Martynas Pukas
LIETUVOS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS SPECIALISTŲ
MIGRACIJOS TYRIMAS
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė dr. Liudvika Starkienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
Lietuvos sveikatos prieţiūros specialistų migracijos tyrimas Martynas Pukas
Mokslinė vadovė dr. Liudvika Starkienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2008. 75 p.
Darbo tikslas. Išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos sveikatos prieţiūros specialistų migracijos apimtis per pirmuosius dvejus įstojimo į ES metus (2004 m. geguţės 1d. – 2006 m. balandţio 30 d.).
Uţdaviniai. 1) Įvertinti Lietuvos slaugytojų migraciją, naudojant kitose ES / EEE šalyse registruotų slaugytojų sąrašus. 2) Įvertinti Lietuvos odontologų migraciją, naudojant kitose ES / EEE šalyse registruotų odontologų sąrašus. 3) Įvertinti Lietuvos gydytojų migraciją, naudojant informacinę sistemą SVEIDRA ir kitose ES / EEE šalyse registruotų gydytojų sąrašus.
Tyrimo metodika. Tyrimui buvo naudojamas sveikatos prieţiūros specialistų, kurie gavo LR SAM išduodamas paţymas išvykti 2004 m. geguţės 1 d. – 2006 m. balandţio 30 d., sąrašas (n=969). Odontologų ir slaugytojų pavardės ir vardai buvo rankiniu būdu tikrinami laisvos prieigos atitinkamuose kitų ES / EEE šalių registruotų specialistų sąrašuose arba gauti iš atitinkamų institucijų. Siekiant nustatyti, kuri dalis gavusių paţymas gydytojų nedirbo Lietuvoje buvo naudoti du metodai. Pirmuoju metodu buvo atliktas gydytojų sąrašo tikrinimas VLK informacinėje sistemoje SVEIDRA. Naudojant antrąjį metodą gydytojų sąrašas buvo tikrintas laisvos prieigos kitų ES / EEE šalių registruotų gydytojų sąrašuose arba gautas iš atitinkamų institucijų. Vėliau buvo atliktas gydytojų migracijos kohortinių tyrimų duomenų palyginimas, siekiant nustatyti, ar šių tyrimų rezultatai sutampa.
Rezultatai. 2004–2005 m. ir 2005–2006 m. daugiausiai slaugytojų buvo registruota Didţiojoje Britanijoje (38,5 proc. ir 60,0 proc.) ir Airijoje (21,5 proc. ir 18,7 proc.). Didţiausia dalis išvykusių odontologų buvo registruoti Didţiojoje Britanijoje (75,4 proc. ir 93,2 proc.). Pirmuoju metodu nustatyta, kad 35,0 proc. ir 33,3 proc. gydytojų nedirbo sveikatos prieţiūros įstaigose. Tikrinant kitų šalių duomenų bazes nustatyta, kad atitinkamai 67,5 proc. ir 54,3 proc. gydytojų buvo registruoti uţsienyje: daugiausiai Didţiojoje Britanijoje (42,7 proc. ir 64,4 proc.) ir Danijoje (15,8 proc. ir 10,9 proc.). Lyginant tyrimų duomenis nustatyta, kad atitinkamai 40,9 proc. ir 33,3 proc. buvo registruoti ir Lietuvoje, ir uţsienyje (tai sudarė 1,1 proc. ir 0,5 proc. visų Lietuvos gydytojų), 26,6 proc. ir 21,0 proc. buvo registruoti tik uţsienyje (0,7 proc. ir 0,3 proc.).
Išvados. 1. 2004–2005 m. beveik pusė procento (0,4 proc.) visų Lietuvos slaugytojų buvo gavę paţymas, o išvyko 0,3 proc. visų Lietuvos slaugos specialistų. 2005–2006 m. paţymų buvo išduota beveik dvigubai daugiau (0,7 proc.), tačiau išvykusiųjų dalis nuo bendro specialistų skaičiaus nekito. 2. 2004–2005 m. 3,6 proc. visų Lietuvos odontologų buvo gavę paţymas, o išvyko 2,7 proc. visų Lietuvos odontologų. 2005–2006 m. paţymų buvo išduota beveik dvigubai maţiau (1,7 proc.), tuo tarpu išvyko 1,2 proc. visų Lietuvos odontologų. 3. 2004–2005 m. beveik trys procentai (2,7 proc.) visų Lietuvos gydytojų buvo gavę paţymas, o išvyko beveik vienas procentas (0,7 proc.) visų Lietuvos gydytojų. 2005–2006 m. paţymų buvo išduota beveik dvigubai maţiau (1,4 proc.), tuo tarpu išvyko maţiau nei pusė procento (0,3 proc.) visų Lietuvos gydytojų.
Raktiniai ţodţiai. Gydytojai, slaugytojai, odontologai, migracija, Europos Sąjunga, Europos ekonominė erdvė.
SUMMARY
Management of Public Health
Lithuanian health care professionals migration study Martynas Pukas
Supervisor Liudvika Starkienė, Dr.
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2008. 75 p.
Aim of the study. To examine and evaluate the trends of Lithuanian health care professionals migration during the first two years of EU membership (May 1, 2004 – April 30, 2006). Objectives. 1) To evaluate Lithuanian nurses migration, using the lists of registered nurses of other countries of the EU/EEA, in which they are available online. 2) To evaluate Lithuanian dentists migration, using the lists of registered dentists of other countries of the EU/EEA, in which they are available online. 3) To evaluate Lithuanian physicians migration, using the State Patient Fund (SPF) database SVEIDRA and the lists of registered physicians of other countries of the EU/EEA, in which they are available online.
Methods. Data from the Ministry of Health, which issued the certificates for all health professionals (n=969) who wished to practice abroad during May 1, 2004 – April 30, 2006, was used for study purposes. The names and surnames of nurses and dentists were manually checked in the freely available relevant lists of registered specialists of other countries of the EU/EEA, in which they are available online or on the request. Therefore two alternative methods were used to verify, what part of physicians, which received certificates, were not working Lithuania. Using the first method, data of physicians was checked in the database SVEIDRA of the SPF. Using the second method, physicians data was checked in the lists of registered physicians of other countries of the EU or EEA, in which they are available online or on request. Afterwards the comparison of the results of two alternative methods was done to verify if the results coincide.
Results. In 2004–2005 and 2005–2006 the largest proportion of nurses were registered in the United Kingdom (38.5% and 60.0%) and Ireland (21.5% and 18.7%). The largest proportion of emigrated dentists were registered in the United Kingdom (75.4% and 93.2%). Using the first method it was found that 35.0% and 33.3% of physicians did not work in healthcare institutions. Check–up in the databases of other countries confirmed that accordingly 67.5% and 54.3% of physicians were registered abroad: the largest proportion in the United Kingdom (42.7% and 64.4%) and Denmark (15.8% and 10.9%). The comparison of data revealed that accordingly 40.9% and 33.3% were registered both in Lithuania and abroad (1.1% and 0.5% of all physicians in the country), 26.6% and 21.0% were registered only abroad (0.7% and 0.3%).
Conclusions. 1. In 2004–2005 almost half percent (0.4%) of all Lithuanian nurses were issued the certificates, therefore 0.3% of all Lithuanian nursing specialists emigrated. In 2005–2006 the number of issued certificates almost doubled (0.7%), however, the emigrated part remained the same. 2. In 2004–2005 3.6% of all Lithuanian dentists were issued the certificates, therefore 2.7% of all Lithuanian dentistry specialists emigrated. In 2005–2006 the number of issued certificates decreased almost by half (1.7%), therefore 1.2% of all Lithuanian dentists emigrated. 3. In 2004–2005 almost three percent (2.7%) of all Lithuanian physicians were issued the certificates, however, almost one percent (0.7%) of all Lithuanian specialists emigrated. In 2005–2006 the number of issued certificates decreased almost by half (1.4%), while nearly half percent (0.3%) of all Lithuanian physicians left the country. Keywords. Physicians, dentists, nurses, migration, European Union, European Economic Area.
TURINYS
ĮVADAS ... 9
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
1.1. Tarptautinė migracija ir jos apimtys ... 11
1.2. Sveikatos prieţiūros specialistų migracijos tipai ir prieţastys ... 18
1.3. Migracijos įtaka ... 22
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 26
3. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 27
3.1. Bandomasis tyrimas ... 27
3.2. Slaugytojų migracijos tyrimas ... 28
3.3. Odontologų migracijos tyrimas ... 29
3.4. Gydytojų migracijos tyrimai ... 29
3.5. Gydytojų migracijos tyrimų duomenų palyginimas ... 29
4. TYRIMO REZULTATAI ... 30
4.1. Bandomasis tyrimas ... 30
4.2. Slaugytojų migracijos tyrimas ... 35
4.3. Odontologų migracijos tyrimas ... 39
4.4. Gydytojų migracijos tyrimai ... 43
4.5. Gydytojų migracijos tyrimų duomenų palyginimas ... 54
5. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 57
5.1. Tyrimo apribojimai ir uţduotys ateičiai ... 63
6. IŠVADOS ... 67
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 68
LENTELĖS
1 lentelė...15 psl. 2 lentelė...16 psl. 3 lentelė...17 psl. 4 lentelė...20 psl. 5 lentelė...33 psl. 6 lentelė...34 psl. 7 lentelė...45 psl. 8 lentelė...46 psl. 9 lentelė...52 psl. 10 lentelė...53 psl. 11 lentelė...55 psl. 12 lentelė...56 psl. 13 lentelė...64 psl.PAVEIKSLAI
1 paveikslas...13 psl. 2 paveikslas...19 psl. 3 paveikslas...21 psl. 4 paveikslas...30 psl. 5 paveikslas...31 psl. 6 paveikslas...31 psl. 7 paveikslas...32 psl. 8 paveikslas...32 psl. 9 paveikslas...33 psl. 10 paveikslas...34 psl. 11 paveikslas...35 psl. 12 paveikslas...36 psl. 13 paveikslas...36 psl. 14 paveikslas...37 psl. 15 paveikslas...37 psl. 16 paveikslas...38 psl. 17 paveikslas...38 psl. 18 paveikslas...39 psl. 19 paveikslas...40 psl. 20 paveikslas...40 psl. 21 paveikslas...41 psl. 22 paveikslas...41 psl. 23 paveikslas...42 psl. 24 paveikslas...42 psl. 25 paveikslas...43 psl. 26 paveikslas...44 psl. 27 paveikslas...48 psl. 28 paveikslas...48 psl. 29 paveikslas...49 psl. 30 paveikslas...49 psl. 31 paveikslas...50 psl. 32 paveikslas...51 psl.SANTRUMPŲ IR TERMINŲ ŢODYNAS
DJT – Darbo jėgos tyrimas, atliekamas pagal Europos Komisijos uţsakymą EB – Europos Bendrija
EBPO – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EEE – Europos ekonominė erdvė
EK – Europos Komisija ES – Europos Sąjunga
ES 15 – senosios ES valstybės narės, įstojusios iki 2004 m. geguţės 1 d. ES 10 – naujosios ES valstybės narės, įstojusios po 2004 m. geguţės 1 d. ET – Europos Taryba
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos JTO – Jungtinių tautų organizacija LR – Lietuvos Respublika
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SAM – Sveikatos apsaugos ministerija TLK – Teritorinė ligonių kasa
ĮVADAS
Su migracijos problema susiduria visos pasaulio šalys ir šio proceso neįmanoma sustabdyti, nes kiekvieno ţmogaus teisė yra pasirinkti, kurioje šalyje jam gyventi ir dirbti. Migracija keičia ţmonių ir valstybių gyvenimus. Gyventojams – tai galimybė pagerinti savo gyvenimo sąlygas, valstybėms – tai naujos darbo jėgos šaltinis (imigracija) arba įvairių ekonominių, socialinių ar demografinių problemų atsiradimas, o kartais ir jų sprendimo būdas (emigracija).
Aukštos kvalifikacijos darbuotojų (turinčių aukštąjį išsilavinimą) migracija iš vargingesnių šalių į turtingesnes šiandien nėra naujas reiškinys. Jau keletą metų tarptautinė migracija sveikatos prieţiūros sektoriuje kelia susirūpinimą, tačiau pastaruoju metu situacija paaštrėjo dėl daugelio prieţasčių ir daugiausiai pasireiškia ţymiais darbuotojų ir įgūdţių trūkumais daugumos Vakarų Europos šalių sveikatos sistemose [1]. Be to, ES plėtros įtaka vis dar kelia abejonių. Vakarų Europos šalys yra skeptikės dėl poveikio, kurį gali turėti pigi darbo jėga jau esamiems darbuotojams, nors naujausi ekonominiai tyrimai parodė, kad Vakarų Europos šalys tik laimėtų, atverdamos savo sienas kvalifikuotiems imigrantams [2]. Naujosios šalys narės, tokios kaip Lietuva, Latvija, Estija, Slovakija ir kitos ES 10 valstybės baiminasi, jog praras ţenklią dalį aukštos kvalifikacijos specialistų. Tokie patys nuogąstavimai buvo juntami ir prieš įstojant į ES tokioms šalims kaip Airija 1973 metais, Graikija 1987 metais ir Ispanija bei Portugalija 1992 metais, bet didelio masto ir ilgalaikė migracija nebuvo stebėta [3]. Tačiau visuomet galima ginčytis, jog tuo metu aplinkybės buvo kitokios nei yra dabar naujosiose šalyse narėse.
Sveikatos prieţiūros specialistų migracija iš Lietuvos prasidėjo jau po nepriklausomybės atgavimo, bet tik pastaruoju metu imta nerimauti, jog tai turės neigiamos įtakos valstybės sveikatos sistemos raidai, juolab, kad tikslių duomenų apie išvykusiųjų srautus per pastaruosius penkiolika metų nėra. Verta paţymėti, kad šiuo metu Lietuvoje sveikatos prieţiūros specialistų ,,protų nutekėjimui“ kaip reiškiniui nėra skiriama pakankamai dėmesio, kai tuo tarpu ne vienoje ES 15 šalių yra vykdomos įvairios aukštos kvalifikacijos specialistų integravimo į tų šalių darbo rinkas socialinės, ekonominės, kultūrinės ir kitos programos.
Masinis aukštos kvalifikacijos specialistų praradimas stabdo šalies ekonominį vystymąsi bei vieną iš Lisabonos strategijos siekiamų tikslų – ekonomiškos, inovatyvios ir konkurencingos rinkos kūrimą [4]. Uţsienyje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad gydytojų
emigracija turi neigiamą poveikį šalims donorėms, nes stebimos šalies gyventojų aprūpinimo gydytojais maţėjimo tendencijos [5]. Tad tyrimų migracijos srityje aktualumas nekelia abejonių.
Šiame darbe nagrinėjami pagrindiniai su tarptautine sveikatos prieţiūros specialistų migracija susiję klausimai, apţvelgiamas jos mastas, tipai, prieţastys ir poveikis, įvertinama Lietuvos gydytojų, odontologų ir slaugytojų migracija.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Tarptautinė migracija ir jos apimtys
Tarptautinę migraciją galima apibrėţti kaip laikiną ar nuolatinį ţmonių judėjimą iš vienos šalies į kitą, siekiant įsidarbinti, apsigyventi ar ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo. Daugelyje išsivysčiusių šalių emigracija laikoma viena rimčiausių grėsmių šalies demografinei padėčiai, ūkio augimui, ekonominei, socialinei bei mokslo plėtrai. Daţniausiai yra migruojama dėl ekonominių ir socialinių bei kitų kompleksinių prieţasčių, tad sveikatos prieţiūros darbuotojų (turinčių aukštąjį išsilavinimą) migracija šiandien daţnai stebima. To pasėkoje, šalyje netenkamas intelektualinis potencialas varţo šalies vystymąsi. Išsivysčiusios šalys, spręsdamos trūkumo problemą tampa priimančiomis šalimis ir aktyviai kviečia sveikatos prieţiūros specialistus iš kitų šalių, tuo tarpu sveikatos prieţiūros specialistų išvykimas iš šalių donorių gali stipriai įtakoti jų sveikatos prieţiūros sistemų funkcionavimą. Migracijos problemos sudėtingumas pasireiškia tuo, jog reikia vengti viliojančių ir per daug paprastų sprendimų. Sparčiai didėjantis kvalifikuotų migrantų skaičius sveikatos sektoriuje reikalauja skubių politinių priemonių bei strategijų siekiant etiškai valdyti išvykstančiųjų srautą bei uţtikrinti pusiausvyrą tarp nugalėtojų ir pralaimėjusiųjų [6]. Šios pusiausvyros išbalansavimas ir sveikatos prieţiūros specialistų emigravimas iš šalies gali turėti daug neigiamų tiek ekonominių, socialinių, kultūrinių, tiek demografinių pasekmių šalims donorėms, be to tokių specialistų parengimas yra labai brangus [5].
Gyventojų judėjimas, susijęs su globalia migracija, įvardijamas kaip ,,protų nutekėjimas” (angl. brain drain) tarptautiniu mastu pripaţįstamas jau nuo šeštojo dešimtmečio [7]. Buvo nustatyta, kad 2000 m. beveik 175 milijonų ţmonių, arba 2,9 proc. visų pasaulio gyventojų, gyveno uţ savo gimtosios šalies ribų, palyginus su 100 milijonų, arba 1,8 proc. visų gyventojų 1995 metais [8]. Analizuodama migracijos diskursą R. Marcinkevičienė [9] pateikia ,,protų nutekėjimo“ sąvokos lingvistinį aiškinimą kaip ţodţio ,,migracija“ metaforą, kuri leidţia išryškėti slapčiausiems kalbamųjų reiškinių vaizdiniams, sukonkretina jų sampratas. Pasak autorės, lietuviams emigracija asocijuojasi su vandens stichija, nes kalbama apie tiltus tarp Lietuvos ir išeivijos, labai daţnai minima frazė emigracijos banga: kylanti nauja emigracijos banga plečia savo geografiją. Ši metafora sukelia neigiamas emocijas ir asocijuojasi su tam tikros tremties sąvoka – intelekto, ţmogiškųjų gebėjimų netekimu.
1980–1990-aisiais atvykstančių migrantų skaičius padidėjo daugumoje EBPO šalių, o ypač išaugo aštuntojo dešimtmečio pabaigoje bei devintojo dešimtmečio pradţioje. Remiantis migracijos tendencijomis išskiriamos trys pagrindinės šalių grupės [10]. Pirmojoje grupėje atvykstančiųjų srautai išliko pastovūs arba šiek tiek sumaţėjo (pvz. Prancūzijoje). Antrojoje grupėje (pvz. JAV ir Kanadoje) atvykstančiųjų srautai padidėjo devintojo dešimtmečio pabaigoje, nors prieš tai buvo stebimas sumaţėjimas – pavyzdţiui, penktadalis gydytojų dirbančių JAV baigė ikidiplomines medicinos studijas kitose šalyse [11 – 13]. Priešingai nei tikėtasi, didelė dalis buvo atvykėliai iš išsivysčiusių šalių, tokių kaip Naujoji Zelandija ar Australija [14]. Trečiojoje grupėje, į kurią patenka ir Jungtinė Karalystė, buvo stebimas nuolatinis ir staigus imigrantų skaičius [15]; pusė visų gydytojų dirbančių Jungtinėje Karalystėje buvo gimę ar baigę medicinos studijas kitoje šalyje [16 – 18].
Veiksmingesnis migracijos valdymas tapo svarbiausiu išsivysčiusių ir besivystančių šalių politikos prioritetu. Šis klausimas yra ypač aktualus šiandien, atsiţvelgiant į besitęsiančią tarptautinę migraciją, kurią skatina, darbo jėgos trūkumas daugelyje išsivysčiusių šalių, nenykstantis pajamų ir pragyvenimo lygio skirtumas ir EBPO šalių gyventojų senėjimas (1 pav.).
2050 metais
Šaltinis: JTO pasaulio gyventojų kaitos prognozės, 2004 m.
1 pav. Pasaulio gyventojų amţiaus modelis (vyresnių nei 60 m. amţiaus gyventojų),
procentais
Išsivysčiusiose šalyse atlikti tyrimai rodo, jog sveikatos prieţiūros specialistai taip pat palieka šias šalis [19, 20]. Naujosios Zelandijos medicinos absolventų tyrimas parodė, jog netgi 82 proc. iš jų per artimiausius dvejus metus planavo išvykti į kitas šalis, ypatingai į Australiją bei JAV [21]. Kohortinis 1977-ųjų metų Jungtinės Karalystės medicinos absolventų tyrimas parodė, jog praėjus 13 metų po studijų pabaigos, 12 proc. iš jų vis dar dirbo uţsienyje [22]. Vėlesniame britų kohortiniame tyrime buvo nustatyta, jog 2 proc. visų absolventų dirbo gydytojais kitose šalyse ir neketino sugrįţti; 41 proc. absolventų vis dar planavo išvykti į kitas šalis ateityje [23]. Kanadoje atlikto kohortinio tyrimo rezultatai parodė, kad nuo įstojimo į medicinos studijas iki praėjus septyneriems metams po baigimo, kohorta sumaţėjo 11 proc. dėl migracijos į kitas šalis [24].
Neišsivysčiusiose šalyse atlikti tyrimai pateikia itin susimąstyti verčiančius duomenis. Pasaulinės tarptautinės migracijos komisijos duomenimis kvalifikuotų specialistų migracija daugiausiai įtakoja Afrikos sveikatos sektorių. Kaip teigiama Tarptautinės migracijos pasaulinės komisijos ataskaitoje [25] nuo 2000 m. yra uţregistruota, kad vien tik Jungtinėje Karalystėje dirba apie 16 000 slaugytojų iš Afrikos. Patvirtinami ir kiti, migracijos
svarbą įtakojantys faktai, kaip pavyzdţiui, kad šiaurės Anglijos mieste Mančesteryje šiuo metu dirba daugiau gydytojų iš Malavio nei pačiame Malavyje.
Vidinė darbuotojų, tarp jų ir sveikatos prieţiūros specialistų, migracija – tai viena iš keturių laisvių, suvienijančių ES valstybių narių rinkas. Laisvas darbo jėgos judėjimas, įtvirtintas EB Stojimo sutartyse, skatinamas priimant ES teisės aktus, kurie uţtikrina, kad atvykę iš kitų valstybių narių darbuotojai bei jų šeimos nariai nebūtų diskriminuojami dėl pilietybės bei jiems būtų suteikiamos vienodos galimybės ne tik uţimtumo srityje, bet ir socialinėje, mokesčių, ir t.t. Sveikatos prieţiūros specialistų laisvo judėjimo, laisvo naudojimosi įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išdavimo, jų pripaţinimo ES šalyse tvarka nustatyta ET direktyvose dėl profesinių kvalifikacijų pripaţinimo [26, 27]. Pagal galiojančius EB teisės aktus asmenims, įgijusiems savo profesinę kvalifikaciją EEE valstybėje narėje, suteikiama garantija uţsiimti ta pačia profesija ir dirbti pagal ją kitoje valstybėje narėje tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir tos šalies piliečiai. Tai nepanaikina atvykusio darbuotojo prievolės laikytis bet kokių nediskriminuojančių veiklos reikalavimų, kuriuos gali nustatyti pastaroji valstybė narė, jei tokie reikalavimai yra objektyviai pagrįsti ir proporcingi. Uţ šios direktyvos įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, sektorines sritis pavesta kuruoti atsakingoms LR institucijoms.
Prognozuodama būsimą ES plėtros poveikį 2001 m. EK nurodė, kad ,,apskritai paėmus, moksliniai tyrimai rodo, jog nebus dramatiškų migracijos pokyčių”. Ji taip pat išreiškė poziciją, jog didţiausia migrantų dalis vyks į Vokietiją ir / arba Austriją [28]. Paţymėtina, kad dėl pereinamųjų laikotarpių kai kuriose senosiose ES valstybėse narėse toks laisvas darbuotojų judėjimo principas (ES teisėje terminas ,,laisvas asmenų judėjimas“), kokį jį reglamentuoja pirminė ES teisė, naujosioms ES valstybėms narėms (įstojusioms po 2004 m. geguţės 1 d.) buvo ir yra taikomas su tam tikrais apribojimais, tačiau šie ribojimai yra laikina kliūtis tiek bendriems migracijos srautams, tiek „protų nutekėjimui“. Teigiamą ES plėtros poveikį galime stebėti 2006 m. pradţioje skelbiamoje EK ataskaitoje [29], kurioje paţymima, jog ES valstybėms narėms senbuvėms tokia vidinės rinkos plėtra buvo labai naudinga, o ypač jokių pereinamųjų laikotarpio apribojimų netaikiusioms šalims (kaip pvz. Jungtinė Karalystė ar Airija). Analizuojant migraciją EK raporte yra vertinamas ne tik jos mastas, bet ir kokia yra ES 10 valstybių darbuotojų uţimamų sektorių ES 15 valstybėse dalis, t.y. ar ES 10 ,,keičia tam tikros šalies darbuotojus ir konkuruoja dėl panašių darbų, ar vaidina papildomą vaidmenį“ (1 lentelė).
1 lentelė. ES 15 šalyse dirbantys gyventojai pagal pilietybę ir sektorių, 2005 m.,
procentais
Šaltinis: Eurostatas, DJT, 2005 m. pirmasis ketvirtis (Q1)1
Duomenys apie uţimtumo sektorius atskleidţia, kad šalies darbo jėgos santykis veiklos sektoriuose praktiškai nekito, todėl galima teigti, kad ES 10 srautas neigiamai nepaveikė ES 15 darbo rinkos, t.y. konkurencija nebuvo didelė. Tačiau visada išlieka tikimybė, kad migracija iš ES 10 gali paveikti regioniniu ar profesiniu lygmenimis.
Toje pačioje ataskaitoje analizuojamas ir pagrindinis darbo rinkos rodiklis, uţimtumo lygis, kuris rodo, kad ,,ES 10 piliečių uţimtumo lygis kiekvienoje šalyje yra panašus kaip ir asmenų, esančių tos ar kitų ES 15 šalių piliečiais“. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Airijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje, ES 10 piliečių uţimtumo lygis yra aukštesnis nei šių šalių piliečių (2 lentelė).
1 Pastaba: Prancūzija ir Austrija – 2005 m. antrasis ketvirtis (Q2). Skliausteliuose pateikti duomenys nėra patikimi dėl per maţos imties.
2 lentelė. Uţimtumo lygis pagal pilietybę, 2005 m., procentais
Šaltinis: Eurostatas, DJT, 2004 – 2005 m. antrasis ketvirtis (Q2)2
Todėl darytina išvada, kad ES 10 piliečiai turi teigiamą poveikį tvariam EB ekonomikos augimui bei kitiems valstybės raidos rodikliams ir skatina vidaus rinkos plėtrą ir konkurencingumą.
Kaip matome, EB teisė, įtvirtindama ,,laisvą“ darbuotojų judėjimo ir įsidarbinimo modelį de facto neblogina, o gerina ekonominius rodiklius, tačiau kokie yra intelektualaus kapitalo praradimai šalyse donorėse?
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidinyje [30] paţymima, kad 2005 m. iš Lietuvos emigravo 15,6 tūkst. ţmonių, t.y. 8,3 tūkst. daugiau negu 2001 m., o per pastaruosius šešiolika metų iš viso emigravo per 334 tūkst. mūsų šalies gyventojų. Pagrindinės darbo migrantus iš Lietuvos priimančios šalys 2000–2004 m. buvo JAV, Vokietija, Ispanija ir Didţioji Britanija [31], o 2004 m. po Lietuvos įstojimo į ES migrantų srautai į darbo rinką atvėrusias Didţiąją Britaniją ir Airiją padidėjo daugiau nei dvigubai (3 lentelė).
2 Pastabos: „:‟ duomenų nėra arba jie nėra patikimi dėl per maţos imties.
Italijos duomenys neįtraukti, kadangi jie nesuskirstyti pagal pilietybę. Danijos, Liuksemburgo ir Portugalijos duomenys neįtraukti dėl per maţos imties. 2004 m. ES 15 ir ES 10 suvestiniai rodikliai yra pagrįsti Vokietijos ir Airijos 2005 m. antro ketvirčio duomenimis (Q2).
3 lentelė. Lietuvos piliečių emigracija pagal priimančias šalis
2003 2004
Priimančioji šalis Iš viso migrantų srauto, proc.
Iš viso migrantų srauto, proc. Airija 3,4 7,8 Baltarusija 4,3 3,2 Danija 1,5 1,2 Didţioji Britanija 12,9 26,2 Ispanija 5,4 5,5 Norvegija 2,2 1,6 Prancūzija 1,4 1,2 Rusija 7,3 4,9 Švedija 2,0 2,2 Vokietija 15,0 12,2 JAV 30,5 21,7
Šaltinis: Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2005.
Paprastai ,,protų nutekėjimas“ sudaro ne itin didelę migracijos dalį, tačiau Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis ,, kasmet išvaţiuoja dešimtys ar net šimtai gabiausių mokslininkų, gydytojų, inţinierių, kitų aukštos kvalifikacijos specialistų“ [32]. Moksliniai tyrimai, kuriais buvo siekiama įvertinti Lietuvos gydytojų ir vaistininkų ketinimus dirbti Europos Sąjungos ar kitose šalyse, parodė, jog dirbti uţsienyje ketino daugiau nei ketvirtadalis visų Lietuvos gydytojų ir vaistininkų, tačiau tvirtai apsisprendusių šiam ţingsniui buvo 4 proc. gydytojų ir 2 proc. vaistininkų. Analogiški tyrimai, kurie buvo atlikti Lenkijoje, Vengrijoje ir Čekijoje taip pat neprognozavo didelio masto migracijos, tačiau nurodė, jog įtaka sveikatos prieţiūros specialistams tose šalyse po įstojimo į Europos Sąjungą bus apčiuopiama. Apklausos parodė, jog 58,5 proc. Čekijos, 46,4 proc. Vengrijos ir 33,5 proc. Lenkijos gydytojų planavo išvykti į Europos Sąjungos ar kitas šalis. Tvirtai apsisprendę buvo 10,2 proc. Čekijos, 9,4 proc. Vengrijos ir 2,6 proc. Lenkijos gydytojų [3, 33 – 35].
Populiariausios Lietuvos gydytojų pasirinktos šalys buvo Šiaurės šalys (Švedija, Danija, Norvegija), Jungtinė Karalystė bei Vokietija. Vaistininkai pirmenybę teikė Jungtinei Karalystei, Airijai, Vokietijai ir Šiaurės šalims. Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos gydytojai pirmenybę teikė Vokietijai ir Jungtinei Karalystei. Vengrai ir čekai taip pat nurodė Austriją kaip prioritetinę išvykimo šalį [3, 33 – 35].
Kaip teigiama Tarptautinės migracijos organizacijos 1996 m. pranešime, reikia stiprinti duomenų apie migraciją rinkimą, analizavimą, o ypač svarbu į šį procesą integruoti
kiek galima daugiau sektorių: vyriausybinį, darbdavių konfederacijas, sveikatos prieţiūros specialistų asociacijas ir kitus. Daugelyje priimančiųjų šalių yra sukurtos duomenų registravimo bazės, tačiau šalys donorės daţnai susiduria su migracijos srautų administravimo problema. Šalys, kurios ,,importuoja“ sveikatos prieţiūros specialistus stebi ir analizuoja šiuos srautus priešingai negu ,,nutekinančios protus“ [36]. K. Diallo [37] taip pat paţymi, kad Vyriausybės turėtų kreipti didesnį dėmesį migracijos valdymui, pasitelkiant visas įmanomas šiuolaikines informacines technologijas, nepaisant to, kad tai yra labai ,,jautri“ sritis, reikalaujanti didelės politinės valios. Tai taip pat yra brangus kompleksinis procesas, todėl daugelyje besivystančių šalių šią sritį pakeičia kiti nacionaliniai sveikatos sektoriaus gerinimo prioritetai.
Siekiant nustatyti Lietuvos gydytojų, dirbančių uţsienio šalyse, skaičių, Kauno medicinos universitete buvo atlikta pasirinktų pasaulio šalių gydytojų licencijavimo tarnybų apklausa. Jungtinės Karalystės tarnyba nurodė, jog licencijas turi 7 Lietuvos gydytojai, Norvegijos – 16 gydytojų, Vokietijos – 27 gydytojai. Per laikotarpį nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2003 m. geguţės 1 d. JAV Uţsienio medicinos absolventų išsilavinimo komisija Lietuvos piliečiams išdavė 61 sertifikatą, o Lietuvoje medicinos studijas baigusiems absolventams išdavė 165 sertifikatus. Komisija taip pat pranešė, jog buvo išduotos 77 J-1 vizos Lietuvos gydytojams (remiantis studijų istorijos įrašais bei paskutine nuolatine gyvenamąja šalimi). Švedijos, Danijos ir dešimties Kanados provincijų tarnybos atsakė, jog neturi galimybės sekti tokios informacijos [38]. Nors sprendţiant iš gautų duomenų sąlyginai maţas Lietuvos gydytojų skaičius dirba uţsienyje, tačiau neoficialūs skaičiai, kurie yra daug kartų didesni (dėl maţo atsekamumo), rodo būtinybę tęsti bei kas keleri metai atlikti tyrimus šioje srityje.
1.2. Sveikatos prieţiūros specialistų migracijos tipai ir prieţastys
Vertinant sveikatos prieţiūros specialistų migraciją K. Diallo [37] išskiria 3 migracijos tipus: vidinį (angl. internal), tarptautinį (angl. international) ir tarpsektorinį (angl. ‟‟cross-industry‟‟). Autorius paţymi, kad migracija, nepaisant jos tipo, glaudţiai susieja tiek šalį donorę, tiek ir priimančiąją šalį bei įtakoja jose vykstančius procesus.
Vidinė migracija – sveikatos prieţiūros specialistų judėjimas šalies ribose, iš vieno administracinio šalies vieneto į kitą, iš kaimo į miestą. Specialistai, gyvenantys ne urbanizuotuose regionuose, migruoja daţniau nei specialistai, gyvenantys miestuose. Jei šis procesas yra nereguliuojamas, atsiranda sveikatos ir socialiniai netolygumai, blogėja sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas bei kokybė [37, 39].
Tarptautinė migracija – tai sveikatos prieţiūros specialistų laikinas arba pastovus išvykimas iš šalies dėl įvairių ekonominių, socialinių, kultūrinių, politinių ar kitų prieţasčių. Tarptautinio migranto sąvoka apima specialistus, kurie daugiau nebedirba sveikatos apsaugos sistemoje gimtojoje šalyje, uţsienio studentus ir absolventus, kurie baigę studijas negrįţta atgal bei specialistus, kurie po tam tikro laiko tarpo grįţta atgal ir tęsia savo veiklą sveikatos sektoriuje [37].
Tarpsektorinei migracijai apibūdinti labiau tiktų terminas ,,protų praradimas‟‟, o ne ,,protų nutekėjimas‟‟. Šio tipo migrantai palieka sveikatos sektorių ir pereina į tokias veiklos sritis, kurioms jų turima kvalifikacija nereikalinga. Ši migracija priskirtina vidinės migracijos tipui. Tarptautiniuose moksliniuose sveikatos prieţiūros specialistų migracijos tyrimuose yra išskiriamos dvi šalių grupės – siunčiančioji arba šalis donorė ir priimančioji arba šalis recipientė (2 pav.) [37].
Grįţtamasis ryšys su teigiamu poveikiu sveikatos sistemai
Vidinė Tarptautinė migracija migracija Uţsienio studentai, negrįţtantys į tėvynę Protų praradimas Grįţtamasis ryšis be poveikio sveikatos sistemai
Siunčiančioji Priimančioji
šalis šalis
2 pav. Sveikatos prieţiūros specialistų migracijos tipai
Tarpsektorinė migracija pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo Lietuvoje. Neretas atvejis, kai sveikatos prieţiūros specialistai iš viso pakeičia savo turimą darbo profilį, pavyzdţiui farmacinių įmonių atstovai ir t.t.
Migracija negali būti vertinama vienu aspektu, nes ši sąvoka yra dvilypė. Ekonominiu poţiūriu šis procesas yra naudingas, nes taip geriau panaudojama nedirbanti arba dirbanti nepilnu pajėgumu darbo jėga: priimančiajai šaliai tai galimybė, nes auga darbo jėgos skaičius ir yra ekonomiškai išnaudojama darbo vietų pasiūla, kita vertus tai yra galimybės šaliai donorei, nes toje šalyje sumaţėja nedarbas. Tačiau, tai nevisada pasiteisina praktikoje. Šalyje
Sveikatos sektorius Tarpsektorinė migracija Kiti sektoriai Sveikatos sektorius Kiti sektoriai
donorėje šis reiškinys gali sukelti ţymiai didesnes socialines ir ūkio plėtros ekonomines problemas dėl sumaţėjusio darbuotojų skaičiaus [40].
Migracijos tyrimuose migracijos prieţastims aiškinti yra skiriamos pagrindinės šį procesą analizuojančios teorijos, kurios aiškina, kodėl ir kur yra migruojama, kokios prieţastys skatina pakeisti gyvenamąją vietą bei gyvenimo būdą.
Neoklasikinė ekonomikos teorija aiškina migraciją kaip veikiamą ,,stūmimo“ ir
,,traukos“ jėgų samplaiką [41], o migracijos pagrindine prieţastimi įvardija darbo uţmokesčio skirtingose šalyse skirtumus. Pagal šią teoriją, migrantus išvykti skatina „stūmimo“ veiksniai, pvz. aukštas nedarbo lygis, skurdas, aukštas nusikaltimų lygis, nepasitenkinimas darbo sąlygomis arba gyvenamąja vieta. Tuo tarpu tam tikri priimančios visuomenės ar šalies privalumai tampa „traukos“ veiksniais: darbo pasiūla, aukštesni atlyginimai ir geresnės gyvenimo sąlygos. Ši teorija aiškina, jog kiekvienas ţmogus priima individualius sprendimus migruoti ar ne, ir veikia pagal sąnaudų – naudos savianalizę. Norint, kad darbo jėga migruotų, reikia, kad veiktų abu veiksniai (4 lentelė).
4 lentelė. Darbo jėgos stūmimo ir traukos veiksniai
Stūmimo veiksniai Traukos veiksniai
Ţemesnis nei kitų šalių bendras šalies ekonominis ir socialinis išsivystymo lygis Ţemesnis nei kitų šalių bendras gyvenimo lygis
Aukštas ekonominis ir socialinis išsivystymo lygis
Aukštas šalies gyvenimo lygis
Didelis nedarbas šalyje Didelis uţimtumo lygis ir įsidarbinimo galimybės
Ţemas darbo uţmokesčio (pajamų) lygis šalyje
Aukštas darbo uţmokesčio (pajamų) lygis šalyje
Neefektyvi valstybės ir vietinės valdţios verslo sąlygų, mokesčių politika
Efektyvi valstybės ir vietinės valdţios verslo sąlygų, mokesčių politika
Šaltinis: Čičinskas J., Miškinis A. Ilgalaikė Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės iki 2015 metų strategija.
Dviejų darbo rinkų teorija aiškina, jog valstybėse egzistuoja dvi darbo rinkos:
Pirmoji – tai aukštas pajamas, socialines bei kitas garantijas suteikianti vietiniams išsilavinusiems gyventojams; antroji – opozicinė pirmajai rinkai, kurioje vietiniai gyventojai dalyvauja nenoriai arba jos vengia [42];
Pasak migracijos sistemų teorijos, migracija – tai dviejų teritorijų makro ir mikro struktūrų sąveika. Makro struktūra yra instituciniai veiksniai, o mikro struktūra yra
laikoma migrantų įsitikinimai, jų papročiai, praktika ir t.t. Šios struktūros sąveikaudamos tarpusavyje kartais taip persidengia, kad yra sunku įvardyti jų sąveiką bei jos lygmenis [41].
Migracijos reiškinius ir prieţastis paaiškina ekonomikos teorijos, vadinamos prakseologija, kurios aiškina ţmogaus veiksmų arba pasyvumo, jo pasirinkimo dėsnius. Ţmogus gali priimti sąmoningus ir tikslingus sprendimus, ir tai yra lyg atsakas į supančio pasaulio aplinkybes. Ţmogus veikia arba neveikia (migruoja/nemigruoja) valingai, jis siekia savo nepatenkinamą būklę paversti patenkinama ir jam bei jo aplinkai labiau priimtinesne. Kitais ţodţiais tariant, ţmogus pats priima sprendimą, todėl nėra migracijos prieţasčių baigtinio sąrašo, nes kiekvienas ţmogus sprendimus daro vertindamas aplinkybes individualiai [43].
Migracijos teorijos išskiria bendruosius veiksnius, įtakojančius migraciją: demografinius, socialinius, kultūrinius, politinius, ekonominius, psichologinius, saugumo ir t.t. To pasėkoje, migracijos prieţastys, motyvai ir ryšys tarp jų yra individualūs bei pagrįsti asmenybės ypatumais. Todėl vertėtų paţymėti, jog migracijos prieţasčių negalima atskleisti analizuojant tik makroekonominius rodiklius, nes, nors jie ir svarbūs potencialiems migrantams, tačiau nenulemia jų apsisprendimų [44].
Laisvosios rinkos instituto atliktame tyrime [43] siūloma atsiţvelgti į tai, kad be jau aptartų prieţasčių, valstybės vykdoma politika taip pat įtakoja šalies gyventojų sprendimą migruoti (3 pav.).
Šaltinis: Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2006 m.
3 pav. Asmeninį sprendimą migruoti veikiantys veiksniai3
3
Remiantis I. J. Loefler [45], Vakarų medicinos istorija yra migruojančių sveikatos prieţiūros specialistų istorija, o norą migruoti daţniausiai įtakoja noras mokytis. Mokslininkai pateikia daugybę prieţasčių sveikatos prieţiūros specialistų migracijai motyvuoti, įskaitant maţus atlyginimus, prastas darbo sąlygas, bedarbystę, geresnes podiplominio mokymosi galimybes, šeimynines prieţastis, ir netgi slegiantį politinį klimatą, inteligentų persekiojimą ir diskriminaciją [16, 18, 46]. Sveikatos prieţiūros specialistus skatina migruoti: noras mokytis, siekti profesinio pasitenkinimo, suderinto su galimybe pakankamai uţdirbti, ir išvengti politinio persekiojimo bei profesinės stagnacijos [47].
EK paţymėjo, jog pagrindiniai migraciją įtakojantys veiksniai yra pajamų skirtumai tarp šalių. Kiti veiksniai apėmė geografinį artumą, kultūrą bei kalbą [28]. Vengrijos, Lenkijos ir Čekijos gydytojų migracijos prieţastys buvo didesni atlyginimai, profesinis tobulėjimas bei geresnės darbo sąlygos [3]. Lietuvos gydytojų atveju, pagrindinė prieţastis buvo didesnis atlyginimas; dvi kitos prieţastys buvo geresnės profesinės galimybės ir geresnė gyvenimo kokybė. Amţius, kalbos barjeras, nutolimas nuo artimųjų buvo veiksniai, kurie ţenkliai maţino riziką išvykti, tačiau draugų ar paţįstamų turėjimas uţsienyje šią riziką padidino daugiau nei tris kartus [34, 38]. Vaistininkai daţniausiai įvardijo finansinius sumetimus, geresnę gyvenimo kokybę bei didesnes profesines galimybes ir gyvenimo sąlygas. Labiausiai su ketinimais išvykti dirbti į ES buvo susiję anglų kalbos įgūdţiai – gerai mokantys anglų kalbą bent 4 kartus daţniau ketino išvykti dirbti uţsienio šalyse. Tai yra gana nesunkiai paaiškinamas reiškinys, kadangi anglų kalba, kaip populiariausia uţsienio kalba ES, suteikia papildomas darbo galimybes ir uţtikrina bent minimalų susikalbėjimą praktiškai kiekvienoje šalyje. Be to, ketinimai išvaţiuoti dirbti į uţsienį buvo susiję ir su amţiumi – tie, kurie baigė studijas po nepriklausomybės atgavimo, bei tie, kuriems maţiau nei 30 metų, ketino išvaţiuoti apie 3 kartus daţniau nei vyresni vaistininkai. Tai gali būti susiję ne tik su tuo, kad jaunimas labiau linkęs į riziką savo gyvenime, bet ir su tuo, kad jie dar nėra tokie sėslūs, geriau moka anglų kalbą ir (galimai) turi maţiau šeimyninių įsipareigojimų. Paţymėtina, kad gyvenantys miestuose daţniau ketino išvaţiuoti dirbti į ES nei gyvenantys rajonuose. Be to, turintys šeimos narių ar giminių uţsienyje taip pat ketino išvykti daţniau [35].
1.3. Migracijos įtaka
Anot A. Gedies [48] Vyriausybės mano, kad ,,paţinus“ tarptautinės migracijos reiškinį, jis tampa bent iš dalies prognozuojamu ir todėl valdomu. Tačiau daţniausiai tai yra daugiau valstybės dirbtinas politinės aplinkos stabilumo kūrimas, o ne atsakingo poţiūrio į
reiškinį turėjimas bei atitinkamų veiksmų ar planų migracijos įtakai sumaţinti kūrimas. Sveikatos prieţiūros specialistų migracijos poveikis sveikatos sistemoms turi būti nuolat sistemingai koordinuojamas ir analizuojamas. Ši migracija tiesiogiai įtakoja sveikatos prieţiūros sistemą, ko pasėkoje, daţniausiai neigiamai paveikiami gyventojų sveikatos rodikliai bei šalyje pasiliekantys specialistai. Sveikatos prieţiūros specialistai, pasiliekantys visuomenės sveikatos sistemose, kuriose yra nepakankamas specialistų skaičius, patiria papildomą stresą bei jiems tenkantį didesnį darbo krūvį [49]. Migracija paveikia ir sveikatos prieţiūros sistemos funkcionavimą. Tuo atveju, prarandamas ţmonių kapitalas, ir tai tapo kai kurių šalių, kuriose emigrantų skaičius didesnis nei imigrantų, susirūpinimo prieţastimi. Sveikatos sistema priklauso nuo tolygaus profesinius įgūdţius turinčių specialistų pasiskirstymo, jų tinkamo įdarbinimo siekiant uţtikrinti sveikatos prieţiūros teisumą [6].
Sveikatos prieţiūros specialistų išvykimas į kitas šalis taip pat turi ir neigiamą poveikį šalies ekonomikai. 1996 m. Prancūzijoje atliktas tyrimas parodė, kad JAV dirba beveik 1000 gydytojų, parengtų Prancūzijoje. Buvo apskaičiuota, kad dėl tokio didelio skaičiaus gydytojų emigracijos, šalies biudţetas prarado gana ţenklią biudţeto dalį nuo 1,2 iki 8,5 milijardo tuometinių Prancūzijos frankų [5]. Šie paskaičiavimai verčia specialistus susimąstyti bei ieškoti būdų migracijos padariniams šalyje maţinti. Reikėtų atsiţvelgti ir į tai, kad anksčiau atlikti tyrimai parodė, jog naujai priimamų studentų medikų skaičius turi tik trumpalaikį poveikį, o didţiausią įtaką sistemai turi būtent migracijos procesai [50].
Siekiant valdyti migracijos srautus yra svarbi sveikatos prieţiūros specialistų pasiūlos ir paklausos bei migracijos trukmės analizė [51]. Vertinant migracijos įtaką šaliai donorei, svarbu paţymėti, kad sveikatos prieţiūros specialistų emigracija yra diferencinė, t.y. šalys laisvanoriškai siunčia savo specialistus į uţsienį tobulintis, kelti kvalifikaciją, perimti naujas technologijas ir inovacijas, gerąją praktiką arba šalys patiria ,,protų nutekėjimo“ efektą. Pirmuoju atveju, migracijos įtaka sveikatos prieţiūros sistemai yra palyginus maţa. Tokiose šalyse yra pakankamas ar net per didelis sveikatos prieţiūros specialistų skaičius, o šalys pasinaudoja tokiu specialistų ,,eksportu“ finansiniu poţiūriu. Pavyzdţiui Filipinuose, buvo skatinamas sveikatos prieţiūros specialistų ,,eksportas“, kadangi tai kompensavo šalies išlaidas, skiriamas specialistų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui [52]. Šalyse, patiriančiose ,,protų nutekėjimo“ efektą situacija yra kitokia, kadangi atsiranda kokybiškų sveikatos prieţiūros paslaugų stoka, pablogėja paslaugų prieinamumas ir lygiateisiškumas, vystosi sveikatos netolygumai. Migracija įtakoja ir aukštojo mokslo sektorių, nes dėl aukštos kvalifikacijos specialistų emigracijos gali kilti grėsmė kvalifikuotoms ir aukšto lygio
medicinos studijoms uţtikrinti. Pavyzdţiui Nigerijoje dėl specialistų stokos teko uţdaryti daugelį medicinos mokslo įstaigų, o tai stabdo mokslo vystymąsi, ypatingai medicininių mokslinių tyrimų srityje [53]. Labai svarbi yra ir migracijos trukmės analizė, nes migracija gali būti nuolatinė arba laikina. Laikinosios migracijos atveju, pakėlę kvalifikaciją ir įgavę inovacinės patirties specialistai grįţta, tuo suteikdami šaliai didelę pridėtinę vertę. Tačiau yra ir išimčių, kadangi įgavę labai specializuotų ţinių specialistai negali grįţti, nes šalis neturi potencialo toms ţinioms panaudoti. Nuolatinė migracija šaliai donorei gali turėti dvejopą įtaką: prarandami šalies finansiniai asignavimai sveikatos prieţiūros specialistams parengti bei dėl specialistų stygiaus pablogėja sveikatos prieţiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas, o tai įtakoja ir visos sveikatos prieţiūros sistemos subalansuotumą [51].
Tačiau, specialistų migracija įtakoja ne tik šalies donorės, bet ir šalies recipientės vystymąsi. Daugelyje šalių recipienčių imigrantai nekeičia, o papildo vietinę darbo rinką ir ypač vietovėse, kurių vietiniai specialistai ,,vengia“. Pavyzdţiui Jungtinėje Karalystėje šeimos gydytojai, baigę mokslus Pietinės Azijos medicinos mokyklose, dirba maţiau patraukliuose regionuose su dideliu pacientų skaičiumi [54]. Uţsienio medicinos aukštąsias mokyklas baigę studentai ţenkliai pagerina sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą neurbanizuotuose JAV regionuose [55]. Padidėjusi specialistų pasiūla vienareikšmiškai teigiamai įtakoja vartotojus, kadangi padidėja paslaugų pasiūla ir sumaţėja įkainiai. Augant pasiūlai didėja ir konkurencingumas tarp sveikatos prieţiūros specialistų, o tai ţymiai pagerina paslaugų kokybę.
Migracijos rodiklių vertinimas, kartu su esamu sveikatos prieţiūros specialistų skaičiumi, metiniu absolventų skaičiumi ir metiniu nubyrėjimu iš profesijos dėl įvairių prieţasčių (išėjimo į pensiją, mirties / ligos, perėjimo į kitas profesijas ir t.t.), yra pagrindiniai veiksniai, nulemiantys sveikatos prieţiūros specialistų skaičių šalyje. Kadangi ateities sveikatos prieţiūros specialistų pasiūlos prognozės Lietuvoje rodo ţenklų specialistų sumaţėjimą [38], valstybė turėtų imtis imperatyvių veiksmų, sistemingai stebint ir analizuojant sveikatos prieţiūros specialistų migracijos poveikį. Todėl išsamus ilgalaikio sveikatos prieţiūros specialistų poreikio Lietuvoje planas, apimantis nuolatinį migracijos rodiklių sekimą, yra būtinas, siekiant uţtikrinti, jog ateityje Lietuvoje būtų reikiamas specialistų skaičius.
Sveikatos prieţiūros specialistų migracija yra neišvengiamas sveikatos sektoriaus procesas ir galima tikėti, jog ateityje jos apimtis didės. Tai atspindi gerai ţinomą demografinę daugumos išsivysčiusių šalių situaciją (senėjanti populiacija ir t.t.) kartu su ţenkliu
vyriausybių nenoru ar negalėjimu parengti pakankamą sveikatos prieţiūros specialistų skaičių, galintį patenkinti sveikatos sektoriaus poreikius [56]. Atrodo, jog politiniai sprendimai keičiasi nuo tų, kuriais buvo siekiama riboti migraciją, prie labiau ambicingų ir aktyvių planų valdyti migraciją, tokiu būdu uţtikrinant, jog šis procesas būtų naudingas abiems pusėms. Pagrindinis tokio plano komponentas yra padidintas pagerintų darbo sąlygų svarbos ir efektyvesnės sveikatos prieţiūros specialistų praktikos pripaţinimas, siekiant abipusės naudos tiek šalims donorėms, tiek recipientėms [3, 57]. Kai kurios šalys, kurios parodė įţvalgumą ir dėjo pastangas pagerinti darbo sąlygas gimtojoje šalyje, sugebėjo susigrąţinti sveikatos prieţiūros specialistus iš kitų šalių [58]. Pavyzdţiui, Tailande ir Airijoje veikia atvirkštinės protų nutekėjimo programos, siūlančios dosnią paramą moksliniams tyrimams bei finansines paskatas, taip pat savo paslaugas ir paramą medicinos mokslų plėtrai [18]. Lietuvoje tik 2007 m. patvirtinta Ekonominės migracijos reguliavimo strategija ir įgyvendinimo planas 2007–2008 m., kurio pagrindinis tikslas yra ,,siekti, kad spartaus ekonominio augimo sąlygomis Lietuvos Respublikoje nepritrūktų darbo jėgos, ir išvengti neigiamų migracijos proceso pasekmių“ [59].
Taigi apibendrinant galima teigti, kad sprendimas migruoti ar nemigruoti yra sąmoningas tikslingas pasirinkimas, kurio, kaip ir kiekvieno ţmogaus sprendimo, tikslas yra keisti maţiau patenkinamą būklę geresne, o migracijos politika – tai šalies veiksmai, siekiant reguliuoti gyventojų migraciją sukeliančias prieţastis, migracijos procesus ir jų pasekmes. Migracija turi tiek teigiamų, tiek neigiamų savybių, todėl valdant šį procesą, ypatingai svarbu yra ,,išmokti“ kaip pasinaudoti jos teikiama nauda vystant šalies ūkį, sumaţinant socialinių ir ekonominių rizikos faktorių keliamas grėsmes.
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tikslas
Išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos sveikatos prieţiūros specialistų migracijos apimtis per pirmuosius dvejus įstojimo į ES metus (2004 m. geguţės 1d. – 2006 m. balandţio 30 d.). Uţdaviniai:
1. Įvertinti Lietuvos slaugytojų migraciją, naudojant kitose ES / EEE šalyse registruotų slaugytojų sąrašus.
2. Įvertinti Lietuvos odontologų migraciją, naudojant kitose ES / EEE šalyse registruotų odontologų sąrašus.
3. Įvertinti Lietuvos gydytojų migraciją, naudojant informacinę sistemą SVEIDRA ir kitose ES / EEE šalyse registruotų gydytojų sąrašus.
4. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA
Tyrimui buvo naudotas specialistų, kurie gavo paţymas iš LR SAM išvykti 2004 m. geguţės 1 d. – 2006 m. balandţio 30 d., sąrašas. Gavusių paţymas sąrašas sudaromas ne pagal fizinius asmenis, o pagal išduotas paţymas, todėl pirmiausiai sąrašas buvo performuotas pagal fizinius asmenis, tokiu būdu pašalinant perteklinius įrašus. Per minėtą laikotarpį LR SAM išdavė 969 paţymas sveikatos prieţiūros specialistams (gydytojams, odontologams, slaugytojams). 30 paţymų iš jų, buvo išduota uţsieniečiams arba asmenims, apie kuriuos informacija nebuvo pilna, t.y. nebuvo įmanoma nustatyti jų specialybės, amţiaus ir kitų charakteristikų, todėl šie asmenys į tyrimą nebuvo įtraukti.
Faktas, jog sveikatos prieţiūros specialistas yra gavęs paţymą išvykti dar nerodo, kad jis iš tiesų išvyko. Todėl buvo priimta prielaida, jog tikslinga paţymas gavusių sveikatos prieţiūros specialistų sąrašą tikrinti laisvos prieigos kitų ES / EEE šalių registruotų specialistų sąrašuose, siekiant nustatyti kitose šalyse registruotus Lietuvos sveikatos prieţiūros specialistus (gydytojus, odontologus, slaugytojus).
Vertinant uţsienio šalių odontologų ir slaugytojų registracijos bazių duomenis bei informaciją, gautą iš uţsienio kompetentingų institucijų, atsakingų uţ profesinių kvalifikacijų pripaţinimą, laikyta, kad gavę paţymas specialistai, kurie turėjo teisę verstis odontologo arba slaugytojo praktika uţsienyje, buvo iš Lietuvos išvykę.
3.1. Bandomasis tyrimas
Siekiant įsitikinti metodikos tinkamumu, buvo atliktas bandomasis kohortinis tyrimas. Buvo tirti 374 specialistai, kuriems 2004 m. geguţės 1 d. – gruodţio 31 d. buvo išduotos paţymos išvykti: iš jų 253 gydytojai, 59 odontologаi ir 62 slaugytojai. Kiti specialistai nebuvo įtraukti, kadangi jų registravimo kitose ES /EEE šalyse laisvos prieigos duomenų bazių nėra.
Gydytojų, odontologų ir slaugytojų pavardės ir vardai buvo rankiniu būdu tikrinami laisvos prieigos atitinkamuose kitų ES /EEE šalių registruotų specialistų sąrašuose. Buvo priimta prielaida, kad specialistas gali būti registruotas ne vienoje šalyje, todėl jo duomenys buvo tikrinami visuose atitinkamuose sąrašuose. Jei pavardė ir vardas buvo randamas, o įrašo išskleisti nebuvo galima, specialistas buvo laikomas registruotu toje šalyje. Jei įrašą buvo galima išskleisti (pvz. Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje registruotų gydytojų sąraše), buvo tikrinama, ar specialistas registruotas, ar dėl kaţkokių prieţasčių registracijos procedūra yra nebaigta.
Gydytojų sąrašas buvo tikrinamas:
Jungtinėje Karalystėje registruotų gydytojų sąraše https://webcache.gmc-uk.org/ods/home.do;
Airijoje registruotų gydytojų sąraše http://www.medicalcouncil.ie/registration/ check.asp; Prancūzijoje registruotų gydytojų sąraše http://www.conseil-national.medecin.fr;
Italijoje registruotų gydytojų sąraše http://fnomceo.it/Servizi/script/ricmed.asp; Nyderlanduose registruotų gydytojų sąraše http://www.uwdokter.nl/cgi/index.cgi; Austrijoje registruotų gydytojų sąraše http://www.arztverzeichnis.at/suche; Vokietijoje registruotų gydytojų sąraše http://www.arztdatei.de/modules.php? name=arztsuche, http://www.info-aerzte.de;
Belgijoje registruotų gydytojų sąraše http://195.234.184.64/frame-totaal-f.htm.
Norvegijos, Danijos ir Švedijos licencijavimo tarnyboms buvo nusiųstas uţklausimas ir jos atsiuntė sąrašą Lietuvos gydytojų, odontologų, slaugytojų, turinčių licencijas verstis medicinos, odontologijos ar slaugos praktika toje šalyje.
Slaugytojų sąrašas buvo tikrinamas Jungtinėje Karalystėje registruotų slaugytojų sąraše http://www.nmc-uk.org/aNewSearchRegister.aspx ir Airijoje registruotų slaugytojų sąraše: http://www.nursingboard.ie/en/search_register.aspx. Kitose šalyse registruotų slaugytojų sąrašai yra neprieinami, todėl duomenys buvo tikrinami naudojant internetines paieškos sistemas (pvz. www.google.lt, www.yahoo.com ir t.t.), tačiau daugelio duomenų, tokių kaip vardai ir pavardės (ypač moterų, kurios buvo jas pakeitusios) rasti nepavyko.
Odontologų sąrašas buvo tikrinamas Jungtinėje Karalystėje registruotų odontologų sąraše http://www.gdc-uk.org/Search+our+registers ir Vokietijoje registruotų odontologų sąraše http://www.web-dentisten.de/staedte.htm. Airijoje registruotų odontologų sąrašas dar tik kuriamas ir bus prieinamas ateityje http://www.dentalcouncil.ie/searchregisters.php.
Bandomasis kohortinis tyrimas parodė, jog tai yra ypatingai daug laiko reikalaujantis procesas, kadangi kiekvieno specialisto įrašus reikia tikrinti rankiniu būdu.
3.2. Slaugytojų migracijos tyrimas
Siekiant nustatyti, kuri dalis gavusių paţymas slaugytojų buvo registruoti kitose ES / EEE šalyse, buvo atliktas 2004 m. geguţės 1 d. – 2006 m. balandţio 30 d. laikotarpiu paţymas gavusių slaugytojų (n=273) kohortinis tyrimas. Slaugytojų sąrašas buvo tikrintas laisvos prieigos kitų ES /EEE šalių registruotų slaugytojų sąrašuose (nurodytuose 3.1 punkte).
3.3. Odontologų migracijos tyrimas
Siekiant nustatyti, kuri dalis gavusių paţymas odontologų buvo registruoti kitose ES / EEE šalyse, buvo atliktas 2004 m. geguţės 1 d. – 2006 m. balandţio 30 d. laikotarpiu paţymas gavusių odontologų (n=123) kohortinis tyrimas. Odontologų sąrašas buvo tikrintas laisvos prieigos kitų ES / EEE šalių registruotų odontologų sąrašuose (nurodytuose 3.1 punkte).
3.4. Gydytojų migracijos tyrimai
Darbe buvo atlikti du gydytojų migracijos tyrimai. Siekiant nustatyti, kuri dalis gavusių paţymas gydytojų nedirbo Lietuvoje, buvo atliktas 2004 m. geguţės 1 d. – 2006 m. balandţio 30 d. laikotarpiu paţymas gavusių gydytojų (n=543) kohortinis tyrimas. Šių gydytojų duomenys buvo patikrinti VLK informacinėje sistemoje SVEIDRA. Jei gydytojas dirbo pagal galiojančią darbo sutartį (nepriklausomai nuo to, ar jis buvo tėvystės / motinystės ar neapmokamose atostogose) Lietuvos sveikatos prieţiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią sutartį su TLK dėl sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo uţ jas, buvo laikoma, jog jis nėra išvykęs. Jei gydytojas nedirbo sveikatos prieţiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią sutartį su TLK dėl sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo uţ jas ar jo darbo sutartis buvo pasibaigusi, laikoma, jog jis išvyko ilgam laikui, o ne trumpam laikotarpiui.
Siekiant nustatyti, kuri dalis gavusių paţymas gydytojų buvo registruoti kitose ES / EEE šalyse, gydytojų sąrašas buvo tikrintas laisvos prieigos kitų ES / EEE šalių registruotų gydytojų sąrašuose (nurodytuose 3.1 punkte).
3.5. Gydytojų migracijos tyrimų duomenų palyginimas
Taip pat buvo atliktas gydytojų migracijos tyrimų duomenų palyginimas. Buvo siekiama nustatyti, ar šių tyrimų rezultatai sutampa, t.y. ar gydytojas, kuris dirbo pagal galiojančią darbo sutartį Lietuvos sveikatos prieţiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią sutartį su TLK dėl sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo uţ jas, nebuvo registruotas kitos ES /EEE šalies gydytojų duomenų bazėje ir atvirkščiai. Abiem atvejais buvo lyginami 2004 m. geguţės 1 d. – 2006 m. balandţio 30 d. gavusių paţymas gydytojų duomenys.
4. TYRIMO REZULTATAI
4.1. Bandomasis tyrimas
Atliekant bandomąjį tyrimą buvo tirti 374 specialistai, kuriems 2004 m. geguţės 1 d. – gruodţio 31 d. buvo išduotos paţymos išvykti: iš jų 253 gydytojai, 59 odontologai ir 62 slaugytojai. Kiti specialistai nebuvo įtraukti, kadangi jų registravimo kitose šalyse duomenų bazių nėra. Buvo nustatyta, jog kitose šalyse registruoti buvo 81,4 proc. (n=48) visų paţymas gavusių odontologų, 63,2 proc. (n=160) gydytojų ir 62,9 proc. (n=39) slaugytojų.
Daugiausiai gydytojų buvo registruota Didţiojoje Britanijoje 31,3 proc. (n=50), Danijoje 23,7 proc. (n=38), Švedijoje 12,5 proc. (n=20) ir Prancūzijoje 8,1 proc. (n=13). Taip pat buvo nemaţai atvejų, kai gydytojas buvo registruotas keliose Šiaurės šalyse, pvz. Danijoje ir Norvegijoje, ar Švedijoje ir Danijoje 11,3 proc. (n=18) ir t.t. (4 pav.).
3,1 8,1 10,0 11,3 12,5 23,7 31,3 0 5 10 15 20 25 30 35 Vokietija Prancūzija Kitos Kelios Šiaurės šalys Švedija Danija D. Britanija
Registruoti gydytojai, proc. (n=160)
4 pav. Kitose šalyse registruotų gydytojų pasiskirstymas pagal registracijos šalis
Nustatyta, kad net 88,1 proc. (n=133) paţymas gavusių ir neišvykusių gydytojų, t.y. dirbusių pagal galiojančias darbo sutartis sveikatos prieţiūros įstaigose, turinčiose galiojančias sutartis su TLK dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo uţ jas (n=151), buvo vyresni nei 35 metų amţiaus. Tyrimas parodė, kad 73,5 proc. (n=75) gydytojų, nedirbusių sveikatos prieţiūros įstaigose, turinčiose galiojančias sutartis su TLK dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo uţ jas (n=102), daugiausia buvo vidutinio, t. y. 30–40 metų amţiaus. Vyresnio amţiaus specialistai, nors ir turėję profesinės kvalifikacijos pripaţinimo paţymas, buvo linkę praktikuoti Lietuvoje (5 pav.).
0 11,9 21,9 31,8 21,2 13,2 12,7 29,4 31,4 13,7 7,9 4,9 0 10 20 30 40 <31 31-35 36-40 41-45 46-50 >50 Amžiaus grupė, m. (n=253) Pro ce n ta i . yra sutartis nėra sutarties
5 pav. Gavusių paţymas gydytojų pasiskirstymas pagal amţių ir sutartį su VLK
Vertinant paţymas gavusių odontologų (n=59) pasiskirstymą pagal amţių nustatyta, jog didţiausia dalis odontologų buvo jaunesni nei 36 metų amţiaus, vyresni sudarė tik šiek tiek daugiau nei trečdalį (32,2 proc., n=19) (6 pav.).
30,5 37,3 15,3 3,4 5,1 8,4 0 5 10 15 20 25 30 35 40 <31 31-35 36-40 41-45 46-50 >50 Amžiaus grupė, m. (n=59) Pro ce n ta i .
6 pav. Gavusių paţymas odontologų pasiskirstymas pagal amţių
Didţioji dauguma odontologų buvo registruota Didţiojoje Britanijoje – net 70,8 proc. (n=34). Norvegijoje, Danijoje, Vokietijoje bei kitose Europos ir pasaulio šalyse odontologų buvo registruota daug maţiau (7 pav.).
4,2 6,3 8,3 10,4 70,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Vokietija Danija Norvegija Kitos D. Britanija
Registruoti odontologai, proc. (n=48)
7 pav. Kitose šalyse registruotų odontologų pasiskirstymas pagal registracijos šalis
Iš paţymas gavusiųjų slaugytojų (n=62), daugiausia paţymų buvo išduota 31–35 metų amţiaus slaugytojams, maţiausiai (6,3 proc., n=4) – vyresniems nei 45 metų amţiaus (8 pav.). 11,2 41,8 26,2 14,5 6,3 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 <31 31-35 36-40 41-45 46-50 Amžiaus grupė, m. (n=62) Pro ce n ta i .
8 pav. Gavusių paţymas slaugytojų pasiskirstymas pagal amţių
Daugiausia slaugytojų buvo registruota Airijoje 33,3 proc. (n=13) bei Didţiojoje Britanijoje – 30,8 proc. (n=12), Skandinavijos bei kitose šalyse registracijų skaičius buvo daug maţesnis (9 pav.).
2,6 2,6 10,2 20,5 30,8 33,3 0 5 10 15 20 25 30 35 Vokietija Danija Norvegija Kitos D. Britanija Airija
Registruoti slaugytojai, proc. (n=39)
9 pav. Kitose šalyse registruotų slaugytojų pasiskirstymas pagal registracijos šalis
5 lentelėje pateikiama, kiek sveikatos prieţiūros specialistų buvo gavę paţymas išvykti ir kiek buvo registruota kitoje šalyje.
5 lentelė. 2004 m. gavusių paţymas ir kitose ES šalyse registruotų specialistų skaičius
Specialybė Gavusių paţymas specialistų skaičius
Kitoje ES šalyje registruotų specialistų skaičius
Odontologas 59 48
Gydytojas 253 160
Slaugytojas 62 39
Kitoje ES šalyje registruotų odontologų dalis nuo gavusių paţymas skyrėsi 1,2 karto, gydytojų – 1,6 karto bei slaugytojų – 1,6 karto.
Bandomasis tyrimas parodė, jog į kitas šalis pageidavo vykti jaunesnio amţiaus sveikatos prieţiūros specialistai. Gydytojų atveju daugiausia paţymų išduota vidutinio amţiaus specialistams, atitinkamai 36–40 metų amţiaus (25,7 proc., n=65) ir 41–45 metų amţiaus (24,5 proc., n=62). Vyresni nei 45 metų amţiaus specialistai sudarė 25,7 proc. (n=65). Odontologų atveju daugiausia paţymų išduota jaunesniems nei 36 metų amţiaus (67,8 proc., n=40) specialistams. Vyresni nei 45 metų amţiaus specialistai sudarė tik 13,5 proc. (n=8) odontologų. Slaugytojų atveju daugiausiai paţymų (41,8 proc., n=25) išduota 31– 35 metų amţiaus slaugytojаms. Vyresni nei 45 metų amţiaus specialistai sudarė tik 6,3 proc. (n=4) slaugytojų (6 lentelė).
6 lentelė. Sveikatos prieţiūros specialistų, gavusių paţymas 2004 m., pasiskirstymas
pagal specialybes ir amţių
Specialybė < 31 m. (n/proc.) 31–35 m. (n/proc.) 36–40 m. (n/proc.) 41–45 m. (n/proc.) 46–50 m. (n/proc.) >50 m. (n/proc.) Gydytojas 13/5,1 48/19,0 65/25,7 62/24,5 40/15,8 25/9,9 Odontologas 18/30,5 22/37,3 9/15,3 2/3,4 3/5,1 5/8,4 Slaugytojas 7/11,2 26/41,8 16/26,2 9/14,5 4/6,3 0/0,0
Vertinant pasiskirstymą pagal lytį nustatyta, jog tiek kitose šalyse registruoti odontologai vyrai, tiek ir moterys sudarė tris ketvirtadalius visų gavusiųjų paţymas, o gydytojai/os ir slaugytojos beveik po du trečdalius (10 pav.).
64,1 82,1 62,9 62,2 80,0 0,0 63,2 81,4 62,9 0 20 40 60 80 100
Gydytojai Odontologai Slaugytojai
P ro cе nt ai .
Moterys Vyrai Visi
10 pav. Kitose šalyse registruotų specialistų dalis nuo gavusių paţymas ir jų
4.2. Slaugytojų migracijos tyrimas
Pirmaisiais įstojimo į ES metais (2004 m. geguţės 1 d. – 2005 m. balandţio 30 d.) paţymas gavo 107 slaugytojai, iš kurių net 65 (60,7 proc.) buvo registruoti kitose šalyse.
2005 m. geguţės 1 d. – 2006 m. balandţio 30 d. laikotarpiu paţymas gavo 166 slaugytojai, iš kurių 75 (45,2 proc.) specialistai turėjo teisę verstis slaugytojo praktika uţsienyje. Lyginant abu laikotarpius nustatyta, kad didesnis 2005–2006 m. paţymas gavusiųjų slaugos specialistų skaičius praktikavo Lietuvoje (11 pav.).
107 166 65 75 42 91 0 40 80 120 160 2004-2005 m. 2005-2006 m. Sk a iči u s b
Fizinių asmenų gavusių pažymas sk. Registracija kitoje šalyje Neregistruotas
11 pav. Slaugytojų pasiskirstymas pagal gautas paţymas ir registraciją kitoje šalyje
2004–2005 m. ir 2005–2006 m. didţiausia dalis išvykusių slaugytojų buvo jaunesni nei 41 metų amţiaus (80,0 proc., n=52 ir 82,7 proc., n=62), jauniausiems specialistams esant tik 26 metų (1,5 proc., n=1 ir 1,3 proc., n=1 atitinkamai). Tuo tarpu vyresni sudarė apie penktadalį (20,0 proc., n=13 ir 17,3 proc., n=13) visų išvykusių. Vyriausias kitoje šalyje registruotas specialistas buvo 61 metų amţiaus (12 pav.).
0 10 20 30 40 50 Pro ce n ta i . Amžiaus grupė, m. 2004-2005 m. 13,8 44,7 21,5 7,7 12,3 0 2005-2006 m. 24,0 40,0 18,7 12,0 1,3 4,0 <31 31-35 36-40 41-45 46-50 >50
12 pav. Kitose šalyse registruotų slaugytojų pasiskirstymas pagal amţių
Vertinant pasiskirstymą pagal lytį 2004–2005 m. nustatyta, jog daugiau nei du trečdaliai (n=51) išvykusių moterų buvo jaunesnės nei 41 metų amţiaus, taip pat kaip ir vienintelis išvykęs vyras. 2005–2006 m. laikotarpiu tendencijos buvo panašios, daugiausia iš Lietuvos išvykusių slaugytojų moterų buvo jaunesnės nei 41 metų amţiaus (82,2 proc., n=60) (13 pav.). Pastebėta, kad per šiuos laikotarpius paţymų kreipęsi trys slaugytojai vyrai visi išvyko praktikuoti į uţsienio šalis (14 pav.).
0 10 20 30 40 50 60 Pro ce n ta i . Amžiaus grupė, m. 2004-2005 m. 14,1 43,8 21,9 7,7 12,5 0,0 2005-2006 m. 23,3 39,7 19,2 12,3 1,4 4,1 <31 31-35 36-40 41-45 46-50 >50
0 20 40 60 80 100 120 Pro ce n ta i . Amžiaus grupė, m. 2004-2005 m. 0,0 100,0 2005-2006 m. 50,0 50,0 <31 31-35
14 pav. Kitose šalyse registruotų slaugytojų vyrų pasiskirstymas pagal amţių ir lytį
Tyrimas parodė, kad 2004–2005 m. laikotarpiu daugiausiai slaugytojų buvo registruota Didţiojoje Britanijoje (38,5 proc., n=25), Airijoje (21,5 proc., n=14) bei Skandinavijos šalyse (26,1 proc., n=17). 2005–2006 m. laikotarpiu ţenkliai padaugėjo slaugytojų, registruotų Didţiojoje Britanijoje (60,0 proc., n=45), kitose šalyse tendencijos išliko panašios (15 pav.).
38,5 21,5 13,8 12,3 10,8 3,1 60,0 18,7 8,0 4,0 5,3 4,0 0 10 20 30 40 50 60 70 D. Britanija Airija Norvegija Švedija Kitos Vokietija Procentai 2004-2005 m. 2005-2006 m.
15 pav. Kitose šalyse registruotų slaugytojų pasiskirstymas pagal šalis
Slaugytojai vyrai daugiausiai rinkosi Šiaurės jūros baseino šalis – Didţiąją Britaniją, Airiją ir Nyderlandus (16 pav.). Tuo tarpu slaugytojų moterų tarpe populiarios buvo ne tik Didţioji Britanija
(37,5 proc., n=24 ir 61,6 proc., n=45 atitinkamu laikotarpiu), bet ir Skandinavijos šalys (26,6 proc., n=17 ir 12,3 proc., n=9 atitinkamu laikotarpiu) (17 pav.).
100,0 0,0 0,0 50,0 50,0 0,0 0 20 40 60 80 100
D. Britanija Airija Nyderlandai
Vyrai Pro ce n ta i . 2004-2005 m. 2005-2006 m.
16 pav. Kitoje šalyje registruotų slaugytojų vyrų pasiskirstymas pagal lytį ir šalis
37,5 14,1 14,0 12,5 61,6 17,9 8,2 8,2 4,1 21,9 0 20 40 60 80 100
D. Britanija Airija Norvegija Kitos Švedija Moterys Pro ce n ta i . 2004-2005 m. 2005-2006 m.
17 pav. Kitoje šalyje registruotų slaugytojų moterų pasiskirstymas pagal lytį ir šalis
Vertinant išvykusių slaugos specialistų dalį nustatyta, jog abejais laikotarpiais kasmet išvyko po 0,3 proc. Lietuvos slaugytojų. Šis tyrimas parodė, kad 2005–2006 m. laikotarpiu paţymų buvo išduota 0,7 proc., t. y. beveik dvigubai daugiau palyginus su 2004–2005 m. (0,4 proc.), tačiau išvykusių specialistų procentas nekito.
4.3. Odontologų migracijos tyrimas
Pirmaisiais įstojimo į ES metais (2004 m. geguţės 1 d. – 2005 m. balandţio 30 d.) paţymas gavo 81 odontologas, tuo tarpu net 61 (75,3 proc.) turėjo teisę verstis odontologo praktika kitose šalyse.
2005 m. geguţės 1 d. – 2006 m. balandţio 30 d. laikotarpiu paţymas gavusių skaičius sumaţėjo beveik per pusę iki 42 paţymų, iš kurių 29 (69,1 proc.) specialistai buvo registruoti uţsienyje. Tyrimas parodė, kad nors 2005–2006 m. SAM išdavė ir maţesnį paţymų skaičių, registruotų specialistų procentas išliko panašus abejais laikotarpiais (18 pav.).
81 42 61 29 20 13 0 40 80 120 2004-2005 m. 2005-2006 m. Sk a iči u s b
Fizinių asmenų gavusių pažymas sk. Registracija kitoje šalyje Neregistruotas
18 pav. Odontologų pasiskirstymas pagal gautas paţymas ir registraciją kitoje šalyje
Didţiausia dalis išvykusių odontologų 2004–2005 m. ir 2005–2006 m. buvo jaunesni nei 41 metų amţiaus (81,9 proc., n=50 ir 79,4 proc., n=23), jauniausiems specialistams esant 27 metų (n=6). Vyresnių nei 40 mеtų amţiaus specialistų grupė sudarė apie penktadalį (18,1 proc., n=11 ir 20,6 proc., n=6) visų išvykusių, vienam specialistui esant 63 metų amţiaus (19 pav.).
0 10 20 30 40 50 P ro c e n ta i . Amžiaus grupė, m. 2004-2005 m. 34,4 32,8 14,7 6,6 3,3 8,2 2005-2006 m. 48,3 17,3 13,8 10,3 3,4 6,9 <31 31-35 36-40 41-45 46-50 >50
19 pav. Kitose šalyse registruotų odontologų pasiskirstymas pagal amţių
Vertinant pasiskirstymą pagal lytį 2004–2005 m. nustatyta, jog daugiau nei du trečdaliai (n=32) išvykusių moterų buvo jaunesnės nei 41 metų amţiaus, tuo tarpu šio amţiaus vyrai sudarė net 85,7 proc. (n=18) išvykusiųjų. 2005–2006 m. laikotarpiu daugiausia iš Lietuvos išvykusių odontologų vyrų taip pat buvo jaunesni nei 41 metų amţiaus (57,2 proc., n=4), moterų pasiskirstymas pagal amţiaus grupes išliko panašus (20, 21 pav.).
0 10 20 30 40 50 60 P ro c e n ta i . Amžiaus grupė, m. 2004-2005 m. 40,0 25,0 15,0 7,5 5,0 7,5 2005-2006 m. 59,1 9,1 18,3 4,5 4,5 4,5 <31 31-35 36-40 41-45 46-50 >50
