) 527 (95,82) Suaugę ir vyresnio amžiaus vyrai 129 (23,45) Suaugę ir vyresnio amžiaus moterys 96 (17,45) Suaugusieji, turintys gretutinių lėtinių ligų (širdies
ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligos) 543 (98,73) Didelio laipsnio nutukimą turintys asmenys 318 (57,64) Imunosupresuoti asmenys 456 (82,91) COVID-19 gali pasireikšti šiais
klinikiniais simptomais: Karščiavimas 548 (99,64) 25 (4,55) Nuovargis 506 (92) Sausas kosulys 454 (82,55) Raumenų skausmas 498 (90,55) Užsikimšusi nosis 254 (46,18) Varvanti nosis (rinorėja) 194 (35,27)
Čiaudulys 219 (39,82)
Dusulys 509 (92,55)
Uoslės ir (ar) skonio praradimas 547 (99,45) Besimptomė forma 538 (97,82)
Kurie teiginiai apie COVID-19 gydymą yra teisingi:
Yra specifinis gydymas 37 (6,73)
192 (34,91) Gydymas tik simptominis 457 (83,09)
Gydymas antibiotikais yra efektyvus 35 (6,36) Atliekami klinikiniai tyrimai su įvairias vaistais 262 (47,64)
Yra sukurta vakcina 489 (88,91)
Kokie COVID-19 prevencijos ir kontrolės būdai yra veiksmingi?
Medicininių kaukių dėvėjimas 540 (98,18)
380 (69,09) Susibūrimų vengimas 546 (99,27)
Užsikrėtusiųjų izoliavimas 547 (99,45) Burnos skalavimas dezinfekciniais skysčiais 61 (11,09)
Sveika ir subalansuota mityba 142 (25,82)
Kurie teiginiai yra teisingi:
Vaikai neserga COVID-19 8 (1,45)
281 (51,09) COVID-19 persirgęs žmogus nebegali užsikrėsti
šia liga pakartotinai 13 (2,36) Jei COVID-19 sergantis žmogus neturi simptomų,
jis negali užkrėsti kitų 12 (2,18) Rankų dezinfekcija spec. skysčiais efektyvesnė nei
jų plovimas muilu ir vandeniu 238 (43,27) Grūdinimasis (pvz., maudymasis eketėje) apsaugo
nuo COVID-19 23 (4,18)
Net pasiskiepyjus vakcina nuo COVID-19, išlieka
užsikrėtimo rizika 536 (97,45) Kokia yra mirties nuo COVID-19
rizika bendroje populiacijoje?
Mažiau nei 5% 304 (55,27)
304 (55,27)
5-10% 203 (36,91)
Daugiau nei 10% 43 (7,82)
Paprašyti išrinkti simptomus, kuriais gali pasireikšti COVID-19, tą visiškai teisingai atliko 4,55 % respondentų. Dauguma pažymėjo dažnesnius simptomus, tokius kaip karščiavimas (99,64 %), dusulys (92,55 %), nuovargis (92 %), raumenų skausmas (90,55 %) bei sausas kosulys (82,55 %), taip pat įvardijo, kad būna besimptomė ligos forma (97,82 %). Sąlyginai retą, tačiau gan specifinį simptomą, uoslės ir (ar) skonio praradimą, kaip galimą COVID-19 pažymėjo 99,45 % apklaustieji – ženkliai daugiau nei pastebėta kitų tyrimų nagrinėtose populiacijose, pvz., tarp jau minėtų Saudo Arabijos sveikatos priežiūros specialistų tokių buvo 53,5 % [71]. Viduriavimą (54,91 %) bei užsikimšusią nosį (46,18 %) kaip galimą COVID-19 simptomą rinkosi apie pusė apklaustųjų. Daugiau nei trečdalis kaip galimus simptomus neteisingai įvardijo čiaudulį (39,82 %) ir varvančią nosį (rinorėja) (35,27 %).
Teisingai visus teiginius apie COVID-19 gydymą nurodė 34,91 % respondentų. Dauguma žino, kad yra sukurta vakcina (88,91 %) ir kol kas egzistuoja tik simptominis gydymas (83,09 %), beveik pusė (47,64 %) taip pat įvardijo, jog šiuo metu atliekami klinikiniai tyrimai su įvairias vaistais.
Nagrinėjant žinias apie COVID-19 prevencijos ir kontrolės būdus, dauguma laiko veiksmingais užsikrėtusiųjų izoliavimą (99,45 %), susibūrimų vengimą (99,27 %) ir medicininių kaukių dėvėjimą (98,18 %). Šie rezultatai analogiški KAP-COVIDGLOBAL tyrimo duomenims (atitinkamai 98,1 %, 98,1 % ir 93,7 %) [67]. Visas tris priemones teisingai atrinko daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų (69,09 %), o 25,82 % prie efektyvių prevencijos ir kontrolės būdų priskirtų ir sveiką bei subalansuotą mitybą, nors tiesioginio ryšio pastebėta nėra (palyginimui, KAP-COVIDGLOBAL tyrime tokių buvo 25,3 %) [67]. Burnos skalavimą dezinfekciniais skysčiais veiksmingu laiko 11,09 % respondentų, be to, šį variantą rinkosi statistiškai reikšmingai daugiau (37,29 %) odontologijos nei kitų studijų programų studentų (χ2=46,0, p<0,001). Visgi dar trūksta duomenų dėl virucidinio burnos skalavimo skysčių poveikio in vivo, nėra klinikinių tyrimų, tad kol kas negalima teigti, jog ši prevencinė priemonė veiksminga [74].
Iš šešių bendrų teiginių apie COVID-19, teisingus tiksliai atrinko 51,09 % atsakiusiųjų. Nors dauguma (97,45 %) jų žino, kad net pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19, išlieka užsikrėtimo rizika, beveik pusė klaidingai teisingu palaikė bent vieną kitą atsakymo variantą, daugiausia (43,27 %), kad rankų dezinfekcija specialiais skysčiais efektyvesnė nei jų plovimas muilu ir vandeniu. Šis įsitikinimas nepriklauso nei nuo lyties, nei nuo studijų programos ir ženkliai skiriasi nuo kitų tyrimų pastebėjimų, pavyzdžiui, Irane atliktoje visuomenės apklausoje (n=12 332) taip manė 15,7 % respondentų [75].
Mirties nuo COVID-19 riziką bendroje populiacijoje teisingai nurodė 55,27 % užpildžiusių anketą, tai artima KAP-COVIDGLOBAL tyrimui, kur tarp apklaustųjų tokių buvo 59,1 % [67].
12.4 Su infekcijos prevencija ir kontrole susijęs respondentų elgesys
Vertinant su infekcijos prevencija ir kontrole susijusį elgesį, respondentai surinko nuo 12 (n=1) iki 29 (n=3) balų, vidurkis – 23,54 balai (SN – 2,84), mediana – 24 balai. Moterys surinko nuo 12 (n=1) iki 29 (n=3) balų, jų įverčių vidurkis yra 23,63 balai (SN – 2,75), o vyrai surinko nuo 15 (n=2) iki 28 (n=3) balų ir jų įverčių vidurkis yra 22,73 (SN – 3,40) balai (6 pav.). Moterų su infekcijos prevencija ir kontrole susijusio elgesio įverčio vidurkis yra statistiškai reikšmingai (p=0,03) didesnis už vyrų.
Daugiau nei pusė respondentų pasižymi geru elgesiu (62,91 %, n=346), maždaug penktadalis (25,82 %, n=142) vidutiniu elgesiui ir likę (0,36 %, n=2) prastu elgesiu. Pagal lytį, geram elgesiui prilygo 70,61 % (n=346) moterų ir 56,67 % (n=34) vyrų rezultatas, vidutiniam elgesiui 31,41 % (n=142) moterų ir 43,33 % (n=26) vyrų įverčiai, o prastam – 0,41 % (n=2) moterų ir 0,0 % (n=0) vyrų.
6 pav. Respondentų surinktų balų už elgesį pasiskirstymas pagal lytį
Apžvelgiant elgesio įverčių pasiskirstymą pagal apklaustųjų studijų programas (7 lentelė), aukščiausiu įverčių vidurkiu pasižymi anketą užpildę slaugos studentai – 23,93 balai (SN – 2,89), o žemiausiu – sveikatos psichologijos su 22,41 balo (SN – 2,64). Visgi nenustatyta statistiškai reikšmingų elgesio įverčių vidurkių skirtumų tarp studijų programų ( 3 lentelė).
7 lentelė. Respondentų elgesio įverčių pasiskirstymas pagal studijų programą Charakteristika
Studijų programa
Medicina Slauga Odontologija Farmacija Sveikatos psichologija Veterinarinėmedicina Gyvūno iržmogaus sąveika Iš viso: Surinkti balai 12 n (proc). 1 (1,01) 1 (0,18) 13 n (proc.) 1 (1,39) 1 (0,18) 14 n (proc.) 1 (5,26) 1 (0,18) 15 n (proc.) 1 (0,5) 1 (1,39) 1 (1,69) 1 (1,01) 1 (5,26) 5 (0,91) 16 n (proc.) 2 (0,99) 1 (1,69) 1 (2,7) 4 (0,73) 17 n (proc.) 2 (0,99) 3 (4,84) 2 (5,4) 7 (1,27) 18 n (proc.) 3 (1,49) 2 (3,39) 2 (3,23) 1 (2,7) 2 (2,02) 1 (5,26) 11 (2,0) 19 n (proc.) 8 (3,96) 2 (2,78) 2 (3,39) 2 (3,23) 1 (2,7) 1 (1,01) 2 (10,53) 18 (3,27) 20 n (proc.) 13 (6,44) 3 (4,17) 3 (4,84) 2 (5,4) 7 (7,07) 1 (5,26) 29 (5,27) 21 n (proc.) 13 (6,44) 6 (8,33) 4 (6,78) 3 (4,8S4) 5 (13,51) 5 (5,05) 1 (5,26) 37 (6,73) 22 n (proc.) 21 (10,4) 4 (5,56) 6 (10,17) 10 (16,13) 5 (13,51) 9 (9,09) 1 (5,26) 56 (10,18) 23 n (proc.) 27 (13,37) 13 (18,06) 7 (11,86) 7 (11,29) 5 (13,51) 12 (12,12) 1 (5,26) 72 (13,09) 24 n (proc.) 29 (14,36) 9 (12,5) 8 (13,56) 12 (19,35) 6 (16,22) 18 (18,18) 82 (14,91) 25 n (proc.) 39 (19,31) 9 (12,5) 10 (16,95) 8 (12,9) 7 (18,92) 15 (15,15) 2 (10,53) 90 (16,36) 26 n (proc.) 19 (9,41) 10 (13,89) 10 (16,95) 4 (6,45) 1 (2,7) 11 (11,11) 3 (15,79) 58 (10,55) 27 n (proc.) 18 (8,91) 9 (12,5) 3 (5,08) 5 (8,06) 1 (2,7) 9 (9,09) 5 (26,32) 50 (9,09) 28 n (proc.) 6 (2,97) 5 (6,94) 4 (6,78) 3 (4,84) 7 (7,07) 25 (4,55) 29 n (proc.) 1 (0,5) 1 (1,69) 1 (1,01) 3 (0,55)
Be to, nustatyti statistiškai reikšmingi (p<0,01) elgesio įverčių vidurkių skirtumai priklausomai nuo respondentų nurodyto studijų LSMU pasiekimų lygmens ( 3 lentelė) – puikaus lygmens studentų įverčių vidurkis (23,28 ± 2,84) yra aukštesnis nei tipinio lygmens (23,85 ± 2,83).
Analizuojant elgesio dalies klausimų ir tyrimo dalyvių asmeninį santykį su pandemija nusakančių teiginių tarpusavio ryšį, nustatyta statistiškai reikšminga labai silpna teigiama koreliacija (rp=0,30, p<0,01) tarp apklaustųjų elgesio įverčio ir jų baimės užsikrėsti COVID-19 infekcija, taip pat silpna teigiama koreliacija (rp=0,42, p<0,01) tarp respondentų elgesio įverčio ir to, kaip jie įsivertina savo Lietuvoje nustatytų karantino sąlygų laikymosi nuoseklumą (4 lentelė).
Nagrinėjant kiekvieną klausimą atskirai, paklausti apie savo elgesį kosint ar čiaudint, 94,5 % tyrimo dalyvių nusisuka nuo aplink esančių žmonių, 87,3 % teigia, kad visada užsidengia burną ir nosį servetėle ar alkūne ir 83,1 % panaudotą servetėlę išmeta į šiukšlių dėžę.
7 pav. Respondentų atsakymai į klausimus apie rankų higieną
Kalbant apie respondentų rankų higieną (7 pav.), dauguma (95,82 %) ją visada atlieka grįžus iš lauko, kiek kitokia situacija nusičiaudėjus (33,09 % visada ir 59,8 % kartais) bei prieš liečiant akis ar nosį (29,27 % visada ir 64,0 % kartais). Pastaraisiais dviem aspektais stebimos blogesnės elgesio tendencijos nei KAP-COVIDGLOBAL tyrime, kur nusičiaudėjus visada rankų higieną atlieka 78,2 %, o visada prieš liečiant akis ar nosį – 72,7 % apklaustųjų [67]. Dauguma (92,18 %) tyrimo dalyvių rankas visuomet plauna muilu ir vandeniu, dezinfekciniu skysčiu naudojamasi mažiau – 26,91 % tą daro visada ir 69,82 % kartais. Palyginimui, tarptautiniame KAP-COVIDGLOBAL tyrime užfiksuotas didesnis šios priemonės paplitimas, 55,3 % ją naudoja visada ir 23,5 % kartais [67].
Tyrimo dalyvių taip pat klausta apie apsauginių kaukių dėvėjimo įpročius. Daugiau nei ketvirtadalis (27,3 %) jas dėvi tik tuomet, kai būtina pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus ir
neatsirado nė vieno teigiančio, kad kaukės nedėvi niekada. Daugiau nei pusė (57,8 %) atsižvelgia ir į tai, kad aplink yra daugiau žmonių, o likę 14,9 % kaukes dėvi dar ir visuomet, kai yra lauke.
Apklaustųjų taip pat paprašyta nusakyti savo elgesį tam tikrų infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonių taikymo kontekste, o atsakymų variantų pasiskirstymas pavaizduotas 8 paveiksle. Galima pastebėti, kad dauguma (97,3 %) anketą užpildžiusių studentų vengia kontaktų su sergančiais COVID-19, stengiasi nesilankyti masinio susibūrimo vietose (81,8 %) ir taip pat vengia liestis su kitais žmonėmis, spausti jiems rankas (65,1 %). Susirūpinimą kelia tai, jog kiek daugiau nei penktadalis respondentų (26,9 %) niekada nedezinfekuoja savo mobiliojo telefono – šis dažnai liečiamas paviršius neretai yra užterštas įvairiais mikrobais, tad kontaktuojant gali prisidėti prie SARS-CoV-2 plitimo [77].
8 pav. Respondentų atsakymai apie infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonių taikymą
Paklausti, ar ketina skiepytis vakcina nuo COVID-19 (9 pav.), bene trečdalis (32,6 %) apklaustųjų teigia jau esantys paskiepyti – daugiau nei bendroje Lietuvos populiacijoje [55]. Daugiau nei pusė (61,27 %) ketina skiepytis progai pasitaikius, tačiau beveik pusė iš jų (44,5 %) lauks galimybės tą daryti ne bet kokia vakcina: tarp pageidaujamų variantų dažniausiai minėtos „Comirnaty“, „Moderna“ ir „Janssen“ vakcinos. Tik 6,18 % respondentų atsakė, jog skiepytis neketina visai.
Galiausiai, tyrimo dalyvių teirautasi apie artimiausios apklausos vykdymo periodui didžiosios metų šventės – Velykų, šventimą. Dauguma (72,7 %) jas sutiko vieni arba savo namų ūkyje, dalis (19,1%) buvo susitikę su artimaisiais, o likę (8,2 %) Velykų nešventė visai. Taigi, tik kiek mažiau nei penktadalis nepaisė tuometinių rekomendacijų – tai rodo respondentų socialinį atsakingumą.
9 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie vakcinaciją
12.4.1 Respondentų požiūrio, žinių ir elgesio sąsajos
Ieškant sąsajų tarp respondentų požiūrio, žinių ir elgesio (COVID-19 infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonių taikymo), nustatyta statistiškai reikšminga silpna teigiama koreliacija (rp=0,47, p<0,01) tarp elgesio ir požiūrio įverčių (8 lentelė). Požiūrio įverčio regresijos koeficientas (0,37) yra statistiškai reikšmingas (R²=0,22; p<0,01) – su infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonių taikymu susijęs elgesys turi tendenciją gerėti, požiūriui darantis pozityvesniam (10 pav.)
Apibendrinant požiūrio, žinių ir elgesio sąsajų analizę, tyrimo imtyje tarpusavyje susiję požiūrio ir elgesio įverčiai, tačiau žinių įvertis statistiškai reikšmingai nesisieja su kitais. Tai išsiskiria kitų studentų populiacijų KAP tyrimų kontekste, kur stebimos visų trijų dalių sąsajos [67, 78–80].
8 lentelė. Koreliacijos tarp žinių, požiūrio ir elgesio įverčių bei papildomų klausimų
Žinių įvertis Požiūrio įvertis Elgesio įvertis
Žinių įvertis rp 1 0,04 -0,04 p* - 0,32 0,41 Požiūrio įvertis rp 0,04 1 0,47 p* 0,32 - <0,01 Elgesio įvertis rp -0,04 0,47 1 p* 0,41 <0,01
13. IŠVADOS
1. Daugiau nei pusė respondentų pasižymi nuosaikiu požiūriu į COVID-19 pandemiją ir jos valdymui taikomas prevencijos ir kontrolės priemones. Požiūris statistiškai reikšmingai (p<0,01) skyrėsi tarp studijų programų: aukščiausiai įvertintu požiūriu pasižymi veterinarinės medicinos, o žemiausiu – gyvūno ir žmogaus sąveikos studentai.
2. Daugiau nei pusė respondentų pademonstravo prastas bendras žinias apie COVID-19. Moterų žinių apie COVID-19 įverčiai statistiškai reikšmingai (p<0,05) mažesni už vyrų. Žinių įverčiai statistiškai reikšmingai (p<0,01) skyrėsi tarp studijų programų: geriausiomis žiniomis pasižymi medicinos, o blogiausiomis – gyvūno ir žmogaus sąveikos programų studentai.
3. Respondentų infekcijos prevencijos ir kontrolės elgesys statistiškai reikšmingai (p<0,01) susijęs su jų požiūriu į COVID-19 pandemiją ir jos valdymą bei turi tendenciją gerėti požiūriui darantis pozityvesniu, bet nėra susijęs su respondentų bendromis žiniomis apie COVID-19.
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Norint pagerinti COVID-19 infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonių taikymą tarp LSMU studentų, vidinę komunikaciją gali būti naudinga orientuoti į studentų požiūrį į COVID-19 pandemiją ir jos valdymui taikomas prevencijos ir kontrolės priemones – išdėstyti aiškias rekomendacijas, kurti abipusį pasitikėjimą, skatinti juos susitelkti bendro tikslo vardan.
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Global Preparedness Monitoring Board (GPMB). A World at Risk: Annual Report on Global Preparedness for Health Emergencies. Geneva: World Health Organization; 2019. Prieiga internete: https://apps.who.int/gpmb/assets/annual_report/GPMB_annualreport_2019.pdf. 2. Heymann DL, Shindo N; WHO Scientific and Technical Advisory Group for Infectious
Hazards. COVID-19: what is next for public health? Lancet. 2020 Feb 22;395(10224):542-545. 3. Coronaviridae Study Group of the International Committee on Taxonomy of Viruses. The
species severe acute respiratory syndrome-related coronavirus: classifying 2019-nCoV and naming it SARS-CoV-2. Nat Microbiol. 2020 Mar 2; 5(4): 536–544.
4. WHO COVID-19 Dashboard [interaktyvi duomenų bazė]. Geneva: World Health Organization, 2021. [Žiūrėta 2021-04-21]. Prieiga internete: https://covid19.who.int.
5. World Health Organization. COVID-19 strategic preparedness and response plan: 1 February 2021 to 31 January 2022. Geneva: World Health Organization, 2021. Prieiga internete:
https://apps.who.int/iris/handle/10665/340072.
6. World Health Organization. COVID-19 Strategy update. Geneva: World Health Organization; 2020. Prieiga internete: www.who.int/publications/m/item/covid-19-strategy-update.
7. Su S, Wong G, Shi W, et al. Epidemiology, Genetic Recombination, and Pathogenesis of Coronaviruses. Trends Microbiol. 2016 Jun;24(6):490-502
8. Shahhosseini N, Wong G, Kobinger GP, Chinikar S. SARS-CoV-2 spillover transmission due to recombination event. Gene Rep. 2021 Feb 16;23:101045.
9. World Health Organization. Transmission of SARS-CoV-2: implications for infection prevention precautions: scientific brief. 2020 Jul 9. World Health Organization; 2020.
10. Jayaweera M, Perera H, Gunawardana B, Manatunge J. Transmission of COVID-19 virus by droplets and aerosols: A critical review on the unresolved dichotomy. Environ Res. 2020 Sep;188:109819.
11. Van Doremalen N, Bushmaker T, Morris DH, et al. Aerosol and surface stability of SARS-CoV-2 as compared with SARS-CoV-1. N Engl J Med. 2020 Mar 17;382:1564-7.
12. Noorimotlagh Z, Jaafarzadeh N, Martínez SS, Mirzaee SA. A systematic review of possible airborne transmission of the COVID-19 virus (SARS-CoV-2) in the indoor air environment. Environ Res. 2021 Feb;193:110612.
