FARMACIJOS FAKULTETAS MEDICINOS FAKULTETAS
FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS
JULIJA BALKŪNAITĖ
VAISTINIŲ PREPARATŲ VARTOJIMO YPATUMŲ NĖŠTUMO METU BEI NĖŠČIŲJŲ ŽINIŲ, POŽIŪRIO IR ELGESIO SUSIJUSIO
SU VAISTŲ VARTOJIMU ĮVERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Prof. dr. Audrius Sveikata
KAUNAS, 2016
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS
FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis
VAISTINIŲ PREPARATŲ VARTOJIMO YPATUMŲ NĖŠTUMO METU BEI NĖŠČIŲJŲ ŽINIŲ, POŽIŪRIO IR ELGESIO SUSIJUSIO SU VAISTŲ VARTOJIMU ĮVERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Prof. dr. Audrius Sveikata Data
Recenzentas
Laipsnis vardas pavardė Data
Darbą atliko
Magistrantė Julija Balkūnaitė Data
KAUNAS, 2016
TURINYS
TURINYS ... 3
SANTRAUKA ... 5
SUMMARY ... 6
SANTRUMPOS ... 7
SĄVOKOS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS ... 11
DARBO UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Vaistų vartojimas nėštumo metu ... 12
1.1.1. Vaistų vartojimo nėštumo metu poveikis embrionui ir vaisiui ... 14
1.1.2. Vaistų klasifikacija pagal saugumą nėštumo metu ... 17
1.1.3. Vaistų toksiškumas pagal nėštumo trimestrus ... 21
1.2. Vaistų vartojimo racionalumas nėštumo metu ... 22
1.2.1. Savigyda ir nėščiųjų žinios apie vaistų vartojimą nėštumo metu ... 24
1.3. Vaistininko vaidmuo skiriant/išduodant vaistus nėščiosioms ... 25
2. TYRIMO METODIKA ... 27
2.1. Tyrimo metodai ... 27
2.2. Tyrimo etika ... 27
2.3. Tyrimo eiga ... 27
2.4. Tyrimo instrumentas ... 28
2.5. Statistinė duomenų analizė ... 30
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 31
3.1. Respondenčių demografiniai duomenys ... 31
3.2. Respondenčių duomenys apie nėštumą ... 32
3.3. Nėščiųjų žinių, požiūrio ir elgesio, susijusio su vaistų ir maisto papildų vartojimu nėštumo metu įvertinimas ... 34
3.3.1. Receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimas nėštumo metu ... 35
3.3.2. Augalinių vaistų ir homeopatinių preparatų vartojimas nėštumo metu ... 37
3.3.3. Maisto papildų vartojimas nėštumo metu ... 38
3.3.4. Bendras nėščiųjų žinių apie vaistų vartojimą nėštumo metu įvertinimas ... 40
3.3.5. Vaistinių preparatų vartojimo tendencijos nėštumo metu ... 42
4. IŠVADOS ... 46
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 47
6. DALYVAVIMAS KONFERENCIJOSE ... 48
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 49
PRIEDAI ... 55
SANTRAUKA
Julijos Balkūnaitės magistro baigiamasis darbas tema ,,Vaistinių preparatų vartojimo ypatumų nėštumo metu bei nėščiųjų žinių, požiūrio ir elgesio susijusio su vaistų vartojimu įvertinimas”.
Mokslinis darbo vadovas prof. dr. A.Sveikata, asistentė E.Pavydė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Fiziologijos ir farmakologijos institutas, Kaunas 2014 – 2016.
Tikslas: Įvertinti vaistinių preparatų vartojimo ypatumus nėštumo metu bei nėščiųjų žinias, požiūrį ir elgesį susijusį su vaistų vartojimu.
Metodika: Tyrimas atliktas LSMU ligoninės KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje nuo 2014 m.
lapkričio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. Tyrimui atlikti pasirinktas anoniminės apklausos metodas. Visus kriterijus atitiko ir tyrime buvo analizuojami 401 pilnai užpildyti klausimynai. Tyrimo imtis apskaičiuota naudojant Raosoft imties skaičiuotuvą. Aprašomoji ir lyginamoji statistinė duomenų analizė atlikta statistiniu paketu SPSS Statistics 23.0.
Rezultatai: Tyrime dalyvavusių respondenčių amžiaus vidurkis buvo 28.9±4.9. Dauguma pacienčių (76,3 proc.) gyveno mieste ir turėjo aukštąjį išsilavinimą (61,3 proc.). Pusei apklaustųjų (50,1 proc.) pastarasis nėštumas buvo pirmasis. Daugiau nei 8 kartus nėščiųjų konsultacijose lankėsi maždaug trys ketvirtadaliai (70,3 proc.) moterų. Procentaliai panašus tiriamųjų skaičius pasiskirstė tarp moterų turinčių vidutines (48,4 proc.) ir geras (40,4 proc.) žinias, o tik labai maža dalis pasižymėjo silpnomis (11,2 proc.) žiniomis apie vaistų vartojimą nėštumo metu. Statistiškai patikimai respondenčių žinios priklausė nuo apsilankymų pas gydytoją skaičiaus nėštumo metu (p=0,023) ir ankstesnių nėštumų skaičiaus (p=0,038). Bent vieną vaistą nėštumo metu vartojo daugiau nei pusė respondenčių (53,4 proc.). Dažniausiai vartoti vaistiniai preparatai pagal FDA klasifikaciją priskiriami A ir B kategorijoms.
Daugumos atvejų metu vaistus paskyrė gydytojas (80,88 proc.). Dešimtadalis (11,2 proc.) respondenčių vaistinius preparatus nusprendė vartoti pačios.
Išvados: 1. Moterų žinios apie vaistinių preparatų vartojimą nėštumo metu yra nepakankamos, kadangi daugiau nei pusės respondenčių žinios buvo silpnos ar vidutinės. 2. Veiksniai, turintys įtakos respondenčių žinioms apie vaistų vartojimą, yra apsilankymų pas akušerį ginekologą skaičius nėštumo metu ir ankstesnių nėštumų skaičius. 3. Užsiimti savigyda nėštumo metu moterys nėra linkusios ir dažniausiai kosultuojasi su gydytoju. 4. Bent vieną vaistą nėštumo metu vartojo daugiau nei pusė respondenčių. Dažniausiai vartoti vaistiniai preparatai priskiriami A ir B kategorijoms.
SUMMARY
Master thesis of Julija Balkūnaitė “Knowledge and practices of pregnant women in relation to the intake of medications during pregnancy“. Scientific supervisors prof.PhD MD Audrius Sveikata and PhDc Eglė Pavydė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Institute of Physiology and Pharmacology. Kaunas 2014 - 2016.
AIM: To evaluate knowledge and practices of pregnant women in relation to the intake of medications during pregnancy.
Materials and Methods: A prospective cross-sectional study of women knowledge and practices on medication use during pregnancy was designed based on anonymous self-administered questionnaire.
Respondents were interviewed in Lithuanian University of Health Sciences University Hospital Obstetrics and Gynaecology Department from November 2014 till March 2016. The questionnaire was divided into 4 main groups. A descriptive and comparative statistical data analysis was processed with the SPSS 23.0. Differences seen as statistically significant when p <0,05.
Results: Respondents average age was 28.9±4.9. The majority (76,3 per cent) lived in the city and had higher (61,3%) education level. 50,1 per cent of women had their first pregnancy. Three-quarters (70,3%) visited antenatal cosultation more than 8 times. Most of respondents knowledge was medium (48,4 %) or good (40,4 %), just a small per cent had poor (11,2 %) knowledge about medication use during pregnancy. Significantly respondents' knowledge dependent on frequency of prenatale consultations (p=0,023) and frequency of pregnancies (p=0,038). More than half of respondents (53,4
%) used at least one medication, which according to FDA risk classification was commonly classified as category A or B. About half of women (42,9 %) used medicines in third trimester, most of them were prescribed by doctors (80,88 %) and 11,2 per cent of respondents were self medicated.
Conclusions: 1. Women knowledge is insufficient, because more than a half of respondents had poor or medium knowledge about medicines use during pregnancy. 2. Factors associated with respondents knowledge are frequency of prenatale consultations and frequency of pregnancies. 3. Women from our study are not engage in self-medication during pregnancy and mostly about medication use during pregnancy they are consulting with doctors. 4. More than a half of respondents used at least one medication. Commonly used drugs were from categories A and B.
SANTRUMPOS
AKF - angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai
ATC - Anatominė terapinė cheminė klasifikacija (angl. Anatomical Therapeutic Chemical Classification System)
CNS - centrinė nervų sistema
FDA - Jugtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracija (angl. Food and Drug Administration) KK - Kauno klinikos
LSMU - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas NRV - nepageidaujama reakcija į vaistą
SPSS - programinis paketas skirtas socialiniams mokslams (angl. Statistical Package for the Social Science)
SĄVOKOS
Augalinis vaistinis preparatas - vaistinis preparatas, kurio veiklioji(-iosios) medžiaga(-os) yra arba augalinė(-ės) medžiaga(-os), arba augalinis(-iai) ruošinys(-iai), arba tokios(-ių) augalinės(-ių) medžiagos(-ų) ir tokio(-ių) augalinio(-ių) ruošinio(-ių) mišinys.
Homeopatinis vaistinis preparatas (toliau – homeopatinis preparatas) – vaistinis preparatas, pagamintas iš medžiagų, vadinamų homeopatinėmis žaliavomis, homeopatinės gamybos būdu, aprašytu Europos farmakopėjoje arba, jei tokio nėra, Europos ekonominės erdvės valstybių oficialiai naudojamose farmakopėjose. Homeopatinio vaistinio preparato sudėtyje gali būti daugiau kaip vienas komponentas.
Nepageidaujama reakcija – nenorimas ir neigiamas organizmo atsakas į vaistinį preparatą, kuris pasireiškia vartojant registruoto vaistinio preparato įprastą dozę, skirtą žmogaus ligos profilaktikai, diagnostikai ar gydymui arba fiziologinei funkcijai grąžinti, koreguoti ar modifikuoti, arba bet kokią tiriamojo vaistinio preparato dozę.
Receptinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio priskyrimą šiai vaistinių preparatų grupei patvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Europos vaistų agentūra.
Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas.
ĮVADAS
Nėštumas - fiziologinė būklė, kurios metu vaistinių preparatų vartojimas turi būti ypač stebimas ir kontroliuojamas, tačiau atsiradus neišvengiamoms situacijoms ar esnat tam tikroms sveikatos būklėms (hipertenzija, cukrinis diabetas, epilepsija, bronchinė astma ir kt.) vaistų vartojimas tampa būtinas.
Nėštumo metu vartojami preparatai gali būti receptiniai, nereceptiniai, taip pat augaliniai vaistai, homeopatiniai preparatai ar maisto papildai. Daugelio šių vaistų nepageidaujamas poveikis vaisiui nėra nustatytas ar trūksta tikslių klinikinių tyrimų. Šalutinis poveikis gali pasireikšti labai įvairiai, nuo struktūrinių vaisiaus pokyčių iki mirties. Nepageidaujamą vaistų poveikį (NRV) lemiantys faktoriai gali būti: vaisto dozė; vartojimo trukmė ar nėštumo laikotarpis, kurio metu yra vartojamas medikamentas;
moters sveikatos būklė; farmakologinis vaisto kitimas; vaistų sąveikos ir kt. [1–3]. Teratogenai yra pavojingiausi pirmojo nėštumo trimestro metu, kuomet vyksta vaisiaus organogenezė. Tačiau nustatyta, kad šalutiniai reiškiniai gali pasireikšti ir kitais prenatalinio laikotarpio mėnesiais [4].
Vaistinių preparatų nėštumo metu vartojimo procentas pasaulyje svyruoja tarp 44 - 99 proc.
Tačiau, šiuos mokslinėse publikacijose pateiktus rezultatus sudėtinga vertinti, nes skiriasi visų atliekamų studijų dizainas [5]. Norint suprasti, kurie vaistai yra pavojingi nėštumo metu ir kurie mažiau, naudojamos vaistų klasifikacijos. Viena jų 1979 m. sudaryta Jugtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracijos (angl. Food and Drug Administration - FDA) klasifikacija, pagal kurią vaistai yra suskirstyti į grupes, atsižvelgiant į saugumą nėštumo metu. Šis vaistų skirstymo metodas po truputį praranda savo populiarumą. Dažniau naudojama Pasaulio sveikatos organizacijos sukurta Anatominė terapinė cheminė (ATC) vaistų klasifikacija, kurioje vaistų veikliosios medžiagos yra suskirstytos į skirtingas grupes pagal organus arba sistemas, kuriose veikia, bei pagal jų terapines, farmakologines ar chemines savybes [6].
Vartojant vaistus nėštumo metu reikia atkreipti dėmesį ir į galimą gydymo vaistais naudą motinai ar vaisiui. Jei gydymas medikamentais yra neišvengiamas nėštumo metu, privalu laikytis specialių gydymo principų ir nepamiršti konsultuotis su bendrosios praktikos gydytoju, akušeriu ginekologu ar vaistininku [7]. Dažnos konsultacijos ir geresnė stebėsenos bei monitoravimo sistema yra svarbus faktorius, siekiant sumažinti nėščiųjų savigydos procentą. Vaistų vartojimas be gydytojo konsultacijos - pavojingas, nes gali pakenkti ne tik motinai, bet ir jos kūdikiui. Tyrimų duomenimis daugumai nėščiųjų trūksta žinių apie vaistų saugumą nėštumo metu [8]. Dėl šios priežasties gydytojai ir farmacijos specialistai turi žinoti apie tinkamą ir saugų medikamentų vartojimą nėštumo metu [9]. Suteikus teisingą
ir naudingą informaciją moterims apie nėštumo metu vartojamus preparatus, padidinsime racionalų medikamentų vartojimą.
Iki šiol Lietuvoje nėra atlikta tyrimų, apibūdinančių moterų žinias, apie vaistinių preparatų vartojimą nėštumo metu. Todėl, siekiant didesnio racionalumo, vartojant vaistus nėštumo metu, būtina nustatyti, kokius preparatus nėščiosios vartoja dažniausiai ir, kokios jų žinios apie vartojamų vaistų saugumą nėštumo metu. Tada bus galima priimti sprendimus, galinčius sumažinti moterų savigydą nėštumo metu, kas lemtų mažesnį vaistinių preparatų nepageidaujamų reakcijų vaisiui atsiradimą.
DARBO TIKSLAS
Įvertinti vaistinių preparatų vartojimo ypatumus nėštumo metu bei nėščiųjų žinias, požiūrį ir elgesį susijusį su vaistų vartojimu.
DARBO UŽDAVINIAI
1. Įvertinti moterų žinias apie vaistinių preparatų vartojimą nėštumo metu.
2. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos moterų žinioms apie vaistinių preparatų vartojimą nėštumo metu.
3. Įvertinti savigydos paplitimo dažnį tarp nėščiųjų ir nustatyti veiksnius, kurie gali turėti įtakos moterims užsiimti savigyda nėštumo metu.
4. Nustatyti vaistų vartojimo ypatumus nėštumo metu ir įvertinti respondenčių vartotus vaistus pagal FDA vaistų klasifikaciją.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vaistų vartojimas nėštumo metu
Nėštumas - fiziologinė būklė, kurios metu moters organizmas patiria didelius fizinius ir medžiagų apykaitos pokyčius, todėl vaistinių preparatų vartojimas šiuo laikotarpiu turi būti ypač stebimas ir kontroliuojamas [10]. Nėštumo metu moterys turėtų vartoti vaistinius preparatus tik esant būtinybei, pavyzdžiui, sergant tokiomis lėtinėmis ligomis kaip hipertenzija, cukrinis diabetas, epilepsija, bronchinė astma ar anemija [11,12]. Dėl lėtinių ligų ir nėštumo metu sukeltų komplikacijų maždaug dešimtadaliui nėščiųjų reikalingas nuolatinis gydymas medikamentais [13]. Negydyti ūminiai ir lėtiniai sveikatos sutrikimai gali sukelti nėštumo koplikacijų [14].
Daugumos skiriamų vaistinių preparatų galimas šalutinis poveikis motinai ir vaisiui dar nėra nustatytas. Šiuos klinikinius tyrimus atlikti yra sunku: proceso trukmė ilga, taip pat, kad būtų galima tiksliai ir patikimai nustatyti vaistų poveikį, turi būti surinktas pakankamas norinčių ir galinčių dalyvauti tyrimuose moterų skaičius. Atsižvelgiant į visus aspektus paskiriant receptinius, nereceptinius, augalinius vaistus ar homeopatinius preparataus yra ypač svarbu įvertinti galimą naudos bei rizikos motinai ir vaisiui santykį [15].
Galimas kai kurių vaistų neigiamas poveikis moteriai ir vaisiui kelia gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų susirūpinimą bei skatina juos kuo dažniau dalyvauti nėščiųjų priežiūroje ir gydyme [16–18]. Ypač didelis visuomenės ir sveikatos specialistų dėmesys į vaistų vartojimą nėštumo metu buvo atkreiptas po 1960-1961 metų, kai, vartojant talidomidą nėštumo metu, 10,000 kūdikių pasireiškė teratogeninis poveikis. Talidomidas tapo pačia baisiausia tragedija šiuolaikinėje mokslinėje farmakoterapijoje. Nuo šio vaisto atsiradę sutrikimai buvo pavadinti fokomelija (gr. foka – ruonis, melos – galūnė). Atsirado tokie apsigimimai kaip galūnių, ausų kaušelio deformacijos, kurtumas, virškinamojo trakto, šlapimo ir lytinės sistemos pažeidimai. Maždaug 40 proc. šių kūdikių mirė per pirmuosius savo gyvenimo metus [19].
Vaistai sukelia skirtingą poveikį, nes skiriasi jų cheminė struktūra, receptoriai, kuriuos veikia, vartojimo būdas, indikacijos ir kt. Vartojamų vaistų poveikis nėštumo metu gali priklausyti nuo daugelio priežasčių:
1. Amžiaus, akušerinės anamnezės ir prieš tai buvusių nėštumų;
2. Genetinių faktorių;
3. Prieš tai buvusio atsako į medikamentinį gydymą, įskaitant alergines reakcijas ir anafilaksinį šoką;
4. Vaistų dozės;
5. Nėštumo trimestro;
6. Moters sveikatos būklės vaistų vartojimo metu (fizinė būsena, esamos ir buvusios ligos);
7. Farmakologinio vaisto kitimo dėl pakitusios moters fiziologijos nėštumo metu;
8. Vaistų sąveikos, jei vartojami keli vaistai [3,18].
Atliktuose tyrimuose buvo vertinama antibiotikų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, kardiologinių vaistų, hormonų ir kitų pagrindinių farmakologinių klasių preparatų poveikis nėštumo metu [20,21]. Pavyzdžiui, kotrimoksazolis naudojamas nėštumo pabaigoje gali sukelti vaisiaus hiperbilirubinemiją; salicilatų naudojimas gali padidinti vaisiaus kraujavimų riziką; vaistai nuo traukulių gali sukelti širdies anomalijų, centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimus, nervinio vamzdelio defektą;
varfarino vartojimas gali sukelti nosies ar veido displaziją, vaisiaus kraujavimus ir CNS sutrikimus;
angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai gali sukelti amniono skysčių trūkumą [22].
Literatūros duomenimis daugiau nei 50 proc. moterų nėštumo metu vartoja receptinius ar nereceptinius vaistinius preparatus [23]. Bostono universiteto Slauno epidemiologijos centro atliktų tyrimų metu nustatyta, kad per pastaruosius 30 metų vaistų vartojimas nėštumo metu išaugo 68 proc.
[24]. 2002-2011 metais Kanadoje apklausus daugiau kaip 200,000 nėščiųjų nustatyta, kad per tyrimo laikotarpį visose apklaustose moterų amžiaus grupėse receptinių vaistų vartojimas išaugo nuo 60 proc.
iki 66 proc. (p<0.0001). Neįtraukiant vitaminų ir mineralinių medžiagų pokytis buvo nuo 60 proc. iki 64 proc. (p<0.001) [25]. Nuo 2001 iki 2003 metų San Franciske atliktų tyrimų duomenimis buvo nustatyta, kad dažniausiai paskirtos ir vartojamos nėštumo metu vaistų grupės buvo antibiotikai (62 proc.), analgetikai (18 proc.), vaistai nuo astmos (18 proc.) ir antiemetikai (17 proc.) [26]. 30-čiai receptinių vaistinių preparatų, kurie gali būti vartojami nėštumo metu, yra nustatytas teratogeninis poveikis. Šis faktas sukelia sunkumų gydant nėštumo metu lėtinėmis ligomis sergančias moteris, nes sumažėja galimų vartoti medikamentų spektras. Tiriant nereceptinius vaistinius preparatus net 20 vaistų grupių yra nustatytas galimas teratogeninis poveikis, todėl prieš vartojant ne tik receptinius, bet ir nereceptinius vaistinius preparatus yra būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku [27]. Korėjoje 2007 - 2011 metais vykdomo tyrimo metu buvo vertinama, kiek kontraindikuotinų receptinių vaistų buvo išrašyta nėščioms moterims. Nustatyta, kad iš beveik pusantro milijono 30,3 proc. tiriamųjų buvo paskirti Korėjoje nėštumo metu draudžiami vartoti vaistiniai preparatai [28].
Vaistų vartojimas nėštumo metu išlieka opia problema, tačiau ne visais atvejais atsisakymas vartoti medikamentus gali būti teisingas. Vartojant vaistinius preparatus nėštumo metu yra ypač svarbus tinkamas informacijos suteikimas besilaukiančioms. Moterys turi būti supažindinamos su galimais nepageidaujamais vaistų poveikiais, klinikinių tyrimų rezultatais, vartojimo instrukcijomis. Būtina įspėti, kurie vaistai kontraindikuotini, kurie leistini vartoti.
1.1.1. Vaistų vartojimo nėštumo metu poveikis embrionui ir vaisiui
Prenatalinis laikotarpis – tai pagrindinis žmogaus raidos etapas. Šiuo tarpsniu vysktančius procesus nagrinėja mokslas – žmogaus embriologija, kuris padeda suprasti, kaip keišiasi ląstelės, audiniai, organai ir visas kūnas nuo apvaisinimo iki gimimo. Kritiniai žmogaus vaisiaus raidos laikotarpiai pavaizduoti 1 paveiksle.
1 pav. Kritiniai žmogaus vaisiaus raidos laikotarpiai [29]
Šis etapas trunka 266 dienas (38 savaites) ir yra dalijamas į tris fazes: pirmoji fazė - gemalo periodas (arba kartais zigotos periodas ), šios fazės trukmė yra apie 14 dienų; antroji fazė - embriono periodas (nuo 3 savaitės pradžios iki 8 savaitės pabaigos), formuojasi visi pagrindiniai organai, pradeda plakti širdis; trečioji fazė - vaisiaus periodas (nuo 9 sav. pradžios iki gimimo), visi pagrindiniai organai pradeda funkcionuoti ir intensyviai augti [4]. Gemalo laikotarpiu, kai vyksta organogenezė, kiekvienas organas turi savo ,,jautrųjį laiką”. Tai tas laikotarpis, per kurį vyksta aktyviausia konkretaus organo sklaida ir jis yra jautriausias įvairių teratogenų poveikiui.
Teratogenai, sukeldami neigiamą poveikį genomui, skatina stuktūrinius ir funkcinius vaisiaus pakitimus prenatalinės raidos laikotarpiu. Teratogenams priskiriami medikamentai, infekcijos, fiziniai veiksniai, pavyzdžiui, jonizuojanti spinduliuotė [9]. Vaistų sukeliami nepageidaujami poveikiai gali būti šie:
1. Mutageniškumas. Dėl šio poveikio kartais atsiranda gemalo lytinių ląstelių mutacija, kuri gali išryškėti vėlesnių kartų vaikams.
2. Embriofetotoksiškumas.
3. Teratogeniškumas. Pasireiškia vaisiaus ar jo įvairių organų apsigimimais. Teratogeniniu požiūriu vaistai pavojingiausi pirmuosius tris nėštumo mėnesius [4].
Maždaug 3-5 proc. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gimusių kūdikių pasireiškia vystymosi defektai. Iš jų 2-3 proc. yra klasifikuojami kaip teratogeniniai. Visiškai patikimų būdų, kuriais būtų galima nustatyti, kaip vaistas veikia žmogaus gemalą ir vaisių, nėra [30].
Vaistai, vartojami nėščios moters, vaisių pasiekia per placentą tuo pačiu keliu, kuriuo jis gauna deguonį ir maisto medžiagas, reikalingas jo augimui ir vystymuisi. Per visą nėštumo laikotarpį placenta veikia kaip barjeras tarp motinos ir vaisiaus kraujo apytakos sistemų, tačiau kai kurios vaistų molekulės tiek riebaluose, tiek vandenyje yra tirpios ir, patekusios į motinos kraują, turi galimybę kirsti šį barjerą ir patekti į vaisiaus kraujotaką. Pvyzdžiui, tiopentalis, kuris naudojamas Cezario pjūvio operacijos metu, beveik iš karto praeina placentą ir sukelia naujagimiui sedaciją bei apnėją [31]. Per placentą vaistai pereina ir todėl, kad daugumos jų molekulinė masė yra mažesnė nei 600 Da. Pavyzdžiui, varfarino molekulės yra labai mažos ir lengvai pereidamos placentą sukelia teratogeninį poveikį [32]. Yra keli vaistų sukeliamo poveikio mechanizmai vaisiui:
1. Tiesiogiai veikia vaisių, sukelia jam žalą, apsigimimus ir mirtį.
2. Sukelia placentos funkcijos sutrikimus, dažniausiai tai būna kraujagyslių susiaurėjimai, dėl to sumažėja vaisiaus aprūpinimas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Kūdikis gali gimti neišsivystęs ar per mažo svorio.
3. Gali sukelti gimdos raumenų susitraukimus, kurie netiesiogiai sukelia žalą vaisiui, sumažindami jo aprūpinimą krauju. Raumenų spazmai gali būti priešlaikinio gimdymo priežastis.
4. Vaisių veikia netiesiogiai. Pavyzdžiui, kai kurie vaistai, skirti mažinti moters kraujospūdį, gali sumažinti kraujo tekėjimą į placentą, todėl sumažinamas deguonies ir maistinių medžiagų tiekimas vaisiui [33].
Dar vienas svarbus kriterijus, vertinant vaistų poveikį vaisiui, yra preparatų farmakokinetikos kitimas, kuris priklauso nuo nėščiosios fiziologinių organizmo pokyčių. Nėštumo metu vartojamų vaistų dozavimas remiasi standartinėmis suaugusiųjų dozėmis, nors jų saugumas ir veiksmingumas buvo nustatytas atliekant klinikinius tyrimus su sveikais pacientais, dažniausiai vyrais. Todėl kai kuriais atvejais nėščiosios gydymas gali būti nutrauktas, abejojant dėl motinos ir vaisiaus saugumo. Naujausi klinikiniai tyrimai rodo, kad kai kurie moters organizmo fiziologiniai pokyčiai gali turėti įtakos farmakologiniam vaistų poveikiui. Tai gali keisti vaistų farmakokinetiką, kuri apima medikamentų absorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą, eliminaciją ir transportą [34]. Nėštumo metu didėja progesterono koncentracija, bendras kūno svoris, vandens, baltymų ir riebalinio audinio kiekis; mažėja skrandžio išsituštinimas, žarnyno peristaltika, vaistų bioprieinamumas, jungimasis prie plazmos baltymų (alfa 1-rūgšties glikopriteinų ir albuminų) ir kt. Nėštumo įtaka vaisto pasiskirstymo tūriui (Vd) nurodyta 1 lentelėje.
1 lentelė. Nėštumo įtaka vaisto pasiskirstymo tūriui
Nėštumo poveikis Poveikis Vd Poveikis vaisto koncentracijai Didėja kūno vandens kiekis Didėja hidrofilinių vaistų Vd Mažėja
Didėja kūno raumenų masė Didėja vaistų, kurie jungiasi prie raumenų, Vd
Mažėja
Didėja riebalų atsargos Didėja lipofilinių vaistų Vd Mažėja, vaistas gali akumuliuotis Mažėja plazmos baltymų
(alfa 1-rugšties glikopriteinų ir albuminų) %
Didėja nesurišto (aktyvaus) vaisto %
Didėja
Dėl padidėjusio Vd gali reikėti didesnių pradinių ir palaikomųjų vaistuo dozių, kitaip vaistas bus neefektyvus, o dėl sumažėjusio albuminų kiekio gali reikėti koreguoti dozes tiems vaistams, kurie intensyviai jungiasi prie plazmos baltymų, kitaip galima perdozuoti (pvz., 94 % fluoksetino, 98 %
sertralino jungiasi prie plazmos baltymų). Taip pat keičiasi vaistų metabolizmas bei eleiminacija.
Nėštumo metu pakinta (dažniausiai suaktyvėja) tiek I fazės (oksidacija), tiek II fazės (konjugavimas) metaboliniai procesai. Suaktyvėja kraujotaka, o eliminacijos greitis gali padidėti 20 - 60 proc. Visi šie pokyčiai keičiasi viso nėštumo metu ir skirtingais nėštumo trimestrais gali būti nevienodi [35].
Taigi dėl specifinių fiziologinių pokyčių besilaukiančios moters negalima palyginti su įprastu pacientu, todėl vaistų dozavimas, tinkantis standartiniam pacientui, gali visiškai netikti moteriai nėštumo metu. Ypač atsargiai vaistai turi būti vartojami per pirmąjį nėštumo trimestrą, kai vyksta organogenezė ir besivystantys organai yra jautriausi įvairių teratogenų poveikiui.
1.1.2. Vaistų klasifikacija pagal saugumą nėštumo metu
Gydytojai skirdami vaistus nėščiai moteriai dažnai susiduria su sudėtingomis situacijomis, kurių priežastis yra nepakankamas informacijos kiekis apie vaistų vartojimą nėštumo metu. Todėl išrašant vaistus dažnai netiksliai yra įvertinama, ar vaisto nauda motinai yra didesnė, nei jo sukeliama rizika vaisiui. Siekdama palengvinti vaistų skyrimą nėštumo metu 1979 m. Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracija sudarė klasifikaciją (FDA), pagal kurią vaistai yra suskirstyti į grupes, atsižvelgiant į jų vartojimo saugumą nėštumo metu [36]. Klasifikacijoje pateikta informacija yra paremta eksperimentais, atliktais su gyvūnais, ir tyrimais, atliktais su žmonėmis, vaistams jau patekus į rinką [37]. Taigi vaistai vienai ar kitai kategorijai yra priskiriami tik tuomet, kai po vaisto patekimo į rinką gaunama ataskaita apie galimas jo nepageidaujamas reakcijas [15]. Vaistai kategorijų sąraše yra suskirstyti pagal patikimumo ir rizikos vartoti santykį. FDA vaistų klasifikacijoje grupės yra pažymėtos A,B,C,D ir X raidėmis:
A kategorija - gerai kontroliuojamais tyrimais nustatyta, kad skiriant šios grupės vaistus pirmąjį nėštumo trimestrą rizikos vaisiui nėra. Jokia žala nenustatyta vaistą vartojant ir vėlesniais nėštumo mėnesiais. Atlikti tyrimai nenurodo visiško žalos nebuvimo, todėl vaistai turi būti vartojami tik būtinais atvejais.
B kategorija - atliekant bandymus su laboratoriniais gyvūnais nenustatytas joks šalutinis poveikis vaisiui. Tačiau nėra atlikta gerai kontroliuojamų ir pakankamų tyrimų skiriant šį vaistą nėščioms moterims. Gyvūnų reprodukcijos tyrimai ne visada sutampa su žmogaus organizmo reakcija, todėl šios grupės vaistai nėštumo metu gali būti vartojami tik tuomet, jei jie yra būtini.
C kategorija - atliekant bandymus su laboratoriniais gyvūnais nustatyti vaisiaus pakenkimai, tačiau nėra atlikta gerai kontroliuojamų ir pakankamų tyrimų apie šio vaisto riziką skiriant jį nėščioms moterims. Vaisto skyrimas nėštumo metu gali būti pateisinamas potencialia jo teikiama nauda.
D kategorija - remiantis atliktais tyrimais su žmonėmis bei nepageidaujamų reakcijų atsiradimo duomenimis šios grupės vaisto skyrimas nėštumo metu yra rizikingas vaisiui. Potenciali vaisto teikiama nauda gali pateisinti jo skyrimą ir riziką nėštumo metu.
X kategorija - bandant vaistą su laboratoriniais gyvūnais ar žmonėmis, nustatyti vaisiaus trūkumai, arba yra teigiamų įrodymų apie riziką vaisiui. Taip pat užfiksuoti pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas vartojant šios grupės vaistus. Pašalinės vaisto sukeliamos reakcijos ar jo sukeliama rizika vaisiui neatitinka jo teikiamos naudos. Šios grupės vaistai yra griežtai draudžiami nėštumo metu, jei jų nutraukimas negalimas, pacientė turi būti informuojama apie šio vaisto žalą.
N kategorija - į FDA klasifikaciją neįtraukti vaistiniai preparatai.
Visi FDA kategorijų grupėse nurodyti vaistai gali sukelti apsigimimus ar tam tikras komplikacijas nėštumo metu [38]. Medicinos praktikos specialistai, paskirdami vaistus nėštumo metu, iki šiol vadovaujasi FDA klasifikavimo sistema, kuri vis dažniau sulaukia kritikos. Šia sistema yra lengva naudotis, tačiau ji yra per daug paprasta stengiantis įvertinti naudos ir žalos santykį, kai gydymas vaistiniais preparatais yra būtinas sergant lėtinėmis ligomis (pvz.: cukrinis diabetas, astma, nėštumo sukelta hipertenzija ar psichikos ligos) [39]. Taip pat pastebimas informacijos (klinikinių tyrimų) trūkumas apie vaistų kategorijas, kurios gali sukelti vaisiaus apsigimimus [40]. Todėl 2015 metais JAV Maisto ir vaistų administracija atsisakė šios sistemos ir priėmė naują vaistų ženklinimo būdą, kuris bus skiriamas receptiniams vaistams ir biologiniams preparatams, nereceptinių vaistų ženklinimas kol kas išliks toks pats [41].
Atliekant klinikinius tyrimus ar mokslines apžvalgas apie nėštumo metu vartojamus vaistus vis dar pasiliekama prie senosios FDA vaistų klasifikavimo sistemos. Ji lengviau leidžia nustatyti suvartojamų preparatų kiekį ir vartojimo dažnį. Išanalizavus mokslines publikacijas apie nėštumo metu vartojamus vaistinius preparatus pastebėta, kad dauguma moterų vartojamų medikamentų yra C kategorijos, kurios vaistai gali būti skiriami pacientėms tik tuomet, kai yra nustatyta jų potenciali nauda.
FDA klasifikacijos D vaistai leidžiami tik tada, kai jų nauda yra didesnė nei galima rizika, o X kategorijos preparatai yra kontraindikuotini nėštumo metu, tačiau šių minėtų grupių vaistų paskyrimo skaičiai vis dar yra nemaži [38,42]. JAV atliktų tyrimų metu nustatyta, kad 4,8 proc. respondenčių nėštumo metu buvo išrašyta D kategorijai priskiriami receptiniai vaistai, o 4,6 proc. kontraindikuotinos X grupės preparatai [14]. Bendrai vertinant vartojamus vaistus nėštumo metu pagal FDA klasifikaciją
nustatyta, kad 2007 metais Nigerijoje atliktų tyrimų metu, išanalizavus 1536 nėštumo atvejus (moterų amžiaus vidurkis buvo 29 (IQR: 27-32) metai), dažniausiai paskirti vaistai nėštumo metu priklausė C (39,1 proc.) kategorijai. Tiriamieji šios grupės vartojami vaistai buvo prometazinas, salbutamolis, hidrokortizonas, ibuprofenas, paracetamolis, nifedipinas, deksametazonas ir kt.. B kategorijai priklausantys vaistai buvo chlorfeniraminas, metildopa, metronidazolas, insulinas, amoksicilinas, ampicilinas, eritromicinas, amoksicilinas/ klavulano rūgštis, metoklopramidas, nitrofurantoinas ir kt. A grupės vaistai buvo geležies preparatai, folio rūgštis, vitaminas B12, askorbo rūgštis, kalcio preparatai.
To paties tyrimo metu 13 proc. nėščiųjų paskirta D kategorijos preparatų, kuriems priklausė lorazepamas, diazepamas, acetilsalicilo rūgštis, diklofenakas (vartojama trečiame trimestre) ir kt. [43].
Italijoje naudodami FDA klasifikavimo sistemą tyrėjai nustatė, kad iš jų tiriamų pacienčių 49 proc.
vartojo vaistus, priklausančius A kategorijai, 48 proc. - B kategorijai, 19 proc. - C kategorijai, 2 proc.
vartojo medikamentus iš D kategorijos, 1 proc. iš X (simvastatinas, atorvastatinas, varfarinas ir kt.) kategorijos ir 7 proc. respondenčių vartojo vaistus, kurie nėra įtraukti į FDA klasifikaciją (N kategorija) [44]. 2007 metais Škotijoje atlikti tyrimai parodė, kad 68 (1,7 proc.) pacientėms iš 3937 buvo paskirti X kategorijai priklausantys vaistai (hormonai), 166 (4,2 proc.) moterims buvo išrašyta D kategorijos preparatų (anksiolitikai, antiepileptikai), beveik trečdaliui (30,0 proc.) – C kategorojos, likę preparatai priklausė A ir B kategorijai arba buvo neįtraukti į FDA klasifikaciją [45].
Kituose tyrimuose apie vaistų vartojimą nėštumo metu preparatai grupuojami ne pagal FDA kategorijas, bet pagal Pasaulio sveikatos organizacijos sukurtą Anatominę terapinę cheminę (ATC) vaistų klasifikaciją. ATC klasifikacijoje vaistų veikliosios medžiagos yra suskirstytos į skirtingas grupes pagal organus arba sistemas, kuriose veikia, bei pagal jų terapines, farmakologines ar chemines savybes [6]. Jau anksčiau minėto Kanadoje atlikto tyrimo metu mokslininkai pateikė sąrašą vaistų pagal konkrečią cheminę medžiagą dažniausiai vartojamų nėštumo metu. ATC sistemoje šie vaistai priskiriami penktajam lygiui – veiklioji medžiaga pagal bendrinį pavadinimą. Antroje lentelėje pateikiami generiniai vaistų pavadinimai, indikacijos, dėl kurių šie vaistai buvo paskirti nėštumo metu, taip pat kokiai FDA kategorijai priklauso medikamentas ir koks procentas respondenčių atlikto tyrimo metu vartojo atitinkamą vaistą.
2 Lentelė. Nėštumo metu vartoti vaistiniai preparatai [42]
Generinis vaisto pavadinimas Indikacija FDA kategorija
Vartojusiųjų procentas (%)
Doksilaminas Pykinimas A 18,86
Amoksicilinas Infekcija B 16,58
Hidrokortizonas ir jo kombinacijos (paviršinis)
Odos uždegimas
C 6,43
Kodeino kombinacijos Skausmas C 5,27
Cefaleksinas Infekcija B 4,16
Salbutamolis Astma C 4,14
Eritromicinas Infekcija B 3,35
Betametazonas (paviršinis) Odos uždegimas C 3,09
Nitrofurantoinas Šlapimo takų infekcija B 3,09
Levotiroksinas Hipotiroidizmas A 3,03
Ranitidinas Opos B 2,44
Lorazepamas Nerimas D 1,98
Insulinas Diabetas B 1,72
Flutikazonas (į nosį) Alerginis rinitas C 1,72
Flutikazonas (inhaliacinis) Astma C 1,71
Fenoksimetilpenicilinas Infekcija B 1,61
Folio rūgštis Nervinio vamzdelio
defektų prevencija A 1,46
Paroksetinas Depresija D 1,45
Acikloviras Herpes virusas B 1,34
Sulfametoksazolas/trimetoprimas Infekcija C 1,30
Mometazonas (į nosį) Alerginis rinitas C 1,26
Metronidazolas Infekcija B 1,26
Geležis, multivitaminai ir mineralai - A 1,21
Acikloviras (paviršinis) Pūslelinė B 1,08
* Įtraukti vaistai, kuriems per nėštumą buvo išrašyti vienas ar daugiau receptų, ir kuriuos vartojo vienas ar daugiau procentų nėščiųjų
Taigi vertindami nėštumo metu vartojamus vaistus tyrėjai naudojasi įvairiomis vaistų klasifikacijomis, kurios leidžia suskirstyti vaistus pagal patikimumo ir rizikos vartoti santykį, pagal organus arba sistemas, kuriose jie veikia, bei pagal jų terapines, farmakologines ar chemines savybes.
Tokios klasifikacijos padeda ne tik gydytojams lengviau paskirti vaistinius preparatus moterims nėštumo metu, bet ir pačioms nėščiosioms leidžia lengviau suprasti apie galimus ir draudžiamus vartoti medikamentus.
1.1.3. Vaistų toksiškumas pagal nėštumo trimestrus
Informacijos apie vaistų vartojimo saugumą nėštumo metu yra randama nedaug, nes, kaip jau minėta, nėščios moterys retai prieš vaistui patenkant į rinką yra įtraukiamos į klinikinius tyrimus, kuriais nustatomas vaistų teratogeninis poveikis. Nepageidaujamų reakcijų atsiradimo rizika dažniausiai yra vertinama stebėjimų tyrimais. Mažiau kaip 10 proc. vaistų, patvirtintų FDA nuo 1980 m. turi pakankamai informacijos apie nustatytas rizikas ir sukeliamus apsigimimus, o iš tarp 2000 ir 2010 metų patvirtinto vaistų sąrašo net 97,7 proc. preparatų nustatyta galima teratogeninio poveikio rizika [46].Vaistinių preparatų nepageidaujamas poveikis nėštumo metu gali skirtis ne tik pagal skirtingą vaisto poveikį ar vartojamas dozuotes, bet ir pagal tai, kuriuo nėštumo trimestru medikamentai yra vartojami. Pavyzdžiui, ibuprofenas iki 30 nėštumo savaitės yra priskiriamas FDA klacifikacijos C kategorijai, o vartojant jį 30 savaitę ar vėliau rizika didėja ir vaistas priskiriamas D kategorijai [47].
Ypač pavojinga vartoti teratogeninį poveikį turinčius medikamentus per pirmuosius nėštumo mėnesius (pirmasis trimestra), kai dar dauguma moterų net nežino, kad laukiasi. Šis laikotarpis ypatingai jautrus, nes vyksta organogenezė, kurios metu teratogenų sukeliamas poveikis gali padaryti didžiausią žalą vaisiui [48].
Italijoje išanalizavus daugiau kaip 30,000 gimdymų buvo nustatyta, kad 41 proc. moterų vartojo bent vieną medikamentą per pirmuosius tris nėštumo mėnesius, 49 proc. vaistus vartojo per antąjį nėštumo trimestrą, o 59 proc. trečiojo trimestro metu [44]. Norvegijoje 2004 - 2006m. atliktų tyrimų duomenimis 33 proc. respondenčių vartojo vaistinius preparatus pirmojo nėštumo trimestro metu, per antąjį ir trečiąjį - 29 proc. Iš viso 57 proc. tiriamųjų buvo išrašytas bent vienas receptinis vaistinis preparatas nėštumo metu [49]. Serbijoje išanalizavus 311 atvejų buvo nustatyta, kad dažniausiai per pirmąjį nėštumo trimestrą vartoti vaistai pagal FDA klasifikaciką priklausė A (60,8 proc.) kategorijai.
Vartojančių draudžiamos nėštumo metu X kategorijos vaistų nenustatyta, o priskiriamus D kategorijai
preparatus vartojo tik maža dalis (8,0 proc.) tiriamųjų [48]. Priešingai nei Serbijoje Etiopijoje iš 1268 apklaustųjų tik 1,9 proc. vartojo D kategorijos medikamentus per pirmąjį nėštumo trimestrą. X kategorijai priskiriamus preparatus vartojo dvi respondentės. Pirmojo trimestro metu daugiausiai buvo vartojama A kategorijos vaistiniai preparatai (10,6 proc.). Tyrėjai nustatė, kad A kategorijos preparatus viso nėštumo laikotarpiu vartojo 52,2 proc. nėščiųjų [22]. 2007 metais Pakistane iš 3769 respondenčių 55,4 proc. nėščiųjų medikamentus vartojo trečiojo trimestro metu, 33,6 proc. – antrojo ir tik 11,0 proc.
pirmojo [50]. Tais pačiais metais Švedijoje atliktų tyrimų metu nustatyta, kad iš 57,6 proc. pacienčių, vartojusių bent vieną receptinį vaistą nėštumo metu, trečdalis (35,12 proc.) medikamentą vartojo pirmojo trimestro metu, 31,07 proc. – antrojo ir 28,71 proc. per paskutinį trečiąjį trimestrą [51].
Moterys vaistinius preparatus vartoja įvairiais nėštumo laikotarpiais. Svarbiausia yra atkreipti dėmesį į konkretaus preparato poveikį tam tikro nėštumo trimestro metu ir vartoti jį atsakingai bei racionaliai. Siekiant išvengti šalutinių poveikių, reikia visuomet pasitarti su gydytoju ar vaistiniku, ieškoti kuo naujesnės ir tikslesnės informacijos apie nėštumo metu geriamą preparatą ir jo galimas nepageidaujamas reakcijas. Visais galimais atvejais, jei tik tai nėra būtina, vengti vaistinių preparatų vartojimo nėštumo metu.
1.2. Vaistų vartojimo racionalumas nėštumo metu
Vartojant vaistus nėštumo metu reikia atkreipti dėmesį ir į galimą gydymo vaistiniais preparatais naudą motinai ar vaisiui. Jungtinėje Karalystėje atliktų tyrimų metu nustatyta, kad nėštumo metu negydant įvairių lėtinių ligų dažniau yra sukeliama grėsmė moters gyvybei, nei tiesioginis šalutinis poveikis nėštumui. Todėl vaistų vartojimas kai kuriais atvejais yra neišvengiamas ir gali turėti didesnę naudą, nei žalą. [7]. Išanalizavus mokslinės literatūros publikacijas apie vaistų vartojimą nėštumo metu buvo nustatyta, kad netinkamas astmos gydymas nėštumo metu padidina preklampsijos, mažo naujagimio svorio ar priešlaikinio gimdymo riziką [52]. Kitų tyrimų metu pastebėta, kad nėščiosioms sergant I ar II tipo cukriniu diabetu padidėja nepageidaujamų reiškinių rizika, apsigimimų rizika išauga iki dviejų trijų kartų. Pavojus sumažėja, jei moterys tinkamai kontroliuoja savo ligą ir pasiekia reikiamą glikemijos kontrolės lygį prieš pastodamos ir nėštumo metu [53,54]. Esant tam tikroms sveikatos būklėms, kai gydymas medikamentais yra neišvengiamas ir planuojama vartoti vaistus nėštumo metu ar toliau tęsiant gydymą, privalu laikytis šių principų:
• Pirmiausia pasirinkti vaistus, kurie bus saugūs ir efektyvūs nėštumo metu.
• Vartoti mažiausią galimą vaisto dozę su trumpiausiu pusinės eliminacijos laiku, kaip įmanoma trumpesnį gydymo laikotarpį.
• Vengti vartoti naujai įregistruotus vaistus, nes nėra tiksliai žinomas jų saugumas, atlikta mažai klinikinių tyrimų.
• Nevartoti nereceptinių, augalinių vaistų ar homeopatinių preparatų savo nuožiūra.
• Atkreipti dėmesį į galimas vartojamų vaistų sąveikas.
• Visada domėtis naujausia informacija apie vaistų vartojimą nėštumo metu.
Nėštumo metu, kai yra būtinas gydymas medikamentais, problema dažniausiai būna netikslus vaistų vartojimas. Neracionalaus vaistų vartojimo nėštumo metu veiksniai:
1. Moterų švietimo apie vaistų vartojimą nėštumo metu stoka.
2. Žemas nėščiųjų išsilavinimo lygis.
3. Gan retai sveikatos specialistams atnaujinama informacija apie vaistų vartojimą nėštumo metu.
4. Ne visiems prieinama sveikatos priežiūros specialisto paslauga.
5. Maža receptinių ir nereceptinių vaistų pardavimo kontrolė [22].
Vartojant vaistus nėštumo metu svarbu gauti tinkamą sveikatos specialisto priežiūrą.
Apsilankymai pas bendrosios praktikos gydytojus ar akušerius ginekologus yra neatsiejama dalis norint užtikrinti saugų nėštumą. Teisingo vaistų vartojimo nėštumo metu veiksnys yra ne tik pačios moters žinios, bet ir gydytojo kompetencija. Jungtinėse Amrikos Valstijose atliktų tyrimų metu pastebėta, kad D ir X kategorijos pagal FDA klasifikaciją vaistų paskyrimas ir kontrolė buvo gerenė privačiose ligoninėse, nei viešose gydymo įstaigose [55]. Panašūs akušerijos ginekologijos specialistų įvertinimo rodmenys gauti ir Taivane atliktų tyrimų metu: statistiškai patikimai nustatyta, kad pačiame didmiestyje esančiose gydymo įstaigose D ir X kategorijų preparatų paskirta mažiau nei kituose regijonuose (p <
0,001) ar kitų sveikatos priežiūros specialistų (p < 0,001). Pavyzdžiui, akušerijos ginekologijos specialistai išrašė 3,5 proc. D ir X kategorijos receptų, o kitų sričių gydytojai – 5,4 proc. receptų [56].
Išanalizavus jau atliktus tyrimus pastebėta, kad yra ir tokių moterų, kurios dėl mažo informacijos kiekio apie vaistų saugumą nėštumo metu dažnai atsisako net ir būtino sveikatos gydymo, bijodamos, kad vaistai pakenks kūdikiui [57].
Taigi nėštumo metu susidūrus su situacijomis, kurių metu vaistų vartojimas neišvengiamas, svarbiausia yra tinkamai išanalizuoti ir pasirinkti tokį gydymo būdą, kurio dėka bus pasiekta maksimali
nauda ir minimalus nepageidaujamas poveikis. Norint užtikrinti saugų vaistų vartojimą nėštumo metu reikia stengtis surinkti naujausią informaciją apie medikamentus ir nepamiršti konsultuotis su gydytojais bei farmacijos specialistais.
1.2.1. Savigyda ir nėščiųjų žinios apie vaistų vartojimą nėštumo metu
Pacientų savigyda užima svarbią vietą seikatos apsaugos sistemoje. Ji leidžia pacientams nepriklausomai bei lengvai priimti sprendimus, susijusius su ligos valdymu. Didelė informacinių technologijų pažanga suteikia dar daugiau galimybių pcientams ieškoti informacijos ir gydytis patiems.
Pasaulio sveikatos organizacija savigydą apibūdina, kaip vartotojo apsisprendimą naudoti tam tikrus medikamentus sunegalavus ar atsiradus ligų simptomams, taip pat kaip pakartotinį medikamentų vartojimą arba jų nutraukimą, nepasitarus su gydytoju, kai pasikartoja anksčiau gydytos ligos simptomai. Tačiau savaime suprantama, kad savigyda yra susijusi su didele rizika, kai pacientai nesuprasdami gali vartoti pernelyg dideles vaistų dozes, ar per ilgesnį laiką gali nepastebėti vaistų sąveikų ir suklysti diagnozuodami savo ligą. Savigyda nėštumo metu yra ypač pavojinga, nes pakenkti galima ne tik motinai, bet ir jos kūdikiui. Todėl labai svarbu yra gera stebėsenos ir monitoravimo sistema, kur palaikomas ryšys tarp pacientų, gydytojų ir vaistininkų, norint užtikrinti saugų vaistų vartojimą, kurio dėka bus pasiekta maksimali nauda ir sumažinta rizika [58].
Jungtinėse Amerikos Valstijose net 92,6 proc. moterų nėštumo metu savo nuožiūra vartojo nereceptinius vaistinius preparatus [59]. Siekdami mažinti savigydą nėščiųjų tarpe, sveikatos priežiūros specialistai turėtų atkreipti didesnį dėmesį ne tik į pačias nėščiąsias, bet ir į reprodukcinio amžiaus moteris, kurios kuo anksčiau bus informuojamos apie sveiką gyvenseną ir vaistų vartojimą nėštumo metu, tuo lengviau joms bus galima išvengti nepageidaujamų pasekmių laukiantis. Gydytojas visada turi įvertinti numatomo gydymo žalą vaisiui ir paaiškinti tai pacientei. Pavyzdžiui, skiriant vaistus vėmimui slopinti, reikėtų įspėti, kad tų vaistų pavojus vaisiui daug mažesnis negu nepaliaujamo vėmimo ir, kad išskirtiniais atvejais vaistą vartoti galima, svarbu tik tai daryti tinkamai [48].
Neatsiejama savigydos dalis yra moterų požiūris ir žinios apie vaistų vartojimą nėštumo metu.
Analizuojant mokslines publikacijas pastebėta, kad žinių lygis gali priklausyti ne nuo vieno faktoriaus, tai gali būti moters išsilavinimas, šeimyninė padėtis, pajamų kiekis, gyvenamoji vieta ir kt. Egipte atliktų tyrimų metu pastebėta, jog 19,5 proc. apklaustųjų (n= 400) nežinojo, kad yra rizikinga be gydytojo paskyrimo nėštumo metu vartoti vaistinius preparatus. Šio tyrimo metu nustatyta, kad beveik
60,8 proc. apklaustųjų moterų, kurios buvo jaunesnės nei 30 metų amžiaus, ne daug žinojo apie vaistų vartojimą nėštumo metu. Silpnomis žiniomis pasižymėjusioje grupėje 81,9 proc. moterų turėjo žemą išsilavinimo lygį, 72,3 proc. buvo namų šeimininkės, 81,5 proc. gimdė pirmą kartą, o 87,1 proc. moterų buvo atliktas abortas. Savo nuožiūra respondentės vartojo tokius vaistus kaip analgetikai, antacidiniai vaistai, antiemetikai, raminamieji ir antibiotikai [60]. Tokio paties principo tyrimai atlikti Šiaurės Indijoje 2005 metais parodė, kad 135 moterys iš 405 apklaustųjų žinojo, jog medikamentų vartojimas nėštumo metu yra pavojingas motinai ir vaikui/vaisiui. 20,98 proc. šio tyrimo respondenčių manė, kad vaistų vartojimas yra pavojingiausias per pirmuosius tris nėštumo mėnesius, o 37,03 proc. teigė, kad vaistai yra pavojingi vartojant juos bet kuriuo nėštumo metu [61].
2011 – 2012 metais atlikto daugiaregioninio (į tyrimą buvo įtraukta Šiaurės ir Pietų Amerika, Australija, Rytų Europa, Šiaurės ir Pietų Europa) tyrimo metu nustatyta, kad didžiausią informacijos apie vaistų vartojimą nėštumo metu poreikį turi moterys, kurios laukiasi pirmagimio arba tos, kurios turi sveikatos problemų, dėl kurių vartoja medikamentus. Šeimos, kurios turi didesnes pajamas bei gersenį išsilavinimo lygį, taip pat labiau domisi ir seka informaciją apie tinkamą vaistų vartojimą nėštumo metu [62–64].
1.3. Vaistininko vaidmuo skiriant/išduodant vaistus nėščiosioms
Vaistininko vaidmuo išduodant ir paskiriant vaistus nėščiajai yra labai svarbus. Suteikdami informaciją apie vaistus bei konsultuodami apie jų galimą žalą motinai ir vaisiui, vaistininkai gali sumažinti nėštumo komplikacijų bei kūdikių apsigimimų skaičių. Praktikuojantys farmacininkai susiduria su klausimais apie tinkamą vaistų vartojimą nėštumo metu ne tik konsultuodami besilaukiančias ar planuojančias pastoti moteris, bet ir bendradarbiaudami su gydytojais ar kitais sveikatos priežiūros specialistais [37].
Norvegijoje atlikti tyrimai parodė, kad dauguma moterų nėštumo metu informaciją apie vaistų vartojimą gauna iš gydytojų (78,2 proc.), beveik pusė (49,8 proc.) tyriamųjų perskaito informacinį lapelį, procentaliai (48,9 proc.) tiek pat konsultuojasi su farmacijos specialistais, nemažas procentas (42,0 proc.) randa informaciją internete [65]. Meksikoje moterys apie saugų vaistų vartojimą nėštumo metu daugiausiai konsultuojasi su akušeriais ginekologais (62,1 proc.) ir su šeimos nariais (25,2 proc.), taip pat informacijos ieško internete, knygose ar lankstinukuose, rastuose gydymo įstaigose. Tarp
tiriamųjų meksikiečių moterų išsilavinimas, vedybinis statusas yra svarbūs aspektai vertinant informacijos apie vaistų vartojimą poreikio kiekį [66].
Esant nemažam moterų, vartojančių vaistinius preparatus nėštumo metu procentui, yra labai svarbu jau studijų metu farmacijos specialistams suteikti pakankamai žinių apie šią rizikos grupę. Tai padėtų tinkamai atsakyti į vėliau iškylančius klausimus, susijusius su nėštumo metu vartojamais vaistais [67]. Taip pat tai padidintų pačių farmacininkų pasitikėjimą šiuo klausimu ir leistų jiems drąsiau ir dažniau konsultuoti besilaukiančias moteris. To pasekoje padidėtų moterų pasitikėjimas farmacijos specialistais. Jos konsultuotųsi su vaistininkais taip pat dažnai kaip ir su bendrosios praktikos gydytojais ar akušeriais ginekologais. Padaugėtų ir sveikatos priežiūros specialistų skaičius, kurie dažniau konsultuotųsi su vaistininku, o tai užtikrintų didesnę farmacininkų kompetenciją paskiriant ir išduodant vaistinius preparatus nėštumo metu.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo metodai
Atlikus mokslinį prospektyvinį momentinį tyrimą apie receptinių, nereceptinių ir augalinių vaistų bei homeopatinių preparatų vartojimo tendencijas nėštumo metu bei nėščiųjų žinių įvertinimą apie vaistų bei homeopatinių preparatų vartojimą nėštumo metu buvo naudojami šie tyrimo metodai:
1. Teorinis analizės metodas. Apžvelgtos ir aprašytos mokslinės publikacijos ir tyrimai, susiję su magistriniame darbe nagrinėjama tema;
2. Empiriniai analizės metodai. Paruoštos ir surinktos anoniminės anketinės apklausos. Atliktos respondentų kiekybinės apklausos, siekiant įvertinti jų žinias apie vaistų bei homeopatinių preparatų vartojimą nėštumo metu;
3. Statistiniai tyrimo metodai. Atlikta gautų duomenų analizė, naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) 23.00 versiją. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office Excel 2007 programa.
2.2. Tyrimo etika
Etikos leidimas gautas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (spalio 10d.
2014 m./BEC-FF-41). Respondentai norintys dalyvauti tyrime, turėjo pasirašyti sutikimo formą.
2.3. Tyrimo eiga
Tyrimo pradžioje buvo nustatyti tyrimo tikslai, suformuluoti uždaviniai. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio. Anketos buvo pildomos Lietuvos sveikatos moklsų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMU KK) Akušerijos ir ginekologijos klinikos pacienčių, kurios tyrimo metu buvo ne jaunesnės nei 18 metų amžiaus. Norint gauti tikslesnius duomenis, būtina vertinti tyrimo duomenų patikimumą bei jų tikslumą. Tam reikalinga pasirinkti tinkamą imties dydį. Atlikto mokslinio tyrimo metu imtis apskaičiuota naudojant Raosoft imties
skaičiuotuvą su galima 95proc. tikimybe ir 0,05 paklaida. Šie reikalavimai kiekybiniuose tyrimuose reprezentatyvumo požiūriu laikomi patikimais. Populiacijos dydis 4323 pacientės (moterų skaičius, kurios pagimdė Kauno Klinikų Akušerijos ir Ginekologijos klinikoje tyrimo eigos metu nuo 2014 m.
lapkričio mėn. iki 2016 m. kovo mėn.). Minimali 353 respondenčių imtis nustatyta esant 50 proc. atsako pasiskirstymui. Tyrimo metu klinikoje buvo išdalinta 590 anketų. Tyrime sutiko dalyvauti 480 gimdyvių, 110 - atsisakė. Tyrimo analizei pasirinktas 401 pilnai užpildytas klausimynas (atsakomumo dažnis 67,97 proc.). Kad apklausos rezultatai būtų tikslesni, respondentės apklaustos antrą dieną po gimdymo.
2.4. Tyrimo instrumentas
Tyrimui atlikti buvo naudojama anoniminė anketinė apklausa (1 priedas). Ji buvo sudaryta iš keturiolikos atvirojo ir uždarojo tipo klausimų, t.y. respondentės turėjo pasirinkti vieną iš pateiktų atsakymo variantų, kurie atitinka jų nuomonę, arba suformuluoti atsakymus pačios. Prieš pradedant tyrimą buvo atlikta anketos validacija. Anketos pateiktos nedidelei žmonių grupei (n = 30), norint įsitikinti, jog pateikti klausimai aiškiai suprantami respondentėms. Atsižvelgiant į gautas pastabas, anketa pakoreguota. Galutiniame variante anketos struktūrinės dalys buvo šios:
1. Įvadinė dalis. Joje paaiškinta, kodėl atliekamas tyrimas, kur bus panaudoti gauti duomenys bei, kad anketoje pateikti duomenys yra anonimiški ir nebus nagrinėjami atskiri jų atvejai.
2. Demografiniai duomenys. Ši dalis skirta nustatyti socialines ir demografines respondenčių charakteristikas (amžių; gyvenamąją vietą; išsilavinimą; vedybinį statusą; vidutines mėnesio pajamas tenkančias vienam šeimos nariui).
3. Nėštumo charakteristikos. Šioje anketos dalyje pacientės nurodė kelintas nėštumas; kiek kartų šio nėštumo metu lankėsi konsultacijoje pas gydytoją/ginekologą; ar pastarojo nėštumo metu joms teko gulėti ligoninėje; jei gulėjo, turėjo nurodyti sveikatos problemas, dėl kurių buvo stacionarizuotos; respondentės nurodė, kokiu būdu gimdė šio nėštumo metu; kelintą nėštumo savaitę gimdė; ar gimdymo metu buvo komplikacijų ir kam jos buvo, pačiai gimdyvei, kūdikiui, abiems; ar jos žinojo apie galimas komplikacijas prieš gimdymą; ar buvo reikalingas skausmo malšinimas gimdymo metu.
4. Nuomonė bei žinios. Norint išsiaiškinti pacienčių žinias buvo vertinami jų atsakymai į dvejose lentelėse pateiktus teiginius apie maisto papildų, receptinių, nereceptinių, augalinių vaistų bei homeopatinių preparatų vartojimą nėštumo metu. Jei moterys pritaria teiginiui turėjo pažymėti TAIP, jei mano, kad teiginys neteisingas, pažymi NE. Pirmoje lentelėje pateikiami teiginiai apie maisto papildus: nėštumo metu būtina vartoti maisto papildus; maisto papildų vartojimas nėštumo metu yra svarbus nėščiosios sveikatai; maisto papildų vartojimas nėštumo metu yra svarbus kūdikio sveikatai; maisto papildų vartojimas nėštumo metu yra saugus; prieš vartodama maisto papildus nėštumo metu visuomet pasitariu su gydytoju; prieš vartodama maisto papildus nėštumo metu visuomet pasitariu su vaistininku; prieš vartodama maisto papildus nėštumo metu visuomet perskaitau informaciją, esančią ant maisto papildo pakuotės ar pakuotėje esančiame informaciniame lapelyje. Antroje lentelėje pateikiami teiginiai apie vaistinių preparatų vartojimą nėštumo metu: receptinių vaistų vartojimas nėštumo metu saugus motinai; receptinių vaistų vartojimas nėštumo metu saugus kūdikiui;
nereceptinius vaistus nėštumo metu vartoju vadovaudamasi savo turimomis žiniomis; prieš vartodama nereceptinius vaistus nėštumo metu visuomet pasitariu su gydytoju; prieš vartodama nereceptinius vaistus nėštumo metu visuomet pasitariu su vaistininku; prieš vartodama nereceptinius vaistus nėštumo metu perskaitau vaisto informacinį lapelį;
nereceptinių vaistų vartojimas nėštumo metu yra saugus, jei vaistus paskiria gydytojas;
nereceptinių vaistų vartojimas nėštumo metu yra saugus, jei vaistus paskiria vaistininkas;
nereceptinių vaistų vartojimas nėštumo metu saugus motinai; nereceptinių vaistų vartojimas nėštumo metu saugus kūdikiui; visų augalinių vaistų vartojimas nėštumo metu yra saugus;
augaliniai vaistai nėštumo metu visais atvejais yra saugesni nei cheminiai vaistai; visų homeopatinių preparatų vartojimas nėštumo metu yra saugus; homeopatiniai preparatai nėštumo metu visais atvejais saugesni nei cheminiai vaistai. Faktinėms žinioms vertinti, parinkome penkis klausimus, susijusius su vaistų vartojimu nėštumo metu. Naudojant 5 taškų reitingų skalę (0-5), įvertinome tiriamųjų žinias. Atsakius į klausimą teisingai buvo skiriamas taškas. Pagal gautus rezultatus respondentės suskirstytos į tris grupes pagal gautų žinių lygį:
5-4 taškai - geros, 3-2 taškai - vidutinės, 1-0 taško – silpnos žinios.
5. Vaistų vartojimo ypatumai nėštumo metu. Šioje skiltyje respondentės turėjo pateikti informaciją apie receptinių, nereceptinių, augalinių vaistų, homeopatinių preparatų bei maisto papildų vartojimą nėštumo metu. Anketoje pateikiama: vaisto pavadinimas; vartojimo trukmė (dienomis); nėštumo trimestras, kurio metu vartojo nurodytą vaistinį preparatą; vaisto
vartojimo priežastis; kas paskyrė vaistą ir ar vaisto paskyrimo metu suteikta konsultacija apie vaisto vartojimą buvo naudinga.
6. Farmacininko vaidmuo. Paskutinėje anketos dalyje siekiama išsiaiškinti, koks yra vaistininko vaidmuo išduodant vaistus nėščiosioms, ir ar tas vaidmuo yra naudingas. Respondenčių klausiama, ar išduodamas vaistus vaistininkas jas konsultavo ir suteikė visą reikiamą informaciją apie vaisto vartojimą, galimus šalutinius poveikius ir kt. Tuo pačiu buvo paprašoma jų įvertinti vaistininko konsultacijos, dėl vaistų vartojimo, naudingumą pateiktoje skalėje.
2.5. Statistinė duomenų analizė
Gauti tyrimo rezultatai statistiškai įvertinti naudojant SPSS programinio paketo 23 versiją.
Darbe pateikiami grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis MS Office 2007 programų paketo MS Excel skaičiuokle.
Statistiniams ryšiams įvertinti naudotas susijusių požymių chi kvadrato (χ2) kriterijus. χ2 suderinamumo kriterijus naudojamas hipotezėms apie kintamojo skirstinį populiacijoje tikrinti. χ2 kriterijus parodo, ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas, t.y. tikrinama ar turimas empirinis skirstinys suderinamas su teoriniu modeliu. Duomenims patikrinti taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo p, kai p<0,05 rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Respondenčių demografiniai duomenys
Išanalizavus 401 anketą nustatyta, kad apklaustųjų amžiaus vidurkis buvo 28.86±4.912 (intervalas 18 – 48) metai. Esant tokiam netolygiam respondenčių pasiskirstymui pagal amžių, statistinėje duomenų analizėje vertinant rezultatus pacientės buvo suskirstytos į keturias grupes:
jaunesnės nei 25 m., 25 – 29 m., 30 - 35 m. ir vyresnės nei 35 m. Procentalus respondenčių amžiaus grupių pasiskirstymas pateiktas 1 paveiksle.
1 pav. Pacienčių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
Tiriamųjų demografiniai ir socialiniai duomenys pateikti 1 lentelėje. Kaip matome, didžioji dalis respondenčių gyveno mieste (76,3 proc.), turėjo aukštąjį išsilavinimą (61,3 proc.) bei buvo ištekėjusios (76,1 proc.) moterys. Daugumos (56,6 proc.) vidutinės mėnesio pajamos tenkančios vienam asmeniui buvo daugiau nei 290 EUR.
1 lentelė. Respondenčių demografinės ir socialinės charakterisitikos (n=401)
Analizuojami pacienčių požymiai n (proc.)
Gyvenamoji vieta
Miestas 306 (76,3)
Kaimas 95 (23,7)
Iš viso: 401 (100,0)
Išsilavinimas
Aukštasis 246 (61,3)
Žemesnis už aukštąjį 155 (38,7)
Iš viso: 401 (100,0)
Vedybinis statusas
Ištekėjusi 305 (76,1)
Netekėjusi ar išsiskyrusi 96 (23,9)
Iš viso: 401 (100,0)
Vidutinės mėnesio pajamos tenkančios vienam šeimos nariui
Iki 500 LTL (iki 145 EUR) 59 (14,7)
500 – 1000 LTL (145 – 290 EUR) 115 (28,7) Daugiau nei 1000 LTL (daugiau nei 290 EUR) 227 (56,6)
Iš viso: 401 (100,0)
3.2. Respondenčių duomenys apie nėštumą
Tyrimo metu, siekiant įvertinti moterų žinias apie vaistų vartojimą nėštumo metu, svarbu yra ne tik apžvelgti jų demografinius duomenis, bet ir surinkti reikiamą informaciją apie moterų elgseną nėštumo metu: konsultacijų pas gydytoją skaičių, sveikatos sutrikimus, gimdymo savaitę, komplikacijų buvimą ir kt. Nustatyta, kad pusei apklaustųjų (50,1 proc.) pastarasis nėštumas buvo pirmasis. Nėščiųjų konsultacijose (pas bedrosios praktikos gydytoją ar akušerį ginekologą) nesilankė labai maža dalis respondenčių (4,7 proc.), o maždaug trys ketvirtadaliai (70,3 proc.) lankėsi daugiau nei 8 kartus (rezultatai pateikti paveiksle apačioje).
2 pav. Respondenčių apsilankymai (kartais) nėščiųjų konsultacijoje
Trečdalis (33,4 proc.) moterų pastarojo nėštumo metu iki gimdymo gulėjo ligoninėje.
Stacionarizavimo priežastys buvo įvairios. Dažniausiai moterys buvo stacionarizuotos dėl padidėjusio kraujospūdžio, preeklampsijos, gestacinio diabeto, gresiančio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo, rečiau pacientės gulėjo ligoninėje dėl nėščiųjų cholestazės, inkstų uždegimo, prasidėjusio kraujavimo ar vaisiaus pernešiojimo. Tarp respondenčių buvo pacienčių, turinčių širdies problemų, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu, tirotoksikoze, krūties vėžiu.
Beveik du trečdaliai (69,3 proc.) moterų gimdė natūraliais takais, likusioms (30,7 proc.) buvo atlikta Cezario pjūvio operacija. Iš trečiame paveiksle pateiktų rezultatų matome, kad dauguma pacienčių (76 proc.) gimdė 36 – 40 nėštumo savaitę.
3 pav. Gimdymo savaitė
Daugiau nei trims ketvirtadaliams (78,8 proc.) moterų nebuvo gimdymo koplikacijų, likusios komplikacijų turėjo: 41 pacientė (10,2 proc.) teigė, kad gimdymo komplikacijų buvo joms, 26 tiriamosios (6,5 proc.), kad kūdikiui, likusios (4,5 proc.), kad gimdymo komplikacijų turėjo ir kūdikis, ir motina. Daugiau nei pusė (54,4 proc.) moterų, kurios gimdymo metu patyrė komplikacijas, žinojo apie galimą riziką dar prieš gimdymą. Beveik dviem trečdaliams (65,3 proc.) pacienčių buvo reikalingas skausmo malšinimas gimdymo metu.
3.3. Nėščiųjų žinių, požiūrio ir elgesio, susijusio su vaistų ir maisto papildų vartojimu nėštumo metu įvertinimas
Receptinių, nereceptinių, augalinių vaistų, homeopatinių preparatų bei maisto papildų vartojimo tendencijos nėštumo metu bei nėščiųjų žinios apie vaistų, homeopatinių preparatų bei maisto papildų vartojimą nėštumo metu buvo vertinamos keliais etapais.
3.3.1. Receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimas nėštumo metu
Palyginus respondenčių žinias apie receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimo saugumą motinai ir vaisiui gautus rezultatus pateikėme 4 paveiksle.
4 pav. Receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimo saugumas nėštumo metu
Teiginiui, kad receptinių vaistų vartojimas nėštumo metu saugus motinai, pritarė beveik pusė (49,4 proc.) moterų. Statistiškai patikimai dažniau šiam teiginiui pritarė pacientės, kurioms šis nėštumas buvo pirmasis (p<0,05), kurios nėščiųjų konsultacijoje lankėsi daugiau nei 8 kartus (p=0,031), kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui yra daugiau nei 290 EUR (p=0,012) bei tos, kurių žinios apie vaistų vartojimą nėštumo metu yra vidutinės (p=0,000). Daugiau nei du trečdaliai (68,1 proc.) mano, kad receptinių vaistų vartojimas nėštumo metu yra nesaugus kūdikiui. Tokios nuomonės dažniau yra pacienės, kurios yra turėjusios daugiau nei vieną nėštumą (p=0,035), kurių mėnesinės pajamos yra didesnės nei kitų (p=0,002) ir, kurių žinios apie vaistų vartojimą nėštumo metu yra geros (p=0,000).
Teiginiui, kad nereceptinių vaistų vartojimas nėštumo metu saugus motinai, pritarė šiek tiek daugiau nei vienas trečdalis (37,4 proc.) pacienčių, o nepritarė dažniausiai tos, kurios turėjo aukštąjį išsilavinimą (p=0,000), aukštesnes pajamas (p=0,021) ir kurių žinios apie vaistų vartojimą nėštumo
metu buvo įvertintos kaip geros (p=0,000). Daugiau nei trys ketvirtadaliai respondenčių (77,6 proc.) mano, kad nereceptinių vaistų vartojimas nėštumo metu yra nesaugus kūdikiui. Statistiškai reikšmingai dažniau tokios nuomonės buvo ištekėjusios (p=0,034) ir turinčios didesnes nei 290 EUR mėnesines pajamas tenkančias vienam šeimos nariui (p=0,015) moterys. Visu šimtu procentu tokį patį atsakymą pasirinko ir respondentės, kurių žinios apie vaistų vartojimą nėštumo metu yra geros (p=0,000).
Vertinant moterų elgesį ir požiūrį, susijusį su nereceptinių vaistų vartojimu nėštumo metu, gauti tyrimo rezultatai (pateikta 2 lentelėje) atskleidė, kad tik maža dalis (12,7 proc.) tiriamųjų vartoja nereceptinius vaistus vadovaudamosios savo turimomis žiniomis. Nei viena pacientė, kurios žinios apie vaistų vartojimą nėštumo metu yra įvertintos kaip geros, neužsiėmė savigyda (p=0,000). Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad moterys atsakingai žiūri į nėštumą ir konsultuojasi su sveikatos specialistais prieš vartodamos vaistinius preparatus. Visgi dažniau nėščiosios pasirenka gydytojus (89,3 proc.) nei vaistininkus (58,9 proc.). Statistiškai reikšmingai dažniau su gydytoju konsultuojasi tos moterys, kurių žinios apie vaistų vartojimą nėštumo metu yra vidutinės arba geros (p=0,000), o su vaistininku – jaunesnės nei 30 m. amžiaus (p=0,039), turinčios aukštąjį išsilavinimą (p=0,001), gyvenančios mieste (p=0,000) ir turinčios didesnes pajamas (p=0,018). Lyginant su kitų šalių atliktais tyrimais, Lietuvoje gauti panašūs rezultatai kaip ir Norvegijoje, kur su gydytoju konsultuojasi 78,2 proc. nėščiųjų, o su farmacijos specialistais - 48,9 proc. [65]. Daugiu nei keturi penktadaliai (89,3 proc.) respondenčių prieš vartodamos nereceptinius vaistus nėštumo metu perskaito vaisto informacinį lapelį. Norvegijoje šis procentas dvigubai mažesnis - 49,8 proc. [65].
2 lentelė. Respondenčių elgesys vartojant nereceptinius vaistus nėštumo metu
Teiginys Pritarė teiginiui
n (proc.) Nereceptinius vaistus nėštumo metu vartoju vadovaudamasi savo
turimomis žiniomis 51 (12,7)
Prieš vartodama nereceptinius vaistus nėštumo metu visuomet
pasitariu su gydytoju 358 (89,3)
Prieš vartodama nereceptinius vaistus nėštumo metu visuomet
pasitariu su vaistininku 236 (58,9)
Prieš vartodama nereceptinius vaistus nėštumo metu perskaitau vaisto informacinį lapelį
358 (89,3)
