GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS STUDIJŲ PROGRAMA GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA
TADAS MAKSVYTIS
CEOLITO PANAUDOJIMO GALIMYBöS PRAMONINIUOSE ŠUNŲ
öDALUOSE
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
DARBO VADOVAS:
prof. dr. ALGIRDAS JANUŠKEVIČIUS
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas (pavadinimas) CEOLITO PANAUDOJIMO GALIMYBöS PRAMONINIUOSE ŠUNŲ öDALUOSE
Yra atliktas mano paties/pačios
1. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje
2. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Tadas Maksvytis
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Tadas Maksvytis
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
Darbas atitinka reikalavimus, atlikti bandymai su šunimis skirtinguose fiziologin÷s būkl÷s etapuose, pirmą katrą mūsų šalyje panaudojant mineralinį priedą klinoptilolitą, buvo specialiai pagamintas suaugusiems šunims ÷dalas, parašytas savarankiškai.
Algirdas Januškevičius
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) vardas, pavard÷) (parašas)
TURINYS SANTRAUKA...4 SUMMARY 7 ĮVADAS 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA 13 1.1. Ceolitų panaudojimas 14
1.1.1. Klinoptilolito panaudojimo spektras 16
1.2. Ceolitų panaudojimas šunų ÷daluose 21
2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 24
2.1. Tyrimų organizavimas 24
2.2. Tyrimų metodikos 29
3. REZULTATAI 31
3.1. Bandymas su kal÷mis 31
3.1.1. Bandymas su kal÷mis – atrinkus ir suskirsčius į analogines grupes 31 3.1.2. Bandymas su kal÷mis – pra÷jus 2 m÷n. nuo š÷rimo ÷dalu su klinoptilolitu 35
3.1.3. Bandymas su kal÷mis šuningumo periode 39
3.1.4. Bandymas su kal÷mis laktacijos periode 43
3.2. Bandymas su šunimis patinais 47
3.2.1. Bandymas su šunimis patinais po suskirstymo į grupes 47
3.2.2. Bandymas su šunimis patinais ramyb÷s būkl÷je 54
3.2.3. Bandymas su šunimis patinais kergimo laikotarpyje 57
4. REZULTATŲ APTARIMAS 61
IŠVADOS 65
SANTRAUKA
CEOLITO PANAUDOJIMO GALIMYBES PRAMONINIUOSEŠUNŲ EDALUOSEUSE
Tadas Maksvytis – Magistratūros studentas, Fakultetas: gyvulininkyst÷s technologijos Darbo vadovas – Prof. dr. Algirdas Januškevičius
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, gyvūnų mitybos katedra. Kaunas Raktiniai žodžiai: šuo, ÷dalas, pasisavinamumas, kraujas, išmatos.
Galutinio darbo tyrimas ir apimtis:
Šis galutinis darbas yra parašytas lietuvių kalba į kurio sud÷tį ir apimtį įeina: įžanga, literatūros peržiūra, medžiaga ir metodai, rezultatai, išvados, naudotos literatūros sąrašas i kurį įeina 99 punktai ir 36 lenteles.
Darbo tikslas – nustatyti maisto medžiagų kiekius išmatose, nustatyti pasisavinimo lygį vokiečių aviganių veisl÷s suaugusių šunų (kalių ir patinų) organizme; įvertinti įtaką kraujo biocheminiams ir morfologiniams rodikliams; įvertinti išskiriamų išmatų konsistenciją.
Mokslinio darbo naujumas –mūsų šalyje pirmą kartą atliktas virškinamumo-balansinis bandymas su suaugusiomis vokiečių aviganių veisl÷s kal÷mis ir patinais ir įvertintas ceolito poveikis sausosios medžiagos, organin÷s medžiagos, žalių baltymų, žalių riebalų, žalios ląstelienos, žalių pelenų ir neazotinių ekstraktinių medžiagų pasisavinamumui ramyb÷s, kergimo, šuningumo, laktacijos laikotarpiuose.
Praktin÷ darbo reikšm÷ – panaudojant naujus priedus gaminti ÷dalus šunims bei kat÷ms, kad galima būtų optimizuoti virškinimo ir rezorbcijos procesus šių gyvūnų organizme. Remiantis atliktų bandymų duomenimis nustatytas klinoptilolito teigiamas poveikis kai kurių maisto medžiagų pasisavinamumui gyvūnų organizme, sveikatingumui, o taip pat mažesnis taršos laipsnis aplinkai.
Šunų š÷rimui šiuo metu yra gaminama daugyb÷ skirtingų ÷dalų, panaudojant įvairius papildus bei priedus. Sudaromi pilnai subalansuoti ÷dalų receptai, kurių sud÷tyje pateikiami įvairiausi augaliniai ir gyvūniniai komponentai. ödalams gaminti panaudojami tik geros kokyb÷s produktai, kurie lengvai gyvūno organizme suskaidomi, aukštame lygyje pasisavinami ir nekenkia jo sveikatingumui.
Pastaraisiais metais susirūpinimas ÷dalų sauga vis did÷ja, kokyb÷ ir sauga tampa vis aktualesne
mokslo ir visuomen÷s problema. Tai siejasi su tuo, kad naujų metodų bei instrumentin÷s aparatūros
sukūrimas įgalina nustatyti naujus toksiškus cheminius junginius (akrilamidas, biogeniniai aminai) bei aptikti vis mažesnes jų koncentracijas. Kita vertus, įvairių pramon÷s šakų bei technologijų pl÷tra pastoviai
didina aplinkos – oro, vandens, dirvos taršą. Neišvengiamai tai siejasi su įvairių produktų užterštumu. Taigi teršalai patenka į organizmą, o tai sudaro pavojų sveikatai ir amžiaus trukmei.
Sociologiniai tyrimai bei jų analiz÷ leido padaryti išvadą, kad daugiausiai teršalų (70 proc.) į organizmą patenka per maistą, pašarą, ÷dalą, per orą – 20 proc., per vandenį – 10 proc.
2011 – 2012 metais šunų veislyne buvo atliktas mokslinis-tiriamasis bandymas su vokiečių aviganių veisl÷s šunimis. Eigoje mokslinio-tiriamojo bandymo buvo atlikti virškinamumo bandymai su kal÷mis ir patinais: bandymo pradžioje – kada buvo prad÷tas šerti bandomasis ÷dalas, kurio sud÷tyje buvo klinoptilolitas, tik atrinkus ir suskirsčius šunis į grupes; ramyb÷s būkl÷je – pra÷jus dar dviems m÷nesiams, kada buvo vykdomas š÷rimas bandomuoju ÷dalu; su patinais kergimo laikotarpiu, su kal÷mis šuningumo viduryje ir laktacijos periodo viduryje. Virškinamumo bandymai buvo vykdomi skirtinguose fiziologin÷s būkl÷s perioduose.
Atlikus steb÷jimus ir tyrimus, nustatyta šunų išmatų chemin÷ sud÷tis, pagal virškinamumo bandymų rezultatus paskaičiuotas maisto medžiagų pasisavinamumas organizme, nustatyta kraujo biochemin÷ sud÷tis ir morfologiniai rodikliai. Tiriamosios grup÷s kal÷s atskirais auginimo periodais suvartojo skirtingus sauso ÷dalo kiekius su klinoptololitu – nuo 428,1 iki 528,8 g per parą, išskyr÷ išmatų 222,0–290,2 g; kontrolin÷s grup÷s kal÷s su÷d÷ visaverčio ÷dalo ir išskyr÷ išmatų atitinkamai – 434,5– 512,6 ir 228,4–287,1 g per parą.
Tiriamosios kalių grup÷s išmatose nustatyta 75,12–76,02 proc. dr÷gnio, arba 3,06–3,68 proc. mažiau (p<0,001), palyginti su kontrolin÷s kalių grup÷s išmatų konsistencija; visuose fiziologin÷s būkl÷s perioduose tiriamųjų kalių išmatos buvo turtingesn÷s žaliais pelenais: ramyb÷s būkl÷je 6,68 proc., arba 12,55 proc. (p<0,01), šuningumo periode – 6,66 proc., arba 5,71 proc. (p<0,01), laktacijos laikotarpiu – 5,96 proc., arba 3,69 proc. daugiau (p<0,05), palyginti su žalių pelenų nustatytu kiekiu kontrolin÷s grup÷s kalių išmatose.
Maisto medžiagų pasisavinamumui klinoptilolitas tur÷jo įtakos tik esant kal÷ms šuningumo periode; žali riebalai buvo pasisavinami 97,81 proc. lygyje, arba 7,18 proc. geriau (p<0,001), žalia ląsteliena – 14,72 proc., arba 5,53 proc. geriau (p<0,001), žali pelenai –40,52 proc., arba 2,05 proc. geriau (p<0,01), palyginti su kontrolin÷s kalių grup÷s rezultatais; žalius riebalus aukščiausiu lygiu pasisavino tiriamosios grup÷s kal÷s ramyb÷s būkl÷je –98,29 proc..
Tiriamosios grup÷s kalių kraujyje atskirais fiziologin÷s būkl÷s tarpsniais nustatytas bendrų baltymų kiekis įvairavo nežymiai ir sudar÷ 61,7–63,7 g L-1, o kontrolinių – 59,8–60,9 g L-1; didžiausias hemoglobino lygis buvo nustatytas kalių šuningumo laikotarpyje, kurių ÷dalas buvo su klinoptilolito priedu, kraujyje –63,7 g L-1; tiriamųjų kalių kraujyje nustatyta 4,1–4,2 mmol L-1 gliukoz÷s, arba 4,88–4,76
proc. mažiau (p<0,05; p>0,05), 4,0–4,2 mmol L-1cholesterolio, arba 7,14–12,5 proc. mažiau (p<0,01; p>0,05), palyginti su kontrole.
Viso kalių steb÷jimo laikotarpio metu nustatytas aukštesnis hemoglobinas tiriamųjų kalių kraujyje: aukščiausias buvo laktacijos periodo metu –172,0 g L-1, arba 2,09 proc. aukštenis (p<0,001), palyginti su kontrole.
Šunų išmatose buvo nustatyti didesni kiekiai sausų medžiagų, palyginti su kal÷mis; kergimo laikotarpiu tiriamosios grup÷s patinų išmatose nustatyta 24,89 proc. sausosios medžiagos, arba 1,02 proc. daugiau (p<0,01), palyginti su kontrole; taip pat šiame laikotarpyje buvo pačios kaloringiausios šunų išmatos – 4,14 MJ kg-1.
Maisto medžiagas patinai pasisavino blogiau, palyginti su kalių maisto medžiagų pasisavinamumu organizme; artimas pasisavinamumo lygis buvo tik žalių riebalų – 97,43 proc. tiriamosios grup÷s ir 96,71 proc. kontrolin÷s grup÷s šunų; nustatyta, kad geriau patinai pasisavino žalius pelenus, bet įtakos klinoptilolitas netur÷jo, daugiau jų pasisavinamumą nul÷m÷ lytis.
Tiriamosios grup÷s patinų kraujyje nustatyta 64,2–64,6 g L-1 bendrų baltymų, arba 2,32–2,349 proc. daugiau (p<0,01; p<0,001), palyginti su kontrole; lyginant su tiriamosios grup÷s kalių bendrų baltymų kraujyje rodikliu –bendrų baltymų patinų kraujo sud÷tyje buvo 1,39–3,89 proc. daugiau.
Patinų, kurie su racionu gavo klinoptilolito priedą, hemoglobinas ir ramyb÷s būkl÷je, ir kergimo laikotarpyje buvo aukštesnis – siek÷ 174,0–175,0 g L-1, kai tuo tarpu kalių buvo 164,8–172,0 g L-1.
SUMMARY
USE OF ZEOLITE IN INDUSTRIAL MASH FOR DOGS
Tadas Maksvytis – Master student, Faculty of Animal Technology. Advisor – Prof. dr. Algirdas Januškevičius
University of health sciences veterinary academy, department of Animal Nutrition, Kaunas. Keywords: dog, grub, digestibility, blood, feces.
Volume and structure of the final study
This final study is written in Lithuanian language, containing pages and includes: an introduction, literature review, materials and methods, results, conclusions, a list of used literature including 99 references, 36 tables.
Aim of the study – to determine the volumes of nutrients in the faeces and to identify the level of digestion in German shepherd breed dog system (males and females); to assess the impact to the blood biochemical and morphological indexes; to evaluate the consistency of the faeces secretion.
The novelty of scientific study – for the first time in our country a balance experiment of digestion was performed with grown up German shepherd breed female and male dogs and the influence of zeolite to the digestion of dry matter, organic matter, raw proteins, raw fat, raw fiber, raw ash and non-nitrogenous extractive materials during calm, mating, breeding and lactation periods.
Practical significance of the scientific study – to produce dog and cat food by using new supplements in order of optimizing the digestion and absorption processes in these animals organisms. The positive effect of clynoptilolite to digestion of some nutrients, wellbeing and lower emission levels were identified by using the data of the performed experiments.
Currently there is a vast range of mash manufactured by using various supplements and additives. Fully balanced mash recipes are composed, which contains various herbal and animal components. Only good quality products, which are easily digestable, have high level of absorption and doesn‘t have a negative impact to the health of an animal are used.
The safety concerns of the mash are on the rise in the latter year and are becoming more relevant in the scientific and social communities. This is the cause of new method and hardware development, which enables the identification of toxic chemical compounds (acrylamide, biogenic amines) and the detection of smaller levels of it. On the other hand various industry and technology developments
constantly impact the rise of environment, air, water and soil pollution. This inevitably impacts the level of contamination in various alimentary products. Hence the toxic contaminants get their way to the organism, thus endangering the health and impacting the lifetime of animals.
Social research and its analysis has led to the conclusion that most of the pullutants get into the body through food, forage, mash - 70%, through air - 20%, through water - 10%.
In the year 2011 – 2012 a scientific research was carried out in a dog breeding compound with the German shepherd breed dogs. In the course of this scientific research the experiments of digestion with the female and male dogs were carried out: at the beginning of research, when the dog feeding with the tentative mash including clynoptilolite was started, just after the selection and separating the dogs into groups; in the calm period after two months; when the experimental mash was fed; with males during the mating period; with females in the middle of breeding and in the middle of lactation periods. The experiments of digestion were carried out in different physiological condition periods.
After research and observation the chemical composition of dog faeces was determined, nutrient absorption was calculated, blood biochemical consistency and morphological indices were identified according to digestion experiments data. The group of investigated dog bitches has consumed different levels of dry food including clynoptilolite at various breeding periods – from 428.1 to 528.8 g per 24 hours and discharged 222.0 – 290.2 of excrements; controlled group dog bitches ate full-rated food and discharged excrements 434.5 – 512.6 and 228.4 – 287.1 per 24 hours accordingly. 75.12 – 76.02 % of moisture was detected in the investigative group of female dogs, or 3.06 – 3.68 % less (p<0.001) compared to the group of controlled female dogs excrement consistency; the excrements of investigative group of dogs were richer with raw ash in all physiologic period states: 6.68 % in calm state or 12.55 % (p<0.01), 6.66 % in breeding period or 5.71 % (p<0.001), 5.96 % in lactation period or 3.69 % more (p<0.05) compared to the raw ash detected in the excrements of controlled group of dogs.
Clynoptilolite had effect in female dogs to the absorption of nutrients only in the period of breeding; raw fat were absorbed at a level of 97.81 % or 7.18 % better (p<0.001), raw fiber – 14.72 % or 5.53 % better (p<0.001), raw ash – 40.52 % or 2.05 % better (p<0.01) compared to the results of controlled group of female dogs. At the peak level raw fat in investigated group of female dogs, were absorbed in the calm state – 98.29 %.
There were small variations in the general level of proteins in the blood of investigated group of female dogs and has made 61.7 – 63.7 g L-1, whereas controlled – 59.8 – 60.9 g L-1 ; the largest level of hemoglobin was detected during the breeding phase of dogs which were fed the mash containing clynoptilolite supplement, 63.7 g L-1 in the blood, 4.1 – 4.2 mmol L-1 glucose or 4.88 – 4.76 % less
(p<0.05 ; p>0.05) 4,0 – 4.2 mmol L-1 cholesterol or 7.14 – 12.5 % less (p< 0.05; p>0.05), compared with controlled group.
Throughout the whole of investigative period the highest level of hemoglobin in the blood of investigated female dogs was at lactation period – 172.0 g L-1 or 2.09 % higher (p<0.001) compared with controlled group.
Higher levels of dry matter were detected in male dogs compared to females; in mating period of investigated male dogs 24.89 % of dry matter was detected or 1.02 % more (p<0.01), compared with controlled group, also throughout this period the highest calorie excrements were detected – 4.14 MJ kg-1 .
Absorption of nutrients in male dogs were worse compared to the female dogs; only the raw fat absorption was close 97.43 % of investigated group and 96.71 % of controlled group dogs. It was detected that male dogs have absorbed raw ash, but clynoptilolite did not have any impact on this, the gender was a bigger determinant on this.
There was a 64.2 – 64.6 g L-1 of general proteins detected in the investigated group of male dogs or 2.32 – 2.349 % more (p<0.01; p<0.001) compared with control group. Comparing that with the female dogs of investigated group, the male dogs had 1.39 – 3.89 % more proteins in their blood. Hemoglobin level of the male dogs which received clynoptilolite supplement with their ration in the calm period and in the mating period was higher – reaching 174.0 – 175.0 g L-1 , whereas females had 164.8 – 172.0 g L-1 in theirs.
ĮVADAS
Per paskutinį dešimtmetį labai smarkiai išsipl÷t÷ šunims ir kat÷ms gaminamų ÷dalų pasiūla. Yra labai platus pasirinkimas aukščiausios klas÷s ÷dalų, kurių kaina, pagal panaudotus komponentus jų gamybai, yra aukšta. Yra didel÷ pasiūla ir ekonomin÷s klas÷s ÷dalų, kurių gamybai panaudojami prastesn÷s kokyb÷s gyvūniniai komponentai, kuriuose didesnę dalį sudaro augalin÷s kilm÷s ingredientai, jų kaina yra žymiai mažesn÷.
Taigi, rinktis iš ko turime. Kiekvienas gyvūnų augintojas gali pasirinkti ÷dalą sau, pagal kainą, neatsižvelgdamas į augintinio poreikius. O tas, kuris kreips d÷mesį, kad patenkinti augintinio poreikius atskirais auginimo periodais, pasirinks tik aukštos kategorijos ÷dalus, kurių energin÷ vert÷ aukšta, nes jų gamybai panaudojami geros kokyb÷s gyvūnin÷s kilm÷s produktai.
Gaminami sausi bei konservuoti ÷dalai šunims pagal atskirus auginimo periodus, skirtingoms veisl÷ms, auginimo tikslus, atsižvelgiama į šių gyvūnų fiziologinę būklę: ramyb÷s, kergimo, šuningumo, laktacijos. Šunų ÷dalų kokybiniams ir kiekybiniams rodikliams keliami vis aukštesni reikalavimai. Komponentus, kuriuos anksčiau buvo galima vartoti dideliais kiekiais, dabar iš vis raciono sud÷tyje tapo nepageidaujami, nes jie sukelia arba gali sukelti alergines organizmo reakcijas. Keliami daug griežtesni reikalavimai ir auginamų šunų gerovei, veislin÷ms savyb÷ms, o ypač poveikis gamtai (iš ekologin÷s pus÷s).
Šunų ÷dalų gamybos asortimentas yra labai platus. Gamyba vykdoma panaudojant įvairius papildus bei priedus. Tokiu būdu yra sudaromi pilnai subalansuoti visaverčiai ÷dalų receptai, kurių sud÷tyje pateikiami įvairiausi augaliniai ir gyvūniniai komponentai. ödalams gaminti panaudojami tik geros kokyb÷s produktai, kurie lengvai gyvūno organizme suskaidomi, lengvai pasisavinami iš virškinamojo ir nekenkia sveikatingumui. Tai atitinka keliamiems tokio pobūdžio gatavų produktų reikalavimams.
Taigi, yra svarbu ieškoti perspektyvių alternatyvų, kurios gal÷tų sustiprinti gyvūnų natūralius apsaugojimo mechanizmus. Vienas iš būdų – naudoti specialius ÷dalų priedus, kurie palankiai veikia gyvūnų gerovę, ypač žarnyno mikrofloros moduliavimą, skatina gerųjų mikroorganizmų vystimąsi, mažina patogeninių ir nepageidaujamų bakterijų kolonijų skaičių bei apimtis, palaiko sveikatos būklę normos ribose. Subalansuota žarnyno mikroflora yra veiksmingas barjeras prieš patogeninių bakterijų kolonijų mažinimą, mikroflora gamina ir išskiria medžiagų apykaitos produktus ir neuždegiminiu būdu stimuliuoja imuninę sistemą. Šiame kontekste, kaip pažymi mokslininkai, probiotikai, prebiotikai ir simbiotikai didina atsparumą prieš patogeninių bakterijų kolonizaciją žarnyne, stiprina gyvūno organizmo
gleivin÷s imunitetą, d÷l to sumaž÷ja patogenų aktyvumas, pager÷ja sveikatos būkl÷ (Choct, 2009; Williams et al., 2001).
Pastaraisiais metais susirūpinimas ÷dalų sauga vis did÷ja, kokyb÷ ir sauga tampa vis aktualesne
mokslo ir ypač visuomen÷s problema. Tai siejasi su tuo, kad yra galimyb÷s nustatyti naujus toksiškus
cheminius junginius (akrilamidus, biogeninius aminus). Kita vertus, įvairių pramon÷s šakų bei technologijų pl÷tra pastoviai didina aplinkos – oro, vandens, dirvos taršą. Neišvengiamai tai siejasi su įvairių produktų užterštumu. Taigi teršalai patenka į organizmą, o tai sudaro pavojų sveikatai ir amžiaus trukmei.
Sociologiniai tyrimai bei jų analiz÷ leido padaryti išvadą, kad daugiausiai teršalų (70 proc.) į organizmą patenka per maistą, pašarą, ÷dalą, per orą – 20 proc., per vandenį – 10 proc.
Uždraudus naudoti antibiotikus, platesniu aspektu naudojami prebiotikai, probiotikai, o paskutinių metų laikotarpiu mūsų šalies gamykla prad÷jo gaminti ÷dalus šunims ir kat÷ms su ceolito priedu, kuris pasižymi tokiomis savyb÷mis, kaip ir antibiotikai, tik skiriasi veikimo intensyvumas ir kažkiek pobūdis.
Pramoninių sausų ÷dalų gamybai, ateityje bus prad÷ta naudoti, taip pat, gaminant konservuotus ÷dalus šunims bei kat÷ms, ceolitai: vermikulitas, klinoptilolitas, flagovitas, bentonitas, kaolinas ir daugyb÷ kitų. Ceolitai susidar÷ per ilgą cheminių ir fizinių procesų laikotarpį. Tai yra gamtiniai aliumosilikatai, pasižymintys geromis kaloido-chemin÷mis, surišančiomis-adsorbcin÷mis savyb÷mis. Ceolitų sud÷tyje yra geležies, kalio, kalcio, natrio, sieros, magnio, mangano, boro, nikelio, vario, stroncio, bario ir kitų mineralinių elementų (Бриндли, 1955).
Ceolitų panaudojimo spektras yra labai platus Jie naudojami gydomuosiuose prieduose atrajotojams, kur pagerina didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų veiklą, sumažina galimybes apsinuodyti, apsaugo kraujagyslių, širdies, kepenų, inkstų veiklą, gerindami jų funkcijas ir apsaugodami nuo nepageidaujamų susirgimų. Naudojami kombinuotųjų lesalų gamyboje vištoms dedekl÷ms ir viščiukams broileriams maistinei vertei, maisto medžiagų pasisavinamumui padidinti.
Ceolitai naudojami biologiškai aktyvių medžiagų papildų gamyboje. Min÷ti ceolitai plačiai naudojami dirvos kokybei pagerinti, ypač g÷lininkyst÷je, vaisių bei daržovių saugyklose, mikrobiologin÷je pramon÷je kai kurių mikroorganizmų kultūrų adsorbcijai. Naudojami farmacijoje, kosmetologijoje, atomin÷je pramon÷je, kaip komponentai gumos gamyboje ir t.t.
Vienas iš plačiausiai naudojamų ceolitų – klinoptilolitas mūsų šalyje yra naujas ir mažai naudojamas papildas. Nor÷dami išbandyti jo poveikį, ir būtent, maisto medžiagų pasisavinamumo lygiui šunų organizme nustatyti, atlikome virškinamumo bandymus su vokiečių aviganių veisl÷s suaugusiais šunimis.
Darbo tikslas – nustatyti maisto medžiagų kiekius išmatose, nustatyti pasisavinimo lygį vokiečių aviganių veisl÷s suaugusių šunų (kalių ir patinų) organizme; įvertinti įtaką kraujo biocheminiams ir morfologiniams rodikliams; įvertinti išskiriamų išmatų konsistenciją.
Darbo uždaviniai:
įvertinti išskiriamų išmatų cheminę sud÷tį skirtinguose fiziologin÷s būkl÷s perioduose;
įvertinti klinoptilolito įtaką maisto medžiagų pasisavinamumo lygiui priklausomai nuo gyvūno lyties, fiziologin÷s būkl÷s;
įvertinti sveikatingumą, tiriant kraujo biocheminius ir morfologinius rodiklius skirtinguose fiziologin÷s būkl÷s perioduose;
Mokslinio darbo naujumas – mūsų šalyje atlikti virškinamumo-balansiniai bandymai su suaugusiomis vokiečių aviganių veisl÷s kal÷mis bei patinais ir įvertintas ceolito poveikis sausosios medžiagos, organin÷s medžiagos, žalių baltymų, žalių riebalų, žalios ląstelienos, žalių pelenų ir neazotinių ekstraktinių medžiagų pasisavinamumui ramyb÷s, kergimo, šuningumo ir laktacijos laikotarpiuose.
Praktin÷ darbo reikšm÷ – panaudojant naujus priedus gaminti ÷dalus šunims bei kat÷ms, kad galima būtų optimizuoti virškinimo ir rezorbcijos procesus šių gyvūnų organizme. Remiantis atliktų bandymų duomenimis nustatytas klinoptilolito teigiamas poveikis kai kurių maisto medžiagų pasisavinamumui gyvūnų organizme, sveikatingumui, o taip pat mažesnis taršos laipsnis aplinkai.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Terminas ceolitas – originaliai pripažintas 1756 metais, kurį pasiūl÷ švedų mineralogas Baron Alex Frederick Cronstedt, kuris gavo apdovanojimą už stilbičio atradimą. Jis buvo pavadintas verčiant iš graikų kalbos „zeo“ – virti ir „lithos“ – akmuo. Natūralūs ceolitai susidar÷ tūkstančių metų eigoje rezultate cheminių reakcijų iš vulkaninių pelenų ir šarminio vandens.
Ceolitai yra žinomi kaip mineraliniai papildai. Bendra jų formul÷ – Na2K2Ca AlO3 10SiO2 8H2O. Mineralin÷s-fizikin÷s-chemin÷s ceolitų savyb÷s prad÷tos nagrin÷ti praeito šimtmečio 60-ais metais. Jie laikomi šarminiais žem÷s hidroaliumosilikatais, gebančiais absorbuoti ir vykdančiais jonų apykaitą (Bartko, 1981). Ceolitai plačiai naudojami pramon÷je, žem÷s ūkyje, veterinarin÷je medicinoje, sanitarijoje ir aplinkos apsaugoje (Martin-Kleiner et al., 2001).
Ceolitai – unikalus objektas fundamentaliems tyrimams atlikti chemijos, fizikos ir mineralogijos srityje; jų panaudojimas pramon÷je ir žem÷s ūkyje yra prilyginamas saul÷s energijos sukaupimui (Шпак, 1982).
Ceolitai – susmulkintos kalnų uolienos mineralai. Tai kristalin÷s struktūros aliumosilikatai, kurių pagrindiniai komponentai: klinoptilolitas ir montmorilonitas. Jiems būdingos jonų kaitos ir absorbcin÷s savyb÷s. Ceolito gardel÷je yra atvirais kanalais susijungusių ertmių. Kanalų skersmuo svyruoja nuo 2,8 iki 8,0 angsremų.
Ceolitai natūralūs gamtiniai sorbentai, tod÷l į juos gali laisvai patekti vandens bei kitos poliarin÷s medžiagos. Ceolitas ypatingai imlus NH4+.
D÷l specifin÷s struktūros ceolitai turi nemažai naudingų savybių:
- adsorbcinių – efektyviai adsorbuoja įvairias medžiagas iš dujų mišinių ir tirpalų; - molekulinių sietų – sorbuoja tik atitinkamo dydžio molekules;
- katijoninių – silpnai prijungti katijonai vidiniuose porų ir atvirų kanalų paviršiuose gali būti pakeičiami kitais katijonais;
- katalitinių – kristalin÷s gardel÷s porose esančių molekulių aktyvacijos energija kai kuriose reakcijose pakinta.
1.1. Ceolitų panaudojimas
Ceolitai priklauso mineralų aliumosilikatų grupei.
Ceolitai susidaro kalnuose iš nuos÷din÷s kilm÷s uolienų, jie vadinami šarminių mineralinių elementų hidroaliumosilikatais. Viena iš pagrindinių jų savybių – adsorbcija ir geb÷jimas jonų pasikeitimui (Bartko, 1981). Gamybos proceso metu ceolitai yra lydomi ir susidaro putojantis baltas stiklas. Tod÷l jie pavadinti verčiant iš graikų kalbos „verdančiu akmeniu“. Gamtoje aptinkama apie 50 rūšių ceolitų: klinoptilolito, mordenito, filipsito, ernonito, šabazito, vermikulito pavidale (Hooge, 1982). Ceolitų pramoniniai telkiniai yra JAV, Italijoje, Japonijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Gruzijoje. Apie 150 ceolitų yra sukurta sintez÷s būdu. Kiekvienas iš jų pasižymi specifin÷mis savyb÷mis.
Ceolitai ekologiškai švari medžiaga, turinti savyje makro- ir mikroelementų, būtinų gyvulių, paukščių ir kitų gyvūnų organizmams: magnio, geležies, vario, mangano ir kt.
Daugelyje šalių naudojami kaip higienos priemon÷, priedas į pašarus, lesalus ir ÷dalus. Ceolitai sugeria šlapimą, sausina m÷šlą, teigiamai veikia gyvulių, paukščių fiziologinę būseną, pagerina maisto medžiagų pasisavinamumą, apsaugo nuo kai kurių virškinamojo trakto bei v÷žinių susirgimų, o pašarus, lesalus, ÷dalus – nuo pel÷jimo.
Kadangi ceolitas gerai sugeria dr÷gmę ir kvapus, pager÷ja mikroklimatas, nes sumaž÷ja amoniako, sieros vandenilio, sieros koncentracija.
Ceolito mišinys su m÷šlu nedaro neigiamo poveikio gamtai. Atvirkščiai, jis padeda išsaugoti augalams reikalingas maistines medžiagas, naudojamas dirvožemio pagerinimui, kaip natūrali ilgo veikimo laiko trąša. Iš m÷šlo ir ceolito mišinio gaminamos specialios trąšos, kas įgalina išspręsti m÷šlo panaudojimo kompleksuose problemą.
Įvertinant ceolito naudingo veikimo galimas pasekmes, Lietuvoje iš ceolito, jį modifikuojant ir padidinant mineralo sorbcines savybes, gaminamas produktas ZeoVit. Šio papildo pagrindinis teigiamas veikimas susijęs su jo adsorbcin÷mis savyb÷mis. Virškinamajame trakte jis sugeba sorbuoti dalį amoniako ir tod÷l padidina pašarų panaudojimo efektyvumą. Be to, pra÷jus kuriam laikui, kai skrandyje susikaupia nemažai energijos, reikalingos biosintez÷s bei baltymų sintez÷s procesams, amoniakas grąžinamas atgal į skrandį, kur trūksta azoto. Taip atliekamas svarbus vaidmuo – sudaromos geriausios sąlygos fermentacijai ir biosintez÷s procesams, vykstantiems skrandyje, ypač atrajotojams – didžiajame prieskrandyje. Pager÷ja medžiagų apykaitos procesas skrandyje: padid÷ja celiulioz÷s aktyvumas ir sumaž÷ja amoniako koncentracija, turinti įtakos normaliam kitų procesų vyksmui (Bedric, 2005; Ciambelli et al., 1985).
D÷l to, kad susidaro papildomos energijos ir ji racionaliai naudojama baltymų sintezei, gaunami didesni paros priesvoriai, pastebimas geresnis gyvūnų bendras išsivystymas.
Vengrijoje, Japonijoje bei kitose šalyse tyrimais nustatyta, kad prid÷jus į pašarus 1,5–5,0 proc. ceolito, nuo bendros pašaro mas÷s, padid÷jo prieauglio atsparumas virškinamojo trakto ligoms, stambiems raguočiams ceolito priedas teigiamai paveik÷ kūno mas÷s priaugimo per parą padid÷jimą, sumaž÷jo veršelių kritimai. Šeriant karves racionais su ceolitais, padid÷davo primilžiai. Ceolitų priedas kiaulių racione pagerino jų sveikatos būklę, padidino kūno mas÷s priaugimą per parą.
ZeoVit savo veikimu panašus į kempinę, kurios porose susikaupę daugyb÷ organizmui reikalingų mineralinių elementų. Galima sakyti, kad ZeoVit užpildytas sausu mineraliniu vandeniu. Šio priedo d÷ka pag÷r÷tų imunin÷s sistemos apsaugin÷s funkcijos, normalizuotųsi mineralinių medžiagų apykaita, pag÷r÷tų virškinamojo trakto peristaltika, o tuo pačiu ir maisto medžiagų absorbcijos procesas.
ZeoVit d÷ka išvalytas organizmas aktyviau kovotų su daugeliu ligų: katikulitu, gastroenteritu, diateze, anterioze, augimo sustojimu, kanibalizmu, viduriavimu. Paukščiai taptų atsparesni daugeliui infekcinių ligų: kokcidiozei, aspergiliozei, salmoneliozei. Paršeliams ir kiaul÷ms geriau gytų žaizdos, jie rečiau sirgtų viduriavimu. ZeoVit tur÷tų l÷tinti riebalų kaupimo procesą ir didinti raumenų masę. ZeoVit naudotinas pašarų, lesalų, ÷dalų detoksikacijai. ZeoVit gali būti naudojimas ir profilaktiškai.
Lietuvoje ceolito n÷ra, bet jis įvežamas ir perdirbamas. Iš jų mūsų šalyje gaminami šie produktai: - ZeoVit® Aqua – geriamo, akvariumų, baseinų ir nuotekų vandens paruošimui ir išvalymui;
- ZeoVit® Ferma – fermų gyvūnų higienai;
- ZeoVit® Terra – narveliuose ir terariumuose laikomų gyvūnų priežiūrai;
- ZeoVit® Agro Eco – kaip speciali dirvožemio ir substratų pagerinimo, augalų auginimo ir derlingumo stimuliavimo priemon÷.
Mūsų respublikoje leidžiama naudoti ceolitus, kaip priedus pagal „Europos sąjungoje registruotų ir galiojančių pašarų priedų sąrašą“, patvirtintą Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro ir Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 457/544:
- kaolininiai moliai, be asbesto, visoms gyvūnų rūšims, visuose pašaruose;
- vermikulitas, be asbesto, didžiausias fluoro kiekis 0,3 proc., visoms gyvūnų rūšims, visuose pašaruose;
- sepiolitas, turintis 60 proc. sepiolito ir ne daugiau kaip 30 proc. montmotilonito, be asbesto, visoms gyvūnų rūšims, visuose pašaruose; 20000 mg kg-1;
- vulkanin÷s kilm÷s klinoptilolitas, kurio sud÷tyje yra ne mažiau kaip 85 proc. klinoptilolito ir ne daugiau kaip 15 proc. ž÷ručio ir molio, kiaul÷ms, triušiams, paukščiams, šunims, kat÷ms, visuose pašaruose, 20000 mg kg-1.
1.1.1. Klinoptilolito panaudojimo spektras
Klinoptilolitas yra natūraliai susiformavęs, virtęs iš stilą primenančios medžiagos į kristalinę formą iš vulkaninių pelenų ežeruose ir vandenynuose prieš milijonus metų.
Iš atskirų telkinių išgaunamo klinoptilolito grynumas yra 88-95 proc. Jis yra šviesios - baltos spalvos, poringumas - 45-50 proc., vandens adsorbcijos geba - 42-50 proc., aliejų adsorbcija (ml 100 g-1) - 57,0, susid÷v÷jimas (mg 100 g-1) - 87,0, netirpus, mažai plastiškas, suminkšt÷jimo taškas - 1150 0C, lydymosi temperatūra - 1300 0C, svoris - 650-850 kg/m3, pH - 7,0-8,0.
Klinoptilolitas šiuo metu yra naudojamas labai plačiai: geriamojo vandens valymui, oro filtravimui, augalų tręšimui, kaip priedas gyvulių racionuose. Skaitlingais tyrimais įrodyta, kad klinoptololitas absorbuoja pel÷sinių grybelių toksinus iš pašarų, keičia maisto medžiagų pasisavinamumą galvijų, kiaulių, avių ir kitų gyvūnų organizme. Europos Sąjungoje klinoptilolitas patvirtintas ir priskirtas priedų grupei „Rišamosios medžiagos, nekulinariniai priedai ir koaguliantai“ ir gali būti naudojamas, kap pašarinis priedas kiaul÷ms, triušiams, paukščiams 20,0 mg kg-1 kiekiu.
Dideli klinoptilolito telkiniai yra visame pasaulyje, būtent, JAV, Kuboje, Italijoje, Turkijoje, Graikijoje, Ukrainoje, ir Japonijoje. Daugiausia šios uolienos yra įvežama į kitas pasaulio šalis iš JAV bei Meksikos., nes skirtingai nuo kitų , šių šalių klinoptilolito sud÷tyje yra labai nedidelis kiekis sunkiųjų metalų ir beveik neaptinkama radioaktyviųjų metalų.
Klinoptilolito struktūrai būdinga tai, kad turi narvelius-gardelius, kurie geba savyje užrakinti patekusius toksinus, dujas, vandenį ir praeinant per virškinamąjį traktą visa tai išlaikyti savyje. Nepageidaujami junginiai kartu su ceolitu išskiriami iš organizmo su išmatomis.
Klinoptilolitas, kaip priedas, yra specialiu būdu apdorojamas - mikronizuojamas ir aktyvuojamas. Taip paruoštas klinoptilolitas vadinamas dinamiškai mikronizuotu. Po mikronizavimo ir aktyvacijos procesų klinoptilolito dalelių dydis - 0,39 - 5,0 mikronų (Zarkovic et al., 2003).
Pirmą kartą gamtiniai ceolitai prad÷ti apdoroti ir naudoti Japonijoje. Pradžioje ceolitai buvo naudojami tik gyvulių š÷rimui ir paukščių lesaluose. Daugelis autorių pateikia ceolitų teigiamo poveikio rezultatus kūno mas÷s priaugimui, pašarų sąnaudų maž÷jimą produkcijos vienetui gauti, gyvulių išgydymą
nuo eil÷s susirgimų (Onogi, 1966; Kondou, Wagai, 1968). Taip pat pasteb÷ta, kad ceolitai pagerina augimo spartą, įtakoja gyvybingumui ir pašaro konversijai. Tuo pačiu pastebimas ir apetito padid÷jimas. Rezultatus galima interpretuoti ir kaip adsorbcinio geb÷jimo pasekm÷s išdava, nes iš virškinamojo trakto pašalinamas vandens perteklius, iš žarnyno kenksmingos dujos ir toksinai, ko pasekoje, pagerinamas maisto medžiagų pasisavinamumas, tuo pačiu padeda išvengti ir viduriavimo procesų. Kai kurie mokslininkai teigia, kad ceolitai iššaukia padidintą mikrogaurelių funkcionavimą virškinamajame trakte, pagerina maisto medžiagų virškinamumą ir pasisavinamumą iš virškinamojo trakto (Kondou, Wagai, 1968).
D. Hogge (1982) nustat÷ ceolitų teigiamą poveikį viščiukų gyvybingumui. Šį efektą aiškina tuo, kad šie aliumosilikatai virškinamajame trakte absorbuoja amoniaką ir kitas toksišku poveikiu pasižyminčias dujas, sumažina jų toksinį poveikį organizmui.
Pagrindiniu ceolito efektyviu poveikiu viščiukams broileriams buvo įrodytas geresnis maisto medžiagų pasisavinamumas organizme; iki 8 proc. padid÷jo lesalų konversija į produkciją, 15 proc. padid÷jo azoto pasisavinamumas, palyginti su tais viščiukais broileriais, kurie su lesalais ceolito negavo. Maisto medžiagų pasisavinamumas ceolito poveikyje padid÷jo: sausosios medžiagos nuo 66,7 iki 68,2 proc., žalių baltymų – nuo 41,0 iki 49,4 proc., žalių riebalų – nuo 79,7 iki 83,2 proc. (Hooge, 1982).
Priklausomai nuo teigiamo poveikio ir netgi gydomųjų savybių, natūralūs ceolitai gali būti naudojami racionams praturtinti (Pond et al., 1988; Pond, Mumpton, 1984). Natūralūs ceolitai įtakoja atrajotojų didesnius paros priesvorius (Ivan et al., 2001), ÷riukų kraujo serume didina kalio susikaupimą (Forouzani et al., 2004), padidina kiaulių augimo spartą (Ward et al., 1991), vištoms pagerina lesalų konversiją į kiaušinių produkciją (Fethiere et al., 1994).
Kai kurių autorių duomenimis (Basalan et al., 2005; Miles, Henry, 2007; Eraslan et al., 2005; Bailey et al., 2006) ceolitai ryškių pokyčių paukščių kraujo biocheminei sud÷čiai netur÷jo. D. Prulovic´ et al. (2007), C. Alexopoulos et al. (2007) , E. Afriyie-Gyawu et al. (2005), M. Tas et al. (2007), S. Abbes et al. (2006) nurodo, kad klinoptilolito panaudojimas neįtakojo gyvūnų sveikatingumo pokyčių.
Natūralus ceolitas – klinoptilolitas prad÷tas naudoti prieš 250 metų. Pirmą kartą šis mineralas buvo aprašytas tyrin÷tojo A. F. Cronstedt (1756). Pasaulyje aptinkama daugiau kaip 100 skirtingų ceolitų formų. Jo sud÷tyje randama iki 84 proc. gryno klinoptilolito. 1 m3 sveria 2200–2440 kg, vandens adsorbcijos geb÷jimas – 39 proc., chemin÷ sud÷tis (proc.): SiO2 – 64,18–75,50; MgO – 0,29–1,43; Fe2O3 – 0,12–2,45; Na2O – 0,10–2,97; Al2O3 – 10,93–14,80; K2O – 1,24–4,24; CaO – 1,43–11,68 (Ivkovic et al., 2004; Milic et al., 2005).
Natūralus ceolitas klinoptilolitas su savo gerosiomis fiziko-chemin÷mis savyb÷mis, pasižymintis antioksidaciniu aktyvumu, naudojamas papilduose žmon÷ms megamino ir lykopenomino forma (Ivkovic et al., 2004). Šio aktyvuoto klinoptilolito chemin÷ sud÷tis – SiO2 – 65,0–71,3 proc.; Al2O3 – 11,5–13,1 proc.; CaO – 2,7–5,2 proc.; K2O – 2,2–3,4 proc.; Fe2O3 – 0,7–1,9 proc.; MgO – 0,6–1,2 proc.; Na2O – 0,2–1,3 proc.; TiO2 – 0,1–0,3 proc. Bendra klinoptilolito formul÷ – (Ca, K2, Na2, Mg)4 Al8Si40O96 24H2O (Zarkovic et al., 2003).
Klinoptilolitas sąlygoja spartesnį gyvūnų augimo intensyvumą, vystimąsi (Pond et al., 1988), sumažina amoniako toksiškumą organizme (Shurson et al., 1984), turi savybę adsorbuoti kai kuriuos mikotoksinus, ypač aflotoksinus, dalyvauja organizmo metabolin÷se reakcijose (Harvey et al., 1993).
Natūralus, biologiškai aktyvus ir nepasižymintis toksin÷mis savyb÷mis, klinoptilolitas laikomas labai efektyviu gliukoz÷s absorbentu ir gali būti vartojamas kaip vaistas cukriniam diabetui gydyti (Rosabal et al., 1997). Labai gerai žinoma šio aliumosilikato biologin÷ savyb÷ – apsaugo nuo viduriavimo procesų pasireiškimo, tod÷l naudojamas kaip antidiar÷jinis gydomasis papildas, sumažina virškinamojo trakto susirgimų pasireiškimą bei mirtingumą (Fuentes et al., 1997). Laikomas specifiniu imunostimuliatoriumi, reguliuoja imuninę organizmo sistemą (Ueki et al., 1994; Aikoh et al., 1998). Taip pat nurod÷, kad kvarcas, silikatai ir aliumosilikatai veikia kaip nespecifiniai imunostimuliatoriai, panašiai kaip superantigenai. Superantigenai – imunostimuliatorių klas÷, skausmą iššaukiantys bakterin÷s ir virusin÷s kilm÷s baltymai, turintys savybę aktyvuoti didelę dalį T ląstelių (5–20 proc.) (Garces, 1999). Panaudojant smulkiai homogenizuotą klinoptilolitą, kaip papildą gyvūnams, pasteb÷ta, kad jis yra netoksiškas ir vertingas natūraliai gydant v÷žinius susirgimus.
Mažai ištirtas, bet įgaunantis vis platesnį panaudojimo spektrą yra aliuminio silikatas – koalinas. Tai dažniausiai baltos spalvos molžemis, susiformavęs eroduojant aliuminio mineralams. Naudojamas kaip lipnumą reguliuojanti medžiaga ir aromato perneš÷jas. Savo sud÷tyje turintis: SiO2 – 45,44 proc., Al2O3 – 38,52 proc., Fe2O3 – 0,80 proc., MgO – 0,08 proc., CaO – 0,08 proc., K2O – 0,14 proc., Na2O – 0,66 proc., TiO2 – 0,16 proc., H2O – 14,20 proc. (Keller, 1979).
Didelę svarbą gamtiniai ceolitai įgauna ir tuo aspektu, kad jie padeda išspręsti ir mus supančios aplinkos problemas. Jie išvalo gamybines atliekas nuo nuodingųjų dujų (Smith, 1980). Ceolitai tam tikru lygiu padeda spręsti gamtos apsaugos taršą – ir gaunant su pašarais, ir pridedant į išmatas, sumažinamas dr÷gnio kiekis jose, sumaž÷ja ir amoniako kiekio susidarymas.
JAV ir kitose valstyb÷se gyvulininkyst÷s šakos tapo reguliuojama sritimi, nes žalingi kvapai, potencialus fosfatų išmetimas į vandenis ir dirvą tapo aplinkosaugine problema. Fitaz÷s panaudojimas gyvulių pašaruose ir paukščių lesaluose pagerino metabolinę fosfato asimiliaciją ir tokiu būdu sumažino
fosforo kiekius kiaulienoje ir paukštienoje. Gamtinių sorbentų panaudojimas pašaruose faktiškai pašalina mikotoksiną (aflatoksinus, kurie iššaukia mirtį) ir pagerina gyvulių sveikatos būklę. Ceolitas dedamas į pašarus taip pat tam, kad išvengti pašarų pel÷jimo ir sausinti pašarus, sugeriant iš jų dr÷gnį.
Ceolitas, kaip priedas į pašarus, parod÷, kad galima sumažinti amoniako koncentraciją m÷šle ir baltymų kiekį panaudojamuose pašaruose. Taip pat padeda sumažinti amoniako išsiskyrimą, jeigu juo barstomi m÷šlas ir srutos.
Daugeliu bandymų patvirtinta ceolito panaudojimo galimyb÷s pašaruose, kur buvo stebimas kiaulių sveikatos pag÷r÷jimas ir dujų išsiskyrimo sumaž÷jimas. Tai įrod÷ (Pond, 1995; Poulson, Oksbjerg, 1995; Uygongco et al., 1999; Veldman, Van der Aar, 1997; White, 2005; Yannakopoulos et al., 2000).
Tyrin÷tojai A. M. Lefcourt, J. J. Meisinger (2001) nustat÷, kad į skystą m÷šlą ar srutas prid÷jus 6,25 proc. ceolito, azoto nuostoliai sumažinami 55 proc. D. B. Harris, E. L. Thompson (1998) pasteb÷jo, kad vidutin÷ metin÷ amoniako emisija iš fermų Šiaur÷s Karolinoje (JAV) buvo iki 3,69 kg iš vienos kiaul÷s per metus, bet vasaros laiku – iki 4,81 kg. Tokius panašius tyrimų rezultatus gavo ir Europoje atlikti steb÷jimai – 2–5 kg kiaulei per metus.
Ceolitai iš skirtingų vietovių turi įvairų kiekį klinoptilolito. Pageidautina vartoti ceolitą su didesniu klinoptilolito kiekiu, nes tokių ceolitų didesn÷ katijonų mainų geba. Kietesni ceolitai labiau pageidautini, negu tie, kuriuos lengviau sutrinti. Minkštas klinoptilolitas turi tendenciją susitrinti ir virsti dulk÷mis jų naudojimo ir transportavimo metu. Be to, minkštuose ceolituose esantis molis sugerdamas vandenį suardo ceolito struktūrą. Ceolitai neturi tur÷ti jokių kalcio tipo karbonatų (CaCO3), nes šis mineralas didina pH koncentraciją.
Kalbant bendrai apie ceolitus galime teigti, kad jie mažina viduriavimo atvejus; suriša toksinus; pagerina fosfatų pasisavinimą paukščių organizme; padidina standartinių kiaušinių išeigą; mažina vištų kojų nudegimus nuo fosforo; mažina kritimus; didina pašarų, lesalų, ÷dalų panaudojimo efektyvumą ir sumažina sunaudojimo kiekius produkcijos vienetui gauti; didina kiaušinio lukšto storį; pagerina pašarų srauto birumą ir neleidžia pašarams sulipti ir susigul÷ti; pailgina pašarų, lesalų, ÷dalų granul÷s ilgaamžiškumą; padidina produkcijos išeigą. Taip pat sugeria nemalonius kvapus; mažina vabzdžių ir jų dauginimosi spartą; gerina gyvūnų sveikatos būklę; mažina gruntinių vandenų ir atmosferos taršą.
Klinoptilolitas yra plačiausiai naudojamas natūralus ceolitas. 1997 m. klinoptilolito buvo sunaudota daugiau kaip 3,6 mln. tonų. Daugiausia jo buvo suvartota kačių ir šunų sausų ÷dalų gamybai, trąšoms ir kaip ekologinis sorbentas. Po Černobilio katastrofos radioaktyvumui sumažinti 1986 metais sarkofagui buvo panaudota 500000 t klinoptilolito. Klinoptilolito priedas pašaruose sumažina radioaktyvių metalų kaupimąsi gyvūnin÷s kilm÷s produkcijoje, sumažina aflotoksinų kaupimąsi grūduose, sumažina
viduriavimo pasireiškimo atvejus kiaulių, karvių, avių, paukščių ir kitų gyvūnų tarpe (Oguze, Kurtoglu, 2000; Oguze et al., 2000; Vrzgula et al., 1982).
Europos Sąjungoje kalcio aliumosilikatai kaip papildai įregistruoti – E 556 pagal direktyvą Nr. 739/2000.
Klinoptilolitas apsaugo gyvūnus nuo intoksikacijų, kurias gali sukelti mikotoksinai (Skalicka et al., 2000; Rizzi et al., 2003; Modirsanei et al., 2004; Desheng et al., 2005), absorbuoja sunkiuosius metalus (Boranic, 2000; Pond, Yen, 1983) ir radionuklidus (Vitorovic et al., 2002; Branislava, Gordana, 2004), apsaugo virškinamąjį traktą nuo įvairių susirgimų, pagerina maisto medžiagų pasisavinamumą, pagerina patalpų mikroklimatą (Meisinger et al., 2001; Melenova et al., 2003). H. Vogt (1991) nustat÷ teigiamą klinoptilolito poveikį vištų dedeklių d÷slumui. Įrod÷ teigiamą poveikį kiaušinių prekinei vertei – padid÷jo kiaušinio lukšto storis, sumaž÷jo kiaušinio baltymo kiekis ir buvo pasteb÷tas ryškesnis trynio spalvos intensyvumas. M. A. Elliot, H. M. Edwards (1991) nustat÷ teigiamą poveikį lesalų maisto medžiagų pasisavinamumo lygiui viščiukų virškinamajame trakte.
Klinoptilolitas gali tur÷ti ir neigiamą poveikį pasisavinant kai kurias medžiagas – mineralines medžiagas ir vitaminus. H. M. Edwards et al. (1992) nustat÷ neigiamą poveikį vitamino D3, V. Gomonaj et al. (2000) g÷lavandenių žuvų didesni kiekiai.
Ceolitai kiaulių racionuose gali pagerinti sveiktos būklę, laikymo sąlygas, ypač santykin÷s oro dr÷gm÷s procentą, (Sardi et al., 2001; Prvulovic et al., 2007), pagerina virškinamumo procesus organizme (Leung, 2004). Klinoptilolito priedas gyvūnų racionuose sumažina šlapalo koncentraciją kraujo sud÷tyje (Pond, Lee, 1984), padidina gliukoz÷s kiekį kraujyje (Nestorov, 1984). Plačiai klinoptilolitas naudojamas ir kaip antiosidatorius, imunostimuliatorius bei kaip preparatas priešv÷žin÷je terapijoje (Grce, Pavelic, 2005).
Daugelis mokslininkų pateikia duomenis apie klinoptilolito gerą toleranciją žmogaus bei gyvūnų organizme, nes šis ceolitas gerai absorbuoja mikotoksinus, pašarai, ÷dalai, kurių sud÷tyje yra šio aliumosilikato pagerina gyvūnų sveikatos būklę, pagerina imuninę sistemos veiklą (Phillips, 1990; Huwig, 2001; Pavelic et al., 2001).
Klinoptilolitas d÷l savo biologinio poveikio gali būti s÷kmingai naudojamas vakcinų gamyboje ir diar÷jos gydymui, o taip pat priešv÷žin÷je terapijoje. Gydomosios procedūros su klinoptilolitu plačiai naudojamos šunims, nes padeda apsisaugoti nuo įvairių auglių pasireiškimo ir leidžia pagerinti visapusišką sveikatos būklę, prailgina gyvenimo trukmę. Klinoptilolitas sumažina odos v÷žinius susirgimus sustabdydamas auglių formavimąsi ir augimo spartumą, blokuodamas v÷žinių ląstelių plitimą (Grce, Pavelic, 2005).
Sumaž÷ję šlapalo, kreatinino ir padid÷ję albuminų kiekiai rodo pager÷jusias inkstų ir kepenų funkcijas, o daugumai, vos ne 50 proc. vyresnių kačių, min÷ti organai dažnai veikia nepakankamai (Cornelius et al., 2000; Elliot et al., 1991).
Neįprasta ceolitų savyb÷ – adsorbuoti didelius kiekius vandens. Klinoptilolito geb÷jimas adsorbuoti skysčius – 39 proc. (Nagy et al., 1998; Mumpton, 1999). Tyr÷jai pasteb÷jo, kad sausas ÷dalas su klinoptilolito priedu sumažina dr÷gnio kiekį išmatose. Kačių išmatų sud÷tyje buvo nustatyta 21,50 –22,67 proc. sausosios medžiagos, o kačių išmatos, kurios klinoptilolito priedo negavo, buvo vandeningesn÷s ir daugiau dvokiančios –79,12–81,12 proc. dr÷gnio.
Ceolitai pateikti kartu su ÷dalais, pašarais, lesalais sumažina bakterinį užterštumą (Varel et al., 1987), neutralizuoja toksines medžiagas juose (Ward et al., 1993).
M. R. Dwyer et al. (1997) ir T. Kececi et al. (1991) teigia, kad klinoptiloloto priedas teigiamai veikia kraujo sud÷tį: reguliuoja leukocitų kiekį, padidina hemoglobino bei hematokrito kiekį kraujyje. Klinoptilolitas tur÷jo įtakos kai kuriems kraujo cheminiams ir morfologiniams rodikliams. Skirtinguose kačių fiziologin÷s būkl÷s etapuose bendras baltymų, albuminų ir globulinų kiekis klinoptilolito poveikyje buvo didesnis ir sudar÷: 61,8–67,8 g L-1; 28,6–31,8 g L-1 ir 30,7–32,8 gL-1 atitinkamai, kada kačių kraujyje, kurios šio priedo negavo, šie rodikliai atitinkamai siek÷: 60,3–64,7 g L-1; 26,2–29,1 g L-1 ir 27,1– 30,8 g L-1. Padid÷jo ir hemoglobino kiekis – 124,8–127,7 g L-1, o priedo negavusių kačių – 119,8–123,2 g L-1. Klinoptilolito poveikyje maž÷jo bendrojo cholesterolio ir gliukoz÷s kiekiai.
Atliktų tyrimų rezultatai parod÷, kad klinoptilolitą gavusių kačių kraujo serume kalcio (2,2 – 2,4 mmol L-1) ir fosforo (1,6 – 2,0 mmol L-1) kiekiai buvo fiziologin÷s normos ribose, tačiau atitinkamai 11,5 – 12,2 proc. ir 11,4 - 13,3proc. didesni palyginti su kontrole. M. R. Dwyer et al. (1997) nurodo, kad klinoptilolitas teigiamai įtakoja makroelementų kalcio ir fosforo koncentraciją kraujyje.
Klinoptilolitas tur÷jo teigiamos įtakos kačių išmatų cheminei sud÷čiai, kraujo cheminiams ir morfologiniams rodikliams bei maisto medžiagų pasisavinamumui (Meisinger et al., 2001; Melenova et al., 2003).
1.2. Ceolitų panaudojimas šunų ÷daluose
Klinoptilolitas – natūralus, netoksiškas ir labai simetriškos struktūros ceolitas. Plačiai naudojamas gyvūnų virškinamojo trakto susirgimams gydyti (Rodriguez-Fuentes et al., 1977), virškinamajame trakte
reguliuoja gerųjų ir blogųjų bakterijų kolonijų skaitlingumą (Maeda, Nose, 1999). Serbijoje naudojamas antioksidaciniams ir imunostimuliaciniams tikslams (Katić, 2002), o taip pat priešv÷žin÷je terapijoje.
Klinoptilolito preparatais gydomi įvairūs augliai, atskirais atvejais pagerina sveiktos būklę, prailgindami šunų amžių, taip pat užkerta kelią auglių plitimui šuns organizme (Grce, Pavelić, 2005). Viena iš negatyvių klinoptilolito biologinių savybių – gali būti toksiškas kai kuriems žinduoliams, nes savo sud÷tyje turi sunkiųjų metalų: švino, kadmio, cinko ir kt.
Yra nemažai nuorodų kad dietiniai produktai ir rūgštingumą mažinantys preparatai taip pat turi teigiamos įtakos gydant v÷žiu sergančius gyvūnus. Aktyvuotas klinoptilolitas veikia kaip priešv÷žinis gydomasis agentas natūraliomis sąlygomis. Klinoptilolitas buvo naudojamas su ÷dalais ir buvo stebimas v÷žinių susirgimų sumaž÷jimas bei bendras sveikatos būkl÷s pag÷r÷jimas (Conney et al., 1999; Garces, 1999). Geriausi rezultatai buvo gauti klinoptilolitą panaudojant šunų odos v÷žiniams susirgimams gydyti.
Klinoptilolito panaudojimas mitybiniams/antiv÷žiniams tikslams turi du pagrindinius uždavinius. Pirmas – pateikiamas kaip mitybinis komponentas, kuris veikia mutagenez÷s ir kancerogenez÷s mechanizmus (Giovannucci, 1999; Sugimura, 2000). Antras – randamas maisto komponentuose ir įvairiuose prieduose sustiprindamas atsparumo mechanizmą prieš v÷žinius susirgimus. Šie junginiai yra augalų estrogenai, flavanoidai (Colić, Pavelić, 2000).
Klinoptilolitas, yra specifinis ceolitų grup÷s atstovas, kuris sugeba hidratuoti natūralias ir sintetines mikroskopines daleles turinčias AlO4 ir SiO4 tetraedrus. Jis gali atlikti ir dezinfekuojančią funkciją. Labai geras gliukoz÷s absorbentas ir imunostimuliatorius (Pavelic et al., 2001; Pavelic et al., 2002), naudojamas kaip priešdiabetinis preparatas (Concepcion-Rosabal et al., 1997).
Klinoptilolitas plačiu spektru naudojamas gyvūnų š÷rime. Apsaugo gyvūnų organizmą nuo mikotoksinų sukeliamų intoksikacijų (Rizzi et al., 2003; Skalicka et al., 2000; Modirsanei et al., 2004; Desheng et al., 2005), pašalina sunkiuosius metalus (Boranić, 2000) ir radionuklidus (Vitorovic et al., 2002; Branislava, Gordana, 2004), apsaugo virškinamąjį traktą nuo įvairių jam būdingų susirgimų, pagerina maisto medžiagų pasisavinamumą, pagerina higienines ir sanitarines aplinkos sąlygas (Meisinger et al., 2001; Melenova et al., 2003).
Klinoptilotito poveikis įrodytas jį naudojant skirtingų veislių šunų visaverčiuose sausuose ÷daluose - mažų, vidutinių, didelių ir labai didelių. Virškinamumo bandymai atitinkamai buvo atlikti 11, 212, 35 ir 60 savaičių amžiaus šunims. Nustatyta, kad organin÷ medžiaga mažų veislių šunų buvo pasisavinama 85,5 proc. lygyje, arba 5,3 proc. geriau palyginti su kontrole, vidutinių veislių šunų - 86,3 proc., arba 6,1 proc. geriau, didelių - 88,9 proc., arba 9,5 proc., ir labai didelių - 88,4 proc., arba 2,7 proc. geriau palyginti su klinoptilolito priedo negavusiais. Nustatytas aukštesnis ir žalių baltymų pasisavinamumo lygis. Geriausias
maisto medžiagų pasisavinamumas nustatytas didelių veislių šunų organizme visuose auginimo perioduose. L÷tesnis ÷dalo masių pra÷jimo greitis nustatytas didelių veislių šunų organizme. Dr÷gnio kiekis didelių veislių šunų organizme irgi buvo mažiausias (Malo, Buddington, 2000).
Visiems gyviems organizmams labai svarbūs riebaluose tirpūs vitaminai A ir E. Jų funkcijos yra labai gerai žinomos. Klinoptilolitas ir kiti ceolitai aktyviai dalyvauja šių biologiškai aktyvių medžiagų apykaitoje. Geriausią efektą iš visų ceolitų dav÷ klinoptilolitas, kada buvo vertinama gyvūnų kraujo serumo chemin÷ sud÷tis, buvo nustatyta didesn÷ vitamino A ir E koncentracija (Katsoulos et al., 2005; Prvulovic et al., 2007).
2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Magistrinį darbą ruoš÷me vadovaudamiesi magistrų baigiamųjų darbų rengimo nurodymais (Januškevičien÷, Januškevičius, 2012).
2.1. Tyrimų organizavimas
2011 – 2012 metais šunų veislyne buvo atliktas mokslinis-tiriamasis bandymas su vokiečių aviganių veisl÷s šunimis. Mokslinio tiriamojo bandymo eigoje buvo atlikti virškinamumo bandymai su kal÷mis ir patinais: bandymo pradžioje –tik atrinkus ir suskirsčius šunis į grupes, buvo šeriama sausu visaverčiu ÷dalu „NATURE’S PROTECTION“; ramyb÷s būkl÷je – pra÷jus dar dviems m÷nesiams, kada buvo šeriamabandomuoju ÷dalu; su patinais kergimo laikotarpiu, su kal÷mis šuningumo viduryje ir laktacijos periodo viduryje. Virškinamumo bandymai buvo vykdomi skirtinguose fiziologin÷s būkl÷s perioduose.
Kales ir patinus bandymui atrinkome analogų principu. Buvo atsižvelgta į: amžių, kūno masę, sveikatos būklę, charakterį (Januškevičius, 1992).
Kal÷s buvo parinktos 4–5 metų amžiaus, sveriančios 30,0–35,0 kg, o patinai – 3–6 metų, jų svoris buvo 38–45 kg.
Buvo sudarytos dvi kalių analogin÷s grup÷s, po 5 kiekvienoje grup÷je: 5 kal÷s kontrolin÷je grup÷je ir 5 kal÷s tiriamojoje grup÷je; taip pat dvi patinų grup÷s, po 3 kiekvienoje grup÷je. Šunys buvo laikomi voljeruose po vieną. Visiems gyvūnams buvo sudarytos vienodos laikymo ir priežiūros sąlygos, buvo šeriami per visą bandomąjį laikotarpį sausu pilnaverčiu ÷dalu „NATURE’S PROTECTION“, skirtu suaugusiems šunims. Tiriamųjų grupių šunys su ÷dalu gavo 1,0 proc. ceolito – klinoptilolito, juo pakeičiant dalį įprastinio mineralinio priedo. Šunų š÷rimui naudojome ÷dalą, kurio cheminę sud÷tį pateikiame 1 lentel÷je.
1 lentel÷. ödalo „NATURE’S PROTECTION“ suaugusiems šunims sud÷tis (kal÷ms)
Su klinoptilolitu Be klinoptilolito
Vištienos miltai Vištienos miltai
Ryžiai Ryžiai
Kukurūzai Kukurūzai
Paukštienos taukai Paukštienos taukai
Žirniai Žirniai
Kukurūzų glitimas Kukurūzų glitimas
Žuvų miltai Žuvų miltai
Cukrinių runkelių minkštimas Cukrinių runkelių minkštimas
Žirniai Žirniai
S÷menys S÷menys
Kiaušinių milteliai Kiaušinių milteliai
Jukos ekstraktas Jukos ekstraktas
Rozmarino ekstraktas Rozmarino ekstraktas
Mikronizuotas klinoptilolitas (1proc.) -
Monokalcio fosfatas Monokalcio fosfatas
Cikorijų ekstraktas Cikorijų ekstraktas
Gliukozaminas Gliukozaminas
Chondroitino sulfatas Chondroitino sulfatas
Priedai Priedai
Kalių ir patinų š÷rimui buvo naudojamas visavertis sausas ÷dalas „NATURE’S PROTECTION“, kurio sud÷tyje yra gyvūnin÷s ir augalin÷s kilm÷s komponentai. Iš gyvūninių žaliavų sauso ÷dalo gamybai buvo panaudoti vištienos miltai, paukštienos taukai, žuvų miltai, kiaušinių milteliai. Tiriamosios grup÷s kal÷s ir patinai su racionu gavo klinoptilolito priedą – 1 proc.
Be klinoptilolito priedo gamybos proceso metu buvo naudojamas įvairių biologiškai aktyvių medžiagų priedas, kurio sud÷tį pateikiame 2 lentel÷je.
2 lentel÷. ödalo „NATURE’S PROTECTION“ suaugusiems šunims gamybai panaudoto priedo sud÷tis 1 kg (kal÷ms)
Priedo sudedamosios dalys Kiekiai
Vitaminas A (E672), TV 22500,0 Vitaminas D3 (E671), TV 1875,0 Vitaminas E (E307), mg 663,0 Geležis, mg 63,0 Jodas, mg 1,9 Varis, mg 6,3 Manganas, mg 25 Cinkas, mg 144 Selenas, mg 0,13 Tautinas, mg 125,0
Pagrindin÷s priedo sudedamosios dalys yra vitaminai ir mineraliniai elementai. Panaudotą priedą galima pavadinti vitaminui-mineraliniu priedu, kurio atitinkamas kiekis dedamas gaminant sausus visaverčius pramoninius ÷dalus šunims, kat÷ms bei kitiems gyvūnams.
Be lentel÷je pamin÷tų priedo sudedamųjų dalių, naudojamas antioksidantas – natūralus ir daug tokoferolio turintis ekstraktas (E306).
Sekančioje lentel÷je pateikiame naudojamo ÷dalo maistinę ir energinę vertę. Maistin÷ ÷dalų vert÷ buvo vienoda, nes klinoptilolitas, kuris savo sud÷tyje turi tik mineralines medžiagas, jis niekuo nebuvo praturtintas, nes mes įprastinio priedo dalį pakeit÷me šiuo nauju priedu.
3 lentel÷. ödalo chemin÷ sud÷tis, proc. (kal÷ms) Maisto medžiagos ir apykaitos energija Kiekiai
Sausoji medžiaga 90,0 Organin÷ medžiaga 84,5 Žali baltymai 30,0 Žali riebalai 20,0 Žali pelenai 5,5 Žalia ląsteliena 2,0
Neazotin÷s ekstraktin÷s medžiagos 32,5
Apykaitos energija, MJ 21,22
Kaip ir įprasta, sausame visaverčiame edale yra 10 proc. dr÷gnio. Organin÷s medžiagos sudedamosios dalys: 30,0 proc. žali baltymai, 20 proc. žali riebalai, 2 proc. žalia ląsteliena ir 32,5 proc. neazotin÷s ekstraktin÷s medžiagos. Vartoto sauso ÷dalo energin÷ vert÷ – 22,22 MJ apykaitos energijos.
ödalą bandymui pagamino mūsų šalies pramoninių sausų ÷dalų gamykla „Akvatera“. Tai sausas visavertis ÷dalas šunims, pagamintas su atitinkamu kiekiu klinoptilolito, juo pakeičiant įprastinį mineralinį papildą. Su klinoptilolitu iki šiol ÷dalų mūsų šalyje nebuvo gaminama.
Virškinamumo bandymai buvo atliekami su visomis kal÷mis – po 5 suaugusias kales kiekvienoje grup÷je. Bandymo atlikimui buvo vykdomas paruošiamasis laikotarpis (7 dienas), kurio metu nustat÷me su÷damo ÷dalo kiekius, kad neliktų ÷dalo likučių, ir apskaitinis laikotarpis (5 dienas), kurio metu vykd÷me sušeriamo ÷dalo ir išskiriamų išmatų apskaitą. Išmatos buvo renkamos pastoviai, kiekvienos paros išmatos buvo gerai permaišomos, sveriamos ir dedamos saugojimui į sandarius stiklinius indus, laikomos šaldytuve, kad nevyktų jose rūgimo procesai. Tyrimams buvo imama atitinkamas kiekis išmatų kiekvieną dieną. Prieš tyrimą bendras išmatų kiekis talpoje buvo gerai permaišomas ir jų m÷giniai buvo imami tyrimams.
4 lentel÷. Bandymo schema su kal÷mis
Bandymo pradžia Ramyb÷s būkl÷ Šuningumo vidurys Laktacijos vidurys Tyrimo parametrai Kontroli n÷ grup÷, n = 5 Tiriamoji grup÷, n = 5 Kontrol in÷ grup÷, n = 5 Tiriamo ji grup÷, n = 5 Kontroli n÷ grup÷, n = 5 Tiriamo ji grup÷, n = 5 Kontroli n÷ grup÷, n = 5 Tiriamo ji grup÷, n = 5 Š÷rimo racionas ödalas “Nature’ s protectio n” 100 proc. ödalas “Nature’ s protectio n” 100 proc. ödalas “Nature ’s protecti on” 100 proc. ödalas “Nature ’s protecti on” 99,0 proc.+ 1,0 proc. ceolito ödalas “Nature’s protectio n” 100 proc. ödalas “Nature ’s protecti on” 99,0 proc.+ 1,0 proc. ceolito ödalas “Nature’s protectio n” 100 proc. ödalas “Nature ’s protecti on” 99,0 proc.+ 1,0 proc. ceolito Bandymo periodų trukm÷ Š÷rimas buvo vykdomas du m÷n. Prasid÷jo po 2 m÷n. steb÷jimo, tęs÷si 2 m÷n. Po sukergimo 63 dienos Po apsišuniavimo 60 dienų Virškinam umo bandymų atlikimo laikas Atrinkus kales ir suskirsčius į analogines grupes
Likus savaitei iki kergimo Šuningumo viduryje Šuniukams esant nenartalinio laikotarpio viduryje Išmatų rikimo terminas ir laikas
Apskaitinis laikotarpis truko 5 dienas, kiekvieną dieną du kartus: ryte 8 val. ir vakare 20 val.
Kraujo ÷mimas tyrimams
Virškinamumo bandymo laikotarpiu – trečią dieną Kraujo pristatym o laikas į laboratorij ą Per 0,5 – 1,5 val.
Moksliniam bandymui su patinais buvo sudarytos dvi analogin÷s grup÷s, kiekvienoje grup÷je buvo po tris patinus. Š÷rimo, laikymo ir priežiūros sąlygos buvo analogin÷s, kaip ir atliekant bandymą su kal÷mis. Bandymo schemą pateikiame 5 lentel÷je.
5 lentel÷. Bandymo schema su patinais
Bandymo pradžia Ramyb÷s būkl÷ Kergimo laikotarpis Tyrimo parametrai Kontrol in÷ grup÷, n = 3 Tiriamoji grup÷, n = 3 Kontrol in÷ grup÷, n = 3 Tiriamoji grup÷, n = 3 Kontrol in÷ grup÷, n = 3 Tiriamoji grup÷, n = 3 Š÷rimo racionas ödalas
“Nature ’s protecti on” 100 proc. ödalas “Nature’s protection” 100 proc. ödalas “Nature ’s protecti on” 100 proc. ödalas “Nature’s protection” 99,0 proc.+ 1,0 proc. ceolito ödalas “Nature ’s protecti on” 100 proc. ödalas “Nature’s protection” 99,0 proc.+ 1,0 proc. ceolito Bandymo periodų
trukm÷ Š÷rimas buvo
vykdomas du m÷n.
Prasid÷jo po 2 m÷n. steb÷jimo, tęs÷si 2 m÷n.
Kergimo laikotarpyje – po 20 dienų nuo pirmo sukergimo Virškinamumo bandymų atlikimo laikas Atrinkus kales ir suskirsčius į analogines grupes
Likus savaitei iki
kergimo Kergimo laikotarpis
Išmatų rikimo terminas ir laikas
Apskaitinis laikotarpis truko 5 dienas, kiekvieną dieną du kartus: ryte 8 val. ir vakare 20 val.
Kraujo ÷mimas
tyrimams Virškinamumo bandymo laikotarpiu – trečią dieną Kraujo
pristatymo laikas į laboratoriją
Per 0,5 – 1,5 val.
2.2. Tyrimų metodikos
ödalo ir išmatų tyrimus atlikome pagal priimtas metodikas (Januškevičius ir kt., 2010, 2011):
- vandens ir sausųjų medžiagų kiekį nustat÷me m÷ginius iki pastovios mas÷s džiovindami termostate 60–65 oC, o v÷liau – 100–105 oC temperatūroje; apskaičiavome bendrąjį dr÷gnį ir sausąsias medžiagas;
- baltymus nustat÷me Kjeldalio metodu – vykd÷me mineralizacijos procesą, gautą amonio sulfatą distiliavome ir , kad sužinoti kiek liko nesurištos decinormalin÷s sieros rūgšties, atlikome titravimą;
- riebalus ekstrahavome Soksleto aparatu veikiant organiniams tirpikliams, naudojome etilo eterį;
- mufelin÷je krosnyje 550oC temperatūroje m÷ginius sudeginome iki pastovios mas÷s (gavome žalius pelenus);
- ląstelienos kiekį nustat÷me m÷ginius virindami acto ir azoto rūgščių mišinyje, praplov÷me karštu distiliuotu vandeniu, spiritu ir eteriu; džiovinome termostate 100–105oC temperatūroje;
- neazotines ekstraktines medžiagas apskaičiavome iš organin÷s dalies atimdami žalius baltymus, žalius riebalus ir žalią ląstelieną; apykaitos energiją apskaičiavome pagal maisto medžiagų kaloringumą;
- virškinamumo koeficientus skaičiavome klasikiniu būdu – suvirškinta maisto medžiaga buvo dalinama iš gautos su ÷dalu maisto medžiagos ir dauginama iš 100.
Kraujas buvo imamas iš safena venus. Kraujo m÷giniai į laboratoriją tyrimams buvo pristatomi valandos b÷gyje. Morfologiniams tyrimams kraujas imtas į m÷gintuv÷lius EDTA, o biocheminiams tyrimams – į m÷gintuv÷lį be konservantų. Kraujo serumas gautas kraują laikant kambario temperatūroje 2 val., tada stikline lazdele atskiriant nuo m÷gintuv÷lio ir centrifuguojant 10 min. 3000 apsisukimų per minutę greičiu.
Kraujo biocheminiai rodikliai nustatyti automatiniu biocheminiu analizatoriumi „DIALAB Autolyzer 20010D–2009“ (JAV), morfologiniai kraujo tyrimai buvo atlikti analizatoriumi MELET SCHLOISING LABORATORIES (Prancūzija). M÷giniai ir būtinų reagentų sudedamosios dalys pagal nustatytą kiekį d÷ti analizatoriaus išorin÷je dalyje ir, priklausomai nuo įvestos programos, reikiamu laiko intervalu išmatuotas optinis tankis, automatiškai apskaičiuota sudedamosios dalies koncentracija.
Statistiškai rezultatus – aritmetinį vidurkį, aritmetinio vidurkio paklaidą, patikimumo kriterijų bei patikimumo laipsnį – nustat÷me pagal Stjudento t-testą (Sakalauskas, 1998).
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2008 12 18 Lietuvos Respublikos valstybin÷s veterinarin÷s tarnybos įsakymo Nr. B1-639 („Valstyb÷s žinios“, 2009 01 22, Nr. 8) „D÷l gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tikslams laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų“. Taip pat, atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
3. REZULTATAI
Užsibr÷žtiems tikslams įvykdyti buvo atlikti moksliniai bandymai su vokiečių aviganių kal÷mis ir patinais. Pagrindiniu tikslu buvo laikoma – įvertinti klinoptilolito įtaką vokiečių aviganių veisl÷s šunims priklausomai nuo lyties. Tam buvo atliktas pirmas bandymas su kal÷mis, kurios buvo steb÷tos ramyb÷s būkl÷je, šuningumo ir laktacijos periodais. Antro bandymo tikslas – įvertinti klinoptilolito poveikio įtakos laipsnį šunų patinų organizmo pagrindin÷ms funkcijoms bei sveikatos būklei, apibendrinant kraujo biocheminius ir morfologinius rodiklius.
3.1. Bandymas su kal÷mis
3.1.1. Bandymas su kal÷mis – atrinkus ir suskirsčius į analogines grupes
Kada kal÷s buvo suskirstytos į grupes, kontrolinę ir tiriamąją, jų š÷rimas buvo vykdomas vienodu sausu ÷dalu „Nature’s protection“, atlikome jų kūno mas÷s nustatymą. Kalių kūno mas÷ grup÷se buvo praktiškai vienoda – apie 32,5 kg.
Mokslinio tiriamojo bandymo metu atitinkamais laikotarpiais buvo atliekami virškinamumo bandymai, kad gal÷tume įvertinti maisto medžiagų pasisavinamumo lygį atskirais auginimo laikotarpiais, o taip pat įvertinti jo kaitą, priklausomai nuo fgiziologin÷s būkl÷s.
Pirmuosius tokius stb÷jimus atlikome pačioje bandymo pradžioje. Paruošiamąjame laikotarpyje nustat÷me su÷damų ÷dalų kiekius, kuriuos pateikiame 6 lentel÷je.
6 lentel÷. Vokiečių aviganių ÷dalo suvartojimo ir išmatų išskyrimo kiekiai (vidutiniškai)
Grup÷ Su÷d÷, g Išskyr÷ išmatų, g
Kontrolin÷ 420,8 216,2
Tiriamoji 418,0 208,5
Kontrolin÷s grup÷s kal÷s su÷d÷ po 420,8 g sauso ÷dalo, o tiriamosios kal÷s – po 418,0 g, arba 2 g mažiau; kontolin÷s grup÷s kal÷s išmatų išskyr÷ 216,2 g, o tiriamosios kal÷s 7,7 g mažiau.
Išmatų tyrimo rezultatus pateikiame sekančioje lentel÷je.
7 lentel÷. Išmatų chemin÷ sud÷tis Grup÷
Maisto medžiaga, proc. Kontrolin÷ n=5 Tiriamoji n=5
Dr÷gnis 77,04±0,12 77,02±0,15 Sausoji medžiaga 22,96±0,11 22,98±0,09 Organin÷ medžiaga 16,42±0,06 16,50±0,08 Žali pelenai 6,54±0,11 6,48±0,10 Žali baltymai 4,68±0,04 4,70±0,05 Žali riebalai 0,72±0,07 0,75±0,06 Žalia ląsteliena 2,94±0,12 2,90±0,14 Neazotin÷s ekstraktin÷s medžiagos 8,08±0,11 8,15±0,11 Apykaitos energija, MJ 3,41 3,43
Kontrolin÷s grup÷s kalių išmatose nustatyta 77,04 proc. dr÷gnio ir 22,96 proc. sausosios medžiagos, o tiriamosios grup÷s kalių išmatos labai nedideliu skirtumu buvo sausesn÷s, tokiu pačiu dydžiu jose buvo daugiau ir sausosios medžiagos. Sausoji medžiaga kontrolinių kalių išmatų buvo turtingesn÷ žaliais pelenais – 6,54 proc., arba 0,06 proc. daugiau, žalių baltymų tiriamosios grup÷s išmatose – 4,70 proc., arba 0,02 proc. daugiau, žalių riebalų nustatyta – 0,75 proc., arba 0,03 proc. daugiau, o žalios ląstelienos – 2,90 proc., arba 0,04 proc. mažiau ir neazotinoų ekstraktinių medžiagų –8,15 proc., arba 0,07 proc. daugiau, palyginti su kontrolin÷s kalių grup÷s išmatų sud÷timi.
Taigi, vienų maisto medžiagų didesni kiekiai buvo nustatyti kontrolin÷s grup÷s kalių išmatų sud÷tyje, o kitų tiriamosios grup÷s kalių išmatose.
Apykaitos energijos kiekis kontrolinių kalių išmatose sudar÷ 3,41 MJ, o tiriamųjų kalių išmatų kaloringumas buvo 0,58 proc. didesnis, tai priklaus÷ nuo jose esančių nesuvirškintų miasto medžiagų kiekio, nes atskirų maisto medžiagų energin÷ vert÷ skiriasi. Pvz.: 1 g riebalų duoda 39,8 kJ, 1 g baltymų – 23,9 kJ, 1 g ląstelienos – 20,1 kJ ir 1 g krakmolo bei cukraus – 17,5 kJ apykaitos energijos.
