• Non ci sono risultati.

FARMACIJOS SPECIALISTŲ POŢIŪRIS Į SVEIKOS GYVENSENOS PROPAGAVIMO GALIMYBES LIETUVOS VISUOMENĖS VAISTINĖSE

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "FARMACIJOS SPECIALISTŲ POŢIŪRIS Į SVEIKOS GYVENSENOS PROPAGAVIMO GALIMYBES LIETUVOS VISUOMENĖS VAISTINĖSE"

Copied!
60
0
0

Testo completo

(1)

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

AURELIJA BATAKYTĖ

FARMACIJOS SPECIALISTŲ POŢIŪRIS Į SVEIKOS

GYVENSENOS PROPAGAVIMO GALIMYBES LIETUVOS

VISUOMENĖS VAISTINĖSE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas :

Lekt. Dr. Jurgita Daukšienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitalis Briedis

FARMACIJOS SPECIALISTŲ POŢIŪRIS Į SVEIKOS

GYVENSENOS PROPAGAVIMO GALIMYBES LIETUVOS

VISUOMENĖS VAISTINĖSE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Lekt. dr. Jurgita Daukšienė

Recenzentas

Darbą atliko

Magistrantė

Aurelija Batakytė

(3)

TURINYS

SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 SĄVOKOS ... 8 SANTRUMPOS ... 9 ĮVADAS ... 10

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 11

1.1. Sveikatos stiprinimo apibrėţtys ... 12

1.2. Sveikos gyvensenos sritys ... 13

1.3. Sveika gyvensena prevencijos uţtikrinime ... 16

1.4. Farmacijos specialistų indelis į sveikos gyvensenos propagavimą ir jo svarba ... 18

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 22

2.1. Tyrimo organizavimas ... 22

2.2. Tyrimo objektas ... 22

2.3. Taikyti tyrimo metodai ... 22

2.4. Taikyti duomenų analizės metodai ... 23

2.5. Tyrimo instrumentas ... 23

2.6. Tyrimo instrumento validacija ... 23

2.7. Anketavimo metodo privalumai ir trūkumai ... 24

2.8. Tiriamųjų atranka ir tyrimo imtis ... 24

2.9. Tyrimo eiga ... 25

2.10.Tyrime dalyvavusių respondentų sociodemografinės charakteristikos ... 26

3. REZULTATAI ... 29

3.1. Farmacijos specialistų poţiūris į sveiką gyvenseną ... 29

3.2. Sveikos gyvensenos sritys ir konsultavimo tikslingumas ... 30

3.3. Sveikos gyvensenos propagavimo veiksniai ir asmeninis pasirengimas ... 32

3.4. Sveikos gyvensenos informaciniai šaltiniai ... 40

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 42

5. IŠVADOS ... 44

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 45

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 46

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO TEMA PARUOŠTOS KONFERENCIJŲ TEZĖS ... 49

(4)

SANTRAUKA

FARMACIJOS SPECIALISTŲ POŢIŪRIS Į SVEIKOS GYVENSENOS PROPAGAVIMO GALIMYBES LIETUVOS VISUOMENĖS VAISTINĖSE

A.Batakytės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas lekt. dr. Jurgita Daukšienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra – Kaunas.

Tyrimo tikslas: Įvertinti farmacijos specialistų poţiūrį į sveikos gyvensenos propagavimo galimybes visuomenės vaistinėse.

Uţdaviniai: 1. Išsiaiškinti farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėse, nuomonę į sveikos gyvensenos reikšmę. 2. Įvardinti sveikos gyvensenos sritis, kuriomis konsultuoja visuomenės vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai ir tikslines grupes, kurioms šios konsultacijos būtų naudingos. 3. Įvertinti farmacijos specialistų patirtį ir veiksnius, darančius įtaką konsultacijos teikimui sveikos gyvensenos propagavimo klausimais.. 4. Nustatyti farmacijos specialistų daţniausiai naudojamus sveikos gyvensenos informacijos šaltinius.

Metodika: Tyrimui atlikti naudotas kiekybinio tyrimo metodas – struktūrizuota anketinė apklausa. Tiriamiesiems buvo išdalintos anoniminės anketos, iš kurių kiekvieną sudarė 22 klausimai. Iš viso išdalinta 450 anketų, iš kurių uţpildytos ir grąţintos buvo 352 anketos (atsakomumas – 78,2%). Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for Social Science) 17.0 programinį statistinės analizės paketą.

Tyrimo rezultatai: 77,8% apklaustųjų sutinka, kad visuomenės vaistinė yra tinkama vieta teikti sveikos gyvensenos propagavimo patarimus, o juos suteikti gali tik kvalifikuotas specialistas (56,8%). Išskiriamos pagrindines tikslinės grupės, su kuriomis reikėtų kalbėti sveikos gyvensenos propagavimo klausimais: pacientai sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis (95,5%), sergantys diabetu (90,3 %), rūkantieji (87,2%) ir turintys antsvorį (87%). Specialistai sveikos gyvensenos propagavimo klausimams daţniausiai skiria nuo 1 iki 5 minučių konsultacijos laiko (63proc.), tačiau moterys yra labiau linkusios į ilgesnę konsultaciją, nei jų kolegos vyrai (p<0.05). Viena iš svarbiausių prieţasčių, kuri trukdo vystyti sveikos gyvensenos propagavimą - per trumpas konsultacijos laikas.

Išvados: 1. Daugumos respondentų nuomone, visuomenės vaistinė yra tinkama vieta konsultuoti pacientus sveikos gyvensenos propagavimo klausimais 2. Tikslinės grupės, su kuriomis reikėtų kalbėti sveikos gyvensenos klausimais: pacientai sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, turintys antsvorį, rūkantieji ir sergantys diabetu. 3. Tik dalis farmacijos specialistų jau konsultuoja sveikos gyvensenos propagavimo klausimais, to nedarantys – teigė, kad jiems nepakanka kvalifikacinių ţinių ar laiko.

(5)

Tyrimo metu nustatyta, kad vaistininkai linkę skirti daugiau konsultacijos laiko sveikatinimo informacijai, nei jų kolegos vaistininko padėjejai (p<0.05). 4. Pagrindiniai informacijos šaltiniai apie sveiką gyvenseną farmacijos specialistams išskiriami moksliniai straipsniai, profesinės studijos universitete ar kolegijoje, konferencijų lankymas ir podiplominės studijos.

(6)

SUMMARY

PHARMACISTS’ ATTITUDE TOWARDS FOR HEALTH PROMOTION OPPORTUNITIES COMMUNITY PHARMACIES IN LITHUANIA

A.Batakytės„s MA Thesis. Supervisor: Lect. Dr. Jurgita Daukšienė; Department of Drug Technology and Social Pharmacy, Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas.

Aim: to analyze pharmacist attitude on the health promotion opportunities in community pharmacies. Tasks: 1. Find out the view of pharmaceutical specialists working in community pharmacies on health promotion 2. Name the most common health promotion areas and target groups which would be able to consult with pharmaceutical specialists working in community pharmacies. 3. Assess the experience of pharmacist as well as factors while consulting on the questions of health promotion. 4. Discuss useful sources of information for pharmacists to collect information about health promotion.

Methods: a structured questionnaire-based survey was used as a quantitative method for this research. The anonymous questionnaires consisted of 22 questions for each participant. A total of 450 questionnaires were handed out, 352 of them has been completed and returned (responsiveness was 78.2%). The analysis of the data was carried out using SPSS (Statistical Package for Social Science) 17.0 software package for statistical analysis.

Results: 77.8% of the respondents agree that a community pharmacy is a right place for the health promotion topics and the consultation can be given only by a qualified professional (56.8%). There are main target groups which should be addressed to talk about health promotion : patients with cardiovascular diseases (95.5%), with diabetes (90.3%), smokers (87.2%) and overweight people (87%). Usually specialists dedicate from 1 up to 5 minutes for the consultation on healthy lifestyle (63%). However, women are more susceptible to a longer consultation than their male colleagues (p<0.05). One of the main reasons which hinder the development of the health promotion is short consultation time.

Conclusions: 1. According to the majority of respondents, the public pharmacy is a right place to consult patients on health promotion issues. 2. The main target groups which should be addressed to talk about promotion of healthy lifestyle remain patients with cardiovascular diseases, overweight people, smokers and people with diabetes. 3. Only a part of the pharmaceutical specialists consult people on the health promotion. The ones that do not consult claimed that they do not have sufficient qualifications or knowledge, or time. The research found that pharmacists tend to spend more time consulting on wellness than their colleagues pharmacist's assistant (p<0.05). 4. The main sources of

(7)

information about healthy lifestyle for pharmaceutical specialists remain scientific articles, studies at a university or college, participating in conferences and post-graduate studies.

(8)

SĄVOKOS

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [19].

Visuomenės vaistinė – vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami, išduodami ar parduodami vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, kurie neturi asmens sveikatos prieţiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro įpareigojimai aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir profesinės veiklos praktika [19].

Farmacinė rūpyba – asmens gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, kuris leidţia gauti maksimalius rezultatus, pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis procesas, gerinantis vaistinių preparatų vaistinių vartojimo kokybę [33].

Visuomenės sveikata – visapusiška dvasinė, fizinė ir psichologinė ţmonių gerovė [43].

Sveikatos stiprinimas (angl. health promotion) - tai procesas, leidţiantis padidinanti sveikatos kontrolę ir pagerinantis sveikatos būklę [1].

Sveikas gyvenimo būdas (sveika gyvensena, angl.- healthy lifestyle) - tai naudingų ir sveikų įpročių visuma organizmui, susiformavusi pe visą gyvenimo laikotarpį, veikiant įvairiems aplinkos veiksniams [41].

Sveikatinimas – veikla, kuria siekiama gerinti sveikatą. Ji apima pagrindines sritis: asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos prieţiūrą, farmacinę veiklą, kartu tradicinę mediciną, liaudies mediciną ir nemedicininius sveikatos atgavimo būdus [7].

Sveikatinimo informacija – informacija, kuri padeda atgauti, palaikyti ar siekti geros sveikatos būklės.

(9)

SANTRUMPOS

AKS – arterinis kraujo spaudimas

FR – farmacinė rūpyba

LNL – lėtinės neinfekcinės ligos LOPL – lėtinė obstrukcinė plaučių liga LR – Lietuvos respublika

N – į klausimus atsakiusių respondentų skaičius

NICE – nacionalinės sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas Proc. – procentai

PSO – pasaulio sveikatos organizacija sn – statistiškai nereikšminga

SN – standartinis nuokrypis

SPSS - Statistical Package for the Social Science –Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa

(10)

ĮVADAS

Kiekvieno visuomenėje gyvenančio ţmogaus sveikata yra pagrindinis socialinės ir ekonominės gerovės pagrindas. Didelį susirūpinimą tiek Europos šalių, tiek Lietuvos sveikatos prieţiūros specialistams kelia vis didesnis pacientų sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (LNL), tokiomis kaip: širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL), arterinė hipertenzija, insultas, onkologiniai susirgimai, nutukimas, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos bei cukrinis diabetas [37]. Nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasmet miršta 1,9 mln. Europos Sąjungos (ES) gyventojų [39]. Lietuvoje 2015m. duomenimis, mirtys nuo įvairių kraujotakos sistemos ligų sudarė 56,5 proc. visų mirčių, o nuo piktybinių navikų – 20 proc. [42]. Išlaidos, susijusios su šiomis ligomis, ES kasmet siekia 169 mlrd. eurų [39].

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos sveikatos politikos dokumente – „Sveikata visiems XXI amţiuje“ ir Lietuvos sveikatos programoje uţsibrėţiami aiškūs tikslai: sumaţinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kartu sumaţinti ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų sergamumo tikimybę [36,37,38]. Naudojamos strateginės.priemonės kovai su lėtinėmis

neinfekcinėmis ligomis – aktyvi rizikos veiksnių kontrolė ir prevencija [36]. Daugumos PSO ekspertų nuomone, gyvensenos kokybės rodiklius galima suskirstyti procentais: 50 procentų lemia asmens sveikata ir gyvensena, 20 procentų priskiriama genetiniam pagrindui, 20 procentų aplinkos poveikiui ir tik 10 procentų – sveikatos apsaugai ir medicinai [38]. Neretas ţmogus savo paties sveikatos būkle nelinkęs rūpintis itin kruopščiai, tad atsakomybę uţ savo sveikatą perleidţia sveikatos prieţiūros specialistams. Tačiau nedaugelis gali susimąstyti, kad .sumaţinę rizikos veiksnius ar juos visiškai

pašalinę, gali pagerinti savo sveikatos būklę ir ţinoma - gyvenimo kokybę. Dėl tokių veiksnių vis aktualesnės temos tampa sveikatos propagavimas, sveika gyvensena ar gyvenimo įpročių keitimas. Farmacijos specialistas, dirbantis.visuomenės vaistinėje, tampa vis patrauklesnis ir priimtinesnis

specialistas, galintis išlaikyti glaudų ryšį su pacientu. Toks specialistas neretai gali įtraukti pacientą į ligų prevenciją ir padėti. siekti sveiko gyvenimo būdo.

Atliktame tyrime analizuojamas farmacijos specialistų (vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų) poţiūris į sveikos gyvensenos.propagavimo galimybes visuomenės vaistinėje. Tiek Lietuvoje, tiek

kitose pasaulio šalyse informacija apie sveiką gyvenseną ir jo propagavimas darosi vis aktualesnis. Šio tyrimo praktinė reikšmė – išanalizavus esamą padėtį Lietuvoje toliau plėtoti sveikos gyvensenos sampratą pačių specialistų tarpe, kartu teikti informaciją pacientams, taip pat gerinti vaistininko.kompetencijas aktualiomis sveikatinimo temomis. Pasirinktas tyrimo metodas – struktūrizuota .apklausa, kiekybinis tyrimas. Tyrimo objektas – Lietuvos farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėje, nuomonė į sveikos gyvensenos propagavimo galimybes.

(11)

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

TIKSLAS: Įvertinti farmacijos specialistų poţiūrį į sveikos gyvensenos propagavimo galimybes visuomenės vaistinėse.

UŢDAVINIAI:

1. Išsiaiškinti farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėse, nuomonę į sveikos gyvensenos reikšmę.

2. Įvardinti sveikos gyvensenos sritis, kuriomis konsultuoja visuomenės vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai ir tikslines grupes, kurioms šios konsultacijos būtų naudingos.

3. Įvertinti farmacijos specialistų patirtį ir veiksnius, darančius įtaką konsultacijos teikimui sveikos gyvensenos propagavimo klausimais.

(12)

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Sveikatos stiprinimo apibrėţtys

Apie sveikatos stiprinimo sąvoką buvo pradėta kalbėti jau pirmoje šio amţiaus pusėje, tačiau šios veiklos pakilimą galima atsekti nuo 1974m., kai tuometinis Kanados sveikatos ministras Marc Lalonte išleido pranešimą pavadinimu „Naujos sveikatos perspektyvos kanadiečiams“. Tai buvo pirmas, naujas vyriausybės politikos dokumentas, identifikuojantis sveikatos stiprinimo propagavimo strategijas. Šis dokumentas buvo naudojamas kaip pagrindinis kitų šalių panašiuose politikos dokumentuose, tokių kaip Švedijos, Jungtinių Amerikos valstijų. Šis dokumentas buvo kaip sveikatos stiprinimo koncepcija ir kaip naujas poţiūris, kuris gali būti naudojamas vyriausybinių organizacijų ar bendruomenių. 1986m. pirmos tarptautinės konferencijos apie sveikos gyvensenos propagavimą metu didelį susidomėjimą pareiškė Otavos chartija, kuri toliau savo ruoţtu sustiprino sveikatinimo plėtrą visame pasaulyje.

1 lentelė. Sveikatos propagavimo apibrėžtys (Šaltinis: adaptuota pagal [8])

Šaltinis ir data Apibrėţimas

Lalonde, 1974 „Strategija apima: informavimą, įtakos darymą organizacijoms ir individualiems asmenims, kad jie prisiimtų labiau atsakomybės ir būtų aktyvesni fizinės ir psichinės sveikatos klausimais. „

JAV sveikatos, edukacijos ir gerovės departamentas,1979

„Tai sveikatos mokymo, politinių ir ekonominių programų derinys, sukurtas paremti elgesio ir aplinkos pokyčius, siekiant uţtikrinti sveikatą.“

Green, 1980 „Bet kokios sveikatos mokymo ir susijusių organizacijų politinių ir ekonominių priemonių derinys, skirtas palengvinti aplinkos pokyčius, siekiant uţtikrinti sveikatą.“

Green, Iverson, 1982 „Bet koks sveikatos mokymas ir susijusių organizacijų ekonominis ir aplinkos apsaugos derinys, remiantis sveikatą.“

Perry, Jessor, 1985 „Iš visų pastangų stengimasis siekti sveikatos ir gerovės visose keturiose sveikatos srityse (fizinėje, socialinėje, psichinėje ir asmeninėje).“

Nutbeam, 1985 „Procesas, sudarantis sąlygas ţmonėms padidinti kontrolę visose sveikatos srityse ir kartu uţtikrinti savo sveikatą.“

PSO, 1984,1986 „Procesas, sudarantis sąlygas ţmonėms padidinti kontrolę ir uţtikrinti savo sveikatą“

Goodstadt, 1987 „Palaikomi ir stiprinami esami sveikatos lygiai, vykdant efektyvias programas, paslaugas ir strategijas.“

Kar, 1989 „Gerovės paţanga ir rizikų sveikatai išvengimas, pasiekiant optimalų elgesio, socialinį, aplinkos apsaugos ir biomedicininį lygį.“

O„Donnell, 1989 „Tai mokslas ir menas, padedantis ţmonėms pasirinkti jų gyvenimo būdą, kuris leidţia judėti link optimalios sveikatos.“

Labonte, Little, 1992 „Bet kokia veikla ar programa sukurianti socialines ir aplinkos apsaugos sąlygas, kad būtų padidintas ţmonių gera savijauta.“

(13)

Iš 1 lentelės matyti, kad sveikatos stiprinimo sąvoka laikui bėgant kito, tačiau pagrindinis tikslas išliko tas pats – sukurti optimalią aplinką ţmonių sveikatos kontrolei ir uţkirsti kelią ligoms. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatos stiprinimo sąvoką apibūdina aiškiai ir trumpai - tai procesas, padidinantis kontrolę ir pagerinantis sveikatos būklę [1]. Sveikatos stiprinimas padeda ţmonėms padidinti savo sveikatos kontrolę, tai vienas iš svarbiausių aspektų [2].

Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. V. Juškelienė savo knygoje „Visuomenės sveikatos įvadas: visuomenės stiprinimas.“ aiškiai apibrėţia sveikatos stiprinimo sąvoką: „Sveikatos stiprinimas suprantamas kaip procesas, kurio metu visuomenės nariai gali kontroliuoti sveikatą lemiančias sąlygas ir taip gerinti savo sveikatą.“ [6]. Sveikatos ugdymas – tai sąmoningai sudarytos sąlygos, kurių tikslas – ne tik suteikti ţinių, bet ir padėti formuotis teigiamoms sveikatos atţvilgiu elgesio nuostatoms bei sveikos gyvensenos įgūdţiams , padėti atsisakyti ţalingų įpročių bei keisti poţiūrį į sveikatą [2].

Sveikatos stiprinimo sąvoka įtraukta ir Lietuvos Respublikos (LR) visuomenės sveikatos prieţiūros įstatymą, kuriame 33 str. apibrėţiama visuomenės sveikatos stiprinimo sąvoka. Ji apima sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką gyvenseną skleidimą, sveikos gyvensenos propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos priklausomų visuomenės sveikatos rizikos veiksnių maţinimą [7].

Bendrąja prasme sveikatos stiprinimo sąvokos daugumoje literatūros šaltinių apibrėţiamos labai panašiai, o pagrindinis tikslas įvardijamas vienas – uţtikrinti kontrolę ir pagerinti sveikatos būklę.

1.2. Sveikos gyvensenos sritys

Pradinė riba nuo ko reikėtų pradėti kalbėti apie sveikatos stiprinimo diskusiją prasideda nuo 1986 m. Otavoje (Kanada) vykusios pirmos tarptautinės sveikatos stiprinimo konferencijos, kurioje buvo aiškiai apibrėţta sveikatos stiprinimo koncepcija. Pasak Otavos chartijos sveikatos propagavimas apibrėţiamas kaip procesas, leidţiantis padidinti ţmonių savikontrolę ir pagerinti jų sveikatos būklę. Pasiekęs psichinę, fizinę ir socialinę gerovę, ţmogus gali kur kas geriau įgyvendinti siekius ar patenkinti savo poreikius. Nepaisant prabėgusių metų, Otavos chartija yra laikoma pagrindiniu sveikatos stiprinimo dokumentu. Otavos chartijos išskiriami sveikatos stiprinimo vadovavimosi principai:

1. Sukurti sveikatos skatinimo politiką, padedančią stiprinti sveikatą. Principo esmė sveikata privalo rūpintis ne tik medikai, tačiau visų pirma tai turėtų būti ir politikų, ir vyriausybės uţdavinys. Visoms visuomenės grupėms turėtų būti uţtikrinamos vienodos teisės ir galimybės rūpintis savo sveikata, siekiama sustiprinti valdančiųjų atsakomybę uţ visuomenės sveikatą.

(14)

2. Sukurti sveikatą skatinančią aplinką. Siekiama kuo palankesnių darbo, būsto, ugdymo, poilsio sąlygų.

3. Įtraukti į sveikatos stiprinimą visuomenę.

4. Ugdyti asmeninius įgūdţius ir praplėsti ţinias. Objektyvi informacija apie sveikatos stiprinimą – neatsiejama dalis.

5. Perorientuoti sveikatos prieţiūros paslaugas. Sveikatos įmonės, sveikatos prieţiūros specialistai, vyriausybė - visi turi dirbti kartu norint sukurti efektyvią sveikatos prieţiūros sistemą [3]. Šie principai nurodomi 1 paveiksle.

1 paveikslas. Otavos chartijos parengti sveikatos stiprinimo principai (1986m.) (Šaltinis:

adaptuota pagal [5])

Kalbant apie sveikatos stiprinimo veiklą yra svarbi ne vien teorinė, bet ir praktinė sveikatos stiprinimo proceso dalis. Ją puikiai apibrėţia Andrew Tannahill (1985m.) pasiūlytas modelis, apjungiantis tris tarpusavyje susijusias sritis: sveikatos mokymą (angl. health education), ligų profilaktiką (angl. disease prevention) ir sveikatos saugą (angl. health protection), kuri apima įstatyminę ir finansinę sveikatos stiprinimo kontrolę (2 paveikslas) [4].

(15)

2 paveikslas. A.Tannahill pasiūlytas sveikatos stiprinimo modelis (1985m.) (Šaltinis:

adaptuota pagal [4])

Iš pagrindinių sričių A. Tannahill išskiria ir tarpines, kurios nemaţiau svarbios. Iš viso skaičiuojamos 7 sveikatos stiprinimo veiklos sritis:

1. Ligų profilaktika

2. Profilaktinis.sveikatos mokymas 3. Profilaktinė sveikatos sauga

4. Sveikatos mokymas, palaikantis.sveikatos saugą ir ligų profilaktiką.

5. Sveikatos mokymas 6. Sveikatos sauga

7. Sveikatos mokymas palaikantis sveikatos saugą.

Iš A.Tannahil pabrėţiamų sveikatos stiprinimo sričių, sveikatos mokymas išskiriama kaip pagrindinė, jis skatina kitą sritį – sveikatos saugą. Neretai sąvokos sveikatos stiprinimas (health

promotion) ir sveikatos mokymas (health education) tiek populiariojoje, tiek mokslinėje literatūroje yra

maišomos ir vartojamos ta pačia prasme. Abi išskirtos veiklos yra susijusios su didesne sveikatos veiksnių kontrole ir aplinka, palaikančia sveikatą. Pagrindinis šių sąvokų skirtumas - sveikatos stiprinimas apima aplinkos apsaugos ir politinę veiklą. Sveikatos stiprinimo sąvoka apibūdina veiklą, kuri turi aiškų tikslą – išvengti ligų ir išlikti sveikiems, mokyti ţmones sveikesnės gyvensenos ir nukreipti jų veiklą į socialinius ir aplinkos veiksnius, kurie gali turėti įtakos ţmonių sveikatai [4,9].

(16)

Visos tarpusavyje glaudţiai susijusios sritys ir principai, suteikia plačias sveikatos stiprinimo galimybes, kurios viena kitą papildo ir didina pasiekimų efektyvumą. Sveikatos stiprinimas panašus į įvairių priemonių kompleksą, kuris veikdamas darniai kaip vienas, suteikia ţinių ir formuoja gyventojų įpročius, kartu ir teigiamą sveikatos vertinimo poţiūrį.

1.3. Sveika gyvensena prevencijos uţtikrinime

Pastaruoju laikotarpiu ligų profilaktika ir sveikatos stiprinimas įgauna vis didesnę reikšmę, tačiau praktinis šių strategijų plėtojimas ir įgyvendinimas dar kaţkur atsilieka [10]. Sparčiai didėjant lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) paplitimui pasaulyje, didėja ir susirūpinimas ţmonių sveikata. PSO duomenimis, daugiau nei 50% LNL serga tų šalių ţmonės, kuriems tenka maţos arba vidutinės pajamos. Septintoje tarptautinėje sveikatos stiprinimo konferencijoje, kuri vyko Nairobyje (Kenija, 2009) buvo kalbama apie pagrindinius LNL rizikos veiksnių valdymo būdus. Jie apima: tarpusavio bendravimą ir sveikatos stiprinimo sistemą, sveikatos elgsenos keitimą, didesnį bendruomenės domėjimąsi savo sveikata. Labiausiai yra akcentuojami sveikatos stiprinimo pagrindiniai elementai: sveikatos mokymas ir įgūdţių formavimas, taip pat ligų išvengimas ir jų profilaktika [11].

Kalbant apie tabako suvartojimą, pasak PSO pagrindinės priemonės, kurios lemia maţesnį jo suvartojimą išlieka skatinimas ir motyvacija mesti ar reikšmingi sveikatos prieţiūros specialisto patarimai. Taip pat svarbu išlieka kiekvieno pakartotinio apsilankymo pas specialistą metu motyvuojantys aspektai, leidţiantys pacientui suvokti metimo rūkyti naudą [12]. Amerikos širdies asociacija išsikėlė sau tikslą, iki 2020m. pagerinti amerikiečių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, būklę iki 20 proc., taip pat sumaţinti mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar insulto riziką 20 proc. Šių tikslų jie siekia įvairiomis sveikatos stiprinimo programomis, didindami tabako suvartojimo kontrolę ir ligų prevenciją [13]. Jungtinėje Karalystėje esančio Nacionalinio sveikatos ir klinikinės kompetencijos institute (NICE) rengiamos visuomenės sveikatos gairės įvairiomis temomis: cukrinio diabeto prevencija, alkoholio vartojimo prevencija, fizinė gerovė, socialinė ir psichinė gerovė ir kt. NICE instituto teigimu, sveikatos prieţiūros specialistai neretai gali padėti ir patarti sveikatos propagavimo klausimais, tokias kaip fizinio aktyvumo lygio padidinimu, taip pat konsultuojant sveikos mitybos įpročių formavimo klausimais, tokiu būdu sumaţinant rizikos atsirasti sveikatos problemoms (cukriniam diabetui, viršsvoriui.) [14]. Planuojant ir vykdant ligų prevenciją ar sveikatos stiprinimo programas, būtina atsiţvelgti į galimus rizikos veiksnius, jų paplitimą, galima pacientų sveikatos būklės pagerėjimą. A.Zaborsko ir J.Buivydienės 2010m. atliktas išsamus tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kokią naudą gyventojams Lietuvoje atneštų rūkymo, padidėjusio arterinio kraujo spaudimo (AKS) ir antsvorio prevencija, jei šių veiksnių būtų išvengta nuo vaikystės. Tyrime buvo aiškinamasi, po kiek

(17)

metų nuo intervencijos programos įgyvendinimo pradţios, būtų galima laukti ţenklaus gyventojų sveikatos duomenų pagerėjimo, taip pat, kurio iš trijų veiksnių išvengimas sąlygoja didţiausią efektą. Tyrimo metu buvo pasirinktos pagrindinių rizikos veiksnių sukeliamos ligos: plaučių vėţys, lėtinės kvėpavimo takų ligos, išeminė širdies liga (IŠL), insultas, krūties vėţys. (3 paveikslas).

3 paveikslas. Nagrinėjamos ligos ir jų rizikos veiksniai. (Šaltinis: [15])

Remiantis rezultatų duomenimis išsiaiškinta, kad jeigu uţaugusi visai nauja gyventojų karta nepradėtų rūkyti ir jai pavyktų kontroliuoti AKS, kartu išvengti antsvorio, tai teigiamus sveikatos pokyčius vyrai pastebėtų po 20, o moterys – po 30 metų nuo intervencijos priemonių įgyvendinimo pradţios. Nustatyta, kad intervencijos populiacijoje lyginant ją su kontroline, per 50 metų vyrai išvengtų 14757 mirčių, moterys – 2610. Didelė dalis šių ţmonių, 75 proc. vyrų ir 80 proc. moterų išvengtų mirties jeigu nepradėtų rūkyti. Pašalinus vieną iš rizikos veiksnių – rūkymą, mirtingumas nuo IŠL, plaučių vėţio ir lėtinių kvėpavimo sistemos ligų sumaţėtų [15].

Remiantis rezultatų duomenimis, nors teigiami ir tikėtini pokyčiai būtų pastebimi tik po 20-30 metų nuo prevencijos pradţios, tačiau sveikatos stiprinimo koncepcija ir ligų prevencija atneštų visuomenei teigiamos sveikatos naudos. Apibendrinant svarbu pasakyti, kad vienas iš pagrindinių ligų išvengimo aspektų yra rizikos veiksnių kontrolė. Suvaldţius ir sumaţinus tokias rizikas kaip rūkymas, padidėjas AKS, viršsvoris būtų galima išvengti ir sunkesnių sveikatos sutrikimų kaip insultas, širdies infarktas, plaučių vėţys. Siekiant uţtikrinti maksimalios prevencijos rezultatą yra būtina rizikos veiksnių kontrolė.

(18)

1.4. Farmacijos specialistų indelis į sveikos gyvensenos propagavimą ir jo

svarba

Lietuvos visuomenėje sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos ne visada gali greitai suteikti pagalbą pacientui, norinčiam konsultacijos sveikos gyvensenos propagavimo klausimais. Anot Europos sąjungos strateginių dokumentų, viena iš svarbiausių vertybių sveikatos paslaugas teikiančių institucijų – pacientų įtraukimas, kai pacientas tampa aktyviu ir visapusišku sveikatos paslaugų gavėju [16]. Pacientas turi teisę, gauti visapusišką pagalbą iš sveikatos prieţiūros specialisto, ne vien gydymo ar rūpimais medikamentų vartojimo klausimais, tačiau ir sveikatos stiprinimo ir prevencijos aspektais. Lietuvoje atlikto Z. Liubarskienės ir E. Peičiaus tyrimo duomenimis, konsultacijos pas šeimos gydytoją metu, labai maţa konsultacijos dalis yra apie profilaktines sveikatos išsaugojimo ir gerinimo priemones (33,7 proc.), tačiau tokio pobūdţio ţinių, susijusių su sveikatos stiprinimu ir ligų profilaktika iš gydytojo tikisi net 87,4 proc. pacientų [17].

Šiuo atveju pacientui, susirūpinusiam savo sveikata, visuomenės vaistinė ir farmacijos specialistas lieka pagrindine alternatyva gauti efektyvią ir greitą pagalbą rūpimais klausimais. Anot karališkosios Didţiosios Britanijos farmacininkų draugijos – sveikos gyvensenos propagavimas vaistinėse yra apibrėţiamas kaip vienas iš penkių pagrindinių vaistininko atliekamų vaidmenų [18]. Remiantis Lietuvos farmacijos įstatymu, viena iš farmacijos specialisto teisių ir pareigų įvardijama kaip informuoti ir konsultuoti gyventojus apie racionalų vaistinių preparatų vartojimą, taip pat propaguoti sveiką gyvenseną [19].

Visuomenės vaistinė turi daugelį privalumų teikti sveikatinimo paslaugas. Ilgos darbo valandos, konsultacijai nereikalingi gydytojo paskyrimai - tokiais pranašumais visuomenės vaistinė skiriasi nuo kitų sveikatos prieţiūros įstaigų. Apskaičiuota, jog Škotijoje apie 600000 ţmonių per dieną apsilanko visuomenės vaistinėse, maţdaug 94% visų Škotijos gyventojų vaistinėje apsilanko nors vieną kartą per metus [20]. Tokie rodikliai rodo, kad vaistinė yra prieinama vieta net tiems, kurie negali turėti kontakto su kitu sveikatos prieţiūros specialistu [21].

Pacientas daţniausiai atėjęs į vaistinę gauna informaciją apie receptinių vaistų vartojimą, tačiau yra svarbu jog farmacijos specialistas suteiktų netik tokią informaciją, bet ir uţtikrintų saugų po medikamentinį laikotarpį ir ţinoma profilaktiką. Vaistininko, kaip visuomenės sveikatos specialisto atliekamas darbas netūrėtų apsiriboti vien racionalių vaistų vartojimo patarimais. Siekiant geresnės sveikatos prieţiūros specialistų bendradarbiavimo kokybės 2016 m. sausio 1d. įsigaliojo farmacinės rūpybos įstatymas [19]. Farmacinė rūpyba (FR) iš esmės keičia farmacininko gydymo modelį ir kartu poţiūrį apie suteikiamą informaciją pacientui [24]. Norint profesionaliai suteikti farmacinės rūpybos paslaugą turi naudotis ne tik savo jau sukauptomis ţiniomis, bet ir išugdytais bendravimo ir

(19)

profesinius įgūdţiais, kartu su vienu metu dirbančiais kolegomis, tinkamomis informacijos perdavimo ir sklaidos priemonėmis bei uţtikrinti sklandų ir greitą darbo organizavimą ir teigiamą rezultatą [20,23].

Šiuo atveju farmacijos specialisto paskirtis ne tik dalyvauti pačiame gydymo procese ir uţtikrinti jo rezultatą, bet ir rūpintis prevencija. Anot J. Švarcaitės, atliekant farmacinę.rūpybą,

platesnės vaistininko funkcijos tampa neatsiejama strategijos dalimi [23]. J. Švarcaitė savo darbe „Farmacinė rūpyba ES ir Lietuvoje“ apţvelgia visuomenės sveikatos gerinimo aspektus, tokius kaip:

Prevencija ir ankstyva ligų diagnozė. Vaistinė yra viena patraukliausių ir prieinamiausių sveikatos prieţiūros įstaigų, kurias pacientai .renkasi daţniau nei kitas. Tokia priimtina vieta

leidţia anksčiau identifikuoti ir nustatyti ligą, taip pat esant būtinybei greičiau nukreipti pacientą gydytojo konsultacijai, kartu uţkertant kelią ligos plitimui.

Pagalba metant rūkyti. Farmacijos specialistas, turintis pakankamai.kompetencinių ţinių

gali pakonsultuoti nereceptinių vaistų vartojimu pacientus, norinčius mesti rūkyti.

Vaistininko suteikiama farmacinė rūpyba iš esmės turi vieną pagrindinį tikslą – uţtikrinti maksimalų gydymo rezultatą ir sumaţinti kitų veiksnių riziką. Tai galima atlikti keliais būdais:

 Optimizuojant vartojamus.vaistus. Visuomenės vaistinėje dirbantis vaistininkas paciento

konsultacijos metu tūrėtų atsiţvelgti į jo vartojamus vaistus, taip kartu supaţindindamas pacientą su jo sergama liga, patarti racionaliai vartoti vaistus, taip pat supaţindinti su pagrindinėmis vaistų sąveikomis ar pašaliniais reiškiniais.

Kontroliuojant lėtinių.ligų plitimą. Dauguma pacientų sergantys lėtinėmis ligomis( širdies ir kraujagyslių, astma, LOPL) daug daţniau lankosi visuomenės vaistinėje nei pas savo šeimos gydytoja. Toks apsilankymu.daţnumas leidţia puikiai kontroliuoti ligos ir gydymo eigą,

pastebėti neigiamas reakcijas ir gerinti gydymo rezultatą.

 Gydant nesunkius.susirgimus. Daţniausiai pacientai kreipiasi į vaistininkus susirgę

nesunkiomis kvėpavimo takų ligomis, virškinimo sistemos sutrikimai, skausmais ar alerginėmis reakcijomis. Nemaţa dalis vaistų, galinčių padėti išgydyti šias ligas yra receptiniai. Kartais vaistininko funkcija tampa labai ribota, kadangi pacientus neretai reikia siųsti pas šeimos gydytoją išrašyti receptą vaistams. Lietuvoje vaistininkas negali parduoti receptinių vaitų be recepto, tačiau yra tokių šalių, kaip: Šveicarija ar Jungtinė Karalystė, kuriose vaistininkas gali parduoti tam tikrus receptinius vaistus pagal specialią indikaciją, norint suteikti efektyvią pagalbą vaistinėse nesunkių susirgimų atvejais [23].

(20)

Pastaruoju metu, pastebimas pacientų susidomėjimas visuomenės vaistinėse dirbančių vaistininkų vaidmeniu visuomenės sveikatoje. Kanadoje, buvo atliktas tyrimas, siekiantis įvertinti vaistininkų vaidmenį sveikatos propagavime ir ligų prevencijos uţtikrinime. Tyrimų duomenimis farmacijos specialistai mano, kad jie tūrėtų būti labiau įtraukti į sveikos gyvensenos propagavimą ir prevenciją, o ypač konsultuojant metimo rūkyti klausimais (84,3 proc.), hipertenzijos nustatyme (81,8 proc.), cukrinio diabeto (76proc.), lipidų kiekio reguliavime (56,9 proc.) seksualinės sveikatos mokyme (įvairiomis temomis nuo 61,7prc. iki 89,1 proc.) Tačiau maţesnė respondentų dalis teigė, jog jau teikia konsultacijas sveikos gyvensenos klausimais (įskaitant rūkymo prevenciją) 5,7proc., hipertenzijos nustatyme (44,5 proc.), cukrinio diabeto (34,7 proc.), lipidų kiekio reguliavime (6,5 proc.) seksualinės sveikatos mokyme (19,3 proc.) [25].

Taip pat išskiriami labiausiai tinkami pirminės sveikatos prieţiūros specialistai, galintys suteikti paslaugas – pirminės sveikatos prieţiūros gydytojai ir visuomenės vaistinėje dirbantys farmacijos specialistai, kurie yra svarbūs ligų nustatyme ir prevencijoje (2 lentelė).

2 lentelė. Tinkamiausi pirminės sveikatos priežiūros specialistai įvairiose prevencijos srityse. (Šaltinis: adaptuota pagal [25])

Specialistai

Konsultavimo sritys

Pirminės prieţiūros gydytojai N (%)

Visuomenės vaistinėje dirbantys farmacininkai N (%)

Gyvenimo būdo klausimais 327 (61) 379 (70,7)

Hipertenzijos prevencijoje 399 (71,6) 520 (93,4)

Lipidų kiekio reguliavimo

prevencijoje 443 (83,1) 328 (61,5)

Diabeto prevencijoje 419 (75,2) 494 (88,7)

Seksualinės sveikatos

uţtikrinime 427 (77,6) 488 (88,7)

Iš 2 lentelės duomenų matyti, kad farmacijos specialistai yra daugumoje aspektų labiau įsigilinę teikti įvairius sveikatos patarimus prevencijos uţtikrinimo klausimais, nei pirminės sveikatos prieţiūros gydytojai. Lyginant lipidų kiekio reguliavimo prevenciją, pranašesni išlieka gydytojai (83,1 proc.) nei farmacijos specialistai (6,5 proc.).

Farmacijos specialistai, dirbantys visuomenės vaistinėje, ne visada gali suteikti išsamią informaciją pacientui sveikatos propagavimo ir prevencijos temomis. Kuveite atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad vienas iš daţniausiai atsirandančių trukdţių per trumpas konsultacijos su specialistu laikas (58proc.) [26]. Kanados mokslininkų duomenimis išskiriama ir daugiau konsultacijos

(21)

trukdţių: konsultacijos laiko suderinimas su kitais sveikatos prieţiūros specialistais (61,1 proc.), per maţai dirbančių darbuotojų (57,2 proc.), per maţas skatinimas finansiškai (50,8 proc.), klinikinių priemonių trūkumas (45,5 proc.), vietos trūkumas (25,9proc.), patirties ar įgūdţių trūkumas (21,5 proc.) ar pacientų nesidomėjimas prevencine veikla (9,1 proc.).

Apibendrinant svarbu pasakyti, kad farmacijos specialisto vaidmuo ligų prevencijoje ir sveikatos stiprinime tampa vis aktualesnis, o įnešamas indelis - reikšmingesnis. Visuomenės vaistinės vaidmuo plečiasi, ji tampa priimtinesnė sveikatos prieţiūros institucija, kurioje teikiama informacija uţtikrina ligų prevenciją ir sveikatos stiprinimą. Tokios veiklos darnai yra būtinas sveikatos prieţiūros specialistų supratimas apie teikiamas paslaugas, jų svarbą pacientui.

(22)

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

2.1. Tyrimo organizavimas

Tyrimo pradţioje buvo atliekama įvairios mokslinės literatūros, susijusios su baigiamojo magistro darbo tema, analizė, taip pat kartu pasirinkti ir analizės metodai. Įvairios mokslinės literatūros paieškai buvo naudotos pagrindinės duomenų bazės: PubMed, Google Scholar. Atlikus šiuos veiksmus buvo sudarytas darbo planas – išsikeltas tyrimo tikslas, suformuluoti uţdaviniai ir pasirinkti tiriamųjų įtraukimo kriterijai. Atsiţvelgiant į surinktus duomenis ir atlikta literatūros analize, buvo sudaryta anketa, skirta respondentams apklausti. Gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro sutikimas tyrimui atlikti. Iš surinktų anketų susisteminti duomenys ir atlikta jų analizė.

2.2. Tyrimo objektas

Tiriamieji – atsitiktinai pasirinkti farmacijos specialistai, dirbantys Lietuvos visuomenės

vaistinėje, kurie išreiškė nuomonę apie sveikatos stiprinimo propagavimo galimybes.

2.3 .Taikyti tyrimo metodai

Tyrimui atlikti pasitelktas kiekybinio tyrimo metodas – anoniminė struktūrizuota anketinė apklausa. Tiriamiesiems asmenims buvo išdalintos anoniminės anketos, iš kurių kiekvieną sudarė 21 uţdaro tipo klausimas (anketoje pateikti klausimai ir galimi atsakymų variantai, respondentai savo nuoţiūra galėjo pasirinkti vieną ar kelis jų nuomonę labiausiai atitinkančius atsakymus) ir 1 atviras klausimas, jame respondentai svo atsakymą turėjo įrašyti. Anketą sudaro trys struktūrinės dalys. Pirmoje dalyje trumpai apibūdinama, kokia tyrimo svarba ir kokiu tikslu šis tyrimas atliekamas. Antroje.dalyje pateikti klausimai, kuriais norima išsiaiškinti farmacijos specialistų poţiūrį į sveiką gyvenseną, konsultacijos galimybes ir jų aktualumą visuomenės vaistinėje, įvertinti gaunamų ţinių šaltinius, taip pat nustatyti sritis kuriomis būtų galima konsultuoti, kartu priemones, kurios palengvintų konsultavimo galimybę. Trečioje dalyje pateikti. demografiniai klausimai.

Tyrimo metu taikytas diversifikuotas analizės metodas – anoniminė anketinė apklausa.

Anoniminė anketinė apklausa – tai duomenų rinkimo metodas, kai respondentas atsakinėja. raštu ar

ţodţiu į pateiktus klausimus ir jo tapatybė lieka neţinoma [34,35]. Respondentui buvo suteikiamos sąlygos anketą (klausimyną) pildyti jam tinkamiausiu ir patogiausiu metu, išsaugant pateiktos informacijos anonimiškumą, kartu išvengiant galimos įtakos.

(23)

2.4. Taikyti duomenų analizės metodai

Anketinio tyrimo metu gauti statistiniai duomenys buvo apdorojami taikant: procentinių daţnių metodą, vidurkių metodą ir t-Test (Stjudento kriterijų). Gauti rezultatų skirtumai buvo laikomi statistiškai patikimai reikšmingais, kai klaidos tikimybė (p) buvo maţesnė uţ 0,05. Anketinio tyrimo metu surinktų duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for Social Science) 17.0 programinį statistinės analizės paketą. Pagal gautus duomenis, naudojant Microsoft Office Excel 2007 ir Microsoft Office Word 2007 programas,buvo sudaromi įvairiūs grafikai ir lentelės.

2.5. Tyrimo instrumentas

Tyrimui naudotas instrumentas – anketa (pridedama darbo priede Nr1.), kuri sukurta analizuojant ir nagrinėjant įvairias mokslines publikacijas. Anketą sudaro 21 uţdaro tipo klausimai (į juos respondentai galėjo pasirinkti tinkamiausią atsakymo variantą) ir 1 atviro tipo klausimas (atsakymą respondentai turėjo įrašyti). Anketa sudaryta iš trijų struktūrinių dalių: pirmoje dalyje trumpai supaţindinama su darbo tikslu, aktualumu. Antroje dalyje pateiktais klausimais siekiama išsiaiškinti farmacijos specialistų poţiūrį į sveiką gyvenseną, jos propagavimo galimybes, konsultacijų aktualumą, gaunamus ţinių šaltinius šiomis temomis. Trečioje dalyje pateikti demografiniai klausimai.

2.6. Tyrimo instrumento validacija

Metodikos ir instrumento validacija buvo atlikta pateikiant anketą maţai respondnetų grupei (n-4) - farmacijos specialistams, dirbantiems visuomenės vaistinėje. Norint išsiaiškinti, sukurto instrumento – anketos.tinkamumą, buvo uţpildytos anketos ir surengta trumpa, interviu tipo apklausa.

Jos metu respondentų buvo klausiama ar anketos klausimai atskleidţia atliekamo tyrimo tematiką, ar pateiktos klausimų formuluotės aiškios ir suprantamos, ar pastebima nereikalingų ir respondentų manymu nekorektiškų ir netinkamų klausimų, į kuriuos būtų sunku atsakyti, o taip pat ar kilo sunkumų uţpildant anketą. Po interviu, kurio metu buvo siekta išsiaiškinti pateiktų klausimų tinkamumą, aiškumą ir sąsaja su tema, keleta klausimų buvo panaikinti ir kai kurie pakoreguoti. Validacijos metu anketa buvo pripaţinta kaip tinkama atlikti minėtam tyrimui.

(24)

2.7. Anketavimo metodo privalumai ir trūkumai

Pasirinktas anketavimo metodas turi keletą pagrindinių privalumų: yra gana greitai gaunami informatyvūs duomenys apie respondentą, taip pat, yra sudaroma galimybė vienu metu analizuoti daugiau skirtingų parametrų, maţa klaidų tikimybė.

Pati tyrimo atlikimo specifika yra labai palanki tyrimą atliekančiam asmeniui (lengvai surenkami duomenys, nesudėtingi analizės metoda), kartu ir respondentui (gautas anketas respondentas gali uţpildyti sau patogiu metu, o anketos klausimai tikslūs, glausti ir aiškūs.

Metodas turi ir trūkumų - trumpa tyrimo trukmė (nėra galimybės sukaupti daug (metų ar kelių) informacijos, plačiai paţinti arba įsigilinti į tiriamą reiškinį, kartu - į jo raidą) [32].

2.8. Tiriamųjų atranka ir tyrimo imtis

Visi tyrime dalyvavę respondentai, Lietuvos visuomenės vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai buvo pasirinkti atsitiktinai, speciali atranka nebuvo vykdoma.

Iš viso įvairiose Lietuvos miestų visuomenės vaistinėse dirbantiems farmacijos specialistams buvo išdalinta 450 anketų (apskaičiuota reikiama imtis – 360, tačiau išdalinta daugiau anketų, siekiant maksimalaus grįţtamumo ir duomenų patikimumo), iš kurių uţpildytos ir grąţintos buvo 352 anketos (atsakomumas – 78,2%).

Norint gerai pasirengti tyrimui yra.labai svarbu nustatyti tyrimui reikšmingą imties tūrį, nuo

kurio priklauso tyrimo tikslumas ir patikimumas. Daţniausiai imties tūriui apskaičiuoti naudojama imties tūrio apskaičiavimo formulę:

, kur:

n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje

z- koeficinetas, surandamas iš Stjudento pasiskirstymo lentelių

s- imties vuditinis, kvadratinis nuokrypis, apskaičiuojamas pagal formulę:

% - bandomojo tyrimo metu nustatytas kokybės rodiklis Δ ( delta) – leistinas netikslumas

(25)

2.9. Tyrimo eiga

Norint įvertinti Lietuvos visuomenės vaistinėje dirbančių farmacijos specialistų poţiūrį į sveikos gyvensenos propagavimo galimybes, buvo atliktas kiekybinis tyrimas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro komisijos leidimas (Priedas Nr2.). Anoniminė anketinė farmacijos specialistų apklausa buvo vykdyta 2015 metų gruodţio – 2016 metų vasario mėnesiais. Surinkus ir išanalizavus anketas, buvo atlikta duomenų analizė naudojant SPSS (Statistical Package for Social Science) 17.0 programinės statistinės analizės versiją.

Atlikus tyrimą, apie farmacijos specialistų poţiūrį į sveikos gyvensenos propagavimo galimybes Lietuvos visuomenės vaistinėje, buvo pristatytos tezės tarptautinėje „BaltPharm Forum 2017“ konferencijoje, pavadinimu „The suitability of healthy lifestyle consultations by pharmacists in community pharmacy“[priedas Nr.3] .

Atlikto tyrimo tezės buvo pateiktos ir tarptautinėje mokslinėje - praktinėje konferencijoje

Ţmogaus ir gamtos sauga 2017. Tezės pateiktos pavadinimu „Pharmacists‟ attitude for health promotion opportunities in community pharmacies” [priedas Nr.4].

Taip pat tezės pateiktos Jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų konferencijoje 2017m., tezės pavadinimas „ Farmacijos specialistų poţiūris į sveikos gyvensenos propagavimo galimybes Lietuvos visuomenės vaistinėje“ [priedas Nr.6]. Farmacijos sekcijoje pristatytas darbas laimėjo pirmąją vietą.

Remiantis baigiamojo magistro darbo tema, buvo parašytas, pateiktas ir priimtas spaudai straipsnis, pavadinimu: „Perception about health promotion and smoking cessation counselling among community pharmacists in Lithuania”, ţurnale Macedonian Pharmaceutical Bulletin Vol. 62, 2016 index by DOAJ and EBSCO [priedas Nr.5].

(26)

2.10. Tyrime dalyvavusių respondentų sociodemografinės charakteristikos

Iš viso tyrimo metu buvo apklausta 352 respondentai, dirbantys Lietuvos visuomenės vaistinėse. Apklaustųjų respondentų sociodemografiniai duomenys pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė. Respondentų sociodemografiniai duomenys

Analizuojami poţymiai N Proc.

Lytis

Vyras 56 15,9

Moteris 296 84,1

Iš viso: 352 100 proc.

Amţiaus grupė

>30 metų 99 28,2

30-40 metų 109 31,1

41-50metų 79 22,5

50< metų 65 18,2

Iš viso: 325 100 proc.

Išsilavinimas/ kvalifikacija

Vaistininkas (-ė) 273 77,6

Vaistininko padėjėjas (-a) 79 22,4

Iš viso: 352 100 proc.

Darbo vietovė Miesto vaistinė Rajono vaistinė 266 86 75,6 24,4

Iš viso: 352 100 proc.

Darbo krūvis

Maţiau nei 1 etatas 34 9,7

1 etatas 222 63,0

Daugiau nei 1 etatas 96 27,3

Iš viso: 352 100 proc.

Darbo patirtis

Iki 1 metų 13 3,7

1-3 metai 73 20,7

4-10 metų 79 22,4

Daugiau kaip 10 metų 187 53,1

Iš viso 352 100 proc.

Darbuotojų skaičius vienu metu

1-2 206 58,5

3-4 118 33,5

4 ir daugiau 28 8,0

Iš viso 352 100 proc.

Vaistinės dydis

Maţa 101 28,7

Vidutinė 206 58,5

Didelė 45 12,8

Iš viso 352 100 proc.

Fizinio aktyvumo vertinimas

Esu fiziškai aktyvus 97 27,5

Nesu pakankamai fiziškai aktyvus

255 72,5

Iš viso 352 100 proc.

Mitybos įpročių vertinimas

Subalansuota 113 32,1

Nesubalansuota/norėtų keisti 239 67,9

(27)

Iš pateiktų duomenų 3 lentelėje matyti, kad iš visų 352 respondentų didţiąją dalį sudarė moterys – 296 (84,1 proc.) ir tik nedidelė dalis buvo vyrų 56 (15,9 proc.). Grupėje pagal amţių, tyrime daugiausiai dalyvavo 31,1 proc. 30 – 40 metų amţiaus farmacijos specialistai, o maţiausiai 18,2 proc. - daugiau nei 50 metų turintys respondentai. Daugiausiai 77,6 proc. apklaustųjų buvo vaistininkai, o 22,4 proc. visuomenės vaistinėje dirbantys vaistininko padėjėjai. Klausus respondentų apie darbo vietovę, matyti, kad dauguma 75,6 proc. dirba miesto vaistinėsi, o maţiau nei ketvirtadalis 24,4 proc. - rajono vaistinėse.

Taip pat, tyrime respondentų buvo klausiama ir apie jų darbo krūvį. Didelė dalis 63 proc. respondnetų atsakė dirbantys visą darbo dieną (dirba vienu etatu), nedidelė dalis 9,7 proc. respondentų teigė dirbanti maţiau nei vienu etatu. Tyrimo rezultatai parodė, kad vienu metu vaistinėje daugiausiai 58,5 proc. dirba vieni arba dirba kartu su dar vienu kolega (1-2 ţmonės) ir tik labai maţa 8 proc. dalis vaistinėje kartu dirba su trimis ar daugiau kolegų vienu metu (dirba 4 ir daugiau ţmonių).

Tyrimo metu nustatyta, kad net 187 (53,1 proc.) visų respondentų turi dešimties metų ar didesnę darbo patirtį, 4 - 9 metų darbo patirtį nurodė turintys 22,4 proc. farmacijos specialistų, panaši dalis 20,7 proc. darbo patirtis siekė tarp 1 - 3 metų, na o trumpiausią.darbo patirtį ( iki 1 metų) nurodė

turintys tik 3,7 proc. respondentų.

Respondentų darbo patirtis buvo nustatyta suskirstant juos į keturias grupes : darbo patirtis iki 1 metų, 1 - 3 metai, 4 - 10 metų ir daugiau nei 10 metų. Rezultatai nurodomi 4 paveiksle.

4. paveikslas. Farmacijos specialistų pasiskirstymas pagal darbo patirtį

Iš 3 lentelėje pateiktų rezultatų matyti, kad daugiausiai respondentų 206 (58,5%) dirba vidutinio dydţio visuomenės vaistinėje ir vos aštuntadalis visų apklaustųjų 45 (12,8 %) dirba didelėje visuomenės vaistinėje.

(28)

Farmacijos specialistams buvo uţduotas klausimas ir apie jų fizinį aktyvumą. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad net 72,5 % visų apklaustųjų nėra pakankamai fiziškai aktyvūs, ir tik nedidelė dalis 27,5% respondentų jaučiasi fiziškai aktyvūs.

Respondentų buvo klausiama ir apie jų mitybos įpročius, kaip juos vertina. Didţioji dalis 67,9% farmacijos specialistų mitybos įpročius nurodė kaip nesubalansuotus ir dauguma teigė, kad norėtų juos keisti, na o daugiau nei trečdalis 31,1% farmacijos specialistų buvo įsitikinę, kad jų mitybos įpročiai visiškai subalansuoti. Rezultatai pavaizduoti 5 paveiksle.

(29)

3. REZULTATAI

3.1. Farmacijos specialistų poţiūris į sveiką gyvenseną

Pirmasis anketos klausimų pogrupis buvo skirtas išsiaiškinti farmacijos specialistų nuomonę apie sveiką gyvenseną. Šioje klausimų grupėje buvo pateikti 5 teiginiai (nurodyti 6 paveiksle pavaizduotos diagramos legendoje). Respondentų uţduotis buvo, įvertinti ar jie sutinka/ nesutinka su kiekvienu iš pateiktų teiginių. Į šios grupės klausimą atsakė visi – 352 respondentai, o tai sudaro 100% apklaustųjų farmacijos specialistų.

6 paveikslas. Farmacijos specialistų požiūris į sveiką gyvenseną (N=352)

6 paveiksle gauti rezultatai parodė, jog absoliuti dauguma respondentų mano, kad sveika gyvensena yra kiekvieno ţmogaus asmeninis pasirinkimas, 55,4 % apklaustųjų nurodė visiškai

sutinkantys ir 30,4% sutinkantys su teiginiu. Taip pat, didţioji dauguma apklaustųjų sutinka ( 27,3%)

arba visiškai sutinka (48,9%) su teiginiu, kad sveika gyvensena priklauso nuo ţmogaus gyvenamoje aplinkoje susiformavusių įpročių, tačiau beveik ketvirtadalis respondentų apie šį teiginį neturėjo tikslios nuomonės ir sutiko tik iš dalies (22,2%). Su teiginiu, kad informacija apie sveiką gyvenseną yra svari ,keičiant gyvenimo įpročius, beveik vienareikšmiškai pasisakė didţioji dalis respondentų -

(30)

visiškai sutiko (44%) arba pasisakė sutinkantys (45,5%), taip pat net 9,9% specialistų neturėjo tikslios nuomonės ir sutiko iš dalies.

Respondentų nuomonės išsiskyrė ir pasiskirstė apylygiai atsakant į teiginį apie tai, kad patarimus sveikos gyvensenos klausimais gali suteikti tik kvalifikuotas specialistas (Visiškai sutiko 19,3%, pasisakė sutinkantys 37,5%) ir didţioji dauguma (37,8%) respondentų sutiko tik iš dalies. Tačiau atsirado ir prieštaringų nuomonių – 5,4% respondentų pasisakė nesutinkantys arba visiškai

nesutinkantys su šiuo teiginiu.

Didelė respondentų dalis pritarė teiginiui, kad visuomenės vaistinė yra tinkama vieta teikti sveikos gyvensenos patarimus (36,9% visiškai sutinka, 40,9% pasisakė sutinkantys) ir maţesnė respondentų dalis negalėjo išsakyti tikslios nuomonės ir pasisakė sutinkanti tik iš dalies (21,6%).

3.2. Sveikos gyvensenos sritys ir konsultavimo tikslingumas

Antras anketos klausimų pogrupis skirtas išsiaiškinti pagrindines sveikos gyvensenos sritis. Anketoje respondentų buvo prašoma įvertinti, kuriomis sveikos gyvensenos sritimis būtų galima konsultuoti visuomenės vaistinėje, buvo pateiktos 9 sveikos gyvensenos sritys (nurodytos 7 paveiksle pavaizduotos diagramos legendoje). Respondentų buvo paprašyta įvertinti ar jie sutinka/ nesutinka su pateiktomis sveikos gyvensenos sritimis.

7. paveikslas. Sveikos gyvensenos sritys, kuriomis būtų galima konsultuoti visuomenės vaistinėje.

(31)

Iš 7 paveiksle gautų rezultatų matyti, kad farmacijos specialistų nuomone yra išskiriamos trys pagrindinės sritys, kuriomis būtų galima konsultuoti visuomenės vaistinėje: pirmoji jų - sveika mityba (visiškai sutiko 48,9proc. respondentų, 36,9 proc. pasisakė sutinkantys), antroji – rūkymo prevencija (46,6 proc. teigė visiškai sutinkantys, 39,2 proc. pasisakė sutinkantys) trečioji – asmens higiena (44 proc. pasisakė visiškai sutinkantys, 42,6 proc. sutiko). Taip pat respondentai pasisakė, kad svarbios sritys išlieka alkoholio vartojimo prevencija (visiškai su teiginiu sutiko 39,2 proc., pasisakė sutinkantys – 36,9 proc.), odos ir plaukų prieţiūra (38,9 proc. visiškai sutinka, 41,8 proc. pasisakė sutinkantys) taip pat protinė sveikata ir stresas (visiškai sutiko 37,5 proc., pasisakė sutinkantys 38,4proc.) ir fizinis aktyvumas (visiškai sutiko 29 proc., pasisakė sutinkantys 31,8 proc.). Maţiausiai svarbia konsultuotina sritimi farmacijos specialistai įvardijo bendravimą ir tarpusavio santykius, su šiuo teiginiu visiškai sutiko tik 17,6 proc. apklaustųjų, o 27,8 proc. pasisakė sutinkantys.

Norint nustatyti sveikos gyvensenos konsultavimo tikslingumą, respondentams buvo uţduotas klausimas su kokiomis pacientų grupėmis jų manymu reikėtų kalbėti šiomis temomis. Klausime buvo pateiktos 7 pacientų grupės (nurodyti 8 paveiksle pavaizduotos diagramos legendoje). Respondentų uţduotis buvo, įvertinti ar jie sutinka/ nesutinka su kiekvienu iš pateiktų teiginių.

(32)

8 paveikslas. Pacientų grupės, kurias būtų galima konsultuoti sveikatos propagavimo klausimais.

Iš 8 paveiksle esančių duomenų matyti, kad farmacijos specialistų manymu, pagrindinės grupės su kuriomis reikėtų kalbėti apie sveiką gyvenseną yra pacientai sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis (visiškai sutiko 68,2proc., 27,3 proc. pasisakė sutinkantys) turintys antsvorį (61,1 proc. visiškai sutiko, 25,9 proc. pasisakė sutinkantys), rūkantieji ( visiškai sutiko 59,4proc., sutiko – 27,8proc.) ir sergantys diabetu (visiškai sutiko 54,5proc., 35,8proc. sutiko). Specialistų nuomone maţiau svarbios grupės išlieka sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis ( visiškai sutiko 48proc. respondentų, pasisakė sutinkantys 39,8proc.), nėščiosios ( visiškai sutiko 46proc., sutiko 31,3proc.). Respondentų nuomone, pacientai, sergantys onkologinėmis ligomis, išlieka maţiausiai svarbia grupe konsultuojant sveikos gyvensenos propagavimo klausimais, 32,4 proc. respondentu visiškai sutiko, 30,1proc. pasisakė sutinkantys ir net 30,1 proc. respondentų neturėjo tikslios nuomonės šiuo klausimu ir sutiko tik iš dalies.

3.3. Sveikos gyvensenos propagavimo veiksniai ir asmeninis pasirengimas

Trečiame pateiktų klausimų pogrupyje respondentams buvo pateikti uţdaro tipo klausimai, siekiant įvertinti farmacijos specialistų asmeninį pasirengimą, propagavimo veiksnius, konsultacijos galimybes ir atsirandančius trukdţius.

Visų pirma farmacijos specialistams buvo pateiktas klausimas, ar jiems pakanka kvalifikacinių ţinių suteikti kokybišką informaciją sveikos gyvensenos propagavimo klausimais. Šiame klausime buvo pateikti du galimi atsakymų variantai (nurodyti 9 paveiksle pavaizduotos diagramos legendoje), iš kurių buvo prašoma pasirinkti vieną. Į pateiktą klausimą atsakė visi - 352 tyrime dalyvavę respondentai, o tai sudaro 100 % apklaustų farmacijos specialistų.

9 paveikslas. Farmacijos specialistų kvalifikacija, sveikos gyvensenos propagavimo klausimais (N=352)

(33)

Gauti rezultatai pateikti 9 paveiksle parodė, kad respondentai beveik lygiomis dalimis pasidalijo abiejose grupėse: maţiau nei pusė visų apklaustųjų (49,7%) atskleidė neturintys pakankamai kvalifikacinių ţinių suteikti pacientams kokybišką konsultaciją sveikos gyvensenos klausimais, šiek tiek maţesnė respondentų dalis pasisakė kad jiems ţinių pakanka (49,1%).

4 lentelė. Farmacijos specialistų kvalifikacinių žinių priklausomybė nuo socialinių ir demografinių veiksnių (N=352)

Poţymiai (atvejų skaičius) Rekomendaci jų vidurkis SN Statistinis Patikimumas (didėjimo kryptimi) Lytis Vyras (N=56) 1,46 0,503 t= 0,498 (p>0.05) sn Moteris (N=296) 1,53 0,526 Darbo patirtis Turintys < nei 10 metų darbo patirtį (N=165)

1,56 0,521

t=1,432 (p>0.05) sn

Turintys > nei 10 metų darbo patirtį (N=187) 1,48 0,522 Kvalifikacija Vaistininkas (N=273) 1,50 0,529 t= 1,554 (p>0.05) sn Vaistininko padėjėjas (N=79) 1,60 0,493

Darbo vieta Miesto vaistinė

(N=266) 1,55 0,528

t= 1,886 (p>0.05) sn Rajono vaistinė

(N=83) 1,43 0,499

4 lentelėje pateikta, kvalifikacinių ţinių .vertinimas, priklausomai nuo socialinių ir demografinių veiksnių. Statistinis vidurkių skirtumo patikimumas buvo tikrinamas naudojant Stjudento kriterijų (t).

Atsiţvelgiant į imties vidurkius, moterys lyginat su vyrais turi daugiau kvalifikacinių ţinių sveikos gyvensenos propagavimo klausimais, taip pat.trumpesnę darbo patirtį turintys specialistai turi

daugiau kvalifikacinių ţinių, nei daugiau nei 10 metų dirbantys. Vaistininko padėjėjai lyginant su vaistininkais turi daugiau ţinių apie sveiką gyvenseną, taip pat ţinių daugiau sukaupę specialistai dirbantys miesto vaistinėje lyginant su rajono vaistine. Tačiau nors ir vidurkiai skiriasi, statistiškai

(34)

patikimo skirtumo tarp šių grupių negauta, galimai dėl santykinai maţos tyrimo imties. Galima tikimybė, kad padidinus tyrimo imtį gauti rezultatai būtų statistiškai reikšmingi.

Toliau respondentų buvo klausiama, kaip jie patys įvertina savo asmeninį pasirengimą konsultuoti sveikos gyvensenos klausimais. Šiame klausime buvo pateikti trys galimi atsakymų variantai (nurodyti 10 paveiksle pavaizduotos diagramos legendoje), iš kurių buvo prašoma pasirinkti vieną. Į pateiktą klausimą atsakė visi - 352 tyrime dalyvavę respondentai, o tai sudaro 100 % apklaustų farmacijos specialistų.

10 paveikslas. Farmacijos specialistų asmeninis pasirengimas (N=352)

Iš 10 paveiksle pavaizduotų duomenų matyti, kad daugiau nei pusė visų farmacijos specialistų (56,8%) jau konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos klausimais ir net 37,5% pasisakė nekonsultuojantys, bet norintys tai daryti. Nedidelė dalis, vos 5,4% specialistų teigė, tokiomis temomis pacientų nekonsultuojantys ir nemano, kad tokią paslaugą teikti reikėtų.

Toliau respondentų buvo klausiama, kiek vidutiniškai laiko jie skiria pacientų konsultavimui sveikos gyvensenos propagavimo klausimais. Šiame klausime farmacijos specialistams buvo pateikti 4 galimi atsakymų variantai (pateikti 11 paveikslo pavaizduotoje diagramos legendoje) iš kurių kiekvienas turėjo pasirinkti geriausiai jų nuomonę atspindintį variantą. Į šį klausimą atsakė visi tyrime dalyvavę farmacijos specialistai, gauti rezultatai sumoje sudaro 100 proc.

(35)

11 paveikslas. Pacientų konsultacijos laikas, sveikatos propagavimo temomis

Iš duomenų 11 paveiksle matyti, kad farmacijos specialistai sveikos gyvensenos propagavimo klausimams daţniausiai skiria nuo 1 iki 5 minučių konsultacijos laiko (63proc.). Apytiksliai beveik ketvirtadalis respondentų (24proc.) konsultacijoms minėta tema skiria net iki 10min. laiko. Nedidelė respondentų dalis (6proc.) pasisakė, kad sveikos gyvensenos propagavimo klausimams skiria tik iki 1min. konsultacijos laiko, tačiau panaši specialistų dalis(7proc.) pasisakė priešingai, kad šia tema reikia kur kas ilgesnės konsultacijos trukmės (10 ir daugiau minučių).

5 lentelė. Konsultavimo laiko priklausomybė nuo socialinių ir demografinių veiksnių (N=352)

Poţymiai (atvejų skaičius) Rekomendacijų vidurkis SN Statistinis Patikimumas (didėjimo kryptimi) Darbo patirtis Turintys < nei 10 metų darbo patirtį (N=165)

2,31 0,695 t=0,687

(p>0.05) sn Turintys > nei 10

metų darbo patirtį (N=187) 2,26 0,665 Lytis Vyras (N=56) 2,11 0,867 t=1,728 (p>0.05)sn Moteris (N=296) 2,32 0,633 Kvalifikacija Vaistininkas (N=273) 2,33 0,681 t= 2,567 (p<0.05) Vaistininko padėjėjas (N=79) 2,12 0,624

(36)

Iš 5 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad ilgesnį konsultacijos laiką pacientams suteikti labiau linkę vaistininkai, nei jų kolegos vaistininko padėjėjai (p<0,05). Taip pat rezultatai parodė, kad ilgesnes konsultacijas sveikos gyvensenos klausimais teikia moterys, negu jų kolegos vyrai, taip pat specialistai turintys daugiau nei 10 metų darbo staţą konsultacijai šiais klausimais skiria daugiau laiko, negu turintys maţiau nei 10 metų darbo staţą, tačiau tarp šių rezultatų statistiškai reikšmingo skirtumo negauta. Galima tikimybė, kad padidinus tyrimo imtį, konsultacijos laiko priklausomybės nuo minėtų poţymių skirtumas taptų statistiškai reikšmingas.

Toliau respondentų buvo klausiama, kokia visos paciento konsultacijos dalis galėtų būti apie sveiką gyvenseną. Šiame klausime farmacijos specialistams galimi atsakymų variantai (pateikti 3.3.4. paveikslo pavaizduotoje diagramos legendoje) buvo sugrupuoti į 5 grupes: iki 20 proc., 20-40 proc., 40-60 proc., 60-80 proc. ir dagiau nei 80 proc. Kiekvienas respondentas turėjo pasirinkti geriausiai jų nuomonę atspindintį variantą. Į šį klausimą atsakė visi tyrime dalyvavę farmacijos specialistai, gauti rezultatai sumoje sudaro 100 proc.

12 paveikslas. Visos konsultacijos laiko dalis, kuri galėtų būti sveikatinimo temomis.

Iš 12 paveiksle pateiktų duomenų matyti, kad net 42% farmacijos specialistų mano, jog konsultacijos dalis apie sveiką gyvenseną galėtų būti 20-40%. Taip pat, nemaţa dalis respondentų pasisakė, kad tinkamiausia konsultacijos dalis tūrėtų apimti iki 20% visos konsultacijos. Nedidelė dalis respondentų (16,8%) mano, kad tokia konsultacija galėtų apimti 40-60%, ir maţa dalis (8,2%) specialistų pasisakė, jog sveikos gyvensenos konsultacijai skirtų net 60-80% visos konsultacijos. Tik 0,3% respondentų išreiškė nuomonė, kad sveikos gyvensenos propagavimas galėtų uţimti daugiau nei 80% visos konsultacijos.

(37)

Toliau respondentų buvo klausiama apie pacientų domėjimąsi sveika gyvensena. Respondentams buvo patekti 6 galimi atsakymų variantai (pateikti 13 paveikle pavaizduotoje diagramos legendoje) iš kurių kiekvienas turėjo pasirinkti jų manymu tinkamiausią. Į šį klausimą atsakė visi- 352 tyrime dalyvavę respondentai.

13 paveikslas. Paciento domėjimosi dažnis sveikatinimo temomis

Iš 13 paveikslo duomenų matome, kad tik daugiau nei ketvirtadalis (25,3proc.) respondentų atsakė, kad pacientai sveika gyvensena domisi tik kartą per savaitę. Farmacijos specialistų teigimu, maţesnė dalis pacientų daţniausiai sveikos gyvensenos temomis domisi kartą per porą dienų (19,6proc.) arba šiomis temomis nesidomi visai (19,6proc.) Respondentų teigimu kartą per mėnesį sveikos gyvensenos temomis domisi 17,6proc. pacientų, ir maţa dalis visų apklaustųjų atskleidė, kad tokiomis temomis konsultuoja kiekvieną dieną (13,1proc.). 4,8 proc. farmacijos specialistų pasirinko atsakymą „Kita“, įrašydami, kad pacientai domisi retai arba tik tada, kai specialistas jiems tai primena. Taip pat siekiant išsiaiškinti sveikos gyvensenos konsultavimo tikslingumą, respondentų buvo klausiama apie prieţastis, kurios trukdo konsultuoti aktualiais klausimais. Farmacijos specialistams buvo pateiktos keturios prieţastys (nurodytos 6 lentelėje) ir buvo prašoma įvertinti jų reikšmingumą. Kiekviena prieţastis lentelėje buvo vertinamas atskirai (iki 100%).

(38)

6 lentelė. Priežastys, kurios trukdo konsultuoti pacientus

Trukdančios prieţastys

Sutinka Iš viso dalyvavo

N % N %

Trumpas konsultacijos laikas 272 77,3 352 100

Pacientai nesidomi 100 28,4 352 100

Farmacijos specialisto noro stoka 58 16,5 352 100

Nepakankamas vaistinės vadovybės skatinimas 132 37,5 352 100

Iš 6 lentelės duomenų matyti, kad viena iš svarbiausių prieţasčių, kuri trukdo vystyti sveikos gyvensenos propagavimą yra per trumpas konsultacijos laikas (77,3 proc. iš 100proc.). Daugiau nei trečdalis visų farmacijos specialistų (37,5 proc. iš 100proc.) atsakė, kad yra nepakankamas vaistinės vadovybės skatinimas teikti sveikatinimo informaciją, taip pat net 28,4 proc. iš 100proc. respondentų atsakė, kad patys pacientai nesidomi. Tik nedidelė farmacijos specialistų dalis (16,5proc. iš 100proc.) prisipaţino, kad jiems trūksta noro teikti sveikos gyvensenos informaciją pacientams.

Respondentams buvo uţduotas dar vienas klausimas apie priemones, kurios gali palengvinti konsultavimą sveikos gyvensenos klausimais. Farmacijos specialistams buvo pateiktos 4 informacijos priemonės (nurodytos 14 paveikslo diagramos legendoje), jų buvo prašoma įvertinti šių priemonių naudingumą. Kiekviena priemonė buvo vertinamas atskirai (iki 100%).

Riferimenti

Documenti correlati

Taip pat būtų galima lyginti ugdymo įstaigose dirbančių VS priežiūros specialistų ir biuruose dirbančių specialistų (vaikų ir jaunimo priežiūros

 Tarpdalykinės temos, kurios apima strategijos suformulavimą, komunikaciją, filosofiją, etiką ir kitas temas.. Šis sąrašas suteikia galimybę įvertinti kokiomis

Antrojo scenarijaus konsultacija buvo įvertinta kaip labai gera 58,3%, nes konsultacijos metu besidominčiai SKP vartojimu pacientei dažniausiai užduodavo atitinkamus klausimus,

Respondentų nurodytos paţįstamų šalia esančioje gydymo įstaigoje dirbančių gydytojų dalies vidurkis 41,24 proc. Pagal nurodytą paţįstamų šalia esančios

Vertinant medikamentų efektyvumą norintiems mesti rūkyti, pagal gautus tyrimo rezultatus buvo nustatyta, kad jame dalyvavusių farmacijos specialistų požiūriu

Kaip matyti iš visuomenės sveikatos prieţiūros specialisto dirbančio mokykloje kompetencijų aprašymo, jam privalu: kaupti informaciją apie kasmetinius mokinių

Norint įvertinti pacientų ir farmacijos specialistų požiūrį į vaistinės asortimento prekių papildomą pardavimą pirmą kartą Lieruvos Respublikoje buvo atlikta

Žemiau esančiame paveiksle (7 pav.) pateikiami šių skalių įverčių vidurkiai, iš kurių matyti, kad labiausiai asmenys sutinka su tuo, kad renkantis MP jie skiria dėmesį