LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Gintarė Žukauskaitė
Rizikos veiksnių lemiančių galvijų infekcinių kvėpavimo
sistemos ligų plitimą analizė
Analysis of risk factors influence to bovine infectious
respiratory diseases
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė: doc. dr. Birutė Karvelienė
2 DARBAS ATLIKTAS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS
APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Rizikos veiksnių lemiančių galvijų infekcinių kvėpavimo sistemos ligų plitimą analizė“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
(parašas)
1)
2)
3 Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data)
(gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
4
TURINYS
SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 8 SANTRUMPOS ... 10 1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 111.1.Galvijų kvėpavimo organų sistema ir jos ypatumai ... 11
1.2.Infekcinės kvėpavimo sistemos ligų sukėlėjai Lietuvoje ... 15
1.2.1.Galvijų infekcinio rinotracheito epidemiologinių duomenų apžvalga ... 15
1.2.2.Galvijų virusinės diarėjos epidemiologinių duomenų apžvalga ... 18
1.2.3.Galvijų 3 serologinio tipo paragripo epidemiologinių duomenų apžvalga ... 20
1.2.4.Respiratorinių sincitinių virusų epidemiologinių duomenų apžvalga ... 21
1.2.5.Galvijų adeno virusų epidemiologinių duomenų apžvalga ... 22
1.2.6.Manheimia haemolytica bakterijos epidemiologinių duomenų apžvalga ... 23
1.2.7.Pasteurella multocida bakterijos epidemiologinių duomenų apžvalga ... 23
1.2.8.Histophilus somni bakterijos epidemiologinių duomenų apžvalga ... 23
1.2.9.Mycoplasma bovis bakterijos epidemiologinių duomenų apžvalga ... 24
1.3. Rizikos veiksniai įtakojantys galvijų kvėpavimo sistemos ligų plitimą ... 25
1.3.1.Oro temperatūros įtaka infekcinėms kvėpavimo sistemos ligoms ... 26
1.3.2. NH3 įtaka infekcinėms kvėpavimo sistemos ligoms ... 27
1.3.3.Oro užterštumo dalelėmis įtaka infekcinėms kvėpavimo sistemos ligoms ... 28
2.TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 29
3.TYRIMŲ REZULTATAI ... 32
3.1. Karvių tiriamosios grupės ... 33
3.2.Cheminių profilaktikos priemonių vykdymas ... 34
3.3. Zoohigieninių rizikos veiksnių įvertinimas ... 36
3.3. Galvijų pneumonijų kilmės diagnozavimo aprašymas ... 45
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 47
4.1. Karvių tiriamosios grupės ... 47
4.2. Cheminių profilaktikos priemonių vykdymas ... 48
5
4.4. Galvijų pneumonijų kilmės diagnozavimo aprašymas ... 51
IŠVADOS ... 53
REKOMENDACIJOS GALVIJŲ AUGINTOJAMS ... 54
PADĖKA ... 55
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 56
6
SANTRAUKA
Rizikos veiksnių lemiančių galvijų infekcinių kvėpavimo sistemos ligų plitimą analizė Gintarė Žukauskaitė
Magistro baigiamasis darbas
Darbo apimtis 79 lapai, iš jų 4 lentelės ir 25 paveikslai, 21 priedas, panaudoti 52 literatūros šaltiniai.
Baigiamojo darbo tikslas – nustatyti galvijų kvėpavimo sistemos infekcinių ligų paplitimą Tauragės apskrityje, bei įvertinti jų plitimą lemiančius rizikos veiksnius.
Literatūros apžvalgoje aprašomi dažniausiai Lietuvoje pasitaikančių galvijų infekcinių kvėpavimo sistemos ligų, virusinės ar bakterinės kilmės, epidemiologiniai duomenys. Aprašomi visame pasaulyje labiausiai išanalizuoti rizikos veiksniai, kurie turi įtakos kvėpavimo sistemos ir jos takų gleivinės pažeidimų patogenezėje, vykdomų funkcijų slopinimui.
Tyrimas susideda iš keturių etapų: literatūros šaltinių analizės, kohortinio retrospektyvinio epidemiologinio tyrimo, kohortinio perspektyvinio epidemiologinio tyrimo metodo, gautų rezultatų analizės pateikimo procentinėmis išraiškomis. Statistinių duomenų apdorojimui naudotas Microsoft Exel 2010 programinis paketas. Tyrimo etapų įvykdymo laikotarpis - 2014 02 01 – 2015 10 01.
Tyrime dalyvavo 9 gyvulininkystės ūkiai įsikūrę Tauragės apskrityje. Visumoje tiriamąsias grupes sudarė 200 atsitiktiniu būdu atrinktų melžiamų karvių su vienodais požymiais: veisle - Lietuvos juodmargės, amžiumi - 2 – 4 m. Nuo galvijų kvėpavimo sistemos infekcinių ligų mirtingumas nenustatytas, tačiau bendras tiriamų gyvulių sergamumas siekė 75,5 proc. (151 atvejis, neskaitant pasikartojusių klinikinių simptomų vienai karvei sezono metu) gyvūnų. Diagnozuojant visų galvijų bronchopneumonijų ir pneumonijų priežastis, daugiausia nustatyta virusinės kilmės sukėlėjų: 50 proc. BRSV, 37,5 proc. BHV1, o būdingų bakterinės kilmės sukėlėjų nenustatyta. Bakteriologinio tyrimo rezultatai parodė paradoksalius duomenis, nes 10,5 proc. tirtų mėginių nustatyti patogenai yra priskiriami žmonių kvėpavimo sistemos ligų bakteriniams sukėlėjams –
Streptococcus pneumonia.
Raktažodžiai: galvijai, infekcinės ligos, kvėpavimo sistema, rizikos veiksniai, BRSV, BHV1.
7
SUMMARY
Analysis of risk factors influence to bovine infectious respiratory diseases Gintarė Žukauskaitė
Master‘s Thesis
Scope of work 79 pages, including 4 tables and 25 figures, 21 addendum and 52 literature sources.
The purpose of the final piece - to identify spread of cattle infectious respiratory diseases in Tauragė district and estimate underlying risk factors influence of it spread.
The literature overview describes the most frequently occurring bovine infectious bovine respiratory disease in Lithuania, origin of viral or bacterial, epidemiological data. Describe the most globally assess risk factors that affect pathogenesis of the respiratory tract and it mucosa violations, supression of performed functions.
The study consists of four phases: literature analysis, cohort retrospective epidemiological study, cohort prospective epidemiological study, presentation of the results analysis in percentage terms. Statistical data processing Microsoft Excel 2010 software package. The period of execution of work - 2014 02 01 to 2015 10 01.
The study included 9 cattle farms located in Tauragė district. Altogether under observation groups consisted of 200 randomly selected dairy cows with the same features: breed - Lithuanian Black and White, age – 2 - 4 years old. Since bovine respiratory infectious disease mortality has not been established, but the overall incidences investigated in livestock were 75.5 %. (151 case, apart from the clinical signs repetition for same animal, same season) cows. Main reason diagnosis of bovine bronchopneumonia and pneumonia cases was found viral pathogens: 50 % BRSV, 37.5 % BHV1 and typical origin of bacterial pathogens has not been established. Bacteriological examination showed paradoxical data as 10.5 % analyzed samples results was attributed to the human respiratory system diseases caused by bacterial pathogens - Streptococcus pneumoniae.
8
ĮVADAS
Kasmet vis dažnėjanti problema galvijininkystės sektoriuje yra galvijų respiratorinių ligų kompleksas. Nors tai nėra mirtinai pavojinga liga suaugusiems galvijams, tačiau sergamumas kasmet auga, ypatingai sezoniškai, ir neretai siekia 70 – 100 proc. Ekonominiai nuostoliai pasaulyje vidutiniškai siekia 15 eurų vienam galvijui, o Lietuvoje ši suma išauga iki 25 eurų. Retais atvejais ekonominiai nuostoliai išauga dėl infekcinių kvėpavimo sistemos ligų komplikacijų - karvių abortavimosi, neapsivaisinimo, sumažėjusio primilžio, skerdenos išeigos sumažėjimo, gyvulių gaišimo.
Galvijų infekcinės kvėpavimo sistemos ligos buvo pradėtos tyrinėti nuo 1800 m., o didesnis dėmesys skirtas po antrojo pasaulinio karo dvidešimto amžiaus antroje pusėje (1,2). Nuosekliai ištirti vieną infekcinę ligą nuo jos atsiradimo iki galutinės kontrolės ir argumentuotai pateikti gautos analizės išvadas vidutiniškai užtrunka 15 metų (3). Aktyviausi iškylančių problemų, dėl infekcinių galvijų kvėpavimo sistemos ligų, sprendimai buvo priimami ir aptarinėjami dvidešimto amžiaus pabaigoje. Tarptautinio bendradarbiavimo informacinė sklaida leido kurti ir stiprinti kiekvienai šaliai galvijų prekybos ryšius, diskutuoti apie gyvulių laikymą, sveikatingumą, gerovę, naudą ir naujos informacijos pažinimą praktinės patirties mainų metu. Tarptautinis bendradarbiavimas leidžia susipažinti su naujomis ligomis, jų diagnostika, gydymo metodais ir prevencija, net jei tų ligų mūsų šalyje nebūtų, gauti duomenys yra pasiruošimas ateičiai.
Lietuvoje kalbėti apie galvijų infekcines kvėpavimo sistemos ligas yra sudėtinga. Savo šalyje sukuriame efektyvias prevencines priemones tik ligų protrūkių metu, kada kontrolė tampa žymiai sudėtingesnė nei būtų suvaldyta pradžioje. Vejamės kitas ES šalis vykdydami sveikos bandos statuso vardo įgijimo reikalavimus, tačiau nesistengiame įvertinti kitas riziką keliančias ligas, kurios ateityje gali sužlugdyti gyvulininkystės sektorių (4). Įvertinti kvėpavimo sistemos infekcines ligas sudėtinga, nes dėl lėšų trūkumo nėra vykdoma nuolatinių stebėsenos ar tiriamųjų darbų šia tema, ūkininkams trūksta informacinės sklaidos, o veterinarijos gydytojams praktikos diagnozuojant infekcines ligas ankstyvoje stadijoje, renkantis efektyvų gydymo planą ar tinkamas antimikrobines priemones, taip pat veterinarijos sektoriaus rekomendacijos prevencinėms priemonėms ūkininkams nėra prieinamos dėl ekonominių nuostolių, o natūralių alternatyvų nesiūloma.
Kiekvienais metais praktikuojantys veterinarijos gydytojai nustato ir sistemingai gydo pneumonijas, bronchopneumonijas, laringitus ir kitus klinikinius simptomus ar jų kompleksus, bei mato nuolatinius ekonominius nuostolius gyvulininkystės ūkiuose tiek penėjimo ir augimo procesų metu, tiek skerdenos ir pieno kokybės parametruose, bei jų kiekių svyravimo pokyčius, taip pat
9 atsirandančius reprodukcinius sutrikimus, dėl kurių prarandame veršelius. Net jei šiuo laikotarpiu infekcinės kvėpavimo sistemos ligos didžiąja dalimi nėra lemiančios didžiausią mirtingumą šalyje, tačiau išlieka pirmaujančiomis sergamumu.
Siekdami apsaugoti savo gyvulininkystės išteklius, taip pat išlaikyti stabilias vietinę ir pasaulio prekybos rinkas, turime stengtis atsirinkti ir įvertinti galimus rizikos veiksnius, lemiančius infekcinių kvėpavimo sistemos ligų plitimą individualiai kiekvienam ūkiui, taikyti prevencijos ir kontrolės priemones kiekvienai bandai ar ūkiniai patalpai atskirai, bei esant galimybėms domėtis visa galima informacine sklaida šia tema ir dalintis savo patirtimi, bei negailėti lėšų gyvulių sveikatai, gerovei užtikrinti.
Darbo tikslas: nustatyti galvijų infekcinių kvėpavimo sistemos ligų paplitimą Tauragės apskrityje, bei įvertinti jų plitimą lemiančius rizikos veiksnius.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti ūkiuose paplitusių infekcinių ligų sukėlėjus.
2. Nustatyti didžiausią mirtingumą lemiančias kvėpavimo sistemos infekcines ligas. 3. Įvertinti infekcinių ligų rizikos veiksnius ir jų atsiradimo priežastis.
10
SANTRUMPOS
GIR - galvijų infekcinis rinotracheitas, IRV-1 – infekcinio rinotracheito virusas, GHV1 – galvijų 1 tipo herpesvirusas, GVD – galvijų virusinė diarėja, MD – mirtina gleivinės liga,
BPIV3 – galvijų paragripo 3 tipo virusas, BRSV – galvijų respiratorinis sincitinis virusas, PG-3 – galvijų paragripo 3 tipo virusas,
lig. – ligamentum (iš lot. raištis),
OIE – (World organization for animals health) pasaulinį gyvūnų sveikatos organizacija, NH3 - amoniako dujos,
SM – sausosios medžiagos, ES – Europos sąjunga, NaOH – natrio šarmas,
HgCl2 – gyvsidabrio chloridas,
RNR – ribonukleorūgštis, LR – Lietuvos Respublika,
VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, pH – vandenilio potencialas,
spp. – žymi visas, šeimai priklausančias rūšis, pvz. – pavyzdys,
BHV1 – galvijų 1 tipo herpes virusas,
P. multocida – Pasteurella multocida, M. haemolytica – Mannheimia haemolytica, H. somni – Histophilus somni,
M. bovis – Mycoplasma bovis,
PGR – polimerazinė grandininė reakcija, mg/m3 – miligramai kubiniame metre,
mg/l – miligramai litre,
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Galvijų kvėpavimo organų sistema ir jos ypatumai
(Apparatus respiratorius)
Kvėpavimo sistema atlieka keletą funkcijų, svarbiausia - pateikia deguonį į širdies ir kraujagyslių sistemą, kur yra paskirstomas kūnui ir pašalina anglies dioksidą į aplinką. Dujų perdavimas vyksta plaučiuose, kur oro - kraujo barjeras yra plona, pralaidi alveolių membrana. Kitos kvėpavimo sistemos atliekamos funkcijos - išlaiko rūgščių - šarmų pusiausvyrą, veikdama kaip kraujo rezervuaras, manoma apsaugo nuo embolijos, inaktyvuoja metabolizuojančias ir bioaktyvias medžiagas pvz.: serotoniną, prostaglandinus, kortikosteroidus, ir leukotrienus, aktyvina tam tikras organizmo medžiagas pvz.: angiotenziną. Kvėpavimo sistema taip pat apsaugo kvėpavimo takus šildydama, drėkindama įkvepiamą orą ir nosies gleivinę išklojusiu virpamuoju epiteliu filtruoja orą nuo pašalinių dalelių, sporų, infekcinių agentų. Kvėpavimo sistema taip pat dalyvauja temperatūros reguliavimo procese, bei atsakinga už vieną iš jutimo organų funkcionalumą – uoslę (5).
Kvėpavimo sistemos anatominiai skirtumai lyginant rūšis tarpusavyje: 1) forma - tiek viršutinių, tiek apatinių kvėpavimo takų; 2) kaulų apimtis, forma; 3) bronchų medžio šakojimasis; 4) terminalinių alveolių anatomija; 5) plaučių skilčių skaičius; 6) pleuros storis; 7) tarpuplaučio pilnumas; 8) plaučių arterijų, bronchų arterijų ir alveolių santykis; 9) putliųjų ląstelių pasiskirstymas; 10) kraujo kiekio pritekėjimas į krūtinės pleurą (5).
Galvijo šnervės yra mažos, apvalios ar pusmėnulio formos. Šnerves apriboja du sparneliai – lateralinis ir medialinis. Sparneliai stori ir mažai judrūs. Šnervės yra kvėpavimo sistemos pradžia nukreipianti orą į vidų. Aplink šnerves pakitusi oda suformuoja nosies veidrodėlį (Planum nasale). Nosinio veidrodėlio oda be plaukų, turi daug serozinių liaukų, kurių sekretas išskiriamas į veidrodėlio paviršių. Aplink nosinį veidrodėlį auga reti stori liečiamieji plaukai. Galvijų nosies veidrodėlyje gausu prakaito, mažai riebalinių liaukų (6).
Nosies ertmė (Cavum nasi) yra snukio dalyje, dorsaliai burnos ertmės. Nosies ertmė atskirta nuo burnos ertmės minkštojo (Palatum molle) bei kietojo gumurių (Palatum durum). Burnos ertmės lubos sudaro ventralinę sieną nosies ertmei. Nosies ertmė aboraliai komunikuojasi su rykle dviem ilgomis ir siauromis angomis choanomis (Choanae). Nosies ertmės sienas sudaro oda, raumenys, kaulai, kremzlės ir gleivinė. Nosies ertmė išklota švelnia, rausva gleivine, turinčia virpamąjį epitelį, kuris sustabdo didelio diametro daleles viduje, tik nosies smaigalyje gleivinė turi daugiasluoksnį
12 plokščiąjį epitelį. Po gleivine ant nosies pertvaros ir kriauklių guli veniniai rezginiai (Plexus venosi). Aboralinėje nosies ertmės dalyje ant akytkaulio labirinto ir aboralinio kriauklių galo gleivinė storesnė ir minkštesnė. Ji yra gelsvos arba gelsvai rausvos spalvos, turi savotiškas liaukas ir nervinį epitelį. Ši pakitusi nosies gleivinė yra uoslės organas (Regio oliactoria).
Ryklė (Pharynx) priklauso tiek virškinimo sistemai mitybos atžvilgiu, tiek kvėpavimo sistemai kaip oro judėjimo kelio dalis. Tačiau oras ir maistas negali praeiti per ryklę tuo pačiu metu, todėl apvalios formos neporinis antgerklis (Epiglottis) apsaugo abi sistemas. Antgerklis lyg vožtuvas – ryjant maistą uždaro kvėpavimo takus, o kvėpuojant virškinimo sistemą. Antgerklinė kremzlė guli savo pagrindu ant skydinės kremzlės kūno. Į ryklės pusę atkreiptas jos paviršius yra įgaubtas, o į gerklų pusę – išgaubtas. Ryklė susijungia su nosies ertme, burnos ertme, dviem Eustachijaus vamzdžiais iš vidurinės ausies, stemple ir gerkle. Ryklės gleivinė yra išklota virpamojo epitelio ląstelėmis, kurios padeda pašalinti daugumą nešvarumų patekusių kartu su oru (6).
1. pav. Galvijo viršutiniai kvėpavimo takai (6). Nostril – šnervė; Hard Palate – kietasis gomurys; Palatine sinus – gomurikaulio sinusas; Turbinate Bones – akytkaulio kriauklės; Soft palate – minkštasis gomurys; Frontal Sinuses – kaktikaulio sinusai; Brain – smegenys; eustachian Opening – Eustachijaus vamzdis; Vertebrae – kaklo slankstelis; Spinal Cord – stuburo smegenys; Pharynx – ryklė; Esophagus – stemplė; Cricoid Cartilage – žiedinė kremzlė; Trachea – trachėja; Larynx – gerklė; Arytenoid Cartilage – vedeginė kremzlė; Thyroid Cartilage – skydinė kremzlė; Epiglottis – antgerklinė kremzlė.
Gerklos (Larynx) yra sudėtingas kvėpavimo ir balso organas. Gerklos palyginti ilgos, guli kaudoventraliai nuo ryklės prisitvirtinusios prie poliežuvinio kaulo (Os hyoideus). Gerklų skeletą sudaro judriai susijungusios trys kremzlės. Ant kremzlių guli raumenys, kurie plečia arba siaurina
13 gerklas. Iš vidinės pusės gerklų kremzles dengia gleivinė. Gerklų ertmė (Cavus laryngis) išklota rausva gleivine, turinčia virpamąjį epitelį ir daug gleivinės liaukų (6).
Trachėja (Trachea) sudaryta iš 48 – 50 truputį iš šonų suspaustų, neuždarų kremzlinių žiedų tarpusavyje susijungusių jungiamojo audinio raiščiais (Ligamentum anularia). Gulėdami kremzlių dorsaliniai galai sudaro aštrų dorsalinį gerklės kraštą, neretai pasitaiko jog keletas gerklės žiedų suauga vienas su kitu. Pirmasis kremzlinis gerklės žiedas jungiasi su gerklų žiedine kremzle. Dorsalinius gerklės žiedų galus jungia skersinis gerklės raištis (lig. tracheae transversum) ir plonas skersinis gerklės raumuo (Musculus tansversus tracheae). Gerklės vidus išklotas gleivine, kuri turi virpamąjį epitelį, serozines gleivinės ir mišrias gerklės liaukas (Glandulae tracheales). Krūtinės ląstoje gerklė 1 m ilgio, 4 – 4,5 cm skersmens, topografiškai ties tarpusieniu ventraliai stemplės ir dorsaliai kranialinės tuščiosios venos (6).
2. pav. Galvijo apatiniai kvėpavimo takai (6). Hyoid Bone – poliežuvinis kaulas; Larynx – gerklė; Trachea – trachėja; Right Lung – dešinysis plautis; Left lung – kairysis plautis; Bronchi – bronchai; Bronchiole – bronchiolė; Alveolar Sac – alveolės struktūra; Alveolus – alveolė; Syrinx (in birds) – paukščių balso organas.
Plaučiai (Pulmones) neporinis kvėpavimo organas, sudarytas iš stromos ir parenchimos - būdinga alveolinė struktūra. Dešinioji plaučių pusė visuomet didesnė lyginant su kairiąja. Į diafragmą nukreiptas platesnis plaučių galas vadinamas pagrindu (Basis pulmonis), o į priekį atkreiptas susiaurėjęs galas – viršūnė (Apex pulmonis). Dorsalinis plaučių kraštas (Margo dorsalis) yra bukas, o ventralinis (margo acutus) aštrus. Ventraliniame plaučių krašte yra gilios įlankos, kurios dalija plaučius į skiltis. Kairioji plaučių pusė pasidalijusi į kranialinę skiltį (Lobus cranialis) papildomai
14 perskirtą į dvi dalis (Pars cranialis et pars caudalis), kaudalinę skiltį (lobus caudalis). Dešinioji plaučių pusė pasidalijusi į keturias skiltis: kranialinę (padalintą į kranialinę ir kaudalinę dalis), kaudalinę, medialinę (lobus medialis) ir priedinę skiltį (lobus accessorius). Priedinė skiltis guli tarp kaudalinės tuščiosios venos skiriant pasaitui ir tarpusieniui. Bukajame plaučių krašte skilčių parenchima susiliejusi. Plaučių skiltelės yra labai ryškios, todėl jų paviršius atrodo kaip marmurinis. Kaudaliai šaknies plaučių pusės suaugusios su tarpusieniu. Kiekviename plautyje galima skirti tris paviršius: šonkaulinį (Facies costalis), diafragminį (facies diaphragmatica), tarpusienio (facies
medialis). Plaučių paviršių dengianti pleura sudaryta iš viensluoksnio mezotelio, tik tarpusienio
plaučių paviršiuje yra pleura nepadengta vieta, pro kurią įeina pagrindinis bronchas, plaučių arterija
(Arteria pulmonalis) ir išeina plaučių venos (Venae pulmonales) vadinama - plaučių vartais (Hilus pulmonis). Pagrindinis bronchas ir kraujagyslės sudaro plaučio šaknį (Radix pulmonis).
Pagrindinis bronchas eina besišakodamas į kaudalinį plaučių galą. Iš pagrindinio broncho pirmiausia atsišakoja skilčių bronchai, kurie šakojasi į tarpskiltelinius bronchus (Bronchi
interlobulares), esančius tarp plaučių skiltelių. Tarpskilteliniai bronchai šakojasi į siaurus apie 1 mm
skersmens skiltelių bronchus (Bronchioli lobulares), nes jų galinis išsišakojimas sudaro plaučių skilteles (Lobuli). Skiltelių bronchai šakojasi skiltelėse į kvėpuojamuosius bronchus (Bronchioli
respiratorii), kurie baigiasi alveoliniais latakėliais (Ductuli alveolares). Alveolinių latakėlių sieneles
sudaro daug 0,1 - 0,14 mm skersmens alveolių (Alveoli pulmonum). Bronchų sienos susideda iš gleivinės išklotos daugiasluoksniu virpamuoju epiteliu, raumeninio sluoksnio ir jungiamojo audinio sluoksnio. Bronchų gleivinėje guli gleivinės liaukos ir limfiniai mazgeliai. Jungiamojo audinio sluoksnyje guli kremzlės gabaliukai, kurie stambiuose bronchuose sudaro kremzlinius žiedus. Bronchams smulkėjant, kremzlinio audinio mažėja, o raumeninio daugėja. Pačiuose smulkiausiuose bronchuose raumeninį audinį pakeičia elastinis audinys.
Alveolių sieneles sudaro plokščias respiratorinis epitelis ir kraujo kapiliarai. Plaučių stromą sudaro kolageninės ir elastinės jungiamojo audinio skaidulos, apsupančios kraujagysles, bronchų šakutes ir alveoles. Stroma dalija plaučių parenchimą į skilteles (lobuli), kurios plaučių paviršiuje persišviečia per pleurą kaip maži daugiakampiai laukeliai (7,8).
15 3. pav. Galvijo plaučių anatominė sandara (6). L – kairė pusė. R – dešinė pusė. Geltonais skaitmenimis pažymėti bronchai plaučių skiltyse. 1. Medialinė skiltis, broncho spindis 0,5 mm; 2. Priedinė skiltis, broncho spindis 0.5 mm; 3. Kaudalinė skiltis, bronchų spindžiai 0.5 mm, o 4. - 1.0 mm; 5. Kranialinė skiltis, bronchų spindžiai 0.5 mm kranialinėjė dalyje, 6. kaudalinėje dalyje - 0.5 mm; 7. Kaudalinė skiltis, broncho spindis 1.5 mm; 8.Kranialinėje dalyje esantys broncho išsišakojimo spindis 1.0 mm (7).
1.2 . Infekcinės kvėpavimo sistemos ligų sukėlėjai Lietuvoje
1.2.1. Galvijų infekcinio rinotracheito epidemiologinių duomenų apžvalga
Remiantis LR VMVT atliktais 2011 m. serologiniais tyrimais, galima teigti, kad Lietuvoje viena labiausiai paplitusių virusinių galvijų kvėpavimo sistemos ligų – galvijų infekcinis rinotracheitas (GIR), kurį sukelia galvijų 1 tipo herpes virusas (GHV1). Viruso izomerai priklauso
Varicellovirus genties, Herpesviridae šeimos, Alphaherpesvirinae pošeimiui. Virusų DNR analizė
leido virusus suskirstyti į potipius: GHV1.1 sukelia kvėpavimo takų ligas; GHV1.2 infekuoja kvėpavimo takų ir lytinių organų gleivines (pagrindiniai pirminiai požymiai patelėms yra vulvovaginitas, patinams – balanopostitas); 1.3 subtipui būdingos neurologinės infekcijos (9,10).
16 Pirmas infekcinio rinotracheito pažeidimo etapas 10 - 14 d. laikotarpiu - galvijo infekavimas virusu. Remiantis surinkta ligų protrūkių etiologijų analize gali būti alerginės, jatrogeninės, fiziologinės kilmės arba užsikrečiama nuo ligos nešiotojo. Antras etapas, 2 – 4 d. laikotarpiu, natūrali kvėpavimo takų mikroflora pvz.: Pasteurella spp. tampa patogeniška. Dažniausiai susergama imunitetui nusilpus dėl streso, temperatūros, pH, santykinės drėgmės ir šviesos pokyčių, kuriems ypatingai jautrūs jauni galvijai. Dažniausiai pasitaikanti vieninga antrinės infekcijos patogenų sistema yra sudaryta iš Pateurella multocida ir 1 tipo Mannheimia haemolytica. Labiausiai veikianti migdolines liaukas, tuo pačiu metu infekuoja plaučius. Jauniems galvijams pirmieji požymiai - pireksija, ištakos iš akių ir nosies, kvėpavimo nepakankamumas, nekoordinuoti judesiai, konvulsijos, negydant - mirtis. Vyresniems būdingi simptomai – epifora, depresija, „kvailas“ elgesys, išliesėjimas pilvo srityje, nosies gleivinės liaukų nepakankamumas, nosies užsikišimas, limfadenopatija, šiurkštus kosulys. Žaibinės ir ūmios formos metu būdingas konjuktyvitas ir atsirandančios raudonos spalvos opos aplink/šalia akies plyšio kampų. Trečias pažeidimų etapas – endeminė, enzootinė galvijų pneumonija (11).
Remiantis ES šalių infekcinio rinotracheitų protrūkių etiologijos analize didžiausią žalą padaro ne virusas, o jo sukelta antrinė bakterinė infekcija. Pasteurella multocida, Histophilus somni viena dažniausių priežaščių kalbant apie sukeltą pūliuojančią pneumoniją, bei kitus pavojingus reiškinius kaip infekcinę tromboemboliją ir meningoencefalitą, o vyresnio amžiaus galvijams pasitaiko difterija ir gerklų abscesai. Dažniausiai pastebimi klinikiniai požymiai: karščiavimas, gleivingos išskyros iš nosies, seilėjimasis, anoreksija, depresija, uždegiminiai procesai - rinotracheitas, faringitas, laringotracheitas. Virusas gali sukelti sunkią bronchopneumoniją, pleuritą, krūtinės ląstos skausmus. Greta sergama lytinių organų infekcijomis, kurioms būdingi simptomai - lytinių organų paviršiuje atsiradusios pustulės, opos apie vulvą ir makšties gleivinėje, padažnėjęs šlapinimasis, esant vaikingumo laikotarpiui abortas įvyksta penkto mėnesio pabaigoje (negyvas vaisius, skysčiai tamsaus kraujo spalvos). Veršeliams gali išsivystyti nervų pažeidimo formos pvz.: encefalitas. Dauguma gyvūnų liga perserga lengvai per 5 – 10 d. ir visam gyvenimui tampa nešiotojais, o kiti kliniškai sveiki perserga latentine forma ir taip pat tampa ligos nešiotojais (12,13).
Užsikrečiama lengvai oro – lašeliniu būdu, lytinio akto metu, per vaisiaus audinius, placentą, amniono skysčius, organizmo skysčius ir sekretus. Virusui taip pat būdingas tarprūšinis kryžminis užsikrėtimas (14). Mirtingumas nuo šios ligos mažas, tačiau ekonominei nuostoliai dideli, prailgėja ne tik penėjimosi laikotarpis, bet ir sustoja augimo, brendimo procesai, sumažėja primelžiamo pieno kiekis, prastėja pieno kokybė, dėl naudojamų antimikrobinių medžiagų mėsai taikomas išlaukos laikotarpis, ko pasekoje apribojama vietinė ir tarptautinė prekyba. Dalis Europos šalių sėkmingai
17 įgyvendino IBR likvidavimo programą - Austrija, Danija, Suomija, Švedija, Šveicarija yra oficialiai neapimta galvijų infekcinio rinotracheito.
Virusas atsparus aplinkos veiksniams: 40 0C išbūna 1 mėn, 57 0C inaktyvuojamas per 21 min, 37 0C per 10 d., 22 0C per 50 d., maisto likučiuose išlieka apie mėnesį. Jautrus chloroformui, eteriui, acetonui taip pat 0.5 proc. NaOH, 0.01 proc. HgCl2, 1 proc. cheminių junginių sudėtyje turinčiais
chloro, 1 proc. fenolio junginiais, 1 proc. amonio bazėms ir 10 proc. Lugolio tirpalui, o 5 proc. formalinas inaktyvuoja per 1 min. Geriausia prevencinė priemonė vakcinacija. Galima vakcinuoti į raumenį ar lašinti į nosies ertmę vakciną veršeliams jau 3 – 7 mėn. Intranazalinė vakcina yra veiksmingesnė, saugi veršingoms karvėms, neiššaukia sunkių šalutinių požymių ir apsaugo nuo abortų. Po vakcinacijos susidaręs imuninis atsakas yra silpnas, todėl reikalinga revakcinacija po 10 – 14 d. nuo pirmosios vakcinos, tačiau jei vakcinuojama ir nuo kitos ligos tarp vakcinacijų turėtų būti bent 12 d. skirtumas. Po vakcinacijos virusas dar platinamas 10 – 14 d. (9).
4. pav. IRV-1 nosinio veidrodėlio ir šnervių pažeidimas. http://www.dairyknowledge.in/article/infectious-bovine-rhinotracheitis-ibr.
5. pav. IRV-1 nosinio veidrodėlio pažeidimas.
18 6. pav. IRV-1 sukelto aborto padariniai.
https://www.addl.purdue.edu/newsletters/2009/Summer/BA.htm.
1.2.2. Galvijų virusinės diarėjos epidemiologinių duomenų apžvalga
GVD virusas priklauso Pestivirus genties, Flaviviridae šeimai. GVD virusas gali užkrėsti galvijus, avis, rečiau – kitus atrajotojus ir kiaules. Viengrandė RNR yra 2 tipų BVDV - 1b ir 2a, remiantis atliktais tyrimais 80 - 90 proc. nustatomas pirmas potipis, 10 - 20 proc. antras. GVD – vienas labiausiai paplitusių galvijų virusų pasaulyje. Šio viruso atsiradimas galvijų bandose atneša didelius finansinius nuostolius. Pusė galvijininkystės ūkio gyvulių dažniausiai persistentiškai infekuoti, nuolat platina virusą organizmo išskiriamais skysčiais ir sekretais, vaisiaus vandenimis ir placenta, užsikrėtimui užtenka valandą būti sergančių galvijų apsuptyje (14,15).
GVDV yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių prastą galvijų bandos sveikatingumą, reprodukciją bei pieno primilžį. Lietuvoje atlikti mokslininkų tyrimai rodo, kad pagrindinis GVD šaltinis yra persistentiškai infekuoti galvijai, kuriems klinikiniai požymiai nepasireiškia, tačiau ligą platina sėkmingai visą gyvenimą.. Būdinga antrinė infekcija patogeniškos natūralios organizmo mikrofloros dėl stresinių situacijų: transportavimo, veršiavimosi, kortikosteroidų naudojimo (16). Pasireiškęs GVD virusas gali sukelti daugybę padarinių: karščiavimą, depresiją, išsiplečia kaklas, nusileidžia ausys, kosulį, anoreksiją, kvėpavimo nepakankamumą, apetito netekimą, ištakas iš nosies ir akių, vaisingumo problemas, imunosupresiją, diarėją, trombocitopeniją, pieno primilžio mažėjimą, mirtiną gleivinės ligą (MD). GVDV plinta bandose per išmatas, lašeliniu - aerogeniniu keliu, per kitus gyvulius ir žmones. Stengiantis tiesiog sumažinti ekonominius nuostolius, reikia tiksliai parengti testavimo procedūras, nustatyti užkrėstą gyvulių skaičių, tačiau veiksmingos priemonės reiškia nepriimtiną sąnaudų lygį (17). Gyvuliams, besilaukiantiems palikuonių, transplacentinė infekcija sukelia abortus, vaisius gali gimti negyvas, išsigimęs, palikuonims gali sukelti infekciją - veršeliai apatiški, mažesnio svorio, nekoordinuotų judesių, ilgai neišgyvena, arba lieka imunotolerantiški. Gali
19 atsirasti pneumonija, kuri nuo dažnai naudojamų antibiotikų nepraeina. Galvijai labiau linkę į infekciją su mikroorganizmais, sukelia plaučių uždegimą ar žarnyno ligą (14,17,12).
Geriausia prevencinė priemonė yra tinkama biosauga ir vakcinacija. Galima vakcinuoti monovalente, multivalente, taip pat inaktyvuota ar modifikuota gyva vakcina. Pagal gamintojų nurodymus galima naudoti vakcinas įvairiais būdais - į raumenį, po oda, lašinant į nosies ertmę. Naujausia vakcinacijos schema - pradėti skiepyti 8 sav. veršelius, o vakcinaciją pakartoti po 6 mėn. gyva nusilpninta vakcina. Revakcinuoti reikia kasmet, taip stengiantis tiesiog sumažinti ekonominius nuostolius (17).
7. pav. BVD-1 požymis - burnos gleivinės hemoragijos.
http://www.vetexaminer.com/2009/09/why-does-bovine-viral-diarrhea-virus-bvdv-receive-so-much-attention.
8. pav. BVD-1 infekuoto veršelio išvaizda. http://beef2live.com/story-bovine-viral-diarrhea-bvd-0-105584.
20 1.2.3.Galvijų 3 serologinio tipo paragripo epidemiologinių duomenų apžvalga
Galvijų paragripo virusas 3 tipas (BPIV3) su apvalkalu, nesegmentuotas, viengrandis RNR virusas. Gentis Paramixovirus, Paramyxoviridae šeima. BPIV3 sukelia sunkią kvėpavimo takų ligą sergantiems galvijams. Naujausia filogenetinė analizė atskleidė, kad BPIV3 virusai gali būti klasifikuojami į genotipus A, B, ir C (18).
BPIV3 natūraliomis sąlygomis retai sukelia sudėtingas komplikacijas ir ligas arba nevisada galima pastebėti klinikinius požymius. Plinta oro – lašeliniu būdu, kai susirgę gyvuliai kosėja ar čiaudi. Bandoje gali persirgti visi galvijai, ypač jei užkratas į bandą patenka pirmą kartą. Virusui jautriausi veršeliai iki 6 mėn. Veršeliai paprastai suserga praėjus 1 – 2 paroms po užsikrėtimo, kūno temperatūra pakyla iki 41,5 °C, padaugėja išskyrų iš nosies ertmės, vėliau gali išsivystyti bronchitas ar plaučių uždegimas. Suaugusiems galvijams būdingas: karščiavimas, apatija, kosulys, nosies ertmės gleivinės ir ašarų latako pažeidimai, padidėjęs kvėpavimo dažnis ir pasikeitę kvėpavimo garsai. Būklė pablogėja dėl sukeltos antrinės bakterinės kilmės infekcinės pneumonijos, intersticinės pneumonijos, pažeidimų kranioventralinėje plaučių skiltyje taip pat bronchiolito ir katarinio, ar hemoraginio alveolito. Liga paprastai trunka apie dvi savaites. PG-3 dažnai pasireiškia kartu su IGR, GVD ir RS virusais, Pasteurella multocida ir Haemophilus somnus bakterijomis (19).
Persergama per 3 – 4 d. be rimtesnių pažeidimų, susidaręs imunitetas nėra ilgalaikis ir po 3 – 4 mėn, galvijai vėl tampa imlūs ligai. Norint išvengti ekonominių nuostolių gyvulininkystės sektoriuje sukeliamų PI3 infekcijų, galima gyvulius vakcinuoti. Yra naudojamos įvairios vakcinos - inaktyvuotos, susilpnintos prieš PI3, monovalentės, polivalentės, gali būti leidžiamos į raumenis ar lašinamos į nosies ertmę. Vakcinos sukeltas imunitetas yra trumpalaikis, norint gerų rezultatų reikėtų kartoti kas kelis mėnesius (12,20).
21 9. pav. PI3 infekuoto galvijo ištakos iš nosies ertmės.
http://www.lookfordiagnosis.com/mesh_info.php?term=Parainfluenza+Virus+3%2C+ Bovine&lang=1.
1.2.4. Respiratorinių sincitinių virusų epidemiologinių duomenų apžvalga
RS virusų infekcijos sukėlėjas – Paramixoviridae šeimos, Pneumovirus genties virusas. RS virusus platina sergantys gyvuliai, įskaitant ir avis. Šių virusų sukeltomis kvėpavimo takų ligomis serga veršeliai nuo 1 mėnesio amžiaus, bet gali sirgti ir suaugę galvijai. Galvijams susirgimas gali pasireikšti po 3 – 5 dienų nuo užsikrėtimo. Iš pradžių kūno temperatūra pakyla iki 42 °C, vėliau gyvulys ima kosėti, seilėtis, netenka apetito, veršingos karvės gali abortuotis. Pavojingiausias nujunkymo laikotarpiu ir daug pieno duodančioms karvėms. Veršeliai serga 3 – 5 dienas lengvesne forma, suaugę gyvuliai serga sunkiau, o liga gali tęstis iki 10 dienų (10).
Pradžioje virusas infekuoja virpamojo epitelio ląsteles, išklojančias kvėpavimo takus. Prasideda karščiavimas (40 - 42°C), depresija, sumažėja pašarų suvartojimas, padidėja kvėpavimo dažnis, atsiranda kosulys, ištakos iš nosies ir akių, dusulys, kvėpavimas atvira burna gali atsirasti vėlesnėse ligos stadijose. Gali atsirasti poodinė emfizema. Antrinės bakterinės infekcijos sukelta pneumonija yra gana dažnas reiškinys, vėliau sukeliantis ūminį bronchiolitą - viršutinių kvėpavimo takų uždegimą ir apatinių kvėpavimo takų susiaurėjimą (obstrukciją), atsiradusi dėl uždegiminių pokyčių smulkiausiuose bronchuose ir bronchiolėse. Kai šiuose kvėpavimo takuose vystosi uždegimas, pabrinksta jų gleivinė, kaupiasi lipnus ir tirštas sekretas, dėl to oras negali normaliai cirkuliuoti plaučiuose (21,22).
Sincitiniai virusai dažnai pasitaiko žiemos mėnesiais, vis plinta vidutinio klimato juostoje šaltuoju metų laiku. Perduodamas tiesioginiu ir netiesioginiu keliu, įtariama kad persiduoda oro lašeliniu būdu trumpais atstumais, taip pat per apyvokos daiktus. Iš sukurtų vakcinų geriausiai veikia
22 aerozolinės, nes nesukelia sunkių šalutinių efektų, viruso replikacijos, antrinių infekcijų, nėra pavojingos veršeliams (23). Naudojamų vakcinų veiksmingumas mažas, mažiausiai veiksmingas jauniems galvijams nes vakcinuojat 1 – 3 savaitę, nėra susiformavusi organizmo imuninė sistema ir dar gali veikti motinos antikūnai, kurie slopina apsaugos indukciją, sukeltą vakcinavimo. Siekiant efektyviai naudoti vakcinas endeminiuose rajonuose reikėtų ištirti virusų genetinį paplitimą ir remiantis jais naudoti vakcinas, tačiau nėra įrodyta, kad tai tikslinga daryti, o selekcija bus vykdoma kaip numatyta reikalavimuose (12,24) .
10. pav. Galvijo infekuoto BRSV požymių schema. Ocular discharge – išskyros iš akių; Nasal discharge – išskyros iš nosies ertmės; Salivation – seilėjimasis; Edema – kaklo srities edema; Mild sub-clinical form, severe clinical form – lengva subklinikinė forma, sunki klinikinė forma; Interstitial pneumonia – intersticinė pneumonija.
http://homepage.usask.ca/~vim458/virology/studpages2009/VirusWebsite/brsv.html.
1.2.5. Galvijų adeno virusų epidemiologinių duomenų apžvalga
Adeno virusų infekcijos sukėlėjai – Adenoviridea šeimos, Mastadenovirus genties virusai. Adeno virusų infekcijos šaltinis yra sergantys gyvūnai, plinta virusas per nosies išskyras ir fekalijas. Šiais virusais užsikrečiama taip pat aerogeniniu ir alimentiniu keliu. Virusams jautriausi yra veršeliai nuo 2 sav. iki 4 mėn. amžiaus, vyresni serga latentine forma ir išlieka viruso nešiotojais. Galimos 2 infekcijos formos: kvėpavimo sistemos ir virškinamojo trakto. Veršeliams šios ligos inkubacinis periodas yra 3 - 4 paros. Ligos pradžioje kūno temperatūra pakyla iki 41,5 °C, prasideda serozinė sloga, vėliau atsiranda pūlingos gleivių išskyros iš nosies, ašaroja akys, konjuktyvitas, kosulys, sunkus kvėpavimas, poliartritas ir viduriavimas. Ypač sunkiai serga 2 – 3 savaičių amžiaus veršeliai, mirtingumas gali siekti 50 proc. – 60 proc. Nustatyta, jog turi panašumų su žmonių adeno virusų genotipais (12,25,26).
23 1.2.6. Manheimia haemolytica bakterijos epidemiologinių duomenų apžvalga
Mannheimia haemolytica yra fakultatyvus atrajotojų kvėpavimo sistemos patogenas. Tarp
galvijų paplitę A1, A2, ir A6 kolonizuoti serotipai, didžiausią žalą darydami nosiaryklės epitelio ląstelėse. Tai lygiavertis patogenas virusinėms infekcijoms, kurį dažniausiai inaktyvuoja stresas. Gydyti sukeltai pneumonijai reikia pasirinkti antimikrobines medžiagas prieš P. multocida ir M.
haemolytica, nes jų genetinė grandinė labi panaši (27).
Bakterinė pneumonija prasideda klinikinių požymių išryškėjimu: karščiavimas (40 – 41 °C), serozinės gleivingos ištakos iš nosies, drėgnas kosulys, apsunkintas kvėpavimas, depresija, intoksikacija, auskultuojant kvėpavimo metu girdimi girgždėjimo ir traškėjimo garsai, o sunkiais atvejais nustatomas pleuritas. Lėtinės eigos metu galimas ir pūliuojantis plaučių uždegimas (12).
1.2.7. Pasteurella multocida bakterijos epidemiologinių duomenų apžvalga
Tai komensali organizmo mikroflora esanti viršutiniuose kvėpavimo takuose, agresyvėjanti dėl stresų transportavimo metu, organizmo infekavimo virusais. Galvijams sukelia sunkią sisteminę infekciją - hemoraginę septicemiją ir pneumoniją. Apatinių kvėpavimo takų infekcija yra vietinis procesas. Siekiant apsaugoti gyvulius rekomenduojama vakcinuoti 5 – 8 mėn. nusilpninta gyva vakcina 2 kartus 7 dienų intervalu. Vakcinų veiksmingumas sąlyginis (28,29).
P. multocida yra susijusi su nedideliu fibrino išskyrimu trombozės metu, plaučių ribota nekroze, pūliniu bronchitu ir bronchiolitu (12,30).
.
1.2.8. Histophilus somni bakterijos epidemiologinių duomenų apžvalga
H. somni yra ekonomiškai svarbus ne tik galvijams bet ir kitiems atrajotojams, kuriems
sukeliamos kvėpavimo takų infekcinės ligos, sepsis, trombinis meningoencefalitas, miokarditas, artritas ar abortas. Šis mikroorganizmas yra dalis natūralios mikrofloros apatiniuose lytiniuose takuose, viršutiniuose kvėpavimo takuose. H. somni patogenezės mechanizmas nėra tikslai išaiškintas (29,31).
H. somni gram – bakterija, kuri siejama su histofiloze, liga sukeliančia tokius klinikinius sindromus kaip meningoencefalitas, pleuritas, polisinovitas, pūliuojanti bronchopneumonija, septicemija, miokarditas, vidurinės ausies uždegimas, nevaisingumas, abortas ir mastitas. Visa tai siejama su žinomu klinikiniu subjektu – galvijų kvėpavimo liga, kurios dvi pažeidžiamos vietos yra kvėpavimo takų ir lytinių takų gleivinė (32). Bakterija laikoma viena didžiausių aborto priežasčių,
24 gimdos kūno ir gimdos kaklelio uždegimu, makšties uždegimu ir su apvaisinimo ar nėštumo problemomis susijusia priežastimi. Manoma, kad jos patogeniškumas ir genotipo mutacijos priklauso nuo geografinės padėties. Liga gali pasireikšti karščiavimu, sunkia depresija, ataksija, silpnumu, aklumu, o negydant koma ar mirtimi per kelias valandas, dienas. Kiti galimi simptomai: greitas kvėpavimas, sustingimas, sunkia depresija, paralyžius, padidėjęs jautrumas, traukuliai, nistagmas. (12,30).
1.2.9. Mycoplasma bovis bakterijos epidemiologinių duomenų apžvalga
M. bovis klasė Mollicutes, šeima Mycoplasmataceae, gentis Mycoplasma. Sukėlėjas mažas ir
pleomorfinis. Pagrindiniai klinikiniai požymiai mastitas, vaginitas, abortai, taip pat pneumonija, septinis poliartritas, vidurinės ausies uždegimas, konjuktyvitas. Sudėtinga diagnozuoti šį patogeną dėl klinikinių požymių įvairovės skirtingose organų sistemose. Savo požymiais labai panašus į kitus infekcinių kvėpavimo sistemos sukėlėjus net mikroskopiniu lygiu, o bandyti išskirti ir tiksliai diagnozuoti šį sukėlėją užima daug laiko ir tyrimai nėra pigūs. Auksinio standarto testas atliekamas trimis etapais: 1. speciali įranga ir laikymo sąlygos; 2. dėl lėto mikroorganizmo augimo tyrimas trunka iki 14 d.; 3. reikalingi papildomi tyrimai tikslinimui. Taip pat naudojami PGR, imunohistocheminis tyrimai (33).
Galvijai pasidaro imlūs sukėlėjui esant aukštai temperatūrai ir sausam orui. Gali gyventi aplinkoje 40 0C, piene apie 2 mėn., apyvokos daiktuose 20 d., vandenyje 17 d., esant 20 0C išlieka iki
2 sav., o esant 37 0C iki 1 sav., užšaldytas gali gyvuoti keletą metų. Formalinas, peracto rūgštis vienos
geriausių dezinfekcinių priemonių. Hipochloritinės medžiagos kurios naudojamos pieno cisternoms ir melžimo technikai dezinfekuoti nesunaikina šio sukėlėjo, todėl yra galimybė užsikrėsti su pienu. Kliniškai sveikas galvijas gali nešioti ligą kvėpavimo takuose be požymių mėnesiais ar metais. Lytiniai takai taip pat infekcijos patekimo kelias tiek patinams, tiek patelėms. Taip pat išgyvena kelis metus buliaus užšaldytojoje spermoje. Kiti gyvuliai užkrečiami kosėjant oro - lašeliniu būdu mažomis dalelėmis, o bakterijai išgyventi padeda didelis galvijų skaičius, blogos zoohigieninės sąlygos ir prastas pašaras. Patinai dažniausiai užsikrečia per nešvarią aplinką ar tiesioginio kontakto metu. Į tolimesnius lytinius organus plinta per apyvarpę, sukelia sėklidžių uždegimą, priedinės pūslinės lytinės liaukos uždegimą, patenka į spermą, blogina jos kokybę, dauginasi ir plinta per ją. Patelėms gimdos infekcijos ir mastito ryšys nėra aiškus. Dažniausiai pasireškia prieš apsiveršiavimą ir pasiekus laktacijos periodo maksimumą. Klinikiniai požymiai: karščiavimas, apetito stoka, hiperventiliacija, depresija, dispnėja, ištakos iš nosies ertmės, kosulys. Nustatomas patogenas imunologiniais, ELISA, bakteriologiniais testais, imunohistocheminių, PGR, SDS-PAGE tyrimų metodika, serologinių
25 tyrimų metu. Neatspari pleuromutilinams (tiamulinas, valnemulinas) ir florochinolonams, taip pat gydant antimikrobinėms medžiagomis - tetraciklinams, makrolidams, aminoglikozidams, tačiau juos naudojant ilgesnį laikotarpį patogenas pripranta, mutuoja jo genetinė grandinė (12,34).
11. pav. Galvijo konjuktyvitas - M. bovis sukėlėjo požymis. http://www.stopcattlepinkeye.com/about-cattle-pinkeye.asp.
1.3 . Rizikos veiksniai įtakojantys galvijų kvėpavimo sistemos ligų plitimą
Infekcijų ligų kontrolės nestabilumą duoda ankstyvos infekcijos neaptikimas, nekontroliuojamas išplitimas, patirties ir lėšų stoka tiek gydyme, tiek situacijos valdyme, todėl tarptautinis bendradarbiavimas teikia didžiulę naudą Lietuvai pvz.: OIE sudarytas pavojingiausių ligų sąrašas [35,36]. Epidemiologija visada reiškė ligos „abėcėlę“, nuo ligos atsiradimo iki prevencinių priemonių plano vykdymo. Nuolat analizuojami ligų protrūkiai atskleidžia rizikos veiksnius, kurie turėjo įtakos ligos atsiradimui, plitimui ar negalėjimui sustabdyti. Kiekvienas tiriamasis darbas parodo ligos priklausomybę nuo rizikos veiksnių, kylančių iš netinkamų zoohigieninių sąlygų, individualių rūšinių savybių, pokyčių atsiradimo svarbos gyvulių sergamumui ar net mirtingumui, tačiau kartu prieštarauja vienas kitam, nes tyrimai atliekami skirtinguose regionuose, skirtingomis priemonėmis, kitomis aplinkybėmis ir nors tiriama ta pati gyvulio rūšis, tačiau ne tie patys gyvuliai. Vienas iš dažniausiai vertinamų rizikos veiksnių yra transportavimas. Nustatyta, kad didesnis sergamumas yra gyvulių kurie keliauja iki 12 h arba iki 240 km atstumu, o jei keliaujama ilgesnį laiką, o kelionės atstumas viršija 280 km sergamumo priklausomybė mažėja. Transportuojant gyvulius susiduriama su baime ir stresu dėl didelio kiekio gyvulių transporto priemonėje, dėl gyvulių grupių sumaišymo (gyvuliai mato vieni kitus pirmą kartą; skirtingo amžiaus; lyties ir pan.), dėl
26 konkurencijos ėdesiui ir vandeniui. Taip pat vertinama koreliacinė priklausomybė sergamumui streso įtakoje transportuojant su judėjimo laisve, dirbančio personalo darbo valandomis, gyvulio amžiumi, veisle, svoriu, sezonu, šėrimo tipu ir pašaro kokybe. Santykinis oro drėgnumas, vėjo greitis, svoris, krituliai, individualios gyvulio savybės ir ligos istorija į tyrimus įtraukiami retai (2,37).
Svarbesniems rizikos veiksniams priskiriami ir tiesioginis bei netiesioginis kontaktas su kitais gyvuliais, oro dulkėtumas, temperatūrų kaita, ekstremalus aplinkybių pasikeitimas, dehidratacija, hipoksija, poveikis drėgme, ilgalaikis metabolinis trikdymas (2). Atliekant tyrimus lengviau ir aiškiau kohortiniams ar atvejo – kontrolės tyrimams pasirinkti veislės predispoziciją, genetinį polinkį ar paveldimumą, lytį, amžių. Analizuojant nustatyta, kad veisliniai gyvuliai jautresni nei hibridai, jauni 5 kartus jaunesni nei suaugę, o patinai 30 proc. imlesni ligoms nei patelės (patelės jautriausios lytinio ciklo estrus fazėje) vertinant galvijų infekcines kvėpavimo sistemos ligas. Rizikos grupėje taip pat priskiriami su genetinėmis anomalijomis, taip pat gimę vienu metu keli jaunikliai – dvyniai (2,38).
Kastracija ir nuraginimas skausmingos stresinės situacijos priskiriamos rizikos veiksniams. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta jog 30 proc. daugiau serga nuraginti nei nenuraginti, nuraginant gyvulius vyresniame amžiuje rizika susirgti infekcinėmis ligomis didėja, nei nuraginant jaunus. Taip pat kiti kaip rizikos veiksnį vertina gyvulio charakterį. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog aktyvaus – agresyvaus charakterio gyvuliai turi polinkį sirgti lyginant su ramiais gyvuliais (39).
1.3.1. Oro temperatūros įtaka infekcinėms kvėpavimo sistemos ligoms
Orų ir klimato sąlygų poveikis sveikatai bei savijautai yra žinomas daugiau nei 2500 metų. Gydytojas Hipokratas pasakė: „Jeigu daugelis žmonių vienu ir tuo pačiu metu suserga viena ir ta pačia liga, to priežastis – tai, kas yra bendra visiems žmonėms, ir tai, kuo jie naudojasi“. Tai galima pritaikyti ir gyvuliams. Besikeičiantys svarbūs meteorologiniai elementai - oro slėgis, temperatūra, drėgmė – lemia geresnę ne tik fizinę, bet ir psichologinę gyvulio būklę.
Sezoniškai besikeičianti oro temperatūra infekcinių ligų nešiotojams išryškina klinikinius simptomus, sveikus susargdina, sergantiems paūmina ligą arba chroniškai atnaujina. Visumoje oro temperatūra neretai lemia ir ligos baigtį, gijimo procesą kartu koreliuodama su amžiumi, lytimi ir fiziologine būkle. Šiltesnė oro temperatūra gerina melžiamų karvių produkcijos kiekį ir kokybę, sveikatą ir penėjimąsi (40,41).
Kylant aplinkos oro temperatūrai ir santykiniam oro drėgniui vienu metu, sumažėja šilumos išskyrimas konvekcijos būdu, taip išbalansuojamas organizmo termoreguliacijos mechanizmas - vyksta perkaitimas. Saugant gyvulių sveikatą nuo perkaitimo reikia mažinti santykinį drėgnį, didinant oro judėjimo greitį natūralios ar dirbtinės ventiliacijos pagalba. Karštuoju sezonu gyvuliai
27 turi turėti galimybę pasislėpti pavėsinėse ar kituose dirbtinai sukurtuose pavėsiuose, medžių paunksnėje. Galvijų sveikata ir produktyvumas labai priklauso nuo tvartų mikroklimato.
Šaltose, drėgnose ir blogai vėdinamose patalpose laikomi gyvuliai suėda daugiau pašarų, mažiau priauga svorio, mažėja primilžiai, gyvuliai dažniau serga kvėpavimo takų, tešmens ir kitomis ligomis ar jų sukeltomis komplikacijomis. Skirtingų veislių ir skirtingo produktyvumo galvijai į aplinkos temperatūros pokyčius reaguoja nevienodai pvz.: juodmargės karvės mažiausiai jautrios šalčiui, nei holšteinai. Daug pieno duodančioms ir gausiai šeriamoms karvėms labiau tinka vėsesni tvartai, mažapienėms ir skurdžiau šeriamoms – šiltesni. Daug pieno duodančių karvių organizme pasigamina daugiau šilumos (42,43).
Šaltoje aplinkoje pašarų sąnaudos gerokai padidėja, bet kai temperatūra nukrinta iki -14 – 15 °C arba pakyla daugiau nei 28 – 30 °C, mažėja pašarų sąnaudos ir pieno primilžis. Remiantis LR VMVT atliktais tyrimais ir užsienio literatūra optimali laikymo temperatūra palaidiems galvijams gali svyruoti nuo -7 iki 17 °C priklausomai nuo sezono. Galvijai turi turėti sausas ir šiltas guoliavietes. Lietuvoje tiek šalčio, tiek šilumos sukeltų stresų pasitaiko retai (44). Visumoje ekstremalus oro sąlygų pasikeitimas padaro mažiau žalos, nei elementarus kasmetinis šaltis ar pirma šiluma sukelianti infekcines kvėpavimo sistemos ligas.
1.3.2. NH3 įtaka infekcinėms kvėpavimo sistemos ligoms
Amoniakas ar kitos gyvulių ir žmonių sveikatai kenksmingos dujos tvartų ore atsiranda, anaerobinėms bakterijoms skaidant gyvulių išmatas ir šlapimą. Minėtų dujų susidarymo intensyvumas priklauso nuo pašarų sudėties, šėrimo tipo, gyvulių amžiaus, mėšlo šalinimo iš tvarto dažnumo ir įdiegtos sistemos, tvarto oro temperatūros ir kitų veiksnių. Kuo šiltesnis tvarto mikroklimatas, tuo intensyvesnė bakterijų veikla, didesnė amoniako koncentracija. Gausiau kreikiant sausais pakratais ir dažniau šalinant iš tvarto mėšlą, patalpų mikroklimatas gerėja. Norint apsaugoti galvijus nuo žalingų aplinkos veiksnių, rekomenduojama laikytis pagrindinių mikroklimato reikalavimų (43). Amoniakas aštrios dujos, kurios dirgina kvėpavimo sistemos takus, silpnindamos jų funkcinę veiklą, bei silpnindamos bendrą organizmo fiziologinę būklę.
Mažinant amoniako emisiją ir koncentraciją patalpose, būtina neviršyti baltymų kiekio pašaruose, mažinti patalpose mėšluotų paviršių plotą, gausiai naudoti kraiką, taikyti šaltesnį gyvulių laikymo būdą. NH3 koncentracija gyvulininkystės pastatuose priklauso nuo ventiliacijos
efektyvumo, sanitarinės būklės, gyvulių skaičiaus. Ribinė NH3 koncentracija suaugusių gyvulių
28 1.3.3. Oro užterštumo dalelėmis įtaka infekcinėms kvėpavimo sistemos ligoms
Vienas kenksmingiausių mikroklimato parametrų kvėpavimo organams yra dulkės. Dulkių sudėtis ore labai įvairi: be pašarų ir išdžiūvusių ekskrementų dalelių, suragėjusių odos epitelio ląstelių, jose būna sudėtingų kombinuotųjų pašarų sudedamųjų dalių, mikroorganizmų, grybų ir jų veiklos produktų (endotoksinų, mikotoksinų). Oro dulkėtumas labai padidėja (21,5 – 43,6 kg/m³) šeriant gyvulius sausaisiais pašarais t. y. taikant apėmingąjį šėrimo tipą. Pavojingiausios dulkės yra 0,2 – 5,0 μm (mikrometrų) dydžio. Patalpų oro dulkėtumo koncentracija priklauso nuo patalpų oro temperatūros, drėgmės, oro judėjimo bei ventiliacijos intensyvumo, nuo patalpose vykstančios darbinės veiklos, nuo pašaro tipo, mėšlo tvarkymo sistemos ir gyvulių laikymo būdo bei metų sezono. jis nėra taip įvertintas kaip kiti zoohigieniniai rodikliai, bet nustatyta, kad 2,2 – 3 mikrometrų dydžio dalelės yra keliančios riziką kvėpavimo ligoms (39).
Didelės dulkių, mikroorganizmų ir dujų koncentracijos slopina apsaugines kvėpavimo sistemos funkcijas, todėl yra laikomi respiratorinių ligų rizikos veiksniu. Konstatuojamas dulkių vaidmuo pernešant infekcines ligas bei akcentuojamas dulkių toksinis ir alerginis poveikis (44).
Mikroorganizmai gyvulininkystės patalpų ore atsiranda nuo apyvokos daiktų, mėšlo kiekio ir tvarkymo sistemos, gyvuliams kvėpuojant, kosint ir čiaudint į aplinkos orą patenka smulkūs seilių ir drėgmės lašeliai. Mikroorganizmų kiekis tvartų ore nuolat kinta, ir tai priklauso nuo paros laiko bei sezono, taip pat nuo gyvulių rūšies ir laikymo būdo. Stambūs, 0,1 mm skersmens ir didesni lašeliai ore išsilaiko 30–60 s, o pakibę smulkūs lašeliai gali ore išbūti nuo 5 – 6 val. iki 1 paros, o judėdami su oro judėjimo tėkme, plačiai išplisti.
Patalpų oro pagrindinę mikroorganizmų masę sudaro saprofitai, gausu įvairių kokų ir pelėsinių grybų (Aspergillus, Alternaria, Penicillium, Mucor, Stachybotrys, Fusarium). Iš patogeninių mikroorganizmų dažniausiai pasitaiko tuberkuliozės, raudonligės, paratifo, pastereliozės ir kitų ligų sukėlėjų. Mikroorganizmų kiekis ir sudėtis ore priklauso nuo to, kaip valomos, dezinfekuojamos ir ventiliuojamos patalpos. Norint sumažinti mikroorganizmų kiekį tvarto ore, reikia griežtai laikytis higieninių sanitarinių reikalavimų (44).
29
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Darbas buvo atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Veterinarijos Akademijoje, Veterinarijos fakultete, užkrečiamųjų ligų katedroje bei Tauragės apskrityje (1-8 priedai) esančiuose 9 gyvulininkystės pieno ūkiuose, 2014 02 01 – 2015 10 01 laikotarpiu, veterinarinės medicinos magistrantūros vientisųjų studijų metais.
Tiriamajam darbui atlikti atsitiktinai buvo pasirinkti devyni gyvulininkystės ūkiai: 2 esantys Šilalės rajono savivaldybėje, 5 Tauragės rajono savivaldybėje, 1 Jurbarko rajono savivaldybėje, 1 Pagėgių rajono savivaldybėje. Ūkiai įvardinti didžiosiomis lotyniškomis raidėmis nuo A iki I. Pagal skirtingas melžiamų karvių laikymo sąlygas buvo sudarytos dvi tiriamosios grupės, po 5 ūkinius subjektus kiekvienai: 1. šiltuoju metų laikotarpiu ganykloje – šaltuoju metų laikotarpiu ūkiniame pastate, 2. ištisus metus laikomos ūkiniame pastate. Apibūdinti kiekvienos grupės ūkius atsitiktiniu būdu atrinkta po 20 melžiamų Lietuvos juodmargių veislės karvių, kurių amžius nuo 2 iki 4 metų
Ūkis A – Tauragės rajono savivaldybei priklausančiame gyvulininkystės pieno ūkyje laikomų gyvulių skaičius - 44 galvijai. Laikymo sistema ganyklinė – tvartinė. Šiltuoju laikotarpiu gyvuliai laikomi lankų pievose, o šaltuoju tvarte saitine laikymo technologija su trumpu galvijų pririšimu.
Ūkis B – Tauragės rajono savivaldybei priklausančiame gyvulininkystės pieno ūkyje laikomų gyvulių skaičius 182 galvijai. Laikymo sistema ganyklinė – tvartinė. Šiltuoju laikotarpiu gyvuliai laikomi lankų pievose, o šaltuoju tvarte besaite boksine laikymo technologija.
Ūkis C – Tauragės rajono savivaldybei priklausančiame gyvulininkystės pieno ūkyje laikomų gyvulių skaičius 105 galvijai. Laikymo sistema tvartinė – gyvuliai laikomi ūkiniame pastate ištisus metus. Laikymo technologija - besaitė boksinė.
Ūkis D – Tauragės rajono savivaldybei priklausančiame gyvulininkystės pieno ūkyje laikomų gyvulių skaičius 136 galvijai. Laikymo sistema yra tvartinė. Laikymo technologija besaitė ant pusiau gilaus kraiko, su laisva mociono aikštele.
Ūkis E – Tauragės rajono savivaldybei priklausančiame gyvulininkystės pieno ūkyje laikomų gyvulių skaičius 110 galvijai. Laikymo sistema ganyklinė – tvartinė. Šiltuoju metų laikotarpiu galvijai ganomi lankų pievose, o šaltuoju laikomi besaite kombiboksine technologija.
Ūkis F – Šilalės rajono savivaldybei priklausančiame gyvulininkystės pieno ūkyje laikomų gyvulių skaičius 233 galvijai. Dėl didelio gyvulių skaičiaus dalis galvijų laikomi tvartine sistema, o laikymo technologija – besaitė su nuožulniomis grindimis. Likusi dalis laikoma ganykline – tvartine sistema t. y. šiltuoju metų laikotarpiu gyvuliai ganomi lankų pievose, o šaltuoju tvarte besaite ant gilaus kraiko technologija.
30 Ūkis G – Pagėgių rajono savivaldybei priklausančiame gyvulininkystės pieno ūkyje laikomų gyvulių skaičius 47 galvijai. Laikymo sistema tvartinė, o laikymo technologija besaitė ant pusiau gilaus kraiko.
Ūkis H – Jurbarko rajono savivaldybei priklausančiame gyvulininkystės pieno ūkyje laikomų gyvulių skaičius 58 galvijai. Laikymo sistema ganyklinė – tvartinė. Šiltuoju metų laikotarpiu gyvuliai laikomi lankų pievose ir krūmynuose, o šaltuoju saitine su trumpu galvijų pririšimu technologija.
Ūkis I – Šilalės rajono savivaldybei priklausančiame gyvulininkystės pieno ūkyje laikomų gyvulių skaičius 106 galvijai. Laikymo sistema – tvartinė, o ištisus metu gyvulių laikymo technologija – besaitė kombiboksinė.
Siekiant tikslingai įvykdyti darbo tikslą ir iškeltus uždavinius, darbo vykdymo laikotarpis buvo suskirstytas į keturis etapus:
1. Atlikta specialiosios su magistrinio darbo tema susijusios literatūros bei kitų šaltinių analizė. Surinkta informacija susisteminta, o jos santrauka pateikta literatūros apžvalgoje.
2. Kohortiniu retrospektyviniu epidemiologiniu tyrimo metodu buvo surinkti vedamų registrų duomenys iš 9 gyvulininkystės pieno ūkių apie veiklos organizavimą, gyvulių laikymo būdą ir tipą, pašarus ir šėrimo schemas, užtikrinamas zoohigienines sąlygas ūkiniuose pastatuose, pastatų būklę, ganyklas, vykdomas dezinfekcijas, dezinsekcijas ir deratizacijas, kintantį gyvulių skaičių ir fiziologinę gyvulių būklę, buvusias infekcines kvėpavimo sistemos ligas, buvusius jų protrūkius ir ligos simptomus, vykdomas profilaktikas ir prevencines priemones, karantinavimą ir vakcinavimą, išbrokavimą, melžimo technologiją ir veterinarijos gydytojų veiklą, bei veiklos skirtumus tarp ūkių su sveikos bandos statusu ir be jo (46).
3. Kohortiniu perspektyviniu epidemiologiniu tyrimo metodu iš 9 ūkių buvo sudaryta 10 tiriamųjų melžiamų karvių grupių. Kiekviena tiriamoji karvių grupė ūkiuose buvo sudaryta atsitiktiniu būdu atrenkant melžiamas karves, tačiau dėl rezultatų patikimumo melžiamos karvės atrinktos pagal šiuos požymius: veislė – Lietuvos juodmargės, amžiaus – nuo 2 iki 4 metų. 10 grupių padalinta po 5 į tiriamuosius subjektus pagal anksčiau minėtą laikymo sistemos panašumą. Toliau vykdant mokslinius tyrimus buvo laikomasi gyvūnų gerovės, laikymo, naudojimo reglamentuotų įsakymų bei veterinarinių reikalavimų. Tyrimo metu įvertinti karvidės mikroklimato parametrai, kurie padėtų nustatyti optimalias sąlygas galvijų infekcinių kvėpavimo sistemos ligų plitimui. Matavimai vykdyti laikantis metodinių reikalavimų tik ūkiniuose pastatuose. Pasirinkti parametrai analizei: iš biologinių - dalelių kiekis ore, matuojama Sintrol Dumo prietaisu kartą per savaitę (9 priedas), iš cheminių – amoniako dujų koncentracija, matuojama dujų analizatoriumi Pac 7000 kartą per savaitę (10 priedas), iš fizinių – oro temperatūra karvidėje, santykinis oro drėgnis, matuojami modifikuotu multimetru kartą per savaitę (11 priedas) (47).
31 Pasireiškus simptomams būdingiems infekcinėms galvijų kvėpavimo sistemos ligoms 3 dienas - buvo paimta 19 bakteriologinių mėginių ir 8 kraujo mėginiai (paimti iš uodegos venos) po 5 ml, kurių serumas naudojamas virusologiniams tyrimams.
Bakteriologiniams tyrimams tepinėliai iš galvijų nosies ertmės paimti steriliais, fiziologiniu tirpalu sudrėkintais vatos tamponais, kurie po to įdėti į sterilius transportinius mėgintuvėlius be konservantų ir nuvežti į Nacionalinį maisto ir rizikos vertinimo institutą (Vilniuje). Tyrimas buvo atliekamas tokia eiga:
a) Paimta tiriamoji medžiaga sėjama į universalias mitybines terpes pvz.: kraujo agarą. Sėjama sterilia kilpele štrichų metodu, kad gautume atskiras bakterijų kolonijas.
b) Atlikus pasėlį, bakterijos inkubuotos termostate 35 – 37 0C temperatūroje parai. c) Esant galimybei, kad tiriamojoje medžiagoje mažai sukėlėjų, juos reikia gausinti – bakterijos sėjamos į selektyviąsias terpes pvz.: tioglikolio (48).
4. Išanalizuoti ir apibendrinti stebėjimo ir kohortinio epidemiologinių tyrimų metu surinktus rezultatus, pateikti išvadas, rekomendacijas ir pasiūlymus. Duomenims apdoroti naudota kompiuterinė „Microsoft Excel 2010“ programa. Rezultatuose pateikti apskaičiuoti aritmetiniai vidurkiai, jų skirtumas laikomas patikimu, kai p<0,05.
32
3. TYRIMŲ REZULTATAI
Tauragės apskrityje tiriamojo darbo analizei atsitiktinai pasirinkti 9 maži gyvulininkystės ūkiai, kur laikomos melžiamos karvės, priklausantys pienininkystės sektoriui. Pasirinkti ūkiai sudaro 0,12 proc. visų galvijininkystės ūkių, esančių Tauragės apskrityje. Ūkiuose laikomų galvijų skaičius sudaro 0,9 proc. visų laikomų galvijų Tauragės apskrityje. Ši apskritis viena didžiausių analizuojant galvijų laikytojų ir įkurtų ūkių skaičių Lietuvoje (1-8 priedai). Iš pasirinktų ūkių tiriamų karvių skaičius sudaro 20,5 proc. Tauragės apskrityje didžioji dalis 55 proc. yra mažų ūkių – galvijų skaičius iki 200, 35 proc. yra vidutinių ūkių – galvijų skaičius iki 600, o laikančių daugiau nei 600 yra tik 10 proc.
Vykdant epidemiologinį kohortinį retrospektyvinį tyrimą buvo renkama informacija apie ūkyje paplitusių infekcinių kvėpavimo sistemos ligų protrūkius, ligų diagnozavimą ir diagnostikos būdus, gydymą ir prevencines priemones. Susipažinus su ūkyje saugomais įrašais, galima teigti, jog ūkiuose nebuvo registruotų, oficialiai patvirtintų infekcinių kvėpavimo sistemos ligų protrūkių. Esant klinikiniams požymiams, būdingiems infekcinėms kvėpavimo sistemos ligoms nebuvo atliekami serologiniai, PGR ar imunohistocheminiai tyrimai, galėję įvertinti ūkyje įtariamai paplitusias infekcines kvėpavimo sistemos ligas. Simptominiam gydymui taikytos plataus spektro antimikrobinės medžiagos, kurių dėka klinikiniai požymiai dingdavo 5 – 7 dienų laikotarpiu, retais atvejais 10 – 14 d. Simptominis gydymas papildytas vitaminoterapija – leidžiami vitaminai po oda: C, AD3E, B kompleksas.
Vykdant epidemiologinį kohortinį perspektyvinį tyrimą buvo analizuojamas ūkio darbo organizavimas įskaitant gyvulių laikymo zoohigienines sąlygas, gyvulių transportavimą ir selekciją, stebimas prevencinių priemonių taikymas, profilaktinių galvijų tyrimų dažnumas ir priežastys, gyvulių fiziologinė būklė ir klinikinių požymių ryškumas sukeltas ligų. Tyrimas buvo atliekamas šaltuoju metų laiku (vadinamu tvartiniu) imtinai nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 gegužės 1 d. Visą laikotarpį gyvulių laikymo patalpos nebuvo keičiamos ar reaguojama į preliminarias išvadas, kurias gerinant būtų galima keisti laikymo sąlygas, taip pat nebuvo įvežama naujų gyvulių į bandą, gyvuliai nebuvo transportuojami iš vienos vietos į kitą, darbuotojai ūkiuose nesikeitė, pašarų ar kraiko nekeitė, taip pat tiriamuoju laikotarpiu ūkiuose nebuvo karantinuojamų gyvulių.
33
3.1. Karvių tiriamosios grupės
Grupės sudarytos pagal laikymo skirtumus:
• 1 grupė ganyklinė – tvartinė laikymo sistema; (1. Lentelė) • 2 grupė – tvartinė laikymo sistema; (2. Lentelė)
Vykdoma tarpgrupinė ir grupių vidinė analizė, kurios metu vertinti skirtumai: laikymo technologija, gyvulių skaičius, šėrimas, topografinė vieta ir vidinis ūkio darbo organizavimas.
1. Lentelė. Ganyklinės – tvartinės laikymo sistemos grupės tiriamųjų ūkių karvių grupių skirtumai.
Bendras laikomų gyvulių skaičius.
Gyvulių laikymo
technologija. Šėrimo tipas.
Mineraliniai priedai.
1 grupė
Ūkis A 44 Saitinė su trumpu pririšimu.
Pusiau
apėmingas. Pašarinė druska. Ūkis B 182 Besaitė boksinė. Apėmingasis. Pašarinė druska. Ūkis E 110 Besaitė
kombiboksinė. Apėmingasis. Pašarinė druska. Ūkis F 119 Besaitė ant gilaus
kraiko. Apėmingasis. Pašarinė druska. Ūkis H 58 Saitinė su trumpu
pririšimu.
Pusiau
apėmingas. Pašarinė druska.
Vertinant pirmąją melžiamų karvių grupę (1. lentelė), galima pasakyti, kad laikymo technologija pasirinkta sąlyginai dėl galvijų skaičiaus. Mažiausią galvijų skaičių turintys Ūkis A, Ūkis H taupydami karvidės vietą laiko gyvulius saitine su trumpu pririšimu technologija, o bent dvigubai didesnę bandą turintys besaite boksine kaip Ūkis B ar kombiboksine, kaip Ūkis E. Guoliavietės įruošimo būdas pasirinktas pagal galimybes: ūkis F turi savo pjaunamas lankų pievas, todėl gali sau leisti laikyti gyvulius ant gilaus kraiko, didesnį galvijų skaičių laikantys Ūkis B ir E turi guminius kilimėlius, o mažesnį kiekį turintys Ūkis A ir H pakreikia pjuvenomis.
2. Lentelė. Tvartinės laikymo sistemos grupės tiriamųjų ūkių karvių grupių skirtumai.
Bendras laikomų gyvulių skaičius.
Gyvulių laikymo
technologija. Šėrimo tipas. Mineraliniai priedai.
2 grupė
Ūkis C 105 Besaitė boksinė Apėmingasis. Pašarinė druska Ūkis D 136 Besaitė ant pusiau
gilaus kraiko su mocionu Apėmingasis. Pašarinė druska Ūkis G 47 Besaitė ant pusiau
gilaus kraiko Pusiau apėmingas. Pašarinė druska Ūkis I 106 Besaitė kombiboksinė Apėmingasis. Pašarinė druska Ūkis F 114 Besaitė su nuožulniomis
