LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA

Jovita Zaikauskaitė

Asmenų, sergančių cukriniu diabetu, angliavandenių bei saldiklių vartojimo

įpročiai

Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas

Darbo mokslinė vadovė Prof. Rūta Ustinavičienė

(2)

TURINYS

1. SANTRAUKA 2. PADĖKA

3. INTERESŲ KONFLIKTAS 4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS 5. SANTRUMPOS

6. SĄVOKOS 7. ĮVADAS

8. DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 9. LITERATŪROS APŽVALGA

9.1 Cukrinis diabetas, etiologinė klasifikacija 9.2 Epidemiologija

9.3 Cukrinio diabeto diagnostika, kontrolė ir gydymas 9.3.1 Diagnostika

9.3.2 Kontrolė ir gydymas

9.3.3 Nemedikamentinis gydymas ir dieta 9.4 Angliavandeniai 9.5 Dirbtiniai saldikliai 10. TYRIMO METODIKA 11. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 12. IŠVADOS 13. LITERATŪROS SĄRAŠAS 14. PRIEDAI

(3)

1. SANTRAUKA

Jovita Zaikauskaitė. Asmenų, sergančių cukriniu diabetu, angliavandenių bei saldiklių vartojimo įpročiai

Tyrimo tikslas

Įvertinti asmenų, sergančių cukriniu diabetu, angliavandenių bei saldiklių vartojimo įpročius.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti sergančiųjų cukriniu diabetu angliavandenių ir saldiklių vartojimo įpročius, atsižvelgiant į pacientų lytį, amžių ir išsilavinimą.

2. Įvertinti angliavandenių bei saldiklių vartojimo įpročių sąsajas su cukrinio diabeto gydymo ir kontrolės efektyvumu.

3. Išsiaiškinti sergančiųjų informuotumą apie privalomus mitybos režimus, diabetinę dietą, angliavandenių vartojimo ypatumus.

Metodika

Tyrime dalyvavo 120 asmenų, sergančių 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu. Visi tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslais, užtikrinamas jų anonimiškumas ir konfidencialumas, pasirašyta informuota paciento sutikimo forma.

Anketos statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) 23.0 statistinį paketą. Duomenų ir rezultatų grafiniam vaizdavimui naudota Excel 2017 programa.

Tiriant požymių sąsajas su kintamųjų reikšmių vidurkiais taikytas ANOVA kriterijus. Skirtumai statistiškai reikšmingi laikyti, kai p <0,05.

Tyrimo rezultatai

Tyrime dalyvavo ir anketą užpildė 120 asmenų. Iš jų – 82 moterys (68,3% visų apklaustųjų) ir 38 vyrai (31,7% visų apklaustųjų).

1 tipo CD sergančiųjų – 59 (49,2%), 2 tipo – 61 (50,8%). Lyginant pacientų sergamumą 1 ir 2 tipo CD pagal lytį, yra statistiškai patikimas skirtumas (p=0.024).

Suvartojamų angliavandenių kiekį skaičiuoja kiek daugiau nei pusė anketą pildžiusių – 63 respondentai (52,5%), atitinkamai 57 ligoniai (47,5%) neskaičiuoja. Lyginant pacientų glikemijos rodiklius pagal tai, ar jie skaičiuoja angliavandenių kiekį, yra statistiškai patikimas skirtumas (p=0.03).

Lyginant įvairias amžiaus grupes ir skaičiuojančių suvartojamų angliavandenių kiekį, statistiškai reikšmingi duomenys gauti tik dvejose grupėse: 20-40 amžiaus grupėje statistiškai patikimas skirtumas (p=0.025) ir 40-60 amžiaus grupėje, kurios statistiškai patikimas skirtumas (p=0.04). Ribojančių gryno cukraus produktus šiose grupėse taip pat stebimi statistiškai patikimi skirtumai, atitinkamai (p=0.03) ir (p=0.04).

Moterys labiau riboja grynojo cukraus produktus (97,5%) ir dažniau skaičiuoja suvartojamų angliavandenių kiekį (31%). Saldiklius taip pat dažniau renkasi moterys (23,5% iš visų vartojančių).

(4)

Tik 51 (42,5%) respondentas iš visų apklaustųjų vartoja dirbtinius saldiklius, atitinkamai 69 atsakiusieji (57,5%) – nevartoja. Dažniausiai pasirenkami saldikliai yra: sacharinas (62,7% vartojančiųjų), ciklamatas (37,3% vartojančiųjų) ir steviolio glikozidas (31,4% vartojančiųjų). Informaciją apie mitybą sergant CD pacientai dažniausiai gauna iš gydytojo endokrinologo (67,5% anketą pildžiusių), diabetologo-dietologo (50,8%) ir interneto (55,8%). Maža dalis (5%) respondentų teigė, jog informacijos apie mitybos principus sergant diabetu negauna. Pagal Likerto skalės duomenis, 25,8 % visų apklaustųjų gaunamos informacijos apie mitybos režimą ir dietą sergant diabetu užtenka.

Išvados

Tyrime dalyvavę sergantys 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu laikosi diabetinės dietos ir sveikos mitybos

piramidės principų, tačiau tik nedidelė dalis vartoja dirbtinius saldiklius. Glikemijos kontrolė geresnė tų respondentų, kurie skaičiuoja suvartojamų angliavandenių kiekį. Moterys tai daro dažniau nei vyrai. Lyginant įvairias amžiaus grupes ir išsilavinimo lygį, ligoniai esantys 20-60 metų amžiaus grupėje ir aukštesnį išsilavinimą turintys, labiau kreipia dėmesį į angliavandenių suvartojimo kiekį, nei kitų amžiaus grupių ar žemesnio išsilavinimo žmonės. Informuotumas apie mitybą, sergant cukriniu diabetu, yra pakankamas.

1. SUMMARY

Jovita Zaikauskaitė. Carbohydrates and sweeteners eating habits among people with diabetes mellitus

Aim

To evaluate carbohydrates and sweeteners eating habits among people with diabetes mellitus

Objectives:

1. To find out about habits of carbohydrates and sweeteners with diabetes, taking into account the gender, age and education of patients.

2. Evaluate the relationship between carbohydrate and sweetener consumption habits and the effectiveness of diabetes treatment and control.

3. To find out about the patients awareness of mandatory diet regimens, diabetic diet and carbohydrate use.

Methods

The study included 120 people with type 1 and type 2 diabetes. All studet persons were introducted with the purpose of the study, ensuring their anonymity and confidentiality, an informed patient consent form is signed

Statistical data analysis was performed using SPSS 23.0 statistical package. The Excel 2017 program used graphical representation of data and results.

(5)

ANOVA criteria were used to analyze the relationship between the attributes and the mean values of the variables. Differences are statistically significant when p <0.05.

Results

120 people participated in the survey and filled in the questionnaire. Of these, 82 women (68.3% of all respondents) and 38 men (31.7% of all respondents).

Type 1 CD patients - 59 (49.2%), Type 2 - 61 (50.8%). Comparing patients with type 1 and type 2 CDs by sex, there is a statistically significant difference (p = 0.024).

The amount of carbohydrates consumed is calculated by more than half of the respondents - 63 respondents (52.5%) and 57 patients (47.5%) do not count. Comparing patients glycemic indexes to their carbohydrate count is a statistically significant difference (p = 0.03).

When comparing different age groups and calculating the amount of carbohydrates consumed, statistically significant data were obtained only in two groups: statistically significant difference (p = 0.025) in the 20-40 age group and 40-60 age group with statistically significant difference (p = 0.04). Restrictive pure sugar products in these groups are also monitored for statistically significant differences, respectively (p = 0.03) and (p = 0.04).

Women are more restrictive in net sugar products (97.5%) and are more likely to calculate carbohydrate intake (31%). Sweets are also more common among women (23.5% of all users) Only 51 (42.5%) of respondents use artificial sweeteners, 69 respondents (57.5%) do not. The most commonly used sweeteners are: saccharin (62.7%), cyclamate (37.3%) and steviol glycoside (31.4%).

Patients with CDs information on dietary usually receive the from endocrinologist (67.5% of the respondents), diabetologist-dietitian (50.8%) and the internet (55.8%). A small proportion (5%) of respondents said that dietary information about diabetes is not available. According to the data from the Likert scale, 25.8% of all respondents receive information on dietary regimen and diet in diabetes.

Conclusions

Patients with type 1 and type 2 diabetes are following the principles of a diabetic diet and a healthy diet pyramid, but only a small portion of them use artificial sweeteners. Glycemic control is better for those responding to carbohydrate intake. Women do it more often than men. Comparing different age groups and levels of education, patients in the 20-60 age group with higher education are more attentive to carbohydrate intake than other age groups or people with lower education. Awareness of nutrition in diabetes is sufficient.

2. PADĖKA

Dėkoju mokslinei vadovei Prof. Rūtai Ustinavičienei ir LSMUL KK Endokrinologijos klinikos personalui už bendradarbiavimą.

(6)

3. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autorei interesų konfliktų nekilo.

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Bioetikos centro komitetas išdavė leidimą, kurio numeris BEC-MF-11.

5. SANTRUMPOS AKS – arterinis kraujo spaudimas

CD – cukrinis diabetas GI – glikeminis indeksas

GTM – gliukozės tolerancijos mėginys HbA1c – glikuotas hemoglobinas Kcal – kilokalorijos

KMI – kūno masės indeksas

PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija

6. SĄVOKOS

Glikuotas hemoglobinas (HbA1c) - nefermentiniu būdu prie eritrocite esančio baltymo

hemoglobino prisijungusi gliukozė. Glikuoto hemoglobino tyrimas atliekamas norint įvertinti glikemijos kontrolę 3 mėnesių laikotarpyje.

Glikemija - gliukozės buvimas kraujyje. Sveiko žmogaus kraujyje gliukozės koncentracija yra

3,33-5,55 mmol/l. Esant glikemijos padidėjimui, būklė vadinama hiperglikekmija, esant sumažėjusiai gliukozės koncentracijai – hipoglikemija.

7. ĮVADAS

Cukrinis diabetas - daugiapriežastinė metabolinė liga, kelianti didžiulį nerimą medikams, kadangi sergančių žmonių skaičius nuolatos didėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Paskutiniais duomenimis įvairiais diabeto tipais ir formomis serga veik pusė milijardo žmonių.

(7)

Cukrinis diabetas dėl savo paplitimo įgauna pandemijos mastą ir yra siejamas su vakarietiško gyvenimo būdo propogavimu. Didėjanti ir senėjanti populiacija, sparti urbanizacija, mažas fizinis aktyvumas, netinkami mitybos įpročiai, greitojo maisto populiarėjimas bei nutukimas – visa tai turi didelę įtaką nuolatos sparčiai augančiam cukriniu diabetu sergančiųjų skaičiui.

Cukrinis diabetas nėra pagydomas, tačiau gali būti kontroliuojamas, gerinant sergančiųjų gyvenimo kokybę, stabdant ligos progresavimą, užkertant kelią komplikacijų atsiradimui. Ligos kontrolei labai svarbus ne tik medikamentinis gydymas, bet ir gyvenimo būdo, mitybos korekcija. Vienas svarbiausių faktorių, siekiant visapusiškai valdyti ligą ir jos eigą, užtikrinti gydymo efektyvumą – sergančiųjų angliavandenių bei saldiklių vartojimo įpročiai ir savikontrolė.

Tiriamoji grupė: LSMUL KK Endokrinologijos klinikoje stacionarizuoti pacientai, sergantys

cukriniu diabetu.

Tyrimo tikslas: įvertinti asmenų, sergančių cukriniu diabetu, angliavandenių bei saldiklių vartojimo

įpročius.

Tyrimo uždaviniai:

Tyrimo metodai

Tyrimo dalyviai – 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu sergantys įvairaus amžiaus asmenys, gydomi LSMUL KK Endokrinologijos skyriuje. Atsitiktinės atrankos būdu į tyrimą buvo įtraukti 120 asmenų. Šiam darbui buvo specialiai sukurta anoniminė anketa, kurios dalis klausimų skirti išsiaiškinti respondentų demografiniams ir socialiniams rodiklius. Kiti klausimai skirti sergančiųjų CD mitybos ypatumams nustatyti, didžiausią dėmesį atkreipiant į angliavandenių ir saldiklių vartojimo įpročius ir jų glikemijos kontrolę. Dalis klausimų skirti pacientų informuotumui apie diabetinę mitybą išaiškinti. Tyrimo rezultatai naudojami tik mokslo tikslais ir skelbiami tik apibendrinti.

Anketos statistinė duomenų analizė atliekama naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) 23.0 statistinį paketą. Duomenų ir rezultatų grafiniam vaizdavimui skirtos lentelės ir diagramos - naudojant Excel 2017 programą.

Tyrimo reikšmingumas

Šio tyrimu metu buvo siekiama parodyti, kad ne vien medikamentinis gydymas, bet ir pačio sergančiojo savikontrolė ir gyvenimo būdo, mitybos korekcija yra nemažiau svarbūs cukrinio diabeto valdyme.

(8)

8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

DARBO TIKSLAS

Įvertinti asmenų, sergančių cukriniu diabetu, angliavandenių bei saldiklių vartojimo įpročius.

DARBO UŽDAVINIAI

9. LITERATŪROS APŽVALGA

9.1 Cukrinis diabetas, etiologinė klasifikacija

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) cukrinį diabetą apibrėžia kaip lėtinę daugiapriežastinę metabolinę ligą, kai dėl sutrikusios insulino gamybos, sekrecijos ir pakitusio jo poveikio organizmo audiniams ar abiejų, sutrinka angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaita bei stebimos hiperglikemijos. Sergant cukriniu diabetu pažeidžiami įvairūs organai, galima jų disfunkcija ar nepakankamumas. Ligai progresuojant vystytosi specifinės komplikacijos: diabetinė retinopatija, nefropatija, polineuropatija, diabetinė pėda. [2]

Pagal etiologiją skiriami du pagrindiniai cukrinio diabeto tipai: pirmas ir antras. 1 tipo CD dažniausiai yra sąlygotas autoimuninio proceso, kuomet suardomos kasos Langerhanso salelių β ląstelės ir stebimas visiškas insulino stygius. [1] Galimas ir idiopatinis šio tipo pasireiškimas, kuomet autoimuniniai procesai organizme nevyksta. Šio tipo cukriniu diabetu dažniausiai serga vaikai ir jaunesnio amžiaus pacientai iki 40 metų. [3] 2 tipo CD išsivysto tuomet, kai yra sumažėjusi insulino sekrecija ar išsivystęs organizmo audinių atsparumas insulinui. [1] Sergantieji sudaro 80-90 % visų cukrinio diabeto atvejų, ligoniai dažniausiai nutukę ir vyresnio vyresnio amžiaus.

Be dviejų pagrindinių cukrinio diabeto tipų išskiriamos kitos specifinės CD formos, kurios išsivysto dėl genetinių kasos β ląstelių ar insulino veikimo defektų, kasos egzokrininių ligų ir kt. Taip pat, gestacinis diabetas, apibrėžiamas kaip pirmą kartą diagnozuotas angliavandenių apykaitos sutrikimas nėščiąjai antro ar trečio trimestro metu. [1]

(9)

9.2 Epidemiologija

Cukrinis diabetas – lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, tapusi grėsminga globalia pandemija. Sergančiųjų skaičius nuolatos didėja tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Paskutiniais Tarptautinio diabeto federacijos (angl. International Diabetes Federation) atlaso duomenimis pasaulyje gyvena daugiau kaip 425 milijonai žmonių, sergančių šia liga, iš jų trečdalis vyresni nei 65 metų amžiaus, o 1 tipo diabetu sergančių vaikų ir jaunesnių nei 20 metų amžiaus skaičius viršija 1 milijoną. Žinoma, kad maždaug 352 milijonų žmonių turi gliukozės tolerancijos sutrikimą, tuo pačiu, ir labai didelę riziką susirgti CD. Jei nebus imtasi efektyvių profilaktinių priemonių, prognozuojama, kad iki 2045 metų sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius gali išaugti iki 629 milijonų. [4]

Lietuvoje padėtis ne mažiau grėsminga. Higienos instituto duomenimis 2018 metais sergančių asmenų skaičius (ligotumas) siekia 108792 atvejų (63857 moterys ir 44094 vyrai, kiti – lytis nenurodyta). Iš jų 6616 1-o tipo CD ir 103278 2-o tipo CD ligonių. Vaikų iki 18 metų amžiaus registruojama 841, kurių net 36 serga 2-o tipo cukriniu diabetu, galimai dėl blogų mitybos įpročių ir nutukimo. Ligonių skaičius kitose amžiaus grupėse: 18-44 m. – 5954, 45-64 m. – 38648, vyresni nei 65 m. – 63349. Mirusių nuo cukrinio diabeto visose amžiaus grupėse užregistruota 1485. [5]

9.3 Cukrinio diabeto diagnostika, kontrolė ir gydymas

9.3.1 Diagnostika

Cukrinio diabeto diagnozei nustatyti pateikiamos Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) rekomendacijos. Jose apibrėžiama, kad CD diagnozuojamas esant vyraujantiems diabeto simptomams (lentelė Nr.1) ir atliekant glikemijos tyrimus veninėje kraujo plazmoje. [7]

Sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu simptomai gali ir nepasireikšti. [6] Šiuo atveju liga vystosi lėtai ir nepastebimai, todėl 2 tipo CD dažnai nustatomas tik kliniškai pasireiškus įvairioms komplikacijoms. [7]

1 tipo CD simptomai 2 tipo CD simptomai

Troškulys (polidipsija) Troškulys ir (ar) padidėjęs apetitas (polidipsija ir polifagija)

Dažnas ir gausus šlapinimasis (poliurija) Dažnesnis ar naktinis šlapinimasis (poliurija ar nikturija)

Silpnumas, mieguistumas Nuovargis

Padidėjęs apetitas ir didesnis maisto suvartojimas (polifagija)

Galūnių tirpimas ir (ar) dilgčiojimas

Svorio kritimas Odos sausumas ir niežėjimas

Regėjimo sutrikimai Regėjimo sutrikimai

Ketonurija ir (ar) ketoacidozė Šlapimo takų ir lytinių organų infekcinės ligos

(10)

CD diabeto diagnozės nustatymui auksiniu standartu išlieka gliukozės koncentracijos tyrimas veninėje kraujo plazmoje. Gliukozės koncentracijos padidėjimas nevalgius ir (ar) 2 valandos po gliukozės tolerancijos mėginio (GTM) arba abu kriterijai – neabejotina cukrinio diabeto diagnozė. Galima vertinti ir atsitiktinio tyrimo metu rastą hiperglikemiją, tačiau tyrimus reikėtų kartoti, vertinti glikemiją nevalgius ir atlikti GTM (lentelė Nr.2). [7]

Nustatymo sąlygos Gliukozės konc. mmol/l veninėje kraujo plazmoje

Atsitiktinis tyrimas ≥ 11,1 mmol/l

Glikemija nevalgius ≥ 7,0 mmol/l

Po 2 val. 75 g gliukozės krūvio (GTM) ≥ 11,1 mmol/l

Lentelė Nr.2 Cukrinio diabeto glikemijos rodikliai

9.3.2 Kontrolė ir gydymas

Lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms būtinas visą gyvenimą trunkantis efektyvus, saugus ir racionalus gydymas bei gera kontrolė. CD gydymo efektyvumui ir ligos valdymui vertinti svarbūs glikemijos kontrolės žymenys: glikuotas hemoglobinas (HbA1c), glikemija nevalgius ir glikemija 2 valandos po pagrindinių valgių.

Glikuoto hemoglobino tyrimas jau ne vieną dešimtmetį yra laikomas vienu iš svarbiausių laboratorinių rodiklių diabeto priežiūroje. Įvairių studijų metu (DCCT - Diabetes Control and Complications Trial ir UKPDS - United Kingdom Prospective Diabetes Study)) buvo patvirtintas HbA1c kitimų ryšys su galimų diabeto komplikacijų atsiradimu, t.y. mažėjant glikuotam hemoglobinui, mažėja ir komplikacijų rizika. Glikozilintas hemoglobinas parodo vidutinę glikemiją kelių mėnesių laikotarpyje, tad tyrimas kartojamas kas 3 mėnesiai, norint gauti tinkamą informaciją apie ilgalaikę glikemijos kontrolę ir prognozuojant komplikacijų riziką. [8] Esant gerai cukrinio diabeto kontrolei, HbA1c < 6,5 – 7 %, tačiau pagal Nacionalinę Sveikatos Draudimo programą (angl. National Health Insurance) tik 30 % sergančiųjų gali pasiekti ir ligos bei gydymo eigoje išlaikyti gerus glikuoto hemoglobino rodiklius. [9]

Gliukozės koncentracijos matavimas taip pat labai svarbus kontroliuojant ligą bei vertinant gydymo efektyvumą. Gera glikemijos kontrolė turėtų atsispindėti nedideliuose sergančiųjų gliukozės koncentracijos svyravimuose, kurie būtų pakankamai artimiemi sveikųjų rodikliams. Glikemiją sekti rekomenduojama ryte nevalgius, po kiekvieno pagrindinio valgio ir prieš miegą. [10] Siektina, kad glikemija nevalgius būtų 4,4-6,6 mmo/l (norma 3,33-5,55 mmol/l), o po valgio neviršytų 8,9 mmol/l. Cukrinio diabeto kontrolė laikoma gera tuomet, kai glikemija nevalgius ryte yra < 6 mmol/l, po valgio < 7,5 mmol/l, o HbA1c < 6,5 %. [11]

Cukrinio diabeto gydymas priklauso nuo diabeto tipo. Sergantieji 1 tipo CD pradedami gydyti insulino preparatais iškart nustačius diagnozę, gydymas tęsiamas visą gyvenimą. 2 tipo diabetu sergantiesiems gydymas dažniausiai pradedamas nuo nemedikamentinio, skiriant dietą ir koreguojant gyvenimo būdą, didinant fizinį aktyvumą. Tačiau dažnai 2 tipo CD diagnozuojamas pavėluotai ir mitybos bei gyvenimo būdo korekcijos nepakanka hiperglikemijoms mažinti. Ligoniai, kuriems pasireiškė diabetinės komplikacijos, arba dieta bei fizinis aktyvumas, stebint glikemijas 6 savaites,

(11)

nebuvo efektyvūs, arba nustatant diagnozę rastas aukštas HbA1c bei labai didelės hiperglikemijos, gydymui iškart skiriami peroraliniai medikamentai ir (ar) insulinas. [12]

9.3.3 Nemedikamentinis gydymas ir dieta

Nemedikamentinis gydymas ir pačio sergančiojo bendradarbiavimas bei savikontrolė yra nemažiau svarbūs cukrinio diabeto valdyme. Didelė dalis kompleksiniame diabeto gydyme atitenka gyvenimo būdo korekcijai, dietai bei fiziniam aktyvumui.

Gyvenimo būdo pokyčiai, individualiai subalansuota mityba, orientuota į kūno svorio mažinimą, gali stabdyti 2 tipo CD progresavimą ir mažinti riziką šia liga susirgti jau esantiems prediabetinėje būklėje, turintiems kelis rizikos faktorius [13]. Mažai kalorijų turinti dieta, mankšta atliekant aerobinius pratimus ir svorio netekimas mažina ne tik glikemiją, bet ir didina vartojamų medikamentų efektyvumą bei leidžia sumažinti kardiovaskulinės sistemos rizikos faktorių įtaką [14].

Individuliai subalansuota dieta, atsižvelgiant į sergančiojo maitinimosi įpročius, fizinį aktyvumą, svorį bei KMI, glikemijos kontrolę, AKS, turi užtikrinti reikiamą maistinių medžiagų ir energijos poreikį paroje. Tokios dietos pagrindu yra angliavandeniai, kurie turėtų sudaryti apie 60 % visos dienos energetinės vertės, o baltymai ir riebalai atitinkamai apie 15-20 % ir 20-25 % [15].

Daug angliavandenių turinti dieta didina organizmo audinių jautrumą tiek endogeniniam, tiek egzogeniniam insulinui bei gerina gliukozės toleranciją [15]. Angliavandenius reikėtų rinktis tuos, kurie turi žemą ar vidutinį glikemijos indeksą, vengti aukštą GI turinčių angliavandenių. Žemo GI angliavandenius organizmas pasisavina lėčiau, todėl ir gliukozės koncentracija kraujyje padidėja ne taip greitai.

Mitybos principai sergantiems diabetu yra tokie patys kaip ir sveikiems asmenims. Dienos energijos poreikis yra apie 2000 kcal. Turintiems antsvorio dienos kalorijų kiekis mažinamas. Norint numesti 0,5 kg svorio, dienos maisto kaloringumą reikėtų sumažinti 500 kalorijų. Paros maisto normą patariama paskirstyti į tris pagrindinius valgius ir 2-3 sveikus užkandžius, geriau valgyti dažniau ir nedideliais kiekiais. Skysčių patariama išgerti apie 2 l, taip pat mažinti valgomosios druskos suvartojimą – paros norma ne daugiau 5 g (vienas arbatinis šaukštelis). [16]

9.4 Angliavandeniai

Angliavandeniai – pagrindinis organizmo energijos šaltinis, sudarantis apie 60% visos per parą gaunamos energijos normos.

Angliavandeniai yra skirstomi į dvi grupes: paprastuosius (monosacharidus) ir sudėtinius (oligosacharidus ir polisacharidus). Tiek vieni, tiek kiti didina gliukozės koncentraciją kraujyje. Tam įtakos turi angliavandenių kiekis, jų rūšis, kiti nutrientai esantys tuose pačiuose produktuose. Ir nors ir paprastieji agliavandeniai daug staigiau didina gliukozės koncentraciją kraujyje, sergantiems cukriniu diabetu svarbiau yra ne angliavandenių rūšis, o jų suvartojamas kiekis. Žinoma, turintiems antsvorį ir ypač nutukusiems žmonėms, sergantiems 2 tipo CD reikalinga mažinti paprastųjų angliavandenių suvartojimo kiekį, norint sumažinti kūno svorį.

(12)

1 tipo cukriniu diabetu sergantiems kasdienis angliavandenių kiekio skaičiavimas ir pagal tai insulino dozės skyrimas yra auksinis standartas. Angliavandeniai skaičiuojami kiekvieno valgymo metu, todėl daugelis ligonių teigia, kad toks mitybos planavimas jiems pakankamai sunkus. Dar sudėtingiau skaičiuoti angliavandenių suvartojimą yra sergantiems 2 tipo CD, kadangi jų gydymas yra sudėtingesnis, nes gydomasi ne tik insulino terapija, bet ir kitais geriamaisiais medikamentais. Taip pat, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu yra labiau vyresnio amžiaus pacientai, dažnai ir menkesnio išsilavinimo, tad jiems stinga žinių ir įgūdžių koreguojant mitybą, atliekant skaičiavimus, sunku suprasti patį metodą. [20]

Kalbant apie angliavandenių pasirinkimą, daugelyje šaltinių yra teigiama, kad geriausia rinktis žemo glikeminio indekso (GI) angliavandenius, kadangi organizme jie yra lėčiau pasisavinami ir ne taip greitai kelia gliukozės koncentraciją kraujyje. Įvairaus GI maisto produktų pvz. pateikiami lentelėje Nr. 3. Dažniau renkantis žemo ar vidutinio GI angliavandenius mažėja hiperglikemijos pavojus, lengviau kontroliuoti ligą.

Žemas GI Vidutinis GI Aukštas GI

Grikiai – 40 Ryžiai (Basmati) – 58 Bananai – 77 Obuoliai – 35 Ruginė duona – 64 Balta duona – 71 Pilno grūdo makaronai – 37 Virtos bulvės – 56 Baltieji ryžiai – 70

Lęšiai – 15 Medus – 58 Pupos – 79

Brokoliai – 10 Burokai – 65 Batonas – 95

Pienas (2,5%) – 30 Razinos – 64 Arbūzai – 72

Greipfrutai – 25 Ananasai – 66 Keptos bulvės – 85

Lentelė Nr. 3 Žemo, vidutinio ir aukšto GI maisto produktų pvz. [17]

Grynojo cukraus turintys produktai (cukrus, saldainiai, uogienės, pyragai, tortai, kiti baltųjų miltų produktai, saldūs gaivieji vaisvandeniai ir kt.) turi labai didelį angliavandenių kiekį, kurie pasižymi aukštu glikeminiu indeksu. Tai sąlygoja staigų gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimą ir trumpalaikį sotumo jausmą, kas didina ne tik suvartojamų kalorijų skaičių dienoje, svorio didėjimą, bet ir sunkina glikemijos kontrolę, kadangi žymiai išauga angliavandenių kiekis racione. Saldieji vaisiai (vynuogės, bananai, braškės), vaisių sultys pakeliuose, kurias dažnai pridedamas papildomas kiekis cukraus, taip pat greitai kelia glikemijos lygį ir sukelia hiperglikemijas. Nors sergantiems cukriniu diabetu nėra draudžiama vartoti šiek tiek cukraus, būtina vertinti produktų maistinę vertę ir GI.

Maistinės skaidulos taip labai svarbios tiek sveiko žmogaus, tiek sergančio cukriniu diabetu mitybos racione. Skaidulos nėra virškinamos ar pasisavinamos organizmo, tačiau jos padeda reguliuoti glikemiją, greitindamos maisto judėjimą žarnyne ir lėtindamos gliukozės pasisavinimą į kraują. Kai kuriuose tyrimuose nustatyta, kad padidinus maistinių skaidulų suvartojimą, daugeliui sergančiųjų pagerėjo insulino sekrecija ir sumažėjo periferinių audinių atsparumas. [19]

(13)

Dirbtiniai saldikliai dažnai vartojami kaip cukraus pakaitalai maisto gamyboje. Jų vis dažniau galima aptikti įvairiuose maisto prduktuose ir gėrimuose ar tiesiog įsigyti ir naudoti pakeičiant grynąjį cukrų ir išvengti per didelio aukšto GI angliavandenių suvartojimo.

Vyrauja daugybė nuomonių ir atlikta nemažai tyrimų, kuriuose saldiklių vartojimas vertinamas dviprasmiškai. Kai kurie moksliniai leidiniai ir patikimi medicininiai žurnalai, kuriuose buvo skelbiamas neigiamas saldiklių poveikis sveikatai, atkreipė žiniasklaidos dėmesį, kuriai pradėjus plačiai skelbti, jog dirbtinių daldiklių vartojimas gali būti kancerogeniškas, visuomenėje kilo nepasitikėjimas tokia cukraus alternatyva ir saldiklių vartojimas sumažėjo. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį vėžį sukeliantis dirbtinių saldiklių poveikis nebuvo aptarinėjamas taip dažnai, kaip ankstesniais metais. [21]

Dauguma mokslininkų ir sveikatos priežiūros specialistų vis dėl to teigia, kad saldikliai turi ir teigiamą poveikį. Nekyla abejonių, kad maistą gardinant nekaloringais saldikliais išvengiama dienos kalorijų normos perviršio, lengviau kontroliuoti angliavandenių suvartojimo kiekį. Taip pat tai turi teigiamą poveikį mažinant svorį, kas svarbu siekiant išvengti diabetinių komplikacijų. [22]

Dirbtinių saldiklių vyrauja labai įvairių ir nemažai rūšių. Sacharinas yra pats pirmasis saldiklis sukurtas 1879 m. Johno Hopkinso universitete. Jis maždaug 200-700 saldesnis už paprastą cukrų ir yra naudojamas įvairiuose gėrimuose, saldainiuose, padažuose, kramtomojoje gumoje ir net tokiuose ne maistiniuose produktuose kaip dantų pasta ar burnos skalavimo skystis. Antros kartos saldikliai, patvirtinti 1981 metais, iš kurių aspartamas yra maždaug 200 kartų saldesnis už sacharozę, kalio acesulfamas (acesulfamas K), kuris yra maždaug 300 kartų saldesnis nei sacharozė bei sukralozė, kuri 600 kartų saldesnė nei sacharozė. [23]

Naujausia saldikliai rinkoje yra augalinės kilmės produktai, tokie kaip stevija, ir fermentuoti cukraus alkoholiai, kaip sorbitolis ir ksilitolis. Sorbitolis, manitolis, ksilitolis turi mažesnį glikeminį indeksą ir mažiau kalorijų nei cukrus. Juos saugu vartoti, bet dideli kiekiai gali sukelti viduriavimą. Sacharinas, aspartamas, sukralozė neturi kalorijų, juos geriausia vartoti diabetikams. [18]

10. TYRIMO METODIKA

Tyrimas atliktas LSMUL KK Endokrinologijos klinikoje, gavus Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą.

Tiriamieji

Tyrime dalyvavo 120 asmenų, sergančių 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu. Visi tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslais, užtikrinamas jų anonimiškumas ir konfidencialumas, pasirašyta informuota paciento sutikimo forma. Į tyrimą kviesti įvairaus amžiaus ligoniai, stacionarizuoti Endokrinologijos klinikoje.

Metodologija

Atliekant vientisųjų medicinos studijų baigaimąjį magistrinį darbą buvo atliktas teorinis analizės metodas – apžvelgti bei nagrinėti su darbo tema susiję moksliniai straipsniai, publikacijos, tyrimai. Taip pat, empirinis analizės metodas ir atliktas kiekybinis tyrimas, pasirinkus anoniminės anketinės apklausos metodą.

(14)

Tyrimui naudota anketa pildoma tik gavus informuoto asmens sutikimą, o rezultatai naudojami tik mokslo tikslams. Popierinę anketą sudarė šios dalys:

1. demografinė ir socialinė informacija (lytis, amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, socialinė padėtis)

2. cukrinio diabeto tipo ir gydymo insulino preparatais identifikavimas

3. klausimai, skirti apklaustųjų informuotumui apie diabetinę mitybą ir pagrindinių informacijos šaltinių vertinimui

4. klausimai, skirti mitybos, angliavandenių ir saldiklių vartojimo įpročiams išsiaiškinti

5. Likerto skale pateikti klausimai, skirti mitybos, angliavandenių ir saldiklių vartojimo įpročiams išsiaiškinti

Rezultatams vertinti atlikta tyrimo duomenų statistinė analizė. Anketos statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) 23.0 statistinį paketą. Duomenų ir rezultatų vaizdavimui skirtos lentelės ir diagramos atliktos naudojant Excel 2017 programą. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (N) ir procentiniai dydžiai (%). Tiriant požymių sąsajas su kintamųjų reikšmių vidurkiais taikytas ANOVA kriterijus. Skirtumai statistiškai reikšmingi laikyti, kai p <0,05.

11. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Tyrime dalyvavo ir anketą užpildė 120 asmenų. Iš jų – 82 moterys (68,3% visų apklaustųjų) ir 38 vyrai (31,7% visų apklaustųjų). Respondentai buvo suskirstyti į 4 amžiaus grupes: iki 20 metų, 20-40 m. intervale, 20-40-60 metų intervale ir vyresni nei 60 metų.

Pirmos amžiaus grupės (iki 20 m.) skaičius siekė 16 (13,3% visų atsakiusųjų), iš jų 10 moterų (62,5% amžiaus grupėje) ir 6 vyrai (37,5% amžiaus grupėje). Beveik pusė (N 48, 40%) respondentų priklauso 20-40 m. amžiaus ribos grupei. Šioje kategorijoje moterų (N 38, 79,2% amžiaus grupėje) dažnis kone dukart didesnis nei vyrų (N 10, 20,8% amžiaus grupėje). 40-60 m. amžiaus grupėje 33 (27,5% visų atsakiusų) tyrime dalyvavę asmenys, moterų ir vyrų atitinkamai 22 (66,7% amžiaus grupėje) ir 11 (33,3%). Vyresnių nei 60 metų apklausta 23 (19,2% visų atsakiusių), iš jų 12 moterų (52,2% amžiaus grupėje) ir 11 vyrų (47,8%).

pav. 1 Respondentų amžiaus grupės

0 10 20 30 40 < 20 m. 20-40 m. 40-60 m. > 60 m. 6 10 11 11 10 38 22 12 Vyrai Moterys

(15)

Atliekant tyrimą buvo apklausti tiek 1 tipo, tiek 2 tipo diabetu sergantys asmenys. Respondentų skaičius pasiskirstė beveik po lygiai, 1 tipo CD sergančiųjų – 59 (49,2%), tuo tarpu 2 tipo – 61 (50,8%). Lyginant pacientų sergamumą 1 ir 2 tipo CD pagal lytį, yra statistiškai patikimas skirtumas (p=0.024).

Anketoje buvo klausiama, ar gydymui skiriamas insulinas. Sergantieji 1 tipo CD pradedami gydyti insulino preparatais iškart nustačius diagnozę, gydymas tęsiamas visą gyvenimą. Ligoniai sergantys 2 tipo cukriniu diabetu insulinu gydomi esant aukštoms, peroraliniais medikamentais nesukontroliuojamoms hiperglikemijoms, ar pasireiškus diabetinėms komplikacijoms. [12] Atliktame tyrime iš visų 2 tipo CD sergančių respondentų (N 61) net 85% buvo gydomi insulino terapija.

pav. 2 Respondentų sergančių 1 ir 2 tipo CD pasiskirstymas pagal lytį (N) pav. 3 Sergančių 2 tipo CD pasiskirstymas (%) pagal skiriamą insulino terapiją

Siekiant išsisaiškinti angliavandenių vartojimo įpročių sąsajas su cukrinio diabeto gydymo ir kontrolės efektyvumu, anketoje buvo klausiama, ar ligoniai skaičiuoja, kokį angliavandenių kiekį suvartoja per dieną, ir kokia jų vidutinė glikemija po valgio.

Respondentų atsakymai apie glikemijos duomenis buvo suskirstyti į 6 grupes: I grupės glikemija 5-6 mmol/l, II-os gr. 6-7 mmol/l, III-os gr. 7-8 mmol/l, IV gr. – 8-9 mmol/l, V gr. 9-10 mmol/l ir VI gr. daugiau nei 10 mmol/l. Suvartojamų angliavandenių kiekį skaičiuoja kiek daugiau nei pusė anketą pildžiusių – 63 respondentai (52,5%), atitinkamai 57 ligoniai (47,5%) neskaičiuoja. Pastebėta, kad respondentų, kurie neskaičiuoja paroje suvartotų angliavandenių kiekio, glikemijos rodikliai yra aukštesni, lyginant su tais, kurie skaičiuoja. Lyginant pacientų glikemijos rodiklius pagal tai, ar jie skaičiuoja angliavandenių kiekį, yra statistiškai patikimas skirtumas (p=0.03).

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 1 tipo CD 2 tipo CD 15 23 44 38 Vyrai Moterys 0% 20% 40% 60% 80% 100% 2 tipo CD 15 85 Neskiriamas insulinas Skiriamas insulinas

(16)

pav. 4 Skaičiuojančių ir neskaičiuojančių AV kiekį respondentų pasiskirstymas pagal glikemijos rodiklius (N)

Beveik išimtinai visi apklaustieji (94,2 %) teigė ribojantys grynojo cukraus turinčių maisto produktų vartojimą. Šių produktų vartojimo dažnis pateikiamas pav. 6.

pav. 5 Respondentų pasiskirstymas % pagal grynojo cukraus produktų vartojimo ribojimą

pav. 6 Grynojo cukraus produktų vartojimo dažnis (N)

Taip pat, vienas iš uždavinių buvo išsiaiškinti angliavandenių bei saldiklių vartojimo įpročius, atsižvelgiant ir į respondentų lytį, amžių bei išsilavinimą. 7 paveikslėlyje vaizduojamos procentinės dalys skaičiuojančių angliavandenių paros kiekį, ribojančių grynojo cukraus turinčius produktus bei vartojančių dirbtinius saldiklius, pasiskirsčiusios pagal apklaustųjų lytį. Moterys labiau riboja grynojo

0 5 10 15 20 25

5-6 mmol/l 6-7 mmol/l 7-8 mmol/l 8-9 mmol/l 9-10 mmol/l >10 mmol/l

3 10 15 8 10 ₇ 2 6 21 11 6 11 Skaičiuoja AV Neskaičiuoja AV 94.2 3.2 Riboja Neriboja 0 5 10 15 20 25 30 14 17 29 20 26 14

(17)

cukraus produktus (97,5%) ir dažniau skaičiuoja suvartojamų angliavandenių kiekį (31%). Saldiklius taip pat dažniau renkasi moterys (23,5% iš visų vartojančių).

pav. 7 Angliavandenių ir saldiklių vartojimo įpročių pasiskirstymas pagal lytį (%)

Lyginant įvairias amžiaus grupes ir skaičiuojančių suvartojamų angliavandenių kiekį, statistiškai reikšmingi duomenys gauti tik dvejose grupėse: 20-40 amžiaus grupėje statistiškai patikimas skirtumas (p=0.025) ir 40-60 amžiaus grupėje, kurios statistiškai patikimas skirtumas (p=0.04). Ribojančių gryno cukraus produktus šiose grupėse taip pat stebimi statistiškai patikimi skirtumai, atitinkamai (p=0.03) ir (p=0.04). Atsižvelgus į išsilavinimą, respondentai, turintys geresnį

išsimokslinimo lygį, žymiai dažniau rūpinasi savo mityba ir skaičiuoja angliavandenių kiekį. Aukštajį išsilavinimą turintys sudaro 78% visų skaičiuojančių AV, vidurinį išsilavinimą – 67,5%. Anketoje klausiama ir apie dirbtinių saldiklių vartojimo dažnumą ir kokius saldiklius respondentai dažniausiai renkasi. Didžioji dalis, t.y. 69 respondentai (57,5% visų apklaustųjų) teigė, jog saldiklių nevartoja. Saldiklius vartojančių apklaustųjų (vartojimo įpročiai pateikiami pav. 7. Dažniausiai pasirenkami saldikliai yra: sacharinas (62,7% vartojančiųjų), ciklamatas (37,3% vartojančiųjų) ir steviolio glikozidas (31,4% vartojančiųjų).

pav. 8 Dirbtinių saldiklių vartojimo dažnis (N)

13 91 19 31 97.5 23.5 0 20 40 60 80 100 120

Skaičiuoja AV Riboja grynojo cukraus produktus Vartoja saldiklius

Chart Title

Vyrai Moterys 0 10 20 30 40 50 60 70 25 13 ₈ 1 4 69

Kasdien 3-5 k./sav. 1-2 k./sav. 3-5 k./mėn. 1-2 k./mėn. Nevartoja

(18)

pav. 9 Dažniausiai vartojami dirbtiniai saldikliai

Vienas iš tyrimo uždavinių yra išsiaiškinti sergančiųjų informuotumą apie privalomus mitybos režimus, diabetinę dietą, angliavandenių vartojimo ypatumus. Tyrime dalyvavusių asmenų buvo klausiama, iš kokių šaltinių jie gauna informaciją apie diabetinę mitybą, renkantis kelis galimus variantus iš pateiktų. Dažniausi pasirinkimai: gydytojas endokrinologas (67,5% anketą pildžiusių), diabetologas, dietologas (50,8%), internetas (55,8%). Maža dalis (5%) respondentų teigė, jog informacijos apie mitybos principus sergant diabetu negauna. Pagal Likerto skalės duomenis, 25,8 % visų apklaustųjų gaunamos informacijos apie mitybos režimą ir dietą sergant diabetu užtenka.

pav. 10 Dažniausi informacijos apie diabetinę mitybą šaltiniai (%)

Didelė dalis klausimų buvo pateikta Likerto skale, respondentams į klausimus atsakant pasirenkant jiems labiausiai tinkamą atsakymą. Šios skalės pagalba taip pat buvo bandoma išsiaiškinti pagrindinius mitybos principus tarp sergančiųjų cukriniu diabetu. Pagal gautus rezultatus galima teigti, jog didžioji dauguma respondentų laikosi diabetinės dietos, t.y. vengia paprastųjų

62.7 5.9 7.8 2 37.3 2 2 31.4

Sacharinas Aspartamas Sukralazė Acesulfamas K Ciklamatas Sorbitolis Ksilitolis Steviolio glikozidas

67.5 50.8 25.8 55.8 42.5 25 5 0

Gyd. Endokrinologas Diabetologas, diatologas TV, radijas Internetas Knygos, žurnalai, laikraščiai Šeima, draugai Informacijos negauna Kita

(19)

angliavandenių vartojimo, dažniau renkasi žemesnio glikeminio indekso produktus, stengiasi į mitybą įtraukti daugiau skaidulų turinčio maisto, pirmenybę teikia becukriams produktams ir gėrimams. Taip pat, daugelis mano, jog toks mitybos režimas padeda jiems lengviau kontroliuoti glikemiją ir valdyti ligą. Tačiau dirbtinių saldiklių vartojimas tarp apklaustųjų nėra populiarus pasirinkimas, kaip ir saldžiųjų vaisių vartojimas yra ganėtinai dažnas. Procentinė išraiška visų pasirinkimų pateikiama lentelėje Nr. 4.

Lentelė Nr. 4 Likerto skalės klausimų atsakymai (%)

12. IŠVADOS

1. Sergančių tiek 1 tipo, tiek 2 tipo cukriniu diabetu glikemijos kontrolė ir jos rodikliai geresni tų ligonių, kurie skaičiuoja suvartojamų angliavandenių kiekį, nei tų respondentų, kurie teigė, jog suvartotų angliavandenių mitybos racione neskaičiuoja. Suvartojamų angliavandenių

Visiškai nesutinku (%) Nesutinku (%) Nežinau / neturiu nuomonės (%) Sutinku (%) Visiškai sutinku (%) Vengia paprastųjų angliavandenių vartojimo 8,3 15,8 4,2 40 31,7

Dažniau renkasi pilno grūdo produktus nei įprastus

5,8 17,5 11,7 38,3 26,7

Dažniau valgo daug skaidulų turintį maistą

4,2 9,2 3,3 47,5 35,8

Atsisako vaisių, kurie labiau didina gliukozės kiekį kraujyje 14,2 29,2 12,5 27,5 16,6 Pirmenybę teikia becukriams maisto produktams ir gėrimams 14,2 12,5 16,7 35,8 20,8 Dirbtinius saldiklius vartoja dažniau nei įprastą cukrų 40 15 7,5 18,3 19,2 Angliavandenių kontrolė ir saldiklių vartojimas padeda palaikyti normalią glikemiją 11,7 6,7 12,5 41,7 27,4 Gaunamos informacijos apie mitybos režimą / dietą sergant diabetu

užtenka

(20)

kiekį skaičiuoja kiek daugiau nei pusė anketą pildžiusių – 63 respondentai (52,5%), atitinkamai 57 ligoniai (47,5%) neskaičiuoja.

2. Moterys labiau nei vyrai renkasi angliavandenių skaičiavimo metodo pritaikymą glikemijos kontrolei ir dažniau atsisako grynojo cukraus turinčių produktų bei dažniau renkasi dirbtinių saldiklių vartojimą vietoje cukraus.

3. Ligoniai, esantys 20-40 ir 40-60 metų amžiaus grupėse bei turintys aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą labiau kreipia dėmesį į angliavandenių suvartojimo kiekį, nei kitų amžiaus grupių ar žemesnio išsilavinimo žmonės.

4. Saldiklius vartoja mažesnioji dalis pacientų (42,5%) , o vartojantys dažniausiai renkasi sachariną, ciklamatą ir steviolio glikozidą.

5. Didžioji dalis laikosi diabetinės dietos rekomendacijų: vengia paprastųjų angliavandenių vartojimo, dažniau renkasi žemesnio glikeminio indekso produktus, stengiasi į mitybą įtraukti daugiau skaidulų turinčio maisto, pirmenybę teikia becukriams produktams ir gėrimams. 6. Tyrime dalyvavusių dėl cukrinio diabeto besigydančiųjų žinios apie mitybą, sergant cukriniu

diabetu, yra pakankamos. Pagrindiniai informacijos šaltiniai yra gydytojas endokrinologas (67,5% anketą pildžiusių), diabetologas, dietologas (50,8%), internetas (55,8%).

13. LITERATŪROS SĄRAŠAS

[1] Care, D., & Suppl, S. S. (2018). Classification and diagnosis of diabetes: Standards of medical care in Diabetesd2018. Diabetes Care, 41(January), S13–S27. https://doi.org/10.2337/dc18-S002

[2] Šulcaitė R. 2 tipo cukrinis diabetas. Kaunas. 2002.

[3] Li, W., Huang, E., & Gao, S. (2017). Type 1 Diabetes Mellitus and Cognitive Impairments: A Systematic Review. Journal of Alzheimer’s Disease, 57(1), 29–36. https://doi.org/10.3233/JAD-161250

[4] Federation, I. D. (2017). Eighth edition 2017. International Diabetes Federation. IDF Diabetes Atlas, 8th edn. Brussels, Belgium: International Diabetes Federation, 2017. http://www.diabetesatlas.org. https://doi.org/http://dx.doi. org/10.1016/S0140-6736(16)31679-8. [5] Higienos institutas. https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=168

[6] Kerner, W., & Brückel, J. (2014). Definition, Classification and Diagnosis of Diabetes Mellitus Authors. German Diabetes Associaton: Clinical Practice Guidelines , Exp Clin Endocrinol Diabetes, 122, 384–386. https://doi.org/10.1055/s-0034-1366278

[7] Radzevičienė L. Cukrinio diabeto klasifikacija ir diagnostika.

http://www.diabetasgaires.lt/cukrinio%20diabeto%20klasifikacija%20ir%20diagnostika.htm?spec= 1

(21)

[8] Schnell, O., Crocker, J. B., & Weng, J. (2017). Impact of HbA1c Testing at Point of Care on Diabetes Management. Journal of Diabetes Science and Technology, 11(3), 611–617.

https://doi.org/10.1177/1932296816678263

[9] Chiou, C. J. (2014). Diabetes self-care behaviors and disease control in support group attenders and nonattenders. Journal of Nursing Research, 22(4), 231–240.

https://doi.org/10.1097/jnr.0000000000000053

[10] Kovatchev, B. P. (2017). Metrics for glycaemic control-from HbA1c to continuous glucose monitoring. Nature Reviews Endocrinology, 13(7), 425–436. https://doi.org/10.1038/nrendo.2017.3

[11] Zabulienė L. Ką reikėtų ţinoti apie cukrinį diabetą//Sveikas žmogus. Nr.12. 2004. [12] Pharmd, M. L. (2012). Type 2 Diabetes Case Type 2 Diabetes Case, 6736(17), 1–6.

[13] Maiorino, M. I., Bellastella, G., Giugliano, D., & Esposito, K. (2017). Can diet prevent diabetes? Journal of Diabetes and Its Complications, 31(1), 288–290.

https://doi.org/10.1016/j.jdiacomp.2016.10.009

[14] Inzucchi, S. E., 2 tipo cukrinio diabeto gydymas peroraliniais glikemiją mažinančiais vaistais. Sisteminė apžvalga. Jeilio universiteto Medicinos fakulteto Endokrinologijos skyrius (Niu Heivenas, JAV), 2005.

[15] P., K., O., B., & M., R. (2018). Impact of diet restriction in the management of diabetes: evidences from preclinical studies. Naunyn-Schmiedeberg’s Archives of Pharmacology, 391(3), 235– 245. https://doi.org/10.1007/s00210-017-1453-5

[16] Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (2015). Mitybos rekomendacijos sergant cukriniu diabetu. Parengta pagal Lietuvos diabeto asociacijos rekomendacijas www.dia.lt.;

http://mazeikiuvsb.lt/wp-content/uploads/2015/11/Mitybos-rekomendacijos-sergantiems-cukriniu-diabetu1.pdf

[17] Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (2018). Glikemijos indeksai. http://www.kaunovsb.lt/data/public/uploads/2018/01/glikemijos-indeksai.pdf

[18] Urbonienė D. Mityba sergant cukriniu diabetu gali turėti lemiamą reikšmę//Sveikas ţmogus. Nr. 7. 2004.

[19] Kirk, C. A. (2007). Feline Diabetes Mellitus: Low Carbohydrates Versus High Fiber?, 37(1), xiii. https://doi.org/10.1016/j.cvsm.2006.11.010

[20] Martins, M. R., Ambrosio, A. C. T., Nery, M., Aquino, R. D. C., & Queiroz, M. S. (2014). Assessment guidance of carbohydrate counting method in patients with type 2 diabetes mellitus. Primary Care Diabetes, 8(1), 39–42. https://doi.org/10.1016/j.pcd.2013.04.009

[21] Weihrauch, M. R., & Diehl, V. (2004). Artificial sweeteners - Do they bear a carcinogenic risk? Annals of Oncology, 15(10), 1460–1465. https://doi.org/10.1093/annonc/mdh256

[22] Swithers, S. E. (2013). Artificial sweeteners produce the counterintuitive effect of inducing metabolic derangements. Trends in Endocrinology and Metabolism, 24(9), 431–441.

https://doi.org/10.1016/j.tem.2013.05.005

[23] Pearlman, M., Obert, J., & Casey, L. (2017). The Association Between Artificial Sweeteners and Obesity. Current Gastroenterology Reports, 19(12), 1–8. https://doi.org/10.1007/s11894-017-0602-9

(22)

15. PRIEDAI

Gerbiamas respondente,

Esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakulteto studentė Jovita Radžiūnė. Atlieku apklausą medicinos vientisųjų studijų programos baigiamajam magistro darbui, kurio tikslas - įvertinti asmenų, sergančių cukriniu diabetu, angliavandenių bei saldiklių vartojimo įpročius. Anketa anoniminė, visi tyrimo metu surinkti duomenys nebus viešai

publikuojami, apibendrinti rezultatai bus naudojami tik mokslo tikslams. Dėl vykdomos apklausos ar jos metu iškilusių klausimų galite kreiptis el. paštu:

zaikjov@gmail.com.

Pildydami anketą, atsakymus į klausimus pažymėkite  arba įrašykite tam skirtuose vietose. Į klausimus atsakykite pasirinkdami labiausiai Jums tinkantį atsakymo variantą, nebent anketoje parašyta kitaip.

1. Lytis

□

vyras

□

moteris

2. Amžius (įrašyti) ...

3. Gyvenamoji vieta

□

_□

miestas

kaimas 4. Išsilavinimas

□

aukštasis

□

aukštesnysis

□

vidurinis

□

pagrindinis

□

pradinis

□

kita (įrašyti) ... 5. Socialinė padėtis

□

dirbantis (-i)

□

bedarbis (-ė)

□

pensininkas (-ė)

□

studentas (-ė) / moksleivis (-ė)

□

kita (įrašyti) ...

6. Kurio tipo cukriniu diabetu sergate?

□

I tipo

□

II tipo 7. Ar Jūsų gydymui skiriamas insulinas?

□

taip

□

ne

(23)

8. Ar kontroliuojate savo mitybą vadomaudamiesi sveikos mitybos piramide?

□

taip

□

ne

9. Informaciją apie mitybą sergant diabetu gaunate iš:

(galimi keli atsakymo variantai)

□

gydytojo endokrinologo

□

diabetologo, dietologo

□

televizijos, radijo

□

interneto

□

knygų, žurnalų, laikraščių

□

šeimos narių, draugų

□

informacijos negaunu

□

10. Kiek kartų per dieną valgote?

□

1 – 2 kartus

□

3 – 4 kartus

□

5 – 6 kartus

□

> 6 kartus

11. Jūsų glikemija po valgio (įrašyti) ...

12. Ar skaičiuojate, kokį angliavandenių kiekį suvartojate per dieną?

□

taip

□

ne

13. Kokią dalį Jūsų mitybos raciono sudaro angliavandeniai ?

□

< 30 % per dieną

□

30 – 40 % per dieną

□

> 60 % per dieną

□

neskaičiuoju

14. Ar ribojate gryno cukraus turinčių produktų vartojimą ?

(pvz.: cukrų, saldainius,

uogienes, pyragus, tortus, saldžiuosius gėrimus ir kt.)

□

taip

□

ne

15. Kaip dažnai vartojate gryno cukraus turinčius produktus ?

□

kasdien

□

3 – 5 kartus per savaitę

□

3 – 5 kartus per mėnesį

□

nevartoju

16. Ar vartojate dirbtinius

saldiklius?

□

taip

(24)

17. Kaip dažnai vartojate dirbtinius saldiklius?

□

kasdien

□

nevartoju

18. Kokius dirbtinius saldiklius dažniausiai vartojate? (galimi keli atsakymo variantai)

□

sachariną

□

aspartamą

□

sukralazę (Splenda)

□

acesulfamą K („Sunett“, „Sweet one“)

□

ciklamatą („Huxol“)

□

sorbitolį

□

ksilitolį

□

steviolio glikozidą

□

nevartoju

Atidžiai perskaitykite žemiau pateiktus teiginius ir

pasirinkite vieną Jums labiausiai tinkantį atsakymo variantą (apibraukti) Visiškai nesutinku (1) Nesutinku (2) Nežinau / neturiu nuomonės (3) Sutinku (4) Visiškai sutinku (5) 19. Vengiu paprastųjų angliavandenių vartojimo

(pvz.: baltų miltų gaminių,

saldumynų, sulčių ir kt.)

1 2 3 4 5

20. Dažniau renkuosi pilno grūdo produktus nei įprastus

(pvz.: viso grūdo duoną,

makaronus ir kt.)

1 2 3 4 5

21. Dažniau valgau daug skaidulų turintį maistą (pvz.: šviežias daržoves, ankštinius ir kt.)

1 2 3 4 5

22. Atsisakiau vaisių, kurie labiau didina gliukozės kiekį kraujyje (pvz.: kriaušių, bananų, braškių ir kt.) 1 2 3 4 5 23. Pirmenybę teikiu becukriams maisto produktams ir gėrimams (pvz.: saldintiems dirbtiniais saldikliais) 1 2 3 4 5 24. Dirbtinius saldiklius vartoju dažniau nei įprastą

(25)

Dėkoju už Jūsų nuoširdžius atsakymus ir skirtą laiką! cukrų (pvz.: aspartamą,

sachariną ir kt.)

25. Angliavandenių kontrolė ir saldiklių vartojimas padeda man palaikyti normalią

glikemiją

1 2 3 4 5

26. Man užtenka gaunamos informacijos apie mitybos režimą / dietą sergant diabetu