FIZINIO AKTYVUMO PAPLITIMAS IR JĮ LEMIANTYS VEIKSNIAI TARP LIETUVOS PIRMOKŲ

1 KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

Visuomen÷s sveikatos fakultetas Profilaktin÷s medicinos katedra

Mantas Č÷sna

FIZINIO AKTYVUMO PAPLITIMAS IR JĮ

LEMIANTYS VEIKSNIAI TARP LIETUVOS

PIRMOKŲ

Magistro diplominis darbas (Visuomen÷s sveikata) Mokslin÷ vadov÷ ... dr. Aušra Petrauskien÷ (parašas) 2009 m._________m÷n.____d. KAUNAS, 2009

2

SANTRAUKA

FIZINIO AKTYVUMO PAPLITIMAS IR JĮ LEMIANTYS VEIKSNIAI TARP LIETUVOS PIRMOKŲ

Mantas Č÷sna

Mokslin÷ vadov÷ dr. Aušra Petrauskien÷

Kauno medicinos universitetas, Visuomen÷s sveikatos fakultetas, Profilaktin÷s medicinos katedra. Kaunas; 2009. 57 p.

Darbo tikslas. Išanalizuoti fizinio aktyvumo paplitimą ir jį lemiančius veiksnius tarp Lietuvos pirmokų.

Uždaviniai. Įvertinti Lietuvos pirmokų fizinį aktyvumą. Išanalizuoti mokinių fizinio aktyvumo galimybes mokykloje. Įvertinti šeimų socioekonominius rodiklius. Nustatyti sąsajas tarp mokinių fizinio aktyvumo ir jį lemiančių šeimos veiksnių.

Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas koordinuojant Pasaulio sveikatos organizacijai, kuri pareng÷ tyrimo metodiką ir anketas. Tyrimo laikotarpis: 2008 m. balanžio – geguž÷s m÷nesiai. Naudota vienmomentin÷ anketin÷ t÷vų ir mokytojų apklausa. Buvo apklausta 5341 pirmaklasių t÷vų iš 10 apskričių mokyklų bei 155 šių mokyklų pradinių klasių mokytojų.Surinkti duomenys buvo apdoroti, naudojantis statistin÷s duomenų analiz÷s kompiuterine SPSS (12.0 versija) bei Microsoft Exel programomis. Statistinei analizei naudotas Chi kvadrato (χ²) kriterijus, statistin÷ išvada laikyta patikima, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05.

Rezultatai. Berniukai fiziškai aktyvesni už mergaites. 62,0 proc. šalies pirmokų sudar÷ pakankamai fiziškai aktyvūs vaikai. Tik 42,9 proc. Lietuvos vaikų lanko sporto ar šokių būrelius. 72,8 proc. šalies pirmokų sporto užsi÷mimus lanko 1 – 2 dienas per savaitę. 87,8 proc. šalies mokyklų turi žaidimų aikšteles ar vidaus patalpas, kur vaikai gali žaisti per pertraukas, neturi – 12,2 proc. Per savaitę vidutiniškai šalies mokyklos skiria kūno kultūros pamokoms 108 minutes. Mažiausiai (88,6 min.) skiria Utenos apskrities mokyklos, daugiausiai (129 min.) – Panev÷žio. 79,8 proc. šalies pirmokų gyvena su abiem savo t÷vais, 8,4 proc. – su vienu iš t÷vų. Daugiau nei pus÷ t÷vų turi žemą išsilavinimo lygį, penktadalis – vidutinį. 66,8 proc. pirmokų šeimų vidutin÷s pajamos per m÷nesį mažesn÷s nei 800 lt. Lauke daugiau laiko praleidžia tie pirmokai, kurių t÷vai turi žemą išsilavinimo lygį, o būrelius daugiau lanko aukštąjį išsilavinimą turinčių t÷vų vaikai. Sporto būrelius dažniau lanko vaikai, kurių šeimos vidutin÷s pajamos viršija 800 lt.

Išvados. Berniukai fiziškai aktyvesni už mergaites. Tik du penktadaliai Lietuvos vaikų lanko sporto ar šokių būrelius. Dauguma šalies mokyklų turi žaidimų aikšteles ar vidaus patalpas, kur vaikai gali žaisti per pertraukas. Dauguma šalies pirmokų gyvena su abiem savo t÷vais, kas penktas su vienu iš t÷vų. Daugiau nei pus÷ t÷vų turi žemą išsilavinimo lygį, penktadalis – vidutinį. Du trečdaliai pirmokų šeimų vidutin÷s pajamos per m÷nesį mažesn÷s nei 800 lt. T÷vų išsilavinimas siejasi su pirmokų sporto būrelių lankymu bei praleistu laiku žaidžiant lauke, vidutin÷s pajamos - su vaikų galimybe lankyti sporto būrelius.

3

SUMMARY

PREVALENCE OF PHYSICAL ACTIVENESS AND ITS DETERMINANTS AMONG FIRST-GRADE SCHOOL CHILDREN

Prepared by: Mantas Č÷sna

Academic Advisor: Dr. Aušra Petrauskien÷

Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2009. 57 pages.

Aim of the study. is to analyze the prevalence of physical activeness and its determinant factors among the first-grade school children of Lithuania.

Objectives. To evaluate the physical activeness of the first-grade school children. To analyze the possibilities of practicing physical activities at schools. To evaluate the socioeconomic indicators of the families. To determine the relation between the physical activeness of school children and its determining factors which come from the family environment.

Methods. The research was conducted under the coordination of the Word Health Organization, which prepared the research methodology and the questionnaires. The research period: from April till May 2008. A single-time questionnaire based survey was conducted with parents and teachers. In total, 5341 parents of first-grade students from 10 different districts and 155 primary school teachers from the same schools participated in the survey. The collected data were processed using the statistical analysis software SPSS (Version 12.0) and MS Excel. The statistical analysis was based on the Chi-square (χ²) criterion. The statistical conclusion was deemed reliable at the significance level of p<0.05.

Results. The boys were more inclined to physical activeness than the girls. 62.0 percent of the first-graders of the country were sufficiently physically active. Only 42.9 percent of the children went in for sports and dancing. 72.8 percent of the research participants practiced sports 1 or 2 times per week. 87.8 percent of schools in the country had playgrounds or inner facilities suitable for playing during the breaks between classes, while 12.2 percent of schools did not have such facilities. An average school allocated 108 minutes per week for physical education. The least amount of time for physical education was recorded in the schools of the Utena District (88.6 minutes), while the greatest amount was recorded in the Panev÷žys District (129 minutes). 79.8 percent of the first-graders lived with both parents, whereas 8.4 percent lived with just one parent. More than half of the parents had low education level, and one fifth of the parents had average education level. The average monthly income of 66.8 percent of the first-grader families was below 800 Litas. The children of the parents whose education level was low spend more time outdoors. The children of the parents who had graduate degrees were more frequently engaged in afterschool activities. The children from the families with monthly income above 800 Litas more frequently went in for sports.

4

Conclusions. Boys are more inclined to physical activeness than girls. Only two fifths of the children in Lithuania go in for sports or dancing. Most of the schools in the country have playgrounds or inner facilities suitable for playing during the breaks between classes. Most of the first-grade school children live with both parents; every fifth child lives with just one of the parents. More than half of the parents have low education level; one fifth of the parents have average education level. The average monthly income of the two thirds of the first-grader families is below 800 Litas. The education level of the parents determines whether the children go in for sports or spend time outdoors, while the average income of the parents determines the ability of children to participate in various afterschool activities.

5

SANTRUMPOS

CNS – centrin÷s nervų sistemos E – eksperimentin÷ grup÷ FA – fizinis aktyvumas FAL – fizinio aktyvumo lygis JAV – Jungtin÷s Amerikos Valstijos lls – laisv÷s laipsnių skaičius

K – kontrolin÷ grup÷ kcal – kilokalorijos

KMI – kūno mas÷s indeksas MET – metabolinis ekvivalentais mm – milimetrai

n – imtis Nr. – numeris

ORS – odos raukšlių storis p – patikimumas

Pav. – paveiksl÷lis Proc. – procentai

PSO – Pasaulin÷ sveikatos organizacija SEP – socioekonomin÷ pad÷tis

Val. – valanda

TV – televizijos žiūr÷jimas χ2 – chi kvadratas

6

TURINYS

ĮVADAS ... 7

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1.1. Fizinio aktyvumo samprata ... 10

1.2. Fizinio aktyvumo poveikis žmogaus organizmui ... 11

1.2.1. Antsvorio ir nutukimo kontrol÷ kūno kultūros pagalba ... 13

1.2.2. Fizinio aktyvumo įtaka psichinei sveikatai ... 19

1.3. Fizinis aktyvumas ir kūno kultūra mokinių tarpe ... 20

1.3.1. Kūno kultūros uždaviniai ... 24

1.4. Fizinis aktyvumas ir šeimų socialin÷, bei ekonomin÷s pad÷tis... 26

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS... 29

3. REZULTATAI ... 32

3.1. Fizinio aktyvumo paplitimas tarp Lietuvos pirmokų ... 32

3.2. Pirmokų fizinį aktyvumą lemiantys veiksniai... 34

3.2.1. Fizinį aktyvumą lemiantys mokyklos veiksniai ... 37

3.2.2. Šeimos socioekonomin÷s pad÷ties rodikliai ... 39

3.3. Sąsajos tarp mokinių fizinio aktyvumo ir jį lemiančių veiksnių ... 41

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 46

IŠVADOS ... 50

PRAKTINöS REKOMENDACIJOS ... 51

PUBLIKACIJOS DARBO TEMA ... 52

LITERATŪRA... 53

7

ĮVADAS

Jau IV a. prieš Kristaus gimimą senov÷s filosofas Aristotelis raš÷: „ Niekas taip stipriai negriauna organizmo, kaip ilgalaikis neveiklumas“. N.Dailidien÷s [22], E.Adaškevičien÷s [5], bei JAV sporto medicinos koledžo mokslininkų [3] nuomone, optimalus fizinis aktyvumas (FA) vaikyst÷je, yra gyvybiškai svarbus veiksnys, kuris užtikrina harmoningą vaiko vystymąsi, tausoja, stiprina ir puosel÷ja vaiko sveikatą, mažinant ligų atsiradimo, vystymosi ir pasikartojimo riziką [81]. FA, ypač jei jis teisingai pasirenkamas ir dozuojamas, padeda stiprinti sveikatą, gerina medžiagų apykaitą, padeda išvengti l÷tinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių, sumažina širdies nepakankamumą, padid÷jusį kraujospūdį, tinka įvairių diabeto formų profilaktikai, o taip pat ilgina sveiko bei produktyvaus gyvenimo trukmę [14,28,32,56,82].

Vaikyst÷ – tai asmenyb÷s formavimosi, psichinių ir fizinių galių pl÷tot÷s laikotarpis. Šiuo laikotarpiu bręsta ir stipr÷ja vaiko organizmas, did÷ja fizinis paj÷gumas ir aktyvumas. Nuo tinkamo vaiko ugdymo priklauso ne tik jo intelektinis ir dorovinis išprusimas, žmogiškosios savyb÷s, bet ir fizinis paj÷gumas, sveikata [6]. Išugdyti sveiką, stiprų, gerai fiziškai išsivysčiusį vaiką yra suaugusiųjų pareiga. Vaiko sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau vienas iš svarbiausių ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ugdymo komponentų yra kūno kultūra. Fizinis ugdymas, vaikų jud÷jimo poreikio tenkinimas, fizinių galių pl÷tojimas yra nepaprastai svarbus ir nelengvai sprendžiamas uždavinys. Dabartin÷ Lietuvos ekonomin÷ ir socialin÷ situacija verčia ieškoti naujų, efektyvių, laikmečio reikalavimus atitinkančių vaikų fizinio ugdymo ir sveikatos stiprinimo būdų ir priemonių [49].

FA, viena svarbiausių moksleivių laisvalaikio formų, yra geros sveikatos, socialin÷s bei emocin÷s gerov÷s sąlyga. Niekas neabejoja, kad fiziškai aktyvūs žmon÷s turi mažiau rūpesčių d÷l sveikatos nei fiziškai pasyvūs. Net trumpalaikis kasdieninis fizinis aktyvumas mažina tikimybę įgyti nereikalingą antsvorį, pagerina medžiagų apykaitą savijautą, padeda išvengti kai kurių psichologinių b÷dų.

Tirdami moksleivių FA, daugiausia d÷mesio kreipiame į vaiko fizinę veiklą po pamokų. Paauglyst÷s periode dauguma mokinių savo veiklą po pamokų planuoja patys ir savanoriškai gali rinktis FA rūšis: lankyti treniruotes, žaisti su draugais kieme, mankštintis individualiai ar nieko neveikti. Tod÷l ši veikla pakankamai gerai atspindi bendrą paauglio fizinį aktyvumą. Ji taip pat gali būti nagrin÷jama socialiniu požiūriu [102].

8 Lietuvoje veikia apie 2100 bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose mokosi maždaug pus÷ milijono moksleivių. Šalyje vykstančios permainos, nors vykusiai būtų suplanuotos, vis tiek skaudžiai veikia besimokančio jaunimo sveikatą [105]. Šiandien dominuojantys neigiami socialiniai, elgsenos ir aplinkos veiksniai žaloja jauno žmogaus sveikatą, ilgainiui sukeldami nepageidaujamų pasekmių – l÷tines neinfekcines ligas [17]. Sumaž÷jęs FA ir netinkami mitybos įpročiai lemia did÷jantį nutukusių jaunų žmonių skaičių [39]. Būdas išvengti šių veiksnių – sveika gyvensena, suformuota vaikyst÷s laikotarpiu ir jaunyst÷je. Tai gali tur÷ti didelę įtaką saugant ir stiprinant sveikatą v÷liau [55].

Išsilavinimo lygis, pajamos, darbas, gyvenimo sąlygos, prestižas visuomen÷je apsprendžia šeimos socioekonominę pad÷tį (SEP). Vaikų požiūris į fiziškai aktyvų gyvenimą labai priklauso nuo t÷vų išsilavinimo lygio [85]. Tyrimais įrodyta, kad aukštesnis t÷vų išsilavinimas bei didesn÷s pajamos teigiamai įtakoja vaikų FA [35].

Europos šalių regionuose stebimi labai ženklūs socioekonominiai skirtumai vertinant FA lygį tarp šeimų. Socioekonomin÷ būkl÷ tradiciškai apibr÷žiama vertinant išsilavinimą, užimtumą, ir pajamas. Nustatyta, kad išsilavinimas labiausiai susijęs veiksnys su FA [61,58].

Darbo naujumas: Mokyklinio amžiaus vaikai yra labiausiai pažeidžiama gyventojų dalis. Šiame amžiuje, tęsiasi ir galutinai susiformuoja daugelis gyvensenos bruožų. Šalies mokinių fizinis aktyvumas pastaruoju metu yra stipriai sumaž÷jęs. Profilaktinių patikrinimų duomenimis bemaž perpus padaug÷jo įvairių stuburo ir laikysenos sutrikimų turinčių pirmokų. Tokiam vaikų sveikatos blog÷jimui įtakos turi mažas fizinis aktyvumas, ilgas s÷d÷jimas prie kompiuterio, TV ir pan. [87]. Baigiamajam magistro diplominiam darbui pasirinkau šią temą, nes nepaisant akivaizdžios problemos, Lietuvoje vis dar mažai tyrin÷tas pirmokų fizinis aktyvumas.

9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Išanalizuoti fizinio aktyvumo paplitimą ir jį lemiančius veiksnius tarp Lietuvos pirmokų.

Uždaviniai:

1. Įvertinti Lietuvos pirmokų fizinį aktyvumą.

2. Išanalizuoti mokinių fizinio aktyvumo galimybes mokykloje. 3. Įvertinti šeimų socioekonominius rodiklius.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Fizinio aktyvumo samprata

Gvildenant FA sampratą skirtingų autorių darbuose aptinkami įvairūs terminai fiziškai aktyviai veiklai apibūdinti – fizinis aktyvumas, jud÷jimo aktyvumas, motorin÷ veikla, fizin÷ veikla. Antai C.Bouchard fizinį aktyvumą apibūdina kaip tikslingą žmogaus jud÷jimo veiklą, kurios tikslas stiprinti sveikatą, ugdyti fizinį potencialą [18]. C.J.Caspersen teigia, kad fizinio aktyvumo sąvoka apibūdina bet kokį griaučių raumenų atliktą judesį, kurio padarinys – energijos išeikvojimas [21]. Lietuvos kūno kultūros akademijos docent÷s I.J.Zuozien÷s su bendraautoriais teigimu FA sampratą tikslingiausia apibūdina remiantis sporto terminų žodyne pateiktu apibr÷žimu, nes jis labiausia atitinka tarptautin÷je mokslin÷je literatūroje vartojamą terminą „physical activity“ ir jį suvokti kaip laiko dalį, kurią žmogus sąmoningai skiria fiziniams pratimams ar tikslingam fiziniam darbui [106]. Sporto terminų žodyne FA aiškinamas kaip griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos darant energijos suvartojimas yra didesnis negu ramyb÷s būsenoje [90].

Organizmo reakcija į FA priklauso nuo fizinio aktyvumo rūšies, formos, dažnumo, intensyvumo ir trukm÷s. FA dydis gali būti nustatomas įvairiais būdais: laiko trukme, dažnumu kasdieniniame gyvenime, judesių kiekiu per tam tikrą laiką, išeikvotos energijos kiekiu.

FA gali būti matuojamas tiesiogin÷s ir netiesiogin÷s kolorimetrijos būdu, naudojant širdies ritmo monitorius bei judesių daviklius (pedometrus, akcelerometrus), taip pat taikant fizinio aktyvumo klausimynus [26].

S.N.Blair manymu kiekvienas žmogus gimdamas atsineša genetiškai užkoduotą biologinį jud÷jimo poreikį. Jud÷jimas būtinas normaliam žmogaus gyvenimui. Manoma, kad patirtas fizinis aktyvumas vaikyst÷je ir paauglyst÷je teigiamai veikia sveikatą suaugus [16].

Medicinos, psichologijos, pedagogikos moksle sukaupta daug faktin÷s medžiagos, patvirtinančios fizinio aktyvumo įtaką žmogaus motorikos ontogenezei, t.y. žmogaus judesių ir jud÷jimo galių kitimui jo gyvenime. Ką tik gimęs kūdikis nemoka net paprasčiausių valingų veiksmų. Tyrimais nustatyta, kad ne visi žmogaus judesiai yra įgimti. Judesiai, mok÷jimai ir įgūdžiai tobul÷ja gyvenant, vaiko individualios praktin÷s patirties pagrindu.

T.Mäkinen teigimu FA laikomas toks aktyvumas, kai padažn÷ja pulsas, kv÷pavimas. Toks fizinio aktyvumo lygis pasiekiamas greitai einant, sportuojant ir panašiai [58].

11 Vaikų judesiai, veiksmai bei sud÷tingesn÷ fizin÷ veikla, tokia kaip fiziniai pratimai, judrieji ir sporto žaidimai yra laikomi FA forma. Ta veikla, kurios metu vaikai aktyviai juda, veikia, b÷gioja, žaidžia, mankštinasi ir sportuoja. Fiziniai veiklai priskiriami vaikų žaidimai kieme, gamtoje, sal÷je, aikštel÷je ir kituose sporto įrenginiuose [4].

1.2. Fizinio aktyvumo poveikis žmogaus organizmui

Ilgamečių mokslinių tyrimų duomenys neleidžia suabejoti, kad FA, ypač jei jis teisingai pasirenkamas ir dozuojamas, padeda stiprinti sveikatą, gerina medžiagų apykaitą, padeda išvengti l÷tinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių, sumažina širdies nepakankamumą, padid÷jusį kraujospūdį, tinka įvairių diabeto formų profilaktikai, o taip pat ilgina sveiko bei produktyvaus gyvenimo trukmę [82]. Sumaž÷jusio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų tendencija yra lygiagrečiai susijusi su padid÷jusiu FA ir gera savijauta. Nustatyta, kad mirtingumo rodikliai koreliuoja su vidutiniu ir dideliu fiziniu aktyvumu. Įdomu pasteb÷ti ir tai, kad daugelis žmonių, kurie pereina prie fiziškai aktyvesnio gyvenimo būdo, meta rūkyti, sumaž÷ja jų antsvoris ir krenta kraujospūdis. Svarbu tai, kad, gerinant sveikatą, žmogus pastoviai būtų fiziškai aktyvus [16,73].

Visi mokslininkai sutaria, kad harmoningam vaiko augimui ir vystymuisi reikalingas bent minimalus jud÷jimas, tačiau diskutuojama, kiek reikia jud÷ti. Ginčijamasi ir d÷l to, kokia kasdieninio fizinio aktyvumo bei reguliarių treniruočių įtaka asmens raidai ir sveikatai. Visuomen÷s sveikatos požiūriu pagrindinis jud÷jimo aktyvumo skatinimo tikslas – išsaugoti ir stiprinti individo sveikatą, užtikrinti sveikatos balansą ir gerinti sveikatos potencialą bei gyvenimo kokybę [46].

Nepakankamas fizinis aktyvumas stabdo vaikų motorikos vystymąsi, yra nepalankus sveikatai, l÷tina organizmo augimą ir vystymąsi, mažina protinį darbingumą, funkcinį organizmo paj÷gumą [87].

Teikiamas fizinio aktyvumo poveikis augančiam organizmui neabejotinas. Daugelis mokslinių studijų įrod÷, kad optimalus fizinis aktyvumas stimuliuoja augimo procesus, tobulinama termoreguliacija, did÷ja nespecifinis organizmo reaktyvumas patogeniniams mikroorganizmams ir nepalankiems išoriniams aplinkos veiksniams, did÷ja atsparumas peršalimo ligoms. Vaikui judant skatinamas jud÷jimo analizatorių ir pagrindinių fizinių ypatybių (j÷gos, greitumo, ištverm÷s, judesių pusiausvyros ir koordinacijos) formavimąsi, didinamas galvos smegenų žiev÷s tonusas, sukeliamos teigiamos emocijos. Fiziniais pratimais

12 gydomi atskirų organų bei funkcinių sistemų sutrikimai, įgimti ir įgyti fizin÷s raidos defektai [46].

Daugelis autorių teigia, kad FA stiprina širdies – kraujagyslių sistemą, lavina taisyklingą laikyseną, mankština kūną, stiprina organizmą, ugdo sveikos gyvensenos įgūdžius [5,22]. Vaiko organizmas, jo nervų sistema gali normaliai funkcionuoti ir vystytis tik įgyvendinant genetiškai užkoduotą biologinį būtinumą jud÷ti [87].

FA nauda judamajam aparatui yra pasteb÷ta, kad normalus fizinis krūvis suintensyvina kraujo apytaką ne tik judamajame aparate, bet ir smegenyse. Ir atvirkščiai, per dideli fiziniai krūviai, organizmo fizinis pertempimas neigiamai veikia ne tik judamąjį aparatą, bet ir CNS. Tod÷l saikingi fiziniai pratimai padeda s÷kmingiau mokytis [49].

Žmogaus fizin÷ sveikata glaudžiai susijusi su psichikos sveikata. Jud÷jimas ramina nervų sistemą, padeda įveikti nerimą, įtampą, stresą. Ger÷ja miegas, greičiau užmiegama vakare ir geriau miegama visą naktį, tod÷l did÷ja darbingumas. Sustipr÷ja pasitik÷jimas savimi, pager÷ja nuotaika, ugdoma savitvarda. Jud÷jimas padeda išsikrauti, pajusti emocinį pasitenkinimą, susirasti naujų draugų [92].

Kad vaikas būtų sveikas, stiprus, ištvermingas, sugeb÷tų atlikti įvairius darbus, svarbu treniruoti jo širdį, stiprinti jo raumenis. Atliekant fizinius pratimus, suaktyv÷ja širdies veikla [6]. Vaikų širdies ir kraujagyslių sistema dar nesusiformavusi, tod÷l perkrauti širdį labai pavojinga. Fizinis krūvis turi atitikti vaikų amžių, fizinį paj÷gumą, sveikatą. Vaikų širdies raumenys kur kas jautresni nei suaugusiųjų, tod÷l jų širdis gali dažniau plakti netgi atliekant nesunkų fizinį darbą [49]. Jai vaikas reguliariai mankštinasi, pakankamai juda, sportuoja, jo širdies raumuo gauna daug maisto medžiagų ir deguonies, tod÷l geriau vystosi ir stipr÷ja [6].

Šiuo metu mažai abejojama, kad reguliarūs pratimai yra svarbi sveikatos stiprinimo priemon÷. Dauguma atliktų tyrimų rodo, kad s÷slus gyvenimo būdas ir žemas fizinio paj÷gumo lygis yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis [9], dideliu cholesterolio kiekiu [25], aukštu kraujospūdžiu [70], ir nuo visų priežasčių imant kartu [24]. Norvegų mokslininkai nustat÷, kad tarp fizinio paj÷gumo ir mirtingumo yra stipresnis atvirkštinis ryšys negu tarp fizinio aktyvumo ir mirtingumo [31]. Kitu tyrimu nustatyta, kad didesn÷ rizika susirgti buvo tada, kai didelis fizinis paj÷gumas buvo esant mažam fiziniam aktyvumui ir atvirkščiai, rizika buvo mažesn÷, jei mažas fizinis paj÷gumas buvo derinamas su dideliu fiziniu aktyvumu. Ypač širdies ir kraujagyslių sistemos ligų profilaktikai svarbus esamas fizinis aktyvumas [15]. Puikus R.S.Paffenbargerio su kolegomis atliktas tyrimas kuris truko 16 metų ir imtį sudar÷ 16936 Harvardo universiteto absolventai. Mankštinimosi įpročiai buvo

13 įvertinti pagal paštu pateiktus klausimus tyrimo pradžioje. Fizinio aktyvumo indeksas buvo skaičiuojamas kilo kalorijomis (kcal.) per dieną. Mirties atvejų skaičius 10000 žmonių imant fiziškai neaktyvius žmones (<500 kcal. per savaitę) buvo 94, o žmonių, kurie išeikvojo 2000 ar daugiau kilokalorijų per savaitę fizin÷s veiklos metu, šis skaičius nukrito iki 54. Tiesinis mirties atvejų maž÷jimas did÷jant fiziniam aktyvumui nuo <500 iki >=2000 kcal. per savaitę, patvirtina fizinių pratimų poveikį sveikatai. Šis mokslinis tyrimas parod÷ aktyvų žmonių gyvenimo trukm÷s padid÷jimą. Žmon÷s, kurie fizinei veiklai išeikvodavo 2000 kcal. per savaitę, gyveno maždaug dvejais metais ilgiau už žmones, kurie išeikvodavo 500 kcal. per savaitę ar mažiau [68].

1.2.1. Antsvorio ir nutukimo kontrol÷ kūno kultūros pagalba

Nutukimo paplitimas šiuolaikin÷je visuomen÷je vadinamas epidemija [99]. Tai tampa pasauliniu reiškiniu, nes nutukimas pasaulyje plinta ne tik ekonomiškai stipriose, bet ir neturtingose valstyb÷se. Per pra÷jusį dešimtmetį daugumoje Europos valstybių nutukimo paplitimas padid÷jo 10 – 40 proc. [26].

Nutukimas – tai energijos balanso sutrikimas, kuris išsivysto d÷l per didelio energijos kiekio patekimo su maistu, palyginus su jos sunaudojimu. D÷l to nutukusiųjų organizme susikaupia per didelis riebalinio audinio kiekis, kuris vyrams viršija 15-20 %, o moterims - 20-25 % bendrosios kūno mas÷s. Apie nutukimą sprendžiama iš kūno mas÷s indekso (KMI, kg/m2). Esant normaliai kūno masei, KMI moterims 19-24, vyrams 20-25, esant antsvoriui 25,1-30, o esant nutukimui – viršija 30 kg/m2 [103].

Nutukimo pobūdį rodo liemens ir šlaunų apimties santykis. Jis glaudžiai koreliuoja su intraabdominalinių riebalų kiekiu, nustatomu kompiuterin÷s tompografijos metodu. Riebalų kaupimasis viršutin÷je kūno dalyje (liemens ir šlaunų santykis >1,0) sukelia kai kuriuos sveikatos sutrikimus kaip pvz.: Širdies ligas, artritą, nuotaikų kaitą, miego sutrikimus, virškinimo sutrikimus, tulžies pūsl÷s akmenligę, v÷žį hipertenziją, infarktą, 2-ojo tipo cukrinį diabetą. Taip pat ir yra mirtingumo rizika. Mokslininko G.A.Bray teigimu turinčio žmogaus kūno mas÷s indekso lygį nuo 29kg/m2 iki 32kg/m2 mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų išauga 4,2 karto palygintus su tuo kuris turi normalų KMI. Reibalų kaupimasis apatin÷je kūno dalyje (liemens ir šlaunų santykis <0,8) ne toks pavojingas [19].

Didžiojoje Britanijoje nuo 1993 iki 2003 m. nutukusių moterų padaug÷jo 43 ir vyrų – 74 proc [26]. Nutukimo paplitimas JAV nuo 1991 – 2001 m. padid÷jo 74 procentais [62]. Kaip rodo 2002 m. tyrimo duomenys, 16 proc. Lietuvos 20 – 64 metų gyventojų buvo nutukę [37].

14 Nutukimo paplitimas daugumoje pasaulio šalių siejamas su fizinio aktyvumo maž÷jimu [33]. Fizinio aktyvumo stoka – viena svarbiausių nutukimo plitimo priežasčių. Tod÷l fiziškai pasyvūs žmon÷s žymiai dažniau nutunka [57].

Literatūros duomenimis, fizin÷ ne judra kasmet sąlygoja daugiau nei 2 milijonus mirčių. Ilgalaikių tyrimų duomenimis, fiziškai neaktyvių žmonių mirtingumo rizika yra 1,2 – 2 kartus didesn÷ nei fiziškai aktyvių. Tod÷l Pasaulio sveikatos organizacija kurdama l÷tinių neinfekcinių ligų profilaktikos strategiją, fizinio aktyvumo skatinimo programoms skiria ypatingą d÷mesį [103].

Daugelyje epidemiologinių tyrimų duomenimis stebima fizinio aktyvumo maž÷jimo tendencijos suaugusių žmonių populiacijoje ir kartu su tuo susijęs antsvorio bei nutukimo paplitimo augimas [30].

Pastaruoju metu pasaulyje stebimas ne tik maž÷jantis suaugusiųjų fizinis aktyvumas ir did÷janti nutukusių žmonių dalis, bet ir maž÷jantis vaikų fizinis aktyvumas [75]. Vaikai daug laiko praleidžia s÷d÷dami prie kompiuterio ar televizoriaus.

Literatūroje teigiama, jog televizoriaus žiūr÷jimas yra susijęs su nutukimu bei sumaž÷jusia fizine veikla vaikų tarpe. Amerikoje atlikto tyrimo metu nustatytas silpnai neigiamas ryšys tarp televizoriaus žiūr÷jimo ir fizin÷s veiklos. Autoriai teigia, jog daugiau žiūrint TV maž÷ja vaikų fizin÷ veikla [29].

R.Jago ir kitų aprašytame tyrime teigiama, kad 6 - 7 metų amžius yra kritiškas, kai televizijos žiūr÷jimas ir fizinis aktyvumas gali įtakoti KMI. Tod÷l nusiteikimas sumažinti laiką leidžiamą žiūrint televizorių bei didinant laiką leidžiamą fiziškai aktyvioje veikloje gali būti s÷kminga priemon÷ padedanti sustabdyti nutukimo plitimą tarp šio amžiaus vaikų [44].

Tyrimais įrodyta, kad sumažinus televizoriaus žiūr÷jimą tarp 7-11 metų mergaičių galima pad÷ti sumažinti pavojų svorio padid÷jimui v÷lesniam amžiuje. Televizoriaus žiūr÷jimo rekomendacija vaikams yra ≤ 2val. per dieną. Pagal šią rekomendaciją mergaičių, kurios neviršija TV žiūr÷jimo normos ir tų kurios ją viršija 7, 9, ir 11 metų 13,2 kartų labiau tik÷tina tur÷ti viršsvorį 11 metų amžiaus, taip pat tur÷jo žymiai aukštesnius KMI ir procentinį kūno riebalų kiekį 11 metų, o taip pat žymiai didesnį KMI padid÷jimą tarp amžių 7 ir 11 metų mergaičių [23].

Tačiau daug vaikų neturi galimyb÷s ne tik pakankamai jud÷ti darželyje ir mokykloje, bet ir savo laisvalaikį dažniausiai leidžia pasyviai prie kompiuterio ar televizoriaus [72].

15 FA gali apsaugoti individus nuo nutukimo vystymosi, didindamas energijos išlaidas. Autorių teigimu, vaikų fizinio aktyvumo lygmenis įgyvendinant mokyklose, šeimose bei bendruomen÷se, būtų galima sumažinti nutukimo plitimą vaikyst÷je [36].

Antsvorio ir nutukimo paplitimas yra rimta socialin÷ ir sveikatos sutrikimo problema ekonomiškai išsivysčiusiose bei besivystančiose šalyse. Tyrimo duomenimis Vengrijoje tarp 7-10 metų vaikų buvo pasteb÷tas antsvorio ir nutukimo plitimo svyravimas tarp 10,3 ir 23,4 proc. Nustatyta jog sprendžiant nutukimo problemą, įtakos tam turi intensyvesn÷ įprasta fizin÷ veikla bei pokyčiai mitybos įpročiuose [74].

Autorių teigimu fizinis aktyvumas vaidina nemažą vaidmenį stabdant vaikyst÷s nutukimo vystymąsi. Mokslininkai teigia, kad ir televizija yra siejama su vaikų nutukimo pradžia bei fizinio aktyvumo sumaž÷jimu. Yra manančių, jog televizoriaus žiūr÷jimas (neaktyvumas) per laiką, didina nutukimo vystymąsi tarp vaikų. Fizinis aktyvumas vaikyst÷je yra susijęs su reguliariu FA vyresniame amžiuje [36].

Kinijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu tirti 9 – 11 metų amžiaus 210 vaikų. Šio tyrimo rezultatai patvirtina hipotezę, kad vidutinio energingumo fizinis aktyvumas gali būti efektyvus kovoje su svorio priaugimu tarp mokyklinio amžiaus mergaičių, o A.N.Ness su bendraautoriais parod÷, kad stipresnis ryšys tarp fizinio aktyvumo ir nutukimo yra berniukų tarpe [67].

Fizinio aktyvumo didinimas yra labai svarbus tiek svorio sumažinimui, tiek svorio priaugimo prevencijai. D÷ka fizinių pratimų maž÷ja rizika atsirasti abdominaliniam nutukimui, kuris pastaruoju metu įvardijamas kaip vienas iš rizikos faktorių daugeliui l÷tinių ligų. [53].

J.Kain su bendraautoriais 2004 m. atlikto tyrimą kurio metu buvo tirti 10,6 metų amžiaus vaikai. Jie buvo padalinti į dvi grupes tai eksperimentinę grupę ir kontrolinę. Tyrimo metu eksperimentinei grupei buvo taikoma vaikų šviečiamoji programa (5-16val. per 6 m÷nesius) ir papildomos sporto pratybos (90min. per savaitę). Kontrolin÷je grup÷je gyvensena nebuvo keičiama. Nustatyta, kad berniukų KMI (kg/m2 ) nežymiai pamaž÷jo (eksperimento pradžioje – 19,5±3,7, pabaigoje – 19,5±3,5), o kontrolin÷je grup÷je padid÷jo (pradin÷ reikšm÷ – 18,9±3,3, galutin÷ – 19,2±3,1). Liemens apimtis (mm) eksperimento pradžioje eksperimentin÷je grup÷je taip pat buvo stebimas pamaž÷jimas (pradžioje 674±109, pabaigoje – 665±96). Kontrolin÷s grup÷s padid÷jimas (pradin÷ reikšm÷ – 646±93, galutin÷ – 655±89). Iš to padaryta išvada jog neabejotinai stebima fizinio aktyvumo sąsaja su antsvoriu ir nutukimu [48].

16 Mokslininkų teigimu fizinis aktyvumas gali užkirsti kelią antsvoriui ir nutukimui. Buvo atliktas tyrimas su 6-8 klas÷s mokiniais kurio metu eksperimentiniai grupei per laiką mokykloje buvo didinamas vizinis aktyvumas (truko 2 metus), o kontroliniai grupei gyvensena buvo nekeičiama. Šiuo tyrumu nustat÷ jog eksperimentin÷je grup÷je KMI reikšmingai sumaž÷jo palyginti su kontroline grupe, tuo užkirsdama kelią atsirasti antsvorio be nutukimo rizikai [80].

J.Warren su kolegomis yra atlikę tyrimą kurio metu tyr÷ 6,1±0,6 metų amžiaus berniukus ir mergaites taikydamas 14-kos m÷nesių gyvensenos kaita. Į šią gyvensenos kaitą į÷jo tinkamos mitybos pratybos taip pat buvo skatinimas kasdieninis FA ir mažiau žiūr÷jimas televizijos. Gauti tyrimo rezultatai parod÷ jog vaikų, turinčių antsvorio arba nutukusių kūno svoris sumaž÷jo, tačiau reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo [98].

Bostono mokslininkų grup÷ nustat÷, kad aktyvia valanda pailginus kasdieninį laisvalaikį, mergaičių KMI sumaž÷jo 0,06 kg/m2 per metus. Tai pat, kad tiek berniukų , tiek mergaičių valandos s÷d÷jimas, užuot aktyviai jud÷jus, yra susijęs su 0,026 – 0,038 kg/m2 didesniu KMI per metus.

Norint užkirsti kelią antsvoriui ir nutukimui rekomenduojamas apytiksliai 45-60 min. per dieną vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas [13].

Saudo Arabijoje tarp 8-12 metų berniukų yra aukštas nutukimo bei fizinis pasyvumas lygis. H.M.Al-Hazzaa aprašyto tyrimo duomenimis aktyvių berniukų kūno riebalų procentinis dydis bei KMI buvo žymiai žemesnis nei neaktyvių. Nutukę berniukai žymiai yra mažiau aktyvūs, nei nenutukę [2].

Šveicarijoje yra per didelio svorio paplitimas tarp vaikų, turinčių padid÷jusią riziką hipertenzijai ir atsparumą insulinui. Šioje šalyje 6 – 14 metų vaikai vartodavo 20 proc. daugiau riebalų ir 50 proc. riebiųjų rūgščių nei rekomenduojama. Didesnis baltymų ir m÷sos vartojimas bei didesnis valandų skaičius leidžiamas žiūrint televizorių ir žaidžiant kompiuterinius žaidimus, yra siejamas su svorio padid÷jimu tarp pradinukų [7].

Nutukimo pavojų didina fizinis pasyvumas. Mokslininkai pasteb÷jo, kad 6–8 metų vaikai didžiąją dalį savo laisvalaikio leidžia pasyvioje veikloje, ypač savaitgaliais [76].

17 1 lentel÷. pateikiami moksliniai straipsniai kurie nagrin÷ja svorio kontrolę didinant fizinį aktyvumą.

Autoriai, metai, imtis, lytis, amžius

Tyrimo programa Rezultatai

C.S.Berkey ir kt.[13], (2000), n=11807, 9-14 metų berniukai ir mergait÷s.

1. 1 val. vidutinio intensyvumo fizin÷ veikla per dieną.

2. 1 val. mažo intensyvumo fizin÷ veikla per dieną.

3. 1 val. ilgiau žiūr÷jimas TV programų per dieną.

Viena val. ilgesn÷ kasdienin÷ vidutinio intensyvumo veikla mažina KMI: mergaičių – 0,06 kg/m2; berniukų – 0,22 kg/m2.

Viena val. ilgesn÷ kasdienin÷ mažo intensyvumo veikla mažina KMI: mergaičių – 0,028 kg/m2; berniukų – 0,026 kg/m2 .

Viena val. ilgiau žiūrima TV programa didina KMI: mergaičių – 0,037 kg/m2, berniukų – 0,038 kg/m2 L.L.Moore ir kt.[63], (2003), n=103, 3-5 metų mergait÷s ir berniukai.

1. Eksperimentin÷ grup÷ FA didinimas per laiką mokykloje.

2. Kontrolin÷: gyvensena nekeičiama.

11 metų fiziškai aktyviausi vaikai tur÷jo mažesnį KMI ir ORS už kontrolin÷je grup÷je esančius bendraamžius.

R.J.Hancox ir kt.[40], (2004), n=1037, 5 metų mergait÷s, 5 metų berniukai.

1. Eksperimentin÷ grup÷ buvo taikomas FA sudaryta programa ir TV

žiūr÷jimas per dieną 1 val.

2. Kontrolin÷ grup÷je buvo taikomas tik TV žiūr÷jimas per dieną 1 val.

Vaikų nuo 5 iki 15 metų TV žiūr÷jimo trukm÷ turi poveikio suaugusiųjų KMI (0,54 kg/m2 vienai val. TV žiūr÷jimo per dieną). 17 proc. antsvorio (turint 26 metus) gali būti priskiriama televizoriaus žiūr÷jimui >2val. per dieną vaiko amžiuje.

V.Burke ir kt.[20], (2003), n=274, 28,6

1. Didelio laipsnio intervencija: informacija apie FA ir mitybą, diskusija per interaktyvias pratybas. 2. Mažo laipsnio intervencija:

Nebuvo KMI ir liemens ir šlaunų santykio reikšmingų skirtumų abiejų eksperimentų metu. Didel÷s eksperimentin÷je grup÷je sumaž÷jo cholesterolio kiekis, palyginti su

18 metų moterys,

31,4 metų vyrai.

informacija apie FA ir mitybą. 3. Kontrolin÷: jokios intervencijos.

kontroline grupe, tačiau po metų skirtumai išnyko. L.R.Simkin – Silverman ir kt.[86], (2003), n=537, 44-50 metų vyrai ir moterys.

1. Eksperimentin÷ grup÷: 1,5 metų keičiama gyvensena. Mažinamas riebalų vartojimas. FA padid÷ja iki 4184 – 6276 kJ. per savaitę. 2. Kontrolin÷ grup÷: gyvensena

nekeičiama

Liemens apimtis reikšmingiau sumaž÷jo eksperimentin÷je grup÷je (-29±53 mm) nei kontrolin÷s (-5±56 mm) tiriamųjų. Padid÷jęs FAL ir mažesnis riebalų vartojimas susijęs su optimalaus svorio išlaikymu. T.Muto ir kt.[66], (2001) n=302, 42-44 metų vyrai ir motery

1. Eksperimentin÷ grup÷: sveikos gyvensenos propagavimo programa per 4dienų seminarą, iš esm÷s skirta dietoms ir FA, sudaryta iš tokių dalių: paskaitos, praktin÷s pratybos,

individualus konsultavimas, savišvieta.

2. Kontrolin÷ grup÷: be programos.

Reikšmingas intervencijos poveikis svorio sumaž÷jimui (kg) nuo tyrimo pradžios pra÷jus 6 m÷n. (eksperimentin÷je grup÷je – 1,6; kontrolin÷je grup÷je – 0,1) ir po 18 m÷n. (eksperimentin÷je gr. – 1,0;

kontrolin÷je gr. – 0,5). KMI (kg/m2) sumaž÷jo po 6 m÷nesių (eksperimentin÷je gr. – 0,5; kontrolin÷je gr. – 0,0) ir po 18 m÷n. (eksperimentin÷je gr. – 0,3; kontrolin÷je – 0,2)

E – eksperimentin÷ grup÷, K – kontrolin÷ grup÷, KJ – kilodžauliai, N – imtis, FA – fizinis aktyvumas, FAL – fizinio aktyvumo lygis, TV – televizijos žiūr÷jimas, ORS – odos raukšlių storis, KMI – kūno mas÷s indeksas.

1.2.1.1. Antsvorio ir nutukimo prevencija taikant fizinį aktyvumą

Energijos sąnaudos fizinio krūvio metu priklauso nuo kūno mas÷s, tod÷l dažnai išreiškiamos metaboliniais ekvivalentais, kitaip tariant medžiagų apykaitos vienetais metomis. MET rodo energijos išeikvojimą vienam kilogramui kūno svorio per minutę, palyginti su energijos išeikvojimu ramyb÷je. Vaikščiodamas žmogus išeikvoja apie 3,3 MET, atlikdamas vidutinio intensyvumo fizinę veiklą – 4,0 MET, intensyvaus krūvio metu – 8,0 MET. Mokslininkas B.E.Ainsworth [8] su bendraautoriais paskelb÷ išsamius MET skaičiavimus fizin÷s veiklos metu, tačiau jų teigimu šie duomenįs gali būti netokie tikslūs juos taikant nutukusiems asmenims. Energijos sąnaudų absoliuti reikšm÷ atliekant pratimus, kurių metu

19 nereikia išlaikyti svorio, pvz: važiuojant dviračiu, yra didesn÷ nutukusių nei normalaus svorio asmenų [11]. Atliekant 70 W krūvį dviratiniu ergometru, nutukusių moterų energijos sąnaudos 16 proc. didesn÷s nei lieknų [41]. Toks pat polinkis nustatytas, kai reikia išlaikyti savo kūno svorį pvz.: vaikščiojant. Nutukusios moterys p÷sčiomis įveikdamos tokį pat nuotolį energijos suvartoja daugiau nei lieknos. Pasak autoriaus tokius rezultatus lemia didesnis nutukusiųjų kv÷pavimo koeficientas ir papildomas krūvis d÷l svorio [34].

C.Bouchard su bendraautoriais teigimu svorio mažinimui rekomenduojamas vidutinio intensyvumo fizinis krūvis, kad veiklos metu būtų pasiekta kuo didesn÷ riebalų oksidacija. Riebalų oksidacijos laipsnis susijęs su riebalų mas÷s kaita [18].

Antsvoriui mažinti ir optimaliai kūno masei palaikyti reikalingos ne mažesn÷s nei 2000 kcal. per savaitę energijos sąnaudos. Tokiam energijos kiekiui sunaudoti rekomenduotina padidinti ne tik fizinį aktyvumą, bet ir aerobinį darbingumą [45].

1.2.2. Fizinio aktyvumo įtaka psichinei sveikatai

L÷tinis stresas, nerimas ir depresija yra vienos iš pagrindinių fizinio negalavimo, psichosocialinių sutrikimų ir mirtingumo priežasčių visame pasaulyje [10]. Šie negalavimai daro poveikį milijonams žmonių neatsižvelgiant į jų etinį priklausomumą, išsilavinimą, lytį ar pajams; d÷l depresijos kenčia nuo 5 iki 25 proc. žmonių, d÷l nerimo sukeltų sutrikimų – šiek tiek mažiau [101]. Visam pasauliui depresija – didesn÷ našta negu išemin÷ širdies liga ar tuberkulioz÷ [65].

Aktyviai judant ger÷ja nuotaika, žmogus jaučiasi tvirtesnis ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai[78], maž÷ja depresijos atvejų [94].

Daugelis tyrimų, rodo, kad įvairiose žmonių grup÷se tarp dalyvavimo fizin÷je veikloje ir psichin÷s būkl÷s pager÷jimo simptomų yra glaudus ryšys [69]. Iš tikrųjų net po vieno fizin÷s veiklos kurso pager÷ja nuotaika ir kūrybingumas [88].

Mokslininkai D.L.Roth ir D.S.Holmes atliko tyrimą kuriame dalyvavo 55 studentai, pastaruoju metu patyre daug streso. Jiems buvo paskirti aerobikos pratimai, rekreacin÷ veikla arba nebuvo paskirta jokio gydymo. Po 11 savaičių programos paaišk÷jo, kad fiziniai pratimai pasiteisino labiausiai [79].

Lietuvos atliktas tyrimas kuris vyko Klaip÷dos miesto darželiuose, buvo nustatyta, jog eksperimentin÷se optimalaus FA grup÷se vaikų psichologin÷ savijauta buvo geresn÷, lyginant su kontrolinių. Tyrimo metu nustatytas ryšys tarp vaiko FA ir geros savijautos. Aktyvūs

20 vaikai pasižymi linksma nuotaika, noriai renkasi kitą veiklą, nuoširdžiai bendrauja su draugais. Šis nustatytas ryšys siejasi su Didžiosios Britanijos mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, kurie parod÷, kad nuolatinis dalyvavimas fizin÷je veikloje ir aukštas fizinio tinkamumo lygis turi didesnį teigiamą poveikį paauglių nuotaikai [27].

Taip pat galime rasti mokslinių straipsnių kur yra išsamiai nagrin÷jamas trumpalaikis ir nuolatinis fizinio aktyvumo poveikis nerimui. Autorius S.Petruzzello su kolegomis nustat÷, kad vertinant pagal Spielbergerio laikino ir nuolatinio nerimo anketą, pratimai yra susiję su maž÷jusiu nerimu ir kad jie veikia mąstymą, padeda atsipalaiduoti. Aerobinių pratimų programos tur÷jo didesnį poveikį negu sunkumų kilnojimas ir lankstumo pratimai, bet kitais nerimo mažinimo tyrimo būdais (ramus poilsis, meditacija arba atsipalaidavimas), naudojamais kontroliniam palyginimui, buvo nustatyta, kad tarp pratimų ir kitų nerimo mažinimo būdų yra nedidelis skirtumas. Po nuolatinių fizinių pratimų taikomos nuolatinio nerimo mažinimo priemon÷s dav÷ teigemų rezultatų, bet įdomu tai, kad, pasirodo, čia yra labai svarbi programos trukm÷. Kad nuolatinis nerimas sumaž÷tų, pratimų trukm÷ turi būti ne mažesn÷ kaip 21 minut÷, o visos programos trukm÷ 10 savaičių [71].

A.Steptoe ir N.Butler tyr÷ 5061 sveikų paauglių, berniukų ir mergaičių emocinę savijautą, remdamiesi nerimo anketa ir 12-os punktų anketa apie sveikatos būklę. Autoriai nustat÷, kad fizinis aktyvumas daro teigiamą poveikį savijautai, nepriklausomai nuo lyties, socialin÷s pad÷ties, sveikatos. Taip pat autoriai nustat÷ svarbų psichologinių simptomų ir sirgimo dažnio ryšį, rodantį, kad emocin÷ įtampa yra didesn÷ tarp silpnesn÷s sveikatos paauglių. Autoriai padar÷ išvadą, kad skatinant paauglių aktyvią gyvenseną, galima pagerinti jų emocinę būklę [89].

1.3. Fizinis aktyvumas ir kūno kultūra mokinių tarpe

Lietuvoje mokinių fizinis aktyvumas nagrin÷jamas yra neilgą laiką tad viena pirmųjų moksleivių FA tyrimus atliko V.Volbekien÷. Šių tyrimų metu buvo įvertinta I – VIII klasių moksleivių FA trukm÷. Nustatyta, kad tirti moksleiviai vidutiniškai 8 proc. viso paros laiko praleidžia fiziškai aktyvioje veikloje. Taip pat verta pamin÷ti jog autor÷s manymu toks FA lygis ne tik nepakankamas, bet ir lemia neigiamus sveikatos pakitimus [96]. Prie Lietuvių atliktų tyrimų prisideda ir E.Grinien÷s atlikti moksleivių FA tyrimai. Autor÷s tyrimas atliktas įvairiuose šalies miestuose parod÷, kad 50 proc. jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų juda

21 per mažai. Mokykloje organizuojamos fizinio lavinimo pamokos bei šeimos gyvenimo tradicijos nepatenkina vaikų biologinio poreikio jud÷ti [38].

Moksleivių FA reiškiasi jiems lankant kūno kultūros pamokas, savarankiškai sportuojant ne pamokų metu su draugais, būreliuose, klubuose ar sporto mokyklose [12]. Ši veikla puikiai įprasmina moksleivių norą jud÷ti [102].

Vilniaus visuomen÷s sveikatos centras 2005 m. atliko tyrimą, siekdamas išaiškinti fizinio pasyvumo priežastis tarp Vilniaus miesto moksleivių. Tyrime dalyvavo 26 atsitiktinai atrinktos mokyklos, reprezentuojančios kiekvieną mikrorajoną.

Daugumai (60 proc.) mokinių kūno kultūros pamokos yra vienintel÷ galimyb÷ užsiimti fiziškai aktyvia veikla. Tik 39,8 proc. Vilniaus miesto moksleivių papildomai lanko sporto būrelius, daugiau berniukų (45,1 proc.) nei mergaičių (35,2 proc.). Papildoma sportine veikla dažniau užsiima jaunesnių klasių moksleiviai (6 kl. - 45 proc., 8 kl. – 37 proc., 11 kl. – 37,5 proc.). Moksleiviai sporto būrelius mieliau renkasi ne mokykloje, tik 7,5 proc. apklaustų vaikų lank÷ mokyklose organizuojamą sporto būrelį.

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas (1995 m. gruodžio 20 d. Nr. I – 1151) reglamentuoja, kad kūno kultūros pratybos yra privalomos bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose ne mažiau kaip po tris valandas per savaitę visą mokymosi jose laikotarpį. 2005 – 2007 metų bendrieji ugdymo planai patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-663 numato, kad vidurinio ugdymo programos mokiniui privaloma 2 – 3 kūno kultūros pamokos per savaitę, mokiniui pageidaujant gali būti derinami ir keli pasirinkimai, pvz., bendroji kūno kultūra ir sportiniai šokiai.

94,4 proc. moksleivių organizuojamos 2 savaitin÷s kūno kultūros pamokos per savaitę (94 proc. - šeštokų, 97 proc. - aštuntokų, 91,5 proc. -vienuoliktokų).

Taip pat buvo tirta ir moksleiviams suteiktos žinios apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai. Tyrimo rezultatai rodo, kad tik trečdaliui mokinių pasakojama apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai (26,8 proc.). Apie atliekamų pratimų poveikį sveikatai - 19,4 proc. Apie sveiką gyvenseną - 9,2 proc. mokinių.

Kad mokykloje organizuojamos kūno kultūros pamokos nereikalingos mano 10,2 % Vilniaus miesto mokyklas lankančių mokinių. Taip galvoja daugiau mergaičių nei berniukų (atitinkamai 12,2 proc. ir 7,8 proc.). Vyresn÷se klas÷se taip pat daugiau mokinių galvoja, kad ši disciplina nenaudinga (6 kl. - 5,5 proc., 8 kl. – 10 proc., 11 kl. – 15,5 proc.).

22 Kūno kultūros pamokos naudingos ir palaiko fizinę formą – taip mano 52,1 proc. mokinių, 44,4 proc. galvojo, kad stiprina sveikatą, 25,5 proc. - padeda atsigauti po protinio darbo, 19,8 proc. - suformuoti gražų kūną. Berniukų ir mergaičių nuomon÷ apie kūno kultūros pamokų naudingumą nelabai skyr÷si, mergait÷ms šiek tiek aktualesnis gražaus kūno formavimas. Vyresn÷se klas÷se keit÷si nuomon÷ d÷l kūno kultūros pamokų poveikio sveikatai stiprinti (6 kl. – 58,3 proc., 8 kl. – 37,3 proc., 11 kl. – 37,9 proc. mokinių man÷, kad kūno kultūros pratybos padeda stiprinti sveikatą) [93].

Kūno kultūra — svarbi asmens ir visuomen÷s bendrosios kultūros dalis, glaudžiai susijusi su kitomis kultūros sritimis, ypač su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti asmens fizin÷s, psichin÷s ir dvasin÷s darnos, t.y. stiprina įvairaus amžiaus žmonių sveikatą. Kūno kultūra atveria galimybę patirti išlavinto, stipraus ir sveiko organizmo, kūno ir judesių grožio keliamą džiaugsmą, kuria prielaidas asmens saviraiškai ir savirealizacijai. Apimdama įvairias asmens fizinio aktyvumo raiškos formas, kūno kultūra sudaro sąlygas asmeniui pažinti save ir ugdytis fizinę bei dvasinę ištvermę, reikalingą kritin÷se situacijose, individualumą, tik÷jimą s÷kme siekiant fizin÷s bei dvasin÷s sveikatos [54].

S÷kminga šiuolaikin÷s kultūros sklaida neįmanoma be žinių apie sveiką gyvenseną, žmogaus organizmą ir veiksnius, laiduojančius jo darnų funkcionavimą, taip pat jo veiklą pažeidžiančius veiksnius bei būdus ir priemones, padedančias atstatyti organizmo darną. Kūno kultūros programa sudaro galimybę suvokti kūno kultūros psichologijos pradmenis, tautines kūno kultūros tradicijas, asmens higieną, ugdo platų, kritišką ir blaivų požiūrį į šiuolaikinį sporto pasaulį.

Kūno kultūra mokykloje atveria mokiniams galimybę pl÷toti savo organizacinius geb÷jimus, įsitraukti į mokyklos, šeimos, vietin÷s bendruomen÷s reikalų ir problemų, susijusių su sveikata ir sportu, svarstymą, ugdytis kritišką, pilietiškai brandų požiūrį į jas, pratintis pagal išgales praktiškai prisid÷ti prie šių klausimų sprendimo. Šiuo atžvilgiu kūno kultūra yra reikšmingas mokinių socialin÷s, pilietin÷s kultūros puosel÷jimo veiksnys.

Labai svarbus mokyklos veiklos baras yra korekcin÷ gimnastika, reikalinga koreguoti mokinių fizinio vystymosi sutrikimams. Ji sudaro sąlygas visiškai ar iš dalies pašalinti mokinių fizinio vystymosi sutrikimus arba bent sušvelninti juos. Korekcin÷ gimnastika skiriama mokiniams, turintiems fizinių negalių, ugdymuisi per pamokas, popamokiniu metu ir namuose. Kūno kultūros pamokos, sporto renginiai, išvykos į gamtą, kuriose kartu su sveikais dalyvauja ir vaikai su fizinio vystymosi sutrikimais ir fizine negalia, padeda jiems susigyventi, geriau suprasti vieniems kitus [95].

23 Kūno kultūros pamokos bendrojo lavinimo mokykloje siekia:

• laiduoti harmoningą kiekvieno mokinio fizinę, socialinę bei kultūrinę raidą;

• sudaryti galimybę kuo dažniau išgyventi džiaugsmą, patenkinus natūralų fizinio aktyvumo, saviraiškos, savirealizacijos ir kūrybos poreikį, stiprinti nusiteikimą ir geb÷jimą sieti mokymąsi, darbą bei poilsį su fiziniu aktyvumu;

• stiprinti mokinių sveikatą, laiduojant darnią asmens fizin÷s, dvasin÷s ir socialin÷s sveikatos sklaidą, puosel÷ti sveikos gyvensenos įtvirtinimui reikalingas žinias, įgūdžius ir nuostatas, geb÷jimą nustatyti savo fizinę būklę;

• puosel÷ti kūno grožį, judesių kultūrą, asmens estetinį skonį;

• pl÷toti žinias ir geb÷jimus, būtinus žmogui, praktikuojančiam įvairias kūno kultūros formas, sporto šakas, taip pat įgūdžius, padedančius saugiai elgtis, išvengti traumų;

• teikti korekcinę pagalbą mokiniams su fizinio vystymosi sutrikimais bei fizin÷mis negaliomis siekiant pašalinti ar sušvelninti fizinio vystymosi spragas ar sutrikimus; • puosel÷ti mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, ugdyti savigarbą, pagarbą kitam asmeniui, savitarpio pagalbos ir rūpinimosi kitais, paslaugumo nuostatas, atsakomybę už gamtą ir aplinką;

• puosel÷ti žinias, geb÷jimus ir nuostatas, įgalinančias asmenį kompetentingai dalyvauti kuriant (šeimoje, mokykloje, vietin÷je bendruomen÷je) kūno kultūrai ir sveikatos stiprinimui palankią aplinką;

• ugdyti šiuolaikinę kūno kultūros ir sporto sampratą, geb÷jimą kritiškai analizuoti ir vertinti aktualias sporto pasaulio problemas, suvokti kūno kultūros, sveikatos, sporto ir kitų socialinio bei kultūrinio gyvenimo sričių įvairiapusį savitarpio sąlygotumą ir priklausomybę.

Kūno kultūra bendrojo lavinimo mokykloje apr÷pia: • mokinių fizinio aktyvumo raišką,

• teorines kūno kultūros, sveikatos ir sporto žinias [56].

Nurodytos mokinių fizinio aktyvumo rūšys paprastai užima nevienodą vietą kūno kultūros pamokose. Ją lemia mokinių amžius, asmeninio fizinio išsivystymo lygis, sveikatos būkl÷, lytis, individualūs interesai, polinkiai bei geb÷jimai, mokyklos materialin÷ baz÷. Mokiniai skatinami sąmoningai rinktis tinkamiausias fizinio aktyvumo formas bei rūšis

24 atsižvelgiant į savo interesus bei polinkius.

Kitos nurodytos mokinių fizinio aktyvumo raiškos gali būti realizuojamos dvejopai: a) puosel÷jant bendrąjį fizinį mokinių vystymąsi, fizines galias bei sveikatą, nesiekiant sportinių rezultatų ir b) siekiant sportinių rezultatų. Pastaruoju atveju kūno kultūra iš esm÷s sutampa su sportu.

Visos fizinio aktyvumo formos gali būti realizuojamos tiek per kūno kultūros pamokas, tiek per įvairius papildomajam ugdymui skirtus popamokinius, užmokyklinius kūno kultūros užsi÷mimus, sporto, turizmo renginius. Siekiama, kad visas mokyklos gyvenimas, popamokin÷ bei užmokyklin÷ veikla sudarytų kuo daugiau progų mokinių fiziniam aktyvumui reikštis.

Teorin÷s žinios, pateikiamos per kūno kultūros pamokas, sudaro galimybę susipažinti su: sveikos gyvensenos pagrindais, žmogaus organizmu ir veiksniais, sąlygojančiais jo sveiką ir darnų funkcionavimą, taip pat organizmo veiklą pažeidžiančiais veiksniais ir būdais bei priemon÷mis organizmo darnai atstatyti [64].

1.3.1. Kūno kultūros uždaviniai

Sveikatos ugdymas:

• stiprinti mokinių sveikatą, ugdyti asmens polinkius ir interesus atitinkančią sveiką gyvenseną;

• ugdyti geb÷jimą išlaikyti bei stiprinti fizinę, protinę bei emocinę sveikatą; • ugdyti savistabos, savikontrol÷s, saviugdos įgūdžius;

• puosel÷ti fizinio aktyvumo motyvus bei fizinio tobul÷jimo poreikį.

Motorinių geb÷jimų bei laikysenos, judesių kultūros ugdymas: • ugdyti judesių kultūrą, fizines galias bei jų kontrol÷s įgūdžius; • ugdyti valią, ištvermę ir kt. ypatybes, būtinas asmenyb÷s saviraiškai;

• ugdyti fizines ypatybes (ištvermę, greitumą, koordinaciją, vikrumą, šoklumą); • lavinti įvairias raumenų grupes;

• ugdyti taisyklingą kūno laikyseną, žinoti ir praktiškai taikyti koreguojamosios gimnastikos pratimus;

25 Vertybinių nuostatų ugdymas:

• ugdyti pasitik÷jimą savo j÷gomis ir asmenin÷s vert÷s pajautimą; tik÷jimą galimybe fiziškai tobul÷ti, blaivų požiūrį į savo kūną ir fizinio vystymosi ypatybes (privalumus bei trūkumus);

• ugdyti atsakomybę už savo sveikatą, skatinti suvokti kūno kultūros naudą sau, visuomenei;

• ugdyti norą, siekimą išsiugdyti sveikos elgsenos, kasdieninio fizinio aktyvumo įpročius;

• tenkinti saviraiškos poreikį, skatinti savikūrą;

• ugdyti bendravimo, bendradarbiavimo geb÷jimus, žaidimų etikos bei sportinių žaidimų taisyklių supratimą;

• ugdyti moral÷s normomis pagrįsto bendradarbiavimo bei partneryst÷s, solidarumo komandoje nuostatas bei sąžiningo, korektiško, garbingo rungtyniavimo su varžovais nuostatas bei elgseną;

• ugdyti pagarbų požiūrį į asmenis, pasižyminčius silpnesn÷mis fizin÷mis paj÷gomis, turinčius kitokius geb÷jimus, kitus interesus bei gyvenseną;

• ugdyti nuostatą ir įprotį racionaliai planuoti dienos režimą, siekiant asmens kūno kultūros namuose, laisvalaikiu, per pamokas, užklasinius ir užmokyklinius renginius;

• skatinti nusiteikimą kaupti žinias, analizuoti, interpretuoti ir pritaikyti informaciją apie fizinį aktyvumą, fizines galias ir sveikatos sąveiką bei jomis disponuoti, siekiant asmenin÷s kūno kultūros ir sveikos gyvensenos;

• s_{katinti iniciatyvumą, organizuojant vietos bendruomen÷s sportinį gyvenimą ir} dalyvaujant jame [50].

Neigiamas fizinio aktyvumo poveikis sveikatai n÷ra plačiai aprašytas. Rizika sveikatai paprastai siejama su aukštų sportinių rezultatų siekiu. Žala sveikatai dažniausiai padaroma tada, kai fiziniai krūviai pranoksta fiziologines žmogaus galimybes arba kaip treniruojantis ignoruojamos l÷tin÷s ligos, įgimtos ydos ir kiti sveikatos sutrikimai. Fiziniai krūviai tur÷tų būti labai atidžiai normuojami vaikams ir paaugliams. Forsuojant sportinį pasirengimą ypač pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema. Labai retai, tačiau pasitaiko staigių mirties atvejų treniruojantis . Jie dažniausiai susiję su nediagnozuotomis širdies ligomis, kurios paprastai gal÷tų būti aptiktos profilaktinių patikrinimų metu. Yra duomenų, kad labai intensyvios treniruotes sukelia vaikų ir paauglių mikrotraumas kaulų augimo centruose ir taip juos

26 pažeidžia, tačiau ši problema ne iki galo ištirta. Kai kurie autoriai teigia, kad d÷l aktyvaus sportavimo nustatę mergait÷ms ankstyvesnę skeleto brandą ir ankstyvesnę menarch÷s pradžią, tačiau reprodukciniai funkcijai apskritai neigiamo poveikio nepasteb÷ta [47].

1.4. Fizinis aktyvumas ir šeimų socialin÷, bei ekonomin÷s pad÷tis

Yra įrodymų, kad laisvalaikio fizin÷ veikla yra susijusi su ger÷jančia sveikata, bet tik retas kuris renkasi tokią veiklą [51]. Be to, pus÷ prad÷jusių fizinio aktyvumo programas per pirmus 6 m÷nesius jas meta, nesvarbu, kokią veiklos rūšį pasirinko [42]. Kai kurios gyventojų grup÷s kelia ypač didelį susirūpinimą, nes jų fizinis aktyvumas labai mažas; tai žemesnio išsilavinimo ir mažesnes pajamas turintys žmon÷s [100].

Sveikata glaudžiai yra susijusi su socialiniais ir ekonominiais veiksniais net ir turtingose visuomen÷se. Didžiausią įtaką sveikatai turi veiksniai, susiję su profesija, atliekamu darbu, kultūra bei ekonomine žmogaus pad÷timi, socialiniais ryšiais visuomen÷je. Dažniausiai socioekonomin÷ pad÷tis apibr÷žiama pajamomis, išsilavinimo lygiu, gyvenimo sąlygomis, prestižu visuomen÷je, o socialin÷ ekonomin÷ nelygyb÷ apibūdinama, kaip šių veiksnių skirtumas. Visuomen÷s sveikatos požiūriu, socialiniai veiksniai lemia daugiau negu pusę ligų [85]. SEP skirtingais vaiko gyvenimo periodais įvairiai veikia jo sveikatą [35].

Vaikų populiacija socialiniu požiūriu yra ypač pažeidžiama. Bedarbyst÷, menkas t÷vų išsilavinimas bei prastai apmokamas darbas, nepatenkinama psichologin÷ šeimos atmosfera lemia žemesnį vaikų sveikatos potencialą, bei gyvenimo įgūdžius. Daugelio pasaulio ir Lietuvos mokslininkų tyrimai rodo, kad iš žemesnio socialinio sluoksnio kilusių vaikų sergamumo bei gyvensenos rodikliai yra prastesni. Šį teiginį puikiai iliustruoja Anglijos, Škotijos ir Velso populiacijos socialinių veiksnių įtakos sveikatai tyrimas. Tiriamųjų kohorta atrinkta pasinaudojant naujagimių registro duomenimis. Tyrimo metu respondentai buvo sulaukę 33 metų amžiaus. Tyr÷jai apklaus÷ ir tiriamųjų t÷vus bei mokytojus. Tyrimo rezultatai akivaizdžiai pademonstravo, kad šeimos būsto kokyb÷, pajamos, būtiniausių poreikių tenkinimo galimyb÷s tur÷jo įtakos naujagimių svoriui, ūgiui, bei suaugusiųjų kūno mas÷s indeksui. Šeimos socialinis statusas (pvz., išsiskyrę t÷vai, vaiką augina glob÷jai) tur÷jo reikšm÷s socialinei žmogaus integracijai paauglyst÷je ir jaunyst÷je, jo pasiekimų lygiui moksle ir karjeroje, bedarbystei, saugumui ir savivertei. Paaugliai iš geresnę socialinę ir ekonominę pad÷tį turinčių šeimų turi geresnius bendravimo bei saugos šeimoje ir mokykloje įgūdžius, palankiau vertina savo sveikatą [85].

27 Italijoje atlikto tyrimu įvertintos paauglių FA sąsajos su jų šeimos SEP. Tyrimas buvo vykdytas 2003 metais, jame dalyvavo 2411 moksleivių (46,5 proc. berniukų ir 53,5 proc. mergaičių) nuo 11 iki 17 metų. 71,1 proc. tiriamųjų nurod÷, jog dalyvauja popamokin÷je fizin÷je veikloje. Nustatyta, kad t÷vų išsilavinimo lygis bei atliekamas darbas yra reikšmingi apsprendžiant moksleivių FA: aukštesnis išsilavinimas ir didesn÷s pajamos tur÷jo teigiamą įtaką vaikų FA [35].

Pietų Afrikoje atliktas tyrimas kuriame dalyvavo 381 vaikas. Vaikai gyvenantys su abiem t÷vais iš aukščiausios SEP, kur mamos buvo labiau išsilavinusios, buvo fiziškai aktyvesni, žiūr÷jo mažiau TV, lyginant su šeimų, kuriose gyveno tik vienas iš t÷vų, bei kur mama tur÷jo žemesnį išsilavinimą, vaikais [43].

Minesotos tyrimas atskleid÷, kad 84 proc. baigusiųjų kolegiją dalyvauja fizin÷je veikloje, tuo tarpu iš turinčių žemesnį išsilavinimą – 64 proc. Nustatyta, kad FA did÷ja augant šeimų pajamoms. Pvz., Minesotoje buvo nustatyta, kad 80 proc. suaugusiųjų, gaunančių 50 tūkst. dolerių ir didesnes metines pajamas, buvo fiziškai aktyvūs, tuo tarpu, kai iš mažesnes nei 15 tūkst. dolerių pajamas per metus gaunančių asmenų fiziškai aktyvūs buvo 69 proc. Šiam tyrime tiriamas laisvalaikio FA [60].

T.Mä_{kinen pateikia 1978-2002 m. tyrimo, kuriame dalyvavo 25515 moterų ir 25302} vyrų duomenis. Žmon÷s, gaunantys mažiausias pajamas, buvo mažiau reguliariai fiziškai aktyvūs. Tarp moterų žemas užimtumo lygis buvo susijęs su aukštu FAL, tuo tarpu tarp vyrų tokio ryšio nustatyti nepavyko. Tarp vyrų išsilavinimo ir FA nebuvo rasta patikimų skirtumų, o tarp moterų pasteb÷tas silpnas teigiamas ryšys. Visų išsilavinimo grupių moterys savo laisvalaikio FA tiriamuoju laikotarpiu padidino. Steb÷ta tendencija, kad aukštesnio išsilavinimo moterų FA tiriamuoju laikotarpiu padid÷jo, kai tuo tarpu žemesnio – sumaž÷jo. Vyrų ir moterų, dirbančių žem÷s ūkyje FA sumaž÷jo [58].

Australijoje, 2001 metais atlikto tyrimo metu buvo nustatytos namų ūkio pajamų ir FA sąsajos. Šeimose, kurių namų ūkio pajamos buvo nedidel÷s, daugiau berniukų tur÷jo viršsvorį ar buvo nutukę, negu berniukai iš didesnes pajamas turinčių namų ūkių [97].

Literatūroje randami prieštaringi duomenys apie šeimų SEP ir FA sąsajas. Danijoje 1997/1998 ir 2003/2004 metais vykdyto tyrimo metu buvo tiriami šeimų SEP veiksniai, vertinant t÷vų profesiją/darbą ir nebuvo nustatyta sąsajų tarp įprastinio vaikų FAL ir t÷vų užimtumo 1997/1998 ir 2003/2004 m. laikotarpiu. Mokslininkai pastebi, kad neigiamas ryšys tarp SEP ir FA buvo netik÷tas [61].

28 Ilgalaikio Suomijoje atlikto tyrimo apie širdies kraujagyslių rizikos veiksnių prevencijos programą metu (1980-1989 m.) buvo tirti 3596 vaikai 3,6,9,12,15,18 metų vaikai ir apklausti jų t÷vai, nustatyta, vaikų FA koreliavo su šeimos SEP ir jų t÷vų FAL, bei su aplinka, kurioje vaikai gyvena [75].

29

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS

Šis darbas – vaikų augimo/nutukimo steb÷senos tyrimo, koordinuojamo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), dalis, analizuojanti pirmų klasių mokinių fizinio aktyvumo komponentą. Tyrimas atliktas 2007/2008 mokslo metais, vykdytas 17 Europos Sąjungos šalių, prie kurių prisijung÷ ir Lietuva. Tyrimo vykdymui buvo gautas Lietuvos Bioetikos komiteto leidimas. Apie šio tyrimo vykdymą buvo informuota LR Švietimo ir mokslo ministerija, kuri pritar÷ tokiam tyrimui.

PSO ekspertai pareng÷ tyrimo metodiką ir šiame darbe naudotus klausimynus: šeimos apklausos anketą ir mokyklos grįžtamąjį lapą. PSO nurod÷, kad šalys dalyv÷s tur÷tų ištirti 2800 septynmečių vaikų. Žinodami, kad pirmoje klas÷je mokosi septynmečiai ir aštuonmečiai vaikai, planuojamą tyrimo imtį padvigubinome, dar prid÷jome 200, įvertindami, kad ne visi pakviestieji dalyvauja tyrime. Taip apskaičiavome planuojamą ištirti pirmokų imtį - n= 5800. Dešimtyje Lietuvos apskričių buvo atliktas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas anketiniu būdu apklausiant pirmokų t÷vus (n=5341) bei mokyklų vadovus (n=156).

Parengtą šeimos apklausos anketą sudar÷ 45 uždarojo ir atvirojo tipo klausimai, kuriuos buvo galima suskirstyti į keturias grupes, apimančias informaciją apie pirmokų sveikatą, fizinio aktyvumo ypatumus, mitybą, šeimos socioekonominius rodiklius. Šiame darbe buvo analizuojami klausimai, susiję su pirmokų fiziniu aktyvumu, pvz., kaip vaikai vyksta į mokyklą ir grįžta iš jos; kaip toli nuo jų namų yra mokykla; ar vaikas lanko sporto ar šokių būrelį; kiek laiko darbo dienomis bei savaitgaliais praleidžia žaisdamas lauke, ruošdamas pamokas, žaisdamas kompiuteriu, bei žiūr÷damas televizorių ir kt. Vaikų fizinis aktyvumas buvo siejamas su šeimos socioekonomine pad÷timi, tod÷l anketoje buvo klausimų ir šia tema.

Mokinių fizinis aktyvumas buvo vertinamas sugrupuojant visus t÷vų atsakymus apie fizinį aktyvumą į dvi grupes: „fiziškai aktyvūs“ ir „fiziškai neaktyūs“. Vertinome, kad vaikas fiziškai aktyvus, jei pažym÷jo atsakymus „labai aktyvus ir pakankamai aktyvus“ ir „nelabai aktyvus, neaktyvus“ – kad vaikas yra fiziškai neaktyvus. Vertinant būrelių lankymą, atsakymai buvo grupuojami į dvi dalis: 1-2 dienas (0, 1, 2 dienos) bei 3 ir daugiau (3, 4, 5, 6, 7dienos) dienų per savaitę. Žaidimas lauke – mažiau nei valandą ir daugiau nei valandą.

Analizuojant s÷slaus gyvenimo būdą, buvo vertinama, kiek laiko vaikai praleidžia prie TV. Laikas prie TV suskirstytas į 2 grupes: iki valandos ir daugiau nei valandą.

Nagrin÷jant t÷vų socioekonominę pad÷tį, buvo vertinamas t÷vų išsilavinimas ir pajamos tenkančios vienam asmeniui. Žemo lygio išsilavinimu buvo laikomą, jei t÷vai pažym÷jo

30 „nebaigtas vidurinis ir vidurinis“, vidutinio – „aukštesnysis“ ir aukšto lygio – „bakalauro ir magistro laipsniai“. Pajamos suskirstytos į iki 800 lt ir daugiau nei 800 lt vienam asmeniui.

Mokyklos grįžtamajeme lape buvo teiraujamasi, kiek laiko per savaitę yra skiriama kūno kultūros pamokoms, ar mokykla turi sporto salę, ar sudarytos sąlygos vaikų fiziniam aktyvumui pertraukų metu, ar mokykloje yra vaikų žaidimo aikštel÷; ar veikia sporto būreliai. Mokyklos grįžtamąjį lapą pild÷ mokyklų vadovai, mokytojos arba visuomen÷s sveikatos specialistai.

Anketos patikimumui įvertinti buvo atliktas žvalgomasis tyrimas Kauno darželyje – mokykloje „Rūtel÷“, Buvo siekiama išsiaiškinti, ar klausimai suprantami ir vienodai interpretuojami, ar jie svarbūs mūsų pirmaklasiams. Bandomasis tyrimas atliktas 2008 metų kovo m÷nesį. Pirmaklasių t÷vams buvo išdalintos 49 anketos, iš kurių 26 buvo užpildytos ir sugrąžintos. Atlikus žvalgomąjį tyrimą buvo padaryta išvada, jog išversta į lietuvių kalbą PSO pasiūlyta tyrimo anketa t÷vams yra suprantama ir tinkama naudoti numatytame tyrime.

Tyrimas ap÷m÷ 2008 m. balandžio – geguž÷s m÷nesių laikotarpį.

Tyrimo objektas: Atsitiktin÷ visų dešimties Lietuvos apskričių pirmų klasių mokinių imtis,apklausiant jų t÷vus, mokyklų vadovus.

Pagrindiniai tyrimo metodai: anketin÷ vaikų t÷vų apklausa, anketin÷ mokyklų vadovų apklausa, statistin÷ duomenų analiz÷.

Šio darbo autorius tyrimą vykd÷ Marijampol÷s ir Alytaus apskrityse. Reikalingam respondentų skaičiui atrinkti buvo naudojamas stratifikuotos imties metodas. Tiriamųjų imtis apskrityse apskaičiuota, remiantis statistikos departamento duomenimis. Sužinojus, kiek Lietuvoje ir dešimtyje jos apskričių yra septynmečių vaikų, apskaičiuotas pirmaklasių skaičius, proporcingai miesto ir kaimo atžvilgiu, santykiu: 2:1. Iš mokyklų sąrašo buvo atsitiktin÷s atrankos būdu buvo atrinktos mokyklos (kas ketvirta). Iš viso atrinktos 156 mokyklos, iš kurių 11 buvo Marijampol÷s ir 11 Alytaus apskrityse. Pasirinktose dvidešimt dviejose mokyklose buvo išdalintos 674 anketos pirmaklasių t÷vams. Užpildytas anketas grąžino 570 vaikų t÷vai. Atsako dažnis 84,6 proc. Abejose apskrityse anketas užpild÷ vienodas procentas mergaičių ir berniukų t÷vų. Tačiau Alytaus apskrityje tyrime dalyvavo daugiau berniukų nei mergaičių, o Marijampol÷s apskrityje – daugiau mergaičių t÷vų. Kadangi buvo atliekama neanonimin÷ anketin÷ apklausa, siekiant apsaugoti tiriamųjų duomenis, anketos t÷vams buvo dalinamos su vokais, prašant jas gražinti užklijuotuose vokuose. Šias anketas surinkti pad÷jo mokyklų visuomen÷s sveikatos specialist÷s, mokytojos, klasių aukl÷tojos. Surinkti vokai su anketomis buvo perduoti Kauno medicinos universiteto

31 Profilaktin÷s medicinos katedrai, kuri buvo atsakinga už vieningą duomenų baz÷s sukūrimą. Mokyklos grįžtamąjį lapą užpild÷ visos atrinktos 22 mokyklos.

Rezultatų apdorojimui buvo naudojamas programinis statistinių duomenų paketas SPSS 12,0 for Windows. Statistinei duomenų analizei buvo naudotas Chi kvadrato (χ2) testas, laisv÷s laipsnių skaičius (lls). Statistin÷s duomenų analiz÷s rezultatai pateikiami lentel÷se ir paveiksluose. Daugumoje jų vertinamas atsakymų į anketos klausimus dažnis (procentais) įvairiose tiriamųjų grup÷se: pagal lytį ir t.t. Pateikiant rezultatus nurodomas statistinių duomenų patikimumas. Naudoti tokie statistinių išvadų patikimumo lygiai: p<0,05 – patikima, p<0,001, p<0,0001 – labai patikima.

32

3. REZULTATAI

3.1. Fizinio aktyvumo paplitimas tarp Lietuvos pirmokų

Vertinant Lietuvos pirmokų fizinį aktyvumą, tyrimo metu buvo klausiama t÷vų, kaip jie vertina vaiko fizinį aktyvumą. Remiantis gautais tyrimo duomenimis, didžiąją dalį šalies pirmokų sudar÷ pakankamai aktyvūs ir labai fiziškai aktyvūs vaikai (atitinkamai 62,0 ir 28,4 proc.) (žr. 1 pav.).

1 pav. T÷vų nuomon÷s apie vaiko fizinį aktyvumą skirstinys (proc.)

Toliau nagrin÷jant t÷vų atsakymus į šį klausimą paaišk÷jo, jog lyginant berniukus ir mergaites, statistiškai patikimai (χ2=39,175, lls=1, p=0,001) t÷vai berniukus laik÷ daugiau fiziškai aktyvesniais, nei mergaites. Tuo tarpu fiziškai neaktyvių vaikų buvo daugiau tarp mergaičių (žr. 2 pav.).

Analizuojant berniukų grupę patikimai (χ2=39,175, lls=1, p=0,001) trečdalis berniukų buvo labai aktyvūs (32,3 proc.), daugiau nei pus÷ (58,6 proc.) – pakankamai aktyvūs. Remiantis t÷vų nuomone, du trečdaliai (63,4 proc.) mergaičių buvo pakankamai aktyvios ir tik penktadalis (22,4 proc.) iš jų vertintos kaip labai aktyvios.

33 2 pav. T÷vų nuomon÷s apie vaiko fizinį aktyvumą skirstinys pagal vaiko lytį (proc.)

*** - p<0,001, lyginant su mergait÷mis

Siekiant detaliau įvertinti Lietuvos pirmokų fizinį aktyvumą, anketoje buvo pateiktas klausimas, ar vaikas lanko sporto arba šokių būrelį. Nustatyta, kad daugiau nei pus÷ (57,1 proc.) visų Lietuvoje tirtų pirmokų nelanko nei sporto, nei šokių būrelių. Lyginant berniukus su mergait÷mis nustatyta, jog mergait÷s dažniau nei berniukai lank÷ sporto ar šokių būrelius (žr. 3 pav.).

Iš gautų duomenų matyti, jog statistiškai patikimai (χ2=18,907, lls=1, p<0,001) daugiau negu pus÷ berniukų (60,3 proc.) ir mergaičių (53,7 proc.) nelanko sporto arba šokių būrelių.

0 10 20 30 40 50 60

Berniukai Mergait÷s Viso

46,8*** 53,2*** 42,9 53,3 46,7 57,1 Proc. Lanko Nelanko

3 pav. Sporto arba šokių būrelių lankymas pagal lytį (proc.) *** - p<0,001, lyginant su mergait÷mis