PSO SVEIKATĄ STIPRINANČIŲ INICIATYVŲ ĮGYVENDINIMO GALIMYBIŲ LIETUVOS LIGONINĖSE TYRIMAS

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Socialinės medicinos katedra

Lina Toleikytė

PSO SVEIKATĄ STIPRINANČIŲ INICIATYVŲ

ĮGYVENDINIMO GALIMYBIŲ LIETUVOS LIGONINĖSE

TYRIMAS

MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas habil.dr.prof. Irena Misevičienė

SUMMARY

Management of Public Health

RESEARCH ON IMPLEMENTATION OF WHO HEALTH PROMOTING (HP) INITIATIVES IN LITHUANIAN HOSPITALS

Lina Toleikytė

Supervisor Irena Misevičienė, Prof. Habil.Dr., Institute for Biomedical Research, Kaunas University of Medicine.- Kaunas, 2005.-P 67.

Aim of the study - to evaluate the opportunities for implementation of Health Promoting

initiatives and International Health Promoting Standards in hospitals of Lithuanian HPH Network.

Objectives: 1. To evaluate managers’ knowledge and attitudes towards implementation of

Health Promoting initiatives in hospital. 2. To ascertain structures and personnel which could implement Health Promotion activities at hospital. 3. To compare attitudes towards possibilities of establishment and implementation of Health Promoting initiatives and Health Promoting standards among managers from Kaunas Medical University hospital (KMUH) and hospitals involved in Lithuanian HPH Network.

Methods. The study was carried out in KMUH and hospitals of Lithuanian HPH Network. A

standard questionnaire was distributed via internet both to managers (n=33) of all departments in KMUH and those from Lithuanian HPH Network (n=11). The questionnaire included two parts: general (created by author of survey) and special (based on WHO experts’ questionnaire, translated into lithuanian). The response rate was 88%.

Results. The majority of respondents define HP initiatives as a very wide spectrum of

activities including health education programs both for staff and patients, support in creating healthy and safe workplace, continuous quality improvement plans and efficient management of financial and human resources. According to the survey, level of awareness of HPH’s aims and goals appeared to be rather low among managers in KMUH: 65,5% are only partly acquainted. Although even 90,9% of managers in HPH Network knew it very well. The majority of respondents (89,3% -KMUH, 90,9%- HPH Network) noted that specific structure (and/or employee) responsible for coordination of HP activities in hospital should be established. 45,45% of managers from the network and 35% from KMUH responded that funding for HP activities should be provided from hospitals’ budget. In addition, possibilities of practical implementation of HP standards suggested by WHO was investigated.

Conclusions. Managers of all KMUHs’ departments and Lithuanian HPH Network hospitals’

approved the significance of major HPH activities including written policy for HP, HP for staff and patients, community etc. A public health specialist was considered the most relevant person both for organization and implementation of HP initiatives but the role of medical doctors and nurses in HP was acknowledged important too. Insufficient funding was noted as serious obstacle for successful implementation of HP. Managers considered acceptability and relevance of HP standards positively, although possibilities for implementation of some standards were limited.

SANTRAUKA

Visuomenės Sveikatos Vadyba

PSO SVEIKATĄ STIPRINANČIŲ INICIATYVŲ ĮGYVENDINIMO GALIMYBIŲ LIETUVOS LIGONINĖSE TYRIMAS

Lina Toleikytė

Mokslinis vadovas Prof., Habil.Dr. Irena Misevičienė.

Kauno medicinos universitetas, Biomedicininių tyrimų institutas. Kaunas, 2005- p.67.

Darbo tikslas - įvertinti sveikatos stiprinimo iniciatyvų ir Tarptautinių sveikatos stiprinimo

standartų įgyvendinimo galimybes Lietuvos Sveikatą stiprinančių ligoninių tinklo (SSLT) ligoninėse.

Darbo uždaviniai: 1. Ištirti ligoninių vadovų žinias ir požiūrius į sveikatos stiprinimo (SS)

iniciatyvų įgyvendinimą ligoninėje. 2. Nustatyti struktūras ir personalą, galinčius vykdyti sveikatos stiprinimo (SS) f-jas ligoninėje. 3. Palyginti Lietuvos SSL tinkle dalyvaujančių ligoninių vadovų ir KMUK atskirų (profilinių) klinikų vadovų požiūrius į sveikatą stiprinančių iniciatyvų ir sveikatą stiprinančių standartų įgyvendinimo ir diegimo Lietuvos ligoninėse galimybes.

Tyrimo metodika. Tyrimo metodas - vienmomentinis ištisinis tyrimas. Tyrimo metu

internetu apklausta Lietuvos SSL tinklui priklausančių ligoninių (n=11) ir KMUK klinikų vadovai (n=33). Anketa sudaryta iš dviejų dalių, t.y. bendrosios ir specialiosios. Bendrosios dalies klausimai sukurti autorės, specialiosios dalies klausimai apie SS standartus yra paimti iš PSO ekspertų sudarytos anketos ir išversti į lietuvių kalbą. Atsakas į anketą sudarė 88 %.

Rezultatai. Dauguma respondentų sveikatos stiprinimą apibūdina kaip sąvoką, apimančią

platų spektrą veiklų, t.y. sveikatos mokymo (edukacines) programos personalui ir pacientams, sveikos ir saugios darbo vietos skatinimas (kūrimas), nuolatiniai kokybės gerinimo planai bei efektyvus finansinių ir žmogiškųjų išteklių valdymas. Tyrimas atskleidė, kad SSL tikslus ir uždavinius iš dalies žinojo 65,5% KMUK klinikų vadovų. Tuo tarpu 90,9% SSL tinklo vadovų teigė puikiai žiną projekto tikslus ir uždavinius. Dauguma respondentų (89,3% -KMUK, 90,9%- SSLT) pažymėjo, kad ligoninėje turėtų būti įsteigta speciali struktūra (ir/ar darbuotojas), atsakinga už SS veiklų koordinavimą. Sveikatą stiprinančių veiklų finansavimas turėtų būti vykdomas skiriant lėšas iš ligoninės biudžeto. Taip teigė 45,45% SSLT ir 35% KMUK vadovų. Buvo ištirtos ir praktinės PSO rekomenduotų SS standartų įgyvendinimo galimybės.

Išvados. KMUK klinikų ir SSL tinklo ligoninių vadovai pritarė SSL veiklų svarbai, įskaitant

SS rašytinę politiką, SS skirtą pacientams bei personalui. Visuomenės sveikatos specialistas buvo pripažintas tinkamiausiu SS iniciatyvų organizavimui, koordinavimui bei įgyvendinimui, tačiau gydytojų bei slaugytojų vaidmuo taip pat pripažintas svarbiu. Nepakankamas finansavimas nurodomas kaip kliūtis sėkmingam SS įgyvendinimui. Ligoninių vadovai teigiamai vertino SS standartų priimtinumą bei tinkamumą, tačiau jų įgyvendinimo galimybės vertinamos saikingai.

TURINYS

ĮVADAS...5

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...8

2. LITERATŪROS APŽVALGA...9

2.1 Sveikatą stiprinančių ligoninių (SSL) vaidmuo ir funkcija...11

2.1.1 Sveikatą stiprinančių ligoninių (SSL) veiklos tikslas ir uždaviniai...11

2.2 Sveikatą stiprinančių ligoninių (SSL) veiklos standartai...12

2.3 Pasiekimai ir problemos...14

2.4 Dilemos Sveikatą stiprinančiose ligoninėse...16

2.5 Sveikatą stiprinančių ligoninių judėjimo nauda...18

2.6 Darbuotojų motyvavimas...18

2.7 Personalo skatinimas bei atsakomybės...19

2.8 Partneriai...20

3. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA...21

3.1 Tyrimo būdo parinkimas...21

3.2 Tyrimo objektas...21

3.3 Anketinės apklausos organizavimas...22

3.4 Atsakymų vertinimo metodika………...…23

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...24

4.1 Sveikatos stiprinimas ligoninėje ir žmogiškieji ištekliai šioje veikloje...24

4.2 Sveikatą stiprinančios veiklos finansavimas ligoninėje...30

4.3 PSO rekomenduoti sveikatos stiprinimo standartai ir juos apibūdinančios veiklos...36

4.3.1 Pirmasis standartas - Sveikatos stiprinimo politika ...36

4.3.2 Antrasis standartas - Ligonio poreikių stiprinti sveikatą vertinimas...43

4.3.3 Trečiasis standartas - Ligonio informavimas ir intervencija...47

4.3.4 Ketvirtasis standartas - Saugi ir sveika darbo vieta...52

4.3.5 Penktasis standartas - Bendradarbiavimas su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis...57 5. IŠVADOS...60 6. PASIŪLYMAI...62 7. LITERATŪRA...63 PRIEDAI 1 PRIEDAS. Klausimynas

ĮVADAS

Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje Europos šalyse vyko ryškūs ekonominiai ir socialiniai pokyčiai, keitėsi gyventojų demografinė situacija, buvo stebimi skirtingi sveikatos rodiklių pokyčiai įvairiose šalyse. Ypač išryškėjo teisumo, nevienodo sveikatos priežiūros prieinamumo problemos. Šių problemų sprendimai tapo aktualūs visoms Europos šalims, siekiančioms sumažinti sveikatos rodiklių skirtumus tarp įvairių socialinių ir ekonominių gyventojų grupių [34, 12]. Visa tai paskatino sveikatos politikus ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovus iš esmės keisti požiūrį į sveikatos įstaigų veiklą bei atsižvelgti į sveikatos politikos svarbą. Europos regione vykstantys pokyčiai sukuria ne tik naujas galimybes, bet ir svarbius išbandymus Europos sveikatos politikai.

Formuojant sveikatos politiką Lietuvoje nueitas ilgas kelias, pradedant klasikiniais epidemiologiniais tyrinėjimais, profilaktinėmis lėtinių neinfekcinių ligų mokslinėmis programomis, vykdytomis bendradarbiaujant su Pasauline Sveikatos Organizacija (PSO) bei daugeliu Europos universitetų ir mokslinių centrų, ir baigiant aktyviu Lietuvos dalyvavimu plėtojant Europos sveikatos politiką [30]. Vykdant naująją Europos sveikatos politiką, įgyvendinant PSO strategiją “Sveikata visiems – XXIa.” (SV - 21) bei Lietuvos Nacionalinę sveikatos koncepciją – sveikatos išsaugojimas, sveikos gyvensenos įtvirtinimas bei ligų profilaktika tampa prioritetinėmis Lietuvos sveikatos politikos kryptimis. Šiame programiniame dokumente pagrindžiamos svarbiausios sveikatos, valdymo struktūrų ir socialinių reiškinių nuostatos, nurodoma, jog sveikata ir jos raida yra svarbūs veiksniai, turintys įtakos Europos šalių socialiniams poslinkiams. PSO Europos regiono biuras rekomenduoja Europos šalims, įgyvendinančioms naująją “SV – 21” politiką, pasinaudoti patirtimi, sukaupta vykdant įvairius sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktiką skatinančius projektus arba programas. Ypač didelė atsakomybė tenka ligoninėms, kurios skatinamos teikti ne tik aukštos kokybės medicinos ir diagnostikos paslaugas, bet ir diegti sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos principus visose ligoninės veiklos srityse [24]. Tad šiuolaikinės sveikatos priežiūros įstaigos, siekdamos išsilaikyti konkurencinėje kovoje bei patenkinti paciento poreikius turi plėsti teikiamų paslaugų pasiūlą, gerinti kokybę, artinti sveikatos priežiūros paslaugas prie ligonio, didinti sveikatos priežiūros įstaigų vaidmenį visuomenės sveikatos stiprinimo procesuose [52]. Lėšų, skiriamų sveikatos priežiūrai apribojimas, taipogi įtakoja minėtus procesus [20]. To pasekoje PSO, siekdama padėti ligoninėms praktiškai įgyvendinti naująją sveikatos politiką, 1988 metais pasiūlė naują Sveikatą stiprinančių ligoninių (SSL) projektą. SSL projekto principai buvo pagrįsti 1986 metais Otavos konferencijoje priimtu dokumentu – “Otavos chartija”, kurioje pabrėžiama būtinybė perorientuoti sveikatos priežiūros tarnybų veiklą bei sukurti aplinką, padedančią gerinti sveikatą.

1996 metais vienuolika Lietuvos ligoninių įsijungė į PSO koordinuojamą Sveikatą stiprinančių ligoninių (SSL) projektą, kurio tikslas ir yra siekti įvairiapusiškos ligoninės valdymo kokybės bei geresnės visuomenės sveikatos, stiprinant pacientų, personalo bei bendruomenės sveikatą [35]. Tai viena iš PSO Europos regiono biuro iniciatyvų, kuri puikiai pademonstravo ligoninių galimybes įsijungti į šalių, regionų, miestų gyventojų sveikatos stiprinimo programas, atkreipė dėmesį į pačių ligoninių medicinos personalo sveikatos problemas bei jų darbo apsaugą, taip pat į ligoninių didesnį vaidmenį, reformuojant sveikatos priežiūrą, darant įtaką šalių sveikatos politikos plėtrai.

Įgyvendinant šį projektą, PSO Europos regioninis biuras 2001 metais pasiūlė ligoninėms, dalyvaujančioms SSL projekte, sveikatos stiprinimo veiklą ligoninėje reglamentuojantį dokumentą “Sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos standartai”. Šiame dokumente pateikti penki pagrindiniai standartai, atspindintys ligoninės sveikatos stiprinimo politiką, ligonių sveikatos stiprinimo poreikių vertinimą, informavimą, sveikatos stiprinimo priemonių integravimą į gydymo planą, sveikos ir saugios ligoninės darbo aplinkos kūrimą bei bendradarbiavimą su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos standartų tikslas – palengvinti sveikatos stiprinimo veiklos vertinimą ir integraciją ligoninėje.

SSL konferencijų metu pateikiama daugybė svarbių su SSL veikla ligoninėje bei jos gerinimu susijusių tyrimo rezultatų, nagrinėjami įvairūs vadybos, paslaugų kokybės, slaugos gerinimo aspektai, aptariama personalo bei pacientų pasitenkinimo rodikliai, daug kalbama partnerystės ir bendradarbiavimo vietiniu bei tarptautiniu lygiu klausimais.

Prof. I.Misevičienė bei doc. Ž.Milašauskienė yra atlikę tyrimą, siekiant išsiaiškinti Lietuvos ligoninių vadovų poziciją, pažiūras į sveikatos stiprinimo standartus. Rezultatai buvo pristatyti ir 12- oje Tarptautinėje SSL konferencijoje, vykusioje Maskvoje 2004- ųjų gegužę. Anot autorių, Lietuvos SSL tinklo ligoninių vadovai teigiamai traktuoja sveikatos stiprinimo (SS) standartų priimtinumą bei tinkamumą. Tačiau pažymi, kad SS standartų priimtinumas turėtų būti sertifikuotas, patvirtintas Sveikatos Ministerijos lygmenyje. Taipogi reikėtų parengti bei įstatymiškai įteisinti (patvirtinti) atitinkamas gaires bei rekomendacijas [69]

Šiuo tyrimu siekiama įvertinti sveikatos stiprinimo iniciatyvų ir Tarptautinių sveikatos stiprinimo standartų įgyvendinimo galimybes Kauno Medicinos Universiteto klinikose ir Lietuvos SSL tinklo bendrojo profilio ligoninėse. Atlikus išsamią ligoninių ir skyrių vadovų požiūrių į sveikatos stiprinimo iniciatyvų, standartų diegimą analizę, turėtų išryškėti opinija ar Lietuvos ligoninėse pavyktų sėkmingai įgyvendinti bei pritaikyti Europoje jau dešimtmetį klestinčio “Sveikatą stiprinančių ligoninių” projekto idėjas bei direktyvas, gaires.

Sveikatos stiprinimo iniciatyvų ir Tarptautinių sveikatos stiprinimo standartų

įgyvendinimo galimybių Lietuvos ligoninėse, atlikus išsamią ligoninių vadovų požiūrių

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas - įvertinti sveikatos stiprinimo iniciatyvų ir Tarptautinių sveikatos stiprinimo

standartų įgyvendinimo galimybes Lietuvos SSL tinklo ligoninėse.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti ligoninių vadovų žinias ir požiūrius į sveikatos stiprinimo (SS) iniciatyvų įgyvendinimą ligoninėje.

2. Nustatyti struktūras ir personalą, galinčius vykdyti sveikatos stiprinimo (SS) f-jas ligoninėje.

3. Palyginti SSL tinkle dalyvaujančių ligoninių vadovų ir KMUK atskirų (profilinių) klinikų vadovų požiūrius į SS iniciatyvų ir SS standartų įgyvendinimą ir diegimo galimybes.

2. LITERATŪROS APŽVALGA

Sveikata pirmiausia yra instrumentinė vertybė, o ne vertybė savaime [19]. Ji yra priemonė ir sąlyga siekti kitų gyvenimo vertybių. Visuomenės sveikatos vertybės ir principai yra sveikatos politikos pagrindas, kuris per institucinę ir teisinę sveikatos priežiūros valdymo struktūrą gali užtikrinti medicinos ir sveikatos priežiūros tikslų įgyvendinimą [26].

Visame pasaulyje egzistuoja valstybinės sveikatos stiprinimo strategijos, įstatyminė bazė, reguliuojanti šią veiklą, bei fondai, paslaugų vartotojų grupės ir specialistų organizacijos. Žvelgiant globaliniu lygiu pastebėtina, jog vyriausybės ir tarptautinės organizacijos, kaip kad Pasaulio bankas, investuoja didžiules lėšas, milijonus dolerių į sveikatos stiprinimo programas [6].

Sveikatos stiprinimo kilmė kompleksinė-sudėtinė ir tai ne vieno iniciatoriaus kompetencija. Vis dėlto, didžioji dalis autorių sutinka, jog permainos bei poslinkis mąstyme gimė PSO susirinkimo metu Alma - Atoje 1978 metais. Alma - Atos deklaracija konstatavo, jog sveikatos pagerėjimo nesulauksime vien tik plėtodami ir finansuodami sveikatos sferą, į ką buvo koncentruojamasi nuo II-ojo Pasaulinio karo [58]. Ši deklaracija numatė nišą sveikatos stiprinimo vystymui. Pabrėžtina, jog Alma - Atos deklaracija formaliai įvardino pirminę sveikatos priežiūrą kaip esminį mechanizmą sveikatos priežiūros suteikime. Pasaulinė Sveikatos Organizacija sveikatos stiprinimą apibūdina kaip “…procesą, įgalinantį žmones kontroliuoti bei pagerinti savo sveikatą.”

Tradicinis tikslas - kovoti su ligomis, esant diagnostinėms ir terapinėms galimybėms bei šiuolaikinei medicinai, labai svarbus, tačiau šiandien medicinos veikla yra daug platesnė. Pirmiausia prevencine bei sveikatinimo veikla stengiamasi išvengti ligų ir apriboti jų pasekmes. Daug vilčių sveikatos stiprinimui teikia sveikatos mokymas, pavojingo elgesio pasekmių analizė [26].

Kintantis požiūris į visuomenės sveikatos reformą, įvairius pertvarkymus reiškia, kad ligoninėse dirbantys sveikatos specialistai yra įpareigoti akcentuoti sveikatinimo paslaugų svarbą, kas atspindėtų, jog yra ir daugiau sveikatos determinančių(tų), kurių aptinkama platesniame sveikatos stiprinimo kontekste. Tai paaiškina siekį pabrėžti bendrą Europos SSL programos sistemą/struktūrą besikeičiančioje sveikatos paslaugų teikimo aplinkoje. Taipogi yra siekiama nustatyti pažangos lygmenį, kurį pasiekė sveikatos priežiūros specialistai, kurie buvo aktyviai kviečiami diegti sveikatos stiprinimą, taip įnešant savo indėlį į šį procesą [56]. Atsižvelgiant į PSO, Sveikatą stiprinanti ligoninė “Ne tik užtikrina aukštos kokybės visapusiškas medicinines bei klinikines paslaugas, bet ir stiprina pacientų, apsilankiusiųjų, personalo ir bendruomenės sveikatą bei skatina gerovę” [71].

Latrobe’o regioninės ligoninės vizijoje Sveikatą stiprinanti ligoninė - tai lyderės pozicijas turintis regioninės sveikatos priežiūros tiekėjas, teikiantis savalaikes, prieinamas, integruotas (kompleksines) ir kitas atitinkamas sveikatos stiprinimo paslaugas bendruomenei [71]. Nūdienos dinamiškoje aplinkoje, ligoninė turi suteikti ne tik gydomojo profilio, bet ir sveikatos stiprinimo paslaugas. Taipogi, remdamiesi šiuo apibrėžimu, galime daryti prielaidą, jog ligoninė, įgijusi Sveikatą stiprinančios ligoninės statusą bei vykdanti atitinkamą veiklą, geriau kotiruosis lyginant su kitomis gydymo įstaigomis.

Sveikatos stiprinimas yra pagrindinis kokybinis aspektas ligoninėje. Užtikrinti aukštos kokybės priežiūrą bei personalo saugumą- yra viena pagrindinių ligoninių užduočių, taipogi ir žmogiškųjų santykių organizacinėje elgsenoje dalis [65]. Ligoninėms tenka svarbus vaidmuo vykdant sveikatos stiprinimą, ligų prevenciją, reabilitacinių paslaugų teikimą. Kai kurios iš šių veiklų buvo būtina ligoninės veiklos dalis, tačiau išaugęs su gyvenimo būdu susijusių bei lėtinių ligų paplitimas reikalauja išplėsto, visapusiško požiūrio bei kompetencijos ir sisteminio aprūpinimo tokiose srityse kaip terapinis mokymas, efektyvios komunikavimo strategijos [65]. Tai padėtų pacientui aktyviau dalyvauti kontroliuojant lėtinę ligą ar motyvuojant asmeninius ketinimus ir apsisprendimus. Be to, silpnesnės būklės ir kiti prastai besijaučiantys pacientai yra imlesni teikiamiems sveikatos patarimams, rekomendacijoms, todėl ligoninės gali daryti ilgalaikį poveikį pacientų ir jų artimųjų elgsenos pasikeitimams [38,13]. Pacientai ir jų artimieji turi būti tinkamai (pa)ruošiami bei intensyviai (ap)mokomi, kad išrašius iš gydymo įstaigos, galėtų išlaikyti gyvenimo kokybę. Žvelgiant iš sveikatos sistemos perspektyvų, svarbu pažymėti, kad pacientų mokymas bei medicinos ir socialinio sektoriaus darbuotojų įtraukimas, padėtų išvengti daugelio komplikacijų bei pakartotinio guldymo į gydymo įstaigą [65]. Sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad pacientų įtraukimas į sprendimus padidina sveikatos priežiūros paslaugų kokybę [7] ir skatina jų pasitikėjimą bei ugdo atsakomybę už savo pačių sveikatą [43].

Be to tam, kad pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos personalą bei pagerinti teikiamos priežiūros, paslaugų kokybę ir paklausą, ligoninės turi imtis aktyvių veiksmų gerinant paties personalo sveikatą, aktyviai rūpintis jo sveikatos stiprinimu. Sveikatos stiprinimas negali būti deleguojamas išskirtinai kažkuriam personalo nariui ar atsižvelgus į pareigybes ar funkcijas. Sveikatos stiprinimas - kiekvieno ligoninės darbuotojo ir paciento pareiga bei atsakomybė. Ir pacientai, ir dirbantieji turėtų dalyvauti šioje veikloje [65]. Kokybiniu aspektu, sveikatos stiprinimo veikla turėtų būti vertinama pagal standartus, kaip ir kiti, kokybinio įvertinimo reikalaujantys objektai. Taigi standartai gali būti suvokiama kaip privalumas, greta jau esančių iniciatyvų kokybei gerinti.

2.1 Sveikatą stiprinančių ligoninių (SSL) vaidmuo ir funkcija

2.1.1 Sveikatą stiprinančių ligoninių (SSL) veiklos tikslas ir uždaviniai

Remiantis tokiais sveikatos politikos dokumentais kaip “Sveikata visiems XXI amžiuje”, “Liublianos chartija dėl sveikatos apsaugos reformavimo” (1996m.), “Budapešto deklaracija” (1991m.), “Otavos Chartija” (1986m.) bei “Vienos rekomendacijomis”, I-ojoje Sveikatą stiprinančių ligoninių konferencijoje (1996m.), buvo priimti Lietuvos Sveikatą stiprinančių ligoninių tinklo tikslai ir uždaviniai [35]. Projekte dalyvaujančios ligoninės turi siekti pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, santykius tarp ligoninės ir bendruomenės bei stengtis sudaryti sąlygas, patenkinančias ligoninės darbuotojus, pacientus ir jų artimuosius. Siekiant šio tikslo ligoninės turi įgyvendinti šiuos uždavinius:

1) skatinti ir remti bendradarbiavimą ir pasidalijimą patirtimi tarp ligoninių, pasirenkant bendrų interesų sferas bei vystant projektų vertinimo sistemas;

2) plėsti ligoninės veiklą, sutelkiant dėmesį ne tik į ligų diagnostiką ir gydymą, bet ir į sveikatos stiprinimą;

3) plėtoti gerai suplanuotus ir efektyvius projektus, kuriuos galima būtų diegti kitose ligoninėse;

4) dalyvauti tobulinant Nacionalinę sveikatos priežiūros sistemą bei sveikatos priežiūros reformosprocesus.

Ligoninės, prisijungusios prie Tarptautinio SSL tinklo siekia suteikti aukštos kokybės visapusiškas medicinines ir slaugos paslaugas, vystyti bendrą, apjungiantį identitetą, kuris apimtų sveikatos stiprinimo tikslus, vystyti sveikatą stiprinančią organizacinę struktūrą ir kultūrą, išplėsti ją į sveikatą stiprinančią fizinę aplinką, kuri aktyviai sąveikautų su bendruomene [23].

SSL strategija yra sukurta, norint įtraukti našumo, kompetencijos vystymo ir organizacinių pokyčių principus, kadangi ligoninės orientuojasi į paslaugų teikimo perorientavimą, įtvirtinant sveikatos stiprinimą institucijos viduje ir už jos fizinių ribų. Tokiu perorientavimu norima parodyti organizacijos pareigą reaguoti bei patenkinti kintančios visuomenės poreikius. Ligoninės plečia savo veiklos sferą ir nuo specifinių ūminių gydomųjų paslaugų, pereina ir daugiau dėmesio ima teikti sveikatinimo paslaugų teikimui visoje sveikatos sistemoje ir socialinės apsaugos srityje. Pavyzdžiui Anglijoje, Nacionalinio SSL ir sveikatos priežiūros (globos) tinklo (English National Network of HPH and Trusts, 2003) misijoje yra išdėstyti pagrindiniai tikslai ir uždaviniai, atspindintys šiuos pokyčius. Jie apima sveikatos stiprinimą, gerinimą, gyventojų aktyvinimą, jų įgalinimą, aplinkos saugojimą,

visuomenės sveikatos svarbos vystymą bei sveikatos priežiūros sistemų modernizavimą. 1991 m. Budapešte įvykusiame pirmajame PSO pasitarime SSL projekto vykdymo klausimais, buvo paruošti dokumentai, aprašantys pagrindinius SSL uždavinius bei taisykles, norintiems tapti projekto dalyviu. Vienos rekomendacijoje, skirtoje SSL ligoninėms, pateikiamos tolesnės gairės SSL vaidmeniui ir funkcijai plėtoti [59]. Dokumente akcentuojami fundamentalieji diegimo principai ir strategijos, į kuriuos įeina:

a) holistinis požiūris (modelis), o ne gydymo paslaugos;

b) koncentruotos paslaugos (pajėgos), padedančios įgalinti pacientą;

c) artimų ryšių formavimas (kūrimas) su kitais sveikatos priežiūros lygiais bei bendruomene; d) įsipareigojimų (atsakomybės) skatinimas per aktyvų dalyvavimą, sveikatai naudą nešančias procedūras, kas įtrauktų visas specialistų grupes bei formuotų aljansus (sąjungas) su specialistais, esančiais už ligoninės ribų;

e) pacientų raginimas įsijungti (dalyvauti), siekiant geresnės jų sveikatos ir gerovės;

f) ligoninės bendradarbiavimo (komunikavimo) su socialinėmis ir aplinkinėmis sveikatos tarnybomis tobulinimas. Ryšių tarp skirtingų, įvairių partnerių (tiekėjų) optimizavimas; g) personalo mokymas ir praktinis lavinimas sveikatos stiprinimo klausimais bei susijusiose

srityse;

h) šios sferos vadovų rengimas.

2.2 Sveikatą stiprinančių ligoninių (SSL) veiklos standartai

Daugelyje šalių kokybę vertinančios institucijos sukūrė standartus skirtus stacionarinės priežiūros kokybei vertinti [62]. Tarptautinių standartų kūrimo procese daug prisidėjo Tarptautinė standartizacijos organizacija bei Tarptautinio JCHAO (Jungtinė sveikatos priežiūros organizacijų akreditavimo tarnyba) padalinys - Tarptautinė jungtinė komisija (JCI). Peržvelgę jau egzituojančius standartų rinkinius, pagrindinės akreditavimo tarnybos konstatavo, jog sąsajų su sveikatą stiprinančiomis veiklomis aptikta labai mažai [61]. Todėl PSO SSL tinklas skyrė darbo grupę, kuri formuluotų (kurtų) sveikatą stiprinančioms ligoninėms skirtus standartus. Anot D.Whitehead, ši veikla vis dar tebėra ankstyvojoje kūrimosi stadijoje ir reikalaujama standartus išbandyti, nes norima išsiaiškinti ar jie gali būti pritaikyti [56].

Standartai apibūdina veiklas, susijusias su sveikatos stiprinimu, kaip būtina ligoninės siūlomų paslaugų dalimi. Pateikiami 5 standartai yra šie:

1. Sveikatos stiprinimo politika;

2. Paciento (ligonio) poreikių stiprinti sveikatą (į)vertinimas; 3. Paciento (ligonio) informavimas ir intervencija;

4. Sveikos darbo aplinkos skatinimas (valdymo politika sukuriant sveiką darbo vietą); 5. Bendradarbiavimas su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis.

Standartais neketinama aprėpti viso sveikatos priežiūros kokybės klausimų spektro. Jų diegimas yra pagrindinė strategija sveikatos priežiūros kokybei gerinti. Penki sveikatos stiprinimo standartai ir papildomi indikatoriai (rodikliai), apibrėžia esminius sveikatos gerinimo principus bei veiksmus, kurie turėtų būti svarbi priežiūros dalis kiekvienoje ligoninėje [65]. Daugelis šalių standartus ir indikatorius naudoja dviem tikslais, t.y. norint užtikrinti nenutrūkstamą kokybės gerinimą vykdant savianalizę bei akreditavimą per išorines institucijas [46].

PSO Europos regiono būstinė, remdamasi ALPHA programos rekomendacijomis, 2003-iaisiais papildė šiuos standartus. Tarptautinė sveikatos priežiūros kokybės organizacija, pavaldi PSO SSL tinklui yra ALPHA programos iniciatorė. Galutinis standartų rinkinys skirtas tokioms sritims, kaip valdymo politika, pacientų vertinimas, informuotumas ir intervencija, sveikos darbo vietos kūrimo skatinimas, tęstinumas ir kooperacija-bendradarbiavimas [49]. Taipogi atsižvelgiama į sveikatos potencialą, galimybes bei akcentuojama informuotumo, motyvacijos, konsultavimo, mokymo svarba, siekiant didesnio individo aktyvumo. Sveikatos stiprinimo veiklos ligoninėse vertinimui buvo pateiktas savianalizės dokumentas (“Self-assessment tool”) [64]. Į jį įtraukti išmatuojami elementai bei nuorodos (požymiai) pagal kuriuos reikia vertinti atitikimą patiems standartams. Ekspertų darbo grupė peržiūrėjo ir suformulavo išmatuojamus veiklos atlikimo elementus bei atliko literatūros apžvalgą, norėdami nustatyti veiklos indikatorius (rodiklius), kas įtakotų nenutrūkstamą sveikatos stiprinimo kokybės kontrolę [48].

Vadovas (gairės), kaip įgyvendinti sveikatos stiprinimą ligoninėse (“Manual for implementing HP in hospitals”) buvo tobulinamas, norint papildyti savianalizės dokumentą bei paskatinti sveikatos stiprinimo įgyvendinimą ligoninėse. Savianalizės dokumentas- tai praktinis darbo įrankis duomenims surinkti, įgalinantis įvertinti sveikatos stiprinimo veiksmus ligoninėje [65]. Šis veikalas nagrinėja standartų naudojimo principus nepertraukiamam kokybės gerinimui užtikrinti. Taipogi nurodoma, kokie duomenys yra reikalingi norint gauti atitinkamus sveikatos stiprinimo rodiklius bei kaip teisingai interpretuoti savianalizės rezultatus.

Savianalizės bei vadovo kaip įgyvendinti sveikatos stiprinimą ligoninėse dėka personalas galės:

- įvertinti sveikatos stiprinimo veiklas (ligoninėje);

- pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų kompetenciją/-as tobulinant sveikatos stiprinimo veiklas;

- į sveikatos priežiūros kokybės gerinimą įtraukti visus specialistus ir patį pacientą; - pagerinti sveikatos priežiūros koordinavimą;

- sustiprinti personalo ir pacientų sveikatą;

- modernizuojant ir keičiant sveikatos priežiūros praktiką ir paslaugų tiekimą, padaryti juos dar efektyvesniais ir veiksmingesniais.

Pilotinis sveikatos stiprinimo standartų ir indikatorių įgyvendinimo tyrimas jau buvo atliktas 38 ligoninėse, 8 šalyse (Čekijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Lietuvoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Pietų Afrikoje), panaudojant savianalizės dokumentą. Paaiškėjo, kad tvirtai (94%) pritariama sveikatos stiprinimo veiklų naudingumui ir jų poreikiui ligoninėse, 68,5% sutiko, kad papildomas darbo krūvis galėtų būti prijungtas prie esamo [16].

Sveikatos stiprinimo standartai ir indikatoriai sukurti ne tik PSO Tarptautinio SSL tinklo nariams. Visos ligoninės bei kokybės vertinimo struktūros yra skatinamos peržvelgti ir įtraukti juos į esamus kokybės gerinimo mechanizmus. Standartai pritaikytini visiems sveikatos priežiūros organizacijų sektoriams, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems su paciento priežiūra (pvz.: viešosios ir privačios ligoninės bei reabilitacijos skyriai). Kadangi šie standartai yra bendrojo pobūdžio kokybės standartai, todėl jie gali būti pritaikomi ir specializuotoms institucijoms, t.y. psichiatrinėms ir pediatrinėms ligoninėms [65]. Pagrindinė PSO SSL standartų paskirtis yra skatinti vertinti ir tobulinti sveikatą stiprinančias veiklas ligoninėje, o ne formaliai akredituoti ar suklasifikuoti SSL tinklui priklausančias ligonines (gyd.įstaigas).

2.3 Pasiekimai ir problemos

SSL koncepcija (idėja) lydima daugybės sudėtingų diskusijų, kurios nėra lengvai pasiekiamos (prieinamos) visiems besidomintiems. Netgi PSO pripažįsta, kad SSL koncepcija yra sudėtinga. Diskusija, apimanti SSL idėjos aktualumą ir reikšmę tebevyksta ir yra kiek užsitęsusi.

Ligoninės yra sudėtingos, permainingos ir skirtingos organizacinės sistemos. Be to, Hancock užsimena, kad ligoninė galėtų aktyviau rūpintis darbo aplinkos ir bendruomenės klausimais [18]. Sudėtingos daugelio ligoninių organizacinės struktūros gali įtakoti ir tai, jog darbo vietos ir bendruomenės klausimai nedominuotų plačiame sveikatos stiprinimo veiklų plane. PSO remiasi faktu, kad dauguma ligoninėse dirbančių sveikatos specialistų, nepripažįsta sveikatos stiprinimo kaip savo darbo sferos komponento [60]. L.L.Hilgerson ir T.R.Prohaska taip pat pabrėžia, kad yra nežinoma apie ligoninių ir jų personalo profesinį pasirengimą, entuziazmą diegti bei vystyti sveikatos stiprinimą, t.y. kiek jų gali ir nori “žengti prieš srovę”, kiek jų siekia naujovių [22]. O ir pati ligoninės situacija, pozicija yra menkai

aptariama Otavos chartijos kontekste. B.Roe ir kt. [42] nagrinėja literatūrinius šaltinius apie sveikatos stiprinimo aljansus, aptardami daugelį organizacijų, sferų bei partnerius sveikatos stiprinime. Anot jų, yra aiškus trūkumas literatūros, analizuojančios Europos SSL programos (projekto) koncepciją ir progresą. Tai yra nerimą keliantis faktas, atsižvelgus į projekto aktualumą ir reikšmingai svarbų poveikį sveikatos priežiūros paslaugų teikimui. Ypač stokojama duomenų apie SSL veiklų vertinimą. C.Wilkinsonas pabrėžia ir tai, jog trūksta sveikatos stiprinimo veiklos, vykdomos visose institucijose, tyrimų ir analizės [63]. Daugumoje literatūros šaltinių, kuriuose diskutuojami SSL judėjimo vertinimo klausimai, minima projekto progreso stoka ir pokyčių būtinumas [18, 27, 44]. A.S.Blinkhorn savo straipsnyje priduria, kad dauguma SSL iniciatyvų buvo vykdomos tik kaip pilotinės programos, ir daugelis jų užgeso, nutraukus pradinį finansavimą [4]. Taigi ligoninės, lyginant su kitomis sveikatos ir socialinės priežiūros institucijomis, smarkiai atsilieka, mėgindamos įtraukti sveikatos stiprinimo iniciatyvas į paslaugos sampratą ir pačią organizaciją [37, 1]. Daugelis organizacijų išlieka neapsisprendę dėl SSL iniciatyvų įjungimo į jų institucijos struktūrą ir kultūrą, taigi ligoninės nėra pagrindinė veikiančioji jėga sveikatos stiprinimo strategijose [2]. A.Deccache pateikia panašius komentarus. Anot jo, galima daryti prielaidą, jog gan stiprus pasipriešinimas įtakojo SSL judėjimą ir lėtą progreso tempą [9]. Sveikatą stiprinančių ligoninių iniciatyvai raštiškai pritarė 22 Europos valstybės, tačiau Ispanija, Rumunija, Ukraina ir Turkija nėra dalyvaujančiųjų sąraše. Visgi SSL judėjimas nemažėja, o plečiasi, įtraukdamas vis daugiau narių. PSO [60] pabrėžia, jog dabar yra 25 Europos SSL projekto tinklai, į kuriuos nuo 2001m. sausio įsijungę daugiau nei 649 ligoninės. Kai kurios šalys turi daugiau negu vieną tinklą, pvz., Italija turi 6, Didžioji Britanija- 3, Vokietija- 2.

Nors tokios šalys kaip Rusija, Estija, Latvija, Lietuva, Kazachstanas taipogi yra SSL projekto narės, dauguma esamų duomenų iliustruoja Vidurio Europos patirtį. I.Aujoulat ir kt., remdamiesi Prancūzijos SSL tinklo patirties vertinimais teigia, kad duomenys yra neišsamūs bei problemiški norint efektyviai diegti sveikatos stiprinimo principus (reformą) ligoninėse [1]. Anot šių autorių, daugumai Prancūzijos SSL tinklo projektų pritrūko sklandumo, įgūdžių įtakoti suderintą sveikatos stiprinimo pertvarkos programą. Vykdant juos susidurta su šiomis problemomis:

1. Atitinkamų indikatorių (rodiklių), kuriais būtų galima efektyviai įvertinti sveikatos stiprinimo veiklą, stoka;

2. Nesėkmė patirta norint palengvinti populiacijos dalyvavimą (įsijungimą); 3. Tarpsektorinio ir tarpdisciplinio darbo patirties stoka;

4. Tinkamai (specialiai) parengto personalo trūkumas;

5. Prioritetinis finansavimas bio- technologinėje sveikatos priežiūros srityje; 6. Nesėkmingos pastangos dirbant.

2002- ųjų metų Prancūzijos SSL tinklo ataskaitiniame pranešime taipogi pažymima, kad nėra lėšų skirtų sveikatos stiprinimui ligoninėse, todėl SSL tinklo vystymasis, raida yra sulėtėjusi. Panašios problemos aptinkamos visoje Europos SSL judėjimo veikloje. Tai aprašyta 2002 m. SSL tinklo pažangos pranešime [60]. Beveik visos 22 Europos valstybės narės pabrėžia šias visuotinai iškylančias problemas:

1. Aiškios strategijos/tikslų stygius; 2. Resursų/finansavimo stoka;

3. Mokymosi (lavinimosi) galimybių (sąlygų) stoka;

4. Nacionalinės/regioninės sveikatos politikos (strategijos) įsipareigojimų ir paramos trūkumas;

5. Sveikatos stiprinimas nėra ligoninės prioritetų sąraše;

6. Kliūtys ir sunkumai diegiant visaapimančią organizacinę SSL struktūrą (o ne atskirus lokalius projektus);

Geriausių (išmatuojamų) rezultatų sulaukiama formalioje SSL tinklo darbo grandyje, bendradarbiaujant projekte dalyvaujančiom institucijom bei valstybėm.

Kasmetinės konferencijos, pranešimai apie vykdomą veiklą, naujienų platinimas (www.hph-hc.cc), reguliarus sveikatos stiprinimo politikos peržvelgimas padeda tobulėti ir

vieningai bei kryptingai žengti į priekį.

2.4 Dilemos Sveikatą stiprinančiose ligoninėse

Daugelis Europos šalių pažymi, jog juntamas valstybinės politikos paramos stygius, individualaus organizacinio valdymo įsipareigojimų trūkumas, o taipogi pasigendama lėšų, skiriamų sveikatos stiprinimui ligoninėse [8]. Kita su SSL iniciatyvomis susijusi dilema, tai organizacinių pokyčių lygmuo ir laipsnis ligoninėse. Kaip teigia dauguma SSL institucijų, sveikatos stiprinimo veiklos pagrindą jose sudaro įvairios tarpusavyje susiję arba nesusietos programos. Kiti autoriai pabrėžia, jog reikia ligoninių, prisiimančių bei diegiančių sveikatą stiprinančias veiklas, o ne įstaigų, kurios tarnautų kaip organizacijos, vykdančios pavienius projektus [31, 28]. Iš esmės, SSL iniciatyvos nėra sėkmingos tuo atveju, kai suklumpama įgyvendinant visaapimančią organizacinę ir kultūrinę reformą, kuri įtakotų visų sveikatos sferos darbuotojų funkciją bei vaidmenį [56]. Atskiros ligoninės sveikatos stiprinimo projektai gali būti panaudoti platesniems tikslams organizacinėje veikloje ir gali prisidėti prie naujų tos organizacijos iniciatyvų arba paskatinti jų imtis [57, 68]. SSL judėjimas remiasi prielaida, kad sveikatos stiprinimo gerėjimas yra vienas efektyviausių organizacinio vystymosi įrankių [41]. Dažnai pritariama tokiai nuomonei, tačiau patikslinama, kad projektų efektyvumas (veiksmingumas) priklauso nuo strategijų bei metodų, kurie bus naudojami. Be to, pati sveikatą stiprinanti bendruomenė turi aktyviai įsitraukti bei sutartinai prisiimti

atsakomybę [56]. PSO teigimu, SSL projektas skatina ir kokybės valdymo proceso ligoninėje teigiamus pokyčius [60]. Visgi kaip sėkmingai bus diegiami pokyčiai organizacijos valdymo srityje bei kiek sveikatos stiprinimo programų realizuojama, priklausys nuo individualios organizacijos valdymo koncepcijos. J.L.Johnson [28] tvirtina, jog yra labai nedaug institucijų sveikatos stiprinimo programų pavyzdžių, kuriais būtų galima remtis.

Žvelgiant plačiau, reiktų tobulinti ne tik SSL ligonines, o ir skatinti esamas organizacijas ar inicijuoti kurtis institucijas, kurios dirbtų sveikatos stiprinimo ir apsaugos kryptimi [66]. Tokiose įstaigose personalas būtų ugdomas platesniu sveikatos stiprinimo ir apsaugos aspektu, o vykdoma veikla - būtų dalis sveikatos stiprinimo proceso, kuris sąlygoja bendrą organizacijos struktūrinį vystymąsi, be to, teikia paramą platesnei visuomenės sveikatos stiprinimo plėtros iniciatyvai, bendradarbiaudama su įvairiomis sveikatos apsaugos bei visuomenės sveikatos tarnybomis [68, 22]. A.Johnson ir F.Baum teigimu, ligoninė negali praplėsti akiračio, ir taip pagerinti bendruomenės sveikatą vien savo iniciatyva vykdydama sveikatos stiprinimą, jeigu nesulauks paramos iš vyriausybinio lygmens [27]. Ligoninės, kurios mažai dėmesio skyrė vietinės bei platesnės bendruomenės sveikatos poreikių (į)vertinimui, išliks siaurų pažiūrų (akiračio) ir ribotų galimybių, mažai įtakingos [56]. J.Vang nuomone, ligoninės turi tolygiai padalinti sveikatos stiprinimo veiklas į dvi kategorijas, t.y. veiklos tiesioginiam institucijos reformavimui, pokyčių įvedimui ir veiklos, skirtos bendruomenei keisti, šviesti [51]. Remiantis J.Pelikano ir bendraautorių apibendrinimais, “Sveikatą stiprinanti ligoninė prisideda prie paciento sveikatos gerinimo, atsižvelgdama į jo ligą ar traumą (žalą) ir traktuodama tai kaip aplinkybę (galimybę) sveikatos stiprinimui, pvz.: suteikiant reabilitaciją, o taip pat įgalinant pacientą aktyviau pasinaudoti pirminės sveikatos priežiūros tarnybomis, jų teikiamomis paslaugomis”. Šios tarnybos glaudžiai susiję bei bendradarbiauja su kitomis vietinėmis institucijomis ir asociacijomis, siekdamos kurti tęstinės priežiūros ir sveikatos stiprinimo aljansus [40].

J.Wright tvirtina, kad “Tradiciškai, sveikatos apsaugos (visuomenės sveikatos) darbuotojai su panieka žiūri į ligonines, kaip į visuomenės sveikatos antitezę (priešybę, priešpriešą). Antrinė priežiūra lieka nuošaly nuo visuomenės sveikatos praktikos ir politikos…ir ligoninės traktuojamos kaip pasyvios įstaigos, netinkamos visuomenės sveikatai ugdyti” [66]. P.Weil ir R.Harmata užsimena, kad didžioji dauguma ligoninių, koncentruodamosi į fiskalinio valdymo aspektus, nekreipia dėmesio ir atidėlioja savo misiją gerinti bei išsaugoti bendruomenės sveikatą [54]. Anot T.J.Guilmette tai, kad ligoninės prioritetą teikia gulėjimo trukmės mažinimo ir kitiems funkciniams klausimams spręsti, reiškia, kad sveikatos stiprinimui neteikiama tiek dėmesio, kiek reikėtų [17]. Kaip matome, cituojamų autorių nuomonės labai įvairios, jas gan sunku interpretuoti, kai nematyti tyrimų rezultatų, kuriais yra grindžiami

pateikti teiginiai. Tačiau neabejotina, kad yra SSL projektas duoda teigiamų poslinkių sveikatos stiprinimo raidoje.

2.5 Sveikatą stiprinančių ligoninių judėjimo nauda

Ligoninės, dalyvaujančios tarptautiniame Sveikatą stiprinančių ligoninių projekte, sveikatos stiprinimo veiklą diegia keliomis kryptimis, pasirinkdamos skirtingas veiklos strategijas bei tikslines poveikio grupes [1]. Ligoninės, įgyvendindamos sveikatos stiprinimo projektus, kuria sveiką darbo aplinką, stengiasi modernizuoti darbo procesus, siekia sumažinti riziką personalo sveikatai. Taipogi nuolat vertinamas teikiamų paslaugų poveikis personalo sveikatai ir stengiamasi pašalinti nustatytus rizikos veiksnius [36].

Neabejotinai, SSL judėjimas yra naudingas ne tik pacientams, bet ir personalui, bei bendruomenei. Dažnas paklaustų - kuo naudingas? Į šį klausimą atsakymą duoda Tarptautinio SSL tinklo lyderių - Airijos patirtis. Pilotinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad dalyvavimas SSL tinkle, įgalino projekte dalyvaujančias ligonines daug ko išmokti, dalintis patirtimi, palaikyti vienai kitą jų darbe bei pateikė tolesnę strategijos vystymo viziją [72]. Nors SSL tinklo vystymas neišvengiamai susijęs su šalių nacionaline sveikatos priežiūros sistema bei vykdoma sveikatos politika, SSL tinklas turi dideles galimybes įtakoti sveikatos sistemos tobulinimą.

SSL pilotinio projekto įgyvendinimo vienoje Graikijos ligoninių metu, respondentai: pacientai bei ligoninės personalas - apie projektą atsiliepė labai teigiamai ir teigė, jog jiems tai davė neabejotinos naudos [67]. Nežiūrint kai kurių problemų (finansavimo stoka, laiko bei žmogiškųjų išteklių trūkumas, nepakankama kvalifikacija sveikatos stiprinimo srityje bei motyvacijos, paskatinimo stygius) vykdant šį projektą, ypač sėkmingai pavyko įgyvendinti personalo mokymus, prisidėti prie bendradarbiavimo ir komandinio darbo vystymo, pagerinti darbo sąlygas bei visuminį ligoninės įvaizdį bendruomenės lygmenyje. Nustatyta, jog sveikatos specialistų pritarimo tam tikriems projektams (vykdytų programų) suvokimas susijęs su tuo, kiek pačiam specialistui yra įdomūs atskiri subprojektai bei kiek jie tiesiogiai susijęs ir aktualūs jų profilyje [67].

Motyvavimas - tai viena iš vadovavimo priemonių. Jis yra būtinas komponentas kiekvienos organizacijos veikloje.

Sukūrus organizacijoje motyvacinę aplinką galima suderinti organizacijos ir individualius tikslus. Motyvavimas suprantamas kaip judėjimo, veiklos priežastis, kuri skatina mus veikti [45].

Žinoma, jog darbuotojams (personalui) visada bus artimesni jų asmeniniai individualūs siekiai, interesai negu visos organizacijos tikslai bei uždaviniai [29]. Todėl iškyla uždavinys, kaip personalo narių kvalifikaciją ir psichinę energiją nukreipti organizacijai ir patiems darbuotojams naudinga kryptimi [3]. Vadovas turi suprasti, kad tik sukūrus organizacijoje motyvacinę aplinką galima suderinti organizacijos ir individualius tikslus [5].

Norint sėkmingai valdyti pokyčius bei įgyvendinti reformas, reikalinga, kad organizacijoje dirbantys specialistai suvoktų pokyčių svarbą ir juos aktyviai remtų. Tai įmanoma, kai darbuotojai yra motyvuoti gerai dirbti, tinkamos kvalifikacijos ir jiems tinkamai vadovaujama [39, 14]. Sveikatos priežiūros personalo motyvavimo procesui ir su juo susijusių veiksnių tyrinėjimui pasaulyje skiriamas didelis dėmesys.

Kyla klausimas, ar personalo motyvavimui, motyvacinių veiksnių tyrinėjimui Lietuvoje (neįskaitant personalo pasitenkinimo tyrimų), teikiamas pakankamas dėmesys?

2.7 Personalo skatinimas bei atsakomybės

Nors iš šalies atrodytų, kad sveikatos stiprinimas yra nediskutuotina kiekvieno ligoninės (ar kitos sveikatos paslaugas teikiančios institucijos) personalo nario pareiga, visgi galima tikėtis, jog įdiegus standartus ar paprašius papildomai užsiimti, plėtoti sveikatos stiprinimo iniciatyvas darbo vietoje, darbuotojai tikėsis ar net reikalaus papildomo paskatinimo už šių atsakomybių vykdymą.

Vadovaudamiesi reguliarių apklausų duomenimis apie tai, kas skatina ar slopina darbuotojų norą dirbti, darbdaviai turėtų sukurti tinkamą darbo aplinką, materialinio bei moralinio atlygio už darbą sistemas. Piniginis užmokestis už darbą nėra tik materialinis atlygis: parodydamas įvertinimo bei pripažinimo lygį visuomenėje, jis turi didelės reikšmės darbuotojų emocinei bei dvasinei gerovei [53]. Darbo užmokestis yra labai svarbus tiek individualaus, tiek kolektyvinio darbo skatinimo veiksnys [45]. Be to, kyla klausimas, ar jau ir taip turintys didelį darbo krūvį Lietuvos gydytojai ir slaugos personalas bus suinteresuoti papildomai skirti laiko individualiai kiekvienam pacientui, informuojant jį sveikatos

stiprinimo klausimais, taip pat kaip reaguos, jei šios atsakomybės bus įrašytos pareigybinėje instrukcijoje, ir pagaliau, ar sugebės kokybiškai jas vykdyti.

1986 metais PSO paskelbė Otavos Chartiją, skirtą sveikatos stiprinimui. Chartijos paskirtis buvo sukurti pagrindą, kuris perteiktų sąvokas, ketinimus įtvirtinti kompetenciją, našumą į struktūrišką sveikatos stiprinimo mechanizmo (veiklos) procesą konkrečiuose rėmuose. Ši chartija pateikė idėją bei įvardino prielaidas, įtakojusias Sveikatą stiprinančių ligoninių (SSL) iniciatyvos atsiradimą, veiklos pradžią, ko pasekoje gimė SSL Budapešto Deklaracija (PSO, 1991). D.Whitehead [56], nagrinėdamas Europos SSL projektą, siekė ištirti Europinio SSL judėjimo esmę (pobūdį) bei progresą. Nepaisant fakto, kad SSL iniciatyvos dėka atsirado ir biudžetas-pinigai suderintai ir pažangiai SSL veiklai bei jos vertinimui vykdyti, visgi didžioji dauguma literatūrinių šaltinių teigia, jog SSL poveikis (įtaka) yra ne toks didelis, lyginant su PSO lūkesčiais bei penkiolikos metų laikotarpyje dėtomis pastangomis. Anot autoriaus, taip galėjo atsitikti dėl to, kad daugelis Europos SSL tinklo narių skubėjo peržengti šiame projekte suplanuotų programų etapus (fazes), kai tuo tarpu daugelį veiklų reikėjo atlikti laipsniškai. Anaiptol nesiekiama sumenkinti didžiulių pastangų siekiant sukurti SSL tinklus ar mėginimų įtraukti vis naujus narius - institucijas į šį judėjimą. Vis dėlto, tokia nuomonė leidžia daryti išvadą, jog reikalingas labiau suderintas, koordinuotas Europos SSL projekto progreso vertinimas. Tai būtina tam, kad būtų galima tiksliai išmatuoti (pasverti) jo poveikį bei pažangą. Jei situacija išliktų nepakitusi, reikėtų atidžiai peržvelgti ir apsvarstyti pagrindinę strategiją [56].

2.8 Partneriai

Partnerystė SSL tinkle yra būtinas komponentas. Kad partnerystės strategijos ir sveikatos gerinimas būtų optimaliai efektyvūs, reikia sukurti specialius mechanizmus, padėsiančius sutelkti pagrindinį dėmesį partnerysčių palaikymui. Dabar ypač reikalinga strategija ir struktūriniai mechanizmai, padedantys sutelkti partnerius visuomenės mastu [33]. Dalyvavimas sveikatos gerinimo veikloje laikomas viena pagrindinių SSL projekto ašių. Į veiklą būtina įtraukti ne tik profesionalius sveikatos darbuotojus, bet ir kitus partnerius, turinčius įtakos sveikatos priežiūrai [15]. Daugelis potencialių parnerių sveikatos stiprinimo srityje, dar nesuvokia, kokią naudą jiems atneštų bendradarbiavimas su sveikatos sektoriumi ir investicijos į savo klientų sveikatą [10]. Neabejotinas čia būtų ir Sveikatą stiprinančių ligoninių vaidmuo. Manoma, jog reikia per daug neakcentuoti problemų, sukeliamų vieno sektoriaus ir specifinių organizacijos ypatybių, kurias lemia biudžetas ar veiksmų pobūdis. Šių problemų esmė - nepakankami mechanizmai, galintys suburti partnerius sistemingam bendradarbiavimui [10]. Partnerystės formavimo procesas dažnai pareikalauja laiko išteklių,

tvirto įsipareigojimo, todėl yra labai svarbu, kad šio etapo dalyviai jaustų, jog jų pastangos ir indėlis yra pripažinti ir vertinami. Vyriausybės įsipareigojimai prisidėti prie bendruomenės sveikatos stiprinimo, ugdymo yra bereikšmiai ir tušti, jei jie nėra sutvirtinami edukacinėmis programomis, moksliniais tyrimais, apmokymais, atitinkamais resursais bei ilgalaikiais įsipareigojimais [21].

3. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimo metodas- vienmomentinis ištisinis tyrimas

3.1 Tyrimo būdo parinkimas

Darbe, anonominės anketinės apklausos metodu buvo apklausti Kauno Medicinos Universiteto Klinikų (KMUK) atskirų klinikų vadovai bei Lietuvos SSL tinkle dalyvaujančių ligoninių vadovai.

Taipogi buvo atlikta įvairių dokumentų, literatūros analizė.

Anketinė apklausa – informatyvus duomenų rinkimo būdas apie subjektyvų individo supratimą, nuostatas, nuomones, motyvus. Apklausa naudinga tuo, kad šiuo tyrimo metodu galima gauti informaciją, kurios neįmanoma gauti naudojant stebėjimą ar dokumentų analizės būdus. Šio metodo efektyvumas priklauso nuo sugebėjimo pasirinkti atsakymus, taip pat nuo to, kaip formuluojami klausimai, kaip jie pateikiami, ko klausiama, ir kaip suformuojama tiriamųjų atranka [25].

Tyrime panaudotas standartinis klausimynas (žr. Priedą Nr. 1), kurį sudaro 2 dalys:

A- Bendroji dalis, susidedanti iš 13 klausimų, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti respondentų žinias, informuotumą apie patį SSL projektą. Taip pat norima sužinoti nuomonę, kas turėtų vykdyti sveikatos stiprinimo veiklą, kiek/ ar skiriama lėšų jai vykdyti, kaip ji turėtų būti finansuojama (iš kokių šaltinių), ar tokia veikla gerintų paslaugų kokybę ligoninėje, kas būtų tinkamiausi partneriai sveikatos stiprinimo veikloms įgyvendinti. Ši klausimyno dalis yra sukurta paties tyrėjo.

B- Specialioji dalis, kurioje 5 PSO sveikatos stiprinimo standartai, bei kiekviename iš jų atitinkamas skaičius standartus apibūdinančių veiklų ir užklausa, ar pateiktos veiklos (veiksmai) galėtų būti praktiškai įgyvendinamos ligoninėje. Respondentų buvo teiraujamasi, ar jie pritartų PSO rekomenduojamų standartų diegimui ligoninėje ir ar, jų nuomone, pacientai turi pakankamą sveikatos raštingumo lygį, kad būtų galima sėkmingai diegti SSL iniciatyvas. Šios dalies klausimai yra paimti iš PSO ekspertų sudarytos anketos ir išversti į lietuvių kalbą. Pagrindiniai PSO anketos autoriai yra Oliver Gröne, Svend Juul Jorgensen ir Mila Garcia-Barbero.

Atsakant į kai kuriuos klausimus Bendrojoje - A dalyje buvo galima pasirinkti kelis atsakymo variantus. Atsakant į Specialiosios - B dalies klausimus reikėjo pabraukti respondento nuomonę išreiškiantį atsakymą: “taip”, “abejoju”, “ne”.

3.2 Tyrimo objektas

Tyrimo objektas – Lietuvos SSL tinklo ligoninių ir jų padalinių vadovai, t.y. Kauno Medicinos Universiteto Klinikų (KMUK) atskirų klinikų vadovai (n=33) bei Lietuvos SSL tinkle dalyvaujančių ligoninių vadovai (n=11). 2004 m. rugsėjo mėn. 20 d. Jiems internetu buvo išsiųstos anketos Užpildytas anketas buvo prašoma grąžinti nurodytu elektroninio pašto adresu iki rugsėjo 28 dienos, t.y. per 8 dienas. Buvo gauta 40 anketų, t.y. atsakas sudarė 88 procentus.

3.3 Anketinės apklausos organizavimas

2004m. rugsėjo 20d. internetu buvo išsiųstos anketos KMUK klinikų vadovams ir Lietuvos SSL tinklui priklausančių ligoninių vadovams. Anketas užpildė ir atsiuntė 40 (90,9%) tyrime dalyvavusių vadovų, t.y. 29 (87,9%) KMUK klinikų vadovai ir 11 (100%) Lietuvos SSL tinklo vadovų.

Pirmasis priminimas išsiųstas internetu 2004 m. spalio 1 dieną, prašant atsakyti “kaip įmanoma greičiau į rugsėjo 20 d. siųstą anketą”. Tokie priminimai buvo išsiųsti elektroniniu paštu 29- iems KMUK klinikų vadovams, t.y. po pirmo išsiuntimo neatsakė 87,9 % vadovų.

2004m. lapkričio 8 dieną išsiųstas antras priminimas ir prašymas atsakyti kuo skubiau, t.y. iki lapkričio 11 dienos. Toks priminimas siųstas 10 - iai KMUK klinikų vadovų, t.y. jie sudarė 30,3% nuo visų KMUK vadovų.

Pastebėjus, kad terminas per kurį reikėjo sugrąžinti užpildytas anketas pasibaigė, o atsakymų nesulaukta, buvo pasinaudota telefoniniu ryšiu ir pradėta skambinti asmeniškai atskirų klinikų vadovams, primenant žodžiu apie 2004 m. rugsėjo 20d. išsiųstą anketą ir prašant kuo greičiau ją užpildyti. Po šių pastangų atsakas sudarė 88%.

Lietuvos SSL tinklo vadovai atsakymus el.paštu atsiuntė laiku, t.y. iki nurodytos datos (2004.11.04).

Daugelis KMUK klinikų vadovų elektroninio pašto adresų, nurodytų KMUK tinklapyje, pasirodė esą pasikeitę, negaliojantys (27,3 %). Buvo gaunamas automatinis atsakas, kad adresatas nepasiekiamas. Todėl teko skambinti į KMUK sekretoriatą arba patiems vadovams, norint sužinoti veikiantį el.pašto adresą ir pakartotinai siųsti anketą. Tokiais atvejais anketos dar kartą buvo išsiųstos 1-3 dienų bėgyje po atėjusio automatinio patvirtinimo, kad el.pašto adresas negaliojantis.

Buvo juntamas pasyvumas atsakinėjant į anketas. Kai kurie vadovai neatsakę net po dviejų priminimų el.paštu, vėlavimą užpildyti anketą argumentavo tuo, kad “negavo anketos” (nors buvo atėjęs automatinis patvirtinimas apie sėkmingai nusiųstą el.laišką), “pamiršo” arba kad ji “užsimetė”. Taip pat buvo sulaukta respondentų pasiaiškinimo, kad anketą užpildė tik dalinai, nes mano, jog klausimai yra skirti ligoninės vadovui.

3.4 Atsakymų vertinimo metodika

Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS (Statistical Package for Social Science) programos paketą, versija 11.0. Taip pat naudota statistinė programa “Statistika 5.0”.

Kokybinių kintamųjų ryšio hipotezėms tikrinti buvo naudojamas Chi kvadrato (χ²) kriterijus. Rodiklių skirtumai laikomi patikimais (reikšmingais), kai p<0,05.

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

4.1 Sveikatos stiprinimas ligoninėje ir žmogiškieji ištekliai šioje veikloje

Pirmuoju anketos bendrosios dalies klausimu “Kaip apibūdintumėte sveikatos stiprinimą ligoninėje ir kokias veiklas jam priskirtumėte?” buvo stengiamasi sužinoti kokią sveikatos stiprinimo sampratą turi Lietuvos SSL ligoninių tinklo vadovai ir jo padalinio KMUK vadovai. Respondentai turėjo patys įrašyti savo nuomonę. Sveikatos stiprinimas ligoninėje - labai plati sąvoka, todėl respondentai buvo teisūs nurodydami platų veiklų spektrą. Ir KMUK atskirų klinikų ir SSL tinklo vadovai akcentavo sveikatos stiprinimo politikos svarbą, racionalų sveikatos priežiūros išteklių panaudojimą, sveikos ir saugios darbo vietos kūrimą. Ypač pabrėžiamos buvo šios kryptys:

1. Teikiamų paslaugų kokybės gerinimas;

2. Pacientų ir personalo sveikatos stiprinimui nukreipta veikla;

3. Tarpusavio santykių tarp ligoninės personalo ir pacientų gerinimas; 4. Pacientų ir personalo pasitenkinimo tyrimai;

5. Informavimas, mokymai sveikatos stiprinimo klausimais;

6. Galimybių darbuotojams sveikai maitintis sudarymas ir skatinimas sportuoti (padengiant visą/dalį kainos sporto komplekse, ar sudarant sąlygas gauti fizinės reabilitacijos

paslaugas ligoninėje nemokamai);

Kadangi ligoninės yra SSL projekto dalyvės, buvo tikslinga išsiaiškinti, ar jų vadovai ir atskirų KMUK klinikų vadovai žino SSL projekto tikslus ir uždavinius. Atsakant į šį klausimą buvo galima pasirinkti kelis atsakymų variantus. Didžioji dauguma, t.y. 90,9 proc. Lietuvos SSL tinklui priklausančių ligoninių vadovų teigė, kad SSL projekto tikslai ir uždaviniai yra jiems labai gerai žinomi ir pasirinko atsakymą “Taip, puikiai”. Nedidelė dalis (9,1 proc.) SSL vadovų pripažino žinantys juos tik “Iš dalies”. Tuo tarpu tik 20,7 proc. KMUK atskirų klinikų vadovų atsakė, jog SSL tikslus ir uždavinius žino puikiai, o didesnė dalis , t.y. 65,5 proc. - žinojo tik “Iš dalies”. Nors KMUK yra viena iš SSL tinklui priklausančių ligoninių, 13,8 proc. KMUK vadovų nežinojo šių tikslų bei uždavinių, tarp SSL vadovų visai nežinojusių nebuvo. 1 pav. parodo atsakymų į šį klausimą pasiskirstymą.

65,5 13,8 90,9 9,1 0 20,7 0 20 40 60 80 100

Taip, puikiai Iš dalies Nežino

%

KMUK vadovai SSL vadovai *

χ²= 16,426; lls= 2; p< 0,001

1 pav. Respondentų žinios apie SSL tikslus ir uždavinius

Anketinės apklausos rezultatai parodė, kad dalyvaudami konferencijose apie SSL projektą sužinojo 11,11 proc. KMUK vadovų ir 28,57 proc. SSL vadovų. Spaudoje apie šį projektą perskaitė 25,93 proc. KMUK vadovų ir tik nedidelė dalis (4,76 proc.) SSL vadovų. 20,37 proc. KMUK ir 19,05 proc. SSL vadovų pažymėjo, kad buvo informuoti kolegų. Informaciją apie SSL projektą internete rado tik labai maža dalis SSL vadovų (4,76 proc.) ir 18,52 proc. KMUK vadovų. Kadangi ligoninė dalyvauja projekte, todėl natūralu, kad net 42,86 proc. SSL vadovų ir 24,07 proc. KMUK vadovų jau buvo susipažinę su šio projekto tikslais ir uždaviniais. Tai iliustruoja 2 paveikslas. (Respondentai galėjo pasirinkti kelis atsakymų variantus). 11,11 25,93 20,37 _18,52 24,07 28,57 4,76 19,05 4,76 42,86 0 10 20 30 40 50 Dalyvavo konfrencijoje Skaiči au spaudoje Informavo kolegas Radau internete Ligoninė dalyvavo projekte % KMUK vadovai SSL

2 pav. Respondentų atsakymų į klausimą “Iš kokių šaltinių sužinojote apie SSL projektą? ” pasiskirstymas (proc.)

Norėdami įgyvendinti PSO SSL projekto sveikatos stiprinimo iniciatyvas, siekėme išsiaiškinti, kurių veiklų įgyvendinimui pritartų respondentai. Remiantis mūsų apklausos duomenimis, apytikriai vienodai svarbios yra visos veiklos, o KMUK ir SSL vadovų nuomonės beveik nesiskyrė. Tačiau mažiausiai palankių vertinimų ir pritarimo sulaukė ligoninės dalyvavimas bendruomenės sveikatos stiprinime. (Respondentai galėjo pasirinkti kelis atsakymų variantus). 3 paveiksle pavaizduotas atsakymų į šį klausimą pasiskirstymas.

23,07 21,98 20,88 20,88 13,19 31,25 18,75 18,75 18,75 _12,50 0 20 40 60 80 100 SS politikos ligoninėje Ligonių sveikatos stiprinimas ir mokymas Personalo sveikatos stiprinimas Saugios ir sveikos darbo aplinkos kūrimas Ligoninės dalyvavimas bendruomenės SS % KMUK vadovai SSL

3 pav. Respondentų atsakymų į klausimą “ Kurių SSL projekto veiklų įgyvendinimui Jūsų ligoninėje pritartumėte?” pasiskirstymas (proc.)

Sėkmingam SSL projekto įgyvendinimui reikalinga įvardinti ne tik veiklas, kurias būtina diegti, bet ir būtina žinoti, kas jas vykdys ir bus atsakingas. Todėl respondentų buvo klausiama, ar, jų nuomone, ligoninėje turėtų būti speciali struktūra (dalinys) ar darbuotojas, atsakingas už sveikatą stiprinančių iniciatyvų koordinavimą ir įgyvendinimą (4 pav.).

89,3 10,7 0 90,9 9,1 0 0 20 40 60 80 100 Taip Abejoju Ne %

KMUK vadovai SSL vadovai

χ²= 0,023; lls= 1; p> 0,05 (p=0,880)

4 pav. Respondentų atsakymų į klausimą “Ar turėtų būti ligoninėje speciali struktūra (dalinys) ar darbuotojas, atsakingi už sveikatą stiprinančių iniciatyvų koordinavimą ir įgyvendinimą?” pasiskirstymas (proc.)

Atsakant į šį klausimą buvo galima pasirinkti kelis atsakymų variantus. Beveik visi KMUK (89,3 proc.) ir SSL (90,9 proc.) vadovai pareiškė nuomonę, kad reiktų įkurti atskirą padalinį ar skirti darbuotoją, atsakingą už sveikatą stiprinančią veiklą ligoninėje. Taipogi,

buvo nurodytos penkios pareigybės, kurias įgiję asmenys galėtų vykdyti šią funkciją (gydytojas-administratorius, slaugytoja-administratorė, visuomenės sveikatos specialistas ar tiesiog atskiras sveikatos ugdymo skyrius) (5 pav).

36,8 _{31,6 31,6} 50 33,3 16,7 0 20 40 60 80 100 Taip Abejoju Ne %

KMUK vadovai SSL vadovai

χ²=0,529; lls=2; p> 0,05 (p=0,768)

5 pav. Respondentų atsakymų į klausimą “Ar turėtų būti ligoninėje atskiras sveikatos ugdymo skyrius?” pasiskirstymas

Kad sveikatą stiprinančią (SS) veiklą ligoninėje inicijuoti ir koordinuoti galėtų gydytojas–administratorius, pritarė 36,8 proc. KMUK vadovų ir 50 proc. SSL vadovų (6pav.). 55,6 22,2 22,2 71,4 14,3 14,3 0 20 40 60 80 100 Taip Abejoju Ne %

KMUK vadovai SSL vadovai

χ²= 0,564; lls= 2; p> 0,05 (p=0,754)

6 pav. Respondentų atsakymų į klausimą “Ar gydytojas- administratorius galėtų būti atsakingas už SS iniciatyvų koordinavimą ir įgyvendinimą?” pasiskirstymas

KMUK ir SSL vadovų nuomonę apie tai, ar atsakingais už sveikatą stiprinančią veiklą ligoninėje reiktų skirti slaugytoją - administratorę, ar visuomenės sveikatos (VS) specialistą, iliustruoja atitinkamai 7 ir 8 paveikslai.

44,4 27,8 27,8 62,5 25 12,5 0 20 40 60 80 100 Taip Abejoju Ne %

KMUK vadovai SSL vadovai

χ²= 0,937; lls= 2; p> 0,05 (p=0,626)

7 pav. Respondentų atsakymų į klausimą “Ar slaugytoja- administratorė galėtų būti atsakinga už SS iniciatyvų koordinavimą ir įgyvendinimą?” pasiskirstymas

96,2 0 3,8 60 20 20 0 20 40 60 80 100 Taip Abejoju Ne %

KMUK vadovai SSL vadovai

χ²= 7,503; lls= 2; p< 0,05 (p=0,023)

8 pav. Respondentų atsakymų į klausimą “Ar visuomenės sveikatos specialistas galėtų būti atsakingas už SS iniciatyvų koordinavimą ir įgyvendinimą?” pasiskirstymas

Sulaukus pritarimo, kad speciali struktūra (dalinys) ar darbuotojas yra reikalingi, turime atsižvelgti, kas galėtų įgyvendinti sveikatą stiprinančias veiklas. Respondentai turėjo teisę pareikšti nuomonę ar gydytoja (-s), slaugytoja (-s), visuomenės sveikatos specialistas (sveikatos edukologas) ar kitas koks specialistas būtų tinkami šiam postui. Sekančiuose paveiksluose (10, 11, 12 ir 13) atsiskleidžia KMUK ir SSL vadovų nuomonės apie tai, kuris iš minėtų specialistų yra tinkamas diegti sveikatą stiprinančias veiklas, o 9-ame paveiksle matyti bendra KMUK ir SSL vadovų nuomonė.

67,7 72,2 97,1 18,7 14,7 16,7 2,9 37,5 17,6 _11,1 0 43,8 0 20 40 60 80 100

Gydytojas Slaugytoja VS spec. Kt.Spec

%

Taip Abejoju Ne

9 pav. Respondentų (bendrai sudėjus KMUK ir SSL vadovus) atsakymų į klausimą “Kas ligoninėje turėtų įgyvendinti sveikatą stiprinančias (SS) veiklas?” pasiskirstymas Ar gydytojas? 54,2 20,8 25 100 0 0 0 20 40 60 80 100 Taip Abejoju Ne %

KMUK vadovai SSL vadovai

χ²=6,775; lls= 2; p< 0,05, p=0,034 10 pav. Ar gydytojas turėtų įgyvendinti SS veiklas?

Ar slaugytoja (-s)? 64 20 ₁₆ 90,9 9,1 0 0 20 40 60 80 100 Taip Abejoju Ne %

KMUK vadovai SSL vadovai

χ²=3,071; lls= 2; p> 0,05, p=0,215 11 pav. Ar slaugytoja (-s) turėtų įgyvendinti SS veiklas?

Ar VS specialistas? 100 0 0 87,5 12,5 0 0 20 40 60 80 100 Taip Abejoju Ne %

KMUK vadovai SSL vadovai

χ²=3,474; lls= 1; p> 0,05, p=0,062 12 pav. Ar VS specialistas turėtų įgyvendinti SS veiklas?

Ar kitas specialistas? 15,3 46,2 38,5 33,3 0 66,7 0 20 40 60 80 100 Taip Abejoju Ne %

KMUK vadovai SSL vadovai

χ²=2,247; lls= 2; p> 0,05; p=0,325 13 pav. Ar kitas specialistas turėtų įgyvendinti SS veiklas?

KMUK vadovai daugiausia pasisakė už tai, kad visuomenės sveikatos specialistas labiausiai tiktų būti atsakingu už sveikatą stiprinančių (SS) iniciatyvų koordinavimą (8 pav.), o visų vadovų (KMUK ir SSL bendrai paėmus) nuomone jie tinkamiausi SS veiklos vykdymui (9 pav.). Apibendrinant šiuos tyrimus galima teigti, kad sveikatą stiprinančių ligoninių vadovų nuomone sveikatą stiprinančiai veiklai koordinuoti (eiti atsakingas pareigas) bei įgyvendinti labiausiai tiktų visuomenės sveikatos (VS) specialistai.

4.2 Sveikatą stiprinančios veiklos finansavimas ligoninėje

Efektyviam sveikatą stiprinančių veiklų koordinavimui ir diegimui yra reikalingi ne tik žmogiškieji resursai, t.y. atsakingi darbuotojai ar struktūros, bet ir materialiniai ištekliai. Todėl respondentų teirautasi, kaip, jų manymu, turėtų būti finansuojamos sveikatą stiprinančios veiklos. Beveik pusė (45,45%) SSL tinklo ligoninių vadovų pareiškė, jog minėtas veiklas galima būtų finansuoti iš ligoninės biudžeto, 27,28 proc. teigė, kad jas galima įtraukti į pareigybių normas, o tokia pati dalis - 27,27 proc. respondentų palaikė nuomonę, jog

papildomas finansavimas iš kitų šaltinių būtų tinkamiausias sprendimas. Tuo tarpu KMUK vadovų nuomonių pasiskirstymas, pasirenkant finansavimo šaltinį, buvo apylygis, t.y. 35 proc. mano, kad reiktų skirti tikslines lėšas iš biudžeto, 33,33 proc. pažymi, kad resursai turėtų būti iš papildomų šaltinių, o 31,67 proc. – kad įtraukus sveikatą stiprinančias veiklas į pareigybių normas, šis klausimas būtų išspręstas. Respondentų atsakymų pasiskirstymą iliustruoja 14 paveikslas.

SS veiklų finansavimas ligoninėje

35,00 _{33,33 31,67} 45,45 27,27 27,28 0 10 20 30 40 50

Tikslinės lėšos iš ligoninės biudžeto Finansavimas iš kt.šaltinių SS veiklas įtraukus į pareigybių normas % KMUK vadovai SSL

14 pav. Respondentų atsakymų į klausimą “Kaip turėtų būti finansuojamos SS veiklos ligoninėje?” pasiskirstymas

Kadangi SSL projektas yra vykdomas ir KMUK, ir kitose SSL tinklui priklausančiose ligoninėse, teiravomės, ar realiai yra skiriama lėšų sveikatą stiprinančioms veikloms. Kaip matome 15 pav., šio tyrimo rezultatai išties verti dėmesio: SSL tinklo vadovų nuomonės pasiskirstė į dvi lygias dalis, t.y. pusė (50%) jų teigė, kad lėšų skiriama, kita pusė atsakė priešingai, teigdami, kad lėšų nėra skiriama. Nuo skiriamų lėšų, iniciatyvų dažnai priklauso ir efektyvus veiklos įgyvendinimas, todėl kyla klausimas ir dilema, kaip tikimasi siekti ir įgyvendinti sveikatos stiprinimo veiksmus, jei tam neskiriama jokių finansinių resursų?! KMUK vadovų nuomonės taipogi davė peno apmąstymui: net 68 proc. šių vadovų abejoja - vadinasi nėra tikri (arba nežino) ar lėšos skiriamos sveikatos stiprinimui KMU klinikose, o tik 16 proc. klinikų vadovų nurodė gauną finansavimą.

Ar yra skiriama lėšų SS Jūsų ligoninėje? 16 68 16 50 0 50 0 20 40 60 80 100 Taip Abejoju Ne %

KMUK vadovai SSL vadovai

χ²=13,222; lls= 2; p<0,05 (p=0,001)

15 pav. Respondentų atsakymų į klausimą “Ar yra skiriama lėšų sveikatą stiprinančioms veikloms Jūsų ligoninėje?” pasiskirstymas

Finansų resursų paskirstymo klausimas aktualus kiekvienai institucijai, todėl buvo įdomu išsiaiškinti, kiek lėšų reiktų kasmet skirti sveikatos stiprinimo veikloms įgyvendinti. Didžioji dalis (83,3 proc.) SSL vadovų ir pusė (50 proc.) KMUK vadovų įvardinta piniginė išraiška svyravo nuo 1000 iki 50.000 litų. Nedidelė dalis (16,7 proc.) SSL vadovų paminėjo, kad vidutiniškai reikėtų skirti nuo 60.000 iki 1 mln.litų (žr.18 pav.). SSL vadovai nemano, kad 1-2 proc. nuo biudžeto būtų tinkamas sprendimas. 16 paveikslas iliustruoja kokia yra KMUK vadovų nuomonė, 17 paveikslas – SSL vadovų požiūrį į tai, kokio dydžio resursai reikalingi kasmet. Tuo tarpu 18 paveikslas atvaizduoja ir KMUK ir SSL vadovų nuomonių pasiskirstymą vienoje plokštumoje.

Kiek reikėtų kasmet skirti lėšų SS veikloms įgyvendinti?

20%

50% 30%

1-2% procentai nuo biudžeto 1000-50tūkst. 60tūkst.-1mln.

16 pav. KMUK vadovų atsakymų į klausimą “Kiek reikėtų kasmet skirti lėšų SS veikloms įgyvendinti?” pasiskirstymas

Kiek reikėtų kasmet skirti lėšų SS veikloms įgyvendinti?

83% 17%

1000-50tūkst. 60tūkst.-1mln.

17 pav. SSL vadovų atsakymų į klausimą “Kiek reikėtų kasmet skirti lėšų SS veikloms įgyvendinti?” pasiskirstymas

Kiek reikėtų skirti KASMET SS veikloms įgyvendinti? 20 50 30 0 83,3 16,7 0 20 40 60 80 100 1-2% procentai nuo biudžeto 1000-50tūkst. 60tūkst.-1mln. %

KMUK vadovai SSL vadovai

18 pav. KMUK ir SSL vadovų atsakymų į klausimą “Kiek reikėtų kasmet skirti lėšų SS veikloms įgyvendinti?” pasiskirstymas

Sveikatos stiprinimas apima labai platų spektrą veiklų, kurių dėka siekiama pagerinti personalo darbo vietą, teikti kvalifikuotas paslaugas, informuoti pacientus ir jų artimuosius sveikatos stiprinimo klausimais. Paslaugų kokybės gerinimas – dar viena SSL projekto kertinė ašis. Todėl anketoje teiravomės, ar sveikatą stiprinančių veiklų diegimas ligoninėje gali įtakoti teikiamų paslaugų kokybę. KMUK (96,4 proc.) ir SSL (100 proc.) vadovai vieningai sutinka, kad teikiamų paslaugų kokybę gali įtakoti SSL projekto sveikatą stiprinančių veiklų diegimas. Remiantis apklausos duomenimis ir KMUK (100 proc.), ir SSL (100 proc.) vadovai sutartinai nurodė, jog juos domintų įsijungimas į Tarptautinį SSL tinklą. Todėl galima daryti prielaidą, kad iniciatyva įgyvendinti PSO SSL standartus Lietuvos SSL tinklo ligoninėse, būtų sutikta palankiai.

KMUK yra SSL tinklo narė, universitetinė ligoninė, iš pirmo žvilgsnio atrodytų esanti arčiausiai SSL projekto ištakų ir sveikatos stiprinimo pamatų diegimo. Tačiau beveik pusė (45,8 proc.) KMUK atskirų klinikų vadovų pažymi, kad sveikatą stiprinančios veiklos