LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KETEDRA
MIGLĖ KRIAUČIŪNAITĖ
KALCIO PREPARATŲ VARTOJIMO SENYVAME AMŽIUJE
TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė lekt. dr. Rima Minkutė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KETEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė (parašas, data)
KALCIO PREPARATŲ VARTOJIMO SENYVAME AMŽIUJE
TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Recenzentas (vardas, pavardė, parašas, data)
Darbo vadovas: lekt. dr. Rima Minkutė (parašas, data)
Darbą atliko: Magistrantė Miglė Kriaučiūnaitė
(parašas, data)
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS ... 9 SĄVOKOS ... 10 ĮVADAS ... 11DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1. Kalcio biologinė reikšmė ir svarba organizmui ... 13
1.2. Kalcio įtaka ligų profilaktikai ir rizikos faktoriai ... 15
1.3. Kalcio preparatų sąveika su kitais medikamentais ... 18
1.4. Kalcio preparatų pasirinkimas ir vartojimo ypatumai senyvame amžiuje ... 19
2. TYRIMO METODIKA ... 22 2.1. Tyrimo planavimas ... 22 2.2. Tyrimo objektas ... 22 2.3. Tyrimo metodai ... 22 2.4. Tyrimo instrumentas ... 23 2.5. Tyrimo eiga... 23 3. REZULTATAI ... 25
3.1. Kalcio preparatų palyginimas vaistinėje ... 25
3.2. Anketinės apklausos rezultatai ... 26
3.2.1. Respondentų socialinė-demografinė charakteristika ... 26
3.2.2. Respondentų žinios apie kalcį, jo naudą ir gavimo būdus senyvame amžiuje ... 27
3.2.3. Respondentų požymių priklausomumas nuo sociodemografinių rodiklių... 34
3.2.4. Respondentų kalcio preparatų pasirinkimas, rekomendacijos ir vartojimo dažnis ... 39
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 43
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 46 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 47 PRIEDAI ... 51
SANTRAUKA
M. Kriaučiūnaitės magistro baigiamasis darbas „Kalcio preparato vartojimo senyvame amžiuje tyrimas“. Mokslinis vadovas lekt., dr. Rima Minkutė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Klinikinės farmacijos katedra. Kaunas, 2019.
Darbo tikslas: Nustatyti, kaip dažnai ir kokius kalcio preparatus, renkasi pacientai senyvame
amžiuje.
Darbo uždaviniai: 1. Atlikti kalcio preparatų, esančių vaistinėse, asortimento analizę; 2.
Įvertinti pacientų žinias apie kalcio preparatų naudą vyresniame amžiuje; 3. Išanalizuoti pacientų kalcio preparatų pasirinkimą ir vartojimo dažnį; 4. Nustatyti, kokiomis rekomendacijomis remiantis, pacientai renkasi kalcio preparatus.
Darbo metodai: Tyrime anketą pildė 300 vyresnių nei 50 metų respondentų (61 proc. moterų).
Atlikta aprašomoji ir lyginamoji gautų duomenų analizė, rezultatai pateikiami skaičiais ir procentais. Statistinis duomenų reikšmingumas patikrintas naudojant Chi kvadrato kriterijų, statistiškai reikšmingi rezultatai kai p < 0,05.
Rezultatai ir išvados: Vaistinėje vyrauja kalcio preparatai su kalcio karbonatu ir skirtingomis
vitamino D dozėmis. Tai pat platus farmacinių formų pasirinkimas, kaina, produkto kiekis pakuotėje. Vaistinės klientai dažniau renkasi nereceptinius vaistinius preparatus, nors juos per 12 mėn. vartojo tik 63 apklaustieji, dažniau tai daro moterys ir vyresnioji amžiaus kategorijos grupė (70 metų ir daugiau). Vartojimas nėra nuoseklus, pacientai linkę preparatą vartoti per trumpai ar jį keisti. Tai gali turėti įtakos prastesniam preparato įsisavinimui. Klientams už sveikatos priežiūros konsultaciją svarbiau preparato kaina ir akcija, kas gali neatspindėti preparato kokybės ir sudėties.
Nustatyta, kad teisingų žinių apie kalcį apklausos dalyviai turi ganėtinai daug. Daugiau nei pusę paklaustųjų sudarė asmenys, kurių amžius buvo 50 – 60 metų. 91,3 proc. respondentų žino, kad kalcis yra reikalingas jų organizmui. Didžioji dalis apklaustųjų žinojo pagrindines kalcio teigiamas savybes organizmui: kaulų tvirtumui (97,3 proc.) ir dantų tvirtumui (74,3 proc.) palaikyti, kitas teigiamas savybes respondentai nurodė rečiau, todėl galima teigti, kad žinių apie kalcį vis dar trūksta.
Daugiau nei pusė (52,7 proc.) apklaustųjų žino reikiamą kalcio paros normą (800 – 1200 mg). Šios žinios gali padėti išvengti galimo kalcio pertekliaus organizme ir iš to galinčių kilti padarinių. Kaip pagrindinius simptomus esant kalcio trūkumai apklaustieji išvardijo kaulų lūžius (83,7 proc.) ir dantų trapumą (73,7 proc.).
Pagrindiniu kalcio šaltiniu respondentai nurodė maistą (88,3 proc.), likusi dalis - maisto papildus ir vaistus. Maisto produktus kalciui gauti respondentai rinkosi įvairiai: pieną, sūrį ir jų gaminius
(90,7 proc.), kiaušinius (54,3 proc.) ir kai kurias sėklas ir riešutus (46, 3proc.). Vitaminą, padedantį įsisavinti kalcį, apklausos dalyviai rinkosi vit. D (77,7 proc.).
SUMMARY
M. Kriauciunaite’s Master’s Degree Thesis “A Study of Calcium Supplement Use at an Older Age”. Thesis advisor, lecturer dr. Rima Minkute, Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Clinical Pharmacy. Kaunas, 2019.
Aim: To determine the use frequency and type of calcium supplements chosen by older
patients.
Objectives: 1. To conduct an analysis of calcium supplement assortment available at
pharmacies; 2. To evaluate patients’ knowledge about the benefits of calcium use at an older age; 3. To analyze patients’ choice of calcium supplements and frequency of use; 4. To determine which recommendations patients use to choose a calcium supplement.
Methods: During the study the questionnaire was completed by 300 respondents older than 50
years (61 % of them were women). Descriptive and comparative analysis has been performed to analyse the data, the results are presented in figures and percentages. Statistical significance of the data was checked using the Chi square criterion, statistically significant results when p <0.05.
Results and conclusions: Products with calcium carbonate and various vitamin D doses were
predominant in pharmacy. There also exists a wide range of choices for pharmaceutical forms, price, quantity of the product in the package. Pharmacy clients more often choose non-prescription drugs, although they have been taken only by 63 respondents within 12 months; more often women and the older age group (70 years and over) use these preparations. Consumption is not consistent, the patients tend to take the preparation too shortly or change it. This may affect the absorption of the product. The price of the product and the discount are more important for the customers than consultation on health care, which may not reflect the quality and composition of the product.
It was found that surveyed participants have a considerable amount of correct knowledge about calcium. More than half of participants were between the ages of 50 and 60. 91.3% of respondents know that their organism needs calcium. A large proportion of respondents knew the main benefits of calcium for their organism: to maintain bone strength (97.3%) and teeth strength (74.3%), other benefits were indicated less frequently, so it can be concluded that knowledges about calcium are not sufficient.
More than half of respondents (52.7%) knew the required daily norm of calcium (800-1200mg). These knowledges can help to prevent from potential excess of calcium in the body and the consequences that may result from it. Respondents indicate bone fractures (83.7%) and teeth fragility (73.7) as the main symptoms of calcium deficiency.
The main source of calcium identified by respondents was food (88.3%), dietary supplements and medications were chosen by the rest part of participants. Respondents identified various dietary
products as calcium sources, among the main were: milk, cheese and their products (90.7%), eggs (54.3%) and specific seeds and nuts (46.3%). Respondents selected vitamin D as the vitamin that helps to absorb calcium (77.7%).
SANTRUMPOS
PSO – pasaulinė sveikatos organizacija. SPSS – statistinė duomenų analizės programa. ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos.
TOF – Tarptautinis osteoporozės fondas. VVKT- Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
SĄVOKOS
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [36].
Farmacinė paslauga – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti receptų tikrinimą,
vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [36].
Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba
derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis [37].
Nepageidaujama reakcija - nenorimas neigiamas žmogaus organizmo atsakas į vaistinį preparatą [36]. Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, nes
atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas [36].
Vaistinė – Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, užsienio valstybės juridinio
asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, konkrečioje veiklos vietoje vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamybą, jų kokybės kontrolę, farmacinę rūpybą. Šiame įstatyme sąvoka „vaistinė“ neapima veterinarijos vaistinių [36].
ĮVADAS
Kalcio svarbą ir būtinumą organizme nulemia daugelis biologinių procesų, taip pat organizme kalcis dalyvauja kraujo krešėjimo procese, fermentų funkcijoje, nervų sistemos veikloje, perduodant nervinį impulsą tarp ląstelių. Kalcis yra vienas iš pagrindinių kaulų sudedamųjų dalių [1, 2]. Kalcio preparatai ypatingai svarbūs kaulo mineralizacijai, formavimuisi ir atsinaujinimui. Kiekvieno žmogaus organizmas bėgant metams sensta, todėl organizme mažėja kalcio pasisavinimas plonajame žarnyne su maistu, įtakos turi mini absorbcijos sindromas bei virškinamojo trakto ligos, o makro ir mikro elementų stoka, didina osteoporozės ir šlaunikaulio kaklelio lūžių tikimybę [3]. Osteoporozė – lėtinė liga, dažniausiai sergama vyresniame amžiuje (virš 50 metų), daugeliui žmonių sergant osteoporoze yra skiriamos bendrosios priemonės ir vaistai, svarbus pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis organizme. Remiantis osteoporozės fondo duomenimis, sergamumas osteoporoze didėja. Pasak statistikos, asmenys virš 50 metų (apie 50 procentų moterų, 25 procentai vyrų) kenčia nuo padidėjusios kaulų lūžių rizikos [2]. Tarptautinio osteoporozės fondo (TOF) pateiktais duomenimis, dėl osteoporozės sukeltų pakitimų įvyksta daugiau kaip 1,5 milijono kaulų lūžių kasmet [4].
Remiantis statistiniais duomenimis, dažnas pacientas vyresniame amžiuje suserga osteoporoze - sistemine skeleto liga, kuriai būdingas kaulų masės mažėjimas ir struktūriniai kaulinio audinio pakitimai. Esant šiam susirgimui - kalcio atsargos organizme mažėja sparčiau nei sveiko žmogaus. Šiuo metu, kai visuomenės vaistinėse yra didelis maisto papildų ir vaistų su kalciu pasirinkimas, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į vitamino D pakankamą suvartojimą, nes tik derinyje su juo kalcis yra įsisavinamas geriausiai [3, 5].
Darbo aktualumą sąlygoja statistiniai duomenys, kurie nurodo, jog senyvo amžiaus žmonės dažniausiai kenčia nuo osteoporozės ir kitų ligų, sietinų su kalcio trūkumu, neretai ir informacijos stoka apie kalcio preparatus. Tuo būdu aktualu identifikuoti, kokių ir kiek žinių apie kalcio preparatus turi vyresnio amžiaus pacientai, kurie lankosi vaistinėje, bendras suvokimas kam yra reikalingas kalcis (kalcio preparatai), kokių ligų prevencijai ir gydymui yra skirtas kalcis, iš kokių maisto produktų galima jo gauti ir koks galimas farmacijos specialisto vaidmuo rekomenduojant ir/arba padedant išsirinkti kalcio preparatus. Tobulėjant mokslo technologijoms, tobulėja ir visuomenė bei informacijos srautai, todėl žinios apie kalcį ir kalcio preparatų sąveikos su kitais medikamentais yra labai svarbūs senyvo amžiaus žmonėms, ne tik ligų profilaktikai ir prevencijai, bet ir siekiant apsisaugoti nuo galimų nepageidaujamų reakcijų. Darbo problemą sąlygoja ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė, preparatų sąveikos su kitais medikamentais, šiuo atveju svarbiausia yra gydytojų ir/arba farmacininkų komunikacija su pacientais siekiant rasti optimaliausią variantą kalcio preparatų pasirinkime vaistinėje.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Nustatyti, kaip dažnai ir kokius kalcio preparatus, renkasi pacientai senyvame amžiuje.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti kalcio preparatų, esančių vaistinėse, asortimento analizę.
2. Įvertinti pacientų žinias apie kalcio preparatų naudą vyresniame amžiuje. 3. Išanalizuoti pacientų kalcio preparatų pasirinkimą ir vartojimo dažnį.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kalcio biologinė reikšmė ir svarba organizmui
Kalcis yra vienas iš svarbiausių mineralų žmogaus organizme, kadangi jis absorbuoja nemažą kiekį druskų, todėl jis yra priskiriamas prie makroelementų. 99 proc. kalcio yra žmogaus kauluose ir dantyse, o likusioji dalis ištirpsta kraujyje ir dalyvauja biocheminiuose organizmo procesuose. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad 1 proc. kalcio, kuris dalyvauja biocheminiuose organizmo procesuose, yra ypatingai svarbus žmogaus organizmui, kaip bendra visuma siekiant išvengti sveikatos problemų, sietinų su kalcio funkcionavimu organizme [6].
Moksliniais tyrimais yra įrodyta kalcio svarba organizmui ir jo biologinė reikšmė. Kalcis reikalingas ne tik kaulams ir dantims, būtent kalcio trūkumas sąlygoja įvairių lėtinių lygų atsiradimo priežastis. Kalcio svarbą ir įtaką žmogaus organizmui analizuoja ne tik užsienio ir Lietuvos mokslininkai, medicinos atstovai, tačiau ir įvairūs sveikatos institutai, pasaulinė sveikatos organizacija. Tyrimais įrodyta, kad kalcis dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose, mažina nervų sistemos dirglumą, taip pat kalcis būtinas medžiagų apykaitai [7]. Pagrindiniai biocheminiai organizmo procesai, kuriuose dalyvauja kalcis yra: kraujo krešėjime, nervinio impulso perdavime, energijos apykaitoje, virškinimo fermentų veikime, ląstelių dalijimosi, specializacijos procesuose. Taip pat yra identifikuotas kalcio lygis organizme, kuris turi būti išlaikytinas, t.y. 2,15 – 2,5 mmol/l. Remiantis PSO ir nacionaliniu sveikatos institutu yra konkrečiai pateikiama paros kalcio norma, kurią turi gauti žmogus, t.y. 1200 – 1500 mg. Atkreipiamas dėmesys, jog paros kalcio norma priklauso nuo amžiaus ir lyties. Remiantis JAV nacionaliniu sveikatos institutu pateikiama lentelė, koks kalcio kiekis paroje turi būti suvartojamas atsižvelgiant į lytį ir amžiaus grupę (1 lentelė) [6, 8].
1 lentelė. Suvartojamo kalcio kiekio norma pagal lytį ir amžiaus grupę [6, 8]
Amžiaus grupė Vyras Moteris
0 – 6 mėn. 200 mg 200 mg 7 – 12 mėn. 260 mg 260 mg 1 – 3 m. 700 mg 700 mg 4 – 8 m. 1000 mg 1000 mg 9 – 13 m. 1300 mg 1300 mg 14 – 18 m. 1300 mg 1300 mg 19 – 50 m. 1000 mg 1000 mg 51 – 70 m. 1000 mg 1200 mg 71 metų ir daugiau 1200 mg 1200 mg
Kaip matyti iš prieš tai pateiktos lentelės (1 lentelė), suvartojamo kalcio kiekis per parą, pagal amžiaus grupes ir lytį skiriasi. Ypatingai atkreipiamas dėmesys, jog vyrams nuo 51 – 70 metų užtenka 1000 mg, o moterims – 1200 mg, galima daryti prielaidą, bei remiantis įvairiais moksliniais tyrimais, kad moterims kalcio norma paroje, šiai amžiaus grupei yra didesnė, dėl menopauzės ir jos padarinių [8]. Svarbus ir kalcio pasisavinimas, įrodyta, kad ne visada kalcis pasisavinamas sistemingai. Kalcį įsisavinti organizmas gali, kai yra sistemingai laikomasi tam tikrų sąlygų, kurios pagrįstos moksliniais tyrimais: esant pakankamam skrandžio rūgštingumui, gerai tulžies sekrecijai, sveikiems inkstams. Neretai mokslininkai ir medikai pabrėžia saulės įtaką kalcio įsisavinimui; saulės įtaka įrodyta, bet atsižvelgiant į geografinę šalių padėtį Lietuva nėra palanki, kalcio ar vitamino D įsisavinimui dėl saulės. Todėl, biologinio prieinamumo požiūriu, didelę reikšmę turi kalcio vartojimas kartu su vitaminais ir kitais mikroelementais. Kalcio junginiai su vitaminais D, C ir mikroelementais pagerina kalcio biologinį prieinamumą. Taip pat dar 2012 metais JAV sveikatos priežiūros kokybės tyrimų atlikta lyginamoji analizė pateikė rezultatus, kuriuose nurodoma, kad siekiant įsisavinti kalcį, būtina ir tinkama mityba, nepaisant ar tai vyras, ar moteris, tačiau kalcio preparatų vartojimas ir suderinta mityba, arba tik mityba praturtina produktais turinčiais kalcio, padeda išlaikyti arba pagerinti kaulų tankį, net ir esant akivaizdiems kaulų pakitimams [6, 9].
Apibendrintai kalcio svarbą organizmui ir jo biologinę reikšmę, teigiama, kad nuo seno kalcio svarba organizmui įrodyta ir kalcio reikia visais gyvenimo etapais, o pats kalcis vienas iš svarbiausių medžiagų, būtinų žmogaus organizmui normaliai funkcionuoti. Kalcio vartojimas turi būti atsakingas ir saikingas, kur įtraukiami ir medicinos atstovai (gydytojai, vaistininkai). Siekiant, kad organizmai geriau įsisavintų kalcį, didelis dėmesys skiriamas ir kitiems vitaminams (D, C) bei mikroelementams. Vitaminas D padeda palaikyti normalią kalcio ir fosforo absorbciją, kalcio pasisavinimą, normalią kaulų ir dantų būklę, o papildomai vitaminas C padeda palaikyti normalų kolageno susidarymą, kuris svarbus kraujagyslių ir kaulų funkcijose. Daugelis mokslininkų akcentuoja ir kalcio trūkumo organizme pasekmes, nes organizmui stokojant kalcio gali atsirasti galūnių drebėjimas, nemiga, sąnarių skausmas, aukštas kraujospūdis, mėšlungis, kaulų lūžiai, raumenų skausmai ir kt., o ženklus kalcio trūkumas iššaukia osteoporozę. Svarbus aspektas, jog organizmas kalcį pasisavina pakankamai sunkiai, o geriausi kalcio šaltiniai yra maistas, turintis kalcio, baltymai, neretai į pagalbą ateina ir įvairūs kalcio papildai bei vaistai.
1.2. Kalcio įtaka ligų profilaktikai ir rizikos faktoriai
Darbo metu svarbu identifikuoti užsienio mokslininkų atliktus tyrimus, kurie detalizuotų kokią įtaką kalcis (jo vartojimas per maistą arba kalcio preparatus) turi tam tikroms ligoms, tokioms, kaip osteoporozė, širdies ir kraujagyslių ligos, padidėjęs kraujospūdis, kaulų lūžiai ir vėžys. Taip pat svarbu nustatyti ir rizikos faktorius. Kaip ir minėta prieš tai, kalcis, kaip makroelementas yra ypatingai svarbus žmogaus bendrai savijautai, taip pat siekiant apsisaugoti nuo galimai būsimų ligų ir jų pasekmių. Pasak J. A. Beto (2015) yra trys žmonių rizikos grupės, kuriems gali atsirasti kalcio trūkumas organizme. Pirmiausia, tai moterys (ypatingai po menopauzės, nėštumo metu ir pan.), asmenys alergiški pieno produktams arba netoleruojantys laktozės ir, žinoma, kenčiantiems nuo blogos (nepakankamos) mitybos (ypatingai akcentuojami paaugliai ir vyresnio amžiaus žmonės) [6]. Pasak mokslininkų, į rizikos grupes dėl kalcio trūkumo patenka moterys, taip pat turinčios valgymo sutrikimų, fizinį hyperaktyvumą, bei vyresnio amžiaus moterys dėl menopauzės padarinių (hormonų pokyčio), t.y. poveikio kaulų mineralizacijos procesams [10]. Tyrimais įrodyta, jog žmonės kurie turi alergiją pieno produktams, netoleruoja laktozės dažnai turi kalcio trūkumą organizme. Vyresnio amžiaus žmonės, taip pat patenka į rizikos grupę, dėl per mažai suvartojamo kalcio kiekio, vaistų sąveikos, prastos mitybos, kuri sumažina kalcio pasisavinimą organizme, bei lėtinės osteoporozės, menopauzės [6, 11].
Kaulų lūžiai. Daugelis užsienio mokslininkų nurodo, kad kalcio kiekį organizme lemia tinkama ir subalansuota mityba. Mityba turi būti subalansuota atsižvelgiant į suvartojamų maistingųjų medžiagų kiekį ir mineralines medžiagas, t.y. kalcio, fosforo, vitamino D ir baltymų svarbą. Būtent kalcis, fosforas, vitaminas D ir baltymai žmogaus organizmą apsaugo nuo kaulų retėjimo, mažina lūžių tikimybę, mineralizacijos sutrikimų. Kaulų mineralizacijai ypatingai svarbus kalcis ir fosforas (jų koncentracija kraujyje), nes tik tuo atveju mažėja rizika susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis, siejamos su kaulo struktūros pakitimais (pvz.: osteomaliacija, osteoporoze). Visi keturi komponentai sąveikauja tarpusavyje ir jeigu žmogaus organizme, ypač vyresniame amžiuje, trūksta maistinių medžiagų padidėja sergamumo rizika susirgti lėtinėmis ligomis [12]. Atliktame J. Bergh, S. Bidar su kolegomis (2012) tyrime, siekiant įvertinti kalcio ir vitamino D svarbą po kaulų lūžių, nustatyta, kad vyresni, kaip 50 metų asmenys, suvartojantys mažiau nei 1200 mg kalcio per parą patenka į rizikos grupę dėl kaulų lūžių (padidėja tikimybė), o net 43 procentai tyrime dalyvavusių asmenų patyrė kaulo lūžius, nes turėjo kalcio ir fosforo trūkumą dėl nesubalansuotos mitybos. Tyrimo rezultatai parodė, jog mitybos racionas turi įtakos atsirasti kaulų lūžiams, nes tyrime dalyvavę asmenys turėjo normalų kaulų mineralų tankį. Būtent kaulų mineralų tankio tyrimas leidžia diagnozuoti osteoporozę. Todėl mokslininkai įvertinę kaulų tankio matavimus ir asmenų mitybos racioną, nustatė, kad netinkama mityba padidina kaulo lūžių rizikos padidėjimą [6, 13, 14].
Osteoporozė. Mokslininkai J. Yang ir J. Kim (2014) atliko kaulų mineralų tankio analizę, kuria nustatė, jog į mažiausią osteoporozės rizikos grupę patenka tie asmenys, kurių mityba yra pilnavertiškai subalansuota ir apima pakankamą kiekį gaunamo kalcio. Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamieji, kuriems sumažėjo galimybė susirgti osteoporoze taip pat turi didesnį vitamino D kiekį kraujyje. Vitamino D ir kalcio tinkamas vartojimas, įtraukiant ne tik subalansuotą mitybą, tačiau ir fizinį aktyvumą stiprina kaulo struktūrą, kaulo masę ir mažina riziką susirgti osteoporoze, ypatingai akcentuojant vyresnio amžiaus žmones ir moteris po menopauzės virš 60 metų [15]. Taip pat dar 2012 metais JAV sveikatos departamentas atlikęs lyginamąją analizę paskelbė išvadas, kad kalcio preparatų vartojimas ir tinkama mityba, taikomi kaip gydymo būdas tiek moterims, tiek vyrams, turintiems problemų dėl kaulų tankio, osteoporozės ir akivaizdžių kaulo pakitimų, stiprina kaulo tankį, mažina tolimesnes rizikas sietinas su kaulų lūžiais [16]. J. Gallagher (2018) pateikė osteoporozės pažangos tyrimus, t.y. konkrečiai analizuojant, kaip kito ligos gydymas. Mokslininkas nustatė, kad pažanga pirmiausia padaryta, kai atsirado galimybė įvertinti ir atlikti kaulo masės tyrimą, toliau įvertinti visus galimus rizikos veiksnius (gyvenimo būdas, amžius, lytis, vaistai, mitybos sutrikimai, t.t.), bei kalcio ir vitamino D naudą ligos gydymui. Taip pat, kad yra žmonės, kurie papuola į rizikos grupę susirgti osteoporoze (dėl laktozės netoleravimo, alergijų ir pan.), todėl jiems privalo būti skirti kalcio ir vitamino D papildai [17]. Papildomai yra nurodoma, jog sergant osteoporoze reikalingas ir medikamentinis gydymas, t.y. prie vartojamų papildų (kalcio ir vitamino D), vartojami bisfosfonatai, kalcitoninas, selektyvieji estrogenų receptorių moduliatoriai, raloksifenas. Tačiau, siekiant išvengti osteoporozės arba jau sergant osteoporoze, tinkama mityba ir kalcio vartojimas su kitais preparatais yra įrodytas daugelio pasaulio mokslininkų, kaip efektyvus būdas stiprinantis kaulo tankį.
Širdies ir kraujagyslių ligos. H. Rise (2014), P. Huth, K. Park (2012) analizavo kalcio įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms. Tyrimo metu daugiausia dėmesio buvo skiriama kalcio įsisavinimui ląstelėse, minkštuosiuose audiniuose ir metaboliniuose procesuose. Nustatyta, kad subalansuotas maistas yra visavertis siekiant palaikyti normalią kalcio koncentraciją organizme, įtraukiant fizinį aktyvumą, tačiau svarbu atsižvelgti ir į genetinį paveldimumą [18]. I. Reid (2014) paskelbtoje analizėje, kurioje buvo analizuojami vartojami kalcio preparatai, nustatyta, jog subalansuotas maistas yra efektyvesnė priemonė, siekiant papildyti kalcio atsargas organizme, nei vien tik kalcio preparatų vartojimas, neatsižvelgiant į mitybą [19]. Kiti mokslininkai J. Body, P. Bergmann, S. Boonen ir kt. (2012) analizavo kalcio preparatų ir vitamino D įtaką osteoporozei bei kraujagyslių ligoms. Pateikti tyrimo rezultatai parodė atvirkštinį ryšį tarp kalcio preparatų vartojimo ir kraujagyslių ligų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad suvartojamas bendras kalcio kiekis sumažina riziką susirgti išemine širdies liga. Širdies ligos, dažniausiai neatsiejamos nuo antsvorio arba nutukimo, o antsvorio turinčių pacientų padidėjusį kraujospūdį neretai sunku suvaldyti, nes dažnai jis būna atsparus gydymui. Moksliniais
tyrimais nustatytas gana akivaizdus ryšys tarp nerimo sutrikimų bei depresijos ir padidėjusios kūno masės [20, 25].
Hipertenzija. Mokslininkai L. Wangas su kolegomis (2008), taip pat kiti užsienio mokslininkai (H. Dickinson, D. Nicolson., I. Reid ir kt.) analizavo kalcio ir vitamino D sąsajas su hipertenzija. Pavieniai tyrimai atskleidė, kad maistas praturtintas kalciu ir kalcio preparatų vartojimas siejamas su sumažėjusiu kraujo spaudimu, bet poveikis santykinai mažas. Remiantis atliktais tyrimais teigiama, kad moterų, vyresnių nei 45 metų, hipertenzija yra žymiai mažesnė, o kalcio kiekis maiste yra mažiausiai 679 mg per parą. Moterims, turinčioms didžiausią kalcio suvartojimo kiekį (nuo 1000 iki 2560 mg kalcio per parą), santykinis rizikos sumažėjimas buvo 13 proc., bet moterims, vartojančioms kalcio papildus, net didelėmis dozėmis - hipertenzijos rizika nepakito. Mokslininkų apžvalgose buvo padaryta išvada, kad sąsajos tarp kalcio papildų, vitamino D vartojimo ir kraujospūdžio sumažėjimo yra neaiškios. Tačiau teigiama, kad mitybos planas, nutukimas ir viršsvoris neatsiejamas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kur būtent kūno svorio sumažėjimas tiesiogiai siejamas su sumažėjusia rizika minėtoms ligoms, o subalansuota mityba praturtinta kalciu, padeda palaikyti pusiausvyrą organizme [20, 21, 25].
Vėžys. Daugelis mokslininkų analizavo sąsajas tarp kalcio vartojimo ir vėžio rizikos. Tačiau konkrečių faktų ir išvadų, kad kalcio vartojimas sumažina vėžio riziką, nėra. Daugiausia tyrimų atlikta dėl storosios žarnos vėžio – adenokarcinomos. Tuo būdu, JAV nacionalinis sveikatos institutas po 7 metų trukmės tyrimų paskelbė, kad pacientams, kuriems anksčiau buvo pašalintos kolorektalinės adenomos, vartojami kalcio papildai buvo reikšmingai susiję su pasikartojančių adenomų rizika, kaip kolorektalinio vėžio pirmtakai. Pabrėžiama, jog onkologinių ligų profilaktikai labai svarbus kalcis. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad gaunant pakankamai kalcio, išvengiama ir onkologinių ligų. O. Warburg atrado deguonies poveikio efektą piktybiniams augliams, mokslininkas įrodė, kad jei kraujo ir tarpląstelinio tarpo pH yra šarminis, tai augliai neauga, o būtent čia pagrindinis vaidmuo tenka mineraliniam kalciui [20, 22].
Apibendrintai galima teigti, kad kalcio sąsajos su įvairiomis ligomis yra ganėtinai glaudžios. Apžvelgiant užsienio mokslininkų tyrimus galima teigti, jog kalcio poveikis, kaip efektyvi priemonė įrodytas osteoporozės gydymui, taip pat po menopauzės, nes su amžiumi organizmas laipsniškai praranda kalcį, o pats kalcis ganėtinai sunkiai įsisavinamas organizme. Siekiant papildyti kalcio atsargas ir sumažinti įvairių ligų riziką, reikalinga subalansuota mityba, kuri būtų praturtinta kalciu, o jeigu asmuo papuola į rizikos grupę, kaip netoleruojantis laktozės ar alergiškas pieno produktams, būtinas kalcio preparatų vartojimas. Siekiant išvengti kaulų lūžių būtinas kalcio ir vitamino D derinys, tačiau kiekvienu atveju reikia atsižvelgti ir į žmogaus situaciją, ligas, gyvenimo ir mitybos įpročius. Mokslininkai teigia, kad širdies ir kraujagyslių ligoms kalcis naudingas labiau, kai pasisavinamas iš maisto, nei naudojant kalcio preparatus. Mokslininkai sutaria, kad bet kokios ligos prevencijai, svarbu žmogaus gyvenimo būdas, subalansuota mityba ir tik tada kalcio preparatai.
1.3. Kalcio preparatų sąveika su kitais medikamentais
Analizuojant kalcio preparatų sąveika su kitais medikamentais, svarbus argumentas, kad kalcio pasisavinimui ir balansui svarbūs vitaminai, tokie kaip: vitaminas D, kuris padeda kalciui iš audinių patekti į kraują, vitaminas F iš kraujo kalcį nuneša į kaulus, vitaminas K2 padeda išvalyti kalcio perteklių.
Kalcio metabolizmas yra neatsiejamas nuo vitamino D, fosforo, baltymų. Visos minėtos medžiagos tarpusavyje sąveikauja ir tik tuo atveju gaunamas efektyvus rezultatas nukreiptas į kalcio pasisavinimą ir jo naudą organizmui, ypatingai vyresniame amžiuje [6]. Kalcis gali sąveikauti su kai kuriais vaistais (levotiroksinu, tetraciklinų, chinolonų grupės antibiotikais ir pan.). Pasak H. Hong, K. Kim, S. Lee (2013) vitaminas D reguliuoja ir palaiko fiziologinę kalcio ir fosforo koncentraciją, kuri būtina normaliai ląstelių, raumenų ir kaulų būklei palaikyti. Pabrėžiama, kad maiste trūkstant kalcio ir vitamino D, mažėja kalcio absorbcija, formuojasi neigiamas kaulų tankio balansas [6, 23].
Moksliniai tyrimai, atlikti Europoje rodo, kad vis dažniau nustatomas vitamino D trūkumas žmogaus organizme, o organizmui senstant, minėto vitamino stoka tik auga. Taip pat moksliniais tyrimais įrodyta, kad lyginant jaunus ir vyresnio amžiaus žmones, pastarųjų organizme vitamino D sumažėja ketvirtadaliu. Todėl kalcio sąveika su vitaminu D yra įrodyta moksliniais tyrimais visame pasaulyje (nors galima aptikti ir tam tikrų diskusijų), tačiau bendru požiūriu kalcis ir vitaminas D yra neatsiejami vienas nuo kito. Būtent vitaminas D yra stabilizatorius t.y., stabilizuoja kalcio kiekį kraujyje, taip didėja kaulinio audinio tankis ir savaime mažėja lūžių tikimybė bei kaulų skausmai. Minėtas vitaminas kartu su kalciu yra ypatingai svarbus vyresnio amžiaus žmonėms, nes yra stiprinama raumenų masė, mažėja griuvimo ir kaulo lūžių rizika. Kliniškai reikšmingas vitamino D ir kalcio vartojimas pasireiškia tuo atveju, kai vartojama taip, kaip nurodė gydytojas, savigyda yra negalima, o ypatingai vyresniame amžiuje, nes su amžiumi žmogaus organizmas tampa mažiau atsparus ligoms tai pat auga ir vartojamų medikamentų skaičius su kuriais kalcis ir vitaminas D gali sąveikauti ir sukelti organizmui papildomos žalos [25].
Analizuojant kalcio sąveikas su kitais medikamentais, dažniausiai analizuojama viena iš ligų - osteoporozė ir jos gydymui skirti vaistai. Užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad osteoporozės gydymo efektyvumas reikšmingai padidėja kartu su antiosteoporoziniais vaistais skiriant kalcio ir vitamino D preparatus. Taip pat, kai kurie atlikti tyrimai rodo, kad vakarų Europoje tik 12 – 54 proc. pacientų nuo osteoporozės gydomi bisfosfonatais papildomai vartojo kalcį ir vitaminą D, todėl nepasiekiamas efektyviausias vaistų poveikis. Tačiau nurodoma kada kalcio ir vitamino D preparatus vartoti yra būtina: po menopauzės, taip pat osteoporozės profilaktikai ir gydymui, vyresnio ir senyvo amžiaus žmonių kalcio apykaitos sutrikimų korekcijai, kaulinio audinio struktūriniams ir funkciniams pažeidimams gydyti [24, 25, 26]. Pasak A. Beto (2015) ir kitų mokslininkų atliktos analizės, kuri parodė esamą priklausomybę tarp fosforo ir kalcio balanso pokyčių, kur pokyčiai pirmiausia pasireiškia
inkstuose. Teigiama, jog kalcis ir fosforas yra neatsiejamas, kaip ir vitaminas D bei baltymai. Tuo būdu R. Heaney, S. Kopecky, K. Maki su kolegomis (2012) atliktų tyrimu metu nustatė stiprią vitamino D lygio ir kalcio absorbcijos koreliaciją. Šis tyrimas papildomai pagrindė ir kitus mokslinius tyrimus dėl kalcio preparatų ir vitamino D tarpusavio sąveikos naudos [6, 25].
Visi kalcio preparatai turi būti vartojami sąmojingai ir pasitarus su gydytoju arba vaistininku. Taip pat kalcio kiekis, kurį turi suvartoti žmogus, atsižvelgiant į esamas ligas ir kitų vaistų vartojimą turi būti ne savarankiškas, o paremtas gydytojo rekomendacijomis. Svarbu, nes pats kalcis neturi poveikio vaistų metabolizmui, tačiau gali sukelti chemines sąveikas. Kalcio jonai su kai kurių vaistų komponentais linkę sudaryti chelatinius junginius, taip yra sumažinama vaisto(-ų) absorbcija. Pabrėžiama, jog mineralai gali tarpusavyje konkuruoti, taip pat ir su vitaminais (kalcis mažina geležies pasisavinimą, o, pavyzdžiui, cinkas mažina vario, geležies ir kalcio pasisavinimą). Kalcis arba maisto produktai su kalciu reaguoja su antibiotikais (ypatingai su fluorochinolonų, cefalosporinų, tetraciklinų grupės antibiotikais). Darbo metu norima atkreipti dėmesį, jog kalcio preparatų gausą lemia ir tai, jog pasižiūrėjus į preparatų informacinius lapelius, dažnai nėra nurodoma, su kuo kalcio preparatai gali reaguoti arba kokius šalutinius poveikius gali sukelti. Dažniausiai yra nurodoma preparato paskirtis ir vartojimas, tačiau detalesnės informacijos nepateikiama. Todėl remiantis moksliniais tyrimais svarbu pabrėžti ir tai, jog kalcio preparatai ne tik sąveikauja su kitais medikamentais, tačiau ir paties kalcio trūkumas arba perteklius organizme prišaukia blogą žmogaus savijautą, todėl kiekvienas preparatas turi būti vartojamas tik esant būtinybei ir įtraukus subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, bei atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus esamus nusiskundimus, ligas ir jau vartojamus medikamentus, nes kalcio preparatai ne visada gali duoti naudos, galima sulaukti ir priešingo rezultato.
1.4. Kalcio preparatų pasirinkimas ir vartojimo ypatumai senyvame amžiuje
Per pastaruosius du dešimtmečius vis daugiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad kalcio arba kalcio ir vitamino D papildų vartojimas yra efektyvus ir naudingas, siekiant pagerinti kaulų mineralų tankį, apsisaugoti nuo galimai būsimų ligų. Remiantis užsienio mokslininkų pateikta informacija, klinikiniuose tyrimuose ir analizėse nustatyta, kad kalcio papildai gali pagerinti lipidų koncentraciją. Remiantis šiomis išvadomis, galima tikėtis, kad kalcis turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms, pvz., miokardo infarktui, širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms ir insultui. Tačiau yra įvairių duomenų apie įvairius tyrimus (stebėjimas, tyrimai ir metaanalizė), kad ilgalaikis kalcio papildų naudojimas, ypatingai vyresniame amžiuje, gali turėti neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms [25, 27, 28]. Vyresnio amžiaus žmonės gali turėti ir rimtų sveikatos problemų, kur greta svarbūs
ir kiti vartojami medikamentai skirti širdies ligoms, nemigai, kraujospūdžiui gydyti. Todėl kalcio preparatų pasirinkimas turi būti tikslingas ir nustatytas medikų arba vaistininkų, nes kiekvienas preparatas nors tikslai vieningi, tačiau jų sudėtis skiriasi, neretai yra ne vienas kalcio preparatas, o junginiai su vitaminais arba kitomis mineralinėmis medžiagomis, todėl vaistų ir papildų suderinamumas yra būtinas. Remiantis Europos draugija, kuri nagrinėja osteoporozės ir osteoartrito klinikinius ir ekonominius aspektus, teigiama, kad preparatai turi būti pasirenkami, pagal jau esamas ligas ir vartojamus medikamentus, jeigu siekiama efektyvaus rezultato, nes savarankiškas preparatų pasirinkimas, gali neduoti optimalios naudos, todėl svarbu remtis ir klinikinėmis rekomendacijomis [29]. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kur akcentuojami iššūkiai vyresnio amžiaus žmonių sveikatos atžvilgiu, nurodoma, kad senėjimas paprastai apibrėžiamas, kaip progresuojantis biologinių funkcijų praradimas, kartu su amžiumi mažėjantis vaisingumas ir didėjantis mirtingumas. Šis procesas paprastai prasideda jau po lytinio brendimo ir tęsiasi priklausomai nuo maksimalaus rūšies amžiaus ir vidutinės gyvenimo trukmės. Normalus senėjimas yra laikomas be biologinės ar psichinės patologijos. Norima akcentuoti, kad statistiškai vyresnio amžiaus žmonės daugiausia serga širdies ir kraujagyslių ligomis, kur greta išauga tam tikros rizikos, kaip insulto, infarkto ir pan. Užsienio mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad kalcio preparatų suvartojimas iki 800 mg per parą nebuvo siejamas su širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimais. Tačiau Britanijos mokslininkų tyrimų duomenimis teigiama, kad miokardo infarkto tikimybė padidėja, jeigu kalcio preparatų suvartojama daugiau nei 500 mg per parą. Tačiau siekiant išvengti kaulų lūžių, ypatingai vyresniame amžiuje, kalcio preparatai su vitaminu D yra rekomenduojami, nes tyrimais nebuvo nustatyta, jog kalcio preparatai su vitaminu D padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką [6, 20, 27].
Užsienio mokslininkai atliko nemažai tyrimų apie širdies ir kraujagyslių ligas ir jų galimas rizikas dėl kalcio preparatų vartojimo. Vieningos nuomonės nebuvo rasta, iki šiol vyksta moksliniai tyrimai, analizės, kur siekiama identifikuoti kalcio įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms, nes neretai užsienio literatūroje randamos priešpriešos, jog vieni tyrimo rezultatai leidžia identifikuoti žalą, kiti teigiamą kalcio preparatų naudą, esant širdies ir kraujagyslių ligoms [30]. Kaip ir minėta prieš tai, kalcio svarba organizmui yra neginčijama. Kai organizmui trūksta kalcio, jam gali prasidėti kraujavimas iš nosies, kamuoti mėšlungis, sutrikti širdies veikla, greičiau gesti dantys, išsibalansuoti nervų sistema. Vyresniame amžiuje neretai kalcio trūkumas gali peraugti ir turėti sąsajų su kitomis rimtomis ligomis: Alzheimerio liga, angina, aterosklerozė, galvos skausmai, ima kraujuoti dantenos, atsiranda kaulų ataugos, išsivysto vėžys, lėtinio nuovargio sindromas, diabetas, egzema, sąnarių ar raumenų skausmai, tulžies akmenys, podagra, artritas, širdies ligos, aukštas cholesterolio kiekis, padidėjęs kraujospūdis, sutrikęs virškinimas, nemiga, inkstų akmenys, osteoporozė ir kt., todėl svarbus tinkamas kalcio preparatų su kitais mineralais ir / arba vitaminais pasirinkimas. Pasak medicinos ekspertų nurodoma, kad kalcį organizmas pasisavina geriausiai kartu su fosforu, vitaminu D, vitaminu C ir baltymais. Tuo būdu
akcentuotinas kalcio pasirinkimas, t.y. jeigu vyresnio amžiaus žmonės naudos kalcio karbonatą, jis gali iššaukti akmenligę; jeigu kalcio citratą, gaunamas kalcio kiekis mažesnis, nes jame gryno kalcio mažiau penktadaliu, tačiau kalcio citratas lengviau pasisavinamas vyresniame amžiuje, kai sumažėjęs skrandžio rūgštingumas. Tačiau, bet kuriuo atveju, tiek mokslininkai, tiek medikai, tiek farmacininkai labiausiai rekomenduoja rinktis tokius preparatus, kurie sukurti specialiai kaulams, remiantis kalcio formule ir į kurių sudėtį įeina silicis, vitaminas D, magnis. Tačiau konkrečiu ir individualiu atveju, kokie kalcio preparatai reikalingi vyresnio ar senyvo amžiaus žmogui, geriausiai gali nuspręsti medikai, atsižvelgę į visus faktorius t.y., žmogaus bendrą savijautą, esamus nusiskundimus, ligas, kuriomis serga, medikamentus, kuriuos jau vartoja, galiausiai, kokiomis ligomis persirgęs ir svarbiausia, koks yra kalcio kiekis kraujyje, kaulų mineralų tankis. Labai svarbus žmogaus gyvenimo būdas, turimi žalingi įpročiai, mitybos įpročiai. Tik esant visam bendram įvertinimui, galimi tinkami kalcio preparatų parinkimai, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus individualumą. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos nurodoma paros norma siekia apie 1200 mg. Tačiau kiekvienas medikas įvertinęs paciento būklę, gali koreguoti kalcio paros normą, todėl būtina dėl kalcio preparatų tartis su gydytojais arba vaistininkais, negalima savigyda preparatais, nes tokiu atveju galima sulaukti šalutinių poveikių sveikatai.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo planavimas
Ruošiantis atlikti tyrimą, buvo sudarytas jo atlikimo planas, išskirtos problemos, uždaviniai, aktualumas, tikslas. Prieš pradedant tyrimą pasirinktas jo būdas – anketinė, anoniminė apklausa. Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis sukurtas tyrimo instrumentas - anoniminė anketa (2 priedas). Prieš planuojant apklausą, atlikta mokslinės literatūros analizė susijusi su išsikeltu tikslu ir uždaviniais. Gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro pritarimas tyrimui (1 priedas).
2.2. Tyrimo objektas
Senyvo amžiaus (virš 50 metų) BENU vaistinėje, esančios adresu Dariaus ir Girėno g. 3A Marijampolė, apsilankančių klientų žinios apie kalcį ir jo preparatų pasirinkimą vaistinėje.
2.3. Tyrimo metodai
Ruošiant šį baigiamąjį magistro darbą, buvo naudojami šie tyrimo metodai:
• Teorinis analizės metodas. Analizuoti moksliniai straipsniai ir tyrimai, kurie buvo susiję su pasirinkta magistrinio baigiamojo darbo tema.
• Empirinis analizės metodas. Tyrimo metu taikyta anoniminė anketinė apklausa, kurioje respondentai atsako į anketoje jiems pateiktus klausimus.
• Statistiniai tyrimo metodai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS 25 versija.
Atlikta aprašomoji ir lyginamoji duomenų analizė, gauti rezultatai pateikiami skaičiais ir procentais. Statistinis duomenų reikšmingumas buvo tikrinamas naudojant Chi kvadrato (χ2) kriterijų, laisvės laipsnių skaičių (lls), bei statistinį reikšmingumą (p) (kai p < 0,05 – reikšmingas, p < 0,01 – labai reikšmingas, p < 0,001 ypatingai reikšmingas ryšys). Paveikslai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office Excel 2010 programa.
2.4. Tyrimo instrumentas
Tyrimui buvo paruoštas tyrimo instrumentas – anoniminė anketinė apklausa. Anketą sudaro 18 klausimų, iš kurių 17 klausimų yra uždarojo tipo klausimai, iš kurių vaistinės klientas gali pasirinkti vieną arba daugiau atsakymų variantų, kuris/kurie labiausiai atspindi jo nuomonę ir 1 klausimas atvirojo tipo, kuriame prašoma įrašyti savo variantą. Iki 13 – ojo klausimo anketą pildo visi respondentai, jeigu 13 – ame klausime pasirenkamas neigiamas atsakymo variantas, toliau anketos pildyti nebereikia. Anketos pradžioje yra įvardijamas jos tikslas, duomenų panaudojimo galimybės ir pabrėžiamas anketos anonimiškumas, padėkojama už nuoširdžius respondento atsakymus. Anketos klausimai buvo suskirstyti į šias dalis:
• Klausimai apie respondento demografiją.
• Klausimai apie paciento žinias apie kalcį, jo normas, gavimo būdus, įsisavinimą, atliktą tyrimą kaulų tankiui nustatyti.
• Klausimai apie vartojamus kalcio preparatus.
• Klausimai apie informacijos gavimo būdus, kuria remiantis, galimai buvo pasirinktas vienoks ar kitoks kalcio preparatas.
Taip pat, buvo išsikeltas uždavinys, įvertinti kalcio preparatų pasirinkimą vaistinėse ir atlikta kalcio preparatų analizė vaistinėje (3 priedas). Rezultatų dalyje aprašomi preparatai, jų farmacinė forma, kiekis, veiklioji medžiaga, vitamino D kiekis, kitos veikliosios medžiagos, kaina, gamintojo vartojimo rekomendacijos. Apibendrintai palyginama sudėties ir ekonominiai aspektai, kurie gali lemti vieną ar kitą klientų pasirinkimą.
2.5. Tyrimo eiga
Tyrimas buvo atliekamas nuo lapkričio mėnesio vidurio iki gruodžio mėnesio pradžios. Tyrimo imtis nustatyta remiantis imties formule – Schwarze formule [35].
N – populiacijos dydis. Vaistinėje, kurioje atliktas tyrimas, kasdien apsilanko apie 90 žmonių,
iš jų - maždaug pusė vyresnio amžiaus, vadinasi per mėnesį 1350 pacientų. Šis skaičius ir buvo pasirinktas kaip populiacijos dydis.
q p N q p N n 2 2 2 96 , 1 ) 1 ( 96 . 1
p - numatoma įvykio baigties tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje
populiacijoje (50 proc. populiacijos, ir pasirenkama p=0,5);
q - tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1-p=0,5);
ε - pageidautinas tikslumas, dažniausiai ε=0,05.
Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad reikalingas imties dydis yra n = 299. Išdalinta ir analizuota 300 respondentų užpildytų anketų.
3. REZULTATAI
3.1. Kalcio preparatų palyginimas vaistinėje
Kalcio preparatų pasiūla vaistinėje yra didžiulė (3 priedas), todėl labai svarbu išsirinkti preparatą, kuris maksimaliai galėtų patenkinti organizmo poreikius. Galima išskirti dvi grupes preparatų: maisto papildai ir nereceptiniai vaistiniai preparatai. Vaistinėje įsigyti galima šias kalcio druskas: kalcio karbonatas, kalcio citratas, kalcio laktatas, kalcio karbonatas iš koralų, kalcio gliukonatas, kalcio fosfatas, kalcio karbonatas iš raudonųjų dumblių. Vienareikšmiškai dažniausiai naudojama veiklioji medžiaga, gaminti kalcio papildams ir vaistams, yra kalcio karbonatas, antroje vietoje - kalcio citratas. Kalcio citratas, kaip veiklioji medžiaga, yra pranašesnis prieš kalcio karbonatą, todėl kad jo absorbcijai neturi įtakos maistas ir virškinamojo trakto būklė [31]. Kitas svarbus kalcio citrato pranašumas - nėra tyrimų, kurie įrodytų, kad jį vartojant didėja inkstų akmenų formavimosi rizika, o su kalcio karbonatu tyrimai yra. Kalcio citratas tai pat gali būti skiriamas pacientams, sergantiems inkstų akmenligės ligomis [31, 32].
Kitas svarbus aspektas - elementinio kalcio kiekis druskoje, jis priklauso nuo druskos molekulinės masės [31]: 1000 mg kalcio citrato yra 200 mg elementinio kalcio, 1000 mg kalcio karbonato turi 400 mg elementinio kalcio [32]. Šiuo atžvilgiu kalcio karbonatas yra pranašesnis, nes jo preparatų galima suvartoti mažiau norint gauti maksimalią paros normą.
Svarbu, renkantis kalcio preparatą, atsižvelgti ir į farmacinę formą. Mano atliktas tyrimas buvo orientuotas į vyresnio amžiaus žmones. Dažnai ši grupė žmonių turi rijimo sutrikimų [31]. Apžiūrinėjant kalcio pakuotes, dėmesys krypo į didžiules tabletes ir kapsules, kurias reikia nuryti. Preparatų gamintojai šią problemą sprendžia gamindami alternatyvias farmacines formas – skysčius, kramtomas tabletes, miltelius, skirtus tirpinti. Nors populiariausia farmacine forma išlieka kietos tabletės.
Kalcio preparatų galimas šalutinis poveikis – vidurių užkietėjimas, siekiant galimai to išvengti, kalcis dažnai derinamas su magniu, nes magnis gali neutralizuoti kalcio sukeltą vidurių užkietėjimą [32]. 14 - oje iš analizuotų preparatų sudėtyje galima rasti magnio. Todėl turint problemų su vidurių užkietėjimu rekomenduojama rinktis preparatus, kuriuose papildomai būtų magnio.
Kitas labai svarbus vitaminas, atsakingas už kalcio metabolizmą bei skeleto būklę vit. D [31, 32]. 2011 metais Medicinos institutas paskelbė rekomendacijas, kuriose skelbiamos kalcio ir vitamino Dsuvartojimo normos vyrams ir moterims priklausomai nuo jų amžiaus. Moterims nuo 51 - 71metų rekomenduojama suvartoti 1200 mg per parą kalcio ir 600 TV vit. D. Moterims vyresnėms nei 71 metai rekomenduojama kalcio norma išlieka ta pati 1200 mg parai, bet vit. D norma išauga iki 800 TV. Vyrams 51 – 71 metų rekomenduojama kalcio norma parai yra 1000 mg, o vit. D 600 TV. Vyrams vyresniems
nei 71 metai rekomenduojama kalcio norma parai padidėja iki 1200 mg. parai, vit. D paros norma išauga iki 800 TV parai [31]. Iš 39 analizuotų preparatų, 34 - iuose galima rasti vit. D, tik skiriasi jų dozės: nuo 20 TV iki 1000 TV viename vienete preparato. Galima įtarti, kad preparatuose, kuriuose nėra vit. D arba yra labai mažas jo kiekis, kalcio metabolizmas organizme bus prastesnis. Esant vit. D trūkumui gali pasireikšti ir kitos sveikatos problemos, susijusios su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, imunitetu, hormoniniais sutrikimais [32, 33].
Tyrimai parodė, kad mažas vit. Kkiekis gali turėti įtakos suprastėjusiai kaulų būklei [34]. Todėl 9 - iuose preparatuose šalia kalcio yra ir kitas elementas – vit. K.
Kalcio preparatai gali būti rekomenduojami vartoti, kaip pagalbinė priemonė vyresnio amžiaus pacientams, kuriems padidėjusi osteoporozės ir kaulų lūžių rizika ir kurie negauna pakankamai kalcio su kasdieniu savo maisto racionu [31, 32]. Profilaktikai preparatą, jo vartojimą ir vartojimo terminą rekomenduojama parinkti gydytojui, atlikus tam tikrus tyrimus ir įvertinus paciento kitų organizmo sistemų būklę.
Preparatų kaina tai pat skiriasi. Mažiausia kaina yra 12 - ojo preparato (3 priedas). Jame yra mažas kalcio gliukonato kiekis ir mažas tablečių kiekis įpakavime (10 tab.), o gamintojo rekomendacijos yra suvartoti po 6 - 8 tabletes parai, o tai gali būti labai nepatogu pacientui, nes didelė užsimiršimo galimybė. Jame taip pat nėra vit. D, kas pagal tyrimus irgi gali sumažinti kalcio įsisavinimą [31, 33]. Kitų esančių preparatų kaina yra panaši ir svyruoja tarp 6 - 22 Eur už pakuotę. Kaina gali priklausyti nuo preparato kiekio pakuotėje, tai yra tablečių, kapsulių, miltelių, granulių kiekio pakuotėje. Preparato sudėties: tik kalcis, kalcis su vit. D ar sudėtinis preparatas su kitais mineralais ir vitaminais. Todėl labai svarbu, kad pacientas galėtų kritiškai įvertinti didžiulę pasiūlą esančią vaistinėje. Šioje vietoje į pagalbą ateina farmacijos specialistai, kurių kompetencija yra su pacientu, įvertinus skirtingus aspektus, padėti išsirinkti preparatą, kuris tenkintų visus paciento lūkesčius. Pacientui svarbu įvertinti ir savo finansines galimybes, nes pasirinktą preparatą rekomenduojama pavartoti ilgesnį laiką, vartojamo maisto racioną, amžių, bendrą organizmo būklę, jeigu gydytojas rekomendavo, būti atlikus kaulų tankio tyrimą.
3.2. Anketinės apklausos rezultatai
3.2.1. Respondentų socialinė-demografinė charakteristika
Siekiant nustatyti tyrimo dalyvių socialinius-demografinius rodiklius, tyrimo metu buvo klausiama tiriamųjų apie jų lytį bei amžių. Didesnė dalis apklausoje dalyvavusių tiriamųjų buvo moterys - 61 proc., vyrai – 39 proc. (N=300).
Kitas sociodemografinis veiksnys yra amžius. Kaip pasiskirstė tiriamieji pagal šį požymį pavaizduota 1 paveiksle.
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių (N=300)
Iš gautų skaičių, matoma, kad daugiau nei pusė respondentų yra jaunesnio amžiaus, galimai darbingi ir daugiau judantys asmenys.
3.2.2. Respondentų žinios apie kalcį, jo naudą ir gavimo būdus senyvame amžiuje
Buvo norima išsiaiškinti, kuriuos produktus mėgsta vartoti tyrimo dalyviai. Jų buvo prašoma pasirinkti vieną ar kelis atsakymo variantus iš pateikto sąrašo. Kaip pasiskirstė tiriamieji pagal mėgstamus vartoti produktus, pavaizduota 2 paveiksle. Iš paveikslo duomenų matyti, kad respondentų maisto ir gėrimų racionas yra labai įvairus. Prie dažniausiai paminėtų produktų yra sveikas ir organizmui naudingas maistas, taip pat ir riebus, kaloringas maistas, kuris neduoda daug naudos žmogaus organizmui ir gali turėti neigiamos įtakos svoriui bei širdies ir kraujagyslių sistemai.
52,0% 32,0% 16,0% 50-60 60-70 70 ir daugiau
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal jų mėgstamus vartoti produktus (N=300)
Apie kalcio naudą organizmui žinojo beveik visi 300 apklaustieji (91,3 proc.), nežinančių buvo (8,7 proc.).
Toliau tyrimo dalyvių buvo klausiama kokiu tikslu gali būti vartojamas kalcis. Jų buvo prašoma pasirinkti kelis galimus atsakymo variantus. Kaip pasiskirstė tyrimo dalyviai pagal šiuos atsakymus pavaizduota 3 paveiksle.
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kokiu tikslu, jų nuomone, gali būti vartojamas kalcis (N=300) 57,7% 14,7% 37,3% 34,0% 64,7% 25,7% 58,3% 63,3% 17,3% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% Ka v a Alk o h o li s Cu k ru s Rieb u s ir k alo rin g as m a is ta s Va isia i ir da rž ov ės Ga zu oti g ėrima i Rū ky ti ir sū dy ti m aisto g am in ia i Žu vis i r ki to s jū ro s gė ry bė s Kita Mėgstami produktai Proc. 97,3% 35,7% 74,3% 31,7% 12,7% 9,7% 12,7% 27,7% 26,7% 16,3% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% 100,0% Kau lų tvi rt in imu i Plau kų tvi rt in imu i Dan tų tvi rt in imu i Ši rd ie s ir k rau jagys lių ve ik lai p alai kyti Krau jo kr e šė jimu i p al ai kyt i R eg ė jimu i g eri n ti O d o s e las ti n gu mu i p al ai kyt i R au me n ims s ti p ri n ti N e rvų s is te m o s fu n kcijo ms Me d ži ag ų ap ykai tai u žti kr in ti
Kokiu tikslu vartojamas Kalcis
Prie teisingų atsakymų priskiriami: kaulų tvirtumui, dantų tvirtumui, širdies ir kraujagyslių veiklai, kraujo krešėjimui užtikrinti, nervų sistemos funkcijoms užtikrinti, medžiagų apykaitai palaikyti. Pagal duomenų pasiskirstymą matyti, kad didžioji dalis respondentų rinkosi geriausiai visuomenėje žinomas kalcio naudingumo sritis (kaulų tvirtumas – 97,3 proc., dantų tvirtumas – 74,3 proc.). Mažesnioji dalis respondentų, kaip teisingus atsakymo variantus nurodė kitas teigiamas kalcio naudingumo sritis.
Prie neteisingų atsakymų priskiriama: odos elastingumas, regėjimo gerinimas, plaukų tvirtumas, raumenų stiprinimas. Ganėtinai didelė respondentų dalis iš neteisingų atsakymų rinkosi raumenų stiprinimą (27,7 proc.), kas daugumai respondentų galimai siejosi su kaulų būklės palaikymu. Teisingų atsakymų lentelėje (4 pav.) du teisingus atsakymo variantus rinkosi dižiausia dalis apklaustųjų. Visus teisingus variantus pasirinko 4,3 proc. (n=13) respondentų – galima daryti išvadą, kad apklaustųjų žinios apie kalcio naudą nėra tvirtos.
4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kiek teisingų atsakymų jie nurodė, atsakant į klausimą kokiu tikslu gali būti vartojamas kalcis(N=300)
Toliau tyrimo dalyvių buvo klausiama, ar jie yra atlikę kalcio kiekio organizme tyrimą. Apdorojus duomenis gauta, kad tik 9 proc. tiriamųjų nurodė, jog šį tyrimą yra atlikę.
Apklausa taip pat siekta nustatyti, ar tyrimo dalyviai žino, koks kalcio kiekis per parą reikalingas jų amžiuje. Tiriamųjų buvo prašoma pasirinkti vieną teisingą atsakymo variantą. Kaip pasiskirstė tiriamieji pagal nurodytus atsakymus, pavaizduota 5 paveiksle.
0,3% 18,7% 38,3% 20,3% 13,3% 4,7% 4,3% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% 40,0% 45,0% 0 1 2 3 4 5 6 Teisingi atsakymai Proc.
5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, koks kalcio kiekis (mg/para), jų manymu, reikalingas jų amžiuje (N=300)
Matyti, kad daugiau nei pusė tyrimo dalyvių (52,7 proc.) nurodė teisingą atsakymo variantą – organizmui per parą reikalingas kalcio kiekis tyrimo dalyvių amžiuje yra 800-1200 mg. Maža dalis (18,7 proc.) nurodė, jog reikalingas mažesnis kiekis, likusi dalis manė, kad žmogui kalcio per parą reikia daugiau.
Taip pat siekiama nustatyti, ar tyrimo dalyviai žino iš kur organizmas gauna kalcio atsargų. Buvo pateikti trys teisingi atsakymo variantai: maistas, maisto papildai ir vaistai. Ir vienas variantas respondentams, kurie nežino kalcio gavimo būdų. Gauti duomenys pavaizduoti 6 paveiksle.
6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kokiais būdais, jų nuomone, žmogaus organizmas gali gauti kalcio (N=300) 18,7% 52,7% 28,7% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 400 mg 800-1200 mg 1200 mg ir daugiau Kalcio kiekis Proc. 88,3% 73,7% 39,0% 2,3% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% 100,0%
Iš maisto Iš maisto papildų Iš vaistų Nežinau
Būdai gauti kalcio
Dauguma tyrimo dalyvių mano, jog kalcis į žmogaus organizmą patenka su maistu (88,3 proc.) taip pat didelė dalis nurodė, jog kalcis gaunamas iš maisto papildų (73,9 proc.) ar vaistų (39 proc.). Ir tik 2,3 proc. tyrimo dalyvių nurodė, jog nežino. Neteisingų atsakymo variantų šiame klausime nebuvo pateikta. Taip pat apskaičiuota, kad 28 proc. tiriamųjų nurodė visus atsakymo variantus, kaip teisingus 47 proc. – 2 teisingus ir 23 proc. – tik vieną iš teisingų atsakymo variantų.
Tiriamųjų buvo klausiama, kokiuose produktuose, jų manymu, gali būti daugiausiai kalcio. Prie teisingų atsakymo variantų priskiriami: pienas, sūriai ir jų produktai, ankštinės daržovės, žalios spalvos lapinės daržovės, kai kurios sėklos ir riešutai, kai kurios žuvys, kai kurios uogos, kiaušiniai ir jūros gėrybės. Tyrimo dalyvių buvo prašoma pasirikti visus, jų manymu, teisingus atsakymo variantus. Kaip pagal tai pasiskirstė tiriamieji pavaizduota 7 paveiksle.
7 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kokiuose maisto produktuose, jų nuomone, gali būti daugiausia kalcio (N=300)
Populiariausias atsakymas, kad kalcio yra daugiausiai piene, sūryje ir jų gaminiuose. Šiuos produktus kaip kalcio šaltinį nurodė 90,7 proc. tyrimo dalyvių. Taip pat nemaža dalis nurodė tokius maisto produktus kaip kiaušiniai (54,3 proc.), kai kurios sėklos ir riešutai (46,3 proc.). Produktas, kuris nėra kalcio šaltinis, tačiau tiriamieji nurodė kaip turintį kalcio – ryžiai (20,7 proc).
Toliau vaizduojama, kaip pasiskirstė teisingi atsakymo variantai apklausoje (8 pav). Visus teisingus atsakymo variantus pasirinko tik labai maža dalis apklausos dalyvių (3,0 proc., n=9), 20,7 proc. respondentų pasirinko pusė teisingų atsakymų - tai gali turėti įtakos nepakankamam organizmo aprūpinimui kalciu su maistu.
90,7% 40,0% 0,3% 12,3% 27,0% 11,7%20,7% 46,3% 33,3% 0,3% 2,0% 17,7% 54,3% 35,7% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% 100,0% Pie n as , s ū ri ai i r jų g amin iai A n kš ti n ės d arž o vė s Pus fab ri kačiai Ju o d as is š o ko lad as Žal io s s p alvo s lap in ės … Bul vė s R yž ia i Kai k u ri o s s ėk lo s ir ri e šu tai Kai k u ri o s ž u vys Sal d u myn ai G amin iai i š mil tų Kai ju ri o s u o go s Ki au ši n iai Jū ro s g ėryb ės Kalcio šaltiniai Proc.
8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kiek jie nurodė teisingų kalcio šaltinių (N=300)
Toliau norima išsiaiškinti tiriamųjų žinias apie tai, kokie simptomai gali pasireikšti esant kalcio trūkumui organizme. Teisingi atsakymai yra: nugaros; kojų; raumenų; sąnarių skausmai, nuovargis ir galvos skausmai, kaulų lūžiai, dantų skilimas. Tyrimo dalyvių atsakymų rezultatai pavaizduoti 9 paveiksle.
9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kokie simptomai, jų nuomone, pasireiškia esant kalcio trūkumui (N=300)
Populiariausias atsakymo variantas kaulų lūžiai, šį simptomą nurodė 83,7 proc. tyrimo dalyvių. Taip pat dauguma tiriamųjų teisingai mano, jog kalcio trūkumas gali sukelti dantų skilimą ar trapumą (73,3 proc.) ir nugaros, kojų, raumenų ar sąnarių skausmus (63 proc.). Tačiau tik maža dalis, kaip teisingą atsakymo variantą nurodė nuovargį ir galvos skausmą. Klaidingus atsakymo variantus pažymėjo maža dalis tiriamųjų. Populiariausias tarp neteisingų variantų yra rankų dilgčiojimas ir tirpimas, tai
0,7% 9,3% 22,0% 24,0% 20,7% 11,3% 6,7% 2,3% 3,0% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Teisingi atsakymai Proc
.
63,0% 36,0% 3,0% 26,7% 2,3% 83,7% 3,0% 5,7% 73,7% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% N u gar o s/k o jų /r au m e n ų /s ąn ari ų s kau smai R an kų d ilg či o jimas ir ti rp imas Sk ran d ži o o p ali gė N u o varg is /g al vo s skau smai A p eti to s u maž ė jimas Kau lų lū ži ai N e aiš ki o s ki lmė s vė mimas Ko o rd in ac ijo s su tr iki m ai Dan tų s ki limas Simptomai Proc.nurodė 36 proc. tyrimo dalyvių. Kiti simptomai (koordinacijos sutrikimas, skrandžio opaligė ir neaiškios kilmės vėmimas, apetito sumažėjimas) buvo nurodomi retai. 10 paveiksle matyti, kaip pasiskirstė teisingi atsakymo variantai.
10 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kiek teisingų simptomų esant kalcio trūkumui jie nurodė (N=300)
Didžioji dalis apklaustųjų, kaip matyti iš paveikslo, žino bent po 2 – pagrindinius nusiskundimus esant kalcio trūkumui organizme ir nurodė juos teisingai.
Siekiant dar geriau suprasti tyrimo dalyvių žinias apie kalcio preparato vartojimą, tiriamųjų buvo klausiama, ar, jų nuomone, organizme gali būti kalcio perteklius. Apdorojus gautus duomenis paaiškėjo, jog kiek daugiau nei pusė tyrimo dalyvių (54,3 proc.) yra teisūs manydami, kad kalcio perteklius organizme gali būti.
Paskutinis klausimas, nustatantis tyrimo dalyvių žinias, yra apie tai, kokie mineralai ar vitaminai pagerina kalcio įsisavinimą. Teisingi atsakymo variantai yra: Vitaminas D ir Vitaminas C. Kaip tiriamieji atsakinėjo į šį klausimą pavaizduota 11 paveiksle. Iš paveikslo matyti, kad apie vitamino D savybes organizmui padėti įsisavinti kalcį žino didesnė dalis apklausos dalyvių, nei apie vitaminą C. Magnis yra neteisingas atsakymas, bet respondentai jį, kaip teisingą, rinkosi dažniau nei vitaminą C (32,0 proc. ir 29,0 proc.). Taip pat buvo apskaičiuota, jog abudu teisingus atsakymo variantus – vitaminą D ir vitaminą C – nurodė tik 17 proc. tyrimo dalyvių.
0,7% 16,0% 35,0% 32,0% 16,0% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% 40,0% 0 1 2 3 4 Teisingi atsakymai Proc.
11 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kokie vitaminai ar mineralai, jų nuomone, gerina kalcio įsisavinimą (N=300)
3.2.3. Respondentų požymių priklausomumas nuo sociodemografinių rodiklių
Siekiant nustatyti, ar buvo kokių nors skirtumų tarp lyčių ar skirtingų amžiaus grupių, naudojamas Chi kvadrato kriterijus. Pirmiausia, siekiama nustatyti, ar yra ryšys tarp tiriamųjų lyties ir to, kuriuos produktus jie mėgsta vartoti. Gauta, kad vyrai ir moterys statistiškai reikšmingai skirtingai vartoja šiuos maisto produktus: alkoholis (p=0,000); cukrus (p=0,023); riebus ir kaloringas maistas (p=0,000); vaisiai ir daržovės (p=0,000); gazuoti gėrimai (p=0,003); rūkyti ir sūdyti maisto gaminiai (p=0,000); žuvis ir kitos jūros gėrybės (p=0,000). Kaip pasiskirstė tyrimo dalyviai pagal lyti bei šių maisto produktų vartojimą, pavaizduota 12 paveiksle.
12 pav. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal tai, kuriuos maisto produktus jie mėgsta vartoti (N=300) 77,7% 29,0% 0,3% 20,3% 32,0% 13,3% 1,0% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% Vitaminas D Vitaminas C
Siera Kalis Magnis Fosforas Kita
Vitaminai ar mineralai, gerinantys Ca įsisavinimą
Proc. 27,4% 45,3% 54,7% 33,3% 35,0% 76,1% 48,7% 6,6% 32,2% 20,8% 84,7% 19,7% 47,0% 72,7% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0%
Alkoholis Cukrus Riebus ir
kaloringas maistas Vaisiai ir daržovės Gazuoti gėrimai Rūkyti ir sūdyti maisto gaminiai Žuvis ir kitos jūros gėrybės Mėgstami produktai Proc. Vyras Moteris
Iš paveikslo duomenų matyti, kad vyrai dažniau nei moterys vartoja nesveikesnius maisto produktus, tokius kaip cukrus, riebus ir kaloringas maistas, gazuoti gėrimai, rūkyti ir sūdyti maisto gaminiai, bei alkoholį. Tuo tarpu, moterys dažniau vartoja sveikesnius maisto produktus, tokius kaip vaisiai ir daržovės bei žuvis. Taigi, galime teigti, jog nuo lyties priklauso skirtingų maisto produktų vartojimas.
Toliau buvo siekiama nustatyti, ar vyrai ir moterys turi skirtingai žinių apie tai, kokiu tikslu gali būti vartojamas kalcis. Pritaikius Chi kvadrato kriterijų gauta, kad statistiškai reikšmingi skirtumai tarp lyčių yra nurodant šiuos atsakymo variantus: plaukų tvirtinimui (p=0,000); dantų tvirtinimui (p=0,031); odos elastingumui palaikyti (p=0,005). Kaip pasiskirstė tyrimo dalyviai pagal šiuos kintamuosius pavaizduota 13 paveiksle. Matyti, kad moterys dažniau nei vyrai nurodė, jog kalcis gali būti vartojamas plaukų tvirtinimui bei odos elastingumui palaikyti, nors tai nėra teisingi atsakymo variantai. Moterys taip pat statistiškai reikšmingai dažniau nurodė teisingą atsakymą, jog šis preparatas vartojamas ir dantų tvirtinimui. Taigi, galime teigti, jog nuo lyties tyrimo dalyvių nuomonė dėl kalcio vartojimo kai kuriais tikslais skiriasi.
13 pav. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal tai, kuriuo tikslu, jų nuomone, gali būti vartojamas kalcis
Tarp tiriamųjų lyties ir kitų požymių, įvertinančių tyrimo dalyvių žinias apie kalcio preparatą, statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo rasta.
Toliau siekiama įvertinti ar tarp tyrimo dalyvių lyties ir to, ar per pastaruosius dvylika mėnesių jie yra vartoję kalcio preparatų iš vaistinės, yra statistiškai reikšmingas ryšys. Pritaikius Chi kvadrato kriterijų, gauta, kad šie požymiai yra statistiškai reikšmingai susiję (p=0,021). Kaip pasiskirstė tiriamieji pagal šiuos kintamuosius pavaizduota 14 paveiksle.
23,1% 67,5% 6,0% 43,7% 78,7% 16,9% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0%
Plaukų tvirtinimui Dantų tvirtinimui Odos elastingumui
palaikyti
Vyras Moteris
Proc.
14 pav. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal tai, ar per pastaruosius 12 mėn. jie yra vartoję kalcio preparatų (N=300)
Moterys statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrai nurodė, jog per pastaruosius dvylika mėnesių
vartojo kalcio preparatus. 26,8 proc. moterų šiuos preparatus vartojo, tuo tarpu, vyrų – tik 15,4 proc. Taigi, galime teigti, jog nuo tyrimo dalyvių lyties priklauso kalcio preparatų vartojimas ar nevartojimas. Toliau siekiama įvertinti ar yra skirtumų apklausos klausimų atsakymuose tarp skirtingų amžiaus grupių. Pirmiausia, siekiama nustatyti, ar yra ryšys tarp tiriamųjų amžiaus ir jų mėgstamų maisto produktų vartojimo. Pritaikius Chi kvadrato kriterijų gauta, kad statistiškai reikšmingas ryšys yra tarp tyrimo dalyvių amžiaus ir tik šių produktų: kava (p=0,000); alkoholis (p=0,044). Kaip pasiskirstė tiriamieji pagal šiuos kintamuosius pavaizduota 15 paveiksle.
15 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių ir mėgstamų produktų vartojimą (N=300)
15,4% 26,8% 84,6% 73,2% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% 100,0% Vyras Moteris Nevartojo
Vartojo per pastaruosius 12 mėn Proc. Lytis 69,9% 18,6% 52,1% 13,5% 29,2% 4,2% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% Kava Alkoholis 50-60 m 60-70 m 70 m ir daugiau Proc. Produktai
Matyti akivaizdi tendencija, kad nesveikus produktus, tokius kaip kava ar alkoholis, vartoja daugiau jaunesni tyrimo dalyviai nei vyresni. Kavą mėgsta vartoti 69,9 proc. 50-60 metų amžiaus tiriamieji, tuo tarpu, 70 metų ir vyresnio amžiaus tiriamųjų tarpe ją vartojančių yra 29,2 proc. Alkoholį vartoja 18,6 proc. 50-60 metų tyrimo dalyvių, ir 4,2 proc. 70 metų ar vyresnių tyrimo dalyvių. Taigi, galime teigti, jog nuo tiriamųjų amžiaus priklauso tik kai kurių produktų vartojimas.
Toliau siekiama nustatyti, ar yra ryšys tarp tiriamųjų amžiaus ir jų žinių apie kalcio preparatą. Pritaikius Chi kvadrato kriterijų, pastebėta, jog yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp tyrimo dalyvių amžiaus ir jų žinių apie tai, koks kalcio kiekis parai reikalingas jų amžiaus asmenims (p=0,008). Kaip pasiskirstė tyrimo dalyviai pagal šiuos kintamuosius pavaizduota 16 paveiksle.
16 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių ir, jų manymu, reikalingą kalcio kiekį parai (N=300)
Iš paveikslo duomenų matyti, kad dažniau teisingai į klausimą atsakė jaunesni tyrimo dalyviai nei vyresni. 69,9 proc. 50-60 metų tiriamųjų nurodė, jog kalcio paros norma yra 800-1200 mg, tuo tarpu, šį variantą rinkosi 39,6 proc. 70 metų ir vyresnių tyrimo dalyvių. Taigi, galime teigti, jog skirtingose amžiaus grupėse yra skirtingos žinios apie kalcio kiekio poreikį žmogui.
Toliau siekiama nustayti, ar yra ryšys tarp tyrimo dalyvių amžiaus ir tai, kokius maisto produktus kaip kalcio šaltinį jie nurodė. Pritaikius Chi kvadrato kriterijų gauta, kad statistiškai reikšmingas ryšys yra tik tarp tiriamųjų amžiaus bei pažymėtų šių atsakymo variantų: ankštinės daržovės (p=0,025); žalios spalvos lapinės daržovės (p=0,013). Kaip pasiskirstė tyrimo dalyviai pagal šiuos kintamuosius pavaizduota 17 paveiksle.
17,3% 60,9% 21,8% 15,6% 45,8% 38,5% 29,2% 39,6% 31,3% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 400 mg 800-1200 mg 1200 mg ir daugiau 50-60 m 60-70 m 70 m ir daugiau Proc. Kalcio kiekis
