LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Ugnė Kondrotienė
Galvijų reprodukcijos gerinimas naudojant CIDR
Improving cattle reproduction using CIDR
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: doc. dr. Aloyzas Januškauskas
2
DARBAS ATLIKTAS NEUŢKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Galvijų reprodukcijos gerinimas naudojant CIDR“.
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus)vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETDIS
3 Turinys SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS... 7 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 9
1.1. Lytinis ciklas ir jo reguliavimas ... 9
1.2. Folikulų augimo bangos ... 11
1.3. Lytinio ciklo fazės ... 13
1.4. Laikotarpis po veršiavimosi ... 14 1.5. Anoestrus laikotarpis ... 15 2. MEDŢIAGOS IR METODAI ... 18 2.1. Ūkių charakteristikos ... 18 2.2. Gyvulių parinkimas ... 18 2.3. Atlikti tyrimai ... 19
2.3.1. Tyrimams naudotas CIDR ... 19
2.3.2. Tyrimams naudotas DINOLYTIC, 5 mg/ml ... 19
2.3.3. CIDR įdėjimo metodika ... 20
2.3.4. Sinchronizacijos schema naudojant CIDR ... 21
2.4. Rujos stebėsena ... 22
2.5. Veršingumo nustatymas ... 22
2.6. Karvių sėklinimas ... 23
2.7. Duomenų statistinė analizė ... 23
1. REZULTATAI ... 24
3.1. Bendras vertinimas ... 24
3.2. Palyginimas tarp ūkių ... 26
3.3. Karvių ir telyčių tarpusavyje palyginimas ... 28
3.4. Statistinis vertinimas ... 29
1. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31
IŠVADOS ... 33
4
SANTRUMPOS
AI – (angl. artificial insemination) sėklinimas
CIDR – (angl. controlled internal drug release) difuzinė sistema makštyje CL – (angl. corpus luteum ) geltonkūnis
d. – dienos
DMI – (angl. dry matter intake) sausųjų medţiagų pasisavinimas E2 –(angl. oestradiol) estradiolis
FSH – (angl. follicle stimulating hormone) folikulus stimuliuojantis hormonas; GnRH – (angl. gonadotropin-releasing hormon) gonadotropinų relizing faktorius; IGF – I – insulino augimo faktoriaus –1
LH – (angl. luteinizing hormone) liuteinizuojantis hormonas; Ovsynch – ovuliacijos sinchronizavimo protokolas
P4 – (angl. progesterone ) progesteronas
PGF2α – (angl. prostaglandin F2α) prostaglandinas F2α; TAI – (angl. timed AI) – nustatytas laikas sėklinimui
5
SANTRAUKA
Šio tyrimo tikslas – įvertinti galvijų reprodukcijos gerinimą, pritaikant rujos stimuliavimą naudojant CIDR, individualiuose pieno krypties ūkiuose.
Tyrimai buvo atlikti 2013 metais balandţio – rugpjūčio mėnesiais. Tyrimą atlikome dviejuose ūkiuose. Iš viso, buvo atrinkta 40 pieno krypties galvijų (12 telyčių ir 28 karvės), kurioms ilgą laiką nepasireiškė ruja. Šie gyvuliai buvo atrinkti ištirti CIDR panaudojimo efektyvumą, bei įtaką apvaisinimui.
CIDR rujos sinchronizacijos schema – 0 dieną įdedama CIDR sistemą, 6 dieną leidţiamas dinoprostas (PGF2α), 7 dieną CIDR sistema pašalinama, 7 – 10 dieną po CIDR įdėjimo pasireiškia ruja, 12 val., po rujos pasireiškimo sėklinama. Po CIDR išėmimo ruja pasireiškė visoms karvėms ir telyčioms (100%). Daugiausia pasireiškė praėjus dviem dienom (67%), maţiausiai – vienai dienai (5%). Iš tyrime dalyvavusių galvijų susėklintos buvo 38 (95%).
Pritaikius CIDR sinchronizacijos programą gautus rezultatus galima vertinti gerai. Apsivaisino po 1 sėklinimo 18.Apsivaisinimo rodiklis47 proc. Palyginus apsivaisinimą tarp karvių ir telyčių, galime daryti išvadą, kad 15,5% didesnis buvo karvių.
6
SUMMARY
The objective of this study – assess the improvement of cattle reproduction, adaptation of oestrus stimulation using CIDR, individual dairy farms direction.
Study was carried out throughout April to August 2013 in two farms. In tota, 40 dairy animals were enrolled, 12heifers and 28 cows, that displayed prolonged periods of anoestrus. These animals were selected to investigate efficacy of oestrus synchronization program with CIDR and conception rates after this synchronisation.
CIDR synchronization scheme: Day 0 – insertion of CIDR: day 6 injection of dinoprost (PGF2α); day 7 CIDR removal, days 710 following the start of the synchronization program -oestrus detection with 12 h – delayed insemination following the signs of standing -oestrus. Signs of standing oestrus following CIDR removal occurred in all cows and heifers (100%). Majority of animals came to oestrus two days (67%) after system removal, very few animals (5%) came to oestrus the next day after removal of the enrolled animals 38 (95%) were inseminated.
In total 18 animals conceived after first AI. Conception rate is 47%. Conception rate in cows was by15.5% better as compared to the heifers.
7
ĮVADAS
Nemaţai mokslininkų pateikia duomenis, kad pieninių karvių reprodukcinis efektyvumas per pastaruosius dešimtmečius gan ryškiai sumaţėjo ir yra daug maţesnis nei siekiamas (Lucy 2001; De Vries ir Risco 2005). Apsivaisinimo tendencija pakrypusi į neigiamą pusę, t.y. apsivaisinimo rodiklis sumaţėjo nuo 66% [1951m] iki 50% [1973 – 1985m] (Butler ir Smith, 1989), ~ 45% (karvių sėklintų savaiminės rujos metu) ir 35% (karvių sėklintų nustatytu laiku – TAI) [2000m] (Lucy,2001). Šis reiškinys labiau pasireiškia aukštos produkcijos pieninėms karvėms (Nebel ir McGilliard 1993). Sumaţėjęs reprodukcinis efektyvumas yra dėl daugelio veiksnių įskaitant neveiksmingą ir netikslų rujos nustatymą, netinkamą sėklinimo laiką, vėluojančią ovuliaciją, neigiamą energijos balansą, embrionų mirtingumą ir inbridingą (Mann ir Lamming 1999; Butler 2000; Lucy 2001).
Aukštos produkcijos pieninėms karvėms, komercinėse bandose, reikia didesnio sausųjų medţiagų pasisavinimo (DMI) palaikant aukštą paklausą pieno produkcijos (Holter ir kt., 1997). Kita vertus, padidėjęs DMI padidina kepenims kraujo antplūdį ir progesterono metabolizmą, kuris sukelia progesterono koncentracijos maţėjimą kraujyje (Sangsritavong ir kt., 2002). Melţiamoms pieninėms karvėms neigiamas ryšys egzistuoja tarp DMI ir cirkuliuojančios progesterono (P4) koncentracijos (Sangsritavong ir kt., 2002; Hutchinson ir kt., 2012 ).
Didţiajai daliai galvijų nevaisingumo priskiriamas netinkamas geltonkūnio funkcionavimas, kuris yra labai svarbus progesterono šaltinis veršingumo metu (Franco ir kt., 2006). Paprastai yra ţinoma, kad plazmos progesterono koncentracija (P4) >1ng/ml yra funkcionuojančio geltonkūnio poţymis (Mann ir Lamming 2006). Tam tikra cirkuliuojančio progesterono koncentracija yra reikalinga normaliam lytiniam ciklui ir veršingumo palaikymui (Stevenson ir kt., 2008).
Nustatyto laiko sėklinimo (TAI) ir rujos sinchronizavimo metodikos tapo populiarus būdas siekiant pagerinti apsivaisinimo rodiklius (PR) moderniame pieninių galvijų laikyme (Pursley ir kt., 1995; Burke ir kt., 1996; Stevenson ir kt., 1999). Šių apvaisinimo gerinimo metodikų privalumas tas, kad nėra būtinybės nustatyti tikslų rujos laiką. Todėl nustatyto laiko sėklinimo taikymas tapo patrauklus bandose, kuriose yra sunku nustatyti tikslų rujos laiką, pvz., dideliuose pieno krypties ūkiuose (Melendez ir kt., 2006; Azevedo ir kt., 2014 ).
Pirma plačiai naudojama TAI programa, melţiamoms pieninėms karvėms, buvo Ovsynch (Pursley ir kt., 1995). Ovsynch (ovuliacijos sinchronizavimo) protokolą galima pradėti, bet kuriuo karvės lytinio ciklo metu. Šio protokolo schema: pirmą dieną leidţiama 1 GnRH injekcija, aštuntą dieną PGF2α injekcija, dešimtą dieną 2 GnRH injekcija po 12 – 24 val., gyvuliai sėklinami pasireiškus ar nesant rujos poţymių. Pirmoji injekcija GnRH skatina ovuliaciją 65% karvių, sukelia
8
naujos folikulų bangos atsiradimą 100% karvių. PGF2α injekcija skatina geltonkūnio regresiją (savaiminio ir/ar GnRH sukelto). Antroji GnRH injekcija sinchronizuoja dominuojančio folikulo ovuliacijos laiką. Taigi Ovsynch protokolas sinchronizuoja kiaušidţių folikulų bangas ir ovuliacijos laiką (Pursley ir kt., 1995). Buvo įrodyta, kad ovuliacija tiksliau sinchronizuojama ir pagerintas apsivaisinimas kai Ovsynch protokolas buvo pradedamas 5 – 12 d lytinio ciklo dieną (Vasconcelos ir kt., 1999; Cartmill ir kt., 2001).
Naujausi rujos iššaukimo metodai apima klasikinius OVSYNCH protokolus, papildytus P4 intravaginalinių sistemų įdėjimu, kurie pagerina karvių nustatyto laiko sėklinimo apsivaisinimo rodiklius – gaunamas 40 proc. apsivaisinimas po pirmojo sėklinimo (Melendez ir kt., 2006; Stevenson ir kt., 2006; Stevenson ir kt., 2008). CIDR naudojimas buvo 1 dieną įdedant CIDR 6 dieną PGF2α injekcija, septintą dieną CIDR pašalinimas (Lucy ir kt., 2001). Autoriai pranešė apie rujos sinchroniškumo padidėjimą per pirmas 3 dienas po CIDR išėmimo – t.y. paaiškėjo, kad naudojant CIDR sistemą patobulinama rujos sinchronizacija, sukuriamas tikslesnis langas rujai pasireikšti (Zalesky ir Walker 2003).
CIDR yra T- formos makšties įdėklas, kuris suteikia natūralų hormoną progesteroną, septynių dienų implanto laikotarpiu. Per įprastą lytinį ciklą, progesteronas yra gaminamas kiaušidės geltonkūnio (CL) ir turi pagrindines funkcijas (ciklinėms karvėms, neleidţia surujoti, o veršingoms karvėms progesteronas yra pagrindinis hormonas atsakingas uţ veršingumo palaikymą). CIDR naudojimas gali būti laikomas, kaip dirbtinio CL pateikimas karvėms
(http://www.selectsires.com/programs/docs/ovsynch_cosynch_presynch.pdf, prieiga per internetą
2014.11.03) Naudojant CIDR yra slopinama ruja, slopinama ovuliacija ir leidţiama vystytis persistuojančiam dominuojančiam folikului (Sirois ir kt., 1990). Persistuojantis dominuojantis folikulas gali ovuliuoti po CIDR išėmimo (Roche ir kt., 1999). Dominuojančio folikulo ovuliacija sukuria sinchronizuotą lytinį ciklą, kuris gali būti naudojamas optimizuoti fiksuoto laiko sėklinimo programai (Thatcher ir kt., 2006).
Darbo tikslas: Įvertinti galvijų reprodukcijos gerinimą, pritaikant rujos stimuliavimą naudojant CIDR, individualiuose pieno krypties ūkiuose.
Darbo uţdaviniai:
1. Pritaikyti rujos stimuliavimą naudojant CIDR anoestrus karvėms ir telyčioms rujai iššaukti.
2. Įvertinti gautus rezultatus panaudojus CIDR.
9
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Lytinis ciklas ir jo reguliavimas
Dauguma procesų organizme vyksta cikliškai, t.y. kartojasi. Lytinis ciklas – tai morfologinių ir fiziologinių pokyčių visuma, vykstanti lytiškai subrendusios patelės organizme nuo vienos ovuliacijos iki kitos (Ţilaitis ir kt., 2013).
Karvių lytinio ciklo pabaigoje formuojasi elgesio lytinė dominantė (oestrus) ir įvyksta ovuliacija. Kergimą sąlygoja elgesio lytinė dominantė, o sėklinimą – ovuliacijos laikas (Ţilaitis ir kt., 2013). Karvėms ir telyčioms šis laikotarpis trunka vidutiniškai 21 d., su būdingu intervalu nuo 18 iki 24 dienų trukmės (Parish ir kt., 2010). Rujos trukmei įtakos turi paveldimumas, pieningumas, mityba, amţius, karvių laikymo būdas, bendras sveikatingumas (Ţilaitis ir kt., 2013).
Telyčių lytinis subrendimas įvyksta 6 – 12 mėnesių amţiaus, paprastai esant 200 – 250 kg svorio (Fordea ir kt., 2011). Lytinė branda gali būti apibūdinama, kaip laikas, kurio metu įvyksta pirma ruja, lydima ovuliacijos (Ball ir Peters, 2007).
Lytinį ciklą inicijuoja, koordinuoja ir reguliuoja nervų bei endokrininės sistemos. Endokrininės sistemos realizuojamos per biologiškai aktyvias medţiagas – hormonus. Hormonai – cheminės medţiagos, kurias gamina endokrininės liaukos, ir kurios vėliau pernešamos krauju (Ţilaitis ir kt., 2013).
1 pav. Pagumburio – hipofizės – lytinių liaukų ašis
10
Lytinis ciklas yra reguliuojamas Pagumburio – Hipofizės – Lytinių liaukų ašies, kuri gamina hormonus. Lytinis ciklas – reguliuojamas hormonų: pagumburio (GnRH), priekinės hipofizės (FSH, LH), kiaušidţių (progesterono, P4, estradiolio, E2 ir inhibino) ir gimdos (prostaglandin F2α, PGF2α) (Crowe ir Mullen, 2013). Šių hormonų funkcija per teigiamo ir neigiamojo ryšio sistemą valdyti lytinį ciklą galvijams (Roche, 1996). Pagumburio pagrindinė funkcija gaminti GnRH. GnRH duoda signalą priekinei hipofizės daliai gaminti FSH ir LH. Šie hormonai išskiriami į kraują ir pernešami kiaušidėms, kur pasireiškia jų fiziologinė funkcija – inicijuojami morfologiniai pokyčiai, kurie iššaukia ovuliaciją, sudaro sąlygas nėštumui palaikyti. Kiaušidės yra atsakingos uţ folikulų ir geltonkūnio gaminimą (https://beef.unl.edu/learning/estrous.shtml, prieiga per internetą 2014.12.11).
2 pav. Folikulų vystymasis
(
http://wiley-vch.e-bookshelf.de/products/reading-epub/product-id/3894530/title/Veterinary%2BEmbryology.html?autr=%22E.+S.+FitzPatrick%22;
http://extension.missouri.edu/p/G2015, prieiga per internetą 2014.12.20)
Folikulo plyšimas ovuliacijos metu išlaisvina kiaušialąstę apvaisinimui. Geltonkūnis formuojasi, ovuliavusio folikulo vietoje (Crowe ir Mullen, 2013). Geltonkūnis pilnai funkcionuoja nuo 5 iki 15 lytinio ciklo dienos. Po to jei karvė nėra veršinga geltonkūnis pradeda regresuoti
(http://extension.missouri.edu/p/G2015, prieiga per internetą 2014.12.22). Folikulai yra atsakingi uţ
11
prostaglandinai, juos sintetina daugelis audinių ir praktiškai visos branduolius turinčios ląstelės (Chirasuna ir kt., 2004; Ţilaitis ir kt., 2013). Prostaglandinas F2α sukelia geltonkūnio regresiją. Jei kiaušialąstė neapvaisinama, prostaglandinai sukelia geltonkūnio regresiją, dėl to nustoja veikti neigiamas grįţtamasis ryšys ir inicijuojamas kitas ciklas (https://beef.unl.edu/learning/estrous.shtml, prieiga per internetą 2014.12.11).
1.2. Folikulų augimo bangos
Lytinio ciklo metu kiaušidėse folikulai auga bangomis. Chrestomatinis pavyzdys: antrinis folikulas, susidaręs paskutinės folikulų augimo bangos metu, pasibaigus liuteininei fazei, veikiamas FSH išauga iki Grafo folikulo (Ţilaitis ir kt., 2013).
Kiekvienos bangos metu pradeda augti apie 20 – 50 folikulų. Kiek didesnių, 4 – 5 mm skersmens, folikulų kiekvienos augimo bangos metu yra 3 – 6. Augimo bangos pabaigoje lieka tik vienas folikulas. Jis tampa vyraujančiu, bet kiaušialąstės nesubrandina ir greitai suyra. Lytinio ciklo eigoje, antros arba trečios folikulų augimo bangos metu susidaro vadinamasis Grafo folikulas, kuris didumu pranoksta iki jo besiformavusius ir subrandina visavertę kiaušialąstę. Prieš ovuliacinis folikulas yra 15 – 20 mm skersmens (Ţilaitis ir kt., 2013).
Augant trimis bangomis, folikulai formuojasi kas 7 – 8 paros. Pirmoji folikulų augimo banga kyla lytinio ciklo pradţioje, antroji – apie aštuntą lytinio ciklo parą, trečioji – pasibaigus liuteininei fazei. Ovuliuoti galintis folikulas subręsta iš antralinio, lytinio ciklo pabaigoje. Vyraujantį pirmosios bangos folikulą galima nustatyti antrą – trečią lytinio ciklo dieną. Karvių folikulų augimo bangos yra labai charakteringos. Folikulinė banga prasideda nuo augančių 4,0 mm diametro folikulų susitelkimo. Iš jų vienas folikulas pradeda augti ir tampa vyraujančiu, o kiti auga iki tam tikro dydţio, nustoja augti ir regresuoja. Ultragarso aparatu nustatyta, kad folikulai per dieną vidutiniškai padidėja 1,5 – 2,0 mm kartais iki 1,5 – 2,5 mm. Vyraujantis iš pirmos bangos folikulas maksimalų dydį pasiekia 7 – 8 lytinio ciklo dieną. Morfologinį ir funkcinį dominavimą jis išlaiko maţdaug iki vienuoliktos ciklo dienos, tada prasideda jo atrezija. 11 – 14 dieną prasideda antroji folikulų augimo banga. Papildoma, trečioji banga, esant trijų bangų ciklui, prasideda 16 dieną po ovuliacijos. Esant dviejų ar trijų bangų ciklams, ovuliacinis folikulas subręsta paskutinių bangų metu (Ţilaitis ir kt., 2013).
Folikulinių bangų skaičius lytinio ciklo metu priklauso nuo luteininės fazės ilgio ir kiekvieno gyvulio yra skirtingas. Tris folikulų augimo bangas patiria 2/3karvių. Karvės gali patirti nuo 1 iki 4 folikulų augimo bangų. Lytinis ciklas karvių, kurioms būdingos 3 folikulų augimo bangos, yra apie
12
veną parą ilgesnis, bet laikotarpis nuo rujos pradţios iki ovuliacijos – trumpesnis. (Ţilaitis ir kt., 2013).
3 pav. Folikulų augimo bangos
(http://www.ansci.wisc.edu/jjp1/ansci_repro/lec/lec_10/lec10fig.html#anchor2656247;
prieiga per internetą 2014.12.26)
Folikulų bangos atsiradimas yra apibrėţiamas kaip augimas grupės folikulų >5 mm skersmens ir sutampa su laikinu padidėjimu FSH sekrecijos (Adams ir kt., 1992; Sunderland ir kt., 1994). Atrinktas folikulas išgyvena aplinkoje: sumaţėjus FSH (Xu ir kt., 1995; Bao ir kt., 1997). Vyravimo metu dominuojantis folikulas slopina FSH koncentraciją, ir uţtikrina kitų folikulų augimo slopinimą (Sunderland ir kt., 1994). Dominuojančio folikulo likimas yra priklausomas nuo vyraujančių LH impulsų daţnių per dominavimo laikotarpį. Dėl padidėjusio progesterono ir LH impulsų daţnio išlaikymo kas 4 h, dominuojantis folikulas patiria atrezija. Folikulinėje fazėje, LH impulsų daţnis padidėja iki vieno impulso per valandą, tai skatina galutinį brendimą, padidėjusi estradiolio koncentracija ir teigiamas grįţtamasis ryšys GnRH, LH bangoje, skatina ovuliaciją (Sunderland ir kt.,1994). Normalios folikulų bangos turi būdingą tam tikrą gyvavimo trukmę 7 – 10 dienas, nuo vienos bangos atsiradimo iki kitos bangos atsiradimo (nurodant arba ovuliaciją arba
13
fiziologinę atreziją dominuojančio folikulo). Telyčioms per normalų 21 d. trunkantį lytinį ciklą pasireiškia 3 folikulinės bangos (kartais dvi ir labai retai viena ar keturios bangos) (Savio ir kt.,1988; Murphy ir kt.,1991).
1.3. Lytinio ciklo fazės
Karvės lytinio ciklas skirstomas į 4 etapus: Rujos (Oestrus) – 1d, Poovuliacinis (Metoestrus) – trunkanuo1 iki 4 lytinio ciklo dienos. Liuteininę (Dioestrus) – trunka nuo 5 iki 18 lytinio ciklo dienos. Folikulinę (Pro -oestrus) – 18 iki 20 lytinio ciklo stadijos dienos(Ball ir Peters. 2007).
Oestrus. Patinų prisileidimo periodas. Šio etapo pradţia ir pabaiga yra tiksliai nustatoma ir naudojama kaip atskaitos taškas, nustatant ciklo trukmę. Gimdos, gimdos kaklelio ir makšties liaukos išskiria didesnį kiekį gleivių. Ovuliacija įvyksta ~ 12 val., po rujos pabaigos (Noakes ir kt., 2010).
Metoestrus. Etapas po rujos. Ovuliavusio folikulo granuliozinės ląstelės duoda pradţią liuteininėms ląstelėms, kurios atsakingos uţ geltonkūnio formavimąsi. Sumaţėja gimdos, gimdos kaklelio, makšties liaukų sekrecija ir išskiriamų gleivių kiekis (Noakes ir kt.,2010).
Dioestrus. Geltonkūnio laikotarpis. Gimdos liaukos patiria hiperplaziją ir hipertrofiją, gimdos kaklelis susiaurėja, ir išskyros iš lytinių takų yra nepakankamos ir lipnios, makšties gleivinė tampa blyški. Šiame etape geltonkūnis yra pilnai funkcionuojantis ir išskiria didelį kiekį progesterono (Noakes ir kt.,2010).
Pro-oestrus. Etapas prieš pat rują. Jam būdingas ţenklus aktyvumo padidėjimas reprodukcinėje sistemoje. Šiame etape vyksta folikulų augimas ir geltonkūnio regresija iš ankstesnio ciklo. Gimda plečiasi labai nedaug; endometriumas tampa perpildytas krauju ir susiformuoja edema, pasireiškia endometriumo liaukų sekrecijos padidėjimas (Noakes ir kt.,2010).
Anoestrus. Uţsitęsęs lytinis ramybės periodas. Folikulų vystymasis yra minimalus; geltonkūnis, nors nustatomas, sumaţėjęs ir nefunkcionuojantis. Išskyros menkos ir lipnios, gimdos kaklelis siauras, makšties gleivinė blyški (Noakes ir kt.,2010).
Tačiau lytinis ciklas geriau apibūdinamas kiaušidţių funkcijos trukme, susidedančia iš folikulų etapo ir geltonkūnio etapo. Folikulų etapas apima pro-oestrus ir oestrus, geltonkūnio etapas – metoestrus ir dioestrus. Rujos elgesys įvyksta link folikulų etapo pabaigos (Ball ir Peters, 2007).
Lytinio ciklo folikulinėje fazėje progesteronas yra baziniame lygyje, dėl regresavusio geltonkūnio (Crowe ir Mullen, 2013). Padidėja estradiolio E2 koncentracija (dėl greitai proliferuojančio prieš ovuliacinio dominuojančio folikulo) ir sumaţėja cirkuliuojančio progesterono
14
koncentracija iššaukia GnRH bangą, todėl išryškėja rujos elgesys, kurio metu telyčios ir karvės prisileidţia patiną ir stovi kergiamos (Frandson ir kt., 2003). Ši prieš ovuliacinė GnRH banga sukelia LH ir FSH bangas (Sunderland ir kt.,1994). Dominuojantis folikulas ovuliuoja tuomet, kai serumo progesterono koncentracija yra bazinė, o LH impulsų daţnis padidėjęs iki vieno impulso/val ir tęsiasi 2 – 3 dienas (Roche, 1996). Po rujos ovuliacija įvyksta 10 – 14 h. Po ovuliacijos pereinama į lytinio ciklo geltonkūnio etapą. Geltonkūnio etapo pradţia yra ţinoma kaip metoestrus ir paprastai trunka 3 – 4 dienas. Jai yra būdinga geltonkūnio formavimasis ovuliavusio folikulo vietoje (Crowe ir Mullen, 2013). Po ovuliacijos progesterono koncentracija pradeda didėti dėl geltonkūnio formavimosi (Niswender, 1981).
Laikotarpis kai karvės ar telyčios nerodo lytinio ciklo yra vadinamas Anoestrus. Šis laikotarpis daţniausiai pasireiškia prieš brendimą telyčioms ir po apsiveršiavimo karvėms. Šio laikotarpio trukmė gali būti sutrumpinama išlaikant tinkamą mitybą ir tinkamą sveikatos valdymą. Kai baigiasi Anoestrus laikotarpis, pirma ruja būna „tyli“, kurios metu nėra rujai būdingo elgesio, bet įvyksta ovuliacija (Parish ir kt.,2010).
1.4. Laikotarpis po veršiavimosi
Pasibaigus veršiavimuisi, progesterono ir estradiolio koncentracija leidţiasi pakopomis iki bazinės koncentracijos (Crowe, 2008). Tačiau trumpalaikiai pasikartojantys, FSH koncentracijos pliūpsniai prasideda praėjus 3 – 5 dienoms po veršiavimosi ir vyksta 7 – 10 dienų intervalais (Crowe ir kt., 1998). Estradiolio sekrecijos priklauso nuo vyraujančio LH impulsų daţnio per folikulų bangos dominavimo etapą, dominuojančio folikulo dydţio ir IGF – I (insulino augimo faktoriaus –1) biopreinamumo (Austin ir kt., 2001; Canty ir kt., 2006). Didelę įtaką dominuojančio folikulo ovuliacijai turi LH pulsavimas. LH impulsų daţnis skatinantis dominuojančio folikulo ovuliacija, turi būti vienas LH impulsas per valandą (Crowe, 2008). Laikotarpiu po veršiavimosi pirmasis dominuojantis folikulas ovuliuoja (30 – 80% karvių), įvyksta atrezija (15 – 60% karvių) arba tampa cistiniu folikulu (1 – 5% karvių) (Savio ir kt., 1990b; Beam ir Butler, 1997; Sakaguchi ir kt., 2004; Sartori ir kt.,2004).
Pirma ovuliacija karvėms paprastai būna tyli t.y. nėra tipiško rujos elgesio (Kyle ir kt.,1992) ir paprastai (>70%) seka trumpas ciklas, paprastai tik viena folikulų banga. Karvėms laikotarpiu po veršiavimosi gali būti dvi, trys ar keturios folikulų bangos per pirmąjį lytinį ciklą (Savio ir kt., 1990a; Sartori ir kt., 2004). Skirtingai nuo telyčių, laktuojančioms karvėms, laikotarpiu po veršiavimosi, daţniau būna 2 folikulų bangos (Sartori ir kt.,2004). Karvėms nustatoma maţesnė
15
progesterono koncentraciją ciklo metu, nei telyčioms (Sartori ir kt.,. 2004; Wolfenson ir kt.,2004). Priešingai nei telyčioms, karvėms maţesnė progesterono koncentracija sąlygoja šiek tiek didesnį LH pulsavimo daţnį, kurio dėka kiekvienas dominuojantis folikulas auga šiek tiek ilgėliau, ne taip greitai įvyksta atrezija. Karvės, su uţsitęsusiu geltonkūnio etapu, linkusios turėti keturias folikulų bangas (Savio ir kt.,1990a).
1.5. Anoestrus laikotarpis
Laikotarpis po veršiavimosi atlieka pagrindinį vaidmenį galvijų reprodukcijoje. Pogimdyvinė anoestrus fazes trukmė turi svarbią įtaką tolesnei reprodukcinei gyvulio elgsenai (Lucy, 2007). Buvo pastebėta, kad produktyviose pieninės krypties galvijų bandose daţniau stebimas karvių anoestrus (Berger ir kt., 1981; Etherington ir kt., 1991; Opsomer ir kt., 1996; Opsomer ir kt., 1998; Opsomer ir kt., 2000). Galbūt padidėjusi dalis energijos (pieno gamybai) gali sukelti anoestrus, kurios metu uţlaikomas folikulų veiklos atnaujinimas (Peter ir kt., 2009). Tokie veiksniai, kaip ribotas energijos suvartojimas, maţesni organizmo rezervai ir po veršiavimosi atsiradusios ligos taip pat gali neigiamai įtakoti sugrįţti reguliariam ciklui (Peter ir kt.,2009).
Anoestrus – plati sąvoka, kuri parodo rujos išraiškos trukumą (ar nebuvimą rujos poţymių) nepaisant efektyvaus rujos poţymių vertinimo. Anoestrus būdinga progesterono trūkumas (Peter ir kt., 2009). Produktyvios pieninės karvės turi maţą išraišką rujos poţymiams (Lucy, 2007), ypač per ankstyvą laikotarpį po veršiavimosi (Harrison ir kt., 1990). Be to, intensyviai valdomų modernių pieninių bandų, rujos nustatymo efektyvumas gali būti labai prastas (Ambrose ir Colazo, 2007). Taigi, tyli ovuliacija (trūksta akivaizdţių rujos poţymių) ir nepastebėta ruja (blogas rujos aptikimo efektyvumas (Etherington ir kt.,1991) gali labai padidinti Anestrus tikimybę. Svarbu atskirti šias sąlygas viena nuo kitos (fiziologinę{tyli ovuliacija} ir valdymo{neaptikta ruja}) (Peter ir kt.,2009).
Istoriškai, anoestrus buvo klasifikuojama į dvi grupes: fiziologinę ir patologinę. Vėliau patologinę grupė buvo suskirsta dar į 5 pogrupius.
1. Neaktyvios kiaušidės (t.y. minimalus folikulų vystymasis, ovuliacijos ir geltonkūnio nebuvimas).
2. Tyli ovuliacija (t.y. ovuliacija be rujai būdingo elgesio).
3. Kiaušidţių hipofunkcija (t.y. išliekantis dominuojantis folikulas) 4. Kiaušidţių cistos (t.y. folikulo ar geltonkūnio cista).
16
5. Nuolatinis geltonkūnis (t.y. geltonkūnio regresijos nebuvimas). (Mwaanga ir Janowski, 2000)
Pagal Wiltbank ir kt., (2002) anoestrus klasifikuojama remiantis folikulų ir geltonkūnio dinamika kiaušidėse.
4 pav. Schematiškai pavaizduota anoestrus tipai remiantis kiaušidţių folikulų ir geltonkūnio dinamikos fiziologija (Peter ir kt.,2009).
Kiaušidţių folikulų augimo vertinimas ultragarsu kartu matuojant reprodukcinių hormonų koncentraciją leido įvardinti 3 funkciškai svarbius folikulų diametrus per folikulų augimą: atsiradimas (~ 4mm), parinkimas (~ 9mm) ir ovuliacija (~ 10 – 20mm). Ovuliacijos sutrikimų klasifikacija remiantis šiais trimis kritiniais taškais padeda diagnozuoti, o taip pat ir parinkti reikiamą gydymą (Wiltbank ir kt.,2002). Keturi anoestrus tipai parodyti 4 pav.
I tipo anoestrus – šiame etape yra folikulų augimas iki atsiradimo, toliau nevyksta parinkimas ar dominuojančio folikulo atsiradimas (Peter ir kt., 2009). Ši patofiziologinė būklė nėra iki galo pilnai išaiškinta, bet manoma, kad yra dėl nepakankamos mitybos. Šiuo atţvilgiu, nepakankama mityba ir energijos trūkumas gali būti prieţastis šios būklės, dėl būtino LH palaikymo stygiaus išlaikyti folikulų augimą ir dominavimą (Jolly ir kt., 1995). Kiaušidėms susijusioms su šiuo anoestrus tipu gali būti priskiriamas klasikinis aprašymas "neaktyvios kiaušidės'' (Fielden ir kt.,
17
1980). Ši būklė tikėtina, kad įvyksta <10% pieninių galvijų populiacijoje laikotarpiu po apsiveršiavimo (Markusfeld, 1987).
II tipo anoestrus – šiame etape yra folikulų parinkimas ir augimas, po abiejų seka atrezija arba regresija (Peter ir kt., 2009). Tam tikrais atvejais regresija ir atrezija įvyksta tik po to kai folikulas tampa dominuojančiu. Folikulų regresijos rezultatas yra naujos folikulų bangos atsiradimas, kuris į vyksta 2 – 3 dienomis vėliau. Tokiais atvejais, yra nuoseklios folikulų bangos prieš pirmą ovuliaciją, kuri gali būti uţdelsta dėl pailgėjusio intervalo. Kai folikulai auga toliau ir regresuoja prieš ovuliaciją (McDougall ir kt., 1995). Šios karvės gali turėti ţemą LH impulsų daţnį (<1 per 3 – 4 h). Šie dominuojantys folikulai sukelia labai ţemą periferinio estradiolio koncentracijos padidėjimą. Taigi, įtakojantys veiksniai dėl nepakankamos estradiolio gamybos arba nepakankamas teigiamas grįţtamasis ryšys nepriklausomas nuo dominuojančio folikulo bazinės estradiolio gamybos. Vėlesnės folikulų bangos atsiranda per 1 – 2 dienas po dominuojančio folikulo regresavimo. Paţymėtina tai, kad gali būti devynios folikulų augimo bangos prieš įvykstant pirmai ovuliacijai (McDougall ir kt., 1995).
III tipo anoestrus – šiame etape yra folikulų nukrypimas, augimas ir atsiradimas dominuojančio folikulo, bet nepavykusi ovuliacija, dėl kurios susidaro nuolatinės folikulų struktūros (Peter ir kt., 2009). Viena folikulo struktūra >8 mm skersmens buvo pastebėta nesant geltonkūnio ar cistos, dviejuose ultragarso tyrimuose 7 dienų skyrium (Markusfeld, 1987; Lopez-Gatius ir kt., 2001). Tai gali būti dėl pagumburio nejautrumo estradiolio teigiamam grįţtamajam ryšiui ar dėl sumaţėjusio folikulų jautrumo į gonadotropinų stimuliavimą, kuriam įtakoja metaboliniai hormonai (insulinas ir į insuliną panašus augimo faktorius) (Beam ir Butler, 1999). Folikulas gali tapti folikuline cista arba geltonkūnio cista. Pastarieji pasikeitimai įvyksta 10 – 13% atvejų (Peter, 2004). Folikulinės cistos gali arba regresuoti arba išlikti kaip neovuliacinės struktūros. Atsiţvelgiant į struktūrinį ir funkcinį statusą, ši neovuliacinė struktūra gali įtakoti arba ne naujų folikulų bangų atsiradimą (Sakaguchi ir kt., 2006).
IV tipo anoestrus – dėl uţsitęsusio geltonkūnio etapo. Šios karvės turi normalią rują, ovuliaciją ir geltonkūnio formavimąsi, su uţsitęsusia geltonkūnio funkcija, dėl geltonkūnio regresijos trukumo (Peter ir kt., 2009). Daug veiksnių buvo siūloma, kurie padidina riziką, uţsitęsusio geltonkūnio etapo (Opsomer ir kt., 2000), apimant distokiją, sveikatos problemas per pirmą laktacijos mėnesį, karščio stresą ir galbūt ovuliaciją įvykusią netrukus po apsiveršiavimo (Peter ir kt., 2009). Gimdos infekcija (Mateus ir kt., 2002) ar piometra gali prailginti geltonkūnio gyvavimą (Sheldon ir kt., 2006).
18
2. MEDŢIAGOS IR METODAI
Tyrimai buvo atlikti 2013 metais balandţio – rugpjūčio mėnesiais, dviejuose ūkiuose.
Moksliniai tyrimai buvo atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) (Ţin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122 – 6126).
2.1. Ūkių charakteristikos
Pirmame ūkyje yra laikoma apie 880 galvijų. Ūkio gyvulininkystės tikslas ne tik didinti bandą, nuolatos gerinti pieno kiekį ir kokybę, bet ir gerinti reprodukciją. Ūkyje naudojamas palaidas gyvulių laikymas, kiekvienai karvei yra skirta tinkamo dydţio guoliavietė. Yra laikomi grupėmis (atskirai melţiamos karvės, uţtrūkusios karvės, prieš apsiveršiavimą, prieauglis, sergantys gyvuliai). Galvijai gali laisvai prieiti prie vandens (automatinių girdyklų), šeriami pilnaverčiais subalansuotais pašarais. Tvarte sudaromos geros sąlygos, kad uţtektų natūralios ir dirbtinės šviesos. Mėšlas ir srutos šalinamos automatiniais skreperiais. Šaltuoju metų laiku karvės apsaugotos nuo šalčio, skersvėjo. Gyvuliams sudaromas optimalus mikroklimatas. Personalas pastoviai kelia kvalifikacijos lygį. Ūkį priţiūri veterinarijos gydytojas.
Antrajame ūkyje – laikoma apie 580 galvijų. Šiame ūkyje pieno gamyba – pagrindinė gyvulininkystės kryptis. Kaip ir pirmajame ūkyje taikomas palaidas galvijų laikymas. Ūkyje sudarytos geros zootechninės gyvulių laikymo ir prieţiūros sąlygos. Galvijai šeriami subalansuotais, pilnaverčiais pašarais. Ūkį priţiūri veterinarijos gydytojas. Personalas pastoviai kelia kvalifikacijos lygį.
2.2. Gyvulių parinkimas
Tyrimams iš viso parinkta 40 pieno krypties galvijų. Iš kiekvieno ūkio atrenkama po 20 gyvulių. Pirmajame ūkyje bandymui buvo atrinkta buvo 10 karvių ir 10 telyčių. Antrajame ūkyje bandymams buvo atrinkta – 18 karvių, 2 telyčios. Bandymams buvo atrenkami gyvuliai, kurioms nepasireiškė ruja. Šie gyvuliai buvo atrinkti ištirti CIDR panaudojimo efektyvumą, bei įtaką apvaisinimui. Šių karvių ir telyčių laikymo ir šėrimo sąlygos buvo panašios – palaidas laikymas, šeriama mišiniu, melţiama 2x/dieną.
19
2.3. Atlikti tyrimai 2.3.1. Tyrimams naudotas CIDR
CIDR – difuzinė sistema makštyje. Sistema „T“ raidės formos, kurią sudaro progesteronu impregnuotas inertiškas nailoninis strypelis apgaubtas silikoninio elastomero apvalkalu.
Vienoje sistemoje: veiklioji medţiaga – progesteronas (1,38g) ir pagalbinės medţiagos – silikoninis elastomeras, nailoninis strypelis, poliesterio virvelė.
Iš CIDR progesteronas išsiskiria kontroliuojamais kiekiais ir per makšties gleivinę patenka į kraują. Jis slopina gonadotropiną atpalaiduojančio hormono ir atitinkamai liuteinizuojančio hormono, kuris slopina folikulų brendimą, išsiskyrimą iš priekinės hipofizės dalies ir taip kontroliuoja lytinį ciklą. Pašalinus sistemą, per 6 val. kraujyje esančio progesterono kiekis labai staiga sumaţėja, todėl ima bręsti folikulai, pasireiškia ruja ir ovuliacija.
5 pav. CIDR – difuzinė sistema makštyje
(http://www.zoetis.cl/node/17644, prieiga per internetą 2014.12.28)
2.3.2. Tyrimams naudotas DINOLYTIC, 5 mg/ml
DINOLYTIC, 5 mg/ml injekcinis tirpalas galvijams, arkliams ir kiaulėms, kurio 1 ml dinoprosto (trometamolio) 5 mg ir pagalbinės medţiagos (benzilo alkoholis, natrio hidroksidas ar vandenilio chloridas, injekcinis vanduo). Dinoprostas – natūralus prostaglandinas F2α. Naudojamas karvėms rujos laikui efektyviau kontroliuoti lytinio ciklo metu, gydyti, esant funkcionuojančiam
20
geltonkūniui, bet nesimatant rujos poţymių (slapta ruja), abortui ar veršiavimuisi sukelti, gydyti, esant lėtiniam metritui ar piometrai, normaliai rujojančių melţiamų karvių veisimui kontroliuoti, t.y. rujai bei ovuliacijai sinchronizuoti, naudojant kartu su GnRH ar GnRH analogais fiksuoto laiko sėklinimo programose. Išlauka: pienui – 0 parų, galvijienai – 1 para.
6 pav. DINOLYTIC, 5 mg/ml injekcinis tirpalas
(http://www.maravet.com/WEBMEDIA/product//m/r/mrv-548.jpg, prieiga per internetą
2014.12.30)
2.3.3. CIDR įdėjimo metodika
Sistemą (CIDR) reikia įdėti naudojant aplikatorių. 1. Uţsidėti sterilias vienkartines pirštines.
2. Pasiruošti švaraus vandens ir antiseptinio tirpalo. Prieš naudojant būtina įsitikinti, kad aplikatorius yra švarus ir pamirkytas nedirginančiame antiseptiniame tirpale.
3. Reikia suglausti sistemos „sparnus“ ir įdėti ją į aplikatorių. Sistemos „sparnai“ turi šiek tiek išsikišti iš aplikatoriaus.
4. Ant paruošto aplikatoriaus galo reikia uţtepti nedaug akušerinio lubrikanto. 5. Pakėlus patelės uodegą reikia nuvalyti vulvą bei tarpvietę.
6. Aplikatorių patepame vandens pagrindu pagamintu ultragarso geliu, švelniai įkišame į makštį, pirmiausia vertikalia kryptimi, po to – horizontaliai, kol pasijus šioks toks pasipriešinimas.
7. Būtina įsitikinti, kad išėmimo virvelė yra laisva, tada aplikatoriaus rankenėlę reikia paspausti ir traukti vamzdelį link rankenėlės. Tokiu būdu atlaisvinami sistemos „sparnai“, kurie išlaiko sistemą makšties priekyje.
21
8. Teisingai įdėjus sistemą, aplikatorių reikia ištraukti, paliekant išėmimo virvelę kabėti iš vulvos.
9. Prieš naudojant kitai patelei, aplikatorius vivo nuvalomas popieriniu rankšluosčiu ir dezinfekuojamas kalio permanganate vonelėje.
10. CIDR paliekamas 7 dienas.
11. Po septynių dienų sistemą galima išimti lengvai patraukus virvelę. Kartais virvelės gali nesimatyti išorėje, tuomet ranka (su uţmauta pirštine) ją galima aptikti makšties uţpakalinėje dalyje. Sistemai išimti nereikia jėgos. Jei pajaučiamas koks nors pasipriešinimas, lengviau sistemą išimti ranka (su uţmauta pirštine).
7 pav. CIRD įdėjimas schematiškai
(http://images.ddccdn.com/vet/images/1198351_1198351.png, prieiga per internetą 2014.12.28)
2.3.4. Sinchronizacijos schema naudojant CIDR
Yra keletas galimų sinchronizacijos schemų naudojant CIDR. Sistema gali būti laikoma skirtingą laikotarpį 5d. (Mellieon ir kt., 2012), 7d. (Lucy ir kt., 2001),14d. (Escalante ir kt., 2013). Taip pat galima derinti su GnRH injekcijomis.
Pagrindinė CIDR rujos sinchronizacijos schemą yra: 0 dieną įdedama CIDR sistemą, 6 dieną leidţiamas PGF2α arba jo analogas, 7 dieną CIDR sistema pašalinama, 7 – 10 dieną pasireiškia ruja, 12 val., po rujos pasireiškimo sėklinama (8 pav.). Ši schema ir buvo pasirinkta. Šeštą dieną kiekvienam galvijui į raumenis švirkščiama 5 ml Dynolytic, septintą dieną sistema išraukiama iš makšties naudojant specialią virvelę.
22
8 pav. CIDR rujos sinchronizacija
(https://www.zoetisus.com/solutions/pages/dairy_repro/img/heifers_chart2.jpg, prieiga per internetą
2014.12.28)
2.4. Rujos stebėsena
Po sistemos ištraukimo vizualiai buvo stebimi rujos poţymiai:
1. Padidėjęs aktyvumas, neramumas. Rujojanti karvė ar telyčia daţnai būna nerami, daugiau juda, trypia uţpakalinėmis kojomis, kilnoja uodegą, daţniau šlapinasi, daugiau baubia.
2. Šokinėjimas ant kitų bandos gyvulių. Rujojanti karvė ar telyčia šokinėja ant kitų grupėje esančių karvių/telyčių. Tačiau tai nėra pagrindinis poţymis, taip gali elgtis ir nerujojančios karvės/ telyčios. Tiksliau yra kai karvė ar telyčia leidţiasi ir ramiai stovi, kitai ant jos šokant.
3. Skaidrios išskyros. Iš lytinių organų teka skaidrios, tąsios išskyros (priemaišos gali parodyti apie vykstančius uţdegiminius procesus gimdoje).
4. Kitos karvės uostymas.
5. Paraudusi, drėgna šiek tiek paburkusi vulva. 6. Sumaţėjęs pašaro suvartojimas, pieno primilţis.
2.5. Veršingumo nustatymas
Veršingumas buvo nustatomas atliekant rektinį tyrimą, vidutiniškai 2 mėnesiams po sėklinimo.
23
2.6. Karvių sėklinimas
Abiejuose ūkiuose karvėms ir telyčioms sėklinti naudojama šiaudeliuose įšaldyta veislinių bulių sperma. Sėklinimo paslaugas atlieka privatus veterinarijos gydytojas.
2.7. Duomenų statistinė analizė
Tyrimo metu gauti duomenys buvo suvedami, apskaičiuojami ir atliekamas statistinis įvertinimas naudojant „Microsoft Excel 2007“ programą.
24
1. REZULTATAI
9 pav. Tiriamų gyvulių skaičiaus % pasiskirstymas
Tyrimo metu atrinktoms karvėms ir telyčioms (40; 9 pav.) buvo įdedamas CIDR, pritaikoma pasirinkta sinchronizacijos schema, po CIDR pašalimo, stebima ruja, gyvuliai sėklinami ir vertinamas veršingumas. Pagal gautus rezultatus buvo sudarytos lentelės, kurių pagrindu grafikai, kuriuose atsispindi gauti rezultatai.
Gauti duomenys buvo suskirstyti į grupes: rujos pasireiškimas ir pasikartojimas, veršingumo nustatymas.
3.1. Bendras vertinimas
10 pav. Rujos pasireiškimas po CIDR išėmimo, %
Karvės 70% Telyčios 30% 5% 67% 15% 13% 1d. 2d. 3d. 4d.
25
Po CIDR išėmimo ruja pasireiškė visoms karvėms ir telyčioms (100%). Daugiausia pasireiškė praėjus dviem dienom (67%), maţiausiai – vienai dienai (5%). Tarp ketvirtos ir trečios dienos tarpusavio skirtumas nedidelis, 2%. Tai matoma 10 pav. Rujos pasireiškimas po CIDR išėmimo, %
Iš tyrime dalyvavusių galvijų susėklintos buvo 38 (95%) (nors ir ruja pasireiškė 100%), kadangi dvejoms (karvei ir telyčiai) iš karto po sistemos ištraukimo pasireiškė pūlinio makšties uţdegimo poţymiai, dėl kurių sėklintojas atsisakė sėklinti , motyvuodamas, kad padidės sėklinimo indeksas. Po sėklinimo ruja pasikartojo penkioms karvėms ir keturioms telyčioms, jos buvo sėklintos pakartotinai.
11 pav. Rujos pasireiškimas 1 ir 2 kartą
Atliekant rektinį tyrimą buvo nustatyta veršinga, neveršinga ar abejotina. Veršingų buvo 7,5% daugiau nei neveršingų. Maţa dalis pasitaikė abejotinų ( 1 gyvulys). (12 pav.)
0 10 20 30 40 50 60 70 1 2 karvės telyčios
26
12 pav. Bendras veršingumas, %
3.2. Palyginimas tarp ūkių
13 pav. Rujos pasireiškimo po CIDR išėmimo palyginimas tarp ūkių,%
52,5% 45%
2,5%
veršinga neveršinga abejotina
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1d 2d 3d 4d 1 ūkis 2 ūkis
27
Lyginant rujos pasireiškimą tarp ūkių (13 pav.). Pastebima, kad antrajame ūkyje beveik visos (95%) surojo ta pačią dieną t.y. dvi dienos po sistemos pašalinimo. Tuo tarpu pirmajame ūkyje pasiskirstė vienos – keturių dienų intervale. 2 – 4 dieną pasireiškimas buvo apylygis, didţiausias pasireiškimas antrą dieną, vėliau maţėjimas po 5%.
14 pav. Rujos pasikartojimo po sėklinimo palyginimas tarp ūkių, %
Pirmajame ūkyje po pasireiškusios rujos apsėklintos visos surujojusios, skirtingai nei antrajame ūkyje. Kadangi šiame ūkyje 10% surujojusių, pasireiškė pūlinio makšties uţdegimo poţymiai, ir jų sėklinimas buvo atidėtas. Nepaisant to, pirmajame ūkyje pakartotinai surujojo daugiau gyvulių nors ir neţymiai (5%), nei antrajame ūkyje (14 pav.)
15 pav. Veršingumo palyginimas tarp ūkių, %
0 5 10 15 20 25 1 ūkis 2 ūkis 1 ūkis 2 ūkis 0 10 20 30 40 50 60 70
veršingos neveršingos abejotina
28
Antrajame ūkyje apsivaisinimas buvo didesnis (25%) nei pirmajame ūkyje, tai matome 15 pav. Veršingumo palyginimas tarp ūkių, %. Antrajame ūkyje atliktas rektinis tyrimas buvo tikslesnis, nes nebuvo rasta abejotinų.
3.3. Karvių ir telyčių tarpusavyje palyginimas
16 pav. Rujos pasireiškimo po CIDR išėmimo karvėms ir telyčioms,%
Telyčioms ruja po CIDR išėmimo pasireiškė keturių dienų intervale, o karvėms – trijų dienų. Karvėms matomas didţiausias rujos pasireiškimas praėjus dviem dienom po sistemos pašalinimo. Telyčioms laipsniškai didėjantis, ir didţiausias pasireiškimas praėjus keturioms dienoms (16 pav.).
17 pav. Telyčių veršingumas, %
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1d 2d 3d 4d Ruj os pa sireišk im o % karvės telyčios 42% 58% Telyčių veršingumas, % veršinga neveršinga
29
18 pav. Karvių veršingumas, %
Karvių veršingumas 15,5% didesnis, o neveršingumas 19% maţesnis nei telyčių. Telyčių tarpe abejotinų nepasitaikė. Buvo išbrokuotos 4 karvės (dėl įvairių prieţasčių – pvz. Apynagės flegmona, tešmens trauma ir kt.), kas lemia maţesnį veršingumo % (negu galėjo būti). Abejotina – veterinaras suklydo, kadangi rektinis veršingumo nustatymas, nėra toks tikslus, kaip naudojant ultragarsą. 3.4. Statistinis vertinimas Imtis (n) Dienos po paskutinio apsiveršiavimo iki CIDR įdėjimo Maţiausia reikšmė Didţiausia reikšmė Pirmame ūkyje 10 107,3 + 15,32 30 186 Antrame ūkyje 17 161,65 + 25,96 42 483 p<0,05
1 lent. Dienos po paskutinio apsiveršiavimo iki sistemos įdėjimo
Pirmajame ūkyje didţiausia reikšmė (nuo paskutinio apsiveršiavimo iki sistemos įdėjimo) dienų vidurkio skyrėsi ~79 dienas, tuo tarpu antrajame ūkyje – apie 321 dienas. Lyginant vidurkius tarpusavyje, gautas statistinis patikimumas (p<0,05). Lyginant didţiausias reikšmes, tarp ūkių skirtumas yra 297dienos.
57% 39%
4%
Karvių veršingumas, %
30
Antrajame ūkyje ruja pasireiškė greičiau – maţiau telyčių, kurioms ruja po sistemos išėmimo pasireiškė vėliau nei karvėms (p<0,001).
Karvės surujojo per trumpesnį laiką lyginant su telyčiomis (statistiškai reikšmingas (p<0,001)). Telyčių mediana 3 dienos, karvių – 2 dienos.
Lyginant veršingumo testo rezultatus tarp karvių ir telyčių, gauti rezultatai nėra statistiškai patikimi (p<0,13), kaip ir rezultatai tarp ūkių (p<0,08).
31
1. REZULTATŲ APTARIMAS
Anoestrus yra viena iš pagrindinių ekonominių nuostolių prieţasčių, tiek mėsinių tiek pieninių galvijų industrijoje (Ӧztürk ir kt., 2010). Dėl to ne tik pailgėja laikotarpis po apsiveršiavimo, bet ir sumaţėja atvedamų veršelių kiekis (Mwaanga ir Janowski, 2000). Pagerinus galvijų reprodukcija, t.y. sumaţinus anoestrinių karvių skaičių bandoje, sutrumpėja servis periodas, o tai teigiamai atsiliepia ūkio rentabilumui.
Tyrimą atlikome dviejuose ūkiuose kur buvo atrinkta 40 gyvulių (12 telyčių ir 28 karvės), kurioms ilgą laiką nepasireiškė ruja. Sinchronizuoti rujai panaudojome CIDR, sistemą laikant septynias dienas. Po sistemos išėmimo ruja karvėms ir telyčioms pasireiškė 100%. Viena karvė, kuriai diagnozuotas makšties iškritimas, sistemą pametė. Ruja pasireiškė po sistemos išėmimo 1 – 4 dienų intervale. Didţiausias procentas surujojusių gyvulių buvo praėjus dviem dienoms po CIDR išėmimo 67 proc., maţdaug penkiems proc. gyvulių ruja pasireiškė praėjus vienai dienai (24 val.) po sistemos išėmimo.
Palyginus gautus duomenis tarp ūkių buvo pastebima, kad antrajame ūkyje beveik visi gyvuliai (95 proc.) surojo praėjus dviem dienom po sistemos išėmimo. Tam galėjo turėti įtakos tai, kad antrajame ūkyje tyrime dalyvavo daugiau karvių, o gauti duomenis parodė, kad vidutiniškai karvėms rujos pasireiškimas buvo dvi dienos po CIDR išėmimo. Tuo tarpu pirmajame ūkyje rujos pasireiškimas pasiskirstė vienos – keturių dienų intervale. 2 – 4 dieną pasireiškimas buvo apylygis, didţiausias pasireiškimas antrą dieną, vėliau maţėjimas po 5% (kadangi ir karvių ir telyčių atrinktas skaičius buvo vienodas).
Pasak Lucy ir kt., (2001) rujos pasireiškimas per pirmas 3 dienas po CIDR sistemos išėmimo suroja nuo 81 iki 97%, o pasak Ndossi ir kt., (2004) 73,3% gyvulių surujoja per 2 – 6 dienas. Lyginant gautus rujos pasireiškimo rezultatus su kitų mokslininkų rezultatais, karvėms rujos pasireiškimo intervalas sutampa 2 – 4 dienos po sistemos pašalimo (Lucy ir kt., 2001; Chenault ir kt., 2003;Chebel ir kt., 2006), tačiau kurią dieną daugiausia pasireiškia skiriasi.
Nustatyta, kad yra didesnė tikimybė, kad anoestrinės karvės, kurioms gydyti buvo panaudotas CIDR (kurio sudėtyje yra 1,38g P4) pasireikš normalus cikliškas lytinis ciklas, lyginant su tomis, kurios nebuvo gydytos (Gümen ir Wiltbank, 2005; Chebel ir kt., 2006; Cerri ir kt., 2009).
Iš surujojusių tiriamųjų gyvulių apsėklinti buvo 38 (95%), kadangi dviem tiriamosioms (karvei ir telyčiai) pasireiškė pūlinio makšties uţdegimo poţymiai, dėl to sėklinimas buvo atidėtas. Pūlinis makšties uţdegimas šiuo atveju pasireiškia ne dėl infekcijos, o dėl padidėjusio dirginimo makštyje, kurį sukelia įdėtas implantas. Šis uţdegimas yra vietinis, ir neįtakoja apvaisinimo
32
rezultatų. Po sistemos išėmimo iki rujos pasireiškimo, ir sėklinimo praeina apie 2,5paros, todėl sėklinimo metu gleivės būna visiškai skaidrios. Jei rujojančios karvės gleivės nėra skaidrios – tokias karves reikia gydyti, ir tik po to sėklinti. Kai kada veterinarijos gydytojai pamatę pūlingas išskyras sistemos išėmimo metu išsigąsta ir nesėklina tokių gyvulių, net jei sėklinimo dieną gleivės skaidrios (nenori sugadinti sėklinimo indekso). Po sėklinimo, rujos pasikartojimas 30% didesnis pasireiškė telyčioms, negu karvėms. Pasikartojus rujai, sėklinimas buvo pakartotas .Nors ir nevisos apsisėklino iš pirmo karto (po 1 sėklinimo apsivaisino 18, po 2 sėklinimo – 3), tačiau sugrįţo lytinio ciklo cikliškumas. Tyrime dalyvavusioms karvėms laikotarpis nuo paskutinio veršiavimosi iki sistemos įdėjimo yra 30 – 483 dienų intervale. 8 karvės, kurios neapsivaisino po pirmojo sėklinimo buvo sėklintos pakartotinai, tačiau stebėsenos periodas baigėsi, todėl neturime duomenų apie jų apsivaisinimo rezultatus. 2 karvėms po sistemos ištraukimo ruja pasireiškė tik 1 sykį, jos neapsivaisino, ir toliau ruja nesikartojo. Manome, kad taip buvo dėl labai ţemo kūno įmitimo indekso.
Išorinio progesterono panaudojimas gali anoestrus karvėms sugraţinti normalų lytinį ciklą (Gümen ir Wiltbank, 2005;Walsh ir kt., 2007a,b; Cerri ir kt.,2009).
Atliekant rektinį tyrimą buvo nustatyta veršinga, neveršinga ar abejotina. Veršingų buvo 7,5% daugiau nei neveršingų. Maţa dalis pasitaikė abejotinų. Karvių veršingumas 15,5% didesnis, nei telyčių. Todėl galime teigti, kad CIDR sinchronizacijos schema padarė geresnį poveikį karvėms nei telyčioms. Antrajame ūkyje apsivaisinimas buvo didesnis 25%, lyginant su pirmuoju ūkiu.
Remiantis prieš tai atliktais 3 tyrimais, kurie parodė padidėjusi karvių apsivaisinimo rodiklį gydymo metu naudojant CIDR TAI protokoluose (El-Zarkouny ir kt., 2004, Exp. 1; Melendez ir kt., 2006; Stevenson ir kt., 2008), tačiau kiti 3 moksliniai tyrimai neparodė teigiamo poveikio karvių apsivaisinimui (El-Zarkouny ir kt., 2004, Exp. 2; Galvão ir kt., 2004; Stevenson ir kt., 2006). Atsakas į gydymą, naudojant CIDR, atrodo priklauso nuo ūkio (Stevenson ir kt., 2006) ir nors karvės gydytos CIDR turėjo aukštesnę P4 koncentraciją po sėklinimo viename tyrime (Melendez ir kt., 2006), tikroji prieţastis kodėl CIDR pagerina apsivaisinimą nėra iki galo aiški.
Taigi apibendrinant galima teigti, kad CIDR sinchronizacijos panaudojimas yra naudingas. Kadangi pritaikius šią sinchronizacija buvo gautas ne tik 100% rujos pasireiškimas, po sistemos pašalinimo, bet ir lytinio ciklo sugraţinimas.
33
IŠVADOS
1. Pritaikius CIDR sinchronizacijos programą gautus rezultatus galima vertinti gerai. 2. Po CIDR panaudojimo surujojo visi gyvuliai.
3. Apsivaisino po1 sėklinimo 18. Apsivaisinimo rodiklis 47,37 proc.
4. Palyginus apsivaisinimą tarp karvių ir telyčių, galime daryti išvadą, kad 15,5% didesnis buvo karvių. Apvaisinimo rodikliai tarp ūkių statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
34
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Adams G.P., Matteri R.L., Kastelic J.P., Ko J.C.H., Ginther O.J. Association between surges in follicle-stimulating hormone and emergence of follicular waves in heifers. J Reprod Fertil. 1992. 94:177–188.
2. Ambrose D.J., Colazo M.G. Reproductive status of dairy herds in Alberta: a closer look. Proceedings of the 2007 Western Canadian. Dairy Seminar. Adv Dairy Technol. 2007. 19:227–44.
3. Austin E.J., Mihm M., Evans A.C.O., Knight P.G., Ireland J.L.H., Ireland J.J., Roche J.F. Alterations in intrafollicular regulatory factors and apoptosis during selection of follicles in the first follicular wave of the bovine oestrous cycle. Biol Reprod. 2001. 64: 839–848. 4. Azevedo C., Maia I., Canada N., Simões J. Comparison of fertility, regular returns-to-estrus,
and calving interval between Ovsynch and CO-synch + CIDR protocols in dairy cows. Theriogenology.2014. 82: 910–914.
5. Ball P.J.H., Peters A.R. Reproduction in cattle. 2007. P 40 – 124.
6. Bao B., Garverick H.A., Smith G.W., Smith M.F., Salfen B.E., Youngquist R.S. Changes in messenger ribonucleic acid encoding luteinizing hormone receptor, cytochrome P450-side chain cleavage, and aromatase are associated with recruitment and selection of bovine ovarian follicles. Biol Reprod. 1997.56: 1158–1168.
7. Beam S.W., Butler W.R. Effects of energy balance on follicular development and first ovulation in postpartum dairy cows. J Reprod Fertil Suppl. 1999.54:411–24.
8. Beam S.W., Butler W.R. Energy balance and ovarian follicle development prior to the first ovulation postpartum in dairy cows receiving three levels of dietary fat. Biol Reprod. 1997. 56: 133–142.
9. Berger B.J., Shanks R.D., Freeman A.E., Laben R.C. Genetic aspects of milk yield and reproductive performance. J Dairy Sci. 1981.64:114–22.
10. Burke, J. M., de La Sota R. L., Risco C. A., Staples C. R., Schmitt E. J. P., Thatcher W. W. Evaluation of timed insemination using a gonadotropin-releasing hormone agonist in lactating dairy cows. J. Dairy Sci. 1996. 79:1385–1393.
11. Butler W.R. Nutritional interactions with reproductive performance in dairy cattle. Anim Reprod Sci. 2000. 60–61, 449–457.
12. Butler, W. R., and Smith R. D. Interrelationships between energy balance and postpartum reproductive function in dairy cattle. J. Dairy Sci. 1989. 72:767–783.
35
13. Canty M.J., Boland M.P., Evans A.C.O., Crowe M.A. Alterations in follicular IGFBP-2, -3 and -4 mRNA expression and intrafollicular IGFBP concentrations during the first follicle wave in beef heifers. Anim Reprod Sci. 2006. 93: 199–217.
14. Cartmill, J. A., El-Zarkouny S. Z., Hensley B. A., Lamb G. C., Stevenson J. S. Stage of cycle, incidence, and timing of ovulation, and pregnancy rates in dairy cattle after three timed breeding protocols. J. Dairy Sci. 2001. 84:1051–1059.
15. Cerri, R. L. A., Rutigliano H. M., Bruno R. G. S., Santos J. E. P. Progesterone concentration, follicular development and induction of cyclicity in dairy cows receiving intravaginal progesterone inserts. Anim. Reprod. Sci. 2009. 110:56–70.
16. Chebel R. C., Santos J. E. P., Cerri R. L. A., Rutigliano H. M., Bruno R. G. S. Reproduction in Dairy Cows Following Progesterone Insert Presynchronization and Resynchronization Protocols. J. Dairy Sci. 2006.89:4205–4219.
17. Chenault, J. R., Boucher J. F., Dame K. J., Meyer J. A., Wood-Follis S. L. Intravaginal progesterone insert to synchronize return to estrus of previously inseminated dairy cows J. Dairy Sci. 2003. 86:2039–2049.
18. Crowe M.A., Mullen M.P. Regulation and Function of Gonadotropins Throughout the Bovine Oestrous Cycle.2013.
http://www.intechopen.com/books/gonadotropin/regulation-and-function-of-gonadotropins-throughout-the-bovine-oestrus-cycle, prieiga internete
2014.12.02.
19. Crowe M.A., Padmanabhan V., Mihm M., Beitins I.Z., Roche J.F. Resumption of follicular waves in beef cows is not associated with periparturient changes in follicle-stimulating hormone heterogeneity despite major changes in steroid and luteinizing hormone concentrations. Biol Reprod. 1998. 58: 1445– 1450.
20. Crowe M.A. Resumption of Ovarian Cyclicity in Post-partum Beef and Dairy Cows. Reprod Dom Anim.2008. 43 (Suppl. 5), 20–28.
21. De Vries A., Risco C.A. Trends and seasonality of reproductive performance in Florida and Georgia dairy herds from 1976 to 2002. J Dairy Sci. 2005. 88: 3155–3165.
22. DeJarnette Mel. Ovsynch, Co-synch, Presynch and Kitchensynch:How did Breeding cows
get so comlicated?
http://www.selectsires.com/programs/docs/ovsynch_cosynch_presynch.pdf, prieiga internet
2014.11.03.
23. El-Zarkouny S. Z., Cartmill J. A., Hensley B. A., Stevenson J. S.. Pregnancy in dairy cows after synchronized ovulation regimens with or without presynchronization and progesterone. J. Dairy Sci. 2004. 87:1024–1037.
36
24. Escalante R.C., Poock S.E., Lucy M.C. Luteal function, largest follicle, and fertility inpostpartum dairy cows treated with 14dCIDR-PGF2a versus 2xPGF2a-Ovsynch for timed AI. Theriogenology.2013. 80: 903–913.
25. Etherington W.G., Christie K.A., Walton J.S., Leslie K.E., Wickstrom S., Johnson W.H. Progesterone profiles in postpartum Holstein dairy cows as an aid in the study of retained fetal membranes, pyometra and anestrus. Theriogenology.1991;35:731–46.
26. Fielden E.D., Harris R.E., Macmillan K.L., Shrestha S.L. Some aspects of reproductive performance in selected town-supply dairy herds. NZ Vet J. 1980. 131–132:141–2.
27. Forde N., Beltman M.E., Lonergan P., Diskin M., Roche J.F., Crowe M.A. Oestrous cycles in Bos taurus cattle. Animal Reproduction Science 124 .2011. P 163–169.
28. Franco M., Thompson P.M., Brad A.M., Hansen P.J. Effectiveness of administration of gonadotropin-releasing hormone at days 11, 14 or 15 after anticipated ovulation for increasing fertility of lactating dairy cows and non-lactating heifers. Theriogenology. 2006. 66: 945–954.
29. Frandson R., Wilke W.L., Fails A.D. Anatomy and physiology of farm animals. Lippincott Williams and Wilkins, Baltimore. 2003.
30. Galvao, K.N., Santos J.E.P., Juchem S.O., Cerri R.L.A., Coscioni A.C., Villasenor M. Effect of addition of a progesterone intravaginal insert to a timed insemination protocol using estradiol cypionate on ovulation rate, pregnancy rate, and late embryonic loss in lactating dairy cows. J. Anim. Sci. 2004. 82:3508–3517.
31. Gumen, A., and M. C. Wiltbank. Length of progesterone exposure needed to resolve large follicle anovular condition in dairy cows. Theriogenology. 2005. 63:202–218.
32. Harrison R.O., Ford S.P., Young J.W., Conley A.J, Freeman A.E. Increased milk production versus reproductive and energy status of high producing dairy cows. J Dairy Sci. 1990.73:2749–58.
33. Holter J.B., West J.W., McGilliard M.L. Predicting ad libitum dry matter intake and yield of Holstein cows. J Dairy Sci. 1997. 80: 2188–2199.
34. Hutchinson I.A, Dewhurst R.J., Evans A.C.O., Lonergan P., Butler S.T. Effect of grass dry matter intake and fat supplementation on progesterone metabolism in lactating dairy cows. Theriogenology. 2012.78:878–86.
35. Jolly P.D., McDougall S., Fitzpatrick L.A., Macmillan K.L., Entwistle K.W. Physiological effects of undernutriotn on postpartum anoestrous cows. J Reprod Fertil. 1995. 49:477–92. 36. Kyle S.D., Callahan C.J., Allrich R.D. Effect of progesterone on the expression of estrus at
37
37. Lopez-Gatius F., Santolaria P., Yaniz J., Rutllant J., Lopez-Bejar M. Persistent ovarian follicles in dairy cows: a therapeutic approach. Theriogenology.2001. 56:649–59.
38. Lucy M.C. Fertility in high-producing dairy cows: reasons for decline and corrective strategies for sustainable improvement. Soc Reprod Fertil Suppl. 2007. 64:237–54.
39. Lucy M.C. Reproductive loss in high producing dairy cattle: where will it end? J Dairy Sci. 2001. 84: 1277–1293.
40. Lucy, M. C., Billings H. J., Butler W. R., Ehnis L. R., Fields M. J., Kesler D. J., Kinder J. E., Mattos R. C., Short R. E., Thatcher W. W., Wettemann R. P., Yelich J. V., Hafs H. D. Efficacy of an intravaginal progesterone insert and an injection of PGF2α for synchronizing estrus and shortening the interval to pregnancy in postpartum beef cows, peripubertal beef heifers, and dairy heifers. J. Anim Sci. 2001. 79:982.
41. Mann G.E, Lamming G.E. Relationship between the maternal endocrine environment, early embryo development and the inhibition of the luteolytic mechanism in the cow. Reproduction. 2006. 121: 175– 180.
42. Mann G.E, Lamming G.E. The Influence of Progesterone during early pregnancy in cattle. Reprod Domest Anim. 1999. 34, 269–274.
43. Markusfeld O. Inactive ovaries in high-yielding dairy cows before service: aetiology and effect on conception. Vet Rec. 1987. 121:149–53.
44. Mateus L, da Costa L.L, Bernardo F, Silva J.R. Influence of puerperal uterine infection on uterine involution and postpartum ovarian activity in dairy cows. Reprod Domest Anim. 2002. 37:31–5.
45. McDougall S, Burke C.R, MacMillan K.L, Williamson N.B. Patterns of follicular development during periods of anovulation in pasture-fed dairy cows after calving. Res Vet Sci. 1995. 58:212–6.
46. McGeady T.A., Quinn P.J., FitzPatrich E.S., Ryan M.T. http://wiley-vch.e-
bookshelf.de/products/reading-epub/product-id/3894530/title/Veterinary%2BEmbryology.html?autr=%22E.+S.+FitzPatrick%22 prieiga
per internetą 2014.12.20.
47. Mehni S.B, Shabankareh H.K,Kazemi-Bonchenari M., Eghbali M. The Comparison of Treating Holstein Dairy Cows with Progesterone, CIDR and GnRH After Insemination on Serum Progesterone and Pregnancy Rates. Reprod Dom Anim. 2012. 47: 131–134.
48. Melendez P, Gonzalez G, Aguilar E, Loera O, Risco C, Archbald L.F. Comparison of two estrus-synchronization protocols and timed artificial insemination in dairy cattle. J Dairy Sci. 2006. 89:4567–72.
38
49. Mellieon H.I. Jr., Pulley S.L., Lamb G.C.,Larson J.E., Stevenson J.S. Evaluation of the 5-day versus a modified 7-5-day CIDR breeding program in dairy heifers. Theriogenology.2012. 78: 1997–2006.
50. Murphy M.G, Enright W.J, Crowe M.A, McConnell K, Spicer L.J, Boland M.P, Roche J.F. Effect of dietary intake on pattern of growth of dominant follicles during the oestrous cycle in beef heifers. J Reprod Fertil. 1991. 92, 333–338.
51. Mwaanga E.S, Janowski T. Anoestrus in dairy cows: causes, prevalence and clinical forms. Reprod Domest Anim 2000;35:193–200.
52. Ndossi D., Kamimura S., Ando T., Ambrozi, Iwakuma A., Hamana K., Matsuzaki K., Matsushita T. Efficacy of CIDR treatment against ovarian follicular cysts in cows. Mem. Fac. Agr. Kagoshima Univ., 2004. 39, 45 – 56
53. Nebel R.L, McGilliard M.L. Interactions of high milk yield and reproductive performance in dairy cows. J Dairy Sci. 1993. 76: 3257–3268.
54. Niswender G. Mechanisms controlling luteolysis. Raven Press, New York 1981.
55. Noakes D.E., Parkinson T.J., Gary C.W. Veterinary reproduction and obstetrics. 2010. P 3 – 32.
56. Opsomer G, Coryn M, Deluyker H, de Kruif A. An analysis of ovarian dysfunction in high-yielding dairy cows after calving based on progesterone profiles. Reprod Domest Anim.1998. 33:193–204.
57. Opsomer G, Grohn YT, Hertl J, Coryn M, Deluyker H, de Kruif A. Risk factors for post partum ovarian dysfunction in high producing dairy cows in Belgium: a field study. Theriogenology. 2000. 53:841–57.
58. Opsomer G, Mijten P, Coryn M, de Kruif A. Postpartum anoestrus in dairy cows: a review. Vet Q. 1996.18:68–75.
59. ParishDr. J.A.,Larson J.E., Vann Dr. R.C. The Estrous Cycle of Cattle. Extension Service of Mississippi State University, cooperating with U.S. Department of Agriculture.2010.
60. Peter A.T., Vos P.L.A.M., Ambrose D.J. Postpartum anestrus in dairy cattle. Theriogenology 71. 2009. P 1333–1342.
61. Peter AT. An update on cystic ovarian degeneration in cattle. Reprod Domest Anim. 2004.39:1–7.
62. Pursley J.R, Mee M.O, Wiltbank M.C. Synchronization of ovulation in dairy cows using PGF2alpha and GnRH. Theriogenology. 1995.44: 915–23.
63. Rasby R.,Vinton R.,https://beef.unl.edu/learning/estrous.shtml, prieiga per internetą
39
64. Roche J.F, Austin E.J, Ryan M, O’Rourke M, Mihm M, Diskin M.G. Regulation of follicle waves to maximize fertility in cattle. J Reprod Fertil Suppl. 1999. 54:61–71.
65. Roche J.F, Diskin M.D. Resumption of reproductive activity in the early postpartum period of cows. Occ Publ Br Soc Anim Sci. 2001. 26:31–42.
66. Roche J.F. Control and regulation of folliculogenesis - a symposium in perspective. Rev Reprod.1996.1(1):19-27.
67. Sakaguchi M, Sasamoto Y, Suzuki T, Takahashi Y, Yamada Y. Fate of cystic ovarian follicles and the subsequent fertility of early postpartum dairy cows. Vet Rec. 2006.159:197–201.
68. Sakaguchi M, Sasamoto Y, Suzuki T, Takahashi Y, Yamada Y. Postpartum ovarian follicular dynamics and estrous activity in lactating dairy cows. J Dairy Sci. 2004:87: 2114– 2121.
69. Sangsritavong S, Combs DK, Sartori R, Armentano LE, Wiltbank MC. High feed intake increases liver bloodflow and metabolism of progesterone and estradiol-17 beta in dairy cattle. J Dairy Sci. 2002. 85: 2831–2842.
70. Sartori R, Haughian JM, Shaver RD, Rosa GJM, Wiltbank MC. Comparison of ovarian function and circulating steroids in estrous cycles of Holstein heifers and lactating cows. J Dairy Sci. 2004. 87: 905–920.
71. Savio J.D, Boland M.P, Hynes N, Roche J.F, Resumption of follicular activity in the early post-partum period of dairy cows. J Reprod Fertil. 1990b. 88, 569–579.
72. Savio J.D, Boland M.P, Roche J.F. Development of dominant follicles and length of ovarian cycles in postpartum dairy cows. J Reprod Fertil. 1990a: 88: 581–591.
73. Savio J.D, Keenan L, Boland M.P, Roche J.F. Pattern of dominant follicles during the oestrous cycle of heifers. J Reprod Fertil. 1988. 83, 663–671.
74. Sheldon I.M,Wathes D.C, Dobson H. The management of bovine reproduction in elite herds. Vet J. 2006.171:70–8.
75. Sirois J, Fortune J.E. Lengthening the bovine estrous cycle with low levels of exogenous progesterone: A model for studying ovarian follicular dominance. Endocrinology.1990.127:916–25.
76. Stevenson J.S., Pursley J.R., Garverick H.A., Fricke P.M.,Kesler D.J., Ottobre J.S., Wiltbank M.C. Treatment of Cycling and Noncycling Lactating Dairy Cows with Progesterone During Ovsynch. J. Dairy Sci. 2006. 89:2567–2578.
77. Stevenson J.S.,Tenhouse D.E., Krisher R.L., Lamb G.C., Larson J.E., Dahlen C.R., Pursley J.R., Bello N.M., Fricke P.M., Wiltbank M.C., Brusveen D.J., Burkhart M., Youngquist
