Viktorija Rimkutė
V kursas, 9 grupėLIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
STUDENTŲ ORTODONTINIO GYDYMO
REIKALINGUMO IR SU BURNOS SVEIKATA
SUSIJUSIOS GYVENIMO KOKYBĖS RYŠYS. PILOTINIS
TYRIMAS
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas Prof. Dalia Smailienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO STUDENTŲ ORTODONTINIO GYDYMO REIKALINGUMO IR SU BURNOS SVEIKATA SUSIJUSIOS GYVENIMO
KOKYBĖS RYŠYS. PILOTINIS TYRIMAS
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko
Magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
Viktorija Rimkutė, V kursas, 9 grupė Prof. Dalia Smailienė
2019 m. ... 2019 m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai BMD reikalavimų atitikimas ir
įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Santrauka
(0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 tikslas,
uždaviniai (1 balas)
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su
kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Literatūros apžvalga
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9 (1,5 balo) Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra
pakankamas?
0,3 0,1 0
11 Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo
metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12 Medžiaga ir
metodai (2 balai)
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos
ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
14 Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius?
0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus?
0,4 0,2 0
17 Rezultatai
(2 balai)
Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija?
0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas?
0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė
analizė? 0,4 0,2 0
20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų
svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21 Rezultatų
aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų
santykis su kitų tyrėjų naujausiais
duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
kituose skyriuose (įvade, literatūros
apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24 Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius?
0,2 0,1 0
25 Išvados
(0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus?
0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28 Literatūros
sąrašas (1 balas)
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą?
+0,2 +0,1 0
32 Praktinės
rekomendaci-jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20
psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas balai -2
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo
-1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų?
-2 balai
-1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas,
vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(neve rt.)
40 Bendri
reikalavimai Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą
ir yra tikslus?
-0,2 balo
-0,5 balo
41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2
balo balo -0,5
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? balas -1
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? balo -0,2 balo -0,5
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2
balo balo -0,5
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ___________________________________ ___________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 8 SUMMARY ... 9 SANTRUMPOS ... 10 ĮVADAS ... 11 1. LITERATŪROS ANALIZĖ ... 131.1. Su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė ... 13
1.1.1. Dantų ėduonies įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ... 13
1.1.2. Periodonto patologijos įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ... 13
1.1.3. Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario patologijos įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ... 14
1.1.4. Dantų estetikos įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ... 14
1.1.5. Dantų netekimo įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ... 14
1.1.6. Sąkandžio anomalijų įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ... 15
1.2. Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimai Lietuvoje... 15
1.3. Indeksai, naudojami su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei įvertinti ... 16
1.4. Indeksai, naudojami ortodontinio gydymo reikalingumui įvertinti ... 17
1.5. Jaunų suaugusiųjų ortodontinio gydymo reikalingumas ... 18
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 19
2.1. Tyrimo organizavimas ... 19
2.2. Tyrimo imtis ... 20
2.3. Tyrimo eiga ... 20
2.4. Statistinė duomenų analizė ... 23
3. REZULTATAI ... 25
3.1. Tyrėjos vertinimo patikimumo įvertinimas ... 25
3.2. OHIP klausimyno vidinio suderintumo vertinimas ... 25
3.3. OHIP klausimyno patikimumo vertinimas ... 25
7
3.5. Tiriamųjų ortodontinio gydymo reikalingumo įvertinimas ... 26
3.6. Tiriamųjų sąkandžio tipų pagal Angle klasifikaciją nustatymas ... 27
3.7. Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas... 28
3.8. Ortodontinio gydymo reikalingumo įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei . 28 3.8.1. Ortodontinio gydymo reikalingumo įtaka emocinio diskomforto sričiai ... 30
3.8.2. Ortodontinio gydymo reikalingumo įtaka fizinės negalios sričiai ... 31
3.8.3. Ortodontinio gydymo reikalingumo įtaka psichologinės negalios sričiai ... 32
3.8.4. Priklausomybės tarp ortodontinio gydymo reikalingumo ir su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės įvertinimas... 33
3.9. Okliuzijos įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ... 34
3.9.1. Angle sąkandžio anomalijų įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ... 34
3.9.2. Kandžių perdengimo įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ... 35
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
IŠVADOS ... 39
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 40
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 41
8
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO STUDENTŲ
ORTODONTINIO GYDYMO REIKALINGUMO IR SU BURNOS SVEIKATA
SUSIJUSIOS GYVENIMO KOKYBĖS RYŠYS. PILOTINIS TYRIMAS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Sąkandžio anomalijos yra viena iš dažniausių burnos sveikatos problemų. Dauguma tyrimų nagrinėja sąkandžio anomalijų įtaką vaikų su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei, tačiau vis daugiau ir daugiau suaugusiųjų kreipiasi dėl ortodontinio gydymo. Jaunų suaugusiųjų ortodontinio gydymo reikalingumo ir su burnos sveikata
susijusios gyvenimo kokybės ryšys Lietuvoje nėra ištirtas, todėl šio tyrimo tikslas buvo nustatyti ryšį
tarp ortodontiškai negydytų LSMU studentų ortodontinio gydymo reikalingumo ir su burnos sveikata
susijusios gyvenimo kokybės.
Medžiaga ir metodai. Ištirti 18 – 30 metų 125 ortodontiškai negydyti LSMU studentai, studijuojantys odontologijos, medicinos, farmacijos, veterinarijos fakultetuose. Tyrimo dalyviai apklausti naudojant demografinį klausimyną ir lietuviškąją OHIP klausimyno versiją. Atlikta klinikinė dantų, periodonto audinių apžiūra. Sąkandžio anomalijos sunkumas nustatytas IOTN indekso dentalinio komponento pagalba, o sąkandžio tipas – remiantis Angle klasifikacija. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 22.0 programinę įrangą.
Rezultatai. 11,2% tiriamųjų reikalingas ortodontinis gydymas. Ortodontinio gydymo
reikalingumo (toliau - OGR) laipsnių pasiskirstymo dažnumas tarp lyčių statistiškai reikšmingai
nesiskyrė (p=0,506). Tiriamųjų, priklausančių skirtingoms OGR grupėms, su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė (toliau – SBSSGK) statistiškai reikšmingai skiriasi (p=0,009). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp OGR ir OHIP klausimyno emocinio diskomforto, fizinės negalios bei psichologinės negalios sričių. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp Angle I, II ir III klasės ortodontinių anomalijų, vertikalaus ar horizontalaus kandžių perdengimo padidėjimo bei SBSSGK nenustatyta.
Išvados. Nustatytas vidutinio stiprumo ryšys tarp OGR ir ortodontiškai negydytų LSMU studentų SBSSGK. Didžiausias neigiamas sąkandžio anomalijų poveikis nustatytas ortodontiškai negydytų LSMU studentų OHIP klausimyno emocinio diskomforto sričiai.
Raktiniai žodžiai. su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė, ortodontinio gydymo reikalingumas, jauni suaugusieji.
9 RELATIONSHIP BETWEEN ORTHODONTIC TREATMENT NEED AND ORAL
HEALTH – RELATED QUALITY OF LIFE IN STUDENTS OF LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES. PILOT STUDY
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. Malocclusion is one of the most common
oral health problems. Most of the studies examine impact of malocclusion on oral health - related quality of life (OHRQoL) in children. However, more and more adults are applying for orthodontic treatment. The relationship between orthodontic treatment need and oral health – related quality of life among young adults has not been investigated in Lithuania, therefore aim of this study was to determine relationship between orthodontic treatment need and oral health – related quality of life among orthodontically untreated students of Lithuanian University of Health Sciences.
Materials and the methods. The study sample comprised 125 students 18 to 30 years of age who are studying medicine, dentistry, pharmacy, dental hygiene or veterinary medicine in Lithuanian
University of Health Sciences. All participants had no history of orthodontic treatment. Participants
of the study were interviewed using a demographic questionnaire and the Lithuanian version of Oral Health Impact Profile (OHIP) questionnaire. A clinical examination of dental and periodontal tissues was performed. Each participant was assessed for orthodontic treatment need by using the dental health component of orthodontic treatment need index. Malocclusion was assessed using Angle’s
classification. Statistical data analysis was performed using SPSS 22.0 software.
Results. Participants who had actual need for orthodontic treatment represented 11,2% of the
total sample. There was no statistically significant difference in frequency of the distribution of
degrees of orthodontic treatment need among genders (p=0,506). Statistically significant difference was found in OHRQoL among different orthodontic treatment need groups (p=0,009). The study demonstrated relationship between IOTN and three domains of OHIP questionnaire, such as emotional discomfort, physical disability and psychological disability. There was no statistically
significant correlation between Class I, II, III malocclusions, increased overbite or overjet and
OHRQoL.
Conclusions. The study demonstrated moderate association between IOTN and OHRQoL of orthodontically untreated students of Lithuanian University of Health Sciences. The highest impact occurred in the psychological discomfort domain.
Key words. Orthodontic Treatment Need, Oral Health – Related Quality of Life, Young Adults.
10
SANTRUMPOS
CPQ – Vaiko suvokimo klausimynas (angl. Child Perceptions Questionnaire) DAI – Dantų estetikos indeksas (angl. Dental Aesthetic Index)
ICON - Ortodontinio gydymo reikmių, sudėtingumo ir rezultatų indeksas (angl. Index of Complexity, Outcome and Need)
IOTN – Ortodontinio gydymo reikalingumo indeksas (angl. Index of Orthodontic Treatment Need) LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
KPI-P – Ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų nuolatinių dantų paviršių skaičius KVK – Klaipėdos valstybinė kolegija
KU – Klaipėdos universitetas
OB – Vertikalus kandžių perdengimas OGR – Ortodontinio gydymo reikalingumas
OHIP – Burnos sveikatos poveikio profilis (angl. Oral Health Impact Profile)
OIDP - Burnos sveikatos poveikis kasdieninei veiklai (angl. Oral Impacts on Daily Performance) OJ – Horizontalus kandžių perdengimas
SAŽS – Smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys
SBSSGK – Su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė
Statistinių rodiklių žymėjimas
ICC – Intraklasinis koreliacijos koeficientas κ – kappa koreliacijos koeficientas
n – Tiriamųjų skaičius p – Reikšmingumo lygmuo SN – Standartinis nuokrypis
χ2– Chi kvadrato kriterijus
11
ĮVADAS
Mokslinėse publikacijose minima, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, galinčių reikšmingai
paveikti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, yra asmens burnos sveikata [1]. Sąkandžio anomalijos yra viena iš dažniausių burnos sveikatos problemų [2]. Netaisyklingas sąkandis paveikia žmogaus sveikatą įvairiais būdais. J. Bae su bendraautoriais nustatė, kad sąkandžio anomalijos sumažina kramtymo efektyvumą [3]. Gilus traumuojantis sąkandis gali nulemti ankstyvą viršutinio žandikaulio kandžių netekimą ir stiprų kandžių nusidėvėjimą [4]. Be to, autoriai teigia, kad netaisyklingas sąkandis gali prisidėti prie dantų karieso ir periodonto patologijos atsiradimo, apsunkindamas dantų priežiūrą ar sukeldamas okliuzinę traumą. Kai kurios sąkandžio anomalijos, pavyzdžiui, atsikišę viršutinio žandikaulio kandžiai, gali padidinti dantų traumos riziką [4]. Priklausomybė tarp netaisyklingo sąkandžio ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario patologijos
vis dar išlieka diskutuotinas klausimas [5]. Kita vertus, netaisyklingas sąkandis gali paveikti ne tik
fiziologines funkcijas, bet ir sutrikdyti estetinę išvaizdą, paveikti žmogaus psichologinę būseną. Psichologinis diskomfortas, kurį sukelia sąkandžio anomalijos, gali daryti įtaką žmogaus savigarbai, bendravimui ir tarpusavio santykiams su kitais žmonėmis [6]. Pagrindinė priežastis, skatinanti žmones kreiptis dėl ortodontinio gydymo, yra siekis sumažinti psichosocialines problemas, susijusias su dantų bei veido išvaizda [4].
Ortodontinio gydymo reikalingumui (toliau - OGR) įvertinti sukurta keletas indeksų, kurie plačiai naudojami nustatyti objektyvų OGR. Nors klinikinių parametrų matavimas padeda objektyviai įvertinti sąkandžio anomalijos sunkumą, tačiau nepadeda išsiaiškinti, kaip sąkandžio anomalijos paveikia su burnos sveikata susijusią gyvenimo kokybę (toliau – SBSSGK). SBSSGK sąvoka apibrėžia burnos sveikatos ar ligų įtaką žmogaus kasdieninei veiklai, gerovei ir gyvenimo kokybei [7].
Dauguma tyrimų nagrinėja sąkandžio anomalijų įtaką vaikų SBSSGK, nes vaikai sudaro didžiąją dalį pacientų, kuriems taikomas ortodontinis gydymas [7]. Ši tendencija atsispindi ir Lietuvoje. A. Kavaliauskienės su bendraautoriais atliktame tyrime tyrinėjamas ryšys tarp 11-18 metų paauglių OGR ir SBSSGK [8]. Kita vertus, vis daugiau ir daugiau suaugusiųjų kreipiasi dėl ortodontinio gydymo [7]. Nepaisant šio fakto, jaunų suaugusiųjų OGR ir SBSSGK ryšys Lietuvoje išlieka netirtas.
Darbo tikslas - nustatyti ryšį tarp ortodontiškai negydytų LSMU studentų ortodontinio gydymo reikalingumo ir su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės.
12 Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti ortodontiškai negydytų LSMU studentų OGR taikant IOTN indekso dentalinį
komponentą.
2. Nustatyti ryšį tarp OGR ir ortodontiškai negydytų LSMU studentų SBSSGK (visos OHIP klausimyno sumos bei atskirų OHIP klausimyno sričių).
3. Nustatyti Angle sąkandžio anomalijų įtaką ortodontiškai negydytų LSMU studentų SBSSGK. 4. Nustatyti vertikalaus bei horizontalaus kandžių perdengimo įtaką ortodontiškai negydytų
13
1. LITERATŪROS ANALIZĖ
1.1. Su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė
Nors SBSSGK pradėta vertinti sąlyginai neseniai (pastaruosius kelis dešimtmečius), ji turi svarbią reikšmę odontologijos klinikinei praktikai ir tyrimams atliekamiems odontologijos srityje [9]. SBSSGK galima apibūdinti kaip burnos ir aplinkinių audinių sveikatos standartą, kai individas gali valgyti, kalbėti ir bendrauti su kitais žmonėmis nepasireiškiant aktyvios ligos simptomams, diskomfortui ar gėdos jausmui. Taip pat SBSSGK gali būti apibrėžiama kaip neigiamo poveikio socialiniam gyvenimui nebuvimas dėl burnos sveikatos būklės ir savimi pasitikėjimo jausmas dėl dantų bei veido išvaizdos [10]. SBSSGK priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip dantų ėduonis, periodonto patologija, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (toliau – SAŽS) patologija, dantų estetika, dantų netekimas, sąkandžio anomalijos.
1.1.1. Dantų ėduonies įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei
Dantų ėduonis yra viena iš dažniausių burnos ligų. Remiantis L. Sun su bendraautoriais bei H. X. Lu su bendraautoriais atliktų tyrimų rezultatais galima teigti, kad dantų ėduonis neturi neigiamos įtakos jaunų suaugusiųjų SBSSGK [11, 12]. Priešingai negu anksčiau minėti autoriai, S. Sanadhya su bendraautoriais nustatė, kad dantų ėduonis neigiamai veikia suaugusiųjų SBSSGK [13]. J. C. Carvalho su bendraautoriais taikė KPI-P indeksą ir nustatė, kad tiriamųjų, kuriems diagnozuotas didesnis nei 9 balai dantų ėduonies intensyvumas, SBSSGK yra prastesnė nei tyrimo dalyvių, kuriems nustatytas mažesnis dantų ėduonies intensyvumas [14]. 2018 metais Brazilijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 18 metų ir vyresnių tiriamųjų, kuriems diagnozuotas dantų ėduonis ir periodonto patologija, SBSSGK yra statistiškai reikšmingai blogesnė nei tyrimo dalyvių, kuriems nėra diagnozuota nei viena iš minėtų patologijų [15].
1.1.2. Periodonto patologijos įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei
Mokslinėje literatūroje pateikiamos dvi nuomonės apie periodonto ligų poveikį SBSSGK. Vieni autoriai teigia, kad periodonto patologija nedaro neigiamos įtakos SBSSGK [11-13]. Remiantis kitų tyrimų duomenimis galima teigti, kad tiriamųjų, kuriems diagnozuotas dantenų uždegimas bei periodonto kišenės, SBSSGK gali būti neigiamai paveikta [14, 16]. A. Eltas su bendraautoriais nustatė, kad tiriamųjų, kuriems diagnozuotas dantenų uždegimas ir periodontitas, SBSSGK
14 statistiškai reikšmingai blogesnė nei tyrimo dalyvių, kurių periodonto audiniai yra sveiki. Kita vertus, tyrime nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp sergančiųjų šiomis ligomis SBSSGK [17]. H. Jansson su bendraautoriais išsiaiškino, kad 20 – 79 metų suaugusieji, kuriems nustatytas kraštinio kaulo netekimas didesnis arba lygus 1/3 šaknies ilgio, apimantis ≥ 30% dantų, SBSSGK yra blogesnė nei tiriamųjų, kuriems diagnozuotas kraštinio kaulo netekimas didesnis arba lygus 1/3 šaknies ilgio, apimantis <30% dantų [18].
1.1.3. Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario patologijos įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei
SBSSGK gali būti paveikta ir SAŽS patologijos. G. A. Lemos su bendraautoriais nustatė, kad 18-25 metų tiriamųjų, kuriems diagnozuota SAŽS patologija, SBSSGK yra statistiškai reikšmingai blogesnė nei tyrimo dalyvių, kuriems ši patologija nediagnozuota [19]. Tokie patys rezultatai gauti ir kitų tyrimų metu [20, 21]. Remiantis V. de M. Barros su bendraautoriais tyrimo duomenimis galima teigti, kad tiriamųjų, kuriems diagnozuota kramtomųjų raumenų patologija ar SAŽS osteoartritas, SBSSGK yra blogesnė nei tiriamųjų, kuriems šios patologijos nediagnozuotos [22]. Be to, sunkėjant SAŽS patologijai, blogėja SBSSGK [19, 22, 23].
1.1.4. Dantų estetikos įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei
Dauguma pacientų, kurie siekia ortodontinio gydymo, labiau nori pagerinti savo išvaizdą bei socialinį pripažinimą nei burnos sveikatą ar funkcijas. Remiantis G. I. Isiekwe su bendraautoriais tyrimo duomenis galima daryti išvadą, kad prastesnė dantų estetika nulemia jaunų suaugusiųjų sumažėjusį pasitikėjimą savo išvaizda. Įrodytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp jauno suaugusiojo dantų estetikos suvokimo ir OHIP klausimyno psichologinės negalios srities vertinimo balais [24]. A. Gavric su bendraautoriais teigia, kad sunkėjant sąkandžio anomalijai su dantų estetika susijusi gyvenimo kokybė blogėja [25].
1.1.5. Dantų netekimo įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei
Didėjant amžiui suaugusieji gali netekti dalies ar visų dantų. Remiantis įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis galima teigti, kad dantų netekimas daro neigiamą įtaką SBSSGK [26-30]. M. S. Echeverria su bendraautoriais nustatė, kad 60 metų amžiaus ir vyresnių tiriamųjų, kuriems tyrimo atlikimo laikotarpiu dantų skaičius burnos ertmėje nepakito, SBSSGK yra statistiškai reikšmingai geresnė lyginant su tiriamaisiais, netekusiais dantų [31]. Be to, remiantis T. Kato su bendraautoriais
15 atlikto tyrimo duomenimis galima teigti, kad 70 metų amžiaus ir vyresnių tiriamųjų, kurie turi nuo 1 iki 10 dantų burnos ertmėje, SBSSGK statistiškai reikšmingai blogesnė nei tyrimo dalyvių, turinčių 21 ar daugiau dantų burnos ertmėje [32]. Ištyrus vyresnio amžiaus žmones, gyvenančius slaugos namuose Vokietijoje, nustatyta, kad tiriamiems, kuriems diagnozuotas visiškas dantų netekimas, labai
pablogėjusios SBSSGK rizika išauga 6,5 karto [33].
1.1.6. Sąkandžio anomalijų įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei
Per pastarąjį dešimtmetį atlikta keletas tyrimų siekiant išsiaiškinti ortodontinių anomalijų, suskirstytų pagal Angle klasifikaciją, įtaką ortodontiškai negydytų suaugusiųjų SBSSGK. Tyrimų rezultatai gana prieštaringi. M. W. Frejman su bendraautoriais nustatė, kad 18 metų ir vyresnių tiriamųjų, kuriems diagnozuotas Angle II ar Angle III klasės pirmųjų nuolatinių krūminių dantų santykis, SBSSGK yra blogesnė nei pacientų, kuriems nustatytas Angle I klasės pirmųjų nuolatinių krūminių dantų santykis ar normali okliuzija [34]. Remiantis O. Javed ir E. Bernabé tyrimo duomenimis galima teigti, kad 18 metų ir vyresnių pacientų, kuriems diagnozuotos Angle III klasės ortodontinės anomalijos, SBSSGK blogesnė nei tiriamųjų, kuriems nustatytos Angle I klasės ortodontinės anomalijos [35]. Priešingai negu anksčiau minėti autoriai, J. Rusanen su bendraautoriais nustatė, kad 16-64 metų pacientų SBSSGK statistiškai reikšmingai nesiskiria tarp skirtingų sąkandžio anomalijų grupių pagal Angle klasifikaciją [36].
Per pastarąjį dešimtmetį atlikta keletas tyrimų, kuriuose tyrinėjamas sąkandžio anomalijų sunkumo ir jaunų suaugusiųjų SBSSGK ryšys. Sąkandžio anomalijų sunkumui nustatyti naudojamas IOTN indekso dentalinis komponentas, o SBSSGK įvertinti – OHIP-14 klausimynas. K. Dalaie su bendraautoriais nustatė, kad sunkėjant sąkandžio anomalijoms jaunų suaugusiųjų SBSSGK blogėja [37]. Tokia pati tendencija nustatyta ir kituose tyrimuose [7, 38, 39].
1.2. Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimai Lietuvoje
Daugėjant mokslinių tyrimų, skirtų išsiaiškinti įvairių veiksnių įtaką SBSSGK, ši tema pradėta nagrinėti ir Lietuvoje. 2014 metais J. Andruškienė su bendraautoriais atliko tyrimą, kurio metu vertino 13-19 metų 4 gimnazijų ir 3 progimnazijų moksleivių SBSSGK taikant OIDP klausimyną [40]. Remiantis tyrimo rezultatais, vyresni nei 15 metų paaugliai, lyginant su 15 metų ir jaunesniais paaugliais, dažniau jaučiasi blogos nuotaikos dėl burnos sveikatos problemų. Be to, vyresniems paaugliams dažniau nei 15 metų ir jaunesniems paaugliams sunku valgyti dėl burnos sveikatos problemų. Mergaitės, lyginant su berniukais, dažniau teigė, kad dėl burnos sveikatos problemų joms sunku valgyti, sunku atsipalaiduoti, jaučiasi blogos nuotaikos ir varžosi šypsotis [40].
16 A. Kavaliauskienė su bendraautoriais tyrė 11-18 metų paauglių SBSSGK ir OGR [7]. Remantis autorių tyrimo duomenimis galima teigti, kad didėjant OGR (objektyviai nustatytam IOTN indekso dentaliniu komponentu) SBSSGK (subjektyviai įvertinta CPQ indeksu) blogėja. Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp OGR ir emocinės bei socialinės gerovės sričių. Be to, sąkandžio anomalijos turi didesnę įtaką mergaičių SBSSGK lyginant su berniukais [8].
2011 metais J. Andruškienė ir D. Adomavičienė ištyrė 200 Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (toliau – KVK) ir 200 Klaipėdos universitete (toliau – KU) sveikatos mokslus studijuojančių studentų SBSSGK taikant OIDP klausimyną. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad dažniausiai burnos sveikatos būklė paveikė Valgymo ir mėgavimosi maistu gyvenimo kokybės sritį. Tuo tarpu KVK studentams, lyginant su KU studentais, rečiau neigiamas burnos sveikatos būklės poveikis pasireiškė tokioms gyvenimo kokybės sritims kaip Kalbėjimas ir aiškus garsų tarimas, Dantų valymas, Miegas, Atsipalaidavimas, Išėjimas į viešumą ir Pagrindinio darbo atlikimas [41].
2016 metais J. Andruškienė su bendraautoriais tyrė ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvus (didžioji dalis tėvų buvo 25-44 metų amžiaus, 82,8% motinų ir 85,7% tėvų) ir nustatė, kad tėvai, kurių burnos priežiūros įpročiai blogi, dažniau varžosi šypsotis nei tėvai, turintys gerus burnos higienos
įpročius. Be to, tėvų, kurių žema socioekonominė padėtis (55,2%), individualus OIDP klausimyno
balas buvo gerokai aukštesnis, t.y. blogesnė SBSSGK, lyginant su tėvais, kurių aukšta socioekonominė padėtis (44,8%) [42].
2016 metais R. Žaliūnienė palygino 18-60 metų 49 hemofilija sergančių ir 49 kontrolinės grupės tiriamųjų SBSSGK taikydama OHIP-14 klausimyną. Nustatyta, kad hemofilija sergančių ir kontrolinės grupės SBSSGK statistiškai reikšmingai nesiskiria (p=0,240). Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad hemofilija sergantiems tiriamiesiems dažniau nei kontrolinės grupės tiriamiesiems sunku atsipalaiduoti (p=0,009), sunku atlikti įprastus darbus (p=0,011). Be to, hemofilija sergantys tiriamieji dažniau nei kontrolinės grupės tiriamieji nurodo, kad juos mažiau džiugina gyvenimas (p=0,014). [43]
1.3. Indeksai, naudojami su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei įvertinti
Norint įvertinti SBSSGK, reikalingas patvirtintas instrumentas. Šiam tikslui įgyvendinti naudojami įvairūs klausimynai: ligos poveikio profilis (angl. Sickness Impact Profile), Rand dantų sveikatos indeksas (angl. Rand dental health index), senyvo amžiaus žmonių burnos sveikatos įvertinimo indeksas (angl. Geriatric Oral Health Assessment Index), dantų poveikio profilis (angl. Dental Impact Profile), burnos sveikatos poveikio profilis (angl. Oral Health Impact Profile), subjektyvūs burnos sveikatos būklės rodikliai, dantų sveikatos poveikis kasdieniniam darbui [6], vaiko suvokimo klausimynas (angl. Child Perceptions Questionnaire) [8], burnos sveikatos poveikis
17 kasdieninei veiklai (angl. Oral Impacts on Daily Performance) [40, 41, 42] ir t.t. Visus instrumentus galima suskirstyti į dvi grupes: bendrojo pobūdžio ir skirti specifinei būklei [10].
Burnos sveikatos poveikio profilio (OHIP) klausimynas yra vienas iš plačiausiai naudojamų SBSSGK įvertinimo instrumentų. Jį 1994 metais sukurė G.D. Slade ir A.J. Spencer [44]. Klausimyną sudaro 49 klausimai. Klausimynas sukurtas pagal D. Locker koncepcinį modelį ir apima septynias sritis (angl. domains): funkcijos apribojimą (angl. functional limitation), fizinį skausmą (angl. physical pain), emocinį diskomfortą (angl. psychological discomfort), fizinę negalią (angl. physical disability), socialinę negalią (angl. social disability), psichologinę negalią (angl. psychological disability), neįgalumą (angl. handicap) [44]. 1997 metais Gary D. Slade sukūrė trumpesnę OHIP-14 versiją [45]. OHIP ir OHIP-14 klausimynai iš pradžių buvo naudojami įvertinti senyvo amžiaus žmonių SBSSGK, bet per pastaruosius 10 metų šie klausimynai buvo taikomi tiriant įvairaus amžiaus pacientų grupes: paauglius bei suaugusiuosius [1, 6, 7, 10, 12-24, 34-36, 43]. Svarbu paminėti, kad OHIP ir OHIP-14 klausimynai taip pat taikomi tiriant pacientų, kuriems diagnozuotos ortodontinės anomalijos, SBSSGK ir atliktuose tyrimuose buvo patvirtintas šių klausimynų patikimumas [6].
1.4. Indeksai, naudojami ortodontinio gydymo reikalingumui įvertinti
Epidemiologiniuose tyrimuose OGR nustatyti plačiai naudojami trys indeksai: dantų estetikos indeksas DAI, ortodontinio gydymo reikalingumo indeksas IOTN ir ortodontinio gydymo reikmių, sudėtingumo ir rezultatų indeksas ICON. Skirtingi indeksai turi savo specialų klasifikavimą ir nėra visiškai suderinti vienas su kitu [46].
Dantų estetikos indeksas atkreipia dėmesį į estetinius okliuzijos aspektus. DAI indeksas buvo sukurtas vertinti OGR nuolatiniame sąkandyje, tačiau jis buvo naudojamas ir mišraus sąkandžio laikotarpio tyrimams. DAI indeksui būdingas tam tikrų sąkandžio anomalijų, tokių kaip šoninis kryžminis sąkandis, retinuoti dantys, centro linijos nuokrypis ir gilus sąkandis, vertinimo trūkumas. Šie apribojimai turėtų būti įvertinami naudojant šį indeksą epidemiologiniams tyrimams arba tyrimams, kuriais vertinamas ryšys sąkandžio anomalijų ir kitų kintamųjų [47].
Naudojant ICON indeksą daugiausia dėmesio skiriama vietos trūkumo ar pertekliaus problemoms viršutiniame žandikaulyje, todėl jis yra išskirtinis, lyginant su kitais indeksais [46]. Be to, naudojant šį indeksą galima įvertinti ortodontinio gydymo sudėtingumą ir rezultatus [47]. Nustatyta vidutinio stiprumo koreliacija tarp intraoralinio OGR įvertinimo DAI ir ICON indeksais [46].
IOTN yra vienas iš dažniausiai naudojamų indeksų, padedančių įvertinti vaikų ir suaugusiųjų OGR [2]. Šį indeksą 1989 metais sukurė P. H. Brook ir W. C. Shaw [48]. IOTN indekso tinkamumas
18
metodas, tinkamas objektyviai įvertinti OGR. IOTN indeksas apibrėžia konkrečias, atskiras gydymo reikalingumo kategorijas. Indeksu įvertinami ir funkcijos sutrikimai. Naudojant IOTN indeksą galima palyginti skirtingų gyventojų grupių OGR [2]. IOTN gali būti naudojamas objektyviam (dentalinis komponentas) ir subjektyviam (estetinis komponentas) OGR įvertinti [47]. Lyginant ICON ir IOTN indeksus, ICON indeksu nustatyta OGR riba yra mažesnė nei nustatyta IOTN indeksu. Nustatyta stipri koreliacija tarp ICON indekso ir IOTN dentalinio komponento [47].
1.5. Jaunų suaugusiųjų ortodontinio gydymo reikalingumas
Didėjant jaunų suaugusiųjų susidomėjimui ortodontiniu gydymu, mokslininkai pradėjo skirti daugiau dėmesio objektyviam ortodontinių anomalijų paplitimo 18 – 30 metų amžiaus grupėje įvertinimui. Per pastaruosius 10 metų atlikti keli tyrimai, skirti išsiaiškinti, koks jaunų suaugusiųjų sąkandžio anomalijų paplitimas taikant dantų estetikos indeksą (DAI) [49-52]. Publikuoti tyrimai, kuriuose jaunų suaugusiųjų OGR vertintas IOTN indekso pagalba [37, 39, 53-55]. Kita vertus, Lietuvoje jaunų suaugusiųjų OGR nėra ištirtas.
19
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimas atliktas LSMU Ortodontijos klinikoje nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-OF-26) (Priedas Nr.1). Tyrimą atliko viena tyrėja. Prieš atliekant tyrimą buvo atliktas įgūdžių kalibravimo testas: tyrėja išmatavo 10 atsitiktinai parinktų diagnostinių dantų lankų modelių ir įvertino IOTN dentalinio komponento reikšmę bei pirmųjų nuolatinių krūminių dantų santykį sagitalinėje plokštumoje. Gydytojas ortodontas atliko tuos pačius matavimus. Gauti neatitikimai buvo išanalizuoti ir priimtas bendras nesutapusių situacijų sprendimo būdas.
Tyrime dalyvauti buvo pakviesti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentai, studijuojantys odontologijos, medicinos, farmacijos, visuomenės sveikatos ir veterinarijos fakultetuose. Tiriamieji supažindinti su tyrimo tikslu, uždaviniais, eiga, naudojamu demografiniu klausimynu, SBSSGK klausimynu OHIP bei OGR indeksu IOTN. Tyrime dalyvavo tik tie studentai, kurie pasirašė informuoto sutikimo formą. Visų tyrimo etapų metu užtikrinamas tiriamųjų asmeninės informacijos konfidencialumas.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. Praeityje netaikytas ortodontinis gydymas ortodontinėmis plokštelėmis, funkciniais aparatais,
breketų sistema, kt. ortodontiniais aparatais ir/ar ortognatine chirurgija;
2. 18-30 metų amžiaus grupė;
3. Jauni suaugusieji, studijuojantys LSMU odontologijos, medicinos, farmacijos, visuomenės
sveikatos ir veterinarijos fakultetuose.
Atmetimo kriterijai:
1. Diagnozuotas dantenų uždegimas;
2. Diagnozuota periodonto liga (periodonto kišenių gylis > 4 mm);
3. Diagnozuotas (-i) negydytas (-i), aktyvus (-ūs) ėduonies židinys (-iai);
4. Tyrimo atlikimo laikotarpiu atliekamas bent vieno danties šaknies kanalo (-ų) endodontinis
gydymas;
5. Pašalintas (-i) dantis (-ys) dėl dantų ėduonies ir jo komplikacijų arba periodonto ligos
(išskyrus trečiuosius krūminius dantis);
6. Diagnozuotos sisteminės ligos (pvz: reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė ir
20
7. Diagnozuotos lėtinės ligos (pvz: astma, LOPL ir kt.);
8. Diagnozuoti lūpos ir/ar gomurio nesuaugimai.
2.2. Tyrimo imtis
Tyrime dalyvavo jauni suaugusieji, studijuojantys LSMU odontologijos, medicinos, farmacijos ir veterinarijos fakultetuose, kurie sutartu laiku 2018 m. gruodžio mėn. - 2019 m. kovo mėn. laikotarpiu atvyko į LSMU Ortodontijos kliniką klinikiniam ištyrimui, atitiko įtraukimo į tyrimą kriterijus, pasirašė informuoto sutikimo formą, atsakė į OHIP klausimyno klausimus. Tyrime dalyvauti sutiko 355 studentai, įtraukimo į tyrimą kriterijus atitiko 125 studentai. 230 studentų neįtraukta į tyrimo imtį: 186 studentams anksčiau buvo taikytas ortodontinis gydymas, 19 studentų neatvyko klinikinei apžiūrai, 20 studentų buvo diagnozuoti aktyvūs ėduonies židiniai, 2 studentams buvo išrauti apatinio žandikaulio pirmieji krūminiai dantys dėl dantų ėduonies komplikacijų, 2 studentams diagnozuotas dantenų uždegimas ir 1 studentui tyrimo atlikimo laikotarpiu buvo atliekamas prieškrūminio danties šaknies kanalų endodontinis gydymas.
2.3. Tyrimo eiga
Pirmiausia tyrimo dalyviams buvo pateiktas demografinis klausimynas (Priedas Nr.2). Tiriamųjų buvo prašoma nurodyti lytį, amžių, studijuojamą specialybę ir atsakyti į klausimus, susijusius su ortodontiniu gydymu, sisteminėmis ir lėtinėmis ligomis bei veido - žandikaulių sistemos anomalijomis (tokiomis kaip lūpos ir/ar gomurio nesuaugimai).
Antrasis etapas - detali dantų apžiūra. Prieš atliekant dantų paviršių apžiūrą tiriamojo buvo
klausiama, ar pastaruoju laikotarpiu jaučia dantų skausmą sukandant, valgant karštus, šaltus ar
saldžius maisto produktus. Jei tiriamasis dantų skausmą jaučia, buvo prašoma nurodyti priežastinį (-ius) dantį (-is). Dantų paviršių apžiūra buvo atliekama remiantis B. Nyvad pasiūlytais ėduonies diagnostikos kriterijais [56]. Klinikinei apžiūrai buvo naudojamas standartinis odontologinis apšvietimas, diagnostinis zondas, odontologinis veidrodėlis, vanduo ir suspaustas oras. Diagnostiniu zondu pašalinamos dantų apnašos nuo dantų paviršių, dantų paviršiai nuplaunami vandens srove ir nusausinami oro srove. Švelniai zonduojant įvertinamas dantų paviršių vientisumas ir kietumas. Aktyvūs ir neaktyvūs ėduonies židiniai buvo diferencijuojami remiantis vizualiniais ir taktiliniais požymiais [57]. Dantis vertinamas kaip sveikas, jei nei viename danties paviršiuje klinikinės apžiūros metu nestebima aktyvaus ėduonies požymių (Priedas Nr.3). Jeigu bent vienas dantis užplombuotas laikinu plombiniu užpildu (remiantis anamnezės duomenimis, tyrimo atlikimo laikotarpiu atliekamas
21 danties šaknies kanalo (-ų) endodontinis gydymas) ar bent viename danties paviršiuje diagnozuotas aktyvus ėduonies židinys, tiriamasis nedalyvavo kitame tyrimo etape.
Trečiasis etapas – periodonto audinių būklės įvertinimas. Periodonto audiniams įvertinti naudojamas periodontologinis zondas CP 15, kurio skalė 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 mm. Apžiūros metu viršutinis ir apatinis žandikauliai buvo suskirstyti į šešis šeštadalius, apibrėžiamus dantimis su kodais 18–14, 13–23, 24–28, 38–34, 33–43, 44–48. Tiriamiesiems, jaunesniems nei 20 metų, tiriami 16, 11, 26, 36, 31, 46 dantys. Vyresniems nei 20 metų tiriamiesiems tiriami šie dantys: 17, 16, 11, 26, 27, 37, 36, 31, 46, 47. Zonduojama šešiose tiriamo danties vietose: medialinėje-skruostinėje (lūpinėje), vidurinėje-skruostinėje (lūpinėje), distalinėje-skruostinėje (lūpinėje) bei trijose atitinkamose liežuvinio (gomurinio) paviršiaus vietose [58]. Jei nors vienoje tiriamo danties vietoje nustatytas periodonto kišenės gylis yra didesnis nei 4 mm ar zonduojant dantenos kraujuoja ir jaučiamas stiprus skausmas, tiriamasis nedalyvavo kitame tyrimo etape.
Ketvirtasis etapas – sąkandžio tipo nustatymas remiantis Angle ortodontinių anomalijų klasifikacija. Vertinamas viršutinių ir apatinių pirmųjų nuolatinių krūminių dantų santykis sagitalinėje plokštumoje.
Angle I klasė diagnozuojama, kuomet viršutinio pirmojo nuolatinio krūminio danties meziobukalinis gumburas kontaktuoja su apatinio pirmojo nuolatinio krūminio danties meziobukaline vagele [59]. Jei viršutiniojo pirmojo nuolatinio krūminio danties artimojo žandinio gumburo viršūnė nutolusi nuo apatinio pirmojo nuolatinio krūminio danties meziobukalinės vagelės ne daugiau nei 1 mm, šis pirmųjų nuolatinių krūminių dantų santykis taip pat vertintas kaip taisyklingas.
Angle II klasė diagnozuota, kuomet viršutinio pirmojo nuolatinio krūminio danties meziobukalinis gumburas yra daugiau nei 1 mm priekiau nei apatinio pirmojo nuolatinio krūminio danties meziobukalinė vagelė. Pagal kandžių padėtį šios klasės anomalijas galima skirstyti į du poklasius: Angle II klasės 1 poklasis kuomet viršutiniai kandžiai palinkę lūpos link, 2 poklasis -kuomet viršutiniai kandžiai palinkę gomurio kryptimi [59].
Angle III klasė diagnozuota, kuomet viršutinio pirmojo nuolatinio krūminio danties meziobukalinis gumburas yra daugiau nei 1 mm distaliau nei apatinio pirmojo nuolatinio krūminio danties meziobukalinė vagelė.
Penktasis etapas – OGR nustatymas intraoraliai naudojant IOTN indeksą. Šis indeksas sudarytas iš dviejų komponentų: estetinio komponento (EK) ir dentalinio komponento (DK). Norint objektyviai įvertinti OGR, nuspręsta naudoti IOTN indekso dentalinį komponentą. Pagrindiniai
22 požymiai (angliškas sutrumpinimas MOCDO), į kuriuos atsižvelgiama nustatant IOTN dentalinio komponento reikšmę: hipodontija; horizontalus kandžių perdengimas; kryžminis sąkandis; dantų kontaktų pasislinkimas; vertikalus kandžių perdengimas [2].
Hipodontija diagnozuojama, kai intraoralinio tyrimo metu pastebima, kad apatiniame ir viršutiniame dantų lankuose trūksta nuo vieno iki penkių dantų [59]. Norint atmesti dantų netekimą dėl traumos, dantų ėduonies ar jo komplikacijų bei periodonto ligos, surenkama tiriamojo anamnezė.
Horizontalusis kandžių perdengimas (toliau - OJ) – atstumas nuo viršutinio centrinio kandžio kandamojo krašto iki apatinio centrinio kandžio prieanginio paviršiaus sukandus dantis centrinės okliuzijos padėtyje. OJ matuojamas periodontologiniu zondu lygiagrečiai okliuzinei plokštumai. Jeigu apatiniai kandžiai dengia viršutinius, diagnozuojamas atvirkščias kandžių perdengimas ir vertinamas minuso ženklu [59]. Kai horizontalus kandžių perdengimas yra 1 mm, jis taip pat vertintas kaip taisyklingas.
Kryžminis sąkandis – tai sąkandis, kuris diagnozuojamas, kai apatinių šoninių dantų žandinių gumburų kramtomieji paviršiai kontaktuoja su viršutinių šoninių dantų žandinių gumburų prieanginiais paviršiais [59].
Dantų kontaktų pasislinkimas yra atstumas tarp gretimų dantų kontaktų, matuojamas skruostine - liežuvine kryptimi. Matuojama nuo normalios anatominės danties kontakto su gretimais dantimis vietos iki nukrypusio nuo dantų lanko linijos danties kontaktinio taško. Nustatant OGR, naudojama didžiausia abiejuose žandikauliuose nustatyta dantų kontaktų pasislinkimo reikšmė.
Vertikalus kandžių perdengimas (toliau - OB) nustatomas pacientui sukandus centrinės okliuzijos padėtyje. Jei OB yra didesnis nei 3 mm, diagnozuojamas gilus sąkandis. Tais atvejais, kai tarp viršutinių ir apatinių centrinių kandžių kandamųjų kraštų lieka vertikalus tarpas, diagnozuojamas atviras sąkandis priekinių dantų srityje [59]. Kai vertikalus kandžių perdengimas yra 1 mm, jis taip pat vertinamas kaip taisyklingas.
Pagal IOTN dentalinio komponento vertinimo lentelę nustatomas OGR (Priedas Nr.4). Skiriami 5 OGR laipsniai:
1 laipsnis – ortodontinio gydymo nereikia 2 laipsnis – OGR mažas
3 laipsnis – OGR vidutinis 4 laipsnis – OGR didelis 5 laipsnis – OGR labai didelis
Tam pačiam pacientui diagnozavus daugiau nei vieną DK kriterijų, OGR nulemia aukščiausio laipsnio (didžiausios patologijos) kriterijus [59].
23 Šeštasis etapas - tiriamieji savarankiškai atsakė į Burnos sveikatos poveikio profilio (angl. Oral Health Impact Profile) klausimus. OHIP apima septynias sritis (angl. domains): funkcijos apribojimą, fizinį skausmą, emocinį diskomfortą, fizinę negalią, psichologinę negalią, socialinę negalią, neįgalumą. Klausimyną sudaro 49 klausimai (Priedas Nr.5). Tiriamieji yra prašomi nurodyti požymio pasireiškimo dažnumą per pastarąjį pusmetį remiantis 5 balų Likerto skale (0 - niekada arba požymis netaikomas, 1 - beveik niekada, 2 - kartais, 3 - gana dažnai, 4 - labai dažnai). Jauni suaugusieji, kurie nenešioja protezų, pateikia atsakymą “0" į klausimus, kuriuose minimos su dantų protezais susijusios problemos (klausimas Nr. 17, 18 ir 30). Atsakymas ,,Nežinau" ir palikti tušti langeliai yra laikomi trūkstamomis reikšmėmis. Atliekant statistinę analizę, tušti langeliai užpildomi visų tiriamųjų atsakymų į tą patį klausimą vidutine reikšme. Jeigu daugiau nei 9 atsakymų langeliai yra palikti tušti arba pažymėtas atsakymas ,,Nežinau", klausimynas į duomenų analizę neįtraukiamas. Duomenų apdorojimo metu atsakymo kodas yra dauginamas iš atitinkamam klausimui būdingo koeficiento (Priedas Nr.6). Sudedami kiekvienos iš 7 OHIP klausimyno sričių skaičiai. Gauti sričių balai gali svyruoti nuo 0 (poveikio SBSSGK nėra) iki 40 (neigiami potyriai pasireiškia labai dažnai) [44], išskyrus funkcijos apribojimo, fizinio skausmo ir fizinės negalios sritis, kurių maksimalus įvertinimas gali būti 34, 36 ir 35 atitinkamai.
OHIP klausimynas, sudarytas iš 49 klausimų, pirmą kartą naudojamas atliekant SBSSGK tyrimą Lietuvoje, todėl jis buvo išverstas į lietuvių kalbą dvigubo vertimo principu (iš anglų į lietuvių ir po to iš lietuvių į anglų kalbą). Validacijos ekspertų grupė atskirai vertino kiekvieno iš 49 klausimų tinkamumą. Šią grupę sudarė anglų kalbos, ortodontijos ir ortopedinės odontologijos ekspertai, patvirtinę galutinio vertimo varianto tinkamumą naudoti tyrime.
Septintasis etapas – pakartotinis ištyrimas. 10% visų tiriamųjų, t.y. 13 tyrimo dalyvių, buvo ištirti antrą kartą praėjus dviems savaitėms po pirmojo ištyrimo. Pakartotinai nustatytas OGR ir pirmųjų nuolatinių krūminių dantų santykis sagitalinėje plokštumoje. Be to, 13 tyrimo dalyvių antrą kartą atsakė į OHIP klausimyno klausimus.
2.4. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 22.0 programine įranga. Taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (%).
Siekiant palyginti vyrų ir moterų SBSSGK, taikytas Mano – Vitnio kriterijus. Norint išsiaiškinti, ar moterims ir vyrams OGR diagnozuojamas vienodai dažnai, taikytas χ2 kriterijus.
Norint išsiaiškinti, ar skiriasi SBSSGK tiriamųjų, kuriems diagnozuotas skirtingas OGR, taikytas Kruskalio Voliso kriterijus. Siekiant palyginti tiriamųjų, atsakiusių į OHIP klausimyno
24 septynių sričių klausimus ,,Dažnai“ ir ,,Labai dažnai“, pasiskirstymą OGR grupėse, taikytas tikslusis
χ2 kriterijus.
Siekiant išsiaiškinti, ar sąkandžio tipas, nustatytas remiantis Angle ortodontinių anomalijų klasifikacija, daro įtaką SBSSGK, skaičiuotas Kruskalio Voliso kriterijus.
Norint palyginti tiriamųjų, kuriems diagnozuotas padidėjęs ir normos ribas atitinkantis vertikalus ar horizontalus kandžių perdengimas, SBSSGK, taikytas Mano – Vitnio kriterijus.
Siekiant nustatyti, ar yra ryšys tarp OGR ir SBSSGK bei septynių OHIP klausimyno sričių,
taikytas eta koreliacijos koeficientas. Kai 0,3≥ η > 0 – ryšys silpnas, 0,8≥ η > 0,3 – ryšys vidutinio
stiprumo, 1 ≥ η > 0,8 – ryšys stiprus.
Siekiant nustatyti tyrėjos vertinimo patikimumą, taikytas kappa koreliacijos koeficientas. Kai
0 < κ ≤ 0,2 – rezultatų atitikimas prastas, 0,2 < κ ≤ 0,4 – rezultatų atitikimas silpnas, 0,4 < κ ≤ 0,6 –
rezultatų atitikimas vidutinis, 0,6 < κ ≤ 0,8 – rezultatų atitikimas geras, 0,8 < κ ≤ 1 – rezultatų atitikimas labai geras.
Norint įvertinti OHIP klausimyno vidinį suderintumą, taikytas Chronbacho alfa koeficientas. Kai Chronbacho alfa koeficientas didesnis arba lygus 0,7, bet mažesnis nei 0,8 - klausimyno vidinis suderintumas priimtinas. Kai Chronbacho alfa koeficientas ≥ 0,9 - klausimyno vidinis suderintumas puikus.
Norint įvertinti OHIP klausimyno patikimumą, taikytas intraklasinis koreliacijos koeficientas (angl. Intraclass Correlation Coeffcient – ICC). Kai ICC < 0,5 – klausimyno patikimumas prastas, 0,5 < ICC < 0,75 – klausimyno patikimumas vidutinis, 0,75 < ICC < 0,9 – klausimyno patikimumas geras, ICC > 0,9 – klausimyno patikimumas puikus.
Kai nustatytas reikšmingumo lygmuo p < 0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu.
25
3. REZULTATAI
3.1. Tyrėjos vertinimo patikimumo įvertinimas
13 tyrimo dalyvių buvo ištirti du kartus. Pakartotinai nustatytas OGR ir pirmųjų nuolatinių krūminių dantų santykis sagitalinėje plokštumoje. Nustatytas labai geras pirmojo ir antro ištyrimo rezultatų atitikimas (kappa koreliacijos koeficientas=0,895).
3.2. OHIP klausimyno vidinio suderintumo vertinimas
Išanalizuoti 125 tiriamųjų atsakymai į OHIP klausimyno septynių sričių klausimus. Atlikus statistinę duomenų analizę nustatyta, kad OHIP klausimyno vidinis suderintumas puikus (Chronbacho alfa koeficientas=0,93).
3.3. OHIP klausimyno patikimumo vertinimas
13 tyrimo dalyvių du kartus atsakė į OHIP klausimyno klausimus. Atlikus statistinę duomenų analizę nustatyta, kad OHIP klausimyno patikimumas puikus (ICC=0,953).
3.4. Tiriamųjų demografiniai duomenys
Tyrime dalyvavo 125 tiriamieji, iš jų 90 moterų (72%) ir 35 vyrai (28%).
Tiriamųjų amžius buvo nuo 18 iki 30 metų (amžiaus vidurkis 22,28 (SN 2,18) metai). Daugiausia studentų, dalyvavusių tyrime, yra 22 metų amžiaus (32%), o mažiausia – 28 ir 30 metų amžiaus (0,8%) (1 paveikslas).
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių
3 7 10 20 40 24 6 4 3 4 1 2 1 0 10 20 30 40 50 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 T ir ia m ųj ų ska ič ius ( vnt .) Amžius (metai)
26 Tyrime dalyvavo LSMU studentai, studijuojantys odontologiją, mediciną, farmaciją, burnos higieną ir veterinariją. Daugiausia tyrimo dalyvių studijuoja odontologiją (71,2%), mažiausias skaičius tiriamųjų, studijuojančių veterinariją ir burnos higieną (4%) (2 paveikslas).
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal studijuojamą specialybę
3.5. Tiriamųjų ortodontinio gydymo reikalingumo įvertinimas
Atlikus objektyvų OGR įvertinimą, taikant IOTN indekso dentalinį komponentą, nustatyta, kad 14 tiriamųjų (11,2%) reikalingas ortodontinis gydymas: 11 tyrimo dalyvių (8,8%) – didelis OGR, o 3 LSMU studentams (2,4%) – labai didelis OGR. Didžiajai daugumai tyrimo dalyvių nustatytas mažesnis OGR: 52 tiriamiesiems (41,6%) diagnozuotas vidutinis OGR, o 59 tyrimo dalyviams (47,2%) ortodontinis gydymas nereikalingas arba nustatytas mažas OGR (3 paveikslas).
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal IOTN indekso dentalinio komponento reikšmes
89 16 10 5 5 71,2 12,8 8,0 4,0 4,0 0 20 40 60 80 100 Odontologija Medicina Farmacija Burnos higiena Veterinarija
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal studijuojamą specialybę (%) Studentų skaičius (vnt.) 4 55 52 11 3 3,2 44,0 41,6 8,8 2,4 0 10 20 30 40 50 60 Gydymo nereikia Gydymo reikalingumas mažas Gydymo reikalingumas vidutinis Gydymo reikalingumas didelis Labai didelis gydymo reikalingumas
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ortodontinio gydymo reikalingumą (%) Tiriamųjų skaičius (vnt.)
27 Lyginant vyrų ir moterų pasiskirstymą pagal OGR nustatyta, kad didžiajai daliai moterų (45,6%) diagnozuotas mažas OGR, o daugiau negu pusei (51,4%) tyrime dalyvavusių vyrų - vidutinis OGR (4 paveikslas). OGR laipsnių pasiskirstymo dažnumas tarp lyčių statistiškai reikšmingai
nesiskyrė (χ2=3,317, p=0,506).
4 pav. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal IOTN indekso dentalinio komponento reikšmes
Tolimesniame tyrime OGR buvo grupuojamas į 3 grupes:
● I grupei priskiriami tiriamieji, kuriems ortodontinio gydymo nereikia arba diagnozuotas
mažas OGR (n - 59),
● II grupei – tyrimo dalyviai, kuriems nustatytas vidutinis OGR (n - 52),
● III grupei – tiriamieji, kuriems diagnozuotas didelis ar labai didelis OGR (n - 12).
3.6. Tiriamųjų sąkandžio tipų pagal Angle klasifikaciją nustatymas
Vertinant pirmųjų nuolatinių krūminių dantų santykį sagitalinėje plokštumoje, 61 LSMU studentui diagnozuotas Angle I klasės krūminių dantų santykis (48,8%), 38 studentams (30,4%) nustatytas Angle III klasės krūminių dantų santykis ir tik 26 studentams (20,8%) diagnozuotas Angle II klasės krūminių dantų santykis. Atsižvelgiant į viršutinių kandžių palinkimą skruostine - liežuvine kryptimi, Angle II:1 poklasis nustatytas 21 tiriamajam (16,8%) ir Angle II:2 poklasis - 5 tiriamiesiems (4%). 3,3 45,6 37,8 11,1 2,2 2,9 40,0 51,4 2,9 2,9 00 10 20 30 40 50 60 Gydymo nereikia Gydymo reikalingumas mažas Gydymo reikalingumas vidutinis Gydymo reikalingumas didelis Labai didelis gydymo reikalingumas
Vyrų pasiskirstymas pagal ortodontinio gydymo reikalingumą (%) Moterų pasiskirstymas pagal ortodontinio gydymo reikalingumą (%)
28 3.7. Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas
Išanalizavus SBSSGK vertinimą balais nustatyta, kad moterų viso OHIP klausimyno vidutinė balų suma yra 34,06 (SN 23,13), o vyrų – 33,70 (SN 30,56). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp moterų ir vyrų SBSSGK vertinimo balais nenustatyta (p=0,485) (Lentelė Nr. 1.).
Lentelė Nr. 1. Vyrų ir moterų su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės palyginimas pagal septynias OHIP klausimyno sritis
OHIP klausimyno srities pavadinimas Moterys Vyrai P reikšmė OHIP srities balų sumos vidurkis Standartinis nuokrypis OHIP srities balų sumos vidurkis Standartinis nuokrypis Funkcijos apribojimas 5,30 3,22 5,87 3,67 0,599 Fizinis skausmas 8,17 4,41 8,00 5,80 0,630 Emocinis diskomfortas 9,91 8,82 8,05 8,83 0,237 Fizinė negalia 2,50 2,92 2,72 3,76 0,861 Psichologinė negalia 5,17 5,63 4,56 6,65 0,313 Socialinė negalia 1,52 2,87 1,84 3,96 0,976 Neįgalumas 1,49 2,45 2,66 4,32 0,332
Bendra OHIP reikšmė 34,06 23,13 33,70 30,56 0,485
OHIP – Burnos sveikatos poveikio profilis
Atlikus vyrų ir moterų SBSSGK palyginimą pagal septynias OHIP klausimyno sritis (Lentelė Nr. 1.) pastebėta, kad abiejų lyčių labiausiai neigiamai paveikta emocinio diskomforto sritis (moterų balų sumos vidutinė reikšmė 9,91 (SN 8,82), vyrų - 8,05 (SN 8,83)). Mažesnis neigiamas poveikis nustatytas abiejų lyčių fizinio skausmo sričiai (moterų balų sumos vidutinė reikšmė 8,17 (SN 4,41), vyrų – 8,00 (SN 5,80)). Mažiausias neigiamas poveikis nustatytas moterų neįgalumo sričiai (balų sumos vidutinė reikšmė 1,49 (SN 2,45)), o vyrų - socialinės negalios sričiai (balų sumos vidutinė reikšmė 1,84 (SN 3,96)). Abiejų lyčių SBSSGK vertinimas balais statistiškai reikšmingai nesiskiria nei vienoje iš septynių OHIP klausimyno sričių.
3.8. Ortodontinio gydymo reikalingumo įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei
Vertinant ortodontinio gydymo reikalingumo įtaką SBSSGK, nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp OGR ir OHIP klausimyno emocinio diskomforto, fizinės negalios bei psichologinės negalios sričių (Lentelė Nr. 2.).
29 Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, kad tiriamųjų, priklausančių II ir III OGR grupėms, ir tyrimo dalyvių, priklausančių I OGR grupei, SBSSGK statistiškai reikšmingai skiriasi (p=0,009) (Lentelė Nr. 2.). Atlikus porinius palyginimus nustatyta, kad II grupei priklausančių tiriamųjų SBSSGK yra statistiškai reikšmingai blogesnė nei tyrimo dalyvių, kurie priskiriami I grupei (p=0,048). Toks pats skirtumas stebimas lyginant III ir I grupės tiriamuosius (p=0,033) (Lentelė Nr.3.).
Lentelė Nr. 2. Skirtingų ortodontinio gydymo reikalingumo grupių įtakos su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei palyginimas pagal septynias OHIP klausimyno sritis
OHIP klausimyno srities pavadinimas
I OGR grupė II OGR grupė III OGR grupė
P reikšmė OHIP srities balų sumos vidurkis SN OHIP srities balų sumos vidurkis SN OHIP srities balų sumos vidurkis SN Funkcijos apribojimas 4,62 2,60 5,81 3,33 7,67 4,94 0,510 Fizinis skausmas 7,10 4,37 9,04 4,78 9,05 6,13 0,115 Emocinis diskomfortas 7,11 8,39 10,24 7,50 15,83 11,74 0,002* Fizinė negalia 1,81 2,47 2,80 2,79 4,77 5,45 0,016* Psichologinė negalia 3,82 5,03 5,12 5,72 9,54 8,00 0,021* Socialinė negalia 1,09 2,38 1,83 3,43 3,04 4,73 0,151 Neįgalumas 1,23 2,12 2,14 3,61 3,10 4,18 0,445
Bendra OHIP reikšmė 26,78 20,5 36,98 22,88 53 38,95 0,009*
OHIP – Burnos sveikatos poveikio profilis, SN – standartinis nuokrypis, *p < 0,05
Lentelė Nr. 3. Skirtingų ortodontinio gydymo reikalingumo grupių įtakos viso OHIP klausimyno balų sumai porinis palyginimas naudojant Post Hoc Bonferroni kriterijų
OGR laipsniai OGR
grupės
Viso OHIP klausimyno balų sumos vidurkis
Standartinis nuokrypis Poriniai palyginimai P reikšmė 1 ir 2 I 26,78 20,50 I su II 0,048* 3 II 36,98 22,88 I su III 0,033* 4 ir 5 III 53,00 38,95 II su III 0,967
OHIP – Burnos sveikatos poveikio profilis, OGR – ortodontinio gydymo reikalingumas, *p < 0,05
Atlikus duomenų analizę, nustatytas ryšys tarp OHIP klausimyno emocinio diskomforto srities ir OGR laipsnio (p=0,002) (Lentelė Nr. 2.). Atlikus porinius palyginimus nustatyta, kad OGR II grupės neigiamas poveikis emocinio diskomforto sričiai yra statistiškai reikšmingai didesnis lyginant su OGR I grupe (p=0,031). Toks pat dėsningumas pastebimas lyginant OGR III ir OGR I
30 grupių poveikį emocinio diskomforto sričiai (p=0,008) (Lentelė Nr. 4). Kita vertus, OGR II ir III grupių poveikis emocinio diskomforto sričiai statistiškai nesiskiria.
Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, kad OGR III grupės neigiamas poveikis fizinės negalios sričiai yra statistiškai reikšmingai didesnis lyginant su OGR I grupe (p=0,037) (Lentelė Nr.4.).
Atlikus porinius palyginimus nustatyta, kad OGR III grupės neigiamas poveikis psichologinės negalios sričiai yra statistiškai reikšmingai didesnis lyginant su OGR I grupe (p=0,022) (Lentelė Nr.4.).
Lentelė Nr. 4. Skirtingų ortodontinio gydymo reikalingumo grupių įtakos OHIP klausimyno sritims porinis palyginimas naudojant Post Hoc Bonferroni kriterijų
OHIP klausimyno srities
pavadinimas laipsniai OGR grupės OGR
OHIP srities balų sumos vidurkis Poriniai palyginimai reikšmė P 1 ir 2 I 7,11 I su II 0,031*
Emocinis diskomfortas 3 II 10,24 I su III 0,008*
4 ir 5 III 15,83 II su III 0,532
1 ir 2 I 1,81 I su II 0,107
Fizinė negalia 3 II 2,8 I su III 0,037*
4 ir 5 III 4,77 II su III 0,758
1 ir 2 I 3,82 I su II 0,382
Psichologinė negalia 3 II 5,12 I su III 0,022*
4 ir 5 III 9,54 II su III 0,28
OHIP – Burnos sveikatos poveikio profilis, OGR – ortodontinio gydymo reikalingumas, *p < 0,05
3.8.1. Ortodontinio gydymo reikalingumo įtaka emocinio diskomforto sričiai
Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, kad daugiausia tiriamųjų iš II ir III OGR grupių (atitinkamai 11,5% ir 35,7%) atsakė ,,Dažnai” ir ,,Labai dažnai” į klausimą: ,,Ar Jūs buvote savimi nepasitikintis (-i) dėl dantų, burnos ar dantų protezų?”. Skirtingai nuo II ir III OGR grupių, daugiausia I OGR grupės tiriamųjų (10,2%) atsakė ,,Dažnai” ir ,,Labai dažnai” į klausimą: ,,Ar Jums kėlė nerimą problemos, susijusios su dantimis?” (Lentelė Nr. 5.).
Atlikus porinius palyginimus nustatyta, kad III OGR grupės tiriamieji dažniau nei I ir II OGR grupių tiriamieji atsakė ,,Dažnai” ir ,,Labai dažnai” į tris iš penkių OHIP klausimyno emocinio diskomforto srities klausimus. Be to, III OGR grupės tiriamieji dažniau nei II OGR grupės tiriamieji atsakė ,,Dažnai” ir ,,Labai dažnai” į klausimą: ,,Ar problemos, susijusios su dantimis, privertė Jus jaustis blogai?” (Lentelė Nr. 5.).
31 Lentelė Nr. 5. Tiriamųjų, atsakiusių į OHIP klausimyno emocinio diskomforto srities klausimus ,,Dažnai” ir ,,Labai dažnai”, pasiskirstymo skirtingose OGR grupėse poriniai palyginimai
taikant tikslųjį χ2 kriterijų
OHIP klausimyno emocinio diskomforto srities klausimas OGR grupės Tiriamųjų, atsakiusių į klausimus ,,Dažnai" ir ,,Labai dažnai", pasiskirstymas OGR
grupėse vienetais (%) Poriniai palyginimai reikšmė P Ar Jums kėlė nerimą problemos, susijusios su dantimis? I (n - 59) 6 (10,2%) I ir II 0,922 II (n - 52) 5 (9,6%) II ir III 0,634 III (n - 14) 2 (14,3%) I ir III 0,645 Ar Jūs buvote savimi nepasitikintis (-i) dėl dantų, burnos ar dantų protezų? I (n - 59) 5 (8,5%) I ir II 0,590 II (n - 52) 6 (11,5%) II ir III 0,031* III (n - 14) 5 (35,7%) I ir III 0,008* Ar problemos, susijusios su dantimis, privertė Jus jaustis blogai? I (n - 59) 5 (8,5%) I ir II 0,721 II (n - 52) 3 (5,8%) II ir III 0,032* III (n - 14) 4 (28,6%) I ir III 0,062 Ar Jūs jautėtės nepatogiai dėl Jūsų dantų, burnos ar dantų protezų išvaizdos? I (n - 59) 4 (6,8%) I ir II 1.000 II (n - 52) 3 (5,8%) II ir III 0,032* III (n - 14) 4 (28,6%) I ir III 0,039* Ar Jūs jautėtės įsitempęs (-usi) dėl problemų, susijusių su dantimis, burna ar dantų protezais? I (n - 59) 1 (1,7%) I ir II 1.000 II (n - 52) 1 (1,9%) II ir III 0,028* III (n - 14) 3 (21,4%) I ir III 0,021*
OHIP – Burnos sveikatos poveikio profilis, OGR – ortodontinio gydymo reikalingumas n - tiriamųjų skaičius OGR grupėse, *p < 0,05
3.8.2. Ortodontinio gydymo reikalingumo įtaka fizinės negalios sričiai
Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad daugiausia tiriamųjų iš I ir III OGR grupių (atitinkamai 5,1% ir 21,4%) atsakė ,,Dažnai” ir ,,Labai dažnai” į klausimą: ,,Ar Jūs vengėte šypsotis dėl problemų, susijusių su dantimis, burna ar dantų protezais?”. Skirtingai nuo I ir III OGR grupių, daugiausia II OGR grupės tiriamųjų (13,5%) atsakė ,,Dažnai” ir ,,Labai dažnai” į klausimą: ,,Ar Jūs negalėjote tinkamai išsivalyti dantis šepetėliu dėl problemų, susijusių su dantimis, burna ar dantų protezais?” (Lentelė Nr. 6.).
Atlikus porinius palyginimus nustatyta, kad II OGR grupės tiriamieji dažniau nei I OGR grupės tiriamieji atsakė ,,Dažnai” ir ,,Labai dažnai” į klausimą: ,, Ar Jūs negalėjote tinkamai išsivalyti dantis šepetėliu dėl problemų, susijusių su dantimis, burna ar dantų protezais?” (p=0,025). Be to, III
32 OGR grupės tiriamieji dažniau nei II OGR grupės tiriamieji atsakė ,,Dažnai” ir ,,Labai dažnai” į klausimą: ,,Ar Jūs turėjote vengti valgyti tam tikrus maisto produktus dėl problemų, susijusių su dantimis, burna ar dantų protezais?” (p=0,042) (Lentelė Nr. 6.).
Lentelė Nr. 6. Tiriamųjų, atsakiusių į OHIP klausimyno fizinės negalios srities klausimus ,,Dažnai” ir ,,Labai dažnai”, pasiskirstymo skirtingose OGR grupėse poriniai palyginimai taikant
tikslųjį χ2 kriterijų
OHIP klausimyno fizinės negalios srities
klausimas OGR grupės Tiriamųjų, atsakiusių į klausimus ,,Dažnai" ir ,,Labai dažnai", pasiskirstymas OGR grupėse
vienetais (%)
Poriniai
palyginimai reikšmė P
Ar Jūs negalėjote
tinkamai išsivalyti dantis šepetėliu dėl problemų, susijusių su dantimis, burna ar dantų protezais?
I (n - 59) 1 (1,7%) I ir II 0,025*
II (n - 52) 7 (13,5%) II ir III 1.000
III (n - 14) 1 (7,1%) I ir III 0,349
Ar Jūs turėjote vengti valgyti tam tikrus maisto produktus dėl problemų, susijusių su dantimis, burna ar dantų protezais?
I (n - 59) 2 (3,4%) I ir II 0,497 II (n - 52) 0 II ir III 0,042* III (n - 14) 2 (14,3%) I ir III 0,164 Ar Jūs vengėte šypsotis dėl problemų, susijusių su dantimis, burna ar dantų protezais? I (n - 59) 3 (5,1%) I ir II 1.000 II (n - 52) 3 (5,8%) II ir III 0,104 III (n - 14) 3 (21,4%) I ir III 0,080
OHIP – Burnos sveikatos poveikio profilis, OGR – ortodontinio gydymo reikalingumas n - tiriamųjų skaičius OGR grupėse, *p < 0,05
3.8.3. Ortodontinio gydymo reikalingumo įtaka psichologinės negalios sričiai
Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, kad daugiausia III OGR grupės tiriamųjų (21,4%) atsakė ,,Dažnai” ir ,,Labai dažnai” į klausimus: ,, Ar Jūs buvote nusiminęs (-usi) dėl problemų, susijusių su dantimis, burna ar dantų protezais?” ir ,,Ar Jūs buvote truputį susigėdęs (-usi) dėl problemų, susijusių su dantimis, burna ar dantų protezais?”. Skirtingai nuo III OGR grupės, daugiausia II OGR grupės tiriamųjų (5,8%) atsakė ,,Dažnai” ir ,,Labai dažnai” į klausimą: ,,Ar Jums buvo sunku atsipalaiduoti dėl problemų, susijusių su dantimis, burna ar dantų protezais?”. Be to, I OGR grupės tiriamieji atsakė ,,Dažnai” ir ,,Labai dažnai” tik į vieną OHIP klausimyno psichologinės negalios srities klausimą (Lentelė Nr. 7.).
33 Atlikus porinius palyginimus nustatyta, kad III OGR grupės tiriamieji dažniau nei I ir II OGR grupių tiriamieji atsakė ,,Dažnai” ir ,,Labai dažnai” į klausimą: ,,Ar Jūs buvote nusiminęs (-usi) dėl problemų, susijusių su dantimis, burna ar dantų protezais?“. Be to, III OGR grupės tiriamieji dažniau nei I OGR grupės tiriamieji atsakė ,,Dažnai” ir ,,Labai dažnai” į klausimus: ,,Ar Jums buvo sunku atsipalaiduoti dėl problemų, susijusių su dantimis, burna ar dantų protezais?” ir ,,Ar Jūs buvote truputį susigėdęs (-usi) dėl problemų, susijusių su dantimis, burna ar dantų protezais?” (Lentelė Nr. 7.).
Lentelė Nr. 7. Tiriamųjų, atsakiusių į OHIP klausimyno psichologinės negalios srities klausimus ,,Dažnai” ir ,,Labai dažnai”, pasiskirstymo skirtingose OGR grupėse poriniai palyginimai
taikant tikslųjį χ2 kriterijų
OHIP klausimyno psichologinės negalios srities klausimas OGR grupės Tiriamųjų, atsakiusių į klausimus ,,Dažnai" ir ,,Labai dažnai", pasiskirstymas OGR
grupėse vienetais (%) Poriniai palyginimai reikšmė P Ar Jūs buvote nusiminęs (-usi) dėl problemų, susijusių su dantimis, burna ar dantų protezais? I (n - 59) 2 (3,4%) I ir II 1,00 II (n - 52) 1 (1,9%) II ir III 0,028* III (n - 14) 3 (21,4%) I ir III 0,046*
Ar Jums buvo sunku atsipalaiduoti dėl problemų, susijusių su dantimis, burna ar dantų protezais? I (n - 59) 0 I ir II 1,00 II (n - 52) 3 (5,8%) II ir III 0,285 III (n - 14) 2 (14,3%) I ir III 0,035* Ar Jūs buvote truputį susigėdęs (-usi) dėl problemų, susijusių su dantimis, burna ar dantų protezais? I (n - 59) 0 I ir II 0,217 II (n - 52) 2 (3,8%) II ir III 0,06 III (n - 14) 3 (21,4%) I ir III 0,006*
OHIP – Burnos sveikatos poveikio profilis, OGR – ortodontinio gydymo reikalingumas n - tiriamųjų skaičius OGR grupėse, *p < 0,05
3.8.4. Priklausomybės tarp ortodontinio gydymo reikalingumo ir su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės įvertinimas
Atlikus statistinę duomenų analizę, nustatytas vidutinio stiprumo ryšys tarp OGR ir SBSSGK (η=0,329). Be to, nustatyta vidutinio stiprumo priklausomybė tarp OGR ir OHIP klausimyno emocinio diskomforto srities. Skirtingai nuo anksčiau pateiktų duomenų, ryšys tarp OGR ir OHIP klausimyno fizinės negalios bei psichologinės negalios sričių yra silpnas (Lentelė Nr. 8.).
