Karvių rujos sinchronizavimo efektyvumo tyrimas Investigation of the cows oestrus synchronization efficiency

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Rimvydas Juknevičius

Karvių rujos sinchronizavimo efektyvumo tyrimas

Investigation of the cows oestrus synchronization efficiency

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Vytuolis Žilaitis

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ,,Karvių rujos sinchronizavimo efektyvumo tyrimas“ :

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje bei užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu apie lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) katedros (klinikos) vedėjo(-os) (parašas) vardas, pavardė)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) Prof. habil. dr. H. Žilinskas, Stambiųjų gyvūnų klinika

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3

TURINYS

SANTRUMPOS ... 6

ĮVADAS ... 7

LITERATŪROS APŽVALGA ... 8

1.1. Praktikoje naudojamos bandos valdymo sistemos. Kodėl jos skverbiasi į gyvulininkystę? .... 8

1.2. Biologiniai žymenys nusakantys karvės būklę ... 9

1.2.1. Kūno temperatūra ... 9

1.2.2. Atrajojimas ... 10

1.2.3. Poilsio laikas ... 10

1.2.4. Aukšto produktyvumo karvių sąryšis su reprodukcija ... 11

1.3. Sinchronizacijos metodai ... 12

1.3.1. Ovsynch protokolas ... 12

1.3.2. GP protokolas ... 15

1.4. Apvaisinimas ... 16

1.5. Ovuliacijos ir apvaisinimo laikas ... 16

1.6. Rujos įtaka karvės judrumui ir atrajojimui ... 17

2. TYRIMO METODAI ... 19

2.1. Pagrindinė bandymų schema ... 19

2.2. Ūkio charakteristika ... 20

2.3. Tyrimus reglamentuojantys įstatymai ... 21

2.4. Tyrimo objektas ... 21

2.5. Darbo eiga ... 22

2.6. Hormoniniai preparatai ... 22

2.7. Veršingumo nustatymas ... 23

2.8. Duomenų statistinė analizė ... 26

3. TYRIMO REZULTATAI ... 27

REZULTATŲ APTARIMAS ... 33

IŠVADOS ... 35

(4)

4 KARVIŲ RUJOS SINCHRONIZAVIMO EFEKTYVUMO TYRIMAS

Rimvydas Juknevičius

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Darbo tikslas: nustatyti laikotarpio po veršiavimosi (pp) įtaką karvių parametrams fiksuojamiems KBVS, rujos sinchronizavimo efektyvumui pagal veršingumą. Tyrimas atliktas ,,X“ ūkyje, Kauno rajone. Tyrimui atrinkta 90 melžiamų karvių, kurios priklausomai nuo laiko po apsiveršiavimo buvo suskirstytos į tris grupes: 1 grupė – 60-80 pp; 2 grupė – 81-100 pp ir 3 grupė - 101-120 pp. Kiekvienoje grupėje atrinkta po 30 kliniškai sveikų karvių, kurioms nebuvo fiksuota ruja ir jos nebuvo sėklintos. Visoms atrinktoms karvėms buvo atlikta kiaušidžių ultrasonografija, jos metu vertinami kiaušidėse esantys dariniai. Visoms tiriamoms karvėms, kurių kiaušidėse nustatytas geltonkūnis ne mažesnis kaip 16 mm, buvo taikytas GP sinchronizacijos protokolas. Karvės sėklinamos pasireiškus rujos požymiams. Praėjus 30 parų po sėklinimo karvės tiriamos ultragarsu vertinamas sinchronizacijos efektyvumas veršingumo atžvilgiu.

Nustatėme, kad ūkyje ,,X“ tarp tirtų grupių didžiausias aktyvumo skirtumas buvo 1 grupėje - 60 – 80 pp tarp veršingų ir neveršingų karvių po atlikto gydymo. Šioje grupėje veršingomis tapusios karvės buvo mažiau aktyvios tiriamuoju laikotarpiu lyginant su karvėmis, kurios po gydymo ir atlikto sėklinimo liko neveršingos (p>0,05).

Analizuojant atrajojimo laiką nustatyta, kad visose karvių grupėse po gydymo apsivaisinusių karvių atrajojimas sėklinimo metu buvo mažesnis lyginant su karvėmis, kurios liko neveršingos, atitinkamai tarp grupių – 6,9 proc., 8,9 proc. ir 11,3 proc (p<0,05).

Geriausias apsivaisinimas po taikyto GP sinchronizacijos protokolo nustatytas 1 grupėje - 60 – 80 pp, sinchronizacijos efektyvumas siekia 66 proc. Prasčiausias apsivaisinimas nustatytas 3 grupėje - 101 – 120 pp, efektyvumas 36,7 proc. (p<0,05).

(5)

5 INVESTIGATION OF THE COWS OESTRUS SYNCHRONIZATION EFFICIENCY

Rimvydas Juknevičius Master‘s Thesis

SUMMARY

The aim of work: to determine the period after calving (pp) for the required cows parameters for capturing the CBDS, the efficiency of heat synchronization by calving. The research was accomplished at farm "X" in Kaunas district. 90 dairy cows were selected for research, which depended on time after calving were divided into three groups: Group 1- 60-80 pp; Group 2 - 81-100 pp and Group 3 - 101-120 pp. Each group consisted of 30 clinically healthy cows which don't have fixed heat and were not inseminated. All selected cows have had ovarian ultrasonography, which evaluated for ovarian derivatives. The GP synchronization protocol was used for all tested cows witch corpus luteum not less than 16 mm in ovaries. All cows were inseminated after signs of the heat. 30 days after insemination, cows were checked with ultrasound for the effectiveness of synchronization.

We found out, that in farm "X" between investigated groups the largest active differences was in group 1, 60-80 pp between positive and negative pregnancy of cows after treatment. In this group, pregnant cows were less active compared with cows which ,after treatment and insemination, stayed not pregnant(p> 0.05).

Analyzing the rumination time we can say that during insemination in all groups of cows after treatment pregnant cows rumination were less then not pregnant cows according as between groups - 6.9%, 8.9%. and 11.3% (p <0.05).

The best insamination after the applied GP synchronization protocol is in group 1 - 60 - 80 pp, the synchronization efficiency reached 66%. The lowest insamination rate was found in 3 groups - 101 - 120 pp, the efficiency was 36.7%. (p <0.05).

(6)

6

SANTRUMPOS

AI – (angl. artificial insemination) dirbtinis apvaisinimas;

GnRH – (angl. gonadotropin - releasing hormon) gonadotropinų faktorius; P4 – (angl. progesterone) progesteronas;

pav. – paveikslas;

PGF2α – (angl. prostaglandin F2α) prostaglandinas F2α; pp – (post partum) periodas po apsiveršiavimo;

(7)

7

ĮVADAS

Efektyvi bandos reprodukcinė būsena užtikrina sėkmingą bei pelningą pieno ūkio gyvavimą. Tačiau, dauguma pieninių galvijų ūkių nepasiekia optimalios reprodukcinės būsenos dėl šių veiksnių: veiksniai susiję su ūkiui vadovaujančio personalo kompetencijos trūkumu bei dėl norėjimo išgauti didelį produkcijos kiekį iš karvių, kuris lemia sveikatos būklės sutrikimus.

Vienas iš būdų pagerinti karvių reprodukcines savybes yra laiku ir tiksliai nustatyti rują. Tikslus rujos nustatymas yra vienas iš didžiausių iššūkių melžiamų karvių augintojams. Tyrimų duomenys rodo, kad karvių rujos trukmė vis trumpėja, be to vis mažėja karvių skaičius, su pirminiais rujos požymiais (1).

Yra žinoma, kad periodo po apsiveršiavimo metu kinta dauguma fiziologinių rodiklių, nebūtinai gyvuliui rujojant. Šiuo laikotarpiu pasitaiko labai platus ligų kompleksas, kuris iškreipia fiziologinius rodiklius. Tyrimais nustatyta, kad esant išreikštam neigiamam energijos balansui ir karvei sergant tam tikromis neužkrečiamomis vidaus ligomis, sumažėja gyvulio produktyvumas, judrumas, kūno masė, pakinta elektrinis pieno laidumas. Šie fiksuojami rodikliai yra ypač svarbūs vertinant karvės sveikatą (2).

Dėl intensyvių metabolizmo procesų aukštos produkcijos karvių organizme sutrikdoma jų reprodukcinė būklė, kuri pasireiškia kiaušidžių hipofunkcijos pasireiškimu bei embrioninio mirtingumo padidėjimu. Norint viso to išvengti pasaulyje plačiai naudojama stimuliacija ir sinchronizacija hormoniniais preparatais. Taip siekiama atstatyti sutrikusį karvių lytinį ciklą, skatinti karvių lytinę funkciją, jei ruja neryški ar slapta, bei sumažinti sėklinimų skaičių.

Darbo tikslas: Nustatyti laikotarpio po veršiavimosi įtaką karvių parametrams fiksuojamiems karvių bandos valdymo sistemos, rujos sinchronizavimui efektyvumui pagal veršingumą.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti karvių aktyvumą sėklinimo metu ir įvertinti sąryšį su laikotarpiu po atvedimo. 2. Nustatyti karvių atrajojimą sėklinimo metu ir įvertinti sąryšį su laikotarpiu po atvedimo. 3. Nustatyti karvių sinchronizacijos efektyvumą ir įvertinti sąryšį su laikotarpiu po atvedimo.

(8)

8

LITERATŪROS APŽVALGA

Pastaraisiais metais Lietuvoje pieno ūkiai stambėja, didėja primilžiai, kartu daugėja ir įvairių reprodukcijos problemų. Įprastinė reprodukcija netenkina atsirandančių poreikių. Pastebėta tendencija, kad didėjant karvių pieningumui, silpnėja jų reprodukcinės funkcijos. Kad pieningumo didėjimas išliktų pelningas, daugiau dėmesio reikia skirti reprodukcinių funkcijų gerinimui (3). Daugelyje šalių, sėklinant karves, siekiama padidinti produkcijos kiekį, tačiau mažėja jų vaisingumas ir apvaisinimo galimybės, todėl vienas iš plačiai pasaulyje taikomų gydymo būdų yra hormoninė terapija (4). Jos pagalba sumažinamas nevaisingų karvių skaičius, padidinamas reprodukcinis efektyvumas (5).

1.1. Praktikoje naudojamos bandos valdymo sistemos

Kodėl jos skverbiasi į gyvulininkystę?

Praktikoje pastaraisiais metais vis dažniau pradedamos naudoti įvairios bandos valdymo sistemos. Bandos valdymo sistema apjungia skirtingus pieno ūkio elementus į vieną centralizuotą visumą. Taip sukuriama duomenų saugykla su ataskaitų rengimo ir analizės instrumentais, kurie supaprastina kasdienių sprendimų priėmimo procesą pieno ūkiuose. Ši sistema turi daugybę įvairiausių funkcijų, pradedant nuo automatinio veterinaro vizitų sąrašų sudarymo iki bandos ir melžimo sistemų suvestinių ruošimo ir dirbtinio apsėklinimo planavimo bei šėrimo programų sudarymo. Visų bandos valdymo sistemų principas labai panašus, tačiau skiriasi grafinis vaizdas, pateikiamų ataskaitų pavadinimai, duomenų suvedimas, fiksuojamų rodiklių kiekis bei kiti duomenys (5).

Štai keletas žinomų bandos valdymo programų kompanijų: Lely Astronaut melžimo robotų kompanija savo programą pavadino „Lely T4C“, kompanija GEA savo programinę įrangą išleido ,,Dairy Plan“ pavadinimu, Izraelio bendrovė ,,AfiMilk“ savo sukurtą bandos valdymo programą pavadino ,,AfiFarm“ pavadinimu.

Bandos valdymo davikliai yra tvirtinami individualiai ant kiekvieno gyvulio. Jie gali būti pritvirtinami diržais ant galvijo kaklo, ant uodegų, prisegami ant kojos, įsegami į ausis, gali būti naudojami peroraliai įvedami specialūs boliusai, kurie lokalizuojasi tinklainyje. Tvirtinimo tipas priklauso nuo gamintojo sukūrimo bei fiksuojamų rodiklių kiekio.

Bandos valdymo sistemos sparčiai skverbiasi į gyvulininkystę, jos suteikia galimybę pažangių pieno ūkių valdytojams lengviau ir efektyviau kontroliuoti valdomą bandą, tuo pačiu labiau atkreipiant dėmesį į pačio gyvūno gerovę bei sveikatingumą. Naudojantis bandos valdymo sistemomis padidėja ūkio pelningumas, kadangi bandos valdymo programa suteikia galimybes

(9)

9 stebėti bandos reprodukcinę būklę, sveikatos būklę, kuri leidžia pastebėti subklinikines ligos formas, tokias kaip mastito ar ketozės bei išgydyti jas, kol jos stipriai nepaveikė gyvulio organizmo bei nesukėlė didelių produkcijos nukrypimų. Anksti diagnozuotos ligos leidžia sumažinti galimus pienos gamybos nuostolius bei veterinarines išlaidas (6).

Bandos valdymo programų kūrėjai tvirtina, jog šių programų naudojimas padidina darbo efektyvumą. Ūkio valdytojas būdamas bet kurioje vietoje, kurioje yra interneto ryšys, gali savo išmaniajame įrenginyje matyti informaciją apie bandą, arba individualiai apie kiekvieną karvę, sunaudotus pašarus, karvės paros primilžis, jos sveikatą bei reprodukcinę būklę (7).

Ši sistema turi daugybę įvairiausių funkcijų, kurios apima karvių sveikatos ataskaitų sudarymą, pieno rodiklių (SLS, laidumas, temperatūra ir kt.) pateikimą, karvių aktyvumo nustatymą, kuris leidžia įvertinti karvės rują, pateikia reikalingų užtraukinti karvių sąrašus, taip pat reikalingų veršingumo tyrimui karvių sąrašus. Reikalingas ataskaitas galima susikurti pačiam, norint įdėmiau analizuoti valdomą bandą bei norint tobulėti, papildomai pagal konkrečius savo poreikius ataskaitas ir palyginimo lenteles galima pasikoreguoti (8).

1.2. Biologiniai žymenys nusakantys karvės būklę

1.2.1. Kūno temperatūra

Karvių kūno temperatūra ankstyvuoju post partum (pp) laikotarpiu gali būti vertinama kaip diagnostinis sveikatingumo požymis, kuris gali būti naudojamas įvertinant rujos ir ovuliacijos laiką bei reguliarumą, veršiavimosi laiką ir ligos pasireiškimą. Ji reguliariai kinta priklausomai nuo reprodukcinio ciklo ir ligos būklės (9). Kūno temperatūros matavimas yra viena paprasčiausių priemonių, kurią gali panaudoti tiek veterinarijos gydytojai, tiek galvijų augintojai (10). Jos matavimas kelis kartus per parą, leidžia tiksliau nustatyti sergančias karves. Nustačius aukštą temperatūrą, būtina atlikti kitus tyrimus tiksliai diagnozei nustatyti (11). Temperatūros matavimas 5-10 parų intervale yra gera profilaktinė procedūra ankstyvam ligų atsiradimui nustatyti. Yra nustatyta, kad sergantis galvijas yra tas, kurio temperatūra yra nuo 39,4 – 39,70C. Taip pat yra teiginių, kad pp laikotarpiu, karvių kurių temperatūra yra aukštesnė kaip 39,50C, dažniau suserga metritu nei tų karvių, kurioms temperatūra po apsiveršiavimo svyruoja tarp 39,0 - 39,50C (12). Daugelyje analizuotų mokslinių tyrimų teigiama, kad karvių, kurių kūno temperatūra yra žemesnė pieno primilžiai būna didesni, nei tų karvių, kurių temperatūra yra aukštesnė. Kuomet temperatūra per 0,550C pakyla aukščiau 38,60C temperatūros, tuomet pieno kiekis sumažėja 1,8 kg per parą. Teigiama, jog karvių, kurių kūno temperatūra yra 39,10C primilžis būna mažesnis 0,7 kg/d, lyginant su karvėmis, kurių vidutinė kūno temperatūra yra 38,80C (13).

(10)

10

1.2.2. Atrajojimas

Vienas iš esminių požymių, kuris parodo melžiamų karvių sveikatingumą yra atrajojimo laikas. Šis procesas karvėms yra gyvybiškai svarbus. Atrajojimas – tai procesas, kurio metu nesmulkintas stambus pašaras yra nurijamas į didijį prieskrandį ir ten išbrinkęs yra refleksiškai, nedideliais kiekiais grąžinamas į burnos ertmę, kur dar pakartotinai yra smulkiai sukramtomas. Pakartotinis pašaro patekimas į burnos ertmę iš didžiojo prieskrandžio vadinamas regurgitacija. Atrajojimo laiką keičia: jaudulys, stresas, diskomfortas, įvairių ligų pasireiškimas. Šie veiksniai slopiną atrajojimą. Klinikiniu požiūriu pašaro suvartojimas ir atrajojimo laikas yra svarbūs ligų diagnostikoje ir turi prognozinę vertę, vertinat gydymo efektyvumą (14).

Remiantis N. Soriani (2012) atlikto tyrimo duomenimis, pirmomis laktacijos paromis sveikos karvės vidutinis atrajojimo laikas buvo 504 min/d., kai tuo tarpu prieš veršiavimąsi karvių atrajojimo trukmė yra 463 min/d. Mokslininkų atliktais tyrimais nustatyta, kad sveikomis karvėmis yra laikomos tos, kurių vidutinis atrajojimo laikas yra 504min/d. Pastebėta, kad karvėms, kurių atrajojimo laikas buvo mažesnis nei 450 min/d., pirmomis dienomis po apsiveršiavimo, pasireiškė subklinikiniai ligų simptomai (15). M. S. Herskin (2004) teigė, kad atrajojimo laiko matavimas yra naudingas, norint numatyti galimą karvės veršiavimosi laiką, taip pat gauti informaciją apie gyvulio sveikatos būklę bei greitesnį ligų diagnozavimą kritiniu laikotarpiu po apsiveršiavimo (16).

1.2.3. Poilsio laikas

Karvių tinkamo poilsio laiko užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių uždavinių. Esant idealioms laikymo sąlygoms karvė per dieną guli maždaug 12 - 14 valandų. Sutrumpėjęs karvės gulėjimo laikas sumažina pieno gamybą, taip pat nuolat stovėdamos karvės neleidžia pailsėti kojoms bei sąnariams, kas turi predispoziciją kojų ligoms. Taip pat tinkamas gulėjimo laikas pagerina kraujo apytaką tešmenyje iki 30 proc., kas lemia didesnį produkcijos kiekį iš karvės. Atsiradus kojų ligoms karvės ima mažiau judėti, tai lemia mažesnį pašaro bei vandens suvartojimą. Tuomet karvės sveikatingumas bei produkcijos kiekis mažėja. Pieninės karvės gulėjimo laikotarpis paprastai trunka nuo pusės iki trijų valandų, todėl karvė stojasi ir gula daug kartų per parą. Taip pat gulėjimo bei atsikėlimo laikas priklauso nuo karvės amžiaus, sveikatos būklės bei oro temperatūros laikymo patalpoje. Labai svarbu karvių laikymo tipas, esanti ventiliacija patalpoje, gyvūnui skiriamas plotas kvadratiniais metrais bei guoliaviečių patogumas galvijui (tinkamas plotas bei guoliavietės danga) (17).

(11)

11

1.2.4. Aukšto produktyvumo karvių sąryšis su reprodukcija

Bandos reprodukcijos efektyvumas – tai vienas iš pagrindinių kriterijų ekonomiškai sėkmingam pieno ūkiui užtikrinti. Šiuolaikinės pieninės karvės dėl reikalaujamos aukštos produkcijos patiria fiziologinį stresą, o esamos valdymo sistemos negatyviai veikia tiek rujos nustatymą, tiek vaisingumą. Dirbtinis sėklinimas (AI) po natūraliai pasireiškusios rujos vis dar plačiai naudojamas daugelyje pieninio tipo ūkių ir išlieka vienas svarbesnių bandos reprodukcinę būklę įtakojančių veiksnių (18). Išgaunamas aukštas produkcijos kiekis lėmė tai, jog karvių ruja tapo trumpesnė ir sunkiau pastebima (19, 20).

Šiuolaikiniuose pieno ūkiuose didžiausia reprodukcinė problema yra ta, jog aukšto produktyvumo karvėms yra sutrikusi ovuliacija, pasireiškia „tyli“ ruja, vis dažniau pastebimas geltonkūnio užsilaikymas (21). Aukšto produktyvumo karvių organizme vyksta intensyvūs metabolizmo procesai, kurie įtakoja sėkmingą maistinių bei mineralinių medžiagų įsisavinimą gaunamą su maistingu pašaru. Didesnės pašarų sąnaudos, kurios būdingos aukšto produktyvumo karvėms, priveda prie padidėjusios kraujo apytakos kepenyse ir padidėjusio steroidų katabolizmo, tai padidina progesterono ir estradiolio klirenso greitį, todėl sumažėja cirkuliuojanti jų koncentracija kraujyje. Sumažėjusi cirkuliuojančių lytinių steroidų koncentracija neigiamai veikia reprodukcinę fiziologiją (22). Padidėjęs energijos poreikis pieno gamybai gali įtakoti anoestrus būseną melžiamų karvių bandoje, sulėtindamas kiaušidžių veiklos atsinaujinimą (19, 20, 23).

Reprodukcijos valdymo įrankiai, tokie kaip hormoniai preparatai yra plačiai naudojami šiuolaikinėse pieninių karvių bandose, kaip vienas iš reprodukcijos gerinimo būdų. Taip siekiama atstatyti sutrikusį karvių lytinį ciklą, skatinti karvių lytinę funkciją, jei ruja neryški ar slapta, bei sumažinti sėklinimų skaičių. Nepaisant sinchronizacijos protokolų efektyvumo, rujos nustatymas ir toliau sudaro didelę reikšmę atliekant AI pieninių galvijų ūkiuose JAV (18, 24). „Tyli“ ruja ar ovuliacijos nebuvimas įtakoja mažą rujos nustatymo efektyvumą, to pasekoje pailgėja laikas nuo karvės veršiavimosi iki pirmojo AI, tuo pačiu padidinamas bandos vidutinis servis periodas (25). Norint efektyviai nustatyti tikslią rują pasaulyje buvo sukurta daugybė technologijų, kurios skirtos sustiprinti rujos požymius, tai nuolatinis gyvulio elgesio stebėjimas pritaikant modernias technologijas, tokias kaip prie kojų pritvirtinti davikliai, kurie fiksuoja gyvulio aktyvumą. Padidėjęs karvių fizinis aktyvumas yra antrinis rujos požymis. Yra naudojamos įvairios sistemos, kuriose įtrauktas bandos valdymas, kaip būdas nustatyti ryšį tarp padidėjusio fizinio aktyvumo ir rujos pasireiškimo bei tinkamiausio laiko dirbtiniam sėklinimui vykdyti. Dideli karvių aktyvumo svyravimai gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, tokių kaip: nagų tvarkymas, temperatūros svyravimai, karvių pervarymas į naują grupę (26). Taip pat vis plačiau naudojamos androgenizuotos patelės (27), pedometrija (28, 29), ir radiotelemetrija (25). Buvo sukurtos naujos elektroninės sistemos, į

(12)

12 kurias įtraukti akselerometrai, padedantys nustatyti padidėjusį fizinį aktyvumą, kurį lemia padidėjęs estrogenų kiekis (26, 30).

1.3. Sinchronizacijos metodai

Rujos sinchronizavimas ir stimuliavimas hormoniniais preparatais buvo pradėtas plačiai naudoti melžiamų karvių bandos reprodukcinės sistemos valdymo programose, tai vienas iš vaisingumo didinimo metodų. Taikant rujos sinchronizavimą ir stimuliavimą nereikia nustatinėti rujos, galima planuoti sėklinimo laiką ir sėklinamų karvių skaičių (31).

1.3.1. Ovsynch protokolas

Ilgus metus galvijų reprodukcijos specialistai dirbo, kad pagerintų apsivaisinimo rodiklius pieninio tipo karvėms. Buvo tikimasi sukurti hormonų naudojimu paremtą gydymą, kuris galėtų užtikrinti, kad dirbtinis sėklinimas būtų atliktas fiksuotu laiku ir tuo pačiu pagerėtų karvių apsivaisinimas. Šis tikslas buvo pasiektas 1995 metais, kai buvo publikuotas Ovsynch protokolas (1 pav.), tai ovuliacijos sinchronizacijos protokolas, kurio metu atliekamos trys hormoninių preparatų injekcijos užtikrinančios kiaušidžių funkcijos valdymą (32).

1 pav. Ovsynch protokolas 1995 m.

Po Ovsynch protokolo atradimo, per pastaruosius du dešimtmečius įvyko daug svarbių pokyčių ovuliacijos sinchronizacijos programose, tačiau pagrindinė paskirtis išliko, tai užtikrinti gerą pieninių ir mėsinių karvių bandų reprodukcinės būklės kontrolę.

Pirmame publikuotame straipsnyje, kur yra minimas Ovsynch protokolas (25), melžiamos karvės buvo susėklintos praėjus apytiksliai 24 val. po paskutinės GnRH injekcijos. Visoms karvėms (n = 20) ovuliacija įvyko per 24 – 32 val. po paskutinės GnRH injekcijos, šis laikas atitinka normaliai fiziologiškai pasireiškiančią ovuliaciją nuo pirmų rujos požymių, tai yra 27,6 ± 5,4 val. (32). Taigi, lyginant laiką iki ovuliacijos nuo pirmų rujos požymių ar po paskutinio GnRH, fiziologiškai tai yra labai panašus laikas. Tai įrodo, kad Ovsynch protokolas gali būti veiksmingai naudojamas sukelti ovuliaciją fiksuotu laiku. Tolimesni tyrimai buvo atliekami nustatyti koks laikas nuo paskutinės GnRH injekcijos yra tinkamiausias atlikti sėklinimą (33). Ovsynch protokolui buvo

(13)

13 atrinktos n – 732 pieninio tipo karvės, kurios buvo suskirstytos į 5 grupes pagal sėklinimo laiką po paskutinės GnRH injekcijos – 0, 8, 16, 24, 32 val. Nors ir nebuvo nustatyta statistiškai patikimo skirtumo tarp 0 – 24 val. laikotarpio iki sėklinimo po paskutinės GnRH injekcijos, tačiau geriausias apsivaisinimas nustatytas grupėje, kurioje dirbtinis sėklinimas buvo atliktas praėjus 16 val. po paskutinės GnRH injekcijos. Prasčiausiai apsivaisino karvės, kurios buvo susėklintos praėjus 32 val. po paskutinio GnRH. Tai parodo, kad sėklinimas atliktas vėliau kaip 24 val. po paskutinės GnRH injekcijos Ovsynch tipo protokoluose yra per daug vėlyvas ir apsivaisinimas bus mažesnis (25) (2 pav.).

2 pav. Laiko įtaka apsivaisinimui, sėklinant po paskutinio GnRH, Ovsynch protokole

Taip pat buvo analizuojamas Ovsynch protokolo efektyvumas priklausomai nuo lytinio ciklo fazės. GnRH naudojant 1 – 4 lytinio ciklo parą retai sukeliama ovuliacija, naudojant 5 – 9 parą ovuliacija sukeliama beveik visoms karvėms. Taigi karvės, kurios pradėtos gydyti 1 – 4 parą turi seną ir didelį folikulą (19,2 mm), kuris ovuliuoja po antros GnRH dozės, o 5 –9 parą (16,8 mm). Karvės, kurioms Ovsynch pradedamas 5 – 9 lytinio ciklo parą turi didesnį kiekį cirkuliuojančio progesterono (3,6 ng/ml), PGF2α leidimo dieną, negu 1 – 4 parą (2,5 ng/ml) dėl dviejų geltonkūnių buvimo. Priešingai taikant Ovsynch protokolą vėlesnėje lytinio ciklo stadijoje (12 – 21) taip pat randama žema progesterono koncentracija dėl ankstyvos geltonkūnio regresijos prieš naudojant PGF2α. Karvės, kurioms ovuliuoja dideli folikulai (1 - 4 ar 12 – 21 parą) nustatomas žemas vaikingumo procentas (25 proc.), o kai ovuliuoja mažesni folikulai (5 – 13 parą) nustatomas (36 proc.) (34).

(14)

14 Šiuo metu praktikoje labiausiai paplitęs Ovsynch 56, tai ovuliacijos sinchronizacijos protokolas, kurio metu dirbtinis sėklinimas atliekamas po paskutinės GnRH injekcijos praėjus 16 val. (33) (3 pav., 4 pav.).

3 pav. Ovsynch 56

Šis protokolas buvo sukurtas remiantis Pursley et al., 1998 gautais rezultatais, kai geriausias apsivaisinimas nustatytas dirbtinį sėklinimą atliekant praėjus 16 val. po paskutinio GnRH. Tai pat ir kiti tyrėjai yra nurodę, kad geriausias apsivaisinimas po Ovsynch protokolo pasiekiamas dirbtinį sėklinimą atliekant 15 – 24 val. po paskutinio GnRH (35).

4 pav. Apsivaisinimas po Ovsynch 56, lyginant su Cosynch – 48 ir 72

Ovsynch 56 optimalus ne tik dėl to, kad dirbtinis sėklinimas atliekamas optimaliu laiku, tačiau tai pakankamai patogus protokolas naudoti praktikoje. Pirma GnRH injekcija atliekama ryte (0 para), po 7 parų atliekama PGF2α tai pat ryte (7 para), o paskutinė GnRH injekcija atliekama praėjus 56 val. po PGF2α injekcijos (9 para), tai atitinka 9 - tos protokolo dienos popietę ir dirbtinis sėklinimas atliekamas praėjus 16 val. po paskutinio GnRH (10 para), tai atitinka 10 – tos dienos rytą.

Taigi, apibendrinant analizuotą literatūrą, galima teigti, kad Ovsynch protokolas gerai iliustruoja karvių lytinio ciklo kontrolę, tai skatina ūkių savininkus vis dažniau naudoti ovuliacijos

(15)

15 sinchronizacijos protokolus ir taip kompensuoti sumažėjusį apsivaisinimą ir rujos požymių pasireiškimo intensyvumą dėl padidėjusios pieno produkcijos.

Siekiant gauti gerus rezultatus naudojant Ovsynch protokolą, būtina, kad karvei per pirmas 2 protokolo paras po pirmos GnRH injekcijos įvyktų dominuojančio folikulo ovuliacija ir prasidėtų naujos folikulų bangos augimas, tai pat būtina, kad iki PGF2α injekcijos (7 protokolo para) būtų užtikrinta aukšta progesterono koncentracija, kuri reikalinga bręstančio folikulo kokybei užtikrinti.

Po PGF2α injekcijos progesterono koncentracija turi greitai sumažėti ir pasiekti mažiau kaip 0,5 ng/ml sėklinimo metu, paskutinės GnRH injekcijos metu dominuojantis folikulas turi būti geros kokybės, sveikas ir gerai reaguoti į GnRH. Tik taip bus užtikrinta, kad folikulas ovuliuos per 27,6 ± 5,4 val. (25), tai yra 12 – 18 val. po dirbtinio sėklinimo.

1.3.2. GP protokolas

Nepaisant sparčiai tobulėjančių protokolų, kurie užtikrina gerą apsivaisinimą > 40 proc., tokių kaip G6G (36), Double Ovsynch (37) ar Ovsynch + P4 (38). Praktikoje dar plačiai naudojama strategija, atlikti dirbtinį sėklinimą po natūralių rujos požymių, tai puiki išeitis pieno ūkiams, kuriuose rujų stebėjimas ir nustatymas yra pakankamai aukštas > 55 proc. Tokie ūkiai gali sėkmingai suderinti rujos sinchronizaciją hormoniniais preparatais ir natūralių rujų stebėjimą (18).

Siekiant, suderinti hormoninių preparatų naudojimą su natūralių rujos požymių stebėjimu galima naudoti GP protokolą (39). Šis protokolas susideda iš dviejų hormoninių preparatų injekcijų – GnRH ir PGF2α (5 pav.).

5 pav. GP protokolas

Šiam protokolui yra būtinas geras rujų stebėjimas, nes sėklinimui tinkamas laikas yra nustatomas tik pagal rujos požymius. Šis protokolas neturi GnRH injekcijos, kuri atsakinga už ovuliacijos sinchronizaciją protokolo pabaigoje, tai pat ruja gali pasireikšti 14 parų laikotarpyje, jeigu karvė sureaguos į pirmą GnRH injekciją, tada didžiausia tikimybė rujai pasireikšti bus nuo 9 iki 11 paros. Nors ir pasireiškus rujos požymiams išlieka tikimybė, kad neįvyks ovuliacija apie 5

(16)

16 proc. karvių, tai pat apie 30 proc. karvių turės neišreikštus rujos požymius ir bus nesusėklintos (39).

1 lentelė. Aktyvumas ir ovuliacija modifikuota iš Valenza (2012)

Aktyvumo ir ovuliacijos atsakas į sukeltą geltonojo kūno liuteolizę

Proc. (n) Karvės su pakilusiu aktyvumu rujos metu 71 (63/89) Karvės kurioms įvyko ovuliacija 95 (60/63) Karvės kurioms neįvyko ovuliacija 5 (3/63) Karvės su nepakitusiu aktyvumu 29 (26/89) Karvės kurioms įvyko ovuliacija 35 (9/26) Karvės kurioms neįvyko ovuliacija 65 (17/26)

1.4. Apvaisinimas

Siekiant, sėkmingai atlikti dirbtinį sėklinimą svarbu nustatyti tikslų ovuliacijos laiką. Optimaliausias sėklinimo laikas - nuo rujos vidurio iki kelių valandų po rujos požymių pasireiškimo. Pradiniuose galvijų sėklinimo tyrimuose, kurie vyko 1940 m. sėklinimas atliktas spermą išstumiant į makštį arba prie gimdos kaklelio. Vėliau buvo vykdomi tyrimai, kurių metu viena ranka per tiesiąją žarną buvo laikomas gimdos kaklelis, o kita ranka per makštį išstumiama sperma į priekinę gimdos kaklelio dalį arba į gimdą. Keletos tyrimų rezultatai (39, 40) parodė nedidelius vaisingumo skirtumus, kuomet sperma buvo įvedama į gimdos ragus, gimdos kūną ar į gimdos kaklelį. Išanalizavus atliktus tyrimus, buvo nustatyta, kad gimdos kūnas yra optimaliausia vieta spermos išstūmimui, kuomet atliekama AI. Apvaisinimo efektyvumui įtakos turi atlikimo technika. Teisingas AI pipetės galiuko įvedimas atliekant sėklinimo procedūrą, gali padidinti veršingumą 53 procentais, šiuos duomenis pateikė Peters et al. (1984), Swain ir kt. (1986) ir Senger et al. (1988). Senger ir kiti (1988), kurie naudojo radiografinius metodus, norėdami įvertinti tinkamą AI pipetės įvedimo į gimdą padėtį nustatė 95 proc. tikslumą, tačiau praėjus 6 mėnesiams pakartojus tyrimą po perkvalifikavimo AI pipetės įvedimo tikslumas sumažėjo iki 75 proc. Iš tokių tyrimų galima teigti, jog AI tikimybė padidėja, kuomet specialistams yra nuolat pakartojamos karvės reprodukcinio trakto anatominės žinios.

1.5. Ovuliacijos ir apvaisinimo laikas

Daltonas (2001), naudodamas ,,HeatWatch“ technologiją karvių rujai nustatyti, nustatė ryšį tarp sėklinimo laiko ir apvaisinimo. Karvės buvo apvaisintos su 25 mln. spermatozoidų dozėje praėjus 2,0; 12,1 ir 24,2 valandoms po rujos požymių pasireiškimo. Procentaliai geriausias

(17)

17 apvaisinimas įvyko toms karvėms, kurios buvo apvaisintos praėjus 2 valandoms po rujos požymių pradžios – tai yra 66 proc. ir praėjus 24 valandoms po rujos požymių pradžios – tai yra 82 proc. Karvių rujos nustatymui taikant ,,Heatwatch“ technologiją ir kartu naudojant ultragarso prietaisą pasidarė lengviau įvertinti ovuliacijos laiko santykį su pasireiškusiais pirmaisiais rujos požymiais. Melžiamų karvių vidutinis intervalas nuo pirmųjų rujos požymių atsiradimo iki ovuliacijos pradžios užfiksuotas 27,6 ± 5,4 val. h (25), ), 28,7 ± 8,1 (32), ir 26,4 ±5,3 val. (42). Visi šie tyrimai parodo, jog yra reikšmingas kitimas, kur pastovus standartinis nuokrypis yra nuo 5 iki 6 val. Pagal gautus tyrimo duomenis galima teigti, kad tikslaus AI laiko nustatyti negalima. Praktikoje didelėse pieninių galvijų bandose karvės sėklinamos yra kiekvieną dieną maždaug tuo pačiu dienos metu. Lynch (2010) duomenimis, teigiama, jog nereikia valandų tikslumu sėklinti karvių, tačiau sėkmingam apsivaisinimui didelės įtakos turi tikslus sėklinimo metodas, bei aukštos kokybės sperma. Taip pat šiais atliktais tyrimais teigiama, jog yra abejojama ar karvės sėklinimas antrą kartą praėjus 24 val., po pirminio sėklinimo suteikia didesnę tikimybę sėkmingam karvės apsivaisinimui.

1.6. Rujos įtaka karvės judrumui ir atrajojimui

Tikslus rujos nustatymas yra pagrindinis veiksnys, kuris labai įtakoja gerą pieninių karvių bandos reprodukcinę būklę (42). Esant prastai rujų stebėsenai, dirbtiniam sėklinimui pasirenkamas ne pats optimaliausias laikas, tai pat daug karvių lieka nesusėklintos laiku, praleidžiama daug rujų. Tai tiesiogiai įtakoja bandos reprodukcinę būklę ir lemia ekonominius nuostolius (43). Atsižvelgiant į rujos metu pasikeitusią karvės elgseną, daugiau kaip 40 metų yra kuriami prietaisai galintys nustatyti rują pagal padidėjusį karvės aktyvumą rujos metu (25). Šios automatizuotos rujos nustatymo sistemos gali nustatyti rują daug tiksliau lyginant su vizualiniu rujų stebėjimu.

Rujos metu padidėjęs karvių fizinis aktyvumas yra vienas pagrindinių požymių, pagal kurį aktyvumą fiksuojančios programos nustato rują. Tokiu būdu yra nustatomas tikslus rujos pradžios laikas ir tai leidžia kuo tiksliau pasirinkti dirbtinio sėklinimo laiką. Tačiau net ir geriausios padidėjusį aktyvumą nustatančios programos negali 100 proc. nustatyti visas rujojančias karves. Yra atlikta tyrimų, kurių metu nustatyta, kad aktyvumo padidėjimas nustatomas apie 70 proc. karvių, likusioms nepasireiškia aktyvumo padidėjimas (39,44).

(18)

18

2 lentelė. Aktyvumo pasireiškimas ir įtaka apsivaisinimui, modifikuota iš Fricke et al. 2014

Yra atlikta pakankamai tyrimų, kurių metu nustatyta, kad suėdamo pašaro kiekiai gali būti registruojami labai tiksliai ir nuolat per visą laktaciją (44).

Rujos metu karvės elgesys keičiasi, yra nustatyta, kad karvė rujos metu prie pašaro stalo praleidžia mažiau laiko, lyginant su laikotarpiu kai nerujoja. Pahl et al., (2015) teigia, kad ėdimo laikas gali sutrumpėti net iki 58 min. dirbtinio sėklinimo dieną. Tai pat, rujos metu yra įtakojamas ne tik ėdimo laikas, tačiau ir atrajojimas. Nustatyta, kad atrajojimas sumažėja ne tik sėklinimo dieną, tačiau pradeda mažėti dieną prieš sėklinimą (45). Iš tiesų, atrajojimas yra požymis, kurio sumažėjimas rujos metu pasireiškia labiausiai ir lyginant su kitais požymiais, tokiais kaip leidimasis būti kergiamai ar šokinėjimas ant kitų karvių išlieka ilgiausiai (46). Rujos požymiai ryškiausi būna nakties metu, nerujojančios karvės nuo 22.00 iki 06.00 val. daugiausia laiko praleidžia gulėdamos ir atrajodamos, taigi, bet koks suaktyvėjimas šiuo metu yra ryškiai matomas (47). Rujojančios karvės šiuo paros metu yra pačios aktyviausios ir tokie požymiai kaip šokinėjimas ant kitų karvių yra ryškiai matomi (48). Taigi, atlikti tyrimai aiškiai parodo, kad atrajojimas nuo 00.00 iki 06.00 yra ženkliai sumažėjąs rujojančioms karvėms (45). Tai pat, rujos metu kraujyje estrogenų kiekis yra labai aukštas, lyginant su nerujojančiomis karvėmis (49). Estrogenai mažina karvių apetitą ir pašarų suėdamumą (50) ir tai, taip pat įtakoja atrajojimo laiko sumažėjimą (51).

(19)

19

2. TYRIMO METODAI

2.1. Pagrindinė bandymų schema

6 pav. Pagrindinė tyrimo schema

P.p 60-80 dienų laikotarpyje, n=30 P.p 81-100 dienų laikotarpyje, n=30 P.p 101-120 dienų laikotarpyje, n=30

Taikomas sinchronizacijos GP protokolas

KBVS fiksuojama produkcija, reprodukcija, aktyvumas, atrajojimas t=12,24,36,48,72,96,108 h

Sėklinimas

Neveršingų karvių pirmoji resinchronizacija

Neveršingų karvių sėklinimas po pirmosios resinchronizacijos

Neveršingų karvių antroji resinchronizacija Lely T4C bandos valdymo programa Atrinktos kliniškai sveikos karvės n=90

(20)

20

2.2. Ūkio charakteristika

Tyrimas atliktas nuo 2018 metų spalio mėn., iki 2019 metų birželio mėn. Tyrimai atlikti ,,X“ pieninių karvių ūkyje, esančiame Kauno rajone. Ūkyje laikoma 3260 galvijų. Iš jų 1034 melžiamos karvės ir 149 užtrūkusios karvės. Ūkyje laikomos Holšteinų, Lietuvos juodmargių, Vokietijos juodmargių, Olandų juodmargių, Švicų, Lietuvos žalmargių, Holšteinų žalmargių bei Džersių veislės galvijai. Vyriausios karvės yra šeštos laktacijos. Servis periodas - 147 paros. Primilžis iš pirmaveršių - 9,8 tonos per laktaciją, antraveršių ir vyresnių – 11,5 tonos per laktaciją. Sėklinimo indeksas – 2,6. Karvių intervalas tarp apsiveršiavimų – 13,3 mėn.

Didžioji dalis karvių yra melžiama melžimo robotais, o karvės netinkančios robotizuotam melžimui yra melžiamos 20 vietų ,,šonas prie šono“ tipo melžimo aikštelėje. Robotais melžiamos 780 karvių, o 254 karvės melžiamos melžimo aikšelėje. Ūkyje naudojama „Lely T4C“ bandos valdymo programa, kuri stebi robuotose melžiamas karves. Melžimo aikštelėje ,,šonas prie šono“ yra įdiegta „DeLaval Alpro“ sistema. Guoliavietėse įrengti guminiai kilimėliai, mėšlas šalinamas skreperiais. Vasaros ir žiemos sezono metu karvės yra laikomos palaido tipo tvartuose, suskirstytos grupėmis.

Galvijai suskirstyti į septynias technologines grupes: 1. Pirmaveršės iki 150 parų po apsiveršiavimo;

2. Antros ir vyresnės laktacijos karvės iki 150 parų po apsiveršiavimo; 3. Pirmos ir vyresnės laktacijos karvės nuo 150 parų iki užtrūkinimo; 4. Užtrūkusios karvės;

5. Tranzitinės karvės, kurios likus 3 savaitėms iki veršiavimosi atskiriamos į atskirą gardą; 6. Telyčios:

 Nuo gimimo iki 2 mėn.  Nuo 2 mėn. iki 7 mėn;  Nuo 7 mėn. iki 12 mėn.;  Nuo 13 mėn. iki sėklinimo;  Veršingos telyčios.

7. Penimi buliai.

Karvės yra šeriamos pagal du racionus: 1 grupė - karvės melžiamos robotuose (3 lentelė), 2 grupė - karvės melžiamos melžimo aikštelėje (4 lentelė).

(21)

21

3 lentelė. Melžiamų robotuose karvių racionas

Pašaras Kg

Kviečiai 1,0

Runkelių melasa 0,8

Pašarinis priedas Hepatron 0,1 Silosuoti cukrinių runkelių griežiniai 3,0

Liucernos silosas 21,0

Kukurūzo silosas 17,5

Šienas 0,5

Kvietiniai šiaudai 0,7

Vanduo 12,0

Kombinuotas pašaras (atvežamas) 4,0 Kombinuotas pašaras (maišomas ūkyje) 5,0 Energinis pašaro priedas Dynalac 0,3

4 lentelė. Melžiamų karvių melžimo aiktštelėje racionas

Pašaras Kg

Kviečiai 2,0

Runkelių melasa 0,8

Silosuoti cukrinių runkelių griežiniai 5,0

Liucernos silosas 18,0

Kukurūzo silosas 19,0

Šienas 0,5

Kvietiniai šiaudai 0,5

Vanduo 10,0

Kombinuotas pašaras (maišomas ūkyje) 6,0 Energinis pašaro priedas Dynalac 0,3

2.3. Tyrimus reglamentuojantys įstatymai

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 („Valstybės žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės tarnybos įsakymų „Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4-361) ir „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4-16); taip pat atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.

2.4. Tyrimo objektas

Moksliniam tyrimui buvo atrinkta 90 kliniškai sveikų (n=90) pirmos – antros laktacijos, panašaus produktyvumo melžiamų karvių. Visoms atrinktoms karvėms po apsiveršiavimo nebuvo

(22)

22 pasireiškę rujos požymiai. Visos karvės buvo atrenkamos pagal geltonkūnio būvimą kiaušidėse. Iš atrinktų karvių buvo sudarytos 3 grupės po 30 karvių. Grupės sudarytos šiuo principu: 1 grupė - 60 - 80 parų, 2 grupė - 81-100 parų ir 3 grupė - 101-120 parų po apsiveršiavimo.

2.5. Darbo eiga

Bandos valdymo programa „Lely T4C“ fiksuoja visus melžimo, reprodukcijos, gyvulių sveikatingumo bei šėrimo duomenis. Peržvelgus fiksuotus duomenis, atrinktos trys karvių grupės, kurioms 60-80 pp., 81-100 pp., ir 101-120 pp. parų laikotarpyje nebuvo fiksuota ruja ir jos nebuvo sėklintos.

Visoms atrinktoms karvėms buvo atliekamas klinikinis tyrimas ir ultrasonografija. Klinikinio tyrimo metu buvo įvertinas širdies darbas (dažnis 50 - 80 tvinksnių per minutę), kvėpavimas (10 - 30 kartų per minutę) ir kūno temperatūra (rektinė 38,2 – 39,00C). Atliktas rektinis tyrimas, kurio metu įvertinta gimdos ir kiaušidžių būklė. Tyrimui atrinktos karvės, kurių bent vienoje kiaušidėje buvo aptiktas geltonkūnis. Visoms atrinktoms karvėms buvo taikomas GP sinchronizacijos protokolas.

Atrinktoms skirtingų karvių grupėms 0 – ąją parą į raumenį (lot. m. biceps femoris) leidžiama 2 ml preparato ,,Ovarelin“ (Ceva Santé Animale), 50 µg/ml, veiklioji medžiaga - diacetato tetrahidratas. 7 – ąją parą į tą patį raumenį leidžiama 2 ml preparato ,,Oestrophan“ (Bioveta), veiklioji medžiaga – kloprostenolis. Injekcijoms buvo naudojami vienkartiniai švirkštai bei adatos, prieš dūrį, dūrio vieta aseptizuojama vatos tamponėliu suvilgytu dezinfekciniu tirpalu – Cutasept (Bode Chemie Hamburg). Nepriklausomai ar išryškėjo karvėms rujos požymiai ar neišryškėjo po PGF2α injekcijos, jos sėklinamos praėjus 72-76 val.

2.6. Hormoniniai preparatai

„Ovarelin“ (Ceva Santé Animale, Pranzūzija) - tai injekcinis tirpalas, kurio 1 ml tirpalo yra: gonadorelino 50 µg (diacetato tetrahidrato), pagalbinės medžiagos (benzilo alkoholis). Gonadorelinas tai yra sintetinis hormonas, kuris yra cheminis ir fiziologinis atitikmuo natūraliam žinduolių organizme gaminamam gonadotropiną atpalaiduojančiam hormonui (GnRH). Gonadorelinas skatina hipofizės gonadotropinų, liuteinizuojančio hormono (LH) ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) sintezę ir išsiskyrimą. Gonadorelinas skirtas rujai bei ovuliacijai sukelti kartu naudojant PGF2a, ar jo analogą su progesteronu ar be jo kaip AI protokolų dalis. Taip

(23)

23 pat skirtas gydyti, esant vėluojančiai ovuliacijai. Vaistą reikia švirkšti į raumenis, vienam gyvuliui yra 2 ml dozė (60).

„Oestrophan“ (Bioveta, Plc., Čekija) – tai injekcinis tirpalas, kurio 1 ml tirpalo yra: kloprostenolio 250 µg (natrio druskos), pagalbinės medžiagos (injekcinio vandens, natrio hidroksido, chlorkrezolio, citrinų rūgšties). Kloprostenolis tai yra sintetinis prostaglandinų F2a analogas, kuris mažina kraujo plazmos progesterono kiekį. Kloprostenolis veikia lygiuosius gimdos raumenis bei kiaušides – daugumos žinduolių kiaušidėse esantį geltonkūnį veikia liuteolitiškai ir tuo pačiu stimuliuoja vaikingų ir nevaikingų patelių gimdos veiklą. Šis sintetinis hormonas liuteolitiškai veikia 200 – 400 kartų stipriau nei natūralūs F2a prostaglandinai, kurie taip pat sukelia stiprius gimdos lygiųjų raumenų susitraukimus. Sušvirkštas liutealinėje reprodukcijos ciklo fazėje vaistas sukelia rują praėjus 48–96 val. Preparatas įprastai skiriamas telyčioms ir karvėms rujai sinchronizuoti bei sukelti, taip pat po vaikavimosi susirgus lėtiniu endometritu, esant folikulų cistoms, norint nutraukti patologinį ar nepageidaująmą vaikingumą bei atsivedimui sukelti (61).

2.7. Veršingumo nustatymas

Po sėklinimo praėjus 30 parų, karvėms buvo atliktas ultragarsinis veršingumo tyrimas. Sinchronizacijos efektyvumas vertinamas pagal apsivaisinusių karvių skaičių. Veršingumas ir kiaušidžių dariniai buvo nustatomi ir matuojami naudojant DRAMINSKI iScan ultragaro prietaisą (7 pav.) 7,5 MHz dažniu.

(24)

24 Prieš ultragarsinį tyrimą, karvės buvo fiksuojamos staklėse, tuomet iš tiesiosios žarnos ranka pašalintos išmatos. Prieš atliekant ultragarsinį tyrimą, pirmiausiai buvo atliktas rektinis tyrimas palpuojant lytinius organus tam, kad būtų lengviau įvertinti tiriamųjų karvių lytinių organų topografiją, taip norint gauti tikslesnius tyrimo rezultatus. Prieš pradedant ultragarsinį tyrimą zondas buvo sutepamas lubrikantu ir taip paruošiamas prietaisas darbui. Suteptas zondas reguliuojamas rankos ir pirštų pagalba įvedamas į jau paruoštą tiesiąją žarną. Ultragarsinį tyrimą pradėjome nuo gimdos kūno, tuomet apžiūrėjome gimdos ragus bei kiaušides. Tyrimo metu įvestas zondas per tiesiosios žarnos sienelę priglaudžiamas prie gimdos bei kiaušidžių sienelės.

Veršingomis laikytos tos karvės, kurių gimdoje ultragarsinio tyrimo metu matomi skysčiai ir matomas embriono maišelis ir pats embrionas (8 pav.). Neveršingomis laikytos tos karvės, kurioms matoma gimda, kaip pilka struktūra, kuri nepasižymėjo dideliu echogeniškumu, bei gimdoje neaptikus embriono maišelio (9 pav.). Tokioms karvėms buvo apžiūrimos kiaušidės, kuriose nustatyti kiaušidžių dariniai tokie kaip geltonkūnis (10 pav.) arba cistos (11 pav.), atsižvelgiant į tai buvo skirtas gydymas bei resinchronizuojama ruja.

8 pav. Karvės gimda ir joje matomas 31 dienos embrionas pažymėtas mėlyna rodykle. (Aut. Rimvydas Juknevičius)

(25)

25

9 pav. Neveršingos karvės gimdos spindis, kuris apibrėžtas mėlynu apskritimu. (Aut. Rimvydas Juknevičius)

10 pav. Kiaušidės darinys – neveršingos karvės geltonkūnis, kuris apibrėžtas mėlynu apskritimu.(Aut. Rimvydas Juknevičius)

(26)

26

11 pav. Kiaušidės darinys – neveršingos karvės kiaušidėje esanti cista, kuris apibrėžtas mėlynu apskritimu.(Aut. Rimvydas Juknevičius)

2.8. Duomenų statistinė analizė

Norint sužinoti, kokia sąsaja tarp tiriamųjų karvių, kurioms buvo atlikta sinchronizacija GP protokolu, atrajojimo, aktyvumo, produkcijos, parų skaičiaus pp bei veršingumo nustatymo efektyvumo buvo statistiškai analizuojami duomenys bei atlikti skaičiavimai. Buvo naudojama kompiuterinė programa ,,Microsoft Office Excel 2010“, kurioje buvo vedami gauti duomenys, o skaičiuojant statistinius duomenis naudojama kompiuterinė programa ,,SPSS statistics v21“, kurioje buvo gauti ir apskaičiuoti statistiniai rezultatai. Grupėms palyginti buvo naudotas Stjudento kriterijus ir vienfaktorinė dispersinė analizė (ANOVA). Gautieji duomenys laikomi statistiškai patikimi, kai p<0,05.

(27)

27

3. TYRIMO REZULTATAI

Pateiktame grafike (12 pav.) matome, kad karvės kurios buvo skatintos tarp 60 – 80 parų pp aktyvumas skyrėsi priklausomai nuo veršingumo statuso po taikyto gydymo. Iki 36 valandos po PgF2α tarp abiejų grupių nebuvo skirtumo, tačiau praėjus 72 valandoms po gydymo, dirbtinio sėklinimo metu neveršingomis likusios karvės buvo 22,5 proc. aktyvesnės lyginant su karvėmis kurios tapo veršingos. Tai pat panaši tendencija išliko praėjus 24 valandoms po sėklinimo, neveršingos buvo 53 proc. aktyvesnės lyginant su veršingomis.

12 pav. Karvių reprodukcinė būklė 60 – 80 pp, jos priklausomybė nuo aktyvumo

Karvių grupėje nuo 81-100 pp. matoma tendencija, kad veršingomis tapusios karvės buvo aktyvesnės po PgF2α injekcijos visą tiriamąjį laikotarpį, išskyrus praėjus 72 val. Pateiktame grafike (13 pav.) matome, jog aktyvumas veršingomis tapusių karvių grupėje praėjus 36 val. po PgF2α injekcijos buvo 5,2 proc. didesnis nei neveršingų karvių, o praėjus 72 valandoms, kuomet karvės buvo sėklintos, neveršingos 6,6 proc. buvo aktyvesnės, tačiau po sėklinimo praėjus 24 valandoms veršingos karvės vėl tapo aktyvesnės 13,5 proc.

0,00 20,00 40,00 60,00 80,00 100,00 120,00 12 24 36 48 60 72S 84 96 108 Ak ty v um a s, m in

Laikas, val po PGF injekcijos

Aktyvumas pagal reprodukcijos būklę

Neveršingos Veršingos

(28)

28 13 pav. Karvių reprodukcinė būklė 81 – 100 pp, jos priklausomybė nuo aktyvumo

Pateiktame grafike (14 pav.) matome, kad aktyvumo šuolis nuo 36 val. po PgF2α injekcijos pastebimas abiejuose grupėse, tačiau veršingomis tapusių karvių aktyvumas buvo 1,7 proc. didesnis lyginant su likusiomis neveršingomis. Sėklinimo metu, sėkmingai apsivaisinusių karvių aktyvumas buvo 12,2 proc. mažesnis lyginant su likusiomis neveršingomis po gydymo. Praėjus 96 valandoms po PgF2α injekcijos, sėkmingai apsivaisinusių karvių aktyvumas buvo 2,9 proc. didesnis lyginant su neapsivaisinusių karvių.

14 pav. Karvių reprodukcinė būklė 101 – 120 pp, jos priklausomybė nuo aktyvumo

0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00 90,00 12 24 36 48 60 72S 84 96 108 Ak ty v um a s, m in

Aktyvumas pagal reprodukcijos būklę

Neveršingos Veršingos 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 12 24 36 48 60 72S 84 96 108 Ak ty v um a s, m in

Aktyvumas pagal reprodukcinę būklę

(29)

29 Praėjus 36 valandoms nuo PgF2α injekcijos tapusių neveršingomis karvių atrajojimas buvo 2,4 proc. didesnis nei sėkmingai apsivaisinusių karvių. Sėklinimo metu sėkmingai apsivaisinusių karvių atrajojimas buvo 6,9 proc. mažesnis lyginant su neapsivaisinusiomis karvėmis. Praėjus 24 valandoms po sėklinimo, veršingų tapusių karvių atrajojimas buvo 7 proc. mažesnis lyginant su nesėkmingai apsivaisinusiomis karvėmis.

15 pav. Karvių reprodukcinė būklė 60 – 80 pp, jos priklausomybė nuo atrajojimo

Grafike (16 pav.) matome, kad karvės, kurios tapo veršingos, praėjus 36 valandoms po PgF2α injekcijos buvo linkusios 1,7 proc. mažiau atrajoti lyginant su neveršingomis karvėmis. Tokia pat tendencija pastebėta praėjus 72 valandoms po PgF2α injekcijos, tuomet veršingomis tapusių karvių atrajojimas buvo 8,9 proc. mažesnis lyginant su karvėmis, kurios liko neveršingos. Tačiau praėjus 24 val. po sėklinimo veršingomis tapusių karvių atrajojimas buvo 1,5 proc. didesnis lyginant su likusiomis neveršingomis karvėmis.

0,00 100,00 200,00 300,00 400,00 500,00 600,00 12 24 36 48 60 72S 84 96 108 At ra jo jim a s, m in

Atrajojimas pagal reprodukcijos būklę

(30)

30

Pateiktame grafike (17 pav.) matome, kad praėjus 36 valandoms po PgF2α injekcijos vėliau tapusiomis veršingomis, karvių atrajojimas buvo 5,8 proc. mažesnis lyginant su likusiomis neveršingomis. Sėklinimo metu sėkmingai apsivaisinusių karvių atrajojimas buvo 11,3 proc. mažesnis nei neapsivaisinusių karvių. Praėjus parai po sėklinimo veršingomis tapusių karvių atrajojimas buvo 2 proc. mažesnis nei neveršingų karvių, tačiau ženkliai padidėjęs lyginant su sėklinimo metu buvusiu atrajojimu.

Tyrimo metu veršingomis tapusios karvės buvo linkusios produkuoti didesnį pieno kiekį lyginant su neveršingomis karvėmis. Tačiau abi grupės turėjo tendencija pieno kiekio kilimui per

0,00 100,00 200,00 300,00 400,00 500,00 600,00 12 24 36 48 60 72S 84 96 108 At ra jo jim a s, m in

Atrajojimas pagal reprodukcijos būklę

Neveršingos Veršingos 380,00 400,00 420,00 440,00 460,00 480,00 500,00 520,00 12 24 36 48 60 72S 84 96 108 At ra jo jim a s, m in

Atrajojimas pagal reprodukcinę būklę

(31)

31 tiriamąjį 108 valandų laikotarpį. Praėjus 36 valandoms po PgF2α injekcijos veršingos karvės pieno produkavo 5,7 proc. daugiau lyginant su karvėmis, kurios po gydimo liko neveršingos. Tai pat, praėjus 12 valandų po sėklinimo, karvės kurios tapo veršingos produkavo 3,2 proc. daugiau pieno produkcijos lyginant su neveršingų grupe.

18 pav. Karvių reprodukcinė būklė 60 – 80 pp, jos priklausomybė nuo pieno kiekio

Grafike (19 pav.) matome, jog karvių grupėje nuo 81-100 p.p. parų praėjus 36 valandoms po PgF2α injekcijos veršingų karvių produkcija buvo 0,6 proc. mažesnė lyginant su neveršingomis karvėmis. Taip pat praėjus 72 valandoms po sėklinimo, veršingų karvių produkcijos kiekis buvo 1,9 proc. mažesnis lyginant su nesėkmingai apsivaisinusiomių karvių produkcijos kiekiu.

36 37 38 39 40 41 12 36 60 84 108 P iena s, k g

Pieno kiekis pagal reprodukcijos būklę

Neveršingos Veršingos 38,50 39,00 39,50 40,00 40,50 41,00 41,50 42,00 42,50 43,00 43,50 12 36 60 84 108 P iena s, k g

Pieno kiekis pagal reprodukcinę būklę

(32)

32 Šiame grafike (20 pav.) matome, kad karvės grupėje nuo 101 – 120 parų pp, buvo linkusios mažinti pieno produkciją tyrimo metu. Tai labiausiai pastebima veršingomis tapusių karvių grupėje. Praėjus 36 valandoms po PgF2α injekcijos veršingomis tapusių karvių pieno kiekis buvo 4,1 proc. mažesnis lyginant su likusių neveršingomis karvių grupe. Praėjus dar 48 valandoms po gydymo sėkmingai apsivaisinusių karvių pieno kiekis buvo 6,8 proc. mažesnis lyginant su neapsivaisinusiomis.

Tyrimo metu nustatyta, kad 60-80 parų pp. laikotarpyje po pirmos rujos sinchronizacijos veršingomis tapo 66,67 proc. karvių. Kitu tiriamuoju laikotarpiu – 81-100 p.p. parų, atlikus pirmąją rujos sinchronizaciją, sėkmingai apsivaisino 50 proc. karvių. Trečioje tirtoje grupėje – 101-120 parų p.p. laikotarpyje atlikus rujos sinchronizaciją veršingomis tapo 36,7 proc. karvių.

36,00 37,00 38,00 39,00 40,00 41,00 42,00 12 36 60 84 108 P iena s, k g

Pieno kiekis pagal reprodukcinę būklę

(33)

33

REZULTATŲ APTARIMAS

Šiuolaikiniai pieno ūkiai vis dažniau susiduria su rujos nustatymo problemomis. Karvės dažniausiai rujos požymius rodo vėlai vakare arba anksti ryte. Analizuojant karvių aktyvumo duomenis, pastebėta, kad rujojančios karvės nueina didesnį atstumą nei nerujojančios (52).

Daugumoje atliktų mokslinių tyrimų analizuojamas karvių aktyvumo ryšys su ruja ir apsivaisinimu. Nustatyta, kad karvių apsivaisinimo tikimybė gerokai išauga su padidėjusiu jų aktyvumu rujos metu. Karvių aktyvumas rujos metu, sekant aktyvumo valdymo sistemą, trunka 16,1 ± 4,7 val. (4- 28 val. Intervale) (38).

Mūsų duomenys nesutampa su užsieniečių atliktų tyrimų duomenimis. Analizuojant karvių aktyvumo ryšį su apsivaisinimu nustatėme, kad tarp tirtų grupių didžiausias aktyvumo skirtumas tarp veršingų ir neveršingų po gydymo pastebėtas grupėje 60 – 80 parų pp. Šioje grupėje veršingomis tapusios karvės buvo mažiau aktyvios tiriamuoju laikotarpiu lyginant su karvėmis, kurios po gydymo ir atlikto sėklinimo liko neveršingos. Dirbtinio sėklinimo metu neveršingomis likusios karvės buvo 22,5 proc. aktyvesnės lyginant su karvėmis kurios tapo veršingos. Tai pat panaši tendencija išliko praėjus 24 valandoms po sėklinimo, neveršingos buvo 53 proc. aktyvesnės lyginant su veršingomis. Kitose grupėse ryškių skirtumų aktyvumo atžvilgiu nenustatyta.

Lyginant mokslininkų tyrimus su mūsų duomenimis, atrajojimo laikas turi įtakos efektyvesniam apsivaisinimui. Visose karvių grupėse po gydymo apsivaisinusių karvių atrajojimas sėklinimo metu buvo mažesnis lyginant su karvėmis, kurios liko neveršingos, atitinkamai tarp grupių – 6,9 proc., 8,9 proc. ir 11,3 proc. Galima daryti išvadą, kad padidėjus pašarų suvartojimui rujos metu skatinamas steroidinių hormonų metabolizmas, dėl šių hormonų slopinamos reprodukcinės funkcijos, atsiranda nepilnavertė ruja (53).

Aukšto produktyvumo karvėms yra nustatytas statistinis ryšys tarp pieno produkcijos kiekio ir vaisingumo. Pastebėta, kad esant dideliam primilžiui, karvės blogiau apsivaisina ir turi didesnį procentą reprodukcinių sutrikimų. Taigi didelis pieno produkcijos kiekis nevienodai veikia karvių apsivaisinimo galimybes. Daugelyje šalių, sėklinant karves, siekiama padidinti produkcijos kiekį, tačiau mažėja jų vaisingumas (54). Lopez ir kiti (2004) nustatė, kad aukšto produktyvumo tiriamajai karvių grupei (34-46 kg per parą) post partum periodu atsiradus neigiamam energijos balansui pasireiškė trumpesnė ruja, ovuliacijos metu nustatyti didesni folikulai. Vėliau keičiasi cirkuliuojančių hormonų ir metabolitų koncentracijos: gliukozės, insulino, urėjos ir į insuliną panašaus augimo faktoriaus - 1 (IGF-1), kuris sumažina estrogenų gamybą (19). Sumažėjus šių medžiagų koncentracijai kraujyje sutrikdomas galutinis kiaušialąsčių vystymosi procesas (55), bei sutrikdoma GnRH sekrecija pagumburyje (56). Anot M. Wiltbank (2006), mažesnė estrogenų koncentracija kraujyje, slopina rujos pasireiškimą (22). Nustatyta, kad aukštesnė IGF -1

(34)

34 koncentracija yra pas karves, kurių pirmoji ovuliacija įvyksta per 35 paras po veršiavimosi (57).

Palyginę tirtų karvių pieno produkciją su apsivaisinimu, nustatėme, kad grupėje 60 – 80 parų

pp, neveršingomis likusios karvės tyrimo metu produkavo mažiau pieno lyginant su veršingomis

tapusiomis karvėmis, mažesnis pieno kiekis rujos metu galimai įtakojo rujos požymių intensyvumą per mažesnį hormonų metabolizmą kepenyse.

M. R. Islam ir kt., (2013) išanalizavęs ankstesnius tyrimus nustatė, kad sinchronizacijai naudojant GP protokolą karvių veršingumas siekia 64,7 proc., o pagal Shahas ir Nakao (2010) 90,9 proc. Taigi pagal atliktus tyrimus GnRH analogo injekcija turi teigiamą poveikį karvių vaisingumui. GnRH naduojimas sukelia didelių folikulų ovuliaciją ir skatina naujos folikulų bangos formavimąsi per 3–4 paras po injekcijos. Po PGF2α injekcijos nustatytas didesnis 73,9 proc., ryškesnių rujų, atitinkamai didesnis vaisingumo procentas 52,1 – 86,4 proc (58, 59).

Mūsų atlikto tyrimo metu nustatyti rezultatai sutampa su užsienio autorių tyrimų rezultatais: Geriausias apsivaisinimas po gydymo protokolu nustatytas grupėje 60 – 80 parų pp, veršingų karvių nustatyta 66,67 proc. Prasčiausiai apsivaisino vėlyviausioje grupėje 101 – 120 parų pp buvusios karvės, veršingumas nustatytas 36,7 proc. karvių. Iš gautų rezultatų galima teigti, kad siekiant gerų apsivaisinimo rodiklių, karves reikia pradėti sėklinti apie 60 – 80 parų pp.

(35)

35

IŠVADOS

1. Tarp tirtų grupių didžiausias aktyvumo skirtumas tarp veršingų ir neveršingų po gydymo pastebėtas grupėje 60 – 80 parų pp. Šioje grupėje veršingomis tapusios karvės buvo mažiau aktyvios tiriamuoju laikotarpiu lyginant su karvėmis, kurios po gydymo ir atlikto sėklinimo liko neveršingos (p>0,05).

2. Visose karvių grupėse po gydymo apsivaisinusių karvių atrajojimas sėklinimo metu buvo mažesnis lyginant su karvėmis, kurios liko neveršingos, atitinkamai tarp grupių – 6,9 proc., 8,9 proc. ir 11,3 proc (p<0,05).

3. Geriausias apsivaisinimas po gydymo protokolo nustatytas grupėje 60 – 80 parų pp ir ši tendencija išliko per visus tris sėklinimus šioje grupėje. Prasčiausiai apsivaisino vėlyviausioje grupėje 101 – 120 parų pp buvusios karvės ir tai atsispindi visuose trijuose sėklinimuose lyginant su kitomis grupėmis (p<0,05).

(36)

36

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Dobson H., Walker S. L., Morris M. J., Routly J. E., Smith R. F. Why is it getting more difficult to successfully artificially inseminate dairy cows? Animal. 2008. 2(8). P. 1–21. 2. Antanaitis R., Žilaitis V., Sabaliauskienė G,, Kučinskas A., Makauskas S. Fiziologinių

parametrų, fiksuojamų kompiuterine bandos valdymo programa, klinikinė reikšmė diagnozuojant mastitą, endometritą ir šliužo dislokaciją į kairę. Veterinarija ir Zootechnika. 2012. T. 58 (80). P. 3–7.

3. Jobst SM, Nebel RL, McGilliard ML, Pelzer KD 2000: Evaluation of reproductive performance in lactating dairy cows with prostaglandin F2α, gonadotropin-releasing hormone, and timed artificial insemination. J Dairy Sci 83: 2366-2372.

4. Savalia K.K., Dhami A.J., Hadiya K.K., Patel K.R. Augmenting fertility of anoestrus and repeat breeding buffaloes using controlled breeding techniques under field conditions. Indian Vet. J. 2014a;89:23–27.

5. (https://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2011/01/bandos-valdymo-programa-prabanga-ar-butinybe) žiūrėta (2019 – 09 – 15)

6. (https://www.delaval.com/lt/patarimai-kininkui/farm-management2) (žiūrėta 2019 – 09 – 15)

7. Kamarauskienė D. Bandos valdymo programą įdiegė telefone. Mano ūkis. Kaunas. 2013/10. 8.

(http://archive-lt.com/page/2657235/2013-08-18/http://www.delaval.lt/-/Sprendimaiir-produktai/kio-valdymas/Delpro-kio-valdymo-sistema/) (žiūrėta 2019 – 10 – 02 )

9. Talukder S, Kerrisk KL, Ingenhoff L, Thomson PC, Garcia SC, Celi P. 2014. Infrared technology for estrus detection and as a predictor of time of ovulation in dairy cows in a pasture-based system. Theriogenology 81(7):925–935. pmid:24560547

10. Hoffmann G, Schmidt M, Ammon C, Meierhöfer SR, Burfeind O, Heuwieser W et al. Monitoring the body temperature of cows and calves using video recordings from an infrared thermography camera“. Vest Res Commun. 2013; 37: 92-98.

11. Burfeind O, von Keyserlingk MAG, Weary DM, Veira DM, Heuwieseret W. Short communication: Repeatability of measures of rectal temperature in dairy cows. J. Dairy Sci. 2010; 93(2): 624-628.

12. Palenik T, Dolezel R, Kratochvil J, Cech S, Zajic J, Jan Z et al. Evaluation of rectaltemperature in diagnosis of puerperal metritis in dairy cows. Veterinarni Medicina. 2009;54(4): 148–156.)

13. Allen JD, Anderson SD, Collier RJ, Smith JF. Managing heat stress and its impact on cowbehavior. In Proceedings. 11th Western Dairy Management Conference 2013; 148-164.

(37)

37 14. Hall J. B., Silver S. „Nutrition and Feeding of the Cow-Calf Herd: Digestive System.

Animal Feed Science and Technology 2009.

15. Soriani N., Trevisi E. and Calamari L. 2012. Relationships between rumination time, metabolic conditions, and health status in dairy cows during the transition period.

16. Herskin, M. S., L. Munksgaard, and J. Ladewig. 2004. Effects of acute stressors on nociception,adrenocortical responses and be-havior of dairy cows. Physiol. Behav. 83:410– 418.

17. http://www.milkproduction.com/Library/Scientific-articles/Housing/Cow-comfort-9/ (žiūrėta 2019 – 10 – 05)

18. Caravielo, D. Z., K. A. Weigel, P. M. Fricke, M. C. Wiltbank, M. J. Florent, N. B. Cook, K. Wiltbank V. Nordlund, N. R. Zwald, and C. M. Rawson. 2006. Survey of management practices on reproductive performance of dairy cattle on large US commercial farms. J. Dairys sci. 89:4723-4735.

19. Lopez H, Satter LE and Wiltbank MC 2004. Relationship between level of milk production and estrous behavior of lactating dairy cows. Animal Reproduction Science 81, 209–223. 20. Yániz JL, Santolaria P, Giribet A and López-Gatius F 2006. Factors affecting walking

activity at estrus during postpartum period and subsequent fertility in dairy cows. Theriogenology 66, 1943–1950.

21. Beever, D. E. The impact of controlled nutrition during the dry period on dairy cow health, fertility and performance. Animal reproduction science. 96, 2006, p. 214-22.

22. Lopez M., Sartori H., Sangsritavong R., Gumen S., Changes A., in reproductive physiology of lactating dairy cows due to elevated steroid metabolism. Theriogenology. 2006. P. 17–29. 23. Wiltbank MC, Lopez H, Sartori R, Sangsritavong S and Gümen A 2006. Changes in

reproductive physiology of lactating dairy cows due to elevated steroid metabolism. Theriogenology 65, 17–29.).

24. Miller, R. H., H. D. Norman, M. Kuhn, J. S. Clay, and J. L. Hutchison. 2007. Voluntary waiting period and adoption of synchronized breeding in dairy herd improvement herds. J. Dairy Sci. 90:1594-1606

25. Fricke P. M., Carvalho P.D., Giordano J.O., Valenza A., Lopes G., Amundson M.C. 2014. Expression and detection of estrus in dairy cows: the role of new technologies. Animal. 1:43–134.

26. Holman, A., Thompson J., Routly J. E., Cameron J., Jones D. N., Grove-White D., Smith R. F., Dobson H. Comparison of oestrus detection methods in dairy cattle. Veterinary Record. 2011. Vol. 169. P. 47.

(38)

38 of Dairy Science, University of Wisconsin – Madison 2014. Reproductive performance of lactating dairy cows managed for first service using timed artificial insemination with or without detection of estrus using an activity-monitoring system. J. Dairy Sci.

28. Peralta, O. A., R. E. Pearson, and R. L. Nebel. 2005. Comparison of three estrus detection systems during summer in a large commercial dairy herd. Anim. Reprod. Sci. 87:59-72. 29. Roelofs, J. B., F. J. van Eerdenburg, N. M. Soede, and B. Kemp. 2005. Pedometer readings

for estrous detection and as predictor for time of ovulation in dairy cattle. Theriogenology 64:1690-1703.

30. Jonsson, R., M. Blanke, N. K. Poulsen, F. Caponetti, and S. Hojsgaard. 2011. Estrus detection in dairy cows from activity and lying data using on-line individual models. Computers and Electronics Agriculture 76:6-15

31. Norman H.D., Wright J.R., Hubbard S.M., Miller R.H., Hutchison J.L. Reproductive status of Holstein and Jersey cows for 32 days after synchronization of ovulation and timed artificial insemination. J. Dairy Sci. 2009. 93. P. 2976-2988.

32. Bisinotto R. S., Ribeiro E. S. and Santos J. E. P.. 2014. Synchronisation of ovulation for management of reproduction in dairy cows.

33. Brusveen DJ, Cunha AP, Silva CD, Cunha PM, Sterry RA, Silva EPB, Guenther JN and Wiltbank MC 2008. Altering the time of the second gonadotropin-releasing hormone injection and artificial insemination (AI) during Ovsynch affects pregnancies per AI in lactating dairy cows. Journal of Dairy Science 91, 1044–1052.

34. Keith BR1, Leslie KE, Johnson WH, Walton JS. Effect of presynchronization using prostaglandin F2alpha and a milk-ejection test on pregnancy rate after the timed artificial insemination protocol, Ovsynch.Theriogenology. 2005. 63(3). P. 722-38.

35. Bello NM, Steibel JP and Pursley JR 2006. Optimizing ovulation to first GnRH improved outcomes to each hormonal injection of Ovsynch in lactating dairy cows. Journal of Dairy Science 89, 3413–3424.

36. Souza et al., 2008 Souza AH, Ayres H, Ferreira RM and Wiltbank MC 2008. A new pre-synchronization system (double-Ovsynch) increases fertility at first postpartum timed AI in lactating dairy cows. Theriogenology 70, 208–215.

37. Melendez, P., Gonzalez, G., Aguilar, E., Loera, O., Risco, C. A., Archbald, R. F. 2006. Comparison of two estrus-synchronization protocols and timed artificial insemination indairy cattle. J. Dairy Sci. 89:4567-4572.

38. Valenza, A., Giordano, J. O., Lopes Jr, G., Vincenti, L., Amundson, M.C., Fricke, P. M. 2012. Assessment of an accelerometer system for detection of estrus and for treatment with GnRH at the time of insemination in lactating dairy cows. J. Dairy Sci. 95:7115-7127.