1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas
Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Kristina Čiurilienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO MEDICINOS
AKADEMIJOS MEDICINOS FAKULTETO ŠEŠTO KURSO STUDENTŲ
RŪKYMO ĮPROČIŲ IR POŢIŪRIO Į RŪKYMĄ VERTINIMAS
1995 – 2010 METAIS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata)
Darbo vadovas
Doc. dr. Aurelijus Veryga
(2011 06 15)
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO MEDICINOS AKADEMIJOS MEDICINOS FAKULTETO ŠEŠTO KURSO STUDENTŲ RŪKYMO ĮPROČIŲ IR POŢIŪRIO Į RŪKYMĄ VERTINIMAS 1995 – 2010 METAIS
Kristina Čiurilienė
Mokslinis vadovas dr. doc. Aurelijus Veryga
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas, 2011.52 p.
Darbo tikslas. Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Medicinos
fakulteto šešto kurso studentų rūkymo įpročius bei jų ryšį su poţiūriu į rūkymą 1995 - 2010 m.
Uţdaviniai. 1.Nustatyti 1995 - 2010 metais studijavusių Kauno Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto šešto kurso studentų rūkymo įpročius bei jų pokyčius. 2. Įvertinti tiriamųjų poţiūrį į rūkymo įtaką sveikatai. 3. Įvertinti rūkančių ir nerūkančių studentų poţiūrį į rūkymo kontrolės priemones.
Tyrimo metodika. Siekiant įvertinti studentų rūkymo įpročius bei jų ryšį su poţiūriu į rūkymą,
profilaktinės medicinos ciklo metu naudota anketinė apklausa (N=2311 (695 vaikinai ir 1616 merginos)), atsako daţnis – 79,2 proc.). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis statistiniu paketu SPSS 19.0 for Windows.
Rezultatai. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad 1995-2010 m. rūkė 33,8 proc. medicinos fakulteto šešto
kurso studentų vyrų ir 16,4 proc. moterų. 25,7 proc. vy rų ir 24,3 proc. moterų nurodė, kad jie metė rūkyti. Visiškai nerūkiusių buvo 40,5 proc. vyrų ir 59,3 proc. moterų. Reguliariai rūkančių studentų vyrų paskutinius tris metus (2008 – 2010 m.) skaičius sumaţėjęs beveik dvigubai, lyginant duomenis su ankstesniais metais (nuo 43,5 proc. (2007m.) iki 27 proc. (2008m.)). Moterų maţiausiai reguliariai rūkančių buvo 1995 - 2000 metais (5,7 – 16,4 proc.), nuo 2001 m. padidėjo ir iki 2010 metų kito neţymiai. Didţioji dauguma (83,7 proc.) visų apklaustųjų sutiko, kad rūkymas yra vienas iš svarbiausių pavojų ţmogaus sveikatai. Tarp pritarusiųjų buvo 76,2 proc. rūkančiųjų, 83,5 proc. metusiųjų rūkyti ir 86,8 proc. niekada nerūkiusių studentų. Beveik absoliuti dauguma 97,7 proc. apklausųjų manė, kad tabako dūmai yra kenksmingi nerūkančiųjų sveikatai, o rūkymą kaip narkomanijos rūšį priskyrė 72,9 proc. apklaustųjų. Tyrimo rezultatai rodo, kad medicinos įstaigose būtų nerūkoma teigiamai vertino dauguma apklaustųjų - 84,5 proc.. Labiausiai tam pritarė niekada nerūkę studentai – 92 proc. Siūlymą, kad sudarant darbo sutartį medicinos įstaigose turėtų būti nerūkymo sąlyga, respondentai vertino įvairiai: maţiausiai sutikusių buvo – rūkantys studentai (17,6 proc.), daugiausia pritariančių buvo niekada nerūkiusių studentų tarpe (50,4 proc.). Pasiţadėjimui nerūkyti stojant į universitetą daugiausia nepritarė studentai, kurie rūkė (59,7 proc.).
Išvados. Atlikus tyrimą nustatyta, kad 1995-2010 m. rūkė 33,8 proc. medicinos fakulteto šešto kurso
studentų vyrų ir 16,4 proc. moterų. 25,7 proc. vyrų ir 24,3 proc. moterų nurodė, kad jie metė rūkyti. Visiškai nerūkiusių buvo 40,5 proc. vyrų ir 59,3 proc. moterų. Reguliariai rūkančių studentų vyrų paskutinius tris metus (2008 – 2010 m.) skaičius sumaţėjęs beveik dvigubai. Didţioji dauguma (83,7 proc.) visų apklaustųjų sutiko, kad rūkymas yra vienas iš svarbiausių pavojų ţmogaus sveikatai. Beveik absoliuti dauguma (97,7 proc.) apklausųjų manė, kad tabako dūmai yra kenksmingi nerūkančiųjų sveikatai. Tyrimo rezultatai rodo, kad medicinos įstaigose būtų nerūkoma teigiamai vertino dauguma apklaustųjų (84,5 proc.). Siūlymą, kad sudarant darbo sutartį medicinos įstaigose turėtų būti nerūkymo sąlyga, respondentai vertino įvairiai: maţiausiai sutikusių buvo – rūkantys studentai (17,6 proc.), daugiausia pritariančių buvo niekada nerūkiusių studentų tarpe (50,4 proc.) Pasiţadėjimui nerūkyti stojant į universitetą daugiausia nepritarė studentai, kurie rūkė (59,7 proc.).
3
SUMMARY
Public Health
THE ASSESSMENT OF THE SIXTH-YEAR STUDENTS OF THE LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES, MEDICAL ACADEMY, FACULTY OF MEDICINE, SMOKING HABITS AND THE ATTITUDE TOWARDS SMOKING BETWEEN THE YEAR 1995-2010
Kristina Čiurilienė
Supervisor Aurelius Veryga; Assoc. prof.,
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health. Kaunas, 2011. pg 52
Objectives. To evaluate smoking habits of the sixth-year students of the Lithuanian University of
Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine and their relationship with regard to smoking between 1995-2010.
Goals. 1. To identify smoking habits and their changes of the sixth-year students of the Lithuanian
University of Health Sciences, who have been studying there between the year 1995-2010. 2. To assess examined students„ attitude towards the smoking impact on health. 3. To find out the changes of their attitude towards tobacco control measures between the year 1995-2010 and evaluate their opinion of tobacco control considering students„ smoking habits.
Methods of the research. In order to assess the students„ smoking habits and their relationship with
regard to smoking, there was a questionnaire survey (N=2311 (695 men and 1616 women), the response rate – 79.2 per cent) used during the cycle of preventive medicine. The statistical analysi was performed using the statistical package SPSS 19.0 for Windows.
Results. 1. After performing the study, it was found out that 33.8 per cent of men and 16.4 per cent of
women, studying in Faculty of Medicine between the year 1995-2010, were smoking. 25.7 per cent of men and 24.3 per cent of women stated that they have quit smoking. It was 40.5 per cent of men and 59.3 per cent of women who were non-smokers. The number of regularly smoking male students in the last 3 years (2008-2010) fell almost twofold, comparing the data to previous year (from 43.5 per cent (2007) to 27 per cent (2008)). The smallest number of women smoking regularly was in the year 1995-2000 (5.7 – 16.4 per cent), since the year 2001 the amount has increased and did not fluctuate much ever since. 2. The majority (83.7 per cent) of all respondents agreed that smoking is one of the major risk to human health. There was 76.2 per cent of smokers and 83.5 per cent of non-smokers and 86.8 per cent of students, who had never smoked, among the seconders. Almost absolute majority – 97.7 per cent – of the respondents thought that tobacco smoke is harmful to non-smokers and 79.2 per cent of respondents attributed smoking as a part of drug type. 3.The results of the research suggests that the majority of respondents – 84.5 per cent – aggreed that it should be prohibitted to smoke in medical facilities. It was mostly aggreed by the students who have never smoked – 92 per cent. The approach of having a smoke-free condition in the employment contracts for medical establishments was evaluated in various ways: the smallest amount of students who agreed to this approach was smokers (17.6 per cent), the highest number of supporters was students who have never smoked (50.4 per cent). There was major disapproval amongst students who smoke (59.7 per cent) for the pledge not to smoke joining the university.
Conclusions. After investigation was done, it was found out that 33.8 per cent of men and 16.4 per
cent of women, studying in Faculty of Medicine between the year 1995-2010, were smoking. 25.7 per cent of men and 24.3 per cent of women stated that they have quit smoking. It was 40.5 per cent of men and 59.3 per cent of women who were non-smokers. The number of regularly smoking male students in the last 3 years (2008-2010) fell almost in half. The majority (83.7 per cent) of all respondents agreed that smoking is one of the major risk to human health. Almost absolute majority (97.7 per cent) of the respondents thought that tobacco smoke is harmful to non-smokers. The results
4
of the research suggests that the majority of respondents (84.5 per cent) aggreed that it should be prohibitted to smoke in medical facilities. The approach of having a smoke-free condition in the employment contracts for medical establishments was evaluated in various ways: the smallest amount of students who agreed to this approach was smokers (17.6 per cent), the highest number of supporters was students who have never smoked (50.4 per cent). There was major disapproval amongst students who smoke (59.7 per cent) for the pledge not to smoke joining the university.
5
Santrumpos
ES - Europos Sąjunga
LSMU - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas LŢŪU - Lietuvos ţemės ūkio universitetas N - Tiriamųjų skaičius
p - Statistinis reikšmingumas PSO - Pasaulio sveikatos organizacija t - Stjudento (t) testas
α - Reikšmingumo lygmuo χ2 - Pearson„o Chi kvadrato testas
6
Turinys
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAI IR UŢDAVINIAI ... 8
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 9
1.1. Rūkymo paplitimas ... 9
1.1.1. Rūkymo paplitimas pasaulyje bei Europoje ... 9
1.1.2. Rūkymo paplitimas Lietuvoje ... 11
1.2. Tabako rūkymo poveikis sveikatai ... 16
1.3. Rūkymo plitimo prieţastys ... 21
1.4. Rūkymo prevencijos priemonės ... 21
2. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS ... 23
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 26
3.1 Rūkymo paplitimas ... 26
3.2. Poţiūris į rūkymą ... 30
3.3. Poţiūris į rūkymo kontrolę ... 39
3.4. Poţiūris į pagalbą metantiems rūkyti... 44
IŠVADOS ... 46
LITERATŪRA ... 48
7 ĮVADAS
Tabako rūkymas – viena reikšmingiausių sveikatos problemų. Greitai visame pasaulyje rūkymas gali tapti svarbiausia mirties prieţastimi, kurios galima išvengti. Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta daugiau negu 3 mln. pasaulio gyventojų. Jei rūkymo paplitimo tendencijos išliks, pradedant 2030 m., nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet mirs 10 mln. ţmonių. Tabake esantis nikotinas yra medţiaga, sukelianti fizinę priklausomybę, tuomet rūkymo atsisakyti yra dar sunkiau (39).
Tabako rūkymas ne tik sukelia plaučių ir stemplės vėţį, bet ir yra daugelio kitų lokalizacijų navikų išsivystymo rizikos veiksnys (9). Tabako rūkymas lemia lėtinio bronchito, burnos, gerklų ir ryklės vėţio, emfizemos, širdies ligų, insulto, opų atsiradimą. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse rūkymo sukeltoms ligoms gydyti išleidţiama 6 – 15 proc. visų sveikatos apsaugai skiriamų lėšų. (39). Rekomenduojama rūkančius pacientus skatinti atsikratyti šio ţalingo įpročio kiekviena pasitaikiusia proga (kiekvieno vizito metu). Net vienkartinė gydytojo rekomendacija mesti rūkyti gali turėti lemiamą reikšmę atsisakant šio ţalingo įpročio (37).
Ţiniasklaida per daugelį dešimtmečių mums sukūrė stipriai veikiančių rūkymo vaizdinių, kurie lėmė ilgalaikes prielaidas, ką rūkymas gali mums suteikti. Nors didţioji dalis ţiniasklaidos dėl įstatymų ir socialinio spaudimo liovėsi propagavę rūkymą, įvaizdţiai, kuriuos jie skleidė ilgą laiką, tebėra išlikę mūsų kultūroje (31). Šiuo metu vis daţniau yra kalbama apie nemedikamentinę pagalbą ţmonėms, norintiems mesti rūkyti. Vis daţniau visuomenės informavimui pasitelkiama švietimo, spaudos, informacinių technologijų, reklaminio pobūdţio pagalba.
8
DARBO TIKSLAI IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos,
Medicinos fakulteto šešto kurso studentų rūkymo įpročius bei jų ryšį su poţiūriu į rūkymą 1995 - 2010 m.
Uţdaviniai:
1. Nustatyti 1995 - 2010 metais studijavusių Kauno Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto šešto kurso studentų rūkymo įpročius bei jų pokyčius.
2. Įvertinti tiriamųjų poţiūrį į rūkymo įtaką sveikatai.
9
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Rūkymo paplitimas
1.1.1. Rūkymo paplitimas pasaulyje bei Europoje
Tabakas - sveikatą ţalojantis produktas ir visuotinė problema. Vykstant tabako gamybos, pardavimo ir reklamos globalizacijai, atskirų valstybių tabako kontrolės pastangos yra bevaisės. Dabartinė PSO nuostata yra tokia, kad visuomenė turi teisę ţinoti viską apie tabako rūkymo ţalą. Įvairios sveikatos organizacijos labiausiai atsakingos kovojant su rūkymo epidemija. Tačiau kova nebus sėkminga be kitų visuomenės struktūrų paramos (43). Plintantis tabako vartojimas tampa vis aktualesne pasaulio gyventojų sveikatos problema dėl didėjančio sergamumo ir mirtingumo nuo tabako sukeltų ligų. Pasaulyje rūko apie 1 milijardas vyrų, t.y. 35 proc. išsivysčiusių ir 50 proc. besivystančių šalių gyventojų (45). Rūkančių moterų yra apie 200 mln. apie 21 proc. jų iš PSO Europos regiono (49). Rūkančiųjų skaičius priklauso nuo visuomenės kultūros bei nuo rūkymo toleravimo (30). Ţiūrint pasauliniu mastu, didţiausias vyrų susirgimų plaučių vėţiu skaičius yra Centrinėje ir Rytų Europoje, o moterų - Šiaurės Amerikoje. Maţiausias plaučių vėţio susirgimų skaičius fiksuojamas vidurinėje Afrikos dalyje. Europos Sąjungoje 2008 metais buvo uţfiksuota 288 000 naujų ligos atvejų, ir tik 10 proc. ligonių išgyvena daugiau nei 5 metus nuo vėţio diagnozavimo datos. Pasaulyje 2008 metais nuo plaučių vėţio mirė 1.38 milijono ţmonių, iš jų 8 iš 10 vyrų ir maţdaug pusei moterų, diagnozuoti veţio atvejai yra įtakoti rūkymo (1; 4)
Europos „Respiratologų draugija“ įvertino tai, kad pasyvus rūkymas įtakoja daugiau kaip 80 000 mirčių kiekvienais metais 25 ES šalyse, o taip pat ir Šveicarijoje. Prie šių skaičių priskiriama ir mirtys nuo širdies ligų, infarkų, plaučių vėţio ir kitų kvėpavimo ligų. Tačiau į šį skaičių nėra įtrauktos suaugusių ţmonių mirtys priklausomai nuo augančio pasyvaus rūkymo ir neparodo pagrindinių rimtų ūmių ir chroniškų mirčių skaičiaus įtakotų pasyvaus rūkymo (5).
Dauguma šalių PSO Europos regione vykdo nerūkymo viešose vietose, viešajame transporte, tiesioginės tabako reklamos apribojimus, tabako gaminių pardavimo draudimus nepilnamečiams, siekiant sumaţinti tabako dūmų poveikį vaikams viešose vietose. Tačiau ne visose šalyse yra rūkymo apribojimai net sveikatos prieţiūros ar švietimo įstaigų patalpose (27).
Kasdien rūkančių suaugusių Europos šalių gyventojų skaičius net ir kaimyninėse šalyse labai skiriasi. 2008 m. maţiausiai rūkančių buvo Švedijoje (14,5 proc.), Islandijoje (17,8 proc.),
10
Slovėnijoje (18,9 proc.) ir Portugalijoje (19,6 proc.). Didţiausias rūkymo lygis yra Graikijoje (39,7 proc.), Bulgarijoje (29,1 proc.), Airijoje (29 proc.). Europos Sąjungoje vidutiniškai rūko 24,2 proc. asmenų (1 pav.) (14).
1 pav. Reguliariai rūkančių vyresnių negu 15 metų asmenų paplitimas Europos šalyse 2008 metais (proc.)
Šaltinis: Eurostat Statistics Database 2010.
Turkija, viena iš šešių daugiausiai rūkančių gyventojų turinčių Europos šalių. Ţemės ūkiui 2001 m. Turkijoje buvo naudojama 26 mln. ha, o 2007 m. 145 000 ha plotai naudojami tabako auginimui, tai 0,6 proc. visos dirbamos ţemės plotų. 2008 metų duomenimis, Turkija pateko į 10 gausiausiai tabaką vartojančių šalių sąrašą, viso pasaulio šalių rūkymo atţvilgiu (2 pav.) (2).
11 2 pav. Dešimt daugiausiai rūkančių gyventojų turinčių pasaulio šalių sąrašas (proc.)
Šaltinis: WHO report on the global tobacco epidemic, 2008.
Didţiojoje Britanijoje net apie 66 proc. rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti. Tyrimo metu buvo analizuotos poros, kurios gyvena kartu ir yra vedusios arba nevedusios bei tos poros, kurios negyvena kartu. Nustatyta, kad maţiau rūkančios poros tos, kurios yra vedusios arba gyvena kartu (~18 proc.), o iš tų, kurios negyvena kartu - rūko 28 proc. (32).
Reguliarus rūkymas siejamas su ţema socialine ir ekonomine padėtimi, vyriška lytimi, o nereguliaraus rūkymo įpročiai priklauso nuo geresnio išsimokslinimo bei profesijos. Tą patvirtino Švedijoje atlikti nereguliariai ir reguliariai rūkančių asmenų tyrimai (3).
1.1.2. Rūkymo paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje apie 7000 ţmonių miršta dėl rūkymo įtakotų ligų. Nuo 1995 metų Lietuvoje yra priimtas tabako kontrolės įstatymas. Nepaisant to, tik keleto įstatymo apribojimų yra laikomasi (47).
Nuo 1994 m. Lietuva kartu su Suomija, Estija ir Latvija dalyvauja tarptautiniame suaugusių ţmonių gyvensenos tyrime „Finbalt Health Monitor“. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
mokslininkai kas antri metai atlieka Lietuvos gyventojų apklausas. Nuo 1994 m. atlikti septyni gyvensenos tyrimai, paskutinis - 2006 m. (22).
Rūkymo paplitimas tarp suaugusių Lietuvos gyventojų vertinamas vykdant gyvensenos stebėseną pagal tarptautinį „Finbalt Health Monitor“ projektą. Nuo 1994 m. rūkymo paplitimas tarp Lietuvos moterų didėjo (3 pav.).
12 3 pav.Kasdien rūkančių Lietuvos gyventojų dalis 1994- 2006 m. (proc.)
Šaltinis: Finbalt Health monitor
Per dvylika metų kasdien rūkančių moterų dalis išaugo nuo 6 proc. iki 15 proc. Tarp vyrų rūkymo paplitimas didėjo iki 2000 m., vėliau sumaţėjo., 2006 m. rūkė 43 proc. vyrų (45)
2001–2002 metais atlikto tyrimo duomenimis, tarp vidutinio amţiaus Kauno gyventojų, reguliariai rūkė 41,5 proc. vyrų ir 11,3 proc. moterų. Vyrų rūkymo įpročiai susiję su amţiumi, išsimokslinimu, profesija ir amţiumi nuo kada ţmogus pradėjo rūkyti. Vidutinio amţiaus Kauno vyrų rūkymo įpročiai maţai pakito per pastaruosius 20 metų. 1983–1985 m. duomenimis, reguliariai rūkančių vyrų buvo 38,3 proc., niekada nerūkiusių – 34,7 proc., metusių rūkyti – 23,7 proc. Lyginant šiuos tyrimo duomenis su 2001–2002 m. atlikto tyrimo duomenimis, statistiškai patikimo skirtumo nenustatyta. Analizuojant moterų rūkymo įpročius 2001–2002 m. bei lyginant gautus duomenis su 1983–1985 m. duomenimis nustatyta, kad padidėjo reguliariai rūkančių moterų nuo 4,1 iki 11,3 proc. (p<0,001)(3).
Atliktame tyrime, kur buvo nagrinėjami rūkančių ir nerūkančių pedagogų vidinės darnos ypatumai bei skirtingą vidinės darnos lygį turinčių pedagogų subjektyvus savo fizinės ir psichinės sveikatos vertinimas, rūkančių pedagogų buvo 50 (18,9 proc.), o nerūkančių 214 (81,1 proc.). Kaip rodo nepriklausomų imčių t-testas, tiriant vidinę darną ir jos komponentus, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp rūkančiųjų ir nerūkančiųjų nėra ( p > 0,05) (54).
Rūkymo poveikio burnos sveikatai tyrimo rezultatai rodo, kad burnos sveikatai didelę įtaką turi rūkymas. Analizuojant šią sveikatos problemą, buvo ištirti Lietuvos kariuomenės šauktiniai.
13
70 proc. šauktinių rūko, dauguma pradėjo rūkyti būdami 16 metų. Rūkančių jaunuolių negyvų dantų vidurkis reikšmingai didesnis - 10,5 (9,2), palyginti su nerūkančių – 5,6 (6,5) (p<0,001). Rezultatai rodo, kad 34,1 proc. šauktinių per dieną surūko 10-20 cigarečių, 49,8 proc. - 20-40 cigarečių. Rūkymas turi didelę įtaką ėduonies intensyvumo rodiklio struktūrai. Rūkantiems jaunuoliams nustatytas didesnis ėduonies paţeistų ir negydytų dantų paviršiaus skaičius negu nerūkantiems (20).
1.1.2.1. Rūkymo paplitimas moksleivių tarpe
Labiausiai paplitęs ir labiausiai pastebimas mokinių ţalingas įprotis – rūkymas. Rūko 5–10 proc. pradinių klasių mokinių (kaime ir mieste ši dalis panaši). Rūkantys mokiniai tampa išsiblaškę, sunkiau orientuojasi vienoje ar kitoje situacijoje, atsilieka moksluose (13). Tyrimo, kuris atliktas 1994 – 2002 m. duomenimis, nors kartą per pastarąjį mėnesį rūkiusių paauglių skaičius statistiškai reikšmingai didėjo: berniukų nuo 11,3 iki 23,6 proc., mergaičių nuo 3,6 iki 14,6 proc.. Ypač spartus rūkymo daţnio augimas pastebėtas penkiolikmečių paauglių grupėje: berniukų – nuo 23,0 iki 46,8 proc.; mergaičių – nuo 7,7 iki 30,3 proc. (12).
Tyrimų duomenimis, apie 80 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti iki 18 metų, o nepradėjusieji rūkyti iki 25 m., daţniausiai šio ţalingo įpročio neįgyja. Taigi dauguma pradeda rūkyti dar nesubrendę, nesuvokdami rūkymo sukeliamų pasekmių. Lietuvos moksleivių gyvensenos tyrimo duomenimis, 2006 m. kasdien, bent kartą per savaitę ir rečiau nei kartą per savaitę rūkė 3 proc. 11 m. berniukų ir 2 proc. to paties amţiaus mergaičių, 16 proc. 13 m. berniukų ir 8 proc. 13 m. mergaičių bei 35 proc. 15 m. berniukų ir 27 proc. 15 m. mergaičių. Didţiausias rūkymo paplitimas tarp 15 m. moksleivių buvo 2002 metais (4 pav.) (45).
14 4 pav. Kasdiena bent kartą per savaitę ir rečiau nei kartą per savaitę rūkiusių 15m. moksleivių dalis 1994 – 2006m.
Šaltinis: HBSC studija
Rūkymo profilaktikos programų tyrimo rezultatai parodė, jog profilaktikos programos efektyvumas yra didesnis mergaitėms ir jaunesnio amţiaus mokiniams. Didesnį profilaktinio poveikio efektyvumą jaunesnių nei vyresnių klasių mokiniams galima paaiškinti socializacijos procesu. Su amţiumi mokiniai patiria vis didesnį spaudimą rūkyti iš savo aplinkos, tai patvirtina ir labiau palankus rūkymui poţiūris į socialines rūkymo pasekmes aštuntoje klasėje. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog socialiniai veiksniai (tėvų ir draugų rūkymas bei rūkymas namuose) bei jų pokyčiai (rūkančių draugų skaičiaus pokyčiai, rūkymo namuose bei mokymo apie rūkymo ţalą namuose pokyčiai) prognozuoja daugumą profilaktikos programos efektyvumo rodiklių. Buvo nustatyta, jog didesnis profilaktinis efektas yra tiems mokiniams, kurie neturi rūkančių tėvų, neturi nė vieno ar turi tik kelis rūkančius draugus ir rūkančių draugų skaičius vienerių metų laikotarpiu nepadidėja, o taip pat tiems, kurių namuose nėra rūkoma ir yra kalbama apie rūkymo ţalą. Tokie rezultatai patvirtina daugelio anksčiau atliktų tyrimų rezultatus apie tėvų, rūkymo artimiausioje aplinkoje ir draugų įtaką mokinių rūkymui (52).
15 1.1.2.2. Rūkymo paplitimas studentų tarpe
Tabako vartojimo problemą universitetuose rodė 2006 m. atliktas tyrimas tarp trečio kurso studentų, kuriame dalyvavo: medicinos (232), odontologijos (72), slaugos studentų (218). Tais metais rūkė trečdalis apklausoje dalyvavusių studentų. Atlikto tyrimo rezultatai rodė, kad 30 - 40 proc. rūkančių studentų buvo priklausomi nuo nikotino, o tai parodė problemos buvimą. Net 90,5 proc. odontologijos, 77,2 proc. medicinos ir 70,4 proc. slaugos studentų nurodė, kad jie sutinka, kad sveikatos prieţiūros specialistai gali padėti mesti rūkyti. Dauguma studentų (daugiau kaip 90 proc. apklautųjų) pritarė, kad sveikatos prieţiūros specialistai turi būti apmokomi, kaip suteikti pagalbą metantiems rūkyti (48).
2005 - 2006 metais atliktame tyrime, kuriame dalyvavo Lietuvos ţemės ūkio universiteto studentai, alkoholį vartoja 78 proc. vaikinų ir 72,2 proc. merginų – kas savaitę, kartą ar kelis kartus per mėnesį. Retą alkoholio vartojimą – kartą ar kelis kartus per metus praktikuoja 11,8 proc. vaikinų ir 19,0 proc. merginų. Reto alkoholio vartojimo modelis reiškia ţymiai maţesnę lėtinių ligų riziką. Deja, net vienkartinis alkoholio pavartojimas gali sąlygoti neigiamas situacines socialines pasekmes asmeniui ir aplinkiniams dėl sutrikusios elgesio kontrolės apsvaigus nuo alkoholio. Individualių pasekmių grėsmę sukelia didelis vidutiniškai suvartojamas degtinės kiekis per vakarą: vaikinams – 400 ml, merginoms – 200 ml, t. y. Pakankamas kiekis sutrikdyti psichinę sveikatą. Pradėjusiais rūkyti priskiria save 58 proc. vaikinų ir 43 proc. merginų. Kasdienį, pavojingą, skatinantį lėtines plaučių, širdies ir kraujagyslių ir kitas lėtines ligas, tabako rūkymą praktikuoja 33,6 proc. studentų ir 20,4 proc. studenčių. Per paskutinius 12 mėnesių rūkiusių buvo 40,7 proc. LŢŪU studentų (11).
16 1.2. Tabako rūkymo poveikis sveikatai
Maţdaug vienas trečdalis suaugusiųjų gyventojų Europoje vis dar rūko (vienose šalyse maţiau, kitose daugiau) net ir ţinodami tabako sukeliamų ligų intensyvėjimą. Manoma, kad nuo tabako vartojimo kasmet miršta apie 560 000 europiečių. Rūkymas kenkia beveik kiekvienam ţmogaus kūno organui, ar įtakoja tam tikrų ligų atsiradimą (44).
Lyginant rūkalių ir nerūkančiųjų gyvenimo trukmę, nustatyta, kad 70 metų sulaukia 80 proc. asmenų, kurie niekada nerūkė, ir 59 proc. rūkiusiųjų asmenų, o 85 metų sulaukia trečdalias nerūkiusiųjų asmenų (18).
Tabako vartojimas lemia 25 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, 30 proc. vėţio, 75 proc. kvėpavimo sistemos ligų ir yra laikomas svarbiausiu šių ligų rizikos faktoriumi. Nuo rūkymo sukeltų ligų Lietuvoje kasmet prieš laiką miršta daugiau kaip 7000 gyventojų, kas sudaro 20 proc. bendrojo mirtingumo (24).
Australijoje, atliekant sveikatos ir jai įtaką darančių veiksnių tyrimą, buvo apklausta virš 8000 vyrų, 16 – 59 metų amţiaus. Rezultatai parodė, kad 1 iš 10 vyrų buvo erekcijos sutrikimų, trukusių daugiau nei mėnesį per metus. Daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų buvo rūkantys. Penktadalis iš rūkančiųjų paţymėjo, kad per dieną surūko maţiau nei 20 cigarečių, ir tik 6 proc. - daugiau nei 20 cigarečių per dieną. Apibendrinus rezultatus, nustatytas labai stiprus ryšys tarp rūkymo ir erekcijos sutrikimų. Palyginti su nerūkačiais, rūkantiems iki 20 cigarečių per dieną erekcijos sutrikimų būna 24 proc. daţniau, o iš surūkančių daugiau nei pakelį erekcijos sutrikimų daţnis siekė net 39 proc. (10).
Šiandien vis plačiau kalbama apie rūkymo ţalą astma sergančiam pacientui, nes daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių šalių ne maţiau kaip 25 proc. šia liga sergančių ţmonių yra aktyvūs rūkoriai. Šiandien rūkymas siejamas su padidėjusiu sergamumu astma, sunkesne ligos klinikine eiga, pasikeitusiu kvėpavimo takų uţdegimo pobūdţiu ar blogesniu atsaku į skiriamą gydymą (21).
Moterims rūkymas didina riziką susirgti daugeliu vėţio rūšių, įskaitant burnos vėţį, ryklės, stemplės, gerklų, šlapimo pūslės, kasos, inkstų ir gimdos kaklelio, o taip pat ūmine mieloleukoze. Rūkymas gali būti susijęs su iki menopauzės atsirandančiu krūties vėţiu. Moterims labiau tiketina, nevaisingumo ir problemų dėl pastojimo rizika. Taip pat rūkymas nėštumo metu
17
padidina priešlaikinio gimdymo, vaisiaus ar naujagimio mirtingumo riziką taip pat gali sukelti motinos pieno sumaţėjimą (55).
Rūkantiems padidėja rizika susirgti daugelio vėţio formomis, ypač plaučių vėţiu, taip pat širdies ligomis, insultu, daugeliu kitų mirtinų, ar nemirtinų ligų (26). Daţniausiai pasitaikanti vėţio forma išsivysčiusi dėl tabako rūkymo yra plaučių vėţys, kuris siejamas su 90 proc. visų plaučių vėţio atvejų, aptinkamas tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų (29). Tabako vartojimas taip pat yra burnos gleivinės pakitimų, lieţuvio vėţio, periodontito ligų ir kitų ligų atsiradimo prieţastis. (1 lentelė) (8).
18 1 lentelė. Sergamumas su rūkymu susijusiomis ligomis Lietuvoje 2002 - 2009 metais
Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija Statistiniai rodikliai 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Piktybiniai navikai Nauji susirgimai 14483 15103 15945 16124 15974 16238 16054 - 100000 gyv.n.s. 513.1 533.0 561.7 567.2 561.5 570.1 563.9 - Lūpų, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai
Nauji
susirgimai 325 305 361 332 314 299 320 359 100000
gyv.n.s. 11.5 10.8 12.7 11.7 11.0 10.5 11.1 12.7
Gerklų piktybiniai navikai
Nauji
susirgimai 183 198 205 188 182 208 188 194 100000
gyv.n.s. 6.5 7.0 7.2 6.6 6.4 7.3 6.6 6.8
Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai
Nauji
susirgimai 1633 1578 1560 1578 1317 1255 1234 1189 100000
gyv.n.s. 57.9 55.7 55.0 55.5 46.3 44.1 43.3 41.9
Kraujotakos sistemos ligos
Nauji
susirgimai 117422 126629 130470 133303 130575 118548 123935 120494 100000
gyv.n.s. 4159.8 4469.3 4596.2 4691.2 4589.9 4162.4 4353.0 4246.7
Kvėpavimo sistemos ligos
Nauji susirgimai 689344 730800 716625 754072 699437 776039 661289 705325 100000 gyv.n.s. 24420.8 25792.9 25245.4 26537.4 24586.3 27248.0 23226.4 24858. 7 (100000 gyv.n.s. - 100 000 gyventojų tenka naujų susirgimų)
Šaltinis: Statistikos departamentas
Priklausomybė nuo tabako yra lėtinė liga, kurią reikia gydyti. Dauguma rūkalių rūko daugelį metų. Nors priklausomybė nuo nikotino yra lėtinė, tačiau ji maţina gydytojo motyvaciją
19
skirti pastovų gydymą. Jei gydytojas vertina rūkymą kaip lėtinę ligą (pvz., arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą), kuriai būdingi atkryčiai, jis geriau supranta jų prieţastis ir gydymo svarbą. Ligos atkrytis nevertinamas kaip paciento silpnumas arba gydytojo nekompetentingumas. Kadangi priklausomybė nuo tabako yra lėtinė liga, ji gali ir turėtų būti gydoma. Tik apie 7 proc. visų rūkalių, savarankiškai metusių rūkyti, vėliau neberūko. Dabar yra efektyvių priklausomybės nuo tabako gydymo metodų, kurie turėtų būti rekomenduojami kiekvienam rūkaliui. Juos taikant, sėkmingai metusių rūkyti rūkalių dalis padidėja iki 15 - 30 proc.. Rūkymo metimo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo patarimo nerūkyti daţnio ir motyvavimo (39).
Tabako dūmuose yra apie 4 tūkstančius cheminių medţiagų, iš daugiau negu 40 ţinomų kancerogenų (33). Nikotinas yra stipri pichotropinė stimuliuojamoji ir forizuojamoji medţiaga, sukelianti psichologinę bei fizinę priklausomybę. Nikotinas tiesiogiai didina norepinefrino koncentraciją kraujyje ir dofamino koncentraciją smegenyse, sukelia energijos antplūdį, anoreksiją, padeda susikaupti, pagerina akių ir rankų koordinaciją, taip pat stimuliuoja simpatinę nervų sistemą, sutraukia vainikines širdies kraujagysles.
Nikotinas labai greitai rezorbuojasi plaučių kapiliaruose ir per kelias sekundes susidaro didelė jo koncentracija smegenyse. Paprastai per dieną rūkaliaus smegenys gauna 200-300 nikotino boliusų (porcijų). Farmakokinetinės nikotino savybės lemia fiziologinę smegenų priklausomybę ir rūkančiojo elgseną. Nikotino koncentracijos pusperiodis yra 2 - 4 valandos. Po 6 - 8 valandų nikotino koncentracija sumaţėja 75 proc. Tuomet ţmogus pajunta abstinencijos simptomus (7). Svarbiausi nikotino abstinencijos simptomai pateikiami 2 lentelėje.
20 2 lentelė. Nikotino abstinencijos poţymiai
Simptomas Trukmė (sav.) Pasireiškimo daţnis
(proc.)
Potraukis nikotinui < 2 70
Susilpnėjusi dėmesio
koncentracija < 2 60
Dirglumas arba agresija < 4 50
Nerimas < 4 60
Depresija < 4 60
Miego sutrikimai < 1 25
Padidėjęs apetitas < 10 70
Šaltinis :M. J. Jarvis, 2004
Dauguma rūkančiųjų nori ir bando mesti rūkyti, tačiau tik ketvirtadaliui tai pavyksta, nes nėra visiems norintiesiems prieinamos pagalbos. Rūkymo sukeltos ligos sąlygoja penktadalį viso mirtingumo, todėl pagalbos metantiesiems rūkyti organizavimas – būtina sąlyga pagerinti visuomenės sveikatą. Tai būtų ir ekonomiškai naudingiau, negu gydyti sergančiuosius nuo rūkymo sukeltų ligų. Rūkymas yra svarbiausia ligų ir priešlaikinių mirčių prieţastis, kurios galima išvengti (45).
3 lentelė. Nauda metus rūkyti
Po 24 val. Sumaţėja širdies smūgio tikimybė Po 48 val.: Pagerėja uoslė ir skonio receptoriai Po 2-3 sav.: -Pagerėja kraujotaka
-Lengvesnis vaikščiojimas -Pagerėja plaučių darbas
Po 1 mėn.: Sumaţėja kosulys, sinusų uţsikimšimas, nuovargis, dusulys
Po1metų Širdies kraujagyslių ligos rizika sumaţėja per pusę palyginus su rūkančiaisiais
Po 5 metų Per pusę sumaţėja rizika susirgti plaučių, burnos, gerklės, stemplės vėţiu. Insulto rizika sumaţėja iki nerūkančių rizikos.
Po 10 metų Vėţio rizika sumaţėja iki tokio pat rizikos lygio, kaip ir nerūkančių.
Po 15 metų: Susirgimo rizika širdies išemine liga rizika tampa tokia pati kaip nerūkančių.
21
Kaip matoma 3 lentelėje, metus rūkyti, jau po pirmos paros sumaţėja širdies smūgio tikimybė. Po penkių metų – insulto rizika sumaţėjo iki nerūkančių rizikos.
1.3. Rūkymo plitimo prieţastys
Rūkymas yra sudėtingas psichosocialinis ir kultūrinis fenomenas. Jį sąlygoja keletas veiksnių:
Farmakologiniai ir biologiniai veiksniai. Specifinis nikotino poveikis nervų sistemai bei psichikai ir individuali organizmo reakcija į tabaką yra esminiai veiksniai, lemiantys priklausomybės atsiradimą, jos laipsnį, rūkymo intensyvumą bei problemas, susijusias su metimu rūkyti.
Socialiniai veiksniai. Rūkančių tėvų ir kitų suaugusiųjų pavyzdys formuoja netinkamą vaikų elgesio modelį. Paaugliai ir vaikai patiria bendraamţių spaudimą. Jiems daro įtaką tabako reklama per ţiniasklaidos priemones.
Psichologiniai veiksniai. Suaugusiems rūkantiesiems būdinga ekstraversija ir
neurotiškumas. Jie daţniau priklauso ţemesniems socialiniams sluoksniams. Tiriant moksleivių asmenybės ypatumus pastebėta, kad rūkantieji yra maţiau paţangūs, ţemesnio intelekto, linkę į impulsyvų ir destruktyvų elgesį. Panašūs asmenybės bruoţai būdingi anksti pradedantiems vartoti alkoholį ir nelegalius narkotikus vaikams (45).
1.4. Rūkymo prevencijos priemonės
2011 metais startavo Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro koordinuojamas nacionalinis konkursas „Blaivi klasė”. Blaivi klasė - tokia klasė, kurioje mokosi sveiki, pozityviai mąstantys, nuo bet kokių kvaišalų nepriklausomi mokiniai. Blaivus mokinys tai nei tabako, nei alkoholio, nei kitų narkotinių medţiagų nevartojantis jaunuolis, kuris supranta narkotinių medţiagų keliamus pavojus, tausoja savo sveikatą, skatina taip elgtis kitus bendraamţius ir nepasiduoda jam primetamiems stereotipams. Siekiant tokio titulo, moksleiviams tenka jėgas išbandyti jėgos ir sporto bei ţinių ir kūrybiškumo varţybose (17).
„Draugystė sveikatai“ konkursą organizuoja Latvijos ir Lietuvos Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos. Konkurso tikslas paskatinti rūkančiuosius mesti rūkyti, o
22
nepradėjusius ir toliau nerūkyti, padedant vienas kitam rūkymą keisti turiningu laisvalaikiu bei sveiku gyvenimo būdu (28).
Visi ţinome, kad rūkymas kenkia sveikatai. Tačiau moteriai rūkymas sukelia tris kartus didesnę ţalą nei vyrui. Akcija „Gėlė vietoj cigaretės“ metu skatinama popierines gėles( iš viso jų 10 000) įteikti savo rūkančioms mamoms, močiutėms, draugėms, taip pat įteikti gėles moterims savo miesto/kaimo įstaigose, prekybos centruose (38).
Sveikatos apsaugos ministerija, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitos ministerijos, vykdo „Alkoholio ir tabako kontrolės 2011-2014 m. programą“. Programa siekiama skatinti Lietuvos Respublikos piliečius saugoti sveikatą metant rūkyti, vartojant maţiau alkoholio, maţinti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių prieinamumą, kelti sveikatos prieţiūros įstaigų darbuotojų kvalifikaciją vykdant alkoholio vartojimo ir rūkymo prevenciją ir teikiant sveikatos prieţiūros paslaugas, remti nevyriausybinių institucijų veiklą kuriant laisvą nuo alkoholio vartojimo ir rūkymo aplinką (23).
„Help – uţ gyvenimą be tabako“ programa. Pagrindinė „Help“ kampanijos tikslinė grupė yra jaunimas (15–34 metų), ypač neturintis palankių socialinių sąlygų. Šios visuomenės dalies poţiūris yra labai svarbus siekiant, kad Europoje rūkymas būtų pradėtas laikyti nepriimtinu. „Help“ kampanija apima televizijos reklamas nacionaliniais ir visos Europos kanalais, reklamas jaunimo mėgstamose interneto svetainėse, straipsnius nacionalinėje spaudoje ir seriją intensyvių ţiniasklaidos akcijų. Visomis ţiniasklaidos akcijomis siekiama nukreipti ţmones į specialią „Help“ svetainę (www.help-eu.com), kur galima rasti informacijos ir patarimų metant rūkyti (15).
Pasibaigus pirmiesiems naujosios „Help 2.0“ kampanijos metams, rezultatai įspūdingi:
48 proc. europiečių matė televizijos kampaniją (68 proc. jaunimo);
89 proc. jaunų europiečių ţino, kad galima gauti pagalbos;
beveik 4 milijonai ţmonių apsilankė help-eu.com svetainėje;
visoje Europoje suorganizuota daugiau kaip 360 nacionalinių akcijų;
daugiau kaip 1000 patarimų gauta internetu per „Help“ akcijas;
daugiau kaip 100 000 europiečių išmatavo anglies monoksido koncentraciją savo iškvepiamame ore;
23
2. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS
Tyrimas buvo atliekamas 1995–2010 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakulteto šeštuose kursuose. Profilaktinės medicinos ciklo metu buvo apklausiami visi ciklo dalyviai, iš viso gauta 2311 pilnai uţpildytų ir tinkamų tyrimui naudoti respondentų anketų (695 vaikinų ir 1616 merginų) atsako daţnis –79,2 proc. (4 lentelė).
4 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondentų atsako daţnis (1995 - 2010 m.)
Metai Baigusių studentų skaičius Atsakiusių studentų skaičius Atsako daţnis (proc.) 1995 279 251 90 1996 263 230 87,5 1997 194 139 71,6 1998 170 170 100 1999 194 174 89,7 2000 130 105 80,8 2001 129 115 89,1 2002 168 136 81 2003 125 100 80 2004 124 98 79 2005 131 101 77,1 2006 168 98 58,3 2007 167 108 64,7 2008 213 171 80,3 2009 214 116 54,2 2010 239 199 83,3 Iš viso: 2903 2311 79,2
Didţiausias atsako daţnis buvo 1998 metais - klausimyną atsakė visi apklaustieji, maţiausias - 2009 metais, respondentų atsako daţnis buvo tik 54,20 proc. Apklausoje dalyvavę respondentai buvo nuo 21 iki 49 metų amţiaus.
24
Apklausai naudotas 32 klausimų anoniminis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto visuomenės sveikatos specialistų sukurtas klausimynas (1 Priedas). I klausimyno dalis (1-3 klausimai) skirta sociodemografiniams klausimams: fakultetas bei kursas, kuriame mokomasi, taip pat amţius, lytis. Šie klausimai buvo atviri – respondentai atsakymus įrašė patys. II- oji klausimyno dalimi siekta nustatyti studentų rūkymo įpročius. 4 klausime studentų buvo klausiama, ar jie rūko. Buvo galima pasitinkti 5 atsakymo variantus. Pagal rūkymo įpročius respondentai buvo suskirstyti į:
reguliariai rūkančius (kasdien); nereguliariai rūkančius (ne kasdien); rūkiusius nereguliariai ir metusius; rūkiusius reguliariai ir metusius; niekada nerūkiusius.
5 anketos klausimas buvo atviras, respondentų prašyta įrašyti savo metus, kada jie pradėjo rūkyti. 6 teiginyje reikėjo pasirinkti vieną iš keturių teiginių, siekiant nustatyti, ar apklaustieji rūkyspo 5 metų.
III- ioje dalyje siekta nustatyti respondentų nuomonę apie rūkymo ţalą, prevencijos priemones. Buvo pateikti 25 teiginiai, į kuriuos respondentai turėjo atsakyti, paţymėdami vieną iš trijų galimų variantų: „taip“, „abejoju“, „ne“. 7, 8, 9, 10, 29 teiginiuose buvo klausiama, nuomonė apie rūkymo ţalą, apribojimus, kenksmingumą aplinkiniams, rūkymą, kaip asmeninį reikalą, rūkymo, kaip asmens laisvės paţeidimą, nerūkančių teisės į sveiką ir švarią aplinką paţeidimu. Teiginiuose nuo 11 iki 14 bei 17, 18 klausiama apie gydytojų rūkymo įtaką visuomenei, jų ţinias, kurios galėtų pagelbėti pacientams mesti rūkyti, gydytojo poţiūrį į rūkančio paciento ligų gydymą. 15, 21, 22, 23, 26, 27, 28 teiginiais siekta nustatyti būsimų medikų poţiūrį į darbo aplinką bei sąlygas: rūkomų patalpų įrengimą, darbo dienos prailginimą dėl rūkymo pertaukų, sudarant sutartį numatant nerūkymo darbe sąlygą, darbo metu rūkantiems skiriamas nuobaudas. Pateiktuose 24, 25 teiginiuose klausiama apie būsimų gydytojų pasiţadėjimą nerūkyti bei didesnes stipendijas nerūkantiems. 30, 31 klausiama ar gydytojų sąjunga turi rūpintis gydytojų nerūkymu ir ar administracija turėtų ginti nerūkančių teises.
25
Analizuojant rūkančių ir nerūkančių studentų poţiūrio į rūkymą skirtumus, penkios grupės, atsiţvelgiant į rūkymo įpročius (anketos 4 klausimas) buvo sujungtos į tris:
rūkančiųjų (reguliariai ir nereguliariai); metusių rūkyti;
niekada nerūkiusių studentų.
Duomenų statistinei analizei, tyrimo duomenims apdoroti, buvo naudojamasi statistiniu paketu SPSS for Windows 19 ir SPSS for Windows 18, MS Exel 2007 programomis.
Kokybinių poţymių statistiniams ryšiams vertinti taikytas chi kvadratas (χ2
). Tikrinant hipotezes buvo pasirinktas 0,05 statistinio reikšmingumo lygmuo: rezultatai laikomi patikimais jei p < 0,05, kai p > 0,05 rezultatai laikomi statistiškai nepatikimais. Kiekybiniams poţymiams vertinti apskaičiuotas aritmetinis vidurkis ir 95 proc. pasikliautinasis intervalas.
26
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Rūkymo paplitimas
Apklausus LSMU Medicinos fakulteto šeštojo kurso 2311 studentus bei išanalizavus studentų rūkymo įpročius nustatyta, kad 1995-2010 m. rūkė 33,8 proc. vyrų ir 16,4 proc. moterų. Reguliariai rūkančių vyrų (59,1 proc.) buvo daugiau negu vyrų, rūkančių nereguliariai (37 proc.). o moterų priešingai: reguliariai rūkančių buvo maţiau (40,9 proc.) nei moterų, rūkančių nereguliariai (63 proc.). 25,7 proc. vyrų ir 24,3 proc. moterų nurodė, kad jie metė rūkyti. Visiškai nerūkiusių buvo 40,5 proc. vyrų ir 59,3 proc. moterų. LSMU Medicinos fakulteto šeštojo kurso reguliariai rūkančių studentų vyrų paskutinius tris metus (2008 – 2010 m.) skaičius sumaţėjęs beveik dvigubai, lyginant duomenis su ankstesniais metais (nuo 43,5 proc. (2007m.) iki 27 proc. (2008m.)). Moterų maţiausiai reguliariai rūkančių buvo 1995 - 2000 metais (5,7 – 16,4 proc.), nuo 2001 m. iki 2010 metų kito neţymiai. Ryškiausias pokytis buvo 2000 – 2001 metais, kada reguliariai rūkančiųjų skaičius nuo 5,7 proc. išaugo iki 22,1 proc. (5 pav.).
5 pav. LSMU studentų reguliaraus rūkymo pokyčiai 1995 - 2010 metais
LSMU atlikto tyrimo, kuriame tirtas rūkymo paplitimas tarp Kauno miesto universitetų, gauti rezultatai rodė, kad reguliariai rūkančių respondentų 2004 metais buvo 25,7 proc. nurodyti nereikia proc. vyrų ir 19,9 proc.moterų (40).
Atlikto tyrimo apklausa parodė, jog reguliariai rūkantys studentai pirmą kartą surūkė cigaretę būdami labai jauni. Nors Lietuvoje įstatymai numato draudimą parduoti tabako gaminius jaunesniems negu 18 metų asmenims (25). Šio tyrimo duomenys rodo, kad jauniausiam studentui
27
pradėjusiam rūkyti buvo 8 metai, vyriausiam – 27 metai. Vaikinų ir merginų rūkymo pradţios vidurkis buvo 18±2,4 metų (vaikinų - 17,71±2,6 metų, merginų- 18,5±2,2 metų). (5 lentelė)
5 lentelė. Vyrų ir moterų pradėjusių rūkyti amţiaus vidurkiai
Lytis Vidurkis N Std.
nuokrypis Min Max
Vyras 17,71 287 2,641 8 27
Moteris 18,35 337 2,218 10 25
Iš viso 18,05 624 2,441 8 27
Χ2
= 16,8, p = 0,001
Analizuojant reguliariai rūkiusių studentų, rūkymo pradţios amţių, paaiškėjo, kad daţniausiai rūkyti apklaustieji pradėjo tarp 17 - 19 metų (vyrų 45,3 proc. , moterų 50,1 proc.) (6 pav.).
6 pav. Respondentų nurodyta reguliaraus rūkymo pradţia (proc.)
Χ2 = 16,81, p = 0,001
1994 – 2006 metais atliktas Lietuvos moksleivių rūkymo ir jo paplitimo tyrimas rodo, kad 37,4 proc. 11-mečių berniukų ir 16 proc. 11- mečių mergaičių, taip pat 82,7 proc. 15-mečių berniukų ir 60 proc. 15- mečių mergaičių jau būna bandę rūkyti (53)
.
Atsiţvelgiant į šiuos duomenis galime daryti prielaidą, kad į sveikatos mokslus linkę vaikai daug rečiau išbando cigarečių rūkymą, būdami labai jauno amţiaus.28
Vertinant studentų rūkymo reguliarumą nustatyta, kad reguliariai rūkančių vyrų (19,2 proc.) buvo daugiau negu rūkančių nereguliariai (14,6 proc.), o moterų priešingai - daugiau rūkančių nereguliariai (10,7 proc.), o reguliariai rūkiusių moterų - dvigubai maţiau (5,7 proc.) ( 6 lentelė).
6 lentelė. Rūkymo įpročiai atsiţvelgiant į lytį
Lytis Proc./N Rūkantys reguliariai
Rūkantys nereguliariai
Metusieji
rūkyti Niekada nerūkę
Vyrai proc.
(N=693) 19,2 14,6 25,7 40,5
Moterys proc.
(N=1614) 5,7 10,7 24,3 59,3
Iš viso proc.
(N=2307) 9,8 11,8 24,8 53,7
χ2 = 128,83; p < 0,001
Pagal suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo duomenis 2008 metais nustatyta, kad 20 – 64 m. amţiaus respondentų tarpe, niekada nerūkiusių vyrų yra 24,8 proc., o moterų - 54,2 proc. Rūkiusių vyrų 75,2 proc., moterų – 58,1 proc. (49).
Norėdami suţinoti studentų ateities planus, klausėme studentų ar jie ţada rūkyti po penkerių metų, atsakymai pateikti 7 pav.
29
7 pav. Rūkančių studentų nuomonė apie jų rūkymą po penkerių metų (proc.) χ2 = 492,7; p < 0,001
Vertinant studentų planus po 5 metų, paaiškėjo, kad iš tuo metu rūkiusių tik 1,6 proc. teigė, kad ateityje jie vis dar rūkys, 60,8 proc. teigė, kad galbūt nerūkys ir visiškai tikri buvo, kad tikrai neberūkys 28,9 proc. apklaustųjų. (7 pav.).
30
Moterų buvo daugiau (70,4 proc.), kurios manė, jog tikrai nerūkys, nei vyrų (56,4 proc.), o manančių, kad galbūt nerūkys buvo daugiau vyrų (38,8 proc.) nei moterų (27 proc.) (8pav.).
8 pav. Studentų rūkymo planai po 5 metų atsiţvelgiant į lytį (proc.)
χ2 = 43,75; p < 0,001
3.2. Poţiūris į rūkymą
Mokslininkų senokai įrodyta, kad rūkymas yra ţalingas ţmonių sveikatai. Tabako vartojimas yra pripaţintas kaip priklausomybės liga. Norėdami išsiaiškinti studentų nuomonę, ar rūkymas yra vienas svarbiausių pavojų šiuolaikinio ţmogaus gyvenime, paaiškėjo būsimų medikų poţiūris į rūkymo ţalą. Didţioji dauguma (83,7 proc.) visų apklaustųjų sutiko su teiginiu. Pritariančių buvo 76,2 proc. rūkančiųjų, 83,5 proc. metusiųjų rūkyti ir 86,8 proc. niekada nerūkiusių studentų. Su teiginiu nesutiko tik maţa dalis (2,1 proc.) visų apklaustų studentų, iš kurių 3,2 proc. rūkiusių, 2,8 proc. metusių rūkyti ir 1,3 proc. niekada nerūkiusių studentų. (7 lentelė)
31 7 Lentelė. Respondentų poţiūrio į rūkymo, kaip vieno iš svarbiausių pavojų šiuolaikinio ţmogaus gyvenime pasiskirstymas (proc.)
Respondentų
grupės Proc./N
Rūkymas yra vienas iš svarbiausių pavojų šiuolaikinio ţmogaus sveikatai Taip Abejoju Ne Rūkantys proc. (N=499) 76,2 20,6 3,2 Metusieji rūkyti proc. (N=571) 83,5 13,7 2,8 Niekada nerūkę proc. (N=1239) 86,8 11,9 1,3
Iš viso proc.
(N=2309) 83,7 14,2 2,1
χ2
= 32,03 ; p < 0,001
Su teiginiu, kad tabako dūmai yra kenksmingi nerūkančiųjų sveikatai sutiko beveik absoliuti dauguma 97,7 proc. apklausųjų. Tuo abejojančių buvo 1,9 proc. (5 proc. rūkiusių, 1,4 proc. metusių rūkyti ir 0,9 proc. niekada nerūkiusių) studentų. Atsiţvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad dauguma studentų yra gana gerai informuoti ir puikiai suvokia pasyvaus rūkymo pavojų sveikatai.(8 lentelė)
8 lentelė. Respondentų poţiūris į pasyvaus rūkymo ţalą (proc.) Respondentų
grupės Proc./N
Tabako dūmai kenkia nerūkantiems
Taip Abejoju Ne Rūkantys proc. (N=499) 94 5 1 Metusieji rūkyti proc. (N=570) 98,4 1,4 0,2 Neiekada nerūkę proc. (N=1237) 98,9 0,9 0,2
Iš viso proc.
(N=2306) 97,7 1,9 0,4
χ2
= 39,71 ; p < 0,001
Apklausus respondentus, ar rūkymas nėra toks ţalingas, kaip apie jį rašoma, gauti rezultatai parodė, kad nepritariančių buvo 81,3 proc., abejojusių 13,5 proc., pritarusių šiam teiginiui, kad tai nėra taip ţalinga, kaip rašoma, buvo tik 5,2 proc. apklaustųjų (9 lentelė).
32 9 lentelė. Respondentų poţiūris į literatūroje aprašomą rūkymo ţalą (proc.)
Respondentų
grupės Proc./N
Rūkymas neţalingas kaip apie jį rašoma
Taip Abejoju Ne Rūkantys proc. (N=498) 6,4 19,7 73,9 Metusieji rūkyti proc. (N=571) 7 11,7 81,3 Niekada nerūkę proc. (N=1236) 3,8 11,8 84,4
Iš viso proc.
(N=2305) 5,2 13,5 81,3
χ2
= 32,54 ; p < 0,001
Vertinant poţiūrį į rūkymą, kaip į narkomanijos rūšį, apklausus respondentus paaiškėjo, kad su teiginiu sutinka 72,9 proc. apklaustųjų. Su teiginiu, kad rūkymas yra narkomanijos rūšis sutiko 59,9 proc. rūkančių, 77 proc. metusių rūkyti ir 76,3 proc. niekada nerūkiusių studentų. Su teiginiu nesutiko 10,8 proc. rūkiusiųjų, 7 proc. metusiųjų rūkyti ir 6,1 proc. niekada nerūkiusių studentų (10 lentelė).
10 lentelė. Studentų poţiūris į rūkymą, kaip narkomanijos rūšį (proc.) Respondentų
grupės Proc./N
Rūkymas yra narkomanijos rūšis
Taip Abejoju Ne Rūkantys proc. (N=499) 59,9 29,3 10,8 Metusieji rūkyti proc. (N=570) 77 16 7 Niekada nerūkę proc. (N=1239) 76,3 17,6 6,1
Iš viso proc.
(N=2308) 72,9 19,7 7,4
χ2 = 55,4; p < 0,001
2004 metais atliktas, rūkymo paplitimo tarp Kauno miesto universitetų studentų, parodė, jog tabaką laiko narkotine medţiaga 82,1 ± 1,4 proc. [N=706] studentų (40). Narkomanija: elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medţiagos vartojimo. Tipiškiausi šio sindromo poţymiai yra stiprus troškimas vartoti psichoaktyviąją medţiagą, sunkumas kontroliuoti vartojimą, vartojimas, nepaisant ţalingų pasekmių, medţiagos
33
vartojimas individui yra svarbesnis nei kiti veiksmai ar įsipareigojimai, padidėjusi tolerancija vartojamai medţiagai ir kai kuriais atvejais fizinės abstinencijos būklė. Priklausomybės sindromas gali būti specifiškas medţiagai (pvz., tabakui, alkoholiui arba diazepamui), medţiagų klasei (pvz., opiatams) arba didesnei įvairių farmakologinių medţiagų grupei (42).
Priklausomybės sindromas gali būti specifiškas medţiagai (pvz., tabakui, alkoholiui arba diazepamui), medţiagų klasei (pvz., opiatams) arba didesnei įvairių farmakologinių medţiagų grupei. Įvertinus studentų poţiūrį į medikų rūkymą , išryškėjo įvairių poţiūrių. Teiginiui, kad rūkantys medikai savo pavyzdţiu skatina aplinkinius rūkyti, pritarė 47,5 proc. studentų, iš jų: 28,5 proc. rūkančių, 51 proc. metusių rūkyti ir 53,5 proc. niekada nerūkiusių studentų. Visgi daugiausia iš nesutinkančių su teiginiu buvo rūkančių studentų. 27,7 proc. manė, jog rūkantys medikai neskatina aplinkinių rūkyti (11 lentelė).
11 lentelė. Respondentų nuomonė apie rūkančių gydytojų pavyzdį skatinantį aplinkinius rūkyti (proc.)
Respondentų
grupės Proc./N
Rūkantys gydytojai savo pavyzdţiu skatina kitus rūkyti
Taip Abejoju Ne Rūkantys proc. (N=499) 28,5 43,9 27,7 Metusieji rūkyti proc. (N=569) 51 36,7 12,3 Niekada nerūkę proc. (N=1239) 53,5 37,9 8,6
Iš viso proc.
(N=2307) 47,5 38,9 13,6
χ2 = 149,46; p < 0,001
Apklausus studentus, ar jie pritaria, kad medikų rūkymas palaiko rūkymo plitimą visuomenėje, rezultatai pateikiami 9 pav.
34 9 pav. Studentų nuomonė apie rūkančių medikų įtaką rūkymo paplitimui visuomenėje (proc.)
χ2 = 130,2; p < 0,001
Iš pateikto paveikslo matome, kad su teiginiu sutiko pusė - 47,1 proc. apklaustų studentų (29,5 proc. rūkiusių, 49,9 proc. metusių rūkyti ir 52,9 proc. niekada nerūkiusių). Buvo ir nesutinkančių: 28,9 proc. rūkiusių, 13 proc. metusiųjų rūkyti ir 10,2 proc. niekada nerūkiusių studentų.
Su teiginiu, kad medicinos įstaigose būtų nerūkoma sutiko 84,5 proc. apklaustųjų. Labiausiai tam pritarė niekada nerūkę studentai – 92 proc., maţiausiai pritarusių buvo rūkančių studentų - 64,3 proc. Ir tik 5 proc. visų apklaustų studentų buvo linkę nepritarti šiam teiginiui, daugiausia jų buvo rūkančių tarpe - 13,8 proc.(12 lentelė).
35 12 lentelė Respondentų nuomonė (proc.) apie rūkymo draudimą medicinos įstaigose
Respondentų
grupės Proc./N
Medicinos įstaigose turi būti nerūkoma
Taip Abejoju Ne Rūkantys proc. (N=499) 64,3 21,8 13,8 Metusieji rūkyti proc. (N=571) 85,8 10,2 4 Niekada nerūkę proc. (N=1237) 92 6,1 1,9
Iš viso proc.
(N=2307) 84,5 10,5 5
χ2 = 218,3; p < 0,001
Apklausos rezultatai parodė, kad pusė - 55,6 proc. apklaustųjų sutiko, jog rūkymas yra kiekvieno asmeninis reikalas, o 23,8 proc. studentų nepritarė šiam teiginiui. Net 81 proc. rūkančiųjų pritarė, kad tai yra kiekvieno asmeninis reikalas, ir tik 7,8 proc. manė priešingai. Taip pat pritarė teiginiui 47 proc. niekada nerūkiusių studentų ir 52,2 proc. metusių rūkyti (13 lentelė).
13 lentelė. Respondentų poţiūris į rūkymą, kaip asmeninį reikalą (proc.)
Respondentų
grupės Proc./N
Rūkymas yra kiekvieno asmeninis reikalas
Taip Abejoju Ne Rūkantys proc. (N=499) 81 11,2 7,8 Metusieji rūkyti proc. (N=571) 52,2 22,6 25,2 Niekada nerūkę proc. (N=1239) 47 23,4 29,6
Iš viso proc.
(N=2309) 55,6 20,5 23,8
χ2 = 178,9; p < 0,001
2004 metais atliktas, rūkymo paplitimo tarp Kauno miesto universitetų studentų tyrimas parodė, kad nepritariančių, kad rūkymas yra kiekvieno asmeninis reikalas, buvo (9,6 ± 1,1 proc., N=706) tai 2,5 karto maţiau nei šiame tyrime (23,8 proc.) (40).
Teiginį, „jeigu ligonis serga su rūkymu susijusia liga ir nemeta rūkyti, tai gydytojas gali atsisakyti jį gydyti“, teigiamai vertino 13,8 proc. rūkančių, 21,4 proc. metusiųjų rūkyti ir 19,5
36
proc. niekada nerūkiusių apklaustųjų. Daugiau negu pusė respondentų nesutiko su teiginiu: 70,5 proc. rūkančių, 58,3 proc. metusių rūkyti ir 59,1 proc. niekada nerūkiusių. Visgi daugiau negu pusė studentų mano, kad gydytojas turi ir toliau laikytis Hipokrato priesaikos (“Sąţiningai, garbingai ir nesavanaudiškai gydysiu visus be išimties....”) net jei ir ligonis sirgtų su rūkymu susijusia liga (10 pav.).
10 pav. Studentų poţiūris dėl teiginio, kad gydytojas gali atsisakyti gydyti ligonį, jei jis serga su rūkymu susijusia liga (proc.)
χ2
= 24,36; p < 0,001
Vertinant poţiūrį į rūkantį gydytoją su teiginiu, kad niekas neturėtų matyti rūkančio gydytojo sutiko 47,3 proc. rūkančių, 60,5 proc. metusių rūkyti ir 62,4 proc. niekada nerūkiusių studentų, o visiškai nesutiko su teiginiu 14,1 proc. apklaustųjų, iš jų 20,8 proc. buvo rūkantys, 14 proc. metusieji rūkyti ir 11,3 proc. niekada nerūkę studentai (14 lentelė).
37 14 lentelė. Respondentų poţiūris į tai, kad niekas neturi matyti rūkančio gydytojo (proc.)
Respondentų
grupės Proc./N
Niekas neturi matyti rūkančio gydytojo
Taip Abejoju Ne Rūkantys proc. (N=499) 47,3 31,9 20,8 Metusieji rūkyti proc. (N=570) 60,5 25,4 14 Niekada nerūkę proc. (N=1236) 62,4 26,3 11,3 Viso proc. (N=2305) 58,7 27,3 14,1 χ2 = 42,12; p < 0,001
Su teiginiu, kad rūkymo apribojimai paţeidţia ţmogaus asmens laisvę sutiko 27,8 proc. visų apklaustųjų. Daugiausia pritarusių teiginiui buvo rūkantys studentai (50,8 proc. ), 27 proc. metusių rūkyti ir 18,8 proc. niekada nerūkiusių studentų. Buvo teiginiu abejojančių studentų (30,2 proc.), nesutikusių su šiuo teiginiu - 42proc. visų respondentų. Daugiausia manančių, kad rūkymo apribojimai nepaţeidţia ţmogaus laisvės buvo tarp niekada nerūkiusių (47,8 proc.) bei metusių rūkyti studentų (42,1 proc.), tarp rūkančių taip galvojo 27,5 proc. (15 lentelė).
15 lentelė. Respondentų nuomonė į rūkymo apribojimus, kaip paţeidţiančius ţmogaus asmens laisvę (proc.)
Respondentų
grupės Proc./N
Rūkymo apribojimai paţeidţia ţmogaus asmens laisvę
Taip Abejoju Ne Rūkantys proc. (N=498) 50,8 21,7 27,5 Metusieji rūkyti proc. (N=570) 27 30,9 42,1 Niekada nerūkę proc. (N=1238) 18,8 33,4 47,8 Viso proc. (N=2306) 27,8 30,2 42 χ2 = 182; p < 0,001
Apklausus respondentus su teiginiu, kad rūkantys ligoniai turėtų patys apmokėti gydymą labiausiai nesutiko rūkantys studentai, jų buvo 57,9 proc.. Daugiausia pritarusių dėl
38
apsimokėjimo išlaidų yra niekada nerūkę studentai, jų buvo 27,8 proc. Labiausiai teiginiu abejojo niekada nerūkę studentai - 39,3 proc.(16 lentelė)
16 lentelė. Respondentų poţiūris į rūkančių ligonių gydymo išlaidų apmokėjimą (proc.)
Respondentų
grupės Proc./N
Rūkantys ligoniai turi apsimokėt gydymo išlaidas
Taip Abejoju Ne Rūkantys proc. (N=498) 13,6 28,5 57,9 Metusieji rūkyti proc. (N=570) 24,5 36,8 38,7 Niekada nerūkę proc. (N=1238) 27,8 39,3 32,9 Viso proc. (N=2306) 23,9 36,3 39,8 χ2 = 182; p < 0,001
Apklausus studentus, su teiginiu, kad rūkymui skirtų patalpų įrengimas nėra būtinas gydymo įstaigose sutiko 35 proc., tuo abejojo 21,5 proc. ir visiškai tam nepritarė 43,5 proc. studentų. Labiausiai tam nepritarė rūkantys studentai (52,5 proc.) (17 lentelė).
17 lentelė. Respondentų nuomonė apie rūkymui skirtų patalpų įrengimą gydymo įstaigose (proc.)
Respondentų
grupės Proc./N
Rūkymui skirtų patalpų įrengimas gydymo įstaigose nebūtinas Taip Abejoju Ne Rūkantys proc. (N=499) 30,1 17,4 52,5 Metusieji rūkyti proc. (N=570) 38,2 23,9 37,9 Niekada nerūkę proc. (N=1239) 35,5 22 42,5 Viso proc. (N=2308) 35 21,5 43,5 χ2 = 24,5; p < 0,001
39 3.3. Poţiūris į rūkymo kontrolę
Visi stojantys į LSMU studentai privalo pasirašyti pasiţadėjimą, kad nerūkys. Tačiau tikrai ne visi to pasiţadėjimo laikosi. Studentams pateiktas teiginys, kad stojantys studijuoti mediciną turėtų pasiţadėti, kad nerūkys. Rezultatai pateikiami 11pav.
11 pav. Studentų poţiūris į pasiţadėjimą nerūkyti stojantiems į universitetą (proc.)
χ2
= 212,1; p < 0,001
Iš pateikto 11 pav. matome, kad daugiausia nepritarė studentai, kurie rūkė (59,7 proc.), maţiausiai - niekada nerūkę studentai (24,9 proc.). Maţiausiai pritarusių buvo rūkančių tarpe (16,4 proc.), o niekada nerūkiusių tarpe 45,4 proc. apklaustųjų.
Studentų buvo prašoma išsakyti savo nuomonę dėl rūkančių medikų kontrolės. Teiginiui, kad priimant į darbą medicinos įstaigose turėtų būti suteikiama pirmenybė nerūkantiems, pritarė 11,6 proc. rūkančių, 34,2 proc. metusių rūkyti ir 42,4 proc. niekada nerūkiusių studentų (17 lentelė).
40 17 lentelė. Respondentų nuomonė dėl pirmenybės nerūkantiems priėmimo į darbą metu (proc.)
Respondentų
grupės Proc./N
Priimant į darbą suteikti pirmenybę nerūkantiems
Taip Abejoju Ne Rūkantys proc. (N=499) 11,6 25,3 63,1 Metusieji rūkyti proc. (N=571) 34,2 25,9 39,9 Niekada nerūkę proc. (N=1239) 42,4 28,5 29,1 Viso proc. (N=2309) 33,7 27,2 39,2 χ2 = 206,76; p < 0,001
Teiginiui, kad nerūkantiems studentams reikėtų mokėti didesnes stipendijas, labiausiai nepritarė rūkantys studentai, jų buvo net 70,8 proc.. Tarp rūkančių taip manančių buvo nedaug (12,5 proc.) respondentų, kurie paţymėjo atsakymą, jog reikėtų didesnių stipendijų nerūkantiems, o tuo abejojančių buvo 16,7 proc. (11 pav.)
11 pav. Respondentų nuomonė dėl didesnių stipendijų mokėjimo nerūkantiems studentams (proc.)
χ2
41
Ir rūkantys (41,7 proc.) ir metusieji rūkyti (43,7 proc.), ir niekada nerūkę (44,9 proc.) studentai sutinka, kad metusieji rūkyti, po metų nerūkymo galėtų būti premijuojami 5 dienų priedu prie atostogų. Tam nepritariančių (30,5 proc.), ir abejojančių (25,5 proc.) šiuo teiginiu taip pat buvo. Statistiškai patikimo ryšio tarp rūkymo grupių nėra, todėl galime teigti, kad į šį teiginį atsakiusių tiek rūkančių, tiek metusių rūkyti ar niekada nerūkiusių studentų nuomonės nesiskyrė. (18 lentelė)
18 lentelė. Respondentų nuomonė į 5 dienų premijos prie atostogų pridėjimą metusiems rūkyti (proc.)
Respondentų
grupės Proc./N
Metusius rūkyti premijuoti papildomom 5 dienom prie atostogų Taip Abejoju Ne Rūkantys proc. (N=499) 41,7 24,2 34,1 Metusieji rūkyti proc. (N=570) 43,7 26,8 29,5 Niekada nerūkę proc. (N=1237) 44,9 25,5 29,6 Viso proc. (N=2306) 43,9 25,5 30,5 χ2 = 4,19; p = 0,38
Kad rūkantiems darbuotojams būtų prailginta darbo diena įteisinant pertraukas rūkymui daugiausia nepritariančiųjų buvo rūkančių studentų tarpe - 64,1 proc. ir tik 10,6 proc. rūkančių pritarė teiginiui (12 pav.).
42 12 pav. Poţiūris į siūlymą rūkantiems darbuotojams prailginti darbo dieną, įteisinant pertraukas rūkymui (proc.)
χ2 = 111,27; p < 0,001
Apklaustųjų nuomonė į siūlymą, kad sudarant darbo sutartį medicinos įstaigose turėtų būti nerūkymo sąlyga, atsakymų pasiskirstymas buvo nevienodos (13 pav.).
14 pav. Studentų poţiūris į tai, kad sudarant darbo sutartį medicinos įstaigose, turėtų būti numatyta nerūkymo sąlyga (proc.)
43
Iš pateikto 14 paveikslo matome, kad maţiausiai pritariančių buvo - 17,6 proc. rūkančių studentų, daugiausia pritariančių buvo 50,4 proc. niekada nerūkę studentai. Nesutinkančių su teiginiu buvo 56,9 proc. nerūkančių studentų.
Atlikta apklausa parodė, kad 33,5 proc. rūkančių, 50,4 proc. metusių rūkyti ir 61,4 proc. niekada nerūkiusių studentų pritarė, kad uţ rūkymą darbo vietose turėtų būti skiriamos drausminės nuobaudos. Tam nepritarė 41,3 proc. rūkančių, 19,8 proc. metusių rūkyti ir 13,2 proc. niekada nerūkiusių studentų (19 lentelė).
19 lentelė. Respondentų poţiūris į drausminės nuobaudas uţ rūkymą darbo metu (proc.)
Respondentų
grupės Proc./N
Uţ rūkymą darbo metu darbo vietose turi būti skirtos drausminės nuobaudos Taip Abejoju Ne Rūkantys proc. (N=499) 33,5 25,3 41,3 Metusieji rūkyti proc. (N=571) 50,4 29,8 19,8 Niekada nerūkę proc. (N=1239) 61,4 25,4 13,2 Viso proc. (N=2309) 52,7 26,5 20,9 χ2 = 191,8; p < 0,001
Šioje apklausoje 32,9 proc. rūkančių, 69,5 proc. metusių rūkyti ir 79 proc. niekada nerūkiusių studentų nurodė, kad rūkymą reikėtų pripaţinti nerūkančiųjų teisės į sveiką ir švarią aplinką paţeidimu. Labiausiai tam nepritarė 27,9 proc. rūkančių respondentų(20 lentelė).
44 20 lentelė. Teiginio, kad rūkymą pripaţinti nerūkančiųjų teisės į švarią aplinką paţeidimu, respondentų nuomonių įvertinimas (proc.)
Respondentų
grupės Proc./N
Rūkymą pripaţinti nerūkančiųjų teisės į švarią aplinką paţeidimu Taip Abejoju Ne Rūkantys proc. (N=498) 32,9 39,2 27,9 Metusieji rūkyti proc. (N=570) 69,5 20,9 9,6 Niekada nerūkę proc. (N=1237) 79 17,1 3,9 Viso proc. (N=2305) 66,7 22,8 10,5 χ2 = 386,3; p < 0,001
3.4. Poţiūris į pagalbą metantiems rūkyti
Vertinant studentų poţiūrį į gydytojų pagalbą metant rūkyti, paaiškėjo, kad sutinkančių buvo 86,8 proc. rūkančių, 90,7 proc. metusių rūkyti ir 89,9 proc. niekada nerūkiusių apklaustųjų. Vis del to buvo 2 proc. rūkančių, 1,6 proc. metusių rūkyti ir 1,9 proc. niekada nerūkiusių, kurie manė, kad gydytojas neturėtų padėti mesti rūkyti, o 11,2 proc. rūkančių, 7,7 proc. metusių rūkyti ir 8,2 proc. niekada nerūkiusių tuo abejojo. Šiuo klausimu respondentų nuomonės statistiškai reikšmingai nesiskyrė (21 lentelė).
