LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Benas Viskintas
Pieninių ir mėsinių karvių reprodukcinių savybių tyrimas periode po
jų apsiveršiavimo
Study of reproductive activity of dairy and beef cows after their
calving period
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas
2
DARBAS ATLIKTAS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ ... “:
1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui
(data)
Prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas
(darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
3 (aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)
vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
Asist., vet. gyd. Dovilė Malašauskienė
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
4
TURINYS
SANTRUMPOS ... 6 SANTRAUKA ... 7 SUMMARY ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1. Karvių lytinis ciklas, jo neurohumoralinė reguliacija ... 10
1.1.1. Folikulų augimas ir jų bangos ...11
1.1.2. Geltonojo kūno kitimas ...13
1.2. Karvių amžius ir reprodukcinės savybės ... 14
1.2.1. Karvių produktyvumas ir pieno savybių pokyčiai ... 16
1.3. Gimdos uždegimo priežastys ... 17
1.3.1. Gimdos uždegimų diagnostika ir gydymas ...19
1.3.2.Profilaktinės priemonės po karvių apsiveršiavimo ... 20
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS ... 23
2.1. Ūkių charakteristikos ... 23
2.2. Gyvulių parinkimas, naudoti veterinariniai vaistai. ... 23
2.3. Bandymų etapai ... 24
2.4. Statistinė analizė ... 25
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 26
3.1. Sveikų ir sirgusių gimdos uždegimu pieninių karvių reprodukcinių savybių dinamika po jų apsiveršiavimo ... 26
3.1.1.Sveikų ir sirgusių karvių produktyvumo pokyčiai po jų apsiveršiavimo ... 26
3.1.2. Sveikų ir sirgusių karvių pieno primilžio pokyčiai po jų apsiveršiavimo, septynios dienos iki sėklinimo...27
3.1.3.Sveikų ir sirgusių karvių pieno santykinio laidumo kitimo dinamika po jų apsiveršiavimo ... 27
3.1.4.Sveikų ir sirgusių karvių somatinių ląstelių kiekio kitimo dinamika po jų apsiveršiavimo ... 28
3.1.5.Sveikų ir sirgusių karvių apvaisinimo rodiklių palyginimas ... 29
3.2.Pirmos laktacijos sveikų ir sirgusių karvių produktyvumo pokyčiai po jų apsiveršiavimo ... 29
3.2.1.Pirmos laktacijos sveikų ir sirgusių karvių pieno santykinio laidumo kitimo dinamika po jų apsiveršiavimo ... 30
5 3.3.1.Antros laktacijos sveikų ir sirgusių karvių pieno santykinio laidumo pokyčiai
po jų apsiveršiavimo ... 32
3.3.2. Antros laktacijos sveikų ir sirgusių karvių somatinių ląstelių kiekio pokyčiai po jų apsiveršiavimo ... 33
3.3.3.Antros laktacijos sveikų ir sirgusių karvių apvasinimo palyginimas ... 33
3.4. Mėsinių karvių reprodukcinių parametrų dinamika periode po jų apsiveršiavimo ... 34
3.4.1. Kiaušidžių ploto dinamika periode po apsiveršiavimo ... 34
3.4.2.Geltonkūnio ploto dinamika periode po apsiveršiavimo ... 35
3.4.3.Progesterono dinamika periode po apsiveršiavimo ... 36
3.4.4. Folikulų dydžio dinamika periode po apsiveršiavimo ... 37
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38
IŠVADOS ... 40
Rekomendacijos ... 41
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42
6
SANTRUMPOS
AFC – amžius nuo pirmo veršiavimosi (angl. age at first calving); CL – geltonkūnis (angl. corpus luteum);
DIM – laktavimo dienos (angl. days in Milk); DK – dešinė kiaušidė;
EB – energijos balansas; F – Folikulas;
FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas (angl. follicle stimulating hormone); GH – augimo hormonas (angl. growth hormone);
GnRH – gonadotropinis liberinas (angl. gonadotropin – releasing hormone); KK – kairė kiaušidė;
LH – liuteinizuojantis hormonas (angl. luteinizing hormone) ;
NEB – neigiamas energijos balansas (angl. negative energy balance); PGF2α – prostaglandinas F2α (angl. prostaglandin F2α) ;
P4 – progesteronas (angl. progesterone);
7
SANTRAUKA
Darbo eigoje buvo atlikti du savarankiški bandymai skirtinguose Lietuvos ūkiuose. Detalesni tyrimai buvo atlikti su 26 pieninėmis ir 15 mėsinėmis Angusų veislės karvėmis. Pieninės pirmos ir antros laktacijos karvės po jų apsiveršiavimo buvo suskirstytos į dvi grupes priklausomai nuo laktacijos ir sergamumo gimdos uždegimu. Segančios karvės buvo gydomos Ceftiofuro 1 ml suspensijos 50 kg gyvulio kūno svorio per dieną penkias dienas iš eilės. Analizuojant gautus rezultatus ir vertinant vidutiniškai primelžto pieno kiekį per parą po apsiveršiavimo visą stebėjimo laikotarpį tarp visų gydytų ir sveikų karvių esminio skirtumo nenustatėme. Gydytų karvių grupėje vidutinis dienos primilžis šį periodą sudarė 32,14±1,31 kg tuo tarpu nesirgusių – 34,51±2,21kg, (p>0,05). Vertinant analogiškas pirmos ir antros laktacijos grupes, sveikų karvių produktyvumo rodikliai buvo kiek didesni, nors statistiškai patikimai ir nesiskyrė. Santykinis pieno laidumas svyravo tam tikroje dinaminėje rodiklių riboje, pirmos bei antros laktacijos karvių buvo 101,89– 105,08 proc. (p>0,05). Vidutinis somatinių ląstelių skaičius sveikų karvių grupėje per trijų kartų tyrimą siekė 63.10±15.83 tūkst./ml, tuo tarpu gydytų karvių grupėje šis rodiklis buvo ženkliai didesnis 279.05±60,47 tūkst./ml (p<0,05). Geresni apsivaisinimo rezultatai nustatyti sveikų karvių grupėje, jis siekė 69.2 proc., o sirgusių karvių 53,8 proc. Periodas po apsiveršiavimo per kurį buvo sėklinamos karvės vidutiniškai 30,23±4,31 dienomis buvo trumpesnis sveikų karvių grupėje (p<0,001).
Angusų veislės karvės postpartum periode buvo suskirstytos į dvi grupes, kiaušidžių ir jų darinių matavimai pradėti laikotarpyje iki 15 dienų ir 15 dienų po jų apsiveršiavimo. Tyrimai buvo atliekami 7 kartus kas 7 dienos. Tuo pačiu metu buvo tirta ir progesterono koncentracija kraujyje. Ištyrus kiaušidžių ploto kitimo dinamiką didesnis vidutinis kiaušidžių plotas nustatytas mėsinių karvių grupėje > 15 d. po apsiveršiavimo (607,53±108,37 mm2), o mėsinių karvių grupėje ≤ 15 d.
po apsiveršiavimo, plotas buvo 16,9 proc. mažesnis (p<0,01). Didesnio ploto geltonkūnis po apsiveršiavimo nustatytas mėsinių karvių grupėje >15 d. (16,63±1,46 mm2), o mėsinių karvių
grupėje ≤ 15 d. po plotas buvo 10,7 proc. mažesnis (p<0,05). Didesnio dydžio folikulai nustatyti karvių grupėje > 15 d. po apsiveršiavimo (9,86±1,55 mm), o karvių grupėje ≤ 15 d. po apsiveršiavimo, 3,5 proc. mažesni (9,52±1,56 mm). (p<0,05). Didesnė progesterono koncentracija nustatyta karvių grupėje > 15 d. po apsiveršiavimo (6,77±0,97ng/ml), o karvių grupėje ≤ 15 d. po apsiveršiavimo nustatyta progesterono koncentracija buvo 44,3 proc. mažesnė p<0,01).
Darbe pateikta 23 paveikslų, 1 schema, 1 lentelė.
Raktiniai žodžiai: Primilžis, santykinis pieno laidumas, somatinės ląstelės, kiaušidžių plotas, progesteronas, geltonkūnis, folikulas.
8
SUMMARY
In the process of this work two experiments were carried out in different Lithuanian farms. Detail research was performed with 26 diary and 15 beef Angus cows. Diary cows of the first and second lactations after delivering a calf were separated in two groups depending on the lactation and uterine diseases. Ceptiofur was used for 5 days in treatment of sick cows measuring 1 ml suspension on 50 kg animal’s weight. After analysing the results and evaluating the amount of produced milk in twenty–four hours after delivering a calf, it was noticed that the essential difference was not observed in a seven days period.
The average day milk yield of treated cows was 32,14±1,31kg, at the same time of healthy cows it was 34,51±2,21kg, (p>0,05). Evaluating analogic groups of cows of the first and second lactations, the productivity of healthy cows was a bit higher, though statistically changes were not observed. Relative milk conductivity was varying in the range of dynamic rates, and it was 101,89– 105,08 %, (p>0,05) of the first and second lactation cows. The average number of somatic cells in the group of healthy cows during three times of research was 63.10±15.83 thousand/ml, at the same time in the group of treated cows this index was much higher 279.05±60,47 thousand/ml (p<0,05). Better insemination results were observed in the group of healthy cows, it reached 69,9 %, at the same time among treated cows it was 53,8 %. The period of calving after insemination was on average 30,23±4,31 days shorter in the group of healthy cows (p<0,001).
Angus cows in the period of postpartum were divided into two groups, measurements of their ovary and its derivatives were started 15 days before period of postpartum and 15 days after delivering a calf. The research was carried out 7 times every 7th day. At the same time the concentration of progesterone in the blood was measured. After the research of dinamics of changing the area of ovary, it was noticed that the bigger average area of ovary was in the group of beef cows > 15 days after delivering a calf (607,53±108,37 mm2), and in the group of beef cows ≤ 15 days after delivering a calf the area was 16,9% lower (p<0,01). The bigger area of corpus luteum was noticed in the group of beef cows >15 days after delivering a calf (16,63±1,46 mm2).In the group of beef cows ≤ 15 days after delivering a calf the area of corpus luteum was 10,7 % lower (p<0,05). The folliculars of bigger size were noticed > 15 days after delivering a calf (9,86±1,55 mm), and in the group ≤ 15 days after delivering a calf it was 3,5 % lower (9,52±1,56 mm). (p<0,05). A bigger concentration of progesterone was determined among the cows > 15 days after delivering a calf (6,77±0,97ng/ml), and in the group of cows ≤15 days after delivering a calf the concentration of progesterone was 44,3 % lower p<0,01).
In the work 2 pictures, 1 scheme and 1 table are presented.
Key words: milk yield, relative milk conductivity, somatic cellular, area of ovary, progesterone, follicular.
9 Šiuolaikinė gyvulininkystė nukreipta į pažangių technologijų taikymą siekiant kuo didesnių produktyvumo rodiklių trumpesniais laikotarpiais. Taikant šias technologijas reikia atidžiai laikytis visų jos grandžių sklandaus vykdymo ir pereinamumo. Periodas po apsiveršiavimo yra tas laikotarpis kada dažniausiai ir pasireiškia tam tikras skaičius susirgimų ir sutrikimų kurie sutrikdo karvių normalų reprodukcinių savybių atsistatymą ir savalaikį jų apvaisinimą. Dažniausi tai gimdos uždegimas, acidozė, ketozė, mineralinių medžiagų sukelti sutrikimai. Periodas po apsiveršiavimo yra tas laikotarpis kada turi būti sutelktas dėmėsis tiek veterinarijos specialistų tiek gyvulininkystės darbuotojų, kada reikia atidžiai vertinti galvijų sveikatos stovį, efektyviai naudoti bandos valdymo kompiuterizuotas programas, leidžiančias pagal pieno primilžį ir kitus rodiklius operatyviai vertintini karvių bandos sveikatingumo situaciją ir imtis reikiamų priemonių (23,26,63).
Gimdos ligos apsunkina karvių apvaisinimą, įprastas karvių sėklinimo indeksas yra apie 2,2, o telyčių–apie 1,6 , dažnai ligos paveiktų gyvulių sėklinimo indeksas padidėja kelis ar net keletą kartų. Dėl didelio pakartotino sėklinimo ilgėja periodas tarp veršiavimosi įprasta ,kad karvės veršiavimosi intervalas trunka 365–380 dienų, jam ilgėjant ūkiai patiria didelius nuostolius to pasėkoje dažnėja gyvulių brokavimo atvejai ( 44,45,47,50).
Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje plečiasi, kaupiasi ūkininkavimo patirtis. Mėsinių karvių periodas po apsiveršiavimo, gimdos involiucija, bei lytinio ciklo atsistatymas turi savo specifika ir yra vėlesnis negu pas pienininių veislių karves. Lietuvoje dar mažoka tyrimų kurie vertintu įvairių mėsinių veislių karvių jų lytinio ciklo atsistatymą po jų apsiveršiavimo (78). Nors mėsinių veislių galvijai didesne dalimi yra natūraliai kergiami, bet po truputi ateina ir pažangesnės technologijos, susietos su lytinio ciklo reguliavimu, dirbtinu sėklinimu (74,78).
Mūsų atlikti tyrimai buvo atliekami tikslu įvertinant pieninių ir mėsinių Angusų veislės karvių periodą po apsiveršiavimo išryškinant būdingus pokyčius jš produktyvumo, kai kurių pieno rodiklių bei kiaušidžių ir progesterono dinaminius pokyčius.
Darbo tikslas: Ištirti ir įvertinti pieninių ir mėsinių karvių reprodukcinių savybių kaitą
periode po jų apsiveršiavimo
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti ir įvertinti skirtingų laktacijų sveikų ir sirgusių gimdos uždegimu pieninių karvių reprodukcinių savybių kaitą periode po jų apsiveršiavimo.
2. Ištirti ir įvertinti mėsinių Angusų veislės karvių kiaušidžių jos darinių ir progesterono dinaminius pokyčius periode po jų apsiveršiavimo.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Karvių lytinis ciklas, jo neurohumoralinė reguliacija
Karvių lytinis ciklas – tai morfologinių bei fiziologinių pokyčių visuma, lemianti karvės reprodukcinių savybių kaitą (1).
Pirmieji lytiniai ciklai prasideda gyvulio brendimo metu. Įprasta galvijų lytinio ciklo trukmė yra (18–24 dienos). Ciklą sudaro dvi atskiros fazės: liutealinė fazė (14–18 dienos) ir folikulinė fazė (4–6 dienos). Liutealinė fazė – tai laikotarpis po ovuliacijos, kai susidaro geltonasis kūnas (CL), o folikulinė fazė – tai laikotarpis po geltonojo kūno sunykimo (liuteolizė) iki ovuliacijos (1,2).
Lytinis ciklas patelei suteikia pakartotinę galimybę tapti veršingai per visą produktyvųjį laikotarpį. Ciklą reguliuoja pagumburio–hipofizės–kiaušidžių ašis, gaminanti hormonus, kurie diktuoja reprodukcinę eigą (3).
Pagumburys yra specializuota smegenų dalis. Pagrindinė jo funkcija yra gaminti gonadotropiną (GnRH), reaguoti į cirkuliuojantį estrogeną arba nutraukti GnRH gamybą, reaguojant į progesteroną (3).
Hipofizę sudaro priekinės ir užpakalinės skiltys. Priekinė hipofizės dalis gamina gonadotropinus, folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH) ir liuteinizuojantį hormoną (LH), reaguodamas į GnRH ir estrogeną. Progesteronas slopina FSH ir LH gamybą (4).
Trečiąją reprodukcinės ašies dalį sudaro kiaušidės. Folikulai yra kiaušidžių struktūros, turinčios kiaušialąsčių ir gaminančios estrogeną. Folikulų dydis ir brandumas skiriasi skirtinguose ciklo etapuose, tačiau paprastai ovuliacijai pasirenkamas tik vienas. Geltonkūnis (CL) yra struktūra, susidaranti iš ankstesnio ciklo ovuliavusio folikulo. CL yra atsakinga už progesterono gamybą. Tiek estrogenas, tiek progesteronas gaminami stimuliuojant kiaušidę FSH ir LH. Šių hormonų sąveika inicijuoja morfologinius pokyčius, kurie iššaukia ovuliaciją, sudaromos sąlygos nėštumo palaikymui. Kiaušidės yra atsakingos už folikulų ir geltonkūnio formavimasi (5,7).
Plyšusio folikulo vietoje formuojasi geltonkūnis, geltonkūnis laipsniškai didėdamas pradeda gaminti daug hormono progesterono. Geltonkūnis funkcionuoja maždaug nuo 5 iki 15 dienų. Tačiau, jei neįvyksta kiaušialąstės apvaisinimas, geltonkūnis ima regresuoti. Gimda prisideda prie reprodukcinės kontrolės, nes gamina prostaglandiną F2a (PGF2a). Sumažėjus P4 lygiui suardomas
grįžtamsis ryšys ir lytinis ciklas prasideda iš naujo (8).
Po veršiavimosi karvės praranda lytinį cikliškumą. Tai laikotarpis, kai nėra kiaušidžių funkcinio aktyvumo. Įprastai normalus lytinis ciklas atkuriamas 60–85 dieną po apsiveršiavimo, bet dėl laiku neįvykusios gimdos involiucijos ar patologinių priežasčių šis periodas gali trukti ilgiau. Pirmaveršių karvių normalus lytinis ciklas atkuriamas vėliau nei vyresnių laktacijų karvių, įprastai 90–120 dienų po apsiveršiavimo. Gimdos involiucija įvyksta maždaug per 20–40 dienų po
11 veršiavimosi, jei komplikacijų nėra(75).
Pirmoji ruja dažniausiai pasireiškia be rujai būdingų požymių. Nuo 25 iki 30 proc. karvių patiria trumpą lytinį ciklą, kuris trunka nuo 12 iki 15 dienų. Ciklas būna trumpas, ir tik su viena folikulų banga. Pirma liuteininė fazė būna trumpesnė, nes ankščiau laiko išskiriamas PGF2a.
Geltonojo kūno regresija įvyksta maždaug 8–10 lytinio ciklo dieną su antrąja ovuliacija, kuri įvyksta 9–11 dieną po pirmos ovuliacijos. Antra ovuliacija pasireiškia normaliu lytiniu ciklu ir normalia liuteinine faze. Maždaug 70–80 proc. mėsinių karvių prieš pirmą rują pasireiškia trumpas (2–8 dienų) progesterono kiekio padidėjimas. Manoma, jog šis pakilimas yra būtinas vėlesniems ciklams. Tyrimai rodo, jog 81 proc. karvių, kurioms buvo matomas trumpas progesterono pakilimas prieš pirmąją rują, turėjo normalaus ilgio lytinį ciklą, tuo tarpu vos 36 proc. karvių, kurioms progesterono padidėjimas nebuvo nustatytas, turėjo normalaus ilgio lytinį ciklą. Trumpas progesterono pakilimas prieš rują „paruošia“ karvę sekančiam lytiniam ciklui po apsiveršiavimo ir nulemia normalų lytinio ciklo ilgį. Manoma, jog šis progesterono pakilimas skatina hormonų išskyrimą smegenyse (hipofizėje) ir lemia normalų folikulų augimą. Taip pat manoma, jog progesterono pakilimas padeda sinchronizuoti folikulų augimą, rują ir ovuliaciją. Žemiausia mėsinių galvijų progesterono koncentracija nustatoma folikulinės fazės metu (3,2 nmol/l), o didžiausia (32–64 nmol/l) liuteininės fazės metu. Nustatyta, kad pieninių karvių intervalas nuo apsiveršiavimo iki pirmos ovuliacijos yra trumpesnis nuo 25 iki 45 parų, tuo tarpu mėsinių nuo 30 iki 130 parų. Manoma, kad intervalo variacijai įtakos turi gyvulio šėrimas, sezoniškumas, amžius, žindymas bei kita (74,75,78).
1.1.1. Folikulų augimas ir jų bangos
Lytinio ciklo metu karvės kiaušidėse folikulai auga ir vystosi folikulinėmis bangomis. Įprastai karvėms būdingos dvi ar trys iš eilės einančios folikulinės bangos per lytinį ciklą. Kiekviena banga apima folikulų susitelkimą ir dominuojančio folikulo pasirinkimą (10).
Kiaušidėse yra pirminių folikulų susitelkimas, susidedantis iš nesubrendusių oocitų, apsuptų vieno epitelio ląstelių sluoksnio. Kiekvienos bangos metu FSH įtakoje pradeda augti nuo 8 iki 41 folikulų. Vienas folikulas tampa dominuojančiu folikulu ir toliau auga. Augantys folikulai gamina ir išskiria vis daugiau inhibino. Inhibinas slopina FSH sekreciją, padidėjusi inhibino koncentracija sukelia FSH koncentracijos serume sumažėjimą. Inhibino koncentracija sumažėja įvykus ovuliacijai arba dominuojančio folikulo regresijai, tokiu būdu leidžiama FSH vėl pakilti. Šis FSH augimas sukelia kitos folikulinės bangos atsiradimą (7,11,12).
Kiekviena folikulinė banga susideda iš folikulų susitelkimo, atrankos, dominavimo ir išnykimo (atrezijos). Pirmoji folikulinė banga formuojasi ovuliacijos dieną (0 diena; 1 diena po rujos). Folikulinės bangos pradžia prasideda nuo augančių folikulų susitelkimo, apie 4,0 mm
12 diametro, kartu augančių iki 5–7 mm. Pasiekus tokį dydį vienas folikulas pradeda augti greičiau už kitus ir tampa dominuojančiu, o kiti nustoja augti ir regresuoja. Dominuojantis pirmosios bangos folikulas maksimalų dydį pasiekia 7–8 lytinio ciklo dieną (rujos diena žymima kaip 0 diena) Dominuojantis folikulas vyrauja maždaug iki 11 lytinio ciklo dienos. Vėliau jis pradeda regresuoti (11–14 dieną) ir prasideda antroji folikulų augimo banga (13).
Vykstant dviejų ar trijų bangų ciklams, ovuliacinis folikulas subręsta paskutinių bangų metu Folikulinių bangų skaičius priklauso nuo luteininės fazės trukmės, folikulinių bangų dinamika ir lytinio ciklo trukmė gali būti skirtinga aukšto produktyvumo karvėms. Karvės gali patirti nuo 1 iki 3 folikulų augimo bangų. Augant trimis bangomis, folikulai formuojasi kas 7–8 paros. Ovuliuoti galintis folikulas subręsta iš antralinio, lytinio ciklo pabaigoje. Vyraujantį pirmosios bangos folikulą galima nustatyti antrą–trečią lytinio ciklo dieną (14).
Folikulų augimo pradžia ankstyvuoju laikotarpiu po apsiveršiavimo nėra gerai žinoma. Ankstesni tyrimai rodo, kad folikulų vystymasis prasideda prieš pirmąją ovuliaciją. Po apsiveršiavimo folikulų vystymasis apima folikulų augimą ir regresiją be ovuliacijos. Folikulinis augimas tęsiasi įvairiais intervalais po veršiavimosi tiek mėsinėms, tiek pieninėms karvėms. Mėsinėms karvėms dominantinis folikulas išsivysto per pirmąsias 15 dienų po apsiveršiavimo. Priešingai, melžiamos karvėms dominantinis folikulas nustatomas per pirmąsias 10 dienų, tačiau dauguma šių folikulų patiria atreziją. Folikulai pagal jų skersmenį klasifikuojami kaip maži (<5 mm), vidutinio dydžio (nuo 6 iki 9 mm) ir dominuojantys folikulai (>10 mm). Melžiamoms karvėms vidutinio dydžio folikulai (5–10 mm skersmens) aptinkami nuo 5–osios iki 15 dienos po apsiveršiavimo. Ganomos mėsinės karvės suvartoja mažiau saujų medžiagų nei melžiamos karvės, manoma, kad ši mitybos įtaka gali turėti įtakos folikulų dominavimui ir pasireiškiančių folikulinių bangų skaičiui per lytinį ciklą. Manoma, kad progesterono ir estradiolio cirkuliuojanti koncentracija žindomuose karvėse gali būti panaši į telyčių ir gali būti didesnė už melžiamų karvių koncentraciją. Mėsinių ir pieninių karvių lytinio ciklo atsistatymo dinamika periode po apsiveršiavimo pateiktos 1 paveiksle (76,79).
13
1 pav. Mėsinių ir pieninių karvių lytinio ciklo atsistatymo dinamika periode po jų
apsiveršiavimo. Modifikuotas iš Oscar Perez 2003.
1.1.2. Geltonojo kūno kitimas
Geltonkūnis (CL) yra laikina endokrininė liauka atsakinga ne tik už progesterono sintezę (P4), kuri yra būtina nėštumo palaikymui, bet atlieka ir papildomus vaidmenis: skatina pieno liaukų vystymąsi, slopina naujų folikulų brendimą kiaušidėje. CL formacija, kurią sukelia liuteinizuojančio hormono (LH) antplūdis, yra sudėtingas procesas, apimantis mechanizmus, panašius į žaizdų gijimą ir naviko susidarymą su tvirta angiogeneze (15).
14 CL vystosi iš ląstelių, kurios lieka folikuluose po oocitų ekstruzijos ovuliacijos metu, tačiau galiausiai susideda iš daugelio, skiriamųjų ląstelių tipų, įskaitant steroidogenines ląsteles (mažų ir didelių liuteinių ląstelių) ir nesteroidinių ląstelių (endotelinių ląstelių, fibrocitų ir imuninių ląstelių). Per savo gyvenimo trukmę, CL patiria labai greito augimo laikotarpį, kuris apima hipertrofija, proliferaciją ir steroidogeninių ląstelių diferenciaciją, taip pat plačia angiogenezę. Po trumpos angiogenezės laikotarpio (iki 5 lytinio ciklo dienos) toliau palaikoma ir stabilizuoja vaskulirizacija, esant teigiamo veršingumo atveju arba kontroliuojama mikrovaskulinio tinklo regresija neigiamo veršingumo metu, kuri pasireiškia liuteolizės metu. Mėsinių bei pieninių karvių funkcionalaus geltonkūnio buvimą galima nustatyti tiriant progesterono koncentraciją kraujo plazmoje ar serume (<1 ng/ml). Geltonkūnio regresija karvėms lytinio ciklo pabaigoje sukelia PGF2α padidėjimą, kuris
yra išskirimas iš gimdos. Įprasto lytinio ciklo metu P4 stabdo gimdos endometriumo išskiriamą prostaglandiną. Artėjant lytinio ciklo pabaigai, endometriumas tampa nejautrus progesterono koncentracijai ir PGF2α sekrecija nebėra stabdoma. Nors visuotinai pripažįstama, kad LH banga yra
pagrindinis ovuliacijos ir dėl to atsirandančio liuteinizacijos proceso priežastis buvo įrodyta, kad daugelis vietoje gaminamų agentų, tokių kaip augimo faktoriai ir citokinai papildo gonadotropinų veikimą. Po apsiveršiavimo nustatomas mažas progesterono kiekis nuo 0,5 iki 3 ng/ml. Vėliau P4 koncentracija padidėja, tai nurodo, kad įvyko pirmoji ovuliacija ir inicijuojamas geltonkūnio augimas. Nustatyta, kad optimali progesterono koncentracija, kad įvyktų apsivaisinimas turi būti 7– 8 ng/l (16,76,78).
1.2. Karvių amžius ir reprodukcinės savybės
Perėjimas link produktyvesnių karvių ir didesnių bandų auginimo yra susijęs su reprodukcinio efektyvumo sumažėjimu. Labai produktyvios karvės, kurios pagamina daugiausiai pieno, dažniausiai susiduria su nevaisingumo problemomis. Mokslininkų publikuotose apžvalgose pranešama, kad vidutinis melžiamų bandų vaisingumas mažėja, nes daugiau pastangų teikiama norint sėkmingai apsėklinti galvijų pateles, taip pailgėja veršiavimosi intervalai ir padažnėja skerdimo dažnumas. Nustatyta, kad vyresnės laktacijos karvės dažniau patiria ginekologinius ligų epizodus, dažniau užsilaiko nuovalos, dažnesni metrito ir endometrito atvejai, taip pat distokijos atvejai. Vyresnių laktacijų karvės dažniau suserga ir ilgiau sveiksta. Pirmos laktacijos karvių produktyvumas būna mažesnis.
Nustatyta, kad mėsinės pirmaveršės karvės gamina mažiau pieno, todėl veršelių svoris nujunkymo metu būna mažesnis nei vyresnių karvių. Dažniausiai karvių pieno primilžis didėja iki 6–7 laktacijos, o vėliau pradeda mažėti. Pieno primilžis reguliariai didėja 1,5–2 mėn., po apsiveršiavimo, o vėliau pradeda mažėti (18,19).
Amžius nuo pirmo veršiavimosi (angl. AFC) yra vienas iš svarbių veiksnių, darančių įtaką ekonominei veiklos grąžai ir yra iš dalies nustatomas pagal ūkininko taikomą taktiką.Bendras AFC
15 vidurkis Egipte atliktame tyrime buvo 30,7 mėnesio. Žemiausias AFC įvertinimas (27,1 mėn.). Sumažinus AFC, sumažėja ūkio išlaidos ir sumažėja generacijos intervalas ir vėliau padidinamas laktacijų skaičius vienam gyvulio vienetui. Pirmasis apsiveršiavimas padidina karvių produktyvumą visam jų gyvenimo laikotarpiui. Pavyzdžiui, nepaisant ankstesnio pirmojo apvaisinimo, telyčios, veršingos pirmiausia po 2 metų, užaugino 0,6 daugiau veršelių, nei tos, kurios veršiavosi pirmiausia sulaukę 3 metų. Taip pat mokslininkai įrodė, kad vidutinis AFC buvo atvirkščiai susijęs su bandos dydžiu (2,4).
Rekomenduojama, kad telyčios veršiuotųsi nuo 23 iki 25 mėnesio amžiaus, atitinkamai įrodyta, kad vidutinis AFC vidurkis publikuotame tyrime (30,7 mėn.) yra didesnis už optimalų AFC. Dažniausiai šis rodiklis gali būti sumažintas 5–7 mėnesiais. Italų mokslininkai pateikė išvadą, kad AFC sumažinus iki 24 ir 23 mėnesių amžiaus, galvijininkystės ūkiai dirbo pelningiau nei sumažinus amžių iki 22 mėnesių. Skirtingi veiksniai skatina arba atitolina AFC. Aplinkos veiksniai, ypač mityba, lemia augimą iki brendimo, lytinių organų vystymąsi, brendimo pradžią ir vėlesnį vaisingumą. Yra nemažai įrodymų, kad papildžius telyčių mitybą jų brendimo metu, sumažės intervalas nuo gimimo iki pirmo apsiveršiavimo, manoma, kad taip yra dėl to, kad augančiom telyčioms greičiau pasireiškia ruja (19).
Mokslininkai nustatė, kad pašarų išteklių plėtojimas, efektyvus reprodukcinės sveikatos valdymas ir patikimos apsėklinimo paslaugos gali būti tinkami problemos valdymo būdai, siekiant sušvelninti kai kurias reprodukcines problemas (18,19).
Tinkama karvių bandos reprodukcija turi didelę įtaką ūkio pelningumui. Taip pat ūkio pelningumą įtakoja ir vidutinis bandos amžius bei genetinis potencialas aplinkoje. Produktyvumui įtakos turi karvių amžius. Atsižvelgiant į tai, padidėjęs vidutinis karvės bandos amžius gali padidinti karvių / veršelių pelningumą. Todėl jaunų galvijų dauginimasis yra svarbus bendram karvių bandos ekonominiam efektyvumui ir lemia ilgaamžiškumą. Dėl sumažėjusio apvaisinimo ir palikuonių auginimo, jaunos telyčios anksčiau buvo laikomos kaip rodiklis, ekonominiam ūkio augimui. Paaiškėjo, kad padidėjęs vidutinis karvių amžius bandoje ir padidėjęs jaunų karvių veršingumo procentas padidina gamybos efektyvumą, sumažindamos pakeitimo normą ir padidindamos veršelių nujunkymo svorį. Jaunoms karvėms, atskyrus maistines medžiagas nuo laktacijos poreikio, jos gali būti panaudotos karvių augimui ir dauginimuisi. Dėl padidėjusios pieno gamybos, karvės ankstyvos laktacijos metu patiria didesnį mitybos stresą, o tai galiausiai sumažina karvių reprodukciją ir efektyvumą. Nors didelis dėmesys skiriamas produktyvumo požymiams, ekonominė reprodukcijos vertė yra penkis kartus didesnė nei mėsinių galvijų augimo produktyvumo. Pridėtinio pieno produkcijos vertė gali būti nevisiškai išnaudota, nes aplinka yra apribota maistinėmis medžiagomis. Net tokioje aplinkoje, kur pašarų ištekliai yra didesni, pieno gaminimas gali lemti reprodukcijos, gamybos efektyvumo ir karvių auginimo sumažėjimą (20).
16 Taigi, amžius yra svarbus rodiklis, turtintis įtakos karvių reprodukcijai. Kiekvienas galvijų amžiaus etapas pasižymi tam tikromis savybėmis į kurias reikia atkreipti dėmesį, laiku nustatytos su reprodukcija susijusios problemos pagerintu karvių apvaisinimo rezultatus.
1.2.1. Karvių produktyvumas ir pieno savybių pokyčiai
Produkcija su sveikata ir reprodukcija itin siejasi. Ši sąsaja nustatoma didelio produktyvumo bandose. Karvių reprodukcinė fiziologija yra komplikuota, didesnės produkcijos karvėms būdinga susilpnėjusi reprodukcinė funkcija, o tai – silpnai išreikšti rujos požymiai ir ilgesnis atsistatymo laikotarpis po veršiavimosi. Karvių produktyvumo įtaka apsivaisinimui vertinama prieštaringai. Mokslininkai nustatė nežymią produktyvumo įtaką karvės gebėjimui apsivaisinti. Nustatyta statistiškai patikimas ryšys tarp karvės gebėjimo apsivaisinti ir pieningumo. Produktyvumas, pieno sudėtis priklauso nuo laktacijos tarpsnio ir gyvulio būklės (21,22).
Pereinamuoju laikotarpių po apsiveršiavimo, karvės organizme vyksta daug pokyčių. Sklandus perėjimas nuo nėštumo iki laktacijos yra svarbus norint užtikrinti produktyvumą ir sklandžią reprodukciją vėlesniu pieninių galvijų gyvenimo laikotarpiu. Pereinamuoju laikotarpiu, melžiamų karvių organizmai pasižymi dideliais endokrininiais ir metaboliniais pokyčiais, siekiant patenkinti pieno gamybą ankstyvosios laktacijos metu. Tarp įvairių hormoninių pokyčių gerai suprantamas augimo hormono (angl. GH) ašies pokytis. Padidėjusi šio hormono (GH) koncentracija ankstyvosios laktacijos metu skatina kepenų gliukoneogenezę, kad padidėtų gliukozės atsargos. Tuo pat metu GH taip pat sukuria atsparumą insulinui, kuris neleidžia kepenims, raumenims ar riebaliniam audiniui sunaudoti gliukozės ir stimuliuoja lipolizę, mobilizuodamas riebiąsias rūgštis pieno riebalų sintezei arba tam tikru mastu naudojamas kaip energijos šaltinis. Iš viso, dėl gliukoneogenezės veikiamos gliukozės gamybos ir riebalų rūgščių, gautų iš lipolizės, tiesiogiai galima gauti pieno sintezes metu. Nepaisant šių mechanizmų, gliukozės poreikis yra didesnis ankstyvosios laktacijos metu, ypač gyvūnams, kurių produktyvumas didelis. Manoma, kad trūkstant energijos, slopinama hipofizės funkcija ir nėra išskiriamas pakankamas liuteinizuojančio hormono kiekis (24,25).
Ligos neigiamai veikia pieno įmonių grynąjį pelną. Sutrikusi imuninė funkcija (užsilaikiusi placenta, metritas, endometritas, mastitas). Dėl to padidėja NEB ir sumažėja sausųjų medžiagų vartojimas. Šiuolaikiniuose ūkiuose taikomos kompiuterinės bandos valdymo programos, jų fiksuojami parametrai yra labai reikšmingi diagnozuojant gyvulių sveikatos sutrikimus. Staigus primilžio sumažėjimas ar santykinio pieno laidumo padidėjimas gali būti įspėjamaisiais rodikliais nusakančiais gyvulio sveikatos sutrikimus. Nustatyta, kad trys dienos prieš klinikinio endometrito pasireiškimą pieno primilžis ima kisti. Pastebimas pieno produkcijos sumažėjimas nuo 0,2 litro iki 1,6 litro per dieną. Pieno santykinis laidumas dažniausiai naudojamas rodiklis įspėjantis apie mastito pradžią nors gali būti siejamas ir su kitais sveikatos sutrikimais (23,76, 26).
17 Nors NEB ankstyvosios laktacijos metu dažnai kaltinamas dėl įvairių medžiagų apykaitos ir reprodukcijos sutrikimų, neigiamas EB poveikis pieno išeigai nėra aiškus (24).
Teigiamas poveikis apvaisinimo greičiui taip pat nustatytas esant didžiausiam baltymų kiekiui, net ir atsižvelgiant į genetiką. Mortonas ir kt. (2016) parodė, kad skaičiuojant pieno išeigą, teigiamas ryšys tarp pieno baltymų koncentracijos per pirmąjį 120 dienų (angl. DIM) buvo susijęs su keliais teigiamais reprodukciniais rezultatais, įskaitant 3 savaičių padalijimo procentą ir 6 savaičių veršelio normą. Šios priemonės paprastai naudojamos kaip pagrindiniai sezoninių veršiavimosi sistemų veiklos rodikliai. Be to, karvės, gaminančios mažesnę pieno baltymų koncentraciją, dažniau nesugebėjo apsivaisinti ar išlaikyti veršingumo (37).
Tradiciškai buvo manoma, kad santykis tarp pieno sudedamųjų dalių ir vaisingumo rodiklių atspindi neigiamą energijos balansą, kuris turi įtakos abiem. Vis dėlto visai neseniai įrodyta, kad šie santykiai greičiausiai yra sudėtingesni, nei manyta anksčiau ir, kad santykiams įtakos gali turėti tiek genetiniai, tiek negenetiniai komponentai, tokie kaip mityba ir aplinkos veiksniai. Svarbu tai, kad poveikis pieno sudedamosioms dalims ir vėlesnis vaisingumas gali skirtis priklausomai nuo žindymo stadijos (28). Pavyzdžiui, Morton et al. (2016) parodė teigiamą pieno baltymų koncentracijos poveikį reprodukcijai, didžiausią poveikį esant 31–60 DIM. Todėl įvertinant pieno sudedamųjų dalių poveikį esant veršingumui reikia atsižvelgti į laktacijos (arba DIM) stadiją, kurios metu yra matuojamos pieno sudedamosios dalys (29).
1.3. Gimdos uždegimo priežastys
Po apsiveršiavimo vyksta gimdos pokyčiai, susitraukimas, gimdos gleivinės atsinaujinimas, kiaušidžių ciklinio aktyvumo grąžinimas ir patogeninių bakterijų eliminavimas ir kontrolė gimdoje. Tačiau patogeninės bakterijos dažnai sukelia šiuolaikinių pieninių galvijų gimdos ligas, dėl kurių sumažėja produktyvumas ir vaisingumas. Infekcija karvės gimdoje vyksta iškart po apsiveršiavimo. Karvė paprastai sugeba pašalinti infekciją per kelias dienas po apsiveršiavimo, tačiau jei taip neatsitinka, gali išsivystyti gimdos ligos. Metritas ir endometritas yra pagrindinės klinikinės gimdos ligos kuriomis karvės suserga po apsiveršiavimo (44).
Metritas yra gimdos infekcija, pasireiškianti klinikine liga. Paprastai makšties išskyros iš makšties praeina praėjus 3–9 dienoms po apsiveršiavimo. Karvė taip pat gali patirti karščiavimą, dėl kurio ši liga tampa sistemine liga, dėl kurios per trumpą laiką sumažėja karvės produktyvumas, taip pat ji sukelia visos gimdos sienelės uždegimą, gynybinių ląstelių infiltraciją ir audinių degeneraciją. Dažniausiai metritas pasireiškia per 10 dienų nuo apsiveršiavimo ir pasižymi padidėjusia gimda, turinčia vandeningą raudonai rudą skystį. Metrito sunkumas yra suskirstytas į kategorijas pagal gyvūno sveikatos požymius, nuo lengvos ligos iki toksemijos. Sergamumas metritu skiriasi pagal galvijų veislę, šalį ir bandą, tačiau tyrime iš JAV įrašų iš 97 318 karvių, metrito dažnis laktacijos metu, įskaitant placentos užsilaikymą, buvo 21 proc. Klinikinis endometritas apibūdinamas kaip
18 pūlingos išskyros, aptinkamos makštyje 21 ar daugiau dienų po apsiveršiavimo ar placentos pašalinimo, dažniausiai aptinkama makštyje 26 dienos po apsiveršiavimo. Sergamumas klinikiniu endometritu yra maždaug 10 – 20 proc., tipiškai 16,9 proc. karvių iš 1865 buvo paveiktos šios ligos, tyrimą atlikus Kanadoje. Gimdos ligų tikimybę lemiantys faktoriai yra rizikos veiksnių paplitimas. Šie rizikos veiksniai gali būti suskirstyti į veiksnius, susijusius su žala gimdai, metaboliniu stresu ar higienos trūkumu. Rizikos veiksniai dažniausiai susiję su gimdos infekcija tie, kurie gali sukelti tam tikrą traumą endometriumui, įskaitant negyvus veršelius, dvynius, distokiją, cezario pjūvis ar placentos užsilaikyma (45,46,47).
Gimdos ligos po apsiveršiavimo yra susijusios su patogeninėmis bakterijomis, ypač
Escherichia coli, Trueperella pyogenes, Fusobacterium nekroforum, Prevotella ir Bacteroides. Iš
tiesų, T. pyogenes, F.nekroforumas ir Prevotella veikia sinergiškai, taip padidina endometrito tikimybę ir sunkumą. Tyrimų duomenimis, kuriuose naudojama aerobinė ir anaerobinė kultūra, patvirtina E. coli, T. pyogenes ir anaerobinių bakterijų svarba. Šios bakterijų rūšys buvo išskirtos iš gimdos ligomis sergančiu karvių, patvirtintas jų patogeniškumas endometritui. T. pyogenes yra susiję su sunkaus endometriumo patologija, ryšys tarp T. pyogenes ir ligos galima paaiškinti nuo cholesterolio priklausomų citolizino, pirolino (PLO) išskiriamu, T. pyogenes, sukelia citolizę ypač endometriumo stromos ląstelėse (32,33).
Reakcijos į patogenus yra energetiškai brangios, o pagrindinių ląstelių maistinių medžiagų, gliukozės ar glutamino išeikvojimas neigiamai veikia endometriumo audinius (44).
Pieninių galvijų susirgimai po apsiveršiavimo kelia susirūpinimą, nes šios ligos daro įtaką jų reprodukcijai. Melžiamos karvės susiduria su daugybe iššūkių, susijusių su atsivedimu. Imuninis slopinimas veršiavimosi metu, patirtos traumos ir gimdos bakterinės taršos, medžiagų apykaitos ligos, laktacija ir pasikeitęs valdymas padaro melžiamas karves jautrias gimdos ligoms. Dauguma karvių po veršiavimosi gali pašalinti gimdos infekciją, tačiau kai kurios karvės suserga gimdos ligomis. Gimdos liga gali rodyti ne tik klinikinius, bet ir tylius simptomus, kurie taip pat turi įtakos vaisingumui. Prastą reprodukcinę funkciją lemia ne patys požymiai, o kiaušidžių ir gimdos funkcijos pakitimai. Šių tyliųjų ženklų problema yra ta, kad ūkininkai sužino apie šią ligą, kai ji jau būna padariusi neigiamą poveikį reprodukcijai. Kartais gimdos ligos vis dar pasireiškia pirmojo apsiveršiavimo metu. Gimdos ligos apsunkina karvių apvaisinimą, įprastas karvių sėklinimo indeksas yra apie 2,2, o telyčių – apie 1,6, dažnai ligos paveiktų gyvulių sėklinimo indeksas padidėja kelis ar net keletą kartų. Dėl didelio pakartotino sėklinimo ilgėja periodas tarp veršiavimosi įprasta, kad karvės veršiavimosi intervalas trunka 365–380 dienų, jam ilgėjant ūkiai patiria didelius nuostolius to pasekoje dažnėja gyvulių brokavimo atvejai (44,45,47,50).
Be jau paminėtų veiksnių, kurie sukelia gimdos ligas, dar yra ir šie: didelė neesterifikuotų riebalų rūgščių (NEFA) koncentracija prieš veršiavimąsi, didesnis haptoglobinas, žemi kūno būklės rodikliai veršiuojantis, hiperketonemija ir padidėjęs haptoglobino kiekis pirmąją savaitę po
19 apsiveršiavimosi (51). Taip pat nustatyta, kad didelio produktyvumo karvės yra labiau linkusios į gimdos ligas. Williamsas (2013) pranešė, kad vyresnės laktacijos karvės, gaminančios daugiau kaip 35 kg pieno per dieną, turi didesnį gimdos ligų susirgimų tikimybę (52).
1.3.1. Gimdos uždegimų diagnostika ir gydymas
Trumpalaikis ar ilgalaikis gimdos ligos poveikis kiaušidžių struktūrai ir kiaušidžių bei gimdos reakcijoms nėra visiškai išaiškintas, tačiau yra duomenų apie gimdos ligas, turinčią įtakos melžiamų karvių vaisingumui, galimai užsitęsusių uždegiminių reakcijų pasekmes lemiančias sumažėjusį reprodukcinį pajėgumą (53,54). Subklinikinis endometritas yra gimdos liga, kuri neturi klinikinių požymių ir negali būti lengvai diagnozuojama fermoje. Kaip gimdos ligos forma ji daro žalingą poveikį melžiamų karvių reprodukcijai.
Ūkio valdymo veiksniai ir komplikacijos veršiuojantis gali padidinti gimdos ligų atvejų skaičių. Placentos užsilaikymas, veršiavimosi sunkumai ir veršiavimosi pagalba yra įvardijami kaip klinikinio ir subklinikinio endometrito rizikos veiksniai. Karvės, turinčios sunkų vulvovaginalinį plyšimą, yra labiau linkusios vystytis gimdos ligai (63).
Karvių reprodukcinėms ir gimdos ligoms diagnozuoti yra naudojami skirtingi metodai. Vaginoskopija – tai būdas, leidžiantis ištirti makštį ir gimdos kaklelį, įvertinti spalvą, turinį ir uždegimo požymius (55). Transrektalinė palpacija ir transrektalinė ultragarsinė apžiūra leidžia palpuoti ar apžiūrėti reprodukcinius organus, jų struktūrą, dydį ir turinį, ultragarsinė analizė suteikia tikslesnę informaciją diagnozei nei palpacija. Invaziniai metodai tokie kaip citologinis tyrimas gali būti taikomas ir galima gauti papildomos informacijos apie uždegimą. Cito šepetėlis turi pasiekti gimdos liumeną, kad būtų galima surinkti endometriumo sienelių turinį, cito šepetėlis ėminiams surinkti naudoja mažą šepetėlį, tuo tarpu citotipas yra cito šepetėlio technikos modifikacija, kai mėginys surenkamas gabalėliu juostos. Kai naudojama biopsijos metodika, endometriumo audinio gabalėliai imami naudojant biopsijos žnyples. Siekiant išvengti antibiotikų atsparumo, tikslinga atlikti mikrobiologinį tyrimą, tyrimui reikia nedidelio užkrėstos medžiagos kiekio, kuris dedamas į tam tikrą terpę. Išaugus sukėlėjui detaliai nustatoma, koks konkretus sukėlėjas išaugo terpėje. Mikrobiologinių tyrimų pagalba nustatomas sukėlėjo jautrumas antibiotikams, atliekama antibiotikograma, kuri parodo, kuriam antibiotikui sukėlėjas yra jautriausias. Visiems šiems metodams reikia laboratorinių tyrimų, siekiant įvertinti gimdos mėginius. Makšties turinio įvertinimui taikomas rektinis tyrimas. Šie metodai yra naudojami įvertinti skirtingas gimdos ligas, tokias kaip metritas, klinikinis ar subklinikinis endometritas ir net cervicitas (56,57,58).
Kai kuriais atvejais, atsižvelgiant į naudojamą metodą, diagnozei įtakos turi tam tikras ciklo etapas, pavyzdžiui, įrodyta, kad estradiolio koncentracija plazmoje turi įtakos makšties išskyrų kiekiui (59). Tačiau polimorfonukleariniai neutrofilai laikomi gerais reprodukcijos rodikliais, nes jiems didelės įtakos nedaro lytinio ciklo stadija ar cirkuliuojančios progesterono koncentracijos. Dar
20 vienas imuninių ląstelių (angl. PMN) įvertinimo, konkrečiai citologinių metodų, pranašumas yra, kad PMN procentas gimdos citologijoje parodė aukštą koreliaciją su genų ekspresija, susijusia su uždegiminiu atsaku. Ši koreliacija atveria molekulinės biologijos metodų seriją diagnozuojant gimdos ligas. Pavyzdžiui, PMN buvimas luminalinėse epitelio ląstelėse yra SCE rodiklis. Tačiau kai kurios biomolekulės šiuo metu naudojamos ir gimdos ligoms diagnozuoti. Citokinų, tokių kaip IL1A, IL6, IL17A, TNFα, ir fermentų, tokių kaip 2 tipo prostaglandino H sintazės (PGHS2) ir prostaglandino E sintazės (PGES), genų ekspresija yra labai koreliuojama su PMN procentu gimdoje nuo 29 iki 36 DIM. Citokinai dalyvauja įtraukiant PMN ir reaguojant į uždegimą. Tiksliau, IL1A buvo pripažintas kaip signalas, sukeliantis uždegimą reaguojant į endometriumo ląstelių pažeidimus ir bakterijas (60, 61).
Vieta iš kurios imami mėginiai diagnostikai, taip turi svarbios įtakos pačiam ligos diagnozavimui. Paėmę mėginį iš gimdos ir surinkę periferinio kraujo, mokslininkai nustatė, kad vietinis mėginys davė kitokį imuninį mechanizmą nei sveikų ir SCE karvių sisteminis mėginys esant 65 DIM, tačiau gimdos ligos diagnozė buvo aiški (62).
Gimdos ligas galima gydyti naudojant sisteminį arba vietinį gydymą. Cefapirinas, kuris yra pirmosios kartos cefalosporinų grupės antibiotikas yra patvirtintas kaip veiksminga priemonė pūlingų makšties išskyrų gydymui. Taip pat nustatyta, kad gydymas šiuo antibiotiku, esant tam tikrom sąlygom, sumažina endometrito dažnį, tačiau nėra duomenų apie šių vaistų veiksmingumą gydant metritą (64).
Kitos antibiotikų terapijos priemonės, susijusios su metritu, apima intramuskulinio amoksicilino bei gimdos oksitetraciklino infuzijos naudojimą. Vartojant amoksiciliną ir oksitetraciklino gimdos infuziją, karvių, kurių metritas diagnozuotas per pirmąjį 21 DIM (65).
Verta paminėti, kad subklinikinis endometritas neturi vieno bendro gydymo. Dini ir kt. (2015) pasiūlė gimdos plovimą kaip alternatyvą sumažinti PMN buvimą gimdoje, tačiau atliekant tolimesnius tyrimus šis gydymas turi būti patikrintas dėl poveikio reprodukcijai. Buvo pranešta, kad iki 90 proc. karvių išgyja savaime (66).
Dažniausiai įvairiems susirgimams gydyti yra naudojami antibiotikai arba steroidiniai preparatai. JAV federalinė vaistų organizacija uždraudė labai paplitusios vaisto – ceftiofuro naudojimą profilaktiniam gydymui. Todėl profilaktinis gydymas antibiotikais turėtų būti pagrįstas gyvūnų gerovės principais, bei atsižvelgiant į ekonomines ir teisines aplinkybes (67).
1.3.2. Profilaktinės priemonės po karvių apsiveršiavimo
Po veršiavimosi karvės gali susirgti jau paminėtomis gimdos ligomis. Gimdos ligų priežastys yra sudėtingos ir daugiafaktorinės. Joms gydyti yra pasitelkiama įvairios priemonės. Norint
21 užtikrinti sėkimga galvijų ūkio klestėjimą, kuriame auga sveiki ir produktyvūs galvijai, svarbu yra tinkamos profilaktinės priemonės.
Norint užtikrinti karvių sveikatą, reikėtų sutelkti dėmesį į prevencijos strategijas dėl maksimalaus karvių patogumo ir sausųjų medžiagų suvartojimo, užkertant kelią hipokalcemijai ir hiperketonemijai, taip pat užkirsti kelią distocijai, gimdos prolapsui, abortui, ir negyvam gimimui bei placentos sulaikymui. Pagerinti karvių sveikatą gali padėti tinkama auginimo patalpų priežiūra, tinkamos sąlygos, aplinkos temperatūra, ūkio valdymo strategijos, padedančios išvengti su medžiagų apykaita ir veršiavimųsi susijusių problemų. Tai apima anijoninių dietų vartojimą, pašarų priedus, tokius kaip monenzinas, cholinas, patikimų vakcinavimų programų įgyvendinimas,ir atrinktos spermos naudojimas.
Kalcio homeostazės palaikymas visos perėjimo metu yra būtinas gimdos sveikatai. Anijoninių druskų naudojimas gali sumažinti klinikinę hipokalcemiją iki <2 proc. karvių, taip gali sumažinti subklinikų hipokalcemijos dažnį ankstyvame laikotarpyje po apsiveršiavimo. Tačiau anijonines druskas reikia vartoti atsargiai nes ji gali sumažinti sausųjų medžiagų suvartojimą (68).
Mineralinių medžiagų ir vitaminų trūkumas po veršiavimosi, taip pat įvardijamas kaip veiksnys sukeliantis gimdos ligas, ypač seleno ir vitamino E trūkumas. Seleno papildai yra rekomenduojami vartoti, tačiau jų kiekiai yra reglamentuojami. Federalinė vaistų administracijos duomenimis (FDA) seleno papildas ribojamas iki 0,3 ppm (mg/kg). Organinis selenas (seleno mielės) yra geriau įsisavinamas, nei neorganinis selenas (selenitas ir selenatas). Subalansuotos ir sveikos mitybos profilaktikai svarbu yra pasirinkti tinkamos sudėties papildus ir juos dozuoti įvertinus karvių sveikatos būklę. Yra daug literatūros apie vitamino E poveikį pieno kokybei ir karvių sveikatai, mastito dažniui. Papildyti karvių pašarus vitaminų E rekomenduojama vėlyvu sausu laikotarpiu, nes tai paprastai siejama susumažėjusi mastito rizika po apsiveršiavimo (67,69).
Pašarų papildymas mineralais sukelia prieštaringų rezultatų. Tyrimais nustatyta, kad papildomi mineraliniai papildai pašare gali turėti tiek neigiamą, tiek teigiamą ar net neutralų poveikį reprodukcinei funkcijai. Viename mokslininkų atliktame tyrime pastebėta, jog mineralų papildų (Cu, Mn, Zn ir Se) vartojimas prieš ir po veršiavimosi, sumažino endometrito riziką, nepaisant to, tai neturėjo įtakos placentos užsilaikymui, metritui arba ilgalaikiam vaisingumo gerinimui. Nors vitaminų ir mineralų papildai yra vertinami prieštaringi, yra vis daugiau įrodymų, rodančių, kad jų pridėjimas yra naudingas (70).
Dar viena profilaktinė priemonė, tai papildų monenzino ir cholino įtraukimas į karvių mitybos racioną. Įrodyta, kad monenzinas padidina gliukozės kiekio koncentraciją po veršiavimosi, o cholinas sumažina ketozės pasireiškimą po apsiveršiąvimosi, todėl tikimasi, kad tai turės teigiamą poveikį gimdos būklei (71).
22 Profilaktinis terapinės kontrolės grupės veiksmingumas sulaikytos placentos, endometrito ir mastito atvejais intensyvaus melžimo metu padidėjo 41,7–58,3 proc., eksperimentinėse grupėse padidėjo iki 75,0–91,7 proc., o geriausi rodikliai pasiekti grupėje, kuri vartojo abu vaistus (72).
Profilaktinės gydymo priemones turi sudaryti veiksmų visumą, pradedant nuo auginimo aplinkos, įtraukiant subalansuotą mitybą ir alternatyvius gydymo metodus. Svarbu yra atlikti nuolatines sveikatos apžiūras, taip išvengiant bet kokių susirgimų.
23
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS
Tyrimai su gyvūnais ir buvo atlikti 2018–2019 metais dviejuose ūkiuose. Laboratoriniai tyrimai atlikti LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikose, Gyvūnų reprodukcijos laboratorijoje. Moksliniai tyrimai buvo atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymo (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) (Žin., 1997, Nr. 108–2728; 2000, Nr. 61–1808; 2001, Nr. 99–3521; 2003, Nr. 74–3418; 2004, Nr. 25– 753). Darbo vadovas turi leidimą atlikti bandymus su gyvūnais.
2.1. Ūkių charakteristikos
Pirmame ūkyje laikoma apie 1800 pieninės krypties galvijų. Ūkio tikslas yra palaikyti pastovų galvijų skaičių, gerinti ūkio genetinę vertę, didinti karvių ilgaamžiškumą, gerinti reprodukcinius rodiklius. Ūkyje taikomas palaidas gyvulių laikymas, karvėms yra skirtos erdvios guoliavietės. Gyvuliai yra nuolat grupuojami (atskirai šviežiapienes karvės, melžiamos karvės, užtrūkintos karvės, telyčios, prieauglis bei sergantys gyvuliai). Karvės šeriamos pilnaverčiais pašarais, racionai sudaromi kiekvienai karvių grupei atskirai. Tvarte gyvuliai gali laisvai judėti, sudaromos tinkamos mikroklimato sąlygos. Ūkyje taikoma kompiuterinė bandos valdymo programa (DelProTM), gaunami duomenys analizuojami, stengiamasi nuolat gerinti gyvulių šėrimą bei laikymo sąlygas.
Antrajame ūkyje – laikoma apie 100 Angusų veislės mėsinių galvijų. Šiame ūkyje taikomas gilaus kraiko galvijų laikymas su mocionu. Galvijai šeriami mėsinių galvijų fiziologinius poreikius atitinkančiu racionu. Ūkyje įrengtos automatinės girdyklos, vanduo tiekiamas iš gręžinio, todėl gyvuliai nuolat aprūpinami šviežiu vandeniu. Ūkis teikia daug dėmesio gerinant galvijų genetinę vertę taip pat gerinti prieauglio veislines ir produktyvumo savybes.
2.1.1. Gyvulių parinkimas, naudoti veterinariniai vaistai
Tyrimą sudarė du etapai. Pirmasis tyrimo etapas atliktas Šiaulių raj., esančiame pieninių galvijų ūkyje X, bandymui atrinktos 26 karves. Pasirinktos karvės buvo dviejų skirtingų (1 ir 2) laktacijų, kiekvienos laktacijos karvės vertinimui buvo skirstomos į keturias atskiras grupes: susirgusios gimdos uždegimu po apsiveršiavimo ir nesirgusios. Karvės buvo atrenkamos vienodo įmitimo, svorio, neturinčios kitų nesusietu su bandymu sutrikimų.
Antrasis tyrimo etapas atliktas Lazdijų raj., esančiame Angusų veislės mėsinių galvijų ūkyje. Bandymui buvo atrinktos 15 Angusų veislės karvės po jų apsiveršiavimo. Karvės atrankos metu buvo suskirstytos į dvi grupes, į pirmą atrinkome karves kurios buvo ankstyvajame laikotarpyje t.y. iki 15 dienų po apsiveršiavimo. Antroje grupėje, buvo atrinktos karvės ir pradėti jų tyrimai jau 15
24 dienų po jų apsiveršiavimo. Karvės buvo atrenkamos vienodo įmitimo, svorio, neturinčios kitų nesusietu su bandymu sutrikimų.
Pirmo etapo bandymui su pieniniais galvijais buvo naudojamas veterinarinis preparatas Ceftiofuras 1 ml suspensijos 50 kg gyvulio kūno svorio per dieną penkias dienas iš eilės.
Antro etapo bandyme jokie vaistiniai preparatai nenaudoti.
2.1.2. Bandymų etapai
Pirmasis bandymų etapas.
Pieninės pirmos ir antros laktacijos karvės po jų apsiveršiavimo buvo suskirstytos į grupes priklausomai nuo laktacijos ir sergamumo gimdos uždegimu, pateikta 1 schema. Segančios karvės buvo atrinktos po atidžios apžiūros, jų temperatūros matavimo, vertinant ištakas iš lytinių takų. Atrinktos ir sergančios gimdos uždegimu buvo gydomos preparatu Ceftiofuras 1 ml suspensijos 50 kg gyvulio kūno svorio per dieną penkias dienas iš eilės. Kontrolinis patikrinimas sergamumo atžvilgiu buvo atliktas praėjus (5–7) dienų po gydymo nutraukimo. Numatyti rinkti rodikliai buvo fiksuojami kas 7 dienos, kasdien iki sėklinimo 7 kartus. Rujos nustatymui karvės buvo stebimos 4 kartus dienoje, sėklinamos pagal rujos pasireiškimą, ištakas ir lytinių organų būklę prieš sėklinimą.
Tyrimo metu buvo stebima sveikų ir sirgusių gimdos uždegimu karvių reprodukcinių parametrų eiga, post partum periode iki jų sėklinimo. Karvių parametrų pokyčiai surinkti naudojant bandos valdymo sistemą „DelProTM“. Karvės buvo laikomos tokiomis pačiomis sąlygomis, suteikiant tokį patį pašarą, papildus, vandenį bei mineralus.
Antrasis bandymų etapas.
Atliktas Lazdijų raj., esančiame Angusų veislės mėsinių galvijų ūkyje X, ištiriant 15 karvių pateikta 2 schemoje. Bandymui atrinktos karvės reprodukcijos atžvilgiu laikytos sveikomis: be reprodukcijos organų patologijų, veršiavosi be komplikacijų bei postpartum periodu neturėjo reprodukcinių sutrikimų. Tyrimo metu, naudojant ultragarsinį aparatą „iScan Draminski“ su 7,5 MHz dažnio linijiniu zondu buvo surinkti Angusų veislės mėsinių karvių kiaušidžių, jos darinių parametrai periode po apsiveršiavimo. To pačio tyrimo metu buvo imamas kraujas, kad nustatyti progesterono dinaminius pokyčius. Progesterono koncentracijos nustatymas kraujyje atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos Akademijos gyvūnų reprodukcijos laboratorijoje, progesterono koncentracija mėginiuose buvo nustatoma naudojant progesterono ELISA rinkinį (IBL International GMBH, Vokietija), kurio progesterono koncentracijos nustatymo intervalas – nuo 0 iki 40 ng/ml, vidinio tyrimo variacijos koeficiento vidurkis – 6,4 proc., tarpinio tyrimo variacijos koeficiento vidurkis – 6,6 proc., jautrumas – 0,03 ng/ml.
Karvių kiaušidžių ir jos darinių parametrai buvo matuojami septynis kartus kas 7 dienas septynis kartus, tyrimai atliekami tuo pačiu laiku iš ryto. Buvo fiksuojama kairės ir dešinės kiaušidės plotas (mm²), folikulo dydis (mm) ir geltonkūnio plotas (mm²). Tuo pačiu metu buvo
25 paimami kraujo mėginiai progesterono koncentracijos ištyrimui. Kraujas iš v. coccygeal aseptiškai buvo paimami į vakuuminį mėgintuvėlį iškart po ultragarsinio tyrimo.
1 schema. Bandymų etapų schema
2.1.3. Statistinė analizė
Gauti duomenys buvo apdoroti „Microsoft Excel“ (Microsoft Office Excell, 2016) programa. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta SPSS statistinio paketo Nr. 23 versija (SPSS for Windows23.0, SPSS Inc., Chicago, IL, JAV). Analizuojami duomenys buvo laikomi patikimais, kai (p<0,05) arba (p<0,01).
Tyrimo bandymai
Pieninės karvės po apsiveršiavimo dviejų laktacijų
(1-2) karvės (n=26)
Vertinta: primilžio, pieno santykinio laidumo, somatinių ląstelių skaičiaus, sergamumo, sėklinimo,
veršingumo duomenys
1 laktacija
Sveikos (n=7) Sirgo (n=6)
2 laktacija
Sveikos (n=6) Sirgo (n=7)
Mėsinės Angusų veislės karvės po apsiveršiavimo (n=15)
Vertinta: kiaušidžių, folikulų ir geltonųjų kūnų dydžiai, progesterono koncentracija
≤ 15 dienų laikotarpyje po apsiveršiavimo (n=6) > 15 dienų po apsiveršiaviimo (n=9)
26
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Sveikų ir sirgusių gimdos uždegimu pieninių karvių reprodukcinių
savybių dinamika po jų apsiveršiavimo
Pirmojo tyrimo etapo metu, periode po apsiveršiavimo, ištyrėme sirgusių ir gydytų ir nesirgusių gimdos uždegimu, pirmos ir antros laktacijų karvių pieno primilžį, santykinį pieno laidumą bei somatinių ląstelių skaičių. Palyginome sveikų ir sirgusių karvių apsivaisinimo rodiklius. Tyrimą pradėjome atlikti praėjus 1±2d. po karvių apsiveršiavimo, duomenis fiksavome kas 7 dienas, o likus 7 dienoms iki sėklinimo, numatyti duomenys buvo fiksuojami kiekvieną dieną, somatinės ląstelės buvo tiriamos tris kartus kas mėnesį. Gimdos uždegimai buvo nustatyti pagal klinikinius požymius ir temperatūrą tarp 5–14 laktacijos dienos ir iš karto pradėti gydyti.
3.1.1. Sveikų ir sirgusių karvių produktyvumo pokyčiai po jų apsiveršiavimo
1 pav. Sveikų ir sirgusių karvių pieno primilžio palyginimas skirtingais tyrimo kartais
Tyrimų pradžioje, pirmą savaitę po karvių apsiveršiavimo, pieno primilžio skirtumas tarp sveikų (26,94±1,34 kg.,) ir sirgusių (26,61±1,07 kg.,) karvių ženkliai nesiskyrė (P>0,05), (1pav.). Didžiausias primilžio skirtumas, kuris išryškėjo, buvo nustatytas 8–9 tyrimo savaitę po apsiveršiavimo. Aštuntą savaitę sveikų karvių vidutinis primilžis tuo metu siekė 39,38±2,32 kg., tuo tarpu sirgusių karvių buvo 17,8 proc. mažesnis – 32,37±1,26 kg., (p>0,05). Devintą tyrimo savaitę skirtumas buvo dar didesnis ir siekė 23,3 proc. (p<0,05). Vertinant visą tyrimo laikotarpį sveikų karvių paros pieno primilžis buvo didesnis ir vidutiniškai sudarė 34,51± 2,21kg., atitinkamai sirgusių ir gydytų 32,14±1,31kg ir šis skirtumas buvo 2,14±2,09 kg, (p>0,05), (1pav).
0.00 5.00 10.00 15.00 20.00 25.00 30.00 35.00 40.00 45.00 50.00
1 sav. 2 sav. 3 sav. 4 sav.5 sav. 6 sav. 7 sav.8 sav. 9 sav. 10 sav. 11 sav. 12 sav. 13 sav. Pie n o p ri mil ži s, l Tyrimo kartai
27 32.40 32.60 32.80 33.00 33.20 33.40 33.60 33.80 34.00 34.20 34.40 7 d. 6 d. 5 d. 4 d. 3 d. 2 d. 1 d. Pie n o p ri mil ži s, l Tyrimo kartai Sveikos Sirgo
3.1.2. Sveikų ir sirgusių karvių pieno primilžio pokyčiai po jų apsiveršiavimo, septynios dienos iki sėklinimo
2 pav. Sveikų ir sirgusių karvių pieno primilžio palyginimas skirtingais tyrimo kartais
septynios dienos iki sėklinimo
Savo tyrimuose taip pat buvom numatę atkreipti dėmesį į periodą prieš lytinio ciklo aktyviąją fazę, rujos pasireiškimą ir galimą gyvulių sėklinimo periodą. Vertinant gautus duomenis (2 pav.,) matome, kad sveikų ir sirgusių bei gydytų karvių primilžiai dinamiškai svyravo tam tikrose ribose, atitinkamai 34,03±1,48kg., ir 33,27±0930 kg., ir buvo kiek mažesni pas sirgusias gimdos uždegimu ir gydytas karves, nors statistiškai patikimai šie produktyvumo rodikliai ir nesiskyrė (p>0,05).
3.1.3. Sveikų ir sirgusių karvių pieno santykinio laidumo kitimo dinamika po jų apsiveršiavimo
3 pav. Sveikų ir sirgusių karvių pieno santykinio laidumo palyginimas skirtingais tyrimo kartais
85.00 90.00 95.00 100.00 105.00 110.00 115.00
1 sav.2 sav.3 sav.4 sav.5 sav.6 sav.7 sav.8 sav.9 sav. 10 sav. 11 sav. 12 sav. 13 sav. Pie n o s an tyk in is laid u mas, % Tyrimo kartai
28 Ūkyje, kuriame atlikome pirmo etapo bandymus, yra įdiegta bandos valdymo programa DelProTM, kurioje yra vertinamas santykinis pieno laidumas, rodiklio išraiška yra procentinė.
Pagal programos parametrus sveikos karvės santykinis pieno laidumas normoje turi būti 102,5–104,5 proc. ribose. 3 pav., yra pateikti santykinio pieno laidumo rezultatai tarp sveikų ir gydytų abiejų laktacijų karvių.
Tyrimo rodikliai svyravo tam tikrose dinaminėse ribose, sveikų karvių santykinis pieno laidumas vidutiniškai buvo truputį žemesnis ir sudarė 101,89 proc., tuo tarpu sirgusių bet gydytų karvių pieno buvo aukštesnis už normos ribos ir sudarė 105,08 proc.. Šie palyginamieji rodikliai svyravo statistiškai nereikšmingose ribose per mūsų vertintą periodą (p>0.05).
Tiriant santykinį pieno laidumą septynios dienos iš eilės (priedas Nr.1) artėjant galimam rujojimo ir sėklinimo periodui santykinis pieno laidumas neišryškino statistiškai patikimo rezultato ir svyravo pas abi tiriamąsias grupes pieno santykinio laidumo rodiklio 14 proc. ribose (p>0,05).
3.1.4. Sveikų ir sirgusių karvių somatinių ląstelių kiekio kitimo dinamika po jų apsiveršiavimo
4 pav. Sveikų ir sirgusių karvių somatinių ląstelių kiekio palyginimas skirtingais tyrimo kartais Tyrimuose vertinome pas visas tiriamąsias karves rastų somatinių ląstelių skaičių, tačiau nefiksavome sergančių mastitais ir jų tarpe nebuvo atliktas joks gydymas mastitų atžvilgiu. Jau pirmą tyrimo mėnesį išryškėjo statistiškai patikimas skirtumas tarp sveikų ir gydytų nuo gimdos uždegimo karvių grupėje. Sveikų karvių grupėje vidutinis somatinių ląstelių skaičius sudarė 63,10±15.83, tuo tarpu gydytų šis skaičius siekė 279,05±60,47 tūkst./ml (p<0,05). Reikia pastebėti, kad į šį laiko periodą pateko ir sirgusių gimtos uždegimu gydymas. Somatinių ląstelių skaičiaus skirtumas taip buvo nustatytas ir antrą tyrimo mėnesį ir atininkamai pas sveikas karves vidutiniškai jo sudarė 52,85±20 tūkst./ml, o gydytas 365,77±202.47 tūkst./ml., (p<0,05). Paskutinį tyrimo mėnesi somatinių ląstelių skaičiaus skirtumas kiek sumažėjo ir sveikų karvių buvo 84,08±32.93 tūkst./ml, o gydytų–175,23±10,55 tūkst./ml (p>0,05). 0 50 100 150 200 250 300 350 400 1 2 3 So mati n ių ląs te lių s kai či u s, tū ks t./ml Tyrimo kartai Sveikos Sirgo
29
3.1.5. Sveikų ir sirgusių karvių apvaisinimo rodiklių palyginimas
5 pav. Sveikų ir sirgusių karvių apvaisinimo palyginimas tarp dviejų laktacijų karvių
Visumoje nors ir nedidelėje karvių skaičiaus apimtyje, sveikų karvių apsivaisinimo rezultatai buvo geresni ir siekė 69.2 procentus, tuo tarpu gimdos uždegimui pasireiškus po apsiveršiavimo ir po to gydytų karvių šie apvaisinimo rezultatai sudarė 53.8 proc.Sveikų karvių grupėje abiejų laktacijų karvės per 47,23±2,52 dienų laikotarpį buvo sėklinamos ir dalis iš jų tapo veršingomis, gydytų karvių grupėje šis rodiklis atitinkamai buvo 77,46±3,7 dienos. Periodas per kurį buvo sėklinamos karvės ir pasiektas apvaisinimo rezultatas statistiškai patikimai buvo geresnis ir trumpesnis sveikų karvių grupėje, (p<0,001).
3.2. Pirmos laktacijos sveikų ir sirgusių karvių produktyvumo pokyčiai po jų
apsiveršiavimo
6 pav. Sveikų ir sirgusių karvių pieno primilžio palyginimas skirtingais tyrimo kartais tarp pirmos
laktacijos karvių 25.00 26.00 27.00 28.00 29.00 30.00 31.00 32.00 33.00
1 sav.2 sav.3 sav.4 sav.5 sav.6 sav.7 sav.8 sav.9 sav. 10 sav. 11 sav. 12 sav. 13 sav. Pie n o p ri mil ži s, l Tyrimo kartai
Sveikos Sirgo Linear (Sveikos) Linear (Sirgo) 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Sirgusios Sveikos A p si vais in imo ro d ikl is , p ro c. Karvių grupės
30 Vertinant gautus tyrimo rezultatus pirmos laktacijos karvių grupėje stebima panaši karvių pieno primilžio tendencija kaip ir vertinant bendrus abiejų laktacijų rezultatus. Sveikų karvių pieno primilžis buvo nežymiai didesnis, vidutiniškai tai sudarė 2,7 procentus, (p>0,05). Vertinome ir paskutinių septynių dienų pieno primilžį kiekvieną dieną, artėjant gyvulių sėklinimui, tačiau šie rodikliai neišryškino statistiškai patikimo skirtumo tarp mūsų bandymo grupių (p>0,05).
3.2.1. Pirmos laktacijos sveikų ir sirgusių karvių pieno santykinio laidumo kitimo dinamika po jų apsiveršiavimo
7 pav. Sveikų ir sirgusių karvių pieno santykinio laidumo palyginimas skirtingais tyrimo kartais
tarp pirmos laktacijos karvių
Bandymuose pagrindinis tikslas buvo įvertinti dažnai po apsiveršiavimo pasireiškiančio gimdos uždegimo ir po to sekančio gydymo įtakos į karvių produktyvumą, reprodukcinius rodiklius. Taip pat tyrėme santykinį pieno laidumą ir somatinių ląstelių skaičių. Iš somatinių ląstelių skaičiaus galima spręsti, kad pas pirmos laktacijos karves jų didesnis kiekis matomai įtakojo ir santykinio laidumo pokyčius. Tačiau mūsų bandyme šie skirtumai neišryškino akivaizdžių skirtumų (P>0,05).
Priede 3 pav., pateiktame grafike buvo renkami santykinio laidumo rodikliai septynios dienos kasdien, artėjant karvių rujos pasireiškimui ir gyvūnų sėklinimui. Statistiškai patikimų rodiklių skirtumo tar sveikų ir gydytų nefiksavome (p>0,05), tačiau sveikų karvių santykinio pieno laidumo rodikliai svyravo priimtose kaip sveikų gyvūnų ribose (102,5–104,5 proc.). Tuo tarpu sirgusių ir gydytų šie svyravimai buvo platesnėse ribose (p>0,05).
90.00 95.00 100.00 105.00 110.00 115.00
1 sav. 2 sav. 3 sav. 4 sav. 5 sav. 6 sav. 7 sav. 8 sav. 9 sav. 10 sav. 11 sav. 12 sav. 13 sav. Pie n o s an tyk in is laid u mas, % Tyrimo kartai
31
Pirmos laktacijos sveikų ir sirgusių karvių somatinių ląstelių kiekio kitimo dinamika po jų apsiveršiavimo
8 pav. Sveikų ir sirgusių karvių somatinių ląstelių kiekio palyginimas skirtingais tyrimo kartais tarp
pirmos laktacijos karvių
Somatinių ląstelių skaičius tirtas tris kartus kas mėnesį parodė, kad sirgusių ir gydytų karvių grupėse išryškėjo ir didesnis somatinių ląstelių skaičius, duomenų apie galimus mastitus nebuvo užfiksuoti. Vertinant vidutiniškai visų trijų mėnesių šį rodiklį, jis buvo 65,72 tūkst./ml pas sveikas karves ir atitinkamai sirgusių grupėje 196,00 tūkst./ml.
Pirmos laktacijos sveikų ir sirgusių karvių apvaisinimo rodiklių palyginimas
9 pav. Sveikų ir sirgusių karvių apvaisinimo palyginimas tarp pirmos laktacijos karvių Pirmos laktacijos sveikų karvių grupėje iš sėklintų septynių karvių apsivaisino 71,0 proc. karvių, o sirgusių gimdos uždegimu ir gydytų grupėje šis rodiklis sudarė 50,0 proc. Laikotarpis po apsiveršiavimo, per kurį buvo apsėklintos sveikų grupės, karvės sudarė 45,71±2,06 dienas, atitinkamai sirgusių ir gydytų grupėje šis rodiklis buvo 76,16±6,92 dienos (p<0,01).
0.00 50.00 100.00 150.00 200.00 250.00 1 mėn. 2 mėn. 3 mėn. So mati n ių ląs te lių s kai či u s, tū ks t./ml Tyrimo kartai Sveikos Sirgo 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Sirgusios Sveikos A p vasi n imo ro d ikl is , p ro c. Karvių grupės
32
3.3. Antros laktacijos sveikų ir sirgusių karvių produktyvumo pokyčiai po jų
apsiveršiavimo
10 pav. Sveikų ir sirgusių karvių pieno primilžio palyginimas skirtingais tyrimo kartais tarp antros
laktacijos karvių
Nagrinėjant abiejų grupių antros laktacijos pieno primilžio rodiklius stebime panašią pokyčių tendenciją. Per tyrimo laikotarpį sveikų karvių grupės primilžiai buvo aukštesni. Vidutiniškai sveikų karvių grupėje šis rodiklis siekė 37,44±1,96 kg, tuo tarpu sirgusių ir gydytų šis pieno produktyvumo rodiklis buvo 33,45±2,01kg. Antroje ir trečioje tyrimų savaitėje sveikų ir sirgusių ir gydytu karvių šie produktyvumo rodikliai skyrėsi statistiniu patikimu (p<0,05), o 4–5 savaitėje atitinkamai (p<0,01).
3.3.1. Antros laktacijos sveikų ir sirgusių karvių pieno santykinio laidumo pokyčiai periode po jų apsiveršiavimo
11 pav. Sveikų ir sirgusių karvių pieno santykinio laidumo palyginimas skirtingais tyrimo kartais
tarp antros laktacijos karvių
Santykinis pieno laidumas antros laktacijos karvių grupėje svyravo tam tikroje dinaminėje plotmėje ir tik septinta ir aštuntą tyrimo savaitę pasireiškė statistiniai skirtumai tarp sveikų ir sirgusių karvių grupių (p<0,05). Tiriant septynių dienų periode prieš gyvuliams pradedant rujoti ir
0.00 5.00 10.00 15.00 20.00 25.00 30.00 35.00 40.00 45.00 50.00 1 sav. 2 sav. 3 sav. 4 sav. 5 sav. 6 sav. 7 sav. 8 sav. 9 sav. 10 sav. 11 sav. 12 sav. 13 sav. Pie n o p ri mil ži s, l Tyrimo kartai
Sveikos Sirgo Linear (Sveikos) Linear (Sirgo)
0.00 20.00 40.00 60.00 80.00 100.00 120.00 1 sav. 2 sav. 3 sav. 4 sav. 5 sav. 6 sav. 7 sav. 8 sav. 9 sav. 10 sav. 11 sav. 12 sav. 13 sav. Pie n o s an tyk in is laid u mas, % Tyrimo kartai
