Nėščiųjų moterų pasiruošimo motinystei ir jį įtakojančių veiksnių tyrimas

2 KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra

Vaida Kaminskienė

Nėščiųjų moterų pasiruošimo motinystei ir jį įtakojančių veiksnių tyrimas

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikata: vaikų ir jaunimo sveikata)

Mokslinė vadovė G.Levinienė

3 SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (vaikų ir jaunimo sveikata)

NĖŠČIŲJŲ MOTERŲ PASIRUOŠIMO MOTINYSTEI IR JĮ ĮTAKOJANČIŲ VEIKSNIŲ TYRIMAS

Vaida Kaminskienė

Mokslinis vadovas G.Levinienė

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2010.

Nėštumas ir gimdymas yra labai svarbūs periodai moters gyvenime, tai didelis moters fizinės ir psichinės būklės išbandymas. Siekiant palankesnės nėštumo ir gimdymo baigties reikia, laiku nustatyti įvairių vidinių ir išorinių veiksnių, turinčių įtakos vaisiaus raidai ryšį su vaisiaus raidos sutrikimais ir įvertinti jų įtakos laipsnį.

Darbo tikslas – įvertinti būsimųjų mamų pasiruošimą motinystei ir nustatyti jį įtakojančius veiksnius.

Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2009 m. liepos – 2010 m. vasario mėnesiais. Tyrimo metu naudotas vienmomentis anoniminės apklausos metodas. Buvo apklausiamos KKGN besilankančios nėščiosios. Mano tyrime viso buvo išdalintos 330 anketos. Atgal gautos ir statistinėje analizėje buvo naudotos 299 teisingai užpildytos anketos. Atsako dažnis 90,6 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 statistinį analizės paketą.

Rezultatai ir išvados. Žemesnio socialinio sluoksnio (kaime gyvenančios, žemesnio išsilavinimo, santuokoje negyvenančios ar pastovaus partnerio neturinčios) būsimosios mamos mažiau atsakingai ruošiasi motinystei. Dalis nėščių moterų gyvena nesveikai, t.y. nesveika jų gyvensena, kadangi nepakankamai skiriama dėmesio sveikai gyvensenai, mažai judama, vartojami žalingi veiksniai (alkoholis, narkotikai, tabakas). Apklaustųjų busimų mamų žinios apie kūdikio maitinimą buvo nepakankamos. Dauguma nėščiųjų nežinojo iki kokio amžiaus rekomenduojama vaiką maitinti motinos pienu/žindyti. Dalis net nebuvo susipažinusios su žindymo technika

4 Raktiniai žodžiai: Nėštumas, žalingi veiksniai, mityba, gyvensena, kūdikio priežiūra, natūralus maitinimas

5 SUMMARY

Public health (children and youth health)

RESEARCH ON PREGNANT WOMENS’ PREPARATION FOR MATERNITY AND FACTORS INFLUENCING THE PREPARATION

Vaida Kaminskienė

Scientific leader G.Levinienė

Kaunas University of Medicine, Faculty of Public health, Department of Preventive medicine. Kaunas: 2010.

Pregnancy and childbirth are crucial periods for women; it is a great test of woman’s physical and psychological status. Striving for a favorable pregnancy and delivery outcome it is necessary to ascertain the relation of various internal and external factors, affecting the fetus’ development, with the fetus developmental disorders in time and to evaluate their influence level.

Aim of the research – to evaluate the preparation for future maternity and to identify the factors influencing it.

Research methodology. The survey was executed during the months of July 2009 – February 2010. One-time anonymous survey method was used. Pregnant women visiting KKGN (KCGN) were questioned. 330 questionnaires were distributed during the survey. 299 correctly filled out questionnaires were returned and used for statistical analysis. Response frequency was 90,6 %. The statistical data analysis was performed using SPSS 13.0 statistical analysis package.

Results and conclusions. Lower social class (living in the villages, having lower education, not living in marriage or having no constant partner) future mothers prepare for maternity in a less responsible way. Part of the pregnant women live unhealthily: their lifestyle is unhealthy because of insufficient attention given to a healthy lifestyle; they exercise too little, use harmful factors (alcohol, drugs, tobacco). Respondents’ knowledge about breast-feeding was insufficient. Most of the pregnant women didn’t know till what age it is recommended to breastfeed the baby. Some weren’t even familiar with breast-feeding technique.

6 SANTRUMPOS

KKGN - Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai APSĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga

PSP – pirminė sveikatos priežiūra PI – pasikliautinasis intervalas χ² - Chi-kvadrato kriterijus p – pasikliovimo lygmuo cm - centimetrai proc.- procentai g -gramai

7 TURINYS SANTRAUKA...2 SUMMARY...3 SANTRUMPOS...4 ĮVADAS...6

1. DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI...7

2. LITERATŪROS APŽVALGA...8

2.1. Motinystės samprata...8

2.2. Nėščiųjų moterų gyvensenos ypatumai...9

2.2.1. Socialiniai ekonominiai veiksniai...10

2.2.2. Psichologiniai veiksniai...12

2.2.3. Fizinis aktyvumas...13

2.2.4. Žalingi įpročiai...16

2.2.5. Nėščiosios moters mitybos ypatumai...20

2.3. Nėščiųjų moterų pasiruošimo motinystei ypatumai (kūdikio priežiūros aspektu)...21

2.3.1. Natūralus kūdikių maitinimas ir jo nauda...21

2.3.2. Netaisyklingą kūdikių maitinimą lemiantys veiksniai...25

2.3.3. Nėščiųjų moterų pasiruošimas kūdikio priežiūrai...26

3. TYRIMO METODIKA...28

4. REZULTATAI...30

4.1. Nėščiųjų moterų požiūris į motinystę pagal sociodemografinius rodiklius...30

4.2. Nėščiųjų moterų gyvensenos ypatumai neštumo metu...43

4.3. Nėščiųjų moterų požiūris ir žinios apie kūdikio priežiūrą...55

IŠVADOS... ...64

LITERATŪRA... ...65

REKOMENDACIJOS... ...66

8 ĮVADAS

Nėštumas ir gimdymas yra labai svarbūs periodai moters gyvenime, tai didelis moters fizinės ir psichinės būklės išbandymas. Šiuo laikotarpiu vyksta dideli fiziniai ir psichologiniai pokyčiai bei moters prisitaikymas, kūdikio tyrinėjimas, realus jo suvokimas, motinystės atsakomybė, reikalavimai sau pačiai, noras kuo greičiau išmokti, suprasti ir prižiūrėti kūdikį (31).

Siekiant palankesnės nėštumo ir gimdymo baigties reikia, kad sutuoktiniai atsakingai žiūrėtų į šiuos procesus ir turėtų žinių, kaip elgtis nėštumo metu, kad vaisius augtų normaliai, gimtų gyvas bei sveikas (36). Norint visa tai užtikrinti svarbu laiku nustatyti įvairių vidinių ir išorinių veiksnių, turinčių įtakos vaisiaus raidai ryšį su vaisiaus raidos sutrikimais ir įvertinti jų įtakos laipsnį (48).

Naujagimystės ir kūdikystės laikotarpis labai svarbus tolesnei sveiko žmogaus raidai. Maitinimas yra tik vienas iš daugelio kūdikio poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai. Norint tai užtikrinti būsimiems tėvams būtina skatinti juos domėtis kūdikio priežiūra, jo higiena ir t.t. (87).

Nėščiųjų sveikatos priežiūrą reglamentuojamuose įstatymuose teigiama, kad dar iki gimdymo (trečiame nėštumo trimestre) nėščiosioms moterims turi buti suteikta visa naudinga informacija apie kūdikio priežiūrą, žindymą ir jo naudą, naujagimio priežiūrą, galimus sunkumus bei jų sprendimo būdus (62). Įrodyta, kad tinkamas nėščiosios moters švietimas nėštumo metu padeda jai prisitaikyti prie vykstančių gyvenimo būdo pokyčių, organizmo anatominių-fiziologinių pokyčių, bei yra labai svarbus nėščiosios sveikatos priežiūros veiksnys (41).

9 1. DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Įvertinti nėščiųjų moterų pasiruošimą motinystei ir nustatyti jį įtakojančius veiksnius

Uždaviniai:

1. Ištirti nėščiųjų moterų požiūrį į motinystę pagal sociodemografinius rodiklius. 2. Išanalizuoti nėščiųjų moterų gyvensenos aspektus neštumo metu.

3. Įvertinti nėščiųjų moterų požiūrį ir žinias kūdikio priežiūros klausimais.

10 2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Motinystės samprata

Šiandieninė motinystės samprata teigia, kad tradiciškai suprantama motinystė moteriai yra natūrali, nes tai – įgimtas instinktas. Nukrypimas nuo įsivaizduojamo motinystės vaidmens suvokiamas kaip blogai atliekamos motinos pareigos.

Lietuvoje motinystė taip pat vis dar suprantama tradiciškai. Štai keli esminiai tradicinės (arba patriarchalinės) motinystės sampratos bruožai:

1. Kiekviena moteris turi įgimtą „motinystės instinktą“, kurio pagalba ji geriau nei vyras sugeba auginti vaiką; visa to neįmanoma išmokti; vyras neturi „motinystės instinkto“.

2. Motinystė – moters gyvenimo įprasminimas (t.y. moters gyvenimas be motinystės neprasmingas).

3. Motinystė – tik pozityvių emocijų šaltinis. 4. Motinystė – tai pasiaukojimas.

5. Vaiko auginimas siejamas su užsidarymu privačioje erdvėje. 6. Moteris vardan motinystės turi atsisakyti profesinės karjeros (69).

Sociologų atlikti tyrimai teigia, kad kaip tik tokia motinystės samprata yra Lietuvoje paplitusi ir giliai įsišaknijusi ne tik tarp vyrų, bet ir tarp moterų (79). Moteriai priskiriama visa atsakomybė dėl vaikų priežiūros ir auginimo. Todėl kiekvienai moteriai tapsiančiai motina reikia sužinoti daug naujos informacijos, susijusios su naujuoju jos socialiniu vaidmeniu. Nežinomybė ir nepatyrimas gaubia kiekvieną šį naujo gyvenimo etapą: nėštumą, gimdymą, vaiko žindymą, vaiko priežiūrą, stiprų gyvenimo būdo pasikeitimą, moters virsmą motina t.t. (90).

Daugelis mokslininkų nurodo, kad motinystės vaidmens dormavimasis, suvokimas prasideda jau nuo nėštumo pradžios ir jo priėmimo, baigiasi pirmą mėnesį po gimdymo (1). Taip pat nustatyta, kad motinos vaidmens suvokimui didelį poveikį daro moters gyvensena, sveikata nėštumo metu, gaunama informacija apie gimdymą, pasitenkinimas gimdymu, naujagimio sveikata, ankstyvas kontaktas po gimdymo su naujagimiu ir gydytojų dėmesys. Nepalankūs įvykiai (neplanuotas, nepageidautas nėštumas, nėštumo nutraukimai, žalingi įpročiai) neigiamai veikia motinos vaidmens vystymosi procesą nėštumo ir laikotarpiu po gimdymo (23). Pirmą kartą ar pakartotinai gimdančių moterų menkas savęs, kaip būsimos motinos vaidmens

11 suvokimas sąlygoja nepakankamus gimdos susitraukimus gimdymo metu, ilgesnę gimdymo trukmę gimdymo metu (49).

Medicinine prasme motinystė apibūdinama kaip procesas. Tam, kad jis vyktų harmoningai, reikalingi keli veiksniai, tai būsimosios mamos emocinis brandumas, pakankama jos psichinė ir fizinė sveikata, palankios aplinkos sąlygos (ištekėjusios moters statusas, socialinės ir ekonominės aplinkybės) (64).

Nėštumas yra subtiliausias ir stipriausias mo ters troškimas, savęs realizavimo raiška, kita vertus, tai kritinis moters gyvenimo laikotarpis. Nėščioji susiduria su savo ankstesnio gyvenimo ir dabartinio vaidmens suderinimo problema (61). Nėštumo metu vaisiaus raida labai priklauso nuo motinos fiziologinių organizmo pokyčių, o nepalankūs išoriniai ir vidiniai veiksniai tuos pokyčius gali pakreipti nepageidaujama linkme (54). Tai pastebima ir vystantis naujagimiams — nėštumo metu patirtas stresas, nerimas gali lemti vaiko elgesio sutrikimus (40).

Nustatyta, kad labai efektyvios ir naudingos moterims kūdikio laukimo laikotarpiu nacionaliniu ar vietiniu lygiu vykdomų busimųjų mamų pasiruošimo motinystei programos. Jose yra teigiamai formuojamas požiūris į motinystės, jos nuostatą, pateikiama nėščiajai reikalinga informacija, žinios apie nėščiosios gyvenseną, sveiką kūdikių auginimą, jo priežiūrą.

2.2. Nėščiųjų moterų gyvensenos ypatumai

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja motinos ir vaiko sveikatos apsaugą laikyti prioritetine sritimi, nes moters sveikata iki pastojimo, nėštumo metu bei nėščiosios elgesys ir priežiūra šiuo laikotarpiu įtakoja nėštumo ir gimdymo baigtį (29). Kad nėštumas baigtųsi sveiko kūdikio gimimu. Siekiant visa tai užtikrinti svarbu laiku nustatyti įvairių vidinių ir išorinių veiksnių, turinčių įtakos vaisiaus raidai ryšį su vaisiaus raidos sutrikimais ir įvertinti jų įtakos laipsnį (48).

Nėštumo metu nėščioji patiria kūno sudėjimo, antropometrinių, medžiagų apykaitos grandžių, vidaus organų topografijos pokyčių. Moters organizmas nėštumo metu prisitaiko prie jame vykstančių fiziologinių pokyčių, o išoriniai veiksniai tokie kaip pakitusios gyvenimo sąlygos, sumažėjęs fizinis aktyvumas, neracionali/netaisyklinga moters mityba, žalingi įpročiai bei nepalankūs klimato veiksniai neabejotinai stipriai gali pakoreguoti vaisiaus raidą

12 nepageidaujama linkme (20). Yra nustatyta, kad tinkamas nėščiosios moters švietimas prenatenatalinės priežiūros metu padeda jai prisitaikyti prie vykstančių gyvenimo būdo pokyčių, organizmo anatominių-fiziologinių pokyčių, bei yra labai svarbus nėščiosios sveikatos priežiūros veiksnys (41).

2.2.1. Socialiniai ekonominiai veiksniai

Socialiniai veiksniai nėštumo metu taip pat turi įtakos būsimojo kūdikio (naujagimio) sveikatos būklei. Šeimos sudėtis, šeiminė padėtis, tėvų išsimokslinimo lygis darbinė veikla, gaunamos pajamos, gyvenamoji vieta – tai pagrindiniai veiksniai, kurie lemia šeimos socioekoniminį statusą. Priklausomai nuo to, aukštas jis ar žemas socioekonominis statusas, keičiasi šeimos galimybės, jos gyvensena, sveikata bei mityba. Deja, į pasaulį ateinanti nauja gyvybė neturi galimybės pasirinkti šeimos, kurioje galėtų gimti. Kiekvienas asmuo gimsta ne tik išoriškai egzistuojančioje visuomenės struktūroje (socialinė klasė, gyvenamoji vietovė, tėvų pajamų dydis ir pan.), bet ir objektyvioje socialiai konstruojamoje tikrovėje (vertybės, nuostatos, suvokimo kategorijos ir pan.). Taigi kiekvienas individas gimsta tam tikroje rasinėje, etninėje, užimančioje tam tikrą socialinę padėtį visuomenėje. Taip pat nuo šeimos priklauso, kaip individas suvokia savo vietą visuomenėje, taip pat lemia jo galimybes ir pasiekimus gyvenime (85).

Nustatyta, kad tų besilaukiančių moterų, kurios gyvena ne su būsimų vaikų tėvais, vaikai turi tendenciją dažniau susirgti naujagimių kolika (44). Mokslinės literatūros duomenimis, motinos amžius taip pat yra labai svarbus veiksnys, lemiantis moters nėštumą, jo eigą ir baigtį (29). Įrodyta, kad jei būsimoji mama labai yra jauna, esti nepalankios ekonominės sąlygos, tai sukelia įtampą, kuri tiesiogiai koreliuoja su blogu vaiko fiziniu vystymusi, nepastoviomis, greitai kintančiomis emocijomis, prastesniu gebėjimu mokytis, dirbti (44).

Kiti tyrėjai teigia, kad tiesioginio priežastinio ryšio tarp motinos išsimokslinimo arba šeimos padėties ir naujagimio sveikatos nėra, tačiau nurodo, jog šie veiksniai lemia tam tikrus būsimosios motinos gyvensenos ir sveikatos būklės ypatumus, kurie gali turėti tiesioginės įtakos būsimųjų vaikų sveikatai (17,74,75,84). Nemaža dalis autorių nurodo, jog motinos socialiniai ir

13 ekonominiai veiksniai išsimokslinimas, šeimos padėtis, užsiėmimas gaunamos pajamos ir amžius tiesiogiai koreliuoja su mažu naujagimių gimstamumo svoriu (17).

Išanalizavus medicininio gimimų registro duomenų bazę nustatyta, kad negyvus naujagimius dažniau gimdė vyresnio amžiaus (35 metų ar vyresnės), turinčios pradinį ar pagrindinį išsimokslinimą ir netekėjusios, išsiskyrusios moterys bei našlės. Nepalanki šeiminė padėtis ir menkas išsimokslinimo lygis padidino tikimybę susilaukti negyvagimio (šansų santykiu 1,4:1,65). Taip pat nustatyta, kad tikimybė pagimdyti negyvagimį vyresnio amžiaus motinoms, jei jos neišsimokslinusios ir vienišos buvo 1,65-4,1 karto didesnė lyginant su kitomis motinomis (18).

Nustatyta, kad mažo svorio naujagimius pagimdo dažniau pagimdo tos moterys, kurios yra jaunesnės nei 15 metų ir vyresnės nei 44 metai. Kai moterų amžius nuo 15 iki 20 metų pagimdyti mažo svorio naujagimius tikimybė mažėja lyginant su jaunesnėmis gimdyvėmis. Mažiausia tikimybė pagimdyti mažo svorio naujagimį yra toms moterims, kurioms yra 20 – 44 metai (68). Kitų tyrimų autoriai teigia, kad dažniausiai naujagimius sveriančius mažiau nei 2500 g pagimdo jaunesnės negu 20 metų bei 35 metų arba vyresnės moterys. Jaunai moteriai rizika susilaukti mažo svorio naujagimio susijusi su jos biologiniais sveikatos aspektais, gyvensena (žalingais įpročiais) bei socialiniais veiksniais (žemesniu išsilavinimo lygiu, nepalankia šeimos padėtimi, mažesnėmis pajamomis ir pan.) (27). Vyresnio amžiaus moteriai didesnę riziką susilaukti naujagimio sveriančio mažiau nei 2500 g daugiausia lemia nėščiosios ligos bei nepalankūs socialiniai veiksniai (4).

Taip pat nustatyta koreliacija tarp būsimosios motinos ūgio ir būsimojo naujagimio gimimo masės. Mažesnių motinų naujagimiai gimsta mažesni, hipotrofiški, juos dažniau pagimdo prieš laiką. Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių šalių daugiau kaip ketvirtadalis moterų yra per didelės kūno masės, daugiau dešimtadalio nutukusios. Šioms moterims didesnė tikimybė yra patirti gimdymo metu komplikacijų. Taip pat nustatyta, kad nutukusioms motinoms dvigubai dažniau pasitaiko vaikų perinatalinis mirtingumas lyginant su normalios kūno masės motinų vaikais (5).

Mokslininkas Nessas atlikęs tyrimą padarė išvadą, kad didelis svorio prieaugis susijęs su didele vaisiaus mase, tačiau sąsajos tarp per didelio svorio prieaugio nėštumo metu ir blogos

14 perinatalinės baigties nenustatė (71). Kiti tyrėjai teigia, kad aukštesnį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai gimsta didesnio svorio, būna ilgiau žindomi, harmoningai vystosi nuo gimimo (46).

Motinos darbo sąlygos nėštumo laikotarpiu taip pat gali lemti didesnę tikimybę susilaukti mažesnio svorio naujagimio. Užsienio mokslininkų darbuose nurodoma, kad įvairūs kenksmingi darbo aplinkos veiksniai sutrikdo normalų vaisiaus augimą, tiesiogiai ar netiesiogiai pažeisdami motinos, placentos ir vaisiaus gyvybines funkcijas. Įrodyta, jog maž gimimo svorio naujagimių riziką didina cheminiai (sunkieji metalai, organiniai tirpikliai, pesticidai) (52), fiziniai (mikrobangos, aukšto dažnio elektromagnetinė radiacija, triukšmas, aukšta arba žema temperatūra) (54) sunkus fizinis darbas ir psichologiniai ir socialiniai veiksniai (darbas pamainomis, ilgas darbo laikas, naktinis darbas, stovimas darbas, sunkių krovinių kėlimas, fizinė įtampa) (52).

2.2.2. Psichologiniai veiksniai

Kaip jausis nėščia moteris, kokia bus jos nuotaika, nuo to priklausys būsimojo kūdikio visavertis vystymasis (54). Įrodyta, kad nėštumo metu patiriami rūpesčiai, nerimas neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi dar iki gimimo, ir tai gali sukelti priešlaikinį gimdymą bei tiesiogiai statistiškai patikimai koreliuoja su mažu būsimojo vaiko svoriu. Šie reiškiniai aiškiai pastebimi ir vystantis naujagimiams — nėštumo metu patirtas stresas, nerimas gali lemti vaiko elgesio sutrikimus vaikui augant (86).

Mokslininkų grupė iš Didžiosios Britanijos tyrė 123 moterų nėštumo eigą bei jų kūdikių vystymąsi iki 18 mėnesių. Jie nustatė, kad dažniausiai šių moterų nėštumo metu patirto streso priežastys buvo nerimas, nusivylimas ir nesutarimai su partneriu. Mokslininkai taip pat pastebėjo tam tikrų skirtumų ir vaikų protinių gebėjimų raidoje: mamų, kurios patyrė stresą nėštumo metu, vaikų protinis vystymasis buvo lėtesnis, nei vaikų, kurių mamos streso nepatyrė. Pirmieji vaikai (tų mamų, kurios nėštumo metu patyrė stresą) buvo labiau linkę į baimę ir nerimą. Mokslininkai darbo apibendrino tyrimo rezultatus ir padarė išvadas, kad nėštumo metu patirtas stresas ne visiems sutrikdo vaiko vystymąsi. Dauguma vaikų, nepaisant mamų patirto streso, vystosi normaliai (93).

15 Kita mokslininkų grupė iš Nyderlando (naudodamasi kompiuterine literatūros paieška ir vadovaudamiesi mokslininkų bibliografiniais straipsniais) apibendrino patiriamo prenatalinio streso poveikį būsimojo vaiko vystymuisi. Apibendrintose išvadose teigiama, kad moterims, kurios nėštumo metu patiria didelį nerimą ar stresą yra didesnis pavojus patirti savaiminį persileidimą ar neišnešioti vaisiaus, bei galimas lėtesnis vaiko vystymąsis (67). Kiti autoriai tyrinėję nėštumo metu patiriamo streso poveikį teigė, kad padidėjęs nerimas ir depresija buvo susiję su rimtesnėmis akušerinėmis komplikacijomis, ryškesniais nėštumo simptomų pasireiškimais, priešlaikiniu gimdymu bei turėjo įtakos vaisiaus ir naujagimio gerovei ir elgesiui (2).

Įrodyta, kad moterims nėštumo metu patirtas stresas/psichologinė įtampa (pvz. depresija, nerimas) gali neigiamai paveikti vaisiaus vystymąsi (82). Visi šie neigiami vystymosi poveikiai pasireiškia keičiantis motinos neuroendokrininių sistemų funkcijai (6). Remiantis moksliniais duomenimis iš įvairių tyrimų, nustatyta, kad moterims, kurios nėštumo metu patiria stiprią psichologinę įtampą padidėja kortizolio koncentracija (motinos kraujyje ir vaisiaus vandenyse) (9). Taip pat įrodyta, motinos padidėjusi kortizolio koncentracija yra susijusi su priešlaikiniu gimdymu ir mažesniu vaiko gimimo svoriu (59). Kitų mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad padidėjęs kortikosteroidų kiekio infuzijos motinos organizme sąlygoja net iki 25 proc. sumažėjusį vaisiaus svorį, taip pat nustatyta, kad didesnės norepinefrino infuzijos gali sukelti gimdos susitraukimus ir gali sumažinti arterijų ir gimdo arterijų kraujotaka (15).

2.2.3. Fizinis aktyvumas

Tarp daugelio veiksnių, turinčių poveikį nėštumo eigai ir kūdikio sveikatai (socioekonominių, mitybos, genotipo, psichologinių ir t.t.), pastaraisiais dešimtmečiais nuodugniai tiriamas nėščiosios fizinis aktyvumas (100). Nėštumo metu dažniausiai mažėja fizinis aktyvumas, keičiasi medžiagų apykaita, endokrinininės ir kitų fiziologinių sistemų veikla, bendras kūno masės centras, raumenų ir stuburo apkrova. Šie vyksmai gali sukelti neigiamų padarinių tiek nėščiosios, tiek vaisiaus organizmui (dėl didelės nėščiosios ir vaisiaus kūno masės, stuburo pokyčių, netaisyklingos laikysenos, mažėjančio raumenų tonuso, darbingumo, nuolatinio nuovargio) gali pasunkėti gimdymo eiga, atsigavimas po jo (57).

16 Daugelio studijų išvadose konstatuojama fizinio aktyvumo nauda nėštumo metu, gimdymo eigoje, bei pogimdyminiu periodu. Taip pat nustatyta, kad fizinis aktyvumas nėštumo metu ugdo vaiko fizinį vystymąsi įsčiuose bei nėščiosios ištvermę, kuri yra labai svarbi gimdymo metu (43, 54). Teigiama, kad fiziškai aktyvių nėščiųjų aktyvinesnė placentinė kraujotaka, visa tai sąlygoja geresnį vaisiaus aprūpinimą deguonimi, bei geresnę medžiagų apykaitą (53).

Fizinis aktyvumas nėštumo metu visapusiškai stiprina ir besilaukiančios moters organizmą, praplečia fiziologinius jos rezervus, aktyvina visų sistemų veiklą ir kartu sąlygoja normalią nėštumo eigą, stiprina pilvo raumenis, didina tarpvietės elastingumą, o pogimdyminiu laikotarpiu – gerina organų ir jų sistemų atsigavimą (grįžimą į būklę, buvusią prieš nėštumą) (30).

Nėštumo metu kūno masės prieaugį sudaro: apie 3,5 kg – vaisius, apie 0,7 kg – placenta, apie 1 kg – vaisiaus vandenys, apie 1 kg –krūtys, apie 2 kg – kraujagyslės, apie 2 kg – kūno skysčiai ir apie 3 kg – maistingosios medžiagos (28). Dauguma autorių, tyrinėjusių nėščiųjų moterų kūno masės prieaugį nėštumo metu, teigia, kad didesnė nėščių moterų dalis (apie 50 – 60 proc.) pagal KMI (kūno masės indeksą) neatitinka šio prieaugio rekomendacijų. Taip pat teigiama, kad tiek normalios kūno masės, tiek nutukusios moterys, priaugdamos daugiau nei rekomenduojama, žymiai dažniau pagimdo didelio svorio (>4000 g) kūdikius (38). Jei kūno masė padidėja daugiau negu leidžia normos, gali pasireikšti gimdymo toksikozės, komplikacijos, taip pat ilgesnis atsigavimas po gimdymo (54).

Lietuvos tyrėjai 2002 m. atliko tyrimą siekdami išsiaiškinti mankštos poveikį nėštumo metu. Nustatyta, kad per pratybas besimankštinusių nėščiųjų kūno masė nėštumo pabaigoje buvo 5 proc., o naujagimio — 10 proc. mažesnė nei nesimankštinusiųjų, taip pat besimankštinusiųjų gimdymo trukmė buvo trumpesnė nei nesimankštinusiųjų (57).

Užsienio mokslininkai ištyrę 75 sveikas nėščiąsias pastebėjo, kad nėščiųjų moterų, kurios mankštinosi per visą nėštumo laikotarpį, riebalų masė poodiniame sluoksnyje buvo mažesnė (8,3 proc.), lyginant su nėščiosiomis, kurios nėštumo metu nesimankštino (12,1 proc.) (13).Kito tyrimo metu nustatyta, kad nesimankštinančių nėščių moterų naujagimių kūno masė (3,75 ± 0,08 kg) ir placentos ilgis (51,8 ± 0,3 cm) buvo didesni lyginant su nėščiųjų, kurios buvo fiziškai aktyvios, naujagimiais kūno masė (3,49 ± 0,07 kg) ir placentos ilgis (50,6 ± 0,3 cm). Šiuos

17 skirtumus tarp naujagimių kūno masės lėmė padidėjusi nėšciosios kūno masė ir riebalų kiekis poodiniame sluoksnyje (12).

Atlikta nemažai tyrimų, kuriais nustatyta, kad fizinio aktyvumo nauda nėščiosios moters ir vaisiaus sveikatai. Vieningai tyrėjai pritaria nuomonei, kad nėštumo metu “sveika” būti fiziškai aktyviam, kadangi fizinis aktyvumas nėštumo metu padeda sumažinti raumenų pertempimo pavojų, mažina nugaros skausmų riziką, gerina laikyseną, lengvina ir greitina gimdymą ir atsigavimą po jo (54).

Lietuvoje 2006 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad fiziškai neaktyvių moterų arterinis kraujo spaudimas 20-35 nėštumo savaitėmis buvo reikšmingai didesnis nei fiziškai aktyvių (98). Taip pat nustatyta, kad sprotuojant fiziškai stiprių nėščiųjų moterų kūno temperatūra atliekant pratimus mažėja. Visa tai gerina jų kūno temperatūros reguliacijos efektyvumą ir taip yra sumažinamas embriono bei vaisiaus šilumos stresas (37). Įrodyta, kad nėščiųjų moterų, kurios nėštumo metu (trečiajame nėštumo trimestre) darė ištvermės pratimus, naujagimiams nežymiai sumažėjo svoris (apytiksliai 310 g), tačiau jokių pakitimų galvos smegenyse nenustatyta. Manoma, kad sumažėjęs svoris gali būti mažesnio riebalų kiekio rezultatas (37).

Siekiant įvertinti didėjančio krūvio, pastovaus vidutinio krūvio įtaka nėšciosios rganizmui 20 ir 32 nėštumo savaitę ir 12 savaitę po gimdymo tyrėjai atrinko 52 nėščias moteris (27 besimankštinančias ir 25 nesimankštinančias). Atlikę tyrimą nustatė, kad širdies susitraukimų dažnis po fizinio krūvio besimankštinančiųjų buvo mažesnis negu nesimankštinusiųjų nėščiųjų moterų. Taip pat ramybės nėštumo metu širdies susitraukimų dažnis buvo didesnis negu po nėštumo (78).

Siekiant įvertinti pratimų vandenyje įtaką nėščiosios moters organizmui buvo tiriamos 23 besimankštinančios nėščiosios moterys, kurioms buvo nuo 16 iki 28 nėštumo savaičių. Tyrimo rezultatai parodė, kad nėščiųjų širdies susitraukimų dažnis sporto metu sumažėjo, taip pat nustatyta, kad arterinis kraujo spaudimas nepakito visa nėštumo laikotarpį (sistolinis ir diastolinis) (56).

Remiantis Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad fiziškai aktyvios buvo daugiau kaip pusė tirtų nėščių moterų. Taip pat mokslininkės aiškinosi, kaip nėščiosios vertina fizinį aktyvumą nėštumo metu. Nėščiosios teigė, kad fizinis aktyvumas yra svarbus dėl keleto priežasčių: tai svorio kontrolės, savo ir vaiko

18 sveikatos būklės gerinimo, emocinės būsenos gerinimo. Užsienio tyrėjo atliktas tyrimas parodė, kad fizinį aktyvumą nėštumo metu nėščiosios vertino kaip sveikatos stiprinimą, aktyvų poilsį, gerą emocinę būseną, sveiką gyvenimo būdą, nuotaiką, visapusišką žmogaus tobulėjimą (100).

Pastebėta, kad nėštumo metu besimankštinusių moterų pirmoji ir antroji gimdymo fazės buvo trumpesnės, joms mažiau nei nesimankštinusioms reikėjo skatinamųjų medikamentų gimdymo metu. Stiprios, gerai fiziškai pasirengusios nėščiosios moterys ne taip greit pavargsta gimdydamos ir greičiau atsigauna po gimdymo. Nustatyta, kad aerobikos pratybos teigiamai veikia moters nėštumo bei gimdymo eigą. Tyrimo metu pastebėta, kad besimankštinusiųjų gimdymas trūko trumpiau, cezario pjūvių, vakuminės ekstrakcijos, tarpvietės įkirpimų ir plyšimų buvo mažiau, naujagimių buklė pagal V. Apgar skalę buvo geresnė nei nesimankštinusiųjų nėščiųjų gimdymo metu (58).

Apibendrinant literatūra pastebėta, kad fizinis aktyvumas teigiamai veikia tiek nėščiosios, tiek vaisiaus organizmą. Tinkamai parinkta fizinė veikla aktyvina placentinę kraujotaką, aprūpina organizmą deguonimi, gerina vaisiaus medžiagų apykaitą ir t.t. Aišku, kad per intensyvi fizinė veikla gali būti pavojinga ne tik nėščiajai, bet ir vaisiui, tai gali paskatinti priešlaikini gimdyma, trikdyti vaisiaus augimui.

2.2.4. Žalingi įpročiai

Literatūroje randama pakankamai daug duomenų, rodančių, jog motinos žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas) nėštumo metu atskirai arba kartu su kitais veiksniais veikia naujagimių sveikatą (65). Nustatyta, jog piknaudžiavusios alkoholiu ir rūkiusios nėštumo metu moterys dažniau pagimdo mažus pagal gestacijos amžių naujagimius (17), taip pat dažniau gimdo prieš laiką, joms dažniau nei gyvenusioms „sveikai“ (nevartojusioms žalingų įpročių) gimsta mažo svorio ir negyvi naujagimiai. Taip pat įrodyta, kad žalingi įpročiai nėštumo metu sąlygoja didesnį vaisių ir naujagimių mirtingumą ir sergamumą (75).

Mokslininkai teigia, jog kas dešimta naujagimio mirtis nutinka dėl to, kad motina nėštumo metu buvo veikiama žalingų veiksnių (rūkė, vartojo alkoholį ar psichotropines medžiagas bei netinkamus medikamentus), o efektyviausiu negyvagimių sumažinimo būdu laiko žalingų įpročių atsisakymą planuojant nėštumą ar nėštumo metu. Taip pat jau yra įrodyta ir

19 rūkymo neigiama įtaka vaisiaus apsigimimų susiformavimui, ypač – širdies ir kraujagyslių sistemoje (73).

Šveicarų mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu buvo nustatytas ryšys tarp rūkymo nėštumo metu ir mažo naujagimio gimimo svorio, mažo vaiko svorio vaikystėje ir priešlaikinio gimdymo. Apibendrinę tyrimo rezultatus padarė išvadas, kad viso to būtų galima išvengti jei perinataliniu metu moteris būtų nerūkiusi (11). Graikai atlikę kohortinį tyrimą (ištyrę 1400 motinų-vaikų porų) nustatė, kad rūkymas nėštumo metu sąlygoja mažesnį 119 g gimimo svorį, lemia 0,53 cm mažesnį ūgį ir sąlygoja 0,35 cm mažesnį galvos perimetrą (10). Kiti tyrėjai nustatė, kad gimusių naujagimių, kurių motinos nėštumo metu rūkė, svoris buvo 142 g mažesnis lyginant su nerūkančių nėštumo metu motinų naujagimiais (šansų santykis šioms moterims susilaukti mažo svorio naujagimio buvo (33).

Šveicarų mokslininkai taip pat teigia, kad rūkymo nutraukimas ankstyvame nėštumo laikotarpyje leidžia žymiai sumažinti vaisiui sukeliamas neigiamas rūkymo pasekmes (10).

Kiti mokslininkai tyrinėję rūkymo poveikį vaisiaus vystymosi metu nustatė teigiamą ryšy tarp motinos rūkymo nėštumo metu ir padidėjusios rizikos susirgti kvėpavimo takų ligomis vaikystėje, taip pat nustatyta, kad rūkymas prenataliniu laikotarpiu neigiamai veikia plaučių augimą bei slopina imuninės sistemos vystymąsi (32).

Mokslininkai analizavę žalingų veiksnių poveikį vaisiaus augimo metu teigia, kad moterų, kurios nėštumo metu surūkydavo 10 ar daugiau cigarečių per dieną, vaikai labiau būna linkę į padidintą pavojų karštligiškiems priepuoliams.

Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad beveik 5 proc. rūkančių ir pagimdžiusių nesveikus naujagimius motinų rūkė iki nėštumo apie dvejus metus, 6,5 proc. - trejus metus ir 16,3 proc. apklaustųjų iki nėštumo rūkė ketverius metus ir ilgiau. 25 proc. rūkančiųjų per dieną surūkė iki 10 cigarečių, 2 proc. - daugiau kaip 10 cigarečių. Išanalizavę, ar rūkymo veiksnys turėjo įtakos įgimtų širdies ydų rizikai, nustatyta, kad rūkančių motinų naujagimiai turėjo daugiau kaip du kartus didesnę riziką gimti, turėdami įgimtas širdies anomalijas (21).

Mokslininkai iš Graikijos nustatė, kad tiems naujagimiams, kurių motinos prenataliniu laikotarpiu rūkė dažniau nustatoma sulėtėjusi vaisiaus raida. Taip pat nustatyta, kad šeimose, kuriose pranataliniu laikotarpiu rūkė ir mama, ir partneris buvo dar didesnė rizika patirti vaisiui

20 vystymosi sulėtėjimą. Tačiau tiesioginis ryšys tarp sulėtėjusios vaisiaus vystymosi raidos ir surūkomų cigarečių skaičiaus nenustatytas. Taip pat šiems tyrėjams nepavyko nustatyti jokių ryšių tarp nėščiųjų moterų kavos vartojimo kiekio bei vaiko vystymosi sutrikimų (33).

D.Britanijos mokslininkai tyrė pasyvaus rūkymo poveikį nerūkančioms nėščioms moterims ir nustatė, kad nuolat būnant prirūkytoje patalpoje vidutinis naujagimio svoris sumažėja 33 g, bei padidėja pavojaus tikimybė (22 proc.) pagimdyti mažo svorio naujagimį (t.y. žemiau 2500 g). Tačiau jokio ryšio tarp pasyvaus rūkymo nėštumo metu ir priešlaikinio gimdymo šiems mokslininkams nepavyko nustatyti (51).

Alkoholio vartojimas taip pat gali būti savaiminių persileidimų, placentos atšokos, priešlaikinio gimdymo priežastimi. Dėl alkoholio vartojimo prenataliniu metu poveikio vaisiui galimas įvairaus laipsnio ir pobūdžio pakenkimas. Sunkiausias yra vaisiaus alkoholinis sindromas, kuriam būdingi simetriškas vaisiaus augimo atsilikimas, centrinės nervų sistemos pažeidimas (įvairūs neurologiniai, intelekto vystimosi sutrikimai ar atsilikimas, galvos apimties sumažėjimas ir t.t.), veido deformacija (siauri akių plyšiai, prailginta vidurinė veido dalis, plokščias viršutinis žandikaulis ir t.t.). Dažniau pasitaiko lengvesnio laipsnio su alkoholiu susiję nervų sistemos pažeidimai (atminties, dėmesio, socialinės adaptacijos problemos, kalbos ir matematinių sugebėjimų specifiniai sutrikimai) ar su alkoholiu susiję gimimo defektai (šlapimą išskiriančių, širdies ir kaulų sistemų apsigimimai, įvairūs regėjimo ir klausos defektai). Tačiau mokslinių tyrimų išvados alkoholio atžvilgiu, priešingai nei rūkymo, ne tokios griežtos: tik daugiau nei 160 g gryno alkoholio suvartojimas per savaitę (apie 10 litrų nestipraus alaus ar 20 mažų vyno taurių) nėštumo metu susijęs su vaiko intelekto sumažėjimu. Vis dėlto rekomenduojama moterims būti atsargioms vartojant alkoholį per nėštumą ir neviršyti saugios 1 standartinio alkoholio vieneto dozės per dieną (1 maža vyno taurė, 0,5 l nestipraus alaus) (73).

Suomių ir danų mokslininkai 10 metų kaupė ir apdorojo informaciją apie 5 000 nėščiųjų bei jų vaikų duomenis. Moterys atsakinėjo į klausimus apie alkoholio ir kofeino vartojimą, darbo sąlygas, dietas bei persirgtas ligas prenataliniu laikotarpiu. Ištyrus jų naujagimius 128 berniukams buvo diagnozuotas kriptorchizmas. Paaiškėjo, kad jei būsimoji mama prenataliniu metu suvartoja daugiau nei penkius standartinius vienetus alkoholio per savaitę, jos vyriškos lyties kūdikiui net 3 kartus padidėja tikimybė gimti su nenusileidusia sėklide. Ryšys tarp šio defekto ir alkoholio vartojimo prenataliniu laikotarpiu mažesniais kiekiais nenustatytas, tačiau

21 tyrimo autoriai primena, jog net ir mažomis dozėmis nėštumo metu vartojamas alkoholis turi neigiamo poveikio vaisiui, todėl teigti, jog 4 gėrimai per savaitę – saugi dozė, tikrai nerekomenduoja (8).

JAV atliktas tyrimas parodė, jog vaikai, kurių besilaukdamos motinos nėštumo metu vartojo alkoholį buvo labiau linkę būti agresyvus, neramūs, linkę į depresiją. Šansų santykis nusikalstamam elgesiui buvo 3,2 (1,3-7,6) vaikams, kurių motinos nėštumo metu vartojo alkoholį lyginant su vaikais, kurių motinos nėštumo metu nevartojo alkoholio (88).

Lietuvos mokslininkai nustatė, kad moteris perinataliniu metu, vartojanti alkoholinius gėrimus, turėjo septynis kartus didesnę riziką pagimdyti naujagimį, turintį įgimtų širdies defektų (šansų santykis=7,11; 95 proc. o tėvo alkoholinių gėrimų vartojimas įgimtų širdies anomalijų išsivystymo riziką didino penkis kartus (21).

Net ir labai mažas alkoholio vartojimas gali sukelti nepageidaujamus vaisiaus vystymosi sveikatos sutrikimus: vaikai gimsta turėdami vaisiaus alkoholinį sindromą, įvairius apsigimimus (35). Tyrimais nustatyta, kad tik 6,5 proc. motinų, pagimdžiusių nesveikus naujagimius, nevartojo alkoholinių gėrimų (21).

Narkotinių medžiagų poveikis vaisiui taip pat akivaizdus. Kasmet daugėja jaunų moterų narkomanių pagimdytų naujagimių. Nėra pakankamai duomenų apie tai, kokias narkotines medžiagas ir kiek laiko jos buvo vartojamos nėštumo metu. Sankt Peterburge kasmet iš 30 000 naujagimių 1 proc. pagimdo narkotikus vartojančios moterys. Narkotinės medžiagos pirmiausia veikia vaiko centrinę nervų sistemą (81).

Tyrėjai siekdami išsiaiškinti narkotikų vartojimo perinataliniu metu pasekmes vaisiui stebėjo 85 nėščiasias, kurios buvo priklausomos nuo narkotinių medžiagų (jos sudarė atvejo grupę) ir buvo parinkta atitinkama kontrolinė grupė. Nustatyta, kad 0,2 proc. atvejo grupės tiriamosioms buvo nustatytas labai sudėtingas nėštumas, taip pat nustatyta, kad priešlaikinis gimdymas dažniau pasireiškė narkotikus vartojusių nėščiųjų grupėje lyginant su nėščiosiomis,kurios nebuvo priklausomos nuo narkotinių medžiagų (atitinkamai 21 proc. ir 6 proc.). Atvejo grupėje 4,6 proc. atvejų baigėsi ankstyvosios,os naujagimių mirtimis, 33 proc. naujagimiai gimė mažesnio svorio (t.y. svėrė mažiau nei 2500 g) ir 8 proc. naujagimiai turėjo įgimtų anomalijų. Apibendrindami autoriai tyrimo rezultatus daro išvadą, kad įvairių įgimtų anomalijų rizika 3 kartus didesnė tiems vaikams, kurių motinos vartoja narkotines medžiagas.

22 Taip pat teigia, kad nors ir nedideli narkotinių medžiagų kiekiai nėštumo metu didina riziką gimti prastesnės sveikatos būklės (47).

JAV šeimos gydytojai tyrė nėščiąsias, vartojančias kokainą nustatyta, kad kokaino vartojimas nėštumo metu yra labai susijęs su placentos atšokimo rizika ir sąlygoja priešlaikinio gimdymo tikimybę. Yra duomenų, kad heroino vartojimas didina priešlaikinio gimdymo galimybę bei skatina priešlaikinį vaisiaus dangalų plyšimą, todėl pirma laiko nuteka vaisiaus vandenys (81).

2.2.5. Nėščiosios moters mitybos ypatumai

Jeigu moteris nori išsaugoti savo sveikatą ir pagimdyti sveiką naujagimį, ji turi teisingai maitintis. Maisto medžiagos patenka vaisiui per motinos kraujotaką. Nėštumo metu organizmui reikia atitinkamų maisto medžiagų, kalcio, geležies, folinės rūgšties (45). Pirmosiomis nėštumo savaitėmis folinės rūgšties, vit.B trūkumas gali būti vaiko, su silpna bifida priežastimi. Jodo deficitas pirmus du nėštumo trimestrus ypač pavojingas, nes gali sukelti vaisiaus persileidimą, smegenų pažeidimus, perinatalinį mirtingumą (3). Rimtas baltymų trūkumas gali sukelti protinį atsilikimą, priešlaikinį gimdymą, prastą atsparumą ligoms, sąlygoti mažą gimimo svorį. Prastai, nesubalansuotai besimaitinančių moterų kūdikiai būna mažesnio svorio, atsilieka smegenų struktūrų vystymasis, vaikai dažniau serga bronchitais, plaučių uždegimais. Bloga ir skurdi mityba gali atsiliepti ir pažintinei vaiko raidai (19).

Yra nustatyta koreliacija tarp nėščiosios mitybos ir naujagimio gimimo svorio. Netaisyklingai besimaitinančių nėščiųjų motinų naujagimiai gimsta mažesni, silpnesni, joms dažniau pasireiškia gimdymas prieš laiką. Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių šalių daugiau kaip ketvirtadalis moterų yra per didelės kūno masės, daugiau dešimtadalio nutukusios. Šioms moterims daţniau pasitaiko gimdymo komplikacijų. Nutukusių motinų vaikų perinatalinis mirtingumas esti dvigubai didesnis negu normalios kūno masės motinų vaikų. Šio reiškinio

23 priežastis - endokrininės ligos, nėštumo toksikozė, gimdymo komplikacijos, dažniau pasitaikančios nutukusioms moterims (5).

Ypatingai didelę reikšmę vaiko sveikatai turi ne tik prenataliniu periodo motinos mityba, bet ir kūdikio žindymo trukmė, savalaikis papildomų maisto produktų įvedimas į maisto racioną (5).

Įrodyta, kad motinos pienas yra tinkamiausias gimusio naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį abipusį biologinį ir emocinį poveikį motions ir kūdikio sveikatai. PSO rekomenduoja iki šešių mėnesių kūdikį maitinti tik motions pienu, o natūralų maitinimą (žindymą) tęsti iki dviejų metų (45).

24 2.3. Nėščiųjų moterų pasiruošimo motinystei ypatumai (kūdikio priežiūros aspektu)

Naujagimystės ir kūdikystės laikotarpis labai svarbus tolesnei sveiko žmogaus raidai. Šio laikotarpio svarba nagrinėjama medikų, sociologų ir pedagogų. XX a. viduryje labai padaugėjo mokslo tyrimų, įrodančių teigiamą motinos pieno ir žindymo įtaką kūdikio ir moters sveikatai (62). Nėščiųjų sveikatos priežiūrą reglamentuojamuose įstatymuose teigiama, kad dar iki gimdymo (trečiame nėštumo trimestre) nėščiosioms moterims turi buti suteikta visa naudinga informacija apie kūdikio priežiūrą, žindymą ir jo naudą, naujagimio priežiūrą, galimus sunkumus bei jų sprendimo būdus (62).

Nėščiosios informavimas ir švietimas prenatalinės priežiūros metu yra labai svarbus sveikatos preižiūros veiksnys (22). Įvairūs informacijos šaltiniai: nėščiųjų paskaitėlės, televizijos laidos, internetinės svetainės, knygos, straipsniai - pateikia nėščiosioms gausybę rekomendacijų, kurios gali būti ne tik nepakankamos, nesuprantamos, tačiau net netaikytinos ar neefektyvios (36). Suteikus tinkamą informaciją nėščiajai, galima padėti jai palengvinti prisitaikymą prie vykstančių anatominių-fiziologinių bei gyvenimo būdo pokyčių (41).

2.3.1. Natūralus kūdikių maitinimas ir jo nauda

Žindymas (lot. lactatio) – tai procesas, kai kūdikis ar mažas vaikas gauna motinos pieną tiesiai iš krūties. Žindymas, tai sąmoningas procesas, kuriam būtinas pačios motinos apsisprendimas ir noras žindyti. Motinos nusiteikimas ir pasitikėjimas gebėjimu žindyti yra lemiami proceso sėkmės veiksniai (55).

Sėkmingą žindymą veikia ne tik psichologiniai, bet ir socialiniai, klinikiniai, demografiniai veiksniai. Jį taip pat veikia ir moters požiūris į natūralų ir dirbtinį kūdikio maitinimo būdą, jos partnerio ir kitų artimųjų palaikymas. Sveikatos priežiūros sistema taip pat pripažinta svarbiu veiksniu, lemiančiu teigiamą motinos požiūrį į žindymą (80). Sveikatos priežiūros darbuotojams tenka pagrindinis vaidmuo mokant taisyklingos kūdikių mitybos, skatinant ir palengvinant maitinimą krūtimi, suteikiant motinoms bei šeimoms patarimus apie maitinimo krūtimi privalumus (42).

25 Nuo 1979 m. PSO rekomendavo kūdikius išimtinai žindyti iki 4-6 mėnesių. Tai reiškia, kad iki 4-6 mėnesių buvo nerekomenduojama duoti žindomiems kūdikiams jokio kito maisto ar gėrimo (įskaitant vandenį, arbatėles, sultis, gliukozės tirpalus ir pan.) iki kūdikiui sueis 4-6 mėnesiai. Ilgus metus įvairios organizacijos kaip IBFAN, UNICEF ir kitos kūdikių žindymą remiančios, skatinančios ir ginančios organizacijos, ragino PSO prailginti ši terminą iki 6 mėnesių. Siekiant išsiaiškinti žindymo trukmę ekspertai atrinko, peržiūrėjo ir įvertino daugiau nei 3000 informacijos šaltinių.

2001 m.buvo priimta PSO rezoliucija, kuri ragina šalis nares “atsižvelgiant į PSO ekspertų techninę konsultaciją dėl optimalios kūdikių žindymo trukmės, remti išskirtinį žindymą iki šešių mėnesių, kaip pasaulinę visuomenės sveikatos rekomendaciją ir užtikrinti saugų ir reikalingą papildomą maistą toliau tęsiant žindymą iki dviejų metų ir ilgia” PSO teigia, kad žindyti kūdikius iki 6 mėn. gali 70-75 proc. motinų. Tik tada kai nėra galimybių maitinti motinos pienu, sveikam kūdikiui rekomenduojama duoti adaptuotus pieno mišinius (95).

PSO, UNICEF, bei įvairios visuomeninės organizacijos pradėjo aktyvią veiklą propaguodamos ir skatindamos naujagimių ir kūdikių žindymą. Kūdikių žindymo apsauga, skatinimas ir parama yra visuomenės sveikatos prioritetai visoje Europoje (101).

Motinos pienas – vienintelis specifinis maistas, užtikrinantis pilnavertį organizmo augimą (25). Juo naujagimis pradedamas maitinti iškart po gimimo ir mažyliui vien šio maisto visiškai užtenka iki 6 mėnesių (42). Motinos piene esančių mineralinių medžiagų ir vitaminų biologinė vertė yra didesnė už esančių adaptuotuose pieno mišiniuose. Iš motinos pieno visos medžiagos pasisavinamos daug geriau nei iš bet kokios rūšies pakaitų. Gerą jų pasisavinimą lemia jų santykis ir kiekis, kuris kinta priklausomai nuo žindymo trukmės bei įvairių motinos piene esančių biologinių medžiagų (80).

Žindymo paplitimas daugelyje Europos šalių yra žemas ir lėtai didėjantis. Tokia situacija yra Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ir Didžiojoje Britanijoje (26). Žindymo paplitimo augimas labiausiai pastebimas Skandinavijos šalyse. Iki 6 mėn. kūdikius žindo net 75 proc. norvegių ir 72 proc. Švedijos motinų. Lietuvoje vykdant Kūdikių ir vaikų iki 3 metų mitybos gerinimo programą ir apklausus mamas nustatyta, kad Lietuvoje pagausėjo natūralaus kūdikių maitinimo atvejų, pailgėjo natūralaus maitinimo trukmė (16). (žr. pav. 1).

26 1 5,4 23 11,1 34,1 73,6 9,8 27 36,9 5,2 74,7 6,8 22,2 36,4 43,4 9,9 52,8 30,5 10,8 76,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 1 3 4 6 8 12

Mišraus žindymo trukmė mėnesiais

P r o c . 1993 1995 1999 2005

1 pav. Mišraus žindymo pokytis Lietuvoje (42).

Palyginus 2005 metų natūralaus kūdikių maitinimo trukmę ankstesnių metų (1993 m., 1996. ir 1999 m. apklausų) duomenimis nustatyta, kad motinų, žindančių kūdikius 4 mėnesius, 1993 m. buvo 23 proc., o 2005 m. – jau 43,4 proc., žindančių 6 mėnesius 1993 metais buvo 9,8 proc., 2005 metais – 30,5 proc. Kas dešimta mama 2005 me. kūdikį žindė iki 12 mėnesių (1 pav.).

Mokslininkai nustatė, kad kuo jaunesnė motina, tuo statistiškai patikimai dažniau ji maitina kūdikį krūtimi iki 1 mėn. amžiaus. Statistiškai patikimai dažniau iki 1 mėn. amžiaus kūdikius natūraliai maitino motinos, turinčios vidurinį išsilavinimą, lyginant su motinomis, turinčiomis specialųjį vidurinį ir aukštąjį išsilavinimus. Motinos su aukštuoju išsilavinimu statistiškai patikimai dažniau žindydavo kūdikius 4 mėn. ir ilgiau (76).

Siekdami nustatyti veiksnius susijusius su žindymo pradžia ir trukme mokslininkai atliko pirmąkart natūraliai pagimdžiusių motinų apklausą (viso apklausta 5213 motinos). Nustatyta, kad žindymą įtakojo socioekonominiai veiksniai (išsilavinimas, darbas, ir šeimyninė padėtis). Motinos linkusios ilgiau žindyti, buvo lankiusios nėštumo metu motinystės pasiruošimo mokyklas, kuriose buvo nagrinėjamos žindymo temos (66).

Siekiant įvertinti konsultacijų poveikį žindymui buvo atlikas tyrimas. Konsultacijų metu buvo aiškinama apie žindymą ir jo naudą, žindymo padėtis, galimas problemas ir jų sprendimo

27 būdus. Tyrimo imtis buvo sudaryta iš ka tik pagimdžiusių moterų, tos motinos buvo suskirstytos į tris grupes. Vienoje grupėje motinos buvo konsultuotos tris kartus, antroje – šešis katus, o trečiąją grupę sudarė motinos, kurios buvo visiškai nekonsultuojamos šia tema. Atlikus tyrimą nustatyta, kad po trijų mėnesių po gimdymo tebežindė išimtinai 67 proc. motinų, kurios buvo konsultuojamos šešis kartus, 50 proc. moterų, kurias konsultavo tris kartus ir 12 proc. kurios buvo kontrolinėje grupėje. Taip pat nustatyta, kad ilgiau žindė motinos, kurios buvo ilgiau konsultuojamos žindymo klausimais (63).

PSO pateikti mokslinių tyrimų duomenys apie žindymo reikšmę rodo, kad nežindytus kūdikius 3 kartus dažniau ištinka staigi kūdikių mirtis, dažniau miršta nuo viduriavimo, tokie vaikai dažniau serga I tipo cukriniu diabetu, uždegiminėmis žarnų ligomis, šių kūdikių dantis dažniau pakenkia ėduonis ir kt. Įrodyta, kad žindymas taip pat sumažina riziką susirgti ausų uždegimu, sepsiu, meningitu, bakteremija (99).

Tyrimai rodo, kad kūdikiai, maitinami motinos pienu, dėl piene esančio fiziologinio kalcio ir fosforo santykio, pasisavina net 60 proc. kalcio, o iš karvės pieno tik 20 proc., todėl šie kūdikiai rečiau serga rachitu (7,24,83).

Taip pat nustatyta, kad žindymas mažina riziką susirgti ausų uždegimų, sepsiu, meningitu, bakteremija, kūdikiai rečiau serga mažakraujyste, nes geležies iš motinos pieno pasisavinama 49 proc., o iš 11 karvės pieno tik 10 proc. (34).

Kiti tyrėjai nagrinėjo vaikų, sulaukusių 7-8 m., kalbinių ir elgesio gabumų koeficientą (IQ). Nustatė, kad ilgesnė maitinimo motinos pienu trukmė buvo susijusi su padidintais kalbiniais ir elgesio gabumais. Vaikų, kurie buvo žindyti arba gavo nutrauktą motinos pieną aštuonis mėnesius ar ilgiau vidurkinis kalbinis IQ buvo 10,2 balais, o elgesio IQ 6,2 balais didesni, negu vaikų, kurie nebuvo maitinti motinos pienu. Šie atradimai prisideda prie patirties, kad žindymas turi ilgalaikį teigiamą poveikį vaiko kognityviniam vystymuisi (60).

Švedijoje atlikus tyrimą mokslininkai nustatė, kad ilgalaikis išimtinis žindymas sumažina riziką susirgti šlapimo takų infekcijomis. Baigus žindyti apsauginis poveikis išlieka iki 2 metų (42).

Kūdikių žindymas neginčijamai būtinas kūdikiui ir labai svarbus motinos sveikatai, todėl būtina siekti, kad kuo daugiau moterų kuo ilgiau žindytų savo kūdikius (26). Tuojau po gimdymo prie krūties pridėto naujagimio, net ir silpno, žindymas skatina hormono oksitocino išsiskyrimą,

28 kuris skatina gimdos raumenų susitraukimą ir pagreitina placentos atsiskyrimą bei sumažina kraujavimo pavojų (34). Nustatyta, kad nors 3 mėn. žindžiusios motinos du kartus rečiau serga krūties vėžiu lyginant su kūdikių visai nežindžiusiomis motinomis (7). Kiti tyrėjai nurodo,kad vien tik žindymas saugo nuo pakartotino pastojimo. Kol neatsirado menstruacijos ir kūdikis esti jaunesnis nei 6 mėn., galimybė nelauktai pastoti yra ne didesnė kaip 1-2 proc. (87).

2.3.2. Netaisyklingą kūdikių maitinimą lemiantys veiksniai

Daugelis atliktų studijų įrodė kūdikių žindymo svarbą tiek kūdikių, tiek motinos sveikatai, tačiau pasaulyje vis dar daug motinų atsisako natūralaus kūdikių maitinimo ir motinos pienas yra keičiamas įvairiais dirbtiniais mišiniais.

Lietuvos tyrėjai teigia, kad nėščiosios moterys nepakankamai supranta maitinimo reikšmę, joms nepilnai išaiškinta dirbtinio maitinimo neigiama įtaka kūdikio sveikatai lyginant su maitinimu motinos pienu (76). Tyrėjai nustatė, kad Lietuvoje dauguma motinų (85 proc.) kūdikius papildomu maistu pradeda maitinti 4-6 mėn. Taip pat nustatyta sąsaja tarp papildomo maisto įvedimo ir socioekonominių motinos duomenų. Įrodyta, kad jaunesnio amžiaus, žemesnės socialinės klasės, žemesnio išsilavinimo moterys pradeda duoti anksčiau papildomus maisto produktus (76).

Atlikus tyrimą nustatyta, kad net 86,6 proc. kūdikių buvo pradėti girdyti arbata ir sultimis pirmąjį gyvenimo ketvirtį. Įrodyta, kad kuo žemesnis motinos išsilavinimas, tuo jos anksčiau pradeda girdyti iš buteliuko arbata ir sultimis pirmą gyvenimo mėnesį. 6 mėnesių amžiaus kūdikius namuose gamintu maistu maitino 91,8 proc. visų respondenčių (87).

Baltijos regiono šalyse taip pat stebimas neteisingas, per anksti įvedamas į kūdikių racioną papildomas maistas. Vidutiniškai šiose šalyse papildomi maisto produktai pradedami įvesti 3,8 mėn. Estijoje 59 proc. motinų, papildomus maisto produktus ir įvairius skysčius pradeda duoti 4-5 mėn., 20 proc. duoda iki 4 mėn. Karvės pieną 17 proc. motinų pradeda duoti ketvirtą kūdikio gyvenimo mėnesį., 48 proc. – 6-ą mėn. Estijoje pagrindinė priežastis, kodėl motinos pradeda per anksti įvesti maisto produktus yra tai, kad 58 proc. mano, kad kūdikio amžius yra tinkamas pradėti duoti papildomus maisto produktus, 25 proc. mano, kad trūksta

29 motinos pieno, 11 proc. teigia, kad rekomendavo gydytojai. Latvijoje (70 proc. motinų) papildomus maisto produktus kūdikiams pradedama įvesti 4-ą mėn. (87).

Nustatyta, kad Baltijos regiono šalyse kūdikiams labai plačiai paplitusios yra geležies deficitinės anemijos, jodo trūkumas, Estijoje-vitamino D trūkumas (83).

Nors yra daug įvairių informacijos šaltinių: nėščiųjų paskaitėlės, televizijos laidos, internetinės svetainės, knygos, straipsniai, kuriuose pateikiama nėščiosioms gausybę rekomendacijų (36). Tačiau atlikus Lietuvoje tyrimą nustatyta, kad pagimdžiusios motinos vis dar pasigenda informacijos apie jų pirmagimio vystymąsi bei mitybos poreikius po jų gimimo. Trečdalis apklaustų mamų teigė, jog joms labiausiai trūksta informacijos apie vaiko maitinimą lietuvių kalba (96).

Kiti Lietuvos mokslininkai tyrė informacijos šaltinius, kuriuose besilaukiančios moterys ieško dominančios informacijos apie naujagimio priežiūrą, maitinimą. Nustatyta, kad dažniausiai moterys dominančios informacijos ieško knygose – 61,82 proc. ir internete – 58,18 proc., o mažiausiai - 5,45 proc. respondenčių paminėjo televizijos laidas (87).

Kad pagerinti kūdikių mitybos būklę, jų priežiūrą šalyse, vykdomos mamų mokyklėlės, žindymo skatinimo programos, įgyvendinamos kūdikių mitybą gerinančios programos (83). Lietuvoje beveik ketvirtadalis (23,64 proc.) motinų teigė jog daugiausia dominančios informacijos sužinojo lankydamosios mamų mokyklėlėje (119).

2.3.3. Nėščiųjų moterų pasiruošimas kūdikio priežiūrai

Maitinimas yra tik vienas iš daugelio kūdikio poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai. Visgi jam skiriama daugiausia dėmesio ir primirštami kiti poreikiai - būti švariam, sausam, jausti šilumą, patogumą ir saugumą. Norint tai užtikrinti būsimiems tėvams būtina žinoti, domėtis kūdikio higiena, maudymu, kūdikio kraiteliu (77).

Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio oda - tai svarbiausias jutimo organas, kuriuo suvokiamas ją supantis pasaulis. Norint, kad mažylis augtų sveikas, kasdieninę odos priežiūrą būtina atlikti laikantis švaros ir higienos reikalavimų (77).

30 Mokslininkai nustatė, kad pasiruošimo tėvystei mokyklos padeda moterims pasiurošti motinystei, palengvina adaptacinius procesus pirmosiomis dienomis gimus naujagimiui, padeda išvengti pogimdyvinės depresijos (89).

Lietuvoje nėščiosios moterys informacijos apie sveikatos ir kasdieninių įpročių pokyčius gali gauti iš joms organizuojamų paskaitėlių moterų konsultacijose, kurias dažniausiai veda sveikatos priežiūros specialistai, gydytojai, akušerės (87). Italijoje atliktame tyrime įrodyta, kad moterys, lankiusios nėščiųjų paskaitėles, labiau patenkintos nėštumo eiga ir gimdymu, kadangi jos pagerino savo žinias šioje srityje nei nelankiusios tokių užsiėmimų. Taip pat labiau patenkintos gauta informacija paskaitėlėse nei iš jas prižiūrinčio medicinos personalo (87).

Kita grupė Lietuvos mokslininkų siekė nustatyti, kaip moterys yra pasiruošusios užtikrinti savo naujagimio higieną. Tyrimo rezultatai parodė, kad apie kūdikio maudymą ir kasdieninę odos priežiūrą informacijos ieškojo 76,92 proc. tyrime dalyvavusių respondenčių, o 23,08 proc. moterų nesidomėjo būsimo naujagimio higiena. Dauguma mamų nurodė, jog daugiausia informacijos jos rado knygose ir internete – po 55 proc. Naudingos informacijos apie naujagimio odos priežiūrą tik 15 proc. būsimų mamų išgirdo per mamų mokyklėlėje skaitomas paskaitas (96).

Kokį ir kada pirkti kraitelį naujagimiui, priklauso nuo kiekvienos šeimos individualiai (83). Drabužėlius naujagimiui šeimos perka pagal savo materialinę padėtį bei skonį, tačiau tėvai turėtų atsiminti, jog naujagimio drabužėliai turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kad neiškiltų problemų juos dėvint (87).

Nustatyta, kad įsigyjant kūdikio drabužėlius daugumai mamų buvo svarbiausi kriterijai renkantis drabužėlį: patogumas ir sudėtis, o mažiausiai svarbu motinoms drabužio dizainas. Motinos turinčios aukštąjį išsimokslinimą pirkdamos naujagimiui drabužius dažniau atsižvelgia į jų sudėtį, lyginant su žemesnį išsilavinimą turinčiomis motinomis (87).

Net 60 proc. Lietuvos mamų po gimdymo trūksta pagalbos atliekant buities darbus, daugiau nei pusė apklaustųjų (54 proc.) teigė norinčios, kad jų vaiko tėvai daugiau dėmesio skirtų kūdikio priežiūrai (96).

Apibendrinant literatūra galima teigti, kad būsimos mamos skiria nemažai laiko ir pastangų, kad sukurtų naujagimiams palankią namų aplinką, tinkamą priežiūrą, tuo parodydamos, jog dar negimus naujagimiui, jis yra labai laukiamas ir juo bus rūpinamasi.

31 3. TYRIMO METODIKA

Tiriamojo darbo eiga:

1. Sudaryta anketa anoniminei nėščiųjų apklausai atlikti. 2. Pasirinktas nėščiųjų apklausos metodas ir tiriamoji imtis. 3. Atlikta anketinė anoniminė būsimųjų mamų apklausa. 4. Atlikta gautų anketinių duomenų statistinė analizė. 5. Pateiktos išvados ir praktinės rekomendacijos.

Tyrimas atliktas 2009 m. liepos – 2010 m. vasario mėnesiais. Tyrimo metu naudotas vienmomentis anoniminės apklausos metodas. Buvo apklausiamos KKGN besilankančios nėščiosios.

Remiantis KKGN ataskaitų duomenimis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. viso buvo registruota 1000 nėščiųjų. Kad teisingai pasirinkčiau imtį, kai populiacija yra baigtinė ir žinomas jos tūris, naudojau šią formulę:

(

)

(

)

ν

ν

ν

ν

Čia

ν

požymių), z - normaliojo skirtinio N(0,1) 2 1 P+

kvantilis (pasikliovimo lygmuo pasirenkamas

95 , 0 =

P , tada z=1,96), ∆ - požymio dažnumo įvertinimo tikslumas (maksimali (absoliutinė) paklaida, pasirenkama 0,05), N – populiacijos tūris.

Pagal šią formulę paskaičiuota, kad norint reprezentuoti generalinę aibę man mažiausiai reikia apklausti 278 nėščiąsias. Mano tyrime viso buvo išdalintos 330 anketos. Atgal gautos ir statistinėje analizėje buvo naudotos 299 teisingai užpildytos anketos. Atsako dažnis 90,6 proc.

Dėl apklausos vykdymo buvo gautas leidimas iš KKGN direktoriaus. Anketos nėščiosioms

buvo dalinamos tiesiogiai per gydytojus, t.y. kiekvienai atėjusiai į konsultaciją naujai nėščiajai. Anketa buvo sudaryta remiantis Lietuvos ir užsienio literatūros šaltiniais. Anketoje

32 respondentams pateikti klausimai, kuriais remiantis buvo vertinamas respondenčių požiūris, ir pasiruošimas motinystei, gyvensenos ypatumai ir pan.

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 statistinį analizės paketą. Ryšiai tarp požymių buvo vertinami chi kvadrato (χ²) kriterijumi bei laisvės laipsnių skaičiumi (lls). Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p (p<0,05 – statistiškai reikšminga). Lyginant du santykinius dydžius ir norint nustatyti ar jų skirtumas esminis buvo apskaičiuojamas z-koeficientas. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose.

Tiriamųjų duomenys

Tyrimo dalyviai – KKGN nėščiosios moterys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 28,89 m. Jauniausia tyrime dalyvavusi respondentė - 18 m, vyriausia – 42 m. Viso tyrime dalyvavo 299 nėščiosios moterys.

78,9 (N=236) proc. respondenčių gyveno mieste,o kita dalis (21,1 proc.(N=63)) - kaime. Daugiau nei pusė (55,9 proc.(N=167)) buvo įgijusios aukštąjį išsilavinimą, 28,4 proc. (N=85) – nebaigtą vidurinį/vidurinį ir 15,7 proc.(N=47) respondenčių buvo įgijusios aukštesnįjį išsilavinimą.

Aštuonios iš dešimties (79,6 proc. (N=238)) gyveno santuokoje ar su pastoviu gyvenimo partneriu, o 20,4 proc. (N=61)- buvo vienišos, išsiskyrusios, neturinčios pastovaus gyvenimo partnerio.

46,5 proc. (N=139) visų tyrime dalyvavusių respondenčių, teigė, kad šis neštumas joms buvo pirmas, šis nėštumas buvo antras 37,5 proc. (N=112) moterų, o 16,1 proc. (N=48) respondenčių nurodė, jog šis nėštumas joms buvo trečias ir didesnis.

33 4. REZULTATAI

4.1. Nėščiųjų moterų požiūris į motinystę pagal sociodemografinius rodiklius.

Nėštumas ir gimdymas - tai vienas iš svarbiausių įvykių šeimos gyvenime. Siekiant palankesnės nėštumo ir gimdymo baigties reikia, kad sutuoktiniai atsakingai žiūrėtų į šiuos procesus ir turėtų žinių, kaip elgtis nėštumo metu, kad vaisius augtų normaliai, gimtų gyvas bei sveikas (31).

Mūsų tyrimo duomenimis tik 28,2 proc. (N=86) respondenčių teigė, kad prieš pastojant jos kartu su vyru kreipėsi į šeimos gydytoją rūpestingam medicininiam ištyrimui, o kita dalis (71,8 proc.) (N=213) nesikreipė.

Reikšmingai dažniau pacientės gyvenančios mieste nei kaime teigė, kad jos kartu su vyru kreipėsi į šeimos gydytoją rūpestingam medicininiam ištyrimui (atitinkamai 32,6 proc. (N=77) ir 14,3 proc. (N=9)). O daugiau pacienčių, gyvenančių kaime, nesikreipė medicininiam ištyrimui (χ²=8,16, lls=1, p
0,05) (žr. pav. 2).

* p - reikšmingumo lygmuo pagal respondentų gyvenamą vietą

32,6* 67,4 14,3 85,7* 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 Tyrėsi Nesityrė Miestas Kaimas

34 2 pav. Respondentų atsakymų i klausimą: “Ar prieš pastojant, Jūs kartu su vyru kreipėtės į šeimos gydytoją rūpestingam medicininiam ištyrimui?“ pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą (procentais)

Taip pat reikšmingai daugiau moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą nei nebaigtą vidurinį ir vidurinį, kreipėsi į šeimos gydytoją rūpestingam medicininiam ištyrimui (p
_{0,05). (žr. pav.} 3).

* p - reikšmingumo lygmuo pagal respondentų išsilavinimą

3 pav. Respondentų atsakymų i klausimą: „Ar prieš pastojant, Jūs kartu su vyru kreipėtės į šeimos gydytoją rūpestingam medicininiam ištyrimui?“ pasiskirstymas pagal išsilavinimą (procentais)

Statistiškai reikšmingai daugiau apklausos dalyvių, kurioms šis nėštumas buvo trečias lyginant su dalyvėmis, kurioms šis nėštumas buvo pirmas ar antras, kreipėsi į šeimos gydytoją rūpestingam medicininiam ištyrimui (atitinkamai 75,0 proc. (N=36) ir 17,9 proc. (N=20) bei 21,6 proc. (N=30)) (p
_{0,05). (žr. pav. 4).} 18,8 81,2 25,5 74,5 34,7* 65,3 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 Tyrėsi Nesityrė Nebaigtas vidurinis/vidurinis Aukštesnysis Aukštasis

35 * p - reikšmingumo lygmuo pagal respondentų nėštumų skaičių

4 pav. Respondentų atsakymų i klausimą: „Ar prieš pastojant, Jūs kartu su vyru kreipėtės į šeimos gydytoją rūpestingam medicininiam ištyrimui?“ pasiskirstymas pagal nėštumų skaičių (procentais)

Šiek tiek daugiau nei trečdalis (36,8 proc.(N=110)) apklaustų moterų nurodė, kad prieš šį nėštumą jos vartojo kontraceptines priemones ir 63,2 proc. (N=189) - nevartojo.

Reikšmingai daugiau kontraceptines priemones vartojo mieste nei kaime gyvenančios moterys (atitinkamai 40,3 proc. (N=95) ir 23,8 proc. (N=15), o reikšmingai mažiau kaime gyvenančios moterys kontraceptinių priemonių nevartojo (χ²=5,78, lls=1, p
_{0,05). (žr. pav. 5).}

21,6 17,9 75,0 * 78,4* 82,1* 25,0 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0

Pirmas Antras Trečias ir daugiau

Taip Ne

36 * p - reikšmingumo lygmuo pagal respondentų gyvenamą vietą

5 pav. Respondentų atsakymų i klausimą: „Ar prieš pastojant Jūs vartojote kontraceptines piliules?“ pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą (procentais)

Taip pat daugiau moterų gyvenančių santuokoje ar su partneriu nurodė kontraceptines priemones vartojančios mažiau nei neturinčios pastovaus partnerio (52,5 proc. (N=32) ir 32,8 proc. (N=78)), o dažniau nevartojo kontraceptinių priemonių, moterys gyvenančios santuokoje ar turinčios gyvenimo partnerį (67,2 proc. (N=160) ir 47,5 proc. (N=29)) (χ²=8,09, lls=1, p
_0,05). (žr. pav. 6). 40,3* 59,7 23,8 76,2* 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 Vartojo Nevartojo Miestas Kaimas

37

* p - reikšmingumo lygmuo pagal respondentų šeimyninę padėtį

6 pav. Respondentų atsakymų i klausimą: „Ar prieš pastojant Jūs vartojote kontraceptines piliules?“ pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį (procentais)

Vertinant kontraceptinių priemonių vartojimo pasiskirstymą pagal respondentų išsilavinimą nustatyta, kad reikšmingai daugiau kontraceptines priemones vartojo žemesnį išsilavinimą (nebaigtą vidurinį ir vidurinį išsilavinimą) turinčios moterys lyginant su aukštesnio išsilavinimo moterimis (p
0,05). (žr. pav. 7).

32,8 67,2* 52,5* 47,5 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 Vartojo Nevartojo Gyvenantys santuokoje,su partneriu Vieniši, išsiskyrę

38 * p - reikšmingumo lygmuo pagal respondentų išsilavinimą

7 pav. Respondentų atsakymų i klausimą: „Ar prieš pastojant Jūs vartojote kontraceptines piliules?“ pasiskirstymas pagal išsilavinimą (procentais)

Nėščiosios informavimas ir švietimas antenatalinės priežiūros metu yra labai svarbus sveikatos priežiūros veiksnys. Suteikus tinkamą informaciją nėščiajai, galima padėti jai prisitaikyti prie vykstančių anatominių-fiziologinių bei gyvenimo būdo pokyčių (22).

Lietuvoje nėščiosios moterys informacijos apie sveikatos ir kasdieninių įpročių pokyčius gali gauti iš joms organizuojamų paskaitėlių moterų konsultacijose, kurias dažniausiai veda akušerės. Mokslininkai iš Italijos atliko tyrimą, kurio metų įrodė, kad moterys, lankiusios nėščiųjų paskaitėles, labiau patenkintos nėštumo eiga ir gimdymu, kadangi jos pagerino savo žinias šioje srityje nei nelankiusios tokių užsiėmimų. Taip pat labiau patenkintos gauta informacija paskaitėlėse nei iš jas prižiūrinčio medicinos personalo (36).

Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad tik kas antra (52,8 proc. (N=158)) respondentė teigė, jog ji nėštumo metu lankė nėščiosioms moterims skirtus kursus, o 47,2 proc. (N=141) nelankė. Tai žymiai daugiau nei Daukšienės ir Gudavičiaus tyrime, kuris buvo vykdomas KMUK, iš 113 moterų, dalyvavusių tyrime, pastarąjame tyrime nėščiųjų mokyklėlę lankė tik 7 (6,3 proc.) (102).

56,5* 43,5 19,1 80,9* 31,7 68,3 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 Vartojo Nevartojo Nebaigtas vidurinis/vidurinis Aukštesnysis Aukštasis