LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
Rasa Gentvilaitė VI kursas, 3 grupė
KALIŲ PIOMETRA BITCH PYOMETRA
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas – dr. Jūratė Rudejevienė
2 TURINYS SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 ABSTRACT ... 6 ĮŽANGA ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9 1.1. Piometros etiologija ... 9 1.1.1. Hormonų įtaka... 9
1.2. Piometros klinikiniai požymiai ... 10
1.3. Piometros diagnostika ... 10
1.3.1. Kraujo ir šlapimo tyrimai ... 10
1.3.2. Gimdos ragų palpacija ... 11
1.3.3. Ultragarsinis tyrimas ... 11
1.3.4. Rentgenograma ... 12
1.3.5. Prostaglandino F2α tyrimas ... 12
1.3.6. Makšties tepinėliai ir citologija ... 13
1.4. Piometros gydymas ... 18
1.4.1. Chirurginis gydymas ... 18
1.4.2. Medikamentinis gydymas ... 19
2. DARBO METODIKA ... 21
2.1. Bandymų vieta, laikas ir sąlygos ... 21
2.2. Citologinis tyrimas ... 21
2.2.1. Tepinėlių paruošimas ... 21
2.2.2. Fiksavimas ir dažymas ... 23
2.2.3. Dažymo protokolas ... 23
2.2.4. Makšties tepinėlio vertinimas ... 24
2.3. Mikroorganizmų išskyrimas iš makšties ... 25
2.4. Kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai ... 25
2.5. Tiriamų kalių amžius ... 26
2.6. Dienos po rujos iki piometros klinikinių požymių pasireiškimo ... 26
2.7. Statistinė duomenų analizė ... 26
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 27
3
3.2. Kraujo tyrimai ... 29
3.3. Mikroorganizmų identifikavimas iš makšties ... 31
3.4. Amžiaus įtaka piometrai ... 34
3.5. Dienos po rujos iki piometros klinikinių požymių pasireiškimo ... 35
3.6. Procentalinė išraiška sirgusių piometra ir pasveikusių arba nugaišusių ... 36
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 37
IŠVADOS ... 40
PASIŪLYMAI ... 41
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42
4 SANTRUMPOS
ALP – alanino fosfatazės
ALT – alanino aminotransferazės
BP – Baird Parker selektyvi mitybinė terpė C – celsijus
CEH – cistinė endometriumo hiperplazija CREA – kreatininas
EPIT – epitelinis D. – diena
GPT – glutamato piruvato transaminazė GRAN – granuliocitai
HBT – hemaglobinas HCT – hematokritas IL – interleukinas
I.M. – intra musculum, į raumenis KG – kilogramas L – litras Ląst. – ląstelė LYM – limfocitai MG – miligramas MF – makrofagai ML – mililitrai MON – monocitai NG – nanogramai NR. – numeris PAV. – paveikslas PLT – trombocitai PMN – polimorfonukleriniai neutrofilai PROC. – procentai
RBC – raudonieji kraujo kūneliai S.C. – sub cutis, po oda
VAL. – valanda
5 SANTRAUKA
Magistro darbo pavadinimas: Kalių piometra Magistro darbo autorius: Rasa Gentvilaitė
Vadovas: dr. Jūratė Rudejevienė
Puslapių ir lentelių skaičius: 44 puslapiai ir 12 lentelių Paveikslų skaičius: 19 paveikslų
Literatūros šaltinių skaičius: 50 šaltinių
Šio darbo uždaviniai įvertinti kalių, sergančių piometra, makšties citologinius ir kraujo parametrų pakitimus. Įvertinti amžiaus įtaką piometros pasireiškimui. Nustatyti laiką po rujos iki piometros klinikinių požymių atsiradimo. Nustatyti mirties atvejus dėl patologijos. Buvo tiriamos trys grupės kalių. I grupė – 16 piometra sergančių patelių. II grupė – 4 kalės, porujo periode,
kliniškai sveikos. III grupė 4 – patelės, anestrus periode, kurioms kraujyje nustatyta leukocitozė, bet dėl kitų priežasčių nei piometra ar vaginitas. II ir III grupės – kontrolinės grupės, kurių rezultatai lyginami su I grupės.
Tepinėlis iš makšties imamas Transwab (Jungtinė Karalystė) terpės pagalba. Gauta klinikinė medžiaga pernešama ant objektyvinio stiklelio citologijai ir skirtingų mitybinių terpių mikrobiologijai. Objektyvinis stiklelis dažomas May Grün – Giemza dažais. Makšties tepinėlis vertinamas mikroskopo pagalba. Atliekami uždegiminių ir epitelinių ląstelių santykio skaičiavimai. Kraujas imamas iš v. cefalica.
Buvo pastebėti makšties tepinėlio citologiniai skirtumai tarp trijų tiriamųjų grupių. Uždegiminių su epitelinėmis ląstelėmis santykio vidurkis I grupei – 9,54 ± 3,62, II grupei – 0,09 ± 0,018, III grupei uždegiminių ląstelių nebuvo aptikta, todėl santykis ligus 0. Visose grupėse dominavo bazalinės ląstelės. 75 % kalių, sergančių piometra, konstatuota leukocitozė, 81,5 % granuliocitozė. 12,25 % buvo nustatyta mažakraujystė. 37,50 % gimdos uždegimu sergančioms kalėms išskirta E.
Coli, 18,75 % Staphylococcus spp., 12,50 % Streptococcus spp. bakterijos. Tai pačiai I grupei 18,75
% atvejų nustatyta E. Coli ir Staphylococcus spp., o 12,50 % E. Coli ir Streptococcus spp. infekcijos. II ir III tiriamoms grupėms visais atvejais nustatyta mišri mikroflora – 25 % E. Coli ir
Streptococcus spp., kitiems 25 % Proteus mirabilis, Staphylococcus spp. ir Streptococcus spp., 50% E. Coli, Staphylococcus spp ir Streptococcus spp. mikroorganizmai. Vidutinis amžius patelių,
kurioms buvo diagnozuota piometra, 8,69 ± 0,91 metai. Piometra buvo diagnozuota vidutiniškai 31,5 ± 6,70 dienos po rujos pabaigos.Konstatuotas mirtingumas 6,25 procentai.
6 ABSTRACT
Full title of Master Thesis: Bitch pyometra Author of Master Thesis: Rasa Gentvilaitė Supervisor: dr. Jūratė Rudejevienė Number of pages and tables: 44 pages, 12 tables
Number of pictures and references: 19 pictures and 50 references
The aim of this study is to evaluate cytological changes in vaginal smears of bitches with pyometra, to record changes in total blood count and blood biochemistry, to identify microorganisms isolated from vagina. Other aims are to asses the average age of bitches with the diagnosed pathology; to count days that passed after estrus period and the first clinical signs of pyometra were noticed; to evaluate the rate of mortality. Three groups of animals were evaluated. The 1st one 16 bitches, diagnosed with pyometra. 2nd group 4 bitches, in diestrus period, clinically healthy. 3rd group 4 bitches diagnosed with blood leukocytosis but for other reasons than pyometra or vaginitis. 2nd and 3rd groups served as control groups.
Vaginal smears and microbiological samples were taken from vagina with Transwab (UK), the obtained material was smeared on objective glass and coloured with May Grün – Giemsa for microscopical evaluation. Ratio of WBC and epithelial cells was counted. For microbiology sample was smeared on different agars for isolation of various microorganisms. Blood was drawn from v. cefalica.
We observed clear cytological diferences between healthy animals and ill with pyometra. Average ratio WBC to epithelial cells for group I 9,54 ± 3,62, for group II 0,09 ± 0,018, for group III no WBC were observed so the ratio is equal to 0. In all groups basal epithelial cells were the dominant ones. 75 % bitches with pyometra had leukocytosis, 81,25 % had granuliocytosis. Anemia was observed for 12,25 % females. For sick females we identified in 37,50 % cases E. Coli, 18,75 % Staphylococcus spp., 12,50 % Streptococcus spp. infections. For the same I group of bitches 18,75 % had E. Coli and Staphylococcus spp., 12,50 % had E. Coli and Streptococcus spp. microorganisms identified. For II and III groups in all cases a mixed microflora was identified: 25 % E. Coli and Streptococcus spp., other 25 % Proteus mirabilis, Staphylococcus spp. and
Streptococcus spp., 50% had E. Coli, Staphylococcus spp and Streptococcus spp. microorganisms
isolated. The average age of bitches diagnosed with pyometra 8,69 ± 0,91 years, in average 31,5 ± 6,70 days passed after estrus period before the first clinical sign were observed. The mortality rate observed was 6,25 %.
7 ĮŽANGA
Piometra - tai pūlinis gimdos uždegimas, sukeltas bakterijų invazijos. Liga yra gyvybei pavojinga, kadangi dažnai komplikuojasi sisteminiu sutrikimu (R. Hagman, 2013). Patologija pasireiškia vidutiniškai 8 metų amžiaus kalėms, vidutiniškai praėjus 1 mėnesiui po estrus periodo (Laurusevičius et al., 2009).
Nėra surinkta oficiali statistika Lietuvoje, tačiau iš klinikinės praktikos pastebėta, jog Lietuvoje kaip ir Skandinavijos šalyse profilaktiškai sterilizuojama 7 procentai kalių (Laurusevičius et al., 2009). Kauno mieste yra apie 50 privačių veterinarijos klinikų, iš jų apie 10 procentų turi ultragarso ir/arba rentgeno įrangą, mažiau nei 40 procentų turi galimybę atlikti kraujo tyrimus savo klinikose (www.vetklinikos.lt duomenimis). Taigi, mažose veterinarijos klinikose diagnozuojant piometrą, pasikliaujama tik anamnezės ir palpacijos metodais. Net esant atvirai piometrai, patologijos pradžioje išskyros iš makšties yra negausios, dauguma kalių, kol sisteminė būklė gera, išsilaižo išskyras, todėl šeimininkas gali jų nepastebėti. Piometros anamnezė mažai specifiška, pakitimai yra sistemiški (leukocitozė, troškulys, hipertermija, vėmimas). Kitas diagnostinis metodas - abdominalinė palpacija, tačiau nutukusioms, linkusioms stresuoti, įtemptu pilvu, palpacija yra sudėtinga ir ne visada informatyvi. Taip pat gimda patologijos pradžioje nėra smarkiai padidėjus ir sienelės nėra sustorėjusios pakankamai, jog galėtume pajusti gimdos pakitimus palpacijos būdu. (Noakes et al. 2009). Pagrindinis šio darbo uždavinys ištirti, ar makšties citologinis tyrimas gali būti naudojamas kaip vienas iš diagnostinių metodų diagnozuojant piometrą.
“Makšties tepinėlis - tai morfologinis ląstelių ir kitų elementų, lizuotų dalelių, mikroorganizmų tyrimas šviesiniu mikroskopu” (Vagnoras et al. 2001). Tepinėlis - greitas, paprastas ir ekonomiškas metodas, reikalaujantis šviesinio mikroskopo ir dažų citologijai.
Gimdos kaklelio citologija yra rutininis profilaktinis patikrinimas skenuojant onkologinius pakitimus moterų ginekologijoje. Tepinėliai naudojami vaginito, endometrito diagnostikoje
(Martin-Hirsch et al. 2000). Veterinarinėje ginekologijoje citologiniai tyrimai dažnai yra naudojami
kumelėms diagnozuoti ūminius, slaptus endometritus, kurie yra dažna kumelių nevaisingumo priežastimi. Statistiškai mažesnis procentas kliniškai sveikų kumelių tapo kumelingomis, kurioms buvo citologiškai nustatyta segmentuotų leukocitų infiltracija endometriume, lyginant su kumelėmis, kurių citologiniai tepinėliai nerodė nukrypimų (W.T. Riddle, 2007). Kalėms makšties citologinis tyrimas yra rutininė procedūra nustatant kalės reprodukcinį ciklą ir ovuliaciją (
Meyers-Wallen V 2007; Baranauskaitė, 2012; Wehrend et al. 2013). Apie makšties tepinėlio naudojimą
8 2009). Mokslinių tyrimų pritaikančių makšties tepinėlį kalių piometros diagnozavimui nebuvo rasta.
Piometros metu dėl bakterinės infekcijos, sutrinka organų funkcija ir tai atsispindi kraujo morfologinių ir biocheminių parametrų pakitimais (Faucher, 2012).
Darbo tikslas piometra sergančioms kalėms surinkti anamnezę, atlikti kraujo ir makšties mikrobiologinius tyrimus ir juos palyginti su makšties tepinėlio citologiniais rezultatais.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti makšties citologinius pakitimus, pasireiškus piometrai, bei palyginti juos su dviem kontrolinėmis grupėmis.
2. Įvertinti biocheminius ir morfologinius kraujo parametrų pakitimus, diagnozavus piometrą.
3. Identifikuoti mikroorganizmus, sukeliančius piometrą. 4. Nustatyti amžiaus įtaką piometros pasireiškimui.
5. Nustatyti laiką po estrus periodo pabaigos iki piometros klinikinių požymių atsiradimo. 6. Nustatyti mirties atvejus dėl patologijos.
9 1. LITERATŪROS APŽVALGA
Piometra - tai nekastruotų kalių liga, pasireiškianti geltonkūnio fazės metu. Ji charakterizuojama pūlių susikaupimu gimdos spindyje ir bakterijų kontaminacija (Laurusevičius et al., 2009). Patologijos vystymąsi skatina įvairūs etiologiniai veiksniai: lytinių hormonų poveikis gimdos endometriumui, individualus organizmo atsparumas bei mikroorganizmų virulentiškumas (Hagman, 2004).
Išskiriamos dvi piometros formos - atvira ir uždara. Ligos eigoje jos gali pereiti iš vienos formos į kitą (Feldman and Nelson, 1996). Kai kurie autoriai teigia, jog cistinė endometriumo hiperplazija visuomet yra pirminis veiksnys, piometros etiologijoje. Tačiau yra įrodyta, jog piometra pasireiškė kalėms, kurioms histologiškai nebuvo nustatyta CEH ir atvirkščiai (Hagman, 2004).
1.1. Piometros etiologija
1.1.1. Hormonų įtaka
Mokslininkai bandė dirbtinai sukelti gimdos pūlinį uždegimą, tačiau bandymai buvo sėkmingi, tik bakterijas dirbtinai įvedant į gimdą estrus periodu ir perrišus gimdos ragą arba kartu su mikroorganizmų įvedimu naudojant estrogenų preparatus per os. Šie rezultatai įrodė, jog lytiniai hormonai turi įtakos piometros etiologijai. Pirmasis mokslininkas Teunissen (1952) pademonstravo progesterono svarbą patologijos vystymuisi ir estrogenų potencijuojantį efektą progesteronui (Feldman ir Nelson, 1996).
Piometros dažną pasireiškimą kalėms paaiškina ilga geltonkūnio diestrus fazė, kurios metu progesterono koncentracija kraujyje būna aukšta. Po ovuliacijos estrogenų koncentracija kraujyje ženkliai mažėja, o progesterono koncentracija išlieka virš 1 ng/ml nevaikingų kalių 51 - 82 dienas, vaikingų 61 - 65 dienas (Concannon, 1975). Ankstyvame porujo periode aukšta progesterono koncentracija kraujyje mažina organizmo atsparumą infekcijoms ir atsiranda didesnė rizika vietinei infekcijai. Bakterijų skaičiaus ir jų gaminamų toksinų didėjimas, stimuliuoja eksudato akumuliaciją endometriume, dėl to vystosi uždegiminis atsakas, endometriumas veša ir išsivysto piometra (Mustafa, 1999).
Progesteronas stimuliuoja endometriumo liaukų vešėjimą ir sekreciją, gimdos kaklelio užsidarymą ir slopina miometriumo susitraukimus. Kuo kalė vyresnė, tuo daugiau rujos ciklų ir pakartotinio progesterono poveikio endometriumo liaukoms, todėl su amžiumi didėja piometros rizika. Progesterono poveikyje išvešėjus endometriumo liaukoms, susikaupia sekretas, kuris yra palankus bakterijų vystymuisi (Hagman, 2004). Taip pat buvo įrodyta estrogeno potencijuojantis
10 poveikis progesteronui ir pastarojo sukeltiems pakitimams endometriume. Todėl sutrikus hormonų reguliacijai, administruojant egzogeninius estrogenus ar progestagenus, didėja rizika piometros vystymuisi. Sinergetinį estrogeno ir progesterono efektą gimdos uždegimo patogenezėje pademonstravo tai, jog piometra sergančių kalių kiaušidėse buvo dažniau vienu metu nei sveikoms kalėms aptiktas geltonkūnis ir folikulai (Holst et al., 2001).
1.2. Piometros klinikiniai požymiai
Sergant piometra vystosi sisteminiai būklės pakitimai, nespecifiški gimdos uždegimui. Taip pat diagnozuojami lytinių organų pakitimai. Vienas aiškiausių požymių atviros piometros metu - pūlingos, su gleivėmis, blogo kvapo išskyros iš makšties, tačiau jei jų yra nedaug ir kalė save intensyviai prausia, šeimininkai gali jų nepastebėti (Kustritz, 2008). Dažniausiai sutinkami polisisteminiai klinikiniai požymiai yra poliurija, polidipsija, dehidratacija, mieguistumas, anoreksija ir vėmimas.
Piometros metu yra didelė rizika, jog bakterinė invazija sukels sisteminį uždegimo atsako sindromą (SUAS). Daugiau nei 50 procentų kalių, sergančių piometra, buvo nustatytas SUAS. Esant šiam sindromui didėja mirtingumas ir paciento stacionarizavimo trukmė (Fransson, 2003). SUAS pasireiškia pakilusia temperatūra arba nukritusia temperatūra, tachikardija, tachipnėja, leukocitoze arba leukopenija (Hagman, 2004).
Dėl gimdos uždegimo ir bakterinės invazijos, bakterinių toksinų poveikio rektinė temperatūra gali būti normali arba padidėjusi > 39° C. Hipertermija rečiau diagnozuojama atviros piometros metu, nes toksinai pasišalina per makštį. Dėl hipertermijos kalė gali būti apatiška, dehidratavus, anoreksiška, pasireikšti polidipsija (Ettinger ir Feldman, 2010).
1.3. Piometros diagnostika
1.3.1. Kraujo ir šlapimo tyrimai
Sergant piometra dėl bakterinės infekcijos ir jų toksinų, kinta kraujo morfologiniai ir biocheminiai parametrai. Bendras leukocitų kiekis patelėms sergančioms piometra gali varijuoti tarp 2500 ir 100000 ląstelių/ml. Didesnė leukocitozė aptinkama prie uždaros piometros, chroniškos infekcijos. Dažniausiai sergančioms kalėms baltųjų kraujo kūnelių yra tarp 38.000–45.000 ląst/ml. Tyrimai rodo, jog 73,3 procentams sergančioms kalėms pasireiškė leukocitozė (Mustafa, 1999).
Lėtinės piometros metu 25 – 60 proc. buvo nustatyta anemija. Patologijos metu vystosi normocitinė normochrominė nedegeneracinė anemija, kurią gali paskatinti dehidratacija. Taip pat septicemija ar toksemija gali slopinti kaulų čiulpų veiklą, šis slopinimas yra grįžtamas, išgydžius piometrą (Mustafa, 1999).
11 Atliekant inkstų biopsijas sergančioms kalėms 37 procentams buvo nustatyta glomerulosklerozė (Maddens, 2011). Proteinurija dažnas požymis diagnozuojamas piometros metu. 47 procentams piometra sergančioms kalėms šlapime nustatomas baltymų: kreatinino santykis yra didenis nei 1. Proteinurija yra dažnas mirtingumo faktorius esant chroniškam inkstų nepakankamumui. Piometros metu aptinkama šlapalo, kreatinino kiekio padidėjimas, dėl prerenalinės, renalinės uremijos, dehidratacijos (Faucher, 2012). Dehidratacija, vėmimas, poliurija, polidipsijos simptomai galimi dėl inkstų nepakankamumo.
Dėl dehidratacijos ir specifinio imuniteto atsako kraujo biochemijoje konstatuojame hiperproteinemiją ir hiperglobulinemiją (Hagman, 2013).
Fiziologiškai sveikiems gyvūnams maži kiekiai žarnyno bakterijų endotoksinų ir toksinų patenka į vartų venos cirkuliaciją, tuomet prafiltruojami Kupferio ląstelių ir hepatocitų. Tačiau esant infekcijai endotoksinų kiekis kraujyje smarkiai padidėja ir kepenų veiklos limitas yra viršijamas. Sergant piometrai dėl septicemijos, dehidratacijos, sumažėjusios kepenų cirkuliacijos ir hipoksijos 33 procentams gyvūnų nustatomas padidėję serumo alanino aminotransferazės (ALT) ir alanino fosfatazės (ALP) aktyvumas (Mustafa, 1999).
1.3.2. Gimdos ragų palpacija
Piometros metu dėl uždegimo ir pūlių kaupimosi gimdos ragai gali būti sustorėję, padidėjęs jų spindis, ragai netaisyklingos formos. Patelei su viršsvoriu ar dėl streso, ar skausmo esant įtemptam pilvui sunku diagnozuoti piometrą palpacijos būdu. Palpuojant reikėtų atkreipti dėmesį ir nesumaišyti gimdos ragų su gaubtine žarna (Feldman ir Nelson, 1996).
1.3.3. Ultragarsinis tyrimas
Skysčio pripildytas gimdos kūnas ultragarsu matomas juoda spalva ( 1 pav.), gimdos kūno diametras gali smarkiai varijuoti. Gimdos sienelė, sustorėjus, matoma baltai. Ultragarsas gali būti naudojamas sekti progresą taikant medikamentinį gydymą, taip pat diagnozuoti peritonitą piometros metu (Ettinger ir Feldman, 2010).
12 1 pav. Piometra tiriant ultragarsu (autorės nuotrauka).
1.3.4. Rentgenograma
Pilvo ertmėje matoma rentgeno kontrastiška masė ( 2 pav.), dėl kurios virškinimo trakto anatominė padėtis pakinta. Žarnynas yra nustumiamas į priekį link diafragmos ir į viršų link stuburo. Rentgenu negalime diferencijuoti ankstyvaus nėštumo nuo piometros (Feldman ir Nelson, 1996).
2 pav. Gimdos ragai pripildyti pūlių, ribos nurodytos rodiklytėmis (Schonbeck, 2013). 1.3.5. Prostaglandino F2α tyrimas
Prostaglandinai yra svarbūs hormonai reprodukcijoje dėl gimdos susitraukimus skatinančių ir geltonkūnį lizuojančių savybių. Taip pat uždegimo metu neutrofilai, makrofagai, limfocitai ir gimdos endometriumas sintetina prostaglandiną, kuris atlieka mediatoriaus funkciją. Padidėjusi prostaglandinų metabolitų koncentracija korealiuoja su gimdos uždegimu. Prostaglandinų metabolitai lyginant su endotoksinais turi ilgesnį eliminacijos laiką, yra stabilesni, nesijungia su plazmos baltymais, todėl gali būti naudojami kaip endotoksemijos indikatoriai (Fredriksson 1984;
13 Hagman 2004).
1.3.6. Makšties tepinėliai ir citologija
Makšties citologiniai tepinėliai yra naudingas metodas kalėms diagnozuojant gimdos pakitimus, nustatant piometrą, mukometrą ar hidrometrą (Hagman, 2013).
1.3.6.1. Dažymas
Įvairūs dažai ir dažymo metodai naudojami makšties citologijoje: Giemsa, Wright, Diff –
Quick, metileno mėlynasis, Papnikolau, hematoksilinas – eozinas. Nėra vieno, kurį autoriai išskirtų
kaip tinkamiausią. Pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo ekonominių sumetimų, asmeninio įpratimo, dažymo metodo paprastumo ir greičio. Dažai turėtų ilgai laikytis, būti nebrangūs ir fiksuotas, nudažytas tepinėlis turėtų nekisti su laiku (Beimborn, 2013).
1.3.6.2. Tepinėliuose aptinkami morfologiniai elementai:
Epitelinės ląstelės
Endometriumas išklotas paprastuoju stulpiškuoju epiteliu. Gimdos kaklelį, makšties gleivinę dengia daugiasluoksnis nekeratinizuotas plokščiasis epitelis. Endometriumo ir makšties epitelio storis kinta priklausomai nuo rujos periodo ( 1 lentelė). Makšties citologija yra naudojama nustatyti rujos periodą bei tinkamą laiką kergti. (Dellmann, 2006). Kraujyje dominuojant estrogenams, makšties epitelinis sluoksnis storėja. Dėl sutrikusios kraujotakos išorinis sluoksnis kornifikuojasi ir deskvamuojasi nuo endometriumo (tikrosios rujos metu virš 80 proc. endometriumo ląstelių keratinizuotos, be branduolio). Metestrus metu pakilus progesterono lygiui kraujyje makšties epitelis tepinėliuose mažiau keratinizuotos, ląstelės mažesnės, apvalesnės, nei ankstesnėse rujos stadijose (Baranauskaitė, 2013). Diestrus metu yra aptinkami neutrofilai, kurių tikslios proporcijos su epitelinėmis ląstelėmis nėra aprašytos, tačiau rašoma, jog jų aptinkama gausiai 3 diestrus dieną ir tik pavieniai 10 dieną (Saunder, 2007).
14 1 lentelė. Skirtingais rujos periodais, makšties citologiniai pakitimai (Saunder, 2007).
Rujos periodas Makšties tepinėlio citologija
Proestrus Dominuoja didelės kornifikuotos epitelinės ląstelės tiesiais kraštais, kartais su piknotiniu branduoliu. Pavieniai neutrofilai, kurių nelieka įpusėjus priešrujui, matomi eritrocitai.
Estrus Daug stambių epitelinių keratinizuotų ląstelių su piknotiniu branduoliu > 80 proc. Vėlyvoje tikrojoje rujoje branduolių nebelieka. Matomos ląstelinės šiukšlės ir bakterijos.
Metestrus ir diestrus
Staigus bebranduolių, keratinizuotų ląstelių sumažėjimas, palaipsniui daugėjant nekeratinizuotų su branduoliu ląstelių. Daug neutrofilų pirmas 3 dienas, 10 dieną pavieniai.
Anestrus Pagrinde mažos nesuragėjusios epitelinės ląstelės, apvalios. Pavieniai neutrofilai ir eritrocitai.
Esant uždegimui, kinta ir epitelinės ląstelės. Daugiasluoksnio epitelio ląstelės reaguoja – padidėja branduolys, atsiranda citoplazmos nevienodumas, epitelinės ląstelės suapvalėja. Kartais pastebimos ląstelės su dviem arba keliais branduolėliais (Edmund, 2012). Tai netiesioginis uždegimo požymis. Dėl esančio uždegimo, ląstelės greičiau atsidalina nuo gleivinės paviršiaus ir paviršiniuose sluoksniuose atsiranda bazalinės ir parabazalinės ląstelės (Vagnoras, 2001).
Tepinėlyje iš piometra sergančio gyvūno, dominuoja parabazalinės ir bazalinės ląstelės – 83,3 procentai (Mustafa, 1999).
Uždegiminės ląstelės
J. A. Spitzer ir P. Zhang pademonstravo, jog yra lytinis dimorfizmas imuniteto atsake. Imunoglobulinų koncentracija yra aukštesnė patelėms, taip pat jos yra atsparesnės bakterinei, virusinei ir parazitinei infekcijoms. Polibranduolinių neutrofilų chemotaksį skatina progesteronas, o estradiolis slopina. Testosteronas imunologinėms ląstelėms įtakos neturi. Makrofagų funkcija yra moduliuojama estrogenų – padidėja fagocitinis aktyvumas, IL – 1 produkcija (J. A. Spitzer ir P. Zhang, l996).
Uždaros piometros metu, 4 iš 5 citologinių tepinėlių leukocitų neaptikta. Atviros piometros atveju citologiniuose tepinėliuose aptinkamas didelis kiekis degeneruotų ir normalių leukocitų. Degeneracija pasireiškė 66,6 procentams tirtų gyvūnų. Degeneracija - tai citoplazmos sienelės pakitimas, deformacija, ląstelių citolizė ir kariolizė (Feldman and Nelson, 1987).
15 Tyrimai su moterimis ir pelėmis parodė, jog leukocitų, ypač neutrofilų, infiltracija į makšties gleivinę metestrus metu yra būtina, jog vyktų normalus lytinis ciklas. Moterims ir pelėms neutrofilų infiltraciją į makštį prieš menstruacijas ir porujo metu skatina chemokinai IL – 8 homologas ir MIP – 2 bei į juos panašios molekulės. Dirbtinai užblokavus šiuos chemokinus, sutrinka rujos ciklas, nes kraujyje mažėja serumo 17β-estradiolio ir progesterono (Soichiro et al, 2009, Kobayashi 2013). Moterims leukocitai infiltruoja endometriumą prieš menstruacijas. Tiksli neutrofilų funkcija makštyje yra nežinoma (Sonoda et al., 1998).
Pagrindinis aktyvaus uždegimo bruožas - segmentuoti neutrofilai, branduolio poslinkis į kairę. Chroniškas procesas konstatuojamas kuomet matomi makrofagai. Tačiau makrofagus kartais sunku atskirti nuo histiocitų ar neoplastinių ląstelių (Vagnoras, 2010).
Neutrofilai
Literatūroje nurodyta, jog piometros metu, aptinkamas didelis kiekis degeneruotų neutrofilų. Degeneraciniai pokyčiai neutrofiluose įvyksta audiniuose esant bakterinei infekcijai. Degeneraciniai pokyčiai pasireiškia branduolio pakitimais – karioreksis, kariolizė ir kariopiknozė bei citoplazmos deformacija (Sirois 2007).
Estrus periodu segmentuotų leukocitų neaptinkama, nes keratinizuotos epitelinės ląstelės yra nelaidžios uždegiminėms ląstelėms. Porujo periodu makšties tepinėlio citologijoje yra aptinkami neutrofilai. Literatūroje rašoma, jog neutrofilai yra randami gausiai 1-3 diestrus dieną ir aptinkami pavieniai iki 10 dienos (Saunder, 2007). Kalės diestrus periodas trunka virš 2 mėnesių, todėl sveikoms patelėms ne visu porujo laikotarpiu neutrofilai aptinkami citologiniuose tepinėliuose. Piometra pasireiškia 2 – 8 savaites po rujos (Pilpavičienė, 2010), todėl aptikus neutrofilus makšties tepinėlyje, kuomet jų santykis su epitelinėmis ląstelėmis didesnis nei 1:1, galime įtarti endometritą arba vaginitą, o ne fiziologinę neutrofiliją (Vagnoras, 2001).
Mikroskopuojant patelių neutrofilus pastebimas Barr kūnelis (3 pav.). Tai morfologinė ekspresija inaktyvuotos X chromosomos patelių somatinėse ląstelėse. Aptinkama maždaug 3 proc. neutrofilų. Barr kūnelis panašus į vandens lašelį, prisijungusį prie branduolio (Hendrix, 2007).
16 3 pav. Barr kūnelis (mėlyna rodyklė) x 400 (Triarch/Visual Unlimited/Corbis, 2013-12-07)
Neutrofilų tiksli funkcija metestrus periodu yra nežinoma. Jų chemotaksį įtakoja aukšta progesterono koncentracija kraujyje (Soichiro et al, 2009).
Gleivės
Imant tiriamąją medžiagą citologiniam tyrimui kartu su epitelinėmis ląstelėmis patenka ir gimdos gleivės. Jos tirštos, klampaus pavidalo, dažant ant objektyvinio stiklelio sudaro foną (Vagnoras, 2001).
Išskiriamos bakterijos piometros metu
Patologijos vystymąsi skatina įvairūs etiologiniai veiksniai: lytinių hormonų poveikis gimdos endometriumui, individualaus organizmo atsparumas bei mikroorganizmų virulentiškumas (Hagman, 2004). Bakterijos patenka į gimdą estrus metu, esant atviram gimdos kakleliui, gali patekti iš šlapimo sistemos, kraujo arba limfinės sistemos (Feldman ir Nelson, 1996).
Dažniausiai išskiriama bakterija piometros metu yra Gram neigiama Escherichia Coli. Priklausomai nuo atliktų tyrimų ji yra izoliuojama 71,3 proc – 90 proc. atvejų (Hagman 2004, Laurusevičius, 2009). E. coli izoliatai iš gimdos, rodo, jog bakterija yra normali kalės mikroflora ir patenka į gimdą iš makšties priešrujo ir rujos metu. Kitas pastebėjimas, jog E. coli izoliatai iš gimdos ir šlapimo pūslės buvo identiški tai pačiai patelei su gimdos ir šlapimo pūslės uždegimu. Vienas iš E. coli virulentiškumo veiksnių – tai gebėjimas gaminti citotoksinį nekrotizuojantį faktorių (CNF), kuris pažeidžia endometriumą ir išprovokuoja stipresnę uždegiminę reakciją. (Hagman ir Kunn, 2002). Progesterono stimuliuojamas endometriumas sintetina E. coli specifinius receptorius. Dėl šios priežasties E. coli bakterija gimdoje įgauna afinitetą, didėja piometros rizika (Sandholm et al, 1975). Progesteronas taip pat skatina gimdos liaukų hiperplaziją ir padidintą
17 sekreciją bei slopina miometriumo susitraukimus – tai kitas faktorius palankus infekcijos vystymuisi (Hagman, 2013).
Kiti išskiriami patogenai – tai Pseudomona aeroginosa išsikirti 8 proc. patelių, 20,3 proc. atvejų buvo identifikuoti Staphylococcus, Streptococcus, Klebsiella, Proteus, Pasteurella genčių mikroorganizmai. Jie randami normalioje makšties mikrofloroje. Dažniausiai piometros metu yra išskiriamas vienas mikroorganizmas, o iš sveikos makšties keletas bakterijų rūšių (Laurusevičius, 2009).
Mycoplasma spp. ir ureoplazmos yra aptinkamos sveikų kalių makšties mikrofloroje. Tiriant
apie 70 proc. tirtoms patelėms buvo identifikuota Mycoplasma spp. ir 30 proc. ureoplazmos (Feldman ir Nelson, 1996; Martinaitytė, 2008)
Candida spp. mielės yra normali kalės makšties, virškinimo trakto, odos ir gleivinių
mikroflora. Tačiau nusilpus imunitetui ir pakitus makšties sąlygoms, mielės gali sukelti uždegimą. Iš sveikų kalių 37 proc. išskiriama Candida spp. mikroorganizmas, didžiausia koncentracija randama porujo metu (Cleff, 2005).
Makšties natūrali mikroflora ir piometros sukelėjai yra vienodi. Todėl žinoti, ar bakterijos yra saprofitinės, ar patogeninės yra sunku. Būtų galima skaičiuoti kolonijas sudarančius vienetus. Tačiau makšties mikrobiologinis tyrimas piometros metu negali būti naudojamas kaip vienintelis diagnostinis metodas. Patologijai diagnozuoti reikia atlikti papildomus tyrimus.
1.3.6.3. Uždegimo konstatavimas
Vertinant citologinius tyrimus, svarbiausia atkreipti dėmesį į epitelinių ir uždegiminių ląstelių skaičių ir jų santykį ( 2 lentelė). “Nėra visiškai aiškiai nustatyta koks segmentuotų leukocitų skaičius tepinėlyje iš makšties rodo normą arba patologiją” (Vagoras, 2011), tai priklauso nuo individo ypatumų, rujos ciklo. Esant makšties tepinėlyje uždegiminių ir epitelinių ląstelių santykiui didesniam nei 1, t.y. segmentuotų leukocitų tepinėlyje daugiau nei makšties epitelio ląstelių, galime teigti, jog yra endometritas ar bakterinė vaginozė (Vagoras, 2001). Kiti autoriai teigia, jog x 100 padidinimu mikroskopuojant ir aptikus 0 - 2 ląstelės matymo lauke, uždegimo nėra, 2 – 5 ląst/lauke – uždegimas, > 5 ląst/lauke stiprus uždegimas (Ayres 1997, Riddle, 2007, Defontis, 2011). Kiti mokslininkai teigia, jog uždegimą galima konstatuoti, jei mikroskopuojant x 40 padidinimu aptinkame bent 10 neutrofilų (Cleff, 2005).
18 2 lentelė. Kiekybinis neutrofilų vertinimas endometriumo tepinėlyje kumelei (Ahmadi, 2006). Autorius (metai) Uždegimo vertinimo metodai
Knudsen (1964)
Wingfield Digby (1978) Asbury et al. (1982)
Asbury (1984)
Couto and Hughes (1984)
Brook (1985)
La Cour and Sprinkle (1985)
Ball et al. (1988) Purswell et al. (1989) Rickets and Mackintosh (1989)
Teigiama, jei >1 neutrofilas 5 matymo laukuose mikroskopuojant (x 200).
Neutrofilų ir epitelinių ląstelių santykis.
Uždegimas, jei epitelinių ląstelių ir neutrofilų santykis >10:1.
Uždegimas, jei daugiau nei 1 neutrofilas 5 didelio padidinimo laukuose.
Uždegimo laipsnis nustatomas pagal neutrofilų ir epitelinių ląst. santykį 8 matymo laukuose (x100). Nėra uždegimo, jei nėra neurofilų 10 matymo laukų (x400).
Abejotina, jei neutrofilų 1-5 10 matymo laukų. Uždegimas, jei >5 neutrofilai 10 matymo laukų. 5 uždegimo laipsniai priklausomai nuo neutrofilų ir epitelinių ląst. santykio.
Teigiama, jei >2% ląstelių yra neutrofilai. Uždegimas, jei ≥1 neutrofilas lauke x400 . Neigiama 0% neutrofilų
± mažiau nei 0,5% neutrofilų + nuo 0,5% neutrofilų
Lyginant citologijos patikimumą kumelių endometrito diagnostikoje, paėmus mėginukus iš makšties arba gimdos, rezultatams mėginių ėmimo vieta statistiškai svarbaus poveikio neturėjo. Makšties tepinėlyje neutrofilų skaičius buvo 30 procentų didesnis endometritu sergančių kumelių lyginant su sveikomis kumelėmis (Ahmadi et al., 2006).
1.4. Piometros gydymas
Negydomos piometros baigtis beveik visada letali, todėl diagnozavus patologiją iš karto reikia imtis terapijos. Išskiriamas chirurginis ir medikamentinis gydymai.
1.4.1. Chirurginis gydymas
Ovariohisterektomija - chirurginis gimdos ir kiaušidžių pašalinimas ( 4 pav.). Tai dažniausiai taikomas gydymas. Prieš operaciją atliekami kraujo hematologiniai ir biocheminiai
19 tyrimai, įvertinti anestezijos riziką. Jei gyvūnas yra stabilios būklės, ovariohisterektomija yra didelį pasisekimą turintis gydymas. Tačiau šio metodo minusai - anestezijos rizika ir kalė lieka nevaisinga (Hagman, 2013).
4 pav. Piometros chirurginis gydymas (autorės nuotrauka).
1.4.2. Medikamentinis gydymas
Medikamentinis gydymas dažniausiai yra taikomas:
veislinėms kalėms, kai šeimininkai nori tęsti veisimą;
kalėms, kurių dėl senyvo amžiaus ar prastos bendros būklės anestezijos rizika didelė;
prieš chirurginį gydymą, norint pagerinti bendrą būklę.
Medikamentinis gydymas yra kontraindikuotinas karščiuojančioms kalėms, kurioms yra įtariamas peritonitas. Terapijos sekmė priklauso nuo piometros tipo atvira, uždara, ar kiaušidėse yra cistų (Fieni, 2013).
Medikamentai yra dviejų tipų: prostaglandinai ir antiprogestinai ( 3 lentelė). Prostaglandinai sukelia geltonkūnio lizę ir skatina gimdos susitraukimus. Dėl jo savybių skatinti miometriumo susitraukimus, jis naudojamas tik atviros piometros gydymui, nes taikant prostaglandinus uždaros piometros metu yra gimdos plyšimo ir peritonito rizika. Peritonito rizika atsiranda plyšus gimdai ir pūliams kylant gimdos ragais į viršų į kiaušidžių bursą ir į pilvo ertmę (Fieni, 2013). Antiprogestinai konkurencingai jungiasi su progesterono receptoriais endometriume, taip mažėja progesterono koncentracija gimdoje, to pasekoje didėja miometriumo susitraukimai ir gimdos
20 kaklelio atsipalaidavimas. Alizin® (aglepristone, Virbac®, Prancūzija) gali būti naudojamas prie uždaros ir atviros piometros (Virbac, 2012).
3 lentelė. Protokolas medikamentiniui piometros gydymui (Fieni, 2013).
Specifinis Papildomas gydymas
Dozė
PgF2 0,25 mg/kg i.m. Kloprostenolis 10 μg/kg s.c. Protokolas
Leisti kasdien 5 - 7 dienas. Ultragarsu patikrinti 10 - 14 dieną.
Amoksicilinas + klavulano r. 12,5 mg/kg per os.
NaCl lašinės infuzijos (60 ml/kg + % dehidratacijos x kūno svoris / 100). Elžbietos apykaklė, jog nelaižytų išskyrų.
15 min. prieš specifinį gydymą, slopinti pašalinius efektus:
Atropino hidrochloridas 0,025 mg/kg s.c. Prifinium bromido 0,75 mg/kg s.c. Metopimazine 0,5 mg/kg s.c. Dozė Alizin® (aglepristone)
I var. Beitkopf et al. 6 mg/kg s.c. 2 x, 12 val. pertrauka tarp leidimų. Tuomet 3 mg/kg s.c. 2, 3, 4, 8, 12 ir 16 dienomis. II var. Blendinger et al. 6 mg/kg s.c. 2 x, 12 val. pertrauka tarp leidimų. Tuomet 6 mg/kg s.c. 2, 3, 4 dienomis.
III var. Fieni et al. 10 mg/kg s.c. 1, 2 ir 8 dienomis. Jei ultragarsu gimdos spindis matomas, pakartoti 15 dieną.
Gydant prostaglandinais, pagerėjimas pastebimas po 48 val., gimdos ragų spindis sumažėja ir po 24 - 48 val. rezultatas matomas ultragarsu. Rezultatai 96/103 kalėms ligos baigtis - visiškas išgyjimas (Feldman ir Nelson, 1996). 50 proc. - 80 proc. gydytoms kalėms pasireiškė liuteolitinis efektas. 73 - 87 procentai patelių apsivaisino pirmą rują po gydymo prostaglandinais. Kitoms kalėms buvo nustatyta endometriumo hiperplazija ir chroniškas endometritas (Fieni, 2013).
Taikant gydymą antiprogestinu uždaros piometros metu, gimdos kaklelis atsivėrė 25,8 ± 12,3 valandos po medikamentų panaudojimo. Pro gimdos kaklelį pasišalino gimdoje susikaupę skysčiai ir pagerėjo gyvūno savijauta. Taikant Alizin® gydymą, visiškai pasveiko 86 procentai kalių esant atviros piometros formai ir 90 procentai patelių su uždara piometros forma (Fieni, 2013).
Kalės gydytos medikamentiškai, turi būti kergiamos sekančią rują, kadangi vaikingumas užkerta kelią piometros vystymuisi (Feldman ir Nelson, 1996).
21 2. DARBO METODIKA
2.1. Bandymų vieta, laikas ir sąlygos
Pacientai ir tiriamoji medžiaga buvo renkama 2012 rugsėjo – 2013 gruodžio mėnesiais privačioje veterinarijos klinikoje “Veterinarinės medicinos centras” Kaune.
Tiriamajame darbe buvo analizuojamos trys patelių grupės. I –ąją tiriamąją grupę sudarė 16 piometra sergančių kalių, kurioms ultragarsu buvo patvirtinta piometra, gydymo sumetimais atlikta ovariohisterektomija. Tiriamosios grupės rezultatai buvo lyginami su dviemis kontrolinėmis grupėmis. II – oji grupė – tai kontrolinė grupė, 4 kalės, kurios rujojo prieš 7 – 28 dienas, bet yra kliniškai sveikos. III – oji grupė, tai kita kontrolinė grupė, 4 kalės, kurių mofologinis kraujo tyrimas rodo kraujo leukocitozę, tačiau dėl kitų priežasčių nei piometra ar vaginitas. III – oje grupėje kalės yra anestrus stadijoje.
Tyrimai atlikti laikantis Lietuvos respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas), (Valstybės žinios, 1997, Nr. 108-2728;Valstybės Žinios, 2012, Nr. 122-6126).
2.2. Citologinis tyrimas
Klinikinė medžiaga imta iš visų trijų tiriamųjų grupių: I –oji grupė 16 kalių, sergančių piometra, II – oji grupė (kontrolinė) 4 patelės, III – oji grupė (kontrolinė) 4 kalės. Iš makšties paimta klinikinė medžiaga perkeliama ant dviejų objektyvinių stiklelių, kad dėl galimų mėginio fiksavimo ar dažymo klaidų nebūtų prarasta klinikinė medžiaga.
2.2.1. Tepinėlių paruošimas
Tepinėlis imamas sterilios transportinės terpės pagaliuku su vatos tamponėliu (Transwab® , Jungtinė karalystė). Pagaliukas sudrėkinamas steriliu fiziologiniu tirpalu, įvedamas į makštį kraniodorsaliai ir kelis kartus sukamaisiais judesiais braukiamas per makšties gleivinės viršutinį, apatinį skliautus ir šonines sieneles ( 4 ir 5 pav.).
22 5 pav. Makšties tepinėlio paėmimo schema (Eilts, 2011).
6 pav. Imamas makšties tepinėlis ( autorės nuotrauka).
Nuo sterilaus pagaliuko medžiaga perkeliama ant objektyvinio stikliuko ( 7 pav.). Objektyvinis stiklelis turi būt švarus ir sausas. Pageidautina užtepti plonai, jog būtų vienas ląstelių sluoksnis. Plonai užtepta klinikinė medžiaga geriau ir vienodžiau nusidažo, dažymo metu mažiau medžiagos prarandama, lengviau interpretuoti elementų morfologiją ir juos suskaičiuoti.
23 7 pav. Klinikinės medžiagos perkelimas ant objektyvinio stiklelio (autorės nuotrauka).
2.2.2. Fiksavimas ir dažymas
Prieš dažant objektyvinis stiklelis su tepinėliu yra džiovinamas ore.
Tepinėliai dažomi May Grünwald – Giemza. Šis metodas yra puikiai tinkamas analizuoti kraujo ląsteles bei ląstelių branduolius ir citoplazmos pakitimus. May Grünwald – Giemza metodas kombinuoja rūgštinį eozino ir šarminį metileno mėlynąjį. Eozinas dažo oranžine – raudona spalva rūgštinius ląstelių komponentus, o metileno mėlynasis - mėlyna spalva šarminius ląstelių komponentus. Azuras nudažo raudona – purpurine spalva pagrindinius ląstelės komponentus. Dažų pH labai svarbus dažant tepinėlius, nes kitaip galimi artefaktai ir citologijos interpretacijos netikslumai. Tirpalų pH turėtų būti tarp 6,8 ir 7,2 (Polysciences, 2010).
May - Grünwald dažai paruošiami gamyklinį dažų koncentratą atskiedus lygiu kiekiu distiliuoto vandens. Giemza dažų gamyklinis koncentratas yra skiedžiamas 9 kartus didesniu tūriu distiliuoto vandens.
2.2.3. Dažymo protokolas
1. Objektyvinis stikelis su ore išdžiovintu tepinėliu pamerkiamas 5 min. į May Grünwald dažus.
2. Plaunama buferiniu tirpalu 1 min.
3. Tiriamoji medžiaga merkiama į Giemza dažus 15 min. 4. Plaunama buferiniu tirpalu 1 min.
24 Kraujo forminių ląstelių ir epitelinių ląstelių spalvinė morfologija dažant May Grünwald – Giemza dažais pavaizduota 4 lentelėje.
4 lentelė. Ląstelių spalvinė morfologija nudažius May Grünwald – Giemsa (Polysciences, 2010).
Ląstelės Spalvinė morfologija nudažius
Neutrofilai Tamsiai mėlynas, mėlynas branduolys, raudonos, purpurinės granulės, šviesiai rausva citoplazma.
Epitelinės ląstelės
Branduolys tamsiai mėlynas, citoplazma šviesiai melsva.
Eritrocitai Rausvi, raudoni.
Eozinofilai Mėlynas branduolys, rausvos, morkinės granulės, mėlyna citoplazma. Limfocitai ir
makrofagai
Tamsiai violetinia branduoliai, citoplazma žydros spalvos.
Trombocitai Violetiniai, purpuriniai.
2.2.4. Makšties tepinėlio vertinimas
Visų pirma apžiūrimas visas objektyvinis stiklelis, mažuoju padidinimu x10. Įvertinamas santykis epitelinių ir uždegiminių ląstelių, kuris turi išlikti panašus žiūrint didesniu padidinimu. Skaičiuojant ląsteles naudojamas x40 padidinimas, vertinant ląstelių morfologiją neutrofilų degeneraciją naudojamas padidinimas x100 su imersija.
Objektyvinis stiklelis vizualiai yra subraižomas į 10 sekcijų ir kiekviena jų vertinama x40 padidinimu su imersija (Defonitis, 2007). Skaičiuojami ir lentelėje registruojami tepinėlyje aptikti morfologiniai elementai. Skaičiavimai atliekami po tris kartus kiekvienam objektyviniui stikleliui ir iš jų išvedamas vidurkis.
Esant makšties tepinėlyje uždegiminių ir epitelinių ląstelių santykiui didesniam nei 1 su 1, t.y. segmentuotų leukocitų tepinėlyje daugiau nei makšties epitelio ląstelių, galime teigti, jog yra endometritas ar bakterinė vaginozė. Skaičiuojant šį santykį, negalima vertinti neutrofilų sankaupų, kurie yra randami išskyrose, nes būtų gaunami klaidingi rezultatai. Išskyros pasišalinusios iš gimdos gali būti sterilios, tačiau makštyje “dėl neaiškios priežasties yra infiltruojamos segmentuotų leukocitų” (A. Vagoras, 2001). Reikia vertinti ir skaičiuoti tik tas uždegimines ląsteles, kurios yra tolygiai pasiskirsčiuosios tarp epitelinių ląstelių (A. Vagoras, 2001).
25 Buvo bandyta, skaičiuojant, klasifikuoti neutrofilus į degeneruotus ir nepakitusius, tačiau daug kartų iškilo dilema į kurią grupę priskirti neutrofilus. Nenorint įvelti klaidų ir padaryti klaidingas išvadas, nustota klasifikuoti neutrofilus. Tačiau buvo pastebėta tendencija, jog degeneruotų neutrofilų ženkliai daugiau nei nepakitusių.
2.3. Mikroorganizmų išskyrimas iš makšties
I – ai, II – ai ir III – iai grupėms tepinėlis mikroorganizmų identifikavimui buvo imamas iš makšties kartu su citologija. Transportinės terpės Transwab® (Jungtinė karalystė) sterilus pagaliukas su vatos tamponėliu, sudrėkinamas fiziologiniu tirpalu, pagaliukas įvedamas į makštį ir juo braukiama per makšties gleivinės viršutinį, apatinį skliautus ir šonines sieneles. Transportinė terpė laikoma šaldytuve iki kol bus galima atlikti tyrimus.
Mėginiai sėjami ant „Mac-Conkey” (enterobakterijoms) („Oxoid“, Anglija), „Edvardso” (streptokokams) („Oxoid“, Anglija), „Baird–Parker” (stafilokokams) („Liofilchem“, Italija), „Chromagar Candida” (Candida mielėms) („Oxoid“, Anglija) agarų. Pasėjus mėginius ant agarų (išskyrus „Chromagar Candida”), mikroorganizmai kultivuojami aerobinėmis sąlygomis 37C temperatūroje 24-48 valandas. Kontrolei 1-2 lėkšteles dedamos į termostatą 24 valandoms. Lėkštelės su „Chromagar Candida“ agaru kultivuojamos termostate 24±1º C temperatūroje aerobinėmis sąlygomis 5-7 paras.
Išaugusios kolonijos dažomos pagal Gramą („Diagnostica Merck“, Vokietija). Katalazę gaminantiems mikroorganizmams nustatyti naudojamas 3 vandenilio peroksido tirpalas, atlikta koaguliazės reakciją.
Gram teigiamus mikroorganizmus, produkuojančius katalazę, nustatyti: ant objektinio stiklelio užlašinamas lašas 3 vandenilio peroksido tirpalo, kolonija išmaišoma peroksido tirpale (stengtis su kolonija nepaimti agaro, nes gali duoti klaidingą reakciją). Jei sumaišius skiriasi burbuliukai (mikroorganizmas gamina katalazę, kuri skaido vandenilio peroksidą į vandenį ir dujinį deguonį), kolonija priskirta stafilokokams, jei burbuliukai neišsiskyria – streptokokams.
Staphylococcus aureus rūšiai nustatyti naudojamas lateksinis rinkinys „Staphaurex Plus”
(„Murex“, Didžioji Britanija). Ant diagnostinės plokštelės užlašinamas lašas tirpalo ir kilpele įmaišoma įtartina kolonija. Jei per 20 sekundžių įvyksta agliutinacija, galima įtarti S. aureus, o jei po 20 sekundžių — tai koaguliazei negatyvius stafilokokus.
2.4. Kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai
Kraujo tyrimai buvo atliekami tik I – ajai grupei patelių, sergančių piometra. Kraujas tyrimams buvo imamas 16 kalių iš v. cefalica, kairės arba dešinės letenos. Kraujas morfologiniams
26 tyrimams surenkamas į rožinį mėgintuvėlį su EDTA antikoaguliantu, biocheminiams tyrimams į oranžinės spalvos mėginuvėlį su heparinu.
Surinkus kraują, mėgintuvėliai porą kartų apverčiami aukštyn žemyn.
Biocheminiai tyrimai atliekami Reflotron® aparatu ir tiriamosiomis juostelėmis. Morfologinis tyrimas atliekamas Mindray® aparatu.
Gauti rezultatai registruojami kompiuteryje. Viršutinėmis ir apatinėmis fiziologinėmis normomis laikomos tos reikšmės, kurias pateikia kraujo aparatų gamintojai (lentelė nr. 11)
2.5. Tiriamų kalių amžius
Amžiaus įtaka piometros etiologijoje buvo nagrinėjama tik I – ajai tiriamajai grupei. Surinkti anamnezės duomenys 16 kalių. I – ojoje grupėje kalių amžius labai įvairus nuo 4 metų iki 16.
2.6. Dienos po rujos iki piometros klinikinių požymių pasireiškimo
Buvo nagrinėjami I – osios tiriamosios grupės patelių šeimininkų pateikti anamnezės duomenys. Apklausti 16 – os kalių šeiminkai, klausimas formuluotas taip - kiek dienų praėjo po rujos iki pirmųjų piometros klinikinių požymių pasireiškimo?
2.7. Statistinė duomenų analizė
27 3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Makšties citologinis tyrimas
I – ojoje grupėje sergančių kalių uždegiminių ląstelių su epitelinėmis ląstelėmis santykis varijavo nuo 0,46 iki 41,29, vidurkis 9,54 ± 3,62 (8 pav.) .
8 pav. Piometra. Makšties tepinėlis. Dominuoja neutrofilai (juodos rodyklės), matoma epitelinė ląstelė (mėlyna rodyklė) x10 padidinimas (autorės nuotrauka).
II – ojoje grupėje kliniškai sveikų kalių porujo periode WBC / EPIT santykis svyruoja nuo 0,04 iki 0,16, vidurkis 0,09 ± 0,018. III - ajai grupei, kalių, kurių kraujyje nustatyta leukocitozė, atliekant makšties citologiją uždegiminių ląstelių neaptikta nei vienu atveju, todėl WBC / EPIT santykis lygus 0 ( 9 pav.).
28 9 pav. II – osios kontrolinės grupės makšties tepinėlis. Bazalinės ląstelės. x10 (autorės
nuotrauka).
I – ojoje grupėje patelei nr. 11 Nikai citologinis mėginys atmestas, nes dominuojantys
eritrocitai iškraipo kitų ląstelių santykį (10 pav).
10 pav. Piometra. Epitelinės (juoda rodyklė), uždegiminės ląstelės (mėlyna rodyklė), gausu eritrocitų (geltona rodyklė). X10 ( autorės nuotrauka).
29 II – oje grupėje, kliniškai sveikai kontrolinės grupės kalei Pegei buvo imti 3 makšties tepinėliai skirtingomis dienomis. Buvo pastebėta, kad kuo daugiau dienų praėjo po rujos tuo mažiau uždegiminių ląstelių buvo aptikta.
I – oje tiriamojoje grupėje dominavo bazalinės epitelinės ląstelės (11 pav.). Vidutiniškai šių ląstelių buvo matoma 41,5 ± 6,26, tiriamojoje medžiagoje. Paviršinių keratinizuotų ląstelių buvo aptikta beveik 6 kartus mažiau, vidutiniškai 6,20 ± 1,81ląstelės.
11 pav. Piometra. Makšties tepinėlis. Dominuoja neutrofilai (juodos rodyklės), matomos bazalinės epitelinė ląstelė (mėlyna rodyklė) x10 padidinimas (autorės nuotrauka).
II – ojoje grupėje taip pat ženkliai dominavo bazalinės epitelinės ląstelės, vidutiniškai jų buvo aptinkama 189,17 ± 24,40 ląstelių paimtoje klinikinėje medžiagoje. Paviršinės ląstelės buvo aptiktos tik vienai kalei.
III – ojoje grupėje paviršinių ląstelių neaptikta. Mažų, apvalių su branduoliu bazalinių ląstelių mikroskopu vidutiniškai užfiksuota 101,75 ± 30,28.
Citologinių tyrimų rezultatai pateikti priedų lentelėse nr. 8, 9 ir 10.
3.2. Kraujo tyrimai
16 kalių esančių I – oje tiriamoje grupėje buvo atlikti kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai. Piometra sergančių kalių kraujyje buvo aptikta leukocitozė 75 procentams (12/16). Granuliocitozė buvo nustatyta 81,25 procentams (13/16) kalių, tuo tarpu limfocitozė tik 6,25 (1/16) (12 pav.).
30 12 pav. I – a tiriamoji grupė. Piometra sergančių kalių leukocitų (x 109/L) pasiskirstymas
lyginant su norma.
Anemija buvo konstatuota 12,25 procentams kalių (2/16), sumažėję RBC ir HBT parametrai.
Sergančioms kalėms nebuvo diagnozuoti kitų organų – inkstų, kepenų pakitimai.
I – oje grupėje esančioms kalėms statistiškai patikimos koreliacijos tarp dienų praėjusių po rujos ir leukocitozės kraujyje neaptikta, korealiacijos koeficientas 0,405, p > 0,05 (lentelė nr. 5).
5 lentelė. Korealiacijos koeficientas ir p – reikšmė. Dienos po rujos ir leukocitų kiekis kraujyje. Stata programa.
| D. po rujos Leukocitai ---+--- D. po rujos | 1.0000 | Leukocitai | 0.4050 1.0000 | 0.1342
Statistiškai patikimos korealiacijos neaptinkama tarp uždegiminių ląstelių makšties tepinėlyje ir kraujo leukocitozės, korealiacijos koeficientas -0,1348, p > 0,05 (lentelė nr. 6).
31 6 lentelė. Korealiacijos koeficientas ir p – reikšmė. Uždegiminės ląstelės makšties tepinėlyje ir kraujo leukocitozė. Stata programa.
| Uždegiminės Leukocitai ---+--- Uždegiminės | 1.0000 | Leukocitai | -0.1348 1.0000 | 0.6459
3.3. Mikroorganizmų identifikavimas iš makšties
13 pav. Mikroorganizmai išskirti iš piometra sergančių kalių.
Išskiriant mikroorganizmus iš I – os grupės piometra sergančių kalių, 37,50 procentams (6/16 ) išaugo E. Coli bakterija (16 pav.). Staphylococcus spp. (15 pav.) buvo aptikta 18,75 procentams ( 3/16), Streptococcus spp. 12,50 procentams ( 2/16) kalių iš I – os grupės. Mišri mikroflora E. Coli ir Staphylococcus spp. išskirta 18,75 procentams ( 3/16) patelių, o E. Coli ir
Streptococcus spp. mikroorganizmai išskirti 12,50 procentams ( 2/16) kalių (13 pav.). 37,50% 12,50% 18,75% 12,50% 18,75% E. Coli Streptococcus spp. Staphylococcus spp. E. Coli + Streptococcus spp. E. Coli + Staphylococcus spp.
32 14 pav. Mikroorganizmai išskirti iš kontrolinių grupių.
Iš II – os ir III – ios grupės paimti 8 mikrobiologiniai mėginiai buvo tiriami kartu. Iš visų paimtų mėginių išaugo mišri mikroflora. Iš 50 procentų ( 4/8) išaugo E. Coli ir nehemolizuojantis
Streptococcus spp. 25 procentams kalių ( 2/8) buvo aptikta mišri Proteus mirabilis, Staphylococcus spp. ir hemolizuojančio Streptococcus spp. infekcija. Likusioms 2 kalėms iš paimtų mėginių išaugo E. Coli, Staphylococcus spp. ir hemolizuojančio Streptococcus spp. mikroorganzimai (14 pav.).
15 pav. Staphylococcus spp. augimas Baird – Parker terpėje (autorės nuotrauka).
50%
25%
25%
E. Coli + Streptococcus spp. nehemolizuojantis Proteus mirabilis + Staphylococcus spp. + Streptococcus spp. Hemolizuojantis E. Coli + Staphylococcus spp. + Streptococcus spp. Hemolizuojantis33 16 pav. Escherichia Coli augimas MacConkey terpėje (autorės nuotrauka).
MacConkey terpėje išaugo dviejų tipų mikroorganizmai: stambios apvalios raudonos kolonijos E. Coli (15 pav.) ir smulkios geltonos Proteus mirabilis mikroorganizmų kolonijos. P.
mirabilis augimas pakeitė terpės spalvą į geltoną.
Staphylococcus aureus bakterijoms identifikuoti buvo atliekamas „Staphaurex Plus”
(„Murex“, Didžioji Britanija) testas. Atlikus testą su Baird – Parker terpėje išaugusiais
mikroorganizmais (16 pav.), agliutinacijos neaptikta. Galima teigti, kad Staphylococcus aureus neišaugo, o išaugusios stafilokokų padermės yra sąlyginai patogeniškos.
Katalazės testas atliktas su mikroorganizmais išaugusiais ant streptokokams skirto agaro. Visais atvejais katalazės testas buvo neigiamas.
34 3.4. Amžiaus įtaka piometrai
17 pav. I – a tiriamoji grupė. Amžiaus įtaka piometrai.
Buvo analizuojamas kalių, kurios sirgo piometra ( I – a tiriamoji grupė), amžius. Vidutiniškai susirgusios kalės buvo 8,69 ± 0,91 metų. Į kliniką atvestos patelės buvo labai įvairaus amžiaus nuo 4 iki 16 metų. Pasiskirstymas pagal amžiaus grupes yra grafiškai atvaizduotas paveiksle nr. 17. Daugiausia individų buvo 4 – 6 metų amžiaus grupėje 37,50 procentai ( 6/16), 25,00 procentai (4/16) kalių pateko į 7 – 9 metų amžiaus kategoriją. Po 18,75 procentus patelių pateko į 10 – 12 ir 13 – 16 metų kategorijas.
0 1 2 3 4 5 6 4-6 7-9 10-12 13-16
Ind
iv
idų
sk
aičius
Amžius, metai
35 3.5. Dienos po rujos iki piometros klinikinių požymių pasireiškimo
18 pav. I – a tiriamoji grupė. Dienos po rujos iki piometros klinikinių požymių pasireiškimo.
Pagal kalių savininkų anamnezę, buvo analizuojamas dienų skaičius praėjęs po rujos pabaigos iki pirmųjų piometros klinikinių požymių pasireiškimo. Rezultatai grafiškai atvaizduojami lentelėjė nr. 18. 25 procentams (4/16) kalių patologija pasireiškė 7 – 10 dieną po rujos. Vienai patelei piometra buvo diagnozuota 14 dienų po rujos, 4 patelėms praėjus 21 dienai. 2 patelių (12,50 proc.) šeimininkai pastebėjo pirmus piometrus požymius praėjus 28 dienai po estrus periodo. 1 kalė buvo atvesta į kliniką dėl pablogėjusios būsenos 60 dienų po rujos. 3 kalių šeimininkai pastebėjo pirmus piometros požymius praėjus 75 dienoms po rujos.
Patologija vidutiniškai buvo diagnozuojama 31,5 ± 6,70 dienos po rujos.
Stata 12 programa buvo vertinama korealiacija tarp dienų po rujos ir makšties tepinėlyje rasto uždegiminių ląstelių / epitelinių ląstelių santykio. Rasta statistiškai patikima korealiacija - korealiacijos koeficientas 0,563, kai p < 0,05 ( 7 lentelė).
0 1 2 3 4 7-10 14 21 28 60 75
Ind
iv
idų
sk
aičius
Dienos po rujos
36 7 lentelė. Korealiacijos koeficientas ir p – reikšmė. Piometra sergančių. Dienos po rujos ir WBC/EPIT. Stata programa.
| Ruja WBC/EPIT ---+--- Ruja | 1.0000 | WBC/EPIT | 0.5633* 1.0000 | 0.0360
3.6. Procentalinė išraiška sirgusių piometra ir pasveikusių arba nugaišusių
19 pav. Procentalinė išraiška sirgusių piometra ir pasveikusių arba nugaišusių. Iš 16 kalių esančių I – oje grupėje, nugaišo 1 kalė, 6,25 proc. (pav. nr. 19).
37 4. REZULTATŲ APTARIMAS
Interpretuojant citologiją aptinkami artefaktai. May – Grün dažuose dėl ilgo stovėjimo susiformavo nuosėdos, kurios dažymo metu nusėdo ant objektyvinio stiklelio. Artefaktai matomi kaip įvairaus dydžio taškai, grūdeliai.
Analizuojant I – oje grupėje esančias pateles, matome, jog pagal visų aptartų autorių metodiką galima konstatuoti uždegimą: iš 16 citologiškai tirtų piometra sergančių kalių 16 buvo nustatytas makšties uždegimas. Epitelinių ir uždegiminių ląstelių santykių vidurkis 9,54 ± 3,62.
Stata 12 programos pagalba vertinama korealiacija tarp praėjusių dienų po rujos iki
piometros klinikinių požymių pasireiškimo ir uždegiminių ląstelių / epitelinių ląstelių santykio ( 7 lentelė). Vertinami duomenys iš I – os tiriamosios grupės. Randama statistiškai patikima korealiacija - korealiacijos koeficientas 0,563, kai p < 0,05. Kuo daugiau dienų praeina po rujos iki piometros diagnozavimo, tuo WBC / EPIT didesnis, tai yra tuo daugiau randama uždegiminių ląstelių makšties tepinėlyje.
II – os grupės patelei Pegei matome ryškią tendenciją uždegiminių ląstelių ir WBC / EPIT mažėjimo, kuo vėliau imtas mėginukas nuo rujos pabaigos. Norint gauti patikimus rezultatus, reiktų ištirti daugiau po rujos kliniškai sveikų patelių. Literatūroje rašoma, jog diestrus metu yra gausiai aptinkami neutrofilai 3-čią diestrus dieną ir tik pavieniai 10-tą dieną (Saunder, 2007).
I – os grupės patelei nr. 6 Dorai WBC / EPIT buvo ženkliai mažesnis (0,46), nei vidurkis (9,54). Galima priežastis, jog navikinės ląstelės intensyviau atsidalijo, todėl dirbtinai padidino epitelinių ląstelių skaičių. Ši hipotezė yra argumentuojama tuo, kad aptikta daug ląstelių mitozės stadijoje.
Neutrofilai nebuvo skirstomi į degeneruotus ir nepakitusius, nes ne visuomet buvo galima atlikti diferencijaciją.
Analizuojant citologinius rezultatus, galima matyti, kad yra platus ląsteliškumo pasiskirstymas. Tai būtų galima aiškinti, jog esant gausiom išskyrom, didelė dalis ląstelių pasišalina su epitelinėmis ląstelėmis, todėl darant tepinėlį nuo makšties sienelės gaunama mažiau sekvestruotų ląstelių. Mažiau ląstelių būtų prarandama imant mėginukus lavažo būdu arba stikline lazdele, nes daug tiriamosios medžiagos prarandama transportinės terpės pagaliuko vatoje (Ball et al., 1988). Kumelėms geriausias tepinėlio ląsteliškumas ir daugiausia daugiabranduolinių neutrofilų gaunama imant klinikinę medžiagą citologiniu šepeteliu (Walter, 2012).
II – ai ir III – iai tiriamosioms grupėms reikėtų parinkti vyresnes kales, nes su amžiumi didėja CEH atvejų (Hagman, 2004) ir galimai didesnis kiekis neutrofilų aptinkama makštyje.
38 Kraujo tyrimai yra naudingi diagnozuojant sisteminius pakitimus – uždegimą, mažakraujystę, inkstų, kepenų pažeidimus.
Bakterinė infekcija ir endotoksinai iššaukia imuniteto atsaką, kaulų čiulpuose suaktyvėja leukocitų gamyba. Dominuoja polimorfonukleariniai leukocitai – branduolio nuokrypis į kairę (Andrejevaitė, tikrinta 2013-11-25).
Visos patelės iš I – os tiriamosios grupės, į kliniką buvo atvestos, kuomet piometra buvo atviros formos. Tai lengvesnė piometros forma ir dalis pūlinio eksudato pasišalina per makštį. Dėl šios priežasties 25 procentams leukocitai gali būti normos ribose. Pireksija buvo konstatuota 43,75 proc. kalių (7 iš 16). Sistemiškai daugiau nei 50 procentų sergančių gyvūnų organizmas nefiksuoja uždegimo.
Mažakraujystę gali paskatinti dehidratacija. Septicemija ar toksemija gali slopinti kaulų čiulpų veiklą, šis slopinimas yra grįžtamas, išgydžius piometrą (Mustafa, 1999).
Mikroorganizmų vaidmuo piometros etiologijoje tarp autorių yra diskutuotinas, nes mikroorganizmai esantys normalioje makšties mikrofloroje ir išskirti piometros metu yra tapatūs (Hagman, 2004; Laurusevičius et al., 2009). Todėl negalima vertinti mikrobiologinių tyrimų vienų. Vertinant reiktų atsižvelgti į anamnezę ir uždegiminių ląstelių kiekį tepinėlyje. Jeigu tepinėlyje yra aptinkami neutrofilai, tačiau mikrobiologinėse terpėse augimo nesimato, tikėtina, jog kažkuriame metodikos etape įvyko klaida (Ahmadi et al., 2006).
I – oje tiriamoje grupėje, piometra sergančioms kalėms 68,75 procentams atvejų buvo išskirtas vienas mikroorganizmas, 31,25 procentams buvo nustatyta mišri infekcija ( 13 pav.). II ir III grupėms visais atvejais buvo nustatyta mišri infekcija. Dažniausiai piometros metu yra išskiriamas vienas mikroorganizmas, o iš sveikos makšties keletas bakterijų rūšių (Laurusevičius, 2009). Dažniausiai aptinkamas mikroorganizmas makštyje tiek normalioje mikrofloroje tiek piometros metu yra E. Coli (Hagman, 2004). Šiame tyrime 75 proc. piometra sergančių atvejų ir 50 proc. kontrolinės grupės atvejų buvo identifikuota E. Coli bakterija.
Vidutinis kalių amžius I – oje grupėje – 8,69 ± 0,91 metai. Jauniausia kalė – 4 metų, vyriausia – 16 metų. Į veterinarijos kliniką patelės buvo atvežtos vidutiniškai po rujos praėjus mėnesiui (31,5 ± 6,70 dienos). Tikėtina, jog klinikiniai požymiai pasireiškė anksčiau, tačiau žmonės kreipėsi į veterinarą ne iš karto. S. A. Laurusevičiaus tyrimų išvados teigia, kad patologija pasireiškia vidutiniškai 8 metų amžiaus kalėms, vidutiniškai praėjus 1 mėnesiui po estrus periodo. R. Hagman taip pat nurodo panašų piometra sergančiųjų amžiaus vidurkį 7,8 metai. Daugiausia piometra buvo identifikuota mišrūnėms kalėms - 37,5 proc. Tačiau negalima teigti, jog tai yra piometrą predisponuojantis faktorius, nes procentaliai klinikoje mišrūnai sudaro didžiausią dalį gyvūnų lyginant su bet kuria grynakraujų veisle.
39 Piometra sergančių gyvūnų mirtingumas 6,25 %. (1/16). Mūsų atveju kalė Labė neišgyveno. Prieš operaciją atlikus morfologinius kraujo tyrimus diagnozuota mažakraujystė. Labė buvo lauke gyvenanti tarnybinė kalė, tad yra galimybė, kad ankstyvieji klinikiniai požymiai buvo nepastebėti. Kiti autoriai nurodo 4 % (Baithalu, 2006), 4,3 % (Hagman, 2004) mirtingumą.
Norint gauti statistiškai patikimesnius rezultatus, reikėtų ištirti daugiau kalių visose tyrimo grupėse. Kontrolinėms grupėms (II ir III) reikėtų parinkti kales, kurios būtų panašaus amžiaus (8,69 ± 0,91 metai) kaip sergančios patelės.
40 IŠVADOS
Atlikus tyrimus ir apžveglus rezultatus, galima būtų daryti tokias išvadas:
1. Citologinis makšties tyrimas yra patikimas būdas diagnozuoti piometrą. Visų kalių, sergančių piometra, makšties tepinėlis rodė uždegimą. Uždegiminių ląstelių su epitelinėmis ląstelėmis santykis buvo ženkliai didesnis už kontrolinių grupių, I – oje tiriamojoje grupėj 9,54 ± 3,62; II – oje kontrolinėje gupėje 0,09 ± 0,02; III – oje kontrolinėje grupėje uždegiminių ląstelių neaptikta, santykis lygus 0.
2. Kraujo tyrimuose leukocitozė nustatyta 75 procentams sergančių kalių, branduolio nuokrypis į kairę - granuliocitozė buvo nustatyta 81,25 procentams (13/16) kalių, limfocitozė 6,25 procentams (1/16). Mažakraujystė 12,5 procentams kalių, inkstų, kepenų pakitimų nenustatyta. Tarp kraujo leukocitozės ir makšties tepinėlyje aptiktų uždegiminių ląstelių skaičiaus statistiškai patikimos korealiacijos neaptikta.
3. I – oje grupėje piometra sergančioms kalėms mišri infekcija nustatyta 5 iš 16 (31,25 proc.) atvejų. II – oje ir III – oje grupėse iš visų tepinėlių išaugo mišri mikroflora.
4. Vidutinis amžius patelių, kurioms buvo diagnozuota piometra, 8,69 ± 0,91 metai.
5. Piometra buvo diagnozuota vidutiniškai 31,5 ± 6,70 dienos po rujos.
41 PASIŪLYMAI
1. Tepinėlius siūloma paimti įvairiais būdais (lavažu, citologiniu šepetėliu ir kt.) ir įvertinti jų tinkamumą.
2. Mikrobiologiniams tyrimas, geriausia klinikinę medžiagą, esant galimybei, imti iš gimdos, pašalintos ovariohisterektomijos metu. Taip būtų atmesta prielaida, jog mikroorganizmai yra makšties mikroflora.
42 LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Ahmadi M.R., Nazifi S., Ghaisari H.R., Damchy M. Evaluation of the cytology of uterus, vagina, and clitoris as predictors of uterine condition in the mare. Comparative Clinical Pathology. 2006. Vol. 14. Issue 4. 186-190 p.
2. Baithalu R. K. , Maharana B. R. , Mishra C., Canine Pyometra, J. Veterinary World. 2006. Vol. 3. Issue 7. 340-342 p.
3. Ball B.A., Shin S.J., Patten V.H., Lein D.H., Woods G.L. Use of a low-volume uterine flush for microbiologic and cytologic examination of the mare's endometrium. Theriogenology. June 1988. Vol. 29. Issue 6. 1269–1283 p.
4. Baranauskaite A. Kliniškai sveikų kalių makšties citologiniai pokyčiai rujos metu. Magistrinis darbas. LSMU, Veterinarijos akademija, Kaunas. 2013.
5. Beimborn V.R., Tarpley H.L., Bain P.J., Latime K.S. The Canine Estrous Cycle: Staging Using Vaginal Cytological Examination. Ross University, School of Veterinary Medicine, St. Kitts, West Indies (Beimborn) and epartment of Pathology, College of Veterinary Medicine, The University of Georgia, Athens. 2003.
6. Blendinger. Journal of Reproduction and Fertility Supplements. 1997. Vol. 51. 317-325 p. 7. Breitkopf L. Journal of Reproduction and Fertility Supplements. 1997. Vol. 51. 327-331 p. 8. Campos D., Nogueira A., Magalhães F., Bayer P., Monteiro J., Lameirão A., Martinez De
Oliveira J., Células inflamatórias na citologia cervicovaginal, Acta Médica Portuguesa. 1997. Vol. 10. 637-641 p.
9. Cleff M.B., Lima A.P., Faria R.O., Meinerz A.R.M., Antunes T.Á., Araújo F.B., Nascente P.S., Nobre M.O., Meireles M.C.A. Isolation Of Candida Spp From Vaginal Microbiota Of Healthy Canine Females During Estrous Cycle. Brazilian Journal of Microbiology. 2005. Vol. 36. 201-204 p.
10. Concannon P. W., Hansel W., Visek W. J. The Ovarian Cycle of the Bitch: Plasma Estrogen, LH and Progesterone. Biology of Reproduction. 1975. Vol. 13. 112-121 p.
11. De Bosschere H., Ducatelle R., Vermeirsch H., Van Den Broeck, W. & Coryn, M. Cystic endometrial hyperplasia - pyometra complex in the bitch: should the two entities be disconnected? Theriogenology. 2001. Vol. 55, 1509-1519 p.
12. Defontis M. Sampling methods for endometrial cytology in the mare. 2011. Vol. 39. 171-175 p.
