LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Osvaldas Ščajevas
Pieninių veislių karvių reprodukcijos pokyčių tyrimai
periode po jų apsiveršiavimo
Reproduction changes reaserch in dairy cattle after their
calving
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. Habil. Dr. Henrikas Žilinskas
2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pieninių veislių karvių reprodukcijos pokyčių tyrimai periode po jų apsiveršiavimo“:
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Osvaldas Ščajevas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Osvaldas Ščajevas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Prof. Habil. Dr. Henrikas Žilinskas
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
TURINYS ... 3 SANTRUMPŲ SĄRAŠAS ... 5 SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 8 ĮVADAS ... 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 111.1. Karvių reprodukcijos ypatumai periode po apsiveršiavimo ... 11
1.1.1. Gimdos involiucija ... 11
1.1.2. Karvių produktyvumo kitimas ... 12
1.1.3. Lytinio ciklo pasireiškimas ... 12
1.2. Faktoriai įtakojantys karvių apsivaisinimą ... 13
1.2.1. Pieno produkcijos kiekio įtaka ... 13
1.2.2. Amžiaus įtaka ... 14
1.2.3. Šėrimo įtaka ... 14
1.2.4. Metų laiko įtaka ... 14
1.2.5. Gimdos uždegimo įtaka ... 15
1.2.6. Karvių aktyvumo kitimas prieš rujos pasireiškimą ... 15
1.2.7. Kiaušidžių funkcijos įtaka ... 16
1.2.8. Medžiagų apykaitos sutrikimų įtaka ... 16
1.2.9. Sėklinimo laiko ir spermos kokybės įtaka ... 16
1.3. Karvių reprodukcinės veiklos neurohumoralinė reguliacija ... 17
1.3.1. Pagumburis ... 18 1.3.2. Posmegeninė liauka ... 18 1.3.3. Kankorėžinė liauka ... 19 1.3.4. Kiaušidės ... 19 1.3.5. Gimda ... 19 1.3.6. Placenta ... 19
2. DARBO MEDŽIAGA IR TYRIMŲ METODIKA ... 20
2.1. Ūkių charakteristikos ... 20
2.2. Tyrimų metodika ... 20
3. TYRIMŲ REZULTATAI... 23
3.1. Kiaušidžių ploto kitimas ... 23
3.2. Kiaušidžių folikulų dydžio kaita ... 26
3.3. Laktacijos ir sveikatingumo įtaka rujų aktyvumui ... 29
3.4. Įvairių laktacijų sveikų ir sirgusių karvių produktyvumo pokyčiai periode po jų apsiveršiavimo ... 32
4
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
IŠVADOS ... 37
PASIŪLYMAI PRAKTIKAMS ... 38
5
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
NEB - neigiamas energijos balansas; FSH - folikulus stimuliuojantis hormonas; LH - liuteinizuojantis hormonas;
CP - geltonojo kūno užsilaikymas (corpus luteum persistents); DK - dešinioji kiaušidė;
KK - kairioji kiaušidė;
KKF - kairiosios kiaušidės folikulas; DKF - dešiniosios kiaušidės folikulas;
pp - laikotarpis po apsiveršiavimo (postpartum);
CL - geltonasis kūnas (corpus luteum); IGF I - insulino augimo faktorius; GnRh - gonadotropinis liberinas;
6
SANTRAUKA
Pieninių veislių karvių reprodukcijos pokyčių tyrimai periode po jų apsiveršiavimo Osvaldas Ščajevas
Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas: ištirti ir įvertinti pieninių veislių karvių reprodukcijos efektyvumą periode po jų apsiveršiavimo.
Tyrimų metodika: tyrimai buvo atlikti dviejuose pieninių galvijų ūkiuose. 2016 metais kovo-gegužės mėnesiais X rajono X ūkyje ir 2018 metais spalio mėnesį Y rajono Y ūkyje.
Pirmojo bandymo metu X ūkyje buvo atrinkta 13 pirmos, 8 antros, 8 trečios laktacijos karvės. Buvo fiksuojamos dienos po apsiveršiavimo, atliekama rektinė lytinių organų palpacija, kurios metu naudojantis ultragarsiniu „Draminski“ aparatu, buvo matuojamos kiaušidžių dydis (ilgis mm, plotis mm, ir apskaičiuotas bendras plotas mm²), o taip pat ir folikulų diametras mm. Tyrimas atliekamas 6 kartus, kas 7 dienas, sekant kiaušidžių ir jos funkcinių darinių kaitą laikotarpyje po apsiveršiavimo.
Antrojo bandymo metu Y ūkyje buvo naudojamasi bandos valdymo programa „DairyPlan
c21“, kurios pagalba buvo atrinktos tiriamosios karvių grupės. Grupes sudarė 20 antros, 14 trečios ir
10 ketvirtos laktacijos apsiveršiavusios karvės. Buvo renkami produktyvumo (primilžio kiekis kg.), pieno kokybės, amžiaus, apsiveršiavimo, sėklinimo bei sergamumo duomenys. Pieno kokybės rodiklius sudarė baltymų ir riebalų santykis procentais bei šlapalo kiekis piene. Taip pat buvo sekamas ir fiksuojamas aktyvumas (žingsniais) 7 dienas iki rujos pasireiškimo ir sėklinimo. Karvių sėklinimas buvo atliktas septintąją stebėto aktyvumo dieną. Profilaktinis patikrinimas dėl gimdos uždegimo karvėms buvo atliekamas iki 15 dienų po apsiveršiavimo. Nustačius susirgimus karvės buvo perskistomos į sveikas (n = 10 antros laktacijos, n = 4 trečios laktacijos, n = 4 ketvirtos laktacijos) bei sirgusias (n = 10 antros laktacijos, n = 10 trečios laktacijos, n = 6 ketvirtos laktacijos).
Tyrimų rezultatai: ištyrus kiaušidžių dydžio kitimo dinamiką nustatyta, jog didžiausias kairiųjų kiaušidžių ploto skirtumas buvo (372,56 mm²) tarp pirmosios ir antrosios laktacijos karvių praėjus 36 dienoms po apsiveršiavimo (p<0,01), o dešiniųjų kiaušidžių ploto skirtumas buvo (243,30 mm²) 43 dieną tarp pirmosios ir trečiosios laktacijos karvių (p<0,01).
Kairiosios kiaušidės folikulų skersmens dydžiai po apsiveršiavimo buvo geriau išreikšti negu dešiniųjų kiaušidžių.
Sveikos karvės davė daugiau pieno nei sirgusios endometritu, o didžiausias primilžio skirtumas buvo nustatytas trečiojo tyrimo metu, tarp 4 laktacijos sveikų ir sirgusių karvių, jis sudarė 5,99 kg.
Išanalizavus aktyvumą septynių dienų laikotarpyje iki sėklinimo, aktyviausios buvo antrosios laktacijos sveikos karvės -6 dieną. Palyginus sveikų ir sirgusių endometritu karvių bendrą žingsnių skaičių pastebėjome, jog sveikos karvės vidutiniškai nužingsniavo 761,6 žingsniais daugiau.
7 Pastebėta, jog karvių aktyvumas pasireikšdavo tam tikru paros laikotarpiu. Nuo 22 val. iki 00 val. aktyvumas pasireiškė didžiausiam skaičiui karvių.
Darbe pateikta 17 paveikslų, 2 schemos, 3 lentelės.
Raktiniai žodžiai: kiaušidžių plotas, folikulų dydis, aktyvumas, primilžis, endometritas, reprodukcija, pieno kokybė.
8
SUMMARY
Study of changes in the reproduction of dairy cows during the period after calving Osvaldas Ščajevas
Master Thesis
Thesis Objective: to study and evaluate the reproductive efficiency of dairy cows in the period after calving.
Methodology of study: studies were carried out in two dairy cattle farms. In March-May 2016, in the X farm of District X and in October 2018 in Y farm of Y district.
During the first trial, 13 cows of first, 8 of second, and 8 of third lactation were selected on the farm X. The days after calving were recorded, rectal palpation of the genital organs was performed, where the size of the ovaries (length in mm, width in mm, and estimated total area in mm²) was measured using the ultrasonic “Draminski” apparatus, as well as the diameter of the follicles in mm. The study was conducted 6 times, every day of the week, following changes in ovaries and its functional derivatives during the period after calving.
During the second test, the herd management program "DairyPlan c21" was used in Y farm to select the cows for the study. The groups consisted of 20 second lactation, 14 third lactation and 10 fourth lactation cows. The data of productivity (milk yield in kg), milk quality, age, calving, insemination, and morbidity were collected. Milk quality indicators consisted of the percentages of protein and fat and the amount of urea in the milk. The activity (in steps) was also tracked and recorded 7 days before the appearance of oestrus and insemination. Artificial insemination was carried out on the seventh day of activity. Screening for uterine inflammation cows was carried out 15 days after calving. After diagnosis, cows were regrouped to healthy (n = 10 second lactations, n = 4 third lactations, n = 4 fourth lactations) and non-healthy (n = 10 second lactations, n = 10 third lactations, n = 6 fourth lactations).
The results of the study: The analysis of the dynamics of ovarian changes showed that the maximum difference in left ovarian area was (372.56 mm²) between the first and second lactation cows, 36 days after calving (p <0.01), while the difference in right ovary area was (243, 30 mm²) on day 43, between the first and third lactation cows (p <0.01).
After calving - left ovarian follicular diameters were better expressed than right ovaries. Healthy cows gave more milk than ones who had endometritis; and the biggest yield difference was recorded on the third study, between 4th lactation for both unhealthy and healthy cows, in total it amounted to 5.99 kg.
9 After analyzing activity over a seven-day period, the most active was recorded during second lactation of healthy cows on day 6. When comparing the total number of activity (in steps) for healthy and unhealthy (endometrial) cows, I noticed that healthy cows stepped 761.6 steps more.
It was noticed that cow activity was the highest at a certain time of the day. From 22:00 until 00:00 activity was recorded among the largest number of cows.
There are 17 pictures, 2 schemes and 3 tables.
10
ĮVADAS
Pastaraisiais metais karvių primilžis pieninių karvių ūkiuose didėjo (1). Galvijų produktyvumas priklauso nuo jų reprodukcijos funkcijos (2). Ilgainiui pastebėta, jog gaunant daugiau produkcijos, dažniau pablogėja gyvulių sveikata, sutrumpėja produktyvus amžius, suprastėja reprodukcinės savybės. Tai priklauso nuo netinkamo šėrimo užtrūkimo laikotarpiu bei pirmoje laktacijos fazėje, prasta gyvulių priežiūra ir netinkamomis laikymo sąlygomis (1).
Pakankamai sudėtingas laikotarpis karvėms yra periodas po apsiveršiavimo (pp.), tuo laikotarpiu vyksta sudėtingi fiziologiniai organų atsistatymo procesai, didėja primilžis, o visa tai reikalauja daug energijos (3). Netinkamas ir nepilnavertis šėrimas, didelės produkcijos karvėms iššaukia neigiamą energijos balansą, kuris trikdo aukšto produktyvumo ir reprodukcinių savybių buvimą bei reprodukcijos organų atsistatymą periode po jų apsiveršiavimo (4).
Gyvulius prižiūrėti nėra lengva, todėl tobulėjant technologijoms yra ieškoma būdų kaip galima palengvinti darbą su jais (5). Vis daugiau ūkių pradeda naudoti kompiuterines bandos valdymo programas, kurios fiksuoja rujų pasireiškimus, saugo susirgimų, produktyvumo ir daugelį kitų duomenų (6). Ultragarsinių prietaisų panaudojimas ūkiuose tampa vis dažnesnis. Šių prietaisų naudojimas padeda anksčiau nustatyti veršingumus, lytinio ciklo stadijas, kiaušidžių funkcinį aktyvumą, įvairias gimdų patologijas bei diagnozuoti susirgimus (7).
Mūsų atliktų bandymų metu, naudojantis ultragarsiniu aparatu ir bandos valdymo programa, norėjome ištirti ir įvertinti pieninių veislių karvių reprodukcijos efektyvumą periode po jų apsiveršiavimo.
Darbo tikslas:
Ištirti ir įvertinti pieninių veislių karvių reprodukcijos efektyvumą periode po jų apsiveršiavimo.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti ir įvertintiįvairių laktacijų karvių lytinio ciklo atsistatymo pokyčius kiaušidėse, 43 dienų laikotarpyje po jų apsiveršiavimo.
2. Įvertinti ir palyginti įvairių laktacijų sveikų ir sirgusių gimdos uždegimų karvių reprodukcijos ir produktyvumo pokyčius iki jų sėklinimo.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Karvių reprodukcijos ypatumai periode po apsiveršiavimo
1.1.1. Gimdos involiucija
Periodas po apsiveršiavimo yra svarbus fiziologiniu, ekonominiu bei technologiniu požiūriu, nes tai užtikrina efektyvią tolimesnę karvių reprodukciją, sumažina ekonominius nuostolius. Tačiau šiame periode kaip tik ir slypi galimi sutrikimai, kuriuos reikia prognozuoti ir taikyti tikslingas prevencines priemones norint jų išvengti.
Po apsiveršiavimo užsitęsusi gimdos involiucija, gali turėti įtakos kitų sutrikimų atsiradimui arba susilpnėjusiam reprodukciniam pajėgumui. Vienos iš pagrindinių priežasčių lėtinančios gimdos involiuciją yra apsunkintas veršiavimasis, kiaušidžių hipofunkcija, nuovalų užsilaikymas, gimdos uždegimai, CL užsilaikymas, blogas, nepilnavertis maitinimas, neatsižvelgiant į esamus gyvulio poreikius (8).
1 pav. Karvių gimdos involiucijos dinamika, po jų apsiveršiavimo. (8)
Tik apsiveršiavusios karvės gimdos svoris būna apie 13 kg, o praėjus trims savaitėms apie 1 kg (9). Po atvedimo kraujagyslėse maitinančiose placentą kraujo spaudimas krenta, to pasekoje jos subliūkšta (10). Gimdos atsistatymo metu atsiskiria lochijos, suirę alantochorijono likučiai. Gimdos sienelės storis palaipsniui mažėja, gleivinė visiškai atsistato maždaug per 25 dienas, o gilesni sluoksniai į fiziologinės normos ribas grįžta praėjus 6-8 savaitėms po apsiveršiavimo (9). Praėjus maždaug 30 parų nuo apsiveršiavimo, nesant jokioms patologijoms, gimda tampa tokio pat dydžio kaip ir prieš veršingumą. Šio periodo metu gimda sumažėja daugiau kaip 90 proc., dėl vaisiaus membranos, kelių gleivinės epitelio sluoksnių netekimo, sutrumpėjusių gimdos raumeninių skaidulų (4). Norint išvengti užsitęsusios gimdos involiucijos, karves reikėtų laikyti kuo mažiau užterštoje
G
imd
o
s
sv
o
ri
s,
k
g
0.8 kg
12 aplinkoje, sumažinančioje gimdos infekcijų tikimybes, rengti profilaktinius patikrinimus po apsiveršiavimo, tinkamai parinkti racioną pagal jų poreikius, kad nebūtų iššaukiamos su neigiamu energijos balansu susijusios ligos, įtakojančios gimdos atsistatymo efektyvumą (11).
1.1.2. Karvių produktyvumo kitimas
Po karvių apsiveršiavimo, jų pagaminamas pieno kiekis ir savybės paprastai kinta tris kartus. Pirmosiomis dienomis karvės pradeda duoti krekenis, kurių cheminė sudėtis skiriasi nuo pieno. Jos yra tirštesnės, sūresnės, gelsvos spalvos. Sudėtyje gausu baltymų (iki 15 proc.), didesnis kiekis riebalų, albuminų, globulinų, mineralinių medžiagų, makroelementų bei vitaminų. Šios medžiagos yra svarbios veršeliams, pirmosiomis gyvenimo dienomis. Praėjus septynioms dienoms po apsiveršiavimo, pieno liaukos atsistatinėja ir pradeda gaminti įprastą pieną (12). Tyrimais nustatyta jog pirmąsias 100 laktacijos dienų karvės duoda 40 – 45 proc. visos laktacijos duodamo pieno kiekio, todėl šiuo periodu primilžis būna didžiausias (13). Pradedant duoti įprastos kokybės pieną, pirmąjį mėnesį riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų kiekis jame būna pakankamai didelis, o antrąjį ir trečiąjį laktacijos mėnesį mažiausias, tačiau vėliau jų rodikliai vėl pradeda kilti. Kylant pieno riebumui, kartu tik šiek tiek lėčiau kyla ir baltymingumas. Artėjant laktacijos pabaigai pieno riebumas gali būti 1,5 karto riebesnis nei pirmaisiais laktacijos mėnesiais (12). Paskutiniąsias 10 – 15 dienų prieš užtraukinimą pieno baltymų, mineralinių medžiagų ir fermentų būna dar daugiau nei ankstesniu laktacijos periodu. Pienas apkarsta, pasidaro sūrstelėjęs, mažėja jo rūgštingumas, prastėja organoleptinės ir technologinės savybės, daugėja somatinių ląstelių skaičius (14). Visa karvių laktacija trunka apie 305 dienas, o sausasis periodas (užtrūkimo) apie 60 dienų (13).
1.1.3. Lytinio ciklo pasireiškimas
Po kiekvieno apsiveršiavimo, karvių reprodukcinė sistema turi pilnai atsistatyti ir pasiruošti naujam lytiniam ciklui, jis dažniausiai prasideda per 40 dienų nuo apsiveršiavimo (15). Karvėms po apsiveršiavimo, pirmoji ovuliacija pasireiškia praėjus 3-4 savaitėms. Itin dažnai ji įvyksta kitame gimdos rage esančioje kiaušidėje, nei praėjusio veršingumo metu buvo apvaisintas kiaušinėlis (4). Lytinis ciklas pas karves trunka 17 - 25 parų ir kartojasi kas 17 – 24 paras (16). Karvėms apsiveršiavus kiaušidžių dydis iki funkcinio aktyvumo būna pupelės ar lazdyno riešuto dydžio (9). Pradedant vystytis folikulams ir geltonkūniams kiaušidžių forma ir dydis keičiasi pakankamai dažnai (17). Folikulų augimas atsinaujina jau 7 – 10 parų po apsiveršiavimo, o dominuojantis folikulas ovuliuoja apie 15 parą. Tačiau esant NEB ovuliacijos laikas gali nusitęsti (18). Paprastai ovuliavusio folikulo vietoje susidaro geltonasis kūnas, tačiau gali susiformuoti folikulinė cista, arba būti iššaukiama nauja folikulų augimo banga (19).
13 Po apsiveršiavimo pasitaiko karvių lytinio ciklo sutrikimų, kurie gali pasireikšti dėl fiziologinių pakitimų arba atsiradusių patologijų. Svarbiausios patologijos yra kelios: kiaušidžių neaktyvumas, tyli ovuliacija, kiaušidžių hiperfunkcija, cistinė kiaušidžių degeneracija, užsilaikęs geltonasis kūnas. Šių patologijų metu sutrinka lytinis ciklas, minimaliai bei lėtai vystosi folikulai, neišauga geltonasis kūnas, nepasireiškia ruja su jai būdingais požymiais, susidaro folikulinės ar liuteininės cistos (20).
1.2. Faktoriai įtakojantys karvių apsivaisinimą
Yra daug faktorių, kurie įtakoja karvių apvaisinimo sėkmę. Teigiamam apvaisinimui įtakos turi genetiniai aspektai, tinkamas subalansuotas pašaras, tinkamas bandos valdymas, ligų kontrolė, stresas (21), metų laikas, pieno produkcijos kiekis bei pats gyvulio amžius. Taip pat yra svarbu jog prieš apsivaisinimą būtų pilnai atsistatę visi reprodukcijos organai, kurie dalyvavo paskutinio veršiavimosi metu (4). Siekti geresnio apvaisinimo yra labai svarbu, nes tai padidina atsivedamo prieauglio skaičių, ekonominį našumą ūkiams, sumažina apsivaisinimo intervalus ir kitų intervencijų bei vaistinių preparatų naudojimą (22).
1.2.1. Pieno produkcijos kiekio įtaka
Pieno produkcijos kiekis yra siejamas ir su pačio gyvulio sveikata bei reprodukcinėmis savybėmis (23). Karvės, kurios laktuoja, turi nepalankų genetinį ryšį tarp pieno produkcijos kiekio ir vaisingumo (24). Vienas iš pagrindinių pienininkystės ūkių tikslų yra didinti karvių pieno produkcijos kiekį. Tačiau tai mažina karvių apsivaisinimo galimybes dėl mažėjančio vaisingumo (25). Didėjant pieno produkcijai pasireiškia embrionų ir ovocitų vystymosi sutrikimai, išauga rujos nebuvimo tikimybė. Taip pat yra pastebėta jog padidėja ir gimdos infekcijų tikimybė, ko pasekoje gali išsivystyti gimdos ligos (26). Daugelis produktyvių karvių susiduria su cistų pagausėjimu kiaušidėse. Didelis primilžis yra faktorius, įtakojantis vėlyvąjį kiaušidžių cistų atsiradimą. Nors jos pasitaiko tik 4 proc. visų reprodukcijos sutrikimų atvejų, tačiau apsivaisinimo rodiklį gali sumažinti iki 35 proc. (9). Esant neigiamam energijos balansui dėl netinkamos mitybos, aukšto produktyvumo karvėms dažnai prailgėja ovuliacijos laikotarpis. Tuo laikotarpiu būna sutrikusi hormonų pusiausvyra, pasireiškianti mažu LH, IGF-I ir insulino kiekiu kraujyje. Tuomet sutrinka LH banga, folikulų augimas, ovuliacija ir pasireiškia „Tyli“ ruja (27). Intensyviai funkcionuojant pieno liaukoms yra išskiriama daugiau prolaktino, kuris slopiną lytinį ciklą. Produktyvesnių karvių servis periodas yra ilgesnis negu mažiau produktyvių karvių, todėl apvaisinimas įvyksta vėliau (4).
14 1.2.2. Amžiaus įtaka
Karvių apvaisinimui įtakos turi veršiavimųsi skaičius ir karvės amžius. Vyresnėms karvėms ruja paprastai pasireiškia per 40 dienų po apsiveršiavimo, o pirmaveršėms – 20 - 30 dienų vėliau. Pirmaveršės karvės kenčia dėl energijos deficito, o geriausių reprodukcinių savybių yra 2 - 4 laktacijos. Esant didesniam atvedimų skaičiui reprodukcinės savybės ima silpnėti (4). Pirmos laktacijos karvėms kiaušidžių cistos yra aptinkamos rečiau nei aukštesnių laktacijų. Daug dažniau jos aptinkamos sulaukus penktos ir šeštos laktacijos (28). Taip pat vyresnės karvės dažniau serga ginekologinėmis ligomis. Užsilaiko nuovalos, pasitaiko daugiau netaisyklingo vaisiaus padėties atvejų (4). Karvių kiaušidžių vystymasis greičiausiai vyksta nuo gimimo iki pilno lytinio subrendimo (29). Pačių kiaušidžių dydžio kitimas, ryškesnių folikulinių bangų pasireiškimas, didesnių folikulų subrandinimas, gali būti paaiškinamas tuo, jog organizmo senėjimas pasiekus tam tikrą ribą pradeda neigiamai veikti lytines liaukas, pagumburį ir hipofizę, ko pasekoje kinta hormonų išskyrimas bei sintezė (30). Todėl geriausių rezultatų galima pasiekti sėklinant jaunesnių laktacijų karves, nes vėliau sėklinimo indeksas vis labiau kyla (4).
1.2.3. Šėrimo įtaka
Tinkamas ir subalansuotas šėrimas yra labai svarbus, norint turėti gerus reprodukcinius rezultatus. Per didelį įmitimo laipsnį turinčios karvės gali susidurti su sulėtėjusia gimdos involiucija, lytinių takų pažeidimais, padidėjusiu jautrumu infekcijoms bei apsunkintu veršiavimusi. Liesesnių karvių reprodukcija taip pat būna suprastėjusi, nes joms trūksta maisto medžiagų (31). Kad taip nenutiktų, reikia tinkamai taikyti subalansuotą šėrimą, kuris turi įtakos energijos balansui ir reprodukcinėms funkcijoms. Dažniausiai didžiausias energijos trūkumas būna po apsiveršiavimo (32). Šiuo laikotarpiu dėl padidėjusios pieno gamybos ir maisto medžiagų poreikio atsiranda neigiamas energijos balansas (NEB) (33). Esant šiam medžiagų apykaitos sutrikimui keičiasi lytinių takų sekrecija (34). Taip pat trūkstant energijos prailgėja pirmosios ovuliacijos laikas, susilpnėja ir sumažėja gonadotropinio liberino sekreciją. Gonadotropinio hormono trūkumas neigiamai veikia folikulus stimuliuojančio bei liuteinizuojančio hormono sekreciją, todėl ovuliacijos laikas atitolsta. Kiaušidžių atsakas šiems hormonams sumažėja (35). Pilnas kiaušidžių funkcijos atsinaujinimas yra reikalingas sėkmingam apvaisinimui. Tačiau kiaušidės pilnai atsistatyti negali, nes jų atsistatymas yra susijęs su medžiagų apykaita, o prastas nesubalansuotas šėrimas įtakoja ir prastą medžiagų apykaitą (36). Kad taip nenutiktų, karves reikia šerti atsižvelgiant į jų laktacijos fazę ir produkcijos kiekį (4).
1.2.4. Metų laiko įtaka
Kintant metų laikams, oro temperatūrai, šviesos intensyvumui, drėgmei bei oro judėjimui, kartu kinta ir reprodukcijos efektyvumas (4). Ilgiau trunkantis šviesusis paros metas stimuliuoja karvių
15 vaisingumą. Sėklinimo rezultatai būna geresni balandžio - birželio mėnesiais, kuomet šviesusis paros metas trunka ilgiau, o blogesni rezultatai būna spalio - gruodžio mėnesiais, esant trumpesniam ir blogesniam šviesos intensyvumui (37). Yra manoma jog per aukšta ir per daug žema temperatūra, reprodukciją veikia neigiamai. Apvaisinimo sėkmingumas atsižvelgiant į vyraujančias temperatūras liepą - 51,6 proc., rugpjūtį - 50,1 proc., rugsėjį - 51,9 proc., sausį - 51,6 proc., o birželį - 53,8 proc. (4). Per didelė drėgmė sąveikaudama su aukšta oro temperatūra karvėms taip pat sukelia stresą, tačiau jei oro temperatūra siekia apie 25 °C, o drėgmė nėra didelė, karvės nejaučia diskomforto (38). Dėl didelio karščio pakyla suvartojamo vandens kiekis, o pašarų suėdimas sumažėja ir atsiranda neigiamas energijos balansas. NEB metu žemėja gliukozės koncentracija, mažėja insulino kiekis ir dėl šių priežasčių silpnėja folikulų vystymasis, užsidelsia ovuliacija (4). Aukšta aplinkos temperatūra įtakos turi kiaušidžių funkcijai ir estradioliui, kurio koncentracijos mažėjimą lemia dėl aukštos temperatūros kylantis stresas, slopinantis folikulų augimą. Šios priežastys lemia sunkiau pastebimą rujos pasireiškimą (39).
1.2.5. Gimdos uždegimo įtaka
Endometritas tai gimdos gleivinės uždegimas, kuris itin dažnai pasitaiko po apsiveršiavimo. Šis uždegimas neigiamai veikia karvių apsivaisinimo galimybes, mažina jų produkcijos kiekį, o taip pat gali būti puikus pagalbininkas ir antrinių susirgimų atsiradimui. Gali pasireikšti kiaušidžių cistos, šliužo dislokacijos į kairę ir acetomija (40). Bakterijų išskiriami toksinai, organizmo imuninės ląstelės endometrito metu mažina spermos judrumą, sukelia patologijas arba net fagocituoja ją, užkirsdami kelia kiaušialąstės apvaisinimui (41). Jei spermatozoidai sugeba apvaisinti kiaušinėlį, tai susidaręs embrionas ar zigota žūsta, karvė abortuoja ankstyvoje veršingumo stadijoje (4).
1.2.6. Karvių aktyvumo kitimas prieš rujos pasireiškimą
Padidėjęs karvių aktyvumas ir nužingsniuojamas didesnis žingsnių skaičius yra laikomas antriniu rujos požymiu. Tačiau sekti aktyvumo pokyčius, ypač didelėse pieninių karvių bandose būtų labai sunku. Todėl šiuolaikiniuose pienininkystės ūkiuose yra plačiai naudojamos bandos valdymo programos, kurios seka ir fiksuoja aktyvumo pokyčius, matuoja primilžio kiekį ir daugelį kitų parametrų (42). Yra nustatyta, jog apsivaisinimo tikimybė būna gerokai didesnė padidėjus karvių aktyvumui (43). O užfiksuotas kintantis aktyvumas bandos valdymo programoje, būna puikus rodiklis pasirenkant tinkamą laiką sėklinimui (44). Nustatyta, jog rujos aptikimo galimybės matuojant aktyvumą žingsniais svyruoja nuo 80 iki 90 proc., o kartais ir 100 proc., tai priklauso nuo pačios programos ar naudojamų akselerometrų ir pedometrų kokybės. Tačiau karvių aktyvumas gali ir nepadidėti arba būti iškreiptas, dėl įvairių fiziologiniu ar patologinių procesų susijusių su karvių lytiniu ciklu bei pačia sveikatos būkle (45).
16 1.2.7. Kiaušidžių funkcijos įtaka
Kiaušidžių funkcija laikoma normalia, kuomet jose būna nustatomi būdingi funkciniai dariniai. Kai nėra aptinkama geltonojo kūno arba folikulų vystymasis būna sumažėjęs, galima diagnozuoti hipofunkciją. Tokią būklę gali sukelti veiksniai, neigiamai veikiantys neuroendokrininę sistemą, kuri yra atsakinga už reprodukcijoje dalyvaujančių organų veiklą (46). Geltonojo kūno užsilaikymas (CP - corpus luteum persistents) priskiriamas vienai iš kiaušidžių funkcijos patologijų, kylančių dėl NEB, prasto laikymo sąlygų, didelio pieningumo, išsekimo, blogo mociono, gimdos infekcijų, intoksikacijų. CP metu būna nuolatos išskiriamas progesteronas, kuris sąlygoja nevisavertę rują, silpnina pasireiškiančių folikulinių bangų išreikštumą, dėl kurios priežasties folikulai negali pasiekti ovuliuojančio folikulo dydžio. Slopinamas FSH išskyrimas, naujų folikulų augimas bei brendimas, estrogenų poveikis pagumburiui, silpnėja rujos požymiai arba visai nepasireiškia tris ar daugiau mėnesių. Esant slopinamam pagumburiui silpnėja ir oksitocino gamyba, kuri yra reikalinga gimdos involiucijai (9). Sulėtėjus gimdos atsistatymui, ilgiau užsilaiko nuovalos, gimdos tonusas lėčiau grįžta į reikalingą sėkmingam apvaisinimui, padidėja susirgimų endometritais tikimybė, dėl užsilaikiusių didelio mikroorganizmų kiekio, prailgėja servis periodas ir kyla sėklinimo koeficientas (4).
1.2.8. Medžiagų apykaitos sutrikimų įtaka
Medžiagų apykaitos sutrikimai yra susiję su galvijų nevaisingumu (47). Netinkamai parenkama mityba gali iššaukti susirgimus tokius kaip ketozė arba acidozė. Ketozė dažniausiai pasireiškia ankstyvoje laktacijoje, kuomet organizmui po apsiveršiavimo trūksta maisto medžiagų. Dėl šio susirgimo padaugėja užsilaikiusios placentos atvejų apsunkinančių artėjančio apvaisinimo galimybes (48). Kraujyje padaugėja ketoninių kūnų, suprastėja produkcijos kiekis, pieno kokybė, pasitaiko daugiau parezės atvejų, karvės po šio susirgimo gali likti bergždžios (49). Dėl blogo raciono acidoze susirgusios karvės greitai liesėja, krenta jų primilžis, jos būna sunkiai apvaisinamos. Karvių sergančių acidoze organizmas būna gerokai „parūgštėjęs“, todėl sėklinimo metu į lytinius takus patekę spermatozoidai dėl netinkamos terpės praranda savo aktyvumą. Dėl šios priežasties karvės nebūna apvaisinamos (50). Norint išvengti šių susirgimų, galvijus reikia šerti tinkamu, subalansuotu pašaru, kuris būtų laiku keičiamas atsižvelgiant į esamus poreikius (51).
1.2.9. Sėklinimo laiko ir spermos kokybės įtaka
Tinkamai parenkamas sėklinimo laikas yra svarbus sėkmingam apsivaisinimui. Sėklinimui pasirinktas gyvulys turi būti tinkamo svorio bei amžiaus. Telyčios turi būti pasiekusios 2/3 suaugusio gyvulio masės. Idealus amžius yra laikomas kuomet pasiekia 12-14 mėnesių, tačiau tik tuo atveju jei gyvulys būna pasiekęs tinkamą svorį. Sėklinant per daug mažo svorio ar amžiaus karvę, ji gali sunkiai veršiuotis arba tiesiog abortuoti (52). Karvės turi būti nei per liesos nei per daug įmitusios. Kūno
17 kondicija turėtų būti tokia, jog matytųsi paskutiniųjų trijų šonkaulių kontūrai, užpakalinė kūno dalis bei jos linijos kampuotos, o uodegos pašaknis turėtų matytis aiškiai (4). Apsivaisinimo pasisekimui įtakos turi ir tinkama sėklinimo technika. Svarbu sekti gyvulio elgseną, rujos pasireiškimą nurodančius požymius. (53). Pasireiškus stovėjimo refleksui ir karvei bandant šokti ant kitų karvių yra tinkamiausias laikas sėklinimui. Nes būtent atsiradęs stovėjimo refleksas nurodo, jog vyksta tikroji ruja. Ji tęsiasi nuo 6-24 valandų. O geriausia sėklinti po 12-18 valandų nuo aktyvios rujos pradžios (54).
Galvijų apvaisinimui yra naudojami buliai reproduktoriai arba šaldyta sperma. Šiuolaikinės technologijos leidžia pasirinkti norimą bulių reproduktorių, kurio pagalba būtų užtikrinami geresni apvaisinimo rezultatai, palikuonių pieno kokybės rodikliai bei didesnis primilžio kiekis (55). Spermos kokybė apsivaisinimui yra labai svarbi. Laboratorinių tyrimų pagalba, sperma prieš užšaldant yra atrenkama taip, jog turėtų visas geriausias savybes, palengvinančias apsivaisinimą. Atsižvelgiama į spermatozoidų koncentracijas, judrumą, patologinių spermatozoidų skaičių, plazminės membranos vientisumą ir tik atitikus reikalavimus, ji yra pateikiama naudojimui. Nenaudojant tokių spermos kokybės vertinimų bei sėklinant galvijus neaiškios kokybės sperma, apsivaisinimo procentas ženkliai mažėja (56).
1.3. Karvių reprodukcinės veiklos neurohumoralinė reguliacija
Parakrininė ir endokrininė sistemos – tai sistemos reguliuojančios reprodukcines funkcijas. Šioms funkcijoms atlikti yra svarbūs neurohumolariniai ir imuniniai pokyčiai. Karvių lytinio ciklo metu nuolatos kinta hormonų koncentracijos kraujyje, gimdos gleivinėje bei kituose su reprodukcija susijusiuose organuose (57). Audinių transformacijos, atskiruose lytiniam cikle dalyvaujančiuose organuose, gali vykti parakriniškai arba autokriniškai išskiriamų hormonų pagalba. Reprodukcinių funkcijų reguliavime aktyviai dalyvauja inhibinas, insulininis augimo faktorius, kuris būna sekretuojamas kepenyse ir aktyvinas. Veikiant augimo faktoriams keičiasi folikulų ląstelių jautrumas stimuliuojantiems (FSH) ir liuteinizuojantiems (LH) hormonams. Be viso to, augimo faktoriai inicijuoja ir kiaušidėse esančių folikulų augimą (58). Folikulas išsivystęs ovuliacijos metu siejamas su augimo faktoriumi, dėl gonadotropinų poveikio, kuris ir skatina formuotis folikulams. Transformuojantis augimo faktorius dalyvauja geltonojo kūno regresijoje (59). Insulino hormonai ir augimo faktorius veikdami miometriumo bei endometriumo ląsteles padeda susitraukti gimdai. IGF-I dalyvauja arachidono rūgšties pakeitime į prostaglandinus, kurie veikia gimda ir padeda jai susitraukti. Prostaglandinai veikia parakriniškai (60).
18
2 pav. Hormonų sekrecijos kitimas lytinio ciklo metu ir galvijų lytinis ciklas (61).
Pagrindiniai organai, kurie dalyvauja reprodukcijoje yra pagumburis (Hypothalamus), posmegeninė liauka, kankorėžinė liauka, kiaušidės, gimda ir placenta (9).
1.3.1. Pagumburis
Pagumburis (Hyphotalamus) yra liauka atsakinga už neurohormonų gamybą, kurie geba stimuliuoti arba slopinti posmegeninę liauką bei jos funkciją. Lytinės funkcijos reguliacijai gonadotropinis liberinas (GnRh) yra svarbiausias nes jis reguliuoja posmegeninės liaukos priekinės dalies funkciją, kuri atsakinga už gonadotropinų sintezę (9). GnRh yra sudarytas iš 10 amino rūgščių, kurios yra gaminamos pagumburyje (62). Posmegeninės liaukos reakcija į GnRh poveikį priklauso nuo individualių paveldėtų savybių, steroidų koncentracijos, apšvietimo, tešmens stimuliavimo. Taip pat GnRh sintezei įtakos turi mityba, stresas ir amžius (9).
1.3.2. Posmegeninė liauka
Posmegeninė (Hypophysis) liauka, dėl joje esančių skirtingų ląstelių geba gaminti net šešių tipų hormonus: gonadotropinus, melanotropinus, somatotropinus, kortikotropinus, laktotropinus ir tiretropinus. Lytinėms funkcijoms reguliuoti svarbiausi yra FSH (folikulus stimuliuojantis) ir LH (liuteinizuojantis), abu jie yra gonadotropiniai. FSH padeda palaikyti mažųjų folikulų gyvybingumą ir apsaugo juos nuo degeneracijos. Padedant šiam hormonui, vyksta folikulų brendimas ir augimas.
19 LH užtikrina pasirinktinį folikulų brendimą, o sąveikaujant kartu su FSH padidina ir steroidų sekreciją. Lytinio ciklo pabaigoje padidėjusi LH koncentracija sukelia pilnai subrendusių folikulų trūkimą, dar kitaip vadinama ovuliaciją (9).
1.3.3. Kankorėžinė liauka
Kankorėžinės liaukos viena iš pagrindinių funkcijų yra melatonino sekrecija, kuri suaktyvėja esant tamsiam paros metui (63). Melatoninas yra atsakingas už organizmo lytinį formavimąsi ir organizmo cirkadinį ciklą. Ši liauka reguliuoja reprodukcines funkcijas per pagumburį, kuomet būna slopinama GnRh sintezė (9).Taip pat kankorėžinė liaukos funkcija yra susijusi su ląstelių apsauga, imunine sistema ir miegu (63).
1.3.4. Kiaušidės
Kiaušidės gamina hormonus estrogeną (estradiolį - 17b) ir progesteroną. Estrogenas išskiriamas (veikiant fermentui aromatazei granuliozinėse ląstelėse yra verčiamas į estradiolį) folikulų bei dalyvauja rujos pasireiškime, o progesteronas geltonojo kūno (CL) ir yra svarbus nėštumo palaikyme. Abu šie hormonai reguliuoja lytinį ciklą per hipofizės ir pagumburio grįžtamojo ryšio mechanizmą (64). Progesteronas slopina lytinį ciklą, skatina vaskuliarizaciją, mažina gimdos peristaltiką taip paruošdamas ją embriono implantacijai. Taip pat kiaušidėse esančio geltonojo kūno ląstelės gamina hormoną relaksiną, kuris slopina gimdos motoriką, atpalaiduoja makšties sieneles, praveria gimdos kaklelį taip padėdamas lengviau apsiveršiuoti (9).
1.3.5. Gimda
Gimdoje kaip ir daugelyje kitų audinių, o ypatingai ląstelėse turinčiose branduolius, sintetinami prostaglandinai. Jie veikia parakriniškai. Prostaglandinas F2α inicijuoja geltonojo kūno tirpimą bei dalyvauja ovuliacijoje (9). Prostaglandino koncentracija didžiausia būna 17 parą po ovuliacijos. Progesteronas ir estradiolis turi panašų, bet kartu ir priešingą poveikį lytiniams takams. Estradiolis stimuliuoja gimdos epitelizaciją, pagausina gimdos kaklelio gleivių gamybą, kiaušintakio sekreciją, ir sustiprina gimdos susitraukimus. Progesteronas padidina gimdos liaukų sekreciją, sumažina gimdos kaklelio gleivių gamybą, atpalaiduoja gimdos raumenis (4).
1.3.6. Placenta
Placenta produkuoja estrogeną ir progesteroną (65). Placentos gaminamas progesteronas yra skirtas posmeneginės liaukos ir lytinio ciklo veršingumo laikotarpiu slopinimui. Placentiniai estrogenai sintetinami iš vaisiaus androgenų ir placentos progesterono. Estrogenų koncentracija vis didėja artėjant veršingumo pabaigai. Jie veikia kaip antagonistai progesteronui, pradeda stabdyti progesterono atpalaiduojantį poveikį ir aktyvina gimdos mioepitelinį sluoksnį, taip ruošdami gimdą veršiavimuisi (9).
20
2. DARBO MEDŽIAGA IR TYRIMŲ METODIKA
2.1. Ūkių charakteristikos
Tyrimai buvo atlikti dviejuose pieninių galvijų ūkiuose. 2016 metais kovo - gegužės mėnesiais X rajono X ūkyje ir 2018 metais spalio mėnesį Y rajono Y ūkyje.
X ūkyje laikomos holšteinizuotos Lietuvos juodmargių veislės karvės, šalto laikymo tvartuose, besaičiu laikymo būdu. Vandens duodama neribotai, šeriama subalansuotu pašaru 2 kartus per dieną. Y ūkyje yra laikoma apie 2700 Lietuvos holšteinizuotų juodmargių galvijų, iš kurių vidutiniškai melžiama 1000 kg pieno per metus. Karvės yra melžiamos du kartus per dieną, specialiai tam pritaikytoje melžimo aikštelėje, jos laikomos pusiau šalto tipo tvartuose, palaido laikymo būdu. Guoliavietėse yra kilimėliai pritaikyti patogiam gyvulių gulėjimui. Vandens duodama neribotai, karvės šeriamos 2 kartus per dieną subalansuotu pašaru, kuris yra keičiamas atsižvelgiant į gyvulio poreikius laktacijos ar veršingumo laikotarpiu.
2.2. Tyrimų metodika
Baigiamojo darbo metu vykdėme du bandymus, kuriuos atlikome skirtinguose ūkiuose.
1 schema. Pirmojo bandymo schema.
Pirmo bandymo metu X ūkyje buvo atrinkta 13 pirmos, 8 antros, 8 trečios laktacijos karvės. Buvo fiksuojamos dienos po apsiveršiavimo, atliekama rektinė lytinių organų palpacija, kurios metu naudojantis ultragarsiniu „Draminski“ aparatu, buvo matuojamos kiaušidžių dydis (ilgis, plotis mm,
Atrinktos karvės (n = 29) po apsiveršiavimo praėjus 8 d.
(±2 d.)
Ultragarsinio tyrimo metu išmatuotas kiaušidžių ir folikulų dydis (tirta 6 kartus kas 7 d.)
2 laktacija (n = 8)
21 ir apskaičiuotas bendras plotas), o taip pat ir folikulų diametras. Prieš atliekant tyrimą ultragarsu, pirmiausiai pašalinamos išmatos iš tiesiosios žarnos, tuomet zondas lubrikuojamas ir kišamas gilyn. Zondo galvutė glaudžiama prie žarnos sienelės, pradedant skenuoti nuo gimdos kūno ir slenkant link gimdos ragų. Aptikus kiaušides jos švelniai fiksuojamos pirštų pagalba ir tuomet matuojamas jų bei funkcinių darinių dydis. Gauti rezultatai užsirašomi. Tyrimas atliekamas 6 kartus, kas 7 dienas, sekant kiaušidžių ir jos funkcinių darinių kaitą laikotarpyje po apsiveršiavimo.
2 schema. Antrojo bandymo schema.
Antro bandymo metu Y ūkyje buvo naudojamasi bandos valdymo programa „DairyPlan c21“, kurios pagalba buvo atrinktos tiriamosios karvių grupės. Grupes sudarė 20 antros, 14 trečios ir 10 ketvirtos laktacijos apsiveršiavusios karvės. Buvo renkami produktyvumo (primilžio kiekis kg.), pieno kokybės, amžiaus, apsiveršiavimo, sėklinimo bei sergamumo duomenys. Pieno kokybės rodiklius sudarė: baltymų ir riebalų santykis procentais bei šlapalo kiekis piene. Taip pat sekamas ir fiksuojamas aktyvumas (žingsniais) 7 dienas iki rujos pasireiškimo ir sėklinimo. Sėklinimas buvo atliktas septintąją aktyvumo dieną. Sėklinama vieną kartą, o nepasitvirtinus apsivaisinimui, laukiama sekančios rujos. Profilaktinis patikrinimas dėl gimdos uždegimo karvėms buvo atliekamas praėjus 15 dienų po apsiveršiavimo. Susirgimas nustatomas pagal temperatūrą ir ištakas iš lytinių organų. Jei gleivės nemalonaus kvapo, pūlingos, neskaidrios, laikoma jog karvė serga gimdos uždegimu. Uždegimas gydomas vaistiniais preparatais „Clamoxyl metritis“ ir „Enzaprost“. Po gydymo karvės pakartotinai tikrinamos praėjus penkioms dienoms. Jei gleivių nebesimato, rektiniu būdu pastimuliuojama gimda ir stebima ar iš makšties nepasirodo pūlingos, nemalonaus kvapo gleivės.
Atrinktos karvės (n = 44) po jų apsiveršiavimo
Surinkti amžiaus, sergamumo, primilžio, pieno kokybės, aktyvumo, sėklinimo duomenys
Sirgusios Sveikos 2 laktacija (n = 10) 3 laktacija (n = 4) 4 laktacija (n = 4) 2 laktacija (n = 10) 3 laktacija (n = 10) 4 laktacija (n = 6)
22 Neradus tokių gleivių, karvė laikoma nesergančia gimdos uždegimu. Aptikus susirgimo požymius, gydymas tęsiamas tais pačiais preparatais, o pakartotinė apžiūra atliekama po sekančių penkių dienų. Visi iš abiejų ūkių surinkti duomenys buvo suvedami į Microsoft Office Excel 2016 programą, tuomet tinkamai sudėliojami ir paruošiami analizuoti SPSS Statistics programa. Išanalizuoti duomenys buvo laikomi patikimais, kai p<0,05 arba p<0,01.
23
3. TYRIMŲ REZULTATAI
Pirmojo bandymo metu ištyrėme įvairių laktacijų karvių dešiniųjų ir kairiųjų kiaušidžių plotus bei folikulų dydžius. Įvertinome folikulų diametro ir kiaušidžių ploto kaitą tarp laktacijų bei tyrimų kartų. Tyrimą pradėjome atlikti praėjus 8±2d. po karvių apsiveršiavimo ir kartojome 6 kartus, kas 7 dienas iki 43 dienos.
3.1. Kiaušidžių ploto kitimas
3 pav. Kairiosios kiaušidės ploto (mm²) kitimas, atliktų šešių tyrimų kartų metu.
Tyrimų pradžioje, kuriuos pradėjome 8±2 dieną po karvių apsiveršiavimo, kiaušidžių plotas tarp įvairių laktacijų karvių svyravo nuo 237,84 mm² iki 483,12 mm². Atsistatant funkciniam reprodukcinių organų ir kiaušidžių veiklai, vyko tam tikri pokyčiai susieti su lytinio ciklo atsistatymu.
Pirmosios laktacijos karvių kairiųjų kiaušidžių ploto vidurkis (mm²) visų šešių tyrimų metu buvo mažiausias lyginant su antrosios ir trečiosios laktacijos karvių kiaušidžių ploto vidurkiais. Antrosios laktacijos karvių kiaušidžių plotų vidurkis trečiojo tyrimo metu buvo mažiausias, lyginant su antrojo, ketvirtojo, penktojo ir šeštojo tyrimo duomenimis. Didžiausias kairiųjų kiaušidžių ploto skirtumas buvo penktojo tyrimo metu, tarp pirmosios ir trečiosios laktacijos karvių, kuris skyrėsi 372,56 mm² (p<0,01). Mažiausias kiaušidžių ploto skirtumas buvo 27,31 mm² ketvirtojo tyrimo metu, tarp pirmosios ir antrosios laktacijos karvių. Pirmosios ir antrosios laktacijos karvių kiaušidžių ploto vidurkiai penktojo ir šeštojo tyrimo metu kilo, o trečiosios laktacijos karvių penktojo tyrimo metu buvo 805,25±75,58 mm² tačiau šeštojo tyrimo metu sumažėjo iki 705,37±107,16 mm².
0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1 (8d.) 2 (12d.) 3 (22d.) 4 (29d.) 5 (36d.) 6 (43d.) K K plota s, mm² Tyrimo kartas
24
4 pav. Dešiniosios kiaušidės ploto (mm²) kitimas, atliktų šešių tyrimų kartų metu.
Tiriant dešinę kiaušidę pastebėjome panašią kitimo tendenciją kaip ir kairiojoje kiaušidėje, trečios laktacijos karvių dešiniosios kiaušidės plotas tyrimo pradžioje buvo didesnis.
Pirmosios ir antrosios laktacijos karvių dešiniosios kiaušidės ploto vidurkiai mažiausiai skyrėsi pirmojo tyrimo metu 10,28 mm², šio tyrimo metu kiaušidės buvo mažiausios, lyginant su visais kitais tyrimų kartais. Didžiausias kiaušidžių plotų vidurkio skirtumas 234,30 mm² buvo tarp pirmosios ir trečiosios laktacijos karvių, šeštojo tyrimo karto metu (p<0,01). Pirmosios laktacijos karvių kiaušidžių ploto vidurkis augo visų šešių tyrimų kartų metu. Antrosios laktacijos karvių dešiniųjų kiaušidžių ploto vidurkis didėjo nuo pirmojo iki ketvirtojo tyrimo karto iki 546,25±79,74 mm², penktojo tyrimo metu sumažėjo iki 469,87±73,35 mm², o šeštojo tyrimo karto metu vėl padidėjo iki 531,50±87,88 mm². Trečiosios laktacijos karvių dešiniųjų kiaušidžių ploto vidurkiai didėjo ir mažėjo visų tyrimų kartų metu, o didžiausią vidurkį pasiekė šeštojo tyrimo karto metu, jis siekė 705,37±107,16 mm² ir buvo pats didžiausias lyginant su kitomis dvejomis laktacijomis (p<0,01). Ši kiaušidžių ploto dinamika, rodo kiaušidžių endokrininės veiklos funkcionavimo pokyčius.
0 100 200 300 400 500 600 700 800 1 (8d.) 2 (12d.) 3 (22d.) 4 (29d.) 5 (36d.) 6 (43d.) D K plota s, mm² Tyrimo kartas
25
5 pav. Kairiosios ir dešiniosios kiaušidės ploto (mm²) kitimo palyginimas, atliktų šešių tyrimų kartų metu.
1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija
Tyrimo kartas KK DK KK DK KK DK 1 237,84±24,89 287,15±31,48 329,87±49,69 276,87±47,00 483,12±69,71 467,25±36,36 2 320,00±36,81 325,84±28,29 525,87±51,09 408,62±52,25 494,75±35,66 398,37±37,17 3 358,84±45,27 359,00±36,14 416,00±41,37 529,87±86,26 686,75±112,72 450,75±54,17 4 452,69±46,75 409,23±29,21 480,00±88,27 546,25±79,74 731,75±92,73 422,12±49,00 5 432,69±55,48 446,30±61,87 463,00±42,95 469,87±73,35 805,25±75,58 424,12±36,34 6 471,07±55,01 471,07±55,01 531,50±87,88 531,50±87,88 705,37±107,16 705,37±107,16
1 lent. Kairiųjų ir dešiniųjų kiaušidžių plotų duomenys.
Pagal lentelėje pateiktus tyrimų duomenis, galime matyti jog pirmojo tyrimo metu trečiosios laktacijos karvių kiaušidžių ploto vidurkiai (KK 483,12±69,71 mm², DK 467,25±36,36 mm²) buvo didesni už antrosios ir trečiosios laktacijos karvių atitinkamų dydžių. Mažiausias kiaušidžių KK vidurkis pirmojo tyrimo metu buvo nustatytas pas pirmosios laktacijos karves (237,84±24,89 mm² ir DK 287,15±31,48 mm²). Didžiausias kairės kiaušidžių ploto vidurkis 805,25±75,58 mm² buvo nustatytas penktojo tyrimo karto metu pas trečiosios laktacijos karves, jų kiaušidžių ploto vidurkis buvo didesnis už visų kitų tirtų laktacijų karvių skirtingų tyrimų kartų duomenis. Taip pat galime
0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1 (8d.) 2 (12d.) 3 (22d.) 4 (29d.) 5 (36d.) 6 (43d.) 1 (8d.) 2 (12d.) 3 (22d.) 4 (29d.) 5 (36d.) 6 (43d.)
Tyrimo kartas Tyrimo kartas
KK ir D K kiaušidė s plo ta s, mm ²
26 matyti jog trečiosios laktacijos karvių KK ploto vidurkiai ketvirtojo, penktojo ir šeštojo tyrimo karto metu, buvo didesni už kitų laktacijų karvių KK plotų vidurkius tiriant tuos pačius kartus.
3.2. Kiaušidžių
folikulų dydžio kaita
6 pav. Kairiosios kiaušidės folikulo dydžio (mm) kitimas, atliktų šešių tyrimų kartų metu.
Savo tyrimuose taip pat tyrėme ir analizavome kiaušidžių būdingus darinius - folikulus, kurie akivaizdžiai kinta atsistatant karvių lytiniam ciklui.
Mažiausias folikulo dydis pirmosios laktacijos karvių buvo trečiojo tyrimo metu ir jo diametras siekė tik 2,00 mm ir nuo didžiausio išmatuoto folikulo penktojo tyrimo metu (10,16±1,81 mm) skyrėsi 8,16±1,81 mm (p<0,05). Antrosios laktacijos karvių mažiausias folikulo dydis buvo išmatuotas pirmojo tyrimo metu ir sudarė 7,00 mm ir nuo didžiausio išmatuoto dydžio ketvirtojo tyrimo metu (13,00±1,95 mm) skyrėsi 6,00±1.95 mm. Trečiosios laktacijos karvių kiaušidžių nustatytas mažiausias folikulo dydis sudarė 9,00±1,00 mm pirmojo tyrimo metu ir ženkliai skyrėsi (9,8±3,17 mm) nuo didžiausio išmatuoto ketvirtojo tyrimo metu 18,80±4,17 mm (p<0,05). Visų tyrimų metu, folikulai bręsdami didėjo ir mažėjo, o didžiausią piką buvo pasiekę ketvirtojo tyrimo metu pas antrosios ir trečiosios laktacijos karves, o pas pirmosios laktacijos karves penktojo tyrimo metu. Didžiausias folikulų dydžio skirtumas buvo tarp pirmosios ir trečiosios laktacijos karvių ir sudarė 9,30±2,67 mm ketvirtojo tyrimo metu. Visų trijų laktacijų karvių folikulų dydžiai nuo penktojo iki
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 1 (8d.) 2 (12d.) 3 (22d.) 4 (29d.) 5 (36d.) 6 (43d.) K K F dy dis, mm Tyrimo kartas
27 šeštojo tyrimo karto mažėjo. Mažiausias folikulų dydžių skirtumas buvo 0,44±0,20 mm tarp pirmosios ir antrosios laktacijos karvių šeštojo tyrimo metu.
7 pav. Dešiniosios kiaušidės folikulo dydžio (mm) kitimas, atliktų šešių tyrimų kartų metu.
Kiek mažiau išreikšta folikulų kitimo dinamika buvo stebima dešinėje kiaušidėje. Šio tyrimo metu nepavyko nustatyti folikulų pas trečios ir antros laktacijos karves praėjus 8 - 12 - 22 dienoms po apsiveršiavimo.
Mažiausias pirmosios laktacijos karvių folikulų dydžio vidurkis buvo antrojo tyrimo metu (8,00±0,93 mm) ir nuo didžiausio ištirto (11,37±1,90 mm) šeštojo karto metu, skyrėsi 3,37±0,97 mm. Antrosios laktacijos dešiniosios kiaušidės folikulų dydžio vidurkis mažiausias buvo pirmojo tyrimo metu (7,00 mm), jis nuo didžiausio vidurkio (11,14±2,27 mm) ištirto šeštuoju tyrimu skyrėsi 4,14±2,27 mm. Trečiosios laktacijos karvių mažiausias folikulų didžio vidurkis buvo užfiksuotas (7,00 mm) penktojo tyrimo metu, o nuo didžiausio folikulų vidurkio (13,00 mm )trečiojo tyrimo metu skyrėsi 5,00 mm. Mažiausias folikulų dydžių vidurkių skirtumas buvo tarp pirmosios ir antrosios laktacijos karvių šeštojo tyrimo metu 0,23±0,37 mm. Didžiausias folikulų didžio skirtumas buvo trečiojo tyrimo metu 4,43±1,30 mm tarp pirmosios ir trečiosios laktacijos karvių. Visų laktacijų karvių folikulų vidurkiai nuo penktojo iki šeštojo tyrimo karto didėjo.
0 2 4 6 8 10 12 14 1 (8d.) 2 (12d.) 3 (22d.) 4 (29d.) 5 (36d.) 6 (43d.) D K F dy dis, mm Tyrimo kartas
28
8 pav. Kairiosios ir dešiniosios kiaušidės folikulų dydžio (mm) kitimas, atliktų šešių tyrimų kartų metu.
1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija
Tyrimo kartas KKF DKF KKF DKF KKF DKF 1 8,00 8,00±1,09 7,00 7,00 9,0000±1,00 11,00 2 8,75±1,70 8,00±0,93 13,00±2,00 7,00 10,25±2,21 11,50±2,50 3 2,00 8,57±1,30 7,00±2,00 11,00±1,00 9,50±1,32 13,00 4 9,50±1,50 8,50±0,50 13,00±1,95 10,40±1,43 18,80±4,17 9,00 5 10,16±1,81 9,87±1,12 11,25±1,49 9,16±1,32 15,00±1,00 7,00 6 7,16±0,94 11,37±1,90 7,60±0,74 11,14±2,27 11,20±1,85 12,40±0,87
2 lent. Kairiosios ir dešiniosios kiaušidės folikulų dydžioduomenys (mm).
Iš abiejų kiaušidžių folikulų dydžio vidurkių palyginimo, galime matyti jog trečiosios laktacijos karvių folikulų dydžiai pirmojo tyrimo metu buvo didesni nei pirmosios ar antrosios laktacijos karvių. Antrosios laktacijos folikulų dydžio vidurkis buvo mažiausias, lyginant su pirmąja ir trečiąja laktacija. Trečiojo tyrimo metu mažiausi folikulų dydžio vidurkiai buvo kairiosiose kiaušidėse pas pirmosios laktacijos karves, o didžiausi DKF pas trečiosios laktacijos karves. Ketvirtojo tyrimo metu, pas trečiosios laktacijos karves KKF ploto vidurkis 18,80±4,17 mm, buvo didžiausias lyginant su visais kitais tyrimų kartais tarp visų laktacijų. Penktojo tyrimo metu pirmosios, antrosios ir trečiosios
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 1 (8d.) 2 (12d.) 3 (22d.) 4 (29d.) 5 (36d.) 6 (43d.) 1 (8d.) 2 (12d.) 3 (22d.) 4 (29d.) 5 (36d.) 6 (43d.) KKF DKF Kia ušidž ių folikul ų dy dž iai, mm
29 laktacijos karvių DKF plotų vidurkiai buvo mažesni už tų pačių laktacijų KKF, o šeštojo tyrimo metu KKF ploto vidurkiai buvo mažesni už DKF ploto vidurkius. Vertinant folikulų diametro kitimą galima stebėti jų dydžio artėjimą prie pakankamai artimo ir sėklinimui tinkamo laikotarpio. Šešto tyrimo metu dauguma abiejose kiaušidėse rastų folikulų buvo virš 11 milimetrų dydžio.
3.3. Laktacijos ir sveikatingumo įtaka rujų aktyvumui
Antrojo bandymo metu, tyrėme įvairių laktacijų karves, kurios po apsiveršiavimo buvo sveikos arba susirgo endometritu. Duomenys buvo renkami nuo apsiveršiavimo iki sėklinimodienos. Surinkti rodikliai buvo bandomi palyginti su kitais surinktais duomenimis, o taip pat buvo atkreipiamas dėmesys į jų kitimo dinamiką.
9 pav. Antrosios laktacijos sveikų/sirgusių gimdos uždegimu karvių aktyvumas žingsniais.
Pagal surinktus antrosios laktacijos sveikų/sirgusių karvių aktyvumo duomenis galime matyti, jog mažiausias žingsnių kitimas buvo nuo pirmosios iki ketvirtosios dienos. Tarp sveikų ir sirgusių karvių mažiausias žingsnių skaičiaus skirtumas (7,5 žingsniai) buvo pirmosios paros metu. Sirgusių karvių aktyvumas pradėjo kilti nuo ketvirtosios dienos iki karvių surujojimo (435,7 žingsniai) ir didžiausią aktyvumą ( 801,3 žingsniai) sirgusių tarpe, pasiekė septintąją dieną (p<0,01). Sveikų karvių aktyvumas sparčiai pradėjo didėti nuo penktosios dienos (495,5 žingsniai) ir kilo iki šeštosios dienos, kurios metu buvo pasiektas aktyvumo pikas (1007,2 žingsniai) (p<0,01). Nuo šeštosios dienos nueinamų žingsnių skaičius sveikų karvių tarpe pradėjo mažėti. Didžiausias žingsnių skirtumas buvo (332,7 žingsniai) tarp sveikų ir sirgusių karvių šeštosios dienos metu.
0 200 400 600 800 1000 1200
Diena -1 Diena -2 Diena -3 Diena -4 Diena -5 Diena -6 Diena 7
Ž ing snių ska ičius pe r pa rą
30
10 pav. Trečiosios laktacijos sveikų/sirgusių gimdos uždegimu karvių aktyvumas žingsniais.
Trečiosios laktacijos karvių aktyvumas nuo pirmosios iki ketvirtosios dienos kito nežymiai. Mažiausias žingsnių skaičiaus skirtumas buvo antrąja dieną. Jis tarp sveikų bei sirgusių karvių skyrėsi vidutiniškai tik 8,5 žingsniais. Sveikų karvių aktyvumas penktąją dieną buvo mažiausias lyginant su sirgusiomis ir visomis kitomis dienomis. Taip pat penktąją dieną sveikų karvių aktyvumo skirtumas (175,7 žingsniai) lyginant su sirgusiomis buvo didžiausias.
Sirgusioms karvėms, aktyvumas sparčiai pradėjo didėti nuo ketvirtosios dienos (497,4 žingsniai) iki aktyviausios šeštosios dienos (916,5 žingsniai) (p<0,01). Nuo šeštosios dienos nueinamų žingsnių skaičius pradėjo mažėti. Sveikų karvių aktyvumas pradėjo didėti nuo penktosios dienos (453,2 žingsniai) iki septintosios dienos (951,9 žingsniai) (p<0,01). Septintosios dienos metu, nueitų žingsnių skaičius buvo didžiausias lyginant su visomis kitomis dienomis, o taip pat ir sirgusių karvių aktyvumu.
11 pav. Ketvirtosios laktacijos sveikų/sirgusių gimdos uždegimu karvių aktyvumas žingsniais.
0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000
Diena -1 Diena -2 Diena -3 Diena -4 Diena -5 Diena -6 Diena 7
Ž ing snių ska ičius pe r pa rą
3 laktacija Sveikos 3 laktacija Sirgo
0 200 400 600 800 1000 1200 1400
Diena -1 Diena -2 Diena -3 Diena -4 Diena -5 Diena -6 Diena 7
Ž ing snių ska ičius pe r pa rą
31 Ketvirtos laktacijos karvių pirmosios iki penktosios stebėjimo dienos, tiek sveikų ir sirgusių karvių aktyvumas kito nežymiai. Mažiausias žingsnių skaičiaus skirtumas (15,1 žingsniai) tarp sveikų ir sirgusių buvo pirmąją dieną. Sveikų bei sirgusių karvių aktyvumas pradėjo didėti nuo penktosios dienos. Sirgusių karvių aktyvumas didėjo nuo penktosios (480,8 žingsniai) iki šeštosios dienos, kurios metu karvės nužingsniuodavo daugiausiai (1293,3 žingsniai) (p<0,05), lyginant su kitomis dienomis. Didžiausias žingsnių skaičiaus skirtumas buvo (348,2 žingsniai) tarp sveikų bei sirgusių karvių šeštąją dieną. Nuo šeštosios dienos, abiejų grupių karvių aktyvumas pradėjo mažėti.
12 pav. Sveikų/sirgusių gimdos uždegimais karvių aktyvumo grafikas.
Pagal surinktus duomenis matoma, jog nuo pirmosios iki ketvirtosios dienos karvių aktyvumas nebuvo mažesnis nei 400 ir didesnis nei 600 žingsnių per parą. Nuo ketvirtosios dienos aktyvėti pradeda antrosios laktacijos sveikos, sirgusios, o taip pat trečiosios laktacijos sirgusios karvės. Nuo penktosios iki septintosios dienos, įvairiose laktacijose, sveikos bei sirgusios karvės būna aktyviausios, tuomet ir planuojamas jų sėklinimas. Aktyviausios buvo 4 laktacijos karvės. Jos šeštąją dieną nuėjo 1293,3 žingsnius per parą. Didžiausias aktyvumo skirtumas buvo (618,8 žingsniai) šeštąją dieną tarp 4 laktacijos sirgusių ir 2 laktacijos sirgusių karvių.
0 200 400 600 800 1000 1200 1400
Diena -1 Diena -2 Diena -3 Diena -4 Diena -5 Diena -6 Diena 7
Ž ing snių ska ičius pe r pa rą
2 laktacija Sveikos 2 laktacija Sirgo 3 laktacija Sveikos 3 laktacija Sirgo 4 laktacija Sveikos 4 laktacija Sirgo
32
13 pav. Sveikų/sirgusių gimdos uždegimu, karvių aktyvumo vidurkis paros laikotarpyje, septynių dienų intervale.
Surinkus duomenis apie karvių aktyvumą ir išvedus jų vidurkius, pastebėta, jog karvės aktyviausios būna tam tikru paros metu. Aktyvumo skirtumai paros laikotarpyje pastebėti tarp sveikų ir sirgusių karvių, nepriklausomai nuo jų laktacijos. Aktyviausios karvės buvo nuo 22 val. iki 00 val. nakties, septintąją dieną. Šeštąją ir septintąją dieną, karvės dėl pasireiškiančios rujos piko nuo 22 val. iki 00 val. padarydavo daugiausiai žingsnių. Pirmąją, antrąją ir ketvirtąją dieną sirgusios bei sveikos karvės aktyviausios buvo nuo 16 val. iki 18 val. Mažiausias aktyvumas buvo registruotas nuo 10 val. iki 12 val.
3.4. Įvairių laktacijų sveikų ir sirgusių karvių produktyvumo pokyčiai
periode po jų apsiveršiavimo
14 pav. 2 laktacijos sveikų/sirgusių gimdos uždegimu karvių primilžio kiekio kitimo grafikas.
3,8 22,2 3,8 11,1 3,8 44,4 42,3 55,6 50,0 33,3 50,0 44,4 46,2 33,3 46,2 16,7 19,2 16,7 19,2 27,8 23,1 16,7 3,8 16,7 3,8 11,1 11,5 27,8 11,5 5,6 30,8 16,7 3,8 27,8 34,6 27,8 42,3 50,0 46,2 44,4 42,3 38,9 42,3 55,6 46,2 55,6 73,1 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Sve iko s Si rg u si o s Sve iko s Si rg u si o s Sve iko s Si rg u si o s Sve iko s Si rg u si o s Sve iko s Si rg u si o s Sve iko s Si rg u si o s Sve iko s Si rg u si o s
Diena 1 Diena 2 Diena 3 Diena 4 Diena 5 Diena 6 Diena 7
22:00 20:22 16:18 10:12 Didžiausio aktyvumo laikotarpiai 40 42 44 46 48 50 52 2018-08-01 2018-09-01 2018-10-01 Pr imil žis, kg
33 Antro bandymo metu karvės po jų apsiveršiavimo buvo stebimos, o taip pat ir tiriama jų primilžio kaita tris kartus kas mėnesį. Jų piene buvo ištirti kai kurie kokybiniai rodikliai.
Antros laktacijos sirgusių karvių primilžis trijų tyrimų kartų metu buvo mažesnis už sveikų karvių. Mažiausias primilžio skirtumas tarp sveikų ir sirgusių karvių, buvo pirmojo tyrimo metu ir sudarė 0,73±0,64 kg, o didžiausias nustatytas 5,59±0,76 kg trečiojo tyrimo metu (p<0,05). Sveikų karvių primelžiamo pieno kiekis visų tyrimų metu didėjo.
15 pav. 3 laktacijos sveikų/sirgusių gimdos uždegimu karvių primilžio kiekio kitimo grafikas.
Analizuojant trečiosios laktacijos karves matome, kad pieno primilžis sirgusių karvių pirmojo tyrimo metu buvo didesnis nei sveikų karvių 0,41±0,04 kg to pačio tyrimo metu. Antrojo ir trečiojo tyrimo metu sirgusių karvių primelžiamas pieno kiekis jau buvo mažesnis už sveikų karvių, tų pačių tyrimų kartais. Didžiausias primilžio skirtumas tarp sveikų ir sirgusių karvių buvo 2,62±1,76 kg antrojo tyrimo metu, kuris išsilaikė visą mėnesį iki trečio tyrimo karto.
16 pav. 4 laktacijos sveikų/sirgusių gimdos uždegimu karvių primilžio kiekio kitimo grafikas.
40 45 50 55 60 2018-08-01 2018-09-01 2018-10-01 P rimi lž is, kg
Primilžis, kg Sveikos Primilžis, kg Sirgo Primilžis, kg Sveikos Primilžis, kg Sirgo
40 42 44 46 48 50 52 54 2018-08-01 2018-09-01 2018-10-01 Primil žis, kg
34 Ketvirtosios laktacijos sirgusių karvių primilžis visų trijų tyrimų metu mažėjo nuo 45,40±3,35 kg. iki 43,12±2,54 kg. Sveikų karvių primilžis didėjo nuo 47,95±4,73 kg iki 49,11±3,82 kg. Mažiausias skirtumas tarp sveikų ir sirgusių karvių primilžio buvo (2,5 kg) pirmojo tyrimo metu. Didžiausias skirtumas tarp sveikų ir sirgusių karvių buvo (5,99 kg) trečiojo tyrimo metu. Sveikos karvės daugiausiai pieno davė trečiojo tyrimo metu.
17 pav. 2, 3, 4 laktacijos sveikų/sirgusių gimdos uždegimu karvių riebalų, baltymų, šlapalo kiekio kitimo grafikas.
2 laktacija 3 laktacija 4 laktacija
Liga 2018-08-01 2018-09-02 2018-10-01 2018-08-01 2018-09-02 2018-10-01 2018-08-01 2018-09-02 2018-10-01 Riebalai, % Sveikos 3,31 4,29 3,08 3,69 4,48 2,17 3,59 5,22 3,60 Sirgo 3,99 4,82 3,11 3,21 4,63 2,65 4,12 4,70 2,70 Baltymai, % Sveikos 3,10 2,95 3,10 3,07 2,90 2,86 3,06 2,93 3,24 Sirgo 3,02 2,96 3,19 2,88 2,80 3,06 3,35 3,11 3,07 Riebalų ir baltymų santykis Sveikos 1,06 1,45 0,99 1,20 1,54 0,75 1,17 1,78 1,11 Sirgo 1,32 1,62 0,97 1,11 1,65 0,86 1,22 1,51 0,87 Šlapalas mg % Sveikos 12,17 15,30 17,00 14,66 14,25 22,25 12,75 17,00 16,75 Sirgo 12,60 18,20 17,80 12,22 13,90 13,88 16,00 18,66 18,00
3 lent. 2, 3, 4 laktacijos sveikų/sirgusių karvių riebalų, baltymų, (santykis) šlapalo kiekio kitimas trijų mėnesių laikotarpyje po apsiveršiavimo.
Didžiausias šlapalo kiekis buvo nustatytas pas trečiosios laktacijos sveikas karves trečiojo tyrimo metu (22,25 mg%), jis buvo didžiausias lyginant su visų kitų laktacijų karvėmis skirtingais
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0 4,5 5,0 5,5 6,0 201 8 -08-01 2018 -09-02 2018 -10-01 201 8 -08-01 2018 -09-02 2018 -10-01 2018 -08-01 2018 -09-02 2018 -10-01
2 laktacija 3 laktacija 4 laktacija
Šla pal as m g% R iebal ai , % / B al ty m ai , %
Šlapalas Sveikos Šlapalas Sirgo Riebalai, % Sveikos
35 tyrimų kartais. Antros laktacijos sirgusių karvių šlapalo koncentracija piene buvo didesnė, nei pas sveikas tos pačios laktacijos karves visų tyrimų kartų metų. Trečiosios laktacijos šlapalo kiekis buvo didesnis pas sveikas karves, nei pas tos pačios laktacijos sirgusias. Ketvirtosios laktacijos karvių šlapalo koncentracija visų tyrimų metu buvo didesnė už antrosios ir trečiosios laktacijos karvių tais pačiais tyrimų kartais. Mažiausias šlapalo kiekis buvo pas antrosios laktacijos karves pirmojo tyrimo metu 12,17 mg%.
Trečiosios laktacijos sirgusių karvių baltymų kiekis piene buvo mažiausias visų tyrimų kartų metu, lyginant su antrosios ir ketvirtosios laktacijos karvėmis tų pačių tyrimų kartų metu. Didžiausias baltymų kiekis sveikų tarpe buvo 3,24 proc. ketvirtosios laktacijos karvių trečiojo tyrimo metu. Jų kiekis buvo 0,38 proc. didesnis, negu trečiosios laktacijos sveikų karvių to pačio tyrimo karto metu (2,86 proc.).
Didžiausias pieno riebumas buvo nustatytas pas ketvirtosios laktacijos sveikas karves, antrojo tyrimo metu jis siekė 5,22 proc. ir buvo didžiausias lyginant tarp kitų laktacijų, tyrimų kartų bei sveikų/sirgusių karvių. Antrosios, trečiosios, ketvirtosios laktacijos karvių pieno riebumas proc., antrojo tyrimo karto metu buvo didesnis, nei pirmojo ar antrojo tyrimo metu pas sveikas bei sirgusias karves. Mažiausias pieno riebumo vidurkis tarp laktacijų, sveikų/sirgusių nustatytas, pas trečiosios laktacijos karves, trečiojo tyrimo metu. Pas sveikas jis buvo 2,17 proc., o pas sirgusias 2,65 proc. Visumoje visų tirtų karvių riebalų ir baltymų santykis, kuris atspindi medžiagų apykaitos lygmenį, kai kuriais tyrimo laiko momentais svyravo, o tai galėjo dalinai įtakoti įvairių laktacijų produktyvumo bei reprodukcinio aktyvumo pasireiškimo skirtumus tarp sveikų ir sirgusių, įvairių laktacijų karves.
36
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS
Pirmojo bandymo metu tiriant kiaušidžių plotus nustatėme, jog tirtų visų laktacijų karvių KK ir DK turi tendenciją didėti. Trečiosios laktacijos karvių kiaušidžių plotai praėjus 43 dienoms po apsiveršiavimo, šeštojo tyrimo metu buvo didžiausi ir lenkė pirmosios bei antrosios laktacijos karvių vidutinius kiaušidžių plotus. Kiaušidžių plotas pas trečiosios laktacijos karves buvo geriau išreikštas, nei pas kitų laktacijų karves. Morrow (66) teigimu, kiaušidžių dydis kinta kartu su karvės amžiumi ir lytinio ciklo stadija (64).
Išanalizavus kiaušidžių funkcinius darinius – folikulus, pastebėjome, jog jų dydis akivaizdžiai kinta atsistatant karvių lytiniam ciklui. Kairiųjų kiaušidžių folikulų dydžiai svyravo platesnėse ribose ir buvo geriau išreikšti, nei dešiniųjų kiaušidžių. Didžiausi folikulai buvo nustatyti pas trečiosios laktacijos karves praėjus 29 dienoms po apsiveršiavimo kairiosiose kiaušidėse ir jų diametro vidurkis siekė 18,80±4,17 mm, kai tuo tarpu dešiniųjų kiaušidžių folikulai didžiausi buvo 22 dieną ir siekė 13,00 mm. Pasak L. DesCoteaux (67) kintantys kiaušidžių funkciniai dariniai turi įtakos kiaušidžių dydžiui ir formai. Derar Refaat Derar (68) savo atliktame tyrime nustatė, jog kiaušidžių folikulai po apsiveršiavimo atsinaujinant lytiniam ciklui nuolatos auga, tačiau jų dydis tarp karvių laktacijų gali skirtis.
Antrojo bandymo metu, palyginus gautus įvairių laktacijų karvių aktyvumo duomenis pastebėjome, jog sveikų ir sirgusių karvių aktyvumas nuo -1 iki -4 dienos svyravo tarp 400 ir 600 žingsnių per parą. Ryškesni aktyvumo pokyčiai prasideda nuo -4 dienos ir svyruodami tęsiasi iki pat sėklinimo. Didžiausias aktyvumas nustatytas pas ketvirtosios laktacijos sirgusias karves -6 dieną (1293,3 žingsniai per parą). P. Løvendahl (69) tyrimuose nustatė, jog rujos metu karvių aktyvumas didėja, o tinkamas rujos nustatymas ir pasirenkamas sėklinimo laikas turi įtakos apsivaisinimo sėkmei.
Iš surinktų aktyvumo duomenų išvedus vidurkius pastebėjome, kad karvių didesnis aktyvumas dažniausiai pasireiškia tam tikru paros metu. Mūsų stebėjime aktyviausios karvės buvo nuo 22 val. iki 00 val. Šiek tiek mažesnis aktyvumas pasireiškė nuo 16 val. iki 18 val., o mažiausias aktyvumas buvo nuo 10 val. iki 12 val.
Tirdami įvairių laktacijų sveikų ir sirgusių gimdos uždegimu karvių primilžio kiekį nustatėme, jog sveikos karvės davė didesnį pieno kiekį, kuris po apsiveršiavimo kilo. Sirgusių karvių primilžis buvo mažesnis ir po apsiveršiavimo mažėjo arba kito labai nežymiai. J. Dubuc (70) tyrimų metu nustatė, kad sergamumas gimdos uždegimu turi neigiamos poveikį produkcijos kiekiui. Sirgusių karvių primilžis būna mažesnis nei sveikų.
37
IŠVADOS
1. Tirdami po apsiveršiavimo sveikų įvairių laktacijų karvių kiaušidžių dydžio ir jos darinių kitimo dinamiką nustatėme, kad kairės kiaušidės plotas pas trečios laktacijos karves buvo didesnis. Didžiausias kairiųjų kiaušidžių ploto skirtumas buvo penktojo (36d. pp) tyrimo metu, tarp pirmosios ir trečiosios laktacijų karvių kiaušidžių. Šis skirtumas sudarė 372,56 mm² (p<0,01). Pirmosios ir antrosios laktacijos karvių kairiųjų kiaušidžių kitimo dinamika per 43 dienų tyrimo periodą buvo panaši ir ženkliai nesiskyrė.
2. Ne taip stipriai išreikštai, bet su panašia kitimo dinamika vyko dešiniųjų kiaušidžių atsistatymas periode po apsiveršiavimo pas 1-3 laktacijos karves. Didžiausias kiaušidžių ploto vidurkio skirtumas 243,30 mm² buvo nustatytas tarp pirmosios ir trečiosios laktacijos karvių 43 tyrimo dieną pp (p<0,01).
3. Mūsų tyrime nustatėme, kad kairiosios kiaušidės folikulų skersmens dydžiai periode po apsiveršiavimo buvo geriau išreikšti, negu dešiniosios kiaušidės pas tirtas 1-3 laktacijų karves. 4. Trečiosios laktacijos karvių kairiosios kiaušidės folikulo dydis, ketvirtojo tyrimo metu (29d.
pp.) buvo 18,8 mm ir nuo antrosios laktacijos kairės kiaušidės folikulo skyrėsi 5 mm, o nuo
pirmosios laktacijos karvių atitinkamai 9,3 mm (p>0,05). Dešiniosios kiaušidės folikulų augimo dinamika ir jų dydžiai buvo mažiau išreikšti. Šeštojo tyrimo metu (43d. pp.) visų tirtų folikulų dydis buvo vidutiniškai 11,6 mm dydžio ir ryškiai tarp karvių laktacijų nesiskyrė (p>0,05).
5. Didžiausias primilžio skirtumas tarp sveikų ir sirgusių endometritu karvių periode po apsiveršiavimo, buvo trečiojo tyrimo metu pas 4 laktacijos karves. Sveikų antrosios laktacijos karvių buvo primelžta vidutiniškai 5,59 kg., trečios laktacijos 2,37 kg., ketvirtosios 5,99 kg. pieno daugiau nei sirgusios (p>0,05).
6. Karvių aktyvumas rujai nustatyti tarp tirtų karvių grupių variavo gan plačiose ribose. Aktyviausios 7 dienų stebėjimo laikotarpyje buvo ketvirtos laktacijos sirgusios ir antros laktacijos sveikos karvės šeštąją tyrimo dieną atitinkamai 1293,3 ir 1007,2 žingsniai per parą (p<0,05). Palyginus visų laktacijų sveikų ir sirgusių karvių bendrą vidutinį žingsnių skaičių šeštą tyrimo dieną, jis sudarė 2826,7 ir 2065,1, o skirtumas tarp jų buvo 761,6 žingsniai (p<0,05).
7. Aktyvumo tyrimas parodė jog bendras didžiausias sveikų ir sirgusių karvių aktyvumas paros laikotarpyje, pasireikšdavo tamsiuoju paros metu nuo 22 val. iki 00 val. Karvės pakankamai aktyvios buvo ir nuo 16 val. iki 18 val., o mažiausias aktyvumas buvo dienos metu nuo 10 val. iki 12 val. bei vakare nuo 20 val. iki 22 val. Ženklaus aktyvumo pasireiškimo skirtumo paros laikotarpyje tarp sveikų ir sirgusių, įvairių laktacijų karvių nebuvo pastebėta.
