LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA
ALINA SIRUTAVIČIENö
KALAKUTIENOS PRODUKTŲ PAKLAUSOS TYRIMAS LIETUVOS
RINKOJE
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas : Violeta Saladien÷ Kaunas, 2010
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „pavadinimas“
1. Yra atliktas mano pačios:
2. Nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. ………
2010 12 09 Vardas pavard÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe
(data) (autorius vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO ... ... ...
(data) (autorius vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
T U R I N Y S
ĮVADAS... 4
SANTRAUKA... 6
1. KALAKUTIENOS PAKLAUSĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI... 8
1.1. Paklausos samprata... 8
1.2. Paklausą įtakojantys veiksniai... 11
1.2.1. Kainos įtaka paklausai... 12
1.2.2. Vartotojų nuomon÷ ir elgsena... 14
1.2.2.1. Vartotojo elgseną įtakojantys veiksniai... 17
1.2.2.2. Sprendimo pirkti/nepirkti procesas... 18
2. KALAKUTIENOS IR JOS PRODUKTŲ SAVYBöS... 19
3. KALAKUTIENOS PRODUKTŲ RINKOS LIETUVOJE 2002-2009 METŲ APŽVALGA... 22
4. KALAKUTIENOS PRODUKTŲ PIRKIMO IR VARTOJIMO TYRIMAS... 32
4.1. Kalakutienos produktų pirkimo ir vartojimo tyrimo metodika... 32
4.2. Kalakuteinos produktų pirkimo ir vartojimo tyrimo rezultatų analiz÷... 35
IŠVADOS... 44
LITERATŪROS ŠALTINIAI... 46
ĮVADAS
Darbo aktualumas ir problema. Kalakutienos m÷sa ir jos produktai yra nuo seno žinomi kaip sveikatai naudingomis savyb÷mis pasižymintis maistas. Kalakutiena turi daugybę privalumų. Ji – turtinga vitaminais, mažiau alergizuojanti, lengviau virškinama ir ne tokia riebi m÷sa, kaip kitos m÷sos rūšys. Nepaisant to, jos paklausa Lietuvoje n÷ra labai didel÷ palyginti su kitomis m÷sos rūšimis. Tod÷l aktualu ištirti kalakutienos produktų paklausą, ją lemiančias priežastis ir vartojimo ypatumus.
Tiriant kalakutienos produktų paklausą, svarbu atkreipti d÷mesį ne tik į pasiūlos-paklausos d÷snius, bet ir į vartotojų nuomonę. Tod÷l šiame darbe daug d÷mesio ir yra skiriama žmonių vartojimo įpročiams, jų nuomonei bei elgesio priežastims išsiaiškinti.
Kalakutienos produktai yra prek÷, tod÷l darbe nagrin÷jama tik prekių paklausa bei pasiūla, o paslaugų sektorius neaptarin÷jamas. Be to, Lietuvoje vyrauja rinkos ekonomika, tod÷l visi ekonominiai d÷sniai nagrin÷jami tik rinkos ekonomikos, bet ne planin÷s ekonomikos sąlygomis.
Kalakutienos produktų gamyba yra ilgas ir sud÷tingas procesas, tačiau be jo, svarbus yra ir produktų paskirstymas bei r÷mimas. Nagrin÷jant kalakutienos produktų paklausą, kad būtų paprasčiau ir konkrečiau, šiame darbe nebus atsižvelgiama į paskirstymo kanalus, t.y. kiek kainuoja produktus išvežioti po parduotuves, juos sand÷liuoti bei paskirstyti. Taip pat bus neatsižvelgiama į pardavimų grandin÷s tarpininkų uždarbį, r÷mimo išlaidas ir pan. Tiriami tik labiausiai su paklausa susiję veiksniai.
Paklausa yra neatsiejama nuo pasiūlos, tod÷l darbe daug d÷mesio yra skiriama ne tik pačiai paklausai, bet ir ją labiausiai įtakojančių veiksnių, tokių kaip pasiūla, kaina, vartotojų nuomon÷ ir elgsena, nagrin÷jimui.
Darbo tikslas – ištirti kalakutienos produktų paklausą.
Darbo uždaviniai:
1. Apibudinti teorinę produktų paklausos sampratą bei ją įtakojančius veiksnius, daug d÷mesio skiriant vartotojų nuomonei bei elgsenai;
2. Aptarti kalakutienos savybes;
3. Apžvelgti kalakutienos ir vištienos, kaip konkuruojančios prek÷s, produktų rinką Lietuvoje; 4. Ištirti kalakutienos produktų paklausą Lietuvoje.
Darbą sudaro keturios pagrindin÷s dalys. Pirmoje dalyje nagrin÷jami kalakutienos paklausos teoriniai aspektai, pradedant nuo paklausos sampratos ir jos rūšimis bei įtakojančiais veiksniais. Daug d÷mesio skiriama ne tik paklausai, bet ir pasiūlai bei jų sąveikai, nes esant laisvos rinkos ekonomikai, jos yra neatsiejamos viena nuo kitos.
Antroje dalyje pateikta trumpa kalakutienos istorija Lietuvoje bei jos savyb÷s, lyginant su kitų rūšių m÷sa.
Trečioje dalyje apžvelgiama kalakutienos ir jos produktų rinka Lietuvoje 2005-2009m. Apžvalgoje kalakutienos pardavimų bei gamybos duomenys lyginami su vištienos, kadangi abu produktai yra konkuruojantys arba substitutai.
Ketvirtoje dalyje pateikiami kalakutienos produktų pirkimo ir vartojimo, kas iš esm÷s reiškia paklausą, tyrimo metu gauti duomenys ir jų analiz÷. Tyrimo metu buvo atlikta anketin÷ apklausa ir taikomi įvairūs tyrimo metodai, tokie kaip: pirminių duomenų sistemin÷, lyginamoji, statistin÷ ir aprašomoji analiz÷ ir kt.
SUMMARY
Autorius: Alina Sirutaviciene
Tema:“The survey of the demand for turkey products in the market of Lithuania“
Darbo vadov÷: Violeta Saladiene Atlikimo vieta: Kaunas
Darbo apimtis: 47 pages, 6 tables, 19 pictures.
Darbo tikslas – to investigate the demand for turkey products.
Turkey meat is known as one of the healthiest. It has a lot of vitamins, is good for allergic people and easily digested. Despite all that, it is not very popular in Lithuania comparing to other species of meat. The demand is quite low, so it needs some deeper researches about its causes and consuming characteristics.
In the survey of turkey product demand, it is important to analyze two main aspects. The first one is the demand-supply features and the second – the opinion and behavior of the consumers. Furthermore, the products of turkey are goods, so only the demand and supply features of goods are analyzed in this work without paying attention to the theories of services.
The main tasks of this work are:
1) To describe the theoretical concept of product demand and its determinants, focusing on consumer opinion and behavior;
2) To discuss the characteristics of turkey meat;
3) To overview the market of turkey and chicken meat, as competing products, in Lithuania; 4) To investigate the demand for turkey products in Lithuania
The work consists of four main parts. The first part deals with theoretical aspects of the demand for turkey meat, ranging from the concept of demand, its species and determinants. A lot of attention is paid not only to the demand, but to the supply and their interaction as well, because in a free market economy they are inseparable from each other.
The third part provides an overview of turkey and its products market in Lithuania in 2005- 2009. In the review, the figures of turkey production and sales are compared with chicken, because those two species of meat are competing or substitute.
In the fourth part, the purchase and consumption processes of the turkey products are analyzed. In the survey, the questionnaire of consumers was completed and various types of research and data analysis methods, such as raw data systematic, comparative, statistical and narrative analysis, and others, were applied.
The survey showed that the demand is influenced by many different factors, such as: supply, price and consumer opinion about the product. Therefore, it is important to evaluate these and other factors in investigating the demand. Turkey demand depends on the properties of the meat itself. Compared with other types of meat, turkey meat has really good qualities.
During the review of the turkey market in Lithuania, it became clear that it came into an operation from about 2004. The market was rising until the financial crisis in 2008, but the price still came up to the year 2009. A higher price may be one of the reasons why the demand for chicken significantly exceeds the demand for turkeys.
The results of the buying and consumption survey showed that turkey is one of the least used types of meat. A significant proportion of respondents used it only a few times a year, although the turkey meat fully meets the meat-buying criteria. The author believes that the main reason for lower demand is price, because more than a half of the respondents indicated that they would buy more turkey meat and products if the price was lower. The research also discovered that food, including meat, is often bought by women.
The amount of turkey meat produced in Lithuania is not fully exploited. In order to boost the demand, the author recommends to improve the availability of turkey and to reduce prices a little bit. If that is not possible due to high production costs, it would be necessary to raise public awareness about the benefits of turkey, in order to make sure that consumers are willing to pay more for a better product.
1. KALAKUTIENOS PAKLAUSĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI
1.1. Paklausos samprata
Siekiant išsiaiškinti, kokie veiksniai ir kaip įtakoja produktų paklausą, pirmiausia reikia išnagrin÷ti jos sąvoką. Paklausos samprata bei savyb÷s yra neatsiejamos nuo rinkos bei pasiūlos, tod÷l tikslinga nagrin÷ti visas šias sąvokas.
Rinkos samprata ir funkcijos nagrin÷jamos nuo senų laikų – dar 1776 m. A. Smit teig÷: „Kiekvienas žmogus galvoja tik apie savo naudą, bet nematomoji ranka, kuri jį vedžioja, kaip ir daugeliu kitų atvejų, nuveda jį ten, kur jis net negalvojo eiti“. Anot jo, ta „nematomoji ranka“ reguliuoja pirk÷jų ir pardav÷jų veiklą. Ji ir yra rinka, kurioje kiekvienas subjektas funkcionuoja savanaudiškais motyvais, o pagrindinis viską reguliuojantis veiksnys yra kaina (kainų svyravimai). „Rinkoje pirk÷jas sprendžia, kiek jis nori ir gali mok÷ti už prekę ar paslaugą, priklausomai nuo jos naudingumo, o pardav÷jas – už kokią kainą jam apsimoka gaminti ir parduoti tą prekę“. (Mikroekonomika, p. 67)
Autoriaus nuomone, rinką galima būtų apibr÷žti kaip paklausos ir pasiūlos sąveikos erdvę, kurioje pagrindinis subjektas yra prek÷s ar paslaugos kaina.
Nagrin÷jant paklausos sampratą, paaišk÷jo, jog paklausa visuose literatūros šaltiniuose apibr÷žiama daugmaž vienodai, tačiau kaip universaliausią bei aiškiausią galima būtų išskirti D.N. Hyman paklausos apibr÷žimą: „Paklausa yra santykis tarp prek÷s kainos ir kiekio, kurį pirk÷jai nori ir gali įsigyti.“ (Hyman, 1993, p. 24).
Neblogus paklausos bei pasiūlos apibr÷žimus pateik÷ A.J. Isachsen bei C. Hamilton: „Pasiūla – tai produkcijos vienetų kiekis, kuris siūlomas pirkti už tam tikrą kainą. Paklausa – tai produkcijos vienetų kiekis, kurį žmon÷s nori įsigyti už šią kainą.“ (Žilinskas, Martinkus, 2008, p. 30).
Dažniausiai, bet ne visada, kaina yra lemiamas veiksnys kliento apsisprendime pirkti arba nepirkti tam tikros prek÷s: noras įsigyti vienus ar kitus daiktus kyla, krintant prek÷s kainai (Žilinskas, Martinkus, 2008,p. 30-31). Autoriaus nuomone, kainos bei paklausos dydžio sąryšį galima apibūdinti taip: pirk÷jo norą įsigyti prekę dažniausiai sieja tiesiogin÷ priklausomyb÷ nuo kainos, kurią geriausiai atspindi paklausos kreiv÷. Rinkos paklausos kreiv÷ atspindi visuminę paklausą (žr. 1 pav.). Visumin÷ paklausa apima bendrą visos rinkos paklausą tiriamos grup÷s produktams (šiuo atveju – kalakutienos produktams).
1 pav. Rinkos paklausos kreiv÷
Šaltinis: Žilinskas, V. J., Martinkus, B. Ekonomikos pagrindai. Kaunas: Technologija, 2008., p. 32
Kaip matyti 1 paveiksle, did÷jant kainai, maž÷ja perkamų prekių kiekis (paklausa) ir atvirkščiai. J. Prager teigia, jog paklausos kreiv÷ yra grafinis atvaizdavimas santykio tarp prek÷s kainos ir įsigyjamo kiekio laiko atžvilgiu. Ji nurodo motyvus, skatinančius įsigyti konkrečią prekę konkrečiais kiekiais. Ši kreiv÷ keičiasi tuomet, kai keičiasi prek÷s kaina ar pirk÷jų noras ją įsigyti. (Prager, 1993 p. 30-33).
Pasiūlos kreiv÷ veikia priešingai – kylant kainai, didinamas gaminamų prekių kiekis (žr. 2 pav.). „Rinkos ekonomikoje, kur individualus gamintojas siekia maksimizuoti pelną, kylant kainai, jis, suprantama, nor÷s didinti gamybą“ (Žilinskas, Martinkus, 2008,p.32).
Toliau pateikiamos autoriaus apibendrintos rinkos pasiūlos ir paklausos sąvokos. Rinkos paklausos kreiv÷ parodo, kiek prekių vartotojai (visoje šalyje) nori įsigyti už tam tikrą kainą arba, kiek jie yra linkę mok÷ti, jeigu ketina įsigyti tam tikrą kiekį prekių. Rinkos pasiūlos kreiv÷, atvirkščiai – parodo, kiek prekių gamintojai yra linkę gaminti ir parduoti (išleisti į rinką), esant konkrečiai kainai arba, kokios kainos jie nor÷tų, esant konkrečiam prekių kiekiui rinkoje. Taškas, kuriame susikerta rinkos paklausos bei pasiūlos kreiv÷s vadinamas rinkos pusiausvyra – jame rinka yra subalansuota, o gamybos ir pirkimų apimtys bei kaina nesikeičia (žr. 2 pav.).
2 pav. Subalansuota rinka
Šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis Žilinskas, V. J., Martinkus, B. Ekonomikos pagrindai. Kaunas: Technologija, 2008, p. 36
Rinkos pusiausvyra pasiekiama „klaidų ir bandymų“ metodu, kai gamintojas (pardav÷jas) keičia kainą bei gamybos apimtis, ko pasekoje keičiasi pirk÷jų noras įsigyti prekę. Kiekvieno pardav÷jo tikslas yra atrasti šį tašką, kai išperkamos (parduodamos) visos pagamintos prek÷s už abejoms pus÷ms (tiek pirk÷jui, tiek ir pardav÷jui) tinkamą kainą. Analogiškas principas tur÷tų būti taikomas ir kalakutienos produktų kainos nustatymui, tačiau reikia nepamiršti ir produktų savikainos – kiek kainuoja nusipirkti, užauginti bei apdoroti kalakutą taip, kad gautųsi norimas produktas.
Kaip min÷ta aukščiau, paklausa ir pasiūla yra tiesiogiai įtakojamos kainos. Tiems pokyčiams išmatuoti vartojamas elastingumo terminas, parodantis paklausos arba pasiūlos kiekio kitimo procentą, kai kainos pakyla vienu procentu. Tiek paklausos, tiek ir pasiūlos elastingumą įtakoja du pagrindiniai veiksniai: substitucija ir laikas. Substitucija yra tam tikros prek÷s pakeičiamumas, kuomet esant dideliam substitutų kiekiui vartotojas lengvai gali pakeisti vieną prekę kita, nejausdamas didelio diskomforto. Tuomet, pabrangus vienai prekei, vartotojas lengvai pereina prie pigesn÷s. Esant substitutų trūkumui, vartotojai negali taip paprastai reaguoti į kainų pokyčius ir perka tą pačią prekę. Pavyzdžiui, kalakutienos produktų substitutais gali būti vištienos, ar net galvijų m÷sos produktai. Laikas yra svarbus veiksnys, kadangi laikui b÷gant vartotojai gali rasti kitų alternatyvų. (Jakutis, A.; Petraškevičius, V.; Stepanovas, A.; et al., 2005, p. 38-39)
Kai kurių produktų paklausa yra neelastinga. Pavyzdžiui, be būtiniausių produktų vartotojai negali išsiversti, tod÷l jų paklausa yra neelastinga, o prabangos prekių paklausa, atvirkščiai, yra elastinga. Autoriaus nuomone, kalakutienos produktai, kaip m÷sos produktai gali būti priskiriami prie
būtinų prekių, tačiau tiriant tik m÷sos produktus, kalakutiena būtų tikslinga priskirti labiau prie prabangos produktų. Tod÷l, galima laikyti, jog kalakutienos produktų paklausos elastingumas yra gana didelis. Be to, produktų paklausa gali kisti ir kintant vartotojų pajamoms. (Jakutis, A.; Petraškevičius, V.; Stepanovas, A.; et al., 2005, p. 41-43)
1.2. Paklausą įtakojantys veiksniai
Siekiant išsiaiškinti, kokie veiksniai gali įtakoti paklausą, tikslinga panagrin÷ti, kas įtakoja paklausos kreiv÷s pokyčius bei paklausos apimtį. Kaip min÷ta aukščiau, paklausos kreiv÷ kinta įtakojama kainos bei gamybos apimčių pokyčių, tačiau tai n÷ra vieninteliai veiksniai, turintys įtakos paklausos (apskritai) pokyčiams. Pirk÷jų noro ir galimybių įsigyti tam tikrą prekę kiekybin÷ išraiška suprantama kaip paklausos apimtis. Tod÷l tikslinga atsižvelgti į paklausos apimties lygtį, kuri paklausą apibr÷žia taip: „paklausa – tai daugiamačiai santykiai tarp perkamo kiekio ir veiksnių, nulemiančių perkamos produkcijos apimtį“ (žr. Formulę Nr. 1) (Skominas, 2000, p. 73).
(1)
Čia: QD – prek÷s paklausos apimtis; P – prek÷s kaina;
I – vartotojo pajamos;
PS – prekių substitutų kainos; PC – komplementarių prekių kainos; N – gyventojų skaičius šalyje
CT – vartotojų skonis
... – kiti nepamin÷ti veiksniai
Paklausos kiekis kinta, judant ta pačia paklausos kreive, o paklausos kreiv÷ kinta tada, kai „vartotojai nori pirkti kitokį prekių kiekį, nei pirkdavo ankščiau, esant kiekvienai siūlomai kainai.“ (Skominas, 2000, p. 73). Toliau darbe bendrai bus nagrin÷jami veiksniai, įtakojantys šias abi sąvokas ir darant prielaidą, jog jie įtakoja produktų paklausą apskritai.
Iš formul÷s matyti, jog paklausą lemia įvairūs veiksniai. Ši formul÷ parodo ir tai, kad neįmanoma tiksliai išvardinti visų paklausą įtakojančių faktorių, nes kiekvienam produktui jie gali būti
skirtingi. Be to, autoriaus nuomone, labai sunku išmatuoti absoliučiai visas aplinkybes, galinčias tur÷ti tiesiogin÷s ar netiesiogin÷s įtakos konkretaus produkto paklausai. Ne išimtis ir kalakutienos produktai. Tod÷l toliau bus aptariami tik pagrindiniai, paklausą galintys įtakoti veiksniai.
Tuomet paklausą, be kainos ir pasiūlos dar gali įtakoti ir daugyb÷ kitų veiksnių, tokių kaip: 1) Prek÷s naudingumas, lyginant su kitomis prek÷mis – substitutin÷s, konkurencin÷s ir
papildomos prek÷s;
2) Pirk÷jų pajamų didis – finansin÷s galimyb÷s, bendras pragyvenimo lygis šalyje; 3) Ateities kainų lūkesčiai – rinka;
4) Pirk÷jų įpročiai, skonis bei preferencijos, mados tendencijos vartojime; 5) Prek÷s marketingo kampanijos efektyvumas;
6) Taikomi mokesčiai, teisiniai ir kt. reikalavimai, muitai, kvotos ir t.t. – valstyb÷s politika; 7) Kiti veiksniai.
Autoriaus manymu, kalakutienos produktų paklausą lemią standartiniai veiksniai. Išskirti galima būtų tai, kad, autoriaus nuomone, kalakutienos produktai neturi komplementarių, vartojamų kartu (papildančių), prekių, nes kalakutiena gali būti vartojama viena arba su daugybe kitų produktų, tačiau neįmanoma išskirti nei vieno produkto kaip neatsiejamo nuo kalakutienos vartojimo.
Kalbant apie paklausą, svarbu pamin÷ti „biudžeto ribotumo“ sąvoką, kuomet žmon÷s negali nusipirkti visų norimų prekių, nes turi ribotą kiekį pinigų. Tuomet paklausa daugiausiai įtakojama šių veiksnių (Žilinskas, Martinkus, 2008, p. 30-31):
• Prek÷s naudingumo (poreikio), lyginant su kitomis prek÷mis; • Prek÷s kainos, lyginant su kitomis prek÷mis.
Taigi, kaina ir vartotojų suvokiamas prek÷s naudingumas (vartotojų nuomon÷) yra du pagrindiniai paklausą įtakojantys faktoriai.
1.2.1. Kainos įtaka paklausai
Kainodara yra rinkodaros strategijos dalis, tačiau šiame skyriuje daugiausiai bus kalbama apie prekių kainą, priklausomą nuo savikainos, siekiamo pelno bei sumos, kurią linkęs mok÷ti vartotojas. Kainodaros strategijos (nuolaidos, akcijos ir pan.) čia neminimos, nes autoriaus nuomone, tyrin÷jant bendrą kalakutienos produktų paklausą Lietuvoje, reik÷tų tyrin÷ti bendras bazines kainas, o ne kiekvieno gamybininko ar prekybininko kainodaros strategijas atskirai.
Kaip min÷ta ankščiau, prekių kaina turi bene didžiausią įtaką jų paklausai. Kainos pasikeitimas sukelia tiek paklausos, tiek ir pasiūlos pokyčius, tačiau jis nevienodai veikia skirtingų produktų paklausos bei pasiūlos apimtis. Siekiant nustatyti, paklausos ir pasiūlos apimčių pasikeitimus, pasikeitus kainai, matuojamas elastingumas. Paklausos elastingumas parodo pirk÷jų reakciją į prekių kainų pokyčius ir jis normaliu atveju yra neigiamas, kadangi prek÷s paklausa maž÷ja did÷jant kainai. (Skominas, 2000, p. 95). Kuo labiau pirk÷jai reaguoja į kainų pokyčius, tuo didesnis paklausos elastingumas ir atvirkščiai – kuo mažiau reaguojama į kainų pokyčius, tuo elastingumas mažesnis. Svarbu pažym÷ti, jog mažas paklausos elastingumas būna tada, kai pirk÷jai n÷ra lojalūs konkrečiai prekei. Pirk÷jų lojalumą prekei lemia jos kokyb÷ ir marketingo efektyvumas.
Autoriaus nuomone, kalakutienos prekių kaina labiausiai gali priklausyti nuo šių veiksnių: kalakutienos produktų paklausos, gamybos kaštų bei mokestin÷s aplinkos.
Kaip pirk÷jai reaguoja į kalakutienos kainos svyravimus parodys vartotojų apklausa.
„Biudžeto ribotumo“ sąvoka skatina atkreipti d÷mesį į tai, jog kaina lemia, kiek (įvairių) prekių vartotojas gali nusipirkti už fiksuotą sumą, tod÷l prekių kaina yra labai svarbi. Tačiau svarbi ir ta suma, kurią pirk÷jas gali išleisti, o ji dažniausiai priklauso nuo pirk÷jo pajamų. Prek÷s paklausai pajamų atžvilgiu apibudinti naudojamas paklausos elastingumas pajamoms, kuris priklauso nuo (Skominas, 2000, p. 95-96):
Prek÷s kokyb÷s: jei kokyb÷ gera (tinkama), tai elastingumas pajamoms teigiamas, jei prek÷ nekokybiška, tada jos paklausos elastingumas pajamoms yra neigiamas, t.y. did÷jant pajamoms, nekokybiškų prekių paklausa maž÷ja ir atvirkščiai;
Prek÷s paskirties – kasdieninio vartojimo ar prabangos prek÷: kasdieninio vartojimo prekių paklausos elastingumas pajamoms yra mažesnis už 1, o prabangos – didesnis. Tai reiškia, kad did÷jant pajamoms didesn÷ biudžeto dalis skiriama prabangos prek÷ms, o mažesn÷ – kasdienin÷ms. Maisto prekių elastingumas pajamoms yra 0,7.
Kalakutiena yra kasdieninio vartojimo prek÷, tod÷l jos elastingumas pajamoms, kaip ir kitiems paprastiems maisto produktams yra apie 0,7. Tai reiškia, jog pajamoms padid÷jus 1 procentu, kalakutienai būtų skiriama 0,7 procento daugiau vartotojo bendrų išlaidų. Ši priklausomyb÷ parodo, jog kalakutienos paklausa yra gana glaudžiai susijusi su pirk÷jo pajamomis.
Paklausos elastingumą (priklausomybę nuo kainų pokyčių) lemia šie veiksniai (Skominas, 2000, p. 96-97):
Substitutinių ir konkurentinių prekių pasiūla: jeigu prek÷ turi daug pakaitalų (kitos rūšies prekių, galinčių patenkinti tą patį poreikį) ir/arba konkurentinių (tos pačios
rūšies, bet kitos įmon÷s gamybos) prekių rinkoje, tai pakilus jos kainai, nelojalus vartotojas lengvai gali ją pakeisti kita. Pavyzdžiui, kalakutienos produktų substitutais (pakaitalais) gal būti vištienos produktai.
Prek÷s paskirties – kasdieninio vartojimo ar prabangos prek÷: būtiniausių prekių, tokių kaip maistas, paklausa yra neelastinga, tačiau gali būti elastinga paklausa konkrečiam (ne pačiam būtiniausiam) maisto produktui.
Vartotojo biudžeto dalies, skiriamos prekei pirkti: kuo mažesn÷ biudžeto dalis skiriama konkrečiai prekei įsigyti, tuo mažiau vartotojui rūpi jos kaina – tokių prekių paklausa yra neelastinga.
Laikas: ilgo laikotarpio paklausa yra elastingesn÷ nei trumpo, kadangi padid÷jus prek÷s kainai, per ilgesnį laikotarpį pasikeičia ir kitos aplinkyb÷s. Pavyzdžiui, pirk÷jas susiranda pakaitalą šiai prekei, arba padid÷ja jo pajamos ir pan.
Taigi, kaina yra labai svarbus veiksnys, galintis stipriai įtakoti įvairių produktų, įskaitant ir kalakutienos, paklausą.
1.2.2. Vartotojų nuomon÷ ir elgsena
Visi aukščiau išvardinti veiksniai lemia esamų ir potencialių klientų elgesį. Vartotojų elgsena yra vienas iš svarbiausių aspektų paklausos teorijoje, kadangi nuo vartotojų pasirinkimų bei elgesio priklauso tiek prekių kaina, tiek gamybos apimtys, asortimentas ir visi kiti veiksniai. Trumpai tariant, nuo žmonių elgesio tiesiogiai priklauso paklausa, o elgesys priklauso nuo nuomon÷s. Tod÷l, tiriant paklausą svarbu ištirti tiek vartotojų nuomonę apie prekę, tiek ir jų elgesį.
Siekiant tinkamai įvertinti produkto paklausą ir ją lemiančius veiksnius, svarbu ištirti vartotojų elgsenos principus bei motyvus. Šiam tikslui pasiekti naudojami įvairūs tyrimai, kurie atsako į šiuos klausimus (Pranulis, Pajuodis, et al, 2000, p.139):
Kas perka? Kaip perka? Kada perka? Kur perka? Kod÷l perka?
Ieškant atsakymų į aukščiau pateiktus klausimus, galima pirmiausiai nagrin÷ti visą rinką, o paskui pereiti prie atskirų rinkos segmentų tyrimų bei jų savybių išaiškinimo. Taip pat galima ir pirmiau ištirti atskirų individų elgseną paskui apibendrinant gautus rezultatus. Tiek rinkos tyrimas, tiek
ir vartotojų elgesio tyrimas ieško atsakymų į panašius klausimus, tačiau rinkos tyrimas labiau orientuotas į išorinių veiksnių vertinimą, o vartotojų elgesio – į vidinių, žmogaus viduje gimstančių motyvų vertinimą. (Pranulis, Pajuodis, et al, 2000, p.139)
Tiriant kalakutienos produktų paklausą tikslinga išanalizuoti tiek išorinius (rinka), tiek ir vidinius (vartotojų nuomon÷ bei elgsena) ją lemiančius veiksnius.
Ekonominiu požiūriu, „Vartotojo elgsena grindžiama naudingumo teorija <...> Naudingumas yra pasitenkinimas, malonumas arba poreikio patenkinimas, kurį žmon÷s gauna vartodami prekes ir paslaugas“.(Skominas, 2000, p. 113) H.L. Varian teigia, jog naudingumas yra tik būdas išreikšti vartotojo pirmenybių išsirikiavimą – prioritetus. (Varian, 1999, p. 69)
Produkto naudingumas yra subjektyvus, kadangi vienam asmeniui tas pats daiktas gali būti labai naudingas, o kitam – visiškai nereikalingas. Autoriaus nuomone, naudingumą galima būtų apibr÷žti kaip individo poreikių tenkinimą, tod÷l jis pirmiausia priklauso nuo to, ko žmogui reikia (arba ko žmogus nori). Taigi, produkto teikiamą naudingumą skirtingi vartotojai gali skirtingai suvokti. Be to, racionalus žmogus stengiasi gauti kuo didesnį naudingumą kuo mažesn÷mis sąnaudomis, tod÷l, jeigu du produktai vienodai tenkina žmogaus poreikius, esant normalioms sąlygoms, jis tur÷tų rinktis pigesnį. Galima teigti, kad racionalios vartotojų elgsenos teorija yra paremta principu, jog visi žmon÷s nori kuo mažesn÷mis sąnaudomis patirti kuo didesnį (ir kuo daugiau) pasitenkinimą bei gauti kuo daugiau naudos. Remiantis tuo, vartotojai pasirenka tam tikras prekes, o nuo jų pasirinkimo priklauso prekių paklausa.
Išmatuoti vienos prek÷s naudingumą, arba visuminį keleto prekių naudingumą yra labai sunku. Pirmiausia, reikia daryti prielaidą, kad visos kitos aplinkyb÷s nesikeičia (pajamos, poreikiai, kainos ir t.t.), nors, iš tikrųjų, jos dažnai keičiasi. Antra, kaip min÷ta ankščiau, naudingumas yra subjektyvus. Tod÷l naudingumą įprasta apibr÷žti gana netiksliai: didžiausias naudingumas, mažesnis, vidutinis, mažas ir t.t. “. (Skominas, 2000, p. 114).
Autoriaus nuomone, potencialaus pirk÷jo suvokimą apie kalakutienos produktų naudingumą gali įtakoti įvairios aplinkyb÷s:
1) m÷sos vartojimo įpročiai – ar individas yra vegetaras (iš viso nevartoja m÷sos), laikosi dietos (vartoja nekaloringą m÷są), m÷gsta pavalgyti riebiai ir sočiai (daugiausia vartoja kiaulieną, lašinius ir pan.);
2) rūpinimasis sveikata – kalakutienos naudos sveikatai įvertinimas; 3) pajamos – kalakutienos produktų kainos palyginti su substitutais;
4) konkrečių, kalakutienos produktus parduodančių, įmonių rinkodaros (marketingo) strategijų efektyvumas – rinkodara formuoja tam tikrą supratimą apie produktą (ir jo naudingumą)
vartotojo pasąmon÷je bei tarsi formuoja poreikį vartotu būtent tą, o ne kitą produktą, be to rinkodaros strategija ugdo klientų lojalumą;
5) vartojimo mados tendencijos – šiuo metu Lietuvoje vyrauja ekologijos ir sveikos gyvensenos bei mitybos kultas, o kalakutiena priskiriama prie sveikų produktų;
6) gamybos ypatumai – yra susidariusi nuomon÷, jog paukštiena, kuria prekiaujama parduotuv÷se yra nekokybiška: paukščiai šeriami antibiotikais, įvairiais hormonais ir pan. Produkto naudingumo vertinimui iš individo pozicijos, įtakos turi ir ankščiau min÷tas „biudžeto ribotumas“. Vartotojas turi ribotas pajamas, kurias nori paskirstyti taip, jog gautų didžiausią bendrąjį naudingumą, tod÷l jis dažnai atkreipia d÷mesį į alternatyvius, pigesnius produktus, ypač ekonomin÷s kriz÷s laikotarpiu. H.L. Varian šiam reiškiniui apibudinti siūlo naudoti „optimalaus pasirinkimo“ sąvoką. (Varian, 1999, p. 69)
Kaip min÷ta ankščiau, vartotojo pasirinkimui nemažą įtaką daro ir produktų pateikimas, reklama, pozicionavimas, trumpai tariant – rinkodaros strategija.
Marketingo požiūriu, vartotojo elgsena suprantama kiek plačiau nei ekonominiu: vartotojo elgsena – tai „individo veiksmai, susiję su prek÷s įsigijimu bei vartojimu ir apimantys jo poelgius nuo problemos, kurią gali išspręsti prek÷s įsigijimas, atsiradimo iki reakcijos į jau įsigytą prekę“. (Pranulis, Pajuodis, et al, 2000, p.139)
Marketingo strategijos taikymą, siekiant paskatinti pirkti konkrečią prekę, autorius siūlo priskirti prie išorinių vartotojo elgesį įtakojančių veiksnių. Tradiciškai išskiriami šie išoriniai vartotojų elgsenos veiksniai: kultūra, visuomen÷s klas÷ (sluoksnis), įtakos grup÷ bei šeima (Pranulis, Pajuodis, et al, 2000, p.140)
Įtakos grup÷ supranta kaip išorinis veiksnys, turintis įtakos vartotojo elgesiui. Jas sudaro žmon÷s su panašiais pom÷giais bei gyvenimo standartais, kurie tarsi įr÷mina vartotojo apsisprendimą, ką pirkti. Įtakos grup÷s gali būti tos, kurioms tiriamas vartotojas jau priklauso ir tos, kurioms jis nor÷tų priklausyti. (Pranulis, Pajuodis, et al, 2000, p.141) Autorius siūlo įtakos grupes traktuoti plačiąja prasme bei joms priskirti ir kultūrą, ir visuomen÷s sluoksnį (klasę), ir šeimą, ir marketingo priemones, ir kitus išorinius, vartotojo elgesį galinčius įtakoti veiksnius.
Kultūra formuoja visuomen÷s įpročius, kuriuos smulkiau galima būtų suskirstyti pagal klases (žr. 1 lentelę).
1 lentel÷. Visuomen÷s klasių pasiskirstymas ir bruožai
KLASö KOKYBö KAINA PRESTIŽAS IŠSILAVINIMAS MASIŠKUMAS Elitas Labai svarbu Visai nesvarbu Labai svarbu Labai aukštas N÷ra
Vidurin÷ Svarbu Nesvarbu Svarbu Aukštas Vidutinis
Darbininkai Nesvarbu Svarbu Nesvarbu Vidutinis Didelis Žemutin÷ Visai nesvarbu Labai svarbu Visai nesvarbu Žemas Labai didelis
Šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis, Pranulis, V.; Pajuodis, A.; Urbonavičius, S.; et al. Marketingas. Vilnius: The Baltic Press, 2000, p. 140-141
Iš 1 lentel÷s matyti, jog skirtingoms visuomen÷s klas÷ms būdingi skirtingi prioritetai bei galimyb÷s. Tačiau ne vien klas÷ turi įtakos pirkimo įpročiams – labai svarbios yra ir įtakos grup÷s.
Vartojimo įpročiai taip pat gali priklausyti ir nuo šeimos: kas priima sprendimą pirkti, kas uždirba pinigus, kad naudoja nupirktus produktus ir pan. Pavyzdžiui, tik÷tina, kad šeima, kurioje yra mažų vaikų d÷l vaikučių sveikatos bus labiau suinteresuota pirkti kalakutienos produktus nei mažamečių vaikų visai neturinti šeima.
1.2.2.1. Vartotojo elgseną įtakojantys veiksniai
Vartotojų elgesį gali įtakoti įvairūs veiksniai. Remiantis Pranuliu, Pajuodžiu ir kt. (2000, p. 140-145) jie skirstomi į išorinius bei vidinius.
Išoriniai vartotojo elgesį įtakojantys veiksniai labiausiai siejami su vartotojo aplinka, t.y.: šeima, įvairios įtakos grup÷s, klas÷, kultūra. (Pranulis, Pajuodis, et al, 2000, p.140-141) Autoriaus nuomone, tiriant kalakutienos produktų paklausą taip pat svarbu išsiaiškinti, kokie išoriniai veiksniai gali įtakoti vartotojo pasirinkimą. Pavyzdžiui, jei žmogus nuo vaikystes šeimoje auginamas kaip vegetaras, kalakutienos produktų jis veikiausiai nepirks.
Vidiniai vartotojo elgesį įtakojantys veiksniai kyla iš vartotojo poreikių, klasifikuojamų pagal A. Maslow piramidę: fiziologiniai poreikiai, savisaugos poreikiai, bendravimo poreikiai, pripažinimo poreikiai ir saviraiškos poreikiai. Be to, svarbus ir vidinis suvokimas bei ankstesn÷ patirtis. Visa tai formuoja vartotojo nuomonę apie prekę. (Pranulis, Pajuodis, et al, 2000, p.1402-145) Autoriaus nuomone, kalakutienos produktų paklausos tyrimo metu svarbu ištirti, kokią nuomonę apie prekę yra susidarę vartotojai.
1.2.2.2. Sprendimo pirkti/nepirkti procesas
Apsisprendimo pirkti arba nepirkti procesas yra labai svarbus. Anot Berkowitz ir kt. (1992, p. 112-113), jis apima kelias stadijas, kuriose vartotojas pasirenka, kuriuos produktus ar paslaugas pirkti:
1 stadija: problemos identifikavimas; 2 stadija: informacijos paieška; 3 stadija: alternatyvų įvertinimas; 4 stadija: sprendimas pirkti; 5 stadija: popirkiminis elgesys.
Problemos identifikavimas prasideda tuomet, kai reali situacija neatitinka vartotojo norimos situacijos ir atsiranda poreikis prekei, kuri tą šį atotrūkį panaikintų arba sumažintų. (Berkowitz, Keirin, et al., 1992, p. 112) Autoriaus nuomone, kalakutienos produktų atveju paskatinimas pirkti gal÷tų būti poreikis sveikiau maitintis arba suvartoti mažiau kalorijų.
Identifikavęs problemą, vartotojas ieško informacijos jos sprendimui. Tuomet dažnai randami keli sprendimo variantai, t.y. keli produktai, galintys patenkinti tą patį ar panašius poreikius. Tai gali būti konkurencingi produktai arba substitutai. Kaip pavyzdį kalakutienos produktų atveju, galima būtų išskirti vištieną. Tolesnis pasirinkimas priklauso nuo vartotojo pasąmon÷je susiformavusių vertinimo kriterijų. Tod÷l, tiriant kalakutienos produktų paklausą, svarbu žinoti kriterijus, kuriais remiantis vartotojas priima sprendimą, kokią m÷są pirkti. Pri÷mus sprendimą pirkti, belieka pasirinkti kada pirkti ir kur. Pastarasis pasirinkimas dažnai priklauso nuo produkto pateikimo rinkoje, t.y. nuo jo prieinamumo. Kalakutienos produktų galima nusipirkti praktiškai visose parduotuv÷se, tačiau gauti natūralios žalios m÷sos yra šiek tiek sunkiau, nes reikia ieškoti galimybių jos gauti iš ūkininkų.
Berkowitz ir kt. (1992, p. 114-115) pažymi, jog pirkti kai kurias prekes ar paslaugas žmon÷s nusprendžia impulsyviai.
Popirkiminis procesas taip pat labai svarbus, kadangi, įsigiję prekę, žmon÷s palygina jos sukeltus patyrimus su kitų prekių vartojimo sukeltais jausmais.
2. KALAKUTIENOS IR JOS PRODUKTŲ SAVYBöS
Lietuvoje kalakutai prad÷ti auginti dar XVIII amžiaus viduryje grafų Tiškevičių ir kituose dvaruose. Tarpukario Lietuvoje jie jau buvo laikomi daugumoje ūkių, o Prieš Šv.Kal÷das didesnių miestelių turguose būdavo gausus kalakutų pasirinkimas. Patiekalus iš kalakutienos dažniausiai ruošdavo pasiturintys asmenys: kunigų šeiminink÷s, vienuoliai, pirkliai ir kiti. Deja, sovietin÷s okupacijos laikais, ištr÷mus darbščiuosius ūkininkus į Sibirą, kolūkiai nesugeb÷jo auginti kalakutų, nes jie yra labai išrankūs, lepūs ir daug priežiūros reikalaujantys paukščiai. Tod÷l vos ne 50 metų kalakutiena iš lietuvių virtuv÷s buvo bene išnykusi. Ištisa karta apie kalakutienos skonį žinojo tik iš literatūros ir pasakojimų, kad visi amerikiečiai Pad÷kos dienai kepa kalakutus. Tačiau šiandien kalakutiena, buvusi tik teoriškai žinomas prabangos produktas, vis populiaresn÷. (Arvi kalakutai: Kalakuto istorija).
Kalakutai yra labai išrankūs. Jie nelesa sugedusio ar nepažįstamo maisto, negeria nešvaraus vandens bei nepakenčia triukšmo. Kalakutų m÷sos skonis didele dalimi priklauso nuo to, kuo jie maitinami. Sakoma, kad Kretingos dvaro Tiškevičių kalakutai, kad įgautų delikatesinį skonį, prieš pjaunant, būdavo penimi riešutais ir girdomi raudonu vynu. (Arvi kalakutai: Kalakuto istorija).
Kalakutiena yra viena iš sveikiausių m÷sos rūšių. Joje gausu aminorūgščių, B grup÷s ir PP vitaminų, cinko, geležies, fosforo ir magnio mikroelementų. (Arvi kalakutai) Daugiausia mineralų yra kalakutienoje, o mažiausiai – avienoje. (Jukna, Jukna, et al. Kaunas, 2007). Valgant kalakutieną gaunama iki 30 proc. vitamino B6 paros normos. 100 g krūtin÷lių fil÷ yra tik 1,4 proc. riebalų ir net 22,6 proc. baltymų, tod÷l ji puikiai tinka sveikai besimaitinančiam žmogui. (Arvi kalakutai: Kalakutiena – skanus ir sveikas maistas)
Lyginant su kitomis m÷sos rūšimis, kalakutienoje yra daugiausiai baltymų. O baltymai yra vertingiausia m÷sos dalis. (Jukna, Jukna, et al., Kaunas, 2007).
Kalakutiena lengvai virškinama, nes joje yra mažas kolageno kiekis. Tai mažai cholesterino turinti m÷sa, tod÷l ji ypač tinka dietinei vaikų, n÷ščiųjų moterų ir norinčių sveikai gyventi mitybai. Be to, kalakutiena yra rečiausiai alergiją sukelianti m÷sos rūšis. (Arvi kalakutai: Kalakutiena – skanus ir sveikas maistas)
Svarbus yra ir tarpraumeninių riebalų kiekis m÷soje, nes jie padidina m÷sos energinę vertę, pagerina skonį, bet per didelis jų kiekis slopina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir apsunkina virškinimą, tačiau per mažas tarpraumeninių riebalų kiekis blogina m÷sos skonines savybes. Be to, gyvūnų riebaluose yra žmogaus organizmui reikalingų vitaminų A, E ir D. Nustatyta, jog mažiau pageidaujamų
tarpraumeninių riebalų yra galvijienoje ir kiaulienoje. Daugiausia tarpraumeninių riebalų yra viščiukų broilerių m÷soje, o artimiausias pageidaujamam tarpraumeninių riebalų kiekis yra avienoje bei kalakutienoje. Svarbu pamin÷ti, jog tarpraumeniniai riebalai yra labiausiai kintanti m÷sos dalis, o jų įvairavimo koeficientas yra kelis kartus didesnis negu kitų m÷sos dalių. Labiausiai tarpraumeninių riebalų kiekis įvairuoja viščiukų broilerių m÷soje, o mažiausiai – kalakutienoje. (Jukna, Jukna, et al., Kaunas, 2007).
Fizin÷s bei chemin÷s savyb÷s nusako m÷sos technologinę, kulinarinę ir mitybinę vertę, tod÷l pH yra svarbus kokyb÷s rodiklis, rodantis ilgesnio laikymo galimybę ir kai kurias technologines savybes. Didžiausiu pH pasižymi galvijų m÷sa, tod÷l jautieną geriausiai naudoti šviežią. Mažiausia – kiaulienos pH reikšm÷. Kalakutienos m÷sos pH šiek tiek mažesnis negu viščiukų broilerių, o avienos – labai panašus į kalakutienos. (Jukna, Jukna, et al., Kaunas, 2007).
M÷sos kietumas taip pat yra svarbus kokyb÷s rodiklis, priklausantis nuo raumeninio audinio bei jo baltymų struktūros. Minkšta m÷sa yra skanesn÷, lengviau virškinama ir geriau absorbuojama. Kiečiausia yra aviena, po jos seka galvijiena, tada kiauliena, kalakutiena ir viščiukų broilerių m÷sa, kuri yra minkščiausia. (Jukna, Jukna, et al., Kaunas, 2007)
M÷sos mas÷s nuostoliai terminio apdorojimo metu yra svarbus kulinarinis rodiklis, kadangi virimo metu mažiau mas÷s netenkanti m÷sa yra vertingesn÷. Mažiausi nuostoliai virimo metu atsiranda verdant viščiukų broilerių m÷są bei kalakutieną ir yra beveik 2,5 karto mažesni negu avienos, kurios mas÷s nuostoliai virimo metu yra didžiausi. Galvijienos mas÷s virimo nuostoliai 5,02 proc. didesni negu kiaulienos. (Jukna, Jukna, et al., Kaunas, 2007)
Bendrov÷ UAB „Arvi kalakutai“ skelbia, jog kalakutiena turi mažiausiai kalorijų, lyginant su kitomis populiariausiomis m÷sos rūšimis (žr. 2 lentelę).
2 lentel÷. Įvairių m÷sos rūšių kaloringumas
MöSOS RŪŠIS Kcal/100 g Kalakutienos fil÷ 107
Vištienos fil÷ 108
Veršienos fil÷ 109
Jautienos fil÷ 126
Kiaulienos fil÷ 176
Šaltinis: Arvi kalakutai: Kalakutiena – skanus ir sveikas maistas. [Žiūr÷ta 2010 09 01] Prieiga per internetą: http://www.arvikalakutai.lt/lt/main/useful_info/kalakutiena_skanus.
Iš 2 lentel÷s matyti, jog lyginant įvairių m÷sos rūšių fil÷ kaloringumą, kalakutiena šiek tiek aplenkia vištienos m÷są. Pagal kaloringumą veršiena yra trečioje vietoje, o po jos seka jautiena ir galiausiai kiauliena, kurios kaloringumas viršija kalakutienos net 1,6 karto. (žr. 2 lentelę).
Apibendrinant galima teigti, jog kalakutienos m÷sa yra sveikesn÷ ir pasižyminti geresn÷mis savyb÷mis nei daugelis kitų m÷sos rūšių.
3. KALAKUTIENOS PRODUKTŲ RINKOS LIETUVOJE 2002-2009 METŲ
APŽVALGA
Šiame skyriuje analizuojama, kiek kalakutienos Lietuvoje gaminama ir parduodama apskritai, neskirstant į atskirus produktus. Kaip min÷ta ankščiau, produktų paklausa labiausiai priklauso nuo kainos, tod÷l tikslinga išanalizuoti ir kalakutienos kainų pokyčius per laikotarpį. Pagrindinis kalakutienos produktų substitutas (arba konkurentas) yra vištienos produktai, tod÷l palyginimui nagrin÷jama ir vištienos rinka bei, kalakutienos produktų paklausos vertinimo aplinkyb÷ms suprasti, šiek tiek aptariama visa paukštienos rinka (paukštienos gamyba, pardavimai, eksportas ir importas).
Analizei pasirinktas 2005-2009 metų laikotarpis, kadangi iki 2005 m. kalakutienos rinka Lietuvoje veik÷ vangiai (žr. 3 pav.). Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. buvo pagaminta 2285279 kg šviežių arba šaldytų nesukapotų kalakutų, palyginus su 19611 kg 2004 metais, 320 kg - 2003 ir 670 kg 2002 metais. 2002-2004 metais užšaldytų kalakutų iš vis nebuvo gaminama, o 2005 metais jų buvo pagaminta 32757 kg. 2005 m. smarkiai šoktel÷jo šviežių arba šaldytų kalakutų gamyba, kuri 2007 m. pasiek÷ 3804221 kg kiekį. Tais pačiais metais buvo pagaminta 72239 kg. užšaldytų kalakutų (žr. 3 pav.). 0 500000 1000000 1500000 2000000 2500000 3000000 3500000 4000000 2002 2003 2004 2005 2006 2007 Metai K ie k is , k g
Švieži arba šaldyti nesukapoti kalakutai Užšaldyti nesukapoti kalakutai
3 pav. Kalakutų gamyba Lietuvoje 2002-2007 m. laikotarpiu
Šaltinis: Sudaryta autoriaus, remiantis statistikos departamentas. [Žiūr÷ta 2010 09 01] Prieiga per internetą: http://db1.stat.gov.lt/statbank/search2003/searchresult.asp?place=statbank.
Kalakutų pardavimai prad÷jo augti nuo 2003 metų – tuomet buvo parduota tik 550 šviežių arba šaldytų kalakutų, o šios rūšies kalakutų pardavimų pikas buvo pasiektas 2005 metais, kai buvo parduota 95165 kg. Tais pačiais metais prasid÷jo ir užšaldytų nesukapotų kalakutų pardavimai (buvo parduota 32757kg.), kurių apimtys augo ir 2007 metais pasiek÷ 72239 kg. (žr. 2 pav.)
0 20000 40000 60000 80000 100000 2002 2003 2004 2005 2006 2007 Metai K ie k is , k g
Švieži arba šaldyti nesukapoti kalakutai Užšaldyti nesukapoti kalakutai
4 pav. Kalakutų pardavimas Lietuvoje 2002-2007 m. laikotarpiu
Šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis statistikos departamentas. [Žiūr÷ta 2010 09 01] Prieiga per internetą: http://db1.stat.gov.lt/statbank/search2003/searchresult.asp?place=statbank.
Iš 3 ir 4 pav. matyti, jog kalakutienos gamybos apimtys nuolatos auga (ypač nuo 2005 metų), tačiau pardavimų apimtys svyruoja ir yra gerokai mažesn÷s už gamybą. Ši tendencija pavaizduota 5 paveiksle, kuriame aiškiai matyti, jog bendra kalakutų pasiūla ženkliai viršija paklausą. Kur dedama nenupirkta pagamintų kalakutų dalis n÷ra skelbiama, bet autorius mano, kad ji gali būti sunaudojama kitiems kalakutienos produktams (pusfabrikačiams, dešrel÷ms ir kt.) gaminti arba eksportuojama.
0 500000 1000000 1500000 2000000 2500000 3000000 3500000 4000000 4500000 2002 2003 2004 2005 2006 2007 Metai K ie k is , k g Pagaminta Parduota
5 pav. bendra kalakutų gamyba ir pardavimai 2002-2007 metais
Šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis statistikos departamentas. [Žiūr÷ta 2010 09 01] Prieiga per internetą: http://db1.stat.gov.lt/statbank/search2003/searchresult.asp?place=statbank.
2005 m. išaugo lietuviškos paukštienos eksportas. 2005 metų sausio-birželio m÷nesiais iš Lietuvos buvo eksportuota 6400 tonų paukštienos, kurios didžiąją dalį sudar÷ gabalais pjaustyta atšaldyta bei sušaldyta vištiena bei jos skerdienos. Kalakutienos buvo eksportuojama mažiau. Šviežių bei atšaldytų vištienos skerdenų gamyba 2005 metų liepą sudar÷ 2900 tonų, o gabalais pjaustytos atšaldytos vištienos gamyba – 342,7 tonų ir, palyginti su birželiu, padid÷jo 12,2 proc. Šviežių atšaldytų kalakutienos skerdenų gamyba šiuo laikotarpiu sumaž÷jo 9,4 proc. ir sudar÷ tik 147 tonas, tačiau gabalais pjaustytos kalakutienos gamyba išaugo 3,1 proc. ir sudar÷ 33,7 tonas. 2005 m. liepos m÷nesį, palyginti su birželiu, sušaldytų vištienos skerdenų gamyba padid÷jo 5,4 proc. iki 46,77 tonų, o gabalais pjaustytos sušaldytos vištienos gamyba šiuo laikotarpiu išaugo net 2,4 karto, iki 543 tonų. 2005 m. trečiąjį ketvirtį paukštienos eksportas sumaž÷jo 31,7 proc. iki 2884,93 tonų. Smarkiai augo atšaldytų vištienos skerdenų (35,7 proc.) bei sušaldytų vištienos skerdenų (net 50 proc.) eksportas. Gabalais pjaustytos atšaldytos vištienos eksportas šiuo laikotarpiu padid÷jo 18,3 proc., o sušaldytos gabalais pjaustytos vištienos eksportas sumaž÷jo net 62,4 proc. Kalakutienos eksportas 2005 m. liepos – rugs÷jo m÷nesiais sudar÷ 209,33 tonų arba 9,9 proc. daugiau nei antrąjį tų pačių metų ketvirtį. Paukštienos importas 2005 m. liepos – rugs÷jo m÷nesiais sumaž÷jo 11,9 proc., tame tarpe kalakutienos įvežimas
šiuo laikotarpiu sumaž÷jo 2,1 proc. – nuo 820,16 tonų iki 803,62 tonų. (Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras)
2006 m. sausio-birželio m÷n. į Lietuvą buvo įvežta 15589 tonų paukštienos ir jos subproduktų, tai yra 4,2 proc. mažiau nei tuo pačiu 2005 m. laikotarpiu. Labiausiai (net 70,4 proc.) sumaž÷jo sušaldytų vištienos skerdenų, atšaldytų gabalų ir valgomųjų vištienos subproduktų importas, o atšaldytų vištienos skerdenų 2006 m. įvežta 8,1 proc. daugiau nei pirmąjį 2005 m. pusmetį. Sušaldytų gabalų ir valgomųjų subproduktų įvežimo apimtys sausio - birželio m÷n. sudar÷ 8654,9 tonų ir buvo 36 proc. didesn÷s nei tuo pačiu 2005 m. laikotarpiu. Šviežių bei sušaldytų kalakutienos skerdenų įvežimas padid÷jo atitinkamai 3,2 karto (nuo 10,5 iki 33,3 tonų) ir 1,8 karto. (nuo 1,68 iki 3,02). Atšaldytų kalakutienos gabalų ir valgomųjų subproduktų 2006 m. sausio - birželio m÷n. buvo įvežta 75,4 tonų arba 37,9 proc. mažiau palyginus su tuo pačiu 2005 m. laikotarpiu (121,4 tonų). Tuo tarpu sušaldytų kalakutienos gabalų ir valgomųjų subproduktų įvežimo apimtys šiuo laikotarpiu sudar÷ 1535,9 tonų ir buvo 24,1 proc. didesn÷s nei 2005 m. Pirmąjį 2006 m. pusmetį atšaldytų ančių skerdenų įvežimas padid÷jo nuo 2 iki 543 tonų, o sušaldytų – sumaž÷jo nuo 48,1 iki 35,1 tonų. Pagrindin÷s šalys, iš kurių vežama paukštiena, 2006 m. pirmąjį pusmetį buvo Olandija, Danija, Lenkija bei Vokietija. (Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras)
2006 m. liepos-rugs÷jo m÷n. broilerių m÷sos gamyba lyginant su antruoju ketvirčiu sumaž÷jo 3,9 proc., o kalakutienos gamyba šiuo laikotarpiu padid÷jo 18,5 proc. (nuo 1395,8 iki 1654,7 tonų). Tačiau paukštienos subproduktų gamyba tuo pačiu laikotarpiu sumaž÷jo 3,4 proc. (nuo 903,7 iki 873,4 tonų). Liepos – rugs÷jo m÷nesiais broilerių m÷sos pardavimai 5,5 proc. sumaž÷jo lyginant su balandžio-birželio m÷n., tuo tarpu kalakutienos pardavimo apimtys šiuo laikotarpiu padid÷jo 19,2 proc. (nuo 207,5 iki 247,4 tonų). Paukštienos subproduktų pardavimas padid÷jo 8 proc. (nuo 630,2 iki 680,4 tonų). Broilerių m÷sos eksportas 2006 m. liepos – rugs÷jo m÷n. sudar÷ 2015 tonų ir, lyginant su II ketvirčiu, sumaž÷jo 7,2 proc. Paukštienos subproduktų eksporto apimtys šiuo laikotarpiu sumaž÷jo 30,9 proc. Kalakutienos eksportuotas išaugo iki 152,73 tonų, arba 2,8 proc. Vidutin÷ didmenin÷ broilerių m÷sos pardavimo kaina 2006 m. II ketv., lyginant su II ketv., padid÷jo 7,6 proc. (nuo 465,96 iki 501,29 Lt/100 kg), paukštienos subproduktų pardavimo kaina sumaž÷jo 0,2 proc. (nuo 261,09 iki 260,53 Lt/100 kg), o kalakutienos kaina – 2,1 proc. (nuo 888,99 iki 870,16 Lt/100 kg). (Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras).
2007 m. Lietuvoje buvo paskersta 10,2 proc. daugiau paukščių nei 2006 m. Broilerių skerdimas 2007 m., lyginant su 2006 m. padid÷jo 3,1 proc., o kalakutų 2007 m. buvo paskersta 398,914 tūkst., arba 20,2 proc. daugiau nei 2006 m. Šviežios atšaldytos bei sušaldytos vištienos pardavimo vidaus rinkoje apimtys (išskyrus subproduktus) 2007 m. sudar÷ 32,87 tūkst. tonų ir antrąjį pusmetį, lyginant su
pirmuoju, sumaž÷jo 4,6 proc. Šviežios atšaldytos bei sušaldytos vištienos eksporto apimtys 2007 m. antrąjį pusmetį sumaž÷jo 6,4 proc. Antrąjį 2007 m. pusmetį, lyginant su pirmuoju, vištienos pardavimo vidaus rinkoje kaina padid÷jo 17,2 proc., o eksporto kaina – 14,9 proc.. 2007 m. broilerių skerdenų vidutin÷ didmenin÷ pardavimo kaina sudar÷ 519,34 Lt/100 kg ir buvo 14,96 proc. aukštesn÷ nei 2006 m. (451,75 Lt/100 kg). (Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras)
Šviežios atšaldytos bei sušaldytos kalakutienos (išskyrus subproduktus) pardavimo Lietuvos rinkoje apimtys 2007 m. sudar÷ 1535,68 tonų ir antrąjį pusmetį, lyginant su pirmuoju, sumaž÷jo 8,5 proc. nuo 802,08 iki 733,59 tonų. Kalakutienos eksporto apimtys 2007 m. sudar÷ 1003,86tonų, t.y. 2,2 proc. daugiau nei pirmąjį pusmetį. Vidutin÷ kalakutienos (išskyrus subproduktus) kaina vidaus rinkoje 2007 m. sudar÷ 9,96 Lt/kg, o eksporto kaina – 10,57 Lt/kg. Antrąjį 2007 m. pusmetį, lyginant su pirmuoju, kalakutienos pardavimo vidaus rinkoje kaina padid÷jo 18,8 proc., o eksporto kaina – 9,2 proc. (Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras).
2008 m. balandžio – birželio m÷nesiais Lietuvoje pagaminta 14,77 tūkst.tonų paukštienos (įskaitant subproduktus), t.y.16,9 proc. daugiau nei I ketv. ir 12,6 proc. daugiau nei 2007 m. balandžio-birželio m÷n. Vištienos gamyba 2008 m. II ketv. sudar÷ 13,86 tūkst.tonų, o kalakutienos – 904,13 tūkst.tonų ir, lyginant su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, padid÷jo atitinkamai 11,3 bei 38,14 proc. Labiausiai 2008 m. II ketv., lyginant su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo šviežių atšaldytų (32,6 proc.) bei sušaldytų (29,1 proc.) kalakutienos gabalų ir sušaldytų vištienos gabalų (30,4 proc.) gamyba. 2008 m. II ketv., lyginant su I ketv., paukštienos ir jos gaminių pardavimas padid÷jo 2,5 proc. (iki 14,76 tūkst. tonų), o eksportas – 3,7 proc. (iki 3,46 tūkst. tonų). Tačiau lyginant su 2007 m. II ketv. (15,10 tūkst. tonų), paukštienos pardavimas vidaus rinkoje 2008 m. balandžio birželio m÷n. sumaž÷jo 2,2 proc.. 2008 m. II ketv., lyginant su I ketv., paukštienos m÷sos ir jos subproduktų pardavimas sumaž÷jo 4,8 proc. Labiausiai min÷tu laikotarpiu sumaž÷jo atšaldytų bei sušaldytų kalakutų skerdenų pardavimas – atitinkamai 71,6 ir 71,4 proc. Paukštienos gaminių pardavimas padid÷jo 17 proc., o kalakutienos – 9,9 proc. Paukštienos ir jos gaminių eksporto apimtys 2008 m. II ketv. sudar÷ 3457,7 tonas, t.y. 3,7 proc. daugiau nei I ketv. bei 3,3 proc. daugiau nei 2007 m. II ketv. Šviežių atšaldytų vištienos gabalų eksportuota 11 proc., o sušaldytų – 2,3 proc. daugiau nei 2007 m. II ketv. Kalakutienos gaminių eksportas 2008 m. balandžio – birželio m÷n., lyginant su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, padid÷jo 110,4 proc., o kitų paukštienos gaminių – 95,91 proc. Labiausiai 2008 m. III ketv., lyginant su II ketv., išaugo vištienos gamyba (3,1 proc.), o kalakutienos gamybos apimtys sumaž÷jo 0,1 proc. (iki 905,88 tonų), tačiau visos paukštienos bendrai pagaminta 8,1 proc. daugiau. 2008 m. III ketv. Lietuvos įmon÷se pagamintų paukštienos ir jos gaminių pardavimas vidaus rinkoje sudar÷ 14,75 tūkst. Tonų, t.y. 11,4 proc. daugiau nei II ketv. ir 2,5 proc. daugiau nei 2007 m. III ketv.
2008 m. III ketv., lyginant su II ketv., paukštienos bei kalakutienos gaminių pardavimas padid÷jo, atitinkamai, 50 proc. (iki 4584,13 tonų) ir 84,9 proc. (iki 416,66 tonų). Vidutin÷ didmenin÷ paukštienos bei jos gaminių pardavimo kaina 2008 m. III ketv., lyginant su II ketv. (6,54 Lt/kg), išliko beveik nepakitusi ir sudar÷ 6,58 Lt/kg. Paukštienos eksportas 2008 m. III ketv. sudar÷ 3 057,02 tonas, o tai sudaro 7,3 proc. mažiau nei antrąjį tų pačių metų ketvirtį bei 1 proc. mažiau nei 2007 m. III ketv. Pagrindin÷s paukštienos eksporto produkcijos (atšaldytų bei sušaldytų vištienos gabalų) apimtys 2008 m. III ketv., lyginant su antruoju ketvirčiu, sumaž÷jo 17,7 proc. (nuo 2299,90 iki 1893,48 tonų), tačiau išliko 8,6 proc. didesn÷s nei 2007 m. III ketv. Didmenin÷ eksportuotų vištienos gabalų kaina 2008 m. III ketv., lyginant su antruoju ketvirčiu, sumaž÷jo 6 proc., iki 8,50 Lt/kg, o kalakutienos – 6,1 proc. (Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras)
2008 m. Lietuvoje padid÷jo vištienos gamyba, tačiau pagaminta mažiau kalakutienos. Paukštienos gamyba skerdenų svoriu 2008 m. sudar÷ 62,76 tūkst.tonų, kas sudaro 2,8 proc. daugiau nei 2007 m. (61,03 tūkst.tonų). Iš to skaičiaus vištienos skerdenų pagaminta 58,98 tūkst.tonų, arba 3,8 proc. daugiau nei 2007 m., kalakutienos – 3,77 tūkst.tonų, t.y. 10 proc. mažiau nei 2007 m. Paukštienos gaminių gamyba 2008 m. sudar÷ 17,74 tūkst.tonų ir, lyginant su 2007 m., padid÷jo 7,9 proc., o kalakutienos gaminių gamybos apimtys sumaž÷jo 16,6 proc., iki 2,17 tūkst.tonų. Paukštienos ir jos gaminių pardavimo apimtys 2008 m. sudar÷ 58,92 tūkst.tonų ir buvo 1,9 proc. didesn÷s nei 2007 m. Paukštienos bei jos gaminių eksporto į kitas ES valstybes apimtys, lyginant su 2007 m., padid÷jo 3,5 proc., o eksportas į trečiąsias šalis sumaž÷jo 6,7 proc. (Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras)
2008 m. į Lietuvą įvežta daugiau paukštienos iš Lenkijos. STD duomenimis, 2008 m. iš Lenkijos buvo įvežta 10302,81tonų paukštienos – 65 proc. daugiau nei 2007 m. (6225,82tonų). Paukštienos įvežimo iš Lenkijos apimtys labiausiai išaugo ketvirtąjį 2008 m. ketvirtį ir sudar÷ 3 673,35tonų – buvo 2,2 karto didesn÷s nei atitinkamu 2007 m. laikotarpiu (1661,44tonų). Lenkiškos paukštienos dalis 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį sudar÷ 45,5 proc. viso iš ES šalių įvežto paukštienos kiekio – 16,9 proc. daugiau nei atitinkamu 2007 m. laikotarpiu. Didžiausią dalį iš Lenkijos įvežtos paukštienos sudar÷ vištiena (76 proc.) ir kalakutiena (23,6 proc.). 2009 m. sausį paukštienos įvežimo iš Lenkijos apimtys sudar÷ 1172,393tonų (53,4 proc. iš ES šalių įvežto paukštienos kiekio) ir buvo net 7,3 karto didesn÷s nei 2008 m. sausį (159,80tonų).Vištiena sudar÷ 81,8 proc. įvežtos paukštienos produkcijos. (Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras).
2009 m. I ketv. paukštienos gamyba skerdenų svoriu Lietuvos įmon÷se pasiek÷ 14,79 tūkst.tonų, kas sudaro 4 proc. daugiau nei 2008 m. I ketv. (14,22 tūkst.tonų), tačiau 8,8 proc. mažiau nei 2008 m. IV ketv. (16,21 tūkst.tonų). Vištienos skerdenų gamyba 2009 m. I ketv. sumaž÷jo 8,5
proc., lyginant su 2008 m. IV-uoju ketvirčiu, o kalakutienos skerdenų – net 21 proc. Tačiau, lyginant su 2008 m. I ketv., vištienos skerdenų gamybos apimtys buvo 3,3 proc., o kalakutienos skerdenų – net 15,6 proc. didesn÷s. Paukštienos gaminių gamybos apimtys 2009 m. I ketv. sudar÷ 3691 toną ir buvo 5,5 proc. mažesn÷s nei tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu bei 7,8 proc. mažesn÷s nei 2008 m. IV ketv. Paukštienos pardavimo vidaus rinkoje apimtys 2009 m. I ketv. sudar÷ 9529 tonų ir buvo 6,5 proc. mažesn÷s nei tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu bei 12,3 proc. mažesn÷s nei 2008 m. IV ketv. Paukštienos ir kalakutienos gaminių pardavimo apimtys 2009 m. I-ąjį ketvirtį sudar÷ 3758 tonų, t.y. buvo 8,5 proc. mažesn÷s nei tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu bei 11,2 proc. mažesn÷s nei 2008 m. IV ketv. Tačiau paukštienos eksporto į kitas ES šalis apimtys 2009 m. I-ąjį ketvirtį, lyginant su 2008 m. IV-uoju ketvirčiu, padid÷jo 9,8 proc., o lyginant su 2008 m. I ketv. – 5,9 proc. Paukštienos gaminių eksportas į kitas ES šalis 2009 m. IV ketv., padid÷jo 20,8 proc. lyginant su 2008 m. I ketv., o lyginant su IV ketv. – 17,9 proc.( Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras).
2009 m. sausio-geguž÷s m÷n. į Lietuvą įvežta 5593,56 tonų lenkiškos paukštienos – 61,9 proc. daugiau nei tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu. Didžiąją dalį įvežtos produkcijos (4521,80 tonų) sudar÷ vištiena, kurios įvežimo apimtys padid÷jo 32,2 proc. Kalakutienos įvežimo iš Lenkijos apimtys 2009 m. sausio-balandžio m÷n. sudar÷ 1071,77 tonų ir, lyginant su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, padid÷jo 76,6 proc. 2009 m. geguž÷s m÷n. Į Lietuvą iš Lenkijos buvo įvežta 1117,46 tonų paukštienos – beveik 50 proc. daugiau nei 2008 m. gegužę. (Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras).
2009 m. II-ąjį ketvirtį paukštienos gamyba skerdenų svoriu Lietuvos įmon÷se sudar÷ 15720 tonų – 1,6 proc. daugiau nei 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu (15,48 tūkst.tonų) ir 4,3 proc. daugiau nei 2009 m. I ketv. Vištienos skerdenų gamyba 2009 m. II ketv., lyginant su I ketv., padid÷jo 7,5 proc., o kalakutienos sumaž÷jo – 17,8 proc. Lyginant su 2008 m. II ketv., vištienos skerdenų gamybos apimtys buvo 2,7 proc. didesn÷s, o kalakutienos skerdenų – 18,2 proc. mažesn÷s. Paukštienos gaminių gamybos apimtys 2009 m. II ketv. sudar÷ 4129,90 tonų ir buvo 15,3 proc. mažesn÷s nei tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, tačiau 11,9 proc. didesn÷s nei 2009 m. I ketv. Paukštienos pardavimo vidaus rinkoje apimtys 2009 m. II ketv. sudar÷ 10380 tonų ir buvo 4,5 proc. didesn÷s nei tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu bei 2,2 proc. didesn÷s nei 2008 m. II ketv. Paukštienos bei kalakutienos gaminių pardavimo apimtys 2009 m. II ketv. sudar÷ 4277,24 tonas ir buvo 10,9 proc. mažesn÷s nei tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, tačiau 14,2 proc. didesn÷s nei 2009 m. I ketv. Paukštienos eksporto į kitas Europos Sąjungos valstybes apimtys 2009 m. II ketv., lyginant su 2009 m. I ketv., padid÷jo 25,4 proc., o lyginant su 2008 m. I ketv. – 33,6 proc. Paukštienos gaminių eksportas į kitas Europos Sąjungos valstybes 2009 m. II ketv., lyginant su 2009 m. I ketv., sumaž÷jo 12,5 proc., o lyginant su 2008 m. II ketv. – 24,02 proc. (Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras).
Iš viso paukštienos skerdenų gamyba 2009 m. sudar÷ 65890 tonų, t.y. 7,6 proc. daugiau nei 2008 m. Vištienos skerdenų pagaminta 62200 tonų – 8,2 proc. daugiau nei 2008 m., o kalakutienos – 3690 tonų – 0,8 proc. mažiau nei 2008 m. Atšaldytų bei sušaldytų vištienos gabalų gamyba 2009 m. sudar÷ 40680 tonų, ir lyginant su 2008 m. išaugo 17,2 proc., o kalakutienos gabalų pagaminta – 2610 tonų, kas sudaro 16,9 proc. mažiau nei 2008 m.. Paukštienos produktų gamyba 2009 m. sudar÷ 19370 tonų ir padid÷jo 9,2 proc., lyginant su 2008 m. Kalakutienos produktų gamybos apimtys išaugo 9,7 proc., iki 2380 tonų. 2009 m. paukštienos ir jos gaminių pardavimų apimtys vidaus rinkoje sudar÷ 59590 tonų ir buvo 1,1 proc. didesn÷s lyginant su 2008 m. Paukštienos ir jos gaminių eksportas į kitas Europos Sąjungos valstybes Lietuvos įmon÷se 2009 m. sudar÷ 18350 tonų, t.y. padid÷jo 40,2 proc. lyginant su 2008 m., tačiau eksporto į trečiąsias šalis apimtys sumaž÷jo 74,7 proc. 2009 m. pagrindin÷s šalys, į kurias išvežama lietuviška paukštiena, buvo Latvija, Estija, Olandija ir Prancūzija.
2010 m. I-ąjį pusmetį paukštienos skerdenų gamybos apimtys sudar÷ 35460 tonų – 0,4 proc. daugiau nei 2009 m. II-ąjį pusmetį bei 16 proc. daugiau nei 2009 m. I-ąjį pusmetį, tod÷l galima sakyti, jog rinka pradeda atsigauti. Vištienos skerdenų gamybos apimtys 2010 m. I-ąjį pusmetį, lyginant su 2009 m. II-uoju pusmečiu padid÷jo 0,8 proc., o kalakutienos – sumaž÷jo 7,4 proc. (iki 1910 tonų). Paukštienos ir jos gaminių pardavimai vidaus rinkoje 2010 m. I-ąjį pusmetį sudar÷ 29350 tonų ir, lyginant su 2009 m. II-uoju pusmečiu (29,48 tūkst. t), sumaž÷jo 0,4 proc. bei 2,5 proc. – lyginant su 2009 m. I-uoju pusmečiu (30,11 tūkst. t). Per 2010 m. I–ąjį pusmetį ženkliausiai smuko paukštienos gaminių pardavimai – šios produkcijos parduota 6640 tonų arba 15,1 proc. mažiau nei 2009 m. II-ąjį pusmetį bei 22,3 proc. mažiau nei 2010 m. I-ąjį pusmetį.
Paukštienos ir jos gaminių eksportas į kitas Europos Sąjungos valstybes 2010 m. I-ąjį pusmetį sudar÷ 11450 tonų ir, lyginant su 2009 m. II-uoju pusmečiu, padid÷jo 18,53 proc. ir 31,8 proc., lyginant su 2009 m. I-uoju pusmečiu. Paukštienos eksporto į trečiąsias šalis apimtys 2010 m. I-ąjį pusmetį sudar÷ 423,81 tonas ir buvo 64,6 proc. mažesn÷s nei 2009 m. II-ąjį pusmetį bei 52,8 proc. mažesn÷s nei 2009 m. I-ąjį pusmetį.
Lyginant kalakutienos skerdimų skaičių per 2007-2009 m. laikotarpį, matyti, jog daugiausiai kalakutų buvo skerdžiama 2007 m.. Be to, galima pasteb÷ti, jog kiekvieną m÷nesį skerdžiamų kalakutų kiekis gana ženkliai svyruoja ir žinoma, jisai yra didžiausia gruodžio m÷nesį – prieš Šv. Kal÷das. (žr. 6 pav.) Autoriaus nuomone, tai toks kalakutų skerdimų skaičiaus šuolis kiekvienų metų gruodžio m÷nesį tikriausiai atsiranda d÷l tradicijų ant šventinio stalo per Šv. Kal÷das patiekti keptą kalakutą. Tuomet ir kalakutienos paklausa ženkliai išauga.
6 pav. Paskerstų kalakutų skaičius ir didmenin÷s (gamintojo) pardavimo kainos Lietuvoje 2007-2009m. Šaltinis: Lietuvos žem÷s ūkis: faktai ir skaičiai. 2010, Nr. 1 (5), p. 34. [Žiūr÷ta 2010 09 01] Prieiga per internetą:
http://www.vic.lt/publication.php?id=3359
Kalakutienos kaina per metus taip pat svyruoja. 6 pav. matyti, jog gruodžio m÷nesį jį yra gana žema, o metų pradžioje – šiek tiek aukštesn÷. Didžiausia kalakutienos kaina užfiksuota 2009 m. sausio m÷n. ir ji siek÷ daugiau nei 10 Lt/kg. (žr. 6 pav.). Mažiausia kaina per 2005-2009 m. laikotarpį buvo 2005 m. – 7,9 Lt/kg. (žr. 7 pav.). 7,9 7,91 8,3 9,26 7 7,5 8 8,5 9 9,5 2005 2006 2007 2008 Metai L t/ k g
7 pav. kalakutienos kainų pokyčiai 2005-2008 m., Lt/kg
Šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis. [Žiūr÷ta 2010 09 01] Prieiga per internetą: www.vic.lt
Iš 7 pav. matyti, jog kiekvienais metais iki 2009 m. kalakutienos kaina augo gana tolygiai, tačiau didžiausias kainų šuolis įvyko 2007-2008 metais, kuomet kalakutienos kaina už kilogramą pasiek÷ 9,26 Lt. 2009 m. vidutin÷ svertin÷ paukštienos ir jos gaminių pardavimo vidaus rinkoje kaina sudar÷ 5,74 Lt/kg ir buvo 12,8 proc. mažesn÷ nei 2008 m.
Apibendrinat svarbu pamin÷ti, jog kalakutienos rinka prad÷jo ženkliau veikti 2005 m. ir palaipsniui augo iki 2008m. Autoriaus nuomone, toks rinkos gyvavimas yra suprantamas, atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. pasaulyje prasid÷jo finansin÷ kriz÷, o kalakutiena n÷ra svarbiausio būtinumo prek÷, tod÷l tik÷tina, kad dalis vartotojų kalakutieną pakeit÷ vištiena d÷l mažesn÷s kainos.
4. KALAKUTIENOS PRODUKTŲ PIRKIMO IR VARTOJIMO TYRIMAS
4.1. Kalakutienos produktų pirkimo ir vartojimo tyrimo metodika
Kalakutienos produktų vartojimo tyrimo eiga buvo sudaryta autoriaus, remiantis įvairioje literatūroje pateiktomis rekomendacijomis.
8 pav. tyrimo eiga Šaltinis: sudaryta autoriaus
Remiantis aukščiau pateikta autoriaus sudaryta tyrimo schema (žr. 7 pav.) ir buvo vykdomas tyrimas. Toliau pateikiamas tyrimo aprašymas pagal schemoje pateiktus etapus.
Tyrimo tikslas – remiantis vartotojų nuomone, elgesiu bei motyvais, ištirti kalakutienos produktų paklausą Lietuvoje.
Tyrimo uždaviniai:
1) Išsiaiškinti respondentų m÷sos vartojimo bei pirkimo įpročius; 2) Ištirti vartotojų nuomonę apie kalakutieną;
3) Identifikuoti svarbiausius kriterijus, kuriais remiantis vartotojai priima sprendimus pirkti m÷są; 4) Nustatyti pagrindines vartotojų charakteristikas.
Duomenų poreikio apsibr÷žimas, tyrimo metodo ir priemonių pasirinkimas. Remiantis teorin÷je dalyje pateikta informacija, matyti, jog pagrindiniai kalakutienos produktų paklausą įtakojantys veiksniai yra šie:
Kaina
Kokyb÷ ir kitos savyb÷s Pirk÷jų pajamos
Pasiūla (galimyb÷ nusipirkti).
Visa tai įtakoja vartotojų nuomonę apie kalakutienos produktus, elgesį bei sprendimą pirkti arba ne. Tod÷l tyrimo metu svarbiausia koncentruotis ties šiais aspektais, siekiant išsiaiškinti, ar jie tenkina vartotojų poreikius, susijusius su kalakutienos produktų vartojimu. Tai atsispind÷jo ir sudarant klausimyną.
Autoriaus manymu, vartotojų nuomonę, jų elgesį bei motyvus, susijusius su kalakutienos produktų paklausa, geriausia tirti juos apklausiant, tod÷l tyrimui buvo pasirinkta anketin÷ apklausa. Apklausos metodas taikomas kiekybinių tyrimų metu. Kiekybinis tyrimo metodas leidžia surinkti pakankamai daug informacijos, o jo rezultatus lengva susisteminti bei apdoroti statistiškai. Be to, šis metodas leidžia užtikrinti respondentų anonimiškumą.
Taigi, kalakutienos produktų empirinis vartojimo tyrimas buvo atliktas taikant kelių tyrimų rūšių kombinaciją, apimančią: aprašomąjį ir priežastinį tyrimą, kiekybinį tyrimą, statistinę analizę ir kt. Šių metodų naudojimo pagrindimą, geriausiai pateikia V.P. Pranulis, kuriuo remiantis ir buvo sukurta šio tyrimo metodika.
Anot V.P. Pranulio (2007, p. 38), norint išsamiai aprašyti ar ištirti kokią nors sritį, pavyzdžiui vartotojų elgesį, rinką ar pan., vykdomi aprašomieji tyrimai. Jų metu siekiama išsiaiškinti situaciją, faktus ar būklę, palyginti duomenis, konstatuoti kitimo tendencijas ir pan. Siekiant įsigilinti į reiškinių priežastis bei rodiklių priklausomybę, atliekami priežastiniai tyrimai.
Vienas iš dažniausiai naudojamų duomenų rinkimo būdų yra apklausa, kurios metu informacija gaunama iš daugelio apklausiamųjų (respondentų), naudojant iš anksto paruoštas apklausos anketas.
