Pieninių karvių lytinio ciklo sinchronizacijos efektyvumo tyrimas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Justina Gečienė

Pieninių karvių lytinio ciklo sinchronizacijos efektyvumo tyrimas

Oestrus synchronization efficiency research of dairy cows

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: prof. Vytuolis Žilaitis

2 Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pieninių karvių lytinio ciklo sinchronizacijos efektyvumo tyrimas“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Justina Gečienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Justina Gečienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) 2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1 Karvių lytinio ciklo neuroendokrininė reguliacija ... 9

1.1.1 Folikulų augimas ...10

1.2 Prostaglandinas F2α ...11

1.3 Ruja ...12

1.4 Lytinės sistemos stimuliavimas ...13

1.5 Gonadotropinai ir prostaglandinas F2α ...14

1.6 Karvių produktyvumas ir reprodukcija ...15

2. METODAI IR MEDŽIAGA ...17

2.1 Eksperimento schema ...17

2.2 Ūkio charakteristika ...18

2.3 Tyrimus reglamentuojantys įstatymai ...19

2.4 Tyrimo objektas ...20 2.5 Darbo eiga ...20 2.6 Naudoti preparatai ...21 2.7 Statistikos skaičiavimas ...23 3. TYRIMO REZULTATAI ...24 4. REZULTATŲ APTARIMAS ...28 IŠVADOS...30

4 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...31

5

SANTRAUKA

Pieninių karvių lytinio ciklo sinchronizacijos efektyvumo tyrimas

Justina Gečienė Magistro baigiamasis darbas

Darbo tikslas – nustatyti laktacijos tarpsnio, produktyvumo ir rujos išreikštumo įtaką lytinio ciklo stimuliacijos pagal Ovsynch protokolą efektyvumui. Naudojant bandos valdymo programą DairyPlan buvo atrinktos 71 karvė, kurioms 80 parų po apsiveršiavimo nebuvo pastebėta ruja. Joms buvo taikytas Ovsynch rujos stimuliacijos protokolas. Po taikytos stimuliacijos karvės buvo sėklinamos praėjus 12 – 18 valandų dviem grupėmis: I grupė – pasireiškė rujos požymiai, n=32; II grupė – nepasireiškė rujos požymiai, n=39. Karvės buvo skirstomos pagal vidutinį pieno produktyvumą ir laktacijos dienas. Praėjus 2 mėnesiams po sėklinimo karvėms buvo atliekamas rektinis veršingumo tyrimas.

Nustatėme, kad sinchronizuotoms karvėms, kurioms ruja pasireiškė, apsivaisinimas buvo geresnis 4 proc. už tų, kurioms ruja nepasireiškė. Taip pat nustatyta, kad produktyvumas apsivaisinimui neturi įtakos. Toms karvėms, kurių vidutinis dienos pieno produktyvumas buvo iki 29 kg apsivaisinimas 50 proc. Tokia pati tendencija pastebėta ir karvėms, kurių produktyvumas buvo nuo 30 – 33 kg. Esant vidutiniam dienos produktyvumui virš 33 kg – apsivaisinimas buvo 49 proc. Atlikus sinchronizaciją nustatyta, kad karvės esančios vėlesniame laktacijos periode apsivaisinimas buvo geresnis 49 proc. už tų karvių, kurios yra 80 – 100 laktacijos dienų (p<0,05).

Nustatyta tendencija, kad karvės, kurios buvo sėklintos pasireiškus rujai, apsivaisino geriau bei produktyvumas apsivaisinimui įtakos neturėjo, o laktacijos tarpsnis – turėjo.

6

SUMMARY

Oestrus synchronization efficiency research of dairy cows

Justina Gečienė Master‘s Thesis

The aim of this work was to register how days in milk, cows productivity and heat signs effect stimuliation of oestrus cycle using Ovsynch protocol. By herd management program called „DairyPlan“ there were selected 71 (n=71) milk cows. Animals where selected without oestrus signs 80 days after calving. After stimulation of cow was administred they were insemiated 12 -18 hours later. Later on inseminated cows were divided into 2 groups: I - (n=32) cow with present oestrus signs, II – (n=39) cows with no oestrus sings. All cows were divided by milk yelding and days in milk (DIM). Pregnancy was determined 2 months after insemination.

This study established that better insemination index (by 4 %) in cows that before stimulation showed heat signs than in cows that heat was not present. There were no milk yield influence on cows insemination. In cows that productivity was 29 kg milk per 24 hours and 30 – 33 kg insemination rate was 50 %. If it was more than 33 kg – insemination rate was 49 %. In the end of the study the conclusion was made that there was greater insemination index (49 %) in cows that had more than 121 DIM than in group from 80 to 100 DIM (p<0,05).

In conclusion, this study showed that cows inseminated with heat signs fertilised better. Milk yield had no influence on fertilisation but lactation period positively affected cows fertilisation.

7

SANTRUMPOS

GnRH – (angl. gonadotropin - releasing hormon) gonadotropinų faktorius;

Angl. – angliškai;

LH – (angl. luteinizing hormone) liuteinizuojantis hormonas;

FSH – (angl. follicle stimulating hormone) folikulus stimuliuojantis hormonas; PGF2α – (angl. prostaglandin F2α) prostaglandinas F2α;

lot. – lotyniškai;

eNOS – endotelinė azoto oksido sintezė; CAM - adhezijos molekulės;

8

ĮVADAS

Gyvulių reprodukcinis efektyvumas – vienas iš svarbiausių dalykų norint turėti ekonomiškai stiprų ūkį. Šiais laikais pieninių ūkių karvės patiria fiziologinį stresą dėl aukštos produkcijos ir tai turi neigiamos įtakos tiek dėl rujos aptikimo, tiek dėl vaisingumo. Panašu, kad dėl aukštos pieno produkcijos, sausųjų medžiagų kiekio bei jų pasisavinimo, pašarų būklės bei karvės metabolizmo, pakito folikulų vystymasis bei liuteinizacijos fazė. Šie pokyčiai turi įtakos prastam rujos aptikimui, padidėjusiam embrioniniam mirtingumui (1).

Didelius nuostolius bendrovės ir ūkiai patiria dėl karvių slaptos rujos, taip pat dėl rujos nebuvimo arba karvių sėklinimo netinkamu laiku. Norint išvengti nuostolių reikia taikyti rujos sinchronizavimą arba stimuliavimą. Tuomet yra sukeliama pilnavertė ruja ir galima sėklinti karves numatytu laiku. Dabar gausu rujos skatinimo ir sinchronizavimo schemų bei tam skirtų preparatų. Atliekant sinchronizaciją yra sumažinamas sėklinimų skaičius, atstatomas sutrikęs lytinis ciklas, o esant neryškiai arba slaptai rujai – skatinamos lytinės funkcijos (2). Veterinarijos gydytojai ir veisėjai turi suprasti visą šitą sistemą tam, kad gautų norimus rezultatus.

Šiam reprodukcijos valdymui yra naudojami tokie hormonai kaip estradiolis, GnRH, progesteronas, gonadotropino ir prostaglandino F2α. Bet kuris hormono naudojimas turi būti toks, kad imituotų natūralią fiziologinę kontrolę ir reprodukcinės sistemos atsaką (1).

Laikoma, kad karvės geriau reaguoja į stimuliaciją po laktacijos piko. Sėklinant vėliau sumažėja pieno kiekis, bet išsitęsia laktacija.

Darbo tikslas: Nustatyti laktacijos tarpsnio, produktyvumo ir rujos išreikštumo įtaką lytinio

ciklo sinchronizacijos pagal Ovsynch protokolą efektyvumui.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti sinchronizuotų karvių apsivaisinimą priklausomai nuo rujos požymių pasireiškimo sėklinimo metu.

2. Įvertinti sinchronizuotų karvių apsivaisinimą priklausomai nuo produktyvumo 30 parų prieš sėklinimą.

3. Įvertinti sinchronizuotų karvių apsivaisinimą priklausomai nuo laktacijos tarpsnio kada atlikta sinchronizacija.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Karvių lytinio ciklo neuroendokrininė reguliacija

Karvės ciklas nepriklauso nuo sezono. Karvių lytinis ciklas trunka nuo 17 iki 24 parų – vidutiniškai 21 parą. Rujos trukmė vidutiniškai trunka nuo 12 – 18 valandų. Ovuliacija įvyksta maždaug 30 valandų nuo rujos pradžios, tai yra po rujai būdingo elgesio pabaigos (3).

Kiaušidės yra pagrindinis reprodukcijos organas, kuriose yra gaminami du pagrindiniai hormonai – progesteronas ir estrogenas. Kiaušidžių folikulai (Folliculae ovarii) gamina estrogeną, o progesteroną gamina geltonasis kūnas (Corpus luteum). Estrogenas sukelia rują. Progesteronas dar yra vadinamas nėštumo hormonu – jis slopina folikulų ir estrogenų sekreciją bei paruošia gimdą apvaisintam kiaušinėliui (4).

Lytinis ciklas yra pasikartojantis procesas, kuris suteikia patelėms galimybę tapti vaikingoms. Visą ciklą reguliuoja pogumburio – hipofizės – lytinių liaukų ašis (angl. hypothalamic – pituitary – gonadal axis). Ji susideda iš pogumburio, hipofizės ir kiaušidžių (5).

1 pav. Pogumburio-hipofizės-lytinių liaukų ašis. Modifikuota iš

https://beef.unl.edu/learning/estrous.shtml

Pogumburio pagrindinė funkcija yra gaminti gonadotropinį relizingo hormoną (GnRH) (angl. gonadotropin – releasing hormone) reaguojant į estrogenų kiekį arba vyraujant progesteronui – sustabdyti GnRH gamybą. Hipofizė susideda iš priekinės dalies (adenohipofizės) ir užpakalinės dalies (neurohipofizės). Adenohipofizė yra susijusi su lytine sistema (6).

10 Hormonų išsiskyrimas priklauso nuo GnRH sintezės pogumburyje. Šis hormonas transportuojamas į priekinę hipofizės dalį per hipofizės portalinę kraujotakos sistemą. GnRH funkcija yra stimuluoti priekinę hipofizės dalį, kad ji išskirtų ir gamintų folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH) ir liuteinizuojantį hormoną (LH). Per sisteminę kraujotaką FSH ir LH yra pernešami į kiaušides ir jose inicijuoja morfologinių pokyčių serija, dėl kurios įvyksta ovuliacija arba nėštumas (5).

1.1.1 Folikulų augimas

Lytinio ciklo pradžią žymi ovuliacija. Ji yra oogenezės kulminacija, kurios metu subręsta gemalinės ląstelės. Gemalinės ląstelės yra sudarytos iš mažų struktūrų, kurios yra vadinamos folikulais. Jų sudėtyje yra FSH receptorių, kurie stimuliuoja folikulų augimą ir subrendimą. Folikulai auga bangomis. Gebėjimas valdyti folikulinių bangų vystymąsi yra kelias į sėkmingą sėklinimą. Šis folikulinių bangų kontroliavimas taip pat yra svarbus nustatant tinkamą laiką sėklinimui remiantis rujos požymiais (7).

Pasak Adams G.P (2008) folikulų augimo fazės periode vyksta dvi arba trys folikulinės bangos. Vidutinė ciklo trukmė esant dviems folikulinėms bangoms yra 20 dienų, o esant trims – 22 dienos (8). Kiekviena banga prasideda augant mažiems folikulams, iš kurių formuojasi antriniai folikulai. Esant nuolatiniam folikulų augimui vienas iš jų tampa dominuojančiu folikulu (9). Kiekvienos bangos augimą inicijuoja FSH padidėjimas. Augantys folikulai gamina estradiolį ir inhibiną. Jie patenka į periferinę kraujotaką. Praėjus pirmai ar dviem folikulinėms bangoms, dominuojantis folikulas regresuoja dėl geltonojo kūno gaminamo prostaglandino poveikio. Dėl PGF2α įtakos sunykus geltonajam kūnui, prostaglandinų koncentracija sumažėja. Bet geltonkūnis sunyksta, dominuojantis folikulas vystosi toliau ir ovuliuoja, nes prostaglandinai panaikina LH veikimą. Vyksta kaskados principas: pakyla estradiolio kiekis, pakyla GnRH koncentracija ir padidėja LH hormonų kiekis, kuris sukelia ovuliaciją. Kai oocista ovuliuoja, tai kas liko iš dominuojančio folikulo suformuoja geltonasis kūnas, kuris toliau išskiria prostaglandinus. Jei ovuliacija neįvyksta – nesusiformuoja geltonkūnis, todėl mažėja prostaglandinų kiekis ir tokiu būdu ciklas kartojasi iš naujo (10).

Neovuliavęs folikulas didėja kol pasiekia 2 – 2,5 cm. Insulinas reguliuoja estrogeno produkciją, kurį išskiria theca vidinis ir granuliacinis folikulo sluoksnis. Šis estrogenas turi tris funkcijas:

1. Atskleidžia rujos elgesį (karvė leidžia, kad ant jos šokinėtų kitos karvės, makštis pabrinkusi, makšties gleivinės spalva tamsiai raudonos spalvos, iš makšties dažnai kabo šviesios gleivės).

11 2. Paruošia reprodukcinį traktą apvaisinimui (estrogeno padidėjimas sukelia lytinių takų pabrinkimą, į juos daugiau priteka kraujo, kas apvaisinimo metu palengvina spermos patekimą į gimdą. Taip pat šis hormonas suaktyvina gleivių produkciją).

3. Pradeda LH piką (neovuliavęs folikulas sukelia teigiamą grįžtamąjį ryšį į kurį vėliau įtraukiamas pogumburis ir sukeliama LH banga) (11).

Po ovuliavusio dominuojančio folikulo susidaro geltonasis kūnas (lot. Corpus luteum). Jis sekretuoja progesteroną. Po ovuliacijos 1-3 dieną geltonasis kūnas vadinasi hemoraginiu kūnu (lot. corpus hemorragicum). Maždaug 3-5 dieną geltonasis kūnas praranda hemoraginę išvaizdą ir ima didėti iki kol pasiekia didžiausią progesterono koncentraciją. Tai įvyksta apie dvyliktą dieną tuomet geltonkūnis yra visiškai subrendęs. (12)

Geltonojo kūno skilimo procesas yra liuteolizė. Ji vyksta lytiniame cikle apie 17 – 19 parą. Liuteolizės metu geltonkūnis praranda savo vientisumą ir ima mažėti (12). Taip atsitinka dėl to, kad geltonasis kūnas tampa jautrus F2α poveikiui. Lytinis ciklas prasideda iš pradžių, jei geltonasis kūnas yra lizuojamas (13). Liuteolizę sukelia gimdos išskiriamas hormonas prostaglandinas (trumpinys PG) F2α (14).

1.2 Prostaglandinas F2α

Prostaglandinas F2α (PGF2α) yra hormonas sintetinamas gimdos gleivinės vidinio sluoksnio endometriumo. Jis yra išskiriamas pulsuojančiomis bangomis, ir šį išsiskyrimą sukelia hormonas oksitocinas. Neurohipofizė pulsuojančiai išskiria oksitociną, o gimda reaguodama į oksitocino išskyrimą – išskiria PGF2α. Gimdos išskiriamas PGF2α stimuliuoja liuteininio oksitocino išsiskyrimą (oksitocino iš geltonojo kūno). Liuteininis oksitocinas toliau stimuliuoja PGF2α išsiskyrimą. Prostaglandinas F2α ir liuteininis oksitocinas suformuoja teigiamą grįžtamąjį ryšį. Geltonasis kūnas yra jautrus (PGF2α) todėl yra sukeliama jo regresija (15).

Endogeninis (iš gimdos) arba egzogeninis (injekcinis) PGF2α patenka į kiaušidžių arteriją ir yra transportuojamas į liuteininius kapiliarus. Prostaglandinas F2α tiesiogiai suaktyvina endoteline azoto oksido sintezę (eNOS) ir apeliną subrendusio geltonojo kūno periferijoje ir jame labai suintensyvėja kraujotaka. Nuo liuteininės kaskados pradžios, tarp gimdos išskiriamo prostaglandino F2α ir liuteininio oksitocino susidaro teigiamas grįžtamasis ryšys tarp gimdos ir geltonkūnio tam, kad būtų sustiprinta liuteolizė. Geltonkūnyje, dėl suintensyvėjusios kraujotakos, PGF2α tiesiogiai stimuliuoja endotelino I ir angiotenzino II gamybą iš liuteininių endotelio ląstelių ir liuteininį PGF2α iš liuteininių ląstelių. Tarp liuteininių ląstelių ir liuteininių endotelinių ląstelių plinta liuteolitinis signalas per adhezijos molekules

12 (CAM). Nuo liuteolizės pradžios, geltonajame kūne yra didelė koncentracija vazoaktyvių molekulių. Jos nutraukia kraujo pritekėjimą į geltonąjį kūną, nes sukelia stiprią ir ilgą vazkonstrikciją. Dėl to ima mažėti adhezijos molekulių (CAM) geltonkūnyje ir tai sukelia ląstelių apoptozę (16).

2 pav. Karvės liuteininė kaskada su vazoaktyvomis molekulėmis. Modifikuota iš Miyamoto A.,

Shirasuna K. 2009.

1.3 Ruja

Geras rujos nustatymas yra itin svarbus dalykas pienininkystės ūkiams. Neteisingas rujos aptikimas yra susijęs su pelno nuostoliais dėl prasitęsusių veršiavimosi intervalų, pieno praradimo, veterinarinių sąnaudų ir panašiai. Reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių norint pasiekti gerus rezultatus nustatant rują. Kombinuotas kelių hormonų veikimas sukelia fiziologinius pokyčius, dėl kurių įvyksta ovuliacija ir gimdoje gali įvykti kiaušialąstės apvaisinimas. Be šių vidinių veiksnių galima pastebėti ir keletą išorinių pokyčių. Vizualinis stebėjimas turi didelį poveikį rujos aptikimui. Šiuo metu yra naudojami prietaisai, kurie gali būti naudojami rujos aptikimui, tokie kaip žingsniamačiai, temperatūra, hormonų matavimai. Rujos pasireiškimui gali turėti įtakos daug veiksnių. Tai laktacijos dienos po apsiveršiavimo, laktacijos tarpsnis, pieno produkcija ir pačios karvės sveikata (17).

13 Rujos fenomenas atsiranda dėl specifinės kiaušidžių steroidinių hormonų įtakos žinduolių smegenų elgesio centrams. Dominuojantis folikulas bręsta stimuliuojamas hipofizės gonadotropinių hormonų, jis sintetina ir išskiria didėjantį estradiolio kiekį. Kai kraujyje esančio estradiolio kiekis pasiekia ribą, yra sukeliami du su tiesioginiu grįžtamuoju ryšiu susiję procesai. Pirmiausia, kai estradiolio slenkstinė koncentracija sukelia rujos elgesio reakciją. Sekantis procesas yra hipofizės hormonų išskyrimas, ypač LH. Praėjus 20 – 30 valandų po gonadotropinų piko prasideda ovuliacija (17).

Estradiolis nėra vienas vienintelis hormonas, kuris reguliuoja rujos požymius. Ciklinėms karvėms estradiolis kartais padidėja vieną dieną prieš atsirandant rujos požymiams, o hipofizėje alfa tipo receptoriai estradioliui rujos metu visiškai išnyksta (18) (19). Todėl GnRH taip pat yra siūloma kaip pagrindinis veiksnys reguliuojant rujos požymius (20).

Kaip jau minėta, karvių elgesys keičiasi dėl hormoninių pokyčių prieš ovuliaciją. Ryškiausias rujos požymis yra kai karvė stovi ir leidžia, kad ant jos šoktų kita karvė ar bulius. Tačiau šis stovėjimas rujos metu nėra vienintelis rujos požymis. Vadinamieji antriniai rujos požymiai, kurie dar vadinami intensyvesnio elgesio periodu, jie yra taip pat svarbūs norint aptikti rują. Elgesys, kuris yra išreiškiamas intensyviau rujos metu lyginant su ne rujos metu, yra tokie: neramumas, kitos karvės makšties uostymas, stebima Flehmeno reakcija, ilsėjimasis padėjus smakrą ant kitos karvės, užlipimas ant kitos karvės ir leidimas užšokti, bet nestovėjimas vietoje, taip pat laižymas, trynimas ir agresyvus elgesys – stūmimas galva kitą karvę (21). Kitus elgesio pasikeitimus yra sunku aptikti be techninės pagalbos. Tam yra naudojamos bandos valdymo programos. Jų metu yra stebimi aktyvumo padidėjimai, kuris yra susijęs su nueitų žingsnių skaičiumi ar kaklo judesiais. Kitas pasikeitimas, kuris tam tikrais atvejais yra susijęs su rujos elgesiu, yra pieno gamybos sumažėjimas. Pagal S. A. Schofield (1991) ir kitų mokslininkų atliktą tyrimą, karvių produktyvumas sumažėjo esant rujai. Tai pasireiškė pirmą melžimą nuo rujos pradžios, o vėliau kompensuojamai didėjo sekančiame melžime (22). Tačiau kiti mokslininkai nenustatė didelio pieno gamybos pasikeitimo, kuris būtų susijęs su ruja (17).

1.4 Lytinės sistemos stimuliavimas

Lytinės sistemos stimuliavimas yra medikamentinis gydymas yra pagrįstas liuteininės ir folikulinės funkcijų kontroliavimu. Stimuliavimas yra atliekamas naudojant hormonus tokius kaip GnRH ir prostaglandinas F2α (23).

GnRH yra natūralus hormonas, kuris yra natūraliai gaminamas organizme ir jis stimuliuoja LH ir FSH sekreciją adenohipofizėje. GnRH analogas yra gonadorelinas, kuris yra farmacijos rinkoje

14 išleidžiamas skirtingais pavadinimais: „Lutal“, „Cystorelin“ ir pan. (2) GnRH naudojamas kai norima sukelti ovuliaciją ir atstatyti nerujojančių karvių lytinį ciklą, taip pat norint palengvinti apsivaisinimą bei gydyti susidariusias folikulines cistas (24).

Vienas iš pagrindinių nevaisingumo priežasčių yra slapta ruja žiemos periodu. Norint nustatyti tinkamą sėklinimą laiką yra svarbu rujos požymiai, o esant slaptai rujai silpnas gleivių tekėjimas apsunkina rujos nustatymą. Todėl norint pagerinti apsivaisinimą reikia naudoti GnRH. Šių preparatų naudojimas ir jų švirkštimas prieš pat sėklinimą yra vienas iš plačiausiai taikomų būdų. Tai yra daroma norint sukelti ovuliaciją ir padidinti apvaisinimo tikimybę. Daugelis tyrinėtojų analizavo ar gali GnRH preparatų naudojimas pirmo sėklinimo metu ar sėklinant pakartotinai padidinti apvaisinimo galimybę. Tačiau visų bandymų rezultatai buvo labai skirtingi ir beveik visų bandymų metu GnRH buvo injekuotas prieš pat sėklinimą arba maždaug 12 valandų prieš sėklinimą (2).

Dar vienas hormonas naudojamas lytinio ciklo stimuliavimui yra prostaglandinas F2α. Jo funkcija – sunaikinti geltonkūnį, kuris gamina progesteroną ir stabdo rujos pradžią.

Kloprostenolis priklauso prostaglandinų grupei ir yra pagrindinė sudedamoji dalis preparatams tokiems kaip: „Oestrophan“, „Dinoprost“. Šios medžiagos sukelia liuteolitinį poveikį. Lytinio ciklo metu padidėjus progesterono kiekiui, šis preparatas sukelia priešlaikinę rują ir ovuliaciją. Kloprestenolis už prostaglandiną F2α liuteolitiškai veikia 200-400 kartų stipriau (24).

Šie preparatai yra skiriami karvėms, kurios nerujoja dėl didelio progesterono kiekio, taip pat norit sinchronizuoti rują arba ją sukelti. Preparatai gali būti skiriami norint sukelti abortą iki 150 veršingumo dienos ir išprovokuoti priešlaikinį veršiavimąsi (24).

Gydymas prostaglandinais yra vienas seniausių būdų sinchronizuojant lytinį ciklą, tačiau jis yra veiksmingas tik tam tikru lytinio ciklo metu. PGF2α yra efektyviausias, kai vienoje iš kiaušidžių yra funkcionuojantis geltonasis kūnas tarp 8 – 17 ciklo dienos (25). Rezultato nebus, jei gydymas prostaglandinais baigėsi per pirmąsias 5 dienas po rujos, todėl, kad per pirmąsias 5 dienas geltonasis kūnas nėra pakankamai subrendęs. Taip pat rezultatų nebus po lytinio ciklo 17 paros, nes jau būna pasibaigusi liuteolizė ir išorinis agentas yra nereikalingas (26).

1.5 Gonadotropinai ir prostaglandinas F2α

Rujos ir vaisingumo sinchronizavimas naudojant GnRH derinį su prostaglandinu F2α yra naudingas ciklinėms karvėms ir ši kombinacija karvėms gali sukelti cikliškumą po apsiveršiavimo. Naudojant GnRH karvei rujojant yra sukeliama dominuojančio folikulo ovuliacija arba nykimas. Šis procesas sukelia naujos folikulinės bangos augimą po gydymo praėjus 2,5 dienoms. Nuo

15 dominuojančio folikulo subrendimo GnRH injekcijos metu, priklauso tolimesnis jo vystymasis – atrezija ar ovuliacija. Injekavus GnRH dominuojančio folikulo brendimo stadijoje – ovuliacija pasireiškia 100 proc. atvejų, tuo tarpu, administruojant tuos pačius hormonus dominuojančio folikulo nykimo stadijoje – ovuliacijos tikimybė yra nuo 33 iki 0 proc. Literatūroje rašoma, kad ovuliacija dažniausiai pasireiškia tarp 84 ir 120 valandų po PGF2α suleidimo laktuojančioms karvėms. Tačiau naudojant Ovsynch protokolą, tai yra po 48 valandų nuo PGF2α injekcijos suleidžiant GnRH – ovuliacija pasireiškia po 72 – 80 valandų. Yra keturi rujos sinchronizacijos protokolai su GnRH ir prostaglandinų kombinacija: Ovsynch, Cosynch, Select Synch ir Hybrid Synch (27).

Ovsynch protokolas pagrįstas sėklinimas pagal laiką. Ovuliacijos paskatinimui naudojamos GnRH ir prostaglandinai. Pirma injekcija yra naudojama GnRH. Ši injekcija yra skirta endogeniniam LH stimuliuoti. LH išsiskyrimas sukelia folikulų ovuliaciją ir taip formuojasi geltonasis kūnas. Ovuliavus folikului, kiaušidėse brandinamas kitas dominuojantis folikulas. 7 dieną yra suleidžiama prostaglandinų injekcija, kuris skatina geltonojo kūno irimą. Maždaug po 48 valandų dominuojantis folikulas subręsta ir tada yra skiriama dar viena GnRH injekcija, kuri sukelia ovuliaciją. Nustatyta, kad praėjus 16 valandų po antros GnRH injekcijos karvė turi būti apvaisinama (28).

Cosynch – tai dar viena apvaisinimo programa pagal laiką. Šis protokolas atitinka Ovsynch protokolą, tik yra viena išimtis – dirbtis apvaisinimas atliekamas suleidus antrąją GnRH injekciją (28).

Naudojant Select Synch protokolą, karvės, kurios sureaguoja į gydymą – ruja yra aptinka praėjus 3 dienoms po paskutinės prostaglandinų injekcijos. Tuomet joms atliekamas dirbtinis apvaisinimas. Karvėms nesurujojus po paskutinės prostaglandinų dozės, tuomet jos yra sėklinamos nustatytu laiku – nuo 72 iki 80 valandų po prostaglandinų naudojimo kartu su GnRH (29).

1.6 Karvių produktyvumas ir reprodukcija

Aukšto produktyvumo bandose svarbiausia problema – reprodukcijos funkcijos sutrikimai (30). Yra manoma, kad aukšto produktyvumo karvė ir toliau palaikys aukštą produktyvumą ir tuo pačiu sugebės atvesti sveiką palikuonį. Tačiau norint išnaudoti visą galimą karvės potencialą būtina pasiekti pusiausvyrą tarp aukšto produktyvumo ir vaisingumo bei kitų veiksnių. Pasak V. J. Taylor ir kitų (2004), aukšto produktyvumo karvėms dažniausia problema susijusi su reprodukcija yra ovuliacijos nebuvimas ir geltonojo kūno užsilaikymas (31). D. E. Beever (2006) teigia, kad produkcija prastėja esant aukštam produktyvumui, todėl, kad yra sunku patenkinti karvės poreikius, susidaro energijos trūkumas dėl didelės pieno gamybos. Mažėjant pieno primilžiui – reprodukcinės funkcijos atsistato (32).

16 Esant aukštam produktyvumui sumažėja cirkuliuojančio estradiolio koncentracija dėl to, kad produktyvių karvių medžiagų apykaita yra greitesnė, o tai didina kraujo pritekėjimą į kepenis ir steroidinių hormonų metabolizmą (17). Dėl sumažėjusio cirkuliuojančio estradiolio koncentracijos trumpėja rujos laikas ir dėl tos pačios priežasties rujos tampa prastai pastebimos. Estradiolio koncentracijos pakitimas gali sumažinti folikulų dydį sulėtindamas rują ir sumažindamas GnRH ir LH bangą (33). K. A. Weigel (2006) taip pat teigia, kad aukšto produktyvumo karvės turi prasčiau išreikštas ir trumpesnes rujas, bei jų vaisingumas yra prastesnis (34).

17

2. METODAI IR MEDŽIAGA

2.1 Eksperimento schema

18

2.2 Ūkio charakteristika

Tyrimas buvo atliktas 2018 metų birželio – rugsėjo mėnesiais. Tyrimas buvo atliekamas „X“ pieninių karvių ūkyje, kuris yra Marijampolės rajone. Šis ūkis nuo 2012 metų naudoja ir visus duomenis stebi su „GEA“ firmos bandos valdymo programa DairyPlan. Karvės melžiamos 40 vietų karuselėje. Fermose gyvulių laikymo būdas – besaitis. Guoliavietės kreikiamos žaliuoju kraiku. Iš viso ūkyje yra laikoma 1650 gyvulių. Iš jų yra 823 melžiamų ir užtrūkusių 130 karvių. Ūkyje yra Lietuvos juodmargės ir Holšteinizuotos Lietuvos juodmargės.

Ūkyje galvijai yra suskirstytos į 10 grupių: 1. Veršingos karvės laktacijos pabaigoje; 2. Veršingos karvės laktacijos pabaigoje; 3. Melžiamos karvės nuo 150 laktacijos dienos; 4. Melžiamos karvės nuo 150 laktacijos dienos; 5. Melžiamos karvės nuo 60 iki 150 laktacijos dienos; 6. Šviežiapienės karvės iki 60 laktacijos dienos; 7. Pirmaveršės karvės;

8. Mastitu sergančios karvės;

9. Tranzitinės karvės – likus trims savaitėms iki apsiveršiavimo – pervaromos į gardą su šiaudais.

10. Telyčios – suskirstytos pagal amžių:

 Nuo atjunkymo iki 12 mėnesių;

 Nuo 12 mėnesių iki sėklinimo;

 Veršingos.

Karvės yra 5 karvių grupės šeriamos skirtingais racionais. 1 lentelėje nurodytas karvių racionas pagal grupes: I grupė – karvės nuo apsiveršiavimo iki 150 dienos, II grupė – karvės nuo 151 – 220 dienos, III grupė – nuo 221 dienos iki užtraukinimo. Trys savaitės iki apsiveršiavimo karvės pervaromos į tranzito grupę kur yra šeriamos kitu racionu ir po apsiveršiavimo karvės yra šeriamos kitu racionu.

19

1 lentelė. Karvių racionas

Kvietrugis Sojos išspaudos Cukrinių runkelių išspaudos Rapso

išspaudos Melasa Šiaudai Šienainis

Kukuruzų silosas I grupė 1,5 1,4 1,5 2,6 0,7 0,4 12 19 II grupė 1,8 1,2 1,5 2,4 0,7 0,5 12 16 III grupė 1,1 0,5 1,5 2,7 0,7 0,5 13 19 Viso: 4,4 3,1 4,5 7,7 2,1 1,4 37 54

3 pav. Nuotrauka iš bandos valdymo programos DairyPlan. ↑ – karvės judrumo kreivė – judrumo

pikas reiškiantis rują (Aut. J. Gečienė)

2.3 Tyrimus reglamentuojantys įstatymai

Tyrimas buvo atliekamas laikantis:

1. 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500

(„Valstybės žinios“, 1997 11 28, Nr. 108);

2. Poįstatyminių aktų – LR valstybinės tarnybos įsakymų „Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo,

dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4-361);

3. „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4-16);

Taip pat atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.

20

2.4 Tyrimo objektas

Tyrimui buvo atrinktos 71 Lietuvos juodmargės karvės. Visoms parinktoms karvėms nebuvo pasireiškę jokie rujos požymiai 80 parų po apsiveršiavimo.

2.5 Darbo eiga

Pagal bandos valdymo programą DairyPlan nesėklintų karvių ataskaitą, buvo išvis atrinkta 71 karvė, kurioms nebuvo pasireiškusi ruja 80 parų po apsiveršiavimo.

Karvėms buvo atliktas klinikinis tyrimas, kurio metu buvo tiriama: kūno (rektinė) temperatūra, širdies darbas (pulsas ir ritmas), kvėpavimas, gleivinės (spalva ir kapiliarų prisipildymo greitis), didžiojo prieskrandžio funkcija (prisipildymas, peristaltika, atrajojimas), išmatos ir taip pat atliktas rektinis tyrimas. Klinikinio tyrimo metu karvių rezultatai buvo normos ribose. Karvėms buvo sudaromas sinchronizacijos protokolas.

4 pav. Rujos sinchronizavimo protokolas Ovsynch

Atrinktoms karvėms 0 – tąją parą buvo leidžiamas preparatas „Ovarelin“ (Prancūzija) 50 µg/ml, kurio veiklioji medžiaga yra gonadorelino (diacetato tetrahidrato). Buvo leidžiama 2 ml. Preparatas leistas į raumenį (lot. m. biceps femoris). 7 parą į raumenį (lot. m. biceps femoris) buvo leidžiama 2 ml preparato „Oestrophan“ (Bioveta, Plc., Čekija), kurio veiklioji medžiaga yra kloprostenolio natrio druska. Praėjus 48 valandoms pakartotinai į raumenį (lot. m. biceps femoris) buvo leista 2 ml „Ovarelin“ (Prancūzija) 50 µg/ml preparato. Preparatai buvo leidžiami laikantis aseptikos – dūrio vieta

21 prieš vaistų leidimą buvo nuvaloma su vatos tamponėliu suvilgytu su dezinfekciniu tirpalu – Cutasept (Bode Chemie, Vokietija). Karvės buvo sėklinamos po antros GnRH injekcijos dviem grupėmis:

1. I grupė – pasireiškus rujos požymiams;

2. II grupė – nepasireiškus rujos požymiams atliktas sėklinimas nustatytu laiku (angl. timing insemination), praėjus 12 – 18 valandų;

Sėklinimas buvo atliekamas pagal Ovsynch protokolą, kuris pavaizduotas (4 pav.).

Karvės buvo skirstomos į dvi grupes priklausomai joms rujos požymiai pasireiškė ar nepasireiškė. Taip pat buvo skirstoma pagal vidutinį pieno produktyvumą ir laktacijos dienas. Pagal produktyvumą karvės buvo skirstomos į tris grupes:

1. 1 grupė – iki 29 kg; 2. 2 grupė – 30 – 33 kg; 3. 3 grupė – virš 33 kg;

Pagal laktacijos dienas karvės buvo suskirstytos taip pat į 3 grupes: 1. 1 grupė – 80 – 100 laktacijos dienų;

2. 2 grupė – 101 – 120 laktacijos dienų; 3. 3 grupė – virš 121 laktacijos dienų;

Po sėklinimo praėjus 2 mėnesiams buvo atliekamas rektinis veršingumo tyrimas. Prieš tyrimą karvė buvo fiksuojama staklėse. Rektinis tyrimas buvo atliekamas naudojant lubrikantą. Iš pradžių iš tiesiosios žarnos buvo pašalinamos išmatos, po to buvo atliekama rektinė palpacija, kurios metu buvo įvertinama lytinių organų topografija, gimdos ragų dydis. Veršingomis laikytos tos karvės, kurių vienas iš gimdos ragų buvo padidėjęs ir jame buvo jaučiama fliuktacija. Neveršingomis laikytos tos, kurių ragų dydis buvo nepakitęs bei nebuvo jaučiama fliuktacija.

2.6 Naudoti preparatai

Atrinktų karvių gydymui buvo naudojami dviejų grupių hormoniniai preparatai. Gydyta buvo injekciniais tirpalais „Ovarelin“ (žr. 3 pav.) ir „Oestrophan“ (žr. 4 pav.).

„Ovarelin“ – (Ceva Santé Animale, Prancūzija) 50 µg/ml injekcinis tirpalas galvijams, kurio 1 ml yra: gonadorelino (diacetato tetrahidrato) 50 µg; pagalbinė medžiaga - benzilo alkoholio (E1519) 15 mg. Gonadorelinas (diacetato formos) yra sintetinis hormonas, fiziologiškai ir chemiškai tapatus natūraliam žinduolių organizme gaminamam gonadotropiną atpalaiduojančiam hormonui (GnRH). Gonadorelinas skatina hipofizės gonadotropinų, liuteinizuojančio hormono (LH) ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) sintezę ir išsiskyrimą. Pakartotinai nesėkmingai sėklintoms patelėms

22 vienas iš geriausiai pastebimų rodmenų yra pavėluotas ir mažesnis prieš ovuliaciją išsiskiriančio LH kiekis, sukeliantis uždelstą ovuliaciją. GnRH injekcija rujos metu sukelia spontanišką LH kiekio padidėjimą ir saugo pakartotinai neapsisėklinančius gyvulius nuo uždelstos ovuliacijos. Šis hormoninis vaistas leidžiamas į raumenis. Išlauka: skerdienai ir subproduktams – 0 parų, pienui – 0 valandų (34).

5 pav. „Ovarelin“ – injekcinis tirpalas (Aut. J. Gečienė)

„Oestrophan“ (Bioveta, Plc., Čekija) – injekcinis tirpalas, kurio 1 ml tirpalo yra kloprostenolio (natrio druskos) 250 µg ir pagalbinių medžiagų: citrinų rūgšties, natrio hidroksido, chlorkrezolio, injekcinio vandens. Kloprostenolis yra sintetinis prostaglandinų F2α analogas, kuris mažina kraujo plazmos progesterono kiekį. Kloprostenolis veikia kiaušides ir lygiuosius gimdos raumenis: daugumos žinduolių patelių kiaušidėse mažina geltonkūnį (veikia liuteolitiškai) ir stimuliuoja vaikingų ar nevaikingų patelių gimdos veiklą. Injekcinis tirpalas leidžiamas į raumenis. Išlauka: galvijienai – 24 valandų, pienui – 0 valandų (35).

23

6 pav. „Oestrophan“ – injekcinis tirpalas (Aut. J.Gečienė)

2.7 Statistikos skaičiavimas

Gauti duomenys buvo vedami į „Microsoft Excel 2013“ programą ir buvo atlikta statistinė analizė naudojantis statistinių duomenų skaičiavimo programa „SPSS“ (angl. Statistical Package for the Social Sciences). Statistinei analizei buvo naudota vienfaktorinė dispersinė analizė (ANOVA) ir Stjudento kriterijus. Gauti duomenys laikomi statistiškai patikimi, kai p<0,05.

24

3. TYRIMO REZULTATAI

Pateiktoje 2 lentelėje matome, kad sinchronizuotos karvės, kurios surujojo buvo 10,26 procentų vėlesniame laktacijos periode negu tos kurios nerujojo. Surujojusios karvės buvo aktyvesnės prieš rują. Šių karvių aktyvumas prieš rują buvo didesnis 18,97 procentais už nerujojusių.

2 lentelė. Sinchronizuotų rujojusių ir nerujojusių karvių aktyvumas prieš rują ir rujos metu

𝑋 m ± p Laktacijos dienos sėklinimo metu Rujojo 125,31 9,394 p>0,05 Nerujojo 113,64 6,37 Aktyvumas 1 mėnesį prieš rują Rujojo 57,44 4,602 p<0,05 Nerujojo 48,28 5,734 Aktyvumas sėklinimo metu Rujojo 134,59 9,207 p<0,05 Nerujojo 51,26 5,215

Sėklinimo metu karvių, kurioms ruja nepasireiškė, aktyvumas buvo 61,92 procentais mažesnis už karvių, kurioms ruja pasireiškė.

Iš pateiktos 3 lentelės, matome, kad sinchronizuotoms surujojusioms karvėms yra būdinga didesnė riebalų ir baltymų koncentracija už nesurujojusių karvių. Nerujojusių karvių somatinių ląstelių skaičius yra 56,97 procentais mažesnis už surujojusių karvių.

3 lentelė. Sinchronizuotų rujojusių ir nerujojusių karvių pieno sudėtis (30 parų prieš)

𝑋 m ± p

Riebalai Rujojo 3,19 0,226 p>0,05 Nerujojo 3,05 0,11

Baltymai Rujojo 3,06 0,043 p>0,05 Nerujojo 2,97 0,058

Somatinės ląstelės Rujojo 123,22 47,882 p<0,05 Nerujojo 53,03 7,932 Šlapalas Rujojo 21,91 1,009 p>0,05 Nerujojo 21,97 1,158 Vidutinis dienos produktyvumas Rujojo 32,75 0,898 p>0,05 Nerujojo 33,41 0,814

Taip pat matome, kad surujojusių karvių šlapalo koncentracija yra 0,28 procentais mažesnis už nesurujojusių karvių. Sinchronizuotų karvių, kurios surujojo buvo 1,98 procentais vidutinis dienos produktyvumas mažesnis nei nesurujojusių karvių.

Sinchronizuotų rujojusių ir nerujojusių karvių apsivaisinimas yra panašus ir skiriasi tik minimaliai – 4 procentais (p>0,05).

25

7 pav. Sinchronizuotų rujojusių ir nerujojusių karvių apsivaisinimas

7 paveiksle matyti, kad surujojusių karvių apsivaisinimas yra šiek tiek didesnis.

Vertinant karvių apsivaisinimą priklausomai pagal produkcijos kiekį 8 paveiksle matyti, kad esant vidutiniam produktyvumui iki 29 kg ir nuo 30 – 33 kg apsivaisino vienodas sinchronizuotų karvių skaičius.

8 pav. Sinchronizuotų karvių apsivaisinimas priklausomai nuo produktyvumo

Taip pat matome, kad didėjant produktyvumui mažėja sinchronizuotų apsivaisinusių karvių skaičius.

Analizuodami 4 lentelėje pateiktus duomenis matome, kad didėjant produktyvumui riebalų koncentracija mažėja. Tokia pati tendencija ir su baltymais.

51 47 45 46 47 48 49 50 51 52 Ruja Neruja V er ši n gu mas, p ro c. 50 50 49 48.5 49 49.5 50 50.5 Iki 29 30-33 Virš 33 V er ši n gu mas, p ro c.

26

4 lentelė Sinchronizuotų karvių produktyvumo ir pieno sudėties tarpusavio sąsaja

Vidutinis dienos produktyvumas, kg 𝑋 m ± Riebalai Iki 29 3,63 0,407 30 – 33 3,22 0,129 Virš 33 2,84 0,113 Baltymai Iki 29 3,13 0,085 30 – 33 3,06 0,056 Virš 33 2,95 0,054 Somatinės ląstelės Iki 29 124,00 59,883 30 – 33 146,06 66,545 Virš 33 37,78 6,964 Šlapalas Iki 29 23,81 1,269 30 –33 21,89 1,574 Virš 33 21,16 1,514

Taip pat iš 4 lentelės matome, kad somatinių ląstelių mažiausiai nustatyta grupėje kur vidutinis pieno produktyvumas yra virš 33 kg, tai yra 74,13 procentais mažiau nei grupėje kur vidutinis produktyvumas 30 – 33 kg. Didėjant produktyvumui šlapalo koncentracija mažėja.

Analizuodami duomenis, kurie yra pateikti 9 paveiksle, matome, kad sinchronizuotų karvių apsivaisinimas, priklausomai nuo laktacijos dienų, yra didžiausias (95 proc.) tų karvių, kurios yra vėlesniame laktacijos periode (virš 121 – os laktacijos dienos).

9 pav. Sinchronizuotų karvių apsivaisinimas priklausomai nuo laktacijos tarpsnio

46 75 95 0 20 40 60 80 100 80-100 101-120 Virš 121 V er ši n gu mas, p ro c. Laktacijos dienos

27 Pateiktoje 5 lentelėje matome, kad sinchronizuotų karvių vėlesniame laktacijos periode riebalų koncentracija didėja. Taip pat didėja ir baltymų koncentracija. Esant 80 – 100 laktacijos dienų, somatinių ląstelių yra 81,48 procentais mažiau už virš 121 – os laktacijos dienos.

5 lentelė. Sinchronizuotų karvių pieno sudėtis priklausomai nuo laktacijos tarpsnio sėklinimo

metu DM sėklinimo metu 𝑋 m ± Riebalai Iki 100 2,86 0,121 101 –120 3,13 0,295 Virš 121 3,63 0,335 Baltymai Iki 100 2,94 0,040 101 –120 3,13 0,125 Virš 121 3,16 0,086 Somatinės ląstelės Iki 100 35,60 5,957 101 –120 51,38 14,171 Virš 121 192,16 77,256 Šlapalas Iki 100 21,69 1,074 101 –120 22,38 1,954 Virš 121 23,74 1,546 Vidutinis dienos produktyvumas Iki 100 34,97 0,802 101 –120 34,63 1,438 Virš 121 29,74 1,065

Taip pat pagal lentelės duomenis matome, kad didėjant laktacijos dienoms didėja ir šlapalo koncentracija, o vidutinis dienos produktyvumas – mažėja.

28

4. REZULTATŲ APTARIMAS

A. M. L. Madureira (2015) ir kiti, atliko tyrimą, kuriame nustatė, kad bandos valdymo programose padidėjęs karvių aktyvumas yra susijęs su rujos pasireiškimu. Taip pat nustatyta, kad rujos trukmė ir intensyvumas yra mažai susiję su produktyvumu, estradiolio koncentracija. Karvės, kurių aktyvumas yra didesnis, jų apsivaisinimas yra geresnis už tų karvių, kurių aktyvumas yra žemas (36). Mūsų atliktame tyrime rezultatai yra panašūs. Pastebėta, kad surujojusios karvių apsivaisinimas buvo geresnis (51 proc.) už nesurujojusių karvių (49 proc.).

Pagal M. Wiltbank (2006) ir kitus, jų atliktą tyrimą, cirkuliuojančio estradiolio koncentraciją sumažina didelė pieno produkcija ir taip pat dėl to sutrumpėja rujos laikas ir taip pat rujos yra prastai pastebimos (33). Taip pat teigia ir K. A. Weigel (2006), kad aukštą produktyvumą turinčioms karvėms ruja yra trumpesnė, jos prasčiau išreikštos ir jų vaisingumas yra taip pat prastesnis (34). Mūsų tyrimo rezultatai su autorių tyrimo rezultatais sutampa: esant vidutiniam dienos produktyvumui 29 kg ir nuo 30 – 33 kg, apsivaisinusių sinchronizuotų karvių skaičius buvo vienodas – 50 proc., o esant produktyvumui virš 33 kg – 49 proc.

H. Toledo – Alvarado (2018) ir kiti teigia, kad pieno sudėtis, ypač riebalai ir baltymai turi ryškų skirtumą tarp lytinio ciklo fazių. Rujojančių karvių riebalai padidėjo 0,14 proc. nuo priešrujo fazės iki rujos fazės, o baltymai sumažėjo 0,03 proc. Tarp tarprujo ir priešrujo padidėjus estrogenų kiekiui padidėja somatinių ląstelių skaičius dieną prieš rują, nes sutampa su estradiolio piku (38). Taip pat ir J. King (1977) teigia, kad esant rujai riebalai didėja, o baltymai mažėja (39). Mūsų tyrimo rezultatai iš dalies sutampa. Nustatėme, kad rujojančioms karvėms yra būdinga didesnė riebalų ir baltymų koncentracija negu nerujojančių karvių. Taip pat nustatėme, kad nepasireiškus rujai yra somatinių ląstelių skaičius yra 56,97 proc. mažesnis už surujojusių karvių.

S. W. Walsh (2011) ir kiti pastebėjo, kad karvių, kurių yra aukštas produktyvumas – apsivaisinimas prastesnis (40). V. Žilaitis (2012) ir kiti, atliko tyrimą, kuriame nustatė, kad apsivaisinimas mažėja didėjant produktyvumui (41). Mūsų atliktame tyrime rezultatai sutampa. Esant produktyvumui iki 29 kg – apsivaisino 50 proc., nuo 30 – 33 kg taip pat – 50 proc., ir esant virš 33 kg – 49 proc. karvių.

A. Zambelis (2018) ir kiti atliko tyrimą ir nustatė, kad karvės, turinčios aukštą somatinių ląstelių skaičių, pagamina mažiau produkcijos 2,2 kg/d, negu tos karvės, kurių somatinių ląstelių skaičius yra žemas (42). Mūsų atlikto tyrimo rezultatai sutampa. Pastebėjome, kad esant produktyvumui iki 29 kg

29 per dieną somatinių ląstelių skaičius yra didžiausias (124), o didėjant produktyvumui somatinių ląstelių skaičius mažėja.

S Loker (2009) ir kiti, atlikę tyrimą nenustatė ryšio tarp apsivaisinimo ir laktacijos periodo (42). Mūsų atliktame tyrime apsivaisinimas esant 80 – 100 laktacijos dienoms buvo nustatytas 46 proc., nuo 101 – 120 – 75 proc., o esant virš 121 – osios laktacijos nustatytas didžiausias veršingumo procentas – 95.

Pagal J. M. Morton (2016) ir kitus, pieno baltymų koncentracija ankstyvesniame laktacijos periode yra mažesnė bei jų koncentracija yra susijusi su pieno produktyvumu (43). G. Niozas (2018) ir kiti atliko tyrimą ir nustatė, kad karvių esančių vėlyvame laktacijos periode vidutinis pieno produktyvumas yra mažesnis už ankstesniame laktacijos periode esančių karvių. Taip pat tyrimo metu nustatė, kad somatinių ląstelių skaičius didėja esant vėlesniame laktacijos tarpsnyje (45). Mūsų atlikto tyrimo rezultatai sutampa su užsienio autorių tyrimo rezultatais: baltymų koncentracija mažesnė (2,94) ankstyvesniame laktacijos periode (80 – 100 laktacijos dienų) už vėlesnės laktacijos (virš 121 – osios laktacijos dienos) baltymų koncentraciją (3,16). Baltymų koncentracija yra susijusi su vidutiniu dienos produktyvu: mažėjant produktyvumui – didėja baltymų koncentracija. Taip pat nustatėme, kad esant vėlesniame laktacijos periode vidutinis pieno produktyvumas (29,74) mažesnis už ankstyvame laktacijos periode (34,97). Somatinių ląstelių skaičius esant vėlesniame laktacijos periode yra didesnis (192,16).

Karves, kurioms nepasireiškė ruja po apsiveršiavimo, būtina stimuliuoti. Kadangi pagrindinė priežastis yra neišreikštas geltonasis kūnas, stimuliuoti tikslinga pagal Ovsynch protokolą. Atlikus stimuliaciją sėklinama esant rujai ir be jos. Mūsų duomenimis sėklinimo rezultatai buvo panašūs. Produktyvumas apsivaisinimui įtakos neturėjo. Stimuliuotos karvės geriau apsivaisino tos, kurios buvo sėklintos vėlesniame laktacijos periode.

30

IŠVADOS

1. Nustatyta, kad sinchronizuotų karvių, kurioms ruja pasireiškė, apsivaisinimas yra 4 proc. geresnis (p>0,05).

2. Produktyvumas apsivaisinimui įtakos neturi. Karvės, kurių vidutinis dienos produktyvumas yra virš 33 kg ir karvių, kurių produktyvumas yra iki 29 kg ir nuo 30 – 33 kg, skirtumas yra 1 proc. (p>0,05).

3. Nustatyta, kad sinchronizuotų karvių, kurios buvo vėlesniame laktacijos periode (virš 121 – os laktacijos dienos) apsivaisinimas geresnis 49 proc. už tų karvių, kurios yra nuo 80 – 100 laktacijos dienų (p<0,05).

31

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Thatcher W. W., Bartolome J. A., Sozzi A., Silvestre F., Santos J. E. P. Manipulation of ovarian function for the reproductive management of dairy cows. Veterinary Research Coomunications, 2004, 28, p. 111-119.

2. Masiulis M., Žilinskas H., Riškevičienė V. Folikulų augimo dinamika. Dalmarelin (lecirelinas) ir depherelin® (gonavet® 50) preparatai karvių rujai stimuliuoti. Veterinarija ir zootechnika. 2003. T. 23 (45).

3. Hopper, Richard M. Bovine Reproduction. 2015. p. 221-231.

4. Turner, J.Reproductive tract anatomy and physiology of the cow. 2014.

5. Rasby R., Vinton R. Estrous Cycle Learning Module. [Tinkle] [Cituota: 2018 m. 09 15 d.] https://beef.unl.edu/learning/estrous.shtml.

6. Hafez B., Hafez E. S. E. Reproduction in farm animals. 7th edition. 2000. p. 140-154.

7. Day M. L., Geary T.W. Handbook of Estrous Synchronization. Western Region Publication No. 014, 2005.

8. Adams G. P., Jaiswal R.,Singh J., Malhi P. Progress in understanding ovarian follicular dynamics in cattle. Theriogenology. 69, 2008, p. 72-80.

9. Glidewell-Kenney C., Hurley L. A., Pfaff L., Weiss J., Levine J. E., Jameso J. L. Nonclassical estrogen receptor α signaling mediates negative feedback in the female mouse reproductive axis. Proc. Natl. Acad. Sci. U.S.A. 19, 2007.

10. Boer H. M. T., Stötzel C., Röblitz S., Deulfthard P., Veerkamp R. F., Woelders H. A simple mathematical model of the bovine estrous. 278, s.l.: Journal of Theoretical Biology; P. 5-7, 2011.

11. Ball P. J. H., Peters A. R. Reproduction in cattle. Third edition. s.l.: Blackwell publishing, 2004. p. 45-46.

12. P., Senger. Pathways to pregnancy & parturition. 3rd ed. 2012. p. 189-213. 13. Žilaitis, V. Karvių sėklinimas. 2012. p. 3-18.

14. Skarzynski D.J., Okuda K. Inter- and intra-cellular mechanisms of prostaglandin F2alpha action during corpus luteum regression in cattle. Soc Reprod Fertil Suppl. . 67, 2010, p. 305-24.

15. Silvia W. J., Lewis G. S., Mccracken W. W., Thatcher L., Wilson Jr. Hormonal Regulation of Uterine Secretion of Prostaglandin F2α during Luteolysis in Ruminants. Biology of

32 reproduction. s.l.: W. J. Silvia G. S. Lewis J. A. Mccracken W. W. Thatcher L. Wilson, Jr., 1991. p. 655-663.

16. Miyamoto A., Shirasuna K. Luteolysis in the cow: a novel concept of vasoactive molecules. Animal reproduction. 6, 2009, p. 47-59.

17. Roelofs J., López-Gatius F., Hunterd R.H.F., van Eerdenburg F. J. C. M., Hanzen Ch. When is a cow in estrus? Clinical and practical aspects. Theriogenology. 74, 2010, p. 327-344.

18. Eerdenbur F. J. C. M., Daemen I. A. J. J. M., Deek E. M., Leeuwen F. W. Changes in estrogen-alfa receptor immunoreactivity during the estrous cycle in lactating dairy cow. Brain Research. 880, 2000, p. 219-223.

19. Lyimo Z. C., Nielen M., Ouweltjes W., Kruip T. A. M., Eedenburg F. J. C. M. Relationship among estradiol, cortiso and intensity of estrous behaviour in dairy cattle. Theriogenology. 53, 2000, p. 1783-1795.

20. M., Eerdenburg F. J. C. Possible causes for the diminished expression of estrus behaviour. The veterinary quarterly. 30, 2008, p. 79-100.

21. Saint - Dizier M., Chanstant - MMaillard S. Towards an Automated Detection of Oestrus in Dairy Cattle. Reproduction in domestic animals. 47 (6), 2012.

22. Schofield S. A., Phillips C. J. C., Owens A. R. Variation in the milk production, activity rate and electrical impedance of cervical mucus over the oestrous period of dairy cows. Animal reproduction science. 24, 1991, p. 231-248.

23. Pfeifer L. F. M., Leonardi C. E. P., Castro N. A., Viana H. J. M., Siqueira L. G. B.,

Castilho E. M., Singh J., Krusser R. H., Rubin M. I. B. The use of PGF2a as ovulatory stimulus for

timed artificial insemination in cattle. Theriogenology. 81, 2014, p. 689-695.

24. V., Žilaitis. Po veršiavimosi: ligos, gydymas ir profilaktika. 2007. p. 131-134.

25. Islam, R. Synchronization of estrus in cattle: a rewiew. Veterinary world. 2011, T. 4(3), p. 136-141.

26. Lucy M. C., McDougall S., Nation D. P. The use of hormonal treatments to improve the reproductive performance of lactating dairy cow in feedlot or pasture-based management systems. Animal reproduction science. 82-83, 2004, p. 495-512.

27. Caraba I., Velicevici S. Using Ovsynch protocol versus Cosynch protocol in dairy cows. Animal science and biotechnologies. 46, 2013.

33 28. Esterman R. D., Alava E. N., Austin D. R., Hersom M. J., Yelich J. V. Select Synch and Co-Synch protocols using a CIDR yield similar pregnancy rates after a fixed-time insemination in suckled Bos indicus Bos taurus cows. Theriogenology. 85; 870-876, 2016.

29. Windig J. J., Calus M. P. L., Veerkamp R. F. Influence of Herd Environment on Health and Fertility and Their Relationship with Milk Production. Journal of dairy science. 88; 335-347, 2005.

30. Taylor V. J., Beever D. E., Wathes D. C. Physiological adaptations to milk production that affect the fertility of high yielding dairy cows. Nottingham : Nottingham University Press, 2004. p. 37-71.

31. Beever, D. E. The impact of controlled nutrition during the dry period on dairy cow health, fertility and performance. Animal reproduction science. 96, 2006, p. 212-226.

32. Wiltbank M., Lopez H., Sartori R., Sangsritavong S., Gumen A. Changes in reproductive physiology of lactating dairy cows due to elevated steroid metabolism. Theriogenology. 65, 2006, p. 17-29.

33. A., Weigel K. Prospects for improving reproductive performance through genetic selection. Animal reproduction science. 96, 2006, p. 323-330.

34. Veterinarinių vaistų registras. [Tinkle] [Cituota: 2018 m. 11 30 d.] http://vetlt1.vet.lt/vr/pdf/RV2142.pdf.

35. Veterinarinių vaistų registras. [Tinkle] [Cituota: 2018 m. 11 30 d.]

http://vetlt1.vet.lt/vr/pdf/RV0420.pdf.

36. Madureira A. M. L., Silper B. F., Burnett T. A., Polsky L., Cruppe L. H., Veira D. M., Vasconcelos J. L. M., Cerri R. L. A. Factors affecting expression of estrus measured by activity

monitors and conception risk of lactating dairy cow. J. Dairy science. 98, 2015, p. 1-12.

37. Toledo-Alvarado H., Vazquez A. I., Campo G., Tempelman R. J., Gabai G., Cecchinato A., Bittante G. Change in milk characteristics and fatty acid profile during the estrous cycle in dairy

cows. Journal dairy science. 101, 2018, p. 1-19.

38. J., King. The effect of oestrus on milk production in cows. The veterinary record. 101, 1977,

p. 107-108.

39. Walsh S. W., Williams E. J., Evans A. C. O. A review of the causes of poor fertility in high

milk producing dairy cows. Animal reproduction science. 123, 2011, p. 127-138.

40. Gumauskas G., Žilaitis V., Rudejevienė J., Sadzevičius J., Michailovskytė M. Ryšys tarp

34

41. Zambelis A., Robles I. DeCries T. J. Comparison of physical and behavioral trails between

dairy cows with low and high somatic cell count. Preventive veterinary medicine. 2018.

42. Loker S., Miglior F., Bohmanova J., Jamrozik J., Schaeffer L. R. Phenotypic analysis of

pregnancy effect on milk, fat, ant protein yields of Canadian Ayrshyre, Jersey, Brown Swiss, and Guernsey breeds. Journal of Dairy Science. 92, 2009, p. 1300-1312.

43. Morton J. M., Auldist M. J., Douglas M. L., Macmillan K. L. Associations between milk

protein concentration, milk yield, and reproductive performance ir dairy cows. Journal of dairy science. 99, 2016, p. 1-11.

44. Niozas G., Tsousis G., Malesios C., Steinhöfel I., Boscos C., Bollwein H., Kaske M.

Extended lactation in high-yielding dairy cows. II. Effects on milk production, udder health, and body measurements. Journal dairy science. 102, 2018, p. 1-13.