LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra
RYTIS BARTUSEVIČIUS
ENERGINIŲ GĖRIMŲ VARTOJIMO, KAIP SVEIKATOS
RIZIKOS VEIKSNIO VALDYMO GALIMYBĖS TARP
"LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO",
MEDICINOS AKADEMIJOS VISUOMENĖS SVEIKATOS
FAKULTETO IR KTU EKONOMIKOS IR VADYBOS
FAKULTETO STUDENTŲ
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Darbo vadovas:
Prof. Aurelijus Veryga
SANTRAUKA
ENERGINIŲ GĖRIMŲ VARTOJIMO, KAIP SVEIKATOS RIZIKOS VEIKSNIO VALDYMO GALIMYBĖS TARP LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO, MEDICINOS AKADEMIJOS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETO IR KTU EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO STUDENTŲ.
Rytis Bartusevičius
Mokslinis vadovas prof. A. Veryga
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas, 2015. – 72 p.
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti ir įvertinti energinių gėrimų vartojimo, kaip sveikatos rizikos veiksnio valdymo galimybes tarp "Lietuvos sveikatos mokslų universiteto", medicinos akademijos, Visuomenės sveikatos fakulteto ir "KTU" ekonomikos ir vadybos fakulteto studentų.
Darbo objektas – tiriamieji – "Lietuvos sveikatos mokslų universiteto", medicinos ak. Visuomenės sveikatos fak. ir "KTU" ekonomikos ir vadybos fakulteto studentai.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa – kiekybinis tyrimas, statistinė
duomenų analizė. Tyrimo metodologija: tyrimui atlikti panaudota standartizuota 25 klausimų anketa. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, medicinos akademijos, Visuomenės sveikatos fakulete apklausti - 175 studentai; KTU ekonomikos ir vadybos fakultete apklausti - 266 studentai.
Rezultatai: energinių gėrimų nevartoja tik apie 16 proc. studentų, o daugiau nei pusė (52 proc.) juos
vartoja kelis kartus per mėnesį. Nevartojančių energinių gėrimų, daugiau buvo tarp LSMU nei KTU studentų. Tarp KTU studentų daugiau buvo tokių, kurie šiuos gėrimus vartoja kelis kartus per savaitę. LSMU studentai energinius gėrimus dažniau vartoja dėl didelio mokymosi krūvio ir bemiegių naktų - dirbdami protinį darbą, KTU – dėl mados ir populiarumo, bei gerdami kokteilius ir linksmindamiesi. 48 proc. studentų išgėrę energinių gėrimų, yra pasijutę blogai, tuo tarpu taip nepasijutusių buvo 52 proc. - daugiau nei pusei studentų (56 proc.) svaigo galva, o 22 proc. pasireiškė visi simptomai. Energinių gėrimų reklamų universiteto aplinkoje yra matę 56 proc. studentų. - KTU studentai savo universiteto aplinkoje energinių gėrimų reklamų daugiau nei LSMU studentai. Be to, 76 proc. studentų teigimu, universitete energiniai gėrimai yra pardavinėjami, degustuojami. Daugumai studentų (63 proc.) teigimu informacijos apie energinius gėrimus nepakanka. Labiausiai prie šių gėrimų vartojimo mažinimo prisidėtų informuotumas - švietimas (32 proc.), reklamos draudimai (28 proc.) ir alternatyvos suteikimas (26 proc.), mažiausiai – gėrimų įsigijimas tik specializuotuose prekybos vietose (15 proc.). LSMU studentai dažniau pasisakė už tokias priemones kaip informuotumas - švietimas bei reklamos draudimai, tuo tarpu KTU studentai – už alternatyvos suteikimą Sulčių baro su siūlomomis natūralios energijos suteikiančiais kokteiliais atidarymą beveik pusė studentų (45 proc.) vertina labai teigiamai, o dar 17 proc. – teigiamai.
Išvados:
Energinius gėrimus vartoja dauguma apklaustų studentų, tačiau nevartojančių energinių gėrimų studentų daugiau buvo tarp LSMU nei KTU studentų. LSMU studentai energinius gėrimus dažniau vartoja dėl didelio mokymosi krūvio ir bemiegių naktų, tuo tarpu KTU – dėl mados ir populiarumo. LSMU studentai energetinių gėrimų daroma žala, sudėtimi organizmui domisi dažniau nei KTU studentai. Beveik pusę apklaustų studentų išgėrę energinių gėrimų, yra pasijutę blogai: daugiau nei pusei studentų svaigo galva, trūko oro, išpylė šaltas prakaitas. Energinių gėrimų reklamas universitete matė dauguma studentų, be to daugumos teigimu jie pardavinėjami, kartais degustuojami universitetuose. Nustatyta, kad labiausiai prie šių gėrimų vartojimo mažinimo prisidėtų informuotumas - švietimas, reklamos draudimai ir alternatyvos (kaip sulčių barai) suteikimas, mažiausiai – gėrimų įsigijimas tik specializuotuose prekybos vietose.
Praktinės rekomendacijos: universitete organizuoti seminarus ir paskaitas apie pavojingų sveikatai
maisto produktų vartojimą; uždrausti pardavinėti ir reklamuoti energinius gėrimus universitetuose, studentų renginiuose; universitetuose atidaryti sulčių barus; gėrimų įsigijimas tik specializuotuose prekybos vietose.
Raktiniai žodžiai: energinis gėrimas, studentas, universitetas, sveikatos rizikos veiksnys, energinių
SUMMARY
ENERGY DRINKS CONSUMPTION AS A HEALTH RISK FACTOR MANAGEMENT CAPABILITIES BETWEEN LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES, ACADEMY OF MEDICINE, FACULTY OF PUBLIC HEALTH AND KTU ECONOMICS AND MANAGEMENT FACULTY STUDENTS.
Rytis Bartusevičius
Research supervisor prof. A. Veryga
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health, Department of health management. – Kaunas, 2015. – 72 p.
The aim - to find out and evaluate energy drinks consumption as a health risk factor management
capabilities between the Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health and KTU Economics and Management Faculty students.
The object - research - Lithuanian University of Health Sciences, Medical CNA. Public health dept.
and KTU Economics and Management Faculty students.
Research methods: scientific literature analysis , questionnaire - quantitative analysis, statistical data
analysis. Research methodology: the study used a standardized questionnaire of 25 questions. Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Public Health faculties surveyed - 175 students; KTU Economics and Management Faculty survey - 266 students .
Results: 52 percent. of students use energy drinks several times per month. - more KTU than LUHS
students - KTU students consume these drinks a few times per week. LUHS students consumed energy drinks more often, due to the workload and sleepless nights - mental work, KTU - fashion and popularity, drinking cocktails and for fun. LUHS students are more interested in energy drinks harm than the KTU students. 48 percent. students felt bad after drinking energy drinks - more than half of the students (56 percent) felt dizziness, and 22 percent got all the rest of the symptoms (lack of air , cold sweat). Energy drink advertisements in university environment were seen by 56 percent of students. LUHS students advocated measures such as awareness - education and advertising bans, while KTU students - for the granting of options offered by the juice bar with natural energizing cocktail opening of almost half of the students (45 percent.) evaluate very possitively, while the rest. 17 percent - in the affirmative.
Conclusions: Energy drinks are consumed by the most of the surveyed students, but students who do
not consume energy drinks were more in the LUHS than KTU students. LUHS students consumed energy drinks more often due to the large workload and sleepless nights, while KTU - fashion and popularity. Almost half of the surveyed students after drinking energy drinks felt unwell: more than half of the students got dizziness, lack of air, cold sweat. Energy drink ads in university had been seen by the most of the students, in addition to a majority they were given, for degustational purposes. Practical recommendations advised by students were to increase energy drinks awareness - education, advertising bans and alternatives (such as juice bars) grant, at least - beverage purchase only at specialized outlets.
Practical recommendations: University organize seminars and lectures about the dangerous health
food products; prohibit the sale and advertising of energy drinks in universities, student events; universities should open juice bars; beverages should be purchases only at specialized outlets.
TURINYS
ĮVADAS...6
1. LITERATŪROS APŽVALGA...8
1.1. Energiniai gėrimai - sąvoka, rinkodara bei sudedamosios dalys...8
1.2. Energinių gėrimų vartojimo tendencijos...13
1.3. Energinių gėrimų vartojimas, kaip sveikatos rizikos veiksnys...15
1.4. Energinių gėrimų reglamentavimas - kaip sveikatos rizikos veiksnio valdymas...23
2. TYRIMO METODIKA
IR KONTINGENTAS
...272.1. Tyrimo tikslas, objektas ir uždaviniai...27
2.2. Tyrimo metodologija ir organizavimas...28
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...29
IŠVADOS...59
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...60
LITERATŪRA...61
SANTRUMPOS
ES – Europos Sąjunga proc. – procentai
KTU – Kauno Technologijos universitetas
ĮVADAS
Visame pasaulyje energetinių gėrimų pardavimai kasmet išauga net 30 proc.. Lietuvoje energetinių gėrimų pardavimas taip pat didėja. Prekybos centruose galime rasti keliolikos rūšių energetinių gėrimų. Kol energetiniai gėrimai parduodami maisto prekių parduotuvėse, dažnai net prie gaiviųjų gėrimų, pirkėjai juos ir laiko gaiviaisiais gėrimais, nors iš tiesų taip nėra. Vis labiau populiarėjant šiems produktams, imta kalbėti apie jų šalutinį poveikį. Yra nemažai valstybių, kuriose energiniais gėrimais leidžiama prekiauti tik vaistinėse.
Energetiniai gėrimai neprideda energijos iš šalies - jie mobilizuoja organizmo mechanizmų veiklą. Deja, šiuose procesuose dalyvaujančios medžiagos labai greitai sudega ir savo vidinius resursus išnaudojusiame organizme ima jų trūkti. Tada žmogus jaučia nuovargį, susierzinimą, jį kankina nemiga, o vėliau gali išsivystyti ir depresija, vėl atsiranda poreikis pasipildyti energijos. Laikui bėgant atsiranda priklausomybė nuo šio gėrimo. Kaip viena sunkiausių energetikų vartojimo pasekmių - organizmo išsekimas.
Televizijoje ir kitose informavimo priemonėse dažnai mirga energinio gėrimo reklama, siūlanti išlaisvinti savyje žvėrį ar suteikti sparnus. Moksleiviai ir studentai pamėgo šiuos energijos suteikiančius gėrimus mokantis, sportuojant, vakarėliuose. Anot jų, tokie gaivieji gėrimai suteikia energijos, tonizuoja. Todėl nuolatos tobulėjančiame ir besikeičiančiame pasaulyje dažnas jaunuolis savo maisto racione kavą ar arbatą keičia energiniu gėrimu, treniruočių metu geriamąjį vandenį - energiniu gėrimu, pramogaujant, intensyviai dirbant ar kuriant, energinis gėrimas tampa neatsiejamu modernaus gyvenimo būdo atributu. Tačiau kur glūdi energinių gėrimų vartojimo esmė? Kokios priežastys skatina jaunuolius vartoti energinius gėrimus? Bei kokios galimos energinių gėrimų vartojimo, kaip sveikatos rizikos veiksnio valdymo galimybės?
Lietuvoje tyrimų, susijusių su šia tema, nėra daug, o poreikis tam kasmet didėja. Ypatingai mažai dėmesio skiriama tirti jaunus žmones energinių gėrimų vartojimo įpročių, vartojimo priežasčių, informuotumo ir bei energinių gėrimų vartojimo, kaip sveikatos rizikos veiksnio valdymo galimybėms. O pagrindiniai energinių gėrimų vartotojai yra būtent 18-34 metų amžiaus žmonės (Consumer Reports, 2006).
Todėl šiame darbe darbo objektas – tiriamieji – "Lietuvos sveikatos mokslų universiteto", medicinos ak. Visuomenės sveikatos fak. ir "KTU" ekonomikos ir vadybos fakulteto studentai - jauni, daug besimokantys, siekiantys žmonės, kurie šiame gyvenimo periode patiria daug emocinio streso, nuolatos kovoja su nuovargiu bei noru pasiekti
maksimalių rezultatų visose srityse. Todėl šio Tyrimo tikslas – išsiaiškinti ir įvertinti energinių gėrimų vartojimo, kaip sveikatos rizikos veiksnio valdymo galimybes tarp "Lietuvos sveikatos mokslų universiteto", medicinos akademijos, Visuomenės sveikatos fakulteto ir "KTU" ekonomikos ir vadybos fakulteto studentų.
Uždaviniai:
1. Susipažinti su energinių gėrimų sąvoka, jos sudedamosiomis dalimis, rinkodaros strategijomis bei vartojimo tendencijomis;
2. Išanalizuoti energinių gėrimų šalutinius poveikius bei energinių gėrimų reglamentavimą - kaip sveikatos rizikos veiksnio valdymą;
3. Ištirti "Lietuvos sveikatos mokslų universiteto", medicinos akademijos, Visuomenės sveikatos fakulteto ir "KTU" ekonomikos ir vadybos fakulteto studentų vartojimo įpročius bei priežastis.
4. Pateikti rekomendacijas energinių gėrimų vartojimo, kaip sveikatos rizikos veiksnio valdymo galimybėms mažinti.
Tyrimo hipotezė: dauguma studentų vartoja energinius gėrimus dėl didelių mokymosi krūvių ir alternatyvos energiniam gėrimam nebuvimo, daugiau KTU studentų, nei LSMU studentų. Tyrimo metodika:
Mokslinės bei teisinės literatūros analizės pagalba buvo aiškinama energinių gėrimų sąvoka, jos sudedamosios dalys, rinkodara, vartojimo tendencijos, šalutiniai poveikiai bei reglamentavimas.
Kiekybinio tyrimo metodo (anketa) pagalba buvo tiriamas studentų požiūris į energinių gėrimų vartojimo, kaip sveikatos rizikos veiksnio valdymo galimybes.
Darbo struktūra. Magistro darbą sudaro įvadas, trys dalys, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas, magistro darbo santrauka anglų kalba ir priedai. Pirmoje dalyje remiantis mokslinės bei teisinės literatūros šaltiniais nagrinėjama teorinė dalis: energinių gėrimų sąvoka, jos sudedamosios dalys, rinkodara, vartojimo tendencijos, šalutiniai poveikiai bei reglamentavimas. Antroje dalyje pagrindžiama tyrimo problema, pateikiamas instrumentarijus, aptariama atliekamo tyrimo eiga. Trečioje dalyje analizuojamas studentų požiūris į energinių gėrimų vartojimo, kaip sveikatos rizikos veiksnio valdymo galimybes, aptariami tyrimo rezultatai.
Darbo apimtis 70 puslapių. Darbe pateikta 1 lentelė, 43 paveikslai, kuriais iliustruojami analizės duomenys. Priede pateikiami klausimynas – 1 anketa. Panaudoti 133 literatūros šaltiniai.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (2002) tvirtina, jog visuomenės sveikatos rizikos veiksniai – natūralūs gamtos bei dirbtiniai veiksniai, taip pat gyvenimo ir elgesio įpročiai, dėl kurių poveikio atsiranda rizika visų gyventojų ar atskirų jų grupių sveikatai.
Juškelienė (2007) teigia, sveikatos rizikos veiksniai – visos sveikatą neigiamai veikiančios sąlygos bei procesai.
Todėl siekiant geriau suprasti energinių gėrimų, kaip sveikatos rizikos veiksnių valdymo bei gerinimo būtinumą pirmiausia susipažinsime su energinių gėrimų sudedamosiomis savybėmis, jų rinkodaros strategijomis, vartojimo tendencijomis, šalutiniais poveikiais bei reglamentavimu.
1.1. Energiniai gėrimai - sąvoka, rinkodara bei sudedamosios dalys
Energiniai gėrimai yra gėrimų grupė, prieinama plačiajai visuomenei, naudojama siekiant užtikrinti energijos postūmį, išlaikyti budrumą, skatinti pažinimą ir pagerinti nuotaiką (Sepkowitz, 2013).
Reissig et al., (2009) bei Roussos et al., (2009) teigimu energiniai gėrimai yra nealkoholiniai gėrimai, paprastai gazuoti, ir kurių sudėtyje yra tokių sudedamųjų medžiagų kaip taurinas, gliukuronolaktonatas, kofeinas, inozitolis, angliavandeniai, augaliniai ekstratai, vitaminai ir/arba mineralai bei kitos sudedamosios dalys (konservantai, rūgštikliai, kvapiosios medžiagos ir dažikliai). Autoriams antrina ir kiti autoriai (Seifert , Schaechter, 2011), tačiau jie papildo, kad tai gėrimai, kurių sudėtyje yra didelė kofeino koncentracija, taip pat vitaminų, augalinių papildų ir saldiklių.
Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 20 punkte apibrėžta, kad „energinis gėrimas – tai nealkoholinis gėrimas, kuriame yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino, nesvarbu, iš kokio šaltinio, arba kuriame yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino ir vienos ar kelių kitų centrinę nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų (gliukurono laktono, inozitolio, guaranino, ginsenozidų, ginkmedžių ekstrakto, taurino ar kt.)“.
Energiniai gėrimai į Europos ir Azijos rinką pateko 1960 m. kaip energiją skatinantys maisto papildai, kurių vartojimas tapo vienu dinamiškiausiai ir sparčiausiai augančių
segmentų gėrimų pramonėje. 2006 m. visame pasaulyje buvo pristatyta beveik 600 naujų energinių gėrimų prekės ženklų (Reissig et al., 2009).
Energinių gėrimų pramonė klęsti, o energinių gėrimų pardavimai 2012 m. siekė 12,5 mlrd. JAV dolerių, ir nuo 2006 m. iki 2012 m. išaugo 68 proc. (Reissig et al., 2009) ir manoma, jog iki 2016 m. pasaulinėje rinkoje pasieks 6,5 mlrd. litrų (Heckman et al., 2010; Zenith International, 2012).
Energiniai gėrimai kasmet tampa vis didėjančia problema visame pasaulyje. Viena iš svarbiausių šios problematikos priežasčių yra ta, kad pagrindiniai energinių gėrimų vartotojai yra paaugliai ir jauni žmonės, kurių gera sveikata yra visos žmonijos ateities garantas. Tačiau pirmieji juos vartoti pradėjo profesionalūs sportininkai. Kai kurių prekės ženklų reklama yra susijusi su sporto renginiais ir sportininkais (Breda et al., 2014), kaip pažymi Buxton ir Hagan (2012), tai daugelį paskatinti vartoti šiuos gėrimus, pavydžiui prieš ar po varžybų.
Iš tiesų, energinių gėrimų rinka pačioje egzistavimo pradžioje ir buvo orientuota į profesionalius sportininkus arba aktyvia sportine veikla užsiiminėjančius sportininkus-mėgėjus (Rotstein et al., 2013), tačiau augant energinių gėrimų gamybos mastams, sportininkai jau nebėra pirmasis rinkos taikinys (Utkus, 2011), energinių gėrimų rinkodaros strategijos agresyviai taikosi į jaunus žmones (Reissig et al., 2009; Arria et al., 2011) - į vaikus, paauglius ir jaunus suaugusiuosius (Heckman et al., 2010).
Energiniai gėrimai siūlo įmantrius pakuočių dizainus ir spalvas, kurie labai lengvai ir be jokių apribojimų yra prieinami prekybos centruose, baruose ir kitose įmonėse (Jasak, Szente, 2012). Viena iš rinkodaros strategijų yra pasiūlyti patrauklius pavadinimus, pabrėžiant jų privalumus ir skatinant savybes (Zenith International, 2012; Research and Markets; 2014).
Kalbant apie energinių gėrimų keliamus reklamavimus, kai kurie energinių gėrimų gamintojai skatina jų vartojimą pateikdami linksmus vaizdus, energiją ir ekstremalų sportą, kas atspindi rinką, kuri yra nukreipta į paauglius ir jaunus suaugusiuosius. Produkto reklamos patraukliai vilioja „priklausyti aktyvių žmonių grupei“, „išlaisvinti savyje žvėrį“, žada „suteikti sparnus“ ir pan. Šių gėrimų rinkodaros akcijos turi labai aiškiai apibrėžtus taikinius – vaikus, moksleivius, sportuojančius jaunuolius ir t.t. Jaunieji vartotojai prisijaukinami, remiant madingus ir populiarius jaunimo, ekstremalaus sporto renginius, kuriuose nemokamai išdalijama daugybė energinio gėrimo, žadančio suteikti „ypatingos energijos“, skardinių. Tačiau kai kurių gamintojų energinių gėrimų reklama pateikiama pieštine forma ir animacija, kuri tik dar labiau pritraukia vaikų dėmesį ir pasąmonėje užkoduoja norą vartoti energinius gėrimus.
Be to, reklaminė veikla ir reklamos plakatų buvimas įmonėse, diskotekose ir baruose taip pat yra nukreiptas į jaunuosius vartotojus (Arria et al., 2010; Jones et al., 2012; Pennay, Lubman, 2012; Jacob, et al., 2013; Nasir et al., 2013). Tačiau kai kurie energiniai gėrimai yra ženklinami įspėjamąją etikete, jog jie nėra tinkami vartoti vaikams, kurie yra jautrūs kofeinui, besilaukiančioms ar krūtimi maitinančioms mamoms (Pomeranz et al., 2013; Hein, 2012; Thomsen , Fulton, 2007).
Energinių gėrimų gamintojai teigia, jog energinis gėrimas gaminamas naudojant tik natūralų kofeiną, jog tai aukščiausio (premium) lygio produktas, kuriantis aukštos kokybės energinę vertę vartotojams, tai prekės ženklas, kviečiantis vartotojus „išlaisvinti savyje žvėrį“, vartojant sveikatai nekenksmingus energinius gėrimus, tai natūralus energinis gėrimas, kurio gamyboje naudojama dekstrozė (vynuogių cukrus) ypač veiksmingas energijos šaltinis, todėl šis gėrimas puikiai tinka laisvalaikiui, sportuojant ar sunkiai dirbant (Utkus, 2008). Iš tiesų energinių gėrimų gamintojai dažnai nutyli tikslią energinių gėrimų sudėtį bei naudojamų medžiagų poveikį žmogui.
Aptarsime bendras energinių gėrimų sudedamąsias dalis detaliau:
Kofeinas. Kofeinas yra labiausiai paplitusi energiniuose gėrimuose naudojama cheminė medžiaga, kuri skatina energijos impulsą. Kofeino poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo paties žmogaus bei įvairių veiksnių, tokių kaip svoris, lytis, individuali reakcija į kofeiną. Naujausi tyrimai rodo, jog esant saikingam vartojimui antioksidantinis kofeino poveikis gali padėti apsaugoti žmones nuo tokių ligų, kaip Alzhaimeris (León-Carmona, Galano, 2011). Kofeinas taip pat gali jums padėti jaustis budresniems, padidinti ištvermę, tačiau taip pat gali turėti neigiamą poveikį, kaip pavyzdžiui, padidėjęs širdies plakimas ar nemiga (Laurent, 2000).
Kofeinas yra plačiausiai pasaulyje naudojama psichiką veikianti narkotinė medžiaga, o energiniai gėrimai tapo įprastu ir labai populiariu būdu studentams, norintiems pasiekti skatinantį kofeino teikiamą poveikį, nors bendras energinių gėrimų vartojimo poveikis ir nėra gerai žinomas (IsHak et al. 2012, Trunzo et.al., 2014).
Kofeino kiekis energiniuose gėrimuose svyruoja nuo 80 iki 500 mg. (US Food and Drug Administration (FDA), 2007 ), kai tuo tarpu įprastame kavos puodelyje yra nuo 80 iki 150 mg kofeino (Gupta, Gajilan 2007). Net ir saikingas kofeino vartojimas gali sukelti padidėjusį nerimą taip pat daugybę nemalonių simptomų, įskaitant priklausomybę kofeinui (Vinder-Caerols et al. 2012), didelis kofeino kiekio suvartojimas, pavyzdžiui, geriant energinius gėrimus, yra susijęs su rimtomis problemomis, tokiomis kaip traukuliai, manija, insultas ar
staigi mirtis (Reissig et. al., 2008, Lipshultz, 2008; Broderick, Benjamin, 2004; Hedges et. al., 2004; Heneman, Zidenberg-Cherr, 2011).
Nors medicininis kofeino vartojimo poveikis buvo gerai ištirtas, ir kofeinas yra visuotinai FDA pripažintas kaip saugus, energiniuose gėrimuose esančio kofeino, kuris gali būti maišomas kartu su kitomis medžiagomis, poveikis vis dar santykinai yra mažai žinomas ir išlieka problema kalbant apie vaikus ir žmones, kurie serga tam tikromis ligomis, turi padidėjusią riziką energinių gėrimų toksiškumui, kaip pavyzdžiui, širdies ar kraujagyslių, inkstų ar kepenų ligos, traukuliai, cukrinis diabetas, nuotaikos ir elgesio sutrikimai, hipertireozė, arba tiems, kurie vartoja tam tikrus vaistus (Seifert et. al., 2011; Reissig et. al., 2009; Babu et al., 2008; , Clauson et al., 2008; Calabro et al., 2009; Campbel et al. 2013).
Nors energiniai gėrimai dažnai savo sudėtyje turi tokių medžiagų kaip taurinas, gliukozė, augaliniai ekstratai, vitaminas B, tačiau kofeinas yra labiausiai ištirta medžiaga atsižvelgiant į galimą jos poveikį nerimui ir miegui. Centrinė nervų sistema ir simuliatorius į kofeiną reaguoja kaip į adenoziną, medžiagą, kuri buvo įrodyta, jog skatina miegą ir įtakoja autonominę nervų sistemą (Alsene et al., 2003; Roehrs, Roth, 2008).
Vidutinis 75-200 mg kofeino kiekis pagerina dėmesį, budrumą, vizualinį matomumą, mažina nuovargį ir sutrumpina reagavimo laiką bei pagerina subjektyvią nuotaikos būklę (Childs, de Wit, 2008; Lieberman et al., 2002; Smith, 2002). Vis dėlto kofeinas taip pat gali apsunkinti širdies darbą bei sukelti šalutinį poveikį, tokį kaip padažnėjęs širdies ritmas ir plakimas, padidėjęs kraujospūdis ir nerimas. (Hamleers, et al., 2000).
Laboratoriniai duomenys parodė ryšius tarp kofeino vartojimo ir miego. Polisomnografiją naudojantys tyrimai parodė, jog kofeino vartojimą prieš einant miegoti gali nutolinti miego pojūčio atsiradimą, sutrumpinti bendrą miego laiką, sumažinti miego efektyvumą ir sumažinti lėtą miego bangavimą (Paterson et al., 2009). Patterson et al. (2009) naudojo kofeiną norėdamas imituoti 12 jaunų vyrų, kurie visą savaitę vartojo vidutinį kofeino kiekį (50 – 3000 mg kofeino per savaitę), savijautą esant miego trūkumui. Didesnį kofeino kiekį kasdien suvartojantys vartotojai paprastai buvo mažiau jautrūs jo daromam poveikiui miegui, ir ypač pasižymėjo mažesniu miego pojūčio atsiradimo laiku. Įdomu tai, jog anksti ryte vartojamas kofeinas gali negiamai veikti miegą vėliau nakties metu.
Taurinas yra amino rūgštis, kuri taip pat yra dažniausiai naudojama energiniuose gėrimuose, taip pat natūraliai randama ir kituose maisto produktuose (Clauson et al., 2008). Nėra daug informacijos apie ilgalaikį didelio taurino kiekio suvartojimo poveikį (Higgins et al., 2010). Taurino kiekis įprastiniame 8 uncijų energiniame gėrime sudaro apie 1000 mg, kas
yra laikoma saugu (Zeratsky, 2010). Dvejose energinio gėrimo skardinėse esantis taurino ir gliukuronalaktono kiekis maždaug 500 kartų viršija dienos normą (Utkus, 2008).
Guarana yra kilusi iš Amazonės atogrąžų vynuogynų, kuri taip pat yra dar vienas dažnai naudojamas energinių gėrimų ingridentas. Guarana sėklos yra naudojamos Amazonėje gyvenančių žmonių, siekiant padidinti energiją ir budrumą. Guarana sėklos turi didžiausią kofeino kiekį iš visų kitų augalų (Higgins et al., 2010) bei pasižymi didžiausia nauda, rizika ir galimu šalutiniu poveikiu kaip ir grynas kofeinas (Griffin, Leopold, 2010).
B vitaminai yra dedami į daugelį energinių gėrimų, kadangi yra teigiama, jog jie gali pagerinti fizinę ir protinę veiklą. Nors tam tikrų B vitaminų trūkumas gali sukelti nuovargį, per didelis B vitaminų kiekis nei reikia neteikia jokios papildomos naudos. Dauguma žmonių gauna B vitaminius vartodami maistą, ypatingai iš pagerintų maisto produktų. Jeigu yra suvartojama daugiau B vitaminų negu jums reikia iš energinių gėrimų ar kitų šaltinių, jie pasišalina kartu su šlapimu (National Institutes of Health (NIH), 2011a, 2011b). Nors dauguma energiniuose gėrimuose esančių B vitaminų nėra toksiški, per didelis B6 vitamino kiekis gali būti pavojingas. Didžiausias saugus B vitaminų suvartojimo kiekis per dieną yra 100 mg (NIH, 2011a). Dauguma energinių gėrimų turi 2-3 mg vitamino B6 vienoje 8 uncijų skardinėje (Higgins et al., 2010).
Gliukuronolaktonas yra dedamas į kai kuriuos energinius gėrimus kaip produkto „energijos mišinio“ dalis. Natūraliai ši medžiaga yra randama mūsų organizmuose ir maiste, tokiame kaip vaisiai. Yra įrodymų, pažyminčių, jog gliukuronolaktonas gali sumažinti fizinio krūvio sukeltą nuovargį, tačiau siekiant suformuoti aiškią išvadą, turi būti atlikti išsamesni tyrimai. Taip pat nebuvo įrodyta, jog šis junginys gali turėti bet kokį neigiamą poveikį sveikatai, tačiau tyrimai yra riboti, o taip pat nėra pakankamai įrodymų apie nustatytą saugų vartojimo lygį (Higgins et al., 2010; Scientific Committee on Food, 2003).
Karnitinas yra natūralus junginys, susidarantis mūsų kepenyse ir inkstuose, ir kuris yra susijęs su energijos metabolizmu. Tyrimai nepritaria teiginiui, jog karnitinas padeda atsigauti po sunkios fizinės veiklos. Didenis nei 3 mg karnitino kiekis per dieną gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą (NIH, 2006). Dauguma energinių gėrimų neįvardina karnitino kiekio etiketėje, kas leistų vartotojui apsisaugoti.
Ženšenis ir ginkmedis yra augalai, kurie dažniausiai yra naudojami kaip alternatyvūs vaistai. Ženšenis ir ginkmedis gali pagerinti atmintį, jei jie bus vartojami kartu. Vartotojai turėtų žinoti, jog tiek ženšenis, tiek ir ginkmedis gali sąveikauti su kitomis vaistinėmis medžiagomis, tokiomis kaip insulinas, geriamieji preparatai, kraujo skiedikliai ar diuretikai (Medline Plus, 2010; 2011). Tokios sąveikos gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus. Yra
teigiama, jog energiniuose gėrimuose esantis ženšenis gali pagerinti sportininkų fizinį pasirengimą, tačiau šis teiginys nebuvo įrodytas. Energiniuose gėrimuose esančio ženšenio kiekis įprastai yra mažesnis nei naudingas jo kiekis (Clauson et al., 2008).
Apibendrinant galime teigti, kad tai energiniai gėrimai tai gėrimai, kurių sudėtyje yra
didelė kofeino koncentracija, taip pat vitaminų, augalinių papildų ir saldiklių. Energiniai
gėrimai kasmet tampa vis didėjančia problema visame pasaulyje. Pagrindiniai energinių gėrimų vartotojai yra paaugliai ir jauni žmonės. Energiniai gėrimai dažnai savo sudėtyje turi tokių medžiagų kaip taurinas, gliukozė, augaliniai ekstratai, vitaminas B, tačiau kofeinas yra labiausiai ištirta medžiaga atsižvelgiant į galimą jos poveikį nerimui ir miegui.
1.2. Energinių gėrimų vartojimo tendencijos
Įvairios priežastys lemia vartotojus pasirinkti energinius gėrimus, pavyzdžiui, koncentracijos gerinimas ar budrumo užtikrinimas egzamino metu, sportinės veiklos krūvio didinimas ar tiesiog malonumas ir mada (Bunting et al., 2013; Heckman et al., 2010).
Energiniai gėrimai atrodo yra vartojami visur, ypač tarp jaunų suaugusiųjų, kurie tikisi, jog šie produktai gali pagerinti koncentraciją ir našumą, padėti kovoti su nuovargiu ar net neutralizuoti apsinuodijimo alkoholiu poveikį (Malinauskas et al., 2007; Oteri et al., 2007; Miller, 2008).
2011 m. Europos maisto saugumo tarnyba (EFSA) užsakė tyrimą, kuris siekė surinkti duomenis apie energinių gėrimų vartojimą 16 Europos Sąjungos šalių. Jie nustatė, jog 68 proc. paauglių (10-18 metų amžiaus), 30 proc. suaugusiųjų ir 18 proc. vaikų (<10 metų amžiaus) vartoja energinius gėrimus. Tarp paauglių, vartojimas svyravo nuo 42 proc. Graikijoje iki 82 proc. Čekijos Respublikoje. Vaikų tarpe, vartojimas svyravo nuo 6 proc. Vengrijoje iki 40 proc. Čekijos Respublikoje. Didėjantis vartojimas ir didėjantis atvejų, susijusių su šalutiniu energinių gėrimų poveikiu, skaičius sukėlė nerimą mokslinės bendruomenės ir pačios visuomenės tarpe dėl šių produktų poveikio sveikatai. Nepaisant to, Europoje buvo atlikti labai kruopštūs tyrimai, kurie analizavo energinių gėrimų vartojimo keliamą riziką ypač jauniems žmonėms. (Breda et al., 2014).
Kitų atliktų tyrimų duomenimis 31 proc. 12-17 metų amžiaus ir 34 proc. 18-24 metų amžiaus jaunuoliai reguliariai vartoja energinius gėrimus (Heckman et al., 2010, Seifert et al., 2011).
Analizuojant studentų energinių gėrimų vartojimo priežastis – svarbu išanalizuoti psichologinius kintamuosius - tokius kaip nerimas ar miego kokybė (Forquer et al., 2008). JAV atliktame tyrime iš tirtų 795 studentų, praėjusį mėnesį energinius gėrimus vartojo 39,0 proc. respondentų. Taip pat buvo nustatyta, kad vaikinai energinius gėrimus vartojo vidutiniškai 2,5 dienas per mėnesį, o merginos – 1,2 dienas per mėnesį (Miller, 2008).
Grįžtant prie kofeino vartojimo, tyrimai daugiausia nustatė, jog jis daro įtaką nerimui ir miegui koledže. Energiniai gėrimai įprastai savo sudėtyje turi 80-141 mg kofeino/8 uncijose, ir 12-16 uncijų vienoje porcijoje apskritai, todėl bendras kofeino kiekis šiuose gėrimuose gali būti pakankamai didelis. (Gupta, Gajilan 2007).
Tyrimai parodė, jog studentai, kurie reguliariai vartojo vidutinį kofeino kiekį pasižymėjo didesniu nerimu ir depresija nei jų negeriantys studentys, o taip pat pažymėjo, jog neigiamas tiesinis ryšys egzistuoja tarp kasdieninio kofeino suvartojimo ir miego valandų (Stasio et. al., 2011).
Malinauskui et al. (2007) apklausus beveik 500 studentų apie jų įsitikinimus ir elgesį, susijusį su energinių gėrimų vartojimu, rezultatai parodė, jog 51 proc. studentų semestro metu vidutiniškai suvartodavo po 1 energinį gėrimą kiekvieną mėnesį. Dažniausiai pasitaikanti energinių gėrimų vartojimo priežastis buvo miego trūkumas (65 proc). Vartojimas taip pat buvo susijęs su su nerimu susijusiais simptomais, tokiais kaip padažnėjęs širdies plakimas – tai nurodė 19 proc. apklaustųjų, 22 proc. įvardino taip vadinamą „kratymąsi“, kas pažymi reikšmingą per didelio kofeino vartojimo daromą poveikį. Vis dėlto, Lund, et. al. 2009 paistelkdamas didelę studentų imtį analizavo miegą ir nustatė, jog kofeino vartojimas (kava, arbata, sodos vanduo ir/arba šokoladas) nenumato miego kokybės reultatų, tačiau reikėtų pažymėti, jog energiniai gėrimai į šį tyrimą nebuvo įtraukti.
Tyrimai pažymi, jog dauguma studentų vartoja energinius gėrimus norėdami padidinti savo turimos energijos kiekį, mokytis ar užbaigti akademinius darbus, todėl jie yra linkę išgerti du ar daugiau energinių gėrimų mokydamiesi ar užsiimdami kita akademine veikla (Malinauskas et al. 2007).
Ballistreri, Corradi-Webster (2008) bei Moyano et.al. (2010) atliktų tyrimų duomenimis, 21-30 metų vartotojai nevartoja energinių gėrimų užsiimdami tam tikra fizine veikla, o 10 proc. daro tai reguliariai beveik visos iš šių priežasčių, pavyzdžiui, energijos teikimas, noro miegoti mažinimas, atsigavimas esant nuovargiui, jo skonis bei vietos, kuriose dažniausiai lankosi jaunimas, kaip pavyzdžiui, diskotekos, barai, vakarėliai su draugais ar naktiniai pasilinksminimai.
SAM Higienos instituto (2010) atlikto „Mitybos tyrimo“ duomenimis energinius gėrimus vartojo 48,3 proc. ketvirtų, septintų ir vienuoliktų klasių mokinių. Iš jų 3,1 proc. šiuos gėrimus vartojo kasdien, 10,6 proc. – kelis kartus per savaitę ir 34,6 proc. – kelis kartus per mėnesį.
O 2010 metais pateiktoje tyrimo „Narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų“ ataskaitoje teigiama, kad energinius gėrimus vartojo 46,9 proc. I – III kurso studentų. Juos vartojo statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau merginų (70,0 proc.) negu vaikinų (30,0 proc.). 1-2 kartus per savaitę energinius gėrimus vartojo 38,6 proc. respondentų, 1 kartą per savaitę – 11,4 proc., 1-2 kartus per savaitę – 18,5 proc., o kasdien – 4,6 proc. studentų.
Apibendrinant galime teigti, kad Europoje energiniai gėrimai yra populiariausi tarp paauglių – energinius gėrimus vartoja 68 proc. paauglių (10-18 metų amžiaus), 30 proc. suaugusiųjų ir 18 proc. vaikų (<10 metų amžiaus). Lietuvoje energiniai gėrimai yra populiarūs tarp ketvirtų, septintų ir vienuoliktų mokinių. Universitetuose šie gėrimai taip pat yra labai populiarūs – juos vartoja 46,9 proc. I – III kurso studentų. Dauguma studentų vartoja energinius gėrimus norėdami padidinti savo turimos energijos kiekį, mokytis ar užbaigti akademinius darbus, todėl energiniai gėrimai yra vartojami mokantis arba užsiimant kita akademine veikla.
1.3. Energinių gėrimų vartojimas, kaip sveikatos rizikos veiksnys
Dauguma energinių gėrimų vartotojų nežino apie galimą jų poveikį sveikatai. Maisto gamintojai šiuos gėrimus įvardina kaip lengvą būdą pagerinti savo fizinę ir psichologinę veiklą (Finnegan 2003), tačiau energiniai gėrimai iš esmės skiriasi savo kofeino kiekiu, todėl gali turėti neprognozuojamų rezultatų.
Nei vienas iš energinių gėrimų ar jų sudedamųjų dalių vertinimų, atliktų Europos lygiu, taip pat ankstesnės Europos Maisto produktų Mokslo komiteto nuomonės pažymi, jog kofeino turinčių energinių gėrimų vartojimas „nėra susirūpinimą keliantis klausimas“ (kalbant ir apie nėščias ir krūtimi maitinančias moteris), ir kad jie negalėjo padaryti išvados, ar amino rūgščių turintys energiniai gėrimai yra saugūs ar ne. Europos maisto saugos tarnyba (EMST) 2009 m. pareiškė, jog „taurino ir D-gliukuronolaktonato poveikis, kurie šiuo metu yra naudojami energiniuose gėrimuose, nėra pavojingas sveikatai..“. (Cheeseman et al., 2014).
Kai kurie tyrimai sutinka, jog šių gėrimų vartojimas didina fizinę ištvermę, palaiko budrumą, nuotaiką, gerina reakcijos laiką, koncentraciją, atmintį, pažintinę veiklą bei mažina
vairuotojų mieguistumą ilgą laiką vairuojant. Tokie poveikiai gali būti iš esmės susiję su kitais komponentais, pavyzdžiui, taurinu ar gliukuronolaktonatais (Heckman et al., 2010; Roussos et al., 2009; Ballistreri, Corradi-Webster, 2008; Van den Eynde et al., 2008; Alford et al.,2010; Mets et al., 2011). Nors daugelio šių gėrimų reklamavimai ir marketingas kalba apie teigiamą jų poveikį, jie nepažymi neigiamo jo poveikio. Tai ypatingai gali būti susiję su per didelėmis kofeino dozėmis, kurios gali sukelti psichozę, hiperaktyvumą, agresiją, impuslų kontrolės stoką, širdies aritmiją, umų vainikinių arterijų sindromą ar netgi staigią mirtį (Bigard, 2010; Lloret, 2011).
Nepageidaujami reiškiniai gali pasireikšti labai konrečiose situacijose, kurių metu yra vartojami energiniai gėrimai, pavyzdžiui, juos vartojant su alkoholiu ir kitomis medžiagomis. Tokiais atvejais, kofeino ir alkoholio derinys gali sukelti apsinuodijimą alkoholiu ir kitus panašius dalykus. Visa tai vyksta dėl informacijos apie nepageidaujamą energinių gėrimų vartojimo daromą poveikį trūkumo. Nors kai kurie tyrimai ištyrė psichologinį kai kurių energiniuose gėrimuose randamų aktyvių medžiagų (kofeinas, taurinas, gliukuronolaktonatas) poveikį, jų pačių daromas ar sinerginis poveikis nėra gerai žinomas (Reissig et al., 2009; Pennay, Lubman, 2012; Van den Eynde et al., 2008; Alford et al., 2011). Vis dėlto, mokslininė literatūra pažymi neigiamą poveikį turėjusius atvejus ir mirtis, kurias sukėlė pernelyg didelis šių gėrimų suvartojimas (Gunja, Brown, 2012; Iyadurai, Chung, 2007; Rottlaender et al., 2012; Schoffl et al., 2011; Avcż et al., 2013; Rotstein et al., 2013).
Kitų atliktų tyrimų duomenimis dauguma vartotojų, kurie energinius gėrimus vartojo pasilinksminimų metu, susidūrė su tam tikrais simptomais (87 proc). Dažniausiai pasitaikantys simptomai buvo padažnėjęs širdies plakimas, susijaudinimas, drebulys ir virškinimo trakto sutrikimai. 21 tyrimo dalyvis taip pat pasižymėjo rimtais širdies sutrikimais ir neurologiniu toksiškumo simptomais, įskaitant haliucinacijas, traukulius, aritmiją ar širdies išemiją. Galiausiai, 128 tyrimo dalyviui reikėjo gydytis ligoninėje. (Gunja, Brown, 2012).
Energinių gėrimų vartojimas prieš treniruotes gali pagerinti fizinę ištvermę, vartojimas po to gali sukelti sulėtėjusį širdies ritmo veikimą (Zucconi et.al., 2013; French Agency for Food, Environmental and Occupational Health & Safety (ANSES), 2013).
Taigi energiniai gėrimai skatina jaunimą juos vartoti dėl teikiamo energijos impulso, vis dėlto, ne visi vartotojai žino apie šalutinių šių gėrimų poveikį. Remiantis Ressig et al. (2009), vartotojų organizmai toleruoja energinius gėrimus, kas reiškia, jog laikui bėgant reikės didesnio šių gėrimų kiekio norint įveikti šį organizmo toleravimą. Piknaudžiavimas energiniais gėrimais gali sukelti tam tikrą rizikingą poveikį sveikatai, kuris gali apimti:
Psichologinį poveikį. Energiniai gėrimai siekia padidinti kognityvinę veiklą ir sustiprinti nuotaiką, jei gėrimai yra vartojami priimtinu būdu (EnergyFiend, 2013b; Heckman et al., 2010; Higgins et al., 2010; Ishak, et al., 2013). Heneman, Zidenberg-Cherr, (2007) teigia, jog apytiksliai 400 mg kofeino išgėrimas kasdien neturės neigiamo poveikio sveikam žmogui. Iš tikrųjų, 400 mg yra lygu 3-4 kavos puodeliams (Sefcik, 2010), tačiau šis kiekis gali būti gaunamas iš skirtingų šaltinių, tokių kaip arbata, sodos vanduo, kava ar tie patys energiniai gėrimai. Kaip mes matėme iš energinių gėrimų sudedamųjų falių aprašymo dalies, šie gėrimai turi didelį kofeino kiekį. Šie dideli kofeino kiekiai nėra gaunami tik iš paties kofeino, tačiau ir iš kitų medžiagų, tokių kaip Guarana ((Heneman, Zidenberg-Cherr, 2007). Dauguma tyrimų taip pat išvardino neigiamą energinių gėrimų poveikį, įskaitant galvos skausmą, galvos svaigimą, miego trūkumą, nervingumą, dirglumą, nemigą, jaudulį, (EnergyFiend, 2013d; Ishak, et al., 2013; Heneman, Zidenberg-Cherr, 2007). Be to, tokio paties kofeino kiekio vartojimas esant stresui gali sukelti nerimą (Persad, 2011).
Toliau pateikti punktai paaiškins kai kuriuos svarbiausius psichologinius energinių gėrimų daromus poveikius žmogaus organizmui.
- Miego sutrikimai. Nacionalinis miego fondas (2009) teigia, jog energiniai gėrimai gali pagerinti kognityvinę veiklą per trumpą laikotarpį, tačiau priešingas to rezultatas yra miego trūkumas. Ishak et al. (2013) teigia, jog energiniai gėrimai gali sukelti miego sutrikimus nakties metu kartu su dienos miegu, kas gali sukelti rimtas problemas studentams, kurie mokosi ar miega važiuodami į mokyklas.
Neseniai atliktas tyrimas, kuris apėmė kariuomenės narius Afganistane, pažymėjo, jog tris ar daugiau energinių gėrimų per dieną išgeriantys kariai susidūrė su miego problemomis, nuovargiu, ligomis, negalėjimu užmigti dienos metu, ar budėjimo ir darbo valandomis (Centers for Diseases Control and Prevention, 2012). Tai verčia mus galvoti, jog energinių gėrimų pasėkmės studentams, kurie nėra profesionaliai apmokyti susidoroti su stresu ir miego sutrikimais kaip US karinės armijos kariai, gali turėti šalutinį poveikį.
- Nerimas ir depresija. Energiniai gėrimai gali turėti poveikį smegenų veiklai tiesiogiai dėl to, jog jų sudėtyje yra medžiagų, kurios veikia kaip nervinius impulsus skatinančios medžiagos, kaip pavyzdžiui, kofeinas (Juline, 2008), Guarana (Babu et al., 2008; Higgins et al, 2010) ir taurinas (Woolsey, 2010). Woolsey (2010) teigia, jog ilgalaikis energinių gėrimų vartojimas gali sukelti vartotojų minčių sutrikimus.
Autorius teigia, jog energiniai gėrimai dėl savo neurologinio poveikio gali sukelti įtampą, nerimą bei su depresija susijusias problemas. Kitaip sakant, kai kurios sudedamosios medžiagos, tokios kaip kofeinas, ženšenis ir kiti komponentai, pasižymi smegenų veiklą
stimuliuojančiu poveikiu. Veikdamos kartu sinerginiu būdu šios medžiagos gali sukelti tam tikrus smegenų funkcijų pakitimus. Pavyzdžiui, jos gali padidinti malonumą ar neurotransmiterių kiekį bei prailginti kitų medžiagų, kaip pavyzdžiui, dopamino ir serotino veikimą. Be to, jos taip pat veikia hormonus, kurie dirba streso sąlygomis, kaip pavyzdžiui, „noradrenalinas ir adrenalinas“ (Woolsey, 2010).
Iš tikrųjų, šios sudedamosios dalys gali reikšmingai padidinti šių neurotransmiterių kiekį, o tik po siekti juos sumažinti. Šie pasikartojantys pokyčiai, kurie įvyksta kiekvieną kartą po šių sudedamųjų medžiagų vartojimo, gali sukelti anomalijas malonumo pojūčio atsiradimo vietose. Tuomet, kai bus padidintas toleruojamas šių sudedamųjų medžiagų kiekis, vartotojai norės dar daugiau vartototi šias medžiagas, jog jų smegenys išliktų funkcionalios. Be to, pokyčiai smegenų neurologijos srityje, skatina vartotojų išsekimą, o vėliau ateityje gali sukelti nerimą ir depresiją (Woolsey, 2010).
Mokslininkas teigia, jog šie smegenų ir jų funkcijų pokyčiai dažniausiai vyksta tarp jaunų , dvidešimt penkerių metų neturinčių asmenų. Jų smegenys vis dar yra besivystančioje stadijoje, ypatingai jų atminties, streso ir malonumo teikimo sistemos (Woolsey, 2010).
- Psichinės problemos. Neseniai atliktas tyrimas parodė, jog 20-30 mg kofeino skyrimas suaugusioms pelėms paveikė normalų jų nervinių ląstelių augimą bei sukėlė depresiją. Tas pats tyrimas nustatė, jog stresinėmis situacijomis kyla kofeino vartojimo lygis. Tuomet, tai veikia centrinę nervų sistemą (CNS), kas sukelia padidėjusį kraujospūdį (Persad, 2011). Be to, dideli kofeino kiekiai – daugiau kaip 300 mg – kurie gali būti gaunami iš kavos, arbatos, energinių gėrimų ar kitų kofeino turinčių gėrimų, yra manoma, jog gali sukelti kitas psichikos problemos, tokias kaip haliucinacijos. Persad (2011) teigia, jog šis poveikis gali būti aukšto hidrokortizono lygio rezultatas, kuris pasireiškia stresiniais momentais, kai yra suvartojami dideli kofeino kiekiai.
- Širdies ir kraujagyslių problemos. Dideli kofeino kiekiai energiniuose gėrimuose gali sukelti tam tikrą šalutinį poveikį širdies bei kraujagyslių funkcionalumui ar net sukelti mirtį (American Heart Association, 2013; Babu et al. 2008; Higgins et al., 2010;). Higgins et al. (2010) teigia, jog atlikus tyrimą, kurio metu 15 sveikų suaugusiųjų kasdien gėrė po dvi 500 mg turinčias energinių gėrimų skardines septynias dienas per savaitę, rezultatai parodė, jog praėjus keturioms valandoms po energinių gėrimų vartojimo, „sistolinis kraujospūdis“ pirmą dieną padidėjo 18 proc. Tuomet šis šoktelėjo dar 10 proc. iki septintoos tyrimo dienos. Antra, praėjus dviems valandoms po energinių gėrimo nurijimo, „diastolinis kraujo spaudimas“ padidėjo 7 proc. pirmą dieną ir dar 8 proc. paskutinę septintąją dieną. Toliau, pirmąją dieną širdies ritmas padidėjo 8 proc., ir 11 proc. septintąją tyrimo dieną. (Higgins et al., 2010).
Atsižvelgdmas į tai, autorius teigė, jog Red Bull įtakoja širdies funkcijas didindamas „širdies susitraukimų“ dažnį (Higgins et al. 2010).
Babu et al. (2008) teigia, jog bet kuris energinių gėrimų daromas poveikis yra susijęs su „kofeino toksiškumu“, kuris gali sukelti „tachiaritmijas“. Tai apima prieširdžių ir skilvelių ektopiją, prieširdžių virpėjimą, skilvelinę tachikardiją bei skilvelių virpėjimą (Babu et al., 2008). Be to, energiniuose gėrimuose esantis taurinas didina „sistolinį širdies tūrį“ bei slopina „simpatinę nervų sistemą“. Be to, jis daro įtaką kalcio kiekiui, kuris yra saugomas širdies raumenų audiniuose). Neseniai publikuotas Amerikos širdies asociacijos pranešimas pažymi, jog energiniai gėrimai gali turėti įtakos kraujo spaudimui bei sukelti aritmiją bei kitas su energinių gėrimų vartojimu susijusias problemas (American Heart Association, 2013).
Galiausiai, tam tikrais išimtiniais atvejais energiniai gėrimai gali sukelti paralyžių bei privesti prie mirties dėl per didelio suvartoto kofeino kiekio (Babu et al., 2008; Higgins et al., 2010; Sepkowitz, 2013; Mattioli, 2014). Pavyzdžiui, vienas mirties atvejis buvo susijęs su miokardo infarktu, po to kai jauna mergina išgėrė energinių gėrimų (Babu et al., 2008). Kita mirtis ištiko 18 metų jaunuolį, kuris po krepšinio treniruotės išgėrė dvi skardines Red Bull. Be to, psichinių ligų istorijoje yra žinomi 5 priepuolių atvejai ir 4 poveikio psichikai atvejai (Higgins et al., 2010).
- Apsinuodijimas kofeinu ir kofeino trūkumas. Piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ir psichinės sveikatos tarnybos administracija (SAMHSA) teigia, jog pacientų skaičius, kurie dėl energinių gėrimų sukeltų sveikatos problemų 2007 metais siekė daugiau kaip 10 000. Vis dėlto, 2011 m. pacientų skaičius buvo dvigubas nei 2007 metais ir siekė daugiau kap 20 500 pacientus, kurie suvartojo per didelį energiniuose gėrimuose esančio kofeino kiekį (SAMHSA, 2013).
Tyrimų duomenimis, kofeino vartojimas gali sukelti priklausomybę kofeinui, o vėliau bandant nutraukti jo vartojimą sukelti naujas su tuo susijusias problemas - gali atsirasti galvos skausmas, kuris atsiranda dieną ar dvi po paskutinio asmens kofeino vartojimo karto. Tyrimo duomenimis, daugiau kaip 50 proc. žmonių, kurie dalyvavo šiame tyrime, pranešė apie suintensyvėjusį galvos skausmą (Reissig et al., 2008). Kiti simptomai gali svyruoti nuo nuotaikos pokyčių iki fizinio skausmo, pavyzdžiui, gebėjimo susikaupti praradimo, vėmimo, depresijos ir raumenų skausmo (Babu et al., 2008; Reissig et al., 2008).
- Virškinimo sistemos problemos. Per didelė kofeino koncentracija gali turėti įtakos virškinamajam traktui, kadangi 90 proc. kofeino yra absorbuojama virškinimo sistemos (Juline, 2008). Dėl šios priežasties, kofeinas gali sukelti per didelę šios sistemos simuliaciją,
bei pykinimą, vėmimą, skausmą, anoreksiją, gastroezofaginį refliuksą dėl stemplės sfinkterio susitraukimų dažnio sumažėjimo (Rath, 2010).
Be to, visi šie šalutiniai reiškiniai gali sukelti valgymo problemas vaikų ir jaunimo tarpe. Daugelis energinių gėrimų savo sudėtye turi angliavandenių, iš kurių daugiausia yra cukrus ar kiti jo dariniai, kurių kiekis svyruoja nuo 18 iki 25 gramų vienoje uncijoje. Šis kiekis gali sumažinti skysčių pasisavinimą žarnų viduje, kas sumažina skysčių kiekį, kuris turėtų patekti į kraują, ir gali sukelti dehidrataciją (Bonci, 2002).
Poveikį elgesiui. Energiniai gėrimai skatina protinę veiklą ir geriną budrumą užsiimant aktyvia fizine veikla, jei jie yra tinkamai vartojami (Babu et al., 2008; Heckman et al., 2010; Ishak et al., 2013, EnergyFiend, 2013a; Reissig et al., 2008; Miller 2008a; Woolsey, 2010). Vis dėlto, energinių gėrimų vartojimas dideliais kiekiais gali sukelti problemas, susijusias su sprendimų priėmimu, piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis ar rizikingu elgesiu (Heckman et al., 2010; Ishak et al., 2013; Miller, 2008a; 2008b; 2012; Reissig et al., 2008; Velazquez et al., 2012; Woolsey, 2010).
Miller (2008a) teigia, jog energinių gėrimų vartojimas yra glaudžiai susijęs su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis. Be to, per pastaruosius metus atsirado naujas rizikingas elgesys, kuris apima energinių gėrimų maišymą su alkoholiu, kas paskatino mokslininkų susidomėjimą (Heckman et al., 2010; Ishak et al., 2013; Miller, 2008a; 2008b; 2012; O’Brien et al., 2008; Reissig et al., 2008; Velazquez et al., 2012; Woolsey, 2010).
Malinauskas et al., (2007) teigia, jog 54 proc. jų tyrime dalyvavusių respondentų maišė energinius gėrimus su alkoholiu.
Nors energiniai gėrimai yra santykinai nauja gėrimų rūšis, jie greitai tapo pagrindine linksminimosi subkultūros dalimi, ypač tarp jaunų žmonių, kurie maišo energinius gėrimus kartu su alkoholiu (O’Brien et al., 2008; Arria et al., 2011; Buxton et al., 2013; Bulut et al., 2014). Kito atlikto tyrimo duomenimis - 40 proc. iš 585 studentų vartojo energinius gėrimus sumaišytus su alkoholiu per pastarąsias trisdešimt dienų (Velazquez et al., 2012).
Be to, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ir psichinės sveikatos tarnybos administracija (SAMHSA) pranešė, jog atvejų, susijusių su energinių gėrimų vartojimu 2011 m. skaičius viršijo daugiau kaip 20500 lankytojų. Iš visų šių atvejų daugiau kaip 58 proc. buvo susiję su vienų energinių gėrimų vartojimu, o likę 42 proc. buvo susiję su energinių gėrimų vartojimu su kitomis medžiagomis. Kadangi alkoholinių ir energinių gėrimų farmakokinetika yra skirtinga, tai gali sukelti šalutinį poveikį (Heckman et al., 2010).
Vis dėlto, yra atlikta daugybė tyrimų, kurių pagrindinis dėmesys yra skiriamas šio trumpo reiškinio poveikiui, kuris gali būti paaiškinamas tam tikrais atvejais (Heckman et al.,
2010; Ishak et al., 2013; Miller, 2008a; 2008b; 2012; O’Brien et al., 2008; Reissig et al., 2008; Velazquez et al., 2012; Woolsey, 2010).
Pagrindinį nerimą kelia energinių gėrimų ir alkoholio maišymas, kadangi energiniai gėrimai slopina apsvaigimo simptomus (Heckman et al., 2010; Ishak et al., 2013, Reissig, et al., 2008).
Heckman et al. (2010) teigia, jog energiniai gėrimai „maskuoja“ alkoholio daromą šalutinį poveikį, kuris sumažina asmens neblaivumo jausmą.
Ishak et al. (2013) mano, jog energinių gėrimų su alkoholiu maišymas gali padidinti tikimybę, jog vartotojai elgsis rizikingai, ypač nakties metu, pavyzdžiui, vairuos išgėrę, susidurs su seksualine prievarta ar vartos kitas medžiagas. Be to, energinių gėrimų su alkoholiu maišymas gali paskatinti vartotoją gerti daugiau alkoholio ir sumažinti suvokimą apie energinius gėrimus. Tiesą sakant, tai sukels klaidinantį kontrolės jausmą ir skatins suvokimą, jog žmogus yra mažiau apsvaigęs, kas turės įtakos vartotojo priimamiems sprendimams (Heckman et al., 2010; Ishak et al., 2013).
O’Brien et al. (2008) pažymi, jog energinių gėrimų ir alkoholio kokteliai gali sukelti pavojų studentams dėl intoksikacijos komplikacijų. Pavyzdžiui, dėl pablogėjusių sprendimo priėmimo ir problemų sprendimo įgūdžių, studentas gali tapti seksualinės prievartos auka arba užpulti kitą studentą norėdamas seksualiai juo pasinaudoti. Be to, studentai gali norėti vairuoti išgėrę, važinėtis kartu su kitais apsvaigusiais studentais, nukentėti nuo netyčinių traumų.
JAV koledžų studentų tyrimai atskleidė, jog energiniai gėrimai ir alkoholis maišomas, kadangi studentai nori „daugiau gerti ir nesijausti girtais“, kadangi energiniai gėrimai paslepia alkoholio skonį, o jo poveikis ir girtumo jausmas yra santykinai mažesnis nei vartojant tik alkoholį, kas lemia „greitesnį pasigėrimą“ (Jones et al., 2012; Marczinski, 2011; O’Brien et al., 2008).
Weldy (2010) pažymi, jog vartojant alkoholį kartu su energiniais gėrimais, kofeinas mažina slopinantį alkoholio poveikį ir apsaugo nuo miego, kas suteikia daugiau galimybių suvartoti daugiau alkoholio prieš netenkant sąmonės. Nors yra mažai žinoma apie šias pagrindines rizikas sukeliančius mechanizmus, kai kurie tyrimai atskleidė, jog alkoholis skatina didesnės rizikos prisiėmimą mažindamas motorinius įgūdžius, pažinimo funkcionavimą, bandymus, gebėjimą priimti sprendimus, tokiu būdu sumenkinant gebėjimą tiksliai įvertinti savo elgesio pasėkmes, kaip pavyzdžiui, vairavimas apsvaigus, neatsžvelgiant į nelaimingų atsitikimų, traumų, lytiniu keliu plintančių ligų riziką ar riziką piknaudžiaujant kitomis narkotinėmis medžiagomis. Visa tai priklauso nuo asmens, jų ankstesnės patirties bei akoholio ir kofeino toleravimo (Arria et al., 2009; O’Brien et al., 2008; Weldy, 2010).
Federalinio Rizikos instituto atliktame tyrime - BfR , 39,5 proc. dalyvių lankėsi diskotekose ir klubuose, 41 proc. muzikos festivaliuose ir 22 proc. Vietos bendruomenės vakarėliuose bei vartojo energinius gėrimus kartu su alkoholiu (Carnevali, Degrossi, 2015).
Be to, Europos Maisto saugumo agentūros atliktas tyrimas atskleidė, jog 56 proc. energinių gėrimų vartotojų maišo juos su alkoholiu, kas ypač būdinga 18 – 29 amžiaus grupei (71 proc.). (Zucconi et.al.,2013).
BfR tyrime, kuris apėmė anksčiau minėtus renginius, dalyviai nurodė, jog jie dažniausiai vartoja šiuos gėrimus dėl skonio ir noro neužmigti. Būtent skonis yra viena iš dažniausiai nurodytų vartojimo priežasčių tyrime. Tai gali būti svarbus veiksnys priimant sprendimą pirkti energinius gėrimus, tačiau tai taip pat gali būti susiję su energinių gėrimų saldumu, kuris numalšina alkoholio skonį, padaro jį skanesnį, kas yra ypač svarbus veiksnys jaunesniems alkoholio mėgėjams (Jones et.al., 2012; Pennay, Lubman, 2012; Bunting et.al.,2013).
Nepageidaujami reiškiniai, kurie atsirandą esant energinių gėrimų vartojimui, iš esmės yra susiję su per didelio suvartojamo kofeino kiekio keliamu poveikiu (Reissig et.al., 2009; Gunja, Brown, 2012). Kadangi energiniai gėrimai nevisuomet buvo atidžiai stebimi apsinuodijimo centruose esant apsinuodijimams jais, tai lėmė prieinamos informacijos apie energinių gėrimų keliamą poveikį sveikatai trūkumą (Bronstein et al. 2007). Vis dėlto, yra daugybė pranešimų, pažyminčių per didelio energinių gėrimų kiekio vartojimo keliamą neigiamą poveikį sveikatai.
2007 m. Australijoje buvo pranešta, jog vyrui sustojo širdis po to, kai užsiimdamas intensyvia fizine veikla išgėrė 7-8 skardines energinių gėrimų (Berger, Alford, 2009).
2006 m. Švedijoje atliktas tyrimas nustatė keletą atvejų, kurių metu tam tikri simptomai ir mirtys galėjo būti susijusios su energinių gėrimų vartojimu (Breda 2014).
4 asmenys iš JAV pristatyti į skubiosios medicinos pagalbos skyrius kenčiantys nuo traukulių, kuriuos, kaip buvo išsiaiškinta, sukėlė per didelio kiekio energinių gėrimų suvartojimas (Iyadurai, Chung, 2007).
28 metų vyras JAV išgėrė tris 250 ml energinių gėrimų skardines likus 5 val iki krepšinio rungtynių. Po 30 minučių žaidimo jis prarado sąmonę, jam sustojo širdies ir po trijų dienų mirė. Nors priežastinis ryšys tarp didelio energinių gėrimų kiekio vartojimo ir atsiradusių priepolių nebuvo patvirtintas, tolimesni šios srities moksliniai tyrimai būtų labai naudingi. (Avci et al., 2013).
Atlikus retrospektyvinę skambučių dėl apsinuodijimų peržiūrą informacijos centruose Austrijoje 7 metų bėgyje, buvo nustatyta, jog 297 skambučiai buvo susiję su energiniuose
gėrimuose esančio kofeino daromu poveikiu, o šių skambučių kiekis nuo buvusių 12 – 2004 m. padidėjo iki 65 – 2010 m. Mokslininkai iškėlė galimybę, jog šis poveikis nėra pakankamai įvertintas dėl tinkamo energinių gėrimo kodavimo apsinuodijomo centrų tyrimuose ir tai, jog jie galėjo prieiti tik apytiksliai prie 50 proc. visų skambučių, kurių sulaukė informacijos centrai Australijoje (Gunja, Brown, 2012).
Nacionalinė apsinuodijimo duomenų sistema (NPDS) Jungtinėse Amerikos Valstijose užfiksavo 4854 skabučius (0,2 proc. visų skambučių), kurie buvo susiję su energinių gėrimų vartojimu 2010-2011 metais. Tarp šių skambučių, kurių metu buvo pranešta apie šalutinį energinių gėrimų poveikį, 39,3 proc. apėmė energinių gėrimų su alkoholiu maišymą. Apskritai, 68,2 proc. su alkoholiu susiję atvejai apėmė asmenis iki 20 metų amžiaus (Seifert et al., 2013).
Šie tyrimai rodo, jog energinių gėrimų vartojimas ir toksiškumas yra intensyvi ir auganti problema Australijoje ir JAV, o panašūs tyrimai Europos centruose taip pat privalo būti atlikti.
Apibendrinant galime teigti, kad kai kurių tyrimų duomenimis, energinių gėrimų vartojimas didina fizinę ištvermę, palaiko budrumą, nuotaiką, gerina reakcijos laiką, koncentraciją, atmintį, pažintinę veiklą bei mažina vairuotojų mieguistumą ilgą laiką vairuojant. Daugelio energinių gėrimų reklamavimai ir marketingas kalba apie teigiamą jų poveikį, jie nepažymi neigiamo jo poveikio. Tačiau kitų daugelio tyrimų duomenimis piknaudžiavimas energiniais gėrimais gali sukelti tam tikrą rizikingą poveikį sveikatai, kuris gali apimti ir psichologinį poveikį ir įtakoti elgesį bei sukelti šalutinius poveikius. Dauguma tyrimų taip pat pranešta apie šalutinį energinių gėrimų poveikį juos maišant ir su alkoholiu.
1.4. Energinių gėrimų reglamentavimas - kaip sveikatos rizikos veiksnio valdymas
Energiniai gėrimai yra gerai įsitvirtinusi, tačiau gana nauja produktų kategorija. Tai nealkoholiniai funkciniai gėrimai, parduodami kaip saugūs visame pasaulyje, daugiau kaip 165 šalyse. Kaip ir daugelis kitų produktų kategorijų, energiniams gėrimams taip pat nėra taikomi konkretūs teisės aktais Europos lygmeniu. Vis dėlto, konkretūs produktų aprašymai yra įtraukti į nacionalinę ES valstybių narių teisę, kuri buvo sukurta bėgant metams. Be to, keletas teisinių nuostatų yra taikomos apskritai visiems maisto produktams ES lygiu (pvz., ženklinimas, įspėjimai, maisto sudėtis ir t.t), o energinių gėrimų ženklinimui specialiomis etiketėmis yra taikomos konkretūs teisės aktai (EDE, 2014).
Kol kas nėra bendrai suderintų teisės aktų, kurie būtų taikomi visose 28 Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, kuriuose būtų apibrėžiami energiniai gėrimai ir konkrečiai juos reglamentuotų kaip tam tikrą produktų klasę. Energiniai gėrimai yra ES maistui taikomų teisės aktų subjektas, įskaitant nesaugaus maisto į ES rinką patekimą ir reikalavimus, susijusius su produktų, kurių sudėtyje yra kofeino, ženklinimą. ES lygiu, yra nustatytos konkrečios energinių gėrimo ženklinimo nuostatos, kurios yra nurodytos ES Ženklinimo direktyvoje 2000/13/EC ir neseniai priimtuose Maisto informacijos nuostatuose 1169/2011. Remiantis šiomis nuostatomis, energinių gėrimų ženklinimas ateityje turės apimta užrašą, jog jame yra „didelis kofeino kiekis“. Gamintojai privalo nurodyti didelį kofeino kiekį ir tikslų kofeino turinį produktuose, kurio kiekis yra didesnis nei 150mg/l. (Thomson, Schiess, 2010).
Nuo 2013 m. gruodžio 13 d. tai buvo dar labiau sustiprinta, (pagal naują Maisto informacijos reglamentą), visi didelį kofeino kiekį turintys gėrimai / produktai privalo būti ženklinami užrašu: „nerekomenduojama vaikams, nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims“. „didelis kofeino kiekis“. (Zucconi et al. 2013). Šie teisės aktai yra suderinti su ES teise, ir yra taikomi visose ES valstybėse narėse. Pranešimai apie energinių gėrimų teikiamą naudą taip pat yra apriboti (Cheeseman et.al., 2014).
Energiniai gėrimai gali būti pardavinėjami visose ES šalyse, tačiau kai kurios šalys įvedė savo taisykles, įskaitant pardavimų vaikams - nepilnamečiams ribojimą. Vengrija įvedė visuomeninės sveikatos mokestį, kuris 2012 m. apėmė ir energinius gėrimus. Švedijoje, kai kurie energiniai gėrimai yra parduodami tik vaistinėse, o pardavimai vaikams (<15 m.) yra iš vis draudžiami. (Rixon, 2014). Kanada naudoja įspėjamąsias etiketes, kuriose yra nurodyta didžiausia paros leistina suvartojimo norma, įskaitant ir įspėjimus apie energinių gėrimų maišymą su alkoholiu (Bundesinstitut für Risikobewertung 2008). Australijoje ir Naujoje Zelandijoje energinių gėrimų gamintojai anksčiau apeidavo įstatymus klasifikuodami produktus kaip maisto papildus, taip siekdami išvengti 80mg/250 ml skardinėje ribos (Oddy, O’Sullivan, 2009). Galiausiai, 2012 m. Vengrijoje buvo priimtas visuomeninės sveikatos mokestis, kuris taip pat yra taikomas ir kofeino turintiems energiniams gėrimams, kitiems produktams ir maistinėms medžiagoms. Energiniai gėrimai išsivysčiusiose šalyse dažniausiai lieka nereglamentuojami (Buxton, Hagan, 2012), iš dalies dėl to, jog jie yra ilgą laiką ir plačiai vartojami gėrimai, kaip pavyzdžiui, kava ar arbata, kur kofeinas yra natūrali sudedamoji dalis (Reissig et.al., 2009).
Nepaisant įtikinamų įrodymų apie daromą žalą sveikatai trūkumo, politinis ir žiniasklaidos daromas spaudimas skatina tolimesnį energinių gėrimų ar pagrindinių jų sudedamųjų dalių reglamentavimą. Mirtys dėl širdies susstojimo, kurios tariamai buvo
susijusios su energinių gėrimų vartojimu, buvo afišuojamos abiejose Atlanto pusėje. Tokie incidentai gali paskatinti kitų teisės aktų priėmimą. Atliktų tyrimų duomenimis, pagrindinės energinių gėrimų vartotojų grupės yra sportuojantys paaugliai. Todėl, Prancūzijos Maisto produktų, aplinkosaugos ir profesinės sveikatos bei saugos agentūra (ANSES) paragino apriboti energinių gėrimų reklamą festivalių ir sporto renginių metu, taip siekiant sumažinti jų vartojimą su alkoholiniais gėrimais ar užsiiminėjant fizine veikla. Federalinis Vokietijos rizikos vertinimo institutas (BfR) išreiškė panašų susirūpinimą (Cheeseman et.al., 2014).
Susirūpinimas dėl per didelio kofeino kiekio vartojimo anksčiau vienakryptiškai buvo susijęs su energinių gėrimų draudimu Danijoje, Turkijoje, Norvegijoje, Urugvajuje, Islandijoje ir Prancūzijoje (Buxton, Hagan, 2012), nors Prancūzijos vyriausybė nenoriai pašalino sprendimą 2008 m. po EFSA vertinimo, kuri nenustatė jokio taurino keliamo pavojaus sveikatai (Oddy, O’Sullivan, 2009).
Nacionaliniu lygiu, kai kurios ES valstybės narės mėginio tiesiogiai arba faktiškai drausti energinių gėrimų pardavimą savo teritorijose arba reikalauti išankstinių patvirtinimų apie šių gėrimų sudedamąsias dalis visuomeninės sveikatos tikslais. Remdamiesi Europos teismų sprendimais, kuriuos vėliau užginčino Europos komisija, Europos teismas nustatė, jog nors valstybės narės turi „taktiškumo ribą“, nuspresdamos koks bus lygis, kuriam esant jos bandys apsaugoti visuomenės sveikatą esant moksliniam netikrumui (atsižvelgiant į energinių gėrimų kelimą riziką), energinių gėrimų pardavimo apribojimai vis dėlto turi būti paremti tikėtinu ir akivaizdžiu mokslininkų susirūpinimu. Atsižvelgiant į tai, draudimai ar išankstinės nusistatymo sistemos, kurios faktiškai veikia siekiant užkirsti kelią patekti į nacionalinę rinką, gali būti laikomos nepagrįsta prekybos kliūtimi. Pavyzdžiui, Europos komisijos prieš Italijos Respubliką byloje, Europos teismas nustatė, jog Italijos įstatymai draudžia prekiauti energiniais gėrimais Italijoje, kurių kofeino kiekis viršija 125 mg/l, nors ir nebuvo mokslininkų įrodymų apie tokio kiekio keliamą pavojų sveikatai, kas reiškia, jog tai yra neteisėta priemonė, naudojama apriboti kiekybinį importą. Kitose valstybėse narėse, tam tikros energiniuose gėrimuose randamos sudedamosios dalys, tokios kaip guarana ar ženšenis, yra laikomos kaip turinčios gydomųjų savybių, todėl gali būti reikalingas išankstinis tokių produktų kaip vaistų licencijavimas. (Cheeseman et.al., 2014).
Nors JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) riboja kofeino kiekį gaiviuosiuose gėrimuose, šie yra klasifikuojami kaip maisto papildai (Seifert et.al., 2011; US Food and Drug Administration). Įvairios mokyklos, valstybės ir šalys vis daugiau skiria dėmesio šių gėrimų turinio analizei ir pardavimų masto reguliavimui (Clauson et.al., 2008; Hedges et.al., 2004; Health Canada. ; Iyadurai, Chung, 2007; Berger, Alford, 2009; Quinones, 2009).
Energinių gėrimų platinimas Lietuvoje dar visai nesenai buvo menkai ribojamas: jie buvo lengvai prieinami vaikams bei paaugliams.
Tačiau nuo 2014 m. lapkričio 1d. Lietuvoje nepilnamečiams buvo draudžiama pardavinėti energinius gėrimus. Lietuva tapo pirmąja valstybe Europoje, kurioje buvo uždrausta pardavinėti energinius gėrimus nepilnamečiams (Harrison-Dunn, 2014).
Be to, „Lietuvos energinių gėrimų gamintojai bei importuotojai laikosi Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo 14 str. numatytų nuostatų, draudžiančių nepilnamečių lankomose ugdymo įstaigose bei jiems skirtuose koncertuose, sporto, labdaros ir (ar) paramos bei kituose renginiuose, taip pat teatro spektaklių bei kino filmų demonstravimo vietose, nepilnamečiams skirtose visuomenės informavimo priemonėse bei akcijose ir konkursuose nurodyti energinius gėrimus kaip rėmėjų gaminius ar kitaip juos reklamuoti. Laikantis Reklamos įstatymo reikalavimų, energiniai gėrimai taip pat nėra reklamos tikslais nemokamai platinami jaunesniems kaip 18 metų asmenims, o nuo 2014 m. lapkričio 1 d. jie nepilnamečiams jie nebeparduodami“.( Energinių gėrimų reklamos ir ženklinimo kodeksas, 2014).
Apibendrinant galime teigti, kad energiniai gėrimai gali būti pardavinėjami visose ES šalyse, tačiau kai kurios šalys įvedė savo taisykles, įskaitant pardavimų vaikams - nepilnamečiams ribojimą. Kol kas nėra bendrai suderintų teisės aktų, kurie būtų taikomi visose 28 Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, kuriuose būtų apibrėžiami energiniai gėrimai ir konkrečiai juos reglamentuotų kaip tam tikrą produktų klasę. Kai kurios šalys įteisino priemones, naudojamas reguliuoti energinių gėrimų ženklinimą, platinimą ir pardavimus, kurių sudėtyje yra didelis kofeino kiekis. Nuo 2004 metų, Europos reglamentai įteisino papildomą energinių gėrimų ženklinimą, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 150mg/l kofeino, o nuo 2014 metų, tai buvo dar labiau sustiprinta, siekiant užtikrinti, jog visi didelį kofeino kiekį turintys gėrimai bus ženklinami specialiu užrašu: „didelis kofeino kiekis“. Nerekomenduojama vaikams, nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims, po kurių bus nurodomas kofeino kiekis mg/100.
