FARMACIJOS FAKULTETAS
KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA
ANDRIUS NEVECKA
NEŠIKLIO ĮTAKOS SALICILO RŪGŠTIES ATPALAIDAVIMUI IŠ
PUSIAU KIETŲ SISTEMŲ TYRIMAS IN VITRO
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
prof. Vitalis Briedis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis
Data
NEŠIKLIO ĮTAKOS SALICILO RŪGŠTIES ATPALAIDAVIMUI IŠ
PUSIAU KIETŲ SISTEMŲ TYRIMAS IN VITRO
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
prof. Vitalis Briedis
Data
Recenzentas: Darbą atliko:
Data Magistrantas
Andrius Nevecka
Data
TURINYS
1. SANTRUMPOS ... 9
2. ĮVADAS ... 10
3. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
4. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
4.1. Pusiau kieti preparatai ... 11
4.1.1. Pusiau kietų preparatų klasifikacija ir apibūdinimas ... 11
4.2. Salicilo rūgšties savybės ir panaudojimas ... 13
4.2.1. Salicilo rūgšties struktūra ir fizikocheminės savybės ... 13
4.2.2. Salicilo rūgšties panaudojimas ... 14
4.3. Atpalaidavimo tyrimas in vitro ... 15
4.3.1. Difuzinės celės ... 15
4.3.2. Membranos ... 18
4.3.3. Akceptorinės terpės ... 19
4.3.4. Tyrimo sąlygos (temperatūra, mėginių ėmimo laikas) ... 20
4.4. Tyrimai, atlikti su puskiečiais salicilo rūgšties preparatais ... 20
5. TYRIMO METODAI ... 22
5.1. Medžiagos, reagentai ir įranga ... 22
5.1.1. Medžiagos ir reagentai ... 22
5.1.2. Įranga ... 23
5.2. Analitiniai metodai ... 23
5.2.1. Salicilo rūgšties kiekybinė analizė ... 23
5.2.2. Salicilo rūgšties tirpumo organiniuose tirpikliuose nustatymas ... 25
5.2.3. Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš tepalų tyrimas in vitro ... 25
5.2.4. Tepalų pH nustatymas ... 26
5.2.5. Tepalų dinaminės klampos nustatymas ... 27
5.2.6. Statistinė analizė ... 27
5.3. Tepalų su salicilo rūgštimi modeliavimas ... 27
6. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 28
6.1. Salicilo rūgšties tirpumo organiniuose tirpikliuose vertinimas ... 28
6.2. Tepalų kokybės vertinimas ... 32
6.4. Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš sumodeliuotų ir pagamintų tepalų vertinimas ... 35 6.4.1. Pagalbinės medžiagos įtakos salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų vertinimas ... 35 6.4.2. Technologijos įtakos salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų vertinimas ... 39 6.4.3 LSMU vaistinės tepalo palyginimas su sumodeliuotais tepalais pagal salicilo rūgšties
atpalaidavimą ... 42 7. IŠVADOS ... 44 9. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 45
SANTRAUKA
NEŠIKLIO ĮTAKOS SALICILO RŪGŠTIES ATPALAIDAVIMUI IŠ
PUSIAU KIETŲ SISTEMŲ TYRIMAS IN VITRO
A. Neveckos baigiamasis magistro darbas/ mokslinis vadovas prof. V. Briedis;
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Klinikinės farmacijos katedra. Kaunas.
Darbo tikslas: įvertinti gamybinėse vaistinėse pagamintų tepalų su salicilo rūgštimi kokybę
nustatant veikliosios medžiagos atpalaidavimą in vitro ir pasiūlyti alternatyvios sudėties ir gamybos technologijos puskietes sistemas, pasižyminčias ne mažesniu salicilo rūgšties atpalaidavimu in vitro.
Darbo uždaviniai:
1. Parinkti ir pritaikyti salicilo rūgšties kiekybinės analizės metodiką;
2. Parinkti tinkamas sąlygas salicilo rūgšties atpalaidavimo iš tepalų tyrimams in vitro; 3. Ištirti salicilo rūgšties atpalaidavimą in vitro iš Lietuvos vaistinėse pagamintų tepalų;
4. Sumodeliuoti alternatyvios sudėties puskietes sistemas su salicilo rūgštimi, jas pagaminti ir įvertinti jų kokybę;
5. Ištirti salicilo rūgšties atpalaidavimą in vitro iš sumodeliuotų puskiečių sistemų bei palyginti gautus atpalaidavimo rezultatus su vaistinėse pagamintų tepalų atpalaidavimo rezultatais.
Metodai: Salicilo rūgšties išsiskyrimas iš puskiečių sistemų tirtas naudojant modifikuotas Franz tipo
celes. Salicilo rūgštis kiekybiškai nustatyta spektrofotometrijos metodu naudojant spektrofotometrą Agilent 8453, bangos ilgis 296 nm. Kalibracinio grafiko koncentracija ribose 0,005-0,03 mg/ml. Tepalų kokybė nustatyta vertinant tepalo pH ir dinaminę klampą.
Rezultatai: po 4 h 5 % salicilo rūgšties tepalai atpalaidavo salicilo rūgšties: LSMU vaistinės-
3,36±0,16 %, “Ąžuolyno” vaistinės- 2,54±0,12 %, UAB “VJV“- 2,71±0,20 %, eksperimentinis 1,89±0,14 %, tepalai, pagaminti sudėtines medžiagas sumaišius grūstuvėje naudojant 10 % glicerolio atpalaidavo 2,27±0,18 %, 10 proc. 1,2-propandiolio- 3,43±0,29 %, 10 % polietilenglikolio 400- 4,04±0,21 %; tepalai, pagaminti sudėtines medžiagas sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle- su gliceroliu- 2,29±0,21 %, su 1,2- propandioliu- 3,50±0,14 %, su polietilenglikoliu 400- 4,24±0,22 %;
tepalai, pagaminti palydžius vazeliną, sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle, su gliceroliu- 2,73±0,25 %; su 1,2-propandioliu- 3,64±0,20 %; su polietilenglikoliu 400- 4,92±0,30 %.
Išvados:
1. Parinkta ir pritaikyta salicilo rūgšties kiekybinės analizės metodika UV spektrofotometrijos metodu. Pasirinkta metodika buvo pakankamai tiksli įvertinti salicilo rūgšties kiekį.
2. Tyrimais įrodytas 2 % polisorbato 80 tirpalo tinkamumas naudoti jį kaip akceptorinę terpę.
3. Patvirtintas skirtingas salicilo rūgšties atpalaidavimas iš Lietuvos vaistinėse pagamintų tepalų. Daugiausiai salicilo rūgšties atpalaidavo tepalas, pagamintas LSMU vaistinėje.
4. Remiantis moksline literatūra sumodeliuoti ir pagaminti tepalai su salicilo rūgštimi, įvertintos jų kokybinės savybės. Sumodeliuotų tepalų pH buvo rūgštinis (≤3,06), dinaminė klampa ribose 6,21-7,19 Pa·s.
5. Ištirtas salicilo rūgšties atpalaidavimas in vitro iš tepalų, pagamintų vaistinėse ir sumodeliuotų laboratorijoje. Didžiausia įtaka salicilo rūgšties atpalaidavimo intensyvėjimui konstatuota, kai veiklioji medžiaga ištirpinta 10 % polietilenglikolio 400, kuris po to įterptas į palydytą vazeliną disperguojant grūstuvėje, vėliau išmaišant automatine maišykle. Taip pagamintas tepalas atpalaidavo 1,5 karto daugiau salicilo rūgšties nei LSMU vaistinėje pagamintas tepalas.
SUMMARY
EVALUATION OF VIHICLE’S EFFECT ON SALICYLIC ACID
RELEASE IN VITRO FROM SEMI- SOLID PREPARATIONS
A. Nevecka master thesis/ Term paper advisor: prof. V. Briedis;
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of pharmacy, Department of Clinical Pharmacy. Kaunas.
Objective of work: to evaluate quality of salicylic acid ointments manufactured by pharmacies by
assessing release of salicylic acid in vitro and suggest alternative composition and technique semi- solid preparation, characterized by the same or better release of salicylic acid.
Main tasks:
1. To select and adapt a suitable method for quantity analysis for salicylic acid;
2. To select appropriate conditions for salicylic acid release in vitro from semi- solid preparation; 3. To research release of salicylic acid in vitro from semi-solid preparations made by Lithuanian
pharmacies;
4. To formulate semi- solid preparations containing salicylic acid and evaluate quality;
5. To research release of salicylic acid in vitro from formulated semi- solid preparations and compare release results with release results of semi- solid preparations made by Lithuanian pharmacies.
Methods: release of salicylic acid from semi- solid preparations executed by using modificated
vertical diffusion Franz cells. The quantity analysis executed by using spectrophotometric methods. UV- Vis spectrophotometer Agilent 8453, wavelength 296 nm, calibration curve within 0,005- 0,03 mg/ml. Ointments quality evaluated by pH and dynamic viscosity.
Results: after 4 h 5 % salicylic acid ointments released salicylic acid: LSMU pharmacy‘s ointment-
3,36 %, “Ąžuolyno” pharmacy‘s ointment- 2,54 %, UAB “VJV“ ointment- 2,71 %, experimental ointment- 1,89 %; ointments made by mixing in mortar with glycerol- 2,27 %, 1,2-propanediol- 3,43 %, polyethelene glycol 400- 4,04 %; ointments made by mixing in mortar and automatic mixer with glycerol- 2,29 %, 1,2-propanediol- 3,50 %, polyethelene glycol 400- 4,24 %; ointments made by
mixing in mortar and automatic mixer, before that vaseline was molten, with glycerol- 2,73 %; 1,2-propanediol- 3,64 %; polyethelene glycol 400- 4,92 %.
Conclusions:
1. Selected and adapted a suitable UV spectrophotometric method for quantity analysis for salicylic acid. The method was sufficiently accurate.
2. 2 % polysorbate 80 solution was selected as appropriate acceptor medium.
3. There was approved different salicylic acid release from ointments made by Lithuanian pharmacies. The most salicylic acid released from LSMU pharmacie‘s ointment.
4. Based on scientific literature were developed ointments containing salicylic acid and their quality were evaluated. Formulated ointments pH was acidic (≤3,06), dynamic viscosity 6,21-7,19 Pa·s. 5. Release of salicylic acid in vitro from semi- solid preparations made by pharmacies and formulated
in laboratory was evaluated. The greatest share of salicylic acid among oitments was released by ointment made by dissolving salicylic acid in 10 % polyethelene glycol 400 and inserting this into molten vaseline by mixing in mortar and automatic mixer. Ointment made in this way release salicylic acid 1,5 times more than ointment made by LSMU pharmacy.
1. SANTRUMPOS
°C- Celsijaus laipsniai a-v- aliejus vanduo tipo
FDA- Food and drug administration ( JAV maisto ir vaistų administracija) PEG 400- polietilenglikolis 400
pH- vandenilio potencialas UV- ultravioletinis
2. ĮVADAS
Didelę dalį Lietuvos vaistinėse gaminamų vaistų sudaro puskietės sistemos. Europos farmakopėja rekomenduoja vietinio poveikio pusiau kietų vaistų formų kokybės kontrolės vertinimui atlikti vaistinių medžiagų atpalaidavimo tyrimus in vitro. Tačiau gamybinėse vaistinėse gaminamoms puskietėms vaistų formoms atpalaidavimo tyrimai in vitro neatliekami. Todėl labai svarbu įvertinti, kaip puskietės sistemos atpalaiduoja veikliąją medžiagą ir kokie veiksniai gali turėti įtakos veikliosios medžiagos atpalaidavimo procesui, taigi ir vaisto kokybei, efektyvumui.
Odos ligoms gydyti gaminami pusiau kieti preparatai su salicilo rūgštimi. Salicilo rūgštis priklauso fenolinių junginių grupei, aptinkamai augaluose, kuri pasižymi antiseptiniu, priešuždegiminiu, keratolitiniu poveikiu. Ši veiklioji medžiaga slopina mikroorganizmų, grybelių augimą, skatina granuliacinio audinio susidarymą. Dėl antiseptinių, priešuždegiminių, granuliacinio audinio susidarymą skatinančių savybių salicilo rūgštis naudojama gaminant preparatus, skirtus paskatinti odos regeneraciją, žaizdų gijimą. Dėl keratolitinio poveikio ši rūgštis naudojama kaip odos šveitimo priemonė gydant žvynelinę, hiperkeratozę, suragėjimus, dermatitus ir kt. odos ligas.
Šio darbo tikslas yra įvertinti gamybinėse vaistinėse pagamintų tepalų su salicilo rūgštimi kokybę nustatant veikliosios medžiagos atpalaidavimą in vitro ir pasiūlyti alternatyvios sudėties ir gamybos technologijos puskietes sistemas, pasižyminčias ne mažesniu salicilo rūgšties atpalaidavimu
in vitro.
3. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: įvertinti gamybinėse vaistinėse pagamintų tepalų su salicilo rūgštimi kokybę
nustatant veikliosios medžiagos atpalaidavimą in vitro ir pasiūlyti alternatyvios sudėties ir gamybos technologijos puskietes sistemas, pasižyminčias ne mažesniu salicilo rūgšties atpalaidavimu in vitro.
Tyrimo objektas: eksperimentiniai ir komerciniai (5 %) tepalai su salicilo rūgštimi.
Darbo uždaviniai:
1. Parinkti ir pritaikyti salicilo rūgšties kiekybinės analizės metodiką;
3. Ištirti salicilo rūgšties atpalaidavimą in vitro iš Lietuvos vaistinėse pagamintų tepalų;
4. Sumodeliuoti alternatyvios sudėties puskietes sistemas su salicilo rūgštimi, jas pagaminti ir įvertinti jų kokybę;
5. Ištirti salicilo rūgšties atpalaidavimą in vitro iš sumodeliuotų puskiečių sistemų bei palyginti gautus atpalaidavimo rezultatus su vaistinėse pagamintų tepalų atpalaidavimo rezultatais.
4. LITERATŪROS APŽVALGA
4.1. Pusiau kieti preparatai
Pusiau kietos vaistų formos yra vienos iš dažniausiai vartojamų ant odos vaistų formų. Naudojant puskiečius preparatus pasiekiamas ne tik vietinis, bet ir sisteminis poveikis. Pastaruoju metu itin auga susidomėjimas puskiečių vaistų formų panaudojimu išgaunant sisteminį poveikį. Pagrindinė to priežastis yra tai, kad per odą į sisteminę kraujotaką patekusi vaistinė medžiaga išvengia pirmojo metabolizmo kelio kepenyse. Vaistinei medžiagai į kraujotaką patekus enteriniu būdu kraujas vartų vena pernešamas tiesiai į kepenis- dalis vaisto metebolizuojama, todėl reikia naudoti didesnes dozes. Tai sukelia didesnį nepageidaujamų reakcijų pavojų. Pusiau kieti preparatai turi ir trūkumų- labai sunku tiksliai dozuoti vaistą, preparatas gali dirginti odą. Priklausomai nuo to, kokį poveikį, sisteminį ar vietinį, norime pasiekti turime pristatyti veikliąją medžiagą į skirtingas organizmo vietas. Veikliosios medžiagos patekimas į gilesnius odos sluoksnius arba sisteminę kraujotaką ar jos pasilikimas ant odos paviršiaus priklauso ne tik nuo vaistinės medžiagos, bet labiausiai nuo nešiklio savybių. Viena iš pusiau kietų vaistų klasifikacijų ir remiasi nešiklio (pagrindo) savybėmis [21, 45].
4.1.1. Pusiau kietų preparatų klasifikacija ir apibūdinimas
Pusiau kietų preparatų klasifikacija [7,21,31]:
1. Tepalai (pagal pagrindą)
a) Angliavandeniliniai pagrindai b) Absorbciniai pagrindai
c) Vandeniu nuplaunami pagrindai d) Vandenyje tirpūs pagrindai
2. Geliai
a) Hidrogeliai
I. Natūralūs polimerai
II. Pusiau sintetiniai polimerai III. Sintetiniai polimerai b) Organogeliai (oleogeliai)
I. Lecitino pagrindu II. Želatinos pagrindu
III. Sorbitano esterio pagrindu 3. Kremai
a) Riebaliniu pagrindu (lipofiliniai) I. Angliavandeniliniai II. Angliavandenilių vaškai III. Oleogeniškos medžiagos IV. Riebalų rūgštys ir alkoholiai b) Emulsiniai (hidrofiliniai)
I. Anijoniniai II. Katijoniniai III. Nejoniniai
4. Pastos
Pusiau kietų preparatų apibūdinimas
Tepalai- pusiau kieti preparatai, sudaryti iš vienfazio pagrindo, kuriame disperguotos kietos ar skystos medžiagos, skirti vartoti ant odos ar gleivinių. Paprastai tepalus sudaro mažiau nei 20 % vandens ar lakių medžiagų ir daugiau kaip 50 % nešiklio (angliavandenilių, vaškų). Užtepti ant odos tepalai neištirpsta, tačiau suminkštėja. Pagrindinė tepalų funkcija pernešti vaistinę medžiagą, tačiau taip pat gali būti naudojami kaip apsauginė ar minkštinanti priemonė [7,21,31].
Kremai- pusiau kieti daugiafaziai preparatai, turintys hidrofilinę ir lipofilinę fazę bei kurių pagrinde ištirpinta ar disperguota viena ar daugiau vaistinių medžiagų. Skirti vartoti ant odos ar gleivinių. Kaip pagrindas gali būti naudojama aliejus-vanduo (a-v) tipo amulsija ar vandeninė mikrokristalinė dispersinė terpė. Paprastai tepalus sudaro daugiau kaip 20 % vandens ar lakių medžiagų ir mažiau kaip 50 % nešiklio (angliavandenilių, vaškų) [7,21,31].
Geliai- tai pusiau kieta vaisto forma, kuri sudaryta iš mažų neorganinių molekulių suspencijos ar skysčio, kuriame pasklidę didelės organinės molekulės, ir paveiktų gelifikuojančiomis medžiagomis. Pagal tai, koks pagrindas sudaro gelį, jie skirstomi į hidrogelius (vandeninis pagrindas) ir oleogelius (organinio tirpiklio pagrindas) [7,21,31].
Pastos- tai pusiau kieti preparatai, sudaryti iš vienos ar daugiau vaistinių medžiagų disperguotų pagrinde. Pastų sudėtyje disperguota daugiau kaip 25 % sausųjų medžiagų. Pastos gali būti skirstomos į riebiąsias ir neriebiąsias pastas [21,31,46].
Tepalų pagrindų klasifikacija:
Angliavandenilių pagrindai. Šie pagrindai sudaryti iš vienos ar kelių hidrofobinių medžiagų.
Absorbciniai pagrindai. Šiuos pagrindus kaip ir angliavandenilinius sudaro hidrofobinės medžiagos. Absorbciniai pagrindai sudaryti iš vanduo-aliejus tipo (v-a) emulsijos. Šie pagrindai gali sugerti nemažą kiekį vandeninių tirpalų.
Emulsiniai pagrindai. Šiuos pagrindus gali sudaryti v-a arba a-v tipo emulsijos.
Vandenyje tirpūs pagrindai. Šie pagrindai neturi aliejinės fazės, nėra emulsiniai, o svarbiausia šie pagrindai yra tirpūs vandenyje. Tokie pagrindai gaunami naudojant polietilenglikolius.
Nuplaunami vandeniu pagrindai. Šiuos pagrindus sudaro a-v tipo emulsijos. Juos galima pašalinti vandeniu [46].
4.2. Salicilo rūgšties savybės ir panaudojimas
4.2.1. Salicilo rūgšties struktūra ir fizikocheminės savybės
Salicilo (2-hidroksibenzoinė) rūgštis. Tai balti arba beveik balti kristaliniai milteliai ar balti arba beveik balti adatėlių formos kristalai. Formulė- C7H6O3. Molekulinė masė 138.1 g/mol. Tankis:
1.440 g/cm3. Gerai tirpsta acetone, 96 % etanolyje (santykiu 1:3), eteryje, benzene. Sunkiai tirpsta vandenyje (šaltame vandenyje santykiu 1:460, verdančiame- 1:15), šiek tiek tirpsta metileno chloride. Tapatybė nustatoma pagal lydymosi temperatūrą (158- 161 ºC) ir IR spektrofotometrijos būdu. Taip
pat aliekamas salicilatų nustatymo reakcija. Atliekamos reakcijos chloridų, sulfatų, sunkiųjų metalų priemaišoms nustatyti. Salicilo rūgštis laikoma apsaugotose nuo šviesos vietose, specialiose talpyklose [18,27,46,47,50].
1 pav. Salicilo rūgšties formulė [48]
Salicilo rūgšties karboksilinė grupė reaguoja su alkoholiais (metanoliu, fenoliu). Hidroksilinė grupė reaguoja su acto rūgštimi- susidaro acetilsalicilo rūgštis. Para- padėtyje prijungus amino grupę susidaro p- aminosalicilo rūgštis, kuri veikia bakteriostatiškai tuberkuliozės mikobakterijas [50].
4.2.2. Salicilo rūgšties panaudojimas
Gyvūnų organizme salicilo rūgštis pasižymi antiseptiniu, priešuždegiminiu, antimikrobiniu, priešgrybeliniu, keratolitiniu poveikiu, skatina granuliacinio audinio susidarymą gyjant žaizdoms. Salicilo rūgštis pašalina tarpląstelinius lipidus, kurie prisijungę prie suragėjusių epitelinio ląstelių, padidina endogeninę raginio sluoksnio hidrataciją ir atsisluoksniavimą. Todėl dažnai naudojama kaip odos šveitimo priemonė gydant odos ligas (strazdanas, pigmentaciją, pigmentinę keratozę, aknę, seborėjinį, atopinį dermatitą, hiperkeratozę, psoriazę) [3,5,28,43,49]. 5 % salicilo rūgšties tepalas vartojamas gydant psoriazę, hiperkeratozė, didesnės koncentracijos tepalai (10 - 30 %) skirti gydyti karpoms, nuospaudoms [10].Gydant psoriazę salicilo rūgštis derinama su kortikosteroidais, kadangi pagerina pastarųjų prasiskverbimą kartu veikdama keratolitiškai [25].
Augaluose salicilo rūgštis turi didelės įtakos sėklų dygimui, daigų vystymuisi, ląstelių augimui, augalų kvėpavimui. Salicilo rūgštis dalyvauja atsake į žalingus aplinkos veiksnius (stabdo bakterijų galimybę prisitvirtinti prie augalų ląstelių, slopina virusų virulentiškumą, neutralizuoja laisvuosius radikalus) [6,15,34,44].
4.3. Atpalaidavimo tyrimas in vitro
Tirpumo tyrimas, daugiausiai naudojamas kaip vaisto kūrimo ir kokybės užtikrinimo sistemos dalis kietoms vaistų formoms (tabletėms, kapsulėms) [41]. Dėl specifinės pusiau kietų preparatų sandaros (pagrindas gali ištirpti akceptorinėje terpėje) įranga naudojama kietoms vaistų formoms tirti negali būti naudojama puskietėms vaistų formoms. Norint apsaugoti puskietę vaisto formą nuo pasklidimo pagrinde buvo pradėtos naudoti pusiau pralaidžios membranos, kurios netrukdo vaistinės medžiagos patekimui į akceptorinę terpę. Vaistinė medžiaga per membraną į akceptorinę terpę gali difunduoti tik atpalaiduota iš pagrindo. Dėl šio vaistinės medžiagos išsiskyrimo iš puskietės vaistų formos principo tirpumo tyrimas puskietėms vaistų formoms pavadintas atpalaidavimo in vitro tyrimu. Veikliosios medžiagos atpalaidavimą in vitro veikia: atpalaiduojamos medžiagos dalelių dydis, tirpumas akceptorinėje terpėje, reologinės sistemos savybės, akceptorinės terpės temperatūra ir maišymo greitis, membranų paruošimas [11,20,24,29].
Atpalaidavimo tyrimai plačiai naudojami tiek kuriant vaistą, tiek jau sukurtų vaistų kokybės užtikrinimui [12]. 1995 m. Amerikos farmacijos mokslininkų asociacijos In vitro atpalaidavimo tyrimų komiteto atliktų tyrimų duomenimis atpalaidavimo tyrimai in vitro tinkami naudoti kuriant naujas puskietes vaistų formas, produkto vienodumo nustatymui, taip pat lyginant produkto skirtingų serijų vienodumą. Šis tyrimo metodas negali pakeisti biologinio pasisavinimo ir bioekvivalentiškumo tyrimų, tačiau gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė. Vadovaujantis to paties tyrimo išvadomis, galima teigti, kad nėra universalios metodikos ar sąlygų visoms sistemoms tirti, tai turi būti pritaikoma kiekvienai sistemai atskirai [19]. Nepaisant atpalaidavimo tyrimų reikšmės puskiečių sistemų kūrimo ir kokybės užtikrinimo procese farmakopėjose neaprašomas joks validuotas metodas, kurį būtų galima taikyti visų puskiečių sistemų tyrimams [32]. Puskiečių sistemų atpalaidavimo tyrimams dažniausiai naudojamos celės: Franz tipo vertikali difuzinė celė, „Paddle over disk“, „Enhancer“ bei „Flow through“ (prataki) tipo celės.
4.3.1. Difuzinės celės
Franz (vertikali difuzinė) celė viena iš dažniausiai naudojamų celių puskiečių sistemų
atpalaidavimo tyrimams. Franz celė atpalaidavimo tyrimams rekomenduojama Jungtinių Amerikos Valstijų farmakopėjoje ir JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) „Guidance for industry on scale
up and post approval changes for semisolid dosage forms“ rekomendacijose [12,29,40,41]. Ši celė
talpinama tiriamoji sistema, o apatinėje- akceptorinė terpė, iš kurios tyrimo metu imami mėginiai. Mėginių ėmimui ir akceptorinės terpės papildymui pritaikyti du kanalai. Privalumai: paparastas naudojimas ir didelis mėginio tūris. Trūkumai- nepakankamas akceptorinės terpės maišymas, netinkamas temperatūros užtikrinimas, dažnai ant membranos susidaro oro burbulai, kurie blogina veikliosios medžiagos praėjimą pro membraną. Dėl šios priežasties yra naudojama burbulų gaudyklė [22,29]. Norėdami pašalinti anksčiau paminėtus Franz celės trūkumus 1983 m. Flynn, Keshary ir Huang panaudojo ir aprašė modifikuotą Franz celę (2 pav.). Franzo celės modifikacija skyrėsi trumpesne akceptorinės terpės sekcija, kuri visa buvo gaubiama vandens apvalkalu. Akceptorinei terpei maišyti buvo pritaikyta magnetinė maišyklė [29].
2 pav. Modifikuota Franz (vertikali difuzinė) celė [26]
„Paddle over disk“ celė. Ši celė sudaryta iš nerūdijančio plieno disko, kuris užpildomas
tiriamąja sistema, ir nuleidžiamas į indą su akceptorine terpe. 25 mm virš plieninio disko pritvirtinamos besisukančios mentelės, kurios maišo tirpalą. Skirtingai nuo Franz difuzinės celės šiame aparate nenaudojamos membranos. Iš to kyla pagrindinė problema- tiriamoji sistema dažnai ištirpsta, o ne atpalaiduoja veikliąją medžiagą, todėl šį atpalaidavimo aparatą verta rinktis tik sistemoms, kurios netirpsta akceptorinėje terpėje [29].
„Enhancer“ tipo celė (3 pav.) panaši į „Paddle over disk“ celę, tačiau papildyta pusiau
laidžia membrana. Ši celė sudaryta iš tefloninės galvutės, o-žiedo, plautuvo, membranos ir tiriamosios sistemos sekcijos, kurios tūrį galima keisti. Celę pripildžius tiriamo mėginio virš jo tvirtinama membrana ir o-žiedas, užsukama plieninė galvutė, kuri fiksuoja membraną reikiamoje vietoje.
Pagrindiniai pranašumai: paprasta ir prieinama įranga, galima naudoti didelius tiriamosios sistemos tūrius, priešingai nei stiklinės celės tefloninės nereguoja su naudojamas reagentais, nedūžta, įrangą lengva automatizuoti. Tačiau dėl teflono (pasižymi labai mažu šiluminiu laidumu) naudojimo sunku pasiekti temperatūros pusiausvyrą tarp tiriamojo preparato ir akceptorinės terpės [26,29,35].
3 pav. „Enhancer“ tipo celė [26]
Atbulinė „Enhancer“ celė- tai ant plieninio ar tefloninio strypelio pritvirtintas cilindras,
kuris panardinamas į akceptorinę terpę ir sukamas. Šioje celėje nenaudojama membrana, todėl veiklioji medžiaga gali būti atpalaiduojama tik iš netirpių akceptorinėje terpėje puskiečių sistemų [29].
„Flow through“ (prataki celė) tipo celė (4 pav.) sudaryta iš akceptorinės terpės talpos,
pompos, vandens vonios ir įterpties (insertion) celės. Įterpties celė susideda iš trijų susijungiančių stačiakampio formos organinio stiklo dalių: viršutinės dalies, mėginio laikiklio ir apatinės dalies. Visos trys dalys centre turi po 9 mm skersmens apskritimo formos angas. Membrana įstatoma tarp viršutinės dalies ir mėginio laikiklio. Visa prataki celė įmerkiama į pastovios temperatūros vandens vonią. Iš rezervuaro pompa pumpuoja akceptorinę terpę į vertikaliai stovinčią pratakią celę. Pro celę pratekėjusi terpė surenkama ir matuojama atpalaiduotos medžiagos koncentracija. Naudojant šią celę nebūtina pašalinti ant membranos paviršiaus susidarančių burbulų, kadangi jie nedaro įtakos tyrimų rezultatams [21,26, 29].
4 pav. „Flow through“ tipo celė. [26]
4.3.2. Membranos
Pirmieji puskiečių preparatų atpalaidavimo tyrimai buvo atliekami su atvira cele, užpildyta tiriamuoju mėginiu, ir panardinta į akceptorinę terpę. Atviros celės panardinimas į akceptorinę terpę sukėlė sunkumų išlaikant puskietę sistemą celėje, kad ji nepasklistų akceptorinėje terpėje. Dėl šios priežasties buvo panaudota pusiau laidi membrana, pritvirtinta celės gale. Pagrindinės membranos funkcijos yra užtikrinti, kad tiriamoji puskietė sistema išliktų difuzinėje celėje, ir palaikyti nuolatinį puskietės sistemos ir akceptorinės terpės sąlytį. Membrana nėra nepralaidus barjeras, ji negali trukdyti veikliajai medžiagai pereiti į akceptorinę terpę. Membrana atrankiai praleidžia vaistinės medžiagos daleles per savo poras. Per membraną vaistinė medžiaga difunduoja daug greičiau nei išsiskiria iš sitemos, todėl membrana vaisto išsiskyrimui nesudaro reikšmingo pasipriešinimo. [22,29,41].
Pagrindiniai reikalavimai, keliami membranai [19,29,39,42]:
1. Gaminama pramoniniu būdu (standartizuota)
2. Nesąveikaujanti su akceptorine terpe ar veikliąja medžiaga
3. Nesudaranti arba sudaranti kuo mažesnį pasipriešinimą veikliosios medžiagos perėjimui į akceptorinę terpę
4. Inertiška
6. Kiek galima plonesnė 7. Negali būti pažeista
In vitro tyrimuose naudojamas įvairios membranos. Jas galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: biologines (žmogaus, pelės, žiurkės oda) ir sintetines mebranas. Pastarosios dėl savo pranašumo lyginant su biologinėmis naudojamos vis dažniau. Didžiausi šių membranų pranašumai yra lengvas prieinamumas bei naudojimas, inertiškumas bei stabilumas. Atpalaidavimo tyrimams naudojamas sintetines membranas galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: celiuliozės (celiuliozės acetato, celiuliozės esterio, celiuliozės nitrato) ir kitų polimerų (poliakrilonitrito, poliamido, polikarbonato, silikono, polisulfono) pagrindu pagamintos membranos [19,29,39,42].
Prieš atliekant atpalaidavimo tyrimus in vitro rekomenduojama membranas paruošti. Patartina membranas išmirkyti (išbrinkinti) akceptorinėje terpėje. Iš tiriamo mėginio turėtų būti pašalintas oras, kad membranos paviršiuje nesusiformuotų burbulai [35,41,42].
Nepaisant to, kad dauguma atpalaidavimo tyrimų atliekami naudojant membranas, tačiau yra pusiau kietų vaistų formų (betametazono dipropionato, klobetazolo propionato tepalas), kurių atpalaidavimo rezultatams membrana nedaro įtakos ir nėra būtina [12,19,41].
4.3.3. Akceptorinės terpės
Renkantis akceptorinę terpę puskiečių preparatų atpalaidavimo tyrimams in vitro patartina rinktis tirpalą, kurio savybės būtų kuo panašesnės į sąlygas esančias odos paviršiuje. Taip pat akceptorinė terpė turėtų kuo geriau tirpinti vaistinę medžiagą, kuri atsipalaiduos iš puskiečio preparato taip sudarydama „sink“ sąlygas. „Sink“ sąlygos- tai sąlygos, kai akceptorinė terpė neriboja atpalaiduojamos medžiagos tirpumo ir tirpimo proceso. Pageidaujama, kad akceptorinės terpės tūris būtų bent 10 kartų didesnis palyginus su akceptorinės terpės tūriu, kuriame gali ištirpti visa mėginyje esanti vaistinė medžiaga [2,29,42].
Kita svarbi akceptorinės terpės savybė- pH. Turėtų būti pasiektas toks pH derinys, kuriam esant iš puskietės sistemos kuo geriau atsipalaiduotų vaistinė medžiaga, o membrana kuo geriau ją praleistų. Paprastai atkartojant odos sąlygas pH pasirenkamas 5-6±0,05. Vandenyje tirpioms medžiagoms atpalaiduoti dažniausiai naudojamas vandenis buferis. Problemos iškyla, kai norima atpalaiduoti medžiagą, kuri netirpsta arba labai mažai tirpsta vandeniniuose tirpaluose. Norint pasiekti „sink“ sąlygas gali tekti koreguoti akceptorinės terpės pH, pridėti paviršiui aktyvių medžiagų, etanolio arba kitų tirpumą gerinančių medžiagų ar akceptorine terpe pasirinkti nevandeninį tirpalą [1,12,29,39].
4.3.4. Tyrimo sąlygos (temperatūra, mėginių ėmimo laikas)
Tiriant veikliosios medžiagos atpalaidavimo iš puskiečių sistemų procesą paprastai palaikoma 32±0,5 ºC temperatūra taip atkartojant odos paviršiaus temperatūrą. Gali būti pasirenkama ir kita temperatūra, pvz. 37±0,5 ºC [ 13, 21,22,29]. J. D. Segers ir kt. 1997 m. aprašė fenolio atpalaidavimo iš tepalų tyrimą, kuriame buvo naudojama 37 ºC temperatūra [37]. K. Centkowska ir M. Sznitowska aprašė nitroglicerino β-ciklodekstrino atpalaidavimą iš tepalų esant 37 ºC [14].
Mėginių ėmimo taškai daugiausiai priklauso nuo atpalaiduojamos medžiagos tirpumo akceptorinėje terpėje (sunkiai tirpstančioms akceptorinėje terpėje medžiagoms tyrimas gali trukti iki 24 valandų). Siūloma imti bent 5 laiko taškus. Paprastai tyrimui pasirenkama 6 valandų trukmė, tačiau priklausomai nuo tiriamos medžiagos ši trukmė gali būti keičiama. Tinkamiausios sąlygos mėginiams imti tada, kai dingsta membranos ir difuzinio sluoksnio įtaka medžiagos atpalaidavimui į akceptorinę terpę, tačiau iš puskietės sistemos medžiaga dar nėra visiškai išsiskyrusi. Planuojant mėginių ėmimą reikėtų atsižvelti į rekomendaciją, kad ekperimento pabaigoje iš tiriamos puskietės sistemos būtų atsipalaidavę ne daugiau kaip 30 % veikliosios medžiagos [4,26,29,39,42].
4.4. Tyrimai, atlikti su puskiečiais salicilo rūgšties preparatais
2004 m. W. Liebenberg ir kt. aprašė salicilo rūgšties atpalaidavimą iš 1 % gelių ir kremų naudojant skirtingas celes, akceptorines terpes bei membranas. Tyrimai buvo atlikti su Franz, „enhancer“ ir „flow- through“ tipo celėmis. Tyrimų rezultatai parodė, kad puskietės vaistų formos lėčiausiai salicilo rūgštį atpalaidavo naudojant „flow- through“ tipo celę, o greičiausiai naudojant Franz tipo celę. Tiriant akceptorinės terpės įtaką buvo naudotas fosfatinis buferis (ph-5,8), buferiai su skirtingomis etanolio koncentracijomis (30 %, 40 %, 50 %). Salicilo rūgštis geriau atsipalaidavo naudojant fosfatinį buferį. Tyrime naudotos celiuliozės acetato, celiuliozės acetato išmirkyto oleino rūgštyje membranos ir dvigubos celiuliozės acetato membranos, tarp kurių įterpta silikono plėvelė. Atpalaidavimas vyko efektyviau per paprastą celiuliozės acetato membraną nei celiuliozės acetato membraną, įmirkytą oleino rūgštyje, tačiau per pastarąją atsipalaidavimas buvo tolygesnis. Per dvigubą silikono ir celiuliozės membraną atpalaidavimas buvo labai mažas. Taip pat rezultatai rodo, kad salicilo rūgties atpalaiduota daugiau iš gelio formos nei iš kremo. Kaip tinkamiausios sąlygos šiame tyrime parinktos: celiuliozės acetato membrana, įmirkyta oleino rūgštyje ir pasirinktinai fosfatinis arba 50 % etanolinis buferis [26]. V. Shah ir kt. [38] tirdami membranos (žmogaus, beplaukės pelės, žiurkės
oda, kiaušinio plėvė, celofano membranos) įtaką atpalaidavimui nustatė, kad daugiausiai salicilo rūgšties iš tepalo per 12 valandų buvo atpalaiduota naudojant žiurkės odą. Tyrime buvo naudota Franz tipo celė, akceptorinė terpė pH 7,2 fosfatinis buferis. Kiekybinė salicilo rūgšties analizė atlikta UV spektrofotometrijos medodu naudojant 297 nm bangos ilgį.
I. Eros ir kt. tyrė įvairių veiksnių įtaką salicilo rūgšties atpalaidavimui. Buvo tiriama nešiklio įtaka veikliosios medžiagos atpalaidavimui. Tyrimais nustatyta, kad prasčiausiai salicilo rūgštis atsipalaidavo iš tepalo, kurio pagrindas buvo baltasis vazelinas. Tiriant salicilo rūgšties atsipalaidavimą iš tokios pačios salicilo rūgšties koncentracijos v-a tipo emulsinės sistemos kremo rezultatai beveik nepagerėjo, tačiau emulsinę sistemą pakeitus į a-v, atpalaidavimas smarkiai padidėjo. Geriausiai salicilo rūgštis atpalaiduota iš hidrogelio formos. Kitas tirtas veiksnys buvo dalelių dydžio įtaka atpalaidavimui. Nustatyta, kad atpalaidavimas iš tepalų ir kremų smarkiai padidėjo salicilo rūgštį ištirpinus lyginant su dispergavus salicilo rūgštį pagrinde. Hidrogelių atveju gautas atvirkščias rezultatas- geriau atpalaidavimas vyko iš hidrogelių, kuriuose salicilo rūgštis buvo disperguota. Tiriant salicilo rūgšties koncentracijos keitimo įtaką nustatyta, kad koncentracijos didinimas pagerina atsipalaidavimą iš gelių ir kremų, iš vazelino pagrindu pagamintų sistemų atpalaidavimas reikšmingai nesikeičia. Koncentracijos įtaka didėja didėjant vandens ar kito polinio tirpiklio daliai puskietėje sistemoje- polinis tirpiklis lengviau „išstumia“ nepolinę salicilo rūgštį. Kiekybiniam salicilo rūgšties nustatymui naudotas UV spektrofotometrijos metodas [17].
M. Jelvehgari ir kt. tirdami salicilo rūgšties atpalaidavimą iš gelių taip pat naudojo Franz tipo difuzinę celę. Akceptorine terpe buvo pasirinktas izopropilo alkoholis, tyrimo metu palaikyta 37 ºC temperatūra. Kiekybinė analizė atlikta UV spektrofotometrijos metodu naudojant 302 nm bangos ilgį. Buvo nustatyta, kad salicilo rūgšties atpalaidavimas didėja mažėjant gelių klampai [23]. UV spektrofotometrijos metodą salicilo rūgšties kiekybinei analizei naudojo ir H. Omidian ir kt. [30] tirdami salicilo rūgšties atpalaidavimą iš hidrogelių. Naudotas 294 nm bangos ilgis.
2009 m. publikuotame straipsnyje I. Ahmad ir F.H. Vaid aptarė savo atliktą tyrimą. Buvo tiriamos skirtingos pusiau kietos vaistų formos su salicilo ir benzoine rūgštimis. Buvo vykdoma salicilo ir benzoinės rūgšties ekstrakcija iš tepalų (pašildžius iki bazės išsilydymo) 96 % etanoliu. 5 ml gauto ekstrakto matavimo kolboje praskiesta 96 % etanoliu iki 50 ml. Tirpalai tirti naudojant spektrofotometrijos metodą. Absorbcijos maksimumai nustatyti ties 271 nm ir 303 nm ilgio bangomis. Gautas metodas buvo validuotas [8]. UV spektrofotometrinį metodą metilsalicilato nustatymui naudojo ir D. Dorval [16]. Kalibracinio grafiko sudarymui naudoti skirtingos koncentracijos metilsalicilato
metanolyje tirpalai (didžiausia koncentracija 10 µg /ml). Iš bangos ilgių intervalo 200- 400 nm kaip tinkamiausias išrinktas 237 nm bangos ilgis. Metodas buvo validuotas.
5. TYRIMO METODAI
5.1. Medžiagos, reagentai ir įranga
5.1.1. Medžiagos ir reagentai
96 % etanolis ( AB „Stumbras“, Lietuva)
Salicilo rūgštis 99 % (Alfa Aesar and Co Kg, Vokietija) Baltasis vazelinas (Sigma-aldrich chemie GmbH, Vokietija) Glicerolis 99,0- 101,0 % (Sigma-aldrich chemie GmbH, Vokietija) 1,2-propandiolis ≥ 99,5 % (Carl Roth GmbH+Co, Vokietija) Polietilenglikolis 400 (Applichem GmbH, Vokietija)
Polisorbatas Tween 80 (Applichem GmbH, Vokietija)
Natrio laurilsulfatas 98 % (Sigma- aldrich chemie GmbH, Vokietija)
Regeneruotos celiuliozės dializinė membrana Cyprophan (Medicell international Ltd, Didžioji Britanija)
Vaistinėse pagaminti tepalai su salicilo rūgštimi:
1) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vaistinės 5 % salicilo rūgšties tepalas. Tepalas pagamintas: į automatinę maišyklę „Unguator 2100“ įdėta 5 % salicilo rūgšties ir reikiamas kiekis vazelino, viskas išmaišyta.
2) UAB „VJV“ vaistinės 5 % salicilo rūgšties tepalas. Tepalas pagamintas: grūstuvėje įdėta 5 % salicilo rūgšties ir įpilti keli lašai vazelino aliejaus, salicilo rūgštis susmulkinta grūstuvėje su vazelino aliejumi. Po to maišant sudėtas reikiamas kiekis vazelino ir viskas išmaišyta grūstuvėje.
3) UAB „Ąžuolyno“ vaistinės 5 % salicilo rūgšties tepalas. Tepalas pagamintas: vazelinas pašildomas grūstuvėje, 5 % salicilo rūgšties disperguojama dalyje vazelino, po to sudedamas likęs vazelinas ir gerai išmaišoma.
5.1.2. Įranga
Analitinės svarstyklės Scaltec SBS 31 (Scaltec Instruments GmbH, Vokietija) Automatinė maišyklė Unguator 2100 (Unguator technology, Vokietija) Elektroninės svarstyklės Kern PCB (Kern and sohn GmbH, Vokietija)
Magnetinė maišyklė su kaitinimo elementu IKAC- Mag HS7 (IKA - Werke GmbH and Co. KG, Kinija)
pH- metras ph- meter 766 su elektrodu Knick SE 100 N, skirtu matuoti tirpalų pH (Knick Elektronische Meßgeräte GmbH & Co, Vokietija)
pH- metras ph- meter 766 su elektrodu Knick SE 104 N, skirtu matuoti puskiečių preparatų pH (Knick Elektronische Meßgeräte GmbH & Co, Vokietija)
Termostatinė vandens vonelė WB2, Biosan Grant (Biosan Medical – Biological research and technologies, Latvija)
UV-Vis spektrofotometras Agilent 8453 (Agilent technologies, JAV)
Vandens vonelė Waser- Bad Typ W16 (Oppermann Regelgeräte GmbH, Vokietija) Viskozimetras Vibro viscometer SV- 10 (A&D Company ltd, Japonija)
5.2. Analitiniai metodai
5.2.1. Salicilo rūgšties kiekybinė analizė
Kiekybiniam salicilo rūgšties nustatymui naudotas spektrofotometrijos metodas:
1. Kalibracinio grafiko sudarymui pagaminti salicilo rūgšties (5; 7,5; 10; 20; 30 µg/ml koncentracijos) standartiniai tirpalai 96 % etanolyje ir išmatuotas optinis tankis (n=3) naudojant 305 nm bangos ilgį. Pagal gautus duomenis nubraižytas kalibracinis grafikas (5 pav.). Kalibracinės kreivės duomenys: lygtis y= x*0,035254 (y-koncentracija, x- bangos ilgis), koreliacijos koeficientas (R2)- 0,99921.
UV metodikos tikslumui patikrinti pagamintas tirpalas. 25 mg salicilo rūgšties ištirpinta 25 ml 96 % etanolio. Iš gauto tirpalo paimta 0,1 ml ir praskiesta etanoliu iki 10 ml. Galutinė tirpalo koncentracija 0,01 mg/ml. Pamatuotas tirpalo optinis tankis ir pagal jau sudarytą kalibracinį grafiką rasta tirpalo koncentracija (0,0099 mg/ml). Metodikos tikslumas: 99 %.
5 pav. Kalibracinis grafikas Nr.1
2. Kalibracinio grafiko sudarymui pagaminti salicilo rūgšties (5; 7,5; 10; 20; 30 µg/ml koncentracijos) standartiniai tirpalai 2 % polisorbato 80 tirpale ir išmatuotas optinis tankis (n=3) naudojant 296 nm bangos ilgį. Pagal gautus duomenis nubraižytas kalibracinis grafikas (6 pav.). Kalibracinės kreivės duomenys: lygtis y= x*0,039842 (y-koncentracija, x- bangos ilgis), koreliacijos koeficientas (R2)- 0,99950.
UV metodikos tikslumui patikrinti pagamintas tirpalas: 25 mg salicilo rūgšties ištirpinta 25 ml 2 % polisorbato 80 tirpalo. Iš gauto tirpalo paimta 0,1 ml ir praskiesta 2 % polisorbato 80 tirpalu iki 10 ml. Galutinė tirpalo koncentracija 0,01 mg/ml. Pamatuotas tirpalo optinis tankis ir pagal jau sudarytą kalibracinį grafiką rasta tirpalo koncentracija (0,0099 mg/ml). Metodikos tikslumas: 99 %.
5.2.2. Salicilo rūgšties tirpumo organiniuose tirpikliuose nustatymas
Siekiant parinkti tinkamą (sudarančią „sink“ sąlygas) akceptorinę terpę atpalaidavimo tyrimams in vitro buvo tiriamas salicilo rūgšties tirpumas skirtinguose tirpikliuose. Tyrimui pagaminti skirtingų koncentracijų natrio laurilsulfato, polisorbato 80 ir etanolio tirpalai vandenyje (1 lentelė). Tirpikliai parinkti pagal Jungtinių Amerikos Valstijų farmakopėjos rekomendacijas, skirtas parinkti tinkamas tirpumo terpes sunkiai vandenyje tirpstančioms medžiagoms [33].
Mėgintuvėliuose į paruoštas tirpiklių sistemas įdėtas salicilo rūgšties perteklius. Mėgintuvėliai ant sūkurinės purtyklės kambario temperatūroje purtyti 24 valandas. Atlikus centrifugavimą ir filtraciją, mėginiai tinkamai praskiesti etanoliu ir nustatytas ištirpusios salicilo rūgšties kiekis spektrofotometrijos metodu.
1 lentelė. Salicilo rūgšties tirpumui nustatyti paruošti tirpalai
Tirpiklis Tirpalo koncentracija (%)
Natrio laurilsulfatas 1 Natrio laurilsulfatas 2 Natrio laurilsulfatas 3 Polisorbatas 80 1 Polisorbatas 80 2 Polisorbatas 80 3 Etanolis 96 % 10 Etanolis 96 % 20 Etanolis 96 % 30
5.2.3. Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš tepalų tyrimas in vitro
Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš tepalų tyrimas atliktas (n=3) naudojant modifikuotas Franz tipo difuzines celes (7 pav.) su pusiau pralaidžiomis regeneruotos celiuliozės dializės membranomis (Cyprophan). Membranos 12 valandų laikytos išgrynintame 30 ºC temperatūros vandenyje, kad
išbrinktų. Į akceptorinę difuzinės celės dalį buvo pripilama akceptorinės terpės- 40 ml vandeninio 2 % polisorbato 80 tirpalo. Vandens vonelėje buvo palaikoma 37±0,5 ºC temperatūra. Donorinė celės dalis užpildyta tiriama puskiete sistema (pasverta 1,0±0,05 g tepalo). Donorinė ir akceptorinė difuzinės celės dalys sandariai atskirtos celiuliozine membrana (difuzijos plotas – 1,77 cm2). Pakrauta donorinė celės dalis nuleista į akceptorinę terpę 1 cm nuo dugno atstumu, įdėtas magnetas. Įjungta magnetinė maišyklė, kuri pastoviai maišė akceptorinę terpę. Mėginiai imti 0,5; 1; 2; 3; 4 valandų intervale. Paimta po 2,5 ml tiriamojo tirpalo, vietoj jo įpilta 2,5 ml šviežios 37±0,5 ºC temperatūros akceptorinės terpės.
Atpalaiduotas salicilo rūgšties kiekis tiriamajame tirpale nustatytas UV spektrofotometrijos metodu. Gauti rezultatai pateikti grafike, kuriame absisių (x) ašyje atidedama trukmė nuo tyrimo pradžios (h), o ordinačių (y) ašyje- atpalaiduotos salicilo rūgšties koncentracija (%).
7 pav. Naudotos modifikuotos Franz difuzinės celės schema
5.2.4. Tepalų pH nustatymas
Tepalų pH išmatuotas pH-metru Knick ph-meter 766 su elektrodu Knick SE 104 N, skirtu matuoti puskiečių sistemų pH. pH matuotas kambario temperatūros tepaluose (22,2 ºC). Į tepalus įstatytas matavimo elektrodas ir užrašyti duomenys (n=3).
5.2.5. Tepalų dinaminės klampos nustatymas
Tepalų dinaminė klampa matuota vibraciniu viskozimetru SV-10. Tiriami tepalai pašildyti vandens vonelėje iki 37 ºC. Mėginys sudėtas į viskozimetro indą, kuris patalpintas į termostatinę vonelę. Į tepalą panardintos metalinės viskozimetro plokštelės. Išmatuota dinaminė klampa (n=3).
5.2.6. Statistinė analizė
Vidurkiai ir stardartiniai nuokrypiai apskaičiuoti naudojant Microsoft Office Excel 2007 programą. Statistinis rezultatų reikšmingumas nustatytas IBM SPSS Statistics 22 programa naudojant vienfaktorinės analizės metodą (ANOVA), LSD (Least Significant Difference) kriterijų. Skirtumai reikšmingi, kai patikimumo lygmuo p< 0,05.
5.3. Tepalų su salicilo rūgštimi modeliavimas
Gamybinėse vaistinėse pagamintų tepalų palyginimui pagamintas nenaudojant pagalbinių medžiagų eksperimentinis tepalas: 5 % salicilo rūgšties grūstuvėje sumaišyta su reikiamu kiekiu baltojo vazelino.
I. Eros ir kt. [17] tirdami įvairių veiksnių įtaką salicilo rūgšties atpalaidavimui iš puskiečių preparatų nustatė, kad salicilo rūgštį ištirpinus hidrofiliniame tirpiklyje pagerėja jos atpalaidavimas. Vadovaujantis šiomis įžvalgomis buvo nuspręsta modeliuojant tepalus su salicilo rūgštimi naudoti hidrofilines medžiagas (glicerolį, 1,2- propandiolį ir polietilenglikolį 400) salicilo rūgšties ištirpinimui. Šios medžiagos pasižymi mažu pašalinių poveikių kiekiu, gerai dera su kitomis veikliosiomis ir pagalbinėmis medžiagomis. Plačiai naudojamos tiek vidinių, tiek išviršinių vaistų gamyboje [9,36].
Naudojant glicerolį, 1,2- propandiolį ir polietilenglikolį 400 kaip pagalbinę medžiagą tepalai pagaminti pagal tris gamybos technologijas (2 lentelė).
2 lentelė. Sumodeliuotų tepalų sudėtis ir gamybos technologija
Gamybos technologija Maišymas grūstuvėje Maišymas grūstuvėje ir
automatinėje maišyklėje Maišymas grūstuvėje ir automatinėje maišyklėje palydžius vazeliną Sudedamosios dalys sumaišomos grūstuvėje. 5 %
salicilo rūgšties ištirpinama 10 % pagalbinės medžiagos. Po to mišinys sumaišomas su baltuoju vazelinu pagal bendras tepalų gamybos taisykles grūstuvėje.
Sudedamosios dalys
sumaišomos grūstuvėje ir
automatine maišykle „Unguator 2100“. 5 % salicilo rūgšties
ištirpinama 10 % pagalbinės medžiagos. Po to mišinys sumaišomas su baltuoju vazelinu pagal bendras tepalų gamybos taisykles grūstuvėje ir automatine maišykle „Unguator 2100“.
Vazelinas palydomas,
sudedamosios dalys sumaišomos
grūstuvėje ir automatine
maišykle „Unguator 2100“. 5 %
salicilo rūgšties ištirpinama 10 % pagalbinės medžiagos. Po to mišinys grūstuvėje sumaišomas su pašildytu baltuoju vazelinu pagal bendras tepalų gamybos taisykles ir automatine maišykle „Unguator 2100“.
6. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
6.1. Salicilo rūgšties tirpumo organiniuose tirpikliuose vertinimas
Salicilo rūgšties tirpumas buvo nustatytas 1 %, 2 % ir 3 % natrio laurilsulfato vandeniniuose tirpaluose. Tirpumo rezultatai pateikti 8 paveiksle.
8 pav. Salicilo rūgšties tirpumas skirtingos koncentracijos natrio laurilsulfato tirpaluose
Didžiausias kiekis salicilo rūgšties ištirpo 3 % natrio laurilsulfato vandeniniame tirpale (9,07±0,39 mg/ml). 1 % ir 2 % natrio laurilsulfato tirpaluose salicilo rūgšties ištirpo perpus mažiau (atitinkamai 4,64±0,09 mg/ml ir 5,03±0,25 mg/ml). Gauti rezultatai rodo, kad didėjant natrio laurilsulfato koncentracijai tirpale didėja salicilo rūgšties tirpumas jame. Tarp 1 % ir 2 % koncentracijos natrio laurilsulfato tirpaluose ištirpusio salicilo rūgšties kiekio statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo, statistiškai reikšmingas skirtumas buvo tarp ištirpusio salicilo rūgšties kiekio 1 % ir 3 % bei 2 % ir 3 % natrio laurilsufato tirpaluose.
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sal ic ilo r ū gšti e s k o n ce n tr ac ija (m g/ m l)
Salicilo rūgšties tirpumas buvo nustatytas 1 %, 2 % ir 3 % polisorbato 80 vandeniniuose tirpaluose. Tirpumo rezultatai pateikti 9 paveiksle.
9 pav. Salicilo rūgšties tirpumas skirtingos koncentracijos polisorbato 80 tirpaluose
Didžiausias salicilo rūgšties kiekis ištirpo 2 % ir 3 % salicilo rūgšties tirpaluose (atitinkamai 460,34±24,53 mg/ml ir 463,22±49,58 mg/ml). Padidinus polisorbato 80 koncentraciją tirpale nuo 1 % iki 2 % salicilo rūgšties tirpumas padidėjo nuo 184,28±15,11 mg/ml iki 460,34±24,53 mg/ml. Tolimesnis polisorbato 80 koncentracijos padidinimas iki 3 % salicilo rūgšties tirpumo reikšmingai nepadidino.
Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tarp 1 % ir 2 % bei 1 % ir 3 % polisorbato 80 tirpaluose ištirpusio salicilo rūgšties kiekio. Tarp ištirpusio salicilo rūgšties kiekio 2 % bei 3 % polisorbato 80 tirpaluose statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo.
0 100 200 300 400 500 600 Sal ic ilo r ū gšti e s k o n ce n tr ac ija (m g/ m l)
Salicilo rūgšties tirpumas buvo nustatytas 10 %, 20 % ir 30 % etanolio tirpaluose. Tirpumo tyrimo rezultatai pateikti 10 paveiksle.
10 pav. Salicilo rūgšties tirpumas skirtingos koncentracijos etanolio tirpaluose
Didžiausias salicilo rūgšties kiekis ištirpo 30 % etanolio tirpale (13,90±0,60 mg/ml). Gauti rezultatai rodo, kad didėjant etanolio koncentracijai tirpale didėja salicilo rūgšties tirpumas jame (atitinkamai 10 %, 20 % ir 30 % etanolio tirpaluose salicilo rūgšties ištirpo 3,92±0,77 mg/ml, 5,28±0,39 mg/ml ir 13,90±0,60 mg/ml.
Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ištirpusio salicilo rūgšties kiekio nustatytas tarp 10 % ir 30 % bei 20 % ir 30 % etanolio tirpalų. Tarp 10 % ir 20 % koncentracijos etonolio tirpaluose ištirpusio salicilo rūgšties kiekio statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Gauti rezultatai rodo, kad didėjant etanolio koncentracijai tirpale didėja salicilo rūgšties tirpumas jame.
Salicilo rūgšties tirpumo natrio laurilsulfato 1 %, 2 %, 3 %; polisorbato 80 1 %, 2 %, 3 %; etanolio 10 %, 20 %, 30 % tirpaluose rezultatai parodė, kad didžiausias kiekis salicilo rūgšties ištirpo polisorbato 80 2 % ir 3 % tirpaluose. Tarp ištirpusio salicilo rūgšties kiekio polisorbato 80 2 % ir 3 % tirpaluose statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo. Renkantis akceptorinę terpę rekomenduojama, kad terpės pH būtų kuo artimesnis pH, esančiam odos paviršiuje (5-6± 0,05) [1,24]. Buvo pamatuotas didžiausią salicilo rūgšties tirpumą turinčių polisorbato 80 2 % ir 3 % tirpalų pH. 2 % polisorbato 80 tirpalo pH- 5,86±0,05, 3 % polisorbato 80 tirpalo pH- 4,70±0,07. Kaip akceptorinė terpė atpalaidavimo
0 2 4 6 8 10 12 14 16 Sal ic ilo r ū gšti e s k o n ce n tr ac ija (m g/ m l)
tyrimams in vitro pasirinktas 2 % polisorbato 80 tirpalas, kadangi jo pH atitinka rekomendaciją akceptorinės terpės pH (5-6± 0,05).
6.2. Tepalų kokybės vertinimas
Tepalų kokybei įvertinti buvo nustatyta tepalų pH ir dinaminė klampa. Tepalų pH nustatymo rezultatai pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė. Tepalų pH nustatymo rezultatai
Tepalas pH Tepalas pH
LSMU vaistinės 3,80±0,04 Su 1,2- propandioliu pagamintas sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje
1,87±0,05 „Ąžuolyno“ vaistinės 3,41±0,05 Su 1,2- propandioliu pagamintas
sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje ir automatine maišykle
1,88±0,06
„VJV“ vaistinės 2,60±0,04 Su 1,2- propandioliu pagamintas sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje
ir automatine maišykle, prieš tai palydžius vazeliną
1,89±0,05
Eksperimentinis 3,53±0,06 Su polietilenglikoliu 400 pagamintas sudėtines dalis
išmaišius grūstuvėje
2,73±0,04
Su gliceroliu pagamintas sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje
3,06±0,05 Su polietilenglikoliu 400 pagamintas sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje ir automatine
maišykle
2,70±0,06
Su gliceroliu pagamintas sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje ir automatine
maišykle
3,02±0,04 Su polietilenglikoliu 400 pagamintas sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje ir automatine
maišykle, prieš tai palydžius vazeliną
2,71±0,05
Su gliceroliu pagamintas sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje ir automatine maišykle, prieš tai palydžius vazeliną
Statistiškai įvertinus sumodeliuotų tepalų pH rezultatus nustatyta, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tepalų, pagamintų skirtingomis technologijomis, tačiau su ta pačia sudėtimi. Gamybos technologija neįtakojo tepalų pH. Reikšmingas pH skirtumas nustatytas tepalų, pagamintų su skirtingomis pagalbinėmis medžiagomis. Galima teigti, kad pagalbinės medžiagos padarė įtakos tepalų pH sumažėjimui lyginant su eksperimentinio tepalo pH, kurio gamyboje nebuvo naudotos pagalbinės medžiagos. Vaistinėse gamintų tepalų pH svyruoja nuo 2,60 iki 3,80.
Tepalų dinaminės klampo nustatymo rezultatai pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. Tepalų dinaminės klampos nustatymo rezultatai
Tepalas Dinaminė klampa (Pa·s) Tepalas Dinaminė klampa (Pa·s)
LSMU vaistinės 7,25±0,08 Su 1,2- propandioliu pagamintas sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje
6,32±0,08 „Ąžuolyno“ vaistinės 7,84±0,14 Su 1,2- propandioliu pagamintas
sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje ir automatine maišykle
6,27±0,13
„VJV“ vaistinės 7,56±0,10 Su 1,2- propandioliu pagamintas sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje
ir automatine maišykle, prieš tai palydžius vazeliną
6,21±0,16
Eksperimentinis 8,01±0,12 Su polietilenglikoliu 400 pagamintas sudėtines dalis
išmaišius grūstuvėje
6,46±0,12
Su gliceroliu pagamintas sudėtines dalis išmaišius
grūstuvėje
7,19±0,12 Su polietilenglikoliu 400 pagaminus sudėtines dalis išmaišius
grūstuvėje ir automatine maišykle
6,41±0,11
Su gliceroliu pagamintas sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje ir automatine maišykle
7,03±0,08 Su polietilenglikoliu 400 pagamintas sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje ir automatine
maišykle, prieš tai palydžius vazeliną
6,51±0,08
Su gliceroliu pagamintas sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje ir automatine maišykle, prieš tai palydžius
vazeliną
Tepalų dinaminės klampos rezultatai svyravo nuo 6,21±0,16 iki 8,01±0,12. Statistinė duomenų analizė parodė, kad tarp pagamintų su ta pačia pagalbine medžiaga tik pagal skirtingas technologijas sumodeliuotų tepalų dinaminės klampos rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Galima teigti, kad gamybos technologijos neįtakojo tepalų dinaminės klampos. Palyginus eksperimentinio (gaminto nenaudojant pagalbinių medžiagų) tepalo dinaminę klampą su sumodeliuotų tepalų dinamine klampa nustatyta statistiškai reikšmingai mažesnė sumodeliuotų tepalų klampa nei eksperimentinio tepalo. Pagalbinės medžiagos galėjo turėti klampą mažinančios įtakos.
6.3. Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš vaistinėse gamintų ir eksperimentinio tepalų
vertinimas
Su trimis Lietuvos vaistinėse pagamintais ir vienu eksperimentiniu tepalu atlikti atpalaidavimo tyrimai. Atpalaiduotas salicilo rūgšties kiekis matuotas po 0,5; 1; 2; 3; 4 valandų. Gauti rezultatai išreikšti atpalaiduotos salicilo rūgšties kiekio procentais nuo mėginyje esančio viso salicilo rūgšties kiekio ir pateikti 11 paveiksle.
11 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimas iš tepalų
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 A tp al ai d u o to s s al ic ilo r ū gšti e s k ie ki s (% ) Trukmė (valandomis)
LSMU vaistinės tepalas Ąžuolyno vaistinės tepalas VJV vaistinės tepalas Eksperimentinis tepalas
Gauti rezultatai parodė, kad daugiausiai salicilo rūgšties po 4 valandų atpalaidavo LSMU vaistinėje pagamintas tepalas (3,36±0,16 %). Didžiausias salicilo rūgšties atpalaidavimas gali būti siejamas su efektyvesniu salicilo rūgšties išmaišymu pagrinde, kadangi tepalas gamintas naudojant automatininę maišyklę. UAB „VJV” ir UAB „Ąžuolyno” vaistinių tepalai atpalaidavo atitinkamai 2,71±0,20 % ir 2,54±0,12 %. Tokie salicilo rūgšties atpalaidavimo rezultatai gali būti siejami su vazelino pašildymu „Ąžuolyno” vaistinės tepalo atveju bei „VJV” vaistinės naudotu vazelino aliejumi (naudotas grūstuvėje smulkinant salicilo rūgštį). Abiem atvejais aptarti veiksniai galėjo pagerinti salicilo rūgšties atpalaidavimą- dėl pašildyto vazelino salicilo rūgštis galimai geriau pasiskirstė pagrinde, o salicilo rūgšties susmulkinimas galėjo pagerinti atpalaidavimą iš tepalo (literatūros apžvalgoje aptariami tyrimai, kuriuose ištirta, kad vaistinės medžiagos dalelių susmulkinimas pagerina veikliosios medžiagos atpalaidavimą iš puskiečių sistemų). Mažiausią salicilo rūgšties dalį nuo tepale buvusio kiekio atpalaidavo eksperimentinis tepalas (1,89±0,14 %). Mažas salicilo rūgšties atpalaidavimas siejamas su prastesniu salicilo rūgšties pasiskirstymu pagrinde. Tepalas pagamintas salicilo rūgštį įterpus į baltąjį vazeliną maišant grūstuvėje, nenaudotos pagalbinės medžiagos bei technologijos, galinčios pagerinti salicilo rūgšties atpalaidavimą iš puskietės sistemos. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp atpalaiduoto salicilo rūgšties kiekio iš UAB „Ąžuolyno“ ir UAB „VJV” vaistinių pagamintų tepalų nebuvo.
6.4. Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš sumodeliuotų ir pagamintų tepalų vertinimas
6.4.1. Pagalbinės medžiagos įtakos salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų vertinimas
Pagalbinės medžiagos įtakai salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų nustatyti atlikti atpalaidavimo tyrimai iš tepalų, pagamintų su pagalbinėmis medžiagomis (gliceroliu, 1,2-propandioliu ir polietilenglikoliu 400) sudėtines medžiagas išmaišius grūstuvėje. Atpalaidavimo tyrimo rezultatai pateikti 12 paveiksle.
12 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimas iš tepalų, pagamintų sudėtines medžiagas išmaišius grūstuvėje
Atpalaidavimo in vitro rezultatai parodė, kad po 4 valandų mažiausiai salicilo rūgšties atsipalaidavo iš tepalo, pagaminto naudojant glicerolį (2,27±0,18 %). Vidutiniškai veikliąją medžiagą atpalaidavo tepalas, kurio gamybai kaip pagalbinė medžiaga naudotas 1,2-propandiolis (3,43±0,29 %). Didžiausias salicilo rūgšties atpalaidavimas nustatytas iš tepalo, pagaminto naudojant polietilenglikolį 400 (4,04±0,21 %). Visos trys pagalbinės medžiagos, naudotos gaminant tepalus, pasižymi hidrofilinėmis savybėmis ir yra naudojamos siekiant išgauti didesnį lipofilinių medžiagų atpalaidavimą. Pagal gautus rezultatus galima teigti, kad salicilo rūgšties atpalaidavimą iš pagal pirmąją technologiją pagamintų tepalų labiausiai padidino polietilenglikolio 400 panaudojimas salicilo rūgšties ištirpinimui prieš įterpiant į pagrindą (lyginant su gliceroliu ~1,8 karto daugiau atpalaiduota salicilo rūgšties), šiek tiek mažiau 1,2-propandiolio panaudojimas (lyginant su gliceroliu ~1,5 karto daugiau atpalaiduota salicilo rūgšties).
Statistinė analizė parodė, kad tarp atpalaiduoto salicilo rūgšties kiekio iš tepalų, pagamintų naudojant glicerolį, 1,2-propandiolį ir polietilenglikolį 400, yra statistiškai reikšmingas skirtumas.
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 A tp al ai d u o to s sal ic ilo r ū gšti e s k ie ki s (% ) Trukmė (valandomis)
Pagalbinės medžiagos įtakai salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų nustatyti atlikti atpalaidavimo tyrimai iš tepalų, pagamintų su pagalbinėmis medžiagomis (gliceroliu, 1,2-propandioliu ir polietilenglikoliu 400) sudėtines medžiagas išmaišius grūstuvėje ir automatine maišykle „Unguator 2100“. Atpalaidavimo tyrimo rezultatai pateikti 13 paveiksle.
13 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimas iš tepalų, pagamintų sudėtines medžiagas
išmaišius grūstuvėje ir automatine maišykle
Gauti rezultatai rodo, kad mažiausiai veikliąją medžiagą po 4 valandų atpalaidavo tepalas pagamintas kaip pagalbinę medžiagą naudojant glicerolį (2,29±0,21 %). Didesnį salicilo rūgšties kiekį atpalaidavo tepalas pagamintas su 1,2-propandioliu (3,50±0,14 %). Daugiausiai salicilo rūgšties atpalaiduota buvo iš tepalo su polietilenglikoliu 400 (4,24±0,22 %). Labiausiai salicilo rūgšties išsiskyrimą iš tepalo pagerino polietilenglikolio 400 įterpimas (lyginant su gliceroliu atpalaiduota ~1,9 karto daugiau salicilo rūgšties), mažiau 1,2-propandiolio įterpimas (lyginant su gliceroliu ~1,5 karto
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 A tp al ai d u o to s sal ic ilo r ū gšti e s k ie ki s (% ) Trukmė (valandomis)
daugiau). Statistinė analizė parodė, kad tarp atpalaiduoto salicilo rūgšties kiekio iš tepalų, pagamintų naudojant glicerolį, 1,2-propandiolį ir polietilenglikolį 400, yra statistiškai reikšmingas skirtumas.
Pagalbinės medžiagos įtakai salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų nustatyti atlikti atpalaidavimo tyrimai iš tepalų, pagamintų su pagalbinėmis medžiagomis (gliceroliu, 1,2-propandioliu ir polietilenglikoliu 400) sudėtines medžiagas išmaišius grūstuvėje ir automatine maišykle „Unguator 2100“ prieš tai palydžius vazeliną. Atpalaidavimo tyrimo rezultatai pateikti 14 paveiksle.
14 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimas iš tepalų, pagamintų sudėtines medžiagas išmaišius grūstuvėje ir automatine maišykle prieš tai palydžius vazeliną
Mažiausiai salicilo rūgšties atpalaiduota iš tepalų su gliceroliu (2,73±0,25 %), daugiau su 1,2- propandioliu (3,64±0,20 %), daugiausiai su polietilenglikoliu 400 (4,92±0,30 %). Kaip ir kitų naudotų technologijų atveju mažiausiai salicilo rūgšties atpalaidavo tepalai, pagaminti salicilo rūgšties tirpinimui naudojant glicerolį. Didžiausią įtaką salicilo rūgšties atpalaidavimui padarė polietilenglikolis 400 (lyginant su gliceroliu atpalaiduota ~1,8 karto daugiau salicilo rūgšties), šiek tiek mažiau 1,2-propandiolis (lyginant su gliceroliu ~1,3 karto daugiau). Statistinė analizė parodė, kad tarp
0 1 2 3 4 5 6 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 A tp al ai d u o to s sal ic ilo r ū gšti e s k ie ki s (% ) Trukmė (valandomis)
atpalaiduoto salicilo rūgšties kiekio iš tepalų, pagamintų naudojant glicerolį, 1,2-propandiolį ir polietilenglikolį 400, yra statistiškai reikšmingas skirtumas.
Įvertinus salicilo rūgšties atpalaidavimą iš tepalų, pagamintų pagal visas tris technologijas, statistiškai patikimai galima teigti, kad mažiausiai salicilo rūgšties atpalaidavo tepalai pagaminti naudojant glicerolį, o daugiausiai- polietilenglikolį 400. Vidutinis salicilo rūgšties atpalaidavimas buvo iš tepalų, pagamintų naudojant 1,2-propandiolį.
6.4.2. Technologijos įtakos salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų vertinimas
Siekiant įvertinti technologijos įtaką salicilo rūgšties atpalaidavimui buvo vertinamas tyrimo pabaigoje atpalaiduotos veikliosios medžiagos kiekis iš tepalų pagamintų pagal tris technologijas naudojant skirtingas pagalbines medžiagas (glicerolį, 1,2-propandiolį ir polietilenglikolį 400). Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš tepalų, pagamintų naudojant glicerolį, rezultatai pateikti 15 paveiksle.
15 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimas iš tepalų, pagamintų pagal tris technologijas (pagalbinė medžiaga glicerolis) 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 0 1 2 3 4 5 At p alaid u o to s sa lic ilo r ū gšt ies k iek is (% ) Trukmė (valandomis)
Tepalas, pagamintas sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje
Tepalas, pagamintas sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle
Tepalas, pagamintas sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle prieš tai palydžius vazeliną
Gauti rezultatai rodo, kad iš tepalo, pagaminto sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle prieš tai palydžius vazeliną, atsipalaidavo ~1,2 daugiau salicilo rūgšties nei iš tepalų, pagamintų sudėtines medžiagas sumaišius grūstuvėje ir iš tepalų, pagamintų sudėtines medžiagas sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle. Statistinė analizė parodė, kad yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp salicilo rūgšties kiekio atpalaiduoto iš tepalo, pagaminto sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle, prieš tai palydžius vazeliną, ir salicilo rūgšties kiekio atpalaiduoto iš tepalų, pagamintų sudėtines medžiagas sumaišius grūstuvėje bei sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle.
Vertinant technologijos įtaką salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų buvo įvertintas tyrimo pabaigoje atpalaiduotas jos kiekis iš tepalų, pagamintų pagal tris technologijas kaip pagalbinę medžiagą naudojant 1,2- propandiolį. Salicilo rūgšties atpalaidavimo rezultatai pateikti 16 paveiksle.
16 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimas iš tepalų, pagamintų pagal tris technologijas (pagalbinė medžiaga 1,2- propandiolis)
Rezultatai parodė, kad atpalaiduotas salicilo rūgšties kiekis iš tepalo, pagaminto sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle, didesnis nei iš tepalo, pagaminto sudėtines dalis sumaišius tik grūstuvėje. O iš tepalo, pagaminto palydžius vazeliną ir sudėtines dalis išmaišius ir grūstuvėje, ir automatine maišykle, atpalaiduota daugiau salicilo rūgšties nei iš tepalų pagamintų pagal
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 0 1 2 3 4 5 A tp al ai d u o to s sal ic ilo r ū gšti e s k ie ki s (% ) Trukmė (valandomis)
Tepalas, pagamintas sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje
Tepalas, pagamintas sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle
Tepalas, pagamintas sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle prieš tai palydžius vazeliną
