Karvių reprodukcinės veiklos tyrimas ir jos reguliavimas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Lukas Zaveckas

Karvių reprodukcinės veiklos tyrimas ir jos

reguliavimas

Investigation of cows reproductive activity and it’s

regulation

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: Prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas

DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Karvių reprodukcinės veiklos tyrimas ir jos reguliavimas“:

1. yra atliktas mano paties.

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Lukas Zaveckas

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1) Prof. dr. Ramūnas Antanaitis

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

TURINYS

1.1 Faktoriai, įtakojantys pieninių karvių reprodukciją periode po jų apsiveršiavimo ... 10

1.1.1 Laikotarpis po atsivedimo ... 10

1.1.2 Laktacijos įtaka reprodukcinėms savybėms ... 11

1.1.3 Veiksniai, įtakojantys gimdos uždegimą ... 12

1.1.4 Gimdos uždegimo eiga ir gydymas ... 14

1.1.5 Profilaktinės priemonės post partum periodu ... 15

1.2 Karvių rujos ir ovuliacijos sinchronizacija... 16

2 TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 19

2.1 Ūkių specifikacijos ... 19

2.2 Tyrimų metodika ... 19

3 TYRIMŲ REZULTATAI ... 22

3.1 Parametrų kitimai tarp sveikų ir sirgusių metritu karvių ... 22

3.2 Parametrų kitimai tarp sveikų ir sirgusių metritu karvių skirtingose laktacijose ... 25

3.3 Parametrų kitimai atliekant sinchronizaciją ... 28

4 REZULTATŲ APTARIMAS ... 32

IŠVADOS ... 34

REKOMENDACIJOS ... 35

PADĖKA ... 36

KARVIŲ REPRODUKCINĖS VEIKLOS TYRIMAS IR JOS REGULIAVIMAS

Lukas Zaveckas

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Darbo tikslas: įvertinti įvairių laktacijų karvių reprodukcinės veiklos atsistatymą ir lytinio ciklo sinchronizacijos efektyvumą periode po jų apsiveršiavimo.

Tyrimų metodika: buvo atlikti du tyrimai dviejuose pieninių galvijų ūkiuose X ir Y: 2019 metais liepos – lapkričio mėnesiais X rajono X ūkyje ir 2020 metais birželio – rugsėjo mėnesiais Y rajono Y ūkyje.

Pirmojo tyrimo metu X ūkyje buvo pasirinkta 40 sveikų karvių – kontrolinė grupė - ir 40 karvių, sirgusių gimdos uždegimu. Abi pasirinktas grupes sudarė vienodas individų kiekis: po 10 karvių iš kiekvienos 1 – 4 laktacijų grupės. Pasinaudojant bandos valdymo programą „UNIFORM-Agri“ buvo renkami ir fiksuojami tyrimui atlikti reikalingi duomenys: vidutinis primelžiamo pieno kiekis per laktaciją, pieno elektrinis laidumas, laikotarpis nuo veršiavimosi iki sėklinimo ir sėklinimų skaičius iki apvaisinimo. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojantis programomis „MS Excel“ ir „SPSS“. Suskaičiuota duomenų aritmetiniai vidurkiai, patikimumas, koreliacijos koeficientas ir standartinis nuokrypis.

Antrojo tyrimo metu Y ūkyje atsitiktinai buvo pasirinktos 29 karvės, kurioms buvo taikoma lytinio ciklo sinchronizacija, naudojant Ovsynch sinchronizacijos schemą: 0 d. leista GnRH, po 7 d. - PGF, po 56 val. - GnRH ir po 16 val. atliktas dirbtinis sėklinimas. Kiekvieną dieną, kai buvo sušvirkščiamas vaistinis preparatas, buvo vykdomas ultragarsinis reprodukcinių organų tyrimas, kurio metu išmatuoti šie parametrai: didžiausio folikulo dydis dešinėje kiaušidėje ir didžiausio folikulo dydis kairėje kiaušidėje. Taip pat iš bandos valdymo programos „UNIFORM-Agri“ nustatytas produkcijos kiekis pradedant sinchronizaciją, produkcijos kiekis rujos metu ir apvaisinimo dydis. Ultragarsiniai tyrimai atlikti ir veršingumas vertintas ultragarsiniu prietaisu CareSono 32 parą po dirbtinio sėklinimo.

Tyrimų rezultatai: Įvertinus ir palyginus ūkyje atlikto tyrimo gautus duomenis ir rezultatus nustatyta, kad 1 – 4 laktacijos sirgusios gimdos uždegimu karvės davė apie 20,37 proc. mažiau pieno produkcijos. Tyrime nustatytas sveikų karvių pieno elektrinis laidumas yra apie 8,12 proc. mažesnis už sirgusių metritu karvių primelžiamo pieno elektrinį laidumą. Pastebėta, kad metritu sirgusiai karvei apvaisinti reikalingas didesnis sėklinimų skaičius (35,4 proc.), lyginant su sveikomis karvėmis, taip pat sirgusiai karvei reikia daugiau (20,3 proc.) parų atstatyti pilnavertę repordukcinę funkciją. Vertinant pieno kiekį skirtingų laktacijų karvėms, kurios sirgo metritu ir kurios buvo sveikos, įvertinta, kad didžiausias pieno kiekis būna antros laktacijos karvėms, taip pat nustyta, kad didžiausias pieno kiekio skirtumas tarp sirgusių ir sveikų karvių matomas antroje laktacijoje (38 proc.). Analizuojant elektrinį pieno laidumą pagal laktacijas, mažiausias skirtumas tarp sveikų ir metritu sirgusių karvių pastebėtas 4 laktacijoje.

Vertinant įvairių skirtingų laktacijų karvių rujos ir ovuliacijos sinchronizacijos efektyvumą Y ūkyje, buvo stebima tendencija, kad po kiekvieno hormoninio preparato injekcijos dominuojantis folikulas nuosekliai didėjo. Tai įrodė, kad pasirinkta Ovsynch sinchronizacijos schema davė efektyviai teigiamą rezultatą. Nustatyta, kad produkcijos kiekis iki sinchronizacijos pradžios buvo apie 11,88 proc. didesnis nei produkcijos kiekis rujos metu. Didesnis pieno kiekis rujos metu buvo nustatytas vyresnėms nei dviejų laktacijų karvėms. Vertinant kairę kiaušidę, jos didžiausias folikulas nuosekliai didėjo kiekvienos hormonų injekcijos metu (1 GnRH, PGF 8,87 proc. didesnis, 2 GnRH 21,53 proc. didesnis). Dešinėje kiaušidėje dominuojančio folikulo diametras taip pat didėjo (1 GnRH, PGF ir buvo 14,4 proc. didesnis, 2 GnRH 26,73 proc. didesnis). Vertinant kiaušidžių dydį pagal laktacijų grupes, nustatyta, kad antros ir didesnių laktacijų karvėms, kairėje kiaušidėje būdingas didesnis folikulas (1PGF 3,05 proc. didesnis, 2 GnRH 2,96 proc. didesnis).

Darbe pateikta: 2 schemos, 14 paveikslų.

Raktiniai žodžiai: didžiausio folikulo dydis, primilžis, metritas, reprodukcija, sėklinimas, pieno elektrinis laidumas, sėklinimų skaičius, sinchronizacija.

INVESTIGATION OF COWS REPRODUCTIVEACTIVITY AND IT’S REGULATION

Lukas Zaveckas

Master‘s Thesis

SUMMARY

Thesis Objective: To evaluate the recovery of reproductive activity of various lactating cows and the efficiency of sexual cycle synchronization in the period after calving.

Methodology of study: two surveys were carried out in dairy farms X and Y. During July - November of 2019 in farm X of district X and during June - September of 2020 in farm Y of district Y.

In the first study, healthy cows and cows with metritis with 1st to 4th lactations were selected on farm X. 10 cows of each lactation, control group - 40 healthy cows and 40 cows with uterine inflammation. Using the “UNIFORM - Agri“ herd management program, the data required for the study were collected and recorded, such as: average milk yield during lactation, electrical conductivity of milk, time from calving to insemination and number of inseminations to fertilization. Statistical analysis was performed using “MS Excel“ and “SPSS“. The arithmetic mean, reliability, correlation coefficient, and standard deviation of the data were calculated.

In the second study, 29 cows were randomly selected on farm Y to be subjected to sex cycle synchronization using the Ovsynch synchronization scheme: 0 d. injected GnRH, after 7 d. PGF, after 56 hours GnRH and after 16 hours artificial insemination. An ultrasound examination of the reproductive organs was performed on each day the drug was injected. Measured parameters: size of the largest follicle in the right ovary, size of the largest follicle in the left ovary, size of the corpus luteum of the left and right ovary. Also, from the herd management program "UNIFORM-Agri" the amount of production at the beginning of synchronization, the amount of production during estrus, activity during estrus and fertilization rate were determined. Ultrasound examinations were performed and fertility was assessed with a CareSono ultrasound device 32 days after artificial insemination.

The results of the study: After evaluating and comparing the data and results obtained in the study performed on farm X, it was established that cows with uterine inflammation of 1st to 4th

cows found in the study is about 8.12% lesser than the electrical conductivity of the milk of metritis cows. It was observed that a cow with metritis requires a higher number of inseminations (35.4%) compared to healthy cows, and a cow that had metritis needs more days (20.3%) to restore reproductive physiology. Assessing the milk content of different lactation cows that had metritis and that were healthy, the highest milk content was found in the second lactation cows, and it was found that the largest difference in milk content between sick and healthy cows was found in the second lactation (38%). Analyzing the electrical conductivity of milk by lactation, the smallest difference between healthy and metritis-infected cows was found in 4th lactation.

Assessing the efficiency of estrus and ovulation synchronization in various lactating cows on farm Y, there was a tendency for the dominant follicle to grow consistently after each hormone injection, demonstrating that the chosen Ovsynch synchronization regimen gave an effective positive result. It was found that the production volume before the start of synchronization was about 11.88% greater than the amount of production during estrus. Higher milk yield during estrus was found in cows older than two lactations. Assessing the left ovary, its largest follicle consistently increased with each hormone injection (1st GnRH, PGF 8.87% higher, 2nd GnRH 21.53% higher). The diameter of the dominant follicle in the right ovary also increased (1st GnRH, PGF 14.4% higher, 2nd GnRH 26.73% larger). Assessing ovarian size by lactation groups, cows of the second and larger lactations were found to have a larger follicle in the left ovary (PGF 3.05% higher, 2nd GnRH 2.96% higher).

In the Thesis: 2 schemes, 14 pictures.

Keywords: largest follicle size, milk yield, metritis, reproduction, insemination, electrical conductivity of milk, number of inseminations, synchronization.

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

NEFA – neesterifikuotos riebalų rūgštys BHB – betahidroksibutiratai

GnRh – gonadorelinas PGF2a – prostaglandinas

CIDR – intravaginalinis implantas MGA – megestrolio acetatas

ĮVADAS

Lietuvoje galvijininkystės sektorius - sparčiai besiplečianti ir tobulėjanti žemės ūkio šaka. Karvių reprodukcinė veikla yra tiesiogiai susijusi su galutinės pienininkystės ūkio žaliavos realizavimu, todėl daugelis pieno ūkių skiria tam daug dėmesio (1).

Nemažai įtakos turi auganti šalies ekonominė situacija, todėl siekiant aukštesnių rezultatų, didesnės produkcijos, yra bandoma optimizuoti visus produkcijos gavimo ir išgryninimo etapus (2).

Pienininkystės ūkių pramonėje koncentruojantis į optimalų produkcijos kilimą yra būtina atsižvelgti į tai, kad produkcijos augimas turi tiesioginę koreliaciją su sklandžiu reprodukcinės veiklos procesų užtikrinimu, laipsnišku tobulinimu ir atsirandančių trūkumų šalinimu.

Augant pieno produkcijos poreikiams nemažas iššūkis tenka gyvulių laikytojams ir veterinarijos gydytojams, kadangi siekiant gerinti ir tinkamai reguliuoti karvių reprodukcinę veiklą, yra būtina atsižvelgti į laikomų gyvulių sveikatingumo užtikrinimą, karvių vystymosi procesų nuo apvaisinimo iki laktacijos pradžios raidą bei ilgamete praktika ir naujausiais moksliniais tyrimais paremtą sinchronizacijos realizavimą.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių galvijų sektoriuje reprodukcinių organų ligų yra gimdos uždegimas – metritas. Pieninėms karvėms ši liga ir tinkamas jos profilaktikos užtikrinimas yra labai svarbus aspektas, kadangi esant metritui sutrinka organizmo fiziologiniai procesai, ima didėti veršiavimosi intervalas bei ženkliai krenta primelžiamo pieno produkcijos rodikliai.

Dažnu atveju pieninių galvijų ūkiuose karvėms pastebimas sutrikęs rujos pasireiškimas, todėl siekiant pagerinti sėklinimo rezultatus yra taikomos įvairios sinchronizacijos schemos. Norint gauti optimaliausiai naudingą rezultatą yra būtina įvertinti pasirinktos sinchronizacijos schemos efektyvumą.

Atliekant darbe aprašytus tyrimus siekėme įvertinti įvairių skirtingų laktacijų karvių reprodukcinės veiklos atsistatymą ir lytinio ciklo sinchronizacijos efektyvumą, taikant Ovsynch protokolą, periode po jų apsiveršiavimo, nes šie procesai tiesiogiai siejasi su ūkių optimalaus ekonominio stabilumo palaikymu.

Darbo tikslas: įvertinti įvairių laktacijų karvių reprodukcinės veiklos atsistatymą ir lytinio ciklo sinchronizacijos efektyvumą periode po jų apsiveršiavimo.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti sveikų ir sirgusių metritu įvairių laktacijų karvių produktyvumą ir apsivaisinimą periode po jų apsiveršiavimo.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1

Faktoriai, įtakojantys pieninių karvių reprodukciją periode po jų

apsiveršiavimo

1.1.1 Laikotarpis po atsivedimo

Vienas svarbiausių etapų karvės reprodukcinio ciklo metu yra periodas po apsiveršiavimo (post partum (pp)), kurio metu karvės lytiniai organai pasiekia įprastą fiziologinę būklę (1). Post partum metu stebimas rujos nebuvimas ir nepasireiškia lytinis ciklas. Išvengti šio periodo nėra įmanoma (2). Vieni labiausiai pieninių karvių reprodukcijai periode po jų apsiveršiavimo įtaką darančių veiksnių yra gaunamos produkcijos dydis, laktacijų skaičius, folikulinė cista, liuteininė folikulo cista, geltonkūnio ir epidermoidinės cistos bei gimdos uždegimas.

Tranzitinio periodo metu iki 50 proc. melžiamų karvių gali turėti padidintą riziką infekcinėms bei metabolinėms ligoms. Kadangi post partum periodas tęsiasi tris savaites prieš apsiveršiavimą ir 4 savaites po apsiveršiavimo, karvės organizmas ruošiasi vaisiaus atsivedimui ir pieno sintezei, todėl sustiprėja rizika išsivystyti neigiamam energijos balansui (3). Post partum metu stipriai išauga pieno sintezė ir vis didėja iki laktacijos piko, todėl šiuo periodu susidaro didelis energijos poreikis organizmui. Toks energijos deficitas susidaro natūraliai laktacijos pradžioje ir tiesiogiai koreliuoja su pieno kiekiu (4).

Esant įvairioms karvių reprodukcinės sistemos patologijoms post partum periodas gali užsitęsti. Šio reiškinio išsivystymą gali lemti patologinis veršiavimasis, gimdos involiucija, trumpas pirmas lytinis ciklas ir kitos priežastys. Post partum periodo metu, kai nevyksta ruja, atsistato karvės reprodukcinė būklė. Gimdos involiucija yra gimdos regresija iki būklės, galinčios palaikyti sekantį veršingumą, kai atsistato šio organo makroskopinė ir histologinė struktūra bei funkcijos. Gimdos involiucijos metu vyksta gimdos formos, dydžio ir padėties atsistatymas, pasišalina vaisiaus membranos. Esant post partum komplikacijoms šis procesas gali prailgėti. Dėl vykstančios gimdos involiucijos apvaisinimas šiuo periodu yra negalimas. Pirmasis post partum periodu vykstantis lytinis ciklas būna trumpas, jo metu susidaro funkcionalus geltonkūnis, tačiau dėl vis dar gaminamo didesnio prostaglandino kiekio, geltonkūnis sunyksta. Gimdoje gaminamas prostaglandinas (PGF2α) skatina gimdos ivoliuciją. Žindymo metu slopinamas liutenizuojančio hormono išskyrimas, jo dažnumas, todėl sumažėja ir hormono GnRH iškyrimas, kuris skatina folikulų vystymąsi ir ovuliaciją. Post partum periodo metu labai svarbus tinkams gyvulio šėrimas, nes esant nepakankamam energijos kiekiui, slopinama liutenizuojančio hormono gamyba (5).

Mokslinėje literatūroje išskiriami 4 post partum (anestrus) periodo tipai. Esant 1 tipo anestrus periodui kiaušidėse vyksta folikulų augimas, tačiau neišsivysto dominuojantis folikulas. Šio reiškinio patofiziologija nėra žinoma, tačiau manoma, kad jo priežastis yra nepakankama karvės mityba, neigiamas energijos balansas. 2 tipo anestrus metu vyksta dominuojančio folikulo augimas ir brendimas, tačiau po jų seka greitas folikulo nykimas ir artrezija. Po šios regresijos praėjus 2-3 paroms susiformuoja kita folikulinė banga. Šio anestrus tipo metu susiformuoja nuolatinės folikulinės bangos, tačiau susiformavęs dominuojantis folikulas regresuoja pasiekęs dominuojančio folikulo statusą ar ovuliaciją. Būdingas mažas luitenizuojančio hormono bangų dažnumas, žema estradiolio koncentracija. Esant 3 tipo anestrus periodui vyksta folikulų augimas ir brendimas, susiformuoja dominuojantis folikulas, tačiau jis neovuliuoja ir tampa nuolatine (persistuojančia) folikuline struktūra. Šį tipą gali lemti sumažėjęs pagumburio grįžtamojo ryšio jautrumas estradioliui arba sumažėjęs folikulų jautrumas gonadotropiniam hormonui. 4 tipo anestrus pasireškia užsitęsusia luiteinine lytinio ciklo faze. Karvei pasireiškia normali ruja, ovuliacija, geltokūnio susidarymas, tačiau užsitęsia liuteininė lytinio ciklo fazė (5, 6, 7).

1.1.2 Laktacijos įtaka reprodukcinėms savybėms

Pieno susidarymas, kaupimasis ir periodiška sekrecija yra glaudžiai susiję procesai su karvių reprodukcija. Vykstant karvių reprodukcinių ciklų dinamikai neatsiejamai kinta ir laktacijos efektyvumas (8).

Post partum pasireiškiantys tokie galvijo fiziologinės būklės pokyčiai, kaip sumažėjusi gliukozės, insulino ir padidėjusi NEFA (neesterifikuotos riebašlų rūgštys) ir BHB (betahidroksibutiratai) koncentracija, turi neigiamą įtaką karvės reprodukciniams organams ir vaisingumui (8, 9).

Mokslinėje literatūroje atlikta nemažai tyrimų in vitro tiriant laktacijos poveikį oocitų kokybei, tačiau tyrimų rezultatai yra nevienareikšmiai. Snijders et al. (2000) gavo mažesnius oocitų kiekius karvėms, kurioms genetiškai nulemta didesnė pieno produkcija, palyginti su karvėmis, kurioms būdinga vidutinė pieno produkcija. Produktyvioms karvėms mažesnė dalis oocitų pasiekė blastocistos vystymosi stadiją. Rizos et al. (2005) nerado statistiškai reikšmingo skirtumo tarp labai

produktyvių ir vidutiniškai produktyvių karvių oocitų kokybės ir blastocitų formavimosi (8,9).

2012 metais atliktas tyrimas parodė, kad prasidėjusi laktacija sukėlė reprodukciškai svarbių medžiagų apykaitos produktų kiekio pokytį. Tai susiję su suprastėjusiu gebėjimu išsaugoti ankstyvąjį embrioną karvės reprodukciniuose organuose bei pasiekti jam blastocistos stadiją. Tačiau jau 90 laktacijos parą nebuvo nustatyta neigiamo poveikio embrionui.

Karvėms po veršiavimosi nustatyta didesnė BHB, NEFA koncentracija, mažesnė gliukozės, insulino koncentracija. Manoma, kad metaboliniai pokyčiai karvės organizme veikia oocitą (8,10).

Moksliniuose darbuose aprašoma, kad folikuliniame skystyje randamos padidėjusios NEFA ir BHB koncentracijos neigiamai veikia oocito kokybę. Taip pat NEFA silpnina steroidogenezę, hormonų gamybą, Theca ląstelių proliferaciją folikule. 2005 metais buvo atliktas eksperimentas, kurio metu į folikulinį skystį buvo suleista dažniausių NEFA riebalų rūgščių: oleino r., palmitino r., stearino r. Palmitino ir stearino rūgštys turėjo neigiamą poveikį mejoziniam brendimui, apvaisinimui, blastocistos susidarymui.

Gliukozės koncentracijos pokyčiai kiaušintakyje gali turėti įtakos oocito būklei ir vystymuisi (8,10).

Ketoninių kūnų koncentracija kraujyje taip pat veikia karvės reprodukcinę būklę. 2006 metais Hammon et al. atliktas tyrimas parodė, kad didelė dalis karvių, kurioms buvo diagnozuotas metritas, turėjo padidėjusią ketoninių kūnų koncentraciją kraujo serume. Labiausiai tikėtinas ryšio tarp metrito ir padidėjusios BHB koncentracijos paaiškinimas yra susilpnėjusi imuninė funkcija dėl hyperketonemijos (9,10).

Esant ankstyvam post partum periodui produktyvioms karvėms būdingas silpnas rujos pasireiškimas (9,11).

1.1.3 Veiksniai, įtakojantys gimdos uždegimą

Metritas yra gimdos uždegimas, kuris pasireiškia sisteminiais susirgimo požymiais: pakilusia kūno temperatūra, rusvos spalvos vandeningomis, nemalonaus kvapo išskyromis iš gimdos, pakilusiu širdies susitraukimų dažniu, sumažėjusiu pašaro ėdamumu ir sumažėjusia pieno produkcija. Pieninėms karvėms metritas yra labai svarbi liga, nes jo metu padidėja veršiavimosi intervalas, reikšmingai sumažėja pieno produkcija. Metritu sergančios karvės 2-3 savaites prieš pasireiškiant klinikiniams metrito požymiams suėda 2-6 kg sausųjų medžiagų mažiau palyginti su sveikomis karvėmis (8,9,10).

Užsilaikius placentai karvės gimdos kaklelis lieka atviras. Tai tampa tarsi atviri vartai infekcijai patekti į gimdą ir sukelti gimdos uždegimą. Užsilaikiusi placenta taip pat stabdo gimdos involiuciją, lochijų išsiskyrimą, stabdo gimdos gleivinės atsistatymo procesą. Taip pat karvėms būdinga sutrikusi neutrofilų funkcija; daug neutrofilų dalyvauja susilaikiusių vaisiaus membranų pašalinimo procese (8,9,10).

Distokija yra kitas svarbus rizikos veiksnys karvėms susirgti metritu. Esant apsunkintam veršiavimuisi dažnai yra pažeidžiama gimdos gleivinė, ji tampa infekcijos vartais įvairiems uždegimo sukėlėjamas. Pagalba veršiavimosi metu gali būti įvardijama kaip rizikos veiksnys susirgti metritu, nes jos metu dažnai yra pažeidžiama gimda. Atvedimo pagalba dažniau reikalinga esant dvyniams, kas didina metrito riziką (11).

Pirmą kartą veršingos karvės turi didesnę riziką susirgti metritu, nes atvedimo metu kyla didesnė gimdos traumų rizika, joms dažniau reikalinga atvedimo pagalba. Pirmaveršių karvių dubuo yra siauresnis, dėl to kyla atvedimo komplikacijų rizika. Negyvo jauniklio gimimas taip pat didina metrito riziką (11).

Metų laikas taip pat veikia metritų atsiradimą. Dauguma autorių (Muller and Owens (1974) ir Markusfeld (1984) nustatė, kad metritas dažniausiai pasireiškia žiemos mėnesiais. Šis rizikos veiksnys paaiškinamas pasikeitusiu racionu šaltuoju metų periodu. Veršingumo trukmė taip pat gali būti susijusi su padidėjusia metrito rizika. Trumpesnė veršingumo trukmė koreliuoja su dažnesniu placentos užsilaikymu, o kartu ir su metritu (11,12).

Gretutinės ligos po apsiveršiavimo, kaip parezė po apsiveršiavimo ir klinikinis mastitas, taip pat gali lemti metrito atsiradimą. Sucken (1988) nustatė ryšį tarp placentos užsilaikymo ir mastito (11,12).

Padidėjusi NEFA ir BHB koncentracija prieš veršiavimąsi yra susijusi su metrito pasireiškimu (14).

Neigiamas energijos balansas lėtina gimdos involiuciją, slopina fagocitų funkciją, todėl metritas užsitęsia ir tampa sunkiau pagydomas. Neigiamas energijos balansas skatina tokių ligų, kaip ketozė, vystymąsi. Ketozė yra vienas iš svarbiausių metrito rizikos veiksnių. Energijos trūkumas skatina lipidų mobilizaciją kepenyse, kas sukelia ketoninių kūnų koncentracijos padidėjimą, kuris gali pasiekti ir toksinį lygį. Moksliniai bandymai in vitro parodė, kad aukšta ketoninių kūnų koncentracija slopina karvės nespecifinį imuninį atsaką: fagocitozę ir neutrofilų chemotaksį. Didelio produktyvumo karvės dažniau patiria neigiamą energijos balansą, todėl ir metrito rizika joms yra didesnė (11, 12,13).

Klinikinis ir subklinikinis mastitas taip pat gali būti laikomas metrito rizikos veiksniu, nors metritą sukeliančios bakterijos ir nėra specifinės. Klinikinio mastito metu į aplinką patenka daug bakterijų, kas gali lemti ir gimdos kontaminaciją. Mastito rizikos veiksniai netiesiogiai gali būti laikomi ir metrito rizikos veiksniais (11,12,13).

Kalcis yra svarbus elementas gimdos involiucijai, todėl hipokalcemiją galime laikyti rizikos veiksniu metrito atsiradimui. Esant hipokalcemijai sumažėja ir susilpnėja gimdos susitraukimai, būna dažnesnės distokijos, prailgėjęs vaikingumas, didesnę rizika placentos susilaikymui. Subklinikinė hipokalcemija taip pat mažina didžiojo prieskrandžio susitraukimus, pašaro ėdamumą, didina ketozės ir šliužo dislokacijos riziką, kas yra netiesioginiai rizikos veiksniai metritui atsirasti. Vis dėlto, ryšys tarp šliužo dislokacijos ir metrito nėra tinkamai ištirtas (14).

1.1.4 Gimdos uždegimo eiga ir gydymas

Gimdos uždegimas yra labai dažna karvių liga. 93 proc. karvių periode post partum nustatomas gimdos bakterinis užterštumas. Dažniausiai sutinkami metrito sukėlėjai yra Acantobacter pyogenes, Fusobacterium necrophorum, gali būti randamos Clostridia sp., Proteus sp., Pseudomonas sp. bakterijos (15).

Metritas dažniausiai prasideda per pirmąsias 10 post partum periodo parų, dažniausiai karvė suserga 7 parą p.p. Pasireiškia toksemijos klinikiniai požymiai: karščiavimas (39,5°C iki 41,3°C), tachikaridija, depresija, sumažėjusi produkcija, didžiojo prieskrandžio atonija, dehidratacija. Tačiau dažnai karvėms sergant pūliniu metritu karščiavimo nebūna. Septinė metrito forma pasireiškia stipria depresija, medžiagų apykaitos sutrikimais, toksemija, gyvulį ištinka staigus gaišimas. Ant gyvulio uodegos ir vulvos pastebimos vandeningos išskyros, kitu atveju atliekamas rektinis tyrimas ir gimdos masažas, kurio metu nustatomos rudos spalvos, vandeningos, dvokiančios išskyros, gimdos hipotonija ir atonija (15).

Peritonito požymiai išryškėja dažniausiai 1- 5 post partum parą. Pasireiškia karščiavimas, anoreksija, apatija, didžiojo prieskrandžio stazė, dehidratacija. Karvė stovi įsitempusi, įtraukusi pilvą, iškvėpimo metu dejuoja. Tiriant rektiškai dažnai nustatomas perimetritas, gimdos adhezyvinis uždegimas. Gimda gali krepituoti dėl fibrino susikaupimo. Perimetrito prognozė yra bloga, dauguma karvių gaišta 1- 7 ligos dieną (15).

Dauguma literatūros šaltinių nepateikia vieningo endometrito apibrėžimo. Dažniausiai endometritas apibūdinimas kaip gimdos vidinio sluoksnio uždegimas, pasireiškiantis mukopurulentinėmis išskyromis vėliau kaip 20 parų post partum. Liga diagnozuojama rektinio tyrimo metu, atliekant gimdos masažą. Esant klinikiniam endometritui kiaušidėse dažnai nerandama jokių funkcinių darinių (15).

Subklinikinis endometritas apibūdinamas kaip gimdos vidinio sluoksnio (endometrium) uždegimas, nesant mukopurulentinių išskyrų. Jis nustatomas atliekant gimdos gleivinės citologinį tyrimą. Nustatant subklinikinį endometritą atliekamas gimdos gleivinės praplovimas ir suskaičiuojami neutrofilai (15).

Intrauteriniai antibiotikai yra dažniausiai naudojamas metrito ir endometrito gydymo būdas jau kelis dešimtmečius, tačiau šio gydymo būdo populiarumas mažėja. Antibiotikai gimdoje slopina imuninį atsaką, dirgina endometriumo gleivinę. Cefapirinas (Metricure), pirmos kartos cefalosporinas, yra dažniausiai naudojamas antibiotikas endometritui ir metritui gydyti, nors esant ūmiam metritui jo efektyvumas nėra aprašytas. Oksitetraciklinas efektyviai veikai sunaikindamas

gali būti naudinga, nes šiuo periodu susidaro didelės antibiotikų koncentracijos gleivinėje, pogleivinėje, nepasiekiant giliųjų gimdos sluoksnių (15).

Sisteminiai antibiotikai ypač išpopuliarėjo paskutinį dešimtmetį kaip efektyvi metrito gydymo priemonė. Jie yra indikuotini, kai pasireiškia sisteminė liga. Ceftiofuras yra dažniausiai naudojamas antibiotikas sisteminėms gimdos infekcijoms gydyti ir yra efektyviausias prieš koliformines bakterijas. Taip pat dažnai naudojamas oksitetraciklinas, benzilpenicilino prokaino druska (15).

Hormoninė terapija taip pat dažnai naudojama, dažniausiai subklinikiniam ir lėtiniam metritui, endometritui gydyti. Seniau naudotus estreogenus pakeitė prostaglandinai. Jie indikuotini nesat sisteminių klinikinių požymių. Prostagladinai ir jų analogai, kaip koprostenolis, prostalenas ir dinoprostas, sukelia liuteolizę. Metritui būdingas užsilaikęs geltonasis kūnas, todėl sukėlus liuteolizę ir prasidėjus rujai, tikimasi paskatinti gimdos susitraukimus, gimdos turinio evakuaciją. Tačiau pirmas 2 sav. post partum karvės neturi funkcionuojančio geltonkūnio, be to natūraliai cirkuliuojančio prostagalndino kiekis karvės organizme būna padidėjęs, todėl šio gydymo tikslus veikimas nėra žinomas (15).

Palaikomasis gydymas taip pat indikuotinas esant sisteminiams klinikiniams požymiams. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, intraveninė izotoninių skysčių ir kalcio infuzija dažnai naudojami esant septiniam metritui. Kartais naudingas būna gimdos plovimas fiziologiniu ir joduoto povidono tirpalu (15).

Dauguma autorių nurodo, kad prostaglandinai yra efektyviausias gydymo būdas, gydant lėtinį subklinikinį endometritą. Gydant šiuo metodu atsistato gyvulio vaisingumas. Intrauterinės cefapirino injekcijos taip pat gana dažnai naudojamos (15).

1.1.5 Profilaktinės priemonės post partum periodu

Subklinikinė hipokalcemija yra viena svarbiausių metrito ir kitų ligų po apsiveršiavimo priežastis. Ji susijusi su sutrikusia neutrofilų funkcija, padidėjusia ligų po apsiveršiavimo (ketozės, metrito, šliužo dislokacijos) rizika (17).

2012 metais atlikto tyrimo duomenimis karves šeriant kalcio oksido papildais, padidėjo kalcio koncentracija kraujo plazmoje, kas lėmė mažesnį ligų po apsiveršiavimo pasireiškimą (16).

Seleno injekcijos ir papildomas šėrimas su vitaminu E periode prieš veršiavimąsi sumažina placentos susilaikymo riziką, sutrumpina gimdos atsistatymo laiką. Taip pat sumažina energijos sunaudojimą paskutines savaites prieš veršiavimąsi, kas lemia retesnį ligų po apsiveršiavimo pasireiškimą (18, 19).

Monenzino naudojimas taip pat sumažina ginekologinių ligų pasireiškimą, palaiko tinkamą kūno masės indeksą (19).

Nesant patologijos gimdoje bakterijų nerandama praėjus 3 sav. post partum, visiškas gimdos atsistatymas įvyksta 4-6 savaitę po apsiveršiavimo (19).

Endometritas gali būti kontroliuojamas užtikrinant švarą ir higieną veršiavimosi patalpose, taip pat valant karvių guoliavietes. Kuo mažiau bakterijų yra aplinkoje, tuo mažiau jų patenka ant kailio ir odos, o kartu ir į gimdą. Atvedimo patalpų valymas padidina bandos reprodukcinį efektyvumą, užkerta kelią tokiems sukėlėjams kaip Coxiela bruneti (18,19).

Gonadorelino sušvirkštimas 14 parą po veršiavimosi stimuliuoja karvės reprodukcinę fiziologiją, greitina gimdos involiuciją ir valymąsi, pagerina vaisingumą ir apvaisinimo rodiklį (18,19).

1.2 Karvių rujos ir ovuliacijos sinchronizacija

Rujos sinchronizacija yra manipuliavimas rujos ciklu ar rujos sukėlimas daugeliui patelių vienu metu siekiant ekonominės naudos. Karvės lytinis ciklas trunka 21 parą, tačiau naudojant rujos sinchronizaciją, lytinis ciklas gali būti sutrumpintas iki 5 parų, priklausomai nuo pasirinkto sinchronizacijos būdo. Naudojant rujos sinchronizaciją galima planuoti bandos atnaujinimą, taip mažinant ekonominius kaštus ir užtikrinant produkcijos gamybos stabilumą (20,21).

Šiuo metu rujos sinchronizacijos remiasi gebėjimu kontroliuoti lytinio ciklo trukmę ir folikulų vystymąsi. Pagrindinis rujos sinchronizacijos tikslas yra kontroliuoti geltonojo kūno funkciją ir folikulų vystymąsi, siekiant kontroliuoti ovuliacijos laiką. Šio laiko kontrolė svarbi norint atlikti tik vieną sėklinimą, nesistengiant aptikti klinikinės rujos. Sinchronizacijos programa, kurioje kombinuojamas gonadorelinas (GnRh), prostaglandinas (PGF2a) ir progesteronas, padeda kontroliuoti folikulų vystymąsi. Atliekant lytinio ciklo sinchronizaciją labai svarbu išmanyti hormoninius profilius, funkcines struktūras, esančias kiaušidėse (geltokūnį, folikulą), siekiant parinkti ir tinkamai įgyvendinti sinchronizacijos programą (21).

Vienas iš seniausių būtų atlikti lytinio ciklo sinchronizaciją yra prostagaldinų ar jų analogų naudojimas, kuris sukelia geltonojo kūno regresiją ir sutrumpina lytinį ciklą. Šis sinchronizacijos metodas yra efetyvus tik tarp 8 ir 17 lytinio ciklo parų, kai geltonasis kūnas yra vienoje iš dviejų kiaušidžių. Prostagaldinų sinchronizacija pasižymi aukštu vaisingumu, moksliniai tyrimai rodo, kad apvaisinimo procentas sėklinant po prostaglandinų sinchronizacijos ir esant natūraliai rujai nesiskiria. Yra keli prostaglandinų sinchronizacijos metodai. Vienos injekcijos prostaglandinų sinchronizacija atliekama lytiniame cikle esančioms patelėms, suleidus prostaglandinų, jos sėklinamos pasireiškus

rujos požymiams. Pagrindinis šio metodo trūkumas yra tai, kad trečdalis patelių nereaguoja į prostglandino sušvirkštimą. Sinchronizuojant dviejų injekcijų metodu prostaglandinai švirkščiami intervale tarp 10 ir 14 parų, kai konkreti lytinio ciklo fazė yra nežinoma. Taikant šį metodą yra nebūtinas rujos aptikimas prieš pirmą injekciją ar tarp jų. Visos karvės turėtų surujoti po antros prostaglandinų injekcijos, nepaisant rujos ciklo fazės sinchronizacijos pradžioje (20).

Atliekant sinchronizaciją naudojant progesteroną, karvės organizme palaikoma didelė progesterono koncentracija net po geltonkūnio regresijos. Ruja pasireiškia praėjus 2-5 paros po progestinų naudojimo nutraukimo. Naudojami įvairūs komercniai produktai, kaip melengesterolio acetatas (šeriamas) CIDR (intravagininis implantas). Naudojant melegestrolio acetatą, karvės šeriamos 14 parų gaunant 0,5 mg dozę. Nutraukus šėrimą hormonu, pasireiškia ruja, tačiau ji būna nepilnavertė, todėl rekomenduojama sėklinti 2 rujos metu. Taip pat galima susivirkšti prostaglandinų praėjus 17 parų po MGA nutraukimo. Naudojant CIDR sistemą, iš implanto 7 paras išskiriamas progesteronas, pašalinus implantą, pasireiškia ruja. Be to galimas prostaglandino susvirkštimas dieną prieš CIDR implanto pašalinimą. Sėklinama pasireiškus rujos požymiams, praėjus 3-6 paroms po implanto pašalinimo (20).

Sinchronizacijoje naudojant gonadoreliną (GnRh) ir prostaglandiną (PGF2a) kontroliuojamas lytinio ciklo ilgis ir folikulų vystymasis. Gonadorelino sušvirkštimas sukelia folikulo ovuliaciją ar regresiją ir sukelia naują folikulinę bangą. Folikulo artrezija ar ovuliacija priklauso nuo lytinio ciklo periodo švirkščiant gonadoreliną. Jei gonadorelinas sušvikščiamas esant augančiam dominuojančiam folikului, ovuliacija įvyksta 100 proc., tačiau jei dominuojantis folikulas yra regresijos ar stazės stadijose, ovuliacija įvyksta atitinkamai 0 ir 33 proc. karvių (20).

Naudojant gonadorelino ir prostaglandino sistemą, gonadorelinas švikščiamas 1 parą, o prostaglandinas 8 parą. Kai kurios karvės surujoja po pirmos gonadorelino injekcijos, jas galima sėklinti praėjus 12 valandų nuo rujos požymių atsiradimo. Dauguma karvių surujoja praėjus 2-3 paroms po prostaglandino sušvirkštimo. Naudojant gonadorelino - prostaglandino - gonadorelino sistemą pridedama dar viena gonadorelino injekcija praėjus 48 val. po prostaglandino sušvirkštimo. Didžiausias apvaisinimo procentas (45 proc.) pasiekiamas praėjus 16 valandų po antrosios gonadorelino injekcijos. Pirmoji gonadorelino injekcija sustabdo folikulo augimą sukeldama dominuojančio folikulo ovuliaciją, siekiant suformuoti naują geltonąjį kūną. Ruja paprastai neįvyksta, kol po prostaglandino sušvirkštimo neregresuoja geltonasis kūnas. Atsiranda nauja folikulinė banga, vystosi folikulai, susidaro domuojanti folikulas, jis bręsta ir ovuliuoja. Ruja pasireiškia po gonadorelino ar prostaglandino sušvirkštimo (22).

Naudojant hibridinę sinchronizaciją sušvikščiamas gonadorelinas, po 8 parų sušvirkščiamas prostaglandinas, atliekmas rujos patikrinimas, karvėms, kurioms nepasireiškia ruja 8-11 paromis, susvirkščiama antroji gonadorelino dozė. Pagrindinis šios programos privalumas – mažesnė kaina, palyginti su kitomis sinchronizacijos programomis (23, 24).

Naudojant megestrolio acetatą (MGA), gonadoreliną ir prostaglandiną, MGA šeriamas 14 parų, praėjus 10 parų po megestrolio šėrimo nutraukimo susvirkščiamas gonadorelinas. Praėjus 7 paroms po gonadorelino sušvirkštimo atliekama prostaglandino injekcija. Naudojant šį protokolą 80 proc. karvių surujoja praėjus 48-96 val. po prostaglandino suleidimo (23, 24).

Naudojant CIDR ir gonadorelino programą 1 sinchronizacijos parą į gimdą įdedamas CIDR implantas, jis pašalinamas 8 dieną. Gonadorelino injekcija atliekama tą pačią dieną, kai į makštį įterpiamas implantas. Aštuntą sinchronizacijos parą, kai yra pašalinamas implantas, atliekama prostaglandino injekcija. Antra gonadorelino injekcija atliekama praėjus 2 paroms po prostaglandino injekcijos. Didžiausias šios programos privalumas yra toks, kad 1-8 sinchronizacijos paromis yra užtikrinamas progesterono fonas. Kai implantas pašalinamas, kai kuriems gyvuliams prasideda lytinis ciklas, nors prieš sinchronizaciją jis nevykdavo. Dar vienas privalumas yra tas, kad esant progesterono implantui, išvengiama ankstyvųjų rujų, kurios dažnai pasireiškia nuo 6 iki 9 dienos. Moksliniai tyrimai rodo, kad karves, sėklinant naudojant gonadorelino pagrindu sudarytas programas ir pasireiškus ankstyvajai rujai, apvaisinimo procentas yra artimas 0 (23, 24).

Žindymo metu karvei vyksta lytinio ciklo slopinimas ir nepasireškia ruja. Moksliniai tyrimai rodo, kad atskyrus veršelį nuo karvės per 48 val ir taikant lytinio ciklo sinchronizaciją, padidėja karvių apvaisinimo procentas. Vien veršelio pašalinimas neatliekant sinchronizacijos kai kurioms karvėms sukėlė lytinio ciklo cikliškumą (24).

2 TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1 Ūkių specifikacijos

Tyrimams atlikti buvo pasirinkti du pieninis galvijus laikantys ūkiai X ir Y. 2019 metais liepos – lapkričio mėnesiais X rajono X ūkyje ir 2020 metais birželio – rugsėjo mėnesiais Y rajono Y ūkyje. X ūkyje yra laikomos Lietuvos holšteinizuotos juodmargių veislės karvės, tvartas yra šaltojo laikymo, karvių laikymo būdas – besaitis, palaidas. Geriamojo vandens prieinamumas gyvuliams nėra ribojamas ir visada pasiekiamas. Šeriama 2 kartus per dieną subalansuoto raciono pašaru. Laikoma apie 300 melžiamų karvių, iš kurių vidutiniškai melžiama apie 7000 kg per metus iš vienos karvės. Karvės melžiamos specialiai tam pritaikytoje 10 vietų melžimo aikštelėje. Pagal esamą gyvulių skaičių yra įrengtas atitinkamas skaičius guoliaviečių, atskirtų metalinėmis konstrukcijomis viena nuo kitos. Guoliavietės kasdien valomos rankiniu būdu ir kreikiamos reikiamu sausų pjuvenų kiekiu. Y ūkyje laikomos holšteinų veislės karvės, šaltojo laikymo tvarte, saitinio laikymo tipas. Geriamasis vanduo yra nuolat pasiekiamas šalia įrengtose girdyklose. Šėrimas vyksta 2 kartus dienoje, ryte ir vakare, subalansuotu pašaru. Laikoma apie 350 melžiamų karvių. Metinis išmilžis iš vienos karvės apie 7500 kg per metus. Guoliavietės valomos rankiniu būdu kelis kartus dienoje, kreikiama sausais šiaudais.

2.2 Tyrimų metodika

Baigiamojo darbo metu buvo vykdyti du bandymai skirtinguose ūkiuose X ir Y.

X ūkyje tyrimui buvo pasirinkta 1 – 4 laktacijų sveikos ir sirgusios metritu karvės. Po 10 kiekvienos laktacijos karvių, 40 karvių sveikų – kontrolinė grupė - ir 40 karvių, turėjusių gimdos uždegimą. Gimdos uždegimo atvejais buvo skiriamas gydymas ENDOSPRAY gimdos putomis po vieną kartą. Atvejais, kai gyvūno klinikinei būklei pagerėjimas nebuvo stebimas, po 7 dienų nuo ENDOSPRAY gimdos putų suleidimo buvo aplikuojama DINOLYTIC injekcinis preparatas 5 ml karvei.

Tyrimui atlikti reikalingi duomenys ir parametrai: vidutinis primelžiamo pieno kiekis per laktaciją, pieno elektrinis laidumas, laikotarpis nuo veršiavimosi iki sėklinimo ir sėklinimų skaičius iki apvaisinimo - buvo gauti naudojant bandos valdymo programą „UNIFORM-Agri“. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojantis programomis „MS Excel“ ir „SPSS“. Suskaičiuotas duomenų aritmetinis vidurkis, patikimumas, koreliacijos koeficientas ir standartinis nuokrypis.

Atrinktos 1 – 4 laktacijos nesirgusios metritu karvės

n=40

Atrinktos 1 – 4 laktacijos sirgusios metritu karvės

n=40

Surinkti ir fiksuoti duomenys:

 vidutinio primelžiamo pieno kiekis per laktaciją

 pieno elektrinis laidumas

 laikotarpis nuo veršiavimosi iki sėklinimo

 sėklinimų skaičius iki apvaisinimo

1 laktacija sveikos n=10 2 laktacija sveikos n=10 3 laktacija sveikos n=10 4 laktacija sveikos n=10 2 laktacija sirgusios n=10 1 laktacija sirgusios n=10 4 laktacija sirgusios n=10 3 laktacija sirgusios n=10

Y ūkyje tyrimui atsitiktine tvarka buvo atrinkta 29 karvės, kurioms buvo taikoma lytinio ciklo sinchronizacija naudojant Ovsynch sinchronizacijos schemą : 0 d. leista GnRH, po 7 d. PGF, po 56 val. GnRH ir po 16 val. atliktas dirbtinis sėklinimas. Kiekvieno vaisto sušvirkštimo dieną buvo atliekamas ultragarsinis reprodukcinių organų tyrimas, kurio metu išmatuoti parametrai: didžiausio folikulo dydis dešinėje kiaušidėje ir didžiausio folikulo dydis kairėje kiaušidėje. Taip pat iš bandos valdymo programos „UNIFORM-Agri“ įvertinta pieno produkcijos kiekis pradedant sinchronizaciją ir vidutinis produkcijos kiekis rujos metu bei apvaisinimo dydis. Ultragarsiniai tyrimai atlikti ir veršingumas vertintas ultragarsiniu prietaisu CareSono 32 parą po dirbtinio sėklinimo.

Tiriamos karvės n=29 0 dieną sušvirkščiama GnRh (Ovarelin) 7 dieną sušvirkščiama PGF Po 56 valandų sušvirkščiama GnRh (Ovarelin) Po 16 valandų atliekamas dirbtinis sėklinimas Po paros atliekamas veršingumo tyrimas Tiriama

Matuojama didžiausio folikulo dydis dešinėje, kairėje kiaušidėje Tiriama Tiriama Tiriama Tiriama Tiriama Produkcijos kiekis

Matuojama didžiausio folikulo dydis dešinėje, kairėje kiaušidėje

Matuojama didžiausio folikulo dydis dešinėje, kairėje kiaušidėje

Išmatuojamas produkcijos kiekis

Veršingumas

3 TYRIMŲ REZULTATAI

3.1 Parametrų kitimai tarp sveikų ir sirgusių metritu karvių

Atliekant pirmąjį bandyma buvo stebėti ir rinkti duomenys pasirinktų 1 – 4 laktacijų karvių, kiekvienos laktacijos po 10 karvių, kurios nesirgo gimdos uždegimu – kontrolinė grupė - ir 1 – 4 laktacijų karvių, kiekvienos laktacijos po 10 karvių, kurios buvo sirgusios metritu. Buvo renkami, analizuojami ir lyginami šių parametrų duomenys: vidutinis primelžiamo pieno kiekis per laktaciją, pieno elektrinis laidumas, laikotarpis nuo veršiavimosi iki sėklinimo ir sėklinimų skaičius iki apvaisinimo.

1 pav. Vidutinis primelžiamo pieno kiekis per laktaciją sirgusių ir nesirgusių metritu karvių

Analizuojant vidutinį primelžiamo pieno per laktaciją kiekį yra stebima tendencija, kad sveikų karvių pieno primilžis yra apie 20,37 proc. didesnis už sirgusių metritu karvių primilžį (p < 0,01). Grafike matomas 5,275 kg per laktaciją vidutiniškai primelžiamo pieno skirtumas.

20.6 25.9 0 5 10 15 20 25 Sirgusios Sveikos P ri m ilž is kg / lak t.

2 pav. Vidutinis primelžiamo pieno per laktaciją elektrinis laidumas sirgusių ir nesirgusių metritu karvių

Analizuojant vidutinį primelžiamo pieno per laktaciją elektrinį laidumą yra stebima tendencija, kad sveikų karvių pieno elektrinis laidumas yra apie 8,12 proc. mažesnis už sirgusių metritu karvių primelžiamo pieno elektrinį laidumą (p < 0,01). Grafike matomas 0,445 mS/cm skirtumas tarp sirgusių metritu ir sveikų karvių.

3 pav. Vidutinis parų skaičius nuo veršiavimosi iki sėklinimo (servis periodas) sirgusių metritu ir nesirgusių karvių 5.48 5.03 4.80 4.90 5.00 5.10 5.20 5.30 5.40 5.50 5.60 Sirgusios Sveikos P ieno el ektr ini s lai dum as m S/ cm 81.37 64.82 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Sirgusios Sveikos P ar ų ska ič ius nuo ver ši avi m o si iki s ėkl ini m o

Analizuojant vidutinį parų skaičių nuo veršiavimosi iki sėklinimo yra stebima tendencija, kad sirgusioms karvės iki dirbtinio sėklinimo praėjo 20,34 proc. didesnis laiko tarpas nei sveikoms, metritu nesirgusioms karvėms (p < 0,01). Grafike matomas apie 16,5 parų skirtumas tarp sirgusių metritu ir sveikų karvių.

4 pav. Vidutinis sėklinimų skaičius (sėklinimo indeksas) iki apsivaisinimo sirgusių metritu ir nesirgusių karvių

Analizuojant vidutinį atliktų dirbtinio sėklinimo skaičių iki karvės apvaisinimo matoma tendencija, kad sirgusioms metritu karvėms prireikė 35,28 proc. daugiau sėklinimų nei sveikoms karvėms (p < 0,01). Grafike matomas 1,27 sėklinimo kartų skirtumas tarp sirgusių metritu ir sveikų karvių. 3.6 2.3 0 1 2 3 4 Sirgusios Sveikos Sėkl ini m ų ska ič ius iki ap si vai si ni m o ka rta is

3.2 Parametrų kitimai tarp sveikų ir sirgusių metritu karvių skirtingose

laktacijose

5 pav. Vidutinis primelžiamo pieno kiekis per laktaciją sirgusių ir nesirgusių metritu karvių.1 – 4 laktacijų

Lyginant vidutinį primelžiamo pieno kiekį per lataciją sirgusių ir nesirgusių metritu karvių nuo 1 iki 4 laktacijos, matome, kad pirmoje laktacijoje sveikos karvės davė 5,8 proc. daugiau pieno per laktaciją, antroje laktacijoje sveikų karvių primilžis buvo didesnis 38,3 proc. (p<0,001), trečioje – 17,1 proc. (p<0,05), ketvirtoje – 11,5 proc.

6 pav. Vidutinio primelžiamo pieno kiekio per laktaciją skirtumas tarp sirgusių metritu ir nesirgusių karvių procentine išraiška

5.8 38.3 17.1 11.5 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 4 laktacija

P ri m ilž io per lak ta ci ją s ki rtum o ta rp si rg us ių ir svei kų ka rvi ų pr o centi nė iš rai ška % 21.2 20.8 21.3 19.2 22.5 33.7 25.7 21.7 0 5 10 15 20 25 30 35 40 1 2 3 4 P ri m ilž is kg/l ak t

Matomas aiškus didesnis gaunamo pieno kiekis per laktaciją karvių, kurios nebuvo sirgusios metritu už sirgusias karves. Lyginant tarp laktacijų stebimas akivaizdus didžiausias gaunamo pieno kiekio per laktaciją skirtumas antroje laktacijoje.

7 pav. Vidutinis primelžiamo pieno per laktaciją elektrinis laidumas sirgusių ir nesirgusių metritu karvių tarp 1 – 4 laktacijų

Analizuojant vidutinį primelžiamo pieno per laktaciją elektrinį laidumą tarp skirtingų laktacijų, 1 – 4, karvių matome, kad pirmoje laktacijoje sergančių karvių elektrinis laidumas buvo apie 11 proc. didesnis nei sveikų, antroje laktacijoje skirtumas buvo apie 7 proc., trečioje laktacijoje sirgusių metritu karvių elektrinis laidumas pasireiškė apie 11 proc. (p<0,01) didesnis už nesirgusių karvių, ketvirtoje laktacijoje vidutinis pieno elektrinis laidumas karvių, turėjusių gimdos uždegimą, pasireiškė apie 3,8 proc. didesnis nei sveikų karvių.

8 pav. Vidutinis parų skaičius nuo veršiavimosi iki sėklinimo sirgusių metritu ir nesirgusių metritu

86.4 76.6 72.7 89.8 72.2 60.9 60.0 66.2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 2 3 4 P ar ų ska ič ius nuo ver ši avi m o si iki s ėkl ini m o Laktacijos skaičius Sergančios Sveikos 5.18 5.55 5.42 5.77 4.61 5.16 4.82 5.55 0 1 2 3 4 5 6 7 1 2 3 4 P ieno el ektr ini s lai dum as m S/ cm Laktacijos skaičius Sergančios Sveikos

Duomenų analizė parodo, kad visose laktacijose metritu sirgusioms karvės prireikė ilgesnio laikotarpio nuo veršiavimosi iki sėklinimo. Pirmoje laktacijoje laikotarpis buvo apie 16 proc. ilgesnis sirgusių, nei nesirgusių karvių, antroje apie 20 proc, trečioje laktacijoje apie 17 proc. (p<0,05), ketvirtoje laktacijoje gimdos uždegimu sirgusioms karvėms laikotarpis nuo atsivedimo iki sėklinimo buvo apie 26 proc. (p<0,001) ilgesnis už metritu nesirgusių karvių.

9 pav. Vidutinis sėklinimų skaičius iki apsivaisinimo sirgusių metritu ir nesirgusių karvių tarp 1 – 4 laktacijos

Tyrimo duomenys rodo, kad visose pirmose keturiose laktacijose gimdos uždegimu sirgusioms karvėms prireikė didesnio sėklinimų skaičiaus iki apsivaisinimo. Pirmoje laktacijoje sirgusioms karvėms reikėjo apie 31 proc. daugiau apsėklinimų skaičiaus nei nesirgusioms karvėms, antroje apie 38 proc. (p<0,01) daugiau, trečioje laktacijoje apie 33 proc., ketvirtoje laktacijoje iki kiaušialąstės apvaisinimo metritu sirgusioms karvėms prireikė apie 37 proc. (p<0,01) didesnio apsėklinimo skaičiaus nei metritu nesirgusios tos pačios laktacijos karvėms.

2.9 3.9 3.3 4.3 2.0 2.4 2.2 2.7 0 1 1 2 2 3 3 4 4 5 5 1 2 3 4 Sėkl ini m ų ska ič ius iki ap si vai si ni m o Laktacijos skaičius Sergančios Sveikos

3.3 Parametrų kitimai atliekant sinchronizaciją

Atliekant antrąjį bandymą, Y ūkyje buvo pasirinktinai stebimi 29 karvių parametrai. Joms buvo taikoma Ovsynch sinhronizacijos schema: 0 d. leista GnRH, po 7 d. PGF, po 56 val. GnRH ir po 16 val. atlitkas dirbtinis sėklinimas. Kiekvieną medikamentų aplikavimo dieną buvo atliekamas ultragarsinis reprodukcinių organų tyrimas, kurio metu išmatuoti parametrai: didžiausio folikulo dydis dešinėje kiaušidėje ir didžiausio folikulo dydis kairėje kiaušidėje. Iš bandos valdymo programos

„UNIFORM-Agri“ nustatyta produkcijos kiekis pradedant sinchronizaciją, produkcijos kiekis rujos metu, veršingumas.

10 pav. Bendras visų tiriamųjų karvių ( n=29 ) produkcijos vidurkio kitimas sinchronizacijos pradžioje ir rujos metu

Bandymo metu buvo fiksuojamas bendras visų tiriamųjų karvių (n=29) primelžiamo pieno kiekio per laktaciją vidurkis iki sinchronizacijos schemos taikymo pradžios ir produkcijos kiekis rujos metu. Vertinant duomenis matoma, kad produkcijos kiekis iki sinchronizacijos pradžios buvo apie 11,88 proc. didesnis nei produkcijos kiekis rujos metu. Visų tiriamųjų karvių primelžiamo pieno kiekio per laktaciją sinchronizacijos pradžioje ir rujos metu skirtumas vidutiniškai yra apie 3,26 kg.

Tiriamosios karvės buvo padalintos į 2 grupes: pirmosios laktacijos ir antros bei vyresnės nei antros laktacijos karvės.

27.43 24.17 22 23 24 25 26 27 28

Produkcija pradedant sinchronizaciją Produkcija rujos metu

P ri m ilž is kg/l ak t

11 pav. Vidutinis 1 laktacijos ir 2< laktacijų karvių produkcijos kiekis pradedant Ovsynch sinchronizaciją

Prieš pradedant vykdyti Ovsynch sinchronizacijos schemą pirmos laktacijos karvių produkcijos vidurkis buvo apie 6,8 proc. mažesnis už antros ir vyresnių laktacijų karvių produkcijos vidurkį. Stebimas produkcijos skirtumas yra apie 1,93 kg pieno per laktaciją.

12 pav. Vidutinis 1 laktacijos ir 2< laktacijų karvių produkcijos kiekis rujos metu

Rujos metu taip pat stebimas 2 grupės karvių didesnis primelžiamo pieno kiekio per laktaciją vidurkis nei pirmos laktacijos karvių. Pirmos laktacijos karvių produkcijos kiekis išlieka apie 5,9 proc. mažesnis už antrąją grupę. Vidutinės produkcijos skirtumas tarp šių grupių yra apie 1,48 kg per laktaciją. 26.46 28.39 25 26 26 27 27 28 28 29 29 1 2 P ri m ilž is kg/l ak t

Grupė pagal laktaciją

23.43 24.91 22.5 23.0 23.5 24.0 24.5 25.0 25.5 1 2 P ri m ilž is kg/l ak t

13 pav. Didžiausio folikulo kairėje kiaušidėje dydžio kitimas sinchronizacijos metu pirmos ir vyresnių laktacijų karvių grupėse

Ultragarso tyrimo metu, vertinant kairės kiaušidės dižiausiojo folikulo dydį nuo sinchronizacijos pradžios iki antrojo etapo, kai po 7 dienų yra vykdoma PGF injekcija, pirmosios laktacijos karvių vidutinis folikulo dydis padidėjo apie 8,87 proc, o, kai po 56 valandų buvo vėl vykdoma GnRh injekcija, folikulo dydis buvo padidėjęs apie 21,53 proc. lyginant su sinchronizacijos pradžia.

Antrosios ir didesnių laktacijų karvių vidutinio didžiausiojo folikulo dydis nuo pirmosios GnRh injekcijos, kai buvo pradedama vykdyti sinchronizacija, iki PGF injekcijos dienos po 7 dienų, folikulo dydis tapo didesnis apie 15,25 proc. Kai po 56 valandų buvo vėl vykdoma GnRh injekcija, folikulo dydis buvo padidėjęs apie 26,95 proc. lyginant su sinchronizacijos pradžioje buvusiu vidutiniu didžiausio folikulo kairėje kiaušidėje dydžiu.

Vertinant tarp tiriamųjų karvių grupių, sinchronizacijos pradžios dieną pirmos laktacijos grupės karvių vidutinis didžiausio folikulo dydis buvo apie 4,07 proc. didesnis už antros ir didesnių laktacijų karvių grupės, tačiau po 7 dienų antrosios grupės folikulo dydis tapo didesnis už pirmos laktacijos karvių folikulo dydį apie 3,05 proc. Po 56 valandų antrosios grupės tiriamųjų karvių didžiausias vidutinis folikulo dydis išliko didesnis už pirmosios laktacijos tiriamųjų karvių didžiausią vidutinį folikulo dydį apie 2,96 proc.

11.3 12.4 14.4 10.84 12.79 14.84 10.00 10.50 11.00 11.50 12.00 12.50 13.00 13.50 14.00 14.50 15.00

0 diena GnRh injekcijaD 7 diena PGF injekcija Po 56 val GnRh injekcija

idž iau si o fo liku lo dyd is ka ir ėje ki au ši dėje m m

Sinchronizacijos schemos etapai

14 pav. Didžiausio folikulo dešinėje kiaušidėje dydžio kitimas sinchronizacijos metu pirmos ir vyresnių laktacijų karvių grupėse

Atliekant ultragarsinį tyrimą buvo vertinama dešinės kiaušidės dižiausiojo folikulo dydis nuo sinchronizacijos pradžios iki antrojo etapo. Kai po 7 dienų yra vykdoma PGF injekcija pirmosios laktacijos karvių vidutinis folikulo dydis padidėjo apie 14,4 proc, o kai po 56 valandų buvo vėl vykdoma GnRh injekcija folikulo dydis buvo padidėjęs apie 26,71 proc. lyginant su sinchronizacijos pradžia.

Antrosios ir didesnių laktacijų karvių vidutinio didžiausiojo folikulo dydis nuo pirmosios GnRh injekcijos, kai buvo pradedama vykdyti sinchronizacija, iki PGF injekcijos dienos po 7 dienų folikulo dydis tapo didesnis apie 2,26 proc. Kai po 56 valandų buvo vėl vykdoma GnRh injekcija folikulo dydis buvo padidėjęs apie 17,8 proc. lyginant su sinchronizacijos pradžioje buvusiu vidutiniu didžiausio folikulo dešinėje kiaušidėje dydžiu.

Vertinant tarp tiriamųjų karvių grupių sinchronizacijos pradžios dieną antros ir didesnių laktacijų karvių grupės, vidutinis didžiausio folikulo dydis buvo apie 8,39 proc. didesnis už pirmos laktacijos grupės karvių, tačiau po 7 dienų pirmos laktacijos karvių folikulo dydis tapo didesnis už antrosios grupės folikulo dydį apie 4,4 proc. Po 56 valandų pirmosios laktacijos tiriamųjų karvių didžiausias vidutinis folikulo dydis išliko didesnis už antrosios grupės tiriamųjų karvių didžiausią vidutinį folikulo dydį apie 2,67 proc.

10.70 12.50 14.60 11.68 11.95 14.21 10.00 10.50 11.00 11.50 12.00 12.50 13.00 13.50 14.00 14.50 15.00

0 diena GnRh injekcija 7 diena PGF injekcija Po 56 val GnRh injekcija

D idž iau si o fo liku lo dyd is deš inėje ki au ši dėje m m

Sinchronizacijos schemos etapai

4 REZULTATŲ APTARIMAS

Dauguma mokslinių tyrimų rodo, kad sveikų karvių primilžiai būna didesni nei metritu sirgusių karvių. Tą patvirtina ir mūsų tyrimo duomenys, kuriais nustatyta, kad sveikų karvių pieno primilžis yra apie 20,37 proc. didesnis už sirgusių metritu karvių primelžiamą pieno kiekį. Moksliniuose šaltiniuose rašoma, kad karvei sergant metritu, dažnai pasireiškia ir kitos ligos, tokios kaip ketozė ar hipokalcemija, kurios taip pat veikia pieno primilžį. Karvei sergant metritu, dažnai pasireiškia pireksija, kuri ženkliai sumažina pašaro ėdamumą (4, 9, 15).

Tyrime nustatytas sveikų karvių pieno elektrinis laidumas yra apie 8,12 proc. mažesnis už sirgusių metritu karvių primelžiamo pieno elektrinį laidumą. Kitų autorių moksliniai tyrimai taip pat rodo ryšį tarp metrito ir padidėjusio somatinių ląstelių skaičiaus, kuris yra mastito indikatorius. Mastitas yra laikomas vienu iš rizikos veiksnių susirgti metritu, nes iš pažeisto tešmens į karvės aplinką patenka daug bakterijų, kurios gali sukelti gimdos uždegimą (11, 12, 13).

Vidutinis sėklinimų skaičius iki apvaisinimo ir vidutinis parų skaičius iki sėklinimo atspindi karvės reprodukcinės sveikatos būklę. Mūsų tyrime nustatyta, kad metritu sirgusiai karvei apvaisinti reiklaingas didesnis sėklinimų skaičius (35,4 proc.), lyginant su sveikomis karvėmis, taip pat sirgusiai karvei reikia daugiau (20,3 proc.) parų atstatyti repordukcinę fiziologiją, ką rodo didesnis parų skaičius iki sėklinimo. Literatūros šaltiniuose aprašoma, kad gimdos uždegimas neigiamai veikia karvės tolimesnę reprodukcinę būklę. Netgi gydant metritą antibiotikais, jis dažnai tampa lėtiniu endometritu, kuris gali sutrikdyti tolimesnį karvės vaisingumą. Didesnis dienų skaičius iki sėklinimo ir didesnis sėklinimų skaičius nustatytas 4 laktacijos metritu sirgusioms karvėms, kurioms dažniau būna nustatomas lėtinis endometritas (15).

Vertinant pieno kiekį skirtingų laktacijų karvėms, kurios sirgo metritu ir kurios buvo sveikos, nustatyta, kad didžiausias pieno kiekis būna antros laktacijos karvėms, taip pat nustatyta, kad didžiausias pieno kiekio skirtumas tarp sirgusių ir sveikų karvių nustatytas antroje laktacijoje (38 proc.). Šie duomenys nesutampa su kitų autorių tyrimais, kuriuose aprašoma, kad metritu serga dažniausiai pirmaveršės karvės. Pieno kiekis yra tiesioginis karvės sveikatos būklės rodiklis, kuris atspindi jos sveikatos būklę, esant daugeliui susirgimų (pvz.: metritui) mažėja karvės produkcijos kiekis (11).

Analizuojant elektrinį pieno laidumą pagal laktacijas, mažiausias skirtumas tarp sveikų ir metritu sirgusių karvių nustatytas 4 laktacijoje. Manome, kad tam įtakos galėjo turėti ir kiti susirgimai, kurie 4 laktacijos karvėms dažnai būna pasireiškę jau ne vieną kartą, pvz.: mastitas,

hipokalcemija, ketozė, todėl metritas, lyginant su kitais susirgimais, nebedaro tokios žymios įtakos somatinių ląstelių skaičiui (12).

Tyrimo metu nustatyta, kad produkcijos kiekis iki sinchronizacijos pradžios buvo apie 11,88 proc. didesnis nei produkcijos kiekis rujos metu. Tai sutampa su kitų autorių tyrimais, kai rujos metu nustatomi mažesni karvių primilžiai. Moksliniuose tyrimuose pieno produkcija koreliuoja su rujos trukme: kuo trumpesnė ruja tuo didesnė pieno produkcija. Rujos metu padidėja estradiolo koncentracija, kuri veikia pieno gamybą. Be to, daug karvės energijos išeikvojama rujai, ovuliacijai sukelti (25).

Didesnis pieno kiekis rujos metu nustatytas vyresnėms nei dviejų laktacijų karvėms. Mūsų nuomone, šį skirtumą lemia tai, kad vyresnės nei 2 laktacijų karvės yra pieningesnės, be to, jos būna pasiekę fiziologinę brandą, kas lemia didesnę produkcją.

Vertinant kairę kiaušidę, jos didžiausias folikulas nuosekliai didėjo kiekvienos hormonų injekcijos metu (1 GnRH, PGF 8,87 proc. didesnis, 2 GnRH 21,53 proc. didenis). Dešinėje kiaušidėje dominuojančio folikulo diametras taip pat didėjo (1 GnRH, PGF 14,4 proc. didesnis, 2 GnRH 26,73 proc. didesnis). Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad gonadorelino sušvirkštimas skatina duominuojančio folikulo augimą ir ovuliaciją, o staziniai ar regresiniai folikulai išnyksta. Prostaglandinas sukelia geltonojo kūno liuteolizę ir taip trumpina lytinį ciklą (20, 22).

Vertinant kiaušidžių dydį pagal laktacijų grupes, nustatyta, jog antros ir daugiau laktacijų karvėms kairėje kiaušidėje būdingas didesnis folikulas (PGF 3,05 proc. didesnis, 2 GnRH 2,96 proc. didesnis). Tai sutampa su kitų autorių tyrimais, kai vyresnėms nei dviejų laktacijų karvėms nustatomas didesnis folikulų dydis. Vyresnėms karvėms būdinga didesnė pieno produkcija, pašaro suėdamumas, steroidinių hormonų metabolizmas, kas ir gali lemti didesnius folikulus kairėje kiaušidėje. Dešinėje kiaušidėje didesni folikulai nustayti pirmaveršėms karvės, kas nesutampa su kitų autorių duomenimis, tad norint gauti tikslesnius duomenis reikia padidinti imtį (26).

IŠVADOS

1. Įvertinus ir palyginus atlikto tyrimo gautus duomenis ir rezultatus nustatyta, kad 1 – 4 laktacijos sirgusios metritu karvės duoda apie 20,37 proc. mažiau pieno produkcijos.

2. Tyrime nustatytas sveikų karvių pieno elektrinis laidumas buvo apie 8,12 proc. mažesnis už sirgusių metritu karvių primelžiamo pieno elektrinį laidumą. Tai didina tikimybę vertinti galimus susirgimus mastitu.

3. Vertinant primelžiamo pieno produkcijos kiekį skirtingų laktacijų karvėms, kurios sirgo gimdos uždegimu ir kurios buvo sveikos, nustatyta, kad didžiausias pieno kiekis gaunamas antros laktacijos karvėms. Taip pat pastebėta, kad didžiausias pieno kiekio skirtumas tarp sirgusių ir sveikų karvių nustatytas antroje laktacijoje (38 proc.).

4. Tyrimai parodė, kad metritu sirgusioms karvėms apvaisinti buvo reikalingas didesnis sėklinimų skaičius (35,4 proc.), palyginus su sveikomis karvėmis, taip pat sirgusioms karvėms reikėjo daugiau parų (20,3 proc.) atstatyti pilnavertei repordukcinei būklei. Tai atsispindėjo rezultatuose matomu didesniu parų (apie 16,5) skaičiumi iki sėklinimo.

5. Vertinant įvairių laktacijų karvių rujos ir ovuliacijos sinchronizacijos efektyvumą, buvo stebima tendencija, kad po kiekvieno hormoninio preparato injekcijos dominuojantis folikulas atitinkamai didėjo (nuo 17,8 proc. iki 26,95 proc.). Tai įrodo, kad pasirinkta Ovsynch sinchronizacijos schema yra efektyvi. Mūsų bandyme nustatėme tendenciją, kad antros ir vyresnių laktacijų karvių folikulo diametras yra linkęs augti (PGF 3,05 proc. didesnis, 2 GnRH 2,96 proc. didesnis).

REKOMENDACIJOS

1. Vertinant primelžiamo pieno kiekį post partum periode ir elektrinį pieno laidumą turimi duomenys gali būti naudojami kaip indikatorius karvių sveikatingumo lygiui nustatyti.

2. Atsižvelgiant į gautus tyrimų rezultatus ir matomas aiškias tendencijas, tokias kaip nuoseklus dominuojančio folikulo didėjimas, galima teigti, kad naudota Ovsynch sinchronizacijos schema yra efektyvi, davė reikiamą rezultatą ir rekomenduotina taikyti ją praktikoje.

3. Post partum periode gimdos uždegimo rizikos profilaktikai svarbiausios yra pirmos 10 parų po apsiveršiavimo. Rekomenduotina šiuo laikotarpiu atidžiai sekti, ar karvei nepasireiškia toksemijos klinikiniai požymiai (karščiavimas, tachikaridija, depresija, sumažėjusi produkcija didžiojo prieskrandžio atonija, dehidratacija). Ligai pasireiškus, nedelsiant skirti gydymą.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo baigiamojo darbo vadovui prof. habil. Dr. Henrikui Žilinskui už visą suteiktą pagalbą, palaikymą ir skirtą savo brangų asmeninį laiką.

Taip pat esu dėkingas visiems Veterinarijos Akademijos specialistams, kurie metai iš metų perduoda savo žinias ir įgūdžius jauniesiems kolegoms.

Didžiausią padėką reiškiu savo šeimai ir artimiesiems. Tėvams, kurie vardan mano tikslų ir svajonių siekimo ilgus metus aukojo savąsias ambicijas. Esu be galo dėkingas už visokeriopą palaikymą, atsidavimą, pasiaukojimą ir pagalbą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Reproductive efficiency and survival of Holstein-Friesian. M. O’SullivanS. T. Butler, 1 K. M. Pierce,2 M. A. Crowe, K. O’Sullivan, R. Fitzgerald,. Ireland : FASS Inc. and Elsevier Inc. on behalf of the American Dairy Science Association, 2020 m.

2. Teisės aktų registras.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e878d0e089d811e397b5c02d3197f382. [Tinkle] 2013 m. 12 04 d. [Cituota: 2020 m. 06 06 d.]

3. Influence of Herd Environment on Health and Fertility and Their Relationship with Milk Production. Veerkamp, J.J.Windig M.P.L. Calus R.F. 2005 m., Tom. 335-

4. Postpartum anestrus in dairy cattle A.T. Peter a, *, P.L.A.M. Vos b , D.J. Ambrose c Theriogenology 71 (2009) 1333–1342 Elesvier, 2009.m p 1335-1337 Prieiga per inernetą 2020-06-15

5. Įvairių mėsinių veislių karvių reprodukcinių savybių tyrimai taikant dirbtinį sėklinimą, Tyrimo vadovas Prof. Henrikas Žilinskas, 2018, 6 – 7 psl.

6. Lucy MC. Fertility in high-producing dairy cows: reasons for decline and corrective strategies for sustainable improvement. Soc Reprod Fertil Suppl 2007;64:237–54.

7. Roche JF, Diskin MD. Resumption of reproductive activity in the early postpartum period of cows. Occ Publ Br Soc Anim Sci 2001;26:31–42.

8. Influence of lactation on metabolic characteristics and embryo development in postpartum Holstein dairy cows V.Mailo., D. Rizos.,U. Besenfelder et.al Journal of Dairy ScienceVolume 95, Issue 7,July 2012, Pages 3865-3876Prieiga per inernetą 2020-09-10

9. Impact of hyperketonemia in early lactation dairy cows on health and production .F.Duffield, K.D.Lissemore, B.W.McBride, K.E.Leslie, Journal of Dairy Science Volume 92, Issue 2,February 2009, Pages 571-580 Prieiga per inernetą 2020-09-10

10. M.E.Beltman,N.Forde,P.Furney,F.Carter,J.F.Roche,P.Lonergan,M.A.Crowe Characterisation of endometrial gene expression and metabolic parameters in beef heifers yielding viable or non-viable embryos on Day 7 after insemination Reprod. Fertil. Dev.,22(2010), pp.987-99 Prieiga per inernetą 2020-09-17

11. K.BenderS.Walsh,A.C.Evans,T.Fair,L.Brennan Metabolite concentrations in follicular fluid may explain differences in fertility between heifers and lactating cows Reproduction,139(2010), pp.1047-1055 Prieiga per inernetą 2020-09-17

12. Cow-specific risk factors for retained placenta, metritis and clinical mastitis in Holstein cows Navid Ghavi Hossein-Zadeh & Mehrnaz Ardalan Vet Res Commun (2011) 35:345–354

13. Risk factors for postpartum uterine diseases in dairy cows Dubuc 2T.F.Duffield K.E.Leslie J.S.Walton S.J.LeBlanc Journal of Dairy Science Volume 93, Issue 12,December 2010, Pages 5764-5771 Prieiga per inernetą 2020-09-17

14. Risk factors of clinical and subclinical endometritis in cattle: a review Mounir ADNANE1,2,, Rachid KAIDI3,4, Christian HANZEN5 , Gary C.W. ENGLAND Turk J Vet Anim Sci (2017) 41: 1-11 Prieiga per inernetą 2020-09-18

15. Thomas J. Divers, Simon F. Peek Rebhuns Disease of Dairy Cattle, p 400-415 2008, Elsevier Inc. 16. Effect of prophylactic oral calcium supplementation on postpartum mineral status and markers of energy balance of multiparous Jersey cows J.A.A.Pires N.Silva-del-Río Journal of Dairy Science Volume 101, Issue 5,May 2018, Pages 4460-4472 Prieiga per inernetą 2020-10-05

17. Postpartum endometritis in dairy cows: current status of diagnosis, therapy and prevention G N Purohit1*, Swati Ruhil2 and Vikas Khichar3 Theriogenology Insight: 5(1): 1-23, April, 2015 Prieiga per inernetą 2020-10-15

18. Odde, K. J. (1990): J. Anim. Sci., 68:817-830

19. Pursley, J. R.; R. W. Silcox and M. C. Wiltbank (1995b): J. and good facilities to prevent separated Dairy Sci., 78:(Suppl. 1) 279 (Abstr.)

20. Sahatpure, S.K. and M.S. Patil (2008): Vet. World, 1(7): domestic animals. VIIth Int. Cong. Anim. Reprod. Artif. 203-204

21. Lucy, M.C., et. al. (2001): J. Anim. Sci., 79:982-995

22. Vasconcelos, J.L.M., et. al.(1999): Theriogenology, 18:191-200. 52:1067-1078. Prieiga per inernetą 2020-10-20

23. Synchronization of Estrus in Cattle: A Review R. Islam Veterinary World, 2011, Vol.4(3):136-141 Prieiga per inernetą 2020-10-20

24. Lucy MC. Fertility in high-producing dairy cows: reasons for decline and corrective strategies for sustainable improvement. Soc Reprod Fertil Suppl 2007;64:237–54.

25. H. Lopeza, L.Dsatterb, M.Cwiltban Relationship between level of milk production and estrous behavior of lactating dairy cows

Animal Reproduction Science Volume 81, Issues 3–4, April 2004, Pages 209-223 Prieiga per internetą 2020-11-26

26. Abdulkadir KESKİN1,2,, Gülnaz MECİTOĞLU1 , Ebru BİLEN1 , Barış GÜNER1 , Abdulkadir ORMAN3 ,Hayrettin OKUT4 , Ahmet GÜMEN The effect of ovulatory follicle size at the time of insemination on pregnancy rate in lactating dairy cows Turk J Vet Anim Sci (2016) 40: 68-74 Prieiga per internetą 2020-11-26