1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
EGLĖ DAMOŠEVIČIŪTĖ
PACIENTŲ, HOSPITALIZUOTŲ DĖL MIOKARDO INFARKTO, JAUTRUMO METEOROLOGINIŲ VEIKSNIŲ POKYČIAMS SĄSAJA
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: lekt. dr. Vidmantas Vaičiulis
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 PADĖKA ... 7 SANTRUMPŲ PAAIŠKINIMAI ... 8 ĮVADAS ... 9DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Miokardo infarktas ... 11
1.2. Lietuvos klimatą (orus) formuojantys veiksniai bei jų sąsajos su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis ir mirtimis ... 11
2. TYRIMO METODIKA ... 15
2.1. Tiriamųjų kontingentas ... 15
2.2. Meteorologinių veiksnių modeliai ... 15
2.3. Statistinė duomenų analizė ... 15
3. REZULTATAI... 17
3.1. Pacientų, hospitalizuotų dėl miokardo infarkto LSMU Kauno klinikų kardiologijos skyriuje, ligos pokyčiai 2011 - 2015 metais ... 17
3.2. Kauno miesto meteorologiniai pokyčiai 2011–2015 metais ... 19
3.3. Meteorologinių pokyčių ryšys su mirtimis nuo miokardo infarkto 2011 – 2015 metais ... 21
REZULTATŲ APTARIMAS ... 24
IŠVADOS ... 26
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 28
3
SANTRAUKA
Autorius: Eglė Damoševičiūtė
Darbo pavadinimas: Pacientų, hospitalizuotų dėl miokardo infarkto, jautrumo meteorologinių veiksnių pokyčiams sąsaja
Darbo tikslas ir uždaviniai: Įvertinti pacientų, persirgusių miokardo infarktu, jautrumo ir meteorologinių veiksnių pokyčio sąsają. Šiam tikslui pasiekti išsikelti keturi uždaviniai: atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (Kardiologijos skyriuje) 2011 – 2015 m. hospitalizuotų pacientų dėl miokardo infarkto retrospektyvinę analizę, nustatyti ir įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (Kardiologijos skyriuje) 2011 – 2015 m. hospitalizuotų pacientų dėl miokardo infarkto sezoninę priklausomybę, išanalizuoti meteorologinių veiksnių pokyčių dinamiką 2011 – 2015 metų laikotarpį, apibendrinti pacientų, hospitalizuotų dėl miokardo infarkto, jautrumo ir meteorologinių veiksnių pokyčio sąsajos ypatumus.
Darbo metodika: LSMU Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje atlikta retrospektyvinė studija, analizuojant 6898 hospitalizuotų pacientų ligos istorijų duomenis, kuriems nuo 2011 metų sausio 1 dienos iki 2015 metų gruodžio 31 dienos buvo diagnozuotas miokardo infarktas.
Rezultatai ir išvados: 2011 – 2015 m. Kauno klinikų Kardiologijos skyriaus ligos istorijų duomenų analizė parodė, kad hospitalizuotų pacientų dėl miokardo infarkto tiriamuoju laikotarpiu turi tendenciją nežymiai didėti (išskyrus 2015 m. – sumažėja apie 5 proc.). Tiriamuoju laikotarpiu hospitalizuotų pacientų dėl miokardo infarkto mirčių atvejai didėja (apie 2 proc.), bet didėja ir išrašomų pacientų atvejų (apie 5 proc.), o koreguotas gydymas nuo 2012 m. išlieka tokiame pačiame lygmenyje (apie 17 proc.).
2011 – 2015 m. Kauno klinikų Kardiologijos skyriaus ligos istorijų duomenų analizė parodė išvadą, kad pavasaris ir ruduo – pavojingiausi metų laikai, kai susirgimai MI tiek vyrų, tiek moterų tarpe yra didžiausi (atitinkamai 26 proc. ir 27 proc.). Tuo tarpu susirgimai MI tiek vyrų, tiek moterų tarpe mažiausi vasarą (apie 22 proc.). Vyrų ir moterų, hospitalizuotų dėl MI mirtingumo lyginamuoju periodu statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (išskyrus vasarą - moterų mirtingumas dvigubai mažesnis nei vyrų), o išgyvenamumą vyrų ir moterų tarpe skirtingai veikia metų sezoniškumas.
2011 – 2015 m. meteorologinių veiksnių pokyčių dinamikos analizė parodė, kad bendra vidutinės oro temperatūros kaitos tendencija 2011 – 2015 metų laikotarpiu yra didėjanti (apie 0,33°C, tai yra apie 4,5 proc. kasmet). Maksimalios ir minimalios oro temperatūros vidurkio pokytis taip pat turi tendenciją didėti (atitinkamai 2,7 proc. ir 10,3 proc.). Tikėtina, kad egzistuoja ryšys tarp metinės vidutinės oro temperatūros svyravimų ir pacientų, hospitalizuotų nuo MI išgyvenamumo ar mirčių dažnio. Santykinės drėgmės analizė tiriamuoju laikotarpiu parodė, kad vidutinė metinė
4 santykinė drėgmė kasmet tendencingai mažėja (2 proc. – 5 proc.) ir šis sumažėjimas leidžia daryti prielaidą, kad atvirkščiai veikia pacientų, hospitalizuotų dėl MI atvejus - susirgimų daugėja. Visais lyginamojo laikotarpio metais nuo spalio mėnesio iki vasaros periodo atmosferos slėgis varijuoja atskirais mėnesiais gana nemaža amplitude - nuo 0,6 hPa net iki 15,9 hPa ir tai tiesiogiai įtakoja pacientų, hospitalizuotų dėl MI atvejų didėjimui.
Tiriamuoju laikotarpiu (2011 m. – 2015 m.) pacientų, pacientų, hospitalizuotų dėl MI, jautrumo pokyčius (mirties atvejus) įtakoja meteorologinių veiksnių pokyčiai:
- aplinkos temperatūros staigus didėjimas net ir 5 °C turi didelę įtaką mirčių atvejų MI didėjimui, o aplinkos temperatūros staigus mažėjimas 5 °C didelės įtakos mirčių atvejų didėjimui dėl MI susirgimo neturi;
- oro drėgnumo pokyčiai 15 proc. intervale atskirais sezonais daro nemažą įtaką pacientų, hospitalizuotų dėl MI mirčių atvejams. Labiausiai dideli oro drėgmės skirtumai neigiamai veikia šiltuoju periodu - pavasarį (mirtingumo lygis apie 12,7 proc.). Mažiausiai oro drėgmės skirtumai neigiamai veikia šaltuoju periodu - žiemą (mirtingumo lygis 0,82 proc.);
- pacientų, hospitalizuotų dėl MI mirčių skaičių labiau įtakoja atmosferos slėgio pakilimas 10 hPa, ypač šaltuoju metų laiku – žiemą (daugiausia mirčių tiek didėjant tiek mažėjant atmosferos slėgio intervalui kas 10 hPa).
5
SUMMARY
Author: Eglė Damoševičiūtė
Title: Interaction of patients hospitalized for myocardial infarction, measuring changes in meteorological factors
The purpose and objectives: To evaluate the correlation between sensitivity and meteorological factors of patients with myocardial infarction. To achieve this goal, four goals have been set: to perform at the Lithuanian University of Health Sciences Hospital in Kaunas Clinics (Department of Cardiology) in 2011-2015. Hospitalized patients for a retrospective analysis of myocardial infarction, identified and evaluated at the Kaunas University Clinics (Department of Cardiology) at the University of Health Sciences Hospital in 2011-2015. Hospitalized patients on the seasonal dependence of myocardial infarction, to analyze the dynamics of changes in meteorological factors for the period of 2011-2015, to summarize the peculiarities of the sensitivity and changes in the sensitivity of changes in meteorological factors among patients with myocardial infarction.
Test methods: A retrospective study was carried out at the Clinic of Cardiology at the Kaunas Clinic of Medicine at Kaunas University of Medicine, analyzing the data of 6898 patient history records, which was diagnosed with myocardial infarction from January 1, 2011 until December 31, 2015. Results and conclusions: 011-2015 An analysis of the disease history data from the Kaunas Clinic's Cardiology Department showed that there is a slight increase in the number of hospitalized patients due to myocardial infarction during the investigation period (except by about 5% in 2015). Patients hospitalized during the study period due to myocardial infarction deaths are increasing (about 2%), but the number of cases is increasing (about 5%), and correction of treatment from 2012. remains at the same level (about 17%).
2. 2011 - 2015 The analysis of the disease history data from the Kaunas Clinic's Cardiology Department supposed the conclusion that spring and autumn are the most dangerous seasons, when the incidence of MI among men and women is highest (26% and 27% respectively). Meanwhile, MI cases among men and women are the lowest in the summer (about 22%). There were no statistically significant differences between males and females hospitalized due to MI during the comparative period (except in summer, the female mortality rate was twice lower than in males), and the survival rate between men and women varies according to the seasonality of the year.
3. 2011 - 2015 An analysis of the dynamics of meteorological factors change has shown that the overall trend in the average air temperature changes over the period 2011-2015 is increasing (about 0.33 ° C, that is, about 4.5% annually). The change in the maximum and minimum air temperature
6 also has a tendency to increase (by 2.7% and 10.3% respectively). It is likely that there is a relationship between the annual mean air temperature variations and the number of patients hospitalized for MI survival or MI death rates. The relative humidity analysis during the research period showed that the average annual relative humidity decreases annually (2% -5%), and this decrease leads to the assumption that the opposite is true for cases of patients hospitalized for MI - the incidence is increasing. During all the years of the comparative period from October to the summer period, the atmospheric pressure varies in quite a few months in quite a significant amplitude, from 0.6 hPa to 15.9 hPa, and this directly influences the incidence of patients hospitalized for MI.
During the trial period (2011-2015), changes in sensitivity (deaths) of patients, patients hospitalized with MI are influenced by changes in meteorological factors:
- an increase in average ambient temperatures of even 5 ° C has a significant impact on the increase in deaths in MI, and a decrease in average ambient temperature of 5 ° C does not have a significant impact on the increase in deaths due to MI;
- changes in air humidity by 15% in the individual seasons, have a significant impact on the incidence of deaths in patients hospitalized for MI. The greatest differences in air humidity have a negative effect on the warm period - the spring (a mortality rate of about 12.7%). The lowest differences in air humidity have a negative effect on the cold period - in winter (mortality rate 0.82%);
- The number of patients hospitalized for MI deaths is more influenced by an increase in atmospheric pressure of 10 hPa, especially in the cold season - in winter (with the largest increase in deaths as the pressure decreases every 10 hPa).
7
PADĖKA
Dėkoju savo darbo vadovui lekt. dr. Vidmantui Vaičiuliui bei visam LSMU Kardiologijos klinikos kolektyvui už dalinimąsi žiniomis ir pagalbą rengiant šį rašto darbą.
INTERESŲ KONFLIKTAS Interesų konflikto rengiant šį baigiamąjį darbą nebuvo.
BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tyrimo protokolas buvo patvirtintas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto posėdyje ir gautas komiteto leidimas atlikti minėta tyrimą (Nr. BEC–MF-255).
8
SANTRUMPŲ PAAIŠKINIMAI
AH – arterinė hipertenzija CD – cukrinis diabetas ES – Europos Sąjunga
GMP – greitoji medicinos pagalba hPa – hektopaskalis
IŠL – išeminė širdies liga MI – miokardo infarktas mm – milimetrai
°C – laipsniai pagal Celsijų
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos ŠSD – širdies susitraukimų dažnis
TLK-10 – tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtosios peržiūros kodai ŪMI – ūminis miokardo infarktas
9
ĮVADAS
Žmonių gyvenimas vyksta tam tikroje aplinkoje ir yra betarpiškai susijęs su šia aplinka, jos pokyčiais bei svyravimais. Tam tikros meteorologinės sąlygos organizmą gali veikti teigiamai arba neigiamai. Įrodyta, jog meteorologiniai veiksniai gali veikti kaip katalizatorius ir išryškinti žmogaus sveikatos problemas. Moksliniai tyrimai pasaulyje rodo, kad jautrūs orams žmonės dažniau serga infekcinėmis ligomis, turi viršsvorį, nuolat gydosi dėl širdies ir kraujagyslių ligų, reumato, artrito ir t. t. Moksliniai tyrimai atlikti daugelyje pasaulio šalių parodo, jog orai ne tik daro įtaką žmogaus savijautai, bet lemia įvairiausias ligas ir negalavimus [10]. Kai kuriais susirgimais šis poveikis nėra reikšmingas, tačiau dažnai tai gali nulemti įvairių ligų eigą – ypač širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKL) [8]. ŠKL yra viena pagrindinių mirties priežasčių tiek Lietuvoje, tiek Europoje [2]. Įvertinus Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenis, 2011 m. Lietuvoje ŠKL sudarė 65,1 proc. moterų mirties priežasčių ir 47,7 proc. vyrų, o tai yra dvigubai daugiau nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse senbuvėse [6,9].
Ūminio miokardo infarkto (ŪMI) susirgimų atvejų skaičius dažniausiai nustatomas padidėjęs karščio bangų metu ir esant dideliam atmosferos slėgio kritimui (>10 hPa) per 48 valandas [8].
Didėjant supratimui apie klimato ir orų poveikį žmogui, baigiamajame magistro darbe bus analizuojama pacientų, persirgusių miokardo infarktu, jautrumo ir meteorologinių veiksnių pokyčių sąsają. Išanalizavus meteorologinių veiksnių pokyčių dinamiką 2011–2015 metų laikotarpiu, įvertinama pacientų, hospitalizuotų dėl miokardo infarkto sezoninė priklausomybė, kas ateityje padėtų Lietuvos kurortų, reabilitacijos centrų pasiskirstymą, sveikatos įstaigoms, priklausomai nuo meteorologinių veiksnių pasiruošti ligonių dėl miokardo infarkto susirgimų padidėjimui.
Apibendrinus pacientų, hospitalizuotų dėl miokardo infarkto, jautrumo ir meteorologinių veiksnių pokyčio sąsajos ypatumus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir siūlymai.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas:
Įvertinti pacientų, hospitalizuotų dėl miokardo infarkto, jautrumo sąsajas su meteorologinių veiksnių pokyčiais.
Tyrimo uždaviniai:
1. Atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (Kardiologijos skyriuje) 2011 – 2015 m. dėl miokardo infarkto hospitalizuotų pacientų retrospektyvinę analizę.
2. Nustatyti ir įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (Kardiologijos skyriuje) 2011 – 2015 m. dėl miokardo infarkto hospitalizuotų pacientų sezoninę priklausomybę. 3. Išanalizuoti meteorologinių veiksnių pokyčių dinamiką 2011–2015 metų laikotarpį;
4. Apibendrinti pacientų, hospitalizuotų dėl miokardo infarkto, jautrumo ir meteorologinių veiksnių pokyčių sąsajas.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Miokardo infarktas
Miokardo infarktas (MI) – ūmiai sumažėjus arba visiškai nutrūkus regioninės kraujo perfuzijos sukeltas 0,5 cm ir didesnio skersmens miokardo nekrozės židinys. Šis procesas yra negrįžtamas.
Viena iš dažniausių MI priežastis yra vainikinių arterijų aterosklerozė. Plyšus aterosklerozinei plokštelei, susidaro trombas, kuris užkemša vainikinės arterijos spindį. Galimi ir kiti atvejai, kai vainikines arterija užkemša (okliuzuoja) embolas, spazmas [3]. Pagal tarptautinę ligu klasifikaciją (2015 metų) miokardo infarktas yra skirstomas į ūminį (trunkantį iki 28 dienų) ir pakartotinį (įvykusį per 28 dienas nuo anksčiau įvykusio infarkto).
Nagrinėjant daugelį mokslinių tyrimų duomenis, dažniausia miokardo infarkto priežastis būna išeminė širdies liga (IŠL) [4], todėl rizikos veiksniai miokardo infarktui yra tokie patys, kaip ir IŠL.
Susirgus miokardo infarktu dažnai randami ne vienas, o keli rizikos veiksniai.
Vieni pagrindinių MI rizikos veiksniai yra arterinė hipertenzija (AH), rūkymas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, ypač MTL padidėjimas, mažas fizinis aktyvumas, viršsvoris, genetinė anamnezė, cukrinis diabetas (CD). Tačiau vis daugiau dėmesio yra skiriama bandant surasti ryšį tarp meteorologinių veiksnių ir miokardo infarkto [8,16].
1.2. Lietuvos klimatą (orus) formuojantys veiksniai bei jų sąsajos su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis ir mirtimis
Klimatas - paprastai apibrėžiamas kaip ilgalaikis oro vidurkis. Tačiau tai yra kur kas sudėtingesnis mechanizmas, apimantis atmosferą, hidrosferą, litosferą, biosferą ir kriosferą. Visa Lietuvos teritorija priklauso vidutinių platumų klimato zonai. Viena didžiausių įtakų yra Baltijos jūra, bei vidutinių platumų ir kontinentinių oro masių maišymasis [32].
Pasaulyje buvo atlikta daug statistinių tyrimų norint nustatyti orų poveikį sveikatai. Buvo naudojami tiek skirtingi skaičiavimo metodai, tiek skirtingos duomenų imtys, tačiau sveikatos ir orų ryšys yra gana sudėtingas ir kompleksinis. Svarbu įvertinti, kaip įvairūs meteorologiniai elementai veikia organizmą [30].
Esant didesniems oro temperatūros ir kitų parametrų nuokrypiams nuo vidutinių reikšmių, bei jų svyravimams tiek paros tiek metų bėgyje, tuo stipresnis biologinis klimato poveikis [5]. Dėl to svarbu nustatyti meteorologinius veiksnius bei jų kompleksus, kurie nulemia vienos ar kitos ligos atsiradimą [16].
12 Martinkėnas ir kiti autoriai suklasifikavo orus į tris kategorijas pagal jų poveikį žmogaus sveikatai [21].
Mediciniškai palankūs orai – svarbiausių meteorologinių parametrų (slėgio, oro temperatūros, vėjo greičio, santykinės drėgmės) dinamika yra pastovi, t.y. paros pokyčiai neviršija vidutinių metinių sezoninių reikšmių. Paros slėgis neviršija 6 hPa, vėjo greitis – ne didesnis nei 6 m/s, santykinė oro drėgmė ne daugiau 85 proc.
Mediciniškai nepalankūs orai – slėgio pokyčiai yra didesni nei 6 hPa per parą, vidutinė oro temperatūra yra žemesnė kaip -2 °C, vėjo greitis yra 3-4 m/s, tačiau jis nepastovios krypties, santykinė oro drėgmė daugiau nei 90 proc.
Mediciniškai labai nepalankūs orai – paros oro slėgio pokytis yra daugiau nei 10 hPa, vėjo greitis yra didesnis nei 8 m/s, bei atmosferos kritulių kiekis viršija 1 mm. [1]
Daugiausia palankių oro dienų yra vasarą (81,9 proc.), mažiausiai – žiemą (50,6 proc.). Mediciniškai nepalankių ir labai nepalankių dienų buvo rudenį ir pavasarį – atitinkamai 5 proc. ir 30 proc.
Vokietijoje buvo nustatyta, kokios ligos paūmėja esant vienai ar kitai oro klasei ( 1 lentelė). Dėl to esant vienai ar kitai orų klasei galima būtų pateikti papildomą informaciją žmonėms [31].
1 lentelė. Ligų priklausomybė nuo orų klasės [30]
Orų klasė 1 ir 2 3 ir 9 4 5 6 7 8 ir 9 10 ir 11 12 Embolija x x Hipotonija x x + Kraujo krešuliai x x Krūtinės angina + x x Padidėjęs kraujospūdis x Širdies infarktas + x x x x + Širdies nepakankamumas + x x + Trombozė x
X – statistiškai reikšmingas ryšys, + - teigiamas poveikis (sumažėjęs atvejų skaičius).
Atmosferos slėgis – toks slėgis, kuriuo kiekviename atmosferos taške oras suspaudžiamas aukščiau esančių atmosferos sluoksnių ir pats slegia aplinką. SI sistemoje slėgis yra matuojamas paskaliais (Pa) [26]. Atmosferos slėgis kinta priklausomai nuo vietos, kurioje esame. Lietuvoje vidutinis
13 metinis atmosferos slėgis yra 1014,7 hPa. Jis svyruoja nuo 1014 hPa vakaruose iki 1015,4 hPa pietryčių Lietuvoje. Maksimumas, kuris buvo užregistruotas Lietuvoje yra 1058,5 hPa, o minimumas – 951,6 hPa. Atmosferos slėgio pokyčiai paroje nėra dideli. Svyravimų amplitudė Lietuvoje žiemą yra 0,5 – 0,6 hPa, o vasarą – 0,7 – 0,9 hPa.
Lietuvoje metinė slėgio eiga pasiskirsto netolygiai. Išryškėja trys maksimumai – vasario, gegužės bei spalio mėnesiais, o minimumai – liepos, gruodžio ir balandžio mėnesiai [26]. Kadangi Lietuva yra tarpinėje zonoje tarp žemo ir aukšto slėgio sričių, dėl to yra dažnos orų permainos bei slėgio pokyčiai. Vienas pagrindinių meteorologinių rodiklių, su kuriuo galima sieti tam tikrus ŠKL atvejus – vidutinis paros atmosferos slėgis. Ryšys tarp atmosferos slėgio ir miokardo infarkto atvejų skaičiaus buvo pastebėtas Prancūzijoje. Mažiausias MI atvejų skaičius buvo stebėtas, kada atmosferos slėgio paros vidurkis yra 1016 hPa. Jautresni atmosferos pokyčiams yra vyresnio amžiaus žmonės (nuo 55 metų). MI skaičių 12 proc. didina slėgio sumažėjimas 10 hPa per parą [28].
Oro temperatūra – oro molekulių kinetinės energijos arba jų judėjimo greičio išraiška. Kuo didesnis molekulių judėjimo greitis, tuo oro temperatūra bus aukštesnė. Oro temperatūra SI sistemoje matuojama laipsniais pagal Celsijų (°C) [32]. Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra yra 6,2 °C. Nedažnai pasitaiko, kad konkrečios paros vidutinė temperatūra atitinka vidutinę mėnesio temperatūrą [1]. Vidutinės oro temperatūros pokytis paroje gali siekti ne daugiau 20 °C. Dažniausiai kasdieninis kintamumas šiltuoju metų laiku ne daugiau 3 °C, o šaltuoju 5 °C. Didesnis nei 5 °C pokytis Lietuvoje galimas liepą ir vasario mėnesiais.
Šis pagrindinis meteorologinis elementas buvo siejamas Vilniuje su greitosios pagalbos iškvietimais (1 pav). Buvo rasti statistiškai reikšmingi (p<0,05) ryšiai su 5 ligomis – AH, kardiopatija, širdies veiklos nepakankamumu, ŪMI, paroksizmine tachikardija. Esant žemai oro temperatūrai visų šių ligų skaičius didėja, ypač kai vidutinė oro temperatūra yra žemiau 0 °C.
1 pav. Greitosios medicininės pagalbos iškvietimų skaičiaus priklausomybė nuo vidutinės oro temperatūros 2007–2008 m. Vilniuje [1]
14 Yra iškelta daug hipotezių, kurios aiškina padidėjusio sergamumo ir mirtingumo nuo ŠKL priežastis ryšium su mažėjančia ar didėjančia oro temperatūra. Buvo pastebėta sąsaja tarp kraštutinių oro temperatūros svyravimų ir vyresnio amžiaus žmonių, tai aiškinama sutrikusiu atmosferos oro temperatūros svyravimų toleravimu, kuris buvo sąlygotas organizmo adaptacijos procesų sutrikimu [1]. Krituliai – vanduo, skystu ar kietu pavidalu iškrintantis iš debesų(dulksna, lietus, sniegas) arba nusėdantis ant žemės ir daiktų iš oro (lijundra, rasa, šerkšnas, šarma). Kritulių kiekis yra matuojamas milimetrais, jis parodo koks vandens sluoksnis susidarytų, jei visi krituliai liktų ant žemės paviršiaus [32].
Lietuvoje pagrindiniai krituliai – lietus, sniegas ir šlapdriba. Veiksniai nulemiantys kritulių kiekį, jų susidarymą ir pasiskirstymą Lietuvoje yra įvairūs: geografinė padėtis, atmosferos cirkuliacija ir jos atnešama drėgmė, atstumas nuo jūros, aukštis virš jūros lygio, reljefas ir kt. Taip pat, gali veikti ir antropometriniai veiksniai – atmosferos tarša ar miestai [32].
Lietuvoje mažiausias vidutinis kritulių kiekis iškrinta vasario (29 mm) ir kovo (36 mm) mėnesiais, o daugiausia liepą (79 mm) ir rugpjūtį (77 mm) [1]. Kritulių kiekis, kaip atskiras rodiklis nėra dažnas tyrinėjimo objektas poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai. Dažnai tai yra kaip sudedamoji dalis įvairių rodiklių.
Kelių tyrimų duomenimis, krituliai siejami su sergamumu ir mirtingumu nuo ŪMI. Niujorke buvo pastebėta didėjančios mirtingumo tendencijos po snigimo, kai sniego kiekis būdavo virš 5,1 cm. Tuo tarpu Detroite, kur sniego sezono metu būna daugiau – mirtingumas fiksuojamas tik viršijus 15,2 cm sniego storį. Tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp sniego kiekio ir mirtingumo nuo ŪMI nebuvo nustatyta Čikagoje [21,31].
Vienas iš svarbesnių klimatą formuojančių veiksnių yra oro drėgnumas. Santykinis oro drėgnumo pasiskirstymas regione priklauso nuo temperatūros ir vandens kiekio ore. Didžiausias santykinis oro drėgnumas būna žiemos mėnesiais, o vasaros mėnesiais – mažiausias. Viename iš tyrimų atlikto Daegu mieste, Pietų Korėjoje, buvo nustatytas neigiamas koreliacinis ryšys (β= -0,057) tarp santykinės oro drėgmės ir ŪMI atvejų skaičiaus [33]. Kitame atliktame tyrime, buvo bandoma surasti sąsaja tarp ŠKL ir santykinės oro drėgmės. Buvo išanalizuota 25 miestų duomenys, tačiau nebuvo rasta statistiškai reikšmingų sąsajų [29].
15
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tiriamųjų kontingentas
Tyrimo metu buvo išanalizuota 6898 pacientų ligos istorijų duomenys, kurie nuo 2011 metų sausio 1 dienos iki 2015 metų gruodžio 31 dienos persirgo miokardo infarktu ir buvo gydyti LSMU Kauno klinikų kardiologijos skyriuje. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 19 iki 100 metų, iš jų - 4462 vyrai ir 2436 moterys. Darbo metodiką aprobavo Kauno regiono nepriklausoma biomedicininių tyrimų etikos komisija (protokolas nr. BEC-MF-255).
Kauno miesto 2011–2015 m. meteorologiniai duomenys buvo gauti iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos. Darbe buvo naudojamos vidutinės kiekvienos paros meteorologinių rodiklių reikšmės: vidutinė temperatūra, atmosferos slėgis jūros lygyje, minimali santykinė oro drėgmė.
2.2. Meteorologinių veiksnių modeliai
2 lentelėje pateikiama informacija, kokie meteorologinių veiksnių modeliai buvo taikyti ryšiui su ŪMI ir mirtimis nuo ŪMI nustatyti ir koks dienų skaičius buvo naudojamas, taip pat pateikiamos palyginamųjų kategorijų reikšmės.
2 lentelė Meteorologinių veiksnių modeliai, bei palyginamosios kategorijos Meteorologinių veiksnių modeliai Palyginamoji kategorija Staigūs vidutinės temperatūros pokyčiai (≥5
°C) tarp dviejų parų iš eilės visos likusios dienos, kai temperatūros skirtumai tarp dviejų parų iš eilės neviršydavo nustatytos ribos (5 °C)
Staigūs minimalios santykinės oro drėgmės pokyčiai (≥15 proc.) tarp dviejų parų iš eilės
visos likusios dienos, kai minimalios
santykinės oro drėgmės skirtumai tarp dviejų parų iš eilės neviršydavo nustatytos ribos (15 proc.)
Staigūs atmosferos slėgio pokyčiai (≥10 hPa) tarp dviejų parų iš eilės
visos likusios dienos, kai atmosferos slėgio skirtumai tarp dviejų parų iš eilės neviršydavo nustatytos ribos (10 hPa)
2.3. Statistinė duomenų analizė
Duomenys buvo apdoroti naudojantis statistinių duomenų analizės programa „SPSS version 23 for Windows“ (Statistical Package for Social Sciences, Microsoft Inc. USA). Vertinant kiekybinį su
16 kokybinių duomenų buvo naudojama anova (Analysis of variance).Vertinti kokybinius duomenis buvo naudotas neparametrinis statistinis kriterijus χ2. Vertinant du kiekybinius duomenis buvo naudojama koreliacija pagal spearmaną. Hipotezėms tikrinti bei skirtumų tarp grupių statistiniam reikšmingumui įvertinti buvo naudojama paklaidos tikimybė p<0,05.
17
3. REZULTATAI
3.1. Pacientų, hospitalizuotų dėl miokardo infarkto LSMU Kauno klinikų kardiologijos skyriuje, ligos pokyčiai 2011 - 2015 metais
Norint atlikti įvertinimą pacientų, hospitalizuotų dėl miokardo infarkto, jautrumo sąsajas su meteorologinių veiksnių pokyčiais, reikia išsiaiškinti 2011 – 2015 metais (pasirinktu tiriamuoju laikotarpiu) LSMU Kauno klinikų kardiologijos skyriuje hospitalizuotų dėl MI (19 iki 100 metų amžiaus) ligos skaičiaus dinamiką, ligos baigčių tendencijas. Tyrimas buvo atliktas analizuojant 6898 pacientų, hospitalizuotų dėl MI, ligos istorijų duomenis.
2 pav. Pacientų (vyrų ir moterų atskirai),hospitalizuotų dėl MI atvejų skaičius per 2011 – 2015 metus
Iš 2 pav. matosi, kad vyrai MI serga 2 kartus dažniau negu moterys. Analizė rodo, kad tiek vyrų, tiek moterų sergamumas MI analizuojamu laikotarpiu (2011 - 2015 m. m.) nuolat auga, išskyrus 2015 m. - moterų sergamumas išlieka dviejų metų lygyje, o vyrų sergamumas nežymiai (apie 5 proc.) sumažėja. Galima teigti, kad pacientų, hospitalizuotų dėl MI atvejų skaičius tiriamajame laikotarpyje reikšmingai kinta ir reiktų analizuoti aplinkos rizikos faktorius, galinčius įtakoti atvejų pokyčius.
800 835 901 988 938 419 430 475 556 556 0 200 400 600 800 1000 2011 2012 2013 2014 2015 Pa cie n tų ska iči u s, v n t Vyrai Moterys
18 3 pav. Pacientų, hospitalizuotų dėl MI, baigtys
Šių duomenų analizė parodė, kad lyginamajame laikotarpyje labai pakito pacientų, kurie sirgo MI ir gydėsi stacionariai, ligos gydymas. Jei 2011 m. koreguoto gydymo ir išrašytų pacientų skaičius buvo apylygis, tai jau nuo 2012 m. kardinaliai keičiasi išrašytų pacientų koreguoto gydymo santykis: nuolat didėja išrašytų pacientų skaičius - 2 k., lyginant su 2011 m, o koreguotų gydymų mažėja 2 k. (2013 m.), o 2014 ir 2015 m. - 2 kartus. Nagrinėjant mirčių nuo šios patologijos atvejus, stebima nuolatinė mirčių atvejų didėjanti tendencija - nuo 5 proc. (2011 m.) iki beveik 13 proc. (2015 m.).
4 pav. Pacientų, hospitalizuotų dėl MI, išgyvenamumo pasiskirstymas pagal lytį (vidurkis lyginamuoju laikotarpiu sezonais)
Ši analizė parodė, kad tiek vyrų, tiek moterų hospitalizuotų dėl MI, mažiausias skaičius yra vasarą, o pavasaris ir ruduo - pavojingiausi metų laikai, kai hospitalizuotų dėl MI, atvejai yra didžiausi
585 167 224 269 262 58 94 113 116 155 576 1004 1039 1159 1077 0 200 400 600 800 1000 1200 2011 2012 2013 2014 2015 Pa cie n tų ska iči u s, v n t
Koreguotas gydymas Mirė Išrašytas namo
1089 930 1037 1053 584 476 614 526 68 65 90 51 95 85 77 58 0 200 400 600 800 1000 1200
Pavasaris Vasara Ruduo Žiema
Pa cie n tų ska iči u s, v n t
19 tiek vyrų, tiek moterų tarpe. Lyginant mirtingumo atvejus pagal sezonus, galima teigti, kad vyrų didžiausias mirtingumas dėl MI yra vasarą ir rudenį, kai tuo tarpu moterų tarpe mirtingumas dėl MI didžiausias pavasarį ir rudenį.
5 pav. Pacientų, hospitalizuotų dėl MI, išgyvenamumo pasiskirstymas pagal lytį (vidurkis lyginamuoju laikotarpiu skirtingais mėnesiais)
Suminė tiriamojo laikotarpio analizė parodė, kad pacientų, sergančių MI ir besigydančių stacionare, išgyvenamumas mėnesiais labai panašus tiek vyrų, tiek moterų tarpe - didžiausias kovo ir lapkričio mėnesiais, o mažiausias vasaros mėnesiais (birželio, liepos, rugpjūčio). Pacientų, sergančių MI ir besigydančių stacionare, mirtingumas mėnesiais vyrų ir moterų tarpe skyrėsi. Vyrų mirtingumas didžiausias liepą ir rugsėjį, kai moterų didžiausias mirtingumas - rugsėjį ir spalį. Mažiausias vyrų mirtingumas - vasarį ir balandį, o moterų - sausį ir birželį.
3.2. Kauno miesto meteorologiniai pokyčiai 2011–2015 metais
Kadangi meteorologinių veiksnių ir žmonių sveikatos sąsaja yra gana sudėtinga ir kompleksinė, tai šios sąsajos ypatumų įvertinimui reikalinga apžvelgti 2011 – 2015 m. Kauno miesto meteorologinių veiksnių dinamiką. Todėl šiame skyriuje pateikiau trijų metrologinių veiksnių - vidutinės oro temperatūros, vidutinės santykinės drėgmės ir vidutinės santykinės drėgmės - pokyčius tiriamuoju laikotarpiu
0 50 100 150 200 250 300 350 400 Pa cie n tų ska iči u s, v n t
20 6 pav. vidutinės oro temperatūros pokytis mėnesiais lyginamuoju periodu (2011 m. - 2015
m.)
Analizuojant vidutinės temperatūros pokyčius, galima teigti, kad bendra vidutinės oro temperatūros kaitos tendencija 2011 – 2015 metų laikotarpiu yra didėjanti (apie 0,33°C, tai yra apie 4,5 proc. kasmet). Maksimalios ir minimalios oro temperatūros vidurkio pokytis taip pat turi tendenciją didėti (atitinkamai 2,7 proc. ir 10,3 proc. Analizuojant hospitalizuotų dėl MI, išgyvenamumo ir mirties atvejus (5 pav.) su vidutinės temperatūros pokyčiais mėnesiais analizuojamu periodu (6 pav.), pastebėta, kad karščiausiais (liepa, rugpjūtis) ir šalčiausiais mėnesiais (gruodis, sausis) mirties atvejų skaičius padidėja, o balandžio - lapkričio mėnesiais, kai vidutinės oro temperatūros pokyčiai nedideli, pacientų, hospitalizuotų dėl MI, išgyvenamumo atvejai didėja.
7 pav. Vidutinės santykinės drėgmės (proc.) pokytis mėnesiais lyginamuoju periodu (2011 m. – 2015 m.) -20 -15 -10 -5 0 5 10 15 20
Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis
Te m per at ūra, °C 2011 2012 2013 2014 2015 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 San ty kin ė d rė gm ė, p ro c. 2011 2012 2013 2014 2015
21 Santykinės drėgmės analizė tiriamuoju laikotarpiu patvirtina, kad šaltuoju metų laiku Lietuvoje didžiausia santykinė oro drėgmė yra šaltuoju periodu - lapkričio, gruodžio, sausio, vasario mėnesiais (85 proc. – 90 proc.). Mažiausia santykinė drėgmė lyginamuoju periodu pavasarį - balandžio, gegužės mėnesiais (70 proc. - 71 proc.). Santykinės drėgmės analizė tiriamuoju laikotarpiu parodė, kad vidutinė metinė santykinė drėgmė kasmet tendencingai mažėja (2 proc. – 5 proc.).
8 pav. Vidutinės santykinės drėgmės (proc.) pokytis mėnesiais lyginamuoju periodu (2011 m. - 2015 m.)
Ši diagrama parodo, kad visais lyginamojo laikotarpio metais nuo spalio mėnesio iki vasaros periodo atmosferos slėgis varijuoja atskirais mėnesiais gana nemaža amplitude - nuo 0,6 hPa net iki 15,9 hPa. Galima daryti išvadą, kad atmosferos slėgio pokyčio amplitudės dydis tiesiogiai įtakoja ir pacientų, hospitalizuotų dėl MI, skaičiaus didėjimą. Vasaros mėnesiais atmosferos slėgio variacija labai nedidelė ir galima teigti, kad todėl ir įtaka MI susirgimams žymiai mažesnė, pacientų, hospitalizuotų dėl MI, vasaros periodų yra mažiau.
3.3. Meteorologinių pokyčių ryšys su mirtimis nuo miokardo infarkto 2011 – 2015 metais
Šiame skyriuje pateikiau detalesnę analizę kaip pacientų, hospitalizuotų dėl MI, mirčių atvejų skaičių įtakoja meteorologinių veiksnių staigūs pokyčiai (staigūs aplinkos temperatūros, oro drėgmės ir atmosferos slėgio sezoniniai svyravimai).
995 1000 1005 1010 1015 1020 A tmos fe ro s sl ėgis , h Pa 2011 2012 2013 2014 2015
22 9 pav. Pacientų, hospitalizuotų dėl MI, mirčių sąsaja su staigiais oro temperatūros sezoniniais
svyravimais (5°C intervale)
Vidutinei aplinkos temperatūrai staigiai didėjant 5 °C, vidutinis pacientų, hospitalizuotų nuo MI, mirties skaičius buvo statistiškai reikšmingai (p = 0,04) didesnis pavasarį (13,5 proc.), o mažiausiai mirčių - vasarą (2,3 proc.). Vidutinei aplinkos temperatūrai staigiai mažėjant 5 °C, vidutinis pacientų, hospitalizuotų nuo MI, mirties skaičius buvo reikšmingai didesnis rudenį (7,2 proc.), o mažiau mirčių - vasarą (5,4 proc.). Galima teigti, kad vidutinės aplinkos temperatūros staigus didėjimas jau net 5 °C turi didelės įtakos mirčių atvejų MI didėjimui, o staigus aplinkos temperatūros mažėjimas 5 °C didelės įtakos mirčių atvejų didėjimui dėl MI neturi.
10 pav. Pacientų, hospitalizuotų dėl MI, mirčių sąsaja su vidutinės oro drėgmės sezoniniais pokyčiais (15 proc. intervale)
16 8 3 7 6 12 7 8 118 118 128 128 165 168 122 122 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 ≥5°C <5°C ≥5°C <5°C ≥5°C <5°C ≥5°C <5°C
Pavasaris Vasara Ruduo Žiema
Pa cie n tų a tv ejų s ka iči u s, v n t
Mirė Mirė bendrai
15 9 10 9 7 8 1 1 118 118 128 128 165 165 122 122 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180
≥15 proc. <15 proc. ≥15 proc. <15 proc. ≥15 proc. <15 proc. ≥15 proc. <15 proc.
Pavasaris Vasara Ruduo Žiema
Pa cie n tų at ve jų s ka iči u s, v n t
23 Oro drėgnumo pokyčiui 15 proc. didėjant, vidutinis pacientų, hospitalizuotų nuo MI mirties skaičius buvo statistiškai reikšmingai (p = 0.033) didesnis pavasarį (12,7 proc.), o mažiausiai mirčių - žiemą (0,82 proc.). Oro drėgnumo pokyčiui mažėjant 15 proc., vidutinis pacientų, hospitalizuotų nuo MI mirties skaičius buvo reikšmingai didesnis pavasarį ir vasarą (atitinkamai 7,6 proc. ir 7,0 proc.), o mažiausia mirčių - žiemą (tik 0,82 proc.). Apibendrinant galima teigti, kad oro drėgnumo pokyčiai 15 proc. intervale atskirais sezonais daro nemažą įtaką pacientų, pacientų, hospitalizuotų nuo MI mirčių atvejams. Labiausiai dideli oro drėgmės skirtumai neigiamai veikia šiltuoju periodu - pavasarį (mirtingumo lygis apie 12,7 proc.). Mažiausiai oro drėgnumo skirtumai neigiamai veikia šaltuoju periodu - žiemą (mirtingumo lygis 0,82 proc. tiek didėjant oro drėgmei, tiek ir mažėjant 15 proc. intervale).
11 pav. Pacientų, hospitalizuotų dėl MI, mirčių sąsaja su atmosferos slėgio svyravimais (10 hPa intervale)
Analizuojant pacientų, hospitalizuotų nuo MI mirčių atvejų ryšį su atmosferos slėgio pokyčių 10 hPa, nustatyta, kad didėjant oro slėgiui kas 10 hPa, didžiausias mirtingumas buvo žiemą (21,3 proc.) ir pavasarį (10,1 proc.), o mažiausia mirčių - vasarą (tik 1,6 proc.) (p = 0,24). Atmosferos slėgiui mažėjant kas 10 hPa, mirtingumas taip pat didesnis žiemą (14,7 proc.), o mažesnis mirčių skaičius vasarą ir pavasarį (atitinkamai 3,3 proc. ir 5,9 proc.). Apibendrinant galima teigti, kad pacientų, hospitalizuotų nuo MI mirčių skaičių labiau įtakoja atmosferos slėgio pakilimas 10 hPa. Atmosferos pokytis kas 10 hPa žiemos periodu labiausiai įtakoja pacientų, hospitalizuotų nuo MI mirčių skaičių - tai daugiausia mirčių tiek didėjant tiek mažėjant atmosferos slėgio intervalui kas 10 hPa.
12 7 2 8 15 17 26 18 118 118 128 128 165 165 122 122 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180
≥10hPa <10hPa ≥10hPa <10hPa ≥10hPa <10hPa ≥10hPa <10hPa
Pavasaris Vasara Ruduo Žiema
Pa cie n tų a tv ejų s ka iči u s, v n t
24
REZULTATŲ APTARIMAS
Remiantis panašiu tyrimu atliktu Kaune, kuriame buvo išnagrinėta 25 – 64 metų moterų ir vyrų sergamumas ŪMI pokyčiai, buvo nustatyta, kad sergamumas ŪMI vyrų tarpe per 1983 – 2000 m. laikotarpį vidutiniškai mažėjo po 0,8 proc. Tuo tarpu moterų sergamumas ŪMI mažėjo po 1,6 proc. kasmet [24]. Tačiau mūsų atliktame tyrime sergamumas tiek vyrų tiek moterų tarpe nuolat augo 2011 – 2015 metų laikotarpyje. Išskyrus 2015 metus, kai moterų sergamumas išliko nepakitęs, o vyrų sergamumas nežymiai (apie 5 proc.) sumažėjo. Sergamumo ŪMI didėjimą būtų galima pagrįsti įvairiomis prielaidomis – didėjančiu stresu darbe ir namų aplinkoje, gyvenimo tempo didėjimu, mažėjančiu gyventojų fiziniu aktyvumu, klimato kaita bei padidėjusiu saulės aktyvumu [15,25].
Mano atliktame tyrime pacientų, hospitalizuotų nuo MI išeitys kardinaliai keičiasi nuo 2012 metų. Jei 2011 m. koreguoto gydymo ir išrašytų pacientų skaičius buvo apylygis, tai nuo 2012 . nuolat didėja išrašytų pacientų skaičius – 2 kartus didėja lyginant su 2011 m. Tuo tarpu nagrinėjant mirčių nuo šios patologijos atvejus, stebima didėjanti tendencija – nuo 5 proc. (2011 m.) iki beveik 13 proc. (2015 m.). Panašius rezultatus gavo ir MONICA projektas atliktas 21 pasaulio šalyje nuo 1978 – 1988 metų. Šiame tyrime buvo pastebėta išrašytų pacientų auganti tendencija nuo 33 proc. iki 58 proc. [2].
Lyginant pacientų, pacientų, hospitalizuotų nuo MI pagal sezoniškumą pastebėta, kad tiek moterų tiek vyrų tarpe mažiausias pacientų, hospitalizuotų nuo MI yra vasarą. Tačiau mirtingumas vyrų didžiausias yra vasarą ir rudenį (atitinkamai 90 ir 95 atv.), o moterų – pavasarį ir rudenį (atitinkamai 65 ir 85 atv.). Analizavus pacientų, hospitalizuotų nuo MI atskirais mėnesiais, pagal mėnesius sergamumą ir mirtingumą pastebėta, kad daugiausia sergančiųjų vasarį, kovą ir spalį, o mažiausiai birželį ir rugpjūtį. Tuo tarpu mirčių mažiausiai sausį ir vasarį, o daugiausiai – spalį. Gana panašius rezultatus gavo ir Italijoje [22], tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad ten klimatas kiek „švelnesnis“ nei Lietuvoje.
Savo tyrime naudojau 5°C intervalą ir nustačiau, kad aplinkos temperatūrai staigiai padidėjus 5°C, pacientų, hospitalizuotų nuo MI mirčių skaičius buvo didesnis pavasarį (13,5 proc.), o mažesnis vasarą (2,3 proc.). Aplinkos temperatūrai staigiai sumažėjus per 5°C, reikšmingas buvo ruduo (7,2 proc.). Beveik tokie pat rezultatai buvo gauti ir Kauno mieste atliktame tyrime, kur mirčių atvejų skaičius buvo mažesnis vasaros (-23 proc.) ir žiemos (-24 proc.) sezono metu, o didžiausias rudenį (17 proc.) [24, 34].
Oro drėgnumui didėjant 15 proc. pacientų, hospitalizuotų nuo MI vidutinis mirties skaičius buvo reikšmingai didesnis pavasarį (12,7 proc.), o mažiausiai mirčių – žiemą (0,82 proc.). Oro drėgnumo pokyčiui mažėjant 15 proc., pacientų, hospitalizuotų nuo MI vidutinis mirties skaičius buvo reikšmingai
25 didesnis pavasarį ir vasarą (atitinkamai 7,6 proc. ir 7 proc.), o mažiausia mirčių – žiemą (tik 0,82 proc.). Tačiau nagrinėtuose šaltiniuose sąsajos tarp mirčių nuo ŪMI ir oro drėgnumo nebuvo nustatyta [29].
Nustačius pacientų, hospitalizuotų nuo MI mirčių priklausomybę nuo atmosferos slėgio pokyčio gavau, kad didėjant atmosferos slėgiui kas 10 hPa didžiausias mirtingumas buvo žiemą (21,3 proc.) ir pavasarį (10,1 proc.), o mažiausia mirčių – vasarą (tik 1,6 proc.). Atmosferos slėgiui, mažėjant kas 10 hPa, mirtingumas taip pat didesnis žiemą (14,7 proc.), o mažesnis – vasarą ir pavasarį (atitinkamai 3,3 proc. ir 5,9 proc.). Mirčių nuo ŪMI skaičius statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškia Prahoje atliktame tyrime. Atmosferos slėgiui nukritus daugiau nei 7,9 hPa mirčių padidėja 10 proc. [23].
26
IŠVADOS
1. 2011 – 2015 m. Kauno klinikų Kardiologijos skyriaus ligos istorijų duomenų analizė parodė, kad hospitalizuotų pacientų dėl miokardo infarkto tiriamuoju laikotarpiu turi tendenciją nežymiai didėti (išskyrus 2015 m. – sumažėja apie 5 proc.). Tiriamuoju laikotarpiu hospitalizuotų pacientų dėl miokardo infarkto mirčių atvejai didėja (apie 2 proc.), bet didėja ir išrašomų pacientų atvejų (apie 5 proc.), o koreguotas gydymas nuo 2012 m. išlieka tokiame pačiame lygmenyje (apie 17 proc.). 2. 2011 – 2015 m. Kauno klinikų Kardiologijos skyriaus ligos istorijų duomenų analizė parodė, kad
pavasaris ir ruduo – pavojingiausi metų laikai, kai susirgimai MI tiek vyrų, tiek moterų tarpe yra didžiausi (atitinkamai 26 proc. ir 27 proc.). Tuo tarpu susirgimai MI tiek vyrų, tiek moterų tarpe mažiausi vasarą (apie 22 proc.). Vyrų ir moterų, hospitalizuotų dėl MI mirtingumo lyginamuoju periodu statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (išskyrus vasarą - moterų mirtingumas dvigubai mažesnis nei vyrų), o išgyvenamumą vyrų ir moterų tarpe skirtingai veikia metų sezoniškumas.
3. 2011 – 2015 m. meteorologinių veiksnių pokyčių dinamikos analizė parodė, kad bendra vidutinės oro temperatūros kaitos tendencija 2011 – 2015 metų laikotarpiu yra didėjanti (apie 0,33°C, tai yra apie 4,5 proc. kasmet). Maksimalios ir minimalios oro temperatūros vidurkio pokytis taip pat turi tendenciją didėti (atitinkamai 2,7 proc. ir 10,3 proc.). Tikėtina, kad egzistuoja ryšys tarp metinės vidutinės oro temperatūros svyravimų ir pacientų, hospitalizuotų nuo MI išgyvenamumo ar mirčių dažnio. Santykinės drėgmės analizė tiriamuoju laikotarpiu parodė, kad vidutinė metinė santykinė drėgmė kasmet tendencingai mažėja (2 proc. – 5 proc.) ir šis sumažėjimas leidžia daryti prielaidą, kad atvirkščiai veikia pacientų, hospitalizuotų nuo MI atvejus - susirgimų daugėja. Visais lyginamojo laikotarpio metais nuo spalio mėnesio iki vasaros periodo atmosferos slėgis varijuoja atskirais mėnesiais gana nemaža amplitude - nuo 0,6 hPa net iki 15,9 hPa ir tai tiesiogiai įtakoja pacientų, hospitalizuotų nuo MI atvejų didėjimui.
4. Tiriamuoju laikotarpiu (2011 m. – 2015 m.) pacientų, hospitalizuotų nuo MI, jautrumo pokyčius (mirties atvejus) įtakoja meteorologinių veiksnių pokyčiai:
- aplinkos temperatūros staigus didėjimas net ir 5 °C turi didelę įtaką mirčių atvejų MI didėjimui, o aplinkos temperatūros staigus mažėjimas 5 °C didelės įtakos mirčių atvejų didėjimui dėl MI susirgimo neturi;
- oro drėgnumo pokyčiai 15 proc. intervale atskirais sezonais daro nemažą įtaką pacientų, hospitalizuotų nuo MI mirčių atvejams. Labiausiai dideli oro drėgmės skirtumai neigiamai veikia šiltuoju periodu - pavasarį (mirtingumo lygis apie 12,7 proc.). Mažiausiai oro drėgmės skirtumai neigiamai veikia šaltuoju periodu - žiemą (mirtingumo lygis 0,82 proc.);
27 - pacientų, hospitalizuotų nuo MI mirčių skaičių labiau įtakoja atmosferos slėgio pakilimas 10 hPa, ypač šaltuoju metų laiku – žiemą (daugiausia mirčių tiek didėjant tiek mažėjant atmosferos slėgio intervalui kas 10 hPa).
28
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Nustačius, jog meteorologinių veiksnių sezoniškumo pokyčiai įtakoja pacientų, hospitalizuotų dėl MI ligos sveikimo ar mirties atvejų skaičių, pateikiama keletą rekomendacijų kaip galima būtų maksimaliai sušvelninti ar net išvengti meteorologinių veiksnių poveikį:
♦ meteorologiniams pokyčiams jautresniems žmonėms reiktų dažniau domėtis orų prognozėmis ir, planuoti savo dienotvarkę (esant nepalankioms oro sąlygoms likti namuose ir pasirūpinti atitinkamais medikamentais).
♦ remiantis mokslinių tyrimų išvadomis apie klimato kaitos grėsmes žmonių sveikatai, visuomenės sveikatos biurai turėtų parengti viešai prieinamas rekomendacijas apie žmonių elgseną neįprastomis klimato sąlygomis, kaip suteikti pirmąją pagalbą;
♦ medicinos įstaigų gydytojai, konsultuodami pacientus (ypač sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis), papildomai informuoti apie galimą meteorologinių veiksnių poveikį ir profilaktines priemones MI išvengimui.
♦ medicinos įstaigos, hospitalizuojančios pacientus, ištikus MI, atsižvelgiant į meteorologinių rodiklių prognozes, turėtų tinkamai pasiruošti padidėjusiam pacientų srautams.
29
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Liukaitytė J. Biometeorologinių sąlygų Lietuvoje kiekybinis vertinimas. Daktaro disertacija, Fiziniai mokslai: geografija. 2011; Vilnius.
2. World Health Organization MONICA Project. MONICA Manual: Monitoring of trends and determinants in cardiovasculardisease. Geneva, Switzerland: Cardiovascular Diseases UNIT, WHO; 2016
3. Reddy K, Khaliq A, Henning RJ. Recent advances in the diagnosis and treatment of acute myocardial infarction. World Journal of Cardiology, 2015; 7(15): 243-276.
4. National Heart, Lung and Blood Institute (NIH) [interaktyvus]. What Causes a Heart Attack? [žiūrėta 2018-04-01]. Prieiga per Internetą:
http://www.nhlbi.nih.gov/health/healthtopics/topics/heartattack/causes
5. Liukaitytė J, Rimkus E. Karštų orų keliamo terminio diskomforto Lietuvoje vertinimas. Geografija 2008; 2(44):58–65.
6. Mirties priežasčių registras. Mirties priežastys 2014. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2018-02-12.], prieiga per internetą http://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/MPR/Mirties_priezastys_2014_1.pdf
7. Stoupel E, Domarkienė S, Radishauskas R, Abramson E. Sudden cardio death and geomagnetic activity: links to age, gender and agony time. Journal of basic and clinical physiology and pharmacology 2002; (13):11–21
8. Dawson J, Quinn T, Walters M R. Under the weather with stroke: more data emerge. International Journal of Stroke 2009; 4(1):19-20.
9. Rinkūnienė E, Petrulionienė Ž, Zdanevičiūtė I, Dženkevičiūtė V. Mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų tendencijos Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse. Medicinos teorija ir praktika 2013; (2):130-136.
10. Nichols M, Townsend N, Scarborough P, Rayner M. Cardiovascular disease in Europe: epidemiological update. European Heart Journal 2013; (34):3028–3034.
11. Helis E, Augustincic L, Steiner S. Time trends in cardiovascular and all-cause mortality in the ‘old’ and ‘new’ European Union countries. European Journal of Cardiovascular Prevention and Rehabilitation 2011; (18):347-359.
12. Nichols M, Townsend N, Scarborough P, Rayner M, Leal J, Luengo-Fernandez R et al. European Cardiovascular Disease Statistics 2012 Edition.
30 13. Global Health Observatory Data Repository, Mortality and global health estimates: Life expectancy. World Health Organization. 2013. [internet] [cited 2018-03-24]. Available from: http://apps.who.int/gho/data/node.main.687?Lang=en
14. Nichols M, Townsend N, Scarborough P, Rayner M. Trends in age-specific coronary heart disease mortality in the European Union over three decades: 1980–2009. European Heart Journal 2013; (34):3017-3027.
15. Šerpytis P, Gurevičius R, Gaidelytė R, Žebrauskaitė A, Žvironaitė V, Berūkštis E ir kt., Hospitalinis sergamumas miokardo infarktu ir letalumas nuo jo ligoninėse 2001-2011 metais Lietuvoje. Sveikatos mokslai 2012; 22 (5):13-22.
16. Radišauskas R, Bernotienė G, Bacevičienė M, Ustinavičienė R, Kirvaitienė J, Krančiukaitė-Butylkinienė D. Trends of myocardial infarction morbidity and its associations with weather conditions. Medicina 2014; (50):182-189.
17. Smolina K, Wright L, Rayner M, Goldacre MJ. Determinants of the decline in mortality from acute myocardial infarction in England between 2002 and 2010: linked national database study. British Medical Journal 2012; (344):d8059.
18. Wang O, Wang Y, Chen J, Krumholz H. Recent Trends in Hospitalization for Acute Myocardial Infarction. American Journal of Cardiology 2012; 109(11):1589-1593.
19. Schmidt M, Jacobsen J, Lash T, Bøtker H, Sørensen H. 25 year trends in first time hospitalisation for acute myocardial infarction, subsequent short and long term mortality, and the prognostic impact of sex and comorbidity: a Danish nationwide cohort study. British Medical Journal 2012; (344):e356.
20. Reikvam Å, Hagen T P. Changes in myocardial infarction mortality. Tidsskr Nor Legeforen 2011; 5(131):468-70.
21. Martinkėnas A, Kaminskas V, Varoneckas G. Forecast Model of Impact of Meteorological Factors on Coronary Artery Disease Patients. Institute of Mathematics and Informatics. Informatica 2007; (18):407-418.
22. Manfredini R, Manfredini F, Boari B, Bergami E, Mari E, Gamberini S et al. Seasonal and weekly patterns of hospital admissions for nonfatal and fatal myocardial infarction. American Journal of Emergency Medicine 2009; (27):1097-1103.
23. Plavcová E, Kyselý J. Effects of sudden air pressure changes on hospital admissions for cardiovascular diseases in Prague, 1994-2009. International Journal of Biometeorology 2013; 58:1327-1337.
24. Radišauskas R, Rastenytė D, Bernotienė G, Šopagienė D, Jančaitytė L. Morbidity and mortality from the major cardiovascular diseases in Kaunas population from 1983 to 2002. Medicina 2003; 39(12):1208-1214.
31 25. Usoskin IG, Hulot G, Gallet Y, Roth R, Licht A, Joos F et al. Evidence for distinct modes of
solar activity. Astronomy & Astrophysics. 2014; (562):L10.
26. King-Fai Li, Kaveh Pahlevan, Joseph L. Kirschvink, and Yuk L. Yung. Atmospheric pressure as a natural climate regulator for a terrestrial planet with a biosphere. 2009 Jun 16; 106(24): 9576–9579.
27. Fred Espen Benth and Juratė Šaltytė Benth. Weather Derivatives and Stochastic Modelling of Temperature. 2011, Article ID 576791, 10.1155/2011/576791
28. Danet S, Florence R, Montaye M, Beauchant S, Lemaire B, Graux C et.al. Unhealthy effects of atmospheric temperature and pressure on the occurrence of myocardial infarction and coronary deaths. Journal of the American Heart Association 1999; (100):e1-e7
29. Barnett A, Dobson A, McElduff P, Salomaa V, Kuulasmaa K, Sans S. Cold periods and coronary events: an analysis of populations worldwide. Epidemiol Community Health 2005; (59):551-557
30. Bucher K., Haase C. Meteorotrophy and medical-meteorological forecasts. Expe-rientia 1993; 49(9):759-68.
31. Martinkėnas A, Podlipskytė A, Krylova J, Juškėnas J. The impact of weather conditions on human health. Conference “Biomedical engineering”. 2009.
32. Galvonaitė A, Misiūnienė M, Valiukas D, Buitkuvienė S. Lietuvos klimatas. Vilnius, 2007; 42-93
33. Jang Hoon Lee, Shung Chull Chae, Dong Heon Yang, Hun Sik Park, Yongkeun Cho, Jae-Eun Jun et al. Influence of weather on daily hospital admissions for acute myocardial infarction (from the Korea Acute Myocardial Infarction Registry). International Journal of Cardiology 2010; (144):16–21.
34. Vaičiulis V. Sergamumo ir mirtingumo nuo Išeminės širdies ligos ryšys su meteorologiniais ir heliogeofizikiniais veiksniais. Daktaro disertacija, Biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata. 2015; Kaunas
