SUAUGUSIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ ŽINIŲ APIE SVEIKATĄ IR MITYBOS ĮPROČIŲ SĄSAJOS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra

Rūta Skecevičiūtė

SUAUGUSIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ ŽINIŲ APIE SVEIKATĄ

IR MITYBOS ĮPROČIŲ SĄSAJOS

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata ir mityba)

Mokslinė vadovė prof.,dr. Jūratė Klumbienė

SANTRAUKA

SUAUGUSIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ ŽINIŲ APIE SVEIKATĄ IR MITYBOS ĮPROČIŲ SĄSAJOS

Rūta Skecevičiūtė

Mokslinė vadovė prof., dr. Jūratė Klumbienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2011. -77 p.

Darbo tikslas: Įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų žinias apie sveikatą ir ryšius su jų mitybos įpročiais.

Uždaviniai:

1. Įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų žinias apie įvairių veiksnių įtaką lėtinių ligų atsiradimui.

2. Nustatyti suaugusių Lietuvos gyventojų mitybos įpročių skirtumus, atsižvelgiant į jų žinias apie sveikatą.

3. Įvertinti ryšį tarp suaugusių Lietuvos gyventojų žinių apie sveikatą ir domėjimosi maisto produktų ženklinimo informacija.

4. Įvertinti gyventojų žinias apie sveikatą, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros specialistų teikiamas rekomendacijas keisti mitybą.

Tyrimo metodika. Darbe panaudoti Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos 2010 metų tyrimo, vykdyto pagal tarptautinio Finbalt Health Monitor projekto metodiką, duomenys. Tyrimui buvo atsitiktinai atrinkta 20-64 metų gyventojų imtis (n=4000) iš gyventojų registro sąrašų. Duomenys surinkti vykdant paštinę apklausą. Naudotas standartizuotas tarptautinis klausimynas, kurį užpildė 2000 respondentų t.y. 53,8 proc. tyrime galėjusių dalyvauti žmonių. Tiriamųjų buvo klausiama apie įvairių veiksnių įtaką lėtinių ligų atsiradimui, jų mitybos įpročius, domėjimąsi maisto produktų ženklinimo informacija ir gautus patarimus iš sveikatos priežiūros specialistų keisti mitybą. Statistinė duomenų analizė atlikta panaudojant SPSS programinę įrangą (15 versija). Statistinis ryšys vertintas taikant chi kvadrato (χ2) ir z kriterijus. Statistiškai reikšmingu laikytas rezultatas, kai paklaidos tikimybė p<0,05.

Rezultatai. Dauguma suaugusių Lietuvos gyventojų (67,5 proc.) gerai žinojo įvairių veiksnių įtaką lėtinių ligų atsiradimui. Blogiau buvo žinomas sūraus maisto ir mažo gyvulinių riebalų

vartojimo poveikis sveikatai ir visai nežinoma mažo arterinio kraujospūdžio reikšmė. Moterų, vyresnio amžiaus (ypač moterų) respondentų, vedusių ir ištekėjusių, universitetinio išsilavinimo ir miesto gyventojų žinios buvo geresnės nei vyrų, jauno amžiaus, gyvenančių atskirai, žemo išsilavinimo ir rajonų centrų ar kaimo gyventojų. Teisingas žinias turinčių gyventojų mitybos įpročiai buvo sveikesni nei tų, kurių žinios buvo nepakankamos. Šis ryšys tarp moterų buvo stipresnis nei tarp vyrų. Vyrai ir moterys, turintys teisingas žinias apie gyvensenos veiksnių įtaką lėtinių ligų atsiradimui, reikšmingai dažniau domėjosi maisto produktų ženklinimo informacija nei asmenys kurių žinios buvo nepakankamos. Sveikatos priežiūros specialistai yra nepakankamai aktyvūs, patardami keisti mitybą. Tik kiek daugiau nei ketvirtadalis tiriamųjų (29,6 proc. vyrų ir 27,7 proc. moterų) gavo patarimą iš gydytojo keisti mitybą. Gydytojai dažniau patardavo vyresnio amžiaus asmenims, netekėjusioms moterims ir žemesnio išsilavinimo žmonėms. Nerasta ryšio tarp gyventojų žinių apie sveikatą bei sveikatos priežiūros specialistų teikiamų rekomendacijų dažnio.

Išvados. Du trečdaliai Lietuvos gyventojų turėjo teisingas žinias apie įvairių veiksnių įtaką sveikatai. Geresnes žinias turėjo moterys, vyresnio amžiaus asmenys (ypač moterys), vedę ar ištekėjusios, universitetinio išsilavinimo ir miesto gyventojai. Teisingas žinias turinčių respondentų tam tikri mitybos įpročiai buvo sveikesni, ir jie dažniau domėjosi maisto ženklinimo informacija. Sveikatos priežiūros specialistų aktyvumas, teikiant patarimus dėl mitybos keitimo, nebuvo pakankamas.

SUMMARY

Public health (Public health and nutrition)

ASSOCIATION BETWEEN HEALTH KNOWLEDGE AND NUTRITION HABITS OF LITHUANIAN ADULT POPULATION

Ruta Skeceviciute

Academic supervisor prof. dr. Jurate Klumbiene

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine, Kaunas; 2011. – P 77.

Aim of the study: to assess Lithuanian adult population health knowledge and relationships with their eating habits.

Objectives: .

1. To assess the knowledge of various factors in relationship with chronic diseases of Lithuanian adult population.

2. To set the differences of eating habits among Lithuanian adult population according to their knowledge about health.

3. To evaluate the relationship between adult Lithuanian population health knowledge and interest in food labelling information.

4. To access public knowledge about the health according to the advice to change diet offered by health professionals.

Methods: In this paper the results of 2010 survey of adult Lithuanians health behaviour, conducted in accordance with international Finbalt Health Monitor project methodology, are used. The people aged from 20 to 64 were randomly selected (n = 4000) from the Population Register. The data was collected in the postal survey. 2000 respondents were asked to complete the standardized international questionnaire, 53.8 percent of the asked ones participated in the study. They were asked about various factors of chronic diseases, their eating habits, an interest in food labelling information and advice to change the diet received from health care professionals. The statistical analysis was performed using SPSS software (version 15). The statistical relationship was assessed using the chi-square and z criteria. The result was obtained statistically with the error probability p <0.05.

Results: 67.5 percent of respondents had correct knowledge about lifestyle factors on health. People made mistakes in answering the questions about low blood pressure, salty food and low consumption of animal fats on health. Women, older people, married, university graduated and city residents had the best knowledge of various factors contributing to chronic diseases. Correct knowledge of respondents with less additional food composition, more commonly used iodine salt, breakfast, cooking oil. This group of women drank less high-fat milk, ate porridge and breakfast cereals, fresh fruit and vegetables, ate less fried potatoes and meat products, and they were more interested in food label information. Women used significantly more beneficial foods than men. Women, are much more interested in almost all the labelling than men. Middle-aged men having higher education and those who have the correct knowledge about various factors contributing to disease emergence were more interested in labeling information too. Health care professionals are passively involved in developing healthy eating habits. Only slightly more than a quarter of the survey (29.6 percent of women and 27.7 percent of men) received advice from a physician to change the diet. Doctors usually gives advises to older people, unmarried women and people with lower education. A link between population health knowledge and health care professionals advice given frequency was not found.

Conclusions: Two-thirds of Lithuanian population had the right knowledge about lifestyle factors affecting health. The best knowledge of various factors contributing to chronic diseases had women, the elderly (especially women), married, university graduated and city residents. The respondents with correct knowledge had some healthier eating habits too. They were also more interested in food label information. Health care professionals in activity, providing advice on dietary modification were not sufficient.

SANTRUMPOS

PSO- Pasaulinė sveikatos organizacija LL- lėtinės ligos

ŽIV- žmogaus imunodeficito virusas KMI- kūno masės indeksas

ŠKL- širdies ir kraujagyslių ligos E% - rekomenduojama paros norma N- tiriamųjų skaičius

lls- laisvės laipsnių skaičius χ²- chi kvadrato kriterijus

TURINYS

ĮVADAS ... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Mitybos ir gyvensenos veiksnių įtaką sveiktai ... 11

1.1.2.Suaugusių gyventojų žinios apie įvairių gyvensenos veiksnių ir mitybos įtaką sveikatai ... 14

1.1.3.Sociodemografinių veiksnių ir maisto produktų ženklinimo informacijos ir įtaka maisto produktų pasirinkimui ... 17

1.2. Maisto produktų ženklinimo informacijos sąsajos su mityba ir žiniomis ... 19

1.3. Sveikatos priežiūros specialistų aktyvumas ugdant sveikos mitybos įpročius ... 22

2.TYRIMO METODIKA ... 24

2.1. Tiriamasis kontingentas ... 24

2.2. Tyrimo metodai ... 25

2.2.1.Gyventojų žinių apie įvairių veiksnių įtaką sveikatai tyrimas ... 26

2.2.2.Mitybos įpročių tyrimas ... 27

2.2.3.Domėjimosi maisto produktų ženklinimo informacija ir sveikatos priežiūros specialistų dalyvavimo mitybos įpročių ugdyme tyrimas ... 28

2.3. Statistinė duomenų analizė ... 28

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 30

3.1.Suaugusių Lietuvos gyventojų žinių apie įvairių veiksnių įtaką lėtinių ligų atsiradimui vertinimas ... 30

3.2. Suaugusių Lietuvos gyventojų mitybos įpročių skirtumai, atsižvelgiant į jų žinias apie sveikatą ... 40

3.3. Suaugusių Lietuvos gyventojų domėjimasis maisto produktų ženklinimo informacija .... 52

3.4. Suaugusių Lietuvos gyventojų žinių apie sveikatą priklausomybė, nuo sveikatos priežiūros specialistų aktyvumo, teikiant patarimus dėl mitybos keitimo ... 60

IŠVADOS ... 68

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 70

LITERATŪROS SĄRAŠAS... 71

ĮVADAS

Pasaulio Sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 49 -53 proc. žmogaus sveikatos lemia gyvensena, 17–20 proc. aplinkos veiksniai, apie 18 proc. paveldėjimas ir tik 8–10 proc. sveikatos priežiūra [1]. Pagrindiniai veiksniai, turintys didžiausios reikšmės sveikatai, yra nesveika mityba, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas, tabako produktų vartojimas, nesaugus seksualinis elgesys, smurtas, menkas fizinis aktyvumas. Visi šie veiksniai didina lėtinių ligų riziką [2]. Mityba - labai svarbus gyvensenos veiksnys, susijęs su sergamumu širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL), piktybiniais navikais, cukriniu diabetu bei kitomis lėtinėmis ligomis (LL) [3-4]. LL yra pagrindinė daugelio pasaulio šalių gyventojų mirties priežastis [2]. Daržovių ir vaisių, augalinių aliejų, žuvies vartojimas šių ligų riziką mažina, o riebių gyvulinių produktų vartojimas – didina [5]. Žinoma, kad rūkantys žmonės rečiau valgo daržovių, vartojantys alkoholinius gėrimus dažniau renkasi riebų maistą, fiziškai neaktyvūs asmenys valgo mažiau daržovių ir jų mityboje daugiau didelės energinės vertės produktų nei fiziškai aktyvių žmonių [6-9].

Įvairių socialinių gyventojų grupių mityba skiriasi [10]. Mokslinių tyrimų duomenimis, geresnę socialinę padėtį užimantys gyventojai maitinasi sveikiau, negu tie, kurių socialinė padėtis blogesnė [11-13]. Jie valgo daugiau daržovių ir vaisių, mažiau vartoja gyvulinių riebalų. Turtingesnės socialinės grupės žmonės dažniau renkasi naujus maisto produktus, o blogiau aprūpinti gyventojai laikosi tradicinių mitybos įpročių [14]. Šiuos mitybos skirtumus gali įtakoti skirtingas įvairių socialinių visuomenės grupių žinių apie sveikatą lygis. Aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunančių asmenų žinios apie rizikingą elgsenos įtaką sveikatai, bei sveikos gyvensenos reikšmę yra geresnės, nei žemesnio išsilavinimo bei skurdesnių visuomenės grupių [15-18].

Tinkamas visų visuomenės sluoksnių informavimas apie įvairių gyvensenos veiksnių įtaką LL atsiradimui, skatintų daugiau žmonių gyventi sveikai ir pagerintų gyventojų sveikatą.

Informacija apie maistą ir mitybą turi poveikį maisto produktų pasirinkimui, ir mitybos įpročiams. Maisto produktų ženklinimas – tai viena iš informacijos teikimo priemonių, į kurią atsižvelgdami gyventojai gali rinktis sveikatai naudingus maisto produktus. Atlikta daug tyrimų, kuriuose buvo vertinta, kokie veiksniai lemia domėjimąsi maisto produktų ženklinimu ir turi įtakos maisto produktų pasirinkimu [15]. Nustatyta, kad dažniausiai maisto produktų ženklinimo

informacija naudojasi moterys ir aukštesnio išsilavinimo asmenys [3,15,19-30]. Iš visų ženklinimo rodiklių, maisto produktų pasirinkimui didžiausią įtaką daro tinkamumo vartoti terminas ir kaina, o iš maistingumo informacijos rodiklių – energetinė vertė ir riebalų kiekis. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad, rinkdamiesi maisto produktus, gyventojai labiausiai kreipia dėmesį į maisto produktų tinkamumo vartoti terminą, kainą ir kilmės šalį, o sveikatos gerinimo ir ligų profilaktikos tikslais maisto produktus renkasi tik nedidelė dalis gyventojų [15].

Šiuolaikinėje visuomenėje žinios apie sveikatą ir gyvenseną gaunamos iš daugybės šaltinių: televizijos, radijo, žurnalų, laikraščių, specializuotų leidinių, interneto, sveikatos specialistų ir kt. Daugelio šalių gyventojai nurodo, kad daugiausia žinių apie mitybą ir sveikatą gauna iš šeimos gydytojo. Sveikatos priežiūros specialistai dažnai įvardijami kaip patikimiausias informacijos šaltinis.

Lietuvoje stokojama tyrimų, kuriuose būtų vertinamos suaugusių Lietuvos gyventojų žinios apie sveikatą ir jų sąsajos su mitybos įpročiais. Menkai ištirti domėjimosi maisto produktų ženklinimo informacija įpročiai ir jų ryšiai su gyventojų sveikatos žiniomis bei sveikatos priežiūros specialistų aktyvumas ugdant sveiką mitybą, ir jo poveikis sveikatos raštingumui.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų žinias apie sveikatą ir ryšius su jų mitybos įpročiais.

Uždaviniai:

1) Įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų žinias apie įvairių veiksnių įtaką lėtinių ligų atsiradimui.

2) Nustatyti suaugusių Lietuvos gyventojų mitybos įpročių skirtumus, atsižvelgiant į jų žinias apie sveikatą.

3) Įvertinti ryšį tarp suaugusių Lietuvos gyventojų žinių apie sveikatą ir domėjimosi maisto produktų ženklinimo informacija.

4) Įvertinti gyventojų žinias apie sveikatą, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros specialistų teikiamas rekomendacijas keisti mitybą.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Mitybos ir gyvensenos veiksnių įtaką sveikatai

2009 metais, kas antras Lietuvos Respublikos gyventojas mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, kas penktas nuo piktybinių navikų, kas dvidešimt penktas nuo su rūkymų susijusių ligų, kas keturiasdešimtas dėl alkoholio vartojimo. Labiausiai šias mirtis įtakoja nesveika gyvensena, o tai dažniausiai sąlygoja nežinojimas kaip sveikai maitintis, koks fizinis apkrovimas būtinas norint palaikyti gerą sveikatą, kokios galimos pasekmės vartojant alkoholines ar psichotropinės medžiagas, vartojant tabako gaminius ir pan.

2002 01 28 – 02 01 Ženevoje PSO ekspertai pasiūlė tokias maisto davinio sudėties normas:

1.1.1 lentelė. Rekomenduojamos maisto davinio sudėties normos, pasaulio sveikatos organizacija, 2002 metai.

Maisto medžiagos Rekomendacijos

RIEBALAI 15-30 E%

Sočiosios riebalų rūgštys <10 E%

Polinesočiosios riebalų rūgštys 6-10 E%

n-6 polinesočiosios riebalų rūgštys 5-8 E%

n-3 polinesočiosios riebalų rūgštys 1-2 E%

Trans-riebalų rūgštys <1 E%

Mononesočiosios riebalų rūgštys skirtumas tarp bendro riebalų kiekio ir kitų riebalų rūgščių sumos

ANGLIAVANDENIAI skirtumas tarp riebalų ir baltymų kiekio (55-75 E%)

Maistinės skaidulos 25 –30 g/d

Mono- ir disacharidai (cukrus) <10 E%

Krakmolas skirtumas tarp bendro ir kitų angliavandenių kiekio

BALTYMAI 10-15 E%

Cholesterolis 0-300 mg/d

Natris/natrio chloridas 2/5g/d

Daržovės ir vaisiai > 400 g/d

Fizinis aktyvumas vidutinio intensyvumo 60 min./d kasdien ar beveik kasdien

Kūno masės indeksas (KMI) 18,5-25,0 kg/m2, Nepriaugti daugiau negu 5 kg svorio

2007 metų Nacionalinio mitybos tyrimo duomenimis Lietuvos gyventojų maisto davinio sudėtis yra visiškai kitokios sudėties:

Vyrai 44% 39% 16% 1% riebalai angliavandeniai baltymai alkoholis Moterys 41% 43% 16% 0%

1.1.1 pav. Suaugusių Lietuvos gyventojų, 20-64 metų, maisto davinio sudėtis 2007 metais (proc.) Didžiausią maisto davinio sudėties dalį, 2007 metais, Lietuvių maisto racione sudarė angliavandeniai ir riebalai, ir tik baltymai sudarė rekomenduojamą maisto davinio sudėties dalį (1.1.1 pav.).

Dėl blogos Lietuvos gyventojų sveikatos labiausiai kaltos susiklosčiusios netaisyklingos mitybos tradicijos. Būtent netaisyklinga mityba, plintanti hipodinamija ir žalingi įpročiai yra pagrindiniai rizikos faktoriai, sąlygojantys aukštą šalies gyventojų sergamumą ir mirtingumą. Dažniausiai pasitaiko šios mitybos klaidos :

• per didelis maisto kiekis;

• vienu metu vartojami tarpusavyje nederantys produktai;

• per daug naudojama konservuotų, virtų, chemiškai ar kitaip apdorotų produktų; • per didelę maisto dalį sudaro gyvulinės kilmės produktai;

• per mažai kramtomas maistas;

• per daug naudojama druskos, cukraus, riebalų; • naudojama daug ekologiškai užterštų produktų; • žalingi įpročiai.

• fizinis aktyvumas yra labai svarbus faktorius gerinant ir stiprinant žmogaus sveikatą bei mažinant riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, todėl būtina tinkamas fizinis

apkrovimas kiekvieną dieną. PSO rekomenduoja, kad suaugę žmonės turi būti fiziškai aktyvūs bent 30 min. per dieną didesnę dalį savaitės dienų, arba geriausiai – kasdien [31]. Lietuvos sveikatos programoje iki 2010 metų buvo numatytą iki 65 metų fiziškai pasyvių asmenų skaičių sumažinti nuo 50 proc. iki 30 proc. Deja, rezultatai nebuvo pasiekti, nes programa reikalavo nuoseklios ir ilgalaikės fizinio aktyvinimo skatinimo politikos visos šalies mastu.

PSO duomenimis Europos regione pastaraisiais dešimtmečiais nustatyta, jog su maistu gaunamos energijos kiekis viršija energijos poreikius, o žmonių faktinė mityba vis labiau neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų [32]. Pasaulinėje mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijoje, didelis su maistu gaunamų riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus, druskos ir natrio vartojimas, susiję su padidėjusia neužkrečiamų ligų rizika [33]. Lietuvoje atliktų faktinės mitybos tyrimų duomenimis, suaugę gyventojai vartoja per daug šių medžiagų, o gyventojų mirtingumo priežasčių struktūroje vyrauja mirtingumas nuo lėtinių neužkrečiamų ligų [34, 35]. PSO prognozuoja, kad iki 2020 m. pasaulyje mirtingumas nuo šių ligų gali išaugti iki 73 proc. [2]. Siekiant sumažinti lėtinių neužkrečiamų ligų plitimo tikimybę, būtina imtis moksliškai pagrįstų, efektyvių priemonių. Atlikta daug tyrimų, kuriuose analizuojamos maisto produktų kainos ir maistingumo informacijos sąsajos su maisto produktų pasirinkimu. Nustatyta, kad didesnis baltymų, natrio, cukraus, vitaminų ir mineralų kiekis turi teigiamos įtakos, o didesnė maisto produktų kaina, didesnis riebalų ir skaidulinių medžiagų kiekis turi neigiamos įtakos maisto produktų pasirinkimui. Mokslininkai daro prielaidą, kad vitaminai, mineralai ir baltymai, kaip rodo kitų autorių tyrimų duomenys, neturi įtakos maisto produktų skoniui, todėl tokių maistinių medžiagų turinčių maisto produktų pasirinkimą labiau veikia maistingumo informacija. Skaidulinės medžiagos, natris ir cukrus, keisdami maisto produktų skonį, gali tiesiogiai veikti maisto produktų pasirinkimą. Todėl maisto produktų pasirinkimui turi įtakos ir maistingumo informacija, ir skoninės savybės [19].

Alkoholio vartojimas įtakojo 1019 Lietuvos gyventojų mirties atvejus 2009 metais. Rūkymas, tuo tarpu, atsižvelgiant į epidemiologinius tyrimus lemia apie 20 proc. viso gyventojų mirtingumo. Cigarečių rūkymas 2–4 kartus didina riziką susirgti, bei mirti nuo ŠKL, taip pat didina staigios mirties riziką sergant hipertenzija, hipercholesterolemija, gliukozės tolerancijos sutrikimu bei cukriniu diabetu [36]. Moterims cigarečių rūkymas premenopauzės ir postmenopauzės laikotarpiu keičia estrogenų metabolizmą, todėl anksčiau pasireiškia menopauzė ir aterosklerozės sąlygotos ligos [37]. Nustatyta, kad rūkymas vienas svarbiausių veiksnių,

sąlygojančių ankstyvą kūdikių mirtingumą bei daugelį visuomenės sveikatos problemų išsivysčiusiose šalyse [38]. Lytiškai plintančios ligos įtakoja taip pat daug mirties atvejų. Vien 2009 metais Lietuvoje diagnozuota 180 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejų ir tai beveik dvigubai daugiau nei 2008 metais (buvo 95 nauji ŽIV atvejai) ir t.t.

Netinkamos mitybos padarinys -nutukimas yra viena iš svarbiausių XXI amžiaus problemų, įskaitant ir Europą. Europos regione žymiai didėja antsvorį turinčių žmonių skaičius, tokių kurių KMI 25 ir daugiau, ir nutukusiųjų skaičius, kai KMI - 30 ir daugiau. Europos šalys turi vieną didžiausių KMI (apie 26,5) . Šiuo metu 400 milijonų suaugusių žmonių Europoje turi antsvorį, 130 milijonų –nutukę. Tyrimų duomenimis tarp kūno masės indekso ir bendro mirtingumo yra „J“ formos statistinis ryšys. Nutukę žmonės gyvena trumpiau negu tie, kurių kūno svoris normalus. Didėjant kūno svoriui visų amžiaus grupių vyrų ir moterų mirties rizika didėja [39].

Yra daug gyvensenos veiksnių ir neteisingos mitybos įpročių, kurie kenkia sveikatai ir kurių būtų galima išvengti gerinant gyventojų žinias apie gyvensenos veiksnių ir mitybos įtaką sveikatai.

1.1.2. Suaugusių gyventojų žinios apie įvairių gyvensenos veiksnių ir mitybos įtaką sveikatai 2008 metais šešiose Europos Sąjungos valstybėse atlikto tyrimo išvadoje teigiama, kad vartotojai dažnai nežino, kuo skiriasi tam tikros riebalų rūšys. Nors dauguma tyrime dalyvavusiųjų žinojo, kad reikia vartoti mažiau riebalų, tačiau daugiau kaip pusę jų klaidingai manė, kad reikia kuo mažiau vartoti polinesočiųjų riebalų rūgščių turinčių maisto produktų [40] (1.1.2.1 pav.).

1.1.2.1 pav. Energijos dalis iš sočių riebalų rūgščių Europos gyventojų maisto davinyje (proc.). Didžioji dauguma apklaustų Lietuvos suaugusių gyventojų taip pat nežino, ar maisto produktas, turintis polinesočiųjų riebalų rūgščių yra naudingas mitybai arba klaidingai mano, kad toks produktas nėra naudingas mitybai. Pasaulio mokslininkai akcentuoja, kad tie asmenys, kurie linkę daugiau domėtis maisto produktų maistinę verte ir kurie yra įsitikinę, kad mityba turi įtakos sveikatai, turi ir daugiau žinių apie mitybą [41-44]. Didžioji dauguma panašiuose tyrimuose dalyvavusių Lietuvos suaugusių gyventojų pritaria teiginiui, kad sveikata priklauso nuo mitybos, tačiau reikšmingų skirtumų tarp tokiam teiginiui pritariančių ir nepritariančių apklaustųjų požiūrio į tam tikrus mitybos aspektus ir sąsajų su informacija apie maistą nenustatyta. Tyrimų duomenys [34] taip pat parodė, kad informacijos ne tik apie riebalus, angliavandenius, baltymus, mineralus, vitaminus ir energinę vertę, bet ir apie kitus maistingumo rodiklius pageidavusių asmenų, kurie mano, kad sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo mitybos buvo 1,3 karto daugiau negu manančių priešingai. Kitas amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas taip pat parodo, kad maistingumo informacija dažniau naudojasi tie gyventojai, kurie turi daugiau žinių apie mitybą ir yra įsitikinę, kad svarbu naudotis oficialiomis mitybos rekomendacijomis bei tie, kurie pirkdami maisto produktus labiau rūpinasi mityba ir produktų sauga negu skoniu [20].

Atlikus atvejo grupės (diabetu sergančių amerikiečių moterų, kilusių iš Pietų Amerikos) ir kontrolinės grupės (sveikų amerikiečių moterų, kilusių iš Pietų Amerikos) žinių apie mitybą bei mitybos įpročių tyrimą, nustatyta, kad aukštesnės socioekonominės padėties moterys, turinčios

daugiau žinių apie mitybą yra labiau linkusios vartoti daugiau vaisių ir daržovių [21]. Kanados mokslininkų duomenimis, tarp vyrų, kurie domisi produktų maistingumų buvo daugiau manančių, kad egzistuoja ryšys tarp skaidulinių medžiagų vartojimo ir mažesnės piktybinių navikų rizikos, negu tarp tokia informacija nesidominčiųjų [22]. Anglijos mokslininkai ištyrę veiksnius, darančius įtaką maitinimosi elgsenai, kai siekiama išvengti tam tikrų ligų, nustatė, kad suaugusių žmonių sveikatos motyvacija, įsitikinimas, kad tinkama mityba padeda išvengti ligų, žinios apie mitybą, išsilavinimas ir amžius daro teigiamą įtaką maitinimosi elgsenai. Didėjant sveikatos motyvacijai, pačių vertinimu turimų žinių apie mitybą lygiui domėjimasis sveikos mitybos rekomendacijomis didėja. Reikšminga tyrime dalyvavusiųjų dalis mano, kad jie nėra linkę susirgti su netinkama mityba susijusiomis ligomis. Todėl sveikatos stiprinimo strategijose turi būti numatyta siekti, kad kuo daugiau asmenų gebėtų tinkamai įvertinti riziką savo sveikatai.

Visuomenės švietimas apie mitybos įtaką ligų plitimui, gali skatinti žmones siekti apsisaugoti nuo su netinkama mityba susijusių ligų [43]. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įvertinus ryšį tarp suvartojamo bendro riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio kiekio, domėjimosi informacija apie minėtas maistines medžiagas, gauta išvada, kad mažiau tokia informacija domisi didesnį riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio kiekį suvartojantys gyventojai. Domėjimasis maistingumo informacija apie minėtas maistines medžiagas susijęs su įsitikinimu, kad respondentas geba ja tinkamai pasinaudoti, žiniomis apie mitybą ir riebalus, įsitikinimu, kad sveika mityba mažina ligų riziką, suvokimu, kad sveika mityba neatsiejama nuo tinkamo maisto produktų pasirinkimo, įsitikinimu, kad svarbu sveikai maitintis bei žinojimu, kad per didelis tam tikrų maistinių medžiagų suvartojimas nėra naudingas sveikatai.

Informacija apie maistą ir mitybą neabejotinai daro įtaką maisto produktų pasirinkimui ir mitybos įpročiams, o tinkamas tokios informacijos pateikimas yra svarbi sveikatą stiprinančio gyvenimo būdo ir saugaus maisto produktų vartojimo užtikrinimo priemonė [32, 45]. Mokslinėje literatūroje pagrindinai informacijos apie maistą ir mitybą šaltiniai nurodomi televizija, radijas, žurnalai, laikraščiai, specializuoti leidiniai apie mitybą ir sveikatą, sveikatos ir mitybos specialistai, socialinė aplinka (šeimos nariai, draugai, bendradarbiai), internetas, vartotojų asociacijos, maisto produktų gamintojai, maisto produktų reklama ir maisto produktų ženklinimo informacija [46–50]. Informacijos priimtinumą vartotojui ir veiksmingumą lemia daug veiksnių: individų turimos žinios, nuostatos apie mitybą ir sveikatą, pasitikėjimas gaunama informacija, pateikiamos informacijos turinys ir kt.

Įvairiose pasaulio šalyse atlikti tyrimai rodo skirtingų atskirų informacijos šaltinių pasiskirstymą priklausomai nuo jų svarbos gyventojams [46,50-52]. Visuomenės informavimo priemonėmis pateikiamos informacijos apie maistą ir mitybą srautas nuolat didėja, todėl neatsitiktinai jis dažniausiai vyrauja pagrindinių informacijos apie maistą ir mitybą šaltinių sąraše. Taivanio, Pietų Afrikos Respublikos, Lenkijos ir Ispanijos gyventojai daugiausiai žinių apie mitybą gauna per televiziją ir radiją, o Kanados, Vokietijos ir Danijos gyventojai – laikraščių ir žurnalų pagalba [46,50,52]. Internetą, kaip svarbiausią žinių apie maistą ir mitybą šaltinį įvardino tik mažiau kaip dešimtadalis Danijos, Vengrijos, Vokietijos, Ispanijos ir Lenkijos gyventojų, Olandijoje internetas, kaip informavimo šaltinis apie mitybą užėmė ketvirtąją vietą [10,48]. Tačiau, naudojantis išvardintais šaltiniais vartotojams kyla klausimų, į kurios atsakymų jie kreipiasi dažniausiai į šeimos gydytojus [53]. Tačiau konsultuoti pacientus mitybos klausimais yra sudėtinga, kadangi mitybai ir maisto produktų pasirinkimui daro įtaką biologinių, ekonominių, socialinių ir psichosocialinių veiksnių sąveika [54].

Gyventojų žinios apie įvairių gyvensenos veiksnių ir mitybos įtaką sveikatai nėra pakankamos. Todėl daugiau dėmesio reikėtu skirti jų švietimui šią aktualia tema.

1.1.3. Sociodemografinių veiksnių ir maisto produktų ženklinimo informacijos įtaka maisto produktų pasirinkimui

Didžiausia įtaką žmonių sveikatai išsivysčiusiose šalyse per paskutiniuosius du šimtmečius turėjo ne visuomenės sveikatos ir medicinos veikla, bet socialinė, ekonominė ir fizinė aplinka [1]. 2002 metais atliktas tyrimas apie išsimokslinimo ir mitybos skirtumų ypatumų, parodė, kad Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai buvo susiję su išsimokslinimu. Aukštesnio išsimokslinimo žmonių mityba labiau atitiko PSO rekomendacijas palyginti su žemesnio išsimokslinimo [16,55-58]. Turintys aukštesnį išsilavinimą asmenys labiau domisi maisto produktų sudedamųjų dalių sąrašu ir cukraus kiekiu produkte [16]. Graikijos ir JAV mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad dirbantys asmenys dažniau domisi maisto produktų sudedamųjų dalių sąrašu ir informacija apie vitaminus bei mineralus, o rečiau domisi informacija apie cholesterolį, palyginus su nedirbančiaisiais [58]. Australijoje nustatytas reikšmingas ryšys tarp išsilavinimo, gaunamų pajamų, žinių apie mitybą ir maisto produktų pasirinkimo. Asmenys, turintys mažesnį

išsilavinimą bei tie, kurie gauna mažesnes pajamas, mažiau linkę įsigyti daug skaidulinių medžiagų bei mažai riebalų, druskos ir cukraus turinčius maisto produktus [59].

Vienas efektyviausių ir labiausiai prieinamų vartotojui informavimo būdų yra maisto ženklinimas. Maisto produktų ženklinimas – tai viena iš informacijos teikimo priemonių, pagal kurią gyventojai gali rinktis sveikatai naudingus maisto produktus. Lietuvos higienos normoje HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ nurodoma, kad maistingumo ženklinimas apima informaciją apie energinę vertę, baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų kiekius [15].

Dažniausiai maisto produkto etiketėje pateiktą informaciją perskaito 49,2 proc. pirkėjų ir tik 17,3 proc. – perskaito visada [60].

Rinkdamiesi maisto produktą vartotojai dažnai arba visada (64,0 proc.) pirmiausia atkreipia dėmesį į prekybininkų siūlomas akcijas ar nuolaidas, o 77,2 proc. apklaustųjų nurodė, jog dažnai ar visada kreipia dėmesį į produkto kainą. Tačiau tai ne visada nulemia jų apsisprendimą nusipirkti pigesnį produktą, net 69,3 proc. vartotojų visada pasidomi maisto produkto galiojimo terminu. Atlikto tyrimo metu [60] paaiškėjo, jog vartotojams daug svarbesnis maisto produkto šviežumas (96,0 proc.) bei skonis ir aromatas (86,6 proc.). Daugiau nei pusė apklaustųjų dažnai ar bent jau kartais (69,3 proc.) atkreipia dėmesį ir į maisto produkte esančias naudingas organizmui medžiagas.

Rinkdamiesi maisto produktus vartotojai visada kreipia dėmesį į tinkamumo vartoti terminą (69,3 proc.). Rezultatai rodo, kad produkto kaina ir prekybininkų skelbiamos akcijos bei nuolaidos yra pagrindiniai rodikliai, kurie lemia vartotojų susidomėjimą siūlomais maisto produktais. Apklaustieji nurodė, jog visada ir dažnai (77,2 proc.) arba bent jau kartais (20 proc.) kreipia dėmesį į produkto kainą. Daugiau nei pusė (64 proc.) respondentų nurodė, kad visada ir dažnai domisi akcijomis bei nuolaidomis. Tuo tarpu tik nedidelė dalis vartotojų kartais (37 proc.) pasidomi produkto kaloringumu, o visiškai nekreipia į tai dėmesio 41,3 proc. respondentų, p<0,05. Apklausos metu nustatyta, jog vartotojai dažniausiai (41,9 proc.) domisi perkamų maisto produktų sudėtimi, tačiau visada pasidomi tik 23 proc. vartotojų, p<0,001. Trečdalis respondentų nurodė, jog domisi kartais ir tik 4 proc. apklaustųjų visai nesvarbi produkto sudėtis, p<0,001 [60]. Ankstesni tyrimai rodo [61], jog maisto produktų etiketės ir ženklinimas labai veikia vartotojų pasirinkimo sprendimą ir yra viena svarbiausių vartotojų informavimo priemonių, kurioje vartotojai gali rasti visą reikiamą informaciją apie tą maisto produktą. Tyrimas parodė,

jog tik 17,3 proc. vartotojų visada perskaito maisto produkto etiketėje pateikiamą informaciją, tačiau dažniausiai šią informaciją perskaito pusė apklaustųjų (49,2 proc.), p<0,001. Dažnai pasidomi, kokią informaciją pateikia gamintojas, daugiau moterų (54,2 proc.) nei vyrų (29,8 proc.), p<0,001, daugiau didmiesčio gyventojų (70,6 proc.) nei iš kitų miestų (22,4 proc.), p<0,001. Tik 2,1 proc. apklaustųjų visiškai nesidomi produkto ženklinimu, o 5,5 proc. perskaito tik jiems aktualią informaciją, p<0,05.

Dažniausiai moterys ir aukštesnio išsilavinimo asmenys yra linkę naudotis ženklinimo informacija. Daugiausiai dėmesio asmenys skiria maisto produkto galiojimo terminui ir kainai.

1.2. Maisto produktų ženklinimo informacijos sąsajos su mityba ir žiniomis

Atliekant tyrimą apie maisto produktų ženklinimą, buvo bandoma išsiaiškinti, ar respondentų, besidominčių informacija apie maisto produktų ženklinimą mitybos įpročiai yra sveikesni. Tam tikslui buvo analizuojamos respondentų informacijos apie maistą poreikių sąsajos su mitybos įpročiais. Vertinant informaciją apie maisto sąsajas su mitybos įpročiais, nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp respondentų poreikių, susijusių su maistingumo ženklinimo informacijos nurodymu, priklausomai nuo šviežių daržovių (p=0,590), grūdinių produktų (p= 0,945), pieno ir pieno produktų (p=0,726) vartojimo dažnio, maisto patiekalų sūdymo įpročių (p = 0,360) bei maisto papildų vartojimo (p=0,366). Palyginus tyrime dalyvavusių asmenų atsakymų pasiskirstymą dėl maistingumo informacijos nurodymo matomiausioje maisto produkto pakuotės dalyje, priklausomai nuo šviežių daržovių (p=0,165), grūdinių produktų p=0,734), pieno ir jo produktų (p=0,980) vartojimo dažnio, maisto patiekalų sūdymo įpročių (p=0,138), maisto papildų vartojimo (p=0,270), taip pat nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų [62].

Siekdami, kad vartotojas rinkdamasis maisto produktą, kuo dažniau pasidomėtų jo ženklinimu, nurodyta informacija apie produkto energetinę vertę ir maistingumą, mokslininkai tiria vartotojų įpročius ir veiksnius, padedančius atkreipti vartotojo dėmesį į sveikesnius maisto produktus. Tyrimo metu nustatyta, jog etiketėje „šviesoforo“ formatu pateiktas produkto maistingumas labiausiai padėjo vartotojams greitai atpažinti ir pasirinkti sveikesnį maisto produktą [63].

Naujojoje Zelandijoje sergamumas su netinkama mityba susijusiomis ligomis labiau paplitęs tarp vietinių maorių, Ramiojo vandenyno salų gyventojų ir mažas pajamas gaunančių

asmenų. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad rinkdamiesi maisto produktus, jie retai naudojasi maistingumo informacija. Tai siejama su daugeliu priežasčių, įskaitant laiko stoką, žinių trūkumą, apsipirkimo įpročius ir tai, kad maistingumo informacija dažnai nenurodoma šių gyventojų grupių įsigyjamų pigesnių maisto produktų [64]. Todėl gyventojų žinios apie jų gyvensenos įtaką jų sveikatai yra svarbus veiksnys ne tik asmeniniame, bet ir valstybiniame lygmenyje.

Atlikta mokslinių tyrimų, rodančių ryšį tarp naudojimosi maistingumo ženklinimo informacija ir žinių apie mitybą, tarp mitybos įpročių ir sveikatos. Šių tyrimų duomenimis, sveika mityba besidomintys, specialių mitybinių poreikių ar teigiamą požiūrį apie mitybos įtaką sveikatai turintys žmonės yra labiau linkę domėtis maistingumo informacija [62-66]. Daugiausia tokio pobūdžio tyrimų atlikta Jungtinėse Amerikos Valstijose. JAV buvo tirta, kaip atskiri demografiniai ir psichosocialiniai veiksniai veikia mitybos įpročius, susijusius su riebalų ir vaisių bei daržovių vartojimu. Palyginus skirtingų metų duomenis apie tų pačių tiriamųjų atsakymus, pateiktus į tuos pačius klausimus, nustatytas energijos, gaunamos iš riebalų, kiekio sumažėjimas ir vaisių bei daržovių vartojimo padidėjimas. Šie skirtumai ypač reikšmingi tarp moterų ir labiau išsilavinusių asmenų. Sveikiau pradėjo maitintis ypač tie asmenys, kurie buvo įsitikinę, kad egzistuoja ryšys tarp mitybos ir piktybinių navikų rizikos. Kito amerikiečių tyrimo rezultatai, kuriuo metu buvo tiriamas afroamerikiečių vaisių ir daržovių vartojimas, bendro riebalų ir sočiųjų riebalų rūgščių kiekio vartojimas, su mityba susiję psichosocialiniai, demografiniai ir elgsenos ypatumai, parodė, kad nutukę asmenys žymiai dažniau naudojasi maistingumo ženklinimo informacija. Buvo nustatyta, kad pagrindiniai psichosocialiniai veiksniai, skatinantys naudotis maistingumo informacija – asmeninė sveikos mitybos nauda, tvirtas įsitikinimas, kad egzistuoja ryšys tarp mitybos ir piktybinių navikų rizikos bei siekis sumažinti kūno svorį. Gyventojų, kurie nurodė, kad dažnai arba visada naudojasi maistingumo informacija, vaisių ir daržovių vartojo žymiai daugiau, o riebalų – reikšmingai mažiau, palyginus su tokia informacija nesinaudojančiais [41].

JAV nustatyta, kad daugiau žinių apie mitybą turintys bei siekiantys sveikiau maitintis asmenys nuolatos domisi maisto produktų informacija [42,59]. Sveikatai naudingų maistinių medžiagų turinčius maisto produktus mažiau linkę rinktis tie asmenys, kurie nesidomi informacija apie maisto produktus [42,65-67]. JAV ištyrus gyventojų gebėjimą atlikti su maistingumo informacijos naudojimu susijusias užduotis, nustatyta, kad blogiau tokias užduotis

atlieka tie asmenys, kurie turi su netinkama mityba susijusių sveikatos sutrikimų [23]. Kito tyrimo duomenys rodo, kad asmenys, sergantys kraujotakos sistemos ligomis tokias užduotis taip pat atlieka prasčiau [24]. Tyrimų duomenimis, sveika mityba besidomintys, specialių mitybinių poreikių ar teigiamą požiūrį apie mitybos įtaką sveikatai turintys žmonės labiau linkę domėtis maistingumo informacija. Žmonių švietimas apie mitybos įtaką ligų plitimui bei maisto poveikį sveikatai gali skatinti žmones siekti mažinti su netinkama mityba susijusių ligų riziką.

JAV ir Europoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad iš maisto produktų informacijos rodiklių vartotojus labiausiai domina maisto produkto tinkamumo vartoti terminas [18,25-27,46, 49]. Šiaurės šalių gyventojų nuomone, šis maisto produktų informacijos rodiklis labiausiai veikia maisto produktų pasirinkimą [25]. 2006 metais atliktos Kauno medicinos universiteto, Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, tinkamumo vartoti termino taip pat buvo dažniausiai ieškoma maisto produktų etiketėse [27]. Rinkdamiesi maisto produktus šiuo rodikliu, domisi apie 70 proc. JAV ir net 90 proc. Danijos gyventojų [28,46]. Tai leidžia daryti išvadą, kad vartotojai žino, kad pasibaigus rekomenduojamam maisto prekės vartojimo terminui, to maisto produkto vartojimas yra žalingas jų sveikatai.

Jungtinėje Karalystėje tik kas dešimtą (11 proc.) gyventoją domina maisto produkto sudedamųjų dalių sąrašas [49]. 43 proc. vokiečių nurodė, kad informacija apie sudedamųjų dalių sąrašą visada arba dažnai veikia maisto produktų pasirinkimą [46]. Informacija apie maisto produktų sudėtyje esančius maisto priedus domina 41 proc. vartotojų Jungtinėje Karalystėje, kas trečią Danijos ir kas antrą Lenkijos gyventoją, o daugiau kaip du trečdaliai vokiečių tokia informacija nesidomi arba domisi retai [46,49]. Dauguma amerikiečių (68 proc.) nurodė, kad pirkdami maisto produktus pirmą kartą, visada arba beveik visada atkreipia dėmesį į sudedamųjų dalių sąrašą, ar jame nėra maisto priedų, ypač konservantų [28]. Šiaurės šalyse nustatyta, kad vartotojai ypač linkę domėtis maistingumo informacija tų maisto produktų, kuriems buvo taikyti keli apdorojimo etapai [29]. Kai kurie šių šalių gyventojai domisi maisto produktų maistingumu visą laiką, tačiau dauguma tokią informaciją skaito tik pirmą kartą rinkdamiesi tam tikrą maisto produktą [68]. Dauguma JAV gyventojų dažniausiai domisi informacija apie maisto produktų energinę vertę ir riebalus (atitinkamai 75 proc. ir 71 proc.) [26,30]. Australijos ir Naujosios Zelandijos gyventojai taip pat maisto produktų etiketėse dažniausiai skaito informaciją apie riebalus [68]. Brazilijoje, vartotojai labiausiai domėjosi informacija apie riebalus ir natrį [69]. Palyginus Jungtinėje Karalystėje 2000 metais ir 2005 metais atliktų tyrimų duomenis, nustatytas

reikšmingas vartotojų, besidominčių etiketėse nurodytais druskos, riebalų ir cukraus kiekiu, skaičiaus didėjimas (2000 metais šia informacija besidominčių gyventojų buvo atitinkamai 22 proc., 42 proc. ir 28 proc., o 2005 metais – atitinkamai 53 proc., 60 proc. ir 48 proc.), energine verte 2000 metais ir 2005 metais domėjosi tokia pati dalis – 28 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų [49]. Šveicarijoje, tyrimais buvo nustatyta, kad lyties skirtumai mitybos įpročiai atžvilgių buvo daug didesnis nei pagal regionus [45]. JAV ir Šveicarijoje atlikti tyrimai parodė, kad šių šalių gyventojų žinios ir požiūriai mitybos klausimais skyrėsi nepaisant net labai panašių mitybos rekomendacijų [26].

Sąsajos tarp mitybos ir sveikatos priklausomai nuo lyties, amžiaus ir išsilavinimo ir dažnai yra panašios gyventojų su skirtingomis mitybos įpročių ir kultūros charakteristikomis. Daugelis tyrimų parodė, kad moterys daug atidžiau renkasi ką valgyti ir daugiau dėmesio skiria mitybos ir sveikatos ryšiui, taip pat turi ir daugiau žinių apie sveikatą ir mitybą nei vyrai.

Apibendrinant galima teigti, kad gyventojai turintys geresnes žinias apie gyvensenos veiksnių įtaką sveikatai dažniau renkasi sveikatai naudingesnius maisto produktus ir dažniau domisi maisto produktų ženklinimo informacija.

1.3. Sveikatos priežiūros specialistų aktyvumas ugdant sveikos mitybos įpročius

Efektyvus sveikatos mokymas gali pakeisti žinias ir supratimą ar galvojimo būda, daryti įtaka vertybėms, gali keisti įsitikinimus ar požiūrį, padėti įgyti įgūdžių ir gali paveikti elgseną ar gyvenseną. PSO duomenimis, prevencijos priemonės, skirtos gyventojų požiūriui į sveikatos veiksnius formuoti, gali penkiais metais pailginti jų sveiko gyvenimo trukmę [1]. Danijos, Vengrijos, Vokietijos, Ispanijos ir Lenkijos gyventojų nurodytų informacijos apie maistą ir mitybą šaltinių sąraše gydytojai, vaistininkai ir mitybos specialistai užėmė ketvirtą – šeštą vietas, o Olandijos gyventojams būtent šeimos gydytojai suteikia daugiausiai žinių apie mitybą, tačiau mokslininkai pastebi, kad gydytojų bendravimas su gyventojais nėra optimalus [10,51,70]. Ispanijoje, Ukrainoje, Pietų Afrikos Respublikoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad sveikatos priežiūros specialistai dažniausiai įvardijami kaip patikimiausias informacijos apie mitybą šaltinis [51,71,72]. Svarbus visuomenės sveikatos specialistų vaidmuo, siekiant, kad gyventojai turėtų žinių apie mitybą ir tinkamą maisto produktų pasirinkimą, akcentuojamas ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose: Lietuvos Respublikos Seimo 1998 metų liepos 2 dienos nutarimu Nr.

VIII-833 priimtoje Lietuvos sveikatos programoje, 2003 metų spalio 23 dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1325 patvirtintoje Valstybinėje maisto ir mitybos strategijoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 metų. liepos 27 dienos nutarimu Nr. 941 patvirtintoje Lietuvos nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros strategijoje [73-75]. Juose teigiama, kad būtina informacija apie maisto produktus padaryti prieinama visoms gyventojų grupėms, tobulinti visuomenės žinias apie sveiką mitybą, suformuoti sveikos mitybos įgūdžius, gerinti visuomenės sveikatos stebėseną ir gyventojų informuotumą visuomenės sveikatos klausimais.

2002 metais atlikto suaugusių Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimo duomenimis per praėjusius metus mesti rūkyti gydytojas patarė tik 21,4 proc. rūkančių vyrų ir 6 proc. rūkančių moterų. Šeimos nariai patarė atsisakyti rūkymo net 69 proc. vyrų ir 37,3 proc. moterų. Mažiau vartoti alkoholio gydytojas rekomendavo 4,8 proc. vyrų ir 2,7 proc. moterų. Net 42 proc. vyrų atsakė, kad jiems šeimos nariai patarė mažinti alkoholio vartojimą. Šeimos nariai dažniau negu sveikatos priežiūros specialistai patarė keisti mitybą ir didinti fizinį aktyvumą. Taigi būtina skatinti sveikatos priežiūros specialistus daugiau dėmesio skirti sveikos gyvensenos ugdymui [76].

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad Lietuvoje sveikatos priežiūros specialistai turėtų skirti daugiau dėmesio gyventojams mitybos ir gyvensenos klausimais.

2.TYRIMO METODIKA

2010 metų suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas yra sudėtinė tarptautinio projekto „Finbalt Health Monitor“ dalis, kurį iniciavo Suomijos visuomenės sveikatos institutas. 1978 metais Suomijoje pradėta sveikatą veikiančios gyvensenos stebėsena, o nuo 1994 metų tyrimas pradėtas vykdyti ir Lietuvoje. „Finbalt Health Monitor“ tyrimas vykdomas pagal bendrą protokolą, naudojant suderintą anketą. Duomenys kaupiami bendroje duomenų bazėje. Šiame darbe analizuojami suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimų, atliktų 2010 metais, duomenys. Lietuvoje tyrimai atliekami kas antri metai. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos bioetikos leidimas Nr.12 ( 1 priedas).

2.1.Tiriamasis kontingentas

Tikslinė tyrimo populiacija – 20-64 metų Lietuvos gyventojai. Iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų buvo sudaryta atsitiktinė keturių tūkstančių žmonių imtis. Vykdyta apklausa paštu. Tyrimui naudotas standartinis klausimynas. Atrinktiems asmenims klausimynai buvo siunčiami paštu balandžio mėnesį. Tiriamųjų prašyta atsakymus atsiųsti per dvi savaites. Žmonėms, iš kurių atsakymo negauta, gegužės mėnesį buvo išsiųstas antras laiškas. Nustatyta, kad iš 4000 tyrimui atrinktų gyventojų, jame galėjo dalyvauti 3717 žmonių (rasta 7,1 % sąrašų klaidų (283 žmonės)). Iš jų dalyvavo 2000 asmenų. Atsako dažnis 53,8 proc. Iš viso tyrime dalyvavo 755 vyrai ir 1245 moterys. Apklaustųjų amžiaus vidurkis – 43,15 metai (mediana – 44, moda – 49, standartinis nuokrypis – 12,63).

Respondentų sociodemografiniai duomenys pateikti 2.1.1 lentelėje. Atsakiusieji pagal lyties, amžiaus, šeiminės padėties, miesto ir rajonų centrų/kaimo gyventojų santykį nesiskyrė nuo visos Lietuvos suaugusių žmonių populiacijos.

2.1.1 lentelė. Respondentų demografinė ir socialinė charakteristika .

2.2. Tyrimo metodai

Vadovaujantis Suomijos tyrimo patirtimi buvo sukurtas bendras klausimynas. Du vertėjai nepriklausomai vienas nuo kito išvertė jį į lietuvių kalbą. Jei buvo nesutapimų, juos derino trečias asmuo. Vėliau vertėjas, kuris nebuvo matęs angliško klausimyno varianto, išvertė klausimyną iš lietuvių kalbos į anglų. Vertime rasti neatitikimai buvo aptarti su Suomijos mokslininkais. Buvo atlikta Lietuvos gyventojų bandomoji apklausa, kuri parodė, kad klausimynas tinkamas naudoti Lietuvoje.

Klausimyną sudarė klausimai apie tirtųjų socialinius ir demografinius duomenis, jų sveikatos būklę, mitybą, rūkymą, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą, patarimus keisti nesveikus gyvensenos įpročius ir kitą (2 priedas).

Į klausimyną buvo įtraukti klausimai apie tiriamųjų gimimo datą, išsilavinimą ir gyvenamąją vietą. Amžius skaičiuotas iš tyrimo datos atimant gimimo datą. Tiriamieji buvo

Sociodemografiniai veiksniai Vyrai Moterys N % N % Amžius grupės <35 230 3,5 331 36,6 35-49 275 36,4 463 37,2 >49 250 33,1 451 36,2 Išsilavinimas vidurinis 419 55,7 464 37,5 aukštesnysis 187 24,9 388 31,3 universitetinis 146 19,4 386 31,2 Šeiminė padėtis vedęs (ištekėjusi) 678 90,5 976 78,8 nevedęs (netekėjusi) 71 9,5 262 21,2 Gyvenamoji vieta miestai 291 38,5 502 40,3 rajonų centrai/kaimai 464 61,5 743 59,7

suskirstyti į tris amžiaus grupes: <35, 35-49 ir >49. Klausimas apie gyventojų išsilavinimą turėjo kelis galimų atsakymų variantus, iš kurių reikėjo pasirinkti vieną: „pradinis“, „nebaigtas vidurinis“, „vidurinis“, „aukštesnysis” ir „aukštasis (kolegija)“, „universitetinis“. Pagal išsilavinimą tiriamieji buvo suskirstyti į vidurinio (pradinis ar nebaigtas vidurinis ir vidurinis), aukštesniojo (aukštesnysis, kolegija) ir universitetinio (universitetas) išsilavinimo grupes. Gyvenamoji vieta priskirta miestams ir rajonų centrams/kaimams pagal Lietuvos Statistikos departamento teritorijos administracinio skirstymo taisykles. Pagal šeiminę padėtį suskirstyti į dvi grupes: vedęs (ištekėjusi) (vedę/ištekėjusios ar gyvenantys nesusituokę) ir nevedęs (netekėjusi) (nevedę/netekėjusios, išsiskyrę (-usios), našliai).

2.2.1. Gyventojų žinių apie įvairių veiksnių įtaką sveikatai tyrimas

Gyventojų buvo klausiama kokią įtaką lėtinių ligų atsiradimui turi tam tikri gyvensenos įpročiai (2 priedas):

• padidėjęs arterinis kraujospūdis; • mažas arterinis kraujospūdis;

• padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje; • reguliari fizinė veikla;

• 1-5 cigarečių per parą surūkymas; • virš 10 cigarečių surūkymas per parą; • gausus vaisių ir daržovių vartojimas; • mažas gyvulinių riebalų kiekis maiste; • sūraus maisto vartojimas.

Atsakant į šiuos klausimus buvo galima pasirinkti vieną iš keturių atsakymų variantų: 1- didina ligų atsiradimo galimybę

2- mažina ligų atsiradimo tikimybę 3- neturi įtakos ligoms

2.2.2. Mitybos įpročių tyrimas

Siekiant išsiaiškinti, kokie buvo respondentų mitybos įpročiai, jų buvo klausiama ar jie pusryčiauja. Galimi atsakymų variantai buvo "taip" ir "ne". Siekiant įvertinti riebalų vartojimo įpročius, buvo klausiama, kokius riebalus vartoja ruošdami maistą ir kokius tepa ant duonos. Atsakinėjant į klausimą apie maisto gamybai naudojamus riebalus respondentai galėjo pasirinkti vieną iš penkių atsakymo variantų: "dažniausiai aliejų", " dažniausiai margariną", " dažniausiai sviestą", " dažniausiai taukus" ir " nevartoju jokių riebalų". Analizuojant duomenys atsakymai "dažniausiai sviestą" ir "dažniausiai taukus" buvo sujungti į vieną kategoriją. Atsakinėjant į klausimą apie tepamus ant duonos riebalus, respondentams buvo pateikti taip pat penki atsakymų variantai: "jokių", "margariną", "tepų riebalų mišinį, pagaminta iš sviesto ir augalinių riebalų (pvz. "Saulutė", "Venta", "Šeimininkės" ir kt.)", sviestą", "taukus". Analizuojant gyventojų duomenis atsakymai buvo pergrupuoti į tris grupes "jokių", "margariną" ir "sviestą ar tepų riebalų mišinį". Prie paskutinės grupės buvo pridėti ir taukai, tačiau į skilties pavadinimą jie įtraukti nebuvo. Buvo prašoma tiriamųjų nurodyti dažniausiai geriamo pieno rūšį : "natūralų kaimišką karvės pieną", "natūralų parduotuvėje pirktą pieną", "vidutinio riebumo (3,2-2,5 proc.) , "liesą (1,0 proc.) riebumo ir liesesnį", ar "negeriu pieno". Analizuojant duomenys pirmi du atsakymų variantai buvo sujungti į vieną "natūralų pieną". Buvo domimasi, kokį cukraus kiekį (šaukšteliais) tiriamieji deda į vieną puodelį kavos ar arbatos, kokią duoną jie renkasi bei kiek riekelių suvalgo per dieną. Siekiant įvertinti valgomosios druskos vartojimo įpročius, buvo klausiama, ar respondentai į paruoštą maistą deda druskos. Atsakymų kategorijos: "niekada", "kai trūksta druskos" ar "visuomet net neragavus". Domėjomės, kokią druską Lietuvos gyventojai dažniausiai vartoja: "paprastą", "joduotą", "druską su mažesniu natrio kiekių" ar "iš viso druskos nevartoju".

Daugumos maisto produktų (žuvies, šviežių vaisių ir daržovių, saldumynų ir kt.) vartojimas buvo tiriamas taikant dažnuminį mitybos tyrimo metodą. Respondentų buvo klausiama "Kiek kartų per praėjusia savaitę Jūs valgėte šiuos maisto produktus?" maisto produktai buvo suskirstyti į tokias grupes: virtos bulvės, keptos bulvės (ne traškučius), ryžiai ar makaronai, košės ar dribsniai, fermentinis sūris, varškės sūris, vištiena, žuvis, mėsa, mėsos produktai (dešra, kumpis, kt.), šviežios daržovės, kitokios (virtos, konservuotos) daržovės, švieži vaisiai ar uogos, kitokie vaisiai ir uogos, konditeriniai gaminiai (sausainiai, pyragai, tortas),

saldainiai ar šokoladas, kiaušiniai, limonadas, Coca-Cola ir pan. bei sultis. Respondentai galėjo pasirinkti viena iš pateiktų atsakymų variantų: "nė karto", "1-2 dienas", "3-5 dienas" , "6-7 dienas" (2 priedas).

2.2.3. Domėjimosi maisto produktų ženklinimo informacija ir sveikatos priežiūros specialistų dalyvavimo mitybos įpročių ugdyme tyrimas

Tiriamųjų buvo prašoma nurodyti ar skaito maisto produktų etiketėse pateiktą informaciją. Galimi atsakymų variantai: "taip visada", "dažnai skaitau", "kartais skaitau", "neskaitau". Jei respondentas skaitė maisto produktų ženklinimo etiketes, buvo prašoma nurodyti kokia informacija jį domino: "maisto produktų sudedamosios dalys (pvz., vaisinio jogurto sudėtis: jogurtas, cukrus, vaisiai, krakmolas, želatina ir kt.)", "maisto medžiagos (pvz., riebalai, angliavandeniai, baltymai)", "maisto energetinė vertė (kilokolorijos)", "maisto produktų priedai (pvz., konservantai, dažikliai, tirštikliai ir kt.), "maisto produktų svoris", "maisto produkto paruošimo instrukcija", "kaina", "maisto produkto galiojimo terminas"

Norint įvertinti sveikatos priežiūros specialistų dalyvavimą mitybos įpročių ugdyme, buvo klausiama "Ar per praėjusius 12 mėn. kas nors iš išvardintų asmenų patarė pakeisti mitybą dėl sveikatos?“ Galimi atsakymų variantai: "gydytojas", "kiti sveikatos priežiūros specialistai", "šeimos nariai" ir "kiti". Tyrimo metu palikti tik du pirmieji atsakymų variantai. Taip pat buvo prašoma nurodyti priežastis dėl kurių respondentai per praėjusius 12 mėn. pakeitė mitybą. Galimi atsakymai: "dėl sveikatos", "atsirado naujų maisto produktų", "pasikeitė šeimos padėtis", "pasikeitė darbo pobūdis", " trūksta pinigų maisto produktams".

2.3. Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta panaudojant SPSS (Statistical Package for Social

Sciences) programinę įrangą (15 versija).

Vyrų ir moterų tyrimo duomenys analizuoti atskirai. Lyginant žinias apie sveikatą ir mitybos įpročius įvairiose gyventojų socialinėse grupėse, atlikta rodiklių standartizacija pagal amžių. Standartu pasirinkta Lietuvos 20-64 metų amžiaus gyventojų struktūra 2010 metais.

Kokybinių požymių skirstinių lygybei įvertinti buvo taikytas chi - kvadrato (χ2) kriterijus. Kokybinių požymių ryšys buvo vertintas taikant z kriterijų. Statistiniam reikšmingumui įvertinti pasirinktas 95 procentų reikšmingumo lygmuo. Rezultatas laikytas statistiškai reikšmingu, kai paklaidos tikimybė p< 0,05.

Vertindami mitybos sąsajas su gyventojų žiniomis apie sveikatą, palyginome dviejų tiriamųjų grupių mitybos įpročius. Pirmą grupę sudarė asmenys, teisingai nurodę visų veiksnių įtaką ligų atsiradimui (1317 žmogus), o antrąją – tiriamieji, kurie klaidingai įvertino bent vieno veiksnio poveikį ligoms (633 žmonių). Skirstant tiriamuosius į šias grupes, nebuvo atsižvelgiama į jų žinias apie mažo arterinio kraujospūdžio įtaką sveikatai, nes beveik visi respondentai nežinojo teisingo atsakymo.

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Suaugusių Lietuvos gyventojų žinių apie įvairių veiksnių įtaką lėtinių ligų atsiradimui vertinimas

Analizuojant tyrimo duomenis, buvo vertinamos suaugusių Lietuvos gyventojų žinios apie įvairių veiksnių įtaką jų sveikatai. Gyventojų buvo klausiama kokią įtaką sveikatai turi padidėjęs ir sumažėjęs arterinis kraujospūdis, rūkymas, reguliari fizinė veikla, vaisių ir daržovių, gyvulinių riebalų ir sūraus maisto vartojimas.

Vertinant gyventojų žinias apie padidėjusio arterinio kraujospūdžio įtaką sveikatai, nustatyta, kad dauguma vyrų (84,3 proc.) ir moterų (88,1 proc.) teisingai nurodė, jog hipertenzija didina ligų atsiradimo galimybę (3.1.1 pav.). Tačiau kas dešimtas apklaustasis nežinojo, kokią įtaką šis veiksnys turi sveikatai. Vyrų žinios apie hipertenzijos reikšmę sveikatai buvo blogesnės nei moterų (p=0,049). 84,3 1,4 _0,3 14 88,1 1,1 0 10,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 proc. Vyrai Moterys lytis

Didina ligų atsiradimo galimybę Neturi įtakos Mažina ligų atsiradimo galimybę Nežinau

*

* p<0,05 lyginant su moterimis

χ²=7,846, lls=3, p=0,049

3.1.1 pav. Vyrų ir moterų paskirstymas atsižvelgiant į jų žinias apie padidėjusio arterinio kraujospūdžio įtaką sveikatai (proc.)

Tik nedidelė dalis apklaustųjų (3 proc. vyrų ir 2,8 proc. moterų, p<0,05) žinojo, kad mažas arterinis kraujospūdis neskatina lėtinių ligų atsiradimo. Iš viso neteisingus atsakymus pateikė 97 proc. vyrų ir 97,2 proc. moterų (p=0,236).

Kokią įtaką žmogaus sveikatai turi padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, teisingai atsakė dauguma respondentų (85,7 proc. vyrų ir 90,5 proc. moterų) (3.1.2 pav.). Kas dešimtas vyras ir 8,5 proc. moterų nežinojo, kokią įtaką ligų atsiradimui turi cholesterolis. Kitų šalių tyrimų duomenimis, tokių asmenų dalis buvo dar mažesnė. Didesnė dalis JAV gyvenančių moterų nurodė, kad reikia mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. JAV šiam teiginiui pritarė 70 proc., Šveicarijoje 52 proc. respondenčių [77].

85,7 1,4 _0,4 12,5 90,5 0,5 0,5 8,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 proc. Vyrai Moterys lytis

Didina ligų atsiradimo galimybę Neturi įtakos Mažina ligų atsiradimo galimybę Nežinau

*

*

*p<0,05 lyginant su moterimis χ²=11,850, lls=3, p=0,008

3.1.2 pav. Vyrų ir moterų paskirstymas atsižvelgiant į jų žinias apie padidėjusios cholesterolio koncentracijos kraujyje įtaką sveikatai (proc.) .

Dauguma respondentų (80,9 proc. vyrų ir 82,5 proc. moterų ) žinojo, kad reguliari fizinė veikla mažina ligų atsiradimo riziką. Beveik kas dešimtas (9,5 proc.) vyras ir 5,7 proc. moterų nežinojo, kokią įtaką sveikatai turi fizinė veikla, o 7,4 proc. vyrų ir 8,7 proc. moterų klaidingai galvojo, kad fizinė veikla didina ligų atsiradimo galimybę. Atsakant į klausimą apie reguliarios

fizinės veiklos įtaką sveikatai 36,6 proc. abiejų lyčių respondentų suklydo ir pasirinko neteisingus atsakymų variantus (3.1.3 pav.).

2,2 7,4 80,9 9,5 3,1 8,7 82,5 5,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 proc. Vyrai Moterys lytis

Didina ligų atsiradimo galimybę Neturi įtakos Mažina ligų atsiradimo galimybę Nežinau

*

*p<0,05 lyginant su moterimis χ²=9,505, lls=3, p=0,023

3.1.3 pav. Vyrų ir moterų paskirstymas atsižvelgiant į jų žinias apie reguliarios fizinės veiklos įtaką sveikatai (proc.) .

Buvo domimasi, kokią įtaką respondentų nuomone sveikatai turi rūkymas 1-5 cigarečių per dieną ir kokią 10 cigarečių per dieną. Beveik visos moterys (94,5 proc.) ir 90,5 proc. vyrų žinojo, kad rūkant 10 ir daugiau cigarečių per dieną didėja ligų atsiradimo galimybė (p<0,01). Daugiau abejonių sukėlė 1-5 cigarečių surūkymo per dieną įtaka sveikatai. Moterų žinios apie šio veiksnio įtaką ligų atsiradimui buvo geresnės nei vyrų (3.1.4 pav.). Dešimtadalis (11,3 proc.) vyrų ir 8 proc. moterų nežinojo, kokią įtaką ligų atsiradimui turi 1-5 cigarečių per dieną rūkymas. Beveik 8 proc. vyrų ir 4,1 proc. moterų klaidingai galvojo, kad šis veiksnys neturi įtakos sveikatai ar net mažina ligų atsiradimo galimybę

80,9 7,1 0,7 11,3 87,9 3,2 _0,9 8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 proc. Vyrai Moterys lytis

Didina ligų atsiradimo galimybę Neturi įtakos Mažina ligų atsiradimo galimybę Nežinau

*

*

*

*p<0,05 lyginant su moterimis χ²=19,682, lls=3, p=0,000

3.1.4 pav. Vyrų ir moterų paskirstymas atsižvelgiant į jų žinias apie 1-5 cigarečių rūkymo įtaką sveikatai(proc.) .

Teisingą nuomonę apie sūraus maisto įtaką sveikatai turėjo 76,9 proc. vyrų ir 79,6 proc. moterų. Nemaža dalis respondentų (14,9 proc. vyrų ir 8,9 proc. moterų, p<0,05) nežinojo, kokia įtaką ligų atsiradimui turi sūrus maistas, o 5,2 proc. vyrų ir 8,1 proc. moterų teigė, kad sūraus maisto vartojimas naudingas sveikatai (χ²=17,891, ll=3, p=0,000). JAV atlikto tyrimo duomenimis, 76 proc. gyventojų nurodė, kad reikia vengti valgomosios druskos. Šveicarijoje tokių gyventojų buvo 82 proc. [77]

Mažas gyvulinių riebalų vartojimas padeda išvengti daugelio lėtinių ligų. Augalinės kilmės produktuose esančios polinesočiosios riebalų rūgštys mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, kartu ir išeminės širdies ligos riziką [34]. Šeši iš dešimties vyrų ir 65,2 proc. moterų žinojo šį faktą (3.1.5 pav.). Tačiau net 39,9 proc. vyrų ir 34,8 proc. moterų nežinojo, kokią įtaką ligų atsiradimui turi mažas gyvulinių riebalų kiekis, arba galvojo, kad jis neturi įtakos sveikatai.

6,8 16,5 60,1 16,6 6,6 14 65,2 14,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 proc. Vyrai Moterys lytis

Didina ligų atsiradimo galimybę Neturi įtakos Mažina ligų atsiradimo galimybę Nežinau

*

*

*p<0,05 lyginant su moterimis χ²=4,661, lls=3, p=0,198

3.1.5 pav. Vyrų ir moterų paskirstymas atsižvelgiant į jų žinias apie mažo gyvulinių riebalų kiekio įtaką sveikatai (proc.) .

Siekiant įvertinti žinių apie įvairių veiksnių įtaką sveikatai sąsajas su amžiumi, apskaičiavome, kokios dalies respondentų žinios buvo teisingos trijose amžiaus grupėse (3.1.1 lent.). Analizės rezultatai parodė, kad vyrų žinios amžiaus grupėse išsiskyrė atsakant į klausimus apie padidėjusį arterinį kraujospūdį (p<0,05), padidėjusią cholesterolio koncentraciją kraujyje (p<0,05) ir reguliarią fizinę veiklą (p=0,015). Reikšmingai didesnė vyriausios (91,7 proc.) ir vidutinio amžiaus (91,7 proc.) nei jauniausios (80,3 proc.) amžiaus moterų dalis teisingai nurodė, kad padidėjęs arterinis kraujospūdis didina ligų atsiradimo galimybę. Rūkymo 10 cigarečių per dieną žalą dažniau įvardino vidutinio amžiaus (96,5 proc.) ir jauniausios (95,8 proc.) nei vyriausios (89,1 proc.) moterys. Su amžiumi reikšmingai didėjo moterų, žinančių apie mažo gyvulinių riebalų vartojimo įtaką sveikatai, dalis. Rūkymo 1-5 cigarečių per dieną poveikį ligų atsiradimui teisingai nurodė 81,4 proc. vyriausio amžiaus, vidurinio amžiaus ( 90,4 proc.) moterų ir 90,1 proc. jauniausio amžiaus moterų. Moterų žinios apie mažo arterinio kraujospūdžio, padidėjusios cholesterolio koncentracijos kraujyje, gausaus vaisių ir daržovių vartojimo bei sūraus maisto vartojimo poveikį sveikatai amžiaus grupėse nesiskyrė (žr.3.1.1 lent.). Airijoje

atlikto tyrimo duomenimis, vyresnių žmonių žinios apie pakankamo vaisių ir daržovių bei mažesnio riebalų kiekio vartojimo naudą buvo geresnės nei jaunesnių asmenų [78].

3.1.1 lentelė. Vyrų ir moterų, teisingai nurodžiusių įvairių veiksnių įtaką sveikatai, dalis (proc.) atsižvelgiant į amžių.

*p<0,05 lyginant su tos pačios lyties <35metų amžiaus asmenimis **p<0,05 lyginant su tos pačios lyties >49 metų amžiaus asmenimis

Vertinant žinių apie įvairių veiksnių įtakai sveikatai skirtumus, atsižvelgiant į šeiminę padėtį nustatėme, kad, vyrų, žinojusių apie padidėjusio arterinio kraujospūdžio reikšmę sveikatai, dalis buvo reikšmingai didesnė tarp vedusiųjų (85,1 proc.) nei tarp nevedusių (73,0 proc.) (3.1.2 lent.). Vedę vyrai taip pat dažniau teisingai nurodė reguliarios fizinės veiklos (81,9 proc.) ir mažo gyvulinių riebalų kiekio maiste (60,9 proc.) reikšmę sveikatai, nei nevedę (atitinkamai 70,4 proc. ir 48,6 proc.). Moterų žinios apie daugumos veiksnių įtaką ligų atsiradimui nebuvo susiję su šeimine padėtimi.

Veiksniai Vyrai p Moterys p

<35 35-49 >49 <35 35-49 >49 Padidėjęs arterinis kraujospūdis 79,1 87,6* 86,4* 0,023 80,3 91,7* 91,7* 0,000 Mažas arterinis kraujospūdis 3,8 2,5 3,2 0,528 2,3 2,2 4,2 0,058 Padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje 82,2 89,9* 84 0,042 88,1 91,9 91,0 0,218

Reguliari fizinė veikla 81,7 84,8** 74,1 0,015 78,7 85,6* 82,3 0,055

Rūkymas 1-5 cig./parą 83,3 82,0 76,6 0,197 90,1 90,4** 81,4* 0,000

Rūkymas 10 ir daugiau cigarečių per parą

88,5 93,5 89,4 0,139 95,8 96,5** 89,1* 0,000 Gausus vaisių ir daržovių

vartojimas

88,8 89,8 85,1 0,356 91,0 92,5 91,5 0,797 Mažas gyvulinių riebalų

kiekis maiste

60,1 60,0 61,4 0,948 61,0 65,6 69,2* 0,078

3.1.2 lentelė Vyrų ir moterų, teisingai nurodžiusių įvairių veiksnių įtaką sveikatai, dalis (proc.) atsižvelgiant į šeiminę padėtį.

Veiksniai Vyrai p Moterys p

vedę nevedę ištekėjusios netekėjusios

Padidėjęs arterinis kraujospūdis 85,1 73,0* 0,015 80,8 86,0 0,332

Mažas arterinis kraujospūdis 2,8 3,6 0,913 2,7 3,3 0,225

Padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje

86,0 81,0 0,336 91,0 88,5 0,319

Reguliari fizinė veikla 81,9 70,4 0,058 83,2 78,7 0,140

Rūkymas 1-5 cig./parą 81,7 70,6 0,067 88,6 85,3 0,163

Rūkymas 10 ir daugiau cigarečių per parą

90,8 86,2 0,239 94,6 94,3 0,881

Gausus vaisių ir daržovių vartojimas 88,9 80,5 0,104 91,8 91,8 0,953

Mažas gyvulinių riebalų kiekis maiste 60,9 48,6 0,067 66,3 60,0 0,074

Sūraus maisto vartojimas 77,7 68,0 0,115 79,6 78,8 0,789

Daugelis atliktų tyrimų nustatė, kad žmonių gyvensenos įpročiai priklauso nuo išsilavinimo [16,58,79]. Mes siekėme įvertinti ar skiriasi Lietuvos gyventojų žinios apie įvairių veiksnių įtaką sveikatai priklausomai nuo jų išsilavinimo (3.1.3 lent.). Didėjant išsilavinimui tiek vyrų, tiek moterų žinios gerėjo. Šis ryšys buvo ypatingai akivaizdus tarp moterų. Beveik visų veiksnių įtaką ligų atsiradimui geriau žinojo universitetinį išsilavinimą turinčios moterys nei žemesnio išsilavinimo moterys. Tik sūraus maisto poveikį sveikatai teisingai nurodžiusiųjų dalis buvo kiek didesnė tarp aukštesnį išsilavinimą turinčių moterų nei universitetinio išsilavinimo. Universitetinio išsilavinimo vyrai reikšmingai dažniau negu aukštesnio išsilavinimo vyrai teisingai įvertino reguliarios fizinės veiklos įtaką ligų atsiradimui (atitinkamai 94,2 proc., 80,2 proc.). Akivaizdūs skirtumai tarp vyrų išsilavinimo grupių nustatyti, vertinant gausaus vaisių ir daržovių vartojimo įtaką sveikatai. Teisingai šią įtaką įvertino 94,5 proc. universitetinio išsilavinimo vyrų ir 84,3 proc. vidurinio išsilavinimo vyrų (p<0,05). Tik pusė vidurinio išsilavinimo vyrų (55,4 proc.) žinojo mažo gyvulinių riebalų kiekio maiste poveikį sveikatai. Tarp universitetinį išsilavinimą turinčių vyrų šį poveikį žinojusiųjų dalis buvo reikšmingai didesnė (70 proc.). Įdomu, kad žinios apie rūkymo 10 cigarečių per dieną įtaką ligų atsiradimui vyrų išsilavinimo grupėse nesiskyrė, o teisingai įvertinusiųjų rūkymo 1-5 cigaretes per dieną poveikį sveikatai buvo kiek daugiau tarp aukštesniojo išsilavinimo vyrų (83,6 proc.) nei tarp universitetinio išsilavinimo vyrų (79,8 proc.).