LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas Stambiųjų gyvūnų klinika
Tomas Suslovas
6 kursas, 3 grupėKLINIŠKAI SVEIKŲ AFRIKOS NYKŠTUKINIŲ EŽIŲ (Atelerix
albiventris) MAKŠTIES CITOLOGINIAI POKYČIAI RUJOS METU
VAGINAL CYTOLOGY CHANGES DURING THE ESTRUS PERIOD
OF CLINICALLY HEALTHY AFRICAN PYGMY HEDGEHOGS
(Atelerix albiventris)
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Vytuolis Žilaitis
2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kliniškai sveikų Afrikos nykštukinių ežių makšties citologiniai pokyčiai rujos metu“.
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) ________________________________________________________________________ 2) ________________________________________________________________________
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 81.1. Makšties anatomija, histologija ir citologija... 8
1.2. Afrikos nykštukinių ežių patelių reprodukcinė sistema ... 9
1.2.1. Priešrujis (proestrus) ... 10
1.2.2. Ruja (estrus) ... 11
1.2.3. Porujis (metestrus) ... 11
1.2.4. Ramybės periodas (anestrus) ... 12
1.3. Hormoninė lytinio ciklo reguliacija ... 13
1.4. Reprodukcinės sistemos sutrikimai ... 14
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 15
3. TYRIMO REZULTATAI ... 18
3.1. Tiriamųjų amžius ... 18
3.2. Ląstelių citologinio profilio pasikeitimai ... 23
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 25
IŠVADOS ... 27
4
SANTRAUKA
Kliniškai sveikų Afrikos nykštukinių ežių makšties citologiniai pokyčiai rujos metu Tomas Suslovas
Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas: Nustatyti kliniškai sveikų Afrikos nykštukinių ežių makšties citologinius pokyčius rujos metu.
Tyrimo metodika: Tyrimai buvo vykdomi 2016 – 2017 m. laikotarpiu „X“ klinikose Kaune ir Vilniuje. Tyrimui imti tepinėliai buvo iš privataus veisėjo ir privačių augintojų laikomų Afrikos nykštukinių ežių. Mėginiai imti iš 13 kliniškai sveikų Afrikos nykštukinių ežių patelių. Pasirinktų tyrimui ežių amžius buvo nuo 5 mėnesių iki 3 metų amžiaus.
Tyrimo eigos ir rezultatų aprašymui buvo naudojama Microsoft Word 2013 bei Microsoft Excel 2013 programos. Statistiniams duomenims apdoroti ir pavaizduoti grafiškai buvo naudojama Microsoft Excel 2013 programa bei Microsoft Corporation Office 15 Duomenų analizės įrankių paketas.
Rezultatai: Citologinio makšties tyrimo metu aptiktos bazalinės, tarpinės, paviršinės bei paviršinės bebranduolės suragėjusios ląstelės. Lytiškai subrendusių ežių amžius gali įtakoti lytinio ciklo veikimą, nes matomi makšties epitelinių ląstelių skaičiaus skirtumai paviršinėse (3,6 - 4,89 proc.) ir suragėjusiose ląstelėse (3,33 - 8,7 proc.). Ežiai, kurių amžius buvo virš 1 metų, šių ląstelių turėjo atitinkamai daugiau. Tai rodo, jog vyresnio amžiaus ežių patelėms būdingi intensyvesni ląstelių ragėjimo procesai.
Atsižvelgiant į rujos laiką, parabazinių (r = 0.808) ir tarpinių (r = 0.631) epitelinių ląstelių bei neutrofilų (r =0.331) skaičiaus didėjimas yra tiesiogiai susijęs su paviršinių (r = -0.548) ir suragėjusių bebranduolių ląstelių skaičius (r = -0.896) mažėjimu.
5
SUMMARY
Vaginal cytology changes during the estrus of clinically healthy African pygmy hedgehogs Tomas Suslovas
Master‘s Thesis
Master’s thesis objectives: to analyze vaginal cytology changes during the estrus of clinically healthy African pygmy hedgehogs.
Methods of research: Research was done between 2016 – 2017 in two small animal veterinary clinics “X” in Kaunas and Vilnius. The vaginal swabs were taken from African pygmy hedgehogs held by a private breeder and other private owners. Data was collected from 13 clinically healthy African pygmy hedgehogs. The age interval of hedgehogs chosen for this research was between 5 months and 3 years old.
Microsoft Word 2013 and Microsoft Excel 2013 was used in order to organize and analyze the data collected from specimens and to write this thesis. Statistical analysis was done using Microsoft Excel 2013 and Microsoft Corporation Office 15 data analysis package.
Results: During the analysis of the vaginal smears basal, intermediate, superficial and cornified epithelial cells were found. The age of the adult African pygmy hedgehog female can influence the reproductive cycle because of an increase in superficial cells (3,33 - 8,7 %) and in cornified epithelial cells (3,33 - 8,7 %) in hedgehogs above the age of 1 year. This shows that cell cornification processes appear to happen at a more intense rate in older female hedgehogs.
Also, depending on the time of the estrus cycle, an increase in basal (r = 0.808), intermediate(r = 0.631) and neutrophil (r =0.331) cells strongly correlates with the decrease of superficial (r = -0.548) and cornified (r = -0.896) cells.
6
SANTRUMPOS
LH – liuteinizuojantis hormonas
FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas
GnRH – gonadotropino atpalaiduojantis hormonas Proc. – procentai
r – koreliacija p – patikimumas
7
ĮVADAS
Afrikos nykštukiniai ežiai (Atelerix albiventris) yra tapę dažnu naminiu augintiniu Jungtinėse Amerikos Valstijose ir vis labiau populiarėja Lietuvoje (1,2). Tačiau, mokslinės literatūros apie šių gyvūnų organizmo normalios, nesutrikusios veiklos pokyčius, būdingus kliniškai sveikiems ežiams turime nepakankamai tiek pasauliniu mastu tiek ir nacionaliniu mastu (3). Gausybė išsamių tyrimų yra atlikta apie citologinius makšties epitelio pokyčius, vykstančius pas kales jų rujos ir besikeičiančių lytinio ciklo stadijų metu (4,5,6,7). Tokių tyrimų taip pat daug yra ir apie kačių makšties citologinius pokyčius (8,9). Lytinio ciklo stadijos nustatymas yra vienas svarbiausių aspektų kalių reprodukcijoje, siekiant rasti tinkamiausią laiką kergimui. Tai taip pat nepamainoma priemonė nustatinėjant lytinio ciklo sutrikimus bei kitus aktualius klinikinius sutrikimus. Ši, bazinė, informacija apie gyvūno rūšį, susijusi su ežio patelės lytiniu aktyvumu ir jos reprodukcija yra būtina atliekant mokslinius tyrimus bei klinikinėje praktikoje. Dėl to ji privalo būti kuo išsamesnė, geriau išanalizuota ir lengvai prieinama ne tik mokslininkams, bet ir veterinarijos gydytojams, šių gyvūnų veisėjams ir plačiajai visuomenei.
Šiame darbe bus siekiama išanalizuoti esamą mokslinę literatūrą apie Afrikos nykštukinių ežių rujos metu vykstančius makšties epitelinius pokyčius ir to priežastis. Ir šią informaciją prilyginti esamai mokslinei literatūrai apie panašius pokyčius vykstančius kalėse ir katėse. Informacija apie kales ir kates, kuri dar nėra ištirta apie ežius bus palyginta su tyrimo metu rastais duomenimis ir bus ieškoma panašumo tarp šių, skirtingų rūšių, gyvūnų.
Darbo tikslas:
Nustatyti kliniškai sveikų Afrikos nykštukinių ežių (Atelerix albiventris) makšties citologinius pokyčius rujos metu.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti, makšties paviršinio epitelinio sluoksnio ląstelių skaičiaus kitimą rujos metu, Afrikos nykštukinių ežių tarpe.
2. Išanalizuoti, gyvūno makšties paviršinio epitelinio sluoksnio ląstelių skaičiaus ryšį su amžiumi. 3. Ištirti, ar lytinio ciklo laikas susijęs su makšties paviršinio epitelinio sluoksnio ląstelių
skaičiumi.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Makšties anatomija, histologija ir citologija
Lytiškai Afrikos nykštukinių ežių patelės subręsta 5 – 6 mėnesių, pasiekdamos 300 – 440 gramų svorį. Patelės turi du gimdos ragus, kurie yra santykinai neilgi ir susijungia iš karto virš raumeningo gimdos kaklelio. Kaip pas daugumą aukštesniųjų žinduolių, kiaušintakis išlenda iš gimdos rago šono, o ne iš rago distalinės dalies. Pats kiaušintakis, lyginant su gyvūno dydžiu, yra santykinai trumpas – 7.5 mm ilgio (1 pav.) (10).
1 pav. Ežio patelės reprodukcinės sistemos anatominis vaizdas (11).
Makštis yra raumeninis vamzdinis organas, kuris tęsiasi nuo makšties prieangio iki gimdos kaklelio. Visu makšties ilgiu yra išsidėsčiusios išilginės gleivinės raukšlės. Makšties prieangis randamas apie 1.5 – 2 cm kranialiai nuo uodegos (2 pav.) (10). Rujos metu kalėms padidėja išskiriamų gleivių kiekis (12). Ežiams bei kalėms ir katėms įvyksta epitelinių ląstelių ragėjimas (5,8,13,14). Priklausomai nuo lytinio ciklo stadijos, gali kisti makšties epitelio aukštis ir struktūra. Šis reiškinys lengviausiai stebimas mėsėdžiuose ir graužikuose, o atrajotojams nėra toks žymus, dėl nedidelio išskiriamo estrogeno
9 kiekio. Makšties sieną sudaro trys sluoksniai: gleivinė, serozinis ir raumeninis sluoksniai. Gleivinė yra sudaryta iš daugiasluoksnio plokščiojo neragėjančio epitelio, kuris sustorėja priešrujo ir rujos metu (15).
2 pav. Makšties prieangis
Kalėms makšties epitelio citologinis tyrimas yra vertinamas kaip daug laiko neužimanti, nesudėtinga ir daug išteklių nereikalaujanti procedūra, leidžianti nustatyti reprodukcinio ciklo stadiją, kas yra naudojama tinkamiausio patino ir patelės sukergimo laiko nustatymui (15). Atliekant makšties citologinį tyrimą vertinamas eritrocitų, neutrofilų ir epitelinių ląstelių kiekis. Sveikoms kalėms makšties citologiniame tepinėlyje dažnai aptinkamos bakterijos, todėl galima teigti, kad makšties gleivinė fiziologiškai nėra sterili (9).
1.2. Afrikos nykštukinių ežių patelių reprodukcinė sistema
A. albiventris ežiai yra indukuotini ovuliatoriai – jiems ovuliacija sukeliama įvykus kopuliacijai.
Ovuliacija prasideda praėjus 8 – 10 valandų nuo susikergimo (10,14). Šie žinduoliai, panašiai kaip triušiai, gan unikalūs savo lytinio ciklo kaitos dažnumu. Jie, nepriklausomai nuo sezono, gali ovuliuoti ir susikergti, bet kuriuo metų laiku (10,16). Ne taip kaip kalės, kurios vidutiniškai rujoja 1 – 2 kartus per metus (4). Ar katės, kurioms pasireiškia sezoninė ruja ir, kurios, kaip ir ežiai, yra indukuotinos
10 ovuliatorės. Ovuliacija katėms įvyksta susikergus. Jei katės nesusiporuoja ir ovuliacija nesukeliama, katės pereina į tarprujo (interestrus) periodą, prieš vėl prasidedant naujam rujos ciklui. Tačiau, skirtingai nei ANE, katės taip pat turi sezoninį ramybės (anestrus) ciklą, kuris, dažniausiai, pasireiškia rudenį ir žiemą po paskutinės rujos (17).
1.2.1. Priešrujis (proestrus)
Priešrujis, tai laikas kuomet patelė traukia patinus, rodydama specifinį elgesį ir skleisdama pakitusi savo kvapą įtakojamą hormoninių pasikeitimų organizme. Tačiau, ji dar būna nepasiruoši ir nesileidžia kergiama. Kalėse, tai vidutiniškai trunka apie 9 dienas, tačiau svyruoja nuo 3 – 17 dienų. Ankstyvieji kalės lytinio elgesio pokyčiai dažniausiai lieka nepastebėti, todėl priešrujo pirmoji diena skaičiuojama nuo kraujingų išskyrų pasirodymo iš makšties (18). Padidėjusi estradiolio koncentracija kalėse sukelia gimdos ragų hiperemiją, gimdos kaklelio padidėjimą bei makšties sienos sustorėjimą (19,5).
Katės šioje lytinio ciklo stadijoje taip pat rodo panašius elgesio požymius – jos pradeda domėtis patinu, tačiau jo neprisileidžia. Kačių priešrujo trukmė yra 1 – 2 dienos (20).
Esant priešrujo stadijai yra aptinkamos visos trys makšties epitelio ląstelių rūšys – parabazinės (parabazale), tarpinės (intermediate) bei paviršinės (superficiale). Šios ląstelės klasifikuojamas priklausomai nuo to, kurią paviršinio epitelinio sluoksnio dalį sudaro:
• Paviršinės ląstelės –tai pačios didžiausios epitelinės ląstelės matomos tepinėlyje. Jos turi daug šviesios citoplazmos ir yra kampuotos, netaisyklingos formos. Vėliau, prasidėjus ląstelių ragėjimui, jų branduolys pamažu nyksta kol galiausiai ląstelei pilnai suragėjus branduolys išnyksta visai.
• Parabazinės ląstelės – tai mažiausios epitelinės ląstelės matomos tepinėlyje, nes pamatinės ląstelės sudaro pamatinę membraną ir fiziologiškai negali atsiskirti. Parabazinės ląstelės yra apvalios–ovalios formos, turinčios apvalų branduolį ir nedidelį kiekį tamsiai mėlynos citoplazmos.
• Tarpinės ląstelės – jos paprastai yra dvigubai didesnės nei parabazinės ląstelės, turi daugiau citoplazmos. Tarpinių epitelinių ląstelių dydis ir citoplazmos kiekis kinta priklausomai nuo rujos laiko.
Dėl makšties epitelyje vykstančio šių ląstelių ragėjimo, ima kisti jų profilis iš parabazinių ląstelių, kurios tuo metu dominuoja terpę, į tarpines ląsteles. Šios iš pradžių būna smulkios, mažesnio dydžio, bet vykstant ragėjimo procesams, susiformuoja į didesnes. Vėliau, profilis pereina iš tarpinių ląstelių į
11 suragėjusias paviršines epitelines ląsteles (9). Tai kalėms yra indikatorius į perėjimą iš priešrujo į rujos stadiją (9,21).
1.2.2. Ruja (estrus)
Kalių ruja trunka nuo 4 iki 20 parų. Jos yra spontaniški ovuliatoriai ir ovuliacija įvyksta 2 – 4 paros nuo rujos pradžios, dėl padidėjusios LH koncentracijos. Makšties išskyrų kiekis paprastai sumažėja ir jos tampa rausvos spalvos (13,6). Šiuo metu kalė patiną skatina poruotis, rodo jam dėmesį (22). Makšties išskyrose dominuoja paviršinės epitelinės ląstelės, kurių skaičius siekia 80 – 100 proc., neutrofilų paprastai nėra, gali pasitaikyti keli eritrocitai (9,23).
Kačių ruja trunka nuo 2 iki 19 parų. Joms ovuliacija įvyksta po susikergimo praėjus 1 – 2 paroms. Rujos metu jokių kraujingų, rusvų išskyrų iš makšties nepastebima (20). Elgesys pasikeičia į dar nuolankesnį katino atžvilgiu, jį prisileidžia poravimuisi (24). Rujos metu makšties paviršinį epitelį pagrinde sudaro bebranduolės ir su branduoliu paviršinės epitelinės ląstelės (8).
Afrikos nykštukinių ežių ruja trunka 4 – 6 dienas. Visas lytinis ciklas trunka 3 – 17 dienų (25). Rujojant pasikeičia ežio patelės elgesys. Ji neprisileidžia ežio patinėlio, nuleidžia galvą, pašiaušią spyglius ir agresyviai ginasi. Taip pat leidžia įvairius atbaidančius garsus kaip pūkšėjimą bei spragsėjimą. Patinėlis, atvirkščiai, įnirtingai meilinasi ežei, laksto aplink ją ratais. Leidžia cypsėjimą primenančius garsus. Toks elgesys gali tęstis nuo kelių minučių iki kelių valandų, patelei vis atstumiant patinėlį. Jei patelė pripažįsta ežį kaip tinkamą poravimuisi, visų pirma ji nuleidžia savo spyglius ir priima nuolankesnę pozą ežio atžvilgiu išsiriesdama ir pakeldama savo užpakalinę kūno dalį. Patinėliui užlipus ant ežės nugaros, šis įsikanda į jos sprandą ir nepaleidžia kol nepabaigiamas susikergimas (14). 8 – 10 valandų po susikergimo įvyksta ovuliacija (26). Kai kuriais atvejais, nevaisingo susiporavimo metu, ežio patelėse galimas pseudonėštumas (11).
1.2.3. Porujis (metestrus)
Kalės po rujos, bet prieš ramybės periodą pereina į porujį (13). Ši stadija trunka apie 2 mėnesius, jos metu kalės domėjimasis patinais smarkiai sumažėja (13,7). Citologiniame vaizde matome parabazalinių ląstelių pagausėjimą, su daug mažesniu eritrocitų kiekiu negu priešrujo stadijoje. Sumažėja išskyrų kiekis, bei susilpnėja vulvos edema (23).
Įvykus ovuliacijai po susikergimo, katės pereina į, panašų kaip pas kales, porujo periodą (20). Jo metu jos nustoja rodyti rujai būdinga elgesį ir nebesidomi kitais katinais (24). Fazė trunka 30 – 40
12 dienų jei ovuliacijos metu katė nebuvo sėkmingai apvaisinta (20). Porujo metu stebimas parabazalinių ląstelių pagausėjimas (9).
Šioje lytinio ciklo stadijoje Afrikos nykštukinių ežių patelėms išskyros iš makšties nėra pastebimos, o porujis trunka 2 – 3 dienas. Skirtingai nei kalėms, ežiams nėra išskiriamas joks lytinio ciklo ramybės periodas. Jei ežė nebuvo apvaisinta lytinis ciklas gali vėl pereiti į priešrujį. Neįvykus ovuliacijai pradėję bręsti folikulai nustoja augti, ima regresuoti, yra absorbuojami organizmo ir jų vietoje pradeda augti nauji folikulai (26).
Porujo pradžią žymi neutrofilų antplūdis, bei staigus epitelinių ląstelių pokytis iš paviršinių į tarpines ir parabazines ląsteles (9,21).
1.2.4. Ramybės periodas (anestrus)
Ramybės fazė kalėms tai laikas tarp porujo ir priešrujo. Šis etapas siejasi su kalės organizmo pasiruošimu kitam galimam nėštumui ir trunka 4 – 6 mėnesius (12). Pereinant į ramybės periodą, kalė nustoja traukti patinus, jais domėtis ir taip pat nebesileidžia kergiama (7). Makšties citologiniame vaizde matome nesuragėjusių parabazalinių ląstelių dominavimą. Makšties sienelė būna smarkiai suplonėjusi (9). Galutinai išnyksta visi išoriniai rujos požymiai – lytinių lupų paraudimas, išskyros iš makšties (13,21).
Kadangi katėms ovuliacija yra sukeliama, o ne spontaniška, jos, skirtingai nuo kalių, kurios rujoja 1 – 2 kartus per metus, gali rujoti keletą kartų kiekvieną pavasarį ir vasarą, prieš pereinant į ramybės periodą (4,20). Katės pereina į šią ramybės fazę sezoniškai – rudenį ir žiemą ir tai, priklausomai nuo katės fiziologinių, genetinių ypatybių, mitybos įpročių bei aplinkos poveikio, trunka 2 – 3 mėnesius (20,24). Citologiškai matomas panašus vaizdas kaip ir pas šunų kales – parabazalinės ląstelės dominuoja makšties paviršinio epitelio sienelę (17).
Afrikos nykštukiniams ežiams ramybės periodas nėra pastebimas jeigu jie nėra sėkmingai
sukergiami. Ežių lytinis ciklas yra aktyvus visus metus ir ežio patelė gali sėkmingai susiporuoti bet kurį mėnesį metuose (27). Po sėkmingo susikergimo, įvykus ovuliacijai, ežės nėštumas trunka 32 – 46 dienas (11). Atsivedus jauniklių vadą ežė išlieka ramybės fazėje iki kol nustoja laktuoti. Po to pereina į priešrujo stadiją ir lytinis ciklas prasideda iš naujo (26).
13
1.3. Hormoninė lytinio ciklo reguliacija
Hipotalamusas, hipofizė bei lytinės liaukos - kiaušidės patelėms ir sėklidės patinams, sudaro reprodukcinės fiziologijos valdymo ašį, kuri valdo pagrindinius lytinio ciklo reguliavimo hormonus (28,29,30). Tyrimų apie Afrikos nykštukinių ežių hormonų gamybą bei jų veiklos įtaką organizmui nėra pakankamai, kad teigti, jog tie patys veiksniai galiojantys kitoms gyvūnų rūšims, būtų panašūs ir ežiams (31). Tačiau, lyginant Atelerix albiventris artimus Europinius ežius (Erinaceus europaeus), matome, kad Europiniai ežiai dalinasi tomis pačiomis fiziologinėmis lytinės reprodukcinės sistemos ypatybėmis kaip ir kalės ar katės. Kaip ir kalėms, šių ežių hipotalamusas yra atsakingas už GnRh išskyrimą priešrujo metu. GnRh veikiama priekinė hipofizės dalis pradeda išskirti LH ir FSH, kurie yra atsakingi už folikulo augimo stimuliavimą (5,32). Atliktų tyrimų histologiniai duomenys rodo, jog Europiniams ežiams būdingas LH ir FSH sezoninis cikliškas šių hormonų plazmos koncentracijos svyravimas, kuris yra sietinas su lytinio ciklo iššaukimu ir grįžimu į ramybės fazę (32).
Su priešruju prasideda makšties epitelinių ląstelių brendimas. Iš pradžių parabazinės virsta į tarpines ir po to į paviršines epitelines ląsteles. LH suaktyvavus kiaušidės folikulų augimą, šios pradeda gaminti estrogeno hormonus, kurie paspartina šį ląstelių brendimo procesą (5,17,32). Šitoks makšties epitelio profilio keitimasis pasireiškia epitelinių ląstelių suragėjimu (5).
Kalėms ląstelių suragėjimas tęsiasi iki porujo, kuris prasideda po LH piko praėjus 7 – 10 dienų (18). Hormoninu požiūriu ruja prasideda tą dieną kai LH koncentracija pasiekia savo piką. Kalėms tai fiksuojama kaip apie 7.5 ± 0.8 ng/ml (33). Šis pikas yra charakterizuojamas kylančiu progesterono lygiu ir krentančia estrogeno koncentracija. Kačių LH pikas įvyksta praėjus 12 – 24 valandoms po kopuliacijos (34). Prasidėjus porujui suragėjusios paviršinės ląstelės sparčiai pakeičiamos į nesubrendusias parabazines ir, mažesniu kiekiu - tarpines ląsteles. Kalėms net iki 50 proc. paviršinių ląstelių yra pakeičiama per pirmas 24 valandas nuo porujo pradžios. LH pikas kalėms iššaukia ovuliaciją, kuri sukeliama spontaniškai (18). Katėms – priešingai, atlikti tyrimai rodo, jog ovuliacija sukeliama tik kopuliacijos metu, išskyrus retus, išimtinius atvejus, kai ji taip pat gali įvykti spontaniškai (8,12).
Europiniai ežiai, turintys sezoninius aktyvumo ir poilsio periodus, kurie priklauso nuo aplinkos temperatūros bei prieinamų maisto išteklių, taip pat, kaip ir kalės, yra spontaniški ovuliatoriai. Jiems ovuliacija įvyksta tarp gegužės ir rugsėjo mėnesių, kai aplinkos temperatūra pasidaro pakankamai palanki poravimuisi (11,32). Taip pat kaip ir kalėms, Europinio ežio ovuliacija yra iššaukiama LH piko metu (32).
14
1.4. Reprodukcinės sistemos sutrikimai
Deja, nemažai atliktų tyrimų rodo, jog Afrikos nykštukiniai ežiai turi gan smarkią predispoziciją neoplazijų susiformavimui. Panašu, jog ežio lytis tam įtakos neturi, tačiau atsižvelgtinas rizikos faktorius yra amžius. Viename tyrime vidutinis nykštukinio ežio amžius, kuriame buvo aptikta neoplazinių darinių, buvo 3.5 metų (35). Kitame tyrime, kuriuose tiriamų ežių amžius svyravo nuo 1 mėnesio iki 3 metų, net 40 proc. buvo aptiktą neoplazinių darinių (36). Iki 85 proc. auglių, susiformavusių pas ežius, būna piktybiniai ir turi prastą klinikinės baigties prognozę. Dažniausiai paveikiamos organų sistemos yra: hemolinfinė, virškinamojo trakto, endokrininė bei reprodukcinė. Labiausiai paplitę augliai yra epitelinės kilmės. Po to seka apvaliųjų ląstelių bei mezenchiminiai augliai. Iš jų, būdingiausi yra pieno liaukų adenokarcinoma, limfoma bei burnos ertmės karcinoma (35).
Daugiausia atvejų, apie kuriuos yra pranešta, dėl gimdos ir kiaušidžių piktybinių auglių yra apie adenosarkomų, miosarkomų bei stromos sarkomų susiformavusius darinius ežių kūnuose (37). Visi aprašyti atvejai, kuriuose minimos ežių patelės dėl reprodukcinės sistemos neoplazinių darinių buvo pilnai suaugusios. Jų amžius svyravo tarp 2 ir 5 metų (37,38).
15
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimai buvo vykdomi 2016 – 2017 m. laikotarpiu „X“ klinikose Kaune ir Vilniuje. Tyrimai gyvūnams atlikti diagnostikos tikslais, laikantis gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų ir tik su šeimininkų sutikimu.
Tyrimo objektas. Tyrimui imti tepinėliai buvo iš privataus veisėjo ir privačių augintojų laikomų Afrikos nykštukinių ežių. Mėginiai imti iš 13 kliniškai sveikų Afrikos nykštukinių ežių patelių. Pasirinktų tyrimui ežių amžius buvo nuo 5 mėnesių iki 3 metų amžiaus.
Tyrimo eiga. Ežys yra fiksuojamas viena ranka suimant už odos raukšlės nugaros srityje tarp menčių (3 pav.).
3 pav. Ežio fiksavimas
Tepinėliai buvo imami iš kranialinės makšties dalies, tam, kad gauti rezultatai būtų tikslūs ir atspindėtų tikrą lytinio ciklo įtakotą, ląstelių pasikeitimo vaizdą. Tepinėliai kiekvienai ežei buvo imami nuo atsitiktinai pasirinktos dienos, 30 dienų iš eilės. Tyrimui buvo naudojami itin smulkūs vatos tamponėliai siekiant paimti mėginį, objektiniai stikliukai, dažai (May – Grunwald ir Giemsa), sterilus NaCl 0,9 proc. tirpalas bei distiliuotas vanduo.
16 Tamponėlis sudrėkinamas 1–2 lašais sterilaus NaCl 0,9 proc. tirpalo ir iš lėto įvedamas dorsaliai vulvos apie 1 – 1.5 cm (4 pav.). Tada tamponėlis pasukamas 180° kampu ir iš lėto, stengiantis nesukelti diskomforto ežio patelei bei neužteršti mėginio, ištraukiamas.
4 pav. Tamponėlio įvedimas į makštį
Paimtas mėginys yra perkeliamas ant objektinio stiklelio ir atsargiai, kelis kartus, ridenamas stiklelio paviršiumi, su tikslu jį padengti kuo plonesniu sluoksniu, kad ląstelės nepersidengtų viena kitomis. Taip pat labai svarbu aplikuojant tepinėlį ant stiklelio jo nespausti, kad ląstelės nesusitraiškytų, nes tyrimo rezultatai gali būti nepatikimi. Stiklelis džiovinamas kambario temperatūroje apie 10 minučių ir po to dažomas:
17 1) iš pradžių padengiamas May – Grunwald dažų tirpalu ir laikomas 10 minučių;
2) nupilami dažai ir stiklelis plaunamas distiliuotu vandeniu, stengiantis to nedaryti su stipriai vandens srove, kuri galėtų nuplauti dalį ląstelių nuo stiklelio;
3) dažoma Giemsa dažais ir laukiama 10 minučių;
4) dažai nupilami ir pakartotinai plaunama distiliuotu vandeniu; 5) nuplovus, laukiama kol stiklelis išdžius kambario temperatūroje.
Paruošti tepinėliai buvo mikroskopuojami šviesiniu binokuliariniu mikroskopu - BRESSER Researcher Bino 40 - 1000x Microscope (5 pav.). Kiekviename tepinėlyje buvo skaičiuojama penkiuose atsitiktinai pasirinktuose matymo laukuose esančios ląstelės, naudojamas 400 kartų padidinimas. Ląstelių tipai buvo nustatomi remiantis literatūra apie kales bei kates (9).
5 pav. Mikroskopas „X“ klinikoje
Tyrimo eigos ir rezultatų aprašymui buvo naudojama Microsoft Word 2013 bei Microsoft Excel 2013 programos. Statistiniams duomenims apdoroti ir pavaizduoti grafiškai buvo naudojama Microsoft Excel 2013 programa bei Microsoft Corporation Office 15 Duomenų analizės įrankių paketas.
Tyrimo metu buvo išanalizuota tiriamųjų subjektų pasiskirstymas pagal amžių, amžiaus įtaka lytiniam ciklui. Lytinio ciklo laiko įtaka makšties epiteliniam profiliui.
18
3. TYRIMO REZULTATAI
Tyrimo laikotarpiu (nuo 2016 iki 2017 m.) citologiniai makšties epitelio pakitimai buvo nustatyti 13 Afrikos nykštukinių ežių patelių.
3.1. Tiriamųjų amžius
Visi gyvūnai pagal amžių buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes. Pirmoji grupė – iki 6 mėnesių, amžiaus vidurkis šioje grupėje buvo 0,45 m. ± 0.02. Antroji grupė – nuo pusės metų iki 1 metų amžiaus, grupės amžiaus vidurkis 0,86 m. ± 0.04. Trečioji grupė – nuo 1 metų iki 3 metų amžiaus, grupės amžiaus vidurkis buvo 2 m. ± 0.5. Pastebima, kad didžiausią grupę – beveik pusę tiriamųjų sudarė ežių patelės iki pusės metų (46,15 proc., N = 6). Apie trečdalį sudarė ežių patelės, kurioms tyrimo metu buvo iki 1 metų amžiaus (30,77 proc., N = 4) ir mažiausia grupė, nepilnai ketvirtadalis visų tiriamųjų subjektų, sudaryta iš vyriausių nykštukinių ežių patelių – iki 3 metų amžiaus (23,08 proc., N = 3).
Tiriamųjų Afrikos nykštukinių ežių amžiaus vidurkis: 0,93 m.
6 pav. Ištirtų Afrikos nykštukinių ežių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
Išanalizavus pirmųjų penkių parų, nuo pirmosios priešrujo dienos, ląstelių kiekio vidurkius lyginant pagal amžiaus grupes (7 pav.), matoma, jog skirtumai tarp visų ląstelių grupių, atsižvelgiant į susiskirstymą pagal amžių yra pernelyg maži, jog būtų statistiškai reikšmingi (p > 0,05). Išskyrus
46.15% 30.77% 23.08% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50% E žių kiekis g rupė je proc . Amžiaus grupės (m.)
Tiriamųjų ežių patelių pasiskirstymas pagal amžių
(N = 13)
< 0.5 0.5 - 1 1 - 3
19 suragėjusių epitelinių ląstelių grupę, kurioje pastebimas svarus skirtumas tarp grupių iki pusės metų ir iki trejų metų ežių amžiaus. Vyresnėje, iki 3 metų amžiaus, patelių grupėje buvo nustatyta, jog
suragėjusių ląstelių randama iki 3,67 proc. daugiau nei iki pusės metų amžiaus ežių patelių grupėje. Šioje fazėje, priskirtinoje priešrujui, aptinkame visų rūšių ląstelių, būdingų atliekant makšties citologinį tyrimą, išskyrus eritrocitų, kurių kiekiai buvo per maži ir buvo nefiksuojami.
7 pav. Citologiniai pokyčiai skirtingoms amžių grupėms priešrujo metu
Toliau, vertinant 6 – 10 dienų intervalą tendencija išlieka panaši 1 – 5 dienų intervalo atžvilgiu, vertinant skirtumus tarp amžiaus grupių. Ežių patelių iki 3 metų suragėjusių epitelio ląstelių kiekis yra 4,76 proc. didesnis nei tokių pačių ląstelių ežių iki 1 metų grupėje. Taip pat, nustatyta, jog paviršinių epitelio ląstelių kiekis yra 4,58 proc. didesnis ežių 1 – 3 m. tarpe, negu ežių esančių 0,5 – 1 m. amžiaus grupėje. Kitų ląstelių grupėse nepastebima jokių žymių skirtumų ląstelių kiekyje tarp jaunesnių bei vyresnių nykštukinių ežių patelių ir esami skirtumai laikomi statistiškai nereikšmingais (p > 0,05). Smarkiai didėja suragėjusių epitelinių ląstelių skaičius, o parabazinių ir tarpinių – mažėja. Paviršinės ląstelės jau taip pat įpusėjusios į ragėjimo procesą ir jų suskaičiuojame mažiau.
0 10 20 30 40 50 60 70 Parabazinės
ląst. Tarpinės ląst. Paviršinėsląst. Suragėjusiosląst. Neutrofilai
L ąstelių ska ičius Amžiaus grupės (m.)
1 - 5 dienų vidurkis
(N = 13)
< 0.5 0.5 - 1 1 - 320 8 pav. Citologiniai pokyčiai skirtingoms amžių grupėms rujos metu
Šiam periodui (9 pav.) pereinant į porujį matomas ženklus parabazinių ląstelių kiekio augimas bei tarpinių ląstelių skaičiaus didėjimas. O suragėjusių skaičiaus, priešingai - mažėjimas. Pažymėtina, kad suragėjusių epitelio ląstelių skaičius yra 8.7 proc. didesnis ežėms nuo 1 iki 3 metų, negu ežių patelėms, kurių amžius buvo iki pusės metų.
9 pav. Citologiniai pokyčiai skirtingoms amžių grupėms porujo metu 0 20 40 60 80 100 120 140 Parabazinės
ląst. Tarpinės ląst. Paviršinėsląst. Suragėjusiosląst.
Neutrofilai L ąstelių ska ičius Amžiaus grupės (m.)
6 - 10 dienų vidurkis
(N = 13)
< 0.5 0.5 - 1 1 - 3 0 10 20 30 40 50 60 Parabazinėsląst. Tarpinės ląst. Paviršinėsląst. Suragėjusiosląst.
Neutrofilai L ąstelių ska ičius Amžiaus grupės (m.)
11 - 15 dienų vidurkis
(N = 13)
< 0.5 0.5 - 1 1 - 321 Po itin trumpo porujui priskiriamo periodo, pastebimi naujo ciklo požymiai, turintys priešrujo charakteristinius elementus. Sparčiai krenta parabazinių ir tarpinių ląstelių skaičius. Savo piką
pasiekusių paviršinių ląstelių skaičių pamažu lenkia augantis suragėjusių ląstelių skaičius. Aptinkame praeitoms dienoms jau būdingą paviršinių ir suragėjusių ląstelių pasiskirstymą. Vyresnei ežių grupei, patelėms 1 – 3 m. amžiaus, būdingas 3.45 proc. didesnis paviršinių epitelinių ląstelių ir 3.6 proc. didesnis suragėjusių ląstelių skaičius negu atitinkamai iki pusės metų amžiaus nykštukinių patelių grupei.
10 pav. Citologiniai pokyčiai skirtingoms amžių grupėms priešrujo metu
Sekant 21 – 25 dienomis yra matoma, kad atsikartoja beveik analogiškas vaizdas 6 – 10 dienų intervalui, kai pastebimas ryškus suragėjusių ląstelių kiekio pagausėjimas, kol parabazinių, tarpinių, paviršinių ląstelių bei neutrofilų kiekiai išlieka nedideli. Po truputį didėja tarpinių epitelinių ląstelių kiekis. Ląstelių kiekių pagal amžiau grupes skaičiaus tendencija išlieka panaši: 4.89 proc. paviršinių ląstelių ir 3.55 proc. suragėjusių ląstelių sudarė didesnę dalį ežių grupėje nuo 1 – 3 metų, negu ežių jaunesnių kaip pusė metų amžiaus atitinkamų epitelinių ląstelių.
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Parabazinės ląst. Tarpinės ląst. Paviršinės ląst. Suragėjusios ląst. Neutrofilai L ąstelių ska ičius Amžiaus grupės (m.)
16 - 20 dienų vidurkis
(N = 13)
< 0.5 0.5 - 1 1 - 322 11 pav. Citologiniai pokyčiai skirtingoms amžių grupėms rujos metu
Analizuojant 26 – 30 dienos duomenis aptikta, jog šiam intervalui būdingi porujo citologiniai bruožai – didėjantis parabazinių epitelinių ląstelių skaičius bei mažėjantis ragėjančiųjų ląstelių skaičius. Taip pat aptinkamas nedidelis kiekis tarpinių ląstelių ir beveik neaptinkamą paviršinių ląstelių.
Ryškesnių skirtumų tarp skirtingo amžiaus ežių grupių, skirtingų ląstelių kiekių aptinkama tik suragėjusių ląstelių kiekyje. Šių aptikta 3,33 proc. daugiau pas vyresnio amžiaus, 1 – 3 m., Afrikos nykštukinių ežių pateles nei pas iki pusės metų amžiaus pateles.
12 pav. Citologiniai pokyčiai skirtingoms amžių grupėms porujo metu 0 20 40 60 80 100 120 140 Parabazinės
ląst. Tarpinės ląst. Paviršinėsląst. Suragėjusiosląst.
Neutrofilai L ąstelių ska ičius Amžiaus grupės (m.)
21 - 25 dienų vidurkis
(N = 13)
< 0.5 0.5 - 1 1 - 3 0 10 20 30 40 50 60 70 Parabazinės ląst. Tarpinės ląst. Paviršinės ląst. Suragėjusios ląst. Neutrofilai L ąstelių ska ičius Amžiaus grupės (m.)26 - 30 dienų vidurkis
(N = 13)
< 0.5 0.5 - 1 1 - 323
3.2. Ląstelių citologinio profilio pasikeitimai
Paveiksle (10 pav.) matomi makšties citologiniai pokyčiai priklausomai nuo lytinio ciklo laiko. Ryškiausi pokyčiai pradedami stebėti 3 – 4 parą nuo priešrujo pradžios. Šioje ciklo stadijoje matomas staigus suragėjusių ląstelių skaičiaus augimas, o neutrofilų ir parabazinių epitelinių ląstelių skaičius ženkliai sumažėja. 10 – 11 parą įvyksta spartus neutrofilų bei parabazinių ir tarpinių ląstelių skaičiaus augimas. To pasėkoje vyksta suragėjusių ląstelių skaičiaus mažėjimas, kuris iki 15 dienos priartėjo prie nulio. Paviršinių ląstelių skaičiaus augimas vyksta iki 3 dienos, tačiau, prasidėjus ryškiam epitelinių ląstelių skaičiaus ragėjimui ir, to pasėkoje, suragėjusių ląstelių skaičiaus augimui, aptinkamų paviršinių epitelinių ląstelių skaičius pradėjo sparčiai mažėti ir 11 dieną šios ląstelės jau buvo nebeaptinkamos. Toliau matomas, panašus į pirmąjį, sekantis makšties epitelinių ląstelių kiekio bangavimas. Nuo 15 dienos žymimas staigus ragėjančiųjų ląstelių kiekio augimas, dėl ko sparčiai ima mažėti parabazinių, tarpinių ląstelių ir neutrofilų kiekiai. Nuo 13 dienos didėjantis paviršinių ląstelių skaičius galiausiai apie 17 – 18 dieną susilygina ir visos makšties sienelės paviršinio epitelio ląstelės ima ragėti. Tai tęsiasi iki 20 – 22 dienos, kol pasiekiamas suragėjusiųjų epitelio ląstelių pikas. Po to seka staigus šių ląstelių kiekio mažėjimas, kuris iki 30 dienos pasiekia 0 ląstelių skaičių. Šios ląstelės citologiniame vaizde yra pakeičiamos dideliu kiekiu parabazinių ir mažesniu kiekiu tarpinių ląstelių bei neutrofilų.
13 pav. Rujos dienos įtakojami makšties epitelinių ląstelių citologiniai pakitimai 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 110 120 130 140 150 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 2223 24 25 26 27 28 29 30 L ąstelių ska ičius
Diena nuo priešrujo pradžios (d.)
Makšties citologiniai pakitimai
(N = 13)
Parabazinės ląst. Tarpinės ląst. Paviršinės ląst. Suragėjusios ląst. Neutrofilai24 Stipriausia koreliacija lyginant lytinio ciklo laiką su makšties citologiniame tepinėlyje rastų ląstelių skaičiumi nustatyta parabazinėms (r = 0.808) bei suragėjusioms (r = -0.896) epitelinėms ląstelėms. Mažėjant parabazinių ir tarpinių epitelio ląstelių bei neutrofilų skaičiui, didėjo paviršinių bei suragėjusiųjų epitelinių ląstelių skaičius. Ši koreliacija teisinga ir atvirkštiniam ląstelių kiekio
svyravimui – mažėjant suragėjusių ir paviršinių ląstelių skaičiui, augo parabazinių ir tarpinių epitelinių ląstelių bei neutrofilų kiekio skaičius.
Parabazinės ląst. Tarpinės ląst. Paviršinės ląst. Suragėjusios ląst. Neutrofilai r 0.808 0.631 -0.548 -0.896 0.331 p 0.004 0.018 0.016 0.002 0.004
25
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Literatūros duomenys teigia, kad Afrikos nykštukiniams ežiams būdinga cikliška rujos stadijų kaita, kurios metu, priklausomai nuo rujos fazės, aptinkame skirtingas makšties epitelio ląstelių rūšis (10). Atliekant citologinį makšties tyrimą, priklausomai nuo rujos stadijos, galime aptikti: parabazines, tarpines, paviršines ir suragėjusias paviršines ląsteles. Šios ląstelės, priklausomai nuo santykio viena kitos atžvilgiu, gali būti indikatorius į tyrimo metu esamą rujos stadiją. Priešrujo stadija pasižymi mažėjančiu parabazinių ir tarpinių ląstelių skaičiumi, bei didėjančiu suragėjusių ląstelių ir neutrofilų kiekiu. Prasidėjus rujos fazei, paviršinių ląstelių kiekis priartėja prie 100 proc., o daugiau nei pusę šių ląstelių skaičiaus sudaro suragėjusios ląstelės. Porujis charakterizuojamas LH piku, padidėjusiu neutrofilų skaičiumi bei itin sparčiu suragėjusiųjų ląstelių kiekio kritimu (4,13). Mūsų tyrimo metu užfiksuoti ląstelių kiekio kitimai buvo analogiški šiems mokslinės literatūros duomenims.
Dėl literatūros stokos apie nykštukinių ežių amžiaus įtaką lytiniam ciklui, kai kuriuos ciklo aspektus galime tik palyginti su šaltiniais apie kitus naminius augintinius. Yra teigiama, kad kalėms ruja gali pasireikšti per visą jos gyvenimą (12). Tačiau, su amžiumi gali pradėti kisti ląstelių citologinis profilis, makšties paviršiniam epiteliniam audiniui imant vis intensyviau vykdyti ląstelių suragėjimo procesus (18). Šie duomenys atitinka mūsų tyrimo gautą informaciją. Visų pirma, pastebėti reikšmingi skirtumai lyginant ežių patelių, kurių amžius buvo iki pusės metų grupę, su nykštukinių ežių grupe, kurių amžius buvo nuo 1 iki 3 metų. Jokių paminėtinų skirtumų nepastebėta lyginant iki pusės metų amžiaus grupės su grupės nuo pusės metų iki vienerių metų amžiaus makšties epitelinių ląstelių skaičių. Taip pat šių ląstelių kiekių skirtumai buvo nereikšmingi ir lyginant dvi vyresniąsias grupes tarpusavyje (nuo pusės iki metų amžiaus ir nuo 1 iki 3 metų amžiaus).
Visais tyrimo laiko intervalais, kuriuose buvo lyginti ląstelių skaičiaus skirtumai tarp skirtingo amžiaus Afrikos nykštukinių ežių grupių, dominavo ta pati tendencija. Vyriausio amžiaus, nuo 1 – 3 metų amžiaus ežių grupės suragėjusios epitelinės ląstelės nuolat, nedidele dalimi, buvo geriau išreikštos, jų kiekis buvo gausesnis, negu lyginant su jauniausia, iki pusės metų amžiaus, ežių grupe. Tiriant šiuos vyresnius ežius rasta nuo 3,33 proc. iki 8,7 proc. daugiau suragėjusių ląstelių nei iki pusės metų amžiaus ežių tarpe. Panaši tendencija pastebima ir vertinant paviršines ląsteles. Šių, priklausomai nuo rujos laiko, rasta nuo 3,6 proc. iki 4,89 proc. daugiau pas vyresnio amžiaus pateles negu pas jaunesnio. Tai rodo panašumus su kalių ląstelių santykio kitimu įtakojamu amžiaus.
Ištirtais literatūros duomenimis apie ežius yra žinoma, kad jų rujos fazė trunka 2 – 5 dienas (14). Tai atitinka mūsų tyrimo rezultatus, kai ruja vidutiniškai truko 3 dienas. Tačiau, nėra literatūrinių
26 duomenų apie priešrujo ir porujo intervalus. Žiūrint į kalių priešrujį, šis trunka nuo 3 iki 17 dienų (18). Lygindami mūsų tyrimo duomenis su šia literatūra matome, kad Afrikos nykštukinių ežių priešrujo trukmės intervalas turėtų būti ženkliai mažesnis. Kalių ir ežių porujo sulyginti negalime, nes šis pas kales gali trukti iki 3 mėnesių jei ji nebuvo apvaisinta. Taip yra dėl to, jog kalė yra spontaniškas ovuliatorius, kuri rujoje 1 – 2 kartus per metus (5). Skirtingai nuo Afrikos ežio, kuris yra indukuotas ovuliatorius – jam ovuliacija sukeliama dėl kopuliacijos. Nykštukinis ežys, patelei sudarant
pakankamai geras sąlygas, gali sėkmingai poruotis ištisus metus, nepriklausomai nuo metų laiko (27). Priešrujo metu aptinkamos visos makšties epitelio ląstelės (parabazalinės, tarpinės, paviršinės). Prasidedant rujai mažėja parabazinių ir tarpinių ląstelių skaičiai bei didėja paviršinių ląstelių kiekis ir jų ragėjimo laipsnis (14,18). Tai sutampa su mūsų tyrimo duomenimis. Parabazinių ląstelių mažėjimas smarkiai koreliuoja (0.808) su bebranduolių suragėjusiųjų ląstelių atsiradimu (-0.896). Be parabazinių, mažėjant tarpinėms ląstelėms ir neutrofilams, didėjo ir nesuragėjusių paviršinių ląstelių skaičius. Tokie patys principai taikomi ir atvirkštiniams rujos procesams - mažėjant suragėjusių ir paviršinių ląstelių skaičiui, augo parabazinių ir tarpinių epitelinių ląstelių bei neutrofilų kiekio skaičius.
Afrikos nykštukinių ežių patelių lytinis ciklas turi daug panašumo į kalės lytinį ciklą.
Vadovaujantis, kad kalei tinkamiausias laikas kergimui yra 6 dienos po LH piko, kai pradeda sparčiai mažėti suragėjusių ląstelių skaičius ir kyla progesteronas, galime panašų principą taikyti ir ežių patelėms (13). Tokiu atveju, dėl trumpesnio ežio rujos laiko, optimaliausias kergimo laikas būtų 2 – 3 dienos nuo suragėjusių epitelio ląstelių skaičiaus mažėjimo pradžios.
27
IŠVADOS
1. Priklausomai nuo rujos stadijos, kinta skirtingų makšties epitelio ląstelių skaičius. Esant priešrujo stadijai, vyrauja parabazinės ir tarpinės epitelinės ląstelės su neutrofilais. Rujos metu daugėja paviršinių ir bebranduolių suragėjusių ląstelių skaičius. Porujo metu stebimas parabazilinių ląstelių pagausėjimas.
2. Tyrimo metu nustatyta, kad ežių patelės, kurių amžius > 1 metai, turi polinkį į gausesnį paviršinių (3,6 - 4,89 proc.) ir bebranduolių suragėjusių (3,33 - 8,7 proc.) ląstelių skaičių, negu jaunesnės ežių patelės.
3. Atsižvelgiant į rujos laiką, didėjant parabazinių (r = 0.808) ir tarpinių (r = 0.631) epitelinių ląstelių bei neutrofilų (r =0.331) skaičiui, mažėja paviršinių (r = -0.548) ir suragėjusiųjų bebranduolių ląstelių skaičius (r = -0.896).
4. Remiantis literatūra ir tyrimo duomenimis, tinkamiausias laikas Afrikos nykštukinio ežio patelės kergimui yra 2 – 3 dienos po suragėjusių bebranduolių epitelio ląstelių skaičiaus piko pasiekimo, kai jų skaičius ima sparčiai mažėti.
28
REKOMENDACIJOS
1. Kadangi, šiuo metu klinikinėje praktikoje nėra paplitę jokių būdų Afrikos nykštukinių ežių rujos laiko nustatymui, tą galima atlikti panaudojant makšties citologinį tyrimą. Tai gali padėti rasti optimalų laiką ežio patelės kergimui, vertinant suragėjusių ląstelių skaičių.
2. Ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas siekiant sukergti ežio patelės, kurių amžius virš 1 metų. Dėl su amžiumi susijusio intensyvesnio makšties epitelio ląstelių suragėjimo proceso, įmanomi nepageidaujami veiksniai. Siekiant sėkmingo sukergimo, rekomenduojama tokioms vyresnėms patelėms užtikrinti kuo geresnes aplinkos ir mitybos sąlygas prieš poravimą.
3. Kadangi, šie gyvūnai yra indukuotini ovuliatoriai, užtikrinus tinkamas sąlygas, jie puikiai
geba poruotis bet kuriuo metų laiku. Tačiau, jeigu nėra galimybės atlikti citologinį tyrimą, siekiant nustatyti optimalų kergimo laiką Afrikos nykštukinio ežio patelei, galimas alternatyvus suporavimo būdas. Kergimą galima vykdyti suleidus patiną su patele į bendrą erdvę 7 – 10 dienų laikotarpiui, po kurio jie būtų atskiriami. Taip užtikrinama didelė tikimybė pataikyti į ežės rujos periodą ir sukelti ovuliaciją, išlaukiant kada ežė bus vaisingiausia, bet nesukeliant jokio diskomforto.
29
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Heatley JJ, Mauldin GE, Chi DY. A review of neoplasia in the captive african hedgehog (Atelerix albiventris). Sem Avian Exot Pet Med.. 2005; 14(3).
2. Ramos-Vara JA. Soft tissue sarcomas in the African hedgehog (Atelerix albiventris) microscopic and immunohistologic study of three cases. J Vet Diagn Invest. 2001; 13:442(5).
3. Nakata M, Miwa Y, Itou T, Uchida K, Nakayama H, Sakai T. Astrocytoma in an african hedgehog (Atelerix albiventris) suspected wobbly hedgehog syndrome. The Journal of Veterinary Medical Science. 2011; 73(10).
4. Ajala O, Fayemi OE, Oyeyemi MO. The Oestrus Cycle of the Nigerian Local Bitch. Global veterinaria. 2012: p. 574 – 582.
5. Beijerink NJ. Endocrinology of physiological and progestin induced canine anoestrus. 2007. 6. Kustritz VRM. Managing the Reproductive Cycle in the Bitch. Veterinary Clinics: Small Animal
Practice. 2012 May; 42(3).
7. Threlfall W. Canine estrous cycle and ovulation. In KANSAS CITY PROCEEDINGS; 2008; Kansas.
8. Lumsden JH, Mills JN, Valli VE. Vaginal cytology changes in the cat. Canadian Veterinary Journal. 1981 May; 28(3).
9. Raskin ER, Meyer JD. Canine and Feline cytology. 3rd ed. St. Louis: Elsevier; 2016.
10. Bedford JM, Mock OB, Nagdas SK, Winfrey VP, Olson GE. Reproductive characteristics of the African pygmy hedgehog, Atelerix albiventris. Journal of Reproduction and Fertility. 2000;(120). 11. Deansely M. Hedgehogs London; 1934.
12. Kustritz RVM. Reproductive behavior of small animals. Theriogenology. 2005 August; 64(3). 13. Concannon PW. Reproductive cycles of the domestic bitch. 2010; 124(3).
14. Reeve N. Hedgehogs (Poyser Natural History). 1st ed. London: T. & A. D. Poyser Ltd.; 1994. 15. Dellmann H. D. BEM. Textbook of veterinary histology: Lea & Febiger; 1976.
16. Theau-Clement M, Poujardieu B, Bellereaud J. Influence des traitements lumineux, modes de reproduction et etats physiologiques sur la productivite de lapines multipares. 5emes Journees de la Recherche Cunicole. 1990 December; 1(7).
17. Mills JN,VVE, Lumsden JH. Cyclical changes of vaginal cytology in the cat. The Canadian Veterinary Journal. 1979 April: p. 95-101.
30 18. Ettinger SJ, Feldman EC. Textbook of Veterinary Internal Medicine. 2nd ed. St. Louis: Saunders ;
2005.
19. Rota A, Veronesi MC, Volpe S, Riccardi A, Battocchio M. Estradiol-17[beta], Progesterone and Testosterone Plasma Concentrations during Estrus in the Bitch. Veterinary Research
Communications. 2007 August; 31.
20. Root MV, Johnston SD, Olson PN. Estrous length, pregnancy rate, gestation and parturition lengths, litter size, and juvenile mortality in the domestic cat. 1995 September: p. 429-433. 21. Post K. Canine vaginal cytology during the estrous cycle. Canadian Veterinary Journal. 1985;
26(3).
22. Ford RB, Mazzaferro E. Kirk and Birstner’s handbook of veterinary procedures and emergency treatment. 9th ed.: Saunders; 2011.
23. Marti S. Clinical aspects of normal female fertility. In Proccedings of the Southern European Veterinary Conference & Congreso Nacional AVEPA; 2008; Barcelona.
24. Wildt DE, Chan SYW, Eager SWJS, Chakraborty PK. Ovarian Activity, Circulating Hormones, and Sexual Behavior in the Cat. Bethesda: National Institutes of Health, Veterinary Resources Branch, Division of Research Services; 1981.
25. Lopate C. Management of Pregnant and Neonatal Dogs, Cats, and Exotic Pets New York: John Wiley & Sons; 2012.
26. Santana ME, Jantz EH, Best LT. Atelerix albiventris (Erinaceomorpha: Erinaceidae). Mammalian Species. 2010 January; 42(1).
27. Gregory M. Observations on vocalisation in the central African hedgehog Erinaceus albiventris, including a courtship call. Mammalia. 1975: p. 1–7.
28. Trigg TE, Doyle AG, Walsh JD, Swangchan-uthai T. A review of advances in the use of the GnRH agonist deslorelin in control of reproduction. Theriogenology. 2006 October; 66(6-7). 29. Fontaine E, Fontbonne A. Clinical use of GnRH agonists in canine and feline species.
Reproduction in Domestic Animals. 2011 April; 46(2).
30. Lucas X. Clinical use of deslorelin (GnRH agonist) in companion animals: a review. Reproduction in Domestic Animals. 2014 October; 4(64-71).
31. Smith AJ. Neonatology of the hedgehog (Atelerix albiventris). Journal of Small Exotic Animal Medicine. 1995; 3(15–18).
32. Fowler PA. Seasonal endocrine cycles in the European hedgehog. Journals of Reproduction and Fertility. 1988: p. 259 - 272.
31 33. Concannon PW, W. H, Visek WJ. The Ovarian Cycle of the Bitch: Plasma Estrogen, LH and
Progesterone. Ithaca: Cornell University, New York State College of Agriculture; 1975. 34. Julieta LR, Martina L, Mariana PM, Marina CP. Felis catus ovary as a model to study follicle
biology in vitro. J Assist Reprod Genet. 2015 July: p. 1105–1111.
35. Raymond JT, Garner MM. Spontaneous tumors in captive African hedgehogs (Atelerix albiventris): A retrospective study. J Comp Pathol. 2001: p. 128-133.
36. Done L, Dietze M, Cranfield M. Necropsy lesions by body systems in African hedgehogs (Atelerix albiventris): Clues to clinical diagnosis. In Proceedings of the Joint Conference of the American Association of Zoo Veterinarians; 1992; Oakland. p. 110-112.
37. Mikaelian I, Reavill DR. Practice A: Spontaneous proliferative lesions and tumors of the uterus of captive African hedgehogs (Atelerix albiventris). J Zoo Wildl Med. 2004: p. 216-220.
38. Wellehan JF, Southorn E, Smith DA. Surgical removal of a mammary adenocarcinoma and a granulosa cell tumor in an African pygmy hedgehog. Canadian Veterinary Journal. 2003: p. 235-237.
39. Van Cruchten S, Van den Broeck V, M. D, Simoens P. Proliferation patterns in the canine endometrium during the estrous cycle. Theriogenology. 2004 August; 62(3-4).
