BESILAUKIANČIŲ IR NESENIAI PAGIMDŢIUSIŲ MOTERŲ NUOMONĖ APIE NĖŠČIŲJŲ SVEIKATOS MOKYMŲ KURSŲ EFEKTYVUMĄ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

KRISTINA SVOLKENIŪTĖ

BESILAUKIANČIŲ IR NESENIAI PAGIMDŢIUSIŲ

MOTERŲ NUOMONĖ APIE NĖŠČIŲJŲ SVEIKATOS

MOKYMŲ KURSŲ EFEKTYVUMĄ

Visuomenės sveikatos vadybos antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

Leidţiama ginti

(parašas) Prof. habil. dr. Ţ. Padaiga

Studentė K.Svolkeniūtė_____________ (parašas)

Darbo vadovas Doc. dr. A.Petrauskienė___________ (parašas)

2013-05-15

Svolkeniūtė K. Besilaukiančių ir neseniai pagimdţiusių moterų nuomone apie nėščiųjų sveikatos mokymų kursų efektyvumą: Visuomenės sveikatos vadybos magistro baigiamasis darbas / Mokslinė vadovė: doc. dr. A.Petrauskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra; Kaunas, 2013 53p.

SANTRAUKA

Darbo tikslas - Įvertinti besilaukiančių ir neseniai pagimdţiusių moterų pasitenkinimą nėščiųjų sveikatos mokymų kursais.

Darbo uţdaviniai: išanalizuoti nėščiųjų sveikatos mokymų kursų prieinamumą kūdikio besilaukiančioms moterims; nustatyti prieţastis, skatinančias besilaukiančias moteris lankyti nėščiųjų sveikatos mokymus; įvertinti mokymuose dalyvavusių moterų nuomonę apie vykdomus mokymus.

Tyrimo objektas: Nėščiosios ir neseniai pagimdţiusios moterys.

Tyrimo metodika: Atlikta anoniminė momentinė anketinė apklausa trijose gydymo įstaigose 2013 m. vasario-kovo mėnesiais. Išdalinta 300 anketų (atsako daţnis - 60,7 proc.). Klausimyną sudarė 26 klausimai apie nėščiųjų sveikatos mokymus, jų lankymo prieţastis, kursų privalumus bei trūkumus. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS software for Windows programą. Statistinių duomenų reikšmingumas vertintas 2 kriterijumi, skirtumas laikytas reikšmingu, kai p<0,05.

Rezultatai. Daugiau nei pusė respondenčių (66,5 proc.) teigė, kad nėščiųjų sveikatos mokymų kursų nelankė, likusioji dalis (33,5 proc.) atsakė, kad tokiuose kursuose teko dalyvauti. Moterys, įgijusios auštąjį universitetinį išsilavinimą, 7 kartus daţniau lankė kursus, skirtus nėščiosioms, negu turinčios ţemesnį išsilavinimo lygį Didelė dalis neseniai pagimdţiusiųjų neţinojo apie galimybę lankyti nėščiųjų sveikatos mokymų kursus (19,2 proc.), o moterys, kurios gimdė ne pirmą kartą, teigė, kad nėra poreikio eiti į tokius kursus, kitos neturėjo tam laiko, jėgų ar sveikatos (60,4 proc.). Dauguma apklaustųjų (77,0 proc.) nurodė, kad lankė poliklinikos organizuojamus kursus, kuriuose daţniausiai norėjo įgyti objektyvios informacijos iš specialistų (37,7 proc.). Respondentės, lankiusios nėščiųjų sveikatos mokymų kursus, nurodė, kad kursai buvo labai naudingi (54,1 proc) ir padėjo pasiruošti gimdymo procesui (93,4 proc.). Po nėščiųjų sveikatos mokymų kursų dauguma moterų (68,9 proc.) teigė, kad jų poţiūris į gimdymą pasikeitė – padėjo nusiraminti.

Išvados. Nėščiųjų sveikatos mokymų kursus lankė trečdalis respondenčių. Moterys, lankiusios kursus, teigė, kad šie kursai buvo labai naudingi, nes padėjo tinkamai pasiruošė gimdymui ir motinystei.

Svolkeniūtė K. The opinion of pregnant and recently given birth women about the effectiveness of Pregnancy Health Courses. Public health MA graduation work / the supervisor of work doc. A. Petrauskienė; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy; Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine – Kaunas, 2013 – 53 pages.

SUMARRY

Aim of the study. To evaluate satisfaction of health courses of the women that have recently given birth.

Objectives of the study. To analyze the availability of health courses for pregnant women; to define reasons that force pregnant women to attend health courses for pregnant women; to evaluate opinions about the courses of the attendees.

Object of the study. Women that have recently given birth Kaunas city.

Methods. The survey of women that have recently given birth was carried out in February and March of 2013. There were 300 questionnaires distributed to the patients (response rate was percent.). The questionnaire included 26 questions about health courses for pregnant women, reasons that force pregnant women to attend health courses and also about advantages and disadvantages of those courses. SPSS statistical software package was used for statistical data analysis. Chi Square (2) test was applied for evaluation of statistical significance. The data was considered as statistically significant, when p< 0, 05.

Results. More than half of the respondents (66.5%) stated that they did not attend training courses for pregnant women, the remainder (33.5%) responded that they did participate in such courses. According to the survey those women who had higher education degree (University degree) attended such courses 7 times more often, than those with lower education. Big part of recently given birth women did not know of the option to attend such courses (19.2%), on the other hand women who gave birth not for the first time claimed that there is no need for such courses, the others had no time, heatlh or strenght for such courses. Majority of the respondees (77.0%) stated that they attended courses organized by the clinic, in which they wanted to get objective information from the specialists (37.7%). Respondents that attended courses indicated that the courses were very useful (54.1%) and helped to prepare for the process of giving birth (93.4%). After the courses majority of women (68.9 %) said that their view on giving birth has changed, it helped to calm down.

Findings. A third of the respondens attended courses for pregnant women. Women that attended the courses indicated that the courses were very useful, because it helped to prepare for giving birth and motherhood in a right way.

TURINYS

SANTRUMPOS ...6

ĮVADAS ...7

1. LITERATŪROS APŢVALGA... 10

1.1. Nėščiųjų sveikatos prieţiūra Lietuvoje ir uţsienyje ... 10

1.2. Nėščiųjų sveikatos mokymo kursų samprata ir tikslai ... 15

1.3. Nėščiųjų sveikatos mokymo kursų rūšys... 17

1.4. Nėščiųjų sveikatos mokymo kursų efektyvumo vertinimas ... 21

2. TYRIMO METODIKA IR APŢVALGA...22

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...27

3.1. Respondenčių sociodemografinė charakteristika...29

3.2. Nėščiųjų sveikatos mokymų kursų prieinamumas...31

3.3. Prieţastys, skatinančios nėščiųjų sveikatos mokymų lankymą ar nelankymą neseniai pagimdţiusių moterų tarpe...36

3.4. Moterų nuomonė apie vykdomus nėščiųjų sveikatos mokymus...42

IŠVADOS ... 45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 46

LITERATŪRA ... 47

SANTRUMPOS

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija LR – Lietuvos respublika

ĮVADAS

Motinystės suvokimo formavimasis prasideda jau nėštumo pradţioje ir tęsiasi iki pirmojo mėnesio po gimdymo [8].

Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl akušerinės - ginekologinės prieţiūros moterų konsultacijose“ teigiama, kad nėščioji turi buti ruošiama gimdymui, kūdikio prieţiūrai, natūraliam kūdikio maitinimui, supaţindinama su šeimos planavimo metodais bei informuojama sveikatos, higienos, mitybos, darbo reţimo bei kitais klausimais [7].

LR sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos prieţiūros tvarkos patvirtinimo“ bei Morkūnienė E. ir kt. išleistame vadovėlyje „Ţindymas ir moters sveikata“ rašoma, kad iki trečiojo nėštumo trimestro besilaukiančioms moterims turi buti suteikta visa reikiama informacija apie kūdikio prieţiūrą, ţindymą ir jo naudą, galimus sunkumus bei jų sprendimo būdus [6, 25].

Nustatyta, kad tinkamas moters švietimas nėštumo metu padeda jai prisitaikyti prie vykstančių gyvenimo būdo, organizmo anatominių ir fiziologinių pokyčių bei yra labai svarbus nėščiosios sveikatos prieţiūros veiksnys [1].

Visose šalyse šeimoms, besilaukiančioms kūdikio, teikiamos tam tikros paslaugos ir konsultacijos. Mūsų sveikatos apsaugos sistemoje nėščiosioms atliekami reguliarūs fizinės būklės tyrimai, būsimiems tėvams teikiamos konsultacijos, vykdomi nėščiųjų sveikatos mokymai, rengimas gimdymui. Labai svarbu padėti nėščioms pasiruošti motinystei ir kūdikio prieţiūrai, maţinti gimdymo baimę ir stresą, gerinti bendrą nėščių moterų savijautą. Šiuo metu visame pasaulyje rengiama labai daug mokamų ir nemokamų kursų skirtų būsimiems tėvams ir šie kursai sulaukia itin didelio susidomėjimo, ne išimtis ir Lietuva. Lietuvoje nėščios moterys informacijos apie sveikatos ir kasdieninių įpročių pokyčius gali gauti iš joms organizuojamų paskaitų moterų konsultacijose, kurias daţniausiai veda akušerės [18].

Svarbu ne tik mokyti nėščiąsias, bet ir išsiaiškinti, ar nėščiųjų sveikatos mokymo kursai yra naudingi moterims, kurios šiuos kursus lankė, ar šie kursai padėjo joms pasiruošti motinystei ir pokyčiams nėštumo metu. Pasaulyje atlikta nemaţai tyrimų susijusių su nėščiųjų sveikatos mokymo kursų efektyvumu. Stamler L.L. (2008) nagrinėjo, ar nėščiųjų sveikatos mokymo kursų metu įgytos ţinios padėjo moterims patenkinti jų poreikius ir ar padėjo pasiruošti gimdymui. Ho I. ir kt. (2002), Fabian M. ir kt. (2005), Mullany B.C. ir kt. (2007), Malata A. ir kt. (2007), Lee L.Y.K. ir Holroyd E. (2009), Coşkun A.M. ir kt. (2009), Serçekuş P. ir kt. (2010), tyrimo objektas buvo nėščiųjų sveikatos mokymo kursų efektyvumas,

nėščiųjų poţiūriu. Deave T. ir kt. (2008) atliktas tyrimas, orientuotas į nėščiųjų sveikatos mokymo kursų efektyvumą, nėščiųjų ir jų partnerių poţiūriu. Jordaan C. A. (2009) orientavosi į grupinių nėščiųjų sveikatos mokymo kursų efektyvumą. Svensson J. (2008) tyrė, kokias nėščiųjų sveikatos mokymo programas reikėtų naudoti, kad kursai būtų efektyvūs.

Visus pasaulyje atliktus tyrimus, pagal gautus tyrimų rezultatus, galima suskirstyti į dvi grupes: tyrimai, pagrindţiantys nėščiųjų sveikatos mokymo efektyvumą, ir tyrimai, paneigiantys nėščiųjų sveikatos mokymo kursų efektyvumą. Lietuvoje atlikta keletas tyrimų apie nėščiųjų sveikatos mokymo kursų poreikį, tačiau tyrimų apie nėščiųjų sveikatos mokymo kursų efektyvumą, nėščiųjų poţiūriu, iki šiol nėra atlikta.

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Įvertinti besilaukiančių ir neseniai gimdţiusių moterų pasitenkinimą nėščiųjų sveikatos mokymo kursais.

Uţdaviniai

1. Išanalizuoti nėščiųjų sveikatos mokymo kursų prieinamumą kūdikio besilaukiančioms moterims.

2. Nustatyti prieţastis, skatinančias besilaukiančias moteris lankyti nėščiųjų sveikatos mokymus.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

Nėščiųjų sveikatos prieţiūros programos atsirado dvidešimtojo amţiaus pradţioje ir pradėtos plačiai įgyvendinti visame pasaulyje [26]. Nėščiųjų sveikatos prieţiūra tai – nėščiosios prieţiūra, kuri apima laikotarpį nuo nėštumo pradţios iki gimdymo bei ankstyvą pogimdyvinį laikotarpį [41].

Motinos ir vaiko sveikatos prieţiūros paslaugų tikslas - pagerinti moterų sveikatą prieš nėštumą, nėštumo metu ir po jo bei sumaţinti trumpalaikes ir ilgalaikes komplikacijas. Taip pat siekiama uţtikrinti, kad visų moterų nėštumas būtų saugus ir sveikas. Ne maţiau svarbu - sumaţinti motinos ir vaiko mirtingumą ir sergamumą, stiprinti motinų ir vaikų sveikatą bei gerovę. Motinos ir vaiko sveikatos prieţiūros paslaugos yra ypač svarbios teikiant paramą vaikams ir jų šeimoms [23].

Nėščiųjų sveikatos prieţiūros tikslai – rūpintis nėščios moters sveikata ir jos gerove, uţtikrinti vaisiaus sveikatą nėštumo metu. Ugdyti nėščiąsias sveikatos prieţiūros klausimais. Norint pasiekti išvardintus tikslus, reikia uţtikrinti kad: nėščiųjų prieţiūra turėtų tam tikrą planą; nėščiųjų sveikatos prieţiūra būtų specializuota; nėščiųjų konsultacijų metu, būtų paaiškinama apie galimas komplikacijas ir rizikos veiksnius, kurie gali atsirasti tam tikru nėštumo periodu; vaisiaus būklė būtų nuolat stebima ir pakartotinai įvertinama; nėščiosioms būtų suteikiamas sveikatos prieţiūros mokymas [9].

LR sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos prieţiūros tvarkos patvirtinimo“ pabrėţiama, kad nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos prieţiūra Lietuvoje vykdoma trijų pagalbos lygių sistema. Pirminio lygio pagalba - tai ambulatorinė nėščiųjų prieţiūra. Antrinio ir tretinio lygio pagalba organizuojama atsiţvelgiant į perinatalinę riziką bei neonatologinės pagalbos poreikį. Antrinio lygio pagalba - tai konsultacinė ir stacionarinė akušerinė bei neonatologinė pagalba. Siekiant optimizuoti šio lygio pagalbą, atsiţvelgiant į perinatalinę riziką bei neonatologinės pagalbos poreikį, antrinio lygio nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos prieţiūra teikiama dviem pakopomis: antrinio A lygio pagalba – tai stacionarinė pagalba gimdyvėms, esant maţai perinatalinei rizikai bei naujagimių be ţymesnės patologijos prieţiūra; antrinio B lygio pagalba - akušerinė, neonatologinė konsultacinė ir stacionarinė pagalba tai didelės perinatalinės rizikos nėštumų ir gimdymų atvejais, kai nereikalinga specializuota tretinio

lygio konsultacinė ar stacionarinė pagalba. Tretinio lygio pagalba – tai specializuota konsultacinė ir stacionarinė akušerinė bei neonatologinė pagalba [6].

Lietuvoje stacionarines sveikatos prieţiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams teikia rajoninės, regioninės ir universitetinės ligoninės. Rajonų ligoninėse teikiama pagalba gimdyvėms, esant maţai perinatalinei rizikai, bei naujagimiams be ţymesnės patologijos (II A lygio paslaugos). Regioninėse ligoninėse akušerinė ir neontologinė pagalba teikiama ir maţos, ir didelės perinatalinės rizikos nėštumų ir gimdymo atvejais (II B lygio paslaugos). Medicininė pagalba sudėtingais didelės perinatalinės rizikos nėštumų ir naujagimių patologijos atvejais teikiama universitetinėse ligoninėse (III lygio paslaugos) [22].

Visų lygių paslaugas nėščiosioms šiuo metu Lietuvoje teikia 2 perinatologijos centrai. Kauno perinatologijos centras, kurį sudaro Kauno medicinos universiteto klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika bei Neonatologijos klinika, ir Vilniaus perinatologijos centras, kurį sudaro dviejų ligoninių padaliniai t.y. Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinika ir Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neonatologijos centras [22].

Ambulatorinė nėščiųjų sveikatos prieţiūra nėštumo metu įvairiose šalyse vykdoma skirtingai. Nėščiųjų sveikatos prieţiūrą atlieka arba gydytojas akušeris ginekologas, arba šeimos gydytojas, arba akušerė [39].

LR sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo reikalavimų pakeitimo“, rašoma, kad Lietuvoje pirminio lygio ambulatorines akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos prieţiūros paslaugas gali teikti šeimos gydytojas, gydytojas akušeris ginekologas ir akušeris pagal LR medicinos normose MN 14:2005 „Šeimos gydytojas“, MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas“ ir MN 40:2006 „Akušeris“ patvirtintas teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę. Antrinio lygio ambulatorines akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos prieţiūros paslaugas teikia gydytojas akušeris ginekologas ir akušeris pagal LR medicinos normose MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas“ ir MN 40:2006 „Akušeris“ patvirtintas teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę [4].

LR sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodţio 29 d. įsakymo Nr. V-1135 „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų“ pakeitimo“, numatomos tokios ambulatorinės nėščiosios sveikatos prieţiūros paslaugos ir konsultacijos: iki 12 nėštumo savaitės pabaigos numatomas pirmasis nėščiosios apsilankymas, kurio metu uţpildoma nėščiosios kortelė. Atliekama detali akušerinė anamnezė, matuojamas arterinis kraujo spaudimas, įvertinamas kūno masės indeksas,

atliekami įvairūs kraujo tyrimai. 12 - 14 nėštumo savaitę skiriama konsultacija pas akušerį ginekologą bei odontologą. Atliekamas rizikos veiksnių ir faktorių nustatymas. Antrasis apsilankymas skiriamas po 10 - 14 dienų, kurio metu aptariami tyrimų rezultatai, įteikiama forma 113/a, kuri pildoma kiekvieno apsilankymo metu, atliekami šlapimo tyrimai, aptariami gyvenimo ir darbo sąlygų, ţalingų įpročių bei smurto šeimoje klausimai [5].

Nėštumo laikotarpis nuo 13 – 28 nėštumo savaitės. Normalaus nėštumo atveju skiriami 2 vizitai, esant rizikos faktorių – pagal indikacijas. Kiekvieno apsilankymo metu, nėščiosioms matuojamas arterinis kraujo spaudimas, atliekamas šlapimo tyrimas. Nuo 20 nėštumo savaitės atliekamas gimdos dugno aukščio matavimas bei vaisiaus širdies tonų vertinimas. 18 – 20 nėštumo savaitę skiriama konsultacija pas akušerį ginekologą, šios konsultacijos metu atliekamas ultragarsinis tyrimas. 24 - 28 nėštumo savaitę atliekamas gliukozės toleravimo mėginys (esant gestacinio diabeto rizikos veiksnių). 27 – 28 nėštumo savaitę atliekamas antikūnių nustatymas (kai moters Rh (–), o vyro Rh (+)), jeigu randama antikūnų, nėščioji siunčiama į perinatologijos centrą [5].

Nėštumo laikotarpis nuo 29 – 40 nėštumo savaitės. Normalaus nėštumo atveju skiriami 2-3 vizitai, esant rizikos faktorių – pagal indikacijas. Kiekvieno apsilankymo metu, nėščiosioms matuojamas arterinis kraujo spaudimas, atliekamas gimdos dugno aukščio matavimas bei vaisiaus širdies tonų vertinimas bei šlapimo tyrimas. 32 nėštumo savaitę atliekami kraujo tyrimai (Hb, leukocitai, trombocitai, Ht), tyrimai dėl ŢIV ir sifilio. 35–37 nėštumo savaitę skiriama konsultacija pas akušerį ginekologą. Nuo 36 nėštumo savaitės atliekamas vaisiaus padėties vertinimas. Aptariama vaisiaus judesių skaičiavimo svarba bei šeima ruošiama gimdymui ir kūdikio ţindymui [5].

Suėjus 41 nėštumo savaitei atliekama kardiotokograma bei tyrimas ultragarsu ir priimamas sprendimas dėl kito apsilankymo ar hospitalizavimo [5].

Olandijoje nėščiųjų sveikatos prieţiūra yra skirtinga nei daugelyje kitų šalių. Šis skirtumas jaučiamas ne tik dėl didelio gimdymo ne stacionare skaičiaus, daugelis moterų Olandijoje renkasi gimdymą namuose, bet ir dėl akušerių, kaip medicinos specialistų, autonomijos bei sveikatos prieţiūros sistemos struktūros, kur aiškiai atskirtos pirminio ir antrinio lygio sveikatos prieţiūros paslaugos. Olandijoje pirminio lygio nėščiųjų sveikatos prieţiūrą daţniausiai atlieka akušeriai, bet ši teisė suteikiama ir šeimos gydytojams, tuo tarpu antrinio lygio nėščiųjų sveikatos prieţiūrą atlieka akušeriai ir gydytojai ginekologai. Jei nėštumas yra nekomplikuotas, moteriai nėštumo metu nereikia konsultuotis su kitais specialistais, nėščiąją tokiu atveju priţiūri akušerė arba šeimos gydytojas. Nekomplikuoto nėštumo atveju, gimdyvė gali rinktis kur jai gimdyti: namuose, ligoninėje arba gimdymo

namuose, kur moters gimdymą priţiūri ne gydytojas ginekologas, bet akušerė. Gydytojas ginekologas atlieka nėščiųjų, kurių nėštumas yra komplikuotas, sveikatos prieţiūrą bei priţiūri gimdymą [41].

Turkijoje, valstybiniuose pirminės sveikatos prieţiūros centruose, nėščiųjų prieţiūra yra vienas svarbiausių uţdavinių. Tačiau nėščiųjų sveikatos prieţiūrą gali atlikti ir specialistai, kurie dirba motinos ir vaiko bei šeimos planavimo centruose. Akušerės, kurios dirba pirminės sveikatos prieţiūros centruose ir šeimos planavimo centruose, lanko 15-49 metų amţiaus moteris, atlieka nėščiųjų tikslinį patronaţą (nėščiosios lankymą namuose), jaunas merginas moko šeimos planavimo, atlieka lytinį švietimą. Moterų lankymas namuose (ypač gaunančių ţemas pajamas) yra svarbi visapusiškos nėščiųjų sveikatos prieţiūros paslaugų dalis, kuri gerina nėščiųjų informuotumą bei padidina nėščiųjų lankymąsi sveikatos prieţiūros centruose, nėštumo metu [10].

Kanadoje nėščiųjų sveikatos prieţiūra pagrįsta nėščiųjų sveikatos rutininiu vertinimu. Jei pirmo nėščiosios apsilankymo gydymo įstaigoje metu, nepastebima jokių komplikacijų, nėščioji gydymo įstaigoje turi apsilankyti vieną kartą kas keturias savaitės iki 30-osios nėštumo savaitės. Po 30-osios nėštumo savaitės moters sveikatos būklė vertinama apsilankymo gydymo įstaigoje metu, vieną kartą per dvi savaites iki 36-osios nėštumo savaitės. Po 36-osios nėštumo savaitės moters sveikatos būklė vertinama kas savaitę arba kas dvi savaites iki gimdymo. Ultragarsiniai tyrimai yra ribojami, jie atliekami nėščiosioms ne daugiau kaip du kartus per visą nėštumo laikotarpį. Išimtiniais atvejais, kai atsiranda komplikacijų, atliekamų ultragarsinių tyrimų skaičius gali būti didesnis. Paprastai iki 20-osios nėštumo savaitės, nėščiųjų sveikatos prieţiūrą atlieka šeimos gydytojas, o nuo 20-osios nėštumo savaitės, nėščiųjų prieţiūra perduodama gydytojui akušeriui - ginekologui. Tačiau nekomplikuoto nėštumo atveju, moterims suteikiama galimybė pasirinkti specialistą: akušerę arba šeimos gydytoją, arba gydytoją akušerį - ginekologą, kuris priţiūrės jų nėštumą. Jei nėštumas yra komplikuotas, nėščiosios sveikatos prieţiūrą atlieka tik gydytojas akušeris -ginekologas [28].

Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), Slovėnijoje nėščiųjų sveikatą bei gimdymą priţiūri pirminio lygio sveikatos prieţiūros specialistas - ginekologas. Taip pat ginekologas teikia prevencines ginekologines paslaugas bei šeimos planavimo paslaugas [32].

Australijoje, mokslininkai Sutherland G, Yelland J, Wiebe J, Kelly J, Marlowe P, Brown S, 2007 metais atliko tyrimą, kurio tikslas – apţvelgti nėščiųjų sveikatos prieţiūros sistemą dviejose Australijos valstijose: Viktorijoje ir pietų Australijoje. Tyrimas atliktas keturiolikoje gydymo įstaigų, abiejose Australijos valstijose. Apklausos rezultatai parodė, kad

beveik 40 proc. Viktorijos valstijos gydymo įstaigų teikiama akušerinė medicininė pagalba. Ankstesnė, 2000 metais Viktorijos valstijoje atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad valstybinėse ligoninėse pirminė akušerinė medicininė pagalba buvo suteikta maţiau nei 9 proc. moterų. Tačiau 2007 metais, nėščiųjų sveikatos prieţiūrą dvidešimtyje iš 56 gydymo įstaigų esančių Viktorijos valstijoje, atliko akušerės. Pietų Australijoje, kol kas neįmanoma palyginti nėščiųjų sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo pokyčių, nes iki 2007 metų nebuvo atlikta panašių tyrimų. Viktorija yra vienintelė valstija, Australijoje, kurioje galima atlikti pakartotinius gyventojų tyrimus, vertinant nėščiųjų sveikatos prieţiūros organizavimą bei teikimą. Tyrimo duomenys atskleidė, kad pietų Australijoje yra maţiau gydymo įstaigų, kurios teikia pirminę akušerinę pagalbą nėščiosioms, nei kad Viktorijos valstijoje (lyginant pagal gimdymo skaičių kiekvienoje valstijoje). Mokslininkai apibendrinę tyrimo rezultatus padarė išvadą, kad daţniausiai abiejose valstijose nėščiųjų sveikatos prieţiūra rūpinasi šeimos gydytojai, dirbantys viešąjame sektoriuje, nors pastaruoju metu vis daugėja gydymo įstaigų, kuriose nėščiųjų sveikatos prieţiūra rūpinasi akušerės [36].

Pirminės nėščiųjų sveikatos prieţiūros paslaugos turėtų būti padalintos taip, kad apimtų ne tik priešgimdyvinį, bet ir pogimdyvinį laikotarpį. Nėščiosioms suteikiamos sveikatos prieţiūros paslaugos skirstomos į keturias stambias grupes:

 Pagrindinės (ginekologų, akušerių, pediatrų) paslaugos (tiek stacionaro, tiek ambulatoriniams pacientams) skirtos: nėščiosios sveikatos prieţiūrai nėštumo laikotarpiu, gimdyvių prieţiūrai bei moters ir kūdikio sveikatos prieţiūra pogimdyviniu laikotarpiu [29].

 Apjungtos pirminio, antrinio ir tretinio lygio sveikatos prieţiūros paslaugos [29].

 Specialios paslaugos ir programos, kurios apima tiesioginę sveikatos prieţiūrą bei švietimo programas, kurios nukreiptos į socialiai remtinas moteris ir jų šeimas [29].

 Nespecifinės paslaugos ir programos, kurių metu moterims ir jų šeimos nariams vykdomos švietimo programos, t.y. padedama pasiruošti motinystei/ tėvystei grupinių uţsiėmimų metu, per įvairias paskaitas [29].

Šiame darbe apsiribojama ketvirtosios nėščiųjų sveikatos prieţiūros paslaugų grupės – nespecifinių paslaugų, skirtų nėščiųjų švietimui, analize.

Nėščiųjų sveikatos priežiūra tai – nėščių moterų sveikatos priežiūra visą nėštumo laikotarpį bei po gimdymo. Nėščiųjų sveikatos priežiūros paslaugų tikslas - pagerinti moterų sveikatą prieš nėštumą, nėštumo metu ir po jo bei sumažinti trumpalaikes ir ilgalaikes komplikacijas. Užtikrinti, kad visų moterų nėštumas būtų saugus ir sveikas.

Ambulatorinė nėščiųjų sveikatos priežiūra nėštumo metu įvairiose šalyse vykdoma skirtingai. Nėščiųjų sveikatos priežiūrą atlieka arba gydytojas akušeris ginekologas, arba šeimos gydytojas, arba akušerė.

1.2. Nėščiųjų sveikatos mokymo kursų samprata ir tikslai

Nėštumas reiškia svarbius pasikeitimus moters gyvenime ir reikalauja jos adaptacijos prie šių pokyčių. Todėl daugelyje pasaulio šalių nėščiųjų švietimas yra būtinas arba bent jau rekomenduojamas. Formalus ir neformalus nėščiųjų švietimas turi ilgą istoriją. Ankščiau nėščios moterys mokydavosi neformaliai – konsultuodamosi su tetomis, močiutėmis [15].

Vakarų šalyse tik XX-ojo amţiaus pabaigoje suvokta, kad nėščiųjų sveikatos mokymo kursai nėra prabanga ir šie kursai pradėti traktuoti kaip gyvybiškai svarbi sveikatos prieţiūros paslaugų dalis. Švedijos vyriausybė 1980 metais pristatė vaiko gimimo ir tėvystės/motinystės lavinimo kursus kaip sudėtinę nėščiųjų sveikatos prieţiūros dalį. Jungtinėse Amerikos Valstijose 1989 metais paskelbta, kad nėščiųjų švietimas sveikatos klausimais turėtų tapti neatskiriama nėščiųjų sveikatos prieţiūros dalimi [19].

Nėščiųjų sveikatos mokymo kursai – tai mokamos arba nemokamos paskaitos apie sveiką nėštumą, tėvystę/motinystę ir gimdymą, kurias nėščiajai gali paskirti sveikatos prieţiūros centras arba ligoninė [31].

Nėščiųjų sveikatos mokymo kursai yra esminis nėščiosios sveikatos prieţiūros komponentas, pasiūlytas sveikatos prieţiūros specialistų [37]. Tai – paskaitų, kurios vyksta nėščių moterų grupėse, ciklas [30]..

LR sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl akušerinės-ginekologinės prieţiūros moterų konsultacijose“ rašoma, kad visi gydytojai ir akušerės privalo organizuoti ir vykdyti sveikatos mokymo darbą – nėščiųjų ruošimą gimdymui pagal specialią programą, propaguojant natūralų maitinimą. Tai individualūs pokalbiai kiekvienos pacientės apsilankymo konsultacijoje metu bei grupiniai uţsiėmimai. Šiam darbui turi būti išskirta patalpa ir parūpinta speciali literatūra, aparatūra bei vaizdinės priemonės [7].

Nėščiųjų sveikatos mokymo kursai yra neatskiriama nėščiųjų sveikatos prieţiūros paslaugų dalis. Šių kursų tikslas yra padėti tėvams įgyti daugiau ţinių apie sveiką gyvenseną

nėštumo laikotarpiu, taip uţtikrinant geresnę nėščios moters ir kūdikio sveikatą. Suteikti informacijos ne tik apie nėštumo metu vykstančius pokyčius, bet ir apie nėštumo metu gresiančias komplikacijas bei galimą riziką, taip pat apie gimdymą ir vaikų auklėjimą [38].

Nėščiųjų sveikatos mokymo kursai yra nėščiųjų švietimas. Šiais kursais siekiama parengti moteris ir jų partnerius tėvystei/motinystei [19].

Pagal PSO, nėščiųjų sveikatos mokymo kursai turėtų būti sudaryti iš dviejų pagrindinių komponentų: teorijos ir praktikos [42].

Nėščiųjų švietimas įgyvendinamas per nėščiųjų sveikatos mokymo kursus, kurių metu nėščiosioms suteikiama informacija padedanti pasiruošti pokyčiams nėštumo ir pogimdyviniu laikotarpiu. Labiau išsivysčiusiose pasaulio šalyse nėščiųjų kursai yra formalesni, nei besivystančiose šalyse. Moterys besivystančiose šalyse informacijos apie gimdymą ir vaikų auklėjimą gauna daţniausiai iš neoficialių šaltinių (pvz., vyresnių šeimos moterų – mamų arba močiučių). Išsivysčiusiose šalyse kursai yra svarbūs ruošiantis ne tik nėštumui, bet ir gimdymui bei tėvystei/motinystei. Nėščiųjų sveikatos mokymo kursai gali būti pateikiami kaip individualios paskaitos arba kaip grupiniai uţsiėmimai. Praktikoje populiaresni grupiniai uţsiėmimai. Grupinių nėščiųjų sveikatos mokymo kursų metu grupės nariai gali pasidalinti savo ţiniomis ir patirtimi bei šie kursai suteikia galimybę, per trumpesnį laikotarpį, apmokyti (suteikti ţinių susijusių su nėštumu) daugiau nėščių moterų [33].

Nėščiųjų sveikatos mokymo kursai yra paskaitos, kurios suteikia galimybę dalyviams pasiruošti gimdymui ir ankstyvam pogimdyminiam periodui. Šiuos kursus daţniausiai organizuoja šalies sveikatos apsaugos tarnyba arba kitos sveikatos prieţiūros organizacijos (klinikos, privačios klinikos, visuomenės sveikatos biurai ir pan.). Dauguma nėščiųjų sveikatos mokymo kursų yra orientuoti į informaciją, susijusią su gimdymo procesu, skausmo malšinimo ir valdymo metodikomis bei medikamentiniu skausmo malšinimu gimdymo metu [11].

Nėščiųjų sveikatos mokymo kursais siekiama geresnės ne tik nėščios moters, bet ir kūdikio sveikatos bei siekiama uţtikrinti bendrystę šeimoje. Moterims, kurios lanko nėščiųjų sveikatos mokymo kursus, turi būti suteikiama ţinių, kurios padėtų moteriai sėkmingai išnešioti kūdikį, palengvintų gimdymą bei padėtų jai priţiūrėti naujagimį [19].

Nėščiųjų parengimas gimdymui yra vienas svarbiausių nėščiųjų sveikatos mokymo kursų tikslų. Rekomenduojama, kad informacija, susijusi su pasiruošimu gimdymui bei skausmo malšinimo metodais gimdymo metu, nėščiosioms būtų pateikiama ne vėliau kaip 36 nėštumo savaitę. Nėščiosioms turėtų būti pasiūlyta dalyvauti nėščiųjų sveikatos mokymo kursuose [11].

Vienas iš nėščiųjų sveikatos mokymo tikslų kursuose yra pagilinti tėvų bendras ţinias apie fizinius, psichologinius ir socialinius pokyčius, kurie vyksta nėštumo laikotarpiu. Antrasis tikslas yra socializuoti tėvus su kitais tėvais, kurie yra panašioje situacijoje. Trečiasis tikslas – padėti šeimoms sustiprinti tarpusavio ryšį [14].

Kita išskiriama nėščiųjų sveikatos mokymo kursų tikslų grupė - suteikti informacijos ir įgūdţių, kurie reikalingi ne tik nėštumo, bet ir pogimdyviniu laikotarpiu; padėti paskaitų dalyviams įgyti teigiamos gimdymo patirties; padėti pasiruošti motinystei/ tėvystei [30].

Tinkamai organizuojant nėščiųjų sveikatos mokymo kursus, galima pasiekti šiuos tikslus: padidinti pasitenkinimą gimdymo patirtimi; pagerinti gimdyvių sveikatą bei pakeisti jų elgesį (pvz., nėštumo metu sumaţinti rūkančių ir vartojančių alkoholį moterų skaičių) bei padidinti maitinančių krūtimi moterų skaičių; padėti būsimiems tėvams įgyti didesnį pasitikėjimą motinystės/tėvystės įgūdţiais bei vaikų auklėjimu. Padėti būsimiems tėvams padidinti tarpusavio ryšį bei geriau suvokti tėvų santykius su kūdikiu [13].

Nors sutinkama skirtingų nėščiųjų sveikatos mokymo kursų apibūdinimų, tačiau visų apibūdinimų esmė išlieka tokia pati. Nėščiųjų sveikatos mokymo kursai yra neatskiriami nuo nėščiųjų sveikatos priežiūros paslaugų. Nėščiųjų sveikatos mokymo kursai yra mokamos arba nemokamos paskaitos ir užsiėmimai (individualūs arba grupiniai), kurias organizuoja sveikatos priežiūros organizacijos arba specialistai. Šių kursų tikslas yra padėti tėvams įgyti daugiau žinių apie sveiką gyvenseną nėštumo laikotarpiu, taip užtikrinant geresnę nėščios moters ir kūdikio sveikatą, padėti nėščioms moterims ir jų partneriams pasiruošti gimdymui, pagilinti būsimų tėvų bendras žinias apie fiziologinius, psichologinius ir socialinius pokyčius, kurie vyksta nėštumo laikotarpiu. Taip pat padėti pasirengti ankstyvam pogimdyminiam periodui (suteikiant žinių apie kūdikio priežiūrą, žindymą), suteikti informacijos apie higienos, mitybos ir darbo rėžimus.

1.3. Nėščiųjų sveikatos mokymo kursų rūšys

Kiekvienoje šalyje nėščiųjų sveikatos mokymo kursų tematika bei rūšys gali skirtis, priklausomai nuo šalies kultūros, kursų auditorijos poreikių bei šalies išsivystymo lygio. Ontario naujagimių ir vaikų raidos centras išskiria šias nėščiųjų sveikatos mokymo kursų rūšis: „kvalifikacijos kėlimo“ nėščiųjų sveikatos mokymo kursai, kursai skirtingoms grupėms, internetiniai bei mišrūs nėščiųjų sveikatos mokymo kursai.

„Kvalifikacijos kėlimo“ nėščiųjų sveikatos mokymo kursai. Šie kursai siūlomi nėščiosioms ir jų partneriams, kurie anksčiau lankė nėščiųjų sveikatos mokymo kursus ir

praėjus keletui metų susilaukia kito kūdikio, ir nori atsinaujinti tėvystės ţinias (įgūdţius). Šios rūšies kursai gali būti svarbūs ir mišrioms poroms, kuriose moteris yra išklausiusi nėščiųjų kursus (jau yra kartą gimdţiusi), o jos partneriui kūdikio gimimas yra naujas reiškinys [30].

Nėščiųjų sveikatos mokymo kursai skirtingoms grupėms (paaugliams/jauniems tėvams, daugiavaisio nėštumo atveju). Pagal Ontario naujagimių ir vaikų raidos centro statistiką, kursus, skirtus paaugliams/jauniems tėvams, daţniausiai lanko asmenys nuo 20 iki 25-erių metų amţiaus. Šios grupės kursų turinys labiau orientuotas į sveiką elgesį nėštumo metu bei tėvystės įgūdţių formavimą. Šiai grupei skirti kursai daţniausiai būna nemokami [30].

Daugiavaisio nėštumo atveju specialūs kursai yra skiriami poroms, besilaukiančioms dvynių arba trynukų. Šių kursų turinys daţniausiai orientuotas į nėštumo sunkumus, būdingus daugiavaisio nėštumo atveju, tokius kaip: gimdymas atliekant cezario pjūvį, supaţindinama su priešlaikinio gimdymo simptomais bei neišnešiotų kūdikių prieţiūra ir kitomis komplikacijomis, kurios gali atsirasti nėštumo metu. Pateikiama informacija apie kūdikių intensyviosios terapijos skyrius [30].

Internetiniai („Web-based“) nėščiųjų sveikatos mokymo kursai yra dar visiškai nauja, bet jau sparčiai populiarėjanti pasaulyje kursų rūšis. Tai yra visiškai nemokami kursai, kurie vyksta nuotoliniu būdu (internetu). Šių kursų auditorija yra nėščios moterys ir jų partneriai. Programa susideda iš 11 nepriklausomų modulių. Kiekvienas modulis apima tris dokumentinius failus: skaidres, pranešėjo pastabas ir modulio aprašą - tikslus, mokymo priemones, video medţiagą, nuorodas ir pan. Prisijungus prie specialios programos nėščia moteris arba jos partneris gali parsisiųsti kiekvieno modulio informaciją [30].

Internetiniai nėščiųjų sveikatos mokymo kursai turi potencialą, nes padeda išvengti vietos ir laiko apribojimų. Būsimiems tėvams suteikiama galimybė mokytis savarankiškai tiek namuose, tiek kitose vietose, net dirbantys tėvai, kurie negali lankyti nėščiųjų sveikatos mokymo kursų klasėse, turi galimybę mokytis savarankiškai. Taivane buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – įvertinti internetinių nėščiųjų mokymo kursų apie maitinimą krūtimi poveikį. Nustatyta, kad maitinimo krūtimi vaizdo mokomoji medţiaga turėjo teigiamą poveikį nėščiosioms. Vaizdo mokomojoje medţiagoje moterims buvo rodomi gestai, kaip reikėtų taisyklingai maitinti kūdikį, šie mokymai sumaţino moterų nerimą dėl galimų kūdikio ţindymo problemų. Moterys, kurios mokėsi internetu maitinti krūtimi, turėjo daugiau praktinių įgūdţių ir ţinių apie taisyklingą ţindymą, nei moterys kurios lankė uţsiėmimus grupėse [16].

Turkijoje atliktas dar vienas eksperimentinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti internetinių nėščiųjų sveikatos mokymo kursų efektyvumą. Tyrimas atliktas naudojantis interneto

svetaine: http://web.deu.edu.tr/gebelik. Tyrime galėjo dalyvauti nėščia moteris, uţpildţiusi

pirminę registracijos formą (apie nėščiosios amţių, svorį ir pan.). Iš viso tyrime dalyvavo 161 besilaukianti kūdikio (6-40 savaitės) moteris, kuri prisijungė prie internetinio mokymo svetainės 2005-2006 metais ir pageidavo nuotolinių mokymų. Visoms nėščioms moterims, kurios pageidavo tokių mokymų, elektroniniu paštu buvo išsiųsta suplanuota dviejų savaičių mokymo programa. Kiekvieną naujos savaitės pirmadienį moterims būdavo išsiunčiamas naujas kursų temų paketas. Jei moterys turėdavo klausimų, juos galėdavo uţduoti tyrėjams elektroniniu paštu. Pirmąją kursų savaitę vyko paskaitos šiomis temomis: kas yra mityba; buvo supaţindinama su maisto grupėmis bei mitybos svarba nėštumo metu; supaţindinama su tinkama ir subalansuota mityba nėštumo metu; pateikiama informacija apie maisto produktus ir gėrimus, kurių reikėtų vengti nėštumo metu. Antrosios kursų savaitės metu vyko paskaitos šiomis temomis: nėščios moters kūno pokyčiai; supaţindinama, kokius rūbus turėtų dėvėti moterys nėštumo metu; darbo ir nėštumo suderinimas; kompiuterio naudojimas nėštumo metu; taip pat buvo pateikiama informacija apie nėštumą ir keliones; seksualinį gyvenimą bei fizinius pratimus nėštumo metu. Tyrimo rezultatai parodė, kad dviejų savaičių trukmės nėščiųjų sveikatos mokymo kursai teigiamai paveikė nėščių moterų ţinias. Autoriai daro išvadą, kad internetinius nėščiųjų sveikatos mokymo kursus galima laikyti tinkama nėščiųjų švietimo priemone [17].

Mišrūs nėščiųjų sveikatos mokymo kursai. Šiuose kursuose apjungiami nėščiųjų sveikatos mokymo kursai klasėje ir mokymai internetu. JAV, Minesotoje, įsikūręs sveikatos prieţiūros centras, yra sukūręs specialią internetinę programą. Ši programa leidţia nėščiai moteriai, kuri lankė nėščiųjų sveikatos mokymus, pakartoti kursuose gautą informaciją t.y. programos pagalba moteris gauna tą pačią informaciją, kurią gavo kursų metu, bet pamoką gali uţbaigti savoje aplinkoje bei savu tempu (pvz., pakartodama kvėpavimo pratimų programą) [30].

Lietuvoje vyksta tiek mokami, tiek nemokami nėščiųjų sveikatos mokymų kursai, kuriuos organizuoja sveikatos biurai, poliklinikos, privačios klinikos bei kitos sveikatos prieţiūros organizacijos. Intensyviausiai nėščiųjų švietimu rūpinasi Vilniaus visuomenės bei Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biurai. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (VVSB) nuo 2010 metų vykdo programą, skirtą nėščių ir pagimdţiusių moterų švietimui, visos paskaitos yra nemokamos – finansuojamos LR sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis. Uţsiėmimų metu kvalifikuoti specialistai supaţindina būsimus ir esamus tėvus su vaikų profilaktinių skiepų kalendoriumi, detaliai paaiškina apie LR sveikatos apsaugos ministro patvirtintus nemokamus skiepus vaikams (skiepai nuo 0 iki 15-16 metų

amţiaus) bei pateikia informaciją apie rekomenduojamus, bet valstybės lėšomis nekompensuojamus skiepus. Gydytojai supaţindina klausytojus su vaikų infekciniais susirgimais: vėjaraupiais, pneumokokine, Rotavirusine ir kt. infekcijomis, jų sukeliamomis komplikacijomis ir apsisaugojimo nuo šių ligų būdais. Psichologai konsultuoja pogimdyvinių depresijų klausimais. Nuo 2012 metų spalio Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure pradėtos skaityti paskaitos apie saugios kūdikių ir vaikų aplinkos kūrimą. Paskaitų metu aptariami daţniausiai vaikui pasitaikantys nelaimingi atsitikimai namuose, kieme. Teikiamos rekomendacijos kaip išvengti galimų nelaimingų atsitikimų. Mokoma kaip suteikti pirmąją pagalbą nudegimų, uţspringimų atvejais [40]. Nuo 2011 metų Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras nėščiosioms ir jų šeimos nariams organizuoja paskaitas bei mankštas (atsiţvelgiant į nėštumo trimestrą), kurių metu būsimiems tėvams specialistai pateikia aiškią, išsamią ir patikimą informaciją, paskaitos yra nemokamos. Teorinės paskaitos vyksta šiomis temomis: būsimos mamos mityba nėštumo laikotarpiu; gimdymas; natūralus maitinimas; kūdikio prieţiūra pirmaisiais mėnesiais, viena paskaita skirta pogimdyvinei depresijai [20].

Skeirienės A magistro darbe, 2011 metų spalio – 2012 metų kovo mėnesiais Šiauliuose atliktame tyrime, dalyvavo 141 moteris (besilaukianti arba auginanti vaikus iki vienerių metų) ir 5 ekspertai (teikiantys nėščiųjų sveikatos mokymo paslaugas, arba priţiūrintys nėščiąsias). Ekspertų apklausos tyrimo rezultatai atskleidė, kad nėščiųjų sveikatos mokymo kursai yra tiek teorinio, tiek praktinio pobūdţio. Praktiniai uţsėmimai orientuojami į nėščiosios fizinę sveikatą – vedami kineziterapijos uţsėmimai (apšilimo, kvėpavimo, atsipalaidavimo, pusiausvyros ir koordinacijos gerinimo - progresuojanti raumenų relaksacija), nėščiosioms vyksta praktiniai uţsiėmimai, kurių metu sprendţiamos problemos susijusios su ţindymu, taip pat mokoma ir ţindymo padėčių (naudojant manekenus), vedami praktiniai kasdieninės naujagimio prieţiūros mokymai. Teorinio pobūdţio paskaitų metu, nėščiosioms demonstruojamos skaidrės, rodomi filmai, vyksta diskusijos. Teorinių paskaitų temos apima: nėštumo ir gimdymo psichologiją, natūralų kūdikio maitinimą ir jo naudą, pasiruošimą gimdymui, nėščiosios mitybą nėštumo laikotarpiu, nėštumo fiziologiją, būtiniausius medicininius tyrimus ir pan. Tuo tarpu nėščiųjų apklausos rezultatai parodė, kad respondentės išklausė teorinio pobūdţio paskaitas šiomis temomis: gimdymas (98,3 proc.), ţindymas (88,3 proc.), kūdikio laukimas (88,3 proc.), kūdikio prieţiūra (80 proc.) ir kūdikio prieţiūra pirmaisiais metais (71,6 proc.) bei šeimos planavimas (35 proc.). Taip pat dalyvavo praktinio pobūdţio uţsiėmimuose, šiomis temomis: gimdymo proceso valdymas (75 proc.), ţindymas

(71,6 proc.), kūdikio prieţiūra pirmaisiais metais (58,3 proc.), sveika mityba nėštumo metu (36,6 proc.), svorio korekcija nėštumo metu (20 proc.) [34].

Lietuvoje nėščiųjų sveikatos mokymo kursai nėra orientuoti į atskiras nėščiųjų grupes (pvz., nėra kursų paaugliams/jauniems tėvams, kursų daugiavaisio nėštumo atveju). Čia populiaresni grupiniai, teoriniai ir praktiniai, nėščiųjų sveikatos mokymo kursai.

Taigi, nėščiųjų sveikatos mokymo kursų įvairovė priklauso nuo kursų dalyvių poreikių bei auditorijos, kuriai jie skirti. Šie kursai gali būti tiek grupiniai, tiek ir individualūs. Šiuo metu pasaulyje sparčiai populiarėja tradicinių nėščiųjų sveikatos mokymo kursų atmaina – internetiniai nėščiųjų sveikatos mokymo kursai.

1.4. Nėščiųjų sveikatos mokymo kursų efektyvumo vertinimas

1998 metais Kanadoje, Stamler L.L atlikto tyrimo metu buvo aiškinamasi, ar per nėščiųjų sveikatos mokymo kursus įgytos ţinios padėjo moterims patenkinti jų poreikius ir ar padėjo pasiruošti gimdymui. Tyrime dalyvavę asmenys nurodė, kad per nėščiųjų sveikatos mokymo kursus gavo daug naudingos informacijos, kuri sumaţino įtampą, ruošiantis gimdymui. Tačiau respondentai nurodė, kad jiems trūko informacijos apie natūralų kūdikio maitinimą ir kūdikio prieţiūrą, todėl jie lankė dar ir papildomus kursus [35].

2007 metais Pietų Afrikoje, Malavyje, mokslininkų Malata A, Hauck Y, Monterosso L, McCaul K atlikto tyrimo tikslas - įvertinti nėščiųjų sveikatos mokymo kursų programą. Mokslininkai nustatė, kad moterys, išklausiusios nėščiųjų kursus, daugiau suţinojo apie gimdymo procesą, tai teigiamai paveikė nėščiųjų poţiūrį į gimdymą [24].

2007 metais Nepale, mokslininkai Mullany B.C, Becker S, Hindin M.J siekė išsiaiškinti, ar būsimų tėvų dalyvavimas nėščiųjų sveikatos mokymo kursuose teigiamai veikia būsimų mamų poţiūrį į sveiką elgseną nėštumo metu. Tyrime dalyvavo 442 moterys, šios moterys buvo suskirstytos į tris grupes: moterys, kurios nėščiųjų sveikatos mokymo kursus lankė kartu su savo partneriais, moterys, kurios nėščiųjų sveikatos mokymo kursus lankė vienos ir moterys, kurios nelankė nėščiųjų sveikatos mokymo kursų. Mokslininkai ištyrę 442 moteris nustatė, kad moterys kurios lankė nėščiųjų sveikatos mokymo kursus kartu su partneriais, labiau rūpinosi savo sveikata ir daţniau lankėsi sveikatos prieţiūros įstaigose nei moterys, kurios kursus lankė vienos ar iš vis nelankė kursų. Mokslininkai daro išvadą, kad moterys, kurios lankė nėščiųjų sveikatos mokymo kursus kartu su partneriais buvo labiau pasiruošusios gimdymui nei kitos moterys [27].

2009 metais Kinijoje, Lee L.Y.K ir Holroyd E atliko tyrimą, kurio tikslas – ištirti moterų pasitenkinimą bei suvokiamą nėščiųjų sveikatos mokymo kursų efektyvumą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nėščiųjų sveikatos mokymo kursai leido dalyviams pagilinti jų turimas ţinias apie gimdymą, dalyviai gavo objektyvios informacijos iš specialistų, kuri leido dalyviams pakeisti klaidingą poţiūrį į gimdymą. Tyrimo duomenys parodė, kad dalyvių nerimas dėl gimdymo sumaţėjo, nes nėščiųjų sveikatos mokymo kursų metu dalyviams buvo pateikti konkretūs pavyzdţiai apie gimdymo eigą, komplikacijas, paaiškinta ką reikėtų daryti iškilus sunkumams, pateikta kita svarbi informacija. Nėščiųjų sveikatos mokymo kursų dalyviai išreiškė pasitenkinimą nėščiųjų kursais, labiausiai nepatikę kursų aspektai buvo paskaitų laikas, paskaitų trukmė, grupės dydis. Labiausiai patikęs aspektas – kursų vedimo metodika [21].

2010 metais Turkijoje atliktame tyrime, mokslininkai Serçekuş P ir Mete S, siekė išsiaiškinti Turkijos moterų nuomonę apie nėščiųjų sveikatos mokymo efektyvumą nėštumo ir pogimdyviniu laikotarpiu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nėščiųjų sveikatos mokymo kursai moterims suteikė naujų ţinių apie nėštumą, mitybą, fizinius pratimus nėštumo metu. Kaip parodė tyrimo rezultatai, nėščiųjų sveikatos mokymo kursai suteikė moterims informacijos apie gimdymą natūraliu būdu ir atliekant Cezario pjūvį, aiškino tiek vieno tiek kito gimdymo būdo privalumus ir trūkumus. Pateikta informacija paskatino daugiau moterų rinktis natūralų gimdymą bei sumaţino jų baimę gimdyti bei padėjo prisitaikyti prie nėštumo metu vykusių pokyčių. Daugelis moterų nurodė, kad per nėščiųjų sveikatos mokymo kursus išmoktus kvėpavimo pratimus panaudojo gimdymo metu sąrėmių skausmui malšinti. Mokslininkai daro išvadą, kad nėščiųjų sveikatos mokymo kursai moterims suteikė ţinių apie natūralaus maitinimo būdus, kas palengvino kūdikių maitinimą pogimdyviniu laikotarpiu [33].

Kito, 2009 metais Turkijoje, mokslininkų Coşkun A.M, Karakaya E, Yasşer Y.A atlikto tyrimo duomenys parodė, kad 92,5 proc. nėščių moterų (viso tyrime dalyvavo 110 moterų), kurios lankė nėščiųjų sveikatos mokymo kursus, ţinojo, jog turėtų vartoti geleţies papildą tiek nėštumo metu, tiek ir po gimdymo, 72 proc. moterų ţinojo apie pavojaus ţenklus po gimdymo ir 70 proc. moterų ţinojo kaip taisyklingai ţindyti kūdikį [2].

Grupiniai nėščiųjų sveikatos mokymo kursai pripaţinti naudingais dėl socializacijos su kitais tėvais/mamomis, kurie lankė tuos pačius kursus. Poros, kurios dalyvauja nėščiųjų sveikatos mokymo kursuose, daţnai palaiko santykius su kitomis kursų grupės poromis ir susitinka su jais ir po kūdikių gimimo. Tai įrodo, kad nėščiųjų sveikatos mokymo kursai teigiamai veikia tėvų socialinius įgūdţius [19].

2008 metais Australijoje, Sidnėjuje, mokslininkai Svensson J, Barclay L, Cooke M, atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, kokias nėščiųjų sveikatos mokymo programas reikėtų naudoti, kad kursai būtų efektyvūs būsimiems tėvams (iš viso tyrime dalyvavo 251 moteris ir jos partneris). Tyrimas atliktas dviejose didţiausiose Sidnėjaus ligoninėse. Kuriose kasmet nėščiųjų sveikatos mokymo kursus lankė apie 1500 moterų ir jų partnerių [37].

Tyrimo metu, respondentų, kurie lankė nėščiųjų sveikatos mokymo kursus, buvo prašoma nurodyti kokios nėščiųjų sveikatos mokymo programos, jų manymu, būtų efektyviausios būsimiems tėvams. Nėščiųjų sveikatos mokymo kursų programos, kurias rekomendavo tyrimo dalyviai, buvo suskirstytos į tris grupes:

 Atidus klausymas ir klausimų uţdavimas („Hearing Detail and Asking Questions“). Šios kategorijos paskaitos turėtų būti formalios struktūros. Paskaitų temos turėtų būti bendrojo pobūdţio: paskaitos apie kūdikio vystimąsi skirtingais nėštumo mėnesiais, medikamentų pasirinkimą, pirmąją pagalbą bei medicininę pagalbą gimdymo metu. Nėščiųjų sveikatos mokymo kursų grupė, šioje kategorijoje, galėtų būti sudaryta iš skirtingų ţmonių, kurie lanko jiems aktualias paskaitas. Grupės sudėtis kiekvienos paskaitos metu galėtų kisti, grupės dydis nustatomas pagal vietą (pvz., gali būti 40-50 ţmonių, jei paskaitos skaitomos didelėje salėje). Pageidautina, kad paskaitų ciklo tvarkaraštis būtų iš anksto ţinomas paskaitų dalyviams, paskaitų temos turėtų rotuoti kas 6-9 mėnesius. Paskaitas, ligoninėje ar kitoje sveikatos prieţiūros institucijoje, turėtų vesti kviestinis lektorius (gydytojas akušeris-ginekologas ar kitos srities specialistas, priklausomai nuo paskaitų temos).

 Mokymasis ir aptarimas („Learning and Discussing“). Šios kategorijos kursai turėtų vykti nedidelėje bei uţdaroje dalyvių grupėje. Grupės dalyvių skaičius turėtų būti ne didesnis kaip 12 porų, idealiausiai - 10 porų, grupės sudėtis, visą kursų laikotarpį, turėtų išlikti tokia pati (t.y. į sudarytą grupę, nepriimami nauji nariai). Šios kategorijos kursuose specialistas (gydytojas akušeris-ginekologas ar kitas specialistas) turėtų suteikti ne tik teorinių ţinių, bet ir praktinių įgūdţių: turėtų būti rodoma vaizdinė medţiaga, nedidelėse grupėse rengiamos diskusijos, mokoma kvėpavimo pratimų, paaiškinama kaip derėtų taisyklingai ţindyti kūdikį ir pan. Kursų temos iš anksto suderinamos su grupės dalyviais, leidţiant jiems pasirinkti aktualiausias temas. Tyrimo dalyviai pasiūlė, kad šios kategorijos kursai vyktų keliais etapais: prieš planuojamą nėštumą, pastojus, nėštumo viduryje, nėštumo pabaigoje ir po gimdymo.

 Dalijimasis ir vienas kito palaikymas („Sharing and Supporting Each Other“). Šių kursų pagrindinis tikslas - būsimų mamų socializacija su kitomis mamomis. Rekomenduojama, kad grupę sudarytų ne daugiau kaip 20 dalyvių. Šio kursų tipo uţsiėmimai turėtų būti ne formalios struktūros, uţsiėmimuose turėtų būti sudarytos sąlygos dalyviams laisvai bendrauti su lektoriumi. Derėtų sukurti jaukią, atpalaiduojančią ir draugišką aplinką. Tarp paskaitų daryti neilgas arbatos, kavos pertraukas. Pertraukos metu, į dalyviams kilusius klausimus atsakytų specialistai, dalyviai galėtų laisviau diskutuoti ir dalintis savo patirtimi. Taip pat šioje kursų grupėje galima suorganizuoti pusvalandţio ar ilgesnės trukmės jogos ar kitus uţsiėmimus (kartą per savaitę arba mėnesį) [37].

Kinijoje, Anglijoje bei Švedijoje, taip pat atlikta keletas tyrimų, kuriais paneigtas nėščiųjų sveikatos mokymo kursų efektyvumas. 2002 metais Kinijoje (Hon Konge), mokslininkai Ho I. ir Holroyd E. atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti Kinijos moterų poţiūrį į nėščiųjų sveikatos mokymo kursų efektyvumą rengiantis motinystei. Tyrimo rezultatai parodė, jog nėščiųjų sveikatos mokymo kursai yra naudingi ir suteikia informacijos apie kūdikių ir moters asmeninę prieţiūrą. Tačiau, moterų nuomone, nėščiųjų sveikatos mokymo kursai nepadėjo gerai pasiruošti motinystei. Moterys nurodė, kad nėščiųjų sveikatos mokymo kursai neparengė jų maitinimui krūtimi. Tyrimo duomenys atskleidė, kad specialistai, kurie vedė nėščiųjų sveikatos mokymo kursus, orientavosi tik į natūralaus kūdikio maitinimo privalumus ir nepateikė informacijos apie galinčius kilti sunkumus ţindant kūdikį. Visos tyrime dalyvavusios moterys nurodė, kad nepaisant to, jog lankė nėščiųjų sveikatos mokymo kursus, joms trūko pasitikėjimo priţiūrint kūdikį, jos abejojo, ar taisyklingai maitina kūdikį, moterys neţinojo, kaip reikėtų maudyti kūdikį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad moterys liko nepatenkintos nėščiųjų sveikatos mokymo kursais, nes kursų metu buvo pateikiamos tik teorinės ţinios ir iš kursų dalyvių nebuvo prašoma grįţtamojo ryšio, moterims trūko informacijos apie galinčius kilti sunkumus priţiūrint kūdikį bei sunkumų įveikimo būdus [15].

2008 metais Anglijoje, mokslininkų Deave T, Johnson D, Ingram J atliktame tyrime buvo aiškinamasi, ar nėščiųjų sveikatos mokymo kursai patenkina nėščių moterų ir jų partnerių poreikius. Kaip parodė tyrimo rezultatai, dauguma iš tyrime dalyvavusių tėvų jautė, kad jie buvo neadekvačiai paruošti tėvystei. Mokslininkai, remdamiesi tyrimo rezultatais, daro išvadą, kad nėščiųjų sveikatos mokymo kursų nepakanka ruošiantis tėvystei/ motinystei. Vyrai po nėščiųjų sveikatos mokymo kursų nurodė, kad jų psichologinis ir emocinis

pasirengimas tėvystei buvo ignoruojamas ir jie jautėsi visiškai nepasiruošę tėvystei, nes kursai daugiau buvo teorinio pobūdţio ir orientuoti į moteris [3].

2005 metais Švedijoje, mokslininkų Fabian H.M, Radestad I.J, Waldeström U atlikto tyrimo tikslas - ištirti pirmą kartą besilaukiančių moterų nuomonę apie nėščiųjų sveikatos mokymo kursus, moterų santykius su kitais kursų grupės dalyviais po gimdymo, palyginti moterų, lankiusių ir nelankiusių kursus, skausmo valdymo metodus, gimdymo patirtį, maitinimo krūtimi trukmę bei motinystės/tėvystės įgūdţių vertinimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad 74 proc. iš visų tyrime dalyvavusių moterų (viso tyrime dalyvavo 1179 moterys) nurodė, kad nėščiųjų sveikatos mokymo kursai yra naudingi ruošiantis gimdymui. Nepaisant to, kad 74 proc. moterų, kurios lankė kursus, nurodė, jog kursai joms buvo naudingi, nebuvo surasta reikšmingų skirtumų tarp gimdymo būdo pasirinkimo, skausmo malšinimo metodikos, gimdymo patirties bei maitinimo krūtimi trukmės tarp moterų, kurios lankė ir nelankė kursų. Toks vertinimas rodo, kad nėščiųjų sveikatos mokymo kursai neturėjo jokio poveikio nėščiosioms. Faktas, kad moterys, kurios lankė nėščiųjų sveikatos mokymo kursus, gimdymo metu daţniau naudojo įvairius skausmo slopinimo metodus, nei moterys, kurios šių kursų nelankė, įrodo, kad informacija apie skirtingus skausmo slopinimo metodus, tik padidino jų naudojimą, bet nepadėjo moterims susidoroti su skausmu gimdymo metu. Tik 40 proc. apklaustųjų nurodė, kad nėščiųjų sveikatos mokymo kursai padėjo jiems pasiruošti motinystei/tėvystei. Šis tyrimas parodė, kad po 2 mėnesių nuo kūdikio gimimo 39 proc. moterų susisiekė arba kitaip bendravo su kitais kursų dalyviais, kurie lankė tą pačią grupę. Šis skaičius išaugo iki 58 proc. po 1 metų po kūdikio gimimo. Moterys, kurios dalyvavo penkiose ar daugiau paskaitų, buvo labiau linkusios praėjus metams po kūdikio gimimo, bendrauti su kitais kursų dalyviais. Mokslininkai ištyrę 1179 moteris, nustatė kad nėščiųjų sveikatos mokymo kursai nepadėjo arba maţai padėjo pasiruošti motinystei/tėvystei, tačiau jie buvo naudingi dėl socializacijos su kitais tėvais/mamomis, kurie lankė tuos pačius kursus [12].

Pasaulyje atlikta nemažai tyrimų, analizuojančių nėščiųjų sveikatos mokymo kursų efektyvumą, pirmieji nėščiųjų sveikatos mokymo kursų efektyvumo tyrimai buvo orientuoti į kursų metu suteiktų mokymų poveikį gimdymo skausmui palengvinti. Vėlesni nėščiųjų sveikatos mokymo kursų efektyvumo tyrimai buvo orientuojami į moterų pasitenkinimą nėščiųjų sveikatos mokymo kursais, gimdymą palengvinančių metodų efektyvumą, kursų įtaką rengiantis motinystei/tėvystei, nėščiųjų sveikatos mokymo kursų poveikį būsimų tėvų socialiniams įgūdžiams bei efektyvių kursų strategijas.

Kanadoje, Nepale, Kinijoje, Turkijoje, Australijoje, Anglijoje, Švedijoje atliktuose tyrimuose nėščiųjų sveikatos mokymo kursų efektyvumui, rengiantis motinystei/tėvystei, skiriamas didelis dėmesys. Tačiau tyrėjai pateikia prieštaringus rezultatus: vieni mokslininkai šiuos kursus vertina teigiamai, nurodo kad kursai yra efektyvūs, kiti priešingai – juos laiko neefektyviais. Nustatyta, kad nėščiųjų sveikatos mokymo kursų efektyvumas dažnai priklauso nuo keleto veiksnių: kursų dalyvių poreikių/lūkesčių ir jų patenkinimo, kursų metu pateikiamos informacijos turinio ir jos pateikimo būdo bei kursų ir paskaitos trukmės, dalyvių išsimokslinimo lygio, grupės dydžio.

Lietuvoje nepavyko aptikti tyrimų, analizuojančių nėščiųjų sveikatos mokymo kursų efektyvumo vertinimą, nors pastaraisiais metais nėščiųjų sveikatos mokymo kursų populiarumas ženkliai išaugo.

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

2.1. Bendroji tyrimo schema

Tyrimas buvo atliekamas 2013 m. vasario-kovos mėnesiais VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės filialo Kauno Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose, Kauno klinikinės ligoninės nėštumo patologijos skyriuje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų akušerijos-ginekologijos klinikoje. Atliktas momentinis besilaukiančių kūdikio ir neseniai pagimdţiusių moterų tyrimas – anoniminė momentinė anketinė apklausa, skirta išsiaiškinti ir įvertinti respondenčių nuomonę apie nėščiųjų sveikatos mokymų kursus, jų lankymo prieţastis, privalumus bei trūkumus. Tyrimas buvo atliekamas gydymo įstaigose. Moterų apklausą stacionaruose padėjo organizuoti ir atlikti skyrių vyriausios seserys - jos supaţindindavo moteris su tyrimo tikslu, išdalindavo ir surinkdavo anketas. Respondentėms buvo garantuotas konfidencialumas, paaiškinama anketų pildymo metodika, atsakymų nuoširdumo ir tikslumo svarba tyrimo rezultatams. Tiriamosioms buvo paaiškinta, jog gauti duomenys bus analizuojami apibendrintai, o tyrimo rezultatai panaudojami siekiant pagerinti nėščiųjų sveikatos mokymų kursų kokybę.

Tyrimui atlikti gauti VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės filialo Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų, Kauno klinikinės ligoninės nėštumo patologijos skyriaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų akušerijos-ginekologijos klinikos vadovų leidimai.

Prieš pradedant tyrimą buvo atliktas ţvalgomasis tyrimas. Kauno ligoninės filialo Kauno Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose buvo išdalinta 10 anketų. 15 klausime „Kokie, Jūsų nuomone, buvo nėščiųjų sveikatos mokymų kursų trūkumai?“ buvo pateikti septyni atsakymo variantai. Įvertinus moterų nuomonę ir ţvalgomojo tyrimo rezultatus, buvo pridėtas dar vienas atsakymų variantas, - „kokybė“, nes didţioji dalis respondentų teigė, kad nepatiko lektoriai, paskaitų vykimo vieta ir pan. Kiti anketoje esantys klausimai respondentėms buvo aiškūs ir nebuvo koreguojami.

Tyrimas buvo atliktas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės filialo Kauno Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose, Kauno klinikinės ligoninės nėštumo patologijos skyriuje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų akušerijos-ginekologijos klinikoje, nes tai – pagrindinės sveikatos prieţiūros įstaigos Kauno mieste, kuriose kasmet gimsta daugiausiai naujagimių, bei vedami sveikatos mokymų kursai būsimoms mamoms.

Respondentėms pateikta anoniminė 26 klausimų anketa (1priedas). Pirmojoje anketos dalyje buvo pateikti klausimai, atspindintys pacienčių nuomonę apie nėščiųjų sveikatos mokymų kursus. Buvo siekiama išsiaiškinti, kokie buvo nėščiųjų sveikatos mokymų kursų privalumai ir trūkumai, kas paskatino lankyti kursus, kokie buvo pagrindiniai tikslai, kodėl moterys lankė šiuos kursus. Taip pat buvo norėta suţinoti, kokio pobūdţio ir kur moterys lankė nėščiųjų sveikatos mokymų kursus. Teirautasi, kaip jos vertina kursų metu įgytas ţinias apie kūdikio prieţiūrą, elgseną nėštumo ir gimdymo metu. Respondentės, pildydamos anketą, galėjo pasirinkti labiausiai tinkantį atsakymo variantą. Antrojoje anketos dalyje buvo pateikiami socialiniai demografiniai klausimai, kuriais buvo siekiama gauti informacijos apie tiriamųjų amţių, išsilavinimą, šeimyninę padėtį, profesiją bei gyvenamąją vietą.

Tiriamųjų imtis buvo apskaičiuota EPIINFO programa. Moterims išdalinta 300 anketų, iš kurių 182 (atsako daţnis – 60,7 proc.) buvo sugrąţintos kokybiškai uţpildytos. Tiriamųjų kontingentą sudarė 15 - 44 m. amţiaus neseniai pagimdţiusios ar besilaukiančios kūdikio Lietuvos moterys.

Respondenčių amţiaus vidurkis buvo 28,5 metų (standartinė paklaida = 1,20). Analizuojant duomenis tyrime dalyvavusios moterys buvo suskirstytos į dvi grupes: jauno amţiaus – 15 – 29 m. ir vyresnes moteris – 30 m. ir vyresnės.

Pagal išsilavinimą tiriamosios buvo suskirstytos į tris grupes: turinčios aukštąjį universitetinį; aukštąjį neuniversitetinį, nebaigtą aukštąjį arba profesinį; bei vidurinį ir pagrindinį išsilavinimą.

Pagal šeimyninę padėtį respondentės buvo suskirstytos į dvi grupes: gyvenančias santuokoje arba poroje nesusituokus ir vienišas, kurioms priskirtos netekėjusios, išsituokusios ir našlės.

Respondenčių savo sveikatos vertinimas buvo sugrupuotas į dvi grupes: įvertinimai „labai gerai“ ir „gerai“ sujungti į vieną – geros sveikatos grupę; įvertinimai „patenkinamai“ ir „blogai“ buvo sujungti į antrą – blogos sveikatos grupę.

Atsakymai į anketos klausimus buvo koduojami ir suvedami į SPSS For Windows programos (17.0 versija) duomenų bazę. Tiriant statistinių išvadų reikšmingumą buvo vertinama 2 kriterijus (siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų kokybinių poţymių ryšį). Poriniam proporcijų palyginimui buvo naudojamas z – kriterijus. Hipotezių tikrinimui pasirinkta p = 0,05, nes siekta 95 proc. patikimumo, o ištirtų atvejų skaičius (n) didesnis nei 30. Nulinė hipotezė buvo atmetama, o alternatyvi hipotezė priimama, kai p reikšmė neviršydavo reikšmingumo lygmens (p<0,05). Tokie atvejai laikyti statistiškai reikšmingais.

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) strategijoje ,,Sveikata visiems – XXI amţiuje” nubrėţtas svarbus uţdavinys – sveika gyvenimo pradţia. Joje nurodoma, jog iki 2020 m. turi tapti sveikesni visi naujagimiai ir vaikai. Pastaruoju metu labai pakito ir pačių ţmonių galimybės stiprinti sveikatą; stiprinimo veikla suprantama kaip galimybių kontroliuoti ir stiprinti savo sveikatą suteikimas pačiam ţmogui, o sveikatos prieţiūros darbuotojams tenka tik konsultantų vaidmuo [32]. Būsimai mamai paliekama teisė spręsti, kaip ji norės jaustis nėštumo metu ir pasiruošti motinystei bei gimdymui.

3.1. Respondenčių sociodemografinė charakteristika

Tyrime dalyvavusias 15 – 44 m. moteris suskirstėme į dvi grupes. Pirmąją grupę sudarė jauno amţiaus – 15 – 29 m. moterys, kurių tarp respondenčių buvo 55,4 proc. Antrąją grupę sudarė 30 m. amţiaus ir vyresnės moterys, kurių buvo šiek tiek maţiau – 44,4 proc.

Analizuojant respondenčių atsakymus, nustatyta, kad daugiausiai jų buvo įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o maţiausiai – pagrindinį (1 lentelė). Tolimesnėje analizėje tiriamosios pagal išsilavinimą buvo suskirstytos į tris grupes: 1 grupė – turinčios aukštąjį universitetinį išsilavinimą (42,9 proc.), 2 grupė – aukštąjį neuniversitetinį, nebaigtą aukštąjį ir profesinį (41,2 proc.) ir 3 grupė – vidurinį ir pagrindinį (15,9 proc.).

Analizuojant respondenčių atsakymus nustatyta, kad daugiausiai moterų medicininio išsilavinimo neturėjo, o maţiausiai teigė, kad yra tokį įgijusios arba dar tebesimoko (1 lentelė).

Daugiausia respondenčių buvo dirbančios ir tik nedidelė dalis atsakė, kad darbo neturi arba vis dar mokosi (1 lentelė).

Analizuojant respondenčių atsakymus apie šeimyninę padėtį nustatyta, jog daugiausiai buvo ištekėjusių, o maţiausiai – išsituokusių (1 lentelė). Tolimesnėje analizėje pagal šeimyninę padėtį respondentės suskirstytos į gyvenančias santuokoje arba poroje nesusituokus (94,5 proc.) ir vienišas (5,5 proc.), kurioms priskirtos netekėjusios, išsituokusios ir našlės.

1 lentelė Respondentų socialinė – demografinė charakteristika

Charakteristika _{Absoliutūs skaičiai (n)} Procentai Išsilavinimas Aukštasis universitetinis Aukštasis neuniversitetinis Nebaigtas aukštasis Profesinis Vidurinis Pagrindinis 78 27 13 35 21 8 42,9 14,8 7,1 19,2 11,5 4,4 Šeimyninė padėtis Ištekėjusi Išsituokusi Gyvena nesusituokusi Našlė Netekėjusi 136 2 36 0 8 74,7 1,1 19,8 0 4,4 Gyvenamoji vieta Miestas Miestelis Kaimas 120 31 31 65,9 17,0 17,0 Uţimtumas Dirbanti Nedirbanti Studentė 132 28 22 72,5 15,4 12,1 Medicininis išsilavinimas Turi Neturi Dar mokosi 14 165 3 7,7 90,7 1,6

Apibendrinant pateiktą medţiagą, galima teigti, kad daugiausia (55,4 proc.) tyrime dalyvavusių moterų buvo 15-29 metų amţiaus, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą (42,9 proc.), gyvenančių santuokoje arba poroje nesusituokus (94,5 proc.).

3.2. Nėščiųjų sveikatos mokymų kursų prieinamumas

Norint įvertinti neseniai pagimdţiusių moterų nuomonę apie nėščiųjų sveikatos mokymų kursų efektyvumą Kauno mieste, siekta suţinoti, kaip moterys ruošiasi motinystei, ar besiruošdamos ateinantiems pokyčiams lanko nėščiųjų sveikatos mokymų kursus. Analizuojant respondenčių atsakymus nustatyta, kad du trečdaliai respondenčių teigė, kad nėščiųjų sveikatos mokymų nelankė, ir tik vienas trečdalis apklaustų moterų atsakė, kad tokius kursus lankė (1 pav.).

1 pav. Lankiusių ir nelankiusių nęščiųjų sveikatos mokymo kursus skirstinys

Ontario’s Maternal teigia, kad nėščiųjų sveikatos mokymų kursai – tai mokamos arba nemokamos paskaitos apie sveiką nėštumą, tėvystę/motinystę ir gimdymą, kurias nėščiajai gali paskirti sveikatos prieţiūros įstaiga [31]. Apklausiamos moterys, kurios lankė nėščiųjų sveikatos mokymų kursus, daţniausiai nurodė, kad lankė valstybės apmokamus kursus ir tik nedaugelis teigė, kad rinkosi privačius būsimų mamų kursus (2 pav.).

2 pav. Respondenčių pasiskirstymas (proc.) pagal tai, kaip atsakė į klausimą „ Kokius nėščiųjų sveikato mokymų kursus lankėte? “

Respondenčių buvo teirautasi, su kuo daţniausiai lankė nėščiųjų sveikatos mokymų kursus. Daugiau nei du trečdaliai moterų teigė, kad kursuose dalyvavo vienos, kas ketvirta – su partneriu, maţiausiai atsakiusiųjų nurodė, kad mokymus lankė su artimaisiais (3 pav.).

3 pav. Respondenčių pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Su kuo lankėte nėščiųjų sveikatos mokymų kursus?“