NĖŠČIŲJŲ POŢIŪRIS Į VAISTŲ IR MAISTO PAPILDŲ VARTOJIMĄ NĖŠTUMO METU

MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TOMAS ASTROMSKIS

NĖŠČIŲJŲ POŢIŪRIS Į VAISTŲ IR MAISTO PAPILDŲ VARTOJIMĄ NĖŠTUMO METU

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovai: lekt. dr. J. Daukšienė lekt. dr. J. Grincevičius

Kaunas, 2012

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis

NĖŠČIŲJŲ POŢIŪRIS Į VAISTŲ IR MAISTO PAPILDŲ VARTOJIMĄ NĖŠTUMO METU

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovai

lekt. dr. Jurgita Daukšienė

lekt. dr. Jonas Grincevičius

Recenzentas Darbą atliko Doc. Dr. Vaidas Skyrius Magistrantas Tomas Astromskis

KAUNAS, 2012

TURINYS

Turinys...3

Santrumpos ...5

Sąvokos...6

Santrauka...8

Summary...9

Įvadas ...10

Darbo tikslai ir uţdaviniai ...12

1. Literatūros apţvalga...13

1.1 Farmacinė rūpyba...13

1.2 Besikeičiantis vaistininko vaidmuo...14

1.3 Nėštumas...14

1.4 Paplitimas...15

1.5 Vaistai ...18

1.6 Vaistų poveikis vaisiaus vystymosi laikotarpiu...18

1.7 Farmakologinė rizika...19

1.8 Cheminiai vaistai...20

1.9 Maisto papildai nėštumo metu ...20

1.10 Fitoterapiniai vaistai...21

1.11 Homeopatiniai vaistai ...23

2. Darbo metodika...24

2.1 Tyrimo organizavimas ...24

2.2 Tyrimo metodai...24

2.3 Instrumentiniai tyrimo metodai...24

2.4 Duomenų analizės metodai...25

2.5 Tiriamųjų atranka bei tyrimo kontingentas...25

3. Rezultatai...30

3.1 Vaistų ir maisto papildų vartojimas nėštumo metu...30

3.2 Daţniausi nusiskundimai nėštumo metu...32

3.3 Nėštumo metu vartoti vaistai ir maisto papildai...33

3.4 lankymasis pas sveikatos prieţiūros specialistus...34

3.5 Pasirinkimo kriterijai...34

3.6 Nuomonė apie vaistus...36

3.7 Augaliniai vaistiniai preparatai...39

3.8 Prieštaringa informacija...40

4. Rezultatų aptarimas...…...41

5. Išvados...45

6. Rekomendacijos...46

7. Literatūros sąrašas...47

8. Priedai...49

SANTRUMPOS

AKF [inhibitoriai] – angiotenziną konvertuojančio fermento [inhibitoriai]

AKS – arterinis kraujo spaudimas

DNR – deoksiribonukleininė rūgštis

FR – farmacinė rūpyba

lls – laisvės laipsnių skaičius

MP – maisto papildas

NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uţdegimo

p - duomenims patikrinti taikomas statistinio reikšmingumo lygmuo

RNR – ribonukleininė rūgštis

SPSS - Statistical Package for the Social Science – Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa

χ² - susijusių poţymių chi kvadrato kriterijus

SĄVOKOS

 Farmacinė informacija - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines savybes, taip pat vaistinių preparatų kainos prekybos kataloguose ir kainoraščiuose (jeigu juose nėra teiginių apie vaistinių preparatų savybes) [18].

 Farmacinė paslauga - vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [18].

 Farmacinė rūpyba – tai kompleksinis ir nuolatinis procesas, leidţiantis gauti geriausius rezultatus, parenkant tinkamiausią pacientui gydymo būdą [12].

 Fitoterapinis vaistas (augalinis vaistinis preparatas) - vaistinis preparatas, kurio veiklioji(-iosios) medţiaga(-os) yra arba augalinė(-ės) medţiaga(-os), arba augalinis(-iai) ruošinys(-iai), arba tokios(-ių) augalinės(-ių) medţiagos(-ų) ir tokio(-ių) augalinio(-ių) ruošinio(-ių) mišinys [18].

 Gydytojas - tai asmuo, turintis aukštąjį medicinos išsilavinimą ir šio įstatymo turintis teisę vykdyti asmens sveikatos prieţiūros veiklą, kuri apima asmens sveikatos būklės nustatymą (ekspertizę), ligų profilaktiką, ligųdiagnostiką, ligonių gydymą ir medicininę reabilitaciją [19].

 Homeopatinis vaistas - vaistinis preparatas, pagamintas iš medţiagų, vadinamų homeopatinėmis ţaliavomis, homeopatinės gamybos būdu, aprašytu Europos farmakopėjoje arba, jei tokio nėra, EEE valstybių oficialiai naudojamose farmakopėjose. Homeopatinio vaistinio preparato sudėtyje gali būti daugiau kaip vienas komponentas [4].

 Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną, ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medţiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medţiagų šaltinis, turintis mitybinį arba fiziologinį poveikį [5].

 Nėštumas - laikotarpis, kai motinos organizme išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki gimdymo [24].

 Nėščioji – tai moteris laikotarpiu nuo pastojimo iki gimdymo [24].

 Savigyda - tai negalavimų šalinimas ar lėtinių ligų prevencija tradiciniais, ţoliniais bei kitais nereceptiniais vaistais [12].

 Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medţiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasiţymi savybėmis, dėl kurių tinka ţmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti ţmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti ţmogaus ligas [31].

 Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę [18].

 Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo [18].

SANTRAUKA

T. Astromskis. Magistro baigiamasis darbas/ moksliniai vadovai lekt. dr. J. Daukšienė, lekt. dr. Jonas Grincevičius; Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Magistrinio darbo tema: NĖŠČIŲJŲ POŢIŪRIS Į VAISTŲ IR MAISTO PAPILDŲ VARTOJIMĄ NĖŠTUMO METU

Tikslas: Įvertinti nėščiųjų poţiūrį į vaistų ir maisto papildų vartojimą nėštumo metu, bei informacijos apie vaistus ir maisto papildus šaltinius.

Metodika: Tyrimo pradţioje sudarytas tyrimo planas – nustatyti tikslai, uţdaviniai, bei pasirinkti tyrimo metodai. Studijuoti ir aprašyti medicininiai, farmaciniai ir socialiniai straipsniai bei tyrimai, susiję su nagrinėjama tema. Tyrimo metu taikytas diversifikuotas informacijos analizės metodas – anketavimas. Anketoje pateikti 29 uţdarojo tipo klausimai, t.y. respondentės turėjo pasirinkti vieną ar daugiau galimų atsakymo variantų, kurie atitinka apklausiamųjų nuomonę. Tyrimo metu apklausta 111 nėščiųjų. Respondentės – nėščiosios ar neseniai (iki 1 metų) pagimdę moterys. Gauti anketinės apklausos duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS 17.00 versiją. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office Excel 2007 programa.

Rezultatai:

Ištyrėmė, kad 16,7% nėščiųjų nevartojo jokių vaistų ir maisto papildu. Visos kitos – vartojo. Gydytojo patarimai daugiausia lėmė vaistų (83,3%) ir maisto papildų (78,9%) pasirinkimą. Vaistininko teikiama informacija pasitikėjo tik atitinkamai 11,1% ir 8,9% apklaustųjų. Trečdalis apklaustųjų teigė bent kartą gavę prieštaringą informaciją, iš jų 4,7% teigė tokią informaciją išgirstant nuolat. Vaisto sudėtį – augalinis ar cheminis – kaip vieną labiausiai įtakojančiu faktorių renkatis ar vartoti vaistą – įvertino 58% respondenčių, vaisto saugumą – 70,6%.

Išvados:

1. Tik maţa dalis nėščiųjų nėštumo metu nevartojo vaistų bei maisto papildų. Jų pasirinkimą lėmė vaisto sudėtis, gydytojo patarimai ir vaisto saugumas.

2. Populiariausi informacijos šaltiniai, lėmę respondenčių pasisinkimą besirenkant vaistus bei maisto papildus buvo gydytojas, vaistininkas ir draugų patarimai.

3. Nėščiosios nepakankamai vertina vaistininką, kaip sveikatos prieţiūros profesionalą, gebantį suteikti kvalifikuotą farmacinę informaciją.

4. Nustatėme, kad net trečdaliui nėščiųjų renkantis vaistus ir maisto papildus teko bent kartą išgirsti prieštaringą informaciją.

SUMMARY

Master‘s thesis: “ATTITUDE OF PREGNANT WOMEN TOWARDS MEDICINE AND FOOD SUPPLEMENTS CONSUMPTION DURING PREGNANCY“

There is a high risk of negative or even lethal consequences for pregnant women due to medicine consumption during pregnancy. It is essential to understand what criteria do these women take into consideration and what information they refer to while deciding what drugs to consume.

Objective: To evaluate the addidude of pregnant women towards medicine and food supplements consumption during pregnancy, and the sources of information that effect their decision.

Methods: A questionnaire method was applied. Thetudy was made during 2011 September – 2012 January. The questionnaires were being filled out in some Birth homes, during lectures regarding pregnancy and birth, and other methods.The statistical analysis of the quantitative findings was performed using the data accumulation and analysis software package SPSS version 17.0 for Windows. P-values less than 0.05 were considered to be significant.

Results:

16,7% do not use any food supplements and medications. All the others – do. Physicians advice determined the decision of choosing food supplements for 78,9%, and 83,3% for choosing medications. Only 8,9% and 11,1% of the women stated their pharmacist to be their primary advisor.

One third of the women heard conflicting information about medication use at least once, 4,7% stated they hear conflicting information constantly. The composition of the drug, as the primary feature of choosing a drug, is marked by 58%, the safety of the drug – by 70%.

Conclusions:

1. Only a small part of all respondents did not use any medications of food supplements.

Their decision was determined by the composition of the drug, physician advices and the safety of the drug.

2. The most populat sources of informatikon regarding drug and food supplement selection were the physicin, a pharmacist and advices of friends.

3. Pregnant women do not value enough a pharmacist as a qualified healthcare specialist.

4. We found out, that at least one third of all pregnant women have at least once received conflicting information about medication and food supplement use during pregnancy.

ĮVADAS

Nėščiosios – viena paţeidţiamiausių ir daugiausiai atsargos vartojant vaistus reikalaujanti moterų grupė. Rimtai vaistų vartojimo poveikiu vaisiui nėštumo metu buvo susirūpinta septintajame dešimtmetyje, po tragiškų pasekmių nėščiosioms vartojant tolidamidą ir dietilstilbestrolį.

Šiuo metu, dėl ribotų galimybių, vaisto poveikis vaisiui ištirtas tik nedaugeliui vaistų ir informacija apie vaistų saugumą nėštumo metu nėra labai tiksli. Dėl metodologinių ir etinių problemų yra labai sunku ištirti šiuos poveikius. Moterys, kurios yra nėščios, taip pat moterys, galinčios pastoti ir nevartojančios kontraceptinių medikamentų, paprastai nėra įtraukiamos į klinikinius vaistų tyrimus.

Gydytojai, nėščiajai susirgus, receptinius vaistus išrašo tik labai gerai pasvėrę galimas vaisto vartojimo metu kylančias grėsmes ir riziką, kuri kyla vaisiui negydant kilusio negalavimo. Paprastai, pajutę pirmuosius ligos simptomus, ţmonės pirmiausia kreipiasi į vaistininką. Didţiausią grėsmę šiuo metu kelia nereceptinių ir augalinių vaistų vartojimas. Per pastaruosius du dešimtmečius labai išaugo pacientų gydymasis augaliniais vaistiniais preparatais. Tai - dar viena rimta broblema nėštumo metu.

Daugelis nėščiųjų yra įsitikinę, kad visi augaliniai ir homeopatiniai preparatai yra visiškai saugūs bei galimi vartoti laukiantis. Šiuo atveju, vaistininkas yra vienintelis šaltinis, tiksliai ţinantis, kokias medţiagas kaupia kiekvienas augalas, kaip jos veikia ţmogaus organizmą ir sąveikauja su cheminiais vaistais. Tam tikrais atvejais, šių sąveikų pasekmės gali būti labai neigiamos ir sukelti rimtus nėščiosios bei vaisiaus negalavimus. Labai svarbu yra gauti tikslią informaciją bei su ja gerai susipaţinti.

Vaistininkas yra lengviausiai pasiekiamas profesionalus sveikatos prieţiūros specialistas. Deja, pastaruoju metu yra labai paplitęs reiškinys, kuomet informacijos ieškoma ne iš kvalifikuotų vaistininkų ar gydytojų, o naršant internete, ţiūrint televizijos laidas, ar klausant aplinkinių ţmonių pasakojimų. Šiuose šaltiniuose, greta teisingos, yra pilna klaidinančios, reklaminiais tikslais skleidţiamos ir klaidingais įsitikinimais grįstos informacijos. Ypač daug pavojų gali kilti pirmuoju nėštumo trimestru, kadangi tuo metu vaisius yra lengviausiai paţeidţiamas. Tokioms moterims kreipiantis dėl negalavimų, savigydą nereceptiniais vaistais kontroliuojantys ir tinkamą gydymosi kursą galintys patarti vaistininkai gali neţinoti, kad moteris yra nėščia. Tuo tarpu moterys, įsitikinę, kad turi pakankamai informacijos, gali vaistininko apie tai neinformuoti.

Šalyse, kuriose plačiai teikiamos farmacinės rūpybos paslaugos, vaistininkai turi galimybę disponuoti informacija, esančia bendrose duomenų bazėse ir imtis papildomų atsargumo priemonių.

Deja, dėl šiuo metu Lietuvoje nesančios galimybės naudotis bendromis duomenų bazėmis, pati nėščioji yra vienintelis šaltinis, galintis vaistininkui suteikti šią informaciją. Tyrimų, kas lemia vaistų ir maisto papildų pasirinkimą nėščiųjų tarpe, Lietuvoje atlikta nebuvo. Geresnis supratimas padėtų uţkirsti kelią galimoms problemoms, todėl labai svarbu pradėti išsamesnius šios problemos tyrinėjimus.

Kaip tyrimo metodas šiame tyrime buvo pasirinktas anketavimas. Šis būdas atskleidţia tikslią respondento nuomonę, išlaiko anonimiškumą, reikalauja minimalių atsakančiojo pastangų suteikiant maksimalų kiekį informacijos per trumpiausią laiką. Tyrime siekėme įvertinti nėščiųjų poţiūrį į vaistų ir maisto papildų vartojimą nėštumo metu, bei informacijos apie vaistus ir maisto papildus šaltinius.

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas – Įvertinti nėščiųjų poţiūrį į vaistų ir maisto papildų vartojimą nėštumo metu, bei informacijos apie vaistus ir maisto papildus šaltinius.

Darbo uţdaviniai:

1. Nustatyti nėščiųjų polinkį vartoti vaistus ir maisto papildus nėštumo metu, bei kas lemia jų pasirinkimą.

2. Nustatyti, kokiais informacijos šaltiniais daţniausiai naudojasi nėščioji, besirinkdama vaistus ir maisto papildus nėštumo metu.

3. Įvertinti, koks yra nėščiųjų poţiūris į vaistininką, kaip sveikatos prieţiūros profesionalą, gebantį suteikti kvalifikuotą informaciją.

4. Nustatyti, ar renkantis vaistus ir maisto papildus, tenka susidurti su prieštaringa informacija.

1. LITERATŪROS APŢVALGA 1.1 Farmacinė rūpyba

Farmacinė rūpyba – tai kompleksinis ir nuolatinis procesas, leidţiantis gauti geriausius rezultatus, parenkant tinkamiausią pacientui gydymo būdą [12].

Tai – gydytojo, vaistininko ir paciento bendradarbiavimu paremtas gydymo proceso valdymas.

Ji padeda nustatyti ir išspręsti visas su vaistų vartojimu susijusias problemas. Vaistininkas turi bendradarbiauti su pacientu, sveikatos prieţiūros specialistais, skatinti sveikatingumą, padėti pacientui išvengti ligos, stebėti ir uţtikrinti, kad suteikiamos farmacinės paslaugos būtų saugios, kokybiškos ir efektyvios [2, 5].

Viena didţiausių pastaruoju metu visuomenėje paplitusių problemų – savigyda.

Pastaruoju metu ţmonės informacijos apie vaistus bei jų vartojimą ieško įvairiausiuose šaltiniuose, o ne iš kvalifikuotų specialistų. Daţniausiai tai – masinės informavimo priemonės, internetas, reklama, paţįstamų pasakojimai. Tokia situacija yra labai pavojinga, kadangi tokia informacija gali būti ne tik nepatikima, bet ir potencialiai kenksminga sveikatai, nes daţnai yra persipynusi reklaminiais tikslais skleidţiama medţiaga arba yra skleidţiama ţmonių, neturinčių tinkamo medicininio išsilavinimo. O ir pats ţmogus nėra pakankamai kvalifikuotas suprasti skirtingų gautos informacijos dalių svarbą. Tokia informacijos paieška ypatingai paplitusi tarp jaunų tėvų ar besilaukiančių moterų. Daţniausiai yra siekiama surinkti kuo daugiau informacijos rūpimu klausimu, tačiau neturint reikiamų ţinių, labai sunku atsirinkti, kuri informacija yra teisinga, o kuri – ne.

Informacijos sklaidos kanalų skaičius ir abejotinas tokių informacijos šaltinių patikimumas gali būti ypač ţalingas ypatingas būkles turintiems ligoniams, kuriems reikalinga pastovi profesionalų konsultacija. Tokiems ligoniams, kaip nėščiosios, sunkiomis lėtinėmis ligomis (t.y. ligos, kuriomis serga ne maţiau kaip 50 ţmonių iš 100000) – cukriniu diabetu, arterine hipertenzija bei kitomis kardiovaskulinės sistemos ligomis, psichikos sutrikimais, lėtinėmis inkstų bei kepenų ligomis sergantiems ţmonėms, senyvo amţiaus ţmonėms (>65m), vaikų gydymui suteikiama informacija privalo būti profesionali ir gaunama tik iš kvalifikuotų medicinos specialistų, kadangi gavus neteisingą informaciją iš kitų šaltinių galimas stiprus būklės pablogėjimas ar netgi gyvybei pavojingų būklių išsivystymas. Sunkios lėtinės ligos Europos Sąjungoje yra 86% visų mirties atvejų prieţastis [30].

Farmacinė rūpyba ir siekia uţtikrinti tinkamą paciento informavimą bei konsultavimą viso jo gydymo metu. Pagrindinis informacijos apie vaistus šaltinis turėtų tapti vaistininkas, bendradarbiaujantis su gydytoju ir turintis pilną informaciją apie konkretaus ţmogaus sveikatos būklę ir gydymo eigą. Tai – vienintelis kelias pasiekti tiek geriausių gydymo rezultatų, tiek pacientui

suprasti, kodėl yra skiriamas būtent toks gydymas, ir kokia yra sąţiningo gydymo laikymosi svarba.

Nėštumo metu tai ypač svarbu, kadangi bet koks gydytojo sprendimo koregavimas gali labai pakenkti vaisiui. Konsultuotis reiktų ne tik dėl cheminių, bet ir dėl fitoterapinių vaistų vartojimo, kadangi tam tikri augalai savo sudėtyje turi medţiagų, galinčių pakenkti vaisiui [6, 13].

1.2 Besikeičiantis vaistininko vaidmuo

Praeito amţiaus pradţioje pagrindinės vaistininko pareigos vaistinėje buvo gaminti vaistinius preparatus, garantuoti jų kokybę ir pagamintą vaistą išduoti pacientui. Antrinė vaistininko funkcija — konsultuoti pacientus, bei paaiškinti vaistų vartojimo ypatumus. Per paskutinius dešimtmečius vaistininko vaidmuo pasikeitė neatpaţįstamai. Visų pirma vaistinės, kaip institucijos ir vaistininko kaip sveikatos prieţiūros specialisto statusas visuomenėje ėmė blankti pradėjus plėtotis farmacijos pramonei, kadangi smarkai sumaţėjo vaistų gamybos kiekiai vaistinėje, ir sumaţėjo vaistininko kaip pagrindinio vaistų gamintojo svarba. Iš vieno pagrindinių sveikatos prieţiūros specialistų jis visuomenės akyse po truputį tapo eiliniu paslaugų sferos darbuotoju [17].

Norint pagerinti vaistininko profesijos statusą visuomenėje reikėjo permainų. Viena iš tokių permainų buvo spartus farmakologijos vystimasis. Naujai įgytos ţinios apie vaistų tarpusavio sąveikas, veikimo mechanizmus sąlygojo klinikinės farmakologijos, vienos iš farmacijos mokslo šakų atsiradimą ir plėtojimą, taigi farmacininko vaidmuo pakito. Dėl daţnėjančių su vaistų vartojimu susijusių ligų, ar net mirtinų baigčių atvejų atsirado poreikis praplėsti vaistininko, kaip sveikatos prieţiūros specialisto funkcijas - įvesti naują farmacinės rūpybos paslaugą, kuri būtų teikiama visuomenės vaistinėse. Naujos pareigos iš vaistininko reikalavo atitinkamo pasirengimo ir poţiūrio ne tik į savo darbą, bet ir į patį pacientą [24,29].

1.3 Nėštumas

Nėštumas diagnozuojamas remiantis tam tikrais subjektyviais poţymiais bei laboratoriniais testais. Subjektyvūs poţymiai, leidţiantys įtarti nėštumą, yra pykinimas ir vėmimas, taip pat išnykusios mėnesinės, jautresnė reakcija į kvapus, pakitęs apetitas, padidėjusi pilvo apimtis, pakitęs gimdos dydis ir forma, krūtų bei gimdos kaklelio pokyčiai.

Populiariausias būdas diagnozuoti nėštumą yra specialūs testai, kurių indikatorius merkiamas į šlapimą. Šis indikatorius reaguoja į nėštumo hormoną - chorioninį gonadotropiną (hCG). Tai –

peptidinis hormonas, kurį netrukus po apvaisinimo ima gaminti gemalas, o vėliau - tam tikra placentos dalis – trofoblastas.

Nėštumas vidutiniškai trunka 9 mėnesius, skaičiuojant nuo paskutinių mėnesinių pirmosios dienos. Kol nėra susidariusi placenta, tai yra iki trijų mėnesių, naujoji gyvybė yra vadinama gemalu.

Šie trys mėnesiai yra ypatingai svarbūs, kadangi šiuo laikotarpiu gemalas bręsta ir formuojasi jo audiniai bei organai. Susidarius placentai, gemalas pradedamas vadinti vaisiumi. Po placentos susidarymo vaisius pradeda labai sparčiai augti. 22 savaičių vaisius turi jau pilnai susiformavusius organus [15].

Lyginant motinos ir vaiko sveikatos prieţiūros 2004 metų rodiklius Europos Sąjungos šalyse, remiantis EURO-PERISTAT projekto duomenimis [6], rezultatai labai skiriasi:

1. Negyvų gimusių skaičius 1000-čiui gimusiųjų (skaičiuojant tik nuo 28-tos gestacijos savaitės) 2004 metais svyravo nuo 2,0/1000 Slovakijoje ir Suomijoje iki 4,9/1000 Latvijoje ir Prancūzijoje; Lietuvoje buvo 3,9/1000.

2. Naujagimių mirtingumas svyravo nuo 2,0/1000 gyvų gimusiųjų Kipre, Švedijoje ir Norvegijoje iki 4,6/1000 Lietuvoje ir 5,7/1000 Latvijoje.

3. Maţos gimimo kūno masės naujagimiai (<2500 g) sudarė 4,2 - 4,3proc. tarp visų gyvų gimusiųjų Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, 4,7proc. Lietuvoje, 8,5proc. Graikijoje, 8,3proc.

Vengrijoje ir 7,4proc. Ispanijoje. Ryškūs geografiniai skirtumai: daugiau maţos gimimo kūno masės naujagimių gimsta pietinėse šalyse.

4. Priešlaikiniai gimdymai svyravo nuo 11,4proc. Austrijoje, 8,9proc. Vokietijoje iki 5,3proc.

Lietuvoje, 5,5proc. Airijoje, 5,6proc. Suomijoje, 5,7proc. Latvijoje.

5. Cerebrinio paralyţiaus, kuris gali asocijuotis su nepalankiomis perinatalinėmis išeitimis, daţnis Europoje - 1,04 - 2,5/1000 gyvų gimusiųjų.

6. Gimdymo suţadinimas taikytas maţiau negu 9proc. tarp visų gimdymų Lietuvoje ir Estijoje, bet daugiau negu 30proc. Šiaurės Airijoje ir Maltoje.

1.4 Paplitimas

Sprendimą, ar vartoti vaistus, ypač be recepto parduodamus vaistinėse, bei maisto papildus, nulemia nėščiųjų suvokimas apie vartojimo metu kylančią riziką. Receptinių vaistų vartojimo atveju rizikos baimė gali paveikti gydytojo išrašyto vaisto vartojimo rėţimo laikymąsi. Perdėtas atsargumas taip pat gali atnešti ţalos, kadangi bijodamos pakenkti vaisiui tiesiogiai, bei negydydamos esančio sveikatos sutrikimo, nėščiosios gali tik dar labiau pakenkti besivystančiam kūdikiui. Net 50% visų

nėštumų yra neplanuoti, todėl labai daţnai moterys vartoja vaistus dar neţinodamos, kad jau laukiasi.

Nėščiajai tai gali sukelti daug streso, kadangi ji pati to neţinodama galėjo kenkti savo būsimam kūdikiui. Be vaistų ir maisto papildų vaisiui gali pakenkti ir kiti rizikos faktoriai.

1 pav. Rizikos faktoriai

Hedvig Nordeng atliktame tyrime [19] buvo aiškinamasis vidutinis rizikos balas su 95%

pasitikėjimo intervalu septyniolikai vaistų, maisto produktų ir chemikalų. Pateiktoje lentelėje 0 indikuoja, kad nėra jokios rizikos vaisiui, 10 – kad visuomet vartojant šią medţiagą nėštumas baigiasi vaisiaus apsigimimu.

Kaip matome, rūkymas ir alkoholio vartojimas nėštumo metu priskiriami tai pačiai apsigimimų rizikos grupei, kaip ir raminamieji, antidepresantai ar net Tolidamidas. Paracetamolis, plaukų daţų chemikalai ar vaistai nuo pykinimo nėščiųjų nuomone yra maţiau pavojingi nei augaliniai vaistai.

Norvegijoje 2009 metais atlikto tyrimo metu nėščiųjų buvo klausiama apie tai, kokius informacijos šaltinius, renkantis vienus ar kitus vaistinius preparatus, jos renkasi.

1 lent. Informacijos šaltiniai

Tyrimo metu moterys galėjo pasirinkti daugiau nei vieną atsakymo variantą. Paaiškėjo, kad absoliuti dauguma moterų kaip svarbiausią šaltinį įvardija gydytoją, Beveik po pusę respondenčių pasirinko vaistų pakuotės informacinį lapelį ir vaistininko konsultaciją. Internetą, kaip pagrindinį šaltinį nurodė 42 procentai, kiek maţiau – akušerio konsultacijas bei šeimos narių / draugų patarimus.

[19]

Toronte, Kanadoje, Motherisk programos mokslininkai nustatė, kad nėščiosios labai daţnai pervertina vaistų keliamą riziką. Tokiu atveju tik išsamios ir įrodymais pagrįstos konsultacijos gali sumaţinti nėščiosios baimę naudoti jai išrašytus vaistus. Vienoje studijoje buvo apklausta 100 moterų, nėštumo metu vartojančių antidepresantus. Pradţioje 87% apklaustųjų manė, kad antidepresantai didina apsigimimų riziką, tačiau išklausius pilną informaciją šis rodiklis nukrito iki 12%.[4].

Oslo Universitete atliktas tyrimas [19] parodė, kad 83.9% iš 1821 apklaustų moterų nėštumo metu vartojo vaistus. Daţniausiai buvo vartoti paracetamolis, penicilinų grupės antibiotikai ir vaistai nuo rėmens. Taip pat, 69,4% moterų yra nustoję vartoti tam tikrus vaistus iškart, kai suţinojo apie savo nėštumą. Daţniausiai nėščiosios tokį elgesį aiškina baime pakenkti negimusiam kūdikiui.

Bostono universiteto Slone Epidemiologijos centre 2005 metais atliktas tyrimas parodė, kad iš 2970 moterų, 65% nėštumo metu vartojo paracetamolį, 18% vartojo ibuprofeną, ir 15% - peudoefedriną. Tyrinėjimų metu, atliktų Slone Epidemiologijos centre nuo 1976 iki 2004 metų paaiškėjo, nėščiosios paracetamolį, pseudoefedriną , difenhidraminą ir guaifeneziną nėštumo metu vartoja ţenkliai daţniau, nei iki nėštumo.

Sura Alwan British Columbia Universitete atliktoje studijoje paaiškėjo, kad nuo 1998 iki 2005 metų antidepresantų (daugiausia selektyvių seratonino reabsorbcijos inhibitorių) suvartojimas keturiose valstijose išaugo nuo 2,5% iki 8,1%. Europoje šie mastai maţesni. Iš Norvegijoje 2012

Informacijos šaltinis Pasirinko Proc.%

Gydytojas 1074 78.2

Informacinis lapelis 684 49.8

Vaistininkas 671 48.9

Internetas 577 42

Akušeris 362 26.4

Šeima/Draugai 324 23.6

Maisto prekių parduotuvės 58 4.2

Kita 35 2.5

Nordeng atlikto tyrimo matoma, kad iš 63000 apklaustųjų 700 vartojo antidepresantus nėštumo metu.

Dar 1000 apklaustųjų, vartojusios juos pastoviai, nustojo prieš bandydamos pastoti. Buvo nustatyta, kad ţymių gimimo defektų bei priešlaikinių gimdymų, susijusių su antidepresantų vartojimu, šioms moterims nustatyta nebuvo.

Amerikos Nėščiųjų Asociacijos duomenimis, Jungtinėse Valstijose kasmet pagimdo 6 milijonai nėščiųjų. Sėkmingai baigiasi tik virš 4 milijonų gimdymų. Likę 2 milijonai kūdikių prarandami.

Kasmet 221000 nėščiųjų netinkamai vartoja vaistus, 757000 nėštumo metu vartoja alkoholį, ir net 820000 besilaukdamos rūko.

1.5 Vaistai

Yra labai daug skirtingų nuomonių ir informacijos šaltinių teikiančių vis skirtingą informaciją apie vaistus. Vaistas – tai vaistinė medţiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų:

1. pasiţymi savybėmis, dėl kurių tinka ţmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai;

2. dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti ţmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti ţmogaus ligas [6]

Pagrindinės trys labiausiai akcentuojamos vaistų grupės yra cheminiai, fitoterapiniai, ir homeopatiniai vaistai.

1.6 Vaistų poveikis vaisiaus vystymosi laikotarpiu

Pagal vartojamų vaistinių preparatų pavojingumą tam tikru nėštumo laikotarpiu, nėštumą galima išskirstyti į tris pagrindines stadijas:

1. 0-17 dienų po apvaisinimo: vaistų šiuo laikotarpiu paprastai nelaikomas labai pavojingu vaisiaus vystymuisi, tačiau gali pasireikšti vadinamasis ―viskas arba nieko‖ atsakas, tai yra arba nebus jokio neigiamo poveikio vaisiui, arba ištiks ankstyvas abortas [19]. Šiuo periodu reikia atsiţvelgti į vaistų eliminacijos pusperiodį, kadangi daugeliui vaistų gali uţtrukti daug laiko pasišalinti iš organizmo net ir nustojus juos vartoti.

2. 18-56 dienos po apvaisinimo: Šis periodas pavojingiausias, kadangi yra didţiausia vaisiaus vystymosi sutrikimų tikimybė (1 lentelė) [22].

2 lent. Žmogui teratogeniški vaistai AKF inhibitoriai

androgenai karbamazepinas karbimazolis dietilstilboestrolis

Litis

misoprostilis penicilaminai fenitoinas tetraciklinai

valproinė rūgštis

vitaminas A ir jo dariniai varfarinas

tolidamidas etanolis

3. 56 dienos po apvaisinimo – gimdymo diena: vaisiaus vystymosi sutrikimų pavojus maţėja, tačiau vis tiek gali pasitaikyti, kadangi vyksta tolimesnis organų bei audinių, tokių kaip centrinė nervų sistema, dantys ir genitalijos, formavimasis. Pavyzdţiui, alkoholio vartojimas šiuo metu gali paveikti centrinės nervų sistemos vystymąsi, tetraciklinų vartojimas slopintų kaulinio audinio vystymąsi [14, 23, 25].

1.7 Farmakologinė rizika

Paprastai vaisto vartojimo metu kylanti rizika gali būti nuspėjama remiantis vaisto veikimo mechanizmu. Pavyzdţiui, didelis antihipertenzinių vaistų vartojimas gali sumaţinti kraujo tėkmę placentoje ir sąlygoti vaisiaus hipoksiją. Kai kurių vaistų, pvz.: antidepresantų, opioidų, benzodiazepinų vartojimas gali sukelti vaisiaus atmetimo reakcijas.

3 lent. Farmakologinių pavojų pavyzdžiai:

Vaistai Pašaliniai reiškiniai

AKF inhibitoriai Inkstų funkcijos sutrikimas,

gimdos augimo sulėtėjimas

Antidepresantai Atmetimo reakcijos

Antihipertenziniai vaistai Didelėmis dozėmis – vaisiaus hipoksija, sąlygota sumaţėjusios placentos perfuzijos

Kortikosteroidai Antinksčių veiklos susilpnėjimas

NVNU Ankstyvas arterinio latako uţsaidarymas, inkstų

veiklos susilpnėjimas

Opioidai Atmetimo reakcijos

Egzistuoja atvejų, kuomet vaisto patekimas į vaisių yra būtinas. Pavyzdţiui, nėščiajai pavartojus opiatų, reikia kuo skubiau sustabdyti jų sukeltą poveikį ir skirti nėščiajai vaisiaus atmetimą ar priešlaikinį gimdymą stabdančių medikamentų.

1.8 Cheminiai vaistai

Cheminiai vaistai veikia veikliosios vaisto medţiagos molekulėms jungiantis prie tam tikrų organizme esančių baltyminių molekulių, vadinamų taikiniais. Be baltymų, taikiniai taip pat gali būti DNR, RNR, bei kaulų matrikse esančios kalcio druskos. Tačiau šie taikiniai būdingi tik labai specifiniams priešvirusiniams, priešvėţiniams ar osteoparozės gydymui skirtiems vaistams. Skiriamos keturios pagrindinės reguliuojančiųjų baltymų, kurie veikia kaip pradiniai vaistų taikiniai, rūšys:

fermentai, baltymai nešikliai, jonų kanalai, receptoriai. Tokius vaistų taikinius pavieniais atvejais gali atstoti ir kai kurios kitos baltymų rūšys (pvz., struktūriniai baltymai). Taip pat yra ţinoma, kad kai kurie vaistai, be savo pirminių jungimosi taikinių, dar jungiasi ir prie plazmos baltymų. Specifiškumas yra reciprokinis, t. y. atskirų klasių vaistai jungiasi tik su tam tikrais taikiniais, o atskiri taikiniai atpaţįsta tik tam tikras vaistų klases. Nė vienas vaistas neveikia labai specifiškai. Daţniausiai vaisto dozės padidinimas lemia tai, kad jis pradeda veikti ir kitus, ne tik pirminius, taikinius. Tai sąlygoja vaisto šalutinių poveikių atsiradimą.

Nėštumo metu būtina labai atsargiai vartoti cheminius vaistus, kadangi jie, patekę į motinos kraują, pasiskirsto po visą organizmą, ir daugelis gali veikti vaisiaus vystymąsi. Būtina, prieš vartojant bet kokius cheminius vaistus, atidţiai perskaityti jų informacinį lapelį, ir išsiaiškinti, ar jis yra saugus vartoti nėštumo metų.

Tai, jokiu būdu nereiškia, kad vartojant vaistus kokiam nors lėtiniam negalavimui gydyti ir pastojus, reikia visiškai nustoti vartoti vaistus. Taip galima rimtai pakenkti savo, o tuo pačiu ir nešiojamo vaisiaus sveikatai. Pirmas dalykas, kurį lėtine liga sergančios ir apie nėštumą suţinojusios moterys turėtų padaryti – tai kuo skubiau kreiptis į savo gydytoją ir prašyti perţiūrėti jos vartojamus vaistus, bei, esant reikalui, paskirti kitus, neturinčius kenksmingo poveikio vaisiui. Vaistų vartojimo naudos ir ţalos santykį gali pasverti tik gydytojas, todėl savivalei šioje vietoje vietos būti negali.

1.9 Maisto papildai nėštumo metu

Nėštumas, ypač jei jis pirmas, yra labai didelis šokas organizmui. Vyksta daugybė pokyčių moters organizme, vienas jų - padidėjęs organizmo jautrumas tiek aplinkos atţvilgiu, tiek medţiagoms, kurias moterys gauna su maistu ar vartodamos vaistus. Nėštumo metu gali pasireikšti alerginės reakcijos į tuos produktus, kuriems nėščioji niekada nebuvo alergiška, bei įvairių medţiagų trūkumas organizme. Jei nėštumo metu motinos organizme trūksta tam tikrų vitaminų bei mineralų, tai gali neigiamai atsiliepti vaisiui, jo vystymuisi.

Vilniaus miesto universitetinės ligoninės I ir II pogimdyviniame skyriuose buvo atlikta retrospektyvinė ţodinė nėščiųjų apklausa, kuria siekta nustatyti maisto papildų vartojimo tendecijas nėščiųjų tarpe Vilniaus mieste. Jos metu išsiaiškinta, kad maisto papildus nėštumo metu vartojo 93,3%

tirtų nėščiųjų. Folio rūgštį pirmuoju nėštumo timestru vartojo 80% nėščiųjų. Polivitaminus vartojo 62,2%, geleţies preparatus 44,4%, magnio papildus 44,4%, kalcio papildus 25,9% tirtųjų. Vartojusios folio rūgštį moterys tai vidutiniškai darė 14,62 savaites. Geleţies preparatus tirtosios vidutiniškai vartojo 10,5 savaitės, polivitaminus 21,7 savaites [13].

Nėštumo metu maisto papildus vartoja dauguma nėščiųjų. Folio rūgšties pirmajame nėštumo trimestre nenaudoja penktadalis nėščiųjų. Nustatyta silpna tiesioginė asociacija tarp moters amţiaus ir folio rūšties vartojimo trukmės. Geleţies preratus nėštumo metu naudoja beveik pusė Vilniaus nėščiųjų.

Esant folio rūgšties trūkumui, vaisiui gali vystytis nervų sistemos defektai, daţniau nėščiajai atšoka placenta, padidėja priešlaikinio gimdymo grėsmė, kūdikiai daţniau gimsta per maţo svorio.

Rekomenduojamas folio rūgšties kiekis laukiantis – 600 mcg per dieną. Idealu būtų, jei 3 mėnesius prieš pastojant moteris folio rūgšties gautų po 400 mcg per dieną.

Audinių atsinaujinimui, sveikam augimui labai svarbus Cinkas. Cinko gausu mėsoje, kiaušiniuose, jūros produktuose. Nėščiajai reikėtų suvartoti po 15 mg cinko per dieną. Cinko trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą.

Geleţies trūkumas – labai daţna nėščiųjų bėda. Būsimajai mamai kasdien antrame ir trečiame nėštumo trimestre reikėtų suvartoti po 30 mg geleţies. Geriausiai organizmas ją pasisavina iš gyvulinės kilmės produktų. Jei būsima mama retai valgo mėsą, ypač vegetarėms, yra rekomenduojama kasdien papildyti savo racioną maisto papildais su geleţimi.

Odai, skeleto audiniams, placentos formavimuisi, bei mamos ir vaiko regėjimui labai svarbus vitaminas A. Rekomenduojama jo paros dozė - 800 mcg . Viršyti ją pavojinga, kadangi vitamino A stygius, kaip ir perteklius, gali lemti apsigimimus, kūdikio fizinio ir protinio vystymosi sutrikimus.

Vitaminas D labai svarbus skeleto formavimuisi. Tačiau jo perteklius sutrikdo mineralų apykaitą, skatina kalcio kaupimąsi audiniuose, negrįţtamus inkstų ir širdies-kraujagyslių sistemos paţeidimus. Toksinis šio vitamino pertekliaus poveikis pasireiškia vartojant jau 45 mcg per dieną.

Rekomenduojama vitamino D paros dozė - 5mcg. Saulėtu metų laiku papildų su vitaminu D vartoti nereikia, nes jo pakankamai pasigamina organizme veikiant saulės spinduliams.

1.10 Fitoterapiniai vaistai

Fitoterapiniai medikamentai – tai viena seniausių vaistų rūšių. Ji vystėsi tūkstančius metų ir turi pačią seniausią gydymo patirtį. Visų pirma, reikėtų labai gerai suprasti sąvokas „vaistinis augalas― ir

„augalas, naudojamas liaudies medicinoje―. Vaistinių augalų sudėtis ištirta, įrodytas jo farmakologinis

veiksmingumas, išskirtos cheminės medţiagos, kurių pagrindu kuriami įvairūs vaistiniai preparatai.

Visos oficialiai medicinos pripaţintos ţolelės įtrauktos į specialius ţinynus, kur nurodyta visa jų cheminė sudėtis bei poveikis. Šiandien moksliškai įrodyta, kad gydomąjį poveikį augaluose turi veikliosios medţiagos, tam tikri cheminiai junginiai - alkaloidai, glikozidai, eteriniai aliejai, vitaminai, karčiosios, rauginės, mineralinės medţiagos ir kt. Gydymui ir preparatų ruošimui naudojamos tos augalo dalys, kuriose šių medţiagų daugiausia. Daţniausiai gydomasis augalo veikimas priklauso ne nuo vienos medţiagos, o nuo viso chemiškai ir biologiškai aktyvių medţiagų komplekso, kur medţiagos viena kitą papildo, arba sumaţina tikimybę pasireikšti pašaliniams reiškiniams. Net fitoterapijos specialistai pripaţįsta faktą, kad iki šiol nėra moksliškai pagrįstų daugelio vaistinių augalų nekenksmingumo nėščiosioms įrodymų, nors liaudies medicina jau ne vieną amţių šiuos augalus naudoja [9].

Jungtinėje Karalystėje 2009 metais vykdytas tyrymas, kuriuo siekta išsiaiškinti nėščiųjų poţiūrį į fitoterapinius preparatus ir tai, kokios moterys labiau renkasi tokį gydymosi būdą. Rezultatai pateikti 3 lentelėje:

4 lent. Charakteristikos [10]:

Charakteristika

Naudojo fitoterapinius preparatus iki nėštumo:

Ne

Nėra tikros Taip

Amţius (metais) maţiau ir lygiai 30 daugiau nei 30 Nėštumų skaičius Pirmagymis

Antras ar vėlesnis nėštumas

Rūkymas nėštumo metu Visiškai nerūkė

Retkarčiais rūkė Kasdien rūkė

Šeimyninė padėtis

Ištekėjusi/gyvena su partneriu Netekėjusi

Kita

Išsilavinimas Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis

n (%) Viso apklausta = 578 (100%)

182 (31.5) 30 (5.2) 357 (61.8)

249 (43.1) 310 (53.6) 197 (34.1) 362 (62.6)

478 (82.7) 55 (9.5) 29 (5.0)

514 (88.9) 39 (6.7) 11 (1.9)

186 (32.2) 179 (31.0) 183 (31.7)

Reguliariai vartoja vaistus Ne

Taip

Nėštumo metu vartotų fitoterapinių preparatų skaičius

0 1 2 3 4–10

447 (77.3) 109 (18.9)

238 (41.2) 146 (25.3) 93 (16.1) 57 (9.9) 36 (6.2)

1.11 Homeopatiniai vaistai

Ši alternatyvioji medicinos rūšis atsirado 18a. Homeopatija – tai ypatingas gydymo metodas, gydymui naudojantis labai atskiestas medţiagas, kurios didelėmis koncentracijomis ţmogui sukeltų panašius į jo gydomą ligą simptomus. Tai grindţiama senoviniu principu ―panašus gydo panašų‖.

Pagrindinė idėja yra ta, kad homeopatinių vaistų pagalba yra suaktyvinama organizmo imuninė sistema, veikiant ją maţomis aktyvių medţiagų dozėmis, siekiant sukelti panašius simptomus, kaip gydomos ligos. Taip imuninė sistema yra stimuliuojama pradėti gydymo procesą. Maţdaug 60%

homeopatinių vaistų yra augalinės kilmės, kiti daromi iš gyvūnų išskiriamų sekretų ar mineralinių medţiagų. Homeopatiniai preparatai gaminami pirminę medţiagą keliolika kartų skiedţiant distiliuotu vandeniu ar alkoholiu. Pvz., medţiaga atskiedţiama santykiu 1:100, po to imama tirpalo dalis ir vėl skiedţiama 1:100 santykiu. Po kiekvieno praskiedimo tirpalas tam tikru būdu supurtomas.Suformuluotas ―labai maţų dydţių‖ dėsnis teigia, kad vaistų gydymo efektyvumas yra didesnis kuo didesnis jų praskiedimo laipsnis.

Homeopatiniai preparatai pašalinių poveikių ţmogaus organizmui nesukelia, kadangi juose beveik nėra jokių veikliųjų medţiagų. Šie preparatai yra ţalingi tik tuomet, jei atsisakoma reikalingų tam tirkai būklei gydyti cheminių vaistų, ir vietoje jų naudojami tik homeopatiniai. Taip galima labai stipriai pakenkti sveikatai. Nei teoriniai, nei empiriniai homeopatijos pagrindai nėra pripaţįstami svarbių medicinos ar mokslo organizacijų, nes nėra jų teisingumą paremiančių įrodymų. Daţniausiai homeopatinio gydymo metu gauti teigiami rezultatai aiškinami placebo efektu. [12]

2. DARBO METODIKA 2.1 Tyrimo organizavimas

Prieš organizuojant tyrimą buvo analizuojama literatūra bei ankstesni moksliniai darbai sveikatos stiprinimo tema. Tyrimo pradţioje sudarytas tyrimo planas – nustatyti tyrimo tikslai, suformuluoti uţdaviniai, pasirinkti tyrimo metodai. Atsiţvelgiant į generalinę tyrimo aibę nustatytas tyrimo imties tūris.

2.2 Tyrimo metodai

Ruošiant magistrinį darbą buvo nudojami šie tyrimo metodai:

1. Teorinis analizės metodas. Apţvelgtos ir aprašytos mokslinės publikacijos ir tyrimai, susiję su magistriniame darbe nagrinėjama tema.

2. Empiriniai analizės metodai. Tyrimo metu taikytas diversifikuotas analizės metodas – anketavimas. Tai duomenų rinkimo metodas, kuomet respondentas pats savarankiškai pildo pateiktą klausimyną. Tokiu būdu nėščiosioms sudarytos sąlygos klausimyną pildyti joms patogiu metu, išsaugant pateiktos informacijos anonimiškumą, bei išvengiama galimos įtakos.

Paruoštos ir surinktos anketinės apklausos. Atliktos nėščiųjų kiekybinės apklausos, siekiant įvertinti jų poţiūrį į vaistų ir maisto papildų vartojimą nėštumo metu.

3. Statistiniai tyrimo metodai. Atlikta gautų duomenų analizė, naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science)17.00 versiją. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office Excel 2007 programa.

2.3 Instrumentiniai tyrimo metodai

Tyrimui atlikti buvo sudaryta anoniminė anketinė apklausa. Anketoje pateikti 29 uţdarojo tipo klausimai, t.y. Respondentės turėjo pasirinkti vieną ar daugiau galimų atsakymo variantų, kurie atitinka apklausiamųjų nuomonę.

Anketos struktūrinės dalys:

1. Įvadinė dalis. Joje nėščiosioms paprastai ir motyvuotai paaiškinta kodėl atliekamas tyrimas, po to pateikiama trumpa anketos uţpildymo instrukcija.

2. Klausimai apie nėštumo metu vartotus praparatus, t.y. Ar nėštumo metu buvo vartoti vaistai bei maisto papildai, ar buvo vartoti receptiniai vaistai.

3. Klausimai apie vaistų bei maisto papildų pasirinkimo kriterijus, t.y. Į kokias savybes kreipiamas dėmesys renkantis preparatus, iš kokių šaltinių ieškoma informacijos.

4. Klausimai apie vizitų pas vaistininką bei gydytoją daţnį, pasitikėjimą suteikta informacija.

5. Demografinės charakteristikos.

2.4 Duomenų analizės metodai

Tyrimo metu gauti anketinės apklausos duomenys buvo analizuojami naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS (Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versijos programinį paketą. Statistiniams ryšiams įvertinti naudotas susijusių poţymių chi kvadrato (χ²) kriterijus.

Duomenims patikrinti taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo p, kai p<0,05 rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office Excel 2007 programa.

2.5 Tiriamųjų atranka ir tyrimo kontingentas

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2011 metų rugsėjo iki 2012 metų sausio mėnesio. Iš viso tyrimo metu buvo apklaustos 111 nėščiųjų arba neseniai (iki 1 metų) pagimdţiusių respondenčių.

Apklausos buvo vykdytos nėščiųjų lankomose įstaigose bei specialiųjų nėštumo kursų metu.

Respondenčių demografinis pasiskirstymas: 39 (35,1%) respondenčių gyvena didmiestyje (rajono centre), 52 respondentės mieste (46,8%), 8 respondentės (7,2%) gyvena miestelyje ir 12 (10,8%) kaime.

2 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą (proc.)

3 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (proc.)

Respondentės buvo suskirstytos į penkias amţiaus grupes: 18 – 25 metai (21,6%), 25 – 30 metai (45,0%), 30 - 35 metai (20,7%), 35 - 40 metai (9,9%) ir daugiau nei 40 metų (2,7%) ( 2

;.pav.).

4 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal išsilavinimą (proc.)

18 - 25 25 - 30 30 - 35 35 - 40 > 40

0 10 20 30 40 50 60

Pagal išsilavinimą nėščiosios pasiskirstė taip: pagrindinį išsilavinimą turi 4,5% apklaustųjų, vidurinį išsilavinimą – 13,5%, aukštesnįjį / profesinį išsilavinimą 12,6%, aukštąjį išsilavinimą 68,5% ir 0,9% respondenčių paţymėjo ―kita‖ (3pav.).

5 pav.

Respondenčių pasiskirstymas pagal darbo charakteristikas (proc.)

Suskirsčius respondentes pagal darbo padėtį paaiškėjo, kad 18,0% apklaustųjų niekur nedirba, darbą turi 78,2% moterų, po 1,8% pasiskirstė studijuojančios ir kita veikla uţsiimančios respondentės.

6 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal šeimos pajamas (proc.)

Suskirsčius pagal gaunamas šeimos pajamas paaiškėjo, kad 3,6% respondenčių šeimos pajamos sudaro maţiau nei 800Lt, 4,5% apklaustųjų 801 – 1000Lt, 11,7% apklaustųjų 1001 – 1500Lt, 18%

< 800 801 - 1000 1001 - 1500 1501 - 2500 2501 - 4000

> 4000

apklaustųjų 1501 – 2500Lt, 35,1% apklaustųjų 2501 – 4000Lt, o 25,2% šeimų pajamos sudaro daugiau nei 4000Lt.

5 lent. Tyrimo kontingento sociodemografinės charakteristikos

Analizuojami pacientų poţymiai N %

Nėštumas Laukiasi

39 35,1

Neseniai pagimdė

69 63,9

Amţius (m) 18 – 25

24 21,6

25 – 30

50 45,0

30 – 35

23 20,7

35 – 40

11 9,9

> 40

3 2,7

Šeimyninė padėtis Ištekėjusi

92 82,9

Gyvena kartu

17 15,3

Netekėjusi

2 1,8

Nėštumas Pirmas vaikas

61 55,0

Nepirmas vaikas

50 45,0

Išsilavinimas Pagrindinis

5 4,5

Vidurinis

15 13,5

Aukštesnysis / Profesinis

14 12,6

Aukštasis 76 68,5

Kita 1 0,9

Darbas Nedirba

20 18,0

Dirba

86 78,2

Studentė

2 1,8

Kita

2 1,8

Gyvenamoji vieta Didmiestis

39 35,1

Miestas

52 46,8

Miestelis

8 7,2

Kaimas

12 10,8

Rūkymas nėštumo metu

Taip

1 0,9

Ne 107 97,3

Kartais

2 1,8

Alkoholio

vartojimas nėštumo metu

Taip

1 0,9

Ne 104 93,7

Kartais

6 5,4

Šeimos pajamos (Lt)

< 800

4 3,6

801 – 1000

5 4,5

1001 – 1500

13 11,7

1501 – 2500

20 18,0

2501 – 4000

39 35,1

> 4000

28 25,2

3. Rezultatai

3.1 Vaistų ir maisto papildų vartojimas nėštumo metu

Tyrimas parodė, kad tik 16,7% apklaustųjų nėštumo metu navartojo nei vaistų, nei maisto papildų. Visos kitos moterys vartojo arba maisto papildus (71.3%), arba nereceptinius (4,6%) bei receptinius (7,4%) vaistus. Nieko nevartoja tik maţiau nei kas penkta moteris.

Nėštumo metu Procentai (%)

Vartojo maisto papildus 71.3

Vartojo receptinius vaistus 7.4

Vartojo nereceptinius vaistus 4.6

Nevartojo jokių vaistų ir maisto papildų 16.7

6 lent. Vaistų ir maisto papildų vartojimas nėštumo metu.

Maisto papildų pasirinkimą daţniausiai lėmė gydytojų suteikta informacija (78,9%). Gerokai maţiau sudarė vaistininko suteikta informacija (8,9%), draugų patirtis (7,8%) ir kiti informacijos šaltiniai (4,4%). Susirūpinimą kelia tai, jog nėščiųjų nuomone, vaistininko galimas suteikti informacijos lygis yra beveik tolygus iš draugų išgirstai informacijai.

7 pav. Informacijos šaltiniai, nulėmę maisto papildų pasirinkimą.

Renkantis vaistinius praparatus, išlieka panašūs rezultatai. Daugiausia respondenčių pasisinkimą lėmė gydytojų suteikta informacija (83,3%), vaistininko patarimai lėmė tik 11,1%

apklaustųjų pasirinkimą. Reklamoje išgirsta ir iš kitų šaltinių gauta informacija sudarė 1,4% ir 4,2%.

8 pav. Informacijos šaltiniai, nulėmę vaistinių preparatų pasirinkimą.

3.2 Daţniausi nusiskundimai nėštumo metu

9 pav. Dažniausi nusiskundimai nėštumo metu

Daţniausios sveikatos problemos, kuriomis nėštumo metu skundėsi respondentės buvo pykinimas, peršalimas, padidėjęs skrandţio rūgštingumas, geleţies trūkumas, padidėjęs AKS ir kitos.

Kitos sveikatos problemos, kurias – tai kandidozė, kraujingos išskyros, bakteriurija, pienligė, inkstų sutrikimai, pūslės uţdegimas, nervų šaknelių uţdegimas, galvos svaigimas, širdies

Sveikatos sutrikimas Proc. (%)

Nusiskundimų nebuvo 24.34

Pykinimas 19.82

Kita 18.91

Padidėjęs skrandţio rūgštingumas 13.52

Peršalimas 11.71

Geleţies trūkumas 7.2

Padidėjęs AKS 4.5

permušimai, sumaţėjęs AKS, alpimas, dusulys, kvėpavimo takų infekcijos, sinusitas, dermatitas, sutrikęs virškinimas.

3.3 Nėštumo metu vartoti vaistai ir maisto papildai

7 lent. Vaistai ir maisto papildai nėštumo metu.

Respondenčių buvo paprašyta nurodyti, kokius vaistus bei maisto papildus (vitaminus, mineralus, ar jų kompleksus) jos vartojo nėštumo metu. Rezultatai matomi lentelėje:

*Daţniausiai vartoti augaliniai preparatai buvo turintys sudėtyje Spanguolių ekstrakto, Čiobrelių ekstrakto ir Gebenių ekstrakto.

Vaistai Proc. (%)

Antibiotikai 7.2

NVNU 4.5

Antacidiniai preparatai 3.6

Skydliaukės hormonai 3.6

Kraujospūdį maţinantys vaistai 1.8

Mukolitikai 1.8

Priešgrybeliniai vaistai 1.8

Benzodiazepinai 0.9

Virškinimo fermentai 0.9

Spazmolitikai 0.9

Fitopreparatai/Narūralūs preparatai Proc. (%)

Ţuvų taukai 9.91

Augaliniai preparatai* 9

Homepatiniai preparatai 7.56

Probiotikai 0.9

Vitaminai Proc. (%)

Vitaminų kompleksai nėščiosioms 35.14

Folio rūgštis 15.32

Vit. D 1.8

Vit. A 0.9

Mikroelemantai/ Makroelementai Proc. (%)

Kalcis 23.42

Geleţis 20.72

Magnis 18.02

Cinkas 4.5

Kalis 3.6

Selenas 0.9

3.4 Lankymasis pas sveikatos prieţiūros specialistus

Anketose respondenčių buvo prašoma įrašyti, kiek vidutiniškai kartų per metus jos lankėsi pas sveikatos prieţiūros specialistus. Gauti duomenys buvo susisteminti ir gautas vidutinis vienos nėščiosios vizitų pas vaistininką, šeimos gydytoją ir gydytoją ginekologą per metus.

10 pav. Apsilankymai pas sveikatos priežiūros specialistus Kaip matome, pas vaistininką nėščiosios kreipėsi daugiau nei tris kartus daţniau nei pas šeimos gydytoją, ir kiek daugiau nei pas gydytoją ginekologą, pastoviai stebintį nėštumo eigą

3.5 Pasirinkimo kriterijai

Nėščiosios atsakė į klausimus, kuriuose nurodyti teiginiai, daţniausiai nulėmę jų pasirinkimą vartoti vaistą. Buvo ţymimos pasirinkimų eilutės nuo 1 iki 5, kur 1 maţiausiai įtakojo, o 5 labiausiai įtakojo jų pasirinkimą.

Vaisto sudėtis – augalinis ar cheminis – didţiausią įtaką darė 58% respondenčių.

Vaisto forma darant sprendimą įtakos beveik neturėjo. Jai 65% apklaustųjų skyrė maţiausią galimą vertinimo balą.

Vaisto kaina, kaip paaiškėjo, taip pat yra vienas iš antraeilių veiksnių, lemiančių vaisto įsigijimą. 35%

respondenčių ją paţymėjo kaip maţiausiai svarbią, ir tik 6% įvertino kaip didţiausią įtaką turinčią.

11 pav. Didžiausią įtaką vaistų pasirinkimui darantys veiksniai.

Net 82,7% respondenčių patrauklią vaistų pakuotę vertina kaip veiksnį, maţiausiai lemiantį jų pasirinkimą pasirinkti vienus ar kitus vaistus.

Vaisto saugumą net 70,6% apklaustųjų įvertino kaip veiksnį, turintį labai didelę įtaką jų pasirinkimui. Deja, 4,9% vaisto saugumas atrodo maţiausiai svarbu.

Reklamą net 60,8% respondenčių vertina kaip veiksnį, maţiausiai lemiantį jų pasirinkimą pasirinkti vienus ar kitus vaistus.

Vaistininko teikiamą informaciją 15,2% vertina kaip labai reikšmingą, tačiau didţiausia dalis apklaustųjų (40%) įvertino vaistininkus tik vidutiniškai.

Gydytojų patarimus absoliuti dauguma (69,2%) įvertino kaip didţiausią įtaką jų pasirinkimui vartoti vienus ar kitus vaistus turintį veiksnį.

12 pav.

Mažiausią įtaką vaistų pasirinkimui darantys veiksniai.

3.6 Nuomonė apie vaistus

Siekiant patyrinėti bendrą nuomonę apie vaistus ir jų vartojimą, nėščiosioms buvo uţduota keletas teiginių ir buvo paprašytos įvertinti juos nuo ―visiškai nesutinku‖ iki ‖visiškai sutinku‖.

Paaiškėjo, kad dauguma (52,3%) nesutinka su teiginiu, kad gydytojai skiria per daug vaistų. Į teiginį, kad augaliniai vaistai yra saugūs, o cheminiai – nesaugūs nuomonės pasiskirstė beveik vienodai.

Kad vaistai sukelia daugiau ţalos nei naudos, sutinka tik 19,4% apklaustųjų. 57,4% moterų sutinka, kad vaisiui yra naudingiau, jei nėščioji ligos atveju vartos vaistus, nei stengsis apsieiti be jų.

Net 87% moterų buvo vieningos nuomonės apie tai, kad vartojant augalinius preparatus būtina pasitarti su gydytoju.

13 pav. Bendroji nėščiųjų nuomonė

Paklaustos, ar prieš vartodamos vaistus nėščiosios domėjosi jų poveikiu vartojant nėštumo metu, teigiamai atsake nevisos moterys. Net 7,5% vartojo vaistus nepasidomėję, kaip jie gali paveikti nėštumo ar vaisiaus vystymosi eigą.

14 pav. Prieš vartojant vaistus besidomėjusių jų poveikiu nėščiosioms santykis

Kaip išsamiausią informacijos šaltinį apie vaistų vartojimą dauguma (74,8%) nurodė gydytoją, 21,4% nurodė vaistininką, ir 3,9% nurodė kitus informacijos šaltinius.

Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad moterys, nešiojančios ne pirmagymius, 1,5 karto daţniau įvardija vaistininką, kaip išsamiausią informacijos apie vaistus šaltinį, nei moterys, kurioms nėštumas yra pirmasis (duomenys statistiškai patikimi:

χ²=2.694, p<0.05).

16 pav. Pasitikėjimo vaistininko žiniomis kitimas

Paklausus, ar pakako informacijos apie vaistų ir maisto papildų vartojimą nėštumo metu, kurią nėščiosios gavo iš sveikatos prieţiūros specialistų ir kitų šaltinių, net kas dešimta moteris atsakė, kad nepakako.

Paaiškėjo, kad 1,5 karto daţniau informacijos nepakako moterims, kurios

laukėsi ne pirmą kartą (p<0,05). 17 pav.Farmacinės informacijos iš kvalifikuotų šaltinių išsamumas

3.7 Augaliniai vaistiniai preparatai

Anketose respondenčių buvo klausiama, ar jų nuomone augaliniai vaistai visuomet yra saugesni uţ cheminius. Moterys šiuo klausimo pasidalino į dvi beveik lygias dalis. 50,9% apklaustųjų atsakė teigiamai, ir 49,1% - neigiamai.

18 pav. Augaliniai vaistai visada saugesni už cheminius

Taip Ne

3.8 Prieštaringa informacija

Paklaustos, ar yra gavę prieštaringos informacijos iš vaistininkų ir gydytojų apie augalinius preparatus, 68,9% respondenčių atsakė, kad niekada negavo tokios informacijos, tačiau net trečdalis apklaustųjų (31,1%) yra bent kartą tokią informaciją gavę, tarp jų, 4,7% teigė, kad tokią informaciją gauna nuolat.

Ţemiau pateiktoje lentelėje atsispindi, kiek moterų, kurios kurios prieš vartojant vaistus gavo prieštaringą informaciją iš sveikatos prieţiūros specialistų.

.

19 pav. Prieštaringa informacija

Gavo prieštaringą informaciją iš gydytojų ir

vaistininkų apie augalinius preparatus Proc. (%)

Niekada 67.96

1 - 2 kartus 25.24

3 - 4 kartus 1.94

Visuomet 4.85

8 lent. prieštaringa informacija

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimas parodė, kad iš apklaustų nėščiųjų tik 16,7% apklaustųjų nėštumo metu navartojo nei vaistų, nei maisto papildų. Visos kitos moterys vartojo arba maisto papildus (71.3%), arba nereceptinius (4,6%) bei receptinius (7,4%) vaistus. H.Nordeng Oslo Universitete [19] atliktame tyrime paaiškėjo, kad Norvegijoje nėštumo metu vaistų ir maisto papildų nevartoja 20% respondenčių.

Susirūpinimą kelia tai, kad paklaustos, ar prieš vartodamos vaistus nėščiosios domėjosi jų poveikiu vartojant nėštumo metu, teigiamai atsakė ne visos moterys. Net 7,5% vartojo vaistus nepasidomėję, kaip jie gali paveikti nėštumo ar vaisiaus vystymosi eigą. Nėštumas, o ypač pirmieji trys nėštumo mėnesiai, yra labai didelio atsargumo reikalaujantis laikotarpis. Mūsų atliktos anketinės apklausos rezultatai atskleidė, jog vartodamos vaistus ir maisto papildus, nėščiosios ne visuomet suvokia savo padėties rimtumą.

H.Nordeng Norvegijoje 2010 metais atliktame tyrime [20] apklausus 886 nėščiąsias buvo išsiaiškinta, kad dauguma (78,6%) moterų nėštumo metu bent kartą vartojo vaistus arba maisto papildus. Nieko nevartojusiųjų skaičius atitinkamai buvo 21,4% - t.y. 5% daugiau, nei Lietuvoje.

Tyrimo respondenčių buvo paprašyta nurodyti, kokius konkrečiai vaistus, ar maisto papildus, jos vartojo nėštumo metu. Didţiausia dalis, 7.2% vartojo antibiotikus, 4.5% respondenčių vartojo nesteroidinius vaistus nuo uţdegimo, po 3,6% nėščiųjų nurodė vartoję antacidinius vaistus, bei skydliaukės hormonus (Tiroksiną). Po 1.8% respondenčių – kraujospūdį maţinančius vaistus, mukolitikus, spazmolitikus, virškinimo fermentus bei priešgrybelinius preparatus.

Daugiau nei trečdalis respondenčių (35.14%) vartojo specialius vitaminų kompleksus nėščiosioms, 15.32% - folio rūgštį, 1.8% vitaminą D, 0.9% vitaminą A. Iš mikroelementų/

makroelementų daţniausiai respondenčių vartoti buvo kalcis (23.42%), geleţis (20.72%), magnis (18.02%), cinkas (4.5%), kalis (3.6%) ir selenas (0.9%)

Į klausimą apie natūralius vaistinius preparatus nėščiosios nurodė, kad 9,91% jų vartojo ţuvų taukus, 7.56% gydėsi homeopatiniais vaistais, 9% - augaliniais vaistais. Didţiausią dalį augalinių preparatų sudaro kvėpavimo takų ligas gydantys preparatai (su gebenės, čiobrelių ekstraktais), bei šlapimtakių sistemą tvarkantys preparatai (sudėtyje turintys spanguolių ekstrakto).

2005 metais Bostono universiteto Slone Epidemiologijos centre atliktas tyrimas parodė, kad iš 2970 moterų, 65% nėštumo metu varotjo paracetamolį, 18% vartojo ibuprofeną, ir 15% - peudoefedriną [7].

Tyrinėjimų metu, atliktų Slone Epidemiologijos centre nuo 1976 iki 2004 metų paaiškėjo, kad nėščiosios paracetamolį, pseudoefedriną , difenhidraminą ir guaifeneziną nėštumo metu vartoja ţenkliai daţniau, nei iki nėštumo [7].

CS Epidemic Intelligence Service Atlantoje atlikto tyrimo metu, kuriame buvo tirtos 4239 moterys dešimtyje centrų Jungtinėse Valstijose buvo nustatyta, kad 10,9% vartojo augalinius vaistus 3 mėnesius prieš nėštumą ir nėštumo metu. Pirmuoju nėštumo trimestru šis skaičius nukrito iki 9.4%. Šie rodikliai kito nuo respondenčių amţiaus ir išsilavinimo, taip pat nuo valstijos, kurioje gyvena (5 -17%) [8].

Lyginant su Lietuva, augalinių preparatų vartojimo rodikliai daug nesiskiria, tačiau nesteroidinių vaistų nuo uţdegimo suvartojama daug kartų maţiau. Tai rodo, kad mūsų tyrimo respondentės nėštumo metu yra atsargesnės.

Daţniausi nusiskundimai ar sveikatos būklės sutrikimai, kilę nėštumo metu, buvo pykinimas (19.82%), peršalimo ligos (11.71%), padidėjęs skrandţio rūgštingumas (8.11%), sumaţėjęs hemoglobino kiekis kraujyje (7.2%), rėmuo (5,41%), o 18.91% sudarė kiti sutrikimai - kandidozė, kraujingos išskyros, bakteriurija, pienligė, inkstų sutrikimai, pūslės uţdegimas, nervų šaknelių uţdegimas, galvos svaigimas, širdies permušimai, hipotenzija, alpimas, dusulys, kvėpavimo takų infekcijos, sinusitas, dermatitas, sutrikęs virškinimas.

Labai svarbu, kad vartojant maisto papildus arba vaistus būtų pasirinkti tinkamai informuoti šaltiniai, galintys suteikti informaciją apie nėštumą vartojant vienus ar kitus preparatus. Tyrimo metu nustatyta, kad renkantis maisto papildus, sprendimą daţniausiai lėmė gydytojų suteikta informacija (78,9%). Gerokai maţiau sudarė vaistininko suteikta informacija (8,9%), draugų patirtis (7,8%) ir kiti informacijos šaltiniai (4,4%).

Renkantis vaistinius praparatus, išlieka panašūs rezultatai. Daugiausia respondenčių pasirinkimą lėmė gydytojų suteikta informacija (83,3%), vaistininko patarimai lėmė tik 11,1%

apklaustųjų pasirinkimą. Reklamoje išgirsta ir iš kitų šaltinių gauta informacija sudarė 1,4% ir 4,2%.

Nustatėme, kad renkantis vaistus ir maisto papildus didţiausias dėmesys nėščiųjų kreipiamas į vaisto sudėtį, jo saugumą, bei gydytojo patarimus.

Paklausus, ar pakako informacijos apie vaistų ir maisto papildų vartojimą nėštumo metu, kurią nėščiosios gavo iš sveikatos prieţiūros specialistų ir kitų šaltinių, beveik devynios moterys iš dešimties atsakė, jog pakako, ir tik vienam dešimtadaliui informacija pasirodė nepakankama.

Vaisto sudėtį – augalinis ar cheminis – kaip vieną labiausiai įtakojančiu faktorių – įvertino 58%

respondenčių, vaisto saugumą – 70,6%, o gydytojo pateiktą informaciją 69,2% apklaustųjų.

Oslo Universitete 2010 metais atliktoje studijoje [23] apie informacijos šaltinius renkantis vaistus nėštumo metu buvo apklaustos 1373 respondentės. Jos galėjo pasirinkti daugiau nei vieną atsakymo variant, todėl galutinė procentų suma viršija 100%. Paaiškėjo, kad kaip ir Lietuvoje, daugumos (78,2%) moterų pirminis informacijos šaltinis buvo gydytojas. Apie pusę (49,8%) nurodė, kad tai – informacinis lapelis, panašus skaičius (48,9%) nurodė vaistinę. Internetu informacijos