LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARINĖS MEDICINOS PROGRAMA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTĖS KATEDRA
Neringos Sakalauskaitės
6 kurso, 7 grupėsLesalų, papildytų nesmulkintais kvietrugiais, įtaka viščiukų broilerių
produktyvumui, virškinimo trakto išsivystymui bei virškinimo
procesams
The effect of having hole triticale grains complemented feed on
chicken broilers productivity, the development of digestine system and
digestine processes
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė: doc. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas Yra atliktas mano pačios:
Nebuvo naudotas kitame universitete, Lietuvoje ir užsienyje:
Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.Data pavardė (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Data pavardė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO
GYNIMO
Data pavardė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
Data pavardė (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SUMMARY ... 4 ĮVADAS ... 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 7 1.1. Kvietrugiai ir jų statistika ... 71.2. Kvietrugių maistinė vertė ... 9
1.3. Viščiukų broilerių virškinamojo trakto sandara ... 15
1.4. Viščiukų broilerių virškinamojo trakto išsivystymas ... 15
1.5. Kvietrugių efektyvumas paukščių mityboje ... 17
2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI ... 19
2.1. Lesinimo bandymas ... 19
2.2. Fiziologinių, histologinių ir morfologinių tyrimų metodikos ... 24
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 25
3.1. Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių augimui, lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti bei išsaugojimui ... 25
3.2. Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams ... 27
IŠVADOS ... 31
Rekomendacija ... 32
4
SUMMARY
Researches were performed by Neringa Sakalauskaitė. The topic: The effect of having hole triticale grains complemented feed on chicken broilers productivity, the development of digestine
system and digestine processes. Research supervisor: Assvc. Prof Dr. Asta
Racevičiūtė-Stupelienė . Researches were carried out in joint – stock company “Vilniaus paukšynas“, Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Poultry Feed and Poultry Products laboratory. Paper volume 35 Pages, it contains 18 tables, 1 images.
The objective of the research – to investigate broiler chicken productivity, gastrointestinal
development and digestive processes by adding whole triticale supplement into the feed.
Tasks of the research:
1) To investigate the effect of having whole triticale supplemented feed for broiler chickens productivity, aiming to gain and maintain 1kg broiler weight.
2) To investigate the effect of having whole triticale supplemented feed on broiler chickens digestive tract occurrence.
3) To investigate the whole triticale supplemented feed influence on broiler chickens digestive processes (intestinal pH, DM, ammonia nitrogen and etc.).
Results and conclusions:
Two different groups of chickens were given whole triticale supplemented feed of various proportions during the first seven days of nestling. The third group received a normal diet. The first group of broiler chickens was fed with the feed containing 4% of whole triticale, while the second received 6%. During days 8 to 21 of broilers age, the supplements of whole triticale in the first group grown up to 8%, while in the second group by 12%. During days 22 to 35 of broilers age, the first test group was fed a diet of whole triticale going up to 15% and the second group - 20%. From 36th to 40th day of chickens age, broilers were fed a diet that contained none whole triticale.
The investigation have shown that the chickens weight decreased by 5% compared with the control group after 4% of whole triticale was added into the feed. Adding to the diet 8% and 15% of whole triticale, broilers weight decreased by 11% and 9%. When the feed was not supplemented with whole triticale chickens weight decreased by 7%. In the second group, with 6% whole triticale added, chickens weight was below 6%. When added 12% and 20%, respectively, weight decreased by 6% and 14%. After the 40 days – 10%.
Compared with the control group, addition of whole triticale to diet reduced broiler segments of the gastrointestinal tract pH values from 0.22 to 0.43 (P>0.05). Gastrointestinal segments solids content increased from 0.33 to 5.03% in the first tested group of broiler chickens, while in the second group it decreased from 1.87 to 1.80%. With different quantities of whole triticale diet,
5 broilers intestinal length increased to 8.4cm - 21.6cm, and intestinal weight was 1% and 12% bigger. Adding 15% whole triticale into feed increased the level of butyric acid but decreased the level of propionic acid. The number of prop-ionic and butyrate acids increased after adding 20% of whole triticale into the feed (P>0.05).
6
ĮVADAS
Šiuo metu didelis dėmesys skiriamas paukštienos produkcijos saugumui ir kokybei. Lesalų gamintojai bei paukščių augintojai privalo lesalų gamyboje naudoti įvairias pašarines žaliavas, kuriose yra visų pagrindinių maisto medžiagų: angliavandenių, riebalų, baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Norint išnaudoti paukščių genetinį produktyvumo potencialą ir sumažinti gamybos kaštus, siekiama sumažinti lesalų sąnaudas.
Lesalų sąnaudos paukštienos gamybos savikainoje sudaro apie 60–70 proc. visų produkcijos sąnaudų (Abdelrahman et al., 2008). Tad norint sumažinti sąnaudas ir padidinti pelną, augintojai ieško pigiausių lesalų alternatyvų ir siekia išgauti geresnį augimo tempą.
Lesalų gamybai daugiausia yra naudojami kviečiai, kukurūzai ir soja. Tyrimai rodo, kad viščiukų broilerių mityboje naudojant kvietrugius vietoje kviečių, jei jų kaina mažesnė arba lygi 95 proc. kviečių kainai, išlaidos sumažėtų 5 proc. (Korver, Zuidhof, 2004). Kvietrugiai daugiausia naudojami pašarų gamybai, tačiau naudojimas žmonių maistui taip pat didėja (Kulp, Ponte, 2000). Tad ekonomiškai įmanomas kviečių, kukurūzų, sojos ar kitų grūdų pakaitalas broilerių mityboje – kvietrugiai, nes yra pigesnė alternatyva, lengvai prisitaiko prie dirvožemio ir agroklimato sąlygų, turi vertingų biocheminių ir ūkinių savybių, išlaiko geriausius tėvinių formų požymius. Pasaulyje kvietrugių išauginama apie 13,5 milijonų tonų. Tačiau kvietrugiuose yra didelis kiekis nekrakmolo polisacharidų, kurie mažina paukščių produktyvumą.
Taigi šio darbo tikslas – įvertinti viščiukų broilerių produktyvumą, virškinimo trakto išsivystymą bei virškinimo procesus, lesalus papildžius nesmulkintais kvietrugiais. Tiriant buvo nusistatyti tokie uždaviniai:
1. Ištirti lesalų papildytų nesmulkintais kvietrugiais įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti ir išsaugojimui.
2. Ištirti lesalų papildytų nesmulkintais kvietrugiais įtaką viščiukų broilerių virškinimo trakto išsivystymui.
3. Ištirti lesalų papildytų nesmulkintais kvietrugiais įtaką viščiukų broilerių virškinimo procesams (žarnų turinio pH, SM, amoniakiniam azotui ir kt.).
7
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kvietrugiai ir jų statistika
Kvietrugiai (Triticosecale) – miglinių šeimos varpinių javų rūšis gauta sujungus rugių (Secale) ir kviečių (Triticum) chromosomas (Kulp, Ponte, 2000). Kvietrugiai (Triticosecale) yra pirmieji kryžminimo būdu gauti javai. Juos pirmą kartą 1875 m. pranešime paminėjo A. Stephen Wilson, kuris sukryžmino kviečius su rugiais, naudojant žiedadulkes, tačiau nepavyko augalų padauginti (Ammar, 2004). Pirmą kartą, 1888 m., sėkmingai sukryžminti kviečius ir rugius pavyko vokiečiui Wilhelm Rimpau. Vienas iš keturių javų buvo derlingas, iš jo išaugo 12 grūdų. W. Rimpau sėkmingai juos daugino, tačiau be ekonominės sėkmės. 1968 m. Vengrijoje oficialiai buvo išleista pirmoji kvietrugių veislė (Bokolo), bet nedavė tiek derliaus, kiek tikėtasi. Tais pačiais metais Tadeusz Wolski pradėjo kvietrugių veisimo programą ir taip prasidėjo kvietrugių sėkmė Europoje ir daugelyje kitų šalių pasaulyje (Kulp, Ponte, 2000).
Tadeusz Wolksi (1968) pradėjo veisti kvietrugius su tokiais tikslais ir užduotimis: a) sujungti kviečių derliaus potencialą su rugių atsparumu ir nereiklumu; b) plėtoti javus pritaikytus sausoms vietovėms (http://www.triticale-infos.eu/history/index.html 2014-12-09). Į kvietrugius buvo žiūrima kaip į potencialų „tiltą“, jungiantį geriausias javų savybes, nes kviečiai pasižymi dideliu derliumi ir duonai kepti tinkama kokybe, o rugiai maistui ir pašarams tinkama kokybe, atsparumu žiemos šalčiams, sausroms, ligoms, aukštu lizinu ir baltymais, derlingumu (Kulp, Ponte, 2000). Taigi, kvietrugiai yra derlingi, geriau žiemoja, neišgula yra atsparūs ligoms, turi vertingų medžiagų gyvuliams ir išlaiko geriausias rugių ir kviečių savybes.
Šiuo metu pagrindinės kvietrugius auginančios šalys: Lenkija, Vokietija, Kanada, Kinija, Australija, Meksika, Belgija ir Šveicarija. Pirmaujantis gamintojas pasaulyje – Lenkija. 1-oje lentelėje pateikiami gamybos ir derliaus plotai pasaulyje.
Yra trys priežastys dėl padidėjusio ploto išsivysčiusiose šalyse: 1) dauguma ploto yra žemėje, kuri nėra palanki geram kviečių derliui (pvz., Lenkija); 2) daug naujausių veislių yra dvejopos paskirties ir aprūpina gyvulius žaliu pašaru prieš leidžiant plėtotis grūdų derliui; 3) daugelyje šalių kvietrugiai siūlo ūkininkams alternatyvų pelną nešantį derlių, kuris nėra kontroliuojamas jokių rinkodaros tarybų ir nereikalauja atitikti kitų grūdinių kultūrų griežtų kokybės standartų (Kulp, Ponte, 2000).
8 1 lentelė. Kvietrugių gamybos ir derliaus plotas 2009 m. (Bandara, 2011).
Šalis Gamybos apimtis
(metrinės tonos) Derliaus plotas (ha) Lenkija 5,234,000 1,465,000 Vokietija 2,514,390 401,081 Prancūzija 2,015,600 355,506 Baltarusija 1,788,310 516,589 Australija 545,000 350,000 Rusija 508,460 187,000 Lietuva 426,000 136,100 Vengrija 360,719 125,365 Kinija 350,000 206,000 Švedija 255,400 53,700 Danija 233,100 44,400 Čekijos Respublika 222,711 52,950 Ispanija 140,600 61,100 Brazilija 122,495 65,525 Didžioji Britanija 66,000 16,000 Šveicarija 56,295 9,279 Belgija 45,117 6,192 Portugalija 33,000 20,000 Kanada 500,000 110,000
9
1.2. Kvietrugių maistinė vertė
Apie 75–80 proc. paukščių lesalų sudaro javų grūdai ir jų gaminiai (Morkūnas, 2002). Javai yra naudingi, nes juose daug sausųjų medžiagų, galima lengvai sandėliuoti, nuo to nekinta kokybė, pagrindinė jų maisto medžiaga – krakmolas, gausu fosforo, baltymų, B grupės vitaminų ir vitamino E (Jeroch, 2011).
Javų grūdai yra skirstomi į maistinius (kruopoms, miltams, dažniausiai prieš tai apdorojus), techninius (techninių produktų gamybos žaliavoms, biokuro gamybos žaliavoms) ir pašarinius (tiesiogiai gyvūnams šerti arba kombinuotiesiems pašarams gaminti). ES sunaudojama 59 proc. – pašarams, 32 proc. – maistui, 4 proc. – sėklai, likusieji techninėms reikmėms (Jeroch, 2011).
Lesalų gamybai daugiausia yra naudojami kviečiai, kukurūzai, soja – mažiau miežiai, kvietrugiai. Tai nulemia skirtingos veislės, jų maistinės vertės, apykaitos energijos ir antimitybinių medžiagų koncentracijos (Morkūnas, 2002). Tad javų maistinei vertei įtaką daro ir morfologinė sudėtis.
Javų grūdo pagrindinės dalys: 1) luobelė, kuri dengia ir apsaugo grūdą, joje yra struktūrinių angliavandenių, lignino, žaliųjų baltymų, mineralinių medžiagų; 2) aleurono sluoksnis, kuris kaupia aleurono grūdelius, turi žaliųjų baltymų, žaliųjų riebalų, vitaminų ir karotenoidų; 3) endospermas, reikalingas, kad augalas vystytųsi iš gemalo, jame randamas krakmolas, žalieji baltymai, cukrus, žalioji ląsteliena; 4) gemalas – būsimojo augalo užuomazgos, jame yra žaliųjų riebalų, žaliųjų baltymų, krakmolo, mineralinių medžiagų, vitaminų (vit. E, B grupės vitaminai, išskyrus vit. B12)
(Jeroch, 2011).
Javų maistinė vertė taip pat priklauso nuo cheminės sudėties. Kvietrugiai gali būti naudojami kaip energijos šaltinis, nes juose yra krakmolo, cukrų bei turi pakankamai didelę amino rūgščių koncentraciją, kuri rodo, kad juos galima naudoti lesalams. 2-oje lentelėje pateikiama kvietrugių cheminė sudėtis ir maistingumas.
Javų cheminė sudėtis keičiasi javams bręstant. Grūdų sudėtis gali taip pat skirtis priklausomai nuo didėjančios aplinkos, šalies klimato, dirvožemio ir ūkio sąlygų, javų veislės (Chapman et al., 2005).
10 2. Lentelė. Kvietrugių sudėtis ir maistingumas, proc. (van Barneveld, 2002).
Rodikliai Kvietrugiai
Apykaitos energija, kcal/MJ 281/1,18
Sausosios medžiagos 85,74
Baltymai 11,06
Riebalai 1,47
Ląsteliena 2,63
Pelenai 1,84
Kvietrugiai pagal maistinę vertę artimi kviečių ir rugių kultūroms, o skoninės savybės artimos kviečiams (Morkūnas, 2002). Viena iš svarbiausių kvietrugių savybių yra baltymų kiekis. Kvietrugiai turi daugiau baltymų nei miežiai, avižos, kukurūzai, bet mažiau nei rugiai (Chapman et al., 2005). Tačiau kvietrugių baltymai turi didesnę biologinę vertę dėl aukšto lizino kiekio, daugelyje kitų javų grūduose nepakanka amino rūgščių (Stallknecht et al., 1996). 3-oje lentelėje pateikiami amino rūgščių kiekiai kvietrugiuose.
Svarbiausios amino rūgštys, kurias viščiukai broileriai turi gauti su lesalais: lizinas, treoninas, metioninas, argininas, valinas, izoleucinas, triptofanas, histidas. Kaip matoma lentelėje, kvietrugiuose yra pakankama amino rūgščių koncentracija. Kvietrugiuose yra didesnis kiekis fosforo lyginant su kitais pašariniais grūdais, suteikiantis pranašumą naudojant paukštienos pašarams, nes jie sumažina fosforo papildų poreikį. Be to, kvietrugiuose esantis fitazės fermentas suteikia papildomą pranašumą, nes sumažina fitazės fermento išlaidas (Jondreville et al., 2007). Kvietrugiuose esantis vitaminų kiekis panašus kaip kviečiuose ir rugiuose. Kvietrugių virškinamumas panašus į kitų javų. Krakmolo fermentacija panaši į miežių ar avižų, o fermentinis virškinimas – didesnis (Chapman, 2005).
Kvietrugių ir kitų javų maistinė vertė taip pat gali skirtis nuo veislės ir auginimo sąlygų. Pavyzdžiui, baltymų kiekis kvietrugiuose gali būti nuo 9 proc. iki 20 proc. (Boros, 1999). Lietuvoje išaugintuose kvietrugiuose baltymų yra 10,5–13,6 proc. ir 2820–2970 kcal/kg apykaitinės energijos (Morkūnas, 2002).
11 3. Lentelė. Amino rūgščių kiekis skirtingose veislėse g/kg SM, (van Barneveld, 2002).
Amino rūgštys Veislės
Abacus Madonna Tahara Credit
Asparato rūgštis 6,3 6,7 6,3 8,0 Treoninas 3,2 3,9 3,6 4,2 Serinas 4,5 5,6 5,6 5,9 Glutamo rūgštis 22,2 28,9 29,7 30,2 Prolinas 7,4 9,7 10,0 11,3 Glicinas 4,2 4,8 4,5 5,4 Alaninas 4,1 4,7 4,3 5,4 Valinas 4,2 5,0 4,8 6,4 Metioninas 1,7 1,8 1,9 2,3 Izoleucinas 2,9 3,5 3,4 4,7 Leucinas 5,9 7,1 6,9 8,1 Tirozinas 2,8 3,2 3,0 3,5 Fenilalaninas 3,8 4,5 4,6 5,6 Lizinas 3,3 3,6 3,3 4,4 Histidinas 2,4 2,9 2,7 3,4 Argininas 4,7 5,7 5,1 6,7 Cistinas 2,1 2,4 2,3 2,8 Triptofanas 1,1 1,0 1,3 0,9
Plečiantis kvietrugių panaudojimo galimybėms Lietuvoje sparčiai didėja jų auginimo plotai. Lietuvoje kvietrugiai plito iš kaimyninės Lenkijos, todėl 1993 m. daugiausia buvo auginama pietvakariuose (Tauragė, Jurbarkas, Lazdijai, Šakiai). 2000 m. derlingumas jau buvo padidėjęs. Didžiausias derlingumas buvo Kupiškio rajone. Taip pat didelis derlingumas buvo Panevėžio, Radviliškio, Joniškio, Pasvalio rajone (Makutėnienė, 2002). 4-ioje ir 5-oje lentelėje pateikiami duomenys apie žieminių ir vasarinių kvietrugių, įrašytų į nacionalinį veislių sąrašą, savybes.
12 4. Lentelė. Žieminių kvietrugių savybės (http://www.vatzum.lt/lt/ žiūrėta 2013-12-16).
Veislės Savybės Svoris, g1 Baltymai, % Krakmolas, %2 Augalo aukštis, cm Atsparumas išgulimui3 Žiemkentiš kumas (balas)3 Vegetacijos trukmė, d. Agostino 43,62 12,7 68,6 93 7,9 7,2 201 Baltiko 45,97 9,0–15,3 66,0–73,3 94,5 8,9 8,7 206 Cosinus 44.02 10,9–15,6 65,9–72,9 112 8,6 7,3 202 Cultivo 44,55 9,4–15,2 64,0–71,6 88 8,1 8,0 211 Dinaro 38,52 10,6 70,8 97,5 8,6 8,8 207 Fidelio 47,9 10,8 8,1 90 8,1 8,5 205 Grenado 37,59 7,9–14,2 62,2–75,6 99 7,1 9,0 205 Inpetto 44,28 10,7 71,7 100 8,0 8,8 208 Mungis 42,72 9,3–12,6 68,3–69,5 109 7,6 8,8 204 Preludio 40,96 12,8 68,6 93,6 7,8 8,2 203 Remiko 42,24 12,6 68,9 96 8,3 7,5 204 Sequenz 43,84 12,7 68,3 101 8,7 8,4 203 SW Falmoro 48,73 12,5 67,8 112 8,6 7,9 - SW Talentro 52,42 11,7 69,3 102 8,3 7,8 215 SW Valentino 43,36 11,4 70,0 109 7,4 8,2 205 Trimerster 44,58 9,2–15,7 65,8–72,3 97 6,9 7,3 206 Tulus 45,09 12,6 67,8 109 8,0 7,3 200 Vitalis 51,72 12,8 67,7 104 8,1 7,9 206 1. 1000 grūdų svoris.
2. Krakmolo proc. sausojoje medžiagoje.
13 5. Lentelė. Vasarinių kvietrugių savybės (http://www.vatzum.lt/lt/).
Veislės Savybės Svoris, (g)1 Baltymai, % Krakmolas, %2 Augalo aukštis, cm Atsparumas išgulimui2 Vegetacijos trukmė, d. Dublet 43,17 13,1 68,0 103 8,6 99 Kargo 38,4 13,4 - 102 8,7 97 Legalo 41,91 11,2–16,1 63,7–72,6 111 9,0 98 Nagano 41,79 13,5 66,8 97 9,0 98 Nilex 39,44 13,9 69,0 112 7,9 103 1. 1000 grūdų svoris.
2. Krakmolo proc. sausojoje medžiagoje.
2. Atsparumas išgulimui skaičiuojamas pagal 9 balų vertinimo skalę.
Taigi, Lietuvoje auginami kvietrugiai turi pakankamai baltymų, yra atsparūs žiemos aplinkybėms ir išgulimui. Dažniausiai pasireiškusios ligos: miltligė (Erisyphe graminis), lapų septoriozė (Septoria tritici), pavasarinis pelėsis (Fusarium nivale), dryžligė (Helminthosporium triticirepentis), juostuotoji dryžligė (Pyrenophora graminea), rudosios rūdys (Puccinia recondita),
varpų septoriozė (Septoria nodorum), geltonosios rūdys (Puccinia recondita).
Javų grūdų virškinimą ir energinę vertę lemiantys veiksniai: žalios ląstelienos (struktūrinių angliavandenių), žalių riebalų kiekis; tirpių nekrakmolinių polisacharidų (ß-gliukanų, pentozanų) kiekis; krakmolo kiekis ir struktūra, žalių riebalų kiekis; gyvūnų rūšis (mikrobinio skaidymo potencialas); gyvūnų amžius (Jeroch, 2011).
Priklausomai nuo grūdų rūšies, lesalų sausosiose medžiagose yra aptinkama ne tik gerai virškinamų ir naudingų, bet ir balastinių medžiagų – nemaistinių medžiagų frakcijų (Janušonis, 1996). Polisacharidai yra pagrindiniai komponentai augalinės kilmės pašaruose. Ląstelių sienelėse gali būti apie 75 proc. polisacharidų (Choct, Anniston, 1991). Polisacharidai – polimerinės angliavandenių molekulės susidedančios iš ilgų monosacharidų grandinių, sujungtų glikozidinėmis jungtimis.
Pagrindiniai antimitybiniai faktoriai kvietrugiuose yra nekrakmolo polisacharidai, kuriuose yra tripsino ir chimotripsino inhibitorių, kurie gali sumažinti šių pašarų maistinę vertę. Nekrakmolo polisacharidai yra skirstomi į dalinai tirpius vandenyje ir netirpius vandenyje. Vandenyje netirpūs nekrakmolo polisacharidai laikomi beveik nevirškinami paukščių virškinamajame trakte ir tik tirpūs vandenyje nekrakmolo polisacharidai gali būti virškinami, tačiau jie gali padidinti klampumą
14 virškinamajame trakte (Carré, 1993).
Nekrakmolo polisacharidų struktūros yra gana paprastos. Kiti pagrindiniai kvietrugių polisacharidai, arabinoksilanai yra sudėtingesni, šakotos struktūros junginiai, sudaryti iš dviejų cukrų – arabinozės ir ksilozės.
Nekrakmolo polisacharidai sumažina maistinių medžiagų virškinimą, absorbavimą, pasisavina maisto medžiagas ir sudaro kompleksinius junginius, lėtina krakmolo, baltymų skaidymą (Choct, Annison, 1990). Paukščiai beveik nevirškina ląstelienos, celiuliozės, pektinų, pentozanų, ß-gliukanų, arabinoksilanų polisacharidų. Taip įvyksta, nes paukščių virškinamajame trakte nėra jas skaldančių fermentų (Carré, 1999). 1-oje schemoje pateikiami duomenys apie nekrakmolo polisacharidų kiekį javuose.
1. Schema. Apykaitinės energijos ir nekrakmolo polisacharidų santykis javuose (Black, 1999).
Taigi, kvietrugiuose nekrakmolo polisacharidų gali būti apie 7,5 proc. Kad paukščiai galėtų juos suvirškinti, turi būti naudojami fermentiniai preparatai, galintys pašalinti nekrakmolo polisacharidų, rafinozės grupės oligasacharidų neigiamą poveikį. Manoma, kad neigiami dalykai, pastebėti ankstyvuosiuose tyrimuose, yra mažiau pastebimi naujesnėse veislėse, kurios turi mažesnę dalį rugių genomo lyginant su kviečių genomu (Korver, 2004).
15
1.3. Viščiukų broilerių virškinamojo trakto sandara
Tiriant lesalų, papildytų nesmulkintais kvietrugiais, įtaką viščiukams broileriams, būtina suprasti jų virškinamojo trakto sandarą. Viščiukai, kaip ir daugelis paukščių, maistą paima snapu. Kadangi vištos neturi dantų, negali jo kramtyti. Burnoje yra liaukų, kuriose yra seilių, jos sudrėkina lesalus ir padeda nuryti. Seilėse taip pat yra fermentų, kurie padeda virškinti lesalą. Toliau yra naudojamas liežuvis, kuris padeda nuryti (Jacob et al., 2011).
Kaklo srityje yra tamprios stemplės, kurios jungia burną su likusiu virškinamuoju traktu ir trachėjos vamzdeliai. Stemplių sienelės yra raumeningos, o trachėjos turi kremzlinius žiedus. Apatinėje kaklo dalyje stempė platėja ir taip susidaro maišo pavidalo gurklys arba gužis. (Logminas, 1979). Bet koks nurytas lesalas ar vanduo yra laikomas gūžyje, kol ateina laikas tolimesniam virškinimui.
Gūžyje būdamas maistas išbrinksta, toliau likučiai per stemplę keliauja į liaukinį skrandį, kuris yra padengtas liaukomis išskiriančiomis gleives ir fermentus. Galiausiai lesalas patenka į raumeninį skrandį. Abu skrandžius iš viršaus dengia kepenys. Iš raumeninio skrandžio išeina plonoji žarna, kurios pirmoji atkarpa – dvylikapirštė žarna. (Logminas, 1979).
Lesalas dvylikapirštėje žarnoje paveiktas tulžies ir kasos medžiagų keliauja į storąją žarną bei klubinę žarną, ten yra absorbuojamas. Toliau prasideda tuščioji žarna, o už – klubinė žarna. Tuščiosios žarnos pabaigą ir klubinės žarnos pradžią žymi divertikulis (Jacob et al., 2011). Storoji žarna tęsiasi į trumpą tiesiąją žarną, kuri baigiasi kloakoje. Kloakos viršutinėje sienelėje yra aklina išauga – Fabricijaus maišelis, kuriame gaminami limfocitai (Logminas, 1979).
1.4. Viščiukų broilerių virškinamojo trakto išsivystymas
Viščiukų broilerių virškinamojo trakto išsivystymui daro įtaką: lytis, genetinis paveldimumas, pagerintas viščiukų broilerių genotipas. Jų dėka gaunama geresnė produkcija (de Verdal et al., 2010).
Už virškinamojo trakto aktyvumo reguliavimą yra atsakingas raumeninis skrandis. Jei raumeninis skrandis prastai išsivystęs, tai gali daryti neigiamą įtaką maistinių medžiagų virškinimui ir viščiukų broilerių vystymuisi (Svihus et al., 2010; Jacob et al., 2011). Jei susilpnėja, prastai išsivysto raumeninis skrandis, sumažėja dvylikapirštės žarnos liaukų sekrecija, todėl prastėja virškinimas, maisto medžiagų vartojimas. Jei raumeninis skrandis gerai išsivystęs, žarnyno liaukų sekrecijos daugėja, o virškinimas – gerėja (González-Alvarado et al., 2008).
Plonojoje ir storojoje žarnose paprastai yra naudingų bakterijų. Šie mikoorganizmai yra itin svarbūs, nes padeda virškinti. Dažniausiai dėl jų arba, jei atsiranda per daug svetimų
16 mikrooganizmų, žarnose prasideda ligos. Dažniausios pasekmės – enteritas ar žarnų uždegimas. Pagrindiniai ligų simptomai: viduriavimas, padidėjęs troškulys, dehidratacija, apetito praradimas, silpnumas, svorio praradimas arba lėtas augimas (Jacob et al., 2011).
Ši mikroflora nėra galutinai ištirta. Mikroorganizmai gali būti ne vienodo dydžio ir sudėtingumo. Jų tipas, kiekis ir veiklumas gali priklausyti nuo paukščio, amžiaus, ūkio ir pašarų (Gabriel et al., 2006).
Virusinės infekcijos yra susijusios su žarnyno vystymusi ir jo veiklos sutrikimais. Dažniausiai viščiukams broileriams nuo tokių virusų kaip rotavirusas, koronavirusas, enterovirusas, adenovirusas, astrovirusas ir reovirusas, sumažėja priesvoris, sutrinka lesalų pasisavinimas, sumažėja pulko vienodumas. Šios infekcijos gali būt įvairaus amžiaus paukščių žarnynuose, bet dažniausiai – jaunų paukščių. Tad infekcijų pasekmės priklauso nuo paukščių amžiaus, imuninės sistemos, virulentiškumo, virusų, mitybos, praktikos ir aplinkos (Yegani, Korver, 2008).
Be to viščiukų broilerių augimui įtaką daro ir maisto nukeliavimo per virškinamąjį traktą laikas. Nuo jo priklauso medžiagų virškinimas ir jų suvartojimas (Uni et al., 1995). Tranzito laikui įtaką daro: fiziologinė būklė, nekrakmolo polisacharidai, lesalų dydis, jų energetinė vertė, lytis ir kt. (Yegani, Korver, 2008).
Virškinamojo trakto išsivystymą tiesiogiai veikia amžius. Nuo jo priklauso žarnos, kasos, ir kt. virškinamojo trakto dalių funkcionavimas. Nėra tikslaus viščiukų broilerių brandos suvokimo, bet manoma, kad jauniklių virškinamasis traktas nėra brandus, reikia kelių augimo savaičių, kol plonosios žarnos dydis ir išėjimas iš kasos nebevaržo augimo (Uni et al., 1995). Naujesniuose tyrimuose ištirta, kad viščiukų broilerių įsisavinimo paviršiaus plotas nesiekia brandos iki 20–30 dienų (Appleby et al., 2004).
Dar vienas svarbus faktorius – trumpųjų grandinių riebalų rūgštys. Jos paprastai susidaro iš butirato, acetato, propionato. Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių veikla virškinamajame trakte yra antimikrobinė, palaiko rūgščių-šarmų pusiausvyrą, virškinimo procesų metu skatina fermentinius veiksmus, veikia žarnyno funkcijas, keičia kasos ir tulžies sekreciją, padeda dauginantis žarnyno epitelinėms ląstelėms, skaidymui ir gleivių išskyrimui. (Sakata, Inagaki, 2001).
Svarbus ir trumpųjų grandinių riebalų rūgščių kiekis. Jei jų yra daugiau arba mažiau nei reikia, galimi susirgimai. Kai kiekis yra didesnis, sumažėja trumpųjų grandinių riebalų rūgščių absorbacija, mažėja vandens, pH ir buferinė talpa. Visa to rezultatas – padidintas laktakų kiekis. (Sakata, Inagaki, 2001).
Butiratas padeda augti žarnyno epiteliui ir vykdyti paukščio medžiagų apykaitos procesus. Jis taip pat dalyvauja skaidant, auginant ląsteles, reguliuojant sienelių pralaidumą, genų pasireiškimą ir kontroliuoja, kad neišaugtų storojo žarnyno vėžinių ląstelių skaičius. Vėžines ląsteles dar silpnina
17 propionatas, kuris taip pat dalyvauja lipidų ir gliukozės apykaitos organizme ir mažina cholesterolio kiekį. Acetatas atsidūręs kraujyje toliau keliauja į periferinius audinius, o paskui jį metaboliuozja raumenys. Jis stiprina kraujo srovę gaubtinėje žarnoje ir skatina jos turinį judėti (Sakata, Inagaki, 2001).
Keičiant lesalų dalelių dydžius galima paskatinti raumeninį skrandį vystytis. Jei raumeninis skrandis yra gera išsivystęs, tai gerina žarnyno peristaltiką, apsaugo, kad į plonąsias žarnas nepatektų patogeninės bakterijos ir sumažina riziką susirgti ligomis. Manoma, kad sumažintų dalelių dydžio įtaka gali matytis žarnyno morfometrijoje. Teoretikai teigia, kad paukščių mityboje didesni ir šiurkštesni lesalai ilgiau keliauja per raumeninį skrandį, tad gali gerėti ir virškinimo efektyvumas (Amerah et al., 2007).
Sumažinus lesalo daleles padaugėja dalelių kiekis ir padidėja bendras paviršiaus plotas, tad dalelės lengviau pasiekia virškinimo fermentus ir pagerina kitus virškinimo procesus. Be to, paukščių augintojams yra lengviau tvarkyti grūdus ir maišyti juos su kitu maistu, kai dalelės yra mažos. Susidomėjimas dalelių dydžiu išpopuliarėjo palyginus neseniai, kai pradėta ieškoti būdų, kaip dar galima naudoti pašarus ir pagerinti gamybą (Amerah et al., 2007).
Javų grūdų sudedamosios dalių formos paveikia ne tik morfologines, bet ir fiziologines žarnyno ypatybes. Jei vartojami smulkiai sumalti grūdai, gali padidėti ir mirtingumas. M. Yegani ir D. R. Korver (2008) pastebėjo, kad smulkiai sumalti kviečiai gali padidinti mirtingumą 28,9 proc.
1.5. Kvietrugių efektyvumas paukščių mityboje
Paukščių lesaluose turi būti visi būtini, teigiamą įtaką turintys, maisto medžiagų komponentai, paukščių biologiniams poreikiams tenkinti. Tik tada iki galo pasireikš jų produktyvumo genetinis potencialas. Paukščių lesalai yra sudaryti iš augalinės ir gyvulinės kilmės komponentų. Šios sudėtingos medžiagos yra išskaidomos į paprastesnes medžiagas, kurios yra tirpios skysčiuose ir gali skleisti organines medžiagas per membranas. Organinės medžiagos per žarnyno gleivinę keliauja į kraują, kuriame toliau prisideda prie organizmo gyvybinių funkcijų ir produktyvumo (Batal, 2002).
Didžiąją dalį viščiukų broilerių raciono sudaro grūdinės kultūros, nes jos yra baltymingos, didelės energinės vertės. Varpiniuose grūdiniuose lesaluose randama iki 70 proc. angliavandenių ir 10–15 proc. baltymų (Morkūnas, 2002). Vis dar nėra vieningos nuomonės apie grūdų pakeitimą nesmulkintais kvietrugiais.
Pavyzdžiui, broilerių lesaluose kvietrugiais pakeitus 10, 15, 30, 45 proc. kukurūzų, išlaikant vienodą energijos kiekį, lesalo efektyvumas nebuvo pastovus. Dviejuose bandymuose lesalų
18 efektyvumas, didinant kvietrugių kiekį lesaluose, mažėjo, kituose trijuose bandymuose neigiamos įtakos nerasta. Didinant kvietrugių kiekį lesaluose, pastebimas viščiukų svorio mažėjimas. Lizino priedai efektyvumo nepagerino (Proudfoot et al., 1988).
Analogiškame bandyme (Morkūnas et al., 1996) kukurūzai buvo pakeisti kvietrugiais 25, 50, 75 ir 100 proc., kurių apykaitos energija 2870 kcal/kg, o baltymų kiekis – 11,5 proc. Į vieną iš dviejų grupių, kuriose buvo 100 proc. kvietrugių, buvo pridėta 0,1 proc. fermentinio permikso CGAP. Broilerių racionuose kukurūzus keičiant kvietrugiais, subalansuotose pagal apykaitos energiją ir baltymus, viščiukų svoris, lesalų sąnaudos iš esmės nesiskyrė nuo lesintų kukurūzų lesalu. Tačiau broilerių lesale kukurūzus pakeitus kvietrugiais 100 proc. ir pridėjus į jį 0,1 proc. fermentinio permikso CGAP, viščiukų svoris buvo 9,20 proc. didesnis, o lesalo sąnaudos – 6,84 proc. mažesnės, lyginant su broileriais, kurių lesale buvo kukurūzai. Autoriai mano, kad fermentinio premikso CGAP 0,1 proc. priedas kvietrugių lesale didina lesalo maisto medžiagų virškinamumą ir pasisavinimą ir kartu mažina lesalų sąnaudas, spartina broilerių augimą.
LGI Paukštininkystės bandymų stotyje atliktais tyrimais nustatyta, kad kvietrugiais galima pakeisti importuojamus kukurūzus ar maistinius kviečius, nesumažinant paukščių produktyvumo. Kvietrugiai paukščių lesaluose gali sudaryti iki 42 proc. Juos naudojant būtina trūkstamą apykaitinę energiją papildyti 3–5 proc. pašarinių aliejų arba riebalų (Morkūnas, 2002).
Tuo tarpu D. R. Korver, M. Zuidof ir K. R Lawes (2004) teigė, kad lesinant kviečiais ar kvietrugiais nesikeičia: svoris, pašarų sąnaudos, skerdenos svoris, pulko vienodumas, A klasės skerdena bei netinkamos vartoti paukštienos kiekis.
Dauguma lesalų, kurie yra naudojami naminių paukščių lesalo racione, yra kokia nors forma apdorojami. Dažniausiai yra apdorojama malūno pagalba, o vėliau sudaromi granuoliuoti lesalai (Svihus, 2006). Tačiau pastaruoju metu lesaluose pradėti naudoti nesmulkinti kviečiai, kad padidėtų vietos grūdų naudojimas, sumažėtų transportavimo ir pašarų malimo išlaidos (Gabriel et al., 2008).
Tyrimai rodo (Bennett et al., 1995; Rose et al., 1995), kad viščiukai broileriai lesinami nesmulkintais kviečiais, pasiekė tokią pat masę bei lesalų konversiją kaip ir lesinami granuliuotais kombinuotaisiais lesalais, tačiau sunaudotų lesalų kiekis buvo didesnis, nei tų, kurie buvo lesinami traiškytais javais (Svihus et al., 1997). Dažniausiai paukščių lesaluose naudojami nesmulkinti kviečiai, todėl informacijos apie nesmulkintų kvietrugių naudojimą randama mažai.
19
2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Lesinimo bandymas
Bandymai atlikti AB „Vilniaus paukštynas“, Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijoje Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorijoje prie Gyvulininkystės katedros.
Moksliniai tyrimai atliekami laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 (Valstybės žinios, 1997-11-28, Nr. 108) bei poįstatyminio akto – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymo „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2009-01-22, Nr.8-287). Taip pat, atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
Viščiukai broileriai buvo laikomi ant gilaus kraiko, girdomi iš stacionarių girdytuvių, laikymo sąlygos atitiko ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakančių būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (www.litlex.lt) .
Lesinimo bandymas atliktas su 1–40 dienų amžiaus Ross 308 linijų derinio viščiukais broileriais. 600 viščiukų broilerių buvo suskirstyti į 3 grupes po 200 viščiukų kiekvienoje grupėje su 4-ais kiekvienos grupės pakartojimais.
Pirmoji grupė - kontrolinė, likusios – tiriamosios.
Kontrolinės grupės viščiukai broileriai buvo lesinami standartiniais kombinuotaisiais lesalais. Nuo 1 iki 7 amžiaus dienos viščiukai broileriai buvo lesinami startiniu lesalu, o tiriamųjų grupių kombinuotasis lesalas buvo papildytas skirtingais nemulkintų kvietrugių kiekiais – pirmos tiriamosios grupės lesaluose neskaldyti kvietrugiai sudarė 4 proc., antros tiriamosios – 6 proc. Nuo 8 iki 35 amžiaus dienos viščiukai broileriai buvo lesinami tarpiniu lesalu. Nuo 8 iki 21 amžiaus dienos viščiukų broilerių lesalai buvo papildyti skirtingais nemulkintų kvietrugių kiekiais – pirmos tiriamosios grupės lesaluose nemulkinti kvietrugiai sudarė 8 proc., antros tiriamosios – 12 proc., o nuo 22 iki 35 amžiaus dienos – pirmos tiriamosios grupės lesaluose nesmulkinti kvietrugiai sudarė 15 proc., antros tiriamosios – 20 proc. Nuo 36 iki 40 amžiaus dienos visų grupių viščiukai broileriai buvo lesinami standartiniu finišiniu lesalu, kuriame nebuvo įterpta nemulkintų kvietrugių ir kokcidiostatikų.
Viščiukai broileriai buvo lesinami iki soties. Lesalų kokybiniai parametrai atitiko viščiukų broilerių auginimo rekomendacijas (NRC, 2004). Bandymo schemos pateiktos 6, 7 ir 8 lentelėse.
20 6 lentelė. Bandymo schema nuo 1 iki 7 dienų amžiaus viščiukų broilerių
Rodikliai kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė
Standartiniai kombinuotieji lesalai + − − Standartiniai kombinuotieji lesalai + 4% nesmulkintų kvietrugių − + − Standartiniai kombinuotieji lesalai + 6% nesmulkintų kvietrugių − − +
7 lentelė. Bandymo schema nuo 8 iki 21 dienų amžiaus viščiukų broilerių
Rodikliai kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė
Standartiniai kombinuotieji lesalai + − − Standartiniai kombinuotieji lesalai + 8% nesmulkintų kvietrugių − + − Standartiniai kombinuotieji lesalai + 12% nesmulkintų kvietrugių − − +
8 lentelė. Bandymo schema nuo 22 iki 35 dienų amžiaus viščiukų broilerių
Rodikliai kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė
Standartiniai kombinuotieji lesalai + − − Standartiniai kombinuotieji lesalai + 15% nesmulkintų kvietrugių − + − Standartiniai kombinuotieji lesalai + 20% nesmulkintų kvietrugių − − +
21
Lesinimo bandymo metu tirti parametrai:
individualaus viščiuko kūno svoris 1, 7, 21, 35 ir 40 amžiaus dieną;
lesalų sunaudojimas kiekvienam pogrupiui per tarpsnį 1–7, 8–21, 22–35 ir 36–40 amžiaus dieną;
lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui per tarpsnį 1–7, 8–21, 22–35 ir 36–40 amžiaus dieną;
viščiukų broilerių išsaugojimas per visą bandymo periodą.
Kombinuotųjų lesalų maistingumai pateikti 9, 10, 11 ir 12 lentelėse.
9 lentelė. Kombinuotojo lesalo kokybiniai parametrai (1 - 7 amžiaus dienas)
Lesalo kokybiniai rodikliai Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė +4% nesmulkintų kvietrugių II tiriamoji grupė +6% nesmulkintų kvietrugių Apykaitos energija, MJ/kg 12,95 12,71 12,71 Baltymingumas, proc. 21,87 22,15 21,94
Žali riebalai, proc. 5,35 5,29 5,21
Žalia ląsteliena, proc. 2,44 2,45 2,45
Lizinas, proc. 1,27 1,23 1,22 Metioninas+cistinas, proc. 0,95 0,93 0,92 Treoninas, proc. 0,83 0,80 0,79 Triptofanas, proc. 0,27 0,27 0,26 Kalcis, proc. 0,90 0,87 0,85 Fosforas, proc. 0,65 0,65 0,64 Įsisavinamas fosforas, proc. 0,45 0,44 0,44 Natris, proc. 0,17 0,16 0,16 Chloras, proc. 0,21 0,22 0,21
22 10 lentelė. Kombinuotojo lesalo kokybiniai parametrai (8 - 21 amžiaus dienas)
Lesalo kokybiniai rodikliai Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė +8% nesulkintų kvietrugių II tiriamoji grupė +12% nesmulkintų kvietrugių Apykaitos energija, MJ/kg 13,32 13,17 13,14 Baltymingumas, proc. 18,49 18,64 18,35
Žali riebalai, proc. 8,16 7,64 7,37
Žalia ląsteliena, proc. 2,91 2,87 2,86
Lizinas, proc. 1,10 1,07 1,04 Metioninas+cistinas, proc. 0,86 0,80 0,79 Treoninas, proc. 0,74 0,70 0,68 Triptofanas, proc. 0,22 0,21 0,21 Kalcis, proc. 0,85 0,78 0,75 Fosforas, proc. 0,65 0,63 0,62
Įsisavinamas fosforas, proc. 0,43 0,41 0,41
Natris, proc. 0,16 0,15 0,14
Chloras, proc. 0,25 0,17 0,16
Linolinė rūgštis, proc. 1,82 2,82 2,74
11 lentelė. Kombinuotojo lesalo kokybiniai parametrai (22 - 35 amžiaus dienas)
Lesalo kokybiniai rodikliai Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė + 15% kvietrugių II tiriamoji grupė +20 % kvietrugių Apykaitos energija, MJ/kg 13,32 13,12 13,08 Baltymingumas, proc. 18,49 18,13 17,77
Žali riebalai, proc. 8,16 7,18 6,85
Žalia ląsteliena, proc. 2,91 2,85 2,84
Lizinas, proc. 1,10 1,02 0,98 Metioninas+cistinas, proc. 0,86 0,78 0,76 Treoninas, proc. 0,74 0,67 0,66 Triptofanas, proc. 0,22 0,21 0,20 Kalcis, proc. 0,85 0,72 0,68 Fosforas, proc. 0,65 0,62 0,60
23 11 lentelės tęsinys
Natris, proc. 0,16 0,14 0,13
Chloras, proc. 0,25 0,16 0,15
Linolinė rūgštis, proc. 1,82 2,68 2,59
12 lentelė. Kombinuotojo lesalo kokybiniai parametrai (36 - 40 amžiaus dienas)
Lesalo kokybiniai rodikliai Sudėtis
Apykaitos energija, MJ/kg 13,45
Baltymingumas, proc. 18,78
Žali riebalai, proc. 9,48
Žali pelenai 2,72
Žalia ląsteliena, proc. 3,76
Lizinas, proc. 1,11
Metioninas+cistinas, proc. 0,93
Triptofanas, proc. 0,23
Linolinė rūgštis, proc. 1,85
Treoninas, proc. 0,74
Cistinas, proc. 0,39
Metioninas, proc. 0,51
Natrio chloridas, proc. 0,22
Kalcis, proc. 0,88
Fosforas, proc. 0,75
Įsisavinamas lizinas 0,96
Įsisavinamas fosforas, proc. 0,44
Natris, proc. 0,16 Chloras, proc. 0,15 Kalis, proc. 0,68 Krakmolas 42,41 Magnis, proc. 0,21 Cukrus 4,26
24
2.2. Fiziologinių, histologinių ir morfologinių tyrimų metodikos
Bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės buvo atrinkta po 5 viščiukus broilerius (5 paukščiai x 3 grupės = viso 15 paukščių), kurie paskersti pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas (Close et al.., 1997) ir atlikti šie tyrimai:
Dvylikapirštės žarnos (Duodenum), plonosios žarnos (Intestinum tenue) bei aklosios žarnos (Caecum) turinio pH nustatytas prietaisu „Inolab 730”.
Dvylikapirštės žarnos, plonosios žarnos ir aklosios žarnos turinio sausųjų medžiagų kiekis nustatytas iš skirtumo, gauto pasvėrus šlapią mėginį ir mėginį išdžiovintą 3 valandas 105ºC temperatūroje (Naumann, Bassler, 1993).
Amoniako kiekis nustatytas viščiukų broilerių aklųjų žarnų turinyje. Amoniako kiekio nustatymas atliktas Foss-Tecator metodu ASN 3302 (AOAC 920,03:Offcial Methods of ANAlysis of the Association of Official Analytical Chemists, 15th ed., chapter 2).
Viščiukų broilerių žarnyno svoris nustatytas svarstyklėmis „Kern“, o ilgis išmatuotas
centimetrine matavimo juostele. Žarnyno ilgis ir svoris.
Trumpų grandinių riebalų rūgščių koncentracija nustatyta efektyviosios skysčių chromatografijos sistema Varian (HPLC).
Statistinis duomenų įvertinimas
Bandymo duomenys buvo vertinami statistiškai naudojantis programiniu paketu STATISTICA, versija 6,0. Nustatant priedų įtaką tirtiems rodikliams, naudojome vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA). Skirtumai nustatyti naudojant Dunkano testą. Statistiškai reikšmingi skirtumai laikomi, kai p < 0,05.
25
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių augimui, lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti bei išsaugojimui
Pagal lesinimo bandymo metu ištirtus parametrus (individualaus viščiuko kūno masė, lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti bei gaištamumas) apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai (13 lentelėje).
13 lentelė. Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių augimo dinamikai, lesalų
sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti ir išsaugojimui Viščiukų amžius, dienomis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Broilerių svoris, g 1 46,22±0,26 100 46,22±0,17 100 46,22±0,15 100 7 187,02±1,42 100 176,84±1,57* 95 174,90±1,58* 94 21 1036,01±9,02 100 921,53±10,51* 89 872,43±10,24* 84 35 2439,3±19,17 100 2216,3±21,35* 91 2103,2±20,38* 86 40 2994,0±23,27 100 2773,3±25,91* 93 2690,2±23,71* 90 Bandymo tarpsnis,
dienomis Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio, kg/kg
1–7 0,81±0,01 100 0,81±0,02 100 0,80±0,03 99 8–21 1,63±0,06 100 1,64±0,01 101 1,66±0,15 102 22–35 1,82±0,07 100 1,87±0,14* 103 1,84±0,01 101 36–40 2,01±0,26 100 2,08±0,41 103 1,98±0,44 99
26 1-35 1,78±0,17 100 1,84±0,15 103 1,81±0,03 102 1–40 2,07±0,12 100 2,13±0,10 103 2,10±0,21 101 Bandymo tarpsnis,
dienomis Viščiukų broilerių išsaugojimas, proc.
1–7 100 99 98,5 8–21 99 99 97 22–35 93,5 95,5 98 36–40 96 96,5 97,5 1-35 92,5 93,5 93,5 1–40 88,5 90 91
*duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Analizuojant viščiukų broilerių masės augimo dinamiką galima pastebėti, kad I-os tiriamosios grupės viščiukus broilerius, lesinant lesalais, kuriuose buvo įterpta 4 proc. nesmulkintų kvietrugių, viščiukų svoris 7 dieną, lyginant su kontroline grupe, buvo mažesnis 5 proc. (p<0,05), vėlesnėmis dienomis, t. y. 21, 35 ir 40 amžiaus dieną (nesmulkintų kvietrugių lesaluose 21 dieną buvo – 8 proc., 35 dieną – 15 proc.), šios grupės svoriai sumažėjo atitinkamai 21 dieną - 11 proc., 35 dieną – 9 proc., 40 dieną – 7 proc. lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
II tiriamojoje grupėje, kai nesmulkintų kvietrugių įterpta 6 proc., viščiukų broilerių 7 dienų amžiaus svoris buvo mažesnis 6 proc., 21 dieną – 16 proc., 35 dienų – 14 proc., ir 40 dienų amžiaus viščiukų svoriai sumažėjo 10 proc. (kai kombinuotuose lesaluose 21 d. buvo 12 proc., 35 d. – 20 proc. nesmulkintų kvietrugių, 40 d., kai kombinuoti lesalai nebuvo papildyti nesmulkintais kvietrugiais) (p<0,05).
Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti 1-7 amžiaus dienas I tiriamojoje grupėje, lesalų sąnaudos buvo tokios pat, kaip ir kontrolinės grupės, o 8-21 dienos periodu lesalų sąnaudos buvo 1 proc. didesnės, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). 22-35, 36-40 dienų amžiaus, šis rodiklis buvo didesnis 3 proc., lyginant su kontroline grupe. Per visą bandymo periodą (1-40 dienų amžiaus) lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti I tiriamojoje grupėje buvo 3 proc. didesnės, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). II tiriamojoje grupėje pirmą bandymo periodą, t. y. 1-7 dienų amžiaus, lesalų sąnaudos buvo 1 proc. mažesnės, lyginant su kontroline grupe, o 8-21, 22-35 dienų amžiaus šis rodiklis buvo didesnis 2-1 proc. Bandymo pabaigoje, t.y. 36-40 dienų amžiaus lesalų sąnaudos sumažėjo 1 proc., lyginant su kontroline grupe. Per visą bandymo periodą (1-40 dienų amžiaus)
27 lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti II tiriamojoje grupėje buvo 1 proc. didesnės, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Analizuojant viščiukų broilerių gaištamumo rezultatus nustatyta, kad per 1-35 dienų augimo periodą, kai lesalai buvo papildomi nesmulkintais kvietrugiais, tai viščiukų broilerių gaištamumui esminės įtakos neturėjo. Visose tiriamosiose grupėse broilerių išsaugojimas buvo panašus lyginant su kontroline grupe. I ir II tiriamojoje grupėje, šis rodiklis buvo mažesnis 1 proc., lyginant su kontroline grupe.
Per visą broilerių augimo periodą, t. y. 1-40 dienomis, broilerių išsaugojimas I tiriamojoje grupėje sumažėjo 3,5 proc., o II tiriamojoje grupėje – 2,5 proc., lyginant su 1-35 dienų augimo periodu, kai lesalas buvo papildytas nesmulkintais kvietrugiais. Iš duomenų galima teigti, kad lesalus papildžius nesmulkintais kvietrugiais 1-35 dienomis ir 36-40 dienomis, kai buvo lesinama tik kombinuotu lesalu, tai viščiukų broilerių išsaugojimui esminės įtakos neturėjo. Per visą broilerių auginimo periodą, t. y. 1-40 dienomis, kritimas tiriamosiose grupėse buvo nuo 1,5 proc. iki 2,5 proc. mažesnis, nei kontrolinėje grupėje.
3.2. Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams
Bandymo pabaigoje, paskerdus viščiukus broilerius buvo ištirtas jų žarnyno turinys. Tirtas viščiukų broilerių atskirų virškinamojo trakto segmentų turinio pH, sausųjų medžiagų kiekis, amoniako koncentracija, žarnyno svoris bei ilgis bei trumpų grandinių riebalų rūgščių koncentracija. Gauti ir apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai pateikti 9, 10, 11,12 ir 13 lentelėse.
Tyrimų rezultatai apie skirtingų kiekių nesmulkintų kvietrugių lesaluose įtaką viščiukų broilerių žarnyno turinio pH pateikti (14 lentelėje).
pH tyrimai atskiruose virškinamojo trakto segmentuose parodė (14 lentelė), kad didžiausiais nesmulkintų kvietrugių veikimas nustatytas dvylikapirštės žarnos (Duodenum) tiriamosiose grupėse, kai nesmulkintų kvietrugių poveikyje pH sumažėjo 0,22 – 0,43 (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Analogiškas nesmulkintų kvietrugių poveikis nustatytas aklosios žarnos (Cecum) turinyje, nes tiriamosiose grupėse pH sumažėjo 0,34 – 0,41 (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
28 14 lentelė. Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių žarnyno turinio pH
Virškinamojo trakto dalys Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Dvylikapirštė žarna (Duodenum) 6,13±0,21 5,91±0,06 5,70±0,15 Plonoji žarna (Intestinum tenue) 5,14±0,36 5,35±0,45 5,17±0,27 Akloji žarna (Cecum) 6,91±0,33 6,57±0,35 6,50±0,36
Tačiau nesmulkintų kvietrugių įterpimas į tiriamųjų grupių lesalus, plonosios žarnos (Intestinum tenue) pH padidino 0,21 ir 0,03 (p > 0,05), lyginant su kontroline grupe.
Nustatyta, kad esant mažesniam pH esti žymiai mažesnis skaičius koliforminių bakterijų, Perfringens ir Salmonella sp., tuo tarpu didesnis skaičius Lctobacillus bakterijų (Bjerrum et al., 2006).
Viščiukų broilerių žarnyno sausųjų medžiagų kiekio tyrimų rezultatai pateikti 15 lentelėje.
15 lentelė. Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių žarnyno turinio sausųjų
medžiagų kiekiui, % Virškinamojo trakto dalys Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Dvylikapirštė žarna (Duodenum) 18,04±0,86 18,37±1,68 16,17±2,93 Plonoji žarna (Intestinum tenue) 18,26±1,57 20,55±6,80 16,46±2,16 Akloji žarna (Cecum) 17,29±1,45 22,32±6,55 21,16±2,90
Sausųjų medžiagų kiekio, atskiruose viščiukų broilerių virškinamojo trakto segmentų turinyje, tyrimai (15 lentelė) parodė, kad į lesalus įterpiant 20 proc. nesmulkintų kvietrugių (II tiriamoji grupė) dvylikapirštės žarnos turinio sausųjų medžiagų kiekis sumažėjo 1,87 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Analogiški tyrimo rezultatai gauti ir plonosios žarnos turinio, jame sausųjų medžiagų sumažėjo 1,80 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe, tačiau
29 įterpus į lesalus nesmulkintų kvietrugių 15 proc.( I tiriamoji grupė) aklosios žarnos turinio sausųjų medžiagų kiekis padidėjo 5,03 proc., plonosios žarnos – 2,29 proc. ir dvylikapirštės žarnos turinio – 0,33 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Sausųjų medžiagų kiekio sumažėjimą žarnyne dėl nesmulkintų grūdų įtakos nurodo tyrėjas A. Moharrery (2006). Didesnė sausųjų medžiagų koncentracija parodo, kad viščiukų broilerių ekskrementai yra sausesni, tai sudaro sąlygas sausesniam kraikui bei geresniam mikroklimatui paukštidėje.
16 lentelė. Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių aklosios žarnos turinio
amoniakinio azoto kiekiui, mg %
Grupės kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Amoniakinis azotas, mg % 231,3±21,11 226,87±23,17 266,55±45,01
Palyginti su kontroline grupe, amoniakinio azoto kiekis (16 lentelė) I tiriamosios grupės sumažėjo, o II tiriamosios grupės padidėjo, tačiau statistikai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).
Amoniakas yra nuodinga medžiaga, o esant mažesniam jo kiekiui, jo mažiau įsiurbiama į kraują ir tuo būdu gerėja paukščių sveikatingumas (Ghadban, 2002).
17 lentelė. Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių žarnyno išsivystymui
Grupės Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Žarnyno ilgis, cm 241,60±13,15 263,20±5,67 250,0±6,05 Žarnyno svoris, g 130,64±8,01 146,60±6,36 131,54±9,91
Tyrimų rezultatai apie lesalų papildymo nesmulkintais kvietrugiais įtaką viščiukų broilerių žarnyno išsivystymui pateikti 17 lentelėje. Dėl 15 proc. ir 20 proc. nesmulkintų kvietrugių lesaluose įtakos viščiukų broilerių žarnyno svoris buvo didesnis atitinkamai 12 proc. ir 1 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Veikiant skirtingiems nesmulkintų kvietrugių kiekiams lesaluose, viščiukų žarnyno ilgis buvo 21,6 – 8,4 cm ilgesnis, palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
30 18 lentelė. Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių aklosios žarnos turinio
trumpųjų grandinių riebalų rūgščių (TGRR) kiekiui, µmol/g Trumpų grandinių riebalų rūgštys kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Acto r. 81,40±2,89 81,55±3,60 73,81±5,02 Propiono r. 6,47±1,54 3,69±0,89 12,17±7,97 Sviesto r. 12,12±2,85 14,76±3,27 14,02±3,16
Analizuojant viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinio trumpųjų grandinių riebalų rūgščių kiekio tyrimus (18 lentelė), pastebime, kad į lesalus įterpiant 15 proc. nesmulkintų kvietrugių, didėja sviesto rūgšties kiekis, bet mažėja propiono rūgšties kiekis, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Papildžius kombinuotuosius lesalus 20 proc. nesmulkintų kvietrugių padidėjo propiono ir sviesto rūgščių kiekiai, palyginti su kontroline grupe.
Acto rūgštis yra kaip energijos šaltinis periferiniams audiniams, o sviesto rūgštis yra ne tik energijos šaltinis storosios žarnos epitelinėms ląstelėms, bet ir vaidina svarbų vaidmenį ląstelių dauginimesi bei diferencijavime. Propiono rūgštis su krauju yra pernešama į kepenis, kur ji dalyvauja gliukogenezės procese (Priebe et al., 2002).
31
IŠVADOS
1. Nesmulkintų kvietrugių įterpimas į lesalus, sumažino viščiukų broilerių kūno masę 35-tą amžiaus dieną I tiriamojoje grupėje 9 proc., o II tiriamojoje grupėje 14 proc. (p<0,05), palyginti su kontroline grupe. Bandymo paskutinį periodą 40 amžiaus dieną viščiukų kūno svoris tiriamosiose grupėse buvo 7 ir 10 proc. mažesni, lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
2. Per bandymo laikotarpį, 1-35 amžiaus dienas, nesmulkintų kvietrugių įterpimas į viščiukų broilerių lesalus, padidėjo lesalų sąnaudas 1 kg priesvorio gauti 3–2 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
3. Nesmulkintų kvietrugių įterpimas į lesalus mažino viščiukų broilerių virškinamojo trakto segmentų turinio pH 0,22 - 0,43 (p>0,05), palyginti su kontroline grupe.
4. Nesmulkintų kvietrugių įterpimas į lesalus, I tiriamosios grupės viščiukų broilerių virškinamojo trakto segmentų turinio sausųjų medžiagų kiekis padidėjo 0,33 – 5,03 proc., o II tiriamosios grupės sumažėjo 1,80 – 1,87 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
5. Viščiukų broilerių aklosios žarnos turinio amoniakinio azoto kiekis I tiriamosios grupės sumažėjo, o II tiriamosios grupės padidėjo, tačiau statistikai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).
6. Esant skirtingiems nesmulkintų kvietrugių kiekiams lesaluose, viščiukų broilerių žarnyno ilgis buvo 21,6 – 8,4 cm ilgesnis, o žarnyno svoris buvo didesnis atitinkamai 12 proc. ir 1 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
7. Viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinio trumpųjų grandinių riebalų rūgščių kiekio tyrimus parodė, kad į lesalus įterpiant 15 proc. nesmulkintų kvietrugių, didėja sviesto rūgšties kiekis, bet mažėja propiono rūgšties kiekis, palyginti su kontroline grupe. Papildžius kombinuotuosius lesalus 20 proc. nesmulkintų kvietrugių padidėjo propiono ir sviesto rūgščių kiekiai, palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
32
Rekomendacija
Išanalizavus viščiukų broilerių produktyvumo rodiklius, galima teigti, kad siekiant paaiškinti nesmulkintų kvietrugių neigiamą įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, tikslinga tirti kvietrugių maistinę sudėtį (beta-gliukanus, pentozanus bei ląstelienos sudedamąsias dalis).
33
LITERATŪROS SĄRAŠAS
4. Abdelrahman M. M., Al-Omary A. M., Al-Hamadani M. Use of triticale grains in broiler chick diets containing dry fat. Emir. J. Food Agric. 2008. 20. P. 41-50.
5. Amerah A. M., Ravindran V., Lentele R. G., Thomas D. G. Influence of Feed Particle Size and Feed Form on the Performance Energy Utilization, Digestive Tract Development, and Digesta Parameters of Broiler Starters. World's Poultry Science Journal. 2007. 63 P. 439-455.
6. Ammar K., Mergoum M., Rajaram S. The history and evolution of triticale. FAO plant production and protection paper 179. Food and Agriculture Organization, Rome, Italy. 2004. P. 1-9.
7. Appleby M. C., Mench J. A., Hughes B. O. Poultry behaviour and welfare. Wallingford, U.K.: CABI Publishing. 2004
8. Bandara N. P. Extraction of Triticale Distillers Grain Proteins for Adhesive Development. Edmonton, Alberta, Canada. 2011.
9. Batal A. B., Parsons C. M. Effects of age on nutrient digestibilityin chicks fed different diets. Poultry Science. 2002. N 81. P. 400-407.
10. Bennett C. D., Classen H. L., Riddell C. Live performance and health of broiler chickens fed diets diluted with whole or crumbled wheat. Can. J. Anim. Sci. .1995. 75. P. 611-614.
11. Black J. L. Nutritional Value of Cereal Grains for Animals. Chemistry in Australia. 1999. 66, P. 7-9.
12. Boros D. Influence of R genome on the nutritional value of triticale for broiler chicks. Anim. Feed Sci. Technol. 1999. N 76. P. 219-226.
13. Carré B. European Symposium Poutry Nutrition, WPSA, 5-9 September, Jelena, Poland, 1993. P. 148-163.
14. Chapman B., Salmon D., Dyson C., Blackley K. Triticale production and utilization manual: Spring and winter triticale for grain, forage and value-added. Alberta Agriculture, Food and Rural Development, Edmonton, Alberta, Canada. 2005.
15. Choct M., Annison G. Anti-nutritive activity of wheat pentosans in broiler diets. Bri Poult Sci 1990. 31. P. 811-821.
16. Close B., Banister K., Baumans Bernoth E. M. Laboratory animals 1997; Part 2. P.1-32. 17. de Verdal H., Mignon-Grasteau S., Jeulin C., Le Bihan-Duval E., Leconte M., Mallet S.,
Martin C., Narcy A. Digestive tract measurements and histological adaptation in broiler lines divergently selected for digestive efficiency. Poultry Science. 2010. P. 89.
34 and consequences for poultry. World's Poultry Science Journal. 2006. 62 P. 499-511.
19. Ghadban G. S. Probiotics in broiler production - a rewiew. Archiv fur Geflugelkunde. 2002. Vol. 66. N. 2. P. 495-498.
20. González-Alvarado J. M., Jiménez-Moreno E., Valencia D. G., Lázaro R.,. Mateos G. G. Effects of Fiber Source and Heat Processing of the Cereal on the Development and pH of the Gastrointestinal Tract of Broilers Fed Diets Based on Corn or Rice. Poultry Science. 2008. 87 P. 1779-1795.
21. Yegani M., Korver D. R. Factors Affecting Intestinal Health in Poultry. Poultry Science. 2008. 87 P. 2052-2063.
22. Jacob J., Pescatore T., Cantor A. Avian digestive system. Educational program. U.S. Kentuky. 2011. P. 2-6.
23. Janušonis S. Mažai tirtų lesalų komponentų įtaka broilerienai. LGI mokslinių straipsnių rinkinys. Dotnuva-Akademija, 1996. Nr. 69. P. 118–124.
24. Jeroch H. Javų grūdai, ankštinių ir kitų augalų sėklos, aliejingos sėklos: sudėtis (maisto medžiagos, antimaistinės, kenksmingos medžiagos) kokybės rodikliai, perdirbimo technologijos, naudojimas mityboje ir pramonėje. 2011. P. 1-58.
25. Jondreville C, Genthon C, Bouguennec A, Carre B, Nys Y. Characterisation of European varieties of triticale with special emphasis on the ability of plant phytase to improve phytate phosphorus availability to chickens. Br Poult Sci. 2007. 48(6):678-89.
26. Korver D. R., Zuidhof M. J., Lawes K. R. Performance characteristics and economic comparison of broiler chickens fed wheat and triticale based diets. Poultry Science. 2004. 83. P. 716-725.
27. Kulp K., Ponte J. G. Handbook of Cereal Science and Technology. 2nd Edition. Revised and expanded. Marcel Dekker, Inc., New York. 2000. 790 p.
28. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas Nr. 8-500. Valstybės žinios. 1997. Nr. 108.
29. Lietuvos Respublikos teisės aktai, pakeitimai, tarpines bei originalios redakcijos [žiūrėta 2013-12-14]. Prieiga per internetą: http://litlex.lt/.
30. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“. Valstybės žinios. 2009. Nr. 8-287.
31. Logminas V. Lietuvos paukščiai. Vilnius. 1979. 194 p.
32. Makutėnienė D. Žieminių javų auginimas Lietuvoje ir jų koncentracijos arealai ateičiai. Žemės ūkio mokslai. 2002. Nr. 1. P. 75, 76.
35 33. Moharrery A., Mohammadpour A. A. Effect of Diets Containing Different Qualities of Barley on Growth Performance and Serum Amylase and Intestinal Villus Morphology. International Journal of Poultry Science 4 (8). 2005. P. 549-556.
34. Morkūnas M. Vietiniai paukščių lesalai. LGI. 2002. P. 84 - 88.
35. Morkūnas M., Vaitiekūnas D., Stankevičius V. Kukurūzų pakeitimo kvietrugiais broilerių racionuose efektyvumas. Gyvulininkystė: Mokslo darbai. LGI. Vilnius,1996. T. 29. P. 120-129.
36. Naumann C., Bassler R. Methodenbuch, Band III. Die chemische Untersuchung von Futtermitteln. VDLUFA - Verlag, Darmstadt. 1993.
37. NRC - National Research Council. Nutrient requirements of poultry. 10th ed. National Academy Press Washington, D. C., USA. 2004.
38. Priebe M. G., Vonk R. J., Sun X. The physiology of colonic metabolism. Possibilities for interventions with pre- and probiotics. European Journal of Nutrition. 2002. Vol. 1. P. 2-10. 39. Proudfoot, F. G., Hulan H. W. Nutritive value of triticale as a feed ingredient for broiler
chickens. Poultry Sci.1988, 67:1743-1749.
40. Rose S. P., Fielden M., Foote W. R., Gardin P. Sequential feeding of whole wheat to growing broiler chickens. Br. Poult. Sci. 1995. 36. P. 97-111.
41. Sakata T., Inagaki A. Organic acid production in the large intestine: implication for the epithelial cell proliferation and cell death. University Press, Nottingham, UK. 2001. P. 85-94. 42. Stallknecht, G.F., Gilbertson K.M., Ranney J.E. Alternative wheat cereals as food grains:
Einkorn, emmer, spelt, kamut, and triticale. J. Janick (ed.), Progress in new crops. ASHS Press, Alexandria, VA. 1996 P. 156-170.
43. Svihus B. The role of feed processing on gastrointestinal function and health in poultry. Avian Gut Function in Health and Disease. London, UK. 2006. P. 28. 183-194.
44. Triticale-infos. Prieiga per internetą: http://www.triticale-infos.eu/history/index.html [žiūrėta 2013-12-16].
45. Uni Z., Noy Y., Sklan D. Posthatch changes in morphology and function of the small intestines in heavy- and light-strain chicks. Poultry Science. 1995. 74. P. 1622-1629.
46. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie žemės ir ūkio ministerijos. Kvietrugių veislių, įrašytų į nacionalinį veislių sąrašą, aprašai. Prieiga per internetą:
http://www.vatzum.lt/lt/veikla/veiklos-sritys/augalu-veisles/ [žiūrėta 2013-12-20].
47. Van Barnevel R. A guide to the use of triticale in livestock feeds. Grains Research and Development Corporation: Kingston, ACT. 2002.
