LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJAVISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA
Rūta Petronytė
VIDUTINIO IR VYRESNIO AMŽIAUS MOTERŲ GYVENSENOS IR
PSICHOLOGINIO DISTRESO SĄSAJOS
Antrosios pakopos studijų programos ,,GYVENSENOS MEDICINA“
baigiamasis darbas
Studentė Darbo vadovė
Rūta Petronytė
doc. dr. Algė Daunoravičienė
SANTRAUKA
Gyvensenos medicina
VIDUTINIO IR VYRESNIO AMŽIAUS MOTERŲ GYVENSENOS IR PSICHOLOGINIO DISTRESO SĄSAJOS
Rūta Petronytė
Darbo vadovė doc. dr. Algė Daunoravičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra.
Kaunas; 2021. 60 psl.
Darbo tikslas. Nustatyti vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų gyvensenos ir psichologinio distreso sąsajas.
Uždaviniai. 1. Įvertinti ir palyginti vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų fizinį aktyvumą, mitybą ir žalingus įpročius. 2. Įvertinti ir palyginti vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų psichologinį distresą. 3. Nustatyti vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų fizinio aktyvumo, mitybos, žalingų įpročių ir psichologinio distreso sąsajas.
Metodika. Kiekybinis momentinis tyrimas. Tiriamieji – 205 vidutinio (56,46 ± 7,5; n = 128) ir vyresnio (70,19 ± 2,51; n = 77) amžiaus moterys. Tyrimo instrumentai: IPAQ klausimynas (FA lygiui), mitybos įpročius bei žalingų įpročių paplitimui – klausimynas iš ,,Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos“ tyrimo [1], CORE-OM anketa [2] psichologiniam distresui įvertinti.
Rezultatai. Daugiau nei pusės tirtų moterų fizinio aktyvumo lygis yra aukštas. Vidutinio amžiaus grupės moterys statistiškai reikšmingai daugiau laiko praleidžia sėdėdamos (4,6 ± 3,62 val.), negu vyresnės (3,38 ± 2,16 val.). Daugiau vyresnių moterų kasdien valgo pusryčius (83,0 proc.) nei jaunesnių (67,3 proc.). Nustatyta, kad didžioji dalis vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų nerūko – 72 proc. ir 85,1 proc. Tiriamosios, kurios patiria daugiau streso dėl depresijos simptomų raiškos, nerimo, fizinės sveikatos problemų, linkę į rizikingą elgseną, vartoja daugiau mėsos produktų ir konditerinių gaminių. Tiriamosios, kurios patiria mažiau streso vertindamos save, savo ateitį daugiau vartoja saldainių bei šokolado. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp patiriamo distreso lygio problemų srityje ir nesveikų mitybos įpročių dažnio tokių kaip valgymas žiūrint televizorių, persivalgymas ir užkandžiavimas. Tiriamosios, kurios suvartoja daugiau alkoholio per savaitę patiria mažiau distreso, ypač subjektyvios gerovės srityje.
vyresnės. Didžioji dalis tiriamųjų daugiausiai distreso patiria subjektyvios gerovės srityje – daugiau neigiamai, nei teigiamai vertina save ir mažiau optimistiškai vertina savo ateitį. 3. Tarp tirtųjų moterų bendro distreso vertinimo ir fizinio aktyvumo lygio sąsajų nenustatyta. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp patiriamo distreso problemų srityje ir nesveikų mitybos įpročių. Didesnis suvartojamo alkoholio kiekis siejasi su mažesniu psichologiniu distresu.
SUMMARY
Lifestyle medicine
RELATIONSHIP BETWEEN MIDDLE – AGED AND OLDER WOMEN LIFESTYLE AND PSYCHOLOGICAL DISTRESS.
Rūta Petronytė Final master thesis Supervised by Dr. Algė Daunoravičienė
Lithuanian University of Health Science, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine.
Kaunas, 2021. 60 pages.
Aim of the study. To determine the relationship between lifestyle and psychological distress in middle-aged and older women.
Objectives. 1. To evaluate and compare the physical activity, diet and addictions of middle-aged and older women. 2. To assess and compare the psychological distress of middle-aged and older women. 3. To determine the relationship between physical activity, diet, addictions and psychological distress in middle-aged and older women.
Methods. Quantitative instantaneous study. Subjects were 205 middle (56,46 ± 7,5; n = 128) and older (70,19 ± 2,51; n = 77) women. Research instruments: IPAQ questionnaire for Physical activity (PA) level, eating habits and prevalence of addictions - questionnaire from the study “Lifestyle of Lithuanian Adults” [1], CORE-OM questionnaire [2] to assess psychological distress. Results. More than half of the women surveyed have high levels of PA. Middle-aged women spend statistically significantly more time sitting (4,6 ± 3,62 hours) than older women (3,38 ± 2,16 hours). More older women eat breakfast daily (83,0%) than younger ones (67,3%). It was found that the majority of middle-aged and older women did not smoke – 72 per cent and 85,1 per cent. Subjects who experience more stress due to depressive symptoms, anxiety, physical health problems, and risky behaviours consume more meat products and confectionery. Subjects who experience less stress in assessing themselves, their future are more likely to consume candy and chocolate. A statistically significant association was found between the level of distress experienced in the area of problems and the frequency of unhealthy eating habits such as eating watching TV, overeating, and snacking. Subjects who consume more alcohol per week experience less distress, especially in the area of subjective well-being.
of respondents experience most distress of subjective well-being - they evaluate themselves more negatively than positively and are less optimistic about their future. 3. There was no correlation between the overall assessment of distress and the level of physical activity in the women studied. A statistically significant association was found between experienced distress in the area of
problems and unhealthy eating habits. Higher alcohol consumption is associated with lower psychological distress.
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7
SĄVOKOS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių gyvensenos ir sveikatos sąsajos ... 12
1.2. Fizinio aktyvumo poveikis fizinei sveikatai ... 13
1.3. Fizinio aktyvumo poveikis psichinei sveikatai ... 16
1.4. Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių mityba ... 18
1.5. Žalingų įpročių poveikis sveikatai ... 20
1.6. Distresas ir jo poveikis sveikatai ... 22
2. TYRIMO METODIKA ... 23
3. REZULTATAI ... 25
3.1. Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų fizinis aktyvumas ... 25
3.2. Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų mitybos įpročiai ... 26
3.3. Žalingų įpročių paplitimas tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų ... 29
3.4. Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų psichologinio distreso vertinimas ... 30
3.5. Psichologinio distreso, fizinio aktyvumo, mitybos ir žalingų įpročių ryšys ... 30
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 34
4.1. Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų fizinis aktyvumas ir jo ryšys su patiriamu distresu.... 34
4.2. Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų mitybos įpročiai ir jų ryšys su patiriamu distresu ... 35
4.3. Žalingų įpročių paplitimas tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų ir ryšys su psichologiniu distresu ... 36
4.4 Tyrimo trūkumai, apribojimai ... 37
IŠVADOS ... 38
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 39
LITERATŪRA ... 40
7
SANTRUMPOS
BDNF – angl. brain-derived neurotrophic factor - smegenų – neurotropinis faktorius;
CD – cukrinis diabetas;
CNS – centrinė nervų sistema;
ES – Europos Sąjunga;
FA – fizinis aktyvumas;
HPA – pagumburio-hipofizio-antinksčių;
IPAQ – angl. International Physical Activity Questionnaire – Tarptautinis FA klausimynas;
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos;
MET – metabolinis ekvivalentas;
8
SĄVOKOS
Arterinė hipertenzija – nuolatinis arterinio kraujospūdžio padidėjimas.
Fizinis aktyvumas – griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos atliekant energijos suvartojimas yra didesnis negu ramybės būsenoje [3].
Fizinis pasyvumas – hipokinezė – sumažėjęs judėjimas.
Gyvenimo kokybė – tai išsami sąvoka, apimanti ne tik fizinę sveikatą, bet ir psichologinę būseną, savarankiškumo lygį, socialinius santykius, asmeninius įsitikinimus ir kitas savybes, susijusias su asmens aplinka, įskaitant vertybių sistemą, apimančią tikslus, lūkesčius, standartus ir rūpesčius [4].
Metabolinis ekvivalentas – tai vienetas, naudojamas deguonies ir kalorijų kiekiui, kurį organizmas naudojasi fizinio aktyvumo metu [5].
Nepakankama mityba – maistinių medžiagų trūkumas ar perteklius.
Pratimai – fizinio aktyvumo pogrupis, kurio galutinis arba tarpinis tikslas - pagerinti arba išlaikyti fizinį pajėgumą [6].
Psichologinis distresas – tai žmogaus vidinio gyvenimo patirtis, kuri paprastai laikoma varginančia, painia ar neįprasta [7].
Sarkopenija – raumenų masės mažėjimas dėl senėjimo [8].
9
ĮVADAS
Vis didėjanti senstančių žmonių populiacija reikalauja vis daugiau žinių apie sėkmingą senėjimą. Gera sveikata senstant priklauso nuo tokių veiksnių kaip gyvenimo būdas, fizinė ir psichinė sveikata, mityba, gebėjimas atlikti kasdienius buities darbus. Nustatyta, kad sveikas gyvenimo būdo įpročių pasirinkimas naudingas fizinei, psichinei bei emocinei sveikatai įvairaus amžiaus žmonėms [10]. Reguliarus pagyvenusių žmonių fizinis aktyvumas (FA) gali sumažinti gyvybei pavojingų ligų riziką, priešingai - pasyvus gyvenimo būdas padidina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis [4]. Netinkama mityba, fizinis pasyvumas, tabako rūkymas ir alkoholio vartojimas yra pagrindiniai lėtinių ligų ir priešlaikinio mirtingumo rizikos veiksniai [4].
Pagyvenusių žmonių perėjimas iš vieno gyvenimo tarpsnio į kitą dažnai susijęs su psichologiniu distresu [11]. Didelės apimties epidemiologinio tyrimo rezultatai parodė ryšį tarp vyresnio amžiaus žmonių fizinės ir psichinės sveikatos ir nesveikos gyvensenos veiksnių, tokių kaip fizinis, socialinis pasyvumas, reguliarus rūkymas ir prasti šeimos santykiai [12].
Per pastaruosius dešimtmečius sukaupta daugybė įrodymų, kad dėl reguliaraus FA gerėja sveikata, sumažėja priešlaikinės mirties, širdies ligų, depresijos ir Alzheimerio ligos rizika [13]. Hallgren ir kt. (2015), nustatė, kad vienas svarbių gyvensenos veiksnių FA susijęs su geresne kognityvine veikla ir smegenų plastiškumu [14]. Sisteminių apžvalgų rezultatai rodo, kad FA yra susijęs ne tik su geresne fizine, bet ir su psichine sveikata – sumažėjusia depresijos, streso, nerimo pasireiškimo rizika visuose amžiaus tarpsniuose [15–18]. Nustatyta, kad FA ir fiziniai pratimai skatina teigiamus psichinės sveikatos pokyčius – mažina streso lygį [19], gebama geriau susidoroti su stresinėmis situacijomis [20–22].
Nepakankama mityba gali sukelti organizmo disfunkcijų, tokių kaip sumažėjęs imunitetas, silpnumas ir daugybė lėtinių neinfekcinių ligų [23]. Norvegų mokslininkų atliktame epidemiologiniame tyrime [24] nustatyta, kad sveika mityba susijusi su geresniu pagyvenusių žmonių prisitaikymu prie kintančio gyvenimo, kuris daro įtaką vyresnio amžiaus žmonių savijautai [25] ir psichologiniam distresui [26].
Nustatyta, kad alkoholio vartojimas ir tabako rūkymas neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą ir vyresniame amžiuje susilpnina pažintines funkcijas. Didėjant alkoholio vartojimo intensyvumui didėja patiriamo distreso lygis ir tai pasireiškia padidėjusiu nerimu ir depresijos simptomais. Psichologinis distresas taip pat siejamas su tabako vartojimu [27].
10 vyresnio amžiaus moterų grupėje, nes šiame amžiuje keičiasi moterų fiziologiniai procesai, socialiniai aspektai, kas neabejotinai sukelia emocinės būklės pokyčius turinčius poveikį fizinei ir psichinei sveikatai.
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Nustatyti vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų gyvensenos ir psichologinio distreso sąsajas.
Uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų fizinį aktyvumą, mitybą ir žalingus įpročius;
2. Įvertinti ir palyginti vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų psichologinį distresą;
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių gyvensenos ir sveikatos sąsajos
Spartus pagyvenusių žmonių didėjimas kelia susirūpinimą jų sveikata [31]. Senėjimas yra susijęs su fiziologinės ir psichologinės funkcijos blogėjimu [32], o tai ilgainiui sukelia nesavarankiškumą [33]. Ilgėjant gyvenimo trukmei daugėja su amžiumi susijusių ligų [34]. Dauguma hospitalizuotų pacientų yra vyresnio amžiaus suaugusieji ir du trečdaliai jų turi dvi ar daugiau lėtinių ligų [35]. Nekyla abejonių, kad nesveika gyvenimo elgsena: rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, bloga mityba, fizinis pasyvumas, didina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis [36]. Mokslininkai tyrę 2547 pagyvenusius asmenis (≥ 65) nustatė, kad stipriausi veiksniai susiję su blogu savo sveikatos vertinimu buvo žemas išsilavinimas, veiklų apribojimas dėl lėtinių ligų, nepakankamas FA, bloga psichinė sveikata [37]. Nustatyta, kad norint palaikyti optimalų sveikatos lygį reikia valgyti subalansuotą maistą, tenkinantį specifinį pagyvenusių žmonių mitybos poreikį [38]. Neigiamas elgesio ir mitybos rizikos veiksnių poveikis vyresnio amžiaus žmonių sveikatai buvo nustatytas kohortinių ir atsitiktinių imčių tyrimuose [39,40]. Yra žinoma, kad nesveika mityba daro įtaką daugeliui lėtinių ligų, tokių kaip hipertenzija, diabetas, nutukimas, osteoporozė, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) ir vėžys, todėl reguliuojant racioną šios ligos gali būti kontroliuojamos ir netgi išvengiamos [38]. Gerai žinoma, kad mažas kūno mineralų tankis yra svarbus neigiamas veiksnys didinantis kaulų lūžių riziką menkinantis funkcinę senėjimo kokybę ir didindamas gydymo išlaidas [41]. Manoma, kad FA ir subalansuota mityba turi teigiamą poveikį kaulų mineralų tankio didėjimui [42]. Nustatyta, kad sarkopenija yra pagrindinė judėjimo negalios ir savarankiškumo praradimo priežastis. Manoma, kad sarkopenija pasireiškia ketvirtadaliui pagyvenusių žmonių [43–45]. Sarkopenijos patogenezė yra daugialypė ir priklauso nuo nepakankamos mitybos, oksidacinio streso, uždegimo, endokrininių pokyčių ir fizinio pasyvumo [46]. Fiziškai pasyvi gyvensena yra susijusi su vyresnių žmonių priešlaikinės mirties rizika [47–49]. Nustatyta, kad sėdimo laiko pakeitimas lengvu FA buvo susijęs su mažesne priešlaikinės mirties rizika [48]. Mokslininkai teigia, kad priešlaikinės mirties rizika sumažėja, kai fiziniai pratimai atliekami kasdien, vidutiniu intensyvu apie 60 – 70 min. Tačiau nustatyta, kad mirties rizika nesumažėja, jei likusią dienos dalį sėdima – žiūrima TV ir kt. [50].
13 nutukusių asmenų atsparumas insulinui. Mityba, fizinis pasyvumas ir sėdimas elgesys yra pagrindiniai nutukimo rizikos veiksniai [53].
Ikarijos saloje, Graikijos saloje rytinėje Egėjo jūroje, gyventojai gyvena išskirtinai ilgiau, nei dauguma žemyninės Graikijos gyventojų [54]. Manoma, kad šį faktą lemia bendras gyventojų gyvenimo būdas, į kurį įeina reguliari kasdieninė mankšta, sveika augalinė mityba, žemas rūkymo lygis, nuolatinis bendravimas, stiprūs šeimos ryšiai [55]. Ištyrus sveikus ilgaamžius mokslininkai nustatė, jog jie turi daug būdingų bruožų: jie pozityviai mąsto, saikingai maitinasi, nevartoja alkoholio ar vartoja saikingai, nerūko, jų geri santykiai su žmonėmis, turi mėgstamą darbą. Pastebėta, kad daugelį ilgaamžių vienijantis bruožas – vidinė darna, stresų vengimas. Visi tirti ilgaamžiai turėjo mėgstamus užsiėmimus – dirbo sode, mankštinosi, dalyvavo įvairiuose renginiuose, domėjosi politika, bendravo su artimaisiais, dalyvavo organizacinėje veikloje, lankė bažnyčią, buvo pamaldūs ir kt. [56].
1.2. Fizinio aktyvumo poveikis fizinei sveikatai
Fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbių asmens fizinės, socialinės ir emocinės gerovės sąlygų, stiprinantis žmogaus sveikatą ir mažinantis lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo riziką [5]. Įrodyta, kad FA sumažina riziką susirgti daugiau nei 25 lėtinėmis ligomis ir sumažina priešlaikinės mirties riziką 20 – 30 procentais. Reguliarus FA kontroliuoja dažniausiai pasitaikančių lėtinių ligų, (cukrinio diabeto (CD), širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKL), osteoporozės, tam tikros lokalizacijos vėžinių susirgimų) atsiradimo riziką [57].
Nepaisant per pastarąjį dešimtmetį reklamuojamos FA naudos, didžioji dauguma vyresnio amžiaus žmonių neatitinka minimalaus FA lygio, reikalingo gerai sveikatai palaikyti. FA yra svarbus sveikam senėjimui [58]. Reguliarus FA padeda stiprinti fizines ir psichines funkcijas, sumažina lėtinių ligų atsiradimo riziką, o tai sąlygoja vyresnio amžiaus žmonių mobilumą ir nepriklausomumą [59].
Lietuvoje 46 proc. suaugusiųjų populiacijos nesportuoja. Pastebėta, kad FA sumažėja sulaukus 40 metų ir vyresnių [60]. PSO duomenimis, vyresnių nei 60 metų žmonių dalis auga sparčiausiai nei kitos amžiaus grupė. Šioje grupėje ne visi sėkmingai sulaukia senatvės. Nors žinoma, kad didėjantis amžius yra susijęs su gerovės mažėjimu ir didesniu silpnumo laipsniu, tačiau, taip pat žinoma, kad to paties amžiaus asmenų sveikata ir funkcinė būklė gali skirtis [61].
14 osteopeniją ir osteoporozę [59].Tyrimo rezultatai rodo, kad FA didinimas yra veiksminga apsaugos priemonė nuo sarkopenijos (raumenų masės mažėjimas dėl senėjimo), nes dėl FA gali padidėti raumenų masė ir jėga [8].
Nustatyta, kad reguliarus FA kontroliuoja kraujospūdį, cholesterolį ir juosmens apimtį [59,62], pagerina pusiausvyrą ir koordinaciją, dėl to sumažėja kritimų rizika [63]. Žmonės, kurie reguliariai sportuoja rečiau patiria kaulų lūžių, nes jų kaulų tankis didesnis [64]. Pastebėta, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurie reguliariai dalyvauja sporto varžybose, demonstruoja jų amžiui išskirtines fizines galimybes [65]. Jų didesnė mineralinė kaulų masė, raumenų masė, geresnė širdies ir kvėpavimo sistemos veikla, geresnė medžiagų apykaita ir kognityvinė funkcija, palyginti su nesportuojančiais, panašaus amžiaus žmonėmis [64,66]. FA nauda sveikatai nustatyta ir tiems žmonėms, kurie iki vidutinio amžiaus buvo santykinai sėslūs [67,68]. “Umbrella” tyrimo rezultatai parodė, kad FA sumažino su kritimu susijusių traumų riziką 32 – 40 proc., įskaitant sunkius kritimus, kai reikalinga medicininė priežiūra ar hospitalizacija. Nustatyta, kad FA pagerino fizinę funkciją ir sumažino su amžiumi susijusių fizinių funkcijų praradimo riziką vyresnio amžiaus žmonėms sergantiems Parkinsono liga [69].
Sisteminė apžvalga parodė, kad silpniems vyresnio amžiaus žmonėms mankštos pratimai pagerino fizinę sveikatą. Pastebėta, kad geresni fizinio pajėgumo duomenys gaunami taikant daugiakomponentes mankštos programas, įskaitant jėgos treniruotes [61]. Mokslininkai pastebėjo, kad pas vyresnio amžiaus žmones dominuoja aerobiniai pratimai (ėjimas, važiavimas dviračiu ir kita), tačiau labai svarbios yra jėgos ir pusiausvyros treniruotės, kurios taip pat vaidina svarbų vaidmenį stiprinant vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir ligų prevenciją [70]. Nustatyta, kad silpniems vyresnio amžiaus žmonėms 12 mėn. kombinuotos treniruotės (ištvermės, jėgos, pusiausvyros ir lankstumo) buvo efektyvesnės nei įprasta aerobinė veikla [71]. Davidson ir kt. (2008) nustatė, kad jėgos ir ištvermės treniruotės gali būti naudingesnės nei bet kuri iš šių treniruočių atliekamų atskirai, siekiant pagerinti funkcinį mobilumą – vaikščiojimą, pusiausvyrą, kritimo rizikos mažinimą ir riziką susirgti medžiagų apykaitos bei ŠKL, tarp silpnų, vyresnio amžiaus žmonių [72].
Nustatyta, kad FA yra susijęs su senėjimo biomarkeriais: pas aktyvius vyresnio amžiaus suaugusius žmones randama mažiau sutrumpėjusių telomerų, palyginti su neaktyviais kolegomis. Tai rodo, kad aktyvių suaugusiųjų sumažėjęs oksidacinis stresas arba teigiami epigenetiniai pokyčiai, kuriuos sukelia FA [73].
15 neaktyvia populiacijos dalimi [75,76]. 5 – 7 d. dienų per savaitę ėjimas buvo susijęs su 50 – 80 proc. mažesne judėjimo sutrikimų rizika [77,78] ir apie keturis metus padidėjusia gyvenimo trukme, bei apie dvejus metus pailgėjusia gyvenimo trukme be negalios [79]. Yra įrodymų, kad sėsliems žmonėms yra naudingi reguliarūs, vos 1 min, veiklos laikotarpiai [80] arba 10 min trukmės FA veikla [81].
Apibendrinę FA ir sveikatos ryšio tyrimų duomenis, Suomijos mokslininkai pristatė FA rekomendacijas: rekomenduojamas minimalus FA lygmuo yra 4,2 MJ arba 1000 kcal/sav. O FA lygmuo apimantis gyvensenos aktyvumą ir mankštinimąsi turi sudaryti 8,4 MJ arba 2000 kcal/sav. [82]. Manoma, kad yra dozės ir atsako ryšys, kuris rodo, jog didesnio intensyvumo veikla turi didesnę naudą sveikatai [83,84], tačiau svarbu, kad vyresnio amžiaus žmonės būtų tinkamai pasiruošę dalyvauti aukštesnio intensyvumo veiklose. Vidutinio ir didelio intensyvumo jėgos treniruotės (60 – 80 proc. nuo maksimalaus pakelto svorio) didina raumenų masę, jėgą ir galią, net ir vyresnio amžiaus, silpniems žmonėms [85]. Tai labai svarbu, nes maža raumenų masė ir galia siejama su judėjimo sutrikimais vyresnio amžiaus žmonėms [86,87]. Nustatyta, kad rizika širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui yra mažesnė tiems, kurie sportuoja reguliariai, dideliu intensyvumu, palyginti su vidutinio intensyvumo mankšta [88]. Tačiau energinga veikla nepatartina sėsliems vyresnio amžiaus žmonės, o vyresni sportininkai gali treniruotis ir varžytis labai dideliu intensyvu su tokia pat rizika, kaip ir jaunesni suaugę [89]. Mokslininkai pastebėjo sąsaja tarp bėgimo dozės (tempo, kiekio, dažnio) ir priešlaikinės mirties [90,91]. Nustatyta, kad bėgantiems nuo 1 iki 2,4 valandos per savaitę, tris dienas per savaitę, lėtu ar vidutiniu intensyvumu, tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo, o tiems, kurie bėgo ilgiau, dideliu intensyvumu, turint mažiau laisvadienių, tikėtinos gyvenimo trukmės pagerėjimo nepastebėjo [91]. Daugelyje kitų šia tema atliktų tyrimų nustatyta, kad vidutinio sunkumo mankšta turi didesnį poveikį ilgaamžiškumui ir širdies kraujagyslių sistemos pajėgumui, nei didelės pratimų dozės [92–94].
16 FA gali reguliuoti antinksčių aktyvumą, sumažinti simpatinės nervų sistemos hiperaktyvumą ir padidinti parasimpatinę funkciją. Reguliarus FA stiprina priešuždegiminius mechanizmus, padidina priešuždegiminių citokinų, interleukino kiekį. Taip pat mažina oksidacinio streso žymenis, padidina mitochondrijų atjungiamo baltymo 2 (angl. UNCP2), kuris padidina adenozino trifosfato gamybą ir mažina superoksido gamybą. FA poveikis neurogenezei buvo nustatytas padidėjus neurotropiniams faktoriams, įskaitant BDNF ir insulino tipo augimo faktorių – 1 (angl. IGF -1). FA padidina fizinį pajėgumą, pažinimo funkciją, gerina gyvenimo kokybę [99].
Nustatyta, kad fiziškai aktyvių vyresnio amžiaus žmonių sveikata geresnė, lyginant su pasyviais vyresnio amžiaus žmonėmis, o tai rodo, kad fiziniai pratimai gali neutralizuoti daugelį neigiamų pokyčių, susijusių su amžiaus didėjimu. Vyresnio amžiaus žmonių FA tapo visuomenės sveikatos forumų kertiniu akmeniu, nes stebima, kad dalyvavimas FA programose esąs veiksminga intervencija siekiant sumažinti ar užkirsti kelią su senėjimu susijusiems funkciniams ir struktūriniams pokyčiams [100].
1.3. Fizinio aktyvumo poveikis psichinei sveikatai
Sisteminių apžvalgų rezultatai rodo, kad FA yra susijęs ne tik su geresne fizine, bet ir su psichine sveikata – sumažėjusia depresijos, streso, nerimo pasireiškimo rizika visuose amžiaus tarpsniuose [15–18]. Nustatyta, kad FA ir fiziniai pratimai skatina teigiamus psichinės sveikatos pokyčius – mažina streso lygį [19], gebama geriau susidoroti su stresinėmis situacijomis [20–22]. Brocardo su kolegomis (2012) nustatė, kad sumažėjęs FA gali reikšmingai lemti padidėjusį depresijos lygį. Ir priešingai, reguliarūs fiziniai pratimai teigiamai keičia depresijos simptomus ir taip skatina geresnę psichinę sveikatą [101].Lautenschlager ir kt. (2008), nustatė, kad FA palieka pėdsaką nervų sistemoje – padeda ilgiau išlaikyti pažinimo funkciją [102].
Gausūs tyrimų rezultatai rodo teigiamą FA poveikį psichikos sveikatai visuose amžiaus tarpsniuose [103,104]. Tyrėjai pastebi, kad aktyvus laisvalaikio praleidimas yra naudingas vyresnio amžiaus žmonėms, nes padeda išsaugoti kognityvines funkcijas, fizinę ir psichinę sveikatą ir taip prisidėti prie sėkmingo senėjimo [105]. Mokslininkai, atlikę gausią straipsnių analizę teigia, kad fiziniai pratimai gali būti naudojami kaip terapija nuo 26 lėtinių ligų, tarp kurių stresas, depresija ir nerimas [106].
17 gerina nuotaiką, pažintinius gebėjimus, reguliuoja kraujospūdį, gerina kvėpavimą, virškinimą, palankūs imuninei sistemai [110]. Taip patmanoma, kad geresnę psichoemocinę savijautą lemia tai, kad FA atitraukia žmonių dėmesį nuo slegiančių minčių ir stresorių.Žmonės, kurie nuolat užsiima fizine veikla, daugiau įsitraukia į smagesnę kasdienę veiklą ir jaučia socialinę paramą, o tai lemia geresnę psichologinę savijautą ir galiausiai sumažina depresiją; antra, dalyvavimas fizinėje veikloje padidina fizinę jėgą ir suteikia ryžto įveikti depresiją, taip pat, kad fizinė veikla padidina antidepresinių hormonų sekreciją [111].FA didina ne tik aerobinį pajėgumą ir raumenų jėgą bei ir padidina hipokampo tūrį ir pagerina trumpalaikę atmintį. Smegenų neurotropinis faktorius (angl. brain-derived neurotrophic factor - BDNF) yra hipokampo augimo faktorius. Kiekvieną kartą, kai vyksta FA, BDNF lygis smegenyse, kraujyje ir raumenyse didėja ir yra įmanoma, kad BDNF yra mechanizmas, kuriuo FA gali paveikti depresijos simptomus [28].
Atlikus tyrimą, su JAV gyventojais, nustatyta, kad 11,4 proc. vyresnio amžiaus žmonių per pastaruosius metus turėjo nerimo sutrikimų ir 6,8 proc. nuotaikos sutrikimų, o tai sukelia nemažai problemų [112]. Tiriant vyresnio amžiaus Lietuvos moteris ir vyrus nustatyta, kad nervinę įtampą patiria 45 proc. moterų ir 27,5 proc. vyrų. Stresas būdingas 17,8 proc. tiriamųjų. Stresą patiria 25,5 proc. vyrų ir 13,7 proc. moterų. [30]. Reguliarus fizinių pratimų atlikimas gali sumažinti psichoemocinių ligų naštą [113–115], tačiau vis dar lieka neaiškus FA lygio ir poveikio psichoemocinei sveikatai ryšys [116]. Yra darbų, kuriuose randama sąsajų tarp streso ir FA lygio. Atlikta nedaug studijų, kuriose vertintas senyvo amžiaus žmonių FA lygis ir jo ryšys su psichine sveikata. Visų atliktų studijų išvados patvirtina, kad FA pratimai statistiškai reikšmingai gerina psichinę sveikatą – mažina depresijos riziką. Mokslininkai atlikę tyrimą nustatė, kad aukštas ir vidutinis FA lygis gali užkirsti psichikos ligų atsiradimą [117]. Mockus su kolegomis (2020) nustatė, kad tiriamieji, kurie priklausė aukštesnei FA lygio grupei, patyrė mažiau nervinės įtampos bei streso ir kuo daugiau laiko asmenys praleido sėdėdami darbo dienomis ir savaitgalį, tuo daugiau nervinės įtampos bei streso patyrė [30].
FA mažina depresijos simptomus arba riziką ja sirgti dviem būdais: pirmasis yra tas, kad pagyvenę žmonės, kurie nuolat užsiima fizine veikla, daugiau įsitraukia į smagesnę kasdienę veiklą ir jaučia socialinę paramą, o tai lemia geresnę psichologinę savijautą ir galiausiai sumažina depresiją; antra, dalyvavimas fizinėje veikloje padidina fizinę jėgą ir suteikia ryžto įveikti depresiją, taip pat, fizinė veikla padidina antidepresinių hormonų sekreciją [111]. Mokslininkai tyrę vandens aerobikos poveikį sveikatai nustatė, kad nedidelio intensyvumo vandens aerobikos treniruotės sumažino nerimo ir depresijos balus, sumažino oksidacinį stresą [118]. Vienoje iš studijų į kurią buvo įtraukti 256 daugiau nei 65 m. amžiaus žmonės nustatyta, kad reguliarūs tempimo pratimai yra veiksmingesnis būdas siekiant išlaikyti sveiką psichinę sveikatą nei raumenų jėgos pratimai [111].
18 nustatė, kad aktyvios grupės tiriamųjų gyvenimo kokybės balai buvo aukštesni, lyginant ją su sėslia tiriamųjų grupe, kuri pasižymėjo aukštesniais nerimo ir depresijos balais. Nustatytas stiprus ryšys tarp mažesnio FA lygio, blogesnės gyvenimo kokybės, stipresnių nerimo ir depresijos simptomų [119]. Kiti autoriai nustatė, jog kuo didesnis FA lygis, tuo mažesnė nerimo atsiradimo tikimybė [120]. Reguliarūs 150 min/sav. vidutinio ar didelio intensyvumo fiziniai pratimai daro teigiamą
poveikį žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai [121]. Yra duomenų, kad mažiau nei pusė sergančių depresija, atitinka rekomenduojamą FA lygį – 150 min vidutinio intensyvumo FA per savaitę. Vyresnio amžiaus moterų FA lygis 600 min/sav. buvo susijęs su sumažėjusia psichinių ligų atsiradimo rizika, lyginant su moterimis, kurios buvo fiziškai aktyvios 300 min/sav. [122]. Manoma, kad toks FA, kuris pagerina fizinį pajėgumą, turi teigiamą poveikį psichinei sveikatai [114].
Fizinio krūvio metu keičiasi kūno temperatūra, padidėja seratonino sintezė ir hipokampo ląstelių proliferacija bei sumažėja priešuždegiminių citokinų kiekis [123].
LeBouthillier ir kt. (2017), nustatė, kad ir jėgos, ir aerobiniai pratimai buvo veiksmingi gerinant psichoemocinę būklę, tik aerobiniai pratimai pagerino bendrą nerimo lygį, o pasipriešinimo treniruotės – pagerino jautrumą nerimui ir distreso toleranciją [124]. Mokslininkai nustatė, kad asmenys, kurie laisvalaikiu išeikvoja daugiau kaip 3 kcal/kg per dieną, rečiau patiria stresą [125].
White su kolegomis (2017), nustatė, kad efektyvesnis psichinės sveikatos prevencijos metodas yra laisvalaikio FA, nei FA susijęs su buitimi ir/ar darbu [17].
Taip pat, yra pastebėta, kad sergantieji depresija ypač daug praleidžia laiko sėdėdami, turi mažesnį širdies ir kvėpavimo sistemos pajėgumą. Depresija sergantys pacientai dažnai susiduria su daugybe kliūčių, trukdančių užsiimti fizine veikla, pavyzdžiui, šalutinis vaistų poveikis, nutukimo komplikacijos, bloga fizinė sveikata [126]. Fiziniai pratimai, kurių intensyvumas atitinka visuomenės sveikatos rekomendacijas, gali būti laikomi veiksmingais lengvo ir vidutinio sunkumo depresijai gydyti. Morres ir kt. (2019), nustatė, kad mažo intensyvumo pratimų poveikis yra panašus į placebo poveikį [127]. Nustatyta, kad geriausias nerimo gydymo efektas yra tuomet, kai FA būna kaip papildoma priemonė, kartu su farmokoterapija ir kognityvine elgesio terapija [123].
Keičiantis žmonių gyvenimo stiliui (mažėjant FA) ir daugėjant psichikos ligų, tokių tyrimų tema gali būti reikšminga.
1.4. Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių mityba
19 medžiagų trūkumas ar perteklius) gali sukelti organizmo disfunkcijų, tokių kaip susilpnėjęs imunitetas, atsiradęs silpnumas ir daugybė lėtinių neinfekcinių ligų [23].
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje bei JAV yra paplitęs nutukimas, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, sutrikusi angliavandenių apykaita, arterinė hipertenzija ir kiti lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai susiję su netinkama mityba. Visą tai, skatina per didelis riebalų, ypač gyvulinės kilmės, vartojimas [129]. Per daug vartojant sočiųjų riebalų rūgščių, padidėja bendro ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją kraujyje [54], padidėja ŠKL atsiradimo rizika. [130].
Maistinių skaidulų vartojimas padeda kontroliuoti kūno svorį [131]. Nustatyta, kad per keturis mėnesius padidinus maistinių skaidulų suvartojimą (rupaus malimo grūdiniai produktai, daržovės, vaisiai ir kt.) tiriamųjų kūno svoris vidutiniškai sumažėja 1,9 kg [132].
Yra įrodymų, kad sveikos mitybos įpročiai - daug vaisių, daržovių, žuvies, neskaldytų grūdų ir neriebus maistas, yra sveiko senėjimo veiksniai, turintys poveikį gyvenimo trukmei [11].
Nustatyta, kad sveika mityba yra susijusi su geresne gyvenimo kokybe [24]. Gronning su kolegomis (2018), ištyrę 11621 asmenį nustatė, kad sveika mityba buvo susijusi su geresne pagyvenusių žmonių psichoemocine būsena, kuomet pereinama prie kito gyvenimo tarpsnio, kuris daro įtaką vyresnio amžiaus žmonių savijautai ir psichologiniam distresui [11]. Tyrėjai nustatė sąsajų tarp depresijos simptomų ir mitybos, kurioje yra daugiau mėsos. Nustatyta, kad tiriamieji, kurie gaminosi šiltus valgius, mažiau patyrė streso [133]. Tyrimai parodė, kad asmenų, kurių racioną sudarė Viduržemio jūros produktai, gyvenimo kokybė buvo geresnė, nei tų, kurie valgė įvairų maistą [134].
Tyrimai rodo, kad žinios ir nuostatos apie sveiką mitybą turi teigiamą poveikį vyresnio amžiaus žmonių mitybos įpročiams. Aukštasis išsilavinimas siejamas su vyresnio amžiaus žmonių geresniu supratimu apie mitybą [135,136]. Respondentų lytis dar vienas diferencijuojantis žinių apie sveiką mitybą veiksnys [137]. Daugybė tyrimų parodė, kad vyresnių moterų sveikos mitybos žinios yra geresnės nei vyresnių vyrų [138,139]. Nustatyta, kad geresnės mitybos žinios siejamos su didesniu vaisių ir daržovių vartojimu bei mažesniu energetiškai sunkaus maisto kiekiu. Nustatyta, kad žinios apie mitybą daro įtaką maisto pasirinkimui ir vartojimui [140]. Žmonės, turintys daugiau žinių sveikos mitybos srityje, dažniausiai yra nerūkantys [141].
Mokslininkai nustatė, kad vyresnių nei 50 metų žmonių sveikatos lygis yra susijęs su sveikos mitybos kriterijų įvykdymu, kuris nepriklauso nuo kitų sveikatos įpročių ir pagrindinių sociodemografinių kintamųjų, [142] nors Conklin su kolegomis (2014) nustatė, kad vieniši žmonės mažiau suvartoja daržovių [143].
20 PSO „Lėtinių ligų profilaktikos ir kontrolės strategijoje“ akcentuojama, kad svarbu gyventojus skatinti vartoti daugiau šviežių daržovių ir vaisių. Rekomenduojama kiekvieną dieną suvalgyti bent 400 g daržovių ir vaisių, kurie mažina ŠKL, CD, navikinių susirgimų, nutukimo, ir kitų ligų riziką [129].
Remiantis Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, 2012 m. Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai nėra tinkami. Nustatyta, kad Lietuvos gyventojai retai vartoja šviežius vaisius ir daržoves, nepakankamai vartoja grūdinių produktų, per daug vartoja riebalų, daug cholesterolio ir natrio turinčių maisto produktų. Lietuvos gyventojų paros vidutinė maisto raciono energinė vertė per praėjusį dešimtmetį šiek tiek sumažėjo, neženkliai padidėjo žuvies ir jos produktų, grūdinių produktų vartojimas ir sumažėjo cukraus bei riebalų rūgščių vartojimas. Šiame tyrime nustatyta, kad trečdalis moterų kasdien valgė šviežias daržoves ir nors Lietuvoje šviežių daržovių ir vaisių vartojimas didėja, tačiau vis dar išlieka nepakankamas [1].
1.5. Žalingų įpročių poveikis sveikatai
Tarp žalingų įpročių labiausiai paplitę alkoholio vartojimas ir tabako rūkymas. Alkoholis yra vienas iš svarbiausių sveikatą lemiančių veiksnių ES ir visame pasaulyje [145]. Priklausomybė nuo alkoholio yra dažna vyresnio amžiaus žmonių problema [146]. Alkoholio vartojimas vyresniame amžiuje gali padaryti didesnę žalą nei jauniems, nes alkoholis vyresnių žmonių organizme metabolizuoja lėčiau [147], sukelia dehidrataciją [150] taip pat gali reaguoti su vaistais draudžiamais vartoti su alkoholiu [149]. Alkoholis gali išprovokuoti traumas, kurias sukelia griuvimai [150].
Pagyvenę žmonės turi daugybę psichosocialinių (pvz., socialinės atskirties, netekties išgyvenimo) ir fizinių (pvz., lėtinio skausmo, miego sutrikimų) rizikos veiksnių, dėl kurių žmonės tampa labiau pažeidžiami ir padidėja rizika priklausomybių vystymuisi [151].
21 patiriančių psichologinį distresą [161]. Nustatyta, kad dėl nesaikingo alkoholio vartojimo didėja
rizika susirgti ŠKL, kepenų ciroze, vėžiniais susirgimais, didėja ankstyvų mirčių dėl tyčinių ir netyčinių sužalojimų rizika [160].
Nustatyta, kad moterys vartoja mažiau alkoholio nei vyrai, tačiau joms gali kilti didesnė su alkoholiu susijusių psichologinių problemų rizika. Keleto tyrimų rezultatai parodė, kad moterys anksčiau patiria neigiamų somatinių alkoholio vartojimo pasekmių [162]. Palyginti su vyrais, nuo alkoholio priklausomos moterys dažniau turi gretutinius nuotaikos ir nerimo sutrikimus bei intensyvesnius depresijos simptomus. Moterų, vartojančių alkoholį, savižudybių skaičius yra penkis kartus didesnis nei tų, kurioms nediagnozuotas alkoholizmas [163].
Nepaisant bendro rūkančiųjų skaičiaus sumažėjimo po 60 metų, priklausomybė nuo nikotino vyresniame amžiuje vis dar yra problema [164].
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 34 proc. vyrų ir 9 proc. moterų nurodė, kad rūko. Beveik du trečdaliai kasdien rūkančių vyrų surūko vidutiniškai 11 – 20 cigarečių per dieną, tarp moterų tokių buvo 23 proc. Iki pusės pakelio cigarečių per dieną surūko 33 proc. vyrų ir 76 proc. moterų, daugiau nei vieną pakelį – atitinkamai 5 proc. vyrų ir 1 proc. moterų [165].
Tabako rūkymas yra labiausiai paplitusi priklausomybės liga. Rūkantis žmogus vidutiniškai praranda 10 savo gyvenimo metų [166]. Tabako rūkymas ir alkoholio vartojimas neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą ir vyresniame amžiuje susilpnina pažintines funkcijas. Su rūkymu susijusi ŠKL rizika yra didžiausia rūkantiems žmonėms, palyginti su niekada nerūkiusiais ir tiems, kurie metė rūkyti [29]. Rizika taip pat didėja ilgėjant vartojimo trukmei ir dažnėjant rūkymui, matuojant pagal surūkytų cigarečių skaičių per dieną [29]. Rūkančių asmenų rizika mirti nuo ŠKL padidėja dvigubai, lyginant su nerūkančiais [29]. Rūkymas keičia arterijų struktūrą ir funkciją, bei didina metabolinio sindromo riziką [167]. Rūkymas susijęs su nerimo sutrikimais, su psichiką veikiančių medžiagų (ypač alkoholio) nesaikingu vartojimu. Įrodyta, kad nikotinas sukelia priklausomybę, todėl nustojus rūkyti atsiranda stiprūs nerimo ir kiti abstinencijos simptomai, kurie skatina rūkymą [168]. Nustatyta, kad nustojus rūkyti, sumažėja insulto rizika ir pagerėja smegenų perfuzija [169].
22 1.6. Distresas ir jo poveikis sveikatai
Distresas yra normalias adaptacines žmogaus galimybes viršijantis stresas. Stresas virsta distresu kai dėl tam tikrų priežasčių mes nesugebame prisitaikyti prie aplinkos iššūkių, kai mes esame fiziškai ir emociškai pavargę ir stokojame vidinių ir išorinių resursų susitvarkyti su iššūkiais. Psichologinis distresas apibrėžiamas kaip „simptomų visuma iššaukianti varginančią, painią ir neįprastą vidinę žmogaus patirtį. Distresas pasireiškia nuo liūdesio, baimės iki psichikos sutrikimų (depresijos, nerimo, panikos, socialinės izoliacijos, gyvenimo ir dvasinės krizės), kuriuos reikia kontroliuoti [170]. Teigiama, kad distresas turėtų būti matuojamas kaip šeštasis būtinas gyvybiškai svarbus rodiklis greta: kūno temperatūros, kvėpavimo dažnio, arterinio spaudimo, skausmo, pulso [170]. Psichologinį distresą Europos sąjungoje patiria nuo 3 proc. iki 30 proc. vyresnio amžiaus žmonių ir tai siejasi su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų bei mirtingumo rizika [7].
Neigiamas poveikis vyresnio amžiaus asmenų psichologinei savijautai dažnai yra pražūtingesnis, o atsigauti dažnai užtrunka daug laiko [171]. Tyrimų rezultatai rodo, kad neigiamas poveikis vyresnio amžiaus žmonių psichologinei savijautai buvo susijęs su neigiamais pagyvenusių žmonių psichinės sveikatos rodikliais, tokiais kaip nerimas, depresija ir potrauminio streso sutrikimas [172,173].
Distresas gali sutrikdyti asmens sugebėjimą susitvarkyti su gyvenimo aplinkybėmis ir jas valdyti, o tai savo ruožtu gali turėti įtakos sveikatai. Be to, kančia gali tiesiogiai paveikti imuninę sistemą. Pavyzdžiui, lėtinis distresas gali slopinti citokinų sekreciją, dėl kurios sumažėja imuninis atsakas [174]. Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, yra ypač jautrūs distresui dėl ligos arba kitų gyvenimo veiksnių, sukeltų pokyčių [175,176].
Mokslininkai nustatė, kad asmenys veikiami streso linkę nesveikai elgtis - nesveikai maitinasi, fiziškai pasyvūs [177]. Streso veikiami žmonės dažniau susiję su nekontroliuojamu valgymu [178] ir dažnu televizijos žiūrėjimu [179]. Nustatyta, kad stresas padidina priklausomybės atvejų riziką [180].
23
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo tipas. Epidemiologinių tyrimų metodas – momentinis tyrimas. Pasirinktas tyrimo duomenų surinkimo metodas – anoniminė anketinė apklausa (žr. priedas Nr. 1)., kuria buvo siekiama išsiaiškinti vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų gyvensenos ir patiriamo distreso sąsajas.
Tyrimo organizavimas. Atlikti tyrimą buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-GM(M)-114 (žr. priedas Nr. 2). Tyrimas buvo vykdomas 2020 m. birželio - rugsėjo mėnesiais. Buvo išdalinta 250 anoniminių anketų. Užpildytas anketas grąžino 232 asmenys, 27 anketos buvo pašalintos iš tyrimo. Pašalinimo priežastys – nepilnai užpildytos, sugadintos anketos. Analizei tinkamos pripažintos 205 anketos. Apklausos atsako dažnis – 82 proc.
Tiriamasis kontingentas. Tyrime dalyvavo 205 moterys. Tiriamosios buvo suskirstytos į vidutinio amžiaus (amžiaus vidurkis 56,46 ± 7,5; n = 128) ir vyresnio amžiaus tiriamųjų (amžiaus vidurkis 70,19 ± 2,51; n = 77) ( ±SN) grupes [181].
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas. Tiriamųjų atrankos būdas – parankios imties sudarymo metodas. Įtraukimo kriterijai: vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys, kurioms nėra diagnozuota fizinė ir psichinė negalia.
Tyrimo metodai. Tyrimo duomenų metodas – anoniminė anketinė apklausa. FA lygio nustatymui naudotas IPAQ klausimynas (Tarptautinis FA klausimynas), trumpoji versija (žr.
priedas Nr. 1), kurią sudaro 7 atviri klausimai apie fizinę veiklą kasdieniame gyvenime ir jo trukmę per pastarąsias 7 dienas. Po porą klausimų yra apie labai intensyvią fizinę veiklą (veikla, kuriai atlikti reikia didelių fizinių pastangų, dėl to žymiai padažnėja kvėpavimas), vidutiniškai intensyvią fizinę veiklą (veikla, kuriai atlikti reikia vidutinių fizinių pastangų, dėl kurios šiek tiek padažnėja kvėpavimas), laiką skirtą vaikščiojimui darbe, namuose ir vienas klausimas apie laiką, praleistą sėdint. Pastarojo klausimo rezultatas nėra įtraukiamas į suminį FA lygio įvertinimą.
FA intensyvumą nurodo MET reikšmės. FA lygmuo yra nustatomas remiantis MET skaičiavimo metodika, kai 1 MET = 3,5 mlO2/kg-1/min-1. Ramybėje žmogus sunaudoja 3,5 ml deguonies 1 kg kūno masės per 1 minutę. Duomenų analizei naudojamos tokios MET reikšmės: ėjimas = 3,3 MET, vidutinis FA = 4 MET ir didelis FA = 8 MET. Energijos sunaudojimas FA metu apskaičiuojamas sudedant visų trijų FA lygių MET reikšmes, t.y. kiek dienų per savaitę ir kiek laiko per vieną dieną tiriamasis buvo fiziškai aktyvus [182]. FA lygį nustatėme pagal MET – minučių
24 Mitybos įpročiai buvo vertinami užduodant klausimus apie pusryčių vartojimą, užkandžiavimo įpročius ir pan. Buvo vertinamas atskirų produktų, kaip šviežių daržovių, riebalų, mėsos vartojimo dažnis. Siekiant įvertinti tiriamųjų žalingų įpročių paplitimą buvo klausiama kiek suvartojama alkoholio vienetų ir, ar šiuo metu rūkoma. (žr. priedas Nr. 1).
Psichologiniam distresui įvertinti naudota adaptuota CORE-OM (angl. Clinical Outcomes for Routine Evaluation – Outcome Measure) anketa (žr. priedas Nr. 1) [2]. Anketa išversta į lietuvių kalbą ir standartizuota R. Viliūnienės ir kt. [183].
CORE-OM anketa matuoja šiuos patiriamo distreso kintamuosius [184]: 1. Subjektyvi gerovė (4 teiginiai apie subjektyvų asmeninės savijautos vertinimą bei optimistišką požiūrį į ateitį), (,,Jaučiuosi gana patenkintas savimi“; ,,Į savo ateitį žvelgiu optimistiškai“). 2. Problemos/simptomai (12 teiginių, iš kurių 4 apie patiriamus depresinius simptomus, 4 apie nerimo, 2 apie skundus fizine sveikata ir 2 apie traumą), (,,Visiškai neturėjau energijos ir noro ko nors imtis“, „Mane vargino skausmai ir kitokie fiziniai negalavimai“). 3. Funkcionavimas (12 teiginių, iš kurių 4 yra apie bendrą funkcionavimą, 4 – apie artimus ryšius ir 4 apie socialinius santykius), („Sugebėjau padaryti beveik viską, ką reikėjo“, „Su kitais žmonėmis buvau irzlus“). 4. Rizika (6 teiginiai, iš kurių 4 apie riziką sau(savęs žalojimo, savižudybė), 2 apie riziką kitiems (agresija prieš kitus), („Kūriau planus pasitraukti iš gyvenimo“, „Gąsdinau kitą žmogų arba jam grasinau“). Skalių vidinio suderinamumo rodikliai (Cronbach's alpha) svyravo nuo 0,706 iki 0,941, kas rodo pakankamą skalių vidinį suderinamumą ir tinkamumą duomenų analizei.
CORE-OM anketą sudaro 34 teiginiai. Pacientui reikia pažymėti tiksliausiai jo būseną per paskutines 7 dienas nusakantį atsakymą. Vertinama Likerto skale nuo 0 (nė karto) iki 4 (dažniausiai arba nuolat). Skalių įverčiai lygūs jų klausimų įverčių sumai. Visų anketos klausimų įverčių suma atspindi bendrą psichologinio distreso lygį. Kuo aukštesnis bendras įvertis, tuo pacientas blogiau vertina savo savijautą. Kuo aukštesni skalių vertinimai, tuo prastesnė pacientų savijauta – tuo sunkesnį distresą pacientai išgyvena [184,185].
25
3. REZULTATAI
3.1. Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų fizinis aktyvumas
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžioji dauguma tirtųjų moterų yra fiziškai aktyvios. Energijos (kcal) išnaudojamos FA veiklose per savaitę pasiskirstymas FA grupėse pateiktas 3.1 lentelėje.
3.1 lentelė. Energijos (kcal) išnaudojamos fizinio aktyvumo veiklose per savaitę pasiskirstymas fizinio aktyvumo grupėse
Pastaba: – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis
Nustatyta, kad tiriamųjų FA lyginant pagal amžiaus grupes statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05) (žr. 3.1 pav.).
3.1 paveiksle stulpeline diagrama pavaizduotas tiriamųjų procentinis skirstinys trejose fizinio aktyvumo grupėse.
3.1 pav. Tiriamųjų procentinis skirstinys fizinio aktyvumo grupėse
FA grupės ±SN (kcal)
Žemas FA lygis (< 600 MET– min/sav.) 206,40 ± 283,02 Vidutinis FA lygis (600 – 3000 MET– min/sav.) 2051,46 ± 656,84 Aukštas FA lygis (> 3000 MET– min/sav.) 7352,74 ± 3996,84
26 Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiau nei pusės visų tirtųjų moterų FA yra aukšto lygio, o išnaudojamų kilokalorijų kiekis šios veiklos metu (7352,74 ± 3996,84) parodo, kad vyrauja didelio intensyvumo fizinės veiklos (žr. 3.1 pav.).
Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų vidutiniškai per dieną praleistas laikas sėdint amžiaus grupėse skyrėsi statistiškai reikšmingai p < 0,05 (žr. 3.2 lentelė).
3.2 lentelė. Laiko praleisto sėdint per vieną dieną vidurkių skirstinys amžiaus grupėse
Amžius ± SN (val.)
Vidutinio amžiaus grupė 4,6 ± 3,62 Vyresnio amžiaus grupė 3,38 ± 2,16
p = 0,028
Pastaba: – vidurkis, SN – standartinis nuokrypi; p – reikšmingumo lygmuo; statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p < 0,05
Vidutinio amžiaus moterys statistiškai reikšmingai praleidžia daugiau laiko sėdėdamos, negu vyresnio amžiaus p < 0,05.
3.2. Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų mitybos įpročiai
Siekiant įvertinti tirtųjų moterų mitybos įpročius buvo nagrinėjami pusryčių vartojimo įpročiai (žr. 3.3 lentelė), riebalų vartojimo įpročiai (žr. 3.4 lentelė), domėjimasis maisto produktų sudėtimi (žr. 3.5 lentelė) ir sveikos mitybos svarba (žr. 3.6 lentelė).
3.3 lentelė. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal pusryčių valgymo įprotį (proc.) Kintamieji Vidutinio amžiaus
grupė
Vyresnio
amžiaus grupė χ 2; lls; p Kasdien valgo pusryčius 67,3 proc. 83,0 proc.
χ 2= 3,126; lls = 2; p = 0,062
Nevalgo pusryčių 32,7 proc. 17,0 proc.
Pastaba: χ2 - chi kvadrato kriterijus; lls- laisvės laipsnių skaičius; p – reikšmingumo lygmuo; statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p < 0,05
27 3.4 lentelė. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal riebalų vartojimo įprotį (proc.)
Kintamieji Vidutinio amžiaus grupė Vyresnio amžiaus grupė χ 2; lls; p
Aliejus 64 63,3 χ 2 = 1,043; lls = 4; p = 0,903 Margarinas 4 2 Sviestas 26 28,6 Taukai 2 4,12 Nevartoju riebalų 4 2
Pastaba: χ2 - chi kvadrato kriterijus; lls- laisvės laipsnių skaičius; p – reikšmingumo lygmuo; statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p < 0,05
Didžioji dalis visų tirtųjų moterų maisto gamybai vartoja aliejų, daugiau nei ketvirtis tiriamųjų naudoja sviestą. Riebalų naudojimo maisto gamybai įpročiai tarp skirtingo amžiaus grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05) (žr. 3.4 lentelė).
3.5 lentelė. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal produktų etikečių skaitymą (proc.) Ar skaitote maisto
produktų etiketėse
pateiktą informaciją? Vidutinio amžiaus grupė Vyresnio amžiaus grupė χ
2; lls; p
Taip, skaitau visada 16 12,2
χ 2 = 1,974; lls = 4; p = 0,741 Dažnai skaitau 38 40 Kartais skaitau 26 30 Neskaitau 20 14,8
Pastaba: χ2 - chi kvadrato kriterijus; lls- laisvės laipsnių skaičius; p – reikšmingumo lygmuo; statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p < 0,05
Daugiau nei pusė tirtųjų moterų skaito maisto produktų etiketes, tačiau beveik penktadalis tirtųjų moterų nesidomi maisto produktų sudėtimi. Skirtingo amžiaus moterų produktų etikečių skaitymo įpročiai nesiskyrė (p > 0,05) (žr. 3.5 lentelė).
3.6 lentelė. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal svarbą sveikai maitintis (proc.)
Kintamieji Vidutinio amžiaus grupė Vyresnio amžiaus grupė χ 2; lls; p
Labai svarbu 19,6 26,5
χ 2 = 3,07; lls = 3; p = 0,385
Svarbu 52,9 44,9
Nei svarbu nei nesvarbu 23,5 28,6
Nesvarbu 3,9 0
Visiškai nesvarbu 0 0
28 Beveik 70 proc. tirtųjų moterų yra labai svarbu, ir svarbu sveikai maitintis ir amžius
poreikiui sveikai maitintis neturi reikšmės (p > 0,05). (žr. 3.6 lentelė).
3.7 lentelė. Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų procentinis skirstinys pagal įvairių maisto produktų vartojimo dažnį
Maisto produktai Nė karto 1 – 2 dienas per savaitę 3 – 5 dienas per savaitę 6 – 7 dienas per savaitę (proc.) Virtas bulves 12,5 67,7 17,7 2,1
Keptas bulves (ne traškučius) 60,5 38,4 0 1,2
Ryžius ar makaronus 28,4 68,4 3,2 0
Košes arba dribsnius 30 40 21,1 8,9
Fermentinį sūrį (geltoną) 29 40,9 22,6 7,5
Varškės sūrį (baltą) 31,9 43,6 20,2 4,3
Kitus pieno produktus (varškę,
jogurtą, kefyrą ir kt.) 8,3 44,8 39,6 7,3
Vištieną 9,4 62,5 26 2,1
Žuvį 18,6 64,9 15,5 1
Mėsą (jautieną, kiaulieną, avieną) 9,8 59,8 25 5,4
Mėsos produktus (dešrą, kumpį, kt.) 30 42,2 17,8 10
Šviežias daržoves 1 6,1 26,5 65,3
Kitokias (virtas, konservuotas)
daržoves 24,5 40,4 17 17
Šviežius vaisius ar uogas 1 20,6 34 43,3
Konditerinius gaminius (sausainius,
pyragą, tortą) 22,1 52,6 20 5,3
Saldainius ar šokoladą 38,9 44,2 11,6 5,3
Kiaušinius 11,2 51 27,6 10,2
Limonadus, Coca-cola ir pan. 81,3 15,4 2,2 1,1
Greitą maistą (mėsainius, kebabus,
picas ir pan.) 85,9 12 1,1 1,1
Pastaba: statistiškai reikšmingi vidurkių skirtumai pažymėti paryškintu šriftu (p < 0,05)
29 Lyginant įvairių maisto produktų suvartojimo pasiskirstymą skirtingo amžiaus grupėse statistiškai reikšmingo skirtumo neaptikta, išskyrus tai, kad statistiškai reikšmingai daugiau (p < 0,05) vyresnio amžiaus moterų vartoja žuvies lyginant su jaunesnėmis (žr. 3.8 lentelė)
3.8 lentelė. Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų procentinis skirstinys pagal žuvies vartojimo dažnį
Dažnis Vidutinio amžiaus grupė Vyresnio amžiaus grupė χ 2; lls; p
Nė karto 25,5 10,9
χ 2 = 10,504; lls = 3; p = 0,015
1 – 2 dienas per savaitę 68,6 60,9
3 – 5 dienas per savaitę 5,9 26,1
6 – 7 dienas per savaitę 0 2,2
Pastaba: χ2 - chi kvadrato kriterijus; lls- laisvės laipsnių skaičius; statistiškai reikšmingi vidurkių skirtumai pažymėti paryškintu šriftu p < 0,05
3.3. Žalingų įpročių paplitimas tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų
Alkoholio vienetų vartojimas per savaitę statistiškai reikšmingai nesiskyrė lyginant skirtingo amžiaus moterų grupes (p < 0,05). Alkoholio suvartojimo per savaitę vienetais vidurkių pasiskirstymas pateiktas 3.9 lentelėje.
3.9 lentelė. Alkoholio suvartojimo per savaitę vienetais vidurkių pasiskirstymas skirtingo amžiaus moterų grupėse
Grupė ±SN t; p
Vidutinio amžiaus grupė 1,48 ± 1,935 -1,44; 0,153
Vyresnio amžiaus grupė 2,25 ± 3,14
Pastaba: – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis; t – Stjudento t – testas; p – reikšmingumo lygmuo; statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p < 0,05
3.10 lentelė. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal rūkymo dažnį Kintamieji Vidutinio amžiaus
grupė Vyresnio amžiaus grupė χ 2; lls; p Nerūko 72 85,1 χ 2 = 5,123; lls = 3; p = 0, 163 Rūko retkarčiais 12 8,5 Rūko kasdien 16 4,3
Pastaba: χ2 - chi kvadrato kriterijus; lls- laisvės laipsnių skaičius; p – reikšmingumo lygmuo; statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p < 0,05
30 3.4. Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų psichologinio distreso vertinimas
Daugiausiai distreso abiejose amžiaus grupėse patiriama subjektyvios gerovės srityje (2,79 ± 0,76; 2,77 ± 0,76) (žr. 3.11 lentelė). Tai reiškia, kad tiriamosios daugiau neigiamai, nei teigiamai vertina save, mažiau optimistiškai vertina savo ateitį dėl ko patiria neigiamą stresą.
3.11 lentelė. Patiriamo distreso vertinimo vidurkių pasiskirstymas skirtingo amžiaus moterų grupėse
Kintamieji
Vidutinio amžiaus
grupė Vyresnio amžiaus grupė t; p
±SN ±SN Subjektyvi gerovė 2,79 ± 0,76 2,77 ± 0,76 0,099; 0,922 Problemos 1,12 ± 0,79 0,94 ± 0,60 1,273; 0,206 Funkcionavimas 1,71 ± ,41 1,57 ± 0,40 1,7; 0,093 Rizika 0,03 ± 0,09 0,06 ± 0,13 -0,776; 0,444 Bendras - rizika 5,59 ± 1,27 5,24 ± 1,14 1,295; 0,199 Bendras 6,03 ± 0,86 4,90 ± 0,92 3,043; 0,06
Pastaba: – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, t – Stjudento t – testas; p – reikšmingumo lygmuo; statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p < 0,05
Stebima tendencija, kad daugiau distreso patiria jaunesnės tiriamosios, tačiau skirtumas statistiškai nereikšmingas (p > 0,05).
3.5. Psichologinio distreso, fizinio aktyvumo, mitybos ir žalingų įpročių ryšys
Psichologinio distreso ir fizinio aktyvumo ryšys. Tirtųjų moterų bendras distreso vertinimas ir fizinio aktyvumo lygis neturėjo ryšio (p > 0,05), tačiau moterys, kurių elgsena savo ir kitų atžvilgiu kelia daugiau rizikos yra fiziškai aktyvios (p < 0,01) (žr. 3.12 lentelė).
3.12 lentelė. Patiriamo streso ir fizinio aktyvumo vertinimų ryšys
Kintamieji Kriterijus FA
1. Subjektyvi gerovė r; p 0,22; 0,847
2. Problemos r; p -0,056; 0,622
3. Funkcionavimas r; p 0,084; 0,481
31 3.12 lentelės tęsinys. Patiriamo streso ir fizinio aktyvumo vertinimų ryšys
4. Rizika r; p 0,629; 0,001
5. Bendras - rizika r; p 0,006; 0,959
6. Bendras r; p -0,01; 0,977
Pastaba: r - Pirsono koreliacijos koeficientas; p – reikšmingumo lygmuo; statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p < 0,05
Psichologinio distreso ir mitybos ryšys. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tiriamosios, kurios patiria daugiau streso dėl depresijos simptomų raiškos, nerimo, fizinės sveikatos problemų, linkę į rizikingą elgseną vartoja daugiau mėsos produktų (p < 0,05) ir konditerinių galinių (p < 0,05). Daugiau mėsos produktų vartoja moterys, linkusios į rizikingą elgesį (p < 0,01). Tiriamosios, kurios patiria mažiau streso vertindamos save, savo ateitį daugiau vartoja saldainių bei šokolado (p < 0,05) (žr. 3.13 lentelė).
3.13 lentelė. Psichologinio distreso ir mitybos ryšys
Kintamieji Subjektyvi
gerovė Problemos
Funkcio-
navimas Rizika Bendras 1. Mėsos produktų vartojimas r p -0,134 0,228 0,278* 0,010 0,034 0,766 0,531** 0,005 0,222 0,347 2. Šviežių daržovių vartojimas r p 0,181 0,090 0,030 0,778 0,105 0,344 0,192 0,318 0,225 0,314 3. Šviežių vaisių ar uogų vartojimas r p 0,198 0,065 -0,203 0,055 -0,010 0,928 0,057 0,766 0,022 0,922 4. Konditerinių gaminių vartojimas r p -0,170 0,115 0,240* 0,024 0,044 0,694 -0,161 0,423 -0,115 0,609 5. Saldainių ar šokoladą r p -0,232* 0,032 0,111 0,302 0,013 0,908 0,161 0,413 -0,022 0,925
Pastaba: * - p < 0,05; ** - p < 0,01; r - Pirsono koreliacijos koeficientas; p – reikšmingumo lygmuo; statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p < 0,05
32 3.14 lentelė. Psichologinio distreso ir mitybos įpročių ryšys
Kintamieji Subjektyvi
gerovė Problemos
Funkcio-navimas Rizika Bendras 1. Pusryčių vartojimas r p 0,110 0,309 0,197 0,065 0,346** 0,001 0,076 0,700 0,505* 0,020 2. Valgau skubėdamas r p 0,002 0,982 0,216* 0,042 0,044 0,694 0,422* 0,020 0,251 0,247 3. Valgau žiūrėdamas televizorių, skaitydamas laikraštį r p 0,014 0,899 0,238* 0,026 0,127 0,255 -0,093 0,636 0,374 0,087 4. Persivalgau r p -0,074 0,495 ,344** 0,001 0,073 0,518 0,042 0,830 -0,034 0,879 5. Užkandžiauju bulvių traškučiais, skrudintais riešutais, spragėsiais, saldumynais ir pan. r p -0,350** 0,001 ,355** 0,001 0,000 0,999 0,135 0,502 -0,231 0,315
Pastaba: * - p < 0,05; **- p < 0,01; r - Pirsono koreliacijos koeficientas; p – reikšmingumo lygmuo; statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p < 0,05
Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp patiriamo distreso lygio problemų srityje ir nesveikų mitybos įpročių dažnio tokių kaip valgymas žiūrint televizorių (p < 0,05), persivalgymas (p < 0,01) ir užkandžiavimas (p < 0,01). Tiriamosios, kurios patiria mažiau streso vertindamos save, savo ateitį daugiau dažniau užkandžiauja (p < 0,01) (žr. 3.14 lentelė).
3.15 lentelė. Psichologinio distreso ir žalingų įpročių ryšys Kintamieji Subjektyvi
gerovė Problemos Funkcionavimas Rizika Bendras 1 . Rūkymas r p -0,113 0,293 0,159 0,132 0,069 0,532 -0,076 0,697 -0,247 0,268 2 . Alkoholio vartojimas r p -0,249* 0,020 0,005 0,963 -0,137 0,225 -0,007 0,971 -0,586** 0,004
Pastaba: *- p < 0,05; **- p < 0,01; r - Pirsono koreliacijos koeficientas; p – reikšmingumo lygmuo; statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p < 0,05
33 3.16 lentelė. Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų distresą prognozuojantys veiksniai
Veiksniai prognozuojantys didesnį stresą Beta (B) p
Amžius 0,823 0,057
FA 0,390 0,265
Rūkymas 0,166 0,775
Alkoholio vartojimas 0,133 0,042
Sveikos mitybos svarba 0,020 0,953
R2 = 0,405 ∆R2 = 0,827
F = 3,584 p = 0,027
Pastaba: *- p < 0,05; **- p < 0,01; statistiškai reikšmingi vidurkių skirtumai pažymėti paryškintu šriftu (p < 0,05)
34
4. REZULTATŲ APTARIMAS
4.1. Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų fizinis aktyvumas ir jo ryšys su patiriamu distresu
Tyrimai rodo, kad FA ir psichinės sveikatos ryšys skiriasi skirtingose FA srityse (t. y. profesinėje, mobilumo, namų ruošos bei laisvalaikio), o apžvalginiuose straipsniuose išnagrinėtas ir įrodytas atvirkštinis laisvalaikio FA ir psichinės sveikatos ryšys [17]. Tyrimai rodo, kad didesnis su darbu susijęs FA yra susijęs su prasta fizine sveikata ir padidėjusia ankstyvo mirtingumo rizika [186]. Nepaisant įrodymų, kad su darbu susijęs FA gali būti ne toks naudingas kaip laisvalaikio FA ir gali būti žalingas [17,186], PSO FA gairės skatina suaugusiuosius būti aktyvus bet kokio gyvenimo srityje, įskaitant laisvalaikio FA, transportą, profesinę fizinę veiklą ir namų ruošos darbus [187].
Remiantis jau atliktų tyrimų rezultatais galima teigti, kad laisvalaikio fizinė veikla sudaro tik nedidelę suaugusiųjų savaitės FA dalį, lyginant su kitomis sritimis [188]. Tyrimų rezultatai rodo, kad moterys patiria didesnį psichologinį distresą [189]ir yra mažiau fiziškai aktyvios laisvalaikiu, lyginant su vyrais [190]. Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad beveik pusė tirtųjų moterų yra vidutinio FA lygio, o kitos pusės tiriamųjų FA siekė aukštą lygį. Tik labai nedidelis procentas tirtųjų moterų (apie 5 proc.) buvo fiziškai neaktyvios. Šiems rezultatams įtakos galėjo turėti naudotas patogiosios imties metodas, kuomet galimybė sudalyvauti apklausoje galėjo atitekti asmenų grupei, kurių FA yra sąlygotas išorinių veiksnių, pvz.: vienos profesijos atstovai. Tyrimas atskleidė, kad vidutinio amžiaus grupės moterys statistiškai reikšmingai daugiau laiko praleidžia sėdėdamos, negu vyresnės. Mūsų tyrime profesinis fizinis aktyvumas nebuvo vertinamas, tačiau darome prielaidą, kad vidutinio amžiaus moterys galimai daugiau laiko praleidžia sėdėdamos profesinėje veikloje, nei vyresnio amžiaus moterys.
Ankstesni tyrimai nustatė [191] atvirkštinį ryšį tarp lengvo intensyvumo fizinės veiklos ir
depresijos raiškos moterims, bet atvirkštinį ryšį tarp didelio intensyvumo FA ir vyrų depresijos. Didelio intensyvumo FA kartais siejamas su nepasitenkinimo jausmais, ypač tarp žemesnės kompetencijos ir turinčių pasitikėjimo trūkumą žmonių [192].Tačiau mūsų tyrimo rezultatai nerodo ryšio tarp psichologinio distreso ir vidutinio bei didelio intensyvumo fizinio aktyvumo. Tam galėjo turėti įtakos imties specifiškumas.
35 yra veiksmingas vyresnių pacientų depresijos gydymui [196]. Mūsų tyrimo rezultatai neatskleidė ryšio tarp FA ir patiriamo bendro distreso lygio, tačiau vienoje srityje, kuomet asmuo yra linkęs į žalingą riziką tiek savo tiek kitų atžvilgiu aptikome tiesioginį ryšį tarp šių veiksnių. Nustatėme, kad didesnis distresas žalingos rizikos srityje turi ryšį su didesniu fiziniu aktyvumu. Mažo intensyvumo fizinė veikla gali pagerinti psichinę sveikatą tiesiogiai fiziologiniu keliu (t. y. didinant tam tikrų neuromediatorių sintezę ir metabolizmą, sumažinant tam tikrus uždegiminius žymenis arba skatinant pokyčius imuninėje sistemoje) [197,198].Tačiau mūsų tyrimo rezultatai nepatvirtina, kad FA palaiko emocinę savijautą ir sumažina depresijos simptomų rizika vyresniame amžiuje [196,199].
Vertinant mūsų tyrimo rezultatus, stebima tendencija, kad daugiau distreso patiria vidutinio amžiaus tiriamosios, nors statinio reikšmingumo nenustatėme (p > 0,05). Nustatyta, kad stresą darbe patiria apie ketvirtadalis ES-27 šalių darbuotojų [200].
Analizuojant Lietuvos gyventojų streso paplitimą nustatyta, kad 21 proc. tiriamųjų patyrė stresą darbe [60]. Remiantis šia informacija, manome jog mūsų tyrimo rezultatams turėjo įtakos vidutinio amžiaus moterų profesinė veikla.
4.2. Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų mitybos įpročiai ir jų ryšys su patiriamu distresu
Norvegų mokslininkų atliktame epidemiologiniame HUNT tyrime [24] buvo nustatytas reikšmingas pagyvenusių žmonių, besilaikančių sveikos ir nesveikos mitybos, psichologinio distreso skirtumas. Tyrimo rezultatai parodė, kad sveika mityba susijusi su geresniu pagyvenusių žmonių prisitaikymu prie kitokio gyvenimo būdo, kuris, kaip rodo kiti tyrimai, daro įtaką vyresnio amžiaus žmonių savijautai [25] ir psichologiniam distresui [26]. Mūsų tyrimo rezultatai atskleidė, kad beveik du trečdaliai visų tirtųjų moterų maitinasi sveikai, turi pakankamai informacijos apie sveikos mitybos principus, todėl nepavyko nustatyti sąsajų tarp psichologinio distreso ir kai kurių mitybos įpročių, ar kai kurių maisto produktų vartojimo. Pusryčių valgymas yra vienas iš asmens sveikos mitybos rodiklių. Pastebėjome tendenciją, kad daugiau vyresnių moterų kasdien valgo pusryčius nei jaunesnių. Tačiau ši tendencija gali sietis ne tik su sveikos mitybos principais, bet ir dėl to, kad daugiau vyresnio amžiaus moterų kasdien pusryčiauja dėl privalomo vaistų vartojimo.
Mokslinių tyrimų išvadose teigiama kad sociodemografiniai veiksniai yra susiję su mityba [201], o socialiniai santykiai yra susiję su mitybos elgesiu [143]. Keliuose tyrimuose [201,202] nustatyta, maisto produktų vartojimas tarp lyčių skiriasi. Nustatyta, kad moterys labiau mėgsta daržoves ir vaisius nei vyrai [133].
