Greta Slapinskaitė
5 kursas 1 grupėKAKLO SLANKSTELIŲ PADĖTIES POKYČIAI GYDYMO
TWIN BLOCK APARATU METU
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Doc. dr. Dalia Smailienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
ORTODONTIJOS KLINIKA
KAKLO SLANKSTELIŲ PADĖTIES POKYČIAI GYDYMO TWIN BLOCK APARATU METU
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas
Greta Slapinskaitė 5 kursas 1 grupė
2017-04-25
Darbo vadovas
Doc. dr. Dalia Smailienė
2017-04-25
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: Recenzentas:
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data:
Eil.
Nr. BMD dalis BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinįbei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinįbei reikalavimus?
0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uţdaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos
naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uţdaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Literatūros apţvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipaţinimas su kitųmokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jųrezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apţvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe
nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medţiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medţiagosir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įrangair pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės
programos, naudotos duomenų analizei, formulės,kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinantstatistinio patikimumo lygmenį?
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltątikslą ir uţdavinius?
0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus?
0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasiinformacija?
0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykissu kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateiktikituose skyriuose (įvade, literatūros apţvalgoje ir rezultatuose)? 0 0,2 0,3 24 Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,iškeltus tikslus ir iškeltus uţdavinius?
0,2 0,1 0
25
Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga; ar išvadosatitinka tyrimų rezultatus ?
0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytaspagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne maţiau nei 70 proc. šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40 proc.?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamątemą? +0,2 +0,1 0 32 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės
rekomendacijos irar jos susiję su gautais rezultatais?
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darborengimo reikalavimus?
-1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo -1 balas
37
Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų?
-2 balai -0,2 balo
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20 %
nevert. 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai irpuslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą iryra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; aryra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių irposkyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikoskomiteto leidimas?
-1 balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių
terminų irsantrumpų paaiškinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medţiagos, įrišimokokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
TURINYS
ĮVADAS ... 10
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
1.1. Ryšys tarp kaukolės kaulinių struktūrų ir kaklo slankstelių padėties ... 11
1.2. Ryšys tarp kaukolės kaulinių struktūrų ir bendros ţmogaus laikysenos ... 12
1.3. Ryšys tarp Angle II klasės anomalijos ir kaklo slankstelių padėties ... 13
1.4. Priekinė galvos padėtis ... 13
2. MEDŢIAGA IR METODAI ... 15 2.1. Tiriamasis kontingentas ... 15 2.2. Gydymo protokolas ... 15 2.3. Cefalometrinė analizė ... 16 2.4. Tyrimo klaidos ... 20 2.5. Statistinė analizė ... 20 3. REZULTATAI ... 22 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 25 IŠVADOS ... 27 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 28 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29 PRIEDAI ... 34
STUBURO KAKLINĖS DALIES POKYČIAI GYDYMO TWIN BLOCK
APARATU METU
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Angle II klasės anomalija yra vienas labiausiai paplitusių sąkandţio sutrikimų: 2010 metais Lietuvoje 39,9 proc. 10-11 metų vaikų turėjo Angle II klasės anomaliją. Dėl anatominės, embriologinės ir fiziologinės kaklo slankstelių ir kaukolės kaulinių struktūrų sąsajos, esant Angle II klasės anomalijai, stebimi stuburo laikysenos sutrikimai. Tradiciškai Angle II klasės anomalijos gydymas pradedamas priešpubertetinio augimo spurto metu, naudojant funkcinių aparatus, o daţniausiai —Twin Block aparatą. Apie Twin Block aparato poveikį į kaukolės kaulus ţinoma seniai, tačiau, ar gali Twin Block aparatas pakeisti ne tik sagitalinį ţandikaulių santykį, bet ir galvos — kaklo laikyseną? Šio darbo tikslas yra nustatyti stuburo kaklinės dalies slankstelių padėties pokyčius gydymo Twin Block aparatu metu.
Medţiaga ir metodai. Tyrime išanalizuotos 20-ies Angle II klasės anomaliją turinčių 10-14 metų vaikų šoninės galvos rentgeno nuotraukos (iš viso 40 rentgenogramų: 20 prieš gydymą, 20 po gydymo), dalyvavusių tyrime „Ortodontinių anomalijų ir gydymo įtaka kūno laikysenai ir galvos padėčiai―. Tyrimas patvirtintas bioetikos komiteto (Nr. BEC-LSMU(R)-29).
Rezultatai. Po gydymo Twin Block aparatu statistiškai reikšmingai pasikeitė ANB, SNB, OPT-HOR ir C2ip-Go matmenys, nurodantys ne tik kaukolės struktūrų, bet ir laikysenos pokyčius.
Išvados. Twin Block aparatas gali pakeisti ne tik sagitalinį ţandikaulių santykį, bet ir galvos-kaklo laikyseną.
Raktiniai ţodţiai: Angle II klasė, Twin Block, galvos laikysena, kaklo laikysena, ortodontija, cefalometrinė analizė
CHANGES IN CERVICAL VERTEBRAE DURING THE TREATMENT
WITH TWIN BLOCK APPLIANCE
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. Class II anomaly is one of the most prevalent orthodontic anomalies. There was 39.9% lithuanian children aged 10-11 years, who had Class II anomaly during the period of 2010. Usually Class II anomaly is treated with a Twin Block appliance. Since Class II occlusion is linked to posture pathology due to anatomical, embryological and physiological relationship between cervical vertebrae and craniofacial structure, the question is raised: can the Twin Block appliance be used in treatment of craniocervical posture as well as in treatment of Class II? The aim of this study was to determine changes of the cervical vertebrae posture after treatment withTwin Block appliance.
Material and the methods. 40 lateralcephalograms (20 pre-treatmentand 20 post-treatment) obtained from 20 patients were considered for this study. All patients included into this study underwent Twin Block appliance treatment in LUHS department of orthodontics and participated in research "Effect of treatment with twin-block appliances on body posture in class II malocclusion". All patients agreed to participate in. Research was approved by local ethical committee (Nr. BEC-LSMU(R)-29).
Results. There were statistically significant differences in following variables: ANB, SNB, OPT-HOR, C2ip-Go, which consequently represent statistically significant differences in
craniofacial structures as well as in cervical posture.
Conclusion. Twin Block appliance can be used not only for treatment of Class II but for treatment of craniocervical posture as well.
Keywords: Class II anomaly, Twin Block appliance, headposture, craniocervical posture, orthodontics, cephalometry
10
ĮVADAS
Angle II klasės anomalijos yra vienos daţniausiai pasitaikančių anomalijų strėline kryptimi [1,2]. Remiantis D. Baubinienės atliktu tyrimu, Lietuvoje Angle II klasės anomalija pasireiškia 39,9 proc. 10-11 metų vaikams ir 35,3 proc. 14-15 metų vaikams [2]. Stomatognatinė sistema anatominiais, filogeniniais, morfologiniais ir funkciniais ryšiais yra susijusi su kakline stuburo dalimi [1,3], yra nustatytas ryšys tarp kaukolės kaulinių struktūrų morfologijos ir galvos laikysenos [3]: esant Angle II klasės anomalijai, daţnai stebima priekinė galvos padėtis.
Priekinė galvos padėtis yra vienas labiausiai paplitusių laikysenos sutrikimų: ji stebima maţdaug pusėje populiacijos [4,5]. Visas stuburas veikia kaip vieninga sistema, todėl pokyčiai vienoje grandyje sukelia pokyčius kitoje grandyje [6], tad tikėtina, kad priekinė galvos padėtis gali sukelti kitų stuburo dalių patologinius pokyčius, o ilgainiui ― apmti kitas organų sistemas. Todėl labai svarbu laiku pastebėti šį, su Angle II patologija susijusį, sutrikimą ir pradėti jį gydyti.
Bet kokios ligos gydymas turėtų būti pradėtas kuo anksčiau, kad liga būtų kuo maţiau paţengusi, gydymo priemonės sukeltų kuo maţesnį nuostolį ţmogaus sveikatai ir būtų išvengta galimų komplikacijų. Angle II klasės gydymas idealiausiu atveju turėtų būti atliekamas priešpubertetinio augimo spurto metu, kad būtų pasiektas maksimalus skeletinis poveikis. Daţniausiai Angle II klasės gydymui naudojami funkciniai aparatai, o populiariausias iš nuimamų funkcinių aparatų — Twin Block aparatas [7-11]. Plačiai diskutuojama apie Twin Block aparato poveikį dantų padėčiai, skeletui, minkštiesiems audiniams, tačiau apie funkcinių aparatų sukeltus stuburo kaklinės dalies pokyčius literatūroje rašoma nedaug. Todėl iškyla problema: ar po gydymo Twin Block aparatu pakinta stuburo kaklinė dalis ir kokie yra stebimi pokyčiai.
Hipotezė
Ho — po gydymo Twin Block aparatu stuburo kaklinės dalies pokyčių nebus.
Darbo tikslas
Nustatyti stuburo kaklinės dalies slankstelių padėties pokyčius gydymo Twin Block aparatu metu Uţdaviniai
1. Įvertinti stuburo kaklinės dalies slankstelių padėties pokyčius gydymo Twin Block‘o aparatu metu.
2. Nustatyti, ar yra ryšys tarp stuburo kaklinės dalies slankstelių pokyčių ir veido skeletinių struktūrų pokyčių gydymo TwinBlock‘o aparatu metu.
11
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Ryšys tarp kaukolės kaulinių struktūrų ir kaklo slankstelių padėties
Stuburo kaklinės dalies padėtis anatominiais, embriologiniais ir funkciniais aspektais yra susijusi su kaukolės (angl.- „craniofacial“) struktūromis [1,3]. Struktūros yra susijungusios per raumenis ir raiščius, ir yra stipriai viena nuo kitos priklausomos [12]. Daug tyrimų patvirtino ryšį tarp galvos padėties ir kaukolės morfologijos [3,12-18], tačiau yra tyrimų neigiančių šį ryšį [19]. Solow ir Sonnesen tyrime gauta išvada, jog stuburo kaklinės dalies slankstelių padėtis priklauso nuo apatinio ţandikaulio padėties sagitaline kryptimi [16]. Marcotte nustatė, kad ţmonės su įgaubtu veido profiliu turi tendenciją lenkti galvą ţemyn, o su išgaubtu profiliu — pakelti galvą aukštyn: taip pat nustatytas ryšys tarp ţandikaulių tarpusavio padėties sagitaline kryptimi ir kaklo slankstelių padėties [17]. Tecco ir Festa nustatė, kad kaklinės lordozės dydis susijęs su viršutinio ţandikaulio ilgiu ir viršutinių kandţių atsikišimu: kuo didesnis linkis, tuo trumpesnis viršutinis ţandikaulis ir tuo labiau atsikišę viršutiniai kandţiai [14]. Uysal [13] su bendraautoriais bei Solow su Sonnesen [16] atliktas tyrimas nustatė tiesioginę priklausomybę tarp apatinių kandţių susigrūdimo ir galvos priekinės padėties.
Ryšys tarp kaklo slankstelių morfologijos, veido-ţandikaulių srities morfologijos ir galvos laikysenos gali būti paaiškinamas bendra embriologine kilme ir minkštųjų audinių bei pusiausvyros teorijomis:
1. Bendra embriologinė kilmė. Yra du pagrindiniai aspektai, apjungiantys kaukolės ir kaklo kaulinių struktūrų vystymąsi:
a) Notochorda nulemia slankstelių kūnų ir pakauškaulio kūno vystymąsi [20-22], todėl notochordos vystymosi sutrikimai pasireiškia kaklo slanksteliuose ir galinėje kaukolės pamato dalyje. Taigi bendra slankstelių ir kaukolės pamato distalinės dalies kilmė paaiškina kaklo ir kaukolės pamato ryšį [20,22].
b) Nervinės keteros ląstelės migruoja į veido-ţandikaulių sritį dar prieš tai, kai notochordą apsupa kaulinis audinys [21,22]. Ţandikauliai, įskaitant sąnarinę kremzlę, vystosi iš ektomezenchimos, kuri susidaro išnervinės keteros [20,23]. Sutrikus migruojančių ląstelių kiekiui arba migravimo laikui į ţandikaulius, gali išsivystyti tiek sagitalinės, tiek vertikalios, tiek ir transversalinės anomalijos [24].
2. Minkštųjų audinių tempimo teorija (Solow ir Kreiborg, 1977). Minkštųjų audinių tempimo teorija paaiškiną ryšį tarp galvos padėties ir kaukolės kaulinių struktūrų vystymosi bei morfologijos. Minkštųjų audinių sluoksnis (oda, raumenys, fascija) išsitempia ar atsipalaiduoja priklausomai nuo galvos fleksijos ir ekstensijos. Galvos ekstensijos metu (arba priekinėje
12 galvos padėtyje), padidėja atstumas tarp apatinio ţandikaulio ir krūtinkaulio, todėl išsitempia kaklo ir veido minkštieji audiniai. Išsitempus audiniams, generuojama jėga, kuri veikia į kaulines struktūras. Kuomet ši jėga veikia pakankamai ilgą laiką ir ji nėra atsveriama padidėjusio lieţuvio aktyvumo, tuomet slopinamas viršutinio ir apatinio ţandikaulio augimas į priekį [25]. Galva, kaklinė stuburo dalis, likusi stuburo dalis, dubens ir pečių lankai, galūnės — visa yra tarpusavyje sujungta minkštųjų audinių pagalba. Vadinasi, pokyčiai vienoje sistemos grandyje, gali sukelti pokyčius kitoje sistemos grandyje.
1.2. Ryšys tarp kaukolės kauliniųstruktūrų ir bendros ţmogaus laikysenos
Ryšys tarp kaukolės struktūrų ir bendros ţmogaus laikysenos ieškotas visose trejose plokštumose. Analizuojant ryšius transversalinėje plokštumoje, Harilo su bendraautoriais išsiaiškino, kad vaikams su klubų vystymosi displazijomis kryţminis sąkandis pasireiškia 3 kartus daţniau nei sveikiems vaikams [26]. Visgi Lippold su bendraautoriais savo tyrime, kurio metu gydė vienpusį kryţminį sąkandį turinčius vaikus, nenustatė jų laikysenos pakitimų po gydymo [27]. Šidlauskienė su bendraautoriais nustatė, kad yra koreliacija tarp per didelės krūtininės kifozės ir SNB kampo sumaţėjimo [15]. Reikia paminėti Lippold su bendraautoriais tyrimą, kuriame nustatytas ryšys tarp kampų, apibrėţiančių vertikalius kaukolės matmenis, ir juosmens lordozės bei dubens inklinacijos: kuo veido-ţandikaulių sritis labiau linkusi į vertikalų ir distalinį augimo tipą, tuo labiau išreikšta juosmens lordozė; kuo veido augimas labiau horizontalus ir medialinis, tuo juosmens lordozė išreikšta maţiau [28].
Taisyklingai viso kūno laikysenai būdingas raumenų balansas, kuomet stebima maţiausia įmanoma įtampa raumenų-griaučių sistemoje [29]. Sveikiems vaikams normali stuburo kreivė susiformuoja apie 7 gyvenimo metus [15]. Todėl normalu, kad kol ţmogus subręsta, jo laikysena nuolat kinta. Vaikams gravitacijos centras lokalizuojasi maţdaug ties dvyliktu krūtinės slanksteliu, o suaugusiems — ties antru kryţmens slanksteliu [30]. Ţmogui augant, kinta jo stuburo linkiai, kūno proporcijos, kartu kinta gravitacijos centras ir visa laikysenos kontrolė. Stuburo augimo spurtas yra apie 9,6-15,5 metus [31]. Šiame etape bet kokie laikysenos defektai privalo būti ištaisomi arba jie ateityje tik blogės. Todėl būtinas teisingas laikysenos poveikio į kaukolės kaulinių struktūrų vystymąsi supratimas, norint gerai nustatyti diagnozę ir sudaryti tinkamą gydymo planą, apimantį ne tik ortodontinės anomalijos gydymą, bet ir laikysenos korekciją. Sonnesen rekomenduoja kiekvienam ortodontui, atliekančiam šoninės galvos rentgeno nuotraukos analizę, atkreipti dėmesį į kaklo slankstelius ir galvos padėtį [20]. Ne vienas tyrėjas mano, kad tai turėtų būti privalomas etapas, norint įvertinti ortodontinę diagnozę ir jos etiologiją [12,13,20,32].
13 1.3. Ryšys tarp Angle II klasės anomalijos ir kaklo slankstelių padėties
Angle II klasės anomalijai taip pat būdingi tam tikri galvos ir kaklo padėties ir morfologijos pokyčiai [1,15,20,23,33,34]. Angle II klasės pacientams stebima galinė apatinio ţandikaulio padėtis ir dėl to susiaurėję kvėpavimo takai. Kad būtų lengviau kvėpuoti, ţmogus keičia galvos ir kūno padėtį: galva išstumiama į priekinę padėtį [15,33,35-37], taip pat stebima pečių elevacija, abdukcija ir priekinė padėtis [30]. Cuccia su bendraautoriais savo tyrimu patvirtino, kad priekinę galvos padėtį turintiems asmenims būdingas tipiškas Angle II klasės veidas [33]. Angle II klasės individams taip pat stebima apatinė atlanto padėtis [23,34]; be to, 40-60 proc. atvejų stebimi antro ir trečio kaklo slankstelių suaugimai [23,34]. Minėtų laikysenos ypatumų visuma, literatūroje vadinama „priekine galvos padėtimi―, daţnai yra neatsiejama Angle II klasės dalis.
1.4. Priekinė galvos padėtis
Priekinė galvos padėtis yra tokia galvos padėtis, kai galva laikoma priekyje kūno centrinės ašies [38,39], dėl to stebima viršutinių trejų kaklo slankstelių ekstensija ir apatinių keturių kaklo slankstelių fleksija [36,39-41] (1 pav.). Pacientams, kuriems nustatyta priekinė galvos padėtis, stebima apatinio ţandikaulio galinė padėtis ir aukštas apatinio ţandikaulio plokštumos kampas [42]. Priekinė galvos padėtis sukelia apatinio ţandikaulio sąnarinės ataugos dislokaciją iš natūralios padėties į aukštesnę ir distalesnę vietą sąnarinėje duobėje [43].
1 pav. Galvos padėtys: a-taisyklinga galvos padėtis ramybėje, b-fleksija, c-ekstensija, c-priekinė galvos padėtis
Labai svarbūs pokyčiai įvyksta raumenų sistemoje, kurie daro įtaką visam ţmogaus kūnui. Kuomet galva yra priekinėje padėtyje, padidėja galvos lenkimo momentas [39,41]. Ţmogaus galva sudaro maţdaug 1/7 kūno svorio, vadinasi, laikant galvą priekinėje padėtyje, susidaro 3,6 karto didesnė jėga [39]. Dėl nuolatinio padidėjusio krūvio į tiesiamuosius raumenis ir sąnarius atsiranda jų sutrikimai. Dėl padidėjusio kaklo tiesiamųjų raumenų — m. trapezius viršutinės dalies,
14
m. sternocleidomastoideus, m. levator scapulae, m. suboccipitalis, m. semispinalis capitis, m. plenii, m. pectoralis major — aktyvumo ilgainiui juose susidaro nuovargis, šie raumenys sutrumpėja
[39-41,44]. Minėtuose raumenyse gali susidaryti trigeriniai taškai. Aktyvūs trigeriniai taškai
m. suboccipitalis srityje gali nulemti chroninį galvos skausmą [39,44]. Tuo tarpu susilpnėja gilieji
kaklo lenkiamieji raumenys, apatinė ir vidurinė m. trapezius dalys, m. rhomboideus, m serratus
anterior, mm. scalenes [39,41,44]. Dėl raumenų disbalanso ilgainiui išsivysto viršutinis kryţminis
sindromas (angl.- „upper crossed syndrome―), kuriam būdinga priekinė galvos padėtis su jai būdinga klinika, apvalūs pečiai, su jiems būdinga klinika (acromion protruzija, viršutinė mentės padėtis, jos rotacija ir protrakcija), padidėjusi krūtininė kifozė, sumaţėjęs kaklo mobilumas ir skausmas [39,41]. Be to, sukeltas raumenų disbalansas taip pat sukelia diafragmos darbo sumaţėjimą, kuris, savo ruoţtu, sukelia krūtinės ląstos sumaţėjimą (dėl sumaţėjusių slėgių pokyčių kvėpavimo metu), silpnėja kvėpavime dalyvaujantys raumenys, prastėja plaučių funkcija, prastėja bendra ţmogaus būklė [36].
Dėl priekinės galvos padėties susidaro per didelis spaudimas į kaklo tarpslankstelinius sąnarius ir jų kapsules [39,45], sumaţėja kaklo mobilumas ir atsiranda skausmas [39]. Skausmo prieţastys:
1. Tarpslankstelinių sąnarių kompresija gali paţeisti sinovijinius laukus, kuriuose yra gausu nociceptorių; paţeidus laukus, dirginami nociceptoriai ir sukeliamas skausmas [45].
2. Esant priekinei galvos padėčiai, stebimas sumeţėjęs foramen transversarium dydis, dėl ko įvyksta nervo šaknelės kompresija ir jaučiamas skausmas [45].
Taigi, įvairios organizmo sistemos tarpusavyje yra susijusios. Raumenys vaidina lemiamą vaidmenį šiame mechanizme, nes jie sujungia kaukolę, apatinį ţandikaulį, nugarą, galūnes ir dubenį į vieną visumą. Jeigu vienoje grandyje atsiranda per didelė raumenų įtampą, ji bus perduodama į likusią grandinės dalį. Tokiu principu sąkandţio anomalijos ir apatinio ţandikaulio padėties pokyčiai sukelia kramtymo ir kitų raumenų aktyvumo pokyčius, galinčius sukelti laikysenos problemas. Visgi hipotezė, kad stuburo laikysena yra susijusi su sąkandţio patologijomis, yra vertinama kritiškai: nors dauguma autorių mano, kad toks ryšys egzistuoja [6,15,46-49], tačiau tai įrodyti ne visada pavyksta [50-53]. Daţniausias Angle II klasės gydymui priešpubertetinio augimo spurto metu naudojamas funkcinis išimamas aparatas yra Twin Block aparatas. Yra vos keli tyrimai, nagrinėjantys funkcinių aparatų poveikį galvos-kaklo laikysenai Angle II klasės anomalijos gydymo metu (1,36,37). Todėl iškyla aktuali problema: ar po gydymo Twin Block aparatu pakinta stuburo kaklinė dalis ir kokie yra stebimi pokyčiai.
15
2. MEDŢIAGA IR METODAI
2.1. Tiriamasis kontingentas
Pacientai tyrimui buvo atrinkti iš pacientų, anksčiau dalyvavusių tyrime „Ortodontinių anomalijų ir gydymo įtaka kūno laikysenai ir galvos padėčiai― (prospektyvinis tyrimas). Tyrimas laikėsi visų Helsinkio deklaracijos principų ir buvo patvirtintas bioetikos komiteto (Nr. BEC-LSMU(R)-29). Buvo gauti raštiški tėvų sutikimai.
Atrinktos 23 pacientų rentgeno nuotraukos, tačiau 3 pacientai buvo atmesti dėl duomenų trūkumo (nebuvo visų šoninių galvos rentgeno nuotraukų). Galutinę tyrimo imtį sudarė 20 pacientų. Pacientų pasirinkimo kriterijai:
Skeletinė Angle II klasė (ANB>4°; ≥½ gumburo Angle II klasės pirmųjų krūminių dantų santykis)
Vėlyvas mišrus arba ankstyvas nuolatinis sąkandis — augimo spurtas
Nėra taikytas ortodontinis gydymas
Nėra veido – ţandikaulių srities traumų, sindromų, nesuaugimų
Nėra veido – ţandikaulių srityje taikyto chirurginio ir/ar ortodontinio gydymo
Nėra nugaros, dubens srities, kaulų paţeidimų ir traumų
Šoninėse cefalogramose matosi ≥3 kaklo slanksteliai
Pacientų amţiaus buvo10-14 metų (vidurkis 11.80 (1.11) metų). Tyrime dalyvavo 7
mergaitės (amţiaus vidurkis 11.71(1.11) metų) ir 13 berniukų (amţiaus vidurkis 11.85 (1.14) metų). Tyrime analizuotos Angle II klasės pacientų, gydytų Twin Block aparatu, šoninės galvos rentgeno nuotraukos, darytos prieš gydymą ir praėjus 10-14 mėn. nuo gydymo pradţios
2.2. Gydymo protokolas
Gydymui naudotas Twin Block aparatas, sudarytas iš dvejų išimamų plokštelių. Abi plokštelės turi okliuzines plokštumas su 70° nuolydţiu. Jų pagalba apatinis ţandikaulis yra fiksuojamas priekinėje padėtyje, kuomet apatinės plokštelės okliuzinės plokštumos atsiduria prieš viršutinės plokštelės okliuzines plokštumas ir taip yra sutrikdomas apatinio ţandikaulio grįţimas į ramybės padėtį. Apatinio ţandikaulio plokštelė fiksuojasi Adamso kabliukais prie pirmųjų krūminių dantų. Geresnei aparato retencijai ir kandţių proklinacijos kontrolei naudojamas vestibulinis lankas, išvestas nuo vienos pusės iltinio danties iki kitos pusės iltinio danties. Viršutinio ţandikaulio plokštelė fiksuojasi Adamso kabliukais prie pirmųjų krūminių dantų ir C kabliukais prie pirmųjų
16 kaplių, vestibulinis lankas eina nuo pirmojo kaplio iki kitos pusės pirmojo kaplio. Viršutinėje plokštelėje taip pat yra centrinis sraigtas, skirtas reguliuoti viršutinio dantų lanko pločiui.
Konstrukcinis sąkandis aparatų gamybai buvo fiksuotas išstumiant apatinį ţandikaulį taip, kad viršutinių ir apatinių kandţių kandamieji kraštai būtų vienoje plokštumoje („kraštas į kraštą―), liekant 2-3 mm vertikaliam tarpui tarp jų, o tarp pirmųjų kaplių susidarant 5-6 mm vertikaliam tarpui. Fiksuojant apatinio ţandikaulio priekinę padėtį, buvo stebima, kad ţandikaulis būtų išstumiamas į priekį be defleksijos. Jeigu pradinis horizontalus kandţių perdengimas buvo didesnis nei 6 mm, tuomet buvo taikytas dvejų ţingsnių aparato aktyvavimo metodas: pirmasis etapas — išstumiant apatinį ţandikaulį 6mm į priekį, antrasis — išstumiant apatinį ţandikaulį iki padėties „kraštas į kraštą― (intervalas tarp aktyvacijų — keli mėnesiai).
Aparatas buvo nešiojamas 16-18 valandų per parą. Viršutinės plokštelės sraigtas buvo aktyvuojamas 1 pasukimą per savaitę (0,25mm/sav.). Vizitai pas ortodontą buvo skiriami kas 8 savaites. Galimi Twin Block aparato šalutiniai efektai kontroliuoti vestibulinio lanko pagalba ir šlifuojant apatinės plokštelės bazę ties priekinės grupės dantimis iš lieţuvinės pusės.
2.3. Cefalometrinė analizė
Kiekvienam pacientui buvo atlikta po 2 šonines galvos rentgenogramas (prieš gydymą ir praėjus 10-14 mėnesių nuo gydymo Twin Block aparatu pradţios — tuomet, kai buvo gautas Angle I klasės krūminių dantų santykis). Rentgeno aparato „Kodak 8000C― duomenys pateikti lentelėje Nr.1. Iš viso gauta 40 cefalogramų. Rentgeno nuotraukos buvo atliekamos pacientams laisvai stovint. Pacientai galvą laikė taip, kaip jiems patogu, akys ţiūrėjo į tolį („natūrali galvos padėtis―). Prie tokios galvos padėties buvo pritaikytas cefalostatas. Nustatyta, kad cefalostato atrama, kuri remiasi į glabella, atitinka tikrąją vertikalę (vertikalumas nustatytas gulsčiuko pagalba). Ši atrama yra sugraduota kas 1 centimetrą ir yra matoma rentgeno nuotraukose.
Lentelė Nr.1. Rentgeno aparato „Kodak 8000C― duomenys
Parametras Reikšmė
Padidinimas 1.15
Srovė 12 mAs
Įtampa (reguliuojama) 76–80kV
Gautos rentgeno nuotraukos buvo perpieštos ant cefalometrinio acetatinio popieriaus (20,32cm×25,4cm; 0,003). Piešimui naudotas 4H kietumo pieštukas, kad būtų išgauta kuo plonesnė linija, siekiant kuo didesnio tikslumo, tačiau pati linija vis dar būtų pakankamai ryški. Matavimui naudota „Koh-i-NoorHardtmuth― firmos liniuotė ir matlankis (maţiausia padalos vertė atitinkamai:
17 1mm ir 1 laipsnis). Prieš atliekant cefalometrinius braiţymus ir analizę, tiriamieji buvo uţkoduoti. Vėliau, prieš atliekant statistinę analizę, pacientai buvo perkoduoti dar kartą.
Cefalometrinėje analizėje matuota 16 kampų (2 pav.) ir vienas linijinis matmuo (3 pav.). Cefalometrinės analizės metu ţymėti taškai nurodyti lentelėje Nr.2. Cefalometrinės analizės metu brėţtos linijos nurodytos lentelėje Nr.3. Cefalometrinės analizės kampai nurodyti lentelėje Nr.4. Atliekant cefalometrinę analizę, atskaitos linija pasirinkta ne kaukolės struktūra, o išorinė tikroji vertikalė — tai cefalostato glabella atrama. Nuotraukų padidinimo koeficientas apskaičiuotas, remiantis cefalostato glabella atramoje esančiu sugradavimu (jis atitinka padidinimą, nurodyta rentgeno aparato aprašyme, t.y., 1.15).
18 3 pav. Linijinis matmuo C2ip-Go. Jis gaunamas, suradus atstumą tarp dvejų horizontalių: viena horizontalė eina per Go tašką, kita horizontalė eina per C2ip tašką.
Lentelė Nr.2. Cefalometrinės analizės taškai
Taškas Pavadinimas Aprašymas
S Sellaturcica Turkiškojo balnovidurys
N Nasion Nosikaulio ir kaktikaulio siūlės priekinis taškas
A Subspinale Giliausias viršutinio ţandikauliopriekinio
paviršiaus įgaubimas
B Supramentale Giliausias apatinio ţandikauliopriekinio paviršiaus
įgaubimas
ANS Anteriornasal spine Priekinio nosies dyglio priekinis taškas
PNS Posteriornasal spine Kietojo gomurio galinis taškas Me Menton Ţemiausias smakro taškas
Pog Pogonion Priekinis smakro taškas
Go Gonion
Apatinio ţandikaulio šakos ir kūno liestinių susikirtimo taško projekcija į apatinio ţandikaulio kampo kontūrą
Gn Gnathion Vidurys tarp taškų Po ir Me
Ar Articulare Jungtis tarp kaukolės pamato apatinio paviršiaus ir
apatinio ţandikaulio šakos uţpakalinės briaunos C2sp Superiorposteriorsecondvertebra Aukščiausias galinis antro slankstelio kūno taškas
C2ip Inferiorposteriorsecondvertebra Ţemiausias galinis antro slankstelio kūno taškas
C4ip Superiorinferiorfourthvertebra Ţemiausias galinis ketvirto slankstelio kūno taškas
Lentelė Nr.3. Cefalometrinės analizės linijos
Linija Pavadinimas Aprašymas
SN Kaukolės bazė Linija, einanti per S ir N taškus
ANS/PNS Gomurio plokštuma Linija, einanti per taškus ANS ir PNS okl. Okliuzinė plokštuma Linija, einanti per pirmųjų krūminių dantų
kauburų ir kandţių kandamųjų kraštų vidurį GoGn Apatinio ţandikaulio plokštuma Linija, einanti per Go ir Gn taškus
HOR Tikroji horizontalė Linija gauta, brėţus statmenį į tikrąją vertikalę OPT ProcessusOdontoideusliestinė Liestinė, einanti per ašies C2sp ir C2ip taškus
CVT Vertebracervicalisliestinė Liestinė, einanti per ašies C2sp tašką ir ketvirto
19 Lentelė Nr.4. Cefalometrinės analizės kampai
Kampai Aprašymas Norma
Veido – ţandikaulių srities analizė
SN-GoGn Vertikalus apatinio ţandikaulio santykis su kaukolės baze 32°±5° SN-ANS/PNS Viršutinio ţandikaulio rotacija kaukolės bazės atţvilgiu 7°±3,5° SN-OKL Okliuzinės plokštumos rotacija kaukolės bazės atţvilgiu 14,5°±2° SNA Viršutinio ţandikaulio padėtis sagitaline kryptimi kaukolės bazės
atţvilgiu 82°±2°
SNB Apatinio ţandikaulio padėtis sagitaline kryptimi kaukolės bazės
atţvilgiu 80°±2°
ANB Viršutinio ir apatinio ţandikaulių tarpusavio padėtis sagitaline
kryptimi 2°±2°
Ar-GoGn Rodoma apatinio ţandikaulio augimo kryptis (priekinė
rotacija/galinė rotacija) 128°±7°
Veido – ţandikaulių sritiesir kaklinės stuburo dalies analizė OPT-SN
Kaukolės pamato santykis su kaklo slanksteliais CVT-SN
OPT- ANS/PNS
Viršutinio ţandikaulio santykis su kaklo slanksteliais CVT-ANS/PNS
OPT- GoGn
Apatinio ţandikaulio santykis su kaklo slanksteliais CVT-GoGn
C2ip-Go Linijinis matmuo, nurodantys atstumą tarp horizontalės, einančios per C2ip tašką ir kitos horizontalės, einančios per Go tašką
Kaklinės stuburo dalies analizė OPT-HOR
Nurodo kaklinės stuburo dalies inklinaciją CVT-HOR
OPT-CVT Nurodo kaklinės stuburo dalies linkio dydį
Pacientai buvo suskirstyti į grupes:
1. Atsiţvelgiant į ANB kampo pokytį gydymo metu (skirstymo į pogrupius kritinė reikšmė pasirinkta pagal ANB kampo pokyčio medianą):
Ia grupė — ANB kampo pokytis gydymo metu ≤1.1° (n=9, amţiaus vidurkis 12.3 (1.00) metų); Ib grupė — ANB kampo pokytis gydymo metu >1,1° (n=11, amţiaus vidurkis 11.4 (1.03) metų).
2. Atsiţvelgiant į C2ip padėtį Go taško atţvilgiu prieš gydymą:
IIa grupė — prieš gydymą taškas C2ip buvo ţemiau taško Go (n=12, amţiaus vidurkis 11.4 (1.00) metų);
IIb grupė — prieš gydymą taškas C2ip buvo aukščiau taško Go (n=8, amţiaus vidurkis 12.4 (1.06) metų).
20 3. Atsiţvelgiant į C2ip-Go pokytį gydymo metu (skirstymo į pogrupius kritinė reikšmė pasirinkta
pagal C2ip-Go pokyčio medianą):
IIIa grupė — C2ip-Go pokytis gydymo metu ≤ 2.4 mm (n=10, amţiaus vidurkis 11.8 (1,03) metų);
IIIb grupė — C2ip-Go pokytis gydymo metu > 2.4 mm (n=10, amţiaus vidurkis 11.8 (1.23) metų).
4. Atsiţvelgiant į OPT-CVT pokytį gydymo metu (skirstymo į pogrupius kritinė reikšmė pasirinkta pagal OPT-CVT kampo pokyčio medianą):
IVa grupė — OPT-CVT pokytis gydymo metu ≤ 1.5° (n=11, amţiaus vidurkis 11.6 (0.92) metų);
IVb grupė — OPT-CVT pokytis gydymo metu >1.5° (n=9, amţiaus vidurkis 12.0 (1.32) metų). Visuose pogrupiuose nebuvo statistiškai reikšmingų skirtumų tarp pacientų amţiaus ir imties dydţio. Vadinasi, grupės yra pakankamai vienodos, kad būtų galima jas lyginti.
2.4. Tyrimo klaidos
Tyrimo klaidos buvo įvertintos permatuojant 20 atsitiktinai parinktų šoninių galvos rentgenogramų. Nuotraukų braiţymas ir cefalometrinė analizė atlikta praėjus 4 savaitėms po pirmosios cefalometrinės analizės atlikimo. Abu kartus cefalometriniai brėţiniai ir analizė buvo atlikta to paties tyrėjo. Abu kartus pacientai buvo uţkoduoti. Atliekant cefalometrinę analizę antrą kartą, pacientų koduotė buvo pakeista nuo pirmojo karto. Klaidoms įvertinti naudota Dahlberg formulė
n d
2 2
, kur d yra skirtumas, o n yra kiekis.
2.5. Statistinė analizė
Duomenys buvo analizuoti, naudojant programą „Statistical Package for the Social Sciences (SPSS) 24 for Windows―.
Pirmiausiai buvo tikrinamas duomenų pasiskirstymas pagal Gauso dėsnį. Duomenys buvo laikomi pasiskirstę pagal normalų skirstinį, jeigu tenkino nors vieną iš išvardintų punktų:
1.„Skewness statistics― vertės santykis su „Skewness standart error― verte turi būti ≤1,96 2.„Kurtosis statistics― vertės santykis su „Kurtosis standart error― verte turi būti ≤ 1,96 3.Tenkina normalumą pagal Kolmogorov-Smirnova testą
21 Visi duomenys buvo pasiskirstę pagal Gauso dėsnį, tačiau dėl nedidelės imties buvo taikytas Vilkinsono kriterijus, norint nustatyti, kurie dydţiai po gydymo pasikeitė statistiškai reikšmingai. Gautiems statistiškai reikšmingai pasikeitusiems kampams apskaičiuota stebimoji galia. Po to ieškota koreliacijos tarp skirtingų kampų, naudojant Spearman koreliacijos koeficientą. Galiausiai atliktas linijinės regresijos modelis.
22
3. REZULTATAI
Tyrimo stebimoji galia apskaičiuota, remiantis ANB kampu, lygi 0,999. Vadinasi, imtis buvo pakankamo dydţio. Tyrimo klaidos įvertintos pagal Dahlberg formulę (4 priedas). Dahlberg
formulės reikšmės kinta nuo 0,00 iki 0,36 (t.y., <0,5).
Tirtos 20 pacientų rentgeno nuotraukos. Pacientų duomenys pateikti lentelėje Nr.5. Lentelė Nr.5. Pacientų aprašymas
Lytis n Amţius metais (SN) Vidutinė gydymo trukmė mėnesiais (SN)
Moterys 7 11,71 (1,11) 21,00 (9,87)
Vyrai 13 11,85 (1,14) 18,54 (7,23)
Iš viso 20 11,80 (1,11) 19,40 (8,07)
Atliekant cefalomentrinę analizę, buvo matuota 16 kampų ir vienas linijinis dydis. Lentelėje Nr. 6 pateikti matavimų duomenys. Matuotų dydţių vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, medianos, 95proc. vidurkio pasikliautinasis intervalas, didţiausios ir maţiausios reikšmės pateikti 1, 2 ir 3 prieduose. Nustatyta, kad po gydymo statistiškai reikšmingai pasikeitė 4 parametrai: SNB kampas padidėjo vidutiniškai 0,84° (1,28) (stebimoji galia 0,801), ANB kampas sumaţėjo vidutiniškai 1,14°
(0,95) (stebimoji galia 0,999), C2ip-Go atstumas po gydymo sumaţėjo 2,03mm (2,16) (stebimoji galia 0,978) ir kampas CVT-HOR vidutiniškai padidėjo 3,38° (6,93) (stebimoji galia 0,543).
Lentelė Nr.6. Cefalometrinių kampų pokyčiai gydymo Twin Block aparatu metu, nustatyti, taikant Vilkoksono kriterijų
Kintamasis
Prieš gydymą Po gydymo Pokytis
p reikšmė Vidurkis Standartinis nuokrypis Vidurkis Standartinis nuokrypis Vidurkis Standartinis nuokrypis SN-GoGn 31,94° 6,48° 32,05° 6,20° 0,11° 1,58° 0,708 SN-ANSPNS 7,70° 3,26° 7,78° 3,07° 0,08° 1,43° 0,628 SN-okl. 17,317° 3,50° 17,26° 4,20° -0,06° 3,60° 0,877 SNB 76,30° 2,87° 77,14° 2,56° 0,84° 1,28° 0,009* ANB 5,08° 1,62° 3,95° 1,55° -1,14° 0,95° 0,000* SNA 81,03° 2,83° 80,82° 2,70° -0,21° 0,99° 0,382 Ar-GoGn 126,35° 5,48° 126,25° 6,05° -0,10° 1,83° 0,883 OPT-SN 91,88° 10,42° 91,84° 7,55° -0,04° 5,93° 0,867 CVT-SN 96,85° 9,56° 97,75° 7,81° 0,90° 5,49° 0,530 OPT-HOR 80,23° 8,97° 82,46° 6,96° 2,23° 7,47° 0,147 CVT-HOR 85,55° 8,92° 88,93° 7,58° 3,38° 6,93° 0,029* OPT-ANSPNS 84,27° 10,31° 84,21° 7,94° -0,06° 5,92° 0,852 CVT-ANSPNS 89,81° 9,37° 90,63° 8,26° 0,83° 5,52° 0,492 OPT-GoGn 60,35° 8,64° 60,13° 8,17° -0,22° 5,73° 0,978 CVT-GoGn 65,87° 9,07° 66,58° 9,06° 0,71° 5,47° 0,561 OPT-CVT 5,58° 4,85° 6,64° 3,71° 1,07° 2,27° 0,089 C2ip-Go -2,01mm 5,36 mm -0,17 mm 5,64 mm 2,03 mm 2,16 mm 0,000* *p<0,05
23 Suskirsčius pacientus į grupes, nustatyta, kad II, II, IV grupėse statistiškai reikšmingai pasikeitė ANB kampas (lentelė Nr.7). C2ip-Go atstumas statistiškai reikšmingai pasikeitė I, IIb ir IV grupėse. Kampas SNB statistiškai reikšmingai pasikeitė Ib, IIa ir IIIb grupėse, o kampas CVT-HOR statistiškai reikšmingai pasikeitė IIa ir IIIb grupėse.
Lentelė Nr.7. Cefalometriniai pokyčiai gydymo metu grupėse Kintamasis, kurio reikšmė
statistiškai reikšmingai keitėsi Prieš gydymą vidurkis (SN)
Po gydymo
vidurkis (SN) p reikšmė Iagrupė-ANB kampo pokytis gydymo metu ≤1.1°
C2ip-Go -0,66 (4,86) 0,64 (5,57) 0,020
Ib grupė- ANB kampo pokytis gydymo metu >1,1°
SNB 75,67 (3,28) 77,16 (3,08) 0,004
C2ip-Go -1,84 (6,29) 0,80 (5,89) 0,010
IIa grupė- prieš gydymą taškas C2ip buvo ţemiau taško Go
ANB 5,08 (1,61) 3,95 (1,55) 0,005
SNB 75,36 (2,87) 76,44 (2,43) 0,035
CVT-HOR 85,89 (9,96) 89,13 (7,12) 0,049
IIb grupė- prieš gydymą taškas C2ip buvo aukščiau taško Go
SNA 82,20 (2,72) 81,45 (2,99) 0,016
ANB 4,50 (1,44) 3,28 (1,35) 0,016
C2ip-Go 3,16 (0,75) 5,18 (1,98) 0,016
IIIa grupė- C2ip-Go pokytis gydymo metu ≤ 2.4 mm
ANB 5,23 (1,94) 4,31 (1,72) 0,047
IIIb grupė- C2ip-Go pokytis gydymo metu > 2.4 mm
ANB 4,93 (1,30) 3,58 (1,35) 0,002
SNB 76,33 (3,53) 77,47 (3,16) 0,035
CVT-HOR 87,05 (8,74) 93,26 (5,49) 0,014
IVa grupė- OPT-CVT pokytis gydymo metu ≤ 1.5°
ANB 4,91 (1,46) 3,79 (1,48) 0,016
C2ip-Go -1,03 (5,88) 0,42 (6,30) 0,019
IVb grupė- OPT-CVT pokytis gydymo metu >1.5°
ANB 5,29 (1,85) 4,13 (1,69) 0,004
C2ip-Go -3,20 (4,69) -0,89 (4,99) 0,012
Iš lentelės matoma, kad kuo didesnis ANB kampo pokytis gydymo metu, tuo C2ip-Go atstumo pokytis gydymo metu taip pat bus didesnis. Nagrinėjant IV grupę, matoma, kad kuo prieš gydymą yra maţesnis OPT-CVT kampas, tuo antrasis kaklo slankstelis — ašis — yra arčiau Go taško, o kuo prieš gydymą OPT-CVT kampas yra didesnis, tuo ašis yra ţemiau Go taško. Taip pat matoma, kad kuo didesnis OPT-CVT kampo pokytis gydymo metu, tuo daugiau gydymo metu sumaţėja C2ip-Go atstumas. Visgi, atlikus koreliaciją pagal Spearman, nenustatyta jokios statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp kaukolės kaulinių struktūrų ir kaklo slankstelių.
24 Gydymo metu statistiškai reikšmingai pasikeitė CVT-HOR ir C2ip-Go matmenys, atspindintys galvos-kaklo laikyseną. Kadangi C2ip-Go matmens pakitimas labai stipriai priklauso nuo fiziologinio apatinio ţandikaulio augimo, norėjome įvertinti, kas daro didţiausią įtaką CVT-HOR matmens pokyčiui gydymo Twin Block aparatu metu. Šiam tikslui pasiekti atlikta regresinė analizė. Gauta, kad didţiausią įtaką CVT-HOR kampo kitimui daro šie parametrai: OPT-HOR (p=0,000), OPT-CVT (p=0,000), ANB (p=0,008), SNA (p=0,012) (lentelėNr. 8). Remiantis atitinkamu regresinės analizės modeliu (lentelė Nr. 8), galima išskirti šias 4 formules, kurios aprašo kampo CVT-HOR priklausomybę nuo kitų parametrų:
1. CVT-HOR=1,358+OPT-HOR0,885
2. CVT-HOR=0,390+OPT-HOR0,972+OPT-CVT0,773
3. CVT-HOR=-0,396+OPT-HOR0,972+OPT-CVT0,711-ANB0,747
4. CVT-HOR=-0,407+OPT-HOR0,984+OPT-CVT0,720-ANB0,615-SNA0,578
Lentelė Nr.8. Regresijos modelis kampui CVT-HOR Koeficientai Modelis Nestandartizuoti Standartizuoti t p reikšmė 95,0% pasikliautinasis intervalas B B Standartinė paklaida Beta Apatinė riba Viršutinė riba 1 Konstanta 1,358 0,459 2,96 0,008 0,394 2,323 OPT-HOR 0,885 0,061 0,959 14,40 0,000 0,756 1,015 2 Konstanta 0,390 0,345 1,13 0,274 -0,338 1,118 OPT-HOR 0,972 0,042 1,053 22,92 0,000 0,883 1,062 OPT-CVT 0,773 0,147 0,241 5,25 0,000 0,462 1,084 3 Konstanta -0,396 0,387 -1,03 0,321 -1,216 0,423 OPT-HOR 0,972 0,035 1,053 27,79 0,000 0,897 1,046 OPT-CVT 0,711 0,123 0,222 5,78 0,000 0,450 0,972 ANB -0,747 0,249 -0,107 -3,00 0,008 -1,275 -0,220 4 Konstanta -0,407 0,322 -1,26 0,226 -1,093 0,280 OPT-HOR 0,984 0,029 1,067 33,41 0,000 0,922 1,047 OPT-CVT 0,720 0,103 0,225 7,02 0,000 0,501 0,938 ANB -0,615 0,212 -0,088 -2,89 0,011 -1,067 -0,162 SNA -0,578 0,204 -0,086 -2,84 0,012 -1,012 -0,144
25
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Daţniausiai naudojamas nuimamas funkcinis aparatas Angle II klasės gydymui priešpubertetinio augimo spurto metu yra Twin Block aparatas [9,11,54]. Plačiai diskutuojama apie Twin Block aparato poveikį skeletui ir dantų padėčiai. Aparatas veikia keisdamas raumenų balansą, kuriam pakitus, išvystoma jėga [8,55], sukelianti skeleto ir dantų pakitimus. Įvairių šaltinių duomenimis, gydymo Twin Block aparatu metu kliniškai stebima sagitalinio santykio korekcija yra 27-61proc. skeletinės kilmės [8,56,57]. Apie funkcinių aparatų poveikį laikysenai rašoma nedaug. Todėl darbo tikslas buvo nustatyti stuburo kaklinės dalies slankstelių padėties pokyčius gydymo Twin Block aparatu metu.
Šiame darbe buvo nustatytas CVT-HOR kampo padidėjimas (p= 0,042) gydymo Twin Block aparatu metu. Vadinasi, po gydymo priekinė galvos padėtis paryškėjo. Tecco ir bendraautorių tyrime stebimas CVT-SN ir OPT-SN kampų statistiškai reikšmingas padidėjimas po gydymo funkciniu aparatu, bylojantis apie paryškėjusią priekinę galvos padėtį [58]. Aglarci tyrime taip pat stebimas neţymus CVT-SN kampo padidėjimas po gydymo Twin Block aparatu, nors jis nėra statistiškai reikšmingas [59]. Po gydymo paryškėjusi priekinė galvos padėtis gali būti paaiškinama daugiafaktorine priekinės galvos padėties kilme. Dėl pakitusio paauglių laisvalaikio leidimo būdo priekinė galvos padėtis tampa vis daţnesnė laikysenos patologija; su tuo yra susijęs ilgas laiko leidimas prie televizoriaus, kompiuterio, telefonų, kurio metu galva yra priverstinai laikoma priekinėje padėtyje [60]. Tam pritaria ir Smailienės su bendraautoriais atlikto tyrimo rezultatai, kurie rodo, jog po gydymo Twin Block aparatu nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo laikysenos pokyčiuose tarp kontrolinės grupės ir tiriamųjų [61]. Vadinasi, po gydymo padidėjusi priekinė galvos padėtis gali būti nebūtinai funkcinio aparato poveikis, o aplinkos padarinys. Detalesniam įvertinimui reikalinga atlikti tyrimą su didesne imtimi.
Šiame tyrime stebimas OPT-CVT kampo (lordozės) padidėjimas, tačiau jis nėra statistiškai reikšmingas (p=0,089). Aglarci tyrime po gydymo Twin Block aparatu statistiškai reikšmingai padidėjo OPT-CVT kampas, bylojantis apie ryškesnę kaklo lordozę [59]. Tecco su bendraautoriais atliktame tyrime rezultatai yra panašūs: stebimas statistiškai reikšmingas OPT-EVT kampo padidėjimas po gydymo funkciniu aparatu [58]. Kaklo lordozės padidėjimas siejamas su paryškėjusia priekine galvos padėtimi, nes, jai esant, stebima apatinių kaklo slankstelių fleksija ir viršutinių kaklo slankstelių ekstensija. Ryškėjant priekinei galvos padėčiai, fleksija ir ekstensija ryškėja, todėl didėja kaklo lordozė.
26 Suskirsčius pacientus į grupes pagal OPT-CVT kampo pokyti gydymo metu, nustatyta, kad esant didesniam OPT-CVT kampo pasikeitimui, stebimas didesnis ANB kampo pasikeitimas. Vadinasi, kuo kaklo lordozė gydymo metu labiau padidėjo, tuo didesnė įvyko Angle II klasės korekcija. Nik ir Aciyabar gavo analogiškus rezultatus: yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp OPT-CVT kampo ir ţandikaulių santykio strėline kryptimi [3]. Tyrimų duomenimis, kampas ANB susijęs ne tik su kaklinės stuburo dalies padėtimi, bet ir viso kūno laikysena. Smailienė su bendraautoriais savo atliktame tyrime nustatė, kad, pacientams, kuriems gydymo Twin Block aparatu metu kampas ANB kito maţai (<1,2°) krūtininės kifozės korekcija buvo maţesnė, o pacientams, kuriems stebėtas didesnis ANB kampo sumaţėjimas (>1,2°), krūtininės kifozės korekcija buvo didesnė [61]. Šidlauskienė su bendraautoriais savo tyrime nustatė, kad išreikšta krūtininė kifozė statistiškai reikšmingai daţniau stebima, esant maţesniam SNB kampui ir didesniam horizontaliam kandţių perdengimui [15]. Vadinasi, krūtininės kifozės dydis yra tiesiogiai proporcingas ţandikaulių tarpusavio santykiui strėline kryptimi: kuo didesnis horizontalus kandţių perdengimas, tuo didesnė krūtininė kifozė.
Tyrime buvo nustatyta, kad gydymo Twin Block aparatu metu statistiškai reikšmingai sumaţėjo C2ip-Go atstumas.Vadinasi, ašis pajudėjo arčiau kaukolės pamato. Ohnmeiß su bendraautoriais savo tyrime gavo, kad sumaţėjo atstumas tarp ašies ir pleištakaulio-pakauškaulio komplekso [1]. Segatto su bendraautoriais nustatė, kad atstumas tarp ašies pagrindo ir Go taško koreliuoja su kaukolės kaulinių struktūrų morfologija [62]. Šiame darbe nenustatyta koreliacijos tarp C2ip-Go ir kitų parametrų, tačiau, suskirsčius pacientus į grupes, nustatyta, kad yra ryšys tarp ANB kampo ir C2ip-Go atstumo: kuo kampo ANB pokytis gydymo metu didesnis, tuo daugiau priartėja C2ip taškas prie Go taško (tuo labiau ašis priartėja prie kaukolės pamato). Visgi Segatto tyrime nenustatyta koreliacijos tarp C2a-tGo ir ANB kampo [66]. Ašies pagrindo judėjimas Go taško link gali būti paaiškinamas dviem būdais:
1. Gydymo metu stebimas apatinio ţandikaulio augimas, dėl ko apatinio ţandikaulio Go taškas pasislenka ţemiau buvusios vietos
2. Gydymo metu pastebėta OPT-CVT kampo didėjimo tendencija (p=0,089). Tai byloja apie padidėjusią kaklo lordozę. Padidėjus kaklo lordozei, stebimas ašies palinkimo kitimas, kurio metu (su visa ašimi) juda ir taškas C2ip.
27
IŠVADOS
Atlikus tyrimą, nulinė hipotezė atmesta ir gautos šios išvados:
1. Nustatyta, kad gydymo Twin Block aparatu metu statistiškai reikšmingai sumaţėjo C2ip-Go atstumas, padidėjo SNB ir CVT-HOR kampai, o ANB kampas sumaţėjo. Šie pakitimai rodo, kad gydymo metu buvo pakoreguota Angle II klasės anomalija ir padidėjo priekinė galvos padėtis.
2. Remiantis Spearman koreliacijos tyrimu nustatyta, kad nėra ryšio tarp stuburo kaklinės dalies slankstelių pokyčių ir kaukolės kaulinių struktūrų pokyčių gydymo Twin Block aparatu metu.
28
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Remiantis tyrimu ir literatūros apţvalga, rekomenduojama į cefalometrinę analizę įtraukti kaklo slankstelių padėties įvertinimą ir Angle II klasės pacientų, kuriems stebima priekinė galvos padėtis, ortopedinį gydymą kombinuoti su kineziterapija.
29
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Ohnmeiß M, Kinzinger G, Wesselbaum J, Korbmacher-Steiner HM. Therapeutic effects of functional orthodontic appliances on cervical spine posture: a retrospective cephalometric study. Biomed Res Int. 2014; 10(7): 1-9.
2. Baubinienė D. Ortodontinių anomalijų paplitimas ir gydymo reikalingumas tarp Lietuvos moksleivių. Daktaro disertacija. Kaunas, 2010.
3. Nik TH, Aciyabar PJ. The relationship between cervical column curvature and sagittal position of the jaws: using a new method for evaluating curvature. Iran J Radiol. 2011; 8(3): 161-166. 4. Kalichman L, Bulanov N, Friedman A. Effect of exams period on prevalence of myofascial
trigger points and head posture in undergraduate students: repeated measurements study. J Bodyw Mov Ther. 2015; 21(1): 11-18.
5. Ferracini GN, Dach F, Chaves TC, Pinheiro CF, Bevilaqua-Grossi D, Fernández-de-las-Peñas C. Cervico-occipital posture in women with migraine. J Orthop Sports Phys Ther. 2016; 46(4): 251-257.
6. Silvestrini-Biavati A, Migliorati M, Demarziani E, Tecco S, Silvestrini-Biavati P, Polimeni A. Clinical association between teeth malocclusions, wrong posture and ocular convergence disorders: an epidemiological investigation on primary school children. BMC Pediatr. 2013; 13(1): 12.
7. Tarvade S.M. Chaudhari CV, Daokar SG, Biday SS, Ramkrishna S, Handa AS. Dentoskeletal comparison of changes seen in class II cases treated by twin block and forsus. J Int Oral Health; 2014.
8. Dauravu LM, Vannala V,Arafath M , Singaraju GS, Cherkuri A, Mathew A. The assessment of sagittal changes with twin block appliance in patients with decelerating growth phase. J Clin Diagn Res; 2014.
9. Baysal A. Uysal T. Soft tissue effects of Twin Block and Herbst appliances in patients with Class II division 1 mandibular retrognathy. Eur J Orthod. 2013; 35(1): 71-81.
10. Khoja A, Fida M, Shaikh A. Cephalometric evaluation of the effects of the Twin Block
appliance in subjects with class ii, division 1 malocclusion amongst different cervical vertebral maturation stages. Dental Press J Orthod; 2016.
11. Hanoun A, Al-Jewair JT, Tabbaa S, Allaymouni M, Preston C. Acomparison of the treatment effects of the forsus fatigue resistance device and the twin block appliance in patients with class II malocclusions. Clin Cosmet Investig Dent; 2014.
12. Pachì F, Turlà R, Checchi AP. Head posture and lower arch dental crowding. Angle Orthod. 2009; 79(5): 873-879.
30 13. Uysal T, Yagci A, Ekizer A, Usumez S. Natürliche Kopfhaltung und Irregularitäten der unteren
Frontzähne: Besteht eine Beziehung? J Orofac Orthop. 2016; 77(2): 112-118.
14. Tecco S, Festa F. Cervical spine curvature and craniofacial morphology in an adult caucasian group: A multiple regression analysis. Eur J Orthod. 2007; 29(2): 204-209.
15. Šidlauskienė M, Smailienė D, Lopatienė K, Čekanauskas E, Pribuišienė R, Šidlauskas M. Relationships between malocclusion, body posture, and nasopharyngeal pathology in pre-orthodontic children. Med. Sci. Monit.2015; 21: 1765-73.
16. Solow B, Sonnesen L. Head posture and malocclusions. Eur J Orthod. 1998; 20(6): 685-693. 17. M. M.Head posture and dentofacial proportions. Angle Orthod. 1981; 51: 208–213.
18. Solow B. Tallgren A. Dentoalveolar morphology in relation to craniocervical posture. Angle Orthod. 1977; 47(3): 157-64.
19. Lippold C, Danesh G, Schilgen M, Drerup B, Hackenberg L. Sagittal jaw position in relation to body posture in adult humans — a rasterstereographic study. BMC Musculoskelet Disord. 2006; 7:8.
20. Sonnesen L. cervical vertebral column morphology associated with head posture and craniofacial morphology. Semin Orthod. 2012; 18(2): 118-125.
21. Sadler T.W. Embryology of the neural tube development. Am J Med Genet. 2005; 135C:2-8. 22. Sonnesen L, Nolting D, Engel U, Kjär I. Cervical vertebrae, cranial base, and mandibular
retrognathia in human triploid fetuses. Am J Med Genet. 2009; 149A:177-187. 23. Arntsen T, Sonnesen L. Cervical vertebral column morphology related to craniofacial
morphology and head posture in preorthodontic children with class II malocclusion and horizontal maxillary overjet. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2011; 140(1): e1-e7.
24. Sonnesen L, Kjær I. Cervical column morphology in patients with skeletal open bite. Orthod Craniofac Res. 2008; 11(1): 17-23.
25. Proffit WR. Equilibrium theory revisited: factors influencing position of the teeth. 1978.. 26. Harila V, Valkama M, Sato K, Tolleson S, Hanis S, Kau CH. Occlusal asymmetries in children
with congenital hip dislocation. Eur J Orthod. 2012; 34(3): 307-311.
27. Lippold C, Moiseenko T, Drerup B, Schilgen M, Végh A, Danesh G. Spine deviations and orthodontic treatment of asymmetric malocclusions in children. BMC Musculoskelet Disord. 2012; 13(1): 151.
28. Lippold C, Danesh G, Schilgen M, Drerup B, Hackenberg L. Relationship between thoracic, lordotic, and pelvic inclination and craniofacial morphology in adults. Angle Orthod. 2006; 76(5): 779-785.
29. Shaghayegh fard B, Ahmadi A, Maroufi N, Sarrafzadeh J. Evaluation of forward head posture in sitting and standing positions. Eur Spine J. 2016; 25(11): 3577-3582.
31 30. Neiva PD, Kirkwood RN, Godinho R. Orientation and position of head posture, scapula and
thoracic spine in mouth-breathing children. Int J Pediatr Otorhinolaryngol. 2009;73(2): 227-236. 31. Largo RH, Gasser T, Prader A, Stuetzle W, Huber P. Analysis of the adolescent growth spurt
using smoothing spline functions. Ann Hum Biol. 1978;5: 421–34.
32. Tardieu C, Dumitrescu M, Giraudeau A, Blanc JL, Cheynet F, Borel L. Dental occlusion and postural control in adults. Neurosci Lett. 2009; 450(2): 221-224.
33. Cuccia AM, Lotti M, Caradonna D. Oral breathing and head posture. Angle Orthod. 2008; 78(1): 77-82.
34. Sonnesen L, Kjær I. Anomalies of the cervical vertebrae in patients with skeletal Class II malocclusion and horizontal maxillary overjet. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2008; 133(2): 15-20
35. Ucar FI, Ekizer A, Uysal T. Comparison of craniofacial morphology, head posture and hyoid bone position with different breathing patterns. Saudi Dent J. 2012; 24(3-4): 135-141.
36. Okuro R, Morcillo A, Sakano E, Schivinski C, Ribeiro M, Ribeiro J. Exercise capacity,
respiratory mechanics and posture in mouth breathers. Braz J Otorhinolaryngol. 2011;77: 656– 62.
37. Milanesi J, Borin G, Correa E, Silva A, Bortoluzzi D, Souza J. Impact of the mouth breathing occurred during childhood in the adult age: Biophotogrammetric postural analysis. Int J Pediatr Otorhinolaryngol. 2011;75: 999–1004.
38. Yoo WG. Comparison of shoulder muscles activation for shoulder abduction between forward shoulder posture and asymptomatic persons. J Phys Ther Sci. 2013;25: 815–816.
39. Kim EK, Kim JS. Correlation between rounded shoulder posture, neck disability indices, and degree of forward head posture. J Phys Ther Sci. 2016; 28(10): 2929-2932.
40. Yoo WG, Yi CH, Cho SH, Jeon HS, Cynn HS, Choi HS. Effects of the height of ball-backrest on head and shoulder posture and trunk muscle activity in VDT workers. Ind Health. 2008; 46: 289-97.
41. Kyung E, Kang JH, Lee HT. The effect of the shoulder stability exercise using resistant vibration stimulus on forward head posture and muscle activity. J Phy Ther Sci 2016; : 3070-3073.
42. Gomes LDCR, Horta KOC, Gonçalves JR, Santos-Pinto AD. Craniocervical posture and craniofacial morphology. Eur J Orthod. 2014; 36(1): 55-66.
43. Ohmure H., Miyawaki S., Nagata J., Ikeda K., Yamasaki K., Alkalaly A. Influence of forward head posture on condylar position. J Oral Rehabil, 2008; 35: 795-800
44. Moore KM. Upper crossed syndrome and its relationship to cervicogenic headache. J Manipulative Physiol Ther. 2004;27: 414-420.
32 45. Sun A, Yeo HG, Kim TU, Hyun JK, Kim JY. Radiologic assessment of forward head posture
and its relation to myofascial pain syndrome. Ann Rehabil Med. 2014; 38(6): 821-826. 46. Lippold C, Danesh G, Hoppe G, Drerup B, Hackenberg L. Trunk inclination, pelvic tilt and
pelvic rotation in relation to the craniofacial morphology in adults. Angle Orthod. 2007; 77(1): 29-35.
47. Segatto E, Lippold C, Végh A. Craniofacial features of children with spinal deformities. BMC Musculoskelet Disord. 2008; 9: 169.
48. Tardieu C, Dumitrescu M, Giraudeau A, Blanc JL, Cheynet F, Borel L. Dental occlusion and postural control in adults. Neurosci Lett. 2009; 450(2): 221-224.
49. Harila V, Valkama M, Sato K, Tolleson S, Hanis S, Kau CH. Occlusal asymmetries in children with congenital hip dislocation. Eur J Orthod. 2012; 34(3): 307-311.
50. Lippold C, Moiseenko T, Drerup B, Schilgen M, Végh A, Danesh G. Spine deviations and orthodontic treatment of asymmetric malocclusions in children. BMC Musculoskelet Disord. 2012; 13(1): 151.
51. Perinetti G, Primoţič J, Manfredini D, Di Lenarda R, Contardo L. The diagnostic potential of static body-sway recording in orthodontics: A systematic review. Eur J Orthod. 2013; 35(5): 696-705.
52. Perinetti G, Türp JC, Primoţič J, Lenarda R, Contardo L. Associations between the masticatory system and muscle activity of other body districts. A meta-analysis of surface electromyography studies. J Electromyogr Kinesiol. 2011;21: 877–84.
53. Perillo L. Signoriello G, Ferro F, Baccetti T, Masucci C, Apicella D, Sorrentino R, Gallo C. Dental occlusion and body posture in growing subjects. a population-based study in 12-year-old Italian adolescents. Int J Dent Oral Health Industrial Health. 2008;10: 46–52.
54. Verma G, Tandon P, Nagar A, Sigh GP, Sigh A. Cephalometric evaluation of hyoid bone
position and pharyngeal spaces following treatment with twin block appliance. Journal of orthod Sci; 2012.
55. Ghodke S. Utreja AK, Sigh SP, Jena AK. Effects of twin-block appliance on the anatomy of pharyngeal airway passage (PAP) in class II malocclusion subjects. 1518th ed.: Prog Orthod; 2014.
56. O’Brien K., Wright J., Conboy F., Sanjie Y., Mandall N.Effectiveness of early orthodontic treatment with the twin-block appliance: a multicenter, randomized, controlled trial. Part 1: Dental and skeletal effects. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2003; 124(3): 234-243. 57. Šidlauskas A. Clinical effectiveness of the Twin block appliance in the treatment of Class II
33 58. Tecco S., Farronato G., Salini V., Di Meo S., Filippi M.R., Festa F., D'Attilio M. Evaluation of
cervical spine posture after functional therapy with fr-2: a longitudinal study. J Craniomandibular Pract. 2005; 23(1): 53-66.
59. Aglarci C. Evaluation of cervical spine posture after functional therapy with Twin Block appliances. J of Orthod Res. 2016; 4(1).
60. Kang J.H, Park RY, Lee SJ, Kim JY, Yoon SR, Jung KI. The effect of the forward head posture on postural balance in long time computer based worker. Ann Rehabil Med; 2012.
61. Smailienė D., Intienė A., Dobradziejutė I., Kušleika G. Effect of treatment with twin-block appliances on body posture in class II malocclusion. Med. Sci. Monit.. 2017; 23: 343-352. 62. Segatto E, Segatto A, Braunitzer G, Kirschneck C, Fanghänel J, Danesh G, et al. Craniofacial
and Cervical Morphology Related to Sagittal Spinal Posture in Children and Adolescents. Biomed Res Int. 2014.
34
PRIEDAI
1 priedas. Duomenys prieš gydymą Twin Block aparatu
Kintamasis Vidurkis Standartinis nuokrypis
95proc. vidurkio pasikliautinasis
intervalas Mediana Maţiausia reikmė Didţiausia reikšmė Apatinė riba Viršutinė riba SN-GoGn 31,94° 6,48° 28,90 34,97 30,5000 21 43 SN-ANSPNS 7,70° 3,26° 6,17 9,22 6,85 1,50 13,00 SN-okl. 17,31° 3,50° 15,67 18,95 17,35 10,50 24,70 SNB 76,30° 2,87° 74,95 77,64 76,00 70,30 81,00 ANB 5,08° 1,62° 4,32 5,84 5,25 2,70 8,30 SNA 81,03° 2,83° 79,70 82,35 80,70 75,70 85,50 Ar-GoGn 126,35° 5,48° 123,78 128,92 126,70 117,50 136,50 OPT-SN 91,88° 10,42° 87,00 96,75 90,15 74,70 115,30 CVT-SN 96,85° 9,56° 92,37 101,33 95,50 82,50 117,50 OPT-HOR 80,23° 8,97° 76,03 84,43 79,70 65,50 99,50 CVT-HOR 85,55° 8,92° 81,38 89,72 82,70 69,00 102,50 OPT-ANSPNS 84,27° 10,31° 79,44 89,09 82,00 68,00 109,00 CVT-ANSPNS 89,81° 9,37° 85,42 94,19 89,50 75,50 110,30 OPT-GoGn 60,35° 8,64° 56,31 64,39 58,50 41,00 74,50 CVT-GoGn 65,87° 9,07° 61,62 70,11 67,30 44,70 82,00 OPT-CVT 5,58° 4,85° 3,31 7,84 4,10 0,70 20,00 C2atGo -2,01 mm 5,36 mm -4,51 0,50 -1,52 -14,35 4,78
35 2 priedas. Duomenys po gydymą Twin Block aparatu
Kintamasis Vidurkis Standartinis nuokrypis
95proc. vidurkio pasikliautinasis
intervalas Mediana Maţiausia reikmė Didţiausia reikšmė Apatinė riba Viršutinė riba SN-GoGn 32,05° 6,20° 29,14 34,95 31,00 21,00 42,70 SN-ANSPNS 7,78° 3,07° 6,34 9,21 7,30 3,00 13,00 SN-okl. 17,26° 4,20° 15,29 19,22 17,60 6,50 24,00 SNB 77,14° 2,56° 75,94 78,33 77,00 71,30 82,70 ANB 3,95° 1,55° 3,22 4,67 4,15 1,30 7,00 SNA 80,82° 2,70° 79,55 82,08 80,60 75,00 85,00 Ar-GoGn 126,25° 6,05° 123,42 129,08 126,50 119,00 140,00 OPT-SN 91,84° 7,55° 88,30 95,37 90,75 78,70 106,50 CVT-SN 97,75° 7,81° 94,09 101,40 98,50 85,00 112,20 OPT-HOR 82,46° 6,96° 79,20 85,72 82,00 70,70 92,00 CVT-HOR 88,93° 7,58° 85,38 92,47 90,25 76,70 101,30 OPT-ANSPNS 84,21° 7,94° 80,49 87,92 83,75 70,00 97,00 CVT-ANSPNS 90,63° 8,26° 86,77 94,49 91,50 76,50 102,30 OPT-GoGn 60,13° 8,17° 56,31 63,95 60,40 44,00 75,00 CVT-GoGn 66,58° 9,06° 62,33 70,82 67,15 47,00 83,00 OPT-CVT 6,64° 3,71° 4,91 8,37 5,85 1,00 16,30 C2atGo -0,17 mm 5,64 mm -2,81 2,47 0,72 -10,45 9,13
36 3 priedas. Skirtumo prieš ir po gydymo gydymą Twin Block aparatuduomenys
Kintamasis Vidurkis Standartinis nuokrypis 95proc. vidurkio pasikliautinasis intervalas Mediana Maţiausia reikmė Didţiausia reikšmė Apatinė riba Viršutinė riba SN-GoGn 0,11° 1,58° -0,63 0,85 0,00 -3,00 3,00 SN-ANSPNS 0,08° 1,43° -0,59 0,75 0,00 -4,00 3,70 SN-okl. -0,06° 3,59° -1,74 1,63 -0,45 -11,80 7,00 SNB 0,84° 1,27° 0,25 1,43 0,50 -1,00 3,50 ANB -1,14° 0,95° -1,58 -0,69 -1,25 -3,30 1,00 SNA -0,21° 0,99° -0,67 0,25 -0,30 -2,80 1,80 Ar-GoGn -0,10° 1,83° -0,95 0,75 -0,35 -5,00 3,50 OPT-SN -0,04° 5,93° -2,82 2,74 0,15 -11,60 11,30 CVT-SN 0,90° 5,49° -1,68 3,47 0,85 -7,70 11,50 OPT-HOR 2,23° 7,47° -1,26 5,72 1,90 -8,00 22,40 CVT-HOR 3,38° 6,93° 0,13 6,62 2,60 -6,00 23,00 OPT-ANSPNS -0,06° 5,92° -2,83 2,71 0,50 -12,00 11,80 CVT-ANSPNS 0,83° 5,52° -1,76 3,41 0,60 -8,00 12,30 OPT-GoGn -0,22° 5,73° -2,90 2,46 0,15 -11,00 10,50 CVT-GoGn 0,71° 5,47° -1,85 3,27 1,00 -7,30 10,70 OPT-CVT 1,07° 2,27° 0,00 2,13 0,55 -3,70 5,30 C2atGo 2,03 mm 2,16 mm 1,01 3,04 1,52 -2,00 6,52
37 4 priedas. Tyrimo klaidų įvertinimas pagal Dahlberg formulę
Kintamasis Dahlberg formulės reikšmė
SN-GoGn 0,199 SN-ANSPNS 0,256 SN-okl. 0,315 SNB 0,266 ANB 0,258 SNA 0,220 Ar-GoGn 0,285 OPT-SN 0,349 CVT-SN 0,295 OPT-HOR 0,293 CVT-HOR 0,236 OPT-ANSPNS 0,364 CVT-ANSPNS 0,311 OPT-GoGn 0,274 CVT-GoGn 0,202 OPT-CVT 0,176 C2atGo 0,000
38 5 priedas. Remiantis Lietuvos Respublikos terminų banko, valstybinės lietuvių kalbos komisijos, lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos duomenimis, lentelėje pateikti terminai, naudoti šiame darbe, yra vartotini
Terminas Statusas
Sagitalinis Vartotinas
Priešpubertetinisaugimo spurtas Vartotinas
Inklinacija Vartotinas Ekstensija Vartotinas Torsija Vartotinas Dimensija Vartotinas Abdukcija Vartotinas Distalinis Vartotinas Medialinis Vartotinas Rotacija Vartotinas Trigerinis Vartotinas Fleksija Vartotinas Ekstencija Vartotinas Torsija Vartotinas Elevacija Vartotinas Fuzija Vartotinas Transversalinis Vartotinas Kifozė Vartotinas Lorodzė Vartotinas Posturalinis Vartotinas
