LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademijaVisuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra
R
ŪTA ŽEMAITĖ
VEGETARIŲ IR VISAVALGIŲ MOTERŲ SAVIJAUTA NĖŠTUMO
METU BEI MITYBOS ĮTAKA NAUJAGIMIŲ GIMIMO SVORIUI
IR GESTACIJAI
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Gyvensenos medicina
Studentas Mokslinis vadovas Rūta Žemaitė dr. Reda Mocevičienė
2020.01.03 2020.01.03
2
SANTRAUKA
Gyvensenos medicina
VEGETARIŲ IR VISAVALGIŲ MOTERŲ SAVIJAUTA NĖŠTUMO METU BEI MITYBOS ĮTAKA NAUJAGIMIŲ GIMIMO SVORIUI IR GESTACIJAI.
Rūta Žemaitė
Mokslinis vadovas dr. Reda Mocevičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2020. 56 p.
Darbo tikslas. Ištirti vegetarių ir visavalgių moterų savijautą nėštumo metu bei mitybos įtaką
naujagimių gimimo svoriui ir gestacijai.
Uždaviniai. 1. Išsiaiškinti moterų mitybos įpročius nėštumo metu. 2. Nustatyti moterų mitybos įpročių pasiskirstymą pagal demografinius rodiklius. 3. Ištirti vegetarių ir visavalgių moterų mitybos bei bendrosios savijautos sąsajas nėštumo metu. 4. Išsiaiškinti vegetarių ir visavalgių moterų mitybos bei naujagimių gestacijos ir gimimo svorio sąsajas.
Metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas nuo 2019.04.01 iki 2019.07.01. Tyrimas buvo vykdomas internetinėje erdvėje. Tyrimo metu buvo surinktos 148 anoniminės anketos. Tyrimui atlikti gautas Bioetikos centro leidimas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS/w 24.0. Taikytas vidurkis (m) ir jo standartinis nuokrypis (SN). Naudotas Stjudento t-testas, skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus, proporcijų lygybė vertinta z testu su Bonferroni korekcija, naudotas binarinės logistinės regresijos metodas, apskaičiuotas galimybių santykis (GS) su jo 95 proc. pasikliautinuoju intervalu (PI). Reikšmingumui įvertinti pasirinktas reikšmingumo lygmuo (p).
Rezultatai. Daugiau nei pusė (61,5 proc.) tyrime dalyvavusių moterų buvo visavalgės, o likusios (38,5 proc.) - vegetarės. Beveik dešimtadalis (9,9 proc., n=9) visavalgių savo mitybą laikė nevisaverte (p<0,05). Vegetarės dažniau (70,2 proc., n=40) vartojo augalinės kilmės riebalus, palyginus su visavalgėmis (15,4 proc., n=14) (p<0,05). Aukštąjį universitetinį išsilavinimą buvo įgijusios dauguma vegetarių (80,7 proc., n=46). Vegetarėms buvo nustatyta 7 kartus mažesnė tikimybė atsirasti sveikatos problemoms (GS=7,54, p<0,001), lyginant su visavalgėmis moterimis. Vegetarių naujagimiams 5 kartus rečiau, lyginant su visavalgių moterų naujagimiais, reikėjo gydytojo neonatologo pagalbos (GS=0,18, p<0,05).
4
SUMMARY
Lifestyle Medicine
THE WELL-BEING OF VEGETARIAN AND OMNIVOROUS MOTHERS DURING PREGNANCY AND THE IMPACT OF NUTRITION ON NEWBORNS’ WEIGHT AND GESTATION.
Rūta Žemaitė
Supervisor Name Surname, Dr. Reda Mocevičienė
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2020. 56 p.
Aim of the study. To investigate the well-being of pregnant and vegetarian women during pregnancy and the influence of nutrition on neonatal birth weight and gestation.
Objectives. 1. To find out women's eating habits during pregnancy. 2. To determine the distribution of women's eating habits by demographics. 3. To study the relationship between nutrition and general well-being of vegetarians and omnivorous women during pregnancy. 4. To find out the links between nutrition of vegetarian and omnivorous women and gestation and birth weight of newborns.
Methods. A quantitative study was conducted from 01.04.2019 to 01.07.2019. The study was conducted in an online space. During the survey 148 anonymous questionnaires were collected. The study was approved by the Center for Bioethics. Statistical data analysis was performed using SPSS / w 24.0. The mean (m) and its standard deviation (SN) used. Student's t-test was used, chi-square (χ2) criterion was used, equality of proportions was evaluated by z-test with Bonferroni correction, binary logistic regression method was used, chance ratio (GS) was calculated with its 95%. confidence interval (CI). The significance level (p) was chosen to assess significance.
Results. More than half (61.5%) of the women in the study were omnivorous and the rest (38.5%) were vegetarians. Almost one tenth (9.9%, n = 9) considered their diet to be poor (p <0.05). Vegetarians were more likely (70.2%, n = 40) to use vegetable fat compared to omnivorous (15.4%, n = 14) (p <0.05). The majority of vegetarians had a university degree (80.7%, n = 46). Vegetarians were found to be 7 times less likely to develop health problems (GS = 7.54, p <0.001) compared to women with a high diet. Vegetarian neonates required 5 times less help than neonatal female neonates (GS = 0.18, p <0.05).
5 omnivores, and were more likely to eat vegetables, fruits, nuts, and vegetable fats; they were also more likely to take vitamin B12 supplements. 2. Vegetarian diets were more common among women living in urban areas, earning more than € 500 per family member, giving birth a second time, and over 30 years of age. 3. Vegetarian women in the study were less likely to feel fatigued and more likely to be able to work during pregnancy compared to omnivore woman. 4. The gestational age, method of delivery, mean weight and time spent in a newborn were similar and not statistically significant for vegetarians and omnivore newborns;
6
TURINYS
SĄVOKOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1 Mityba: mitybos rūšys ir pagrindiniai principai...11
1.2 Mitybos svarba nėštumui ...13
1.3 Mitybos svarba naujagimiui ...15
1.4 Mitybos pasirinkimą lemiantys veiksniai ...16
1.5 Nėščiųjų mitybos žinios ir jų šaltiniai ...17
2. TYRIMO METODIKA ... 19
2.1 Tyrimo eiga, planavimas ir organizavimas ...19
2.2 Tiriamųjų imtis ...20
2.3 Tiriamųjų charakteristikos ...20
2.4 Tyrimo instrumentas ...21
2.5 Tyrimo etika ...23
2.6 Statistinės analizės metodai ...23
3. REZULTATAI ... 24
3.1 Moterų mitybos įpročių nėštumo metu vertinimas ...24
3.2 Moterų mitybos įpročių vertinimas pagal demografinius rodiklius ...30
3.3 Vegetarių ir visavalgių moterų mitybos sąsajų su bendra savijauta nėštumo metu vertinimas ...35
7
SĄVOKOS
Gestacija - nėštumas.
Hipercholesterolemija - padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje [1].
Hipospadija - įgimta būklė, kai šlaplės anga yra varpos apačioje, o ne jos gale [1]. Intrauterinis - veiksmai vykstantys gimdoje [1].
Neonatologija - pediatrijos porūšis, kurį sudaro naujagimių, ypač sergančių ar neišnešiotų naujagimių, medicininė priežiūra [2].
Preeklampsija - daugiafunkcinis, progresuojantis sutrikimas, kuriam būdinga naujai atsiradusi hipertenzija ir baltymas šlapime, neretai progresuojantis įvairiomis organų disfunkcijomis, dažniausiai atsirandantis paskutinėje nėštumo pusėje ir po gimdymo [3].
Urbanizacija - socialinis demografinis vyksmas – miestų ir jų gyventojų skaičiaus, miestų ir jų dydžio augimas [4].
Veganizmas - gyvenimo būdas, nevalgant ir nenaudojant jokių gyvūninės kilmės produktų, tokių kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai, sūris ir odos gaminiai [5].
Vegetarizmas - mitybos praktika, kai yra atsisakoma bet kokios mėsos, įskaitant žuvį, vėžiagyvius bei šalutinius skerdimo produktus [2].
8
ĮVADAS
Sveika ir subalansuota mityba yra laikoma geros savijautos bei sveikatos garantu. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama ne tik visavalgei, bet ir vegetarinei mitybai. Įvairios mitybos organizacijos ir specialistai visame pasaulyje pabrėžia, kad reguliarus augalinio maisto vartojimas yra naudingas sveikatai ir gali padėti išvengti širdies kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto bei sumažinti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio atsiradimo riziką [6,7,8]. Augalinės kilmės mityba siejama su mažesne vidutine cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje [9]. Taip pat, vegetariškai besimaitinantys žmonės dažniau turi mažesnį kūno masės indeksą [10]. Tai reiškia, kad žmonės, kuriems būdingi vegetarinės mitybos principai, dažnai yra lieknesni nei visavalgiai, todėl tokia mityba yra naudinga, sprendžiant antsvorio bei nutukimo problemą visame pasaulyje [11].
Nėštumo metu moterys dažnai pradeda daugiau domėtis subalansuotos mitybos nauda ir jos įtaka vaisiaus augimui bei vystymuisi. Dažnai stengiamasi taisyklingai maitintis net tik dėl būsimo naujagimio, bet ir dėl moters geros savijautos nėštumo metu, todėl teisinga informacija ir švietimas apie mitybą yra tikrai aktualu besilaukiančioms moterims [12]. Amerikos dietologų asociacija teigia, kad tinkamai subalansuota vegetarinė dieta yra saugi visoms amžiaus grupėms įskaitant nėštumą ir žindymą, nes tinkamai maitinantis yra gaunamos visos su maistu reikalingos maisto medžiagos [13]. Vokietijos mitybos draugija priešingai nei Amerikos dietologų asociacija nerekomenduoja vegetarinės bei veganinės mitybos nėštumo metu [14] dėl to, kad šios draugijos nuomone, maitinantis augalinės kilmės produktais yra neužtikrinamas pagrindinių maisto medžiagų tiekimas [15]. 2018 m. buvo atlikta sisteminė literatūros apžvalga ir meta-analizė, kurios metu buvo tiriama, ar vegetarinė dieta yra saugi nėštumo metu. Jos rezultatai ir išvados atskleidė, kad Azijietės vegetarės moterys turėjo didesnę riziką pagimdyti mažo svorio naujagimius. Taip pat nurodoma, jog vegetarėms padidėja nėščiųjų anemijos rizika, o jų kūdikiams - didesnė hipospadijos tikimybė [16].
9 pagrindinė mėsos atsisakymo priežastis - sveikatos gerinimas. Nustatyta, jog didžioji dalis respondentų, atsisakius mėsos produktų, pajautė sveikatos pagerėjimą, o daugiau negu pusei jų sumažėjo kūno svoris [18].
Trūkstant informacijos apie moksliniais tyrimais pagrįstą vegetarinės mitybos saugumą nėštumo metu ir galimą šios mitybos naudą nėščiosios ir naujagimio sveikatai, išlieka abejonių ir tarp sveikatos priežiūros specialistų, ir tarp besilaukiančių moterų. Tai ir paskatino darbo autorę atlikti tyrimą šia tema.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Ištirti vegetarių ir visavalgių moterų savijautą nėštumo metu bei mitybos įtaką
naujagimių gimimo svoriui ir gestacijai.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti moterų mitybos įpročius nėštumo metu.
2. Nustatyti moterų mitybos įpročių pasiskirstymą pagal demografinius rodiklius.
3. Ištirti vegetarių ir visavalgių moterų mitybos bei bendrosios savijautos sąsajas nėštumo metu. 4. Išsiaiškinti vegetarių ir visavalgių moterų mitybos bei naujagimių gestacijos, gimimo svorio
11
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Mityba: mitybos rūšys ir pagrindiniai principai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad maitintis būtina, atsižvelgti į organizmo mitybos poreikius. Gerai subalansuota mityba kartu su reguliaria fizine veikla yra geros sveikatos pagrindas. Nepilnavertė mityba gali sumažinti imunitetą, padidinti jautrumą ligoms, gali sutrikti fizinė ir psichinė raida bei sumažėti produktyvumas [19]. Dėl padidėjusios perdirbtų maisto produktų gamybos, sparčios urbanizacijos ir besikeičiančio gyvenimo būdo pasikeitė visuomenės mitybos įpročiai. Suvartojama daug didelės energetinės vertės maisto, riebalų, laisvų cukrų ir druskos, o daugelis žmonių valgo nepakankamai vaisių, daržovių, skaidulinio maisto [19]. Kai kuriose šalyse dėl šio disbalanso didelė dalis žmonių yra nutukę, o tai yra viena iš didžiausių pasaulyje su mityba susijusių problemų [20]. Atvirkščiai, sveikos mitybos įpročiai padeda išvengti daugelio ligų. Nustatyta, kad subalansuota mityba ne tik apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, cukrinio diabeto, įvairių lokalizacijų onkologinių susirgimų, osteoporozės, kepenų ir inkstų ligų, bet ir padeda nuo jų išgyti [21].
Nors subalansuotos, sveikos mitybos principai priklauso nuo individualių savybių (pvz., amžiaus, lyties, gyvenimo būdo ir fizinio aktyvumo laipsnio), kultūrinio konteksto, vietos, valgymo papročių ir pan., tačiau pagrindiniai sveikos mitybos principai išlieka tokie patys [19]. Pagrindinės subalansuotos mitybos rekomendacijos yra šios:
• Valgyti daug daržovių, vaisių, grūdų ir riboti raudonos mėsos vartojimą. Kiekvieną dieną suvalgyti bent penkias porcijas vaisių ir daržovių.
• Pasirinkti mažesnes porcijas ir valgyti lėčiau.
• Sumažinti nesveikų riebalų (trans-riebalų ir sočiųjų riebalų) kiekį ir suvartoti daugiau sveikų riebalų (polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų).
• Vengti saldžiųjų gėrimų ir per didelio alkoholio vartojimo.
• Kalorijų suvartojimas, gaunamas su maistu, turi priklausyti nuo fizinės veiklos intensyvumo [22].
Mitybos rūšys. Pagrindinės ir populiariausios pasaulyje mitybos rūšys arba stiliai yra visavalgystė ir vegetariška mityba.
12 veiksniai siejami su didesne nutukimo rizika [23]. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad mėsos vartojimas padeda geriau funkcionuoti smegenims. Mėsa yra laikoma geru geležies maisto šaltiniu, o per mažas geležies kiekis kraujyje, gali būti siejamas su prastesne smegenų veikla ir žemesniu intelekto koeficientu (IQ) [24]. Kita vertus, visavalgė mityba kaip ir visos kitos dietos turi būti subalansuota. Per didelis gyvūninės kilmės produktų ir per mažas augalinės kilmės maisto vartojimas taip pat sukelia maisto medžiagų deficitą organizme. Prastos kokybės, perdirbtos, masiškai gaminamos mėsos vartojimas yra susijęs su tokiomis sveikatos problemomis kaip širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, vėžys ar kitos lėtinės ligos [25].
Vegetarinės mitybos pagrindiniai porūšiai yra veganiška mityba, laktovegetarizmas ir ovolakto vegetarizmas [26]. Mitybos rūšį žmonės pasirenka dėl įvairių ekologinių, ekonominių, religinių, etinių ir sveikatos priežasčių. Daugelis žmonių, pasirinkdami vieną ar kitą vegetarizmo porūšį, paprastai siekia numesti svorio, kovoti su nutukimu, pagerinti fizinę būklę ir sumažinti tam tikrų ligų riziką [27]. Vegetariškos mitybos pagrindą sudaro daržovių (įskaitant ankštines daržoves), grūdų, riešutų ir vaisių, o taip pat pieno produktų ir kiaušinių vartojimas [28].
Amerikos mitybos asociacija teigia, kad vegetarinė mityba yra sveika, maistinga ir gali padėti ne tik išvengti tam tikrų ligų, bet ir padėti nuo jų pasveikti. Subalansuota vegetarine mityba galima maitintis visą žmogaus gyvenimą: pradedant nuo nėštumo, laktacijos, kūdikystės, vaikystės ir paauglystės, baigiant suaugusiais, kurie užsiima aktyvia fizine veikla ir yra sportininkai [29].
Vegetarų, lyginant su visavalgiais mityba, dažniau siejama su geresniais sveikatos rodikliais: mažesniu cholesterolio kiekiu kraujyje, žemesniu kraujospūdžiu, mažesne širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei antrojo tipo cukrinio diabeto (dėl didesnio jautrumo insulinui), vėžio rizika [30]. Taip pat vegetarai paprastai turi mažesnį kūno masės indeksą [31]. Tai gali būti siejama su tam tikromis bioaktyviomis medžiagomis: magniu, kaliu, vitaminų C ir E, folio rūgštimi, karotinoidais, flavonoidais ir fitocheminėmis medžiagomis ir jų gausa vegetarų mityboje. Tačiau nurodoma, kad vegetariškoje mityboje gali trūkti vitaminų B-12, D, kalcio, cinko, geležies [32,33].
13 naudos rezultatus [34]. Taip pat būtina pabrėžti, kad kai kuriuose moksliniuose tyrimuose nurodoma, jog vegetarinė mityba gali sąlygoti baltymų kiekio trūkumą, didesnę mažakraujystės riziką, menstruacijų sutrikimus moterims ir kt., taigi, gali turėti neigiamų padarinių sveikatai [10, 35].
Veganizmą galima būtų apibrėžti kaip gyvenimo būdą, kuriuo praktiškai siekiama užkirti kelią gyvūnų išnaudojimui, atsisakant gyvūninės kilmės maisto, drabužių, kurių gamyba susijusi su gyvūnais ir kt. Visi veganai turi bendrą tikslą – vartoti augalinės kilmės maisto produktus ir nevartoti visų gyvūninės kilmės produktų: mėsos, žuvies, vėžiagyvių, vabzdžių, pieno, kiaušinių ir medaus. Veganai taip pat atsisako vartoti produktus, pagamintus iš gyvūninės kilmės medžiagų, produktų ar išbandytų su gyvūnais [36].
Ovolaktovegetariškas valgymo stilius yra pagrįstas grūdų, daržovių (įskaitant ankštines), vaisių, sėklų, riešutų, pieno produktų ir kiaušinių vartojimu. Laktovegetaras į maisto racioną neįtraukia kiaušinių, mėsos, žuvies, tačiau vartoja pieną ir jo produktus. Semivegetarai valgo augalinės kilmės produktus, baltą mėsą, žuvį, kiaušinius ir pieno produktus, tačiau nevalgo raudonos mėsos [29].
Apžvelgus mokslinę literatūrą, akivaizdu, kad subalansuota vegetarinė mityba galima ir netgi naudinga sveikatai, tačiau renkantis tokį valgymo stilių, būtina atsižvelgti į individualius organizmo poreikius, fizinį aktyvumą, galimą vitaminų ar mikroelementų stoką.
1.2 Mitybos svarba nėštumui
14 moterims vegetarėms būtina žinoti apie šio mikroelemento svarbą ir nėštumo metu stengtis užtikrinti pakankamą jo kiekį, gaunamą su maistu. Kalbant apie mitybos stilių pasirinkimą nėštumo metu, reikėtų paminėti, kad moterys nėra linkę keisti mitybos nėštumo metu, o mitybos įpročiai formuojasi dar iki nėštumo. Taip pat, mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad vegetarėms ir veganėms moterims dažniau yra būdingas vitamino B12 trūkumas, o maža šio vitamino koncentracija kraujo serume gali turėti įtakos didesnei preeklampsijos rizikai nėštumo metu [40]. Vitamino D trūkumas dažniau pasireiškiantis vegetarėms nei visavalgėms, gali sukelti kaulų pažeidimą, osteoporozę ir hipokalcemija [41].
Nesubalansuota ir nepakankama mityba turi įtakos motinos nuotaikai ir depresijai nėštumo metu. Nėščios moterys yra pažeidžiamos, nes nėštumas ir žindymas padidina maistinių medžiagų poreikį. Folio rūgštis, vitaminas B12, kalcis, vitaminas D, geležis, selenas, cinkas reikalingi neuromediatorių (serotonino, dopomino ir noroepinefrino) biosintezei, todėl minėtų vitaminų ir mikroelementų trūkumas maiste turi įtakos tiek moters nuotaikai, tiek depresiškumui [42]. 2011 metais Austrijoje atliktas tyrimas parodė, jog depresija po gimdymo yra labiau paplitusi tarp vegetarių nei visavalgių moterų, o tai siejama su nepakankamu anksčiau išvardintų mikroelementų suvartojimu [43].
Mityba ir jos kokybė turi didelę reikšmę kūno svoriui [44]. Nutukimas nėštumo metu siejamas su įvairiomis komplikacijoms [45]. Amerikos dietologų asociacija ir Amerikos mitybos draugija teigia, kad visos reprodukcinio amžiaus moterys turėtų konsultuotis su specialistais dėl mitybos ne tik nėštumo metu, bet dar iki jo, kadangi nutukimo problema Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir visame pasaulyje pasiekė epidemijos lygį, o trečdalis JAV moterų yra nutukusios [46]. Mokslinių tyrimų duomenimis, nutukusios moterys dažniau patiria persileidimus, jos dažniau serga gestaciniu diabetu, nėštumo sukelta hipertenzija, preeklampsija, venų tromboembolija. Nutukusios nėščiosios dažniau patiria cezario pjūvio operacijas ar kitą instrumentinį gimdymą. Nutukimą turinčios moterys, kurios yra dirbtinai apvaisinamos, per pirmąsias šešias nėštumo savaites dažniau patiria spontaninius persileidimus. Pastebėta, jog moterys, kurios yra nutukusios nėštumo metu, dažniau patiria užsitęsusį nėštumą, todėl dažniau reikia sužadinti gimdymą [47].
15
1.3 Mitybos svarba naujagimiui
Sveika ir subalansuota mityba labai svarbi ne tik nėščiosios savijautai, bet ir vaisiaus bei būsimojo naujagimio sveikatai. Atlikti tyrimai rodo, kad nepakankama motinos mityba trečiajame nėštumo trimestre gali turėti įtakos vaisiaus augimui ir organų vystymuisi [48], kadangi mityba yra pagrindinis intrauterinės aplinkos veiksnys, keičiantis vaisiaus genomo ekspresiją ir galintis turėti pasekmių visam žmogaus gyvenimui. Dėl vaisiaus mitybos ir endokrininės būklės pokyčių gali atsirasti vystymosi sutrikimų, kurie gali būti reikšmingi žmogaus organizmo struktūrai, fiziologijai ir metabolizmui. Nustatyta, jog didžiausia mitybos įtaka pasireiškia vaisiaus metabolizmui, endokrininėms bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms. Atlikti tyrimai su gyvūnais atskleidė, kad nepakankama mityba pablogina placentos ir vaisiaus kraujotaką, taigi, tokiu būdu sutrikdo vaisiaus augimą [49]. Panašūs rezultatai gauti tiriant nėščiųjų moterų mitybos ir naujagimių svorio sąsajas -nepakankama mityba nėštumo metu turi įtakos mažam naujagimių gimimo svoriui [50]. Sutrikęs intrauterinis augimas dėl nepakankamos mitybos yra susijęs su padidėjusiu perinataliniu sergamumu, mirtingumu, o naujagimiai, turintys mažą gimimo svorį, turi didesnę metabolinio sindromo riziką būdami suaugę [51]. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad, formuojantis vaisiaus skeleto raumenims, subalansuota mityba nėštumo metu yra būtina, kadangi maistinių medžiagų trūkumas nėštumo pradžioje ir viduryje sumažina antrinių raumenų skaidulų atsiradimą taip pat sumažindamas raumenų skaidulų dydį [52].
Dar viena problema nėštumo metu, susijusi su naujagimių sveikata, yra moterų nutukimas. Apie 11 proc. visų naujagimių mirčių gali būti siejama su motinos antsvorio ir nutukimo padariniais [53]. Tyrimai rodo, kad didelis su maistu gaunamas cholesterolio arba trigliceridų kiekis nėštumo metu pereina per placentą, o tai gali turėti įtakos sumažėjusiam β-ląstelių kiekiui kasoje. Pastarasis veiksnys vėliau gali turėti įtakos kasos funkcijos nepakankamumui ir insulino atsparumui, didesnei nutukimo ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikai. Įrodyta, kad motinos hipercholesterolemija padidina aterosklerozinių pažeidimų riziką vyriškosios lyties naujagimiams [54].
Nors kai kurie tyrimai rodo, jog vegetarinė mityba gali būti žalinga nėštumo metu, tačiau kiti moksliniai tyrimai atskleidžia tokios mitybos naudą. Teigiama, kad maitinantis vegetariškai nėštumo metu daugiau suvartojama magnio, kurio trūkumas yra dažna visavalgės mitybos problema. Magnio stoka sukelia raumenų spazmus, todėl nėščiosioms dažnai tenka vartoti magnio preparatus. [55]. Taip pat kai kurie tyrimai rodo, jog magnio trūkumas nėštumo metu gali turėti įtakos didesnei staigios kūdikių mirties sindromo rizikai [56].
16 turėti įtakos naujagimių mažakraujystės bei širdies kraujagyslių ligų išsivystymui ateityje [57]. Nepakankamas folio rūgšties vartojimas pirmąjį nėštumo trimestrą susijęs su padidėjusia vaisiaus nervinio vamzdelio defekto rizika. Šis defektas išsivysto per pirmąsias tris - keturias nėštumo savaites, kai moterys dar nežino jog laukiasi. Būtina paminėti, kad moterys, kurių mityboje gausu augalinės kilmės maisto, paprastai folatų gauna pakankamai, nes daug jų yra žalios spalvos lapinėse daržovėse, ankštiniuose augaluose, taigi dažnai vartojant šiuos maisto produktus, vaisius nuo galimų defektų yra apsaugomas [58].
Trumpai apibendrinant, galima teigti, kad motinos mityba nėštumo metu turi įtakos normaliam vaisiaus vystymuisi, o tam tikrų maisto medžiagų, mikroelementų trūkumas jos maisto racione gali turėti įtakos neigiamoms naujagimio sveikatos pasekmėms.
1.4 Mitybos pasirinkimą lemiantys veiksniai
Siekdami išsiaiškinti, kodėl žmonės renkasi vienus ar kitus maisto produktus, mokslininkai atlieka mokslinius tyrimus. 2013 metais Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad tik maždaug penktadalis suaugusių gyventojų, rinkdamiesi maistą, galvoja apie jo naudą sveikatai, o dažniausiai maisto produktų pasirinkimą lemia maisto produkto kaina, kiek rečiau - produkto skonis [59].
Periodiškai atliekamų tyrimų duomenys rodo, kad daugumos suaugusių Lietuvos gyventojų mityba nesubalansuota ir nepalanki sveikatai. Mūsų šalies gyventojų maisto racione vyrauja riebalų perteklius - riebalinės kilmės kalorijos sudaro 41,7 proc. viso raciono energinės vertės (norma 15‒ 30 proc.). Taip pat yra paprastųjų angliavandenių perteklius (12,2 proc. paros energijos vietoj 10 proc.), taip pat mažai vartojama vaisių ir daržovių, žuvų ir jų produktų. Daugelio gyventojų racione trūksta vitaminų A, C, D, B2, B12, pantoteno rūgšties, magnio, kalcio, geležies, cinko, jodo. Trečdalis asmenų šviežias daržoves valgo tik 1-2 kartus per savaitę, kai tuo tarpu PSO rekomenduoja jų valgyti kasdien per kiekvieną maitinimąsi. Vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojas vidutiniškai jų suvalgo tik 260 gramų [60].
17 savo mitybą į vegetarinę arba vegetarėms planuojant pastoti, rekomenduojama pasitarti su gydytoju, taip pat bendradarbiauti su dietologu [62].
Kalbant apie motyvacinius veiksnius, skatinančius pasirinkti vegetarinę ar veganinę mitybą, daugiausiai dėmesio Lietuvoje skiriama etinėms ir moralinėms priežastims. Taip pat šios mitybos rūšys pasirenkamos dėl geresnės sveikatos ir savijautos, retais atvejais - dėl draugų, mados įtakos ar ekologinių sumetimų [63].
Apibendrinant galima teigti, kad asmens mitybos pasirinkimui reikšmės gali turėti įvairūs veiksniai, tačiau nėštumo metu, skirtingai nei kitos gyventojų grupės, moterys dažniau maistą renkasi, atsižvelgdamos į sveikatą gerinančias savybes.
1.5 Nėščiųjų mitybos žinios ir jų šaltiniai
Nėštumas yra svarbus ir jautrus moteriai laikotarpis, kai paprastai moterys domisi tiek savo pašios organizmo pokyčiais, tiek vaisiaus vystymosi ypatumais. Nors sveikos ir subalansuotos mitybos reikšmė moters bei būsimo naujagimio sveikatai yra neabejotina, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad moterys per mažai domisi mitybos tema nėštumo metu ir tik nedidelė dalis nėštumą planuojančių moterų, laikosi sveikos mitybos rekomendacijų [64]. Nėštumo metu, kaip ir minėta, didelė dalis moterų per daug priauga svorio, kuris savo ruožtu turi įtakos įvairių nėštumo bei gimdymo komplikacijų išsivystymui [65]. 2005 - 2014 m. atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo apskaičiuoti nutukusių nėščiųjų atvejų skaičių 184 pasaulio šalyse. Nustatyta, kad 2014 m. pasaulyje buvo 38,9 milijonai nėščiųjų, turinčių antsvorį arba nutukimą. [66]. Svarbu paminėti, kad moterys, kurių kūno masės indeksas yra didesnis nei normalus iki nėštumo, jo metu yra linkusios priaugti daugiau svorio nei rekomenduojami 10-12 kg. Joms taip pat dažniau trūksta žinių apie bendruosius mitybos principus [67].
Būtina paminėti, kad ne tik nėščiųjų moterų žinios apie mitybą yra prastos, tačiau sveikatos priežiūros specialistų patarimai šia tema taip pat yra riboti [68]. Sisteminės apžvalgos rezultatai rodo, kad nėščiosios negauna tinkamos informacijos apie mitybą dėl laiko ir išteklių trūkumo bei netinkamo sveikatos priežiūros specialistų pasiruošimo [69].
18 informacijos internete ieško bent kartą per mėnesį, o labiausiai nėščiąsias dominančios temos yra vaisiaus vystymasis ir mityba nėštumo metu. Taip pat nustatyta, kad moterys turinčios aukštąjį išsilavinimą, tris kartus dažniau naršo internete rūpimais klausimus nei turinčios žemesnį nei vidurinį išsilavinimą. Daugumos moterų nuomone, internete prieinama informacija yra ne tik naudinga, bet ir patikima [70].
Kitas 2010 m. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas atskleidė, kad net 97 proc. moterų (n=597) naudoja paieškos sistemą ,,Google‘‘, socialinius tinklus, siekdamos išsiaiškinti su nėštumu susijusius klausimus, tačiau gautos informacijos neaptaria su sveikatos priežiūros specialistais. Šio tyrimo duomenimis, 94 proc. moterų naudojasi internetu tam, kad papildytų ir patvirtintų iš sveikatos priežiūros specialistų jau gautą informaciją. Beveik pusė (48,6 proc.) tyrime dalyvavusių moterų nėra patenkintos sveikatos priežiūros specialistų pateikiama informacija [71].
19
2.
TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo eiga, planavimas ir organizavimas
Tyrimo objektas – pagimdžiusios moterys, praėjus ne daugiau kaip 12 mėnesių po gimdymo. Siekiant nuosekliai ir atitinkamai suplanuoti tyrimą, sukurtas tyrimą atvaizduojantis planas. Tyrimo vykdymas pavaizduotas 1 pav.
1 pav. Tyrimo eiga
Tyrimas buvo vykdomas internetinėje erdvėje, naudojant socialinių tinklų grupes ,,Nėštumas ir viskas apie tai”, ,,Lietuvos vegetarai”, Nėštumas, mamytės, vaikai ir viskas apie tai”. Tyrimas vykdytas nuo 2019 metų balandžio 1 d. iki 2019 metų liepos 1 d.. Socialinių tinklų grupėse buvo dalinamasi anoniminėmis anketomis. Anketų pasidalinimas buvo atnaujinamas kas savaitę, kad naujai prie grupės prisijungusios moterys galėtų pamatyti tyrimo instrumentą. Prieš pradedant pildyti anketą, moterys buvo supažindinamos su tyrimo tikslu ir eiga.
Literatūros šaltinių paieška ir analizė. Tyrimo metodų paieška.
Tyrimo darbo plano sudarymas. Tyrimo instrumento sudarymas. Bioetikos centro leidimo gavimas.
Tyrimo duomenų rinkimas. Literatūros analizavimas. Tyrimo rezultatų analizavimas.
20
2.2 Tiriamųjų imtis
Dalyvauti tyrime buvo kviečiamos visos pagimdžiusios moterys, kurios gimdė ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių. Tiriamųjų atrankos kriterijai:
1. Pagimdžiusios moterys suprantančios ir rašančios lietuvių kalba. 2. Pagimdžiusios ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių.
3. Sutinkančios dalyvauti tyrime.
Tyrimo metu nuo 2019 metų balandžio 1 d. iki 2019 metų liepos 1 d. buvo surinkta 148 anoniminės anketos.
2.3 Tiriamųjų charakteristikos
21 1 lentelė. Tyrimo dalyvių sociodemografiniai požymiai (N=148)
Požymiai Dažnis, n (proc.)
Amžius <30 metų 69 (46,6) ≥30 metų 79 (53,6) Gyvenamoji vieta Miestas 116 (78,4) Kaimas 32 (21,6) Išsilavinimas Vidurinis 17 (11,5) Aukštesnysis 15 (10,1) Aukštasis neuniversitetinis 24 (16,2) Aukštasis universitetinis 92 (62,2) Šeiminė padėtis Ištekėjusios 110 (74,3) Išsiskyrusios 6 (4,1) Vienišos 20 (13,5) Gyvenančios su partneriu 12 (8,1)
Mėnesio pajamos šeimos nariui
<150 Eur 4 (2,7)
200-400 Eur 53 (35,8)
≥500 Eur 91 (61,5)
2.4 Tyrimo instrumentas
Tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinis momentinis tyrimo tipas, respondentės apklaustos anketavimo būdu. Siekiant visapusiškai įvertinti vegetarių ir visavalgių moterų savijautą nėštumo metu bei jų mitybos sąsajas su naujagimių gimimo svoriu ir gestacija, buvo parengta anketa, kurią sudaro 38 klausimai (1 priedas).
• Anketoje esantys pirmieji (1-6) klausimai pateikti, norint išsiaiškinti tyrime dalyvaujančių moterų sociodemografinius rodiklius: amžių metais, gyvenamąją vietą, išsilavinimą, šeimyninę padėtį, mėnesio pajamas tenkančias vienam šeimos nariui. Taip pat respondentės buvo prašomos įrašyti nėštumų ir gimdymų skaičių. Atsakinėdamos į šiuos klausimus respondentės turėjo pasirinkti vieną tinkantį atsakymo variantą arba įrašyti skaičių prie klausimų, kuriuose nurodyta ,,įrašyti“.
22 principus; laikas prašomas įrašyti metais/mėnesiais. 10-11 klausimai suformuluoti taip, kad respondentės galėtų pasirinkti kelis atsakymo variantus. Šie klausimai užduoti norint sužinoti moterų požiūrį į savo mitybą bei informacijos šaltinius, iš kurių jos gauna žinias apie sveiką mitybą. 12 - 13 klausimai pateikti, norint sužinoti moterų naudojamus maisto papildus nėštumo metu ir moterų maitinimosi įpročius. Į šiuos klausimus respondentės turėjo atsakyti pasirinkdamos vieną tinkamą atsakymo variantą arba įrašyti savo, prie pasirinkimo .,kita…”. 14 klausimas pateiktas lentelėje, norint sužinoti kaip dažnai nėštumo metu moterys vartojo vienokius ar kitokius maisto produktus. Respondentės turėjo pažymėti po vieną tinkamą langelį. 15 klausimas skirtas sužinoti, kokius riebalus vartoja respondentės. Į šį klausimą reikėjo atsakyti, pasirinkant vieną iš galimų atsakymo variantų. 16 klausimas – atviras, kuriuo buvo siekiama sužinoti, kiek svorio (kg) moterys priaugo nėštumo metu. Į šį klausimą moterys turėjo atsakyti įrašydamos svorį.
• 17-26 anketos klausimai užduoti, siekiant ištirti moterų bendrą savijautą nėštumo metu. 17 ir 22 klausimai pateikti skalės būdu, norint sužinoti, kaip moterys vertina savo savijautą nėštumo metu bei kiek nėštumo metu jautėsi darbingos dešimties balų skalėje. Galimi atsakymai: 1 - savijauta bloga, 5 - vidutiniška, 10 savijauta puiki, taip pat 1 - buvau visiškai nedarbinga, 5 - galėjau atlikti paprastus buities darbus, 10 - buvau darbinga ir dirbau įprastus darbus iki nėštumo pabaigos. 18, 20 klausimai pateikti, norint išsiaiškinti, ar moterys dažnai vėmė bei ar jas pykino nėštumo metu, ar nėštumo metu dažnai jausdavosi pavargusios. Į šiuos klausimus atsakant, respondentės galėjo pasirinkti vieną atsakymo variantą. 19, 21 uždarojo tipo klausimai pateikti norint sužinoti, ar respondentėms nėštumo metu buvo nustatyta nėščiųjų mažakraujystė, ar teko nėštumo metu dažniau nei įprastai atlikti kraujo tyrimus. Į šiuos klausimus tiriamosios turėjo atsakyti ,,Taip“ arba ,,Ne“. 23 klausimas skirtas išsiaiškinti, ar nėštumo metu moterims buvo nustatyti/įtarti tam tikri sutrikimai. Į šį klausimą respondentės galėjo atsakyti pasirinkdamos kelis atsakymo variantus. Uždaro tipo 24 anketos klausimas pateiktas, norint sužinoti, ar moteris pakeitė savo mitybą, nustačius tam tikras sveikatos būkles. 25 ir 26 klausimai - atvirojo tipo. Respondenčių, atsakiusių į 24 klausimą, 25-ajame klausime buvo prašoma aprašyti, kaip keitė savo mitybą. 26 klausimas suformuluotas taip, kad moterys, kurios buvo stacionarizuotos nėštumo metu, galėtų įrašyti to priežastis.
23 buvo nustatytas per mažas gimimo svoris atsižvelgiant į naujagimio išnešiotumą, ar po gimimo buvo nustatytos komplikacijos. Atsakius į 33 klausimą ,,Taip“, 34 klausime prašoma įrašyti, kokių komplikacijų pastebėta. Anketos 32 klausimas sukurtas, norint sužinoti, kiek dienų moterys praleido ligoninėje po gimdymo. Į šį klausimą buvo galima pasirinkti vieną tinkamą atsakymo variantą. 35-37 anketos uždarojo tipo klausimai pateikti, norint sužinoti, ar moterys žindė/žindo savo kūdikius motinos pienu, ar po gimdymo maitinant kūdikį motinos pienu, buvo nustatytas svorio atsilikimas, ar moterų nuomone, naujagimio būklė galėtų būti susijusi su moters mitybos įpročiais nėštumo metu. Atsakius ,,Taip“ į 37 klausimą, 38 atvirajame klausime prašoma plačiau pakomentuoti, kodėl mitybą galėjo turėti įtakos naujagimio būklei.
2.5 Tyrimo etika
Tyrimui atlikti buvo gautas Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-GM(M)-74 (2 priedas). Tyrimo metu buvo laikomasi tyrimo etikos reikalavimų, respondentės tyrime dalyvavo savanoriškai ir anonimiškai, prieš pradedant apklausą buvo pranešama apie tyrimo konfidencialumą ir anonimiškumą, taip pat paaiškinta, jog tyrimo duomenys bus panaudoti tik tyrimo tikslais bei apibendrintai. Tyrimo metu nebuvo viešinami tiriamųjų vardai ir pavardės. Visoms tyrimo dalyvėms anketos pradžioje buvo pateikta ,,Tiriamojo asmens informavimo forma“ (3 priedas).
2.6 Statistinės analizės metodai
24
3.
REZULTATAI
3.1 Moterų mitybos įpročių nėštumo metu vertinimas
Tyrimo metu vertinti moterų mitybos įpročiai buvusio nėštumo metu. Nustatyta, kad tyrime dalyvavo 61,5 proc. (n=91) visavalgių respondenčių bei 38,5 proc. (n=57) vegetarių (1 pav.).
1 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal mitybos tipą (N=148)
Analizuojant duomenis vegetarių grupėje nustatyta, kad daugiau kaip pusė iš jų laikėsi veganiškos mitybos (54,4 proc., n=31), beveik trečdalis – buvo laktovegetarės (29,8 proc., n=17). Mažuma šios grupės respondenčių buvo ovolaktovegetarės (8,8 proc., n=5) bei semivegetarės (7,0 proc., n=4) (2 pav.).
61,5 proc. 38,5 proc.
25 2 pav. Vegetarių mitybos tipų pasiskirstymas (N=57)
Dažniausiai vegetarinę mitybą respondentės pasirinko dėl meilės gyvūnams, o taip pat dėl ekologinių, sveikatos bei etinių priežasčių. Visavalgių respondenčių grupė teigė valgančios įvairių maistą dėl tradicijų, vaikystės, šeimos mitybos įpročių, maisto skonio bei įvairovės.
Tyrimo metu nustatyta, kad beveik pusė vegetariškai besimaitinančių respondenčių šitaip maitinosi 5-10 metų (45,6 proc., n=26). Maždaug trečdalis buvo pradedančiosios – vegetariškai maitinosi trumpiau nei 5 metus (31,6 proc., n=18), beveik penktadalis šitaip maitinosi ilgiau nei 10 metų (22,8 proc., n=13)(3 pav.).
3 pav. Tyrimo dalyvių vegetariškos mitybos trukmės pasiskirstymas (N=57)
29.8 8.8 7.0 54.4 0 10 20 30 40 50 60
Laktovegetarės Ovolaktovegetarės Semivegetarės Veganės
P ro cen ta i 31,6 proc. 45,6 proc. 22,8 proc.
26 Tyrimo metu analizuota kaip abiejų grupių moterys vertina savo mitybą (4 pav.).
χ²=6,8, lls=2, p=0,033; *-p<0,05, palyginus su visavalgėmis (z testas su Bonferroni korekcija)
4 pav. Tyrimo dalyvių subjektyvaus mitybos vertinimo palyginimas priklausomai nuo mitybos tipo (N=148)
Gauti rezultatai parodė, kad savo mitybą visaverte laiko 54,4 proc. (n=31) vegetarių bei 36,3 proc. (n=33) visavalgių. Panašus skaičius abiejų grupių respondenčių mano, kad maitinasi sveikai, tačiau retkarčiais pasitaiko mitybos nuklydimų. Beveik dešimtadalis visavalgių (9,9 proc., n=9) savo mitybą laiko nevisaverte, ir tai yra statistiškai reikšmingai daugiau, nei tokią nuomonę turinčių vegetarių (1,8 proc., n=1)(p<0,05).
Šio tyrimo metu binarinės logistinės regresijos metodu nustatytas galimybių santykis 0,38, rodantis, kad visavalgės trigubai dažniau nei vegetarės pasikliauja savo nuojauta ir maitinasi taip, kaip atrodo sveika (p<0,05). Tuo tarpu vegetarės daugiau kaip 5 kartus dažniau laikosi mokslinių straipsnių apie sveiką mitybą rekomendacijų, (GS=5,57, p<0,001), o taip pat daugiau kaip dvigubai dažniau domisi informacija internete bei socialiniuose tinkluose (GS=2,38, p<0,05), negu visavalgės (2 lentelė). 36.3 9.9 53.8 54.4 1.8 43.9 0 10 20 30 40 50 60 Visavertė ir subalansuota mityba
Nevisavertė mityba Stengiasi maitintis sveikai, bet pasitaiko mitybos nuklydimų
27 2 lentelė. Tyrimo dalyvių mitybos tipo įtakos informacijos apie sveiką mitybą šaltinių vertinimas
(binarinė logistinė regresija)
Informacijos šaltiniai GS PI 95 proc. p
Maitinasi taip, kaip man atrodo sveika Visavalgės 1 0,005 Vegetarės 0,38 0,19-0,74 Mokslinių straipsnių rekomendacijos Visavalgės 1 Vegetarės 5,57 2,65-11,71 0,001 Mitybos specialistų rekomendacijos Visavalgės 1 Vegetarės 1,44 0,72-2,84 0,291 Internetas, socialiniai tinklai Visavalgės 1 Vegetarės 2,38 1,20-4,70 0,013
Binarinės logistinės regresijos metodu vertintamitybos tipo įtaka maisto papildų nėštumo metu vartojimui (3 lentelė).
3 lentelė. Tyrimo dalyvių mitybos tipo įtakos maisto papildų nėštumo metu vartojimui vertinimas (binarinė logistinė regresija)
Maisto papildai GS PI 95 proc. p
Vitaminas B12 Visavalgės 1 0,011 Vegetarės 2,74 1,26-5,95 Vitaminas B9 Visavalgės 1 Vegetarės 0,61 0,18-2,05 0,425 Geležies preparatai Visavalgės 1 Vegetarės 1,10 0,57-2,13 0,783 Vitaminas D Visavalgės 1 Vegetarės 1,45 0,69-3,02 0,325 Vitaminas A Visavalgės 1 Vegetarės 0,44 0,08-2,18 0,312 Kiti papildai Visavalgės 1
Vegetarės 0,52 0,26-1,05 0,046
Nevartojo Visavalgės 1
Vegetarės 1,42 0,64-3,16 0,394
Kaip matyti 3 lentelėje pateiktuose rezultatuose, vegetarėms beveik trigubai didėja vitamino B12 poreikis, palyginus su visavalgėmis (GS=2,74, p<0,05). Visavalgių grupėje maždaug dvigubai dažniau vartojami kiti papildai (GS=0,52, p<0,05).
28 proc. (n=33) visavalgių respondenčių bei 26,3 proc. (n=15) vegetarių. 5,5 proc. (n=5) visavalgių ir 10,5 proc. (n=6) vegetarių niekada nevalgo ne namie gaminto maisto. Nenaminio maisto vartojimo dažnis tiriamųjų grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05)(5 pav.).
χ²=4,7, lls=3, p=0,196
5 pav. Tyrimo dalyvių įpročio maitintis ne namie gamintu maistu pasiskirstymas priklausomai nuo mitybos tipo (N=148)
Tyrimo metu analizuoti visavalgių ir vegetarių pagrindinių maisto produktų vartojimo įpročiai, ir nustatyti kai kurie reikšmingi skirtumai. Gauti rezultatai parodė, kad vegetarės statistiškai reikšmingai dažniau kasdieną valgo daržovių (91,2 proc., n=52), vaisių (87,7 proc., n=50), sėklų bei riešutų (33,3 proc., n=19), palyginus su visavalgėmis (p<0,05). Tarp vegetarių buvo statistiškai reikšmingai daugiau visiškai nevalgančių žuvies (54,4 proc., n=31), mėsos (93,0 proc., n=53), pieno produktų (54,4 proc., n=31), ‘greito” maisto produktų (31,6 proc., n=18), saldžių gazuotų gėrimų (78,9 proc., n=45)(p<0,05). Duonos, miltinių gaminių, saldumynų vartojimo dažnis visavalgių ir vegetarių grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Maisto produktų vartojimo dažnio palyginimas grupėse pateiktas 4 lentelėje.
36.3 33 25.3 5.5 26.3 45.6 17.5 10.5 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
Kasdien / kelis kartus
per savaitę Kelis kartus permėnesį Kartą per mėnesį Niekada
`
29 4 lentelė. Tyrimo dalyvių pagrindinių maisto produktų vartojimo pasiskirstymas priklausomai
nuo mitybos tipo (N=148)
Maisto produktai
Vartojimo dažnumas
Mitybos tipas, n (proc.) Stat. reikšmin-gumas Visavalgės (n=91) Vegetarės (n=57)
Daržovės 2-4 kartus per sav. 18 (19,8) 3 (5,3) χ²=13,9 lls=2
p=0,001
5-6 kartus per sav. 15 (16,5) 2 (3,5)
Kasdieną 58 (63,7) 52 (91,2)*
Vaisiai
Kartą per sav. ir rečiau 4 (4,4) 1 (1,8) χ²=10,5 lls=3 p=0,015
2-4 kartus per sav. 14 (15,4) 2 (3,5) 5-6 kartus per sav. 15 (16,5) 4 (7,0)
Kasdieną 58 (63,7) 50 (87,7)*
Žuvis
Niekada 1 (1,1) 31 (54,4)* χ²=28,7
lls=2 p=0,001
Kartą per sav. ir rečiau 81 (89,0) 23 (40,4) 2-4 kartus per sav. 9 (9,9) 3 (5,3)
Mėsa
Niekada - 53 (93,0)*
χ²=35,9 lls=4 p=0,001
Kartą per sav. ir rečiau 5 (5,5) 3 (5,3) 2-4 kartus per sav. 39 (42,9) 1 (1,8)*
5-6 kartus per sav. 19 (20,9) -
Kasdieną 28 (30,8) - Pieno produktai Niekada 1 (1,1) 31 (54,4)* χ²=19,7 lls=4 p=0,001
Kartą per sav. ir rečiau 15 (16,5) 3 (5,3) 2-4 kartus per sav. 26 (28,6) 13 (22,8) 5-6 kartus per sav. 13 (14,3) 3 (5,3)
Kasdieną 36 (39,6) 7 (12,3) Sėklos, riešutai Niekada 2 (2,2) 2 (3,5) χ²=18,5 lls=4 p=0,001
Kartą per sav. ir rečiau 37 (40,7) 6 (10,5) 2-4 kartus per sav. 30 (33,3) 22 (38,6) 5-6 kartus per sav. 10 (11,0) 8 (14,0)
Kasdieną 12 (13,2) 19 (33,3)* Duonos gaminiai Niekada 3 (3,3) 4 (7,0) χ²=3,0 lls=4 p=0,554 Kartą per sav. ir rečiau 12 (13,2) 10 (17,5)
2-4 kartus per sav. 17 (18,7) 13 (22,8) 5-6 kartus per sav. 14 (15,4) 9 (15,8)
Kasdieną 45 (49,5) 21 (36,8) Miltiniai gaminiai Niekada 4 (4,4) 2 (3,5) χ²=1,2 lls=4 p=0,875 Kartą per sav. ir rečiau 31 (34,1) 17 (29,8)
2-4 kartus per sav. 34 (37,4) 23 (40,4) 5-6 kartus per sav. 9 (9,9) 4 (7,0)
Kasdieną 13 (14,3) 11 (19,3) Saldumynai Niekada 2 (2,2) 2 (3,5) χ²=1,5 lls=4 p=0,822 Kartą per sav. ir rečiau 25 (27,5) 18 (31,6)
2-4 kartus per sav. 26 (28,6) 13 (22,8) 5-6 kartus per sav. 12 (13,2) 10 (17,5)
Kasdieną 26 (28,6) 14 (24,6) “Greitas” maistas Niekada 10 (11,0) 18 (31,6)* χ²=10,8 lls=2 p=0,004
Kartą per sav. ir rečiau 69 (75,8) 36 (63,2) 2-4 kartus per sav. 12 (13,2) 3 (5,3) Saldūs gazuoti gėrimai Niekada 28 (30,8) 45 (78,9)* χ²=18,2 lls=3 p=0,001
Kartą per sav. ir rečiau 50 (54,9) 12 (21,1)
2-4 kartus per sav. 10 (11,0) -
`
30 Riebalai maisto gaminimui – ypatingai svarbi mitybos dalis. Tyrimo metu nustatyta, kad vegetarės dažniau vartoja augalinės kilmės riebalus (70,2 proc., n=40), palyginus su visavalgėmis (15,4 proc., n=14)(p<0,05). Visavalgės tyrimo dalyvės, dažniau nei vegetarės, specialiai nesirenka riebalų, o vartoja tokius, kokius turi namie (27,5 proc., n=25)(p<0,05)(6 pav.).
χ²=18,7 lls=4, p=0,001; *-p<0,05, palyginus su visavalgėmis (z testas su Bonferroni korekcija)
6 pav. Tyrimo dalyvių riebalų vartojimo įpročių pasiskirstymas priklausomai nuo mitybos tipo (N=148)
Apibendrinat rezultatus galima teigti, kad vegetarės nėštumo metu savo mitybą dažniau laiko pilnavertiška ar stengiasi sveikai maitintis, domisi moksliniais straipsniais apie sveiką mitybą, rečiau valgo ne namie ruoštą maistą, palyginus su visavalgėmis. Vegetarės, dažniau kasdieną valgo daržovių, vaisių ir riešutų bei vartoja tik augalinės kilmės riebalus maisto gamybai. Vegetarėms būdingas didesnis vitamino B12 poreikis, visavalgėms – kitų maisto papildų poreikis.
3.2 Moterų mitybos įpročių vertinimas pagal demografinius rodiklius
Tyrimo metu vertinti moterų mitybos įpročiai nėštumo metu priklausomai nuo jų sociodemografinių požymių. Daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių moterų buvo pagimdžiusios po vieną naujagimį – 62,6 proc. (n=57) visavalgių ir 56,1 proc. (n=32) vegetarių. Maždaug trečdalis visavalgių (29,7 proc., n=27) ir vegetarių (35,1 proc., n=20) turėjo po du vaikus. Buvusių nėštumų ir gimdymų skaičius priklausomai nuo mitybos tipo statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05)(7 pav.).
15.4 2.2 41.8 13.2 27.5 70.2 1.8 22.8 1.8 3.5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Tik augalinės
`
31 χ²=1,3, lls=3, p=0,723
7 pav. Tyrimo dalyvių mitybos tipo pasiskirstymas priklausomai nuo amžiaus (N=148)
Nėštumo metu priaugtas svoris priklauso nuo daugelio faktorių, tarp jų – ir motinos mityba. Nustatyta, kad visavalgės per paskutinį nėštumą priaugo vidutiniškai 14,1±3,9 kg, vegetarės – vidutiniškai 13,0±2,2 kg. Tyrime dalyvavusių moterų nėštumo metu priaugtas vidutinis svoris statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p<0,05)(8 pav.).
t=-0,9, p=0,350
8 pav. Nėštumo metu priaugto vidutinio svorio palyginimas priklausomai nuomitybos tipo (m±SN) 62.6 29.7 4.4 3.3 56.1 35.1 7.0 1.8 0 10 20 30 40 50 60 70
Pirmas Antras Trečias Ketvirtas
`
32 Gyvenimo būdas, mitybos įpročiai gali keistis amžiaus eigoje. Tyrimo metu vertinta mitybos tipo nėštumo metu ir respondenčių amžiaus priklausomybė. Daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių visavalgių moterų buvo jaunesnės nei 30 metų. 61,4 proc. (n=35) vegetarių buvo 30-metės ir vyresnės. Tyrimo dalyvių mitybos tipo pasiskirstymas priklausomai nuo amžiaus statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05)(9 pav.).
χ²=2,4 lls=1, p=0,121
9 pav. Tyrimo dalyvių mitybos tipo pasiskirstymas priklausomai nuo amžiaus (N=148)
Kaip matyti 10 paveiksle pateiktuose rezultatuose, vegetarių daugiau gyvenančių mieste (86,0 proc., n=49). Kaime gyveno 26,4 proc. (n=24) visavalgių. Tyrimo dalyvių mitybos tipo pasiskirstymas priklausomai nuo gyvenamosios vietos skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,05).
`
33 χ²=4,8 lls=1, p=0,046
10 pav. Tyrimo dalyvių mitybos tipo pasiskirstymas priklausomai nuo gyvenamosios vietos (N=148)
Įvertinus tyrimo dalyvių mitybos tipą priklausomai nuo išsilavinimo, nustatyta, kad aukštąjį universitetinį išsilavinimą buvo įgijusios dauguma vegetarių (80,7 proc., n=46) ir pusė visavalgių (50,5 proc., n=46)(p<0,05). Aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą buvo įgijusios 3,5 proc. (n=2) vegetarių bei 24,2 proc. (n=22) visavalgių (p<0,05)(11 pav.).
χ²=15,8, lls=3, p=0,001; *-p<0,05, palyginus su visavalgėmis (z testas su Bonferroni korekcija)
11 pav. Tyrimo dalyvių mitybos tipo pasiskirstymas priklausomai nuo išsilavinimo (N=148)
73.6 26.4 86.0 14.0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Miestas Kaimas P ro cen ta i Gyvenamoji vieta Visavalgės Vegetarės 13.2 12.1 24.2 50.5 8.8 7.0 3.5 80.7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
`
34 Palyginus tiriamųjų mitybos tipą priklausomai nuo šeiminės padėties, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daugiau išsiskyrusių vegetarių (10,5 proc., n=6), palyginus su visavalgėmis (p<0,05). Kitokios šeiminės padėties respondenčių mitybos įpročiai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05)(12 pav.).
χ²=11,3, lls=3, p=0,010; *-p<0,05, palyginus su visavalgėmis (z testas su Bonferroni korekcija)
12 pav. Tyrimo dalyvių mitybos tipo pasiskirstymas priklausomai nuo šeiminės padėties (N=148)
Maisto produktų pasirinkimą gali lemti ir šeimos pajamos. Tyrimo rezultatai parodė, kad tarp vegetarių nežymiai daugiau moterų, kurių vienam šeimos nariui tenka 500 eurų ir daugiau (66,7 proc., n=38), palyginus su visavalgėmis (58,2 proc., n=53). Gaunančių 200-400 eurų pajamų vienam šeimos nariui 40,7 proc. (n=37) buvo visavalgės ir 28,1 proc. (n=16) – vegetarės. Tyrimo dalyvių mitybos tipo pasiskirstymas priklausomai nuo mėnesio pajamų šeimos nariui statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05)(13 pav.). 78.0 0 12.1 9.9 68.4 10.5 15.8 5.3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
`
35 χ²=4,2, lls=2, p=0,122
13 pav. Tyrimo dalyvių mitybos tipo pasiskirstymas priklausomai nuo mėnesio pajamų šeimos nariui (N=148)
Apibendrinant galima teigti, kad dažniau vegetariškai maitinasi antrą kūdikį pagimdžiusios, vyresnės nei 30 metų miestietės, įgijusios aukštąjį išsilavinimą, su didesnėmis nei 500 eurų pajamomis vienam šeimos nariui moterys. Visavalgės – dažniau pirmą kūdikį pagimdžiusios, jaunesnės nei 30 metų ištekėjusios moterys.
3.3 Vegetarių ir visavalgių moterų mitybos sąsajų su bendra savijauta nėštumo metu vertinimas
Tyrimo dalyvės subjektyviai vertino savo savijautą bei darbingumo lygį nėštumo metu 10-ties balų skale. Gauti rezultatai parodė, kad ir savijautą, ir darbingumo lygį vegetarės įvertino aukštesniais balais nei visavalgės. Vegetarių darbingumo lygio vidutinis įvertinimas (8,6±1,8 balai) buvo statistiškai reikšmingai aukštesnis, nei vidutinis visavalgių darbingumo įvertinimas (7,7±2,1 balai)(p<0,05)(14 pav.). 1.1 40.7 58.2 5.3 28.1 66.7 0 10 20 30 40 50 60 70 80
<150 Eur 200-400 Eur ≥500 Eur
`
36 *- t=-2,4, p=0,015, palyginus su visavalgėmis
14 pav. Tyrimo dalyvių subjektyvios bendrosios savijautos bei darbingumo lygio nėštumo metu palyginimas priklausomai nuo mitybos tipo (m±SN)
Toksikozė – daugeliui nėščiųjų įprasta būklė. Nustatyta, kad daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių vegetarių pykinimą / vėmimą patyrė I-mojo nėštumo trimestro metu (54,4 proc., n=31), visavalgių – 37,4 proc., n=34). 52,7 proc. (n=48) visavalgių teigė nejautusios pykinimo ir nevėmusios. Šių nemalonių pojūčių taip pat nejautė 40,4 proc. (n=23) vegetarių. Pykinimo / vėmimo atvejų laikas priklausomai nuo mitybos tipo statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05)(15 pav.).
χ²=5,2, lls=3, p=0,159
15 pav. Tyrimo dalyvių pykinimo / vėmimo atvejų pasiskirstymas priklausomai nuo mitybos tipo (N=148) 8.2 8.6 7.7 8.6 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Bendra savijauta Darbingumo lygis
Ba la i Visavalgės Vegetarės 6.6 37.4 3.3 52.7 1.8 54.4 3.5 40.4 0 10 20 30 40 50 60
Kasdien I trimestro metu II trimestro metu Nebuvo pykinimo / vėmimo P ro cen ta i
`
37 Tyrimo metu analizuota kokios su nėštumu susijusios komplikacijos nustatytos respondentėms. Sveikatos problemų turėjo ketvirtadalis tyrimo dalyvių (25,0 proc., n=37). Analizuojant tik patyrusių sveikatos problemas duomenis, nustatyta, kad dažniausios nėštumo komplikacijos – priešlaikinio gimdymo rizika (29,7 proc., n=11), gestacinis diabetas (24,3 proc., n=9). Rečiausiai pasitaikė per mažo naujagimio svorio problema (5,4 proc., n=2)(16 pav.). Daugiau kaip ketvirtadalis patyrusių sveikatos problemų nėštumo metu pakeitė savo mitybą (27,0 proc., n=10).
16 pav. Tyrimo dalyvių nėštumo metu nustatytų sveikatos problemų dažnis (N=37)
Daugiau kaip ketvirtadalis patyrusių sveikatos problemų nėštumo metu pakeitė savo mitybą (27,0 proc., n=10) – sumažino suvartojamų angliavandenių kiekį, į maisto racioną įtraukė daugiau daržovių, pradėjo reguliariau maitintis.
Analizuojant mitybos tipo įtaką sveikatos problemų nėštumo metu išsivystymui nustatyta, kad vegetarėms daugiau kaip 7 kartus mažesnė tikimybė atsirasti šioms problemoms (GS=7,54, p<0,001).
29.7 24.3 16.2 13.5 10.8 5.4 0 5 10 15 20 25 30 35
Priešlaikinio gimdymo rizika Gestacinis diabetas Preeklamsija / eklamsija Nėščiųjų hipertenzija Nutukimas Per mažas naujagimio svoris
`
38 5 lentelė. Tyrimo dalyvių mitybos tipo įtakos sveikatos problemų nėštumo metu išsivystymui
vertinimas (binarinė logistinė regresija)
Sveikatos problemos
nėštumo metu GS PI 95 proc. p
Vegetarės 1
0,001
Visavalgės 7,54 2,50-22,70
Tyrimo metu nustatyta, kad nėštumo metu daugiau kaip ketvirtadaliui respondenčių teko gydytis stacionare (27,0 proc., n=40). Dažniausios priežastys – kraujavimas, placentos atsidalijimas, aukštas kraujo spaudimas, inkstų uždegimas, gresiantis persileidimas, virusinė infekcija.
Greitesnis nuovargis – įprastas reiškinys nėštumo metu, ypač paskutinį trimestrą. Tyrimo dalyvės nurodė, kad dažnai jaučia nuovargį – 45,1 proc. (n=41) visavalgių ir 36,8 proc. (n=22) vegetarių. Niekada nejautusios nuovargio nėštumo metu teigė 9,9 proc. (n=9) visavalgių ir 21,1 proc. (n=12) vegetarių. Tyrimo dalyvių nuovargio nėštumo metu dažnio pasiskirstymas priklausomai nuo mitybos tipo statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05)(17 pav.).
χ²=7,6, lls=3, p=0,056
17 pav. Tyrimo dalyvių nuovargio nėštumo metu dažnio pasiskirstymas priklausomai nuo mitybos tipo (N=148)
Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad vegetarės dažniau jautėsi darbingos ir rečiau jautė nuovargį nėštumo metu, pykinimą ir vėmimą dažniau patyrė I-mojo nėštumo trimestro metu. Visavalgėms didesnė sveikatos problemų atsiradimo tikimybė, palyginus su vegetarėmis.
13.2 45.1 31.9 9.9 3.5 36.8 38.6 21.1 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
Kasdien Dažnai Labai retai Niekada
`
39
3.4 Vegetarių ir visavalgių moterų mitybos sąsajų su naujagimių gestacija ir gimimo svoriu vertinimas
Tyrimo metu vertintos moterų mitybos tipo sąsajos su naujagimių gestacija, gimimo svoriu. Daugiau kaip trys ketvirtadaliai respondenčių naujagimius pagimdė natūraliais takais – 79,1 proc. (n=72) visavalgių ir 77,2 proc. (n=44) vegetarių. Cezario pjūvio operacija buvo atlikta 18,7 proc. (n=17) visavalgių ir 17,5 proc. (n=10) vegetarių. Natūraliais takais, tačiau su instrumentų pagalba pagimdė mažuma tyrime dalyvavusių moterų. Tyrimo dalyvių gimdymo būdo pasiskirstymas priklausomai nuo mitybos tipo statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05)(18 pav.).
χ²=1,0, lls=2, p=0,602
18 pav. Tyrimo dalyvių gimdymo būdo pasiskirstymas priklausomai nuo mitybos tipo (N=148)
Daugumos tyrimo dalyvių gestacija buvo optimalios trukmės. 37-tą nėštumo savaitę ir vėliau pagimdė 94,5 proc. (n=86) visavalgių ir 91,2 proc. (n=52) vegetarių. Tyrimo dalyvių gestacijos trukmė priklausomai nuo mitybos tipo statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05)(19 pav.).
79.1 2.2 18.7 77.2 5.3 17.5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Natūraliais takais Natūraliais takais vakuumekstraktoriaus /
replių pagalba
Cezario pjūvio oeracija
`
40 χ²=0,6, lls=1, p=0,440
19 pav. Tyrimo dalyvių gestacijos trukmė priklausomai nuo mitybos tipo (N=148)
Analizuojant tyrimo duomenis nustatyta, kad visavalgių naujagimių vidutinis svoris – 3471,9 gramų, vegetarių – 3508,8 gramų. Skirtingai besimatinančių motinų grupėse naujagimių vidutinis svoris statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05)(20 pav.).
t=-0,5, p=0,649
20 pav. Naujagimio vidutinio gimimo svorio palyginimas priklausomai nuo motinų mitybos tipo (m±SN)
Tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma respondenčių pagimdė optimalios gestacijos ir svorio naujagimius, todėl gimdymo stacionare 68,1 proc. (n=62) visavalgių ir 75,4 proc. (n=43) vegetarių
`
41 motinų su naujagimiais į namus išvyko po 3 parų ar anksčiau.Tyrimo dalyvių ligoninėje praleistas laikas priklausomai nuo mitybos tipo statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05)(21 pav.).
χ²=1,2, lls=2, p=0,547
21 pav. Tyrimo dalyvių ligoninėje praleisto laiko pasiskirstymas priklausomai nuo mitybos tipo (N=148)
Dažniausios komplikacijos, dėl kurių ilgėja laikas, praleistas gimdymo stacionare buvo užspringimas mekonijumi, širdies yda, sepsis, hidronefrozė.
Tyrimo dalyvių mitybos tipo įtaka naujagimio būklei vertinta binarinės logistinės regresijos metodu. Nustatyta, kad vegetarių naujagimiams daugiau kaip 5 kartus rečiau reikėjo gydytojo neonatologo pagalbos (GS=0,18, p<0,05). Vegetarės beveik trigubai dažniau pabrėžia savo mitybos įtaką naujagimio būklei (GS=2,86, p<0,05), palyginus su visavalgėmis (7 lentelė).
68.1 17.6 14.3 75.4 15.8 8.8 0 10 20 30 40 50 60 70 80
≤3 paros 4-5 paros >5 paros
P
ro
cen
ta
i
`
42 7 lentelė. Tyrimo dalyvių mitybos tipo įtakos naujagimio būklei vertinimas (binarinė logistinė
regresija)
Maisto papildai GS PI 95 proc. p
Neonatologo pagalbos poreikis
Visavalgės 1
0,029 Vegetarės 0,18 0,04-0,84
Per mažas naujagimio svoris Visavalgės 1 Vegetarės 0,96 0,22-4,16 0,952 Naujagimio būklės komplikacijos Visavalgės 1 Vegetarės 0,31 0,04-2,70 0,287 Žindymas Visavalgės 1 Vegetarės 1,94 0,38-9,97 0,427 Naujagimio svorio atsilikimas žindant Visavalgės 1 Vegetarės 0,61 0,18-2,05 0,425 Subjektyvus mitybos įtakos
naujagimio būklei vertinimas Visavalgės 1 Vegetarės 2,86 0,84-4,11 0,026
Tyrimo dalyvės teigė, kad naujagimio būklei įtaką daro nėščiosios mityba, emocinė būklė, aplinka. Respondenčių nuomone, jei mityba nevisavertė, tai vaisiui trūksta maisto medžiagų. Vegetarių nuomone, jų vaikai neserga alergijomis.
`
43
4.
REZULTATŲ APTARIMAS
Šiame darbe analizuojami nėščiųjų moterų mitybos įpročiai, jų pasiskirstymas pagal demografinius rodiklius, tiriamos sąsajos tarp moterų visavalgės ir vegetarinės mitybos bei jų savijautos nėštumo metu. Taip pat nagrinėjami moters mitybos ryšiai su naujagimių gimimo svoriu, gestacija ir komplikacijomis.
Nėščiųjų mityba ir jos įpročiai. Išanalizavus nėščiųjų mitybos rūšies pasirinkimą, tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiau nei pusė (61, 5 proc. (n=91)) apklaustų moterų, mūsų tyrime buvo visavalgės, tuo tarpu 38,5 proc. (n=57) buvo vegetarės. Iš jų - 31 moteris (54,4 proc.) laikėsi veganiškos mitybos principų. Dažniausiai vegetarinę mitybą moterys rinkosi dėl etinių ir ekologinių priežasčių, o visavalgės - įvairų maistą, neribodamos savo maisto raciono - dėl tradicijų. Lyginant su kitais tyrimais,Joshep E. Boyle atliktame kokybiniame tyrime nustatyta, kad ir kitose šalyse vegetarinės mitybos pasirinkimą lemia panašios priežastys - meilė gyvūnams, aplinkos tausojimas. Tačiau, šiame tyrime taip pat nurodoma, kad dalis respondentų vegetarinę mitybą renkasi ir dėl galimybės save tobulinti [72]. Dažnai skirtingos dietos pasirenkamos atsižvelgiant į amžių, religiją, išsilavinimą ir bendrą sveikatos suvokimą [73].
Mūsų tyrime buvo klausiama, kiek laiko moterys maitinasi pagal vegetarinės mitybos principus. Pastebėtina, kad dauguma mūsų tyrime dalyvavusių moterų yra gana seniai pasirinkusios vegetarišką mitybos stilių ir tai joms nėra nauja praktika - nustatyta, kad beveik penktadalis (n=13) taip maitinasi ilgiau nei 10 metų, beveik pusė (n=26) - 5-10 metų, o trečdalis (n=18) apklaustųjų yra pradedančios vegetarės.
`
44 Mūsų tyrimo rezultatai atskleidė, jog visavalgės trigubai dažniau maitinasi taip, kaip joms atrodo sveika, o vegetarės daugiau nei penkis kartus dažniau laikosi mokslinių straipsnių rekomendacijų, dažniau domisi informacija internete bei socialiniuose tinkluose (p<0,05). 2012 metais Suomijoje atliktas tyrimas patvirtina mūsų gautus rezultatus. Nurodoma, kad pagrindiniai veiksniai, skatinantys keisti savo mitybą, yra socialinės grupės ir tinklai, kurie paprastai turi didelės įtakos mūsų elgesiui [75]. Tiek mūsų, tiek šio mokslinio tyrimo rezultatai pabrėžia, kad vegetarės yra labiau linkusios domėtis, kaip galėtų pagerinti ar papildyti savo mitybos racioną ir yra labiau motyvuotos maitintis sveikai nei visavalgės moterys.
Nagrinėjant kitus nėščiųjų visavalgių ir vegetarių mitybos ypatumus, nustatyta, kad vegetarėms būdingas trigubai didesnis vitamino B12 poreikis. Tokie tyrimo rezultatai nestebina - vitamino B12 pagrindiniai šaltiniai yra gyvūninės kilmės produktuose. 2011 m. JAV publikuojamame straipsnyje nurodoma, kad griežti vegetarai turėtų vartoti ne tik praturtintą vitaminais maistą, bet ir B12 vitaminų papildus [76]. Tačiau apskritai, mūsų tyrimo duomenimis, visavalgėms beveik dvigubai dažniau tenka vartoti maisto papildus.
Kalbant apie nėščiųjų moterų maitinimosi ypatumus nustatyta, kad tiek vegetarės tiek visavalgės maitinasi viešojo maitinimo įstaigose ir perka jau pagamintą maistą. Maisto gamybai vegetarės dažniau vartoja augalinės kilmės riebalus, o visavalgės dažniau tokius, riebalus, kokius turi namuose (p<0,05). Vegetarės dažniau vartoja daržoves, vaisius ir sėklas bei riešutus, rečiau vartoja ,,greitojo“ maisto produktų ir saldžių gazuotų gėrimų (p<0,05). Lyginant tyrimo rezultatus su kitų mokslininkų atliktais tyrimais, pastebėtina, kad 2013-2014 m. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, mūsų šalies gyventojai apskritai valgo per mažai daržovių. Kasdien į savo maisto racioną daržoves įtraukia tik 30,8 proc. gyventojų [77]. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad kasdien daržoves vartoja daugiau nei pusė – 63,7 proc. visavalgių. Šie rezultatai rodo, kad nėščiosios apskritai yra linkusios sveikiau maitinis, todėl kasdien daržoves vartojančių nėščiųjų visavalgių skaičius yra didesnis lyginant su populiacija.
Nėščiųjų mitybos įpročiai pagal demografinius rodiklius. Mūsų tyrime daugiau negu pusė tyrime dalyvaujančių moterų (62,6 proc.) buvo pagimdžiusios vieną naujagimį. Rezultatai rodo, kad nėštumo metu priaugtas vidutinis svoris tarp moterų statistiškai nesiskyrė, taip pat nesiskyrė mitybos tipo pasiskirstymas pagal amžių. Analizuojant rezultatus pastebėtas reikšmingas skirtumas tarp mitybos rūšies ir šeimyninės padėties priklausomybės - daugiau vegetarių yra tarp išsiskyrusių moterų nei tarp visavalgių.
`
45 gyvena mieste (n=49). Tikėtina, kad mieste gyvenantys žmonės turi didesnį maisto produktų pasirinkimą, kadangi miestuose didesnių prekybos centrų asortimentas yra žymiai didesnis lyginant su kaimo parduotuvių. Kaime gyvenantys žmonės neretai užsiima ūkininkavimu, augina gyvulius bei vartoja ne tik mėsą, bet ir visus gyvūninės kilmės produktus, kuriuos geba pasigaminti patys.
Nagrinėjant mitybos rūšies pasiskirstymą pagal išsilavinimą, nustatyta, kad aukštąjį universitetinį išsilavinimą buvo įgijusios dauguma vegetarių ir tik pusė visavalgių (p<0,05). Mūsų rezultatus patvirtina 2003 m. Olandijoje atliktas tyrimas, kurio rezultatai atskleidė, kad vegetarai dažniau turi įgiję aukštąjį išsilavinimą, aukštesnę socialinę ir ekonominę padėtį [73]. Tačiau mūsų atliktame darbe statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant mitybos tipo pasiskirstymą priklausomai nuo mėnesio pajamų tenkančių vienam šeimos nariui, nustatytas nebuvo. Taigi daryti išvados, kad tyrime dalyvavusios vegetarės turi geresnę socialinė ir ekonominę padėtį – nėra mokslinio pagrindo. Nėščiųjų mitybos sąsajos su bendrąja savijauta. Analizuojant tyrimo rezultatus apie mitybos ir bendrosios nėščiųjų savijautos sąsajas, nustatyta, kad tyrime dalyvavusios vegetarės moterys savo savijautą ir darbingumą įvertino aukštesniais balais nei visavalgės. Vegetarių darbingumo lygio įvertinimas buvo reikšmingai aukštesnis lyginant su visavalgių vidutiniu darbingumu (p<0,05).
Tyrimo duomenis, daugumą moterų pykino arba jos vėmė pirmo trimestro metu, lyginant su kitais trimestrais, tačiau pykinimo/vėmimo atvejų laikas priklausomai nuo mitybos pasirinkimo ir jos tipo reikšmingai nesiskyrė. Skirtingai nei mūsų tyrime, 2011 metais Indijoje atliktas tyrimas su 400 nėščiųjų moterų atskleidė, kad statistiškai reikšmingai daugiau visavalgių nei vegetarių moterų patirdavo gastroezofaginį refliuksą, kuris turi įtakos didesnei pykinimo ir vėmimo rizikai [78]. Būtina paminėti, kad pykinimą ar vėmimą nėštumo metu gali iššaukti daugybė veiksnių, todėl, kad gastroezofaginis refliukas nėra vienintelė pykinimo ir vėmimo priežastis nėštumo metu.
Nagrinėjant nėščiųjų sveikatos problemas, mūsų tyrime nustatyta, kad sveikatos problemų nėštumo metu turėjo ketvirtadalis respondenčių (n=37). Dažniausiai moterys patyrė priešlaikinio gimdymo riziką ir gestacinį diabetą. Rečiausiai buvo paminėta per mažo naujagimio svorio problema. Įdomu tai, kad kaip ir mūsų tyrime, 2008 m. atliktoje sisteminėje literatūros apžvalgoje, kurioje nagrinėjamos folio rūgšties ir vitamino B12 deficito sukeliamos komplikacijos, kaip viena iš pagrindinių nepakankamos mitybos komplikacijų, yra įvardijamas priešlaikinis gimdymas [79]. Tačiau, kaip ir minėta anksčiau, subalansavus bet kurį mitybos būdą ir papildant jį trūkstamomis maisto medžiagomis galima sumažinti tiek gestacinio diabeto, tiek priešlaikinio gimdymo riziką.
