Lytinio ciklo sinchronizavimas mėsinėms telyčioms ir karvėms

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Lytinio ciklo sinchronizavimas mėsinėms telyčioms ir karvėms

Estrous cycle synchronization in beef heifers and cows

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Vytuolis Žilaitis KAUNAS, 2021

2

DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Lytinio ciklo sinchronizavimas

mėsinėms telyčioms ir karvėms“:

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Samanta Pinkevičiūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga:

Rūta Pakalnytė

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas ginti. Vytuolis Žilaitis

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

Arūnas Rutkauskas

(aprobacijos data) (katedros (klinikos,) vedėjo (-os) (parašas)

vardas, pavardė) Magistro baigiamojo darbo recenzentas

Audronė Rekešiūtė

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.2. Folikulų augimo bangos ... 11

1.3. Mėsinių veislių galvijų reprodukcijos ypatybės ... 12

1.3.1. Žindančio veršelio įtaka lytiniam ciklui ... 13

1.4. Lytinio ciklo sinchronizavimas ... 14

1.4.1. Naujos folikulų augimo bangos reguliavimas ... 14

1.4.2. Liuteininės fazės reguliavimas ... 15

1.4.3. Ovuliacijos reguliavimas ... 17

1.5. Mėsinių galvijų lytinio ciklo sinchronizavimas ... 17

1.5.1. Ovsynch ... 19

1.5.2. Kitos sinchronizavimo schemos ... 21

1.6. Veršingumo nustatymas ... 23

2. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 25

2.1. Tyrimo objektas ... 25

2.2. Gyvulių parinkimas ... 25

2.3.Atliktas tyrimas ... 27

2.3.1. Tyrimui naudotas OVARELIN, 50 μg/ml ... 27

2.3.2. Tyrimui naudotas ENZAPROST, 5 mg/ml ... 27

2.3.3. Sinchronizacijos schema ... 28

2.4.Rujos stebėjimas ... 29

2.5. Sėklinimas ... 30

2.6. Veršingumo nustatymas ... 30

2.7.Duomenų statistinė analizė ... 30

3. REZULTATAI ... 31

3.1. Pradinis įvertinimas ... 31

3.2. Sinchronizavimo prostaglandinu vertinimas ... 32

3.3. Sinchronizavimo Ovsynch schema vertinimas ... 33

3.4. Bendras vertinimas ... 33

4 5. IŠVADOS ... 36 6. REKOMENDACIJOS ... 37 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 38

5

SANTRUMPOS

GnRH – (angl. gonadotrophin-releasing hormon) gonadotropiną išlaisvinantis hormonas; Ovsynch – lytinio ciklo sinchronizavimo protokolas ;

PGF2α – (angl. prostaglandin F2α) prostaglandinas F2α;

TAI – (angl. timed AI) – nustatyto laiko sėklinimas; AI – (angl. artificial insemination) dirbtinis sėklinimas ; proc. – %, procentai;

d. – dienos;

CL – (angl. Corpus luteum) geltonkūnis;

LH – (angl. luteinising hormon) liutenizuojantis hormonas;

FSH – (angl. follicle stimulating hormone) folikulus stimuliuojantis hormonas;

Anoestrus – (angl. aneostrus) užsitęses lytinės ramybės periodas, kada gyvūnas nerujoja, ir lytinės sistemos organai yra ramybės būsenoje; KMI – (angl.BCS) kūno masės indeksas; hCG – (angl. human chorionic gonadotrophin) žmogaus chorioninis gonadotropinas; eCG – (angl. equine chorionic gonadotrophin) arklių chorioninis gonadotropinas;

MGA – (angl. melengestrol acetate) melengestrolio acetatas.

6

LYTINIO CIKLO SINCHRONIZAVIMAS MĖSINĖMS TELYČIOMS IR KARVĖMS

Samanta Pinkevičiūtė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Šio darbo tikslas yra įvertinti lytinio ciklo sinchronizavimo efektyvumą mėsinėms telyčioms ir karvėms.

Tyrimai buvo atlikti 2019 metais birželio – rugsėjo mėnesiais pasirinktame mėsinių galvijų ūkyje. Buvo atrinkta 30 mėsinių galvijų (10 telyčių ir 20 karvių), norint ištirti lytinio ciklo sinchronizavimo efektyvumą mėsinių veislių galvijams.

Tyrimo 0 dieną karvės ir telyčios tirtos dėl geltonkūnio turėjimo. Jam esant buvo naudota prostaglandinas (PGF2α), po kurio suleidimo praėjus ~3 dienoms turėjo pasireikšti ruja ir tada buvo sėklinama. Neradus geltonkūnio, naudota Ovsynch schema – suleista GnRH analoginis preparatas, 7 dieną suleidžiamas dinoprostas, 9 dieną suleidžiamas GnRH preparatas ir 10 dieną (po 16-20 val.) sėklinama. Ovsynch schema buvo panaudota 6 telyčioms (60 proc.) ir 13 karvių (75 proc.).

Pritaikius tokią metodiką rezultatai buvo geri. Iš viso, iš pirmo karto apsisėklino 18 galvijų. Apsivaisinimo rodiklis 60 proc.. Lyginant rezultatą tarp visų trijų atrinktų amžiaus grupių, telyčių apsivaisinimo rodiklis buvo 15 proc. – didesnis nei vidutinis karvių apsėklinimo rodiklis.

Raktažodžiai: karvės, mėsiniai galvijai, Ovsynch, sinchronizacija, lytinis ciklas, sinchronizavimo schemos, prostaglandinas 2α

7

SUMMARY

The objective of this task is to evaluate the effectiveness of the estrous cycle synchronization in beef heifers and cows.

Study was carried out from June to September 2019. The study was performed in one selected beef cattle farm. There were sellected 30 beef cattle, 10 heifers and 20 cows, to investigate the efficiency of the reproductive cycle synchronisation for beef cattle.

On the day 0 all cows and heifers were examined in the search of the corpus luteus. Once found, the injection of dinoprost (PGF2α) was used, around 3 days later there should be signs of heat, and animals were inseminated. If there was no CL, the Ovsynch protocol was performed- GnRG analogue was injected; day 7- injection of dinoprost; day 9- injection of GnRH analogue; and on the 10th _day, 16-20hours after the last injection, inseminated. Ovsynch protocol was used for 6 heifers (60%) and 13 cows (75%).

The results were good after using this method. In total 18 animals had conceived after the first AI. Conception rate 60%. If compare the results of all age groups, the conception rate in heifers was by 15% better than an average of cows.

Keywords: cows, beef cattle, Ovsynch, synchronization, estrous cycle, synchronization protocols, prostaglandin 2α

8

ĮVADAS

Didėjant susidomėjimu mėsine gyvulininkyste, didėja ir tarpusavio konkurencija tarp ūkių. Kiekvienam ūkiui tam, kad galėtų rinkai pateikti kuo geresnę prekę, svarbu gerinti savo bandą, jos savybes, bei mažinti produkcijos savikainą,. Nėra svarbu ar tai yra komercinis ūkis, parduodantis gyvulius skerdimui, ar veislinis ūkis, parduodantis veislinius gyvulius.

Bandos genetines savybes galima pagerinti dviem pagrindiniais būdais: aukštos genetinės vertės gyvulių pirkimas arba labai gerų bulių spermos naudojimas, taikant dirbtinį sėklinimą bandoje (1-3). Dažniausiai taikomas metodas yra dirbtinis sėklinimas. Taikant jį, galima naudoti tokius bulius, kurių kaina yra per didelė paprastam komerciniam ūkiui. Sėklinant galima parinkti bulius su norimomis ypatybėmis ir bruožais (1,2), bei gauti kiek įmanoma geresnius palikuonius (4). Dirbtinis sėklinimas yra ypač populiarus pienininkystės ūkiuose, net apie 80 % ūkių JAV naudoja šią technologiją. Tačiau tai nėra taip populiaru mėsinių galvijų ūkiuose, iš kurių tik apie 3-8 proc. sėklina savo bandas (2,5,6). Tie ūkiai, kurie vis tik taiko lytinio ciklo sinchronizavimą ir dirbtinį sėklinimą, pastebėjo, jog nuo kiekvieno parduoto veršelio gaunamas 25-40 dolerių didesnis pelnas. Tai yra susiję su padidėjusiu veršelių atjunkymo svoriu, sutrumpėjusiu veršiavimosi periodu, ankstyvesniu karvių veršiavimusi sezono pradžioje, bei veršelių kokybės pagerėjimu (2,6).

Taikant sėklinimą mėsinių galvijų bandoje, iškyla keletas sunkumų: dažnos tylios rujos, sunkesnis gyvulių manipuliavimas, dažnas užsitęsęs anestrus po apsiveršiavimo ir t.t. Vienas iš pagrindinių sunkumų yra tinkamas rujos nustatymas (7). Neteisingai nustačius rują, ar nepastebėjus rujos laiku, yra gaištamas laikas ir mažėja ūkio produktyvumas. Dėl to yra daug dėmesio skiriama efektyvių ir praktiškų rujų sinchronizavimo schemų kūrimui, norint sumažinti darbo ir laiko sąnaudas (8). Dažniausiai mėsiniams galvijams yra taikomos tos sinchronizavimo schemos, kurioms reikalingas labai mažas rujų stebėjimas arba visai jo nereikia – sėklinama pagal nustatytą laiką, nesvarbu, ar yra rujos požymiai, ar ne (1,9).

Šiuo metu yra labai didelė lytinio ciklo sinchronizavimo schemų įvairovė, tad svarbu pasirinkti efektyvią schemą su tenkinančiais apsivaisinimo rezultatais.

Darbo tikslas: įvertinti lytinio ciklo sinchronizavimo efektyvumą mėsinių veislių telyčioms ir

karvėms.

Uždaviniai:

1. Įvertinti sėklinamo amžiaus telyčių ir karvių kiaušidžių būklę geltonkūnio atžvilgiu.

2. Įvertinti sinchronizacijos prostaglandinu efektyvumą pagal veršingumą, priklausomai nuo amžiaus.

9

3. Įvertinti sinchronizacijos pagal Ovsynch schemos efektyvumą, priklausomai nuo gyvulių amžiaus, vertinant veršingumą.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Galvijų lytinis ciklas vyksta cikliškai. Tai reiškia, kad ruja pasireiškia kas 18-24 dienas, vidutiniškai kas 21 dieną (7).

Lytinio ciklo ilgis priklauso nuo geltonkūnio išskiriamo progesterono reguliacijos. Progesteronas blokuoja GnRH gamybą pagumburyje, kuris stimuliuoja liuteinizuojančio (LH) ir folikulus stimuliuojančio (FSH) hormonų gamybą (1). Ciklo 17-18 dieną gimda išskiria prostaglandiną, kuris paskatina geltonkūnio sunykimą. Dėl to kraujyje sumažėja progesterono kiekis ir padidėja GnRH gamyba pagumburyje. To pasekoje padidėja LH ir FSH kiekiai. Šie hormonai skatina folikulų augimą ir dominuojančio folikulo subrendimą. Bręstantis folikulas išskyria estrogeną, kuris dar labiau sustimuliuoja pagumburį išskirti daugiau LH ir FSH (1). Estrogeno ir LH kiekio šuolis sukelia ovuliaciją ir rują. Trūkus folikului ir įvykus ovuliacijai, trūkusio folikulo vietoje pradeda formuotis naujas geltonkūnis ir prasideda naujas ciklas, jeigu gyvūnas neapsivaisina (1) (1pav.). Jeigu karvė apvaisinama, susidariusio geltonkūnio išskiriamas progesteronas paruošia gimdą veršingumui ir neleidžia pasireikšti rujai (2).

1pav. Karvės lytinio ciklo schema

(

http://www.brahman.com.au/images/information/technical/reproduction/Diag-1---Schematic-representation-of-the-oestrus-cycle.jpg ,prieiga per internetą 2020.11.28, adaptuota pagal autorių)

11

1.2. Folikulų augimo bangos

Kiekvieno ciklo metu būna 2-3 folikulinės bangos (2 pav.). Kiekvienos bangos trukmė yra apie 7-10 dienų, priklausomai nuo to, kiek bangų būna vieno ciklo metu ir kokios trukmės ciklas (8). Jų metu auga nedideli folikulai, kurie pasiekia iki 8-9 mm diametrą (8-10). Vienas iš šių folikulų, paskutinės ciklo folikulų augimo bangos metu, tampa dominuojančiu, subręsta, virsta Grafo folikulu ir suformuoja visavertę kiaušialąstę. Visi kiti folikulai kiekvienos bangos metu sunyksta (5). Kiekvienos augimo bangos metu, išskyrus paskutinę bangą, būna susiformavęs dominuojantis folikulas, tačiau jis nesubrandina kiaušialąstės ir galiausiai bangos pabaigoje sunyksta. Jam sunykus prasideda nauja folikulų augimo banga (2).

Folikulų augimo bangos bei dominuojančio folikulo augimas yra priklausomi nuo atsako į LH ir FSH. FSH kiekio padidėjimai paskatina folikulų bangas. Vėliau, po 3 dienų po bangos atsiradimo, jo kiekis ima kristi. Tai yra dėl augančių folikulų išskiriamų estradiolio ir inhibino. Kiekvienos bangos dominuojantis folikulas visada pirmas įgauna LH receptorius. Visų kitų folikulų augimas prislopsta, jie ima atrezuoti – virsta atreziniais kūneliais. Dominuojantis folikulas auga apie 6 dienas, tada jo augimas sustoja. Geltonkūnio išskiriamas progesteronas slopina LH gamybą, dėl to dominuojantis folikulas po 2-3 dienų pradeda regresuoti. Tada FSH koncentracija vėl pakyla. Tai sukelia sekančią folikulinę bangą. Geltonkūniui pradėjus regresuoti padažnėja LH bangos, dėl to, tos folikulinės bangos metu esantis dominuojantis folikulas gali dar labiau augti ir išskirti daugiau estradiolio, taip paskatinant LH gamybą (5) bei rujos požymius (2). Padidėjęs LH kiekis sukelia ovuliaciją (5). Pirma folikulų augimo banga prasideda ovuliacijos dieną (1 diena po rujos). Antroji banga – 910 -tą dieną esant dviem augimo bangoms ciklo metu, arba 8-9-ą dieną esant trims augimo bangoms ciklo metu. Trečioji augimo banga prasideda 15-16 -tą ciklo dieną (5).

12

2pav. Folikulų 3 augimo bangos

(https://i.ytimg.com/vi/gPU5Dyhfzno/hqdefault.jpg ,prieiga internete 2020.11.28, adaptuota pagal autorių)

Tarp mėsinių galvijų 2 bangų ir 3 bangų pasiskirstymas yra panašus, tačiau tarp pieninių galvijų dažniau pastebima 2 augimo bangos. Folikulų augimo bangų dinamika turi labai didelę įtaką lytinio ciklo sinchronizavimo sėkmingume (5).

1.3. Mėsinių veislių galvijų reprodukcijos ypatybės

Mėsinių galvijų augintojai siekia, kad karvės apsivaisintų per 84 dienas po apsiveršiavimo. To siekiama tam, kad užtikrinti vieną veršelį per vienerius metus (10). Idealiu variantu ji būna veršinga arba žindo veršelį bet kuriuo metu (11).

Reprodukcinei funkcijai didelę įtaką turi mityba. Maistinių medžiagų poreikis yra stipriai susijęs su karvės reprodukciniu statusu. Yra išskiriami periodai:

1. 82 d. po apsiveršiavimo; didžiausias maisto medžiagų poreikis, nes tuo metu karvės lytinės sistemos organai turi susitvarkyti po apsiveršiavimo, turi prasidėti lytinis ciklas, bei tuo pačiu metu karvė laktuoja. Per šį periodą karvė turi taip pat ir apsivaisinti. Kadangi šiuo metu yra toks didelis poreikis energijai, gyvūnas jos trūkumą padengia iš savo organizmo atsargų. 2. Kitos 123 d. – laktacija ir veršingumas; didžiausią maisto medžiagų poreikį sudaro laktacija.

13

Šiuo metu gyvūnas turėtų priauginėti prarastą per pirmąjį periodą svorį.

3. 140 d. – veršingumo vidurys, nelaktuojanti; mažiausias maisto medžiagų poreikis, todėl šiuo metu galima visoms liesesnėms karvėms atstatyti norimą kūno masės indeksą (KMI).

4. 50 d. iki apsiveršiavimo; maisto medžiagų poreikis sparčiai ima kilti. Šiuo periodu turėtų būti stengiamasi palaikyti gyvūno kūno imitimą, suteikiant geresnį pašarą, kadangi, šiuo metu ypač paspartėja vaisiaus augimas, bei pieno liaukų vystymasis (11).

KMI veršiavimosi metu bei šėrimas po apsiveršiavimo daro įtaką kiaušidžių aktyvumui po apsiveršiavimo ir apsivaisinimui – gero imitimo karvės daug greičiau surujoja, ir geriau apsivaisina (11).

Taip pat, yra labai svarbu vitaminai ir mineralai. Tam tikrų elementų trūkumas gali būti nepasireiškiančių rujų ir neapsivaisinimo priežastis. Kobalto, vario, jodo, mangano, fosforo ir seleno trūkumas gali paveikti vienu iš trijų mechanizmų: didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų aktyvumo sumažėjimas; fermentų poveikio pasikeitimas, dėl kurio pakinta energijos ar baltymų metabolizmas, ar hormonų sintezės pasikeitimas; reprodukcinės sistemos ląstelių nesugebėjimas palaikyti sienelių vientisumą (11).

Dėl mangano, seleno ir vario trūkumo, taip pat, gali nusitęsti ruja, vėluoti branda, bei paveikiamas embriono išgyvenamumas (11).

Užtikrinant reikiamą kiekį vitaminų ir mineralų, bei pasirūpinant tinkamu KMI, galima tikėtis geresnio apsivaisinimo bei trumpesnio laiko nuo apsiveršiavimo iki susikergimo (6).

1.3.1. Žindančio veršelio įtaka lytiniam ciklui

Žindančios mėsinės karvės lytinio ciklo pasireiškimui įtaką daro ir prie jos esantis veršelis. Jo pastovus būvimas kartu prailgina anestrus periodą ir pavėlina lytinio ciklo pradžią (12). Pats mechanizmas nėra visiškai aiškus, tačiau manoma, kad tai susįję su žindymu ir veršelio atpažinimu (13). Kiti veikiantys faktoriai yra netinkamas kūno masės indeksas veršiavimosi metu, nepakankamas suvartotos energijos kiekis, nepakankamas baltymų kiekis racione, dėl ko esant veršeliui šalia, ilgėja anestrus periodas (12). Žindymo metu karvė turi gaminti pakankamai pieno veršeliui, palaikyti savo gyvybines funkcijas, todėl esant nepakankamai maisto medžiagų dažniau pasireikš anestrus po apsiveršiavimo. Pirmaveršėms karvėms jis būna dar ilgesnis nei vyresnėms, kadangi, jos dar turi ir pačios augti (12).

14

Atskyrus veršelį nuo karvės nors ir trumpam laikui (48 val.), karvei ruja pasireiškia dažniausiai per keletą dienų (12). Atskyrus veršelį, padidėja LH ir GnRH pulsų dažnumai ir pasiekia panašų dažnį kaip priešrujo metu, bei padidėja išskiriamo LH kiekis (13).

1.4. Lytinio ciklo sinchronizavimas

Lytinis ciklas gali būti reguliuojamas su įvairių hormoninių preparatų pagalba. Tam, kad sinchronizavimas būtų veiksmingas, svarbu, kad būtų žinomas kiekvieno hormono veikimo laikas, po kiek laiko pasireikš norimas efektas ir kokių hormonų kombinacijos veiksmingiausiai pasiekia norimą rezultatą. Svarbu, kad sinchronizavimo protokolo metu galima būtų efektyviai reguliuoti folikulų augimą, liuteininę fazę bei ovuliaciją.

1.4.1. Naujos folikulų augimo bangos reguliavimas

Naujos folikulinės bangos reguliavimas yra pagrįstas dviem principais – bangos atsiradimas priklauso nuo FSH; dominuojantis folikulas daugiausiai priklauso nuo LH (7). Sunku sukurti paprastą hormonų naudojimo schemą, kad būtų tiksliai nuspėjamas naujos bangos augimas visiems gyvūnams, nepriklausomai nuo rujos bei folikulinės bangos meto preparatų naudojimo metu. Taip yra dėl to, kad nėra tiksliai žinoma, kaip stipriai folikulai priklauso nuo gonadotropinų skirtingu augimo metu, taip pat kaip veikia įvairūs vietiniai mechanizmai, reikalingi folikulų augimui (7).

Naujos folikulų bangos augimo suskatinimui reikia (7): esamos bangos sunaikinimo;

nuspėjamo trumpalaikio FSH kiekio pakilimo, tam, kad sukelti naują folikulų augimo bangą;

normalaus dominuojančio folikulo augimo.

Esamos bangos sunaikinimui buvo naudojami steroidai, tam, kad nuslopinti FSH ir LH gamybą. Tačiau, svarbu nepamiršti, kad šių hormonų koncentracija yra reguliuojama skirtingų mechanizmų. FSH koncentracijos pokyčiai labiausiai yra reguliuojami pačio dominuojančio folikulo. LH koncentracijos pokyčiai, bei jo bangų dažniai, nors ir yra priklausomi nuo progesterono koncentracijos, tačiau yra pastebima pokyčių liuteininės fazės metu, kurie nelabai susįję su progesterono ar estradiolio koncentracijomis (7). Dėl šių dalykų, pasirinktas alternatyvus būdas –

15

GnRH naudojimas sukelti FSH ir LH koncentracijų šuolius, dėl kurių įvyktų esamo dominuojančio folikulo ovuliacija ar liuteinizacija, o tai sukeltų naują folikulų augimo bangą.

GnRH naudojimas: sukelia FSH ir LH koncentracijos šuolį, dėl kurio pasireiškia esamo dominuojančio folikulo liuteinizacija arba ovuliacija. Vis tik tai nėra visiškai užtikrintas poveikis. Jeigu jis yra panaudojamas, kol dar nėra įvykęs dominuojančio folikulo pasirinkimas, GnRH neturės jokio poveikio esamai folikulų bangai (5). Tai yra grindžiama tuo, kad dar augantys folikulai neturi pakankamai LH receptorių. Jeigu jis panaudojamas po dominuojančio folikulo parinkimo, paskatinamas FSH koncentracijos pakilimas (8). Tam turi būti skiriama didelis dėmesys prieš taikant progesterono ar prostaglandino (PGF2α) sinchronizavimo schemas. Netinkamu laiku panaudojus GnRH nebus sulaukta tinkamo efekto. Dėl to patariama jį naudoti tarp 5-12 -tos lytinio ciklo dienos (8).

Estradiolio naudojimas: sustabdo dominuojančio folikulo augimo fazę. Efektyvumą padidina kombinuotas naudojimas su progesteronu. Jais galima sutrumpinti FSH koncentracijos pakilimą apie 10 val. (8). Taip pat, jais sumažinama LH pulsų dažnumas bei pulsų amplitudė. LH pulsų nuslopinimas yra labai svarbus didžiausio folikulo tuo metu folikulinio estradiolio nuslopinimui. Sinchronizavimo protokoluose estradiolis dažniausiai naudojamas pradžioje kartu su progestiną išleidžiančiu prietaisu. Tokio kombinavimo metu nauja folikulinė banga pasireiškia, vidutiniškai po 4,5 parų (8).

Estradiolio mechanizmas veikia per FSH ir LH. Sukeliama folikulo atrezija, po kurios eina FSH išsiskyrimas ir nauja folikulinė banga (8). Jis laikomas vienu iš pačių efektyviausių preparatų, norint susinchronizuoti naujos folikulų augimo bangos atsiradimą.

Estradiolio naudojimas yra draudžiamas kai kuriose šalyse, tad naudojami kiti preparatai gauti tokį pat efektą. LH ar GnRH naudojimas paskatina ovuliaciją, bei nuslopina dominuojančio folikulo veikimą, taip sukeliant FSH koncentracijos pakilimą ir naujos folikulų bangos augimą numatytu laiku (8).

Arklių chorioninio gonadotropino (eCG) naudojimas: veikia panašiai kaip FSH. Skatina folikulų augimą ir subrendimą. Jo suleidimas, po intravaginalinio progesterono prietaiso išėmimo, sukelia dominuojančio folikulo augimą bei estradiolio gamybą (1).

1.4.2. Liuteininės fazės reguliavimas

Progesterono naudojimas: slopinama ruja, bei ovuliacija. Jis slopina LH išskyrimą ir koncentracijos bangų pasikartojimą. Dėl to sumažėja dominuojančio folikulo augimas (5). Vis tik

16

progesteronas neslopina FSH sekrecijos, tad esant funkcionuojančiam geltonkūniui, toliau vyksta folikulinių bangų kaita.

Progesteronas yra naudojamas intravaginalinių prietaisų forma (3). Pagrindiniai yra PRID ir CIDR. Prietaisas yra įdedamas į makštį, joje po truputį išskiria atitinkamą kiekį progesterono, o po tam tikro laiko, tas prietaisas, yra išimamas. Didžioji dalis karvių rodo rujos požymius 36-72 val. po prietaiso išėmimo (8). Dažniausiai prietaisas yra laikomas makštyje 6-7 dienas. Išėmimo metu papildomai naudojami ir kiti hormonai. Naudojamas PGF2α (5) arba GnRH, tam, kad sustimuliuoti ovuliaciją (8). Ruja pradedama stebėti po 48 val. Progestinų (sintetinis ir natūralus progesteronas) naudojimas paskatina cikliškumą suskatindamas LH pulsiškumą tiek karvėms, tiek telyčioms (5,14).

Sinchronizavimo schemos, kuriose naudojamas progesteronas, turi tris privalumus: Slopinamas LH koncentracijos šuolis ir rujos požymiai;

Efektyvus hormonas anestrus paveiktų karvių gydymui – padažnėjęs LH koncentracijos pulsavimas paskatina dominuojančio folikulo formavimąsi (5,8);

Efektyviai naudojamas kiaušidžių cistoms gydyti. Nenormali LH pulsacija ir koncentracijos šuolio nebūvimas, yra tipinis kiaušidžių cistų požymis. Panaudojus progesteroną tokioms karvėms sumažėja LH pulsavimas. Tai paskatina cistinio folikulo pasikeitimą. Po progesterono prietaiso išėmimo, būna susiformavęs naujas dominuojantis folikulas ir įvyksta ovuliacija.

Vienas iš mažiau girdėtų, bet kitose šalyse žinomų preparatų, yra melengestrolio acetatas (MGA). Tai yra steroidinis progestinas, dažniausiai naudojamas mėsinių telyčių rujos sinchronizavimui. Jis yra šeriamas su pašaru, 0,5 mg preparato vienam gyvuliui kasdien, 14 dienų iš eilės. Jis padeda paskatinti rują ir ovuliaciją netgi toms telyčioms, kurios dar nėra pasiekusios lytinės brandos. Todėl šis preparatas yra dažniausiai naudojamas presinchronizavimui prieš pagrindinę sinchronizavimo schemą (15,16).

Prostaglandino F2α naudojimas: sukelia geltonkūnio liuteolizę. Liuteolizę paskatina

priešovuliacinio folikulo išskiriamas estradiolis, kuris paskatina hipofizę išskirti oksitociną. Jis sustimuliuoja išsiskirti nedideliam kiekiui PGF2α, kuris skatina išsiskirti didesniam kiekiui oksitocino. Šis dar labiau skatina gimdos PGF2α sekreciją, kurio išskyrimas sukelia geltonkūnio žūtį. PGF2α geriausia leisti nuo 5 lytinio ciklo dienos, kadangi iki tol jis nesukels geltonkūnio regresijos, dėl geltonkūnio PGF2α receptorių trūkumo. Suleidus šio hormono, pirmiausia, per 24val., nukrinta progesterono koncentracija, padažnėja LH pulsai. Tai sukelia dominuojantį folikulą išskirti daugiau estradiolio, bei inicijuoja rują bei ovuliaciją (8). Jeigu hormono panaudojimo metu yra

17

funkcionuojantis dominuojantis folikulas, ruja pasireikš per 2-3 dienas. Jeigu tuo metu jis dar auga, arba jau regresuoja, dominuojančiam folikului užaugti gali prireikti 4-6 dienų, todėl rujos pasireiškimas gali būti labai įvairiu metu (8).

Vienkartinė PGF2α injekcija 5-6 lytinio ciklo dieną gali sukelti įvairų liuteolitinį poveikį, tačiau

pakartotinė injekcija po 12 val. sukelia geltonkūnio regresiją po 2-5 dienų (8).

Žmonių chorioninio gonadotropino (hCG) naudojimas: veikimas panašus į LH. Paskatina ovuliaciją ir liuteinizaciją, naujo geltonkūnio augimą. Manoma, kad jo suleidimas sėklinimo metu pagerina geltonkūnio kokybę ir sumažina embrioninės žūties riziką (1).

1.4.3. Ovuliacijos reguliavimas

Prieš ovuliaciją pasireiškia padažnėję LH koncentracijos pulsai reaguojantys į GnRH pulsus. Jų pabaigoje įvyksta priešovuliacinis LH šuolis. Sukelti LH koncentracijos šuolį naudojama GnRH injekcija. Mėsinėms karvėms dažnai naudojama vienkartinė GnRH injekcija ir veršelių atskyrimas 48 valandoms, kas paskatina ovuliaciją. Dažniausiai toks metodas naudojamas nuo 21-31 dienos po apsiveršiavimo. Pieninėms – 10-18 dieną po apsiveršiavimo (8).

Ovuliacijos paskatinimui taip pat naudojamas estradiolis, kadangi jis teigiamai veikia FSH ir LH koncentracijos šuolius.

Sėkmingam ovuliacijos sinchronizavimui, svarbu, kad būtų užtikrinta liuteolizė ir suabrendusio dominuojančio folikulo ovuliacija per 8 val., tam, kad būtų sėkmingas fiksuoto laiko sėklinimas (17). Ovuliacijos sinchronizavimui naudojama keletas įvairių schemų. Daugiausia, naudojamos GnRH, PGF2α, bei progesterono kombinacijos (8). Jos padeda kontroliuoti ne tik ovuliaciją, bet ir folikulų augimą bei liuteininę fazę. Šie protokolai yra sėkmingai taikomi tiek karvėms, tiek telyčioms. Paprastai juos taikant sėklinama pagal fiksuotą laiką nepaisant rujos požymių, tačiau nustatyta, kad tie gyvuliai, kuriems pasireiškė rujos požymiai, turi 3,3 karto didesnę tikimybę apsivaisinti sėklinimo metu (18).

1.5. Mėsinių galvijų lytinio ciklo sinchronizavimas

18

Dirbtinis sėklinimas kol kas nėra populiarus tarp mėsinių galvijų augintojų. Mažiau nei 10% augintojų naudoja sėklinimą JAV (29).

Taikant dirbtinį sėklinimą mėsinių galvijų bandoje geriausia naudoti ir rujos sinchronizavimą (1). Jo dėka galima sutrumpinti veršiavimosi sezono laiką, taip pat veršelių grupė bus vienodesnė. Kadangi, mėsinių galvijų bandose, ypač pirmaveršėms karvėms, yra gana dažnas anestrus po apsiveršiavimo, kuris prailgina laiką nuo apsiveršiavimo iki apsivaisinimo ir padidina gyvulio išlaikymo išlaidas (19), sinchronizavimas padėtų paskatinti lytinį ciklą anestrus paveiktoms karvėms bei sumažinti ūkio išlaidas. Kiekviena papildoma diena, kai karvė yra neveršinga, ūkiui tik padidina išlaidas. Tad turint tokių gyvulių daug, ūkis gali turėti didelius nuostolius.

Mėsinių galvijų augintojai lėtai taiko reprodukcines biotechnologijas savo ūkiuose. Dėl to, ypač pačioje sinchronizavimo schemų kūrimo pradžioje, galėjo būti kalti keli faktoriai – normalių lytinių ciklų nebuvimas, dėl ko sinchronizavimo schemos negalėdavo sureguliuoti folikulų bangų ir rujos pradžia pasireikšdavo per ilgesnį periodą. Dėl šios priežasties trūko rujų sinchronizuotumo, o tai trukdė fiksuoto laiko sėklinimui (TAI) ir nebuvo pasiekti norimi apvaisinimo rezultatai (15). Taip pat, daugeliui ūkininkų trukdo tai, kad taikant sinchronizavimą reikia skirti daugiau laiko bei darbo šiam procesui – sinchronizavimo schemų sudėtingumas, jų taikymo kaina, bei neaiški nauda (20). Vis tiktai vis daugiau ūkininkų pradeda domėtis šiuo procesu. Dalis dėl to, kad apie sinchronizavimą ir jo naudą išgirsta iš kitų augintojų, kiti dėl to, kad norima efektyviai kovoti su bandoje esančiu anestrus po apsiveršiavimo, norima atnaujinti bandos genetiką, pagerinti gyvulius, taip pat naudoti elitinius bulius (3).

Su mėsiniais galvijais yra praleidžiama daug mažiau laiko, nei su pieniniais, tad juos yra sunkiau pagauti, kartais, net ir vienai procedūrai (21).Visiems ūkininkams yra svarbu, kad būtų kiek įmanoma mažiau darbo, bei užimtų mažiau laiko. Tą pasiekti galima vienu iš dviejų būdų: 1) naudoti tuos protokolus, kurie reikalauja mažesnio kiekio gyvulių varymo per fiksavimo įrenginius, mažiau kartų reikalingų injekcijų ir pan.; 2) naudoti tuos protokolus, kurie labai sumažina, arba visai nereikalauja rujų stebėjimo – fiksuoto laiko sėklinimas (22).

Dažniausiai taikomi yra dviejų tipų fiksuoto sėklinimo laiko protokolai mėsiniams galvijams. Tai yra GnRH ir estradiolio pagrindu grįsti protokolai, kurie dažnai derinami su progesterono preparatais (23).

Yra daug įvairiausių sinchronizavimo schemų, tad kiekvienas ūkis gali pasirinkti sau pačią patogiausią darbo, laiko ir finansiniu atžvilgiu, bei pagal esamą bandos situaciją. Kai kurios schemos yra rekomenduojamos mėsiniams galvijams, kitos pieniniams, dar kitos telyčioms, taip pat yra tokių, su kuriomis efektyviai galima gydyti kiaušidžių cistas, anestrus pasireiškimą bandoje (9).

19

1.5.1. Ovsynch

Pradžioje buvo sukurtas pieninių veislių galvijams (24). Šio protokolo tikslas yra

susinchronizuoti ovuliaciją per 8 val., gauti gerus apsivaisinimo rezultatus ir sėklinti nustatytu laiku (21). Jo veiksmingumas geriausias, kai naudojamas visai bandai (1). Jame naudojama GnRH ir PGF2α injekcijos (3 pav.). Taip susinchronizuojamas folikulų augimas, sukeliama liuteolizė ir sukeliama ovuliacija numatytu laiku (9,21,24).

3 pav. Ovsynch protokolo veikimo mechanizmas

(

https://www.researchgate.net/figure/Illustration-of-the-proposed-mechanism-of-action-of-the-Ovsynch-protocol-CL-corpus_fig1_13628419 , prieiga internete 2020.12.01, adaptuota pagal autorių)

Pirmiausia yra suleidžiama GnRH. Juo tikimasi susinchronizuoti folikulinę bangą – sukeliama esamo dominuojančio folikulo ovuliacija ar liuteinizacija ir taip paskatinamas naujos folikulinės bangos augimas, ir taip pat pradeda formuotis geltonkūnis (9,21).

7-ą dieną suleidžiama PGF2α injekcija. Ji turi sukelti geltonkūnio liuteolizę, tuo pačiu užtikrinant esamo dominuojančio folikulo augimą (9,21).

9-ą dieną, panašiai apie 36-48 val. po paskutinės injekcijos, dar kartą suleidžiamas GnRH. Jis sukelia esamo dominuojančio folikulo ovuliaciją numatytu laiku (21). Sėklinama 16-24 val po paskutinės injekcijos.

Visi gyvuliai, kurie pradeda rodyti rujos požymius ankščiau nei įvykdomas visas protokolas, turi būti sėklinami 12 val. po stovėjimo fazės pradžios. Taip galima pasiekti dar geresnius apsivaisinimo rezultatus. 80-90 % karvių išvis nerodo rujos požymių, kadangi GnRH sukelia ovuliaciją dar prieš rujos požymių pasireiškimą (2).

20

Vis tik, protokolo sėkmei gali daryti įtaką keletas veiksnių. Pirmiausia, pirmoji GnRH injekcija ne visada gali sukelti liuteolizę ar ovuliaciją. Dažniausiai, ši problema nustatoma telyčioms, todėl jų apsivaisinimo rezultatai būna prastesni nei karvių. Kita problema, liuteolizės nebūvimas po PGF2α injekcijos (9). Dėl to negalima ovuliacijos sinchronizacija ir sėkmingas apsėklinimas.

Ovsynch schema turi keletą rekomendacijų, kada yra naudinga ją naudoti. Pirmiausia, ji gerai veikia esant tylioms rujoms. Apsivaisinimo rezultatai gali siekti 35-60 % (9). Ši schema yra tinkama ir gyvūnams patiriant karščio stresą. Yra nustatyta, kad esant karštiems orams, sumažėja karvių apsivaisinimas. Karščio stresas sutrikdo kiaušidžių veiklą, sumažina progesterno koncentraciją kraujyje, padidėja cistų rizika, dvigubai sumažėja LH koncentracija, sumažėja folikulų išskiriamų estrogenų kiekis. Dėl šių priežasčių, susiformuoja geltonkūnis, kuris išskyria mažesnį progesterono kiekį (9). Tokie pokyčiai gali persistuoti kurį laiką ir taip paveikti gvūno reprodukcines funkcijas keliems ateinantiems ciklams. Ovsynch naudojimas, esant didelei aplinkos temperatūrai, pagerina folikulų formavimasi ir oocitų kokybę (9).

Dar viena svarbi Ovsynch panaudojimo sritis yra cistų gydymas. Cistos – tai, virš 25 mm skersmens skysčio pripildytos pūslelės, kurios būna ant kiaušidės, neovuliuoja ir tuo metu nebūna geltonkūnio. Pirmoji GnRH injekcija paskatina hipofizę išskirti daugiau LH, todėl sukeliama cistos liuteinizacija ir kitų folikulų ovuliacija. PGF2α injekcija sukelia likusio audinio liuteolizę. Antroji

GnRH injekcija stimuliuoja esamų folikulų ovuliaciją. Sėklinama pagal schemą. Nustatyta, kad apie 71,3 % karvių su cistomis pavyko susinchronizuoti lytinį ciklą ir 36,8 % karvių apsivaisino (9). Kadangi, nuolat siekiama vis geresnių apsivaisinimo rezultatų, sinchronizavimo protokolai yra vis koreguojami, bei tobulinami. Kelios Ovsynch protokolo modifikacijos:

Co-Synch- schema beveik tokia pat kaip Ovsynch, tik antroji GnRH injekcija suleidžiama sėklinimo metu – 64 valandos (48-72 val.) po PGF2α injekcijos (2,21).

Presinchronizacija su prostaglandinu F2- PreSynch. Padeda suvienodinti ciklą prieš pradedant Ovsynch. Suleidžiama PGF2α injekcija 12 dienų prieš Ovsynch pradžią. Dar vienas variantas yra naudoti dvi PGF2α injekcijas su 14 dienų tarpu, bei paskutinei esant 11-12 dienų prieš Ovsynch pradžią. Pastebimas 8-9 % geresnis apsivaisinimas, nei naudojant tik vieną Ovsynch

(9).

Dvigubas Ovsynch – dvi Ovsynch schemos su 7 dienų tarpu tarp jų. Sėklinama po antros schemos (4 pav.) Nustatyta, kad dvigubas Ovsynch duoda dar geresnius rezultatus, nei PreSynch. Naudojant jį rezultatai būna geresni pas telyčias nei pas karves (9).

21

4pav. PreSynch ir dvigubas Ovsynch

(

https://www.semanticscholar.org/paper/A-new-presynchronization-system-(Double-Ovsynch)-at-Souza-Ayres/f508f13cac7a6153923a035f8929bded460ec35c/figure/0, prieiga per internetą 2020.12.02)

Pakartotinė PGF2α injekcija – PGF2α injekcija suleidžiama 7-ą ir 8-ą dienomis. Toks naudojimas grindžiamas tuo, kad pirma PGF2α injekcija ne visada sukelia liuteolizę.

Progesterono intravaginaliniai prietaisai – PRID ir CIDR taip pat gali būti naudojami Ovsynch schemos metu. Įtaisas įdedamas pirmos GnRH injekcijos metu ir išimamas po 7 dienų – PGF2α injekcijos metu (1). Kitokių schemų metu galima laikymo makštyje laiką sutrumpinti iki 5 dienų (10).

1.5.2. Kitos sinchronizavimo schemos

Dvigubas PGF2α – netinkamas, jeigu karvė neturi normalaus lytinio ciklo. Suleidžiamos dvi prostaglandino injekcijos su 10-14 dienų pertrauka (1,25). Pirmoji injekcija sukelia geltonkūnio liuteolizę visiems gyvuliams, esantiems virš 8 lytinio ciklo dienos. Gyvulys sugrįžta į lytinio ciklo pradžią ir po 10-12 dienos turėtų turėti funkcionuojantį ir prostaglandinui jautrų geltonkūnį (1). Vis tik, ši schema turi nemažai trūkumų, kadangi karvėms ovuliacijos pasireiškimas būna per gana ilgą periodą, todėl rekomenduojama dukart sėklinti – 72 ir 96 valandos po antros prostaglandino injekcijos. Sėklinant vieną kartą sumažėja apsivaisinimo tikimybė (1).

22

Select-synch – toks pats kaip Ovsynch, tačiau sėklinamos tik tos karvės, kurioms pasireiškia rujos požymiai. Tokiu būdu galima pagerinti apsivaisinimo rezultatą apsėklintų gyvulių tarpe. Kadangi, kai kurioms sureagavusioms į sinchronizavimo schemą ir ovuliavusioms karvėms nepasireiškia rujos požymiai, bendras apvaisintų gyvulių skaičius sumažėja (1).

CIDR-synch – naudojamas intravaginalinis progesteroninis prietaisas papildyti natūralų geltonkūnio išskiriamą progesterono kiekį. CIDR įdedamas pirmąją sinchronizavimo dieną, kartu suleidžiant ir GnRH injekciją. Laikomas iki 12 dienų (6-11 d.), po to išimamas. 24-48 valandos iki išėmimo suleidžiama PGF2α injekcija. Po 48 val. telyčioms ir po 56 val. karvėms suleidžiama GnRH injekcija ir sėklinama. Ilgesnis progesterono prietaiso laikymas gali sumažinti oocitų gyvybingumą (1).

Modifikuotas Ovsynch/CIDR-synch – vietoj pirmos GnRH injekcijos naudojamas eCG – stimuliuojamas folikulų augimas ir brendimas. Naudojant kartu su intravaginaliniu progesterono prietaisu, galima sėkmingai naudoti tiek mėsinėms telyčioms, tiek nesenai apsiveršiavusioms karvėms, turinčioms mažą kūno masės indeksą. Po 6-11 dienų suleidžiama prostaglandino injekcija ir sėklinama numatytu laiku, kartu suleidžiant ir GnRH. Šioje schemoje taip pat galima naudoti ir hCG – skatinant liuteinizaciją ir papildomo geltonkūnio formavimąsi tam, kad padidėtų progesterono koncentraciją po sėklinimo ir sumažėtų embrioninės žūties riziką (1).

Triple-synch – ilga schema, tačiau jos metu karvės sėklinamos tris kartus fiksuotu laiku. Dėl to, galima nelaikyti buliaus reproduktoriaus, kuris sukergtų visas neapsivaisinusias po įprastos trumpesnės sinchronizavimo schemos. Iš viso, ši schema trunka 58 dienas. Pirmiausia, 0 dieną įdedamas CIDR ir suleidžiama GnRH injekcija. 7-tą dieną suleidžiamas prostaglandinas. 9tos dienos pirmoje pusėje išimamas CIDR ir suleidžiamas eCG. 11 ir 12-tą dienomis iki pietų sėklinama po vieną kartą kasdien. 22-tą dieną įdedamas CIDR ir suleidžiamas GnRH injekcija visoms karvėms, kurios apsiveršiavo vėliausiai ir nebuvo įtrauktos į pirmą sinchronizavimo schemos dalį. 27-tą dieną sudedami panaudoti CIDR visoms karvėms, dalyvavusioms pirmoje schemos dalyje. 29-ą dieną suleidžiamas prostaglandinas vėlai apsiveršiavusioms karvėms. 32-tą dieną išimami visi CIDR ir vėlai apsiveršiavusioms karvėms suleidžiamas eCG. 33-tą dieną stebima ar nėra rujojančių karvių. Jei yra, jos sėklinamos. 34 ir 35-tą dienomis iki pietų sėklinamos po vieną kartą kasdien visos vėlai apsiveršiavusios karvės ir visos rujojančios iš pirmos grupės. 46-tą dieną ultragarsu skenuojamos visos karvės iš pirmos schemos dalies, kurios manoma yra apsivaisinusios.

23

Visoms, kurios pasirodo esančios neveršingos, įdedamas naujas CIDR ir suleidžiama GnRH. 50-tą dieną įdedamas naujas CIDR visoms karvėms dalyvavusioms antroje schemos dalyje. 53-tą dieną suleidžiamas prostaglandinas visoms nustatytoms neveršingoms karvėms. 55-tą dieną išimami visi CIDR. 56-tą dieną stebima ar niekam nepasireiškia rujos požymiai. Jeigu pasireiškia, jos sėklinama. 57 ir 58-tą dienomis iki pietų po vieną kartą kasdien sėklinamos viso rujojančios ir neveršingų karvių grupė (1).

5-day Co-synch – naudojamas CIDR 5 pirmas dienas, vietoj įprastų 7 dienų (3). Taip pat naudojamos dvi prostaglandino injekcijos po CIDR išėmimo. Sėklinama 66 val. po prostaglandino injekcijos, kartu suleidžiant ir GnRH. Viena šios schemos modifikacija – 5day Bee Sync + CIDR. Jos metu 0 dieną suleidžiama prostaglandino ir GnRH injekcijos, įdedamas CIDR. Jis išimamas 5-tą dieną, kartu suleidžiant dvigubą prostaglandino dozę.

Sėklinama fiksuotu laiku po 66 val., kartu suleidžiant GnRH injekciją. Modifikuotos 5-day Bee Synch + CIDR schemos metu pradžioje CIDR įdėjimo metu suleidžiama tik prostaglandino injekcija. Po 5 dienų išimant CIDR suleidžiama normali vienkartinė prostaglandino dozė. Toliau schema vyksta kaip ir nemodifikuota (1,3).

Įvairių sinchronizavimo schemų, bei jų modifikacijų, yra žymiai daugiau ir jų vis atsiranda naujų,

kadangi, nuolatos bandoma padidinti jų efektyvumą, apsivaisinimo rezultatą, sumažinti darbo ir pinigines išlaidas.

1.6. Veršingumo nustatymas

Norint sumažinti neapsivaisinusių ir nerodančių rujos požymių karvių skaičių po sėklinimo, yra tikslinga ištirti karves dėl veršingumo. Šiuo metu yra žinomi trys efektyvūs veršingumo nustatymo būdai: rektinis tyrimas, ultragarsinis tyrimas ir hormoninis tyrimas (26). Dažniausiai yra naudojamas rektinis tyrimas, tačiau, norint sėkmingai nustatyti veršingumą šiuo būdu, reikia įgūdžių ir žinių. Gerai žinant pačios karvės ir veršingumo anatomiją, fiziologiją, galima tiksliai nustatyti ne tik ar veršinga ar ne, bet ir veršingumo stadiją (26).

Veršingumo požymiai:

1) amnioninė pūslelė – pilna skysčio, apgaubia ir saugo embrioną ankstyvo veršingumo metu. Ją galima apčiuopti jau esant 5 savaičių veršingumui. Tuo metu jos diametras siekia 6-7 mm. Iki 8 savaitės pasiekia 6-7 cm diametrą. Tokiu metu ji darosi vis sunkiau atpažįstama, todėl vėliau ja nesinaudojama nustatant veršingumą.

24

2) Placentomai – sudaro motinos karunkulai ir vaisiaus kotiledonai. Juos galima apčiuopti jau nuo 75-80 dienos. Tuo metu, jie būna žirnio dydžio guzeliai ant vidinės gimdos sienos. Vis tik, patariama juos čiuopti nuo 90-tos dienos, kadangi tuomet jie yra jau tvirtesnės konsistencijos ir lengviau apčiuopiami. Veršingumui pasiekus 5 mėnesius, jų dydis pasiekia pusės popierinio pinigo dydį (26). Veršingumui didėjant, placentomai yra vienas iš pagrindinių požymių, kuriais galima nustatyti veršingumą, kadangi, tuo metu pasiekti vaisių yra labai sunku. Svarbu nustatinėjant veršingumą užčiuopti bent tris placentomus tam, kad nesumaišyti su kiaušidėmis (26).

3) Vaisius – pirmą kartą galima užčiuopti apie 55-60 dieną. Tuomet jis būna apie 5-6 cm ilgio. Jaučiamas jo plaukiojimas skysčiuose gimdos rage. Silpnai pirštais patapšnojama gimdos rago siena, taip sukuriant skysčių bangą. Jaučiamas vaisiaus atsimušimas į rago sieną. Iki 3 mėnesių veršingumo, vaisius pasiekia tokį dydį, kad su gimdos ragu nuslenka į pilvo ertmę. Toliau jis vis labiau auga ir nuslenka vis gilyn į pilvo ertmę. Apie 7-tą veršingumo mėnesį vaisius gali būti vėl pasiekiamas ranka (26).

4) Gimdos ragų dydis – tas, kuriame yra vaisius, didėjant veršingumui vis labiau skiriasi dydžiu nuo kito rago, jaučiamas prisipildymas skysčiu. Nedidelis asimetriškumas tarp ragų galima užčiuopti jau nuo 30-40 dienos. 50-60 dienomis rago diametras pasiekia 6-7 cm. Iki 5 veršingumo mėnesio jis pasiekia 18 cm (26).

5) Gimdos arterija – didėjant veršingumui, padidėja gimdos kraujo kiekio poreikis. Dėl to padidėja tiekiamo kraujo kiekis ir padidėja gimdos arterijos. Nuo 4-5 veršingumo mėnesio galima jausti gimdos arterijos virpėjimą (26).

Remiantis visais nustatytais požymiais, galima nustatyti ir veršingumo trukmę. Pirmus du trimestrus vaisiaus vystymasis nesiskiria tarp veislių ar skirtingų laikymo sąlygų galvijų. Atėjus paskutiniam trimestrui, dauguma požymių pradeda skirtis, tada tampa sunkiau pasakyti tikslią veršingumo trukmę. Placentomų dydis tuo metu pradeda skirtis, o veršelio dydis priklauso nuo veislės, lyties, motinos fiziologinių sąvybių, bei laikymo sąlygų (26).

25

2. MEDŽIAGOS IR METODAI

Ūkyje vidutiniškai laikoma apie 120 mėsinių mišrūnų galvijų. Didžiają bandos dalį sudaro Limuzinų, Šarole, bei Angusų mišrūnai gyvuliai. Ūkyje galvijai laikomi palaidi. Karvės žindenės ištisus metus laikomos lauke. Žiemą jos turi pašiūrę, kur gali būti esant blogam orui, tai pat ten būna uždaromos besiveršiuojančios ir apsiveršiavusios karvės bent jau vienai savaitei po apsiveršiavimo iki kol veršelis pilnai sustiprės. Gyvuliai laikomi atskirai grupėmis: karvės žindenės su veršeliais, veršingos telyčios, atjunkytos telyčaitės, atjunkyti buliukai, jaunos neveršingos telyčios. Ūkyje sėklinimo/kergimo sezono pradžioje yra susėklinama dalis karvių, o po to įleidžiamas bulius reproduktorius, kad sukergtų visas neapsisėklinusias ir nesėklintas karves, norint išvengti ilgo veršiavimosi sezono. Ganiavos laikotarpiui karvių žindenių banda yra išskiriama į dvi dalis- viena su ankstyvą pavasarį besiveršiavusiom karvėm, kita su dar neapsiveršiavusiom karvėm.

Telyčioms naudojamas 100% dirbtinis sėklinimas. Jos sėklinamos apie 24-28 mėn. amžiaus. Vyresnis sėklinimo amžius taikomas dėl veršiavimosi laiko sezoniškumo, kadangi rudeninis veršiavimasis ūkiui nepasiteisino.

Ganiavos metu visi gyvuliai yra ganomi ganyklose atskiromis grupėmis. Penimi gyvuliai, bei veislinės telyčios visą laiką gauna atitinkamą kiekį koncentratų su mineraliniais priedais. Karvės žindenės nuolatos turi mineralinių - vitamininių laižalų. Žiemos metu gyvuliai yra šeriami ūkyje paruošiamais žoliniais pašarais - šienainis, šienas, kurių rulonai yra dedami į specialias šėryklas. Maži veršeliai, esantys su mamomis, turi atskirą, jiems pritaikytą, gardą žieminėje pašiūrėje, kurioje jiems visada būna padėtas gero šieno rulonas, bei lovys su koncentratais.

Gyvuliai yra kasdien apžiūrimi, jiems parūpinama užtektinai pašarų, šviežio vandens, stebima ar nėra sergančių ar susižalojusių, taip pat stebimos visos karvės, kurios turi veršiuotis. Susirgus arba atsitikus kokiai nelaimei, gyvulys atskiriamas nuo savo grupės. Esant reikalui pakviečiamas privatus veterinarijos gydytojas.

2.2. Gyvulių parinkimas

Tyrimui buvo atrinkta 30 mėsinių mišrūnų galvijų. Buvo atrinkta dvi grupės karvių po 10vnt.: I grupė- iki 5metų, II grupė- nuo 5 metų; bei atrinkta viena grupė telyčių . Bandymui buvo atrinktos karvės apie 2 mėn. po apsiveršiavimo (6 pav.) ir tinkamo amžiaus sėklinimui telyčios (5pav.). Karvės

26

bandymo metu visą laiko buvo su savo veršeliais. Kai kurie gyvuliai buvo žinomi turintys slaptas- tylias rujas. Visi gyvuliai buvo atrinkti nustatyti lytinio ciklo sinchronizavimo efektyvumą mėsinių veislių galvijų bandoje, bei įtaką apvaisinimui. Visų trijų amžiaus grupių gyvulių laikymo sąlygos buvo panašios- laikomi palaidi, neribotas žolinių pašarų gavimas. Vienintelis skirtumas tarp karvių ir telyčių buvo tai, kad telyčios gauna papildomai koncentratų.

Vertinimui visos trys grupės buvo suskirtytos į dvi grupes: veršingos ir neveršingos.

5pav. Telyčios atrinktos tyrimui (nuotrauka autoriaus)

6 pav. Tyrimui atrinktos karvės su veršeliais (nuotrauka autoriaus)

27

2.3.Atliktas tyrimas

2.3.1. Tyrimui naudotas OVARELIN, 50 μg/ml

OVARELIN, 50 μg/ml injekcinis tirpalas galvijams, kurio 1ml yra gonadorelino (diacetato tetrahidrato) 50 μg ir pagalbinės medžiagos (benzilo alkoholis, kalio-divandenilio fosfatas, dikalio fosfatas, natrio chloridas, injekcinis vanduo) (7 pav.). Gonadorelinas- gonadotropiną atpalaiduojančio hormono (GnRH) analogas. Naudojamas rujai ir ovuliacijai sukelti bei sinchronizuoti kartu naudojant prostaglandiną F2α ar jo analogą su progesteronu, ar be jo, taikant fiksuoto apsėklinimo laiko schemas (angl. Fixed-Time Artificial Insemination). Taip pat gydant vėluojančiai ovuliacijai. Išlauka: pienui - 0 parų, skerdienai - 0 parų.

7 pav. OVARELIN, 50 μg/ml injekcinis tirpalas (autoriaus nuotrauka)

2.3.2. Tyrimui naudotas ENZAPROST, 5 mg/ml

ENZAPROST, 5 mg/ml injekcinis tirpalas galvijams ir kiaulėms, kurio 1 ml yra dinoprosto (trometamolio) 5 mg ir pagalbinės medžiagos (benzilo alkoholis, natrio hidroksidas, injekcinis vanduo) (8 pav.). Dinoprostas - natūralus prostaglandinas F2α . Naudojamas rujai sinchronizuoti, gydyti, esant neryškiai rujai arba nesimatant jos požymiams, bet esant funkcionuojančiam folikului, sukelti abortui iki 120-os veršingumo dienos, sukelti veršiavimuisi, gydyti, sergant lėtiniu metritu ar piometra, ar esant užsilaikiusiam geltonkūniui. Išlauka: pienui - 0 val., skerdienai - 3 paros.

28

8 pav. ENZAPROST, 5 mg/ml injekcinis tirpalas, (nuotrauka autoriaus)

2.3.3. Sinchronizacijos schema

Pirmiausia, visi tyrimui atrinkti gyvūnai, rektinės palpacijos būdu ištirti ar randamas geltonkūnis - siekiama nustatyti kokiame lytinio ciklo etape buvo kiekvienas gyvūnas.

Suradus geltonkūnį buvo naudojamas prostaglandinas – dinoprostas - Enzaprost 5mg/ml. Buvo leidžiama į raumenis po 5ml kiekvienam gyvūnui. Šis preparatas sukelia geltonkūnio regresiją ir gali suketi rują. Visos, kurioms buvo taikytas šis būdas, buvo stebimos ~3dienos po preparato naudojimo, dėl rujos požymių atsiradimo. Jegu pas gyvūną pasireiškė rujos požymiai sėklinama taikant ryto -vakaro taisyklę.

Neradus subrendusio geltonkūnio buvo taikyta Ovsynch schema (9 pav.).

9 pav. Ovsynch sinchronizavimo schema

(https://www.researchgate.net/profile/Bashir_Bello2/publication/270271889/figure/fig7/AS:613445619687431@1523 2 68241184/Ovsynch-protocol-GPG-method-for-hormonal-manipulation-of-estrous-cycle-in-dairy-cows.png, prieiga

29

Pagal Ovsynch schemą:

Tikrinimo diena imama kaip 0 diena. Patikrinus gyvūną sleidžiamas gonadorelinas - Ovarelin 50 μg/ml. Leidžiama po 2 ml į raumenis. Šis preparatas sukelia esamo folikulo ovuliaciją ar liuteinizaciją, taip inicijuodamas naują folikulinę bangą. Taip pat turėtų pradėti formuotis naujas geltonkūnis;

7 diena - leidžiama 5 ml dinoprosto. Sukeliama geltonkūnio liuteinizacija;

9 diena - leidžiama 2 ml gonadorelino- sukeliama dominuojančio folikulo ovuliacija;

10 diena - 8-20 val po paskutinės injekcijos - sėklinama nepaisant ar yra, ar nėra rujos požymių. Tuo metu turėtų būti pats palankiausias metas sėklinimui.

Kadangi visi gyvuliai yra laikomi ganyklose vasaros metu, jų fiksavimui pievoje buvo naudojamas aptvaras, sumontuotas iš mobilių metalinių tvorų (10 pav.).

10 pav. Fiksavimui naudotas aptvaras (nuotrauka autoriaus)

2.4.Rujos stebėjimas

Po sinchronizavimo schemos įvykdymo buvo vizualiai stebimi rujos požymiai:

1. Padidėjęs aktyvumas: rujojanti karvė ar telyčia rodo didesnį aktyvumą, baubia, uosto kitus bandos gyvulius, vaikšto palei aptvaro pakraščius, mažiau laiko praleidžia ėdant.

30

2. Lytinių organų pokyčiai, išskyros: matoma paraudus, drėgna, pabrinkus vulva, pastebimos skaidrios gleivingos išskyros iš lytinių takų.

3. Šokinėjimas ant kitų gyvulių: matomas pačio gyvulio šokinėjimas ant kitų bandos gyvulių, bei kitų šokinėjimas ant rujojančio gyvulio. Pagrindinis, svarbiausias ženklas, yra tas, kad rujojančiam gyvuliui ateina „stovėjimo“ stadija, kada jis ramiai stovi kuomet kiti bandos gyvūnai ant jo šoka.

Buvo taikoma fiksuoto sėklinimo laiko sinchronizavimo schema, tad ne visi gyvuliai rodė ryškius rujos požymius.

2.5. Sėklinimas

Karvės ir telyčios buvo sėklinamos privataus veterinarijos gydytojo, naudojant šiaudeliuose įšaldyta veislinių mėsinių bulių sperma.

2.6. Veršingumo nustatymas

Veršingumas buvo nustatomas rektiniu būdu. Telyčios buvo tiriamos apie 2 mėn po sėklinimo, karvės po ~2,5 mėn po sėklinimo. Dalis nesusisėklinusių gyvulių pereinamuoju laiku buvo pastebėti pakartotinai rujojant po vidutiniškai 21 dienos.

2.7.Duomenų statistinė analizė

Tyrimo rezultatai buvo suvesti ir atlikta jų statistinė analizė naudojant „Microsoft Excel“ (Microsoft Office Excel, 2003) programą. Buvo apskaičiuojamas vidurkių skirtumo patikimumas naudojantis statistine TTEST funkcija. Duomenys buvo analizuojami taikant aprašomąją statistiką (aritmetinis vidurkis, minimalios ir maksimalios reikšmės, standartinis nuokrypis). Duomenys laikomi statistiškai patikimais, kai *p≤0,05.

31

3. REZULTATAI

11 pav. Rektinio tyrimo rezultatai

Rektinio tyrimo metu geltonkūnis buvo rastas 37±15,3 proc. tirtų gyvulių (11 pav.).

12 pav. Geltonkūnio nustatymas pagal amžiaus grupes

32

Dažniausiai geltonkūnis buvo rastas karvių virš 5 metų amžiaus grupėje- 50 proc. Rečiausiai- karvių iki 5 metų amžiaus grupėje- 20 proc. Toks pasiskirtymas tarp amžiaus grupių buvo statistiškai patikimas, p≤0,05. Geltonkūnio radimas pagal amžiaus grupes pateikiamas 12 paveikslėlyje.

3.2. Sinchronizavimo prostaglandinu vertinimas

13 pav. Sinchronizavimo prostaglandinu efektyvumas pagal amžiaus grupes

13 paveikslėlyje pateikiami rezultatai po prostaglandino injekcijos ir sėklinimo pasireiškus rujai. Vidutiniškai ruja pasireiškė 62±12,6 proc. gyvulių (p≥0,05), kuriems radus geltonkūnį, buvo

suleista prostaglandino injekcija. Ruja dažniausiai pasireiškė telyčioms ir siekė 75 proc. Jaunesnių karvių grupėje šis rodiklis siekė 50 proc., o vyresnių karvių grupėje- 60 proc. Rujos pasireiškimas tarp amžiaus grupių kinta pagal y=-0,075x+0,7667, R²=0,03553.

Apsivaisinimas, po sinchronizavimo prostaglandinu, gana stipriai skyrėsi tarp grupių. Geriausiai apsivaisino karvių iki 5 metų grupė- viso, kurioms pasireiškė ruja po prostaglandino injekcijos apsivaisino. Telyčių ir vyresnių karvių grupės apsivaisinimas siekė po 67 proc.

Vidutiniškai apsivaisinimas siekė 78±19,2 proc. (p≥0,05).

33

3.3. Sinchronizavimo Ovsynch schema vertinimas

14 pav. Apsivaisinimo po Ovsynch schemos pritaikymo rezultatai

14 paveikslėlyje pateikiami rezultatai po Ovsynch schemos pritaikymo visose amžiaus grupėse. Geriausiai apsivaisino telyčios- 83 proc. Tarp karvių grupių didelio skirtumo nebuvo, atitinkamai 63 ir 60 proc. karvių iki 5metų ir karvių virš 5 metų amžiaus. Vidutiniškai, pritaikius Ovsynch

sinchronizavimo schemą, apsivaisino 69±12,8 proc. gyvulių (p≥0,05). Rezultatas kito pagal y=-0,1167x+0,9194, R²=0,8293.

3.4. Bendras vertinimas

15 pav. Bendras apsivaisinimas tarp amžiaus grupių po abiejų sinchronizavimo schemų

panaudojimo

Telyčios Karvės iki 5m. Karvės virš 5m.

0% 10% % 20 30% 40% 50% 60% % 70 80% % 90 Amžiaus grupė

Telyčios Karvės iki 5m. Karvės virš 5m.

% 0 10% 20% % 30 40% 50% 60% 70% 80% Amžiaus grupė

34

Apskaičiuotas bendras apsivaisinimo rodiklis, panaudojus abi sinchronizavimo schemas. Daugiausiai apsivaisino telyčių, kurių rezultatas siekė 70 proc. Karvių iki 5 metų rodiklis buvo 60 proc. Tuo tarpu, karvių virš 5 metų- 50 proc. Vidutiniškai, po šio sinchronizavimo, apsivaisino 60 proc. tyrimui atrinktų gyvulių (15 pav.).

16 pav. Tyrime naudotų sinchronizavimo schemų veiksmingumas Iš viso

prostaglandinas buvo naudotas 36,7 proc tyrimo galvijų, iš jų 45,5 proc. apsivaisino. Ovsynch schema buvo panaudota 63,3 proc. gyvulių, iš kurių apsivaisino 68,4 proc. (p≥0,05).

35

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Dirbtinai sėklinti mėsines karves ir telyčias yra labai efektyvu norint pagerinti bandos genetines savybes, sumažinti po apsiveršiavimo pasireiškiančio anestrus trukmę, bei užtikrinti, kad visos karvės turės po vieną veršelį kasmet (10). Lytinio ciklo sinchronizavimas palengvina šį darbą, tačiau svarbu parinkti tinkamą sinchronizavimo schemą, kad būtų pasiekti norimi rezultatai. Mūsų darbo tikslas ir buvo įvertinti dviejų sinchronizavimo schemų efektyvumą mėsinėms telyčioms ir skirtingo amžiaus karvėms.

Tyrimo metu buvo įvertinta visų tyrimui atrinktų gyvulių kiaušidžių būklė geltonkūnio atžvilgiu. Dažniausiai geltonkūnis buvo rastas vyresnėms karvėms, o rečiausiai jaunoms karvėms. Šie mūsų rezultatai atspindi ir literatūroje rastus duomenis. Silva ir kiti ištyrę telyčias, nustatė geltonkūnį pusei tirtų gyvulių (12). Tuo tarpu, Mialot ir kiti nustatė, kad funkcionuojantis geltonkūnis dažniau randamas pas vyresnes karves, lyginant su jaunomis (p<0,001) (19). Mano nuomone, tai yra dėl to, kad jaunos karvės turi didesnį energijos ir baltymų poreikį, dėl to, kad jos pačios dar auga, todėl joms dažniau yra užsitesęs anestrus po apsiveršiavimo, ir joms reikia ilgesnio laiko iki kol joms pasireiškia normalus lytinis ciklas.

Vertinant po prostaglandino injekcijos rujos pasireiškimą, nustatyta, kad ruja dažniausiai pasireiškė telyčioms, o mažiausiai jaunoms karvėms. Tai gali būti dėl to, kad jaunų karvių geltonkūnis yra nepilnavertis ir silpniau reaguojantis į prostaglandiną. Rujos pasireiškimas buvo panašus ir su kitų žmonių atliktų bandymų rezultatais. Kasimanickam R. teigia, kad vienkartinė prostaglandino injekcija rują sukels 55-65 proc. gyvulių su funkcionuojančiu geltonkūniu. Šis rodiklis sutampa su bandymo metu gautu rodikliu (28). Ramanathan ir kiti tirdami telyčias, nustatė, kad telyčioms būdingas didelis rujos pasireiškimas po prostaglandino injekcijos (p<0,05).

Apsivaisinimo rezultatas buvo vidutiniškas. Mūsų bandymo metu geriausias apsivaisinimo rodiklis buvo jaunų karvių grupėje, o kitų grupių vienodas.

Pritaikius Ovsynch sinchronizavimo schemą, geriausias apsivaisinimo rodiklis buvo telyčių grupėje, o mažiausias, karvių virš 5 metų amžiaus, grupėje. Mialot ir kitiems (19), bei Cavestany su bendraautoriais (29), atlikus bandymus su mėsinėmis karvėmis ir telyčiomis, nustatė, kad

apsivaisinimas po Ovsynch schemos panaudojimo yra didesnis pas telyčias (p<0,05)

36

5. IŠVADOS

1. Geltonkūnis buvo rastas 37 proc. tirtų gyvulių. Dažniausiai rastas pas karves virš 5 metų amžiaus, siekė 50 proc., rečiausiai pas karves iki 5 metų- 20 proc. (p≤0,05).

2. Sinchronizuojant prostaglandinu ruja pasireiškė vidutiniškai 62 ±12,6 proc., daugiausiai surujojo telyčių- 75 proc., mažiausiai karvės iki 5 metų- 50 proc. Rujos pasireiškimas pagal amžių kito pagal y= -0,075x+0,7667, R²=0,3553. Veršingumas, po sinchronizacijos

prostaglandinu, siekė 100 proc. jaunų karvių grupėje, o mažiausias buvo vyresnių karvių grupėje- 60 proc. (p≥0,05). Bendrą apsivaisinimą, po sinchronizavimo prostaglandinu, galime vertinti gerai. Iš visų gyvulių, sinchronizuotų šiuo būdu, apsivaisino 78±7 proc. 3. Panaudojus Ovsynch schemą, geriausias apsivaisinimas siekė 83 proc.- telyčių grupėje, o

mažiausias buvo karvių virš 5 metų grupėje- 60 proc.. Apsivaisinimas pagal amžių grupes kito panašiai: y= -0,1167x + 0,9194, R²= 0,8293. Apsivaisinimą, naudojant Ovsynch schemą, galime vertinti gerai, kadangi bendras rezultatas siekė 69±0,074 proc. (p≥0,05).

37

6. REKOMENDACIJOS

Remiantis tyrimo rezultatais, rekomenduojama telyčių lytinio ciklo sinchronizavimui taikyti prostaglandino arba Ovsynch schemas, o karvėms- Ovsynch schemą.

38

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Jonathan M. E., Evaluating the benefit of eCG & hCG inclusion on reproductive outcomes following synchronisation & fixed time artificial insemination of beef heifers, 2012,

https://www.semanticscholar.org/paper/EVALUATING-THE-BENEFIT-OF-eCG-%26-hCGINCLUSION-ON-%26-Mrcvs/5702119d0681d9457887263b3ada1a5912d06c21, prieiga internete 2019.12.15.

2. Hall J.B., Whittier W.D., Myers J., Cline M., Cuddy D., GnRH based estrus synchronization systems for beef cows, 2009, https://www.pubs.ext.vt.edu/400/400-013/400-013.html, prieiga internete 2020.10.24.

3. Bilbao M.G., Zapata L.O., Harry H.R., Wallace S.P., Farcey M.F., Gelid L., Palomares R.A., Ferrer M.S., Bartolome J.A., Comparison between the 5-day cosynch and 7-day estradiol-based protocols for synchronization of ovulation and timed artificial insemination in suckled BOS taurus BEEF cows, Theriogenology 131, 72-78, 2019.

4. Bo G.A., Baruselli P.S., Mapletoft R.J., Synchronization techniques to increase the uilization of artificial insemination in beef and dairy cattle, Anim. Reprod., 10, 137-142, 2013.

5. Colazo M.G., Mapletoft R.J., A review of current timed-AI (TAI) programs for beef and dairy cattle, Can. Vet. J. 55: 772-780, 2014.

6. Lamb G.C., Mercadante V.R.G., Synchronization and Artificial Insemination Strategies in Beef Cattle, Vet Clin Food Anim, 2016.

7.Vann R. C., Estrus Detection, Bovine Reproduction, 290-294, 2015.

8. Kasimanickam R., Pharmacological Intervention of Estrous Cycles, Bovine Reproduction, 304312, 2015.

9. Nowicki A., Baranski W., Baryczka A., Janowski T. OvSynch protocol and its modifications in the reproduction of dairy cattle herds- an update, J Vet Res 61, 329-336, 2017.

10. Kasimanickam R., Day M.L., Rudolph J.S., Hall J.B., Whittier W.D., Two doses of prostaglandin improve pregnancy rates to timed-AI in a 5-day progesterone based synchronization protocol in beef cows, Theriogenology 71, 762-767, 2009.

11. Swecker Jr W. S., Interaction of Nutrition and Reproduction in the Beef Cow, Bovine Reproduction, 276- 281, 2015.

12. Stevenson J.S., Hill S.L., Bridges G.A., Larson J.E., Lamb G.C., Progesterone status, parity, body condition, and days postpartum before estrus or ovulation synchronization in suckled beef cattle influence artificial insemination pregnancy outcomes, j.Anim.Sci., 93:2111-2123, 2015.

39

13. Geary T.W., Whittier J.C., Hallford D.M., MacNeil M.D., Calf removal improves conception rates to the Ovsynch and CO-Synch protocols, J.Anim.Sci. 79:1-4, 2001.

14. Sales J. N. de S., Simoes L. M. S., Orlandi R. E., Lima E. A., Santos A. P. C., Bottino M. P., Leite da Silva L. A. C., Camisao de Souza J., Dias M. M., Massoneto J. P. M., Scandiuzzi Jr. L. A., Freitas B. G., Guerreiro B. M., Bastos M. R., Pre-TAI protocol strategies to increase reproductive efficiency in beef and dairy cows, Anim. Reprod., v.16, n.3, p.402-410, 2019.

15. Lamb G. C., Dahlen C.R., Larson J. E., Marquezini G., Stevenson J. S., Control of estrous cycle to improve fertility for fixed-time artificial insemination in beef cattle: A review, J. Anim. Sci., E181-E192, 2010.

16. Mallory D.A., Wilson D.J., Busch D.C., Ellersieck M.R., Smith M.F., Patterson D.J.,

Comparison of long-term progestin-based estrus synchronization protocols in beef heifers, J. Anim. Sci., 88:3568-3578, 2010.

17. Martins J. P. N., Acevedo M.J.T., Cunha T.O., Piterini C., Pursley J.R., The effect of presynchronization with prostaglandin F2α and gonadotropin- releasing hormone simultaneously, 7 d before Ovsynch, compared with Presynch-10/Ovsynch on luteal function and first-service pregnancies per artificial insemination, J. Dairy Sci., 100:5107-5116, 2017.

18. Ramanathan K., Kasimanickam R., Whittier W.D., Hall J.B., Kastelic J.P., Estrous

synchronization strategies to optimize beef heifer reproductive performance following reproductive tract scoring, Theriogenology, 30-61, 2016.

19. Mialot J.P., Constant F., Dezaux P., Grimard B., Deletang F., Ponter A.A., Estrus synchronization in beef cows: comparison between GnRH+PGF2α+GnRH and PRID+PGF2α+eCG, Theriogenology 60, p.319-330, 2003.

20. Muth-Spurlock A.M., Poole D.H., Whisnant C.S., Comparison of pregnancy rates in beef cattle after a fixed-time AI with once- or twice-used controlled internal drug release devices, Theriogenology 85, p.447-451, 2016.

21.Taponen J., Fixed-time artificial insemination in beef cattle, Acta Veterinaria Scandinavica, 51:48, 2009.

22. Lamb G.C., Larson J.E., Geary T.W., Stevenson J.S., Johnson S.K., Lay M.L., Ansotegui R.P., Kesler D.J., DeJarnette J.M., Landblom D.G., J.Anim.Sci. 84:3000-3009, 2006.

23.Bo G.A., Javier de la Mata J., Baruselli P.S., Menchaca A., Alternative programs for synchronizing and resynchronizing ovulation in beef cattle, Theriogenology 86, p.388-396, 2016. 24.