ASMENYBĖS KRYPTINGUMO IR BRUKSIZMO TARPUSAVIO RYŠIAI BEI JŲ PALYGINIMAS TARP SKIRTINGŲ PROFESIJŲ STUDENTŲ

Živilė Židonytė

ASMENYBĖS KRYPTINGUMO IR BRUKSIZMO

TARPUSAVIO RYŠIAI BEI JŲ PALYGINIMAS TARP

SKIRTINGŲ PROFESIJŲ STUDENTŲ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovė: doc. dr. Aušra Baltrušaitytė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

ASMENYBĖS KRYPTINGUMO IR BRUKSIZMO TARPUSAVIO RYŠIAI IR JŲ PALYGINIMAS TARP SKIRTINGŲ PROFESIJŲ STUDENTŲ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko magistrantas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė)

... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... (mėnuo, diena) 20....m. ... (mėnuo, diena) Kaunas, 2020

DARBAS ATLIKTAS Dantų ir žandikaulių ortopedijos KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Asmenybės kryptingumo ir bruksizmo

tarpusavio ryšiai ir jų palyginimas tarp skirtingų profesijų studentų“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-04-19 Živilė Židonytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-04-19 Živilė Židonytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-04-19 Aušra Baltrušaitytė

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo recenzentas

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo

turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2

Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5

Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0

8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų

rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama

problema? 0,2 0,1 0

10

Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0

11

Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0

12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio

patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis _{reikšmingumas?} 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20

Rezultatų aptarimas

(1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis _{su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?} 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar _{atitinka tyrimų rezultatus ?} 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas

moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni

kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą _temą? +0,2 +0,1 0

32

Praktinės rekomendaci-

jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai)

<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, _{moksliškai, logiškai, lakoniškai?} -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, _{struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?} -0,2 balo -0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe _(nevert.) >20%

40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir

poskyrių pavadinimai? -0,2 balo -0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos

komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo

-0,5 balo

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ______________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________ ________________________________

TURINYS

SANTRAUKA ... 1

ĮVADAS ... 3

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 5

1.1. Bruksizmo aktualumas šiomis dienomis: apibrėžimas, samprata ir paplitimas ... 5

1.2. Bruksizmo diagnostika ... 7

1.2.1. Bruksizmo diagnostikos būdai ... 7

1.2.2. Budrumo būsenos bruksizmo vertinimas ... 8

1.2.3. Miego būsenos bruksizmo vertinimas ... 8

1.2.4. Bruksizmo diagnostikos klasifikacija ... 9

1.3. Asmenybės kryptingumo aktualumas ir vertinimas ... 9

1.4. Asmenybės kryptingumo ir bruksizmo ryšys... 10

1.5. Profesijos pasirinkimas ... 11

1.6. Pasirinktos temos aktualumas ... 11

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 13

2.1. Tyrimo objektas ... 13

2.2. Tiriamieji... 13

2.3. Tyrimo organizavimas ... 13

2.4. Tyrimo instrumentas ... 14

2.5. Instrumento patikimumas ir pagrįstumas ... 15

2.6. Statistinė duomenų analizė ... 15

3. REZULTATAI ... 17

3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika ... 17

3.2. Galimo bruksizmo paplitimas ... 18

3.3. Galimo bruksizmo ryšys su asmenybės kryptingumu ... 19

3.4. Galimo bruksizmo ryšys su profesija ... 21

3.5. Galimo bruksizmo, asmenybės kryptingumo ir profesijų ryšys... 22

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 23 IŠVADOS ... 27 TYRIMO TRŪKUMAI ... 28 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 29 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 30 PRIEDAI ... 35

ASMENYBĖS KRYPTINGUMO IR BRUKSIZMO TARPUSAVIO RYŠIAI IR

JŲ PALYGINIMAS TARP SKIRTINGŲ PROFESIJŲ STUDENTŲ

SANTRAUKA

Problemos aktualumas: Studentai, universitetuose siekdami aukštų akademinių įvertinimų bei

profesinio tobulėjimo, patiria emocinę įtampą, kuri sąlygoja padidėjusį streso lygį ir tokiu būdu sutrikdytą fiziologinę asmens būseną. Stresą patiriantiems individams neretai būdingas bruksizmas, pasireiškiantis patologišku kramtomųjų raumenų įsitempimu, sukeliančiu skausmą smilkininio apatinio žandikaulio sąnario srityje. Kadangi bruksizmas siejamas su psichine asmens būkle, buvo nuspręsta išsiaiškinti šios fiziologinės būsenos, asmenybės kryptingumo tipo bei pasirinktos specialybės ryšį.

Darbo tikslas: Ištirti asmenybės kryptingumo ir bruksizmo tarpusavio ryšį ir palyginti jį tarp

skirtingų profesijų studentų.

Medžiaga ir metodai: Tyrimas atliktas anketinės apklausos forma, tiriamaisiais pasirinkti

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos I-VI kursų vientisųjų studijų programos studentai bei Vytauto Didžiojo universiteto Menų krypties I-IV kursų studentai. Tyrimo instrumentas buvo sukurtas remiantis jau pagrįstais testais asmenybės kryptingumui bei bruksizmui nustatyti. Instrumentą sudaro 3 dalys: sociodemografiniai klausimai, asmenybės kryptingumo nustatymo klausimynas, bruksizmo vertinimo klausimynas. Tyrimo duomenys apdoroti naudojant statistinių duomenų analizės programą SPSS 23.0.

Rezultatai: 390 tiriamųjų buvo suskirstyti į 4 grupes – pirmąją sudarė galimai bruksuojantys

LSMU (n = 73), antrąją – galimai bruksuojantys VDU (n = 61), trečiąją - pagal anketos duomenis bruksizmu nepasižymintys LSMU (n = 137), ketvirtąją – VDU nebruksuojantys studentai (n = 119). I grupėje BBB paplitimas didesnis nei II grupėje, pastarojoje dominuoja MBB (p<0,05). „Aš“ ir „Aš+D“ tipai yra susiję su galimo bruksizmo pasireiškimu (p<0,05). Lyginant I ir III grupes su II ir IV grupėmis, stebimi „Aš“, „B“ bei bruksizmo nepasireiškimo, „D“, „Aš+B“, „Aš+D“, „B+D“, „Aš+B+D“ ir galimo bruksavimo statistiškai reikšmingi rezultatai (p<0,05).

Išvados: Tyrimo metu nustatytas vidutinio stiprumo ryšys (0,3 ≤ r < 0,7, r=0,419) tarp

bruksizmo ir asmenybės kryptingumo (p<0,05). Menų krypties studentai labiau linkę į MBB, tuo tarpu medicinos studentai – į BBB (p<0,05). Bruksizmo, asmenybės kryptingumo ir skirtingų profesijų pasirinkimo ryšys nenustatytas. Iškelta tyrimo hipotezė, kad asmenybės kryptingumas yra susijęs su bruksizmu patvirtinama, nes buvo nustatytas statistiškai reikšmingas bruksizmo, neišskiriant budrumo ir miego būsenos, ir asmenybės kryptingumo ryšys (p<0,05).

INTERRELATIONSHIPS BETWEEN PURPOSEFULNESS OF

PERSONALITY AND BRUXISM AND THEIR COMPARISON BETWEEN

DIFFERENT SPECIALITY STUDENTS

SUMMARY

Relevance of the problem: Motivated university students, who are seeking for academic peaks

and the improvement in their professional areas, usually experience lots of failures and emotional pressure, which leads to increased stress level and interrupts physiological individual status consequently. People that suffer from stress are prone to bruxism, which manifests as pathological tension of masticatory muscles by provoking pain and unpleasant feeling in temporomandibular joint area. Whereas bruxism is usually related with individual mental state, it was decided to find out whether it is a disorder, caused by the anatomy of TMJ and its inappropriate function, or it is caused by psychological factors, which are provoked by professional choice and may generated by stress in a working and studying field.

Aim of the work: To investigate the interrelationships between purposefulness of personality

and bruxism and to compare it between different speciality students.

Materials and methods: The work was performed by providing questionnaires for Medicine

students from Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, and for Art students from Vytautas Magnus University. The instrument of the study was creating in accordance with previous studies, which included reliable questionnaires about purposefulness of personality and bruxism. The instrument of the work includes 3 parts: sociodemographic questions, the questionnaire of purposefulness of personality, bruxism questionnaires. Data from the questionnaire was systematized by using the programme for statistical data SPSS 23.0.

Results: 390 students were divided into 4 groups: group I – LSMU bruxers (n = 73), group II

– VDU bruxers (n = 61), group III – LSMU non-bruxers (n = 137), IV – VDU non-bruxers (n = 119). „Aš” and „Aš+D” types are connected to bruxism (p<0,05). „Aš“ and „B“ dominated in non-bruxers together, „D“, „Aš+B“, „Aš+D“, „B+D“, „Aš+B+D“ were signifficantly connected to bruxism (p<0,05).

Conclusions: An average connection between bruxism and type of purposefullness of

personality was found (0,3 ≤ r < 0,7, r=0,419; p<0,05). Students of Arts were linked to sleep bruxism as well as Medicine students to awake bruxism (p<0,05). Interrelationship between purposefullness of personality, bruxism and speciality was not identified. Hypothesis that personality is connected with bruxism was found, not dividing it to awake and asleep types (p<0,05).

ĮVADAS

Remiantis 2012-ais metais tarptautinio konsensuso „Journal of Oral Rehabilitation“ leidinyje publikuotu patvirtintu apibrėžimu, bruksizmas yra apibūdinamas kaip pasikartojanti žandikaulio raumenų veikla, pasireiškianti dantų gniaužimu, griežimu ir/ar žandikaulio įsitempimu arba išstūmimu, kuri pagal cirkadines būsenas skirstoma į miego bei budrumo būsenos tipus [1]. 2018-ųjų metų surengtas tarptautinis konsensusas patikslino, jog šio reiškinio negalima laikyti sutrikimu ir jis yra priskiriamas fiziologinei būsenai [2, 3]. Tiksli bruksizmo etiologija žinoma nėra, tačiau remiantis iki šiol atliktais tyrimais yra laikoma daugiafaktorine – jį sukeliantys veiksniai varijuoja nuo alkoholio bei tabako gaminių, vaistų vartojimo iki žemo nerimo jutimo slenksčio ir streso, patiriamo kasdienėje aplinkoje [4, 9]. Remiantis moksliniuose žurnaluose paskelbtais tyrimų duomenimis, šie faktoriai turi įtakos centrinei nervų sistemai (toliau – CNS), taigi, tiesiogiai siejami su šia fiziologine būkle [5, 6].

Šiuo metu vienu įtakingiausių bruksizmą sukeliančių veiksnių laikomas stresas yra artimai asocijuojamas su asmens vidinės būsenos disbalansu, todėl daroma prielaida, jog stresas, patiriamas aplinkoje, šiuo atveju – universitetuose, aplinkoje už jo ribų, pvz. namuose, aktyvios ar pasyvios veiklos erdvėje, yra galimai sąlygojamas asmenybės kryptingumo ir pagrindinės asmens atliekamos veiklos – studijų – profesinės krypties, neatitikimo [10, 11]. Taigi, kyla klausimas, ar studento asmenybės kryptingumas iš tiesų gali turėti įtakos bruksizmui, kuris žinomas kaip vienas pagrindinių streso išraiškų. Remiantis moksliniais tyrimais, įrodyta, jog ši fiziologinė būsena sutrikdo stomatognatinės sistemos balansą ir pasireiškia kaip dantų nusidėvėjimas, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (toliau – SAŽS), kramtomųjų raumenų, galvos skausmai, nuovargis, odontologinio gydymo nesėkmės (pvz. protezų lūžiai, keramikinių ar kompozitinių restauracijų nudilimas) [7, 16]. Pastebėta, jog šie požymiai yra ryškesni jauno amžiaus asmenims [64].

Analizuojant pastarųjų 5 metų klinikinius tyrimus bei apžvalgas, publikuojamas elektroninėse mokslinių duomenų bazėse, didžiausią įtaką bruksizmo atsiradimui turi du faktoriai - žmogaus nerimas ir jautrumas stresui. Teorija aiškinama tuo, jog bruksizmo metu atliekami judesiai padeda išlaisvinti emocinę įtampą ir paverčia ją fizine, tokiu būdu kompensuojami laikini ar nuolatiniai psichologiniai sutrikimai [8, 12]. Pastaruoju metu emocine gerove rūpinamasi ne atsitiktinai – tai daroma tikslingai siekiant atrasti savo gyvenimo pašaukimą, išvengti nerimo, pagerinti gyvenimo kokybę. Stresą sukeliančios priežastys yra siejamos su asmens emocine būkle ir pasitenkinimu esama padėtimi visuomenėje, taigi, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų rezultatus, daroma prielaida, jog studentų asmenybės kryptingumas, patiriamas nerimas bei nežinojimas, ar pasirinkta tinkama studijų kryptis, sukelia diskomfortą, kuris stebimas kaip bruksizmas [13-15].

Darbo tikslas – ištirti asmenybės kryptingumo ir bruksizmo tarpusavio ryšį ir palyginti jį tarp

skirtingų profesijų studentų.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti asmenybės kryptingumo ir bruksizmo ryšį;

2. Įvertinti bruksizmo tipų pagal cirkadinę būseną (BBB, MBB) ir specialybės ryšį;

3. Ištirti bruksizmo, asmenybės kryptingumo ir pasirinktos specialybės ryšį studentų tarpe.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.Bruksizmo aktualumas šiomis dienomis: apibrėžimas, samprata ir paplitimas

Pirmą kartą bruksizmo sąvoka buvo paminėta autorės Marie Pietkiewicz 1907-aisiais terminu ,,la bruxomania”, kuris vėliau buvo modifikuotas į žodį ,,bruxism” [65]. Po pirmojo bruksizmo apibrėžimo atsiradimo dešimtmečiais buvo kuriama eilė kitų apibūdinimų, deja, tuo pat metu galėjo galioti kelios klasifikacijos ir tarptautinis tikslus terminas šiam reiškiniui apibūdinti sutartas nebuvo. Visgi buvo nuspręsta įvesti vieną bendrą bruksizmo apibrėžimą ir 2012-aisiais metais „Journal of Oral Rehabilitation“ leidinyje buvo paskelbtas tarptautinio konsensuso priimtas bruksizmo, kaip pasikartojančios žandikaulio raumenų veiklos, pasireiškiančios dantų gniaužimu, griežimu ir/ar žandikaulio įsitempimu arba išstūmimu, kuris skirstomas į miego (toliau – MBB) bei budrumo (toliau – BBB) būsenos tipus, sąvoką [1].

Tarptautinio bruksizmo apibrėžimo priėmimas jau rodo didelę pažangą, tačiau sparčiai vystantis moksliniams tyrimams ir skiriant daugiau dėmesio detalėms bei klasifikacijai, 2017-ais metais dėl autorių interesų konflikto sąvokos patikimumu buvo surengtas kitas tarptautinis konsensuso susirinkimas. Jo metu buvo siekiama patikslinti 2012-ųjų metų apibrėžimą, nuspręsti, ar bruksizmas gali būti laikomas sutrikimu, ar tai tik rizikos faktorius tam tikroms klinikinėms būklėms, iš naujo peržvelgti bruksizmo sąvokoms naudotus informacijos šaltinius, jų patikimumą bei išplėsti apibrėžimui koreguoti naudojamų studijų kiekį bruksizmui tirti. Visgi bruksizmas, anot paskutinių tyrimų, yra priskiriamas fiziologinei būsenai [2, 3].

Pirmiausia buvo nutarta tai, kad dantų sugniaužimas (angl.„clenching“) ir trynimas (angl. „grinding“) yra gerai žinomi reiškiniai odontologijos tyrėjų bei gydytojų tarpe, tačiau sąvokos „žandikaulio rigidiškas sulaikymas“ (angl. „bracing“) ir „apatinio žandikaulio priverstinis judinimas“ (angl. „thrusting“) reikšmes reikia apibrėžti aiškiau. Remiantis „Dorland‘s Medical Dictionary“ buvo išaiškinta, kad „ žandikaulio rigidiškas sulaikymas“ reiškia „laikyti dalis kartu vienoje vietoje“ arba „laikyti rigidiškai nejudinant“, tuo tarpu veiksmas „apatinio žandikaulio priverstinis judinimas“ buvo apibūdintas kaip „staigus jėgos verčiamas/jėga varomas judesys“. Pritaikant šias sąvokas kramtymo sistemoje, „rigidiškas sulaikymas“ gali būti interpretuojamas kaip per prievartą išlaikoma apatinio žandikaulio padėtis, o „apatinio žandikaulio priverstinis judinimas“ – apatinio žandikaulio judinimas priekine arba šonine kryptimi per jėgą, o svarbiausia – abu veiksmai atliekami nepriklausomai nuo dantų kontaktų [18]. Toks įprastos bruksizmo sąvokos papildymas patvirtina esamą požiūrį, kad ši fiziologinė būsena pagrinde reguliuojama centralizuotai CNS, o ne periferiškai, t. y. nėra lemiamas anatominių faktorių, tokių kaip dantų okliuzijos ar artikuliacijos charakteristikos. Taip pat teigiama, jog bruksizmas sąlygoja daugiau problemų nei tik dantų kontaktų

nusidėvėjimas, galvos, kramtomųjų raumenų bei SAŽS skausmai, nuovargis ar odontologinio gydymo nesėkmės [16, 19]. Mokslininkai patvirtina, kad dabartinės vertinimo metodikos nediferencijuoja kramtomųjų raumenų veiklos tarp „clenching“ bei „grinding“ lygiai taip pat kaip tarp „bracing“ ir „thrusting“, todėl siekiant tikslesnių rezultatų tolimesniuose tyrimuose rekomenduojama detaliau išnagrinėti šių žandikaulio veiksmų fiziologiją bei patofiziologiją.

Kitas svarbus aspektas buvo išskirti dvi sąvokas – kadangi MBB bei BBB laikomi skirtingais reiškiniais, šiems terminams buvo suteikti atskiri apibrėžimai [23]:

1. MBB yra kramtomųjų raumenų veikla miego metu, charakterizuojama kaip ritmiška (fazinė) arba neritmiška (toninė) ir yra nelaikoma sveikų individų judėjimo arba miego sutrikimu. 2. BBB yra kramtomųjų raumenų veikla, charakterizuojama pasikartojančio arba

nepertraukiamo dantų kontakto ir/arba apatinio žandikaulio „žandikaulio rigidiškas sulaikymas“ arba „apatinio žandikaulio priverstinis judinimas“ ir yra nelaikoma sveikų individų judėjimo sutrikimu.

Mokslininkai akcentuoja, kad tiek MBB, tiek BBB yra kramtomųjų raumenų veikla. Taip pat pabrėžiama, kad į MBB ir BBB kramtomųjų raumenų veiklos analizę gali būti įtraukiami ir kiti matavimai, pvz. širdies ritmo kintamumas, kvėpavimo rodikliai, garso bei vaizdiniai įrašai [20-22]. Svarbu atkreipti dėmesį į sąvokose minimą sąlygą, kad šis terminas taikomas sveikiems individams. Tai nagrinėdami mokslininkai paaiškina, jog bruksizmas nėra sutrikimas, tai yra ženklas apie organizmo būklės sutrikimą, pvz. neramaus miego fazės REM (angl. rapid eye movement) elgesio sutrikimą, obstruktyvią miego apnėją, epilepsiją, kuris reikalauja už tai atsakingų specialistų apžiūros [23].

Nagrinėjant bruksizmo sampratą, ilgą laiką vyravo diskusijos, ar bruksizmas gali būti laikomas sutrikimu, ar ne [17, 24, 25]. Vis dėlto autoriai pažymėjo, kad didelis kramtomųjų raumenų aktyvumas padidina riziką vystytis neigiamoms burnos sveikatos pasekmėms, tokioms kaip kramtomųjų raumenų arba SAŽS skausmas, didelis mechaninis dantų nusidėvėjimas, protezavimo komplikacijos (pvz. protezų lūžiai, keraminikių ar kompozitinių restauracijų nudilimas) [12-14]. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, jog bruksizmas turi būti traktuojamas kaip rizikos faktorius, o ne sutrikimas. Nors rizikos veiksnys yra požymis, didinantis sutrikimo buvimo tikimybę, iš tiesų jis nepatvirtina, kad vykstantis procesas yra sutrikimas. Sutrikimas yra žalinga disfunkcija pati iš savęs, kuri iš prigimties sukuria žalą individui, kartu reprezentuoja disfunkciją normaliuose biopsichosocialiniuose procesuose [15]. Anot mokslininkų, net jeigu bruksizmas nėra indikuotinas kaip rizikos faktorius kitam sutrikimui, tai vis vien yra motorinis elgesys, darantis įtaką burnos sveikatai ir sukeliantis neigiamas pasekmes.

Nors mokslinė literatūra bruksizmą pateikia kaip žalingą raumenų veiklą ir pabrėžia neigiamas savybes, dabartiniai įrodymai teigia, kad šis reiškinys veikia kaip apsauginis faktorius ir yra priskiriamas fiziologinei būsenai. Mokslininkų nuomone, tai pasireiškia kaip apsauginė reakcija organizmui perduodant impulsus, tokiu būdu išvengiant kolapso, viršutinių kvėpavimo takų užsidarymo, didina salivaciją ir taip mažina žalingą dantų nusidėvėjimą, esant išreikštam gastroezofaginiam refliuksui [26-28].

Remiantis Manfredini D. ir kitų autorių 2013 metais atliktais moksliniais tyrimais, 35 publikacijas išnagrinėjusios sisteminės apžvalgos metu buvo nustatytas bruksizmo paplitimas suaugusiųjų tarpe. Rezultatai buvo paskelbti recenzuojamame mokslinių tyrimų žurnale Journal of the American Academy of Orofacial Pain. Anot mokslininkų, BBB buvo diagnozuotas preliminariai 22,1 – 31 % tiriamųjų, tuo tarpu MBB nustatytas 9,7 – 15,9 % tiriamųjų. Šios fiziologinės būsenos pasiskirstymas tarp lyties atstovų nerodė reikšmingų skirtumų – bruksuojančių vyrų bei moterų skaičius buvo panašus. Skirtingas reikšmes atskleidė šios fiziologinės būsenos pasiskirstymas amžiaus grupėse – vyresnio amžiaus žmonės turėjo mažesnį polinkį bruksizmui [64].

1.2.Bruksizmo diagnostika

Remiantis 2013-ųjų metų bruksizmo klasifikacija, pagal cirkadines išraiškas autoriai išskiria MBB, BBB bei mišrų tipą, kurio metu stebimas tiek dienos, tiek nakties metu pasireiškiantys fiziologiniai procesai [1]. Nagrinėjant šią temą iškyla vienas svarbiausių klausimų – kaip visgi įvertinti individo bruksizmą, koks būdas yra patikimiausias, pagrįstas ir tinkamas siekiant tiksliausių rezultatų. Minint „tinkamą“ vertinimą, omenyje turima ne tik padidėjusią ar nepakitusią kramtomųjų raumenų veiklą - tuo siekiama išsiaiškinti kritinį tašką, kurį peržengusi ši fiziologinė būsena tampa rizikos arba apsauginiu faktoriumi. Vertinimo metodus galima klasifikuoti į instrumentinius ir neinstrumentinius [29].

1.2.1. Bruksizmo diagnostikos būdai

Neinstrumentiniai vertinimo būdai apima klausimynus, burnos ertmės apžiūrą bei klinikinį įvertinimą tiek MBB, tiek BBB. Šie metodai nereikalauja didelių investicijų, yra patogūs, tačiau kelia riziką netiksliai įvertinti būklę ar atlikti tai ne iki galo. Atliekant tyrimus, į kuriuos įtraukiamos didelės imtys tiriamųjų, neinstrumentiniai vertinimo būdai padeda sutaupyti laiko, tačiau vertinimas išlieka subjektyvus, o tai gali sukelti rezultatų paklaidas [21]. Kita vertus, pastarųjų būdų privalumai pasirodo ieškant bruksizmo bei psichoemocinių sutrikimų ryšio. Pavyzdžiui, teorija, jog nagrinėjama fiziologinė būsena stipriai asocijuojama su kai kuriomis psichologinėmis būklėmis, pvz. stresu ar

nerimu, lygiai taip pat kaip ir siejama su kramtomųjų raumenų ir sąnarių skausmu, paverčia subjektyvų šios fiziologinės būsenos vertinimą vertingu nagrinėjant patofiziologinius reiškinius [10]. Toks metodas reflektuoja individo savęs vertinimą, kartu atskleisdamas jo emocinę būklę. Taigi, vertinant ryšį tarp psichinių būklių bei bruksizmo, pirmenybė teikiama neistrumentiniems vertinimo metodams.

Instrumentinis bruksizmo vertinimo būdas taip pat tinkamas tiek MBB, tiek BBB. Mažesnį kiekį tiriamųjų apimančių tyrimų metu naudojama elektromiografija (toliau - EMG), kurios metu registruojami kramtomųjų raumenų veiklos įrašai. Kitas, kur kas informatyvesnis būdas, naudojamas tiek bruksizmui, tiek obstrukcinei miego apnėjai diagnozuoti, yra miego laboratorijos tyrimas. Jos metu pacientas yra patogiai apgyvendinamas patalpoje, kurioje yra lova, naudojami diagnostikos būdai yra kombinuoti – fiksuojama EKG, naudojama polisomnografija (toliau – PSG), įrašomi duomenys apie tiriamojo kvėpavimo dažnį, širdies veiklą, miego stadijas, apatinio žandikaulio judesius. Analizės metu sudaromi ir lyginami algoritmai. Svarbu paminėti, jog šiuolaikiniai skaitmeniniai prietaisai nesukelia jokio garso bei signalų, turinčių įtakos tiriamojo miego kokybei. Šis vertinimo būdas yra brangus, tačiau neatsižvelgiant į kainą, kol kas laikomas geriausiu diagnostikos būdų [30-32].

1.2.2. Budrumo būsenos bruksizmo vertinimas

Autoriai atkreipia dėmesį, kad BBB diagnozė turi būti patvirtinama įvertinus paciento nusiskundimus ir pastebėjimus, paciento užpildytą klausimyną ir/ar atsižvelgiant į klinikinę anamnezę apklausos metu [33]. Subjektyvus klausimynas apie dantų griežimo garsus, stiprų m. masseter įsitempimą ar skausmą yra vienas pigiausių ir lengviausių būdų atmesti budrumo būsenos bruksizmo diagnozę arba, ją patvirtinus, įvertinti būsenos išreikštumą. Objektyvus būdas BBB vertinti yra EMG. Tyrimų su ambulatoriniais EMG įrašais rezultatai parodė didelę reikšmę diagnozuojant BBB, tačiau jų kaina bei laiko sąnaudos vis dar riboja prietaisų naudojimą [34]. Vis dėlto, subjektyvus BBB vertinimas klinikinėje praktikoje naudojamas sėkmingai, ir žvelgiant į ateities perspektyvas, bus pakeistas tik atsiradus tikslesniam ir greitesniam vertinimo metodui.

1.2.3. Miego būsenos bruksizmo vertinimas

Miego būsenos bruksizmo vertinimas sukelia vieną pagrindinių problemų odontologijoje. Dažniausiai diagnozė nustatoma subjektyviai renkant anamnezę ir/ar kliniškai įvertinus dantų nusidėvėjimą, m. masseter hipertrofiją [35]. Deja, šie kriterijai ne visuomet padeda pastebėti bruksizmą, pvz. nenusidėvėję dantys nebūtinai reiškia, jog asmuo nėra linkęs į bruksizmą. [36-38]

Kiek objektyvesnio vertinimo būdais laikomi intraoraliniai įtvarai su skirtingų spalvų plastiko sluoksniais, kurių dilimas rodo bruksizmo išreikštumą bei raumenų aktyvumą nakties metu [39-41], taip pat pjezoelektriniai įrašymo prietaisai [42, 43]. 2008-ais metais rinkoje pasirodė kieti akriliniai prietaisai su mažos apkrovos davikliais, kurie aptinka kramtymo jėgos stiprumą tiek valingo sukandimo, tiek BBB ar MBB metu. Šie aparatai sukonstruoti kaip dvi tolygios plokštumos (bendras abiejų plokštelių storis siekia 7 mm), jų pirmųjų moliarų srityje pritaisyti davikliai, perduodantys informaciją apie žandikaulių jėgos kalibraciją, apatinio žandikaulio judesio amplitudę, bruksizmo trukmę ir aukščiausią sukandimo jėgos vertę. Šie prietaisai ploni ir fiksuojasi ant abiejų žandikaulių dantų kapos pavidalu, tačiau nėra itin patogūs tiriamajam [44]. EMG įrašų sistemos taip pat vertina miego būsenos bruksizmą [45-47], tačiau visų prieš tai išvardintų būdų trūkumai yra tie, jog prietaisai neatskiria, ar tiriamasis judesius atlieka miego metu, ar ne. Taigi, ieškant būdo išspręsti šią problemą, buvo sukurtas naujas metodas – PSG, kuri praminta „auksiniu standartu“, nes įtraukė tokių duomenų registravimą kaip elektroencefalografiją (EEG), elektrookulografiją (EOG), elektrokardiografiją (EKG) ir audio-video įrašus [35,48]. EEG ir EOG teikia informaciją apie miego stadijas, širdies bioelektriniai potencialai rodo sąsają su MBB, audio-video įrašai aptinka dantų trynimo garsus ir tipiškus žandikaulio judesius [33]. Vieninteliai pastarojo MBB vertinimo būdo trūkumai yra didelės išlaidos bei dirbtina laboratorijos aplinka, kuri gali pakeisti naktinį bruksizmo aktyvumą palyginti su namų aplinkoje vykstančiais reiškiniais.

1.2.4. Bruksizmo diagnostikos klasifikacija

Remiantis 2012-aisiais metais autorių pasiūlyta BBB ir MBB klasifikacija, bruksizmas yra skirstomas į „galimą“, „tikėtiną“ ir „neabejotiną“. Anot mokslininkų, „galimas“ miego arba budrumo būsenos bruksizmas turi būti patvirtintas paciento nusiskundimais, klausimynais ir/ar patvirtintas klinikės apžiūros metu. „Tikėtinas“ miego arba budrumo būsenos bruksizmas diagnozuojamas remiantis paciento nusiskundimais ir klinikine apžiūra. „Neabejotinas“ miego ir budrumo būsenos bruksizmas turi būti paremtas paciento nusiskundimais, klinikine apžiūra bei PSG įrašais, pageidautina įtraukti garso bei vaizdinius įrašus, registruoti dantų kontaktavimo dažnius [1].

1.3.Asmenybės kryptingumo aktualumas ir vertinimas

Asmenybė – tai dinaminė psichofizinių žmogaus organizmo sistemų, kurios lemia mintis, jausmus, savitą elgesį ir rodo žmogaus santykį su tikrove [55]. Norint pasiekti aukštų akademinių rezultatų universitete, motyvacijos mokytis bei stropumo studentams nepakanka siekiant išvengti streso bei nerimo – vienas svarbiausių ir, rodos, netikėčiausių sėkmingo profesinio išsilavinimo faktorių yra asmenybės kryptingumas. Neretai tam tikros profesijos parenkamos neapgalvotai dėl

tokių aplinkybių kaip tėvų, draugų įtaka, neteisingai suformuota nuomonė apie geidžiamą specialybę. Pradėjus studijuoti, pasirinkta profesija atrodo atitinkanti asmens savybes, nes nauja aplinka, draugai, veiklos, užduotys neleidžia staigiai pasirodyti stresui, kuris, siųsdamas signalus CNS, vėliau pasireiškia kaip organizmo būsenos pakitimai [5, 6, 52-54].

Egzistuoja įvairių metodikų asmens savybėms bei asmenybės kryptingumui įvertinti. 2005 m. doc. dr. B. Puzinavičiaus išleistoje asmenybės ir grupės psichosocialinės diagnostikos knygoje aprašomas asmenybės kryptingumo nustatymo klausimynas, kuris yra pritaikytas subjektyviam tiriamojo požiūriui į save ir leidžia nustatyti tris asmens orientacijos tipus: orientaciją į save („Aš” tipo orientaciją), orientaciją į bendravimą („B“) ir orientaciją į darbą („D“). Kryptingumo „Aš“ atstovai labiausiai dėmesį skiria savo asmeniniams interesams bei poreikiams, itin rūpinasi prestižinio įvaizdžio palaikymu. Bendravimas su kitais žmonėmis jiems rūpi mažai, šio tipo žmonės yra linkę konkuruoti ir intensyviai siekia įtakingumo grupėje, šie individai pasižymi valdingumu, nerimastingumu, dirglumu bei intravertiškumu. „B“ tipo asmenys linkę bendrauti su kitais žmonėmis, siekti bendros veiklos, palaikyti artimus santykius, pasižymi ekstravertiškumu, emociniu prisirišimu, jiems labai svarbus kitų žmonių palaikymas ir nuomonė. Šie asmenys nesugeba individualiai atlikti jiems patikėto darbo, suteikti reikiamos pagalbos, jie vengia asmeninės atsakomybės, dangstosi bendrais veiksmais tokiu būdu atsakomybę perleisdami kitiems. Tuo tarpu „D“ tipo atstovai itin didelį dėmesį skiria darbui, profesinei veiklai, atlikto darbo kokybei bei rezultatams. Šie asmenys siekia gerai atlikti darbą, aktyviai dalyvauti kilusių problemų sprendime, dalykiškai bendrauti su bendradarbiais, geba ginti savo nuomonę, kuri padeda pasiekti užsibrėžtus tikslus. Užpildžius testą ir susumavus už 27 atsakymus gautus balus nustatoma, kokio tipo kryptingumas (orientacija) būdingas tiriamojo asmenybei [60].

1.4.Asmenybės kryptingumo ir bruksizmo ryšys

Nagrinėjant bruksizmą sukeliančius faktorius, didelis autorių dėmesys atkreipiamas į nerimą ir stresą. Būtent stresas literatūroje pasirodo kaip asmenybės kryptingumą ir šią fiziologinę būseną siejanti įtakinga grandis [55]. Motyvacijos stoka aukštojoje mokykloje dėl nesutampančio asmens kryptingumo ir tai specialybei reikalingų savybių sąlygoja sunkiai pasiekiamus gerus rezultatus, prasitęsusį adaptacinį laikotarpį naujoje sferoje, mintis apie profesijas, kuriose individas jaustųsi saugiau ir būdamas ten nebūtų įpareigotas daryti to, kas reikalaujama bei nėra būdinga jo prigimčiai [11, 50, 51].

1.5.Profesijos pasirinkimas

Prieš kelis dešimtmečius renkantis profesiją didelis dėmesys nebuvo koncentruojamas į savęs pažinimą, tačiau šiomis dienomis problemų nekyla – pagalba norintiems atlikti savianalizę teikiama įvairiose ugdymo įstaigose. Ne paslaptis, jog pedagogikos bei psichologijos disciplinos, visuomenės spaudimas, būsimo tam tikros srities studento subjektyvus mąstymas, argumentais pagrįstų sprendimų trūkumas neretai sąlygoja neracionaliai pasirinktos specialybės padarinius – stresą bei įtampą ne tik universiteto, tačiau ir namų bei laisvalaikio erdvėje [11, 57]. Nežinodami šių faktorių, asmenys yra linkę specialybes rinktis pagal stereotipus. Deja, ką tik gimnaziją pabaigusiam mokiniui baltas gydytojo chalatas spinduliuoja sėkme, suteikta už gerus valstybinių egzaminų pažymius, tuo tarpu scena ir menai skleidžia kūrybiškumo energiją ir laisvą valią, tačiau už viso to slypi disciplina, ilgas ir sunkus darbas. Todėl itin svarbu, kad tam tikrą specialybę pasirinkę studentai suvoktų būsimo darbo specifiškumą ir palygintų savo asmens savybes su profesijos reikalaujančiais būdo bruožais [10, 56, 58].

1.6.Pasirinktos temos aktualumas

Prieš rinkdamiesi profesiją, būsimi studentai turėtų atkreipti dėmesį į savianalizę, išsiaiškinti savo gabumus ir polinkius, nes aukštosiose mokyklose vyraujanti konkurencija sukelia spaudimą, tuo tarpu nesidomėdamas ir nesuvokdamas, kokios asmens savybės bei asmenybės kryptingumas reikalingas atitinkamai specialybei, šiuo atveju, medicinai arba menams, studentas patiria stresą ir nerimą, jog pasirinko netikslingai [55,56]. Šiomis dienomis itin akcentuojamasi į psichologinį pasirengimą bet kurioje sferoje, į mokėjimą būti savimi, t. y. išreikšti savo stipriąsias savybes ir panaudoti jas tiek mokymosi procese, tiek bendraujant su savo srities atstovais, pasiekti aukšti akademiniai rezultatai tampa stipriu motyvu tobulėti toliau [67, 68]. Šios temos aktualumas stebimas bet kurią profesiją pasirinkusio ir tai specialybei reikalingų savybių neturinčio asmens psichinės bei fizinės būklės harmonijos nebuvime. Todėl buvo nuspręsta atlikti anketinę apklausą būtent medicinos bei menų studentų tarpe, kurių profesijose reikalingos savybės skiriasi – vieni atstovai priklauso sveikatos priežiūros, kiti – menų sferai.

Žinoma, kad filosofijos bei psichologijos mokslininkai tiria suaugusiųjų profesinį ir dalykinį kryptingumą, domisi pažintiniais jų mokymosi interesais bei lūkesčiais. Nuolat atliekami tyrimai, kaip artimai susiję stresas bei bruksizmas, tačiau odontologijoje retai gilinamasi, kodėl studentų tarpe sukeliamas stresas, kodėl nesiseka vienoje ar kitoje sferoje, spėliojama, ar tai nenoras bei motyvacijos trūkumas, galbūt tai nerimas dėl ateities planų. Stresas nepastebimai pačiam studentui ima siųsti signalus CNS, kurie kaip atsakas sukelia pokyčius individo organizme, sąlygoja aukštą kraujo

spaudimą, galvos skausmą, nemigą, sukelia lėtinių odos ligų paūmėjimą, sutrikusį kvėpavimą, bruksizmą ir daugelį kitų reiškinių [4,9]. Tai yra itin svarbus aspektas tiek bruksuojančio paciento gydymo planavime, tiek skausmo priežasčių ieškojime bei priežiūroje po gydymo [7, 16]. Taigi, siekiant išsiaiškinti, ar žmogaus profesinio kelio pasirinkimo ir jo asmenybės kryptingumo santykis yra susiję su bruksizmu, buvo atlikta anketinė apklausa.

2. MEDŽIAGA IR METODAI

LSMU MA Medicinos vientisųjų studijų programos I-VI kurso studentų ir VDU Menų krypties bakalaurinių studijų programos I-IV kurso studentų asmenybės kryptingumas ir bruksizmas.

2.2.Tiriamieji

Tyrime galėjo dalyvauti asmenys, atitikę įtraukimo kriterijus: tiriamieji turėjo būti pilnamečiai LSMU MA Medicinos vientisųjų studijų programos I-VI kurso arba VDU Menų krypties bakalauro studijų I-IV kurso studentai, užpildę visus anketos laukelius bei trečiojoje anketos dalyje pasirinkę po vieną galimą atsakymų variantą kiekvienam klausimui/teiginiui. Atmetimo kriterijai – nepilnamečiai respondentai, nepilnai užpildyta anketa, atvejai, kai asmenybės kryptingumo tipo nustatymo testo skaitinių verčių suma nesiekė arba viršijo 27, studijas jau baigę medicinos arba menų profesijų atstovai.

2020 m. sausio mėnesio duomenimis, 2018-2019 mokslo metais LSMU MA Medicinos vientisųjų studijų programoje besimokančių studentų skaičius siekė 1227, o VDU Menų krypties bakalaurinių studijų programoje - 464 studentus. Internetinė imties dydžio skaičiuoklė Raosoft sample size calculator nurodė minimalų tiriamųjų imties skaičių, kuris siekė 314 (5 % paplitimo nustatymo paklaida, stebimas 95 % patikimumo lygis) [59]. Pabrėžtina, jog planuojant lygias tiriamųjų grupes, apklaustųjų kiekis viršijo minimalų ir siekė 390. Respondentai buvo suskirstyti į keturias grupes. Pirmajai grupei priklausė pagal apklausos duomenis galimai bruksuojantys LSMU studentai, antrajai – galimai bruksuojantys VDU studentai, trečiajai grupei – nebruksuojantys LSMU studentai, ketvirtąją sudarė taip pat bruksizmu nepasižymintys VDU studentai.

2.3.Tyrimo organizavimas

LSMU Bioetikos centrui buvo pateiktas ir leidimu atlikti tyrimą patvirtintas prašymas naudoti anketinę apklausą, kurio prieduose buvo pridėtas informatyvus tyrimo aprašas ir tyrimo instrumentas (žr. Priedą Nr. 1).

Tyrimo metodu buvo pasirinkta anketinė apklausa. Anketų pildymas buvo vykdomas nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. balandžio 9 d. imtinai. Iki 2020 m. kovo 16 d. tiriamiesiems pateikti klausimynai buvo pildomi dviem būdais: dalis tyrime dalyvaujančių asmenų anketas pildė elektroninį anketos variantą, kita dalis tiriamųjų pildė popierinį anketos variantą ir anketos buvo grąžintos tyrimo autoriui. Paskelbus ekstremalią situaciją dėl COVID-19 nuo 2020 m. kovo 16 d. klausimynus

tiriamieji pildė tik virtualioje erdvėje. Tiriamieji anketoje buvo supažindinti su tyrimo tikslu, rezultatų panaudojimu praktikoje, buvo garantuotas informacijos anonimiškumas ir sutikimai dalyvauti savanoriškai buvo patvirtinti tiriamųjų parašais. Taikant tyrimo metodą – anketinę apklausą, rizikos bei žalos tiriamieji nepatyrė arba ji buvo minimali. Pacientų apklausa galėjo sukelti tik mažus nepatogumus, susijusius su sugaištu laiku. Iškilus neaiškumams tiriamieji galėjo kreiptis: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinika, Sukilėlių pr. 51, Živilė Židonytė, +370 625 40888, z.zidonyte@gmail.com. Tyrimo duomenys buvo panaudoti tik studijų tikslams, anketos yra anoniminės. Buvo garantuotas anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas.

2.4.Tyrimo instrumentas

Tyrimo instrumentą sudarė 3 dalių klausimynas (žr. Priedą Nr. 2):

I. Sociodemografiniai klausimai: tiriamojo asmens lytį, amžių, profesiją ir kursą apibūdinantys klausimai.

II. Bruksizmo vertinimo klausimynas. Klausimynas buvo sudarytas iš galimam miego ir/ar budrumo bruksizmui nustatyti surinktų klausimų. Kiekvieno klausimo atsakymų variantus buvo galima tik pasirinkti (atviri klausimai įtraukti nebuvo). Bruksizmas, anot literatūros, yra kintanti ir nestabili būsena, todėl bruksizmo išreikštumas (t. y. „galimas“, „tikėtinas“, „neabejotinas“) buvo vertinamas atsižvelgiant į atsakymus, apibūdinančius tiriamųjų pastarųjų 3-6 mėnesių laikotarpio savijautą [61]. Atsakymu „dažnai” buvo renkamasi reiškiniams pasikartojant trims ir daugiau kartams per savaitę ir tyrimo metu buvo naudojamas „galimo“ bruksizmo variantas.

III. Asmenybės kryptingumo klausimynas. Asmenybės orientacijos nustatymo anketą sudaro 27 klausimai (teiginiai), į kuriuos galima atsakyti trejopai. Tiriamasis renkasi jam labiausiai artimą atsakymą ir pažymi (nurodo) atsakymų laukelyje. Rezultatai sumuojami ir nustatomos trys asmenybės kryptingumo vertės, parodančios asmens polinkį į save, bendravimą bei darbą [60].

Kadangi antrosios anketos vertinys į lietuvių kalbą aprobuotas nebuvo, naudojome semantinį vertimo būdą, kilus neaiškumams buvo kreipiamasi į anglų kalbos žinovą [66]. Angliškų žodžių ir sakinių reikšmės buvo verčiamos abstrakčiai pažodžiui, po to buvo pereinama prie konkrečios, kontekstą atitinkančios, reikšmės ir tokiu būdu buvo pasiekti turinį atspindintys atitikmenys. Respondentai, kurių asmenybės kryptingumo rezultatai rodo dvejopą arba trejopą tipą (aukščiausią

skaitinę vertę turi du arba visi trys asmenybės tipai yra vienodos reikšmės, pvz. 9,9,9) buvo priskiriami modifikuotoms asmenybės orientacijos grupėms, t. y. „Aš+B”, „Aš+D”, „B+D“ arba „Aš+B+D”.

2.5.Instrumento patikimumas ir pagrįstumas

Tyrimo instrumento vertinimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar instrumentas užtikrins tinkamą anketinę komunikaciją tarp tyrėjo ir respondentų. Itin svarbi instrumento dalis yra trečioji, kuri atspindi tiriamųjų asmenybės kryptingumą. Siekiant vėliau ją susieti su pasireiškiančiais bruksizmo požymiais, buvo būtinas surenkamų asmenybės kryptingumą nustatančių duomenų tikslumas. Trečiosios anketos pagrįstumas ir patikimumas įvertintas apskaičiuojant Krobacho alfa koeficientą, kuris rodo pasirenkamųjų variantų vidinį nuoseklumą. Krobacho alfa koeficientui esant iki 0,70, apklausos rezultatų vidinis nuoseklumas laikytinas nepatikimu, koeficiento reikšmė 0,90 ir daugiau rodo ypač aukštą vidinį skalės nuoseklumą [62]. Krobacho alfa koeficientas apskaičiuotas naudojant specializuotos statistinę programinę įrangą IBM SPSS Statistics. Gauta koeficiento reikšmė buvo lygi 0,79, kas rodo pakankamai aukštą vidinės skalės nuoseklumą.

Trečiojo instrumento dalies patikimumas buvo ištirtas naudojant Kaizerio, Mejerio ir Olkino matą_{̨, dar kitaip žinomą, kaip KMO. Šis matas parodo kokia yra galimybė paaiškinti kintamųjų porų} koreliaciją kitais kintamaisiais t. y. ar sugrupavus kintamuosius galime įžvelgti teigiamą santykį lyginant su kitais anketos duomenimis. Pagal KMO trečiosios instrumento dalies duomenys yra reikšmingi koeficientui esant 0,50 ir daugiau [63]. Šiuo atveju, naudojant IBM SPSS Statistics gautas KMO koeficientas buvo lygus 0,69, nors tai parodo vidutinišką duomenų tinkamumą, tačiau patvirtina teigiamą kintamųjų santykį su kitais kintamaisiais duomenimis.

Antroji anketos dalis sunkumų dėl savo patikimumo nesukėlė taip pat, tačiau jos vertinimas buvo atliktas fiziškai apklausiant asmenis bei jų nuomonę apie klausimyno sampratą. Bandomojo tyrimo metu tiriamieji su keblumais analizuojant anketą nesusidūrė, neaiškumų anketos formuluotėse nekilo, todėl pirminis klausimyno turinys bei struktūra nebuvo koreguojama.

2.6.Statistinė duomenų analizė

Tyrimo duomenų analizei atlikti buvo panaudota specializuotos statistinės programinės įrangos IBM SPSS Statistics 23.0 versija. Visų pirma, gauti tyrimo duomenys buvo susisteminti ir išanalizuoti aprašomosios statistikos analizės metodu. Antra, kintamųjų gautų anketinių duomenų analizei buvo

pritaikytas Chi-kvadrato (2_{) kriterijus, kuris buvo apskaičiuotas naudojantis Pirsono formule (angl.}

Pearson‘s chi-squared test), atsižvelgiant į 5% reikšmingumo lygį.

Taip pat, gautų duomenų statistinį reikšmingumą patvirtino ir Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas (angl. Spearman‘s rank correlation coefficient), kuris parodo anketinių kintamųjų duomenų kitimą ir priklausomybę vienas nuo kito. Atlikus skaičiavimus su IBM SPSS Statistics, koeficiento reikšmė buvo artima 0,6, kas rodo vidutinio stiprumo koreliaciją tarp gautų duomenų.

Siekiant išsiaiškinti, kaip daugiareikšmis kintamasis priklauso nuo vieno ar keleto kitų nepriklausomų kintamųjų, naudojantis IBM SPSS Statistics buvo sudarytos dvinarės logistinės regresijos (angl. binary logistic regression) modeliai. Modelio tikėtinumo santykis buvo vertinamas klasifikacine lentele bei Valdo (angl. Wald) kriterijais, kurie parodė vidutinišką tarpusavio sąsają tarp gautų tyrimo duomenų.

Pabrėžtina, jog visiems atliktiems tyrimams buvo naudojama 0,05 (5%) statistinių išvadų reikšmingumo lygmuo. Aukščiau minėti tyrimai, leido daryti išvadą, jog tyrimo instrumento pagalba surinkti duomenys yra statistiškai reikšmingi.

3. REZULTATAI

3.1.Bendra tiriamųjų charakteristika

Anketines apklausas respondentai pildė elektroniniu arba popieriniu variantu. Tyrime dalyvavo asmenys, atitikę atrankos kriterijus (žr. poskyrį 2.2. Tiriamieji).

Iš surinkto kiekio anketų pagal šiuos atrankos kriterijus 5 respondentai nebuvo tinkami tyrimui, tas skaičius buvo kompensuotas pakartotinio anketos pildymo metu. Tyrimui buvo pasirinkta 390 dalyvių (208 moterys ir 182 vyrai). Tiriamieji buvo suskirstyti į 4 grupes – pirmąją sudarė galimai bruksuojantys LSMU studentai (n = 73), antrąją – galimai bruksuojantys VDU studentai (n = 61), trečiąją sudarė pagal anketos duomenis bruksizmu nepasižymintys LSMU studentai (n = 137), ketvirtąją – VDU nebruksuojantys studentai (n = 119). Pagal Pirsono formulę statistiškai reikšmingo skirtumo pagal tiriamųjų grupių narių skaičių nėra (p=0,856).

Bendras tiriamųjų amžiaus intervalas – 18-26 metai, o bendras amžiaus vidurkis – 22 (mediana - 22). Pirmosios grupės amžiaus vidurkis – 22,1, antrosios - 22, trečiosios – 22,3, ketvirtosios – 22,1. Apskaičiavus, tarp 4 grupių statistiškai reikšmingo skirtumo pagal amžių nebuvo (p=0,854).

Lentelė Nr. 1. Tiriamųjų grupių pasiskirstymas ir priklausomybė respondentų skaičiaus, amžiaus ir lyties Tiriamųjų grupės p 1 grupė (LSMU bruksuojantys) 2 grupė (VDU bruksuojantys) 3 grupė (LSMU nebruksuojantys) 4 grupė (VDU nebruksuojantys) Tiriamųjų skaičius grupėje 73 61 137 119 0,856 Vyrai 29 (51,8) 27 (48,2) 61 (48,4) 65 (51,6) 0,674 Moterys 44 (56,4) 34 (43,6) 76 (58,5) 54 (41,5) 0,772 Amžiaus vidurkis 22,1 22 22,3 22,1 0,854

Bruksizmu nepasižymėjo 130 moterų (57,7 %) ir 126 vyrų (49,5 %), galimai pasižymėjo – 78 (50,5 %) moterys ir 56 vyrai (42,3 %). Pasiskirstymas pagal lytį tarp visų keturių tyrimo dalyvių grupių statistiškai reikšmingų rezultatų skirtumo neparodė (p=0,103).

Kadangi statistiškai reikšmingo skirtumo tarp visų keturių tiriamųjų grupių pagal skaičių, amžių ir lytį nėra, grupes tarpusavyje lyginti galima. Svarbu paminėti, jog į būtent tokias 4 grupes tiriamieji buvo suskirstyti tam, kad tiriant bruksizmo, asmenybės kryptingumo ir specialybės ryšį, gauti duomenys būtų statistiškai reikšmingi ir tikslūs.

3.2.Galimo bruksizmo paplitimas

Iš 390 tiriamųjų 210 sudarė LSMU MA Medicinos vientisųjų studijų studentai, iš kurių galimu bruksizmu pasižymėjo 73 (12,33 % sudarė pirmakursiai; 19,18 % - antrakursiai; 5,48 % - trečiakursiai; 17,81 % - ketvirtakursiai; 16,44 % - penktakursiai; 28,77 % - paskutiniojo kurso studentai). Tuo tarpu 180 respondentų buvo VDU Menų krypties bakalaurinių studijų studentai, iš jų galimai bruksavo 61 (20,83 % buvo pirmakursiai; 16,67 % - antrakursiai; 25 % - trečiakursiai; 37,5 % - ketvirtakursiai).

Iš visų tiriamųjų grupių bruksizmu nepasižymėjo 130 moterų (57,7 %) ir 126 vyrų (49,5 %), galimai pasižymėjo – 78 (50,5 %) moterys ir 56 vyrai (42,3 %) (p=0,163). Bendras tiriamųjų paplitimas pagal respondentų lytį pateikiamas lentelėje Nr. 2.

Lentelė Nr. 2. Visų tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį

Galimai bruksuojantys Nebruksuojantys Iš viso

Vyrai 56 (42,3) 126 (49,5) 182

Moterys 78 (50,5) 130 (57,7) 208

Iš viso 134 256 390

Lentelėje Nr. 3 pateikiama informacija rodo pirmosios ir antrosios tiriamųjų grupės narių pasiskirstymą pagal cirkadines būsenas. Apskaičiavus pagal Pirsono formulę, statistiškai reikšmingi skirtumai stebimi tarp pirmosios ir antrosios grupių lyginant jas tarpusavyje pagal BBB ir MBB (p<0,05). Remiantis atliktais skaičiavimais galima teigti, jog pirmosios grupės nariai labiau linkę į BBB, o antrosios – į MBB tipo fiziologinę būseną. Vadinasi, medicinos studentai yra linkę į dienos, menų studentai – į miego būsenos bruksizmą.

Lentelė Nr. 3. Tiriamųjų grupių pasiskirstymas pagal BBB ir MBB. Tiriamųjų grupės p 1 grupė (LSMU bruksuojantys) 2 grupė (VDU bruksuojantys) BBB 65 (43,0) 24 (16,6) <0,05 MBB 19 (12,6) 48 (33,1) <0,05

Pagal turimus duomenis buvo sudaryta diagrama, kuri atspindi pirmosios ir antrosios respondentų grupių bendrą BBB ir MBB pasiskirstymą pagal amžių (žr. 1 pav.). Nors skaičiuojant pagal Chi-kvadrato formulę statistiškai reikšmingas rezultatų skirtumas pagal amžių nestebimas

(p>0,05), diagramoje matomas BBB atstovų polinkio pikas ties 25 metais, tuo tarpu į MBB labiausiai linkę 19-20, 22 metų studentai.

1 pav. BBB ir MBB pasiskirstymas pagal amžių (p>0,05).

Apibendrinant, pirmojoje grupėje BBB paplitimas didesnis nei antrojoje, kurioje didesnę procentinė dalį apima MBB (p<0,05). Statistiškai reikšmingo skirtumo tiriamųjų grupėse analizuojant bruksizmo paplitimą tarp lyčių nestebima (p>0,05), tačiau tarp visų tiriamųjų bendrai į bruksizmą daugiau linkusios moterys (50,5%) nei vyrai (42,3%).

3.3.Galimo bruksizmo ryšys su asmenybės kryptingumu

Naudojant Pirsono formulę, buvo apskaičiuotos Chi-kvadrato reikšmės ir išnagrinėtas visų tiriamųjų grupių pasiskirstymas bei priklausomybė nuo asmenybės kryptingumo. Nagrinėjant duomenis ir lyginant juos visų keturių tiriamųjų grupių tarpe statistiškai reikšmingi skirtumai pagal asmenybės kryptingumo tipus stebimi tik „Aš“ ir „Aš+D“ (žr. Lentelę Nr. 4). Pabrėžtina, kad rasta fiziologinės būsenos ir pastarųjų dviejų tipų koreliacija. Taigi, „A“ ir „Aš+D“ tipas bei bruksizmo pasireiškimas turi statistiškai reikšmingą ryšį.

Taip pat svarbu paminėti, jog Phi/Cramer‘s V reikšmės parodo asociacijos lygį tarp dviejų kintamųjų (šiuo atveju vienu kintamuoju parenkama tiriamųjų grupė, kitu – asmenybės kryptingumo tipas, o koreliacija ieškoma lyginant visas keturias grupes) ir svarbą vienas kitam (jei reikšmė siekia 0 – ji laikoma statistiškai nereikšminga, 1 – visiškai patikima). Tarpinės reikšmės 0-0,2 rodo silpną koreliaciją, 0,2-03 - vidutinę, 0,3 ir daugiau – labai stiprią. Iš lentelės Nr. 4 matomas silpnas „Aš+B+D“ asociacijos lygis, todėl, nors jis nėra statistiškai reikšmingas skaičiuojant pagal Pirsono formulę, vertinant pagal pastarąjį koeficientą asociacija su bruksizmu nors ir silpna (0,3 < 0,089), tačiau rasta. 0 2 4 6 8 10 12 14 18 19 20 21 22 23 24 25 26 Ska ič ius Amžius

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių

BBB MBB

Kiti penki asmenybės tipai tarp grupių statistiškai reikšmingo rezultato neparodo, tačiau negalima teigti, jog koreliacijos tarp šių tipų ir bruksizmo nėra. Tai aiškinanti teorija, jog tiek, Fišerio, tiek Chi-kvadrato reikšmės, kurių vertė viršija 0,05, nurodo procentinę dalį, parodo, kokia yra galimybė, jog koreliacija tarp dviejų kintamųjų nepasitvirtins. Vadinasi, „B“, „D“, Aš+B” ir bruksizmo koreliacijos nėra ir nors šiuo atveju netelpama į statistinio reikšmingumo ribą pagal Pirsono formulę, šios reikšmės parodo vis vien nedidelę procentinę neatitikimo dalį.

Lentelė Nr. 4. Tiriamųjų grupių pasiskirstymas pagal asmenybės kryptingumą.

Tiriamųjų grupės p Phi/Cramer‘s V 1 grupė (LSMU bruksuojantys) 2 grupė (VDU bruksuojantys) 3 grupė (LSMU nebruksuojantys) 4 grupė (VDU nebruksuojantys) Aš 9 (10,3) 20 (20,0) 78 (89,7) 80 (80,0) 0,049 0,133 B 14 (30,4) 2 (18,2) 32 (69,9) 9 (81,8) 0,417 -0,108 D 42 (71,2) 32 (55,2) 17 (28,8) 26 (44,8) 0,072 -0,166 Aš+B 1 (14,3) 0 (0) 6 (85,7) 2 (100,0) 0,571 -0,189 Aš+D 0 (0) 4 (80,0) 2 (100,0) 1 (20,0) 0,048 0,730 B+D 3 (100,0) 0 (0) 0 (0) 0 (0) - - Aš+B+D 4 (66,7) 3 (75,0) 2 (33,3) 1 (25,0) 0,778 0,089 Paryškintos reikšmės rodo statistiškai reikšmingus skirtumus.

Taikant Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientą tarp 1 ir 2 kaip vienos grupės bendrai bei 3 ir 4 kaip kitos, stebimas vidutinio stiprumo ryšys tarp bruksizmo ir asmenybės kryptingumo (0,3 ≤ r < 0,7, r=0,419). Nagrinėjant asmenybės kryptingumo tipus ir jų pasiskirstymą tiriamųjų tarpe, analizė pagal Fišerio tikslųjį kriterijų rodo statistiškai reikšmingus rezultatus: „Aš“ ir „B“ tipo atstovų polinkis į bruksizmą nestebimas (p<0,05), tuo tarpu „D“, „Aš+B“, „Aš+D“, „B+D“ ir „Aš+B+D“ tipams priklausančių tiriamųjų tarpe polinkis į nagrinėjamą fiziologinę būseną yra ryškus (p<0,05) (žr. Lentelę Nr. 5).

Lentelė Nr. 5. Galimo bruksizmo paplitimas ir priklausomybė nuo asmenybės kryptingumo

Bruksizmas

p

Spirmeno koreliacijos koeficientas

Taip (1 ir 3 grupė) Ne (2 ir 4 grupė)

Aš 29 (15,5) 158 (84,5) 0,001* 0,419 B 16 (28,1) 41 (71,9) 0,001* D 74 (63,2) 43 (36,8) 0,001* Aš+B 74 (63,2) 43 (36,8) 0,001* Aš+D 4 (57,1) 3 (42,9) 0,009* B+D 3 (100,0) 0 (0) 0,000 Aš+B+D 7 (70,0) 3 (30,0) 0,049*

*Fišerio tikslusis kriterijus p<0,05.

Taigi, apibendrinant galima teigti, jog „Aš“ ir „Aš+D“ asmenybės kryptingumo tipai yra tiesiogiai susiję su galimo bruksizmo pasireiškimu studentų tarpe. Lyginant 1 ir 3 grupe su 2 ir 4 grupe kartu, matomi „Aš“ ir „B“ bei bruksizmo nepasireiškimo (p<0,05), „D“, „Aš+B“ ir „B+D“ ir galimo bruksavimo (p<0,05) statistiškai reikšmingi rezultatai.

3.4.Galimo bruksizmo ryšys su profesija

Lentelėje Nr. 6 pateiktas galimo bruksizmo skirstymas pagal cirkadines būsenas (BBB ir MBB) leidžia detaliau išanalizuoti bruksizmo ir profesijos ryšį: statistiškai reikšmingas rezultatų skirtumas pastebimas tiek tarp BBB ir profesijos pasirinkimo (p<0,05), tiek tarp pastarojo ir MBB (p<0,05). Pabrėžtina, kad lentelėje Nr. 6 pateikti duomenys yra teisingi, nes skaičius 296 neatspindi visų tiriamųjų kiekio. Tam pačiam asmeniui galėjo pasireikšti ir BBB, ir MBB, todėl stebimas skaičiaus persidengimas.

Lentelė Nr. 6. BBB ir MBB ryšys su profesija (p<0,05)

Specialybė Iš viso p Medicina (1 ir 3 grupės) Menai (2 ir 4 grupės) BBB Nėra Skaičius (%) 86 (57,0) 121 (83,4) 207 0,001 Galimai yra Skaičius (%) 65 (43,0) 24 (16,6) 89

Iš viso Skaičius

(%) 151 (100,0) 145 (100,0) 296 MBB Nėra Skaičius (%) 132 (87,4) 97 (66,9) 229 0,001 Galimai yra Skaičius (%) 19 (12,6) 48 (33,1) 67

Iš viso Skaičius

(%) 151 (100,0) 145 (100,0) 296

Lentelėje Nr. 6 paryškintos reikšmės rodo statistiškai reikšmingus skirtumus. Taigi, galima teigti, jog šio tyrimo metu nustatytas statistiškai reikšmingas Medicinos specialybės ir BBB, taip pat Menų profesijos ir MBB ryšys.

3.5.Galimo bruksizmo, asmenybės kryptingumo ir profesijų ryšys

Skaičiuojant trijų kintamųjų, t. y. galimai pasireiškusio bruksizmo, asmenybės kryptingumo ir specialybės, Chi-kvadratą ir Spirmeno koreliacijos koeficientą tarp visų tiriamųjų grupių gautos reikšmės nebuvo statistiškai reikšmingos. (žr. Lentelę Nr. 7).

Pagal Pirsono formulę buvo apskaičiuota tarp trijų kintamųjų (specialybės, bruksizmo ir asmenybės kryptingumo) reikšmingo ryšio nėra. Tai patvirtina neigiamos Chi-kvadrato reikšmės.

Duomenys buvo palyginti naudojant Spirmeno koreliacijos koeficientą. Buvo rastas statistiškai reikšmingas bruksizmo ir asmenybės kryptingumo ryšys.

Lentelė Nr. 7. Koreliacijos koeficiento reikšmių skalė

Specialybė

Bruksizmas

Asmenybės

kryptingumas

Specialybė

_-

_-0,009

_-0,067

Spirmeno

koreliacijos

koeficientas

-

-0,009

-0,084

Bruksizmas

_-0,009

_-

_0,385

Spirmeno

koreliacijos

koeficientas

-0,009

-

0,419

Asmenybės

kryptingumas

_-0,067

_0,385

_-

Spirmeno

koreliacijos

koeficientas

-0,084

0,419

-

Apibendrinant, statistiškai reikšmingo tarpusavio ryšio tarp specialybės, bruksizmo ir asmenybės kryptingumo nerasta.

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Neretai bruksizmas pasireiškia kaip natūrali apsauginė organizmo reakcija, tokiu būdu padidindama salivaciją išreikšto gastroezofaginio refliukso atveju arba perduodama impulsus CNS dėl viršutinių kvėpavimo takų užsidarymo ar kolapso [26-28]. Kita vertus, padidėjus šiai fiziologinei išraiškai, pasirodo pasekmės, tokios kaip dantų nusidėvėjimas, SAŽS skausmai, kramtomųjų raumenų skausmai, galvos skausmai, nuovargis, odontologinio gydymo nesėkmės, kurios sukelia diskomfortą tiek gydytojui, tiek pacientui [7, 16, 19]. Priežasčių žinojimas ir mokėjimas jas valdyti padeda kontroliuoti asmens stomatognatinės sistemos būklę.

Mokslinėje literatūroje aprašoma daug bruksizmą sukeliančių veiksnių, pvz.: vaistų, alkoholio, tabako gaminių vartojimas, sisteminės ligos, nerimas ar stresas [4, 9]. Kontroliuojant bruksizmo išreikštumą, dėmesys kreipiamas tiek išoriniams veiksniams, tiek vidiniams faktoriams, tačiau paskutiniu metu atliekama vis daugiau tyrimų, kurie tiria psichinę būklę, individo miego ar chronotipo įtaką bruksizmui [8, 12, 26-28]. Anot autorių, stresas bei nerimas yra artimai susijęs su bruksizmo atsiradimu, o šių veiksnių pasireiškimas priklauso nuo asmens būdo savybių [10, 11].

Mechanizmas, aiškinantis, kaip individų psichoemocinė būklė per CNS veikia žmogaus fiziologiją ir sukelia bruksizmą, aprašomas literatūroje [5, 6]. Tačiau priežastys, sukeliančios bruksizmą, iki šiol įvardintos nėra. Taigi, buvo nuspręsta ištirti dar vieną galimai bruksizmui įtakos turintį faktorių– asmenybės kryptingumą [60].

Remiantis Manfredini ir kitų autorių bruksizmo etiologiją ir paplitimą nagrinėjančia sistemine analize (2013), didesnė bruksizmo tendencija pastebėta jaunesnio amžiaus žmonių tarpe, o dėl lyčių pasiskirstymo vienos nuomonės nėra [37, 64]. Šiame tyrime dalyvavusių bendras respondentų amžiaus vidurkis siekė 22 metus. Mokslinio darbo metu atlikti skaičiavimus pagal Pirsono 2 _formulę

techniškai įmanoma juos suskirsčius į du amžiaus pogrupius. Taip pat galima palyginti amžiaus grupes, tačiau svarbu paminėti, jog šio tyrimo metu tiriamųjų amžiaus intervalas buvo nedidelis (18 – 26 metai imtinai), todėl amžiaus vidurkių tarp pogrupių reikšmingumo išvada negalėtų būti priimta kategoriškai, kai moksliniuose straipsniuose aprašomo tiriamųjų amžiaus intervalas siekia 30-40 metų skirtumus tarp tiriamųjų grupių [64]. Norint nustatyti amžiaus įtaką polinkiui į bruksizmą, vertėtų rinktis platesnį amžiaus intervalą.

Analizuojant galimo bruksizmo paplitimą pagal amžių visose keturiose tiriamųjų grupėse bendrai, stebimas procentiškai didesnis moterų skaičius - 78 (50,5 %), tuo tarpu vyrų – 56 (42,3 %)

(p>0,163), tačiau statistiškai reikšmingų rezultatų skirtumo neparodo. Tiriant pirmąją ir antrąją tiriamųjų grupes pagal cirkadinių būsenų tipų pasiskirstymą, stebima medicinos krypties studentų tendencija galimai bruksuoti dieną (p<0,05), tuo tarpu menų specialybės atstovai rodo statistiškai reikšmingą polinkį bruksuoti dienos metu (p<0,05). Panašių tyrimų literatūroje nerasta, todėl nėra galimybės palyginti su moksline literatūra.

Nagrinėjant asmenybės kryptingumo ir galimai pasireiškiančio bruksizmo ryšį, kuris mokslinės literatūros tyrimuose aprašytas dar nėra, matomas statistiškai reikšmingas vertes rodantis „Aš“ ir „Aš+D“ tipų polinkis į bruksizmą. Stebimas silpnas „Aš+B+D“ asociacijos lygis. Nors jis nėra statistiškai reikšmingas skaičiuojant pagal Chi kvardratą, vertinant pagal pastarąjį koeficientą asociacija su bruksizmu rodo silpną koreliaciją (0,3 < 0,089). Remiantis Phi/Cramer’s V reikšmėmis matoma, kad „B“, „D“, Aš+B” ir bruksizmo koreliacijos nėra. Nors šiuo atveju netelpama į statistinio reikšmingumo ribą pagal Pirsono formulę, šios reikšmės parodo tik labai nedidelę procentinę neatitikimo dalį.

Kadangi ankstesnių tyrimų metu buvo ieškoma streso ir bruksizmo ryšio, tačiau nebuvo tiriamas asmenybės kryptingumas, pasirinkta specialybė bei bruksizmas kartu, lyginti kitus tyrimus su šiuo būtų netikslinga. Analizuojant asmenybės kryptingumo tipus ir jų pasiskirstymą tiriamųjų tarpe, analizė pagal Fišerio tikslųjį kriterijų rodo statistiškai reikšmingus rezultatus: „Aš“ ir „B“ tipo atstovų polinkis į bruksizmą nestebimas (p<0,05), o „D“, „Aš+B“, „Aš+D“, „B+D“ ir „Aš+B+D“ tipams priklausančių tiriamųjų tarpe polinkis į nagrinėjamą fiziologinę būseną yra ryškus (p<0,05).

Lyginant asmenybės kryptingumo, galimai pasireiškiančius BBB ar MBB tiriant skirtingų profesijų studentus, statistiškai reikšminga koreliacija pagal naudotą Pirsono formulę nestebima dėl galimai skirtingo žinių apie bruksizmą kiekio, gebėjimo atsakyti į klausimus, dėl pripratimo prie nuolatinio dantų griežimo ir gniaužimo, kas į bruksizmą linkusiems asmenims gali atrodyti kaip įprasta žandikaulių veikla. Todėl tikslinga tyrimą pratęsti su didesne tiriamųjų imtimi bei naudojant išsamius klinikinius tyrimus.

Analizuojant galimai pasireiškiančio bruksizmo ir specialybės ryšį, pagal Pirsono formulę buvo pritaikytas Chi-kvadrato (2) kriterijus. Pagal gautą koreliacijos reikšmę (p<0,05) ryšys tarp profesijos ir galimai esančio bruksizmo nenustatytas. Papildomai nustatytas detalus pirmosios ir antrosios tiriamųjų grupių cirkadinių būsenų sąsajų ištyrimas su specialybe. Lentelėje Nr. 6 stebimi galimai esančio BBB ir galimai esančio MBB palyginimas tarp profesijų atkleidžia statistiškai reikšmingus rezultatus – dienos metu bruksuoti labiau linkę yra Medicinos studijų krypties studentai, tuo tarpu nakties bruksizmas pasireiškia Menų krypties studentams. Taigi, MBB ir BBB analizuojant

kaip du nepriklausomus kriterijus pirmoje ir antroje grupėje, nustatyta jų priklausomybė nuo specialybės.

Diskutuojant apie galimo bruksizmo, asmenybės kryptingumo ir profesijos ryšį, koreliacija tarp šių trijų kintamųjų nestebima nei pagal Pirsono, nei pagal Spirmeno koreliacijos koeficientą. Daroma prielaida, kad tai galėjo nutikti dėl per mažos tiriamųjų imties arba dėl negalėjimo įvertinti 3-6 mėnesių laikotarpiu vykusių įvykių, kas kai kuriems asmenims yra pakankamai didelis laiko tarpas tiek fizinei, tiek emocinei būsenai įvertinti [20, 33].