SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
SIGITA STAIŠIŪNAITĖ
LIGONIŲ SU LIUMBOSAKRALINIAIS SKAUSMAIS
GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIAI TAIKANT GYDOMĄJĮ
MASAŢĄ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Prof. hab. dr. Aleksandras Kriščiūnas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
TVIRTINU:
Slaugos fakulteto dekanė Prof. dr. Jūratė Macijauskienė 2011 m. geguţės 26 d.
LIGONIŲ SU LIUMBOSAKRALINIAIS SKAUSMAIS
GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIAI TAIKANT GYDOMĄJĮ
MASAŢĄ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Prof. hab. dr. Aleksandras Kriščiūnas
Recenzentas Darbą atliko
Doc.dr. Daiva Petruševičienė Magistrantė Sigita Staišiūnaitė 2011 m. geguţės 26 d. 2011 m. geguţės 26 d.
KAUNAS, 2011
TURINYS
SANTRUMPOS SĄVOKOS ĮVADAS
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Gyvenimo kokybės samprata, istorinė raida, teoriniai modeliai………...13 psl. 1.2. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė...14 psl. 1.3. Stuburo anatomija ir biomechanika...16 psl. 1.4. Nugaros skausmas ir jo prieţastys...18 psl. 1.5. Liumbosakralinio skausmo paplitimas...19 psl. 1.6. Nerimo ir depresijos sąryšis su skausmu...20 psl. 1.7. Masaţo efektyvumas, esant liumbalginiams skausmams ir sąsajos su gyvenimo kokybe...21 psl. 2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo dalyviai...24 psl. 2.2. Tyrimo organizavimas ir eiga...24 psl. 2.3. Statistinė analizė...25 psl. 3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Skausmo intensyvumo vertinimas...26 psl. 3.2. Gyvenimo kokybės vertinimas...28 psl. 3.3. Funkcinės būklės vertinimas...37 psl 3.4. Depresyvumo vertinimas...38 psl. 4. REZULTATŲ APTARIMAS...43 psl. IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI
SANTRAUKA
S. Staišiūnaitė. Ligonių su liumbosakraliniais skausmais gyvenimo kokybės pokyčiai taikant gydomąjį masaţą, magistro baigiamasis darbas/mokslinis vadovas prof., habil.dr. A. Kriščiūnas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Slaugos fakulteto, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2011,
Darbo tikslas. Įvertinti ligonių, su liumbosakraliniais skausmais, su sveikata susijusios
gyvenimo kokybės pokyčius taikant gydomąjį masaţą.
Tyrimo uţdaviniai. Įvertinti ligonių su liumbosakraliniais skausmais su sveikata susijusią
gyvenimo kokybę, skausminius pojūčius ir funkcinę būklę prieš gydomojo masaţo procedūras ir po gydomojo masaţo procedūrų.
Tyrimo metodai. Tiriamąją grupę sudarė 52 pacientai jaučiantys liumbosakralinius skausmus.
Tiriamieji negavo jokių kitų procedūrų, buvo taikomas tik gydomasis masaţas. Tiriamieji tyrimo metu nenaudojo jokių skausmą malšinančių, bei uţdegimą maţinančių medikamentų. Tyrimas vyko 4 savaites, per kurias tiriamiesiems buvo atlikta po 12 gydomojo masaţo procedūrų. Tyrimo instrumentai: skausmas buvo vertinamas pagal vizualinę analoginę skausmo intensyvumo vertinimo skalę, buvo naudojamas SF-36 gyvenimo kokybės klausimynas, Roland-Moriss klausimynas „Skausmas apatinėje nugaros dalyje ir gyvenimo veiklos sutrikimas“, nerimo ir depresijos anketa (HAD).
Rezultatai. Atlikus tyrimą ir apdorojus duomenis SPSS programa, gauti rezultatai statistiškai
patikimai skyrėsi. Skausmas vidutiniškai sumaţėjo nuo 4,67 balų iki 0,96 balo. Gyvenimo kokybė statistiškai patikimai pagerėjo visuose punktuose. Taip pat statistiškai patikimi teigiami pokyčiai pastebėti vertinant funkcinę ir emocinę tiriamųjų būklę.
Išvados. Gydomasis masaţas yra svarbi gydymo priemonė, esant liumbosakraliniams
skausmams. Gydomasis masaţas maţina skausminius pojūčius, pagerina ligonių su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.
SUMMARY
Staišiūnaitė S. Life quality changes of patients with lumbosacral pain while applying remedial massage, master thesis/supervisor Prof. Hab. Dr. A. Kriščiūnas; Lithuanian University of Health Science; Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. – Kaunas, 2011, - s.
The objective of the study.To evaluate changes of life of patients with lumbosacral pain
related to health while applying remedial massage.
The tasks of the study.To evaluate changes of life of patients with lumbosacral pain related to
health, painful feelings and functional condition prior procedures of remedial massage and after.
Approaches of analysis.The group for analysis consisted of 52 patients with lumbosacral pain.
The patients being under investigation did not receive any procedures, except remedial massage.The individuals did not use any painkilling as well as anti-inflammation medications. The investigation last 4 weeks, where patients were provided with 12 procedures of remedial massage.The pain was evaluated under visual evaluation scale of pain intensity within the analysis, SF-36 questionnaire of life quality was used as well as Roland-Moriss questionnaire “Pain in the bottom part of dorsum and disorder of life activity”, questionnaire of hospital anxiety and depression (HAD).
Results.Being carried out the study and processed with the data by mean of SPSS program, the obtained results statically credibly differed.The pain has decreased from 4,67 points to 0,96 points.The quality of life has improved statically in all clauses.Statistically positive changes were noticed while evaluating functional and emotional condition of the patients.
Conclusions.Remedial massage is an important medical mean in case of lumbosacral
PADĖKA
Nuoširdţiai dėkoju savo mokslinio darbo vadovui gerb. prof. habil.dr.Aleksandrui Kriščiūnui uţ pagalbą ir patarimus. Nuoširdus ačiū - slaugos fakulteto dekanei gerb. prof. dr. J. Macijauskienei, kineziologijos ir sporto medicinos katedros vedėjui prof. habil. dr. A. Vainorui ir visiems padėjusiems ruošiant šį mokslinį magistro darbą.
SANTRUMPOS
AKS – arterinis kraujo spaudimas D - depresija
GK – gyvenimo kokybė
PSO – pasaulinė sveikatos organizacija N – nerimas
SD – standartinis nuokrypis
SAVOKŲ ŢODINĖLIS
Aprašomasis tyrimas – „tyrimo tipas esamomis sąlygomis, aplinkoms ir įvykiams
apibūdinti“ [Carles CM.1999].
Kiekybinis tyrimas – tyrimas, kuriuo iš tiriamųjų savybių ir situacijų nustatomi
skaitiniai duomenys [Carles CM.1999].
Gydomasis kūno masaţas – gydomasis kūno dirginimas rankomis, įrankiu ar prietaisu
[Dabartinės lietuvių kalbos ţodynas. 2000].
Skausmas – kentėjimo jausmas, atsirandantis sergant ar susiţeidus [Dabartinės lietuvių
PAVEIKSLAI
1 pav. Veiksnių lemiančių gyvenimo kokybę ryšys [Kriščiūnas A. ir kt. 2008] – 15 psl 2 pav. Stuburas [Drake RL. 2005] – 17 psl.
3 pav. Respondentų skausmo dinamika – 26 psl.
4 pav. Skausmo dinamika prieš procedūras ir po procedūrų procentais – 27 psl.
5 pav. Tiriamųjų vidutinis skausmo intensyvumo palyginimas prieš ir po procedūrų – 28 psl. 6 pav. Skausmas pertraukė tiriamųjų normalų darbą – 29 psl.
7 pav. Labai ribojusios kasdieninės veiklos dinamika – 31 psl.
8 pav. Respondentų kasdieninės veiklos vertinimo dinamika dėl fizinės sveikatos – 32 psl. 9 pav. Tiriamųjų veiklos vertinimas dėl emocinių problemų – 33 psl.
10 pav. Tiriamųjų bendravimo vertinimas – 34 psl. 11 pav. Jausmų pokyčiai – 35 psl.
12 pav. Bendras sveikatos vertinimas – 37 psl.
13 pav. Tiriamųjų funkcinės būklės pokyčiai – 38 psl. 14 pav. Nerimo pokyčiai – 39 psl.
PRIEDAI
1 priedas - Bioetikos leidimas – 1 lapas.
2 priedas - Vizualinė analoginė skausmo intensyvumo vertinimo skalė (Phoenix, 1999) – 1 lapas. 3 priedas - Gyvenimo kokybės klausimynas SF-36 – 5 lapai.
4 priedas - Roland-Moriss klausimynas„Skausmas apatinėje nugaros dalyje ir gyvenimo veiklos sutrikimas“ – 2 lapas.
ĮVADAS
Globalinėje sveikatos politikoje svarbiausia laikoma PSO 1977 m. pradėta vykdyti sveikatos politika, kurios strategijoje „Sveikata visiems“ gyvenimo kokybei (GK) ir sveikatos stiprinimui suteikiama išskirtinė reikšmė. Pagrindinis dėmesys sutelktas į profilaktinius sveikatos palaikymo klausimus. Netiesiogiai nurodyti ir sveikatinimo bei GK tikslai, teigiama, kad reikia siekti ne tik prailginti gyvenimo trukmę, bet ir pailgėjusiam gyvenimui suteikti kuo geresnę gyvenimo kokybę [ Šumskienė, 2005].
Dauguma ţmonių GK sieja su sveikata, tačiau tai nėra vien sveikatos būklė, gyvenimo būdas, pasitenkinimas gyvenimu, tam tikra psichinė būsena ar gerovė. GK – tai yra kiekvieno ţmogaus indvidualiai suvokiamas įvairių gyvenimo aspektų kompleksas. Tiriant ir vertinant GK, būtina atsiţvelgti į kiekvieno ţmogaus fizinę ir psichinę sveikatą, taip pat į socialinius, ekonominius, religinius, politinius, kultūrinius ir kt. aspektus.
Pasaulyje GK tyrinėjama jau daugiau nei du dešimtmečius, o Lietuvoje šia problema domimasi neseniai. Pagrindiniai tikslai įgyvendinat Europos sveikatos politiką “Sveikata visiems“ XXI amţiuje, bei Lietuvos sveikatos programą yra gyvenimo kokybės pagerinimas ir sveikatos bei sveikatos prieţiūros netolygumų maţinimas [Lietuvos sveikatos programa, 1998].
Temos aktualumas – liumbosakralinis skausmas yra vienas iš daţniausių sindromų ir
prieţasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į medikus. Epidemiologinės studijos rodo, kad skirtingose ţmonių populiacijose nugaros skausmo paplitimas yra įvairus ir siekia nuo 7,6 % iki 36%. Bent kartą gyvenime liumbosakralinį skausmą patiria daugiau nei 75-80 %. gyventojų ir 25% nugaros skausmas tampa lėtiniu. Daţniausiai nugaros skausmas vargina 45-60 metų amţiaus ţmones, todėl daţnai yra teigiama, kad liumbosakralinis skausmas yra darbingo amţiaus ţmonių problema. Tačiau, vis daţniau liumbisakralinis skausmas vargina paauglius ir pagyvenusius ţmones [Barr KP., 2005].
Savo darbe kiekvieną dieną susiduriu su pacientais jaučiančiais liumbalginius skausmus ir pastebiu, kaip svarbu dirbantiems specialistams suprasti ryšius tarp somatinių simptomų ir gyvenimo kokybės rodiklių, tarp subjektyvios savijautos ir objektyvių fizinės sveikatos rodyklių. Labai svarbu gilintis į paciento subjektyvią somatinių simptomų reikšmę, ligos įtaką savęs vertinimui ir socialiniam statusui.
Temos naujumas – paskutiniais metais vis daugiau tyrinėjama su sveikata susijusi gyvenimo kokybę. Taip pat vis daugiau atliekama tyrimų įrodančių medikamentinio gydymo šalutinį poveikį, daugiau moksliniais tyrimais įrodomas nemedikamentinis gydymas, taigi mano manymu yra labai naudinga ištirti masaţo efektyvumą atskirai nuo medikamentinio ir
kineziterapinio gydymo. Ištyrus masaţo efektyvumą, būtų galima spręsti apie finansinių išteklių paskirstymą reabilitacijoje.
Darbo tikslas – Įvertinti ligonių, jaučiančių liumbosakralinius skausmus, gyvenimo
kokybės ir funkcinės būklės pokyčius taikant gydomąjį masaţą.
Uţdaviniai :
1. Mokslinės literatūros analizė.
2. Įvertinti pacientų, jaučiančių liumbosakralinius skausmus funkcinę būklę ir su sveikata susijusią gyvenimo kokybę prieš gydomojo masaţo procedūrą.
3. Įvertinti pacientų funkcinę ir su sveikata susijusią gyvenimo kokybę po gydomojo masaţo procedūrų ir įvertinti pokyčius.
Hipotezė. Masaţas maţina liumbosakralinius skausmus ir gerina su sveikata susijusią
gyvenimo kokybę.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Gyvenimo kokybės samprata, istorinė raida, teoriniai modeliai
Gyvenimo kokybė (GK) plati sąvoka apimanti fizinę ţmogaus sveikatą, psichologinę būseną, nepriklausomybę, socialinius santykius, asmenines paţiūras, aplinką ir tikėjimą [Whoqol- Bref,1999].
GK daugeliui ţmonių asocijuojasi su gerove, laime, sėkme, pasitenkinimu ir t.t. Sąvoka gyvenimo kokybė apima daugelį komponentų: kultūrines, ekonomines, politines vertybes, išsimokslinimą, gyvenimo standartus, sveikatą. Vieni iš pirmųjų GK pabandė apibrėţti Campbell ir Converse.
GK – tai kiekvieno ţmogaus individualiai suvokiamas fizinės, psichinės ir socialinės gerovės bei laimės ir pasitenkinimo matas. Šis matas gali apimti ir visapusišką pasitenkinimą gyvenimu ir atskirus aspektus: sveikatą, santuoką, šeimą, darbą, finansinę padėtį, išsimokslinimą, gyvenimo sąlygas, kūrybingumą, sugebėjimus, uţimamą padėtį, priklausomybę, savigarbą, pasitikėjimą kitais [Levi.L. ir kt. 1974].
Gyvenimo kokybės tyrimų poreikis augo tobulėjant medicinai. Buvo vystomas mechaninis medicinos modelis, kuriame trūko humanizmo elementų, buvo kreipiamas dėmesys į ligą ir jos simptomus, bet prireikė sukurti metodiką, kurį įvertintų ligos ir negalios poveikį bendrai ţmogaus būklei ir GK.
Pirmasis GK apibrėţti bandė Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.). Jis paţymi, kad visi ţmonės suvokia „gyventi gerai“ ir „būti laimingu“ sąvokų tapatumą. Iki XX a. GK medicininėje literatūroje minima retai. Pirmieji bandymai buvo objektyvizuoti fiziologinę ir klinikinę ţmogaus būklę buvo Karnovkio skalė (1947 m.), funkciniam pajėgumui įvertinti - Bartelio indeksas [Fayers PM, 2000].
1970-1980 m. atsirado nauji klausimynai, kuriuose atkreipiamas dėmesys į psichinę sveikatą, emocinę būklę bei bendrą ţmogaus GK. Vieni iš pirmųjų, 1981 m., buvo sukurti: Notingemo sveikatos vertinimo klausimynas ir ligos poveikio vertinimo klausimynas [Bergner.M.1981]. Tuo pat metu buvo kuriami ir kiti klausimynai, PSO iniciatyva buvo sukurtas GK klausimynas PS-100 [Whoqol-bref. 1996].
Remiantis PSO aprašymu, gyvenimo kokybė yra kiekvieno individo subjektyvus savo vietos gyvenime, savo gyvenimo suvokimas, atsiţvelgiant į kultūros ir kitų vertybių sistemą. GK priklauso nuo psichologinės būklės, fizinės sveikatos, socialinių ryšių ir aplinkos veiksnių ir asmeninio tikėjimo [Kalėdienė.1998].
GK apibrėţimas dar ir dabar yra diskusijų objektas, nes dauguma šios srities ekspertų pripaţista, kad toks apibūdinimas yra pernelyg platus ir apima daug gyvenimo sferų, kurios tiesiogiai neįtakoja sveikatos ir jos prieţiūros. Todėl medicinoje GK daţniausiai vadinama su sveikata susijusia
gyvenimo kokybė ir nagrinėjama siauresniu aspektu, apimančiu fizinį, psichologinį ir socialinį sveikatos lygmenis kaip atskiras sritis, įtakojamas asmens patirties, pojūčių, įsitikinimų, bei lūkesčių [Testa.1996].
Šiame darbe naudosiuos sekančiu apibrėţimu: “Gyvenimo kokybė yra subjektyvus asmens fizinės, psichinės ir socialinės gerovės vertinimas“. Mano manymu, šis apibrėţimas yra konkretus apima visas pagrindines gyvenimo sferas, atspindi gyvenimo kokybės subjektyvumą ir ryšį su asmens vertybėmis.
1.2. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė
„Sveikata“ ir „gyvenimo kokybė“ yra tarpusavyje glaudţiai susiję terminai. 1948 m. PSO sveikatą apibūdino, kaip fizinę, psichinę bei socialinę gerovę, o ne vien ligos ar negalios nebuvimą [Who basic documents,1998].
PSO GK apibrėţia, kaip individualų savo vietos gyvenime suvokimą, tam tikroje kultūros ir vertybių sistemoje, kurioje gyvenama ir yra susijusi su asmens lūkesčiais bei tikslais, standartais bei interesais [Measuring quality of life, 1993]. Šis apibrėţimas yra koncentruotas į paties ţmogaus savo gyvenimo kokybės subjektyvų vertinimą.
Įvairūs autoriai nevienodai apibrėţia gyvenimo kokybę. Terminams „sveikata“ ir „gyvenimo kokybė“ suteikiamos nevienodos reikšmės.
J.Maeland teigia, kad „sveikata“ turi maţiausiai tris reikšmes, tai: ligų nebuvimas, asmeninis ţmogaus vertinimas ir gerovė. O „gyvenimo kokybė“ tai, pasitenkinimas gyvenimu, poreikių patenkinimas, laimė, tobulėjimo galimybės [Maeland. J. 1989]. Maeland mano, kad šie terminai sveikata ir GK yra neatskiriami.
Subjektyvioji sveikatos būklė ar sveikatos sąlygota GK apima įvairius simptomus: skausmą, fiziologinius duomenis (AKS, gliukozės kiekį kraujyje), fizinę būkle (vaikščiojimą, judrumą), jutimo funkcijas, lytinį aktyvumą, negalią, fizinius trūkumus, paţinimo funkcijas, bei emocinę būklę, pasitenkinimą sveikatos prieţiūra [Lohr. K.N. 1988].
Ekspertų manymu, GK vertinimų metodikų dalys yra: fizinė sveikata, psichinė sveikata, socialiniai ryšiai, bendra fizinė būklė ir bendras savo sveikatos vertinimas. Kai kurie autoriai siūlo įtraukti skausmo vertinimą, kaip atskirą sritį [ Mostseller F, 1989], [Ware J, 1987].
Kriščiūnas pabrėţia funkcinių ţmogaus galimybių bei sveikatos svarbą GK [Krišciunas ir kt. 2008]. (ţr.1 pav.)
1 pav. Veiksnių lemiančių gyvenimo kokybę ryšys [Kriščiūnas A. ir kt. 2008].
Su sveikata susijusi GK – tai GK dalis, kurią įtakoja sveikata ar sveikatos prieţiūra. Tiriant su sveikata susijusią GK, siekiama dvejopos informacijos: apie paciento funkcinę būklę ir jo paties vertinimo kaip sveikata įtakoja jo gyvenimo kokybę.
Su sveikata susijusi GK yra vertinama naudojant anketas. Vienas iš daţniausiai naudojamų bendrųjų klausimynų yra SF-36, tai trumpa sveikatos apklausos forma ( angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire [Ware.J.,1998].
SF -36 gyvenimo kokybės modelis susideda iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis: aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų, veiklos apribojimą dėl emocinių sutrikimų, socialinius ryšius, emocinę būseną, gyvybingumą, bendrąją sveikatą ir skausmą. Klausimynu yra vertinama pastarųjų keturių savaičių savijauta, klausimyną pildo pats pacientas arba jį gydantis gydytojas [Staniutė.M.,2007].
Petrikonis savo tyrimo išvadose teigė, kad pacientų patiriančių ūminį bei lėtinį juosmens bei kryţmens skausmą su sveikata susijusi gyvenimo kokybė visuose SF- 36 klausimyno poskalėse, statistiškai reikšmingai blogesnė, negu pacientų nepatiriančių skausmo trunkančio ilgiau nei vieną savaitę. Pastebėta statistiškai reikšmingai blogesnė gyvenimo kokybė, pacientų patiriančių lėtinį skausmą, fizinės funkcijos, bendros sveikatos, energingumo ir protinės sveikatos poskalėse [Petrikonis.K.,2004].
1.3. Stuburo anatomija ir biomechanika
Ţmogaus anatomija yra sudėtinga. Kaulai sudaro karkasą, prie kurio tvirtinasi raumenys ir kiti organai. Pagrindą sudaro stuburas, kurio pagrindinė funkcija - atrama visam organizmui. Ne maţiau svarbų vaidmenį atlieka raumenys, jie sutvirtina kaulus ir suteikia jiems laisvumo bei amortizacijos galimybes. Raumenų artimas ryšys su smegenimis padeda išlaikyti ţmogaus kūną tokį, koks jis yra. Tačiau, jei nors vienos šių dalių funkcija sutrinka nukenčia kitos [Abraitis ir kt. 2004].
Stuburas ţmogaus organizme uţima ypatingą vietą. Jis dalyvauja daugumoje kūno judesių, atlieka įvairias funkcijas yra svarbus ligų atsiradimo ţidinys, nors deja ne visi tai suvokia [Brėkeris.B.A.1991].
Stuburas leidţia išlaikyti įprastą kūno formą. Nereikia pamiršti, kad stuburas turi būti lankstus ir privalo turėti tam tikrą laisvumą atliekant judesius. Priešingu atveju ţmogus negalėtų pasukti galvos, vaikščioti dviem kojomis, išlaikyti pusiausvyros. Dar viena ypatinga stuburo funkcija yra smūgių sušvelninimas vaikštant, ši amortizacija yra labai svarbi smegenims [Bergam. 2006].
2 pav. Stuburas [Drake. RL.2005].
Ţmogaus stuburą sudaro: 7 kaklo slanksteliai (CI-CVII), 12 krūtinės slankstelių (TI-TXII), 5 juosmeniniai slanksteliai (LI-LV), 5 tarpusavyje suaugę kryţkaulio slanksteliai (S I-V), 3-4 tarpusavyje suaugę uodegikaulio slanksteliai [Drake l.,2005] (ţr.2 pav.).
Ţmogui senstant, veikiant kitiems faktoriams, vyksta degeneraciniai pakitimai, tarpai tarp slankstelių maţėja. Daţnai susiformuoja slankstelių kaulinės išaugos, vadinamos osteofitais (ataugomis). Stuburas praranda elastingumą, tampa nejudrus, kauliniai slankstelių paviršiai ima liestis, trinasi vienas į kitą, vystosi aplinkinių audinių uţdegimas, atsiranda skausmas [Brėkeris.B.A.1991].
Palaipsniui stuburas praranda lankstumą, tampa sustingęs. Osteochondrozė gali paliesti visus skeleto kaulus: labiausiai paţeidţiamos dalys yra kaklas ir juosmuo, nes tai – labiausiai apkrautos stuburo dalys [Grečka.V.2004].
1.4. Nugaros skausmas ir jo prieţastys
Skausmas visada yra subjektyvus reiškinys, nors jei ir pasireiškia objektyviai.
Skausmas yra nemaloni emocinė ar sensorinė būsena, susijusi su jau esamu ar potencialiai
galinčiu įvykti audinių paţeidimu [Kontrimavičiūtė E., 2003].
Nors skausmas yra subjektyvus pojūtis, šiandiena jau yra keletas būdų jį objektyvizuoti [Kapural. L. 2005].
Skausmas – tai jutimas atsirandantis paţeidus audinius. Jis sukelia apsaugines reakcijas ir kyla tuomet kai, dirgiklis dirgina nociceptikus ir signalai apdorojami nociceptinėje sistemoje [Abraitis ir kt.,2004].
Normalus skausmas - organizmui biologiškai reikalingas pojūtis. Skausmas yra vienas pirmųjų ligos simptomų, skatinančių organizmo apsaugines reakcijas, kad pašalintų jį sukėlusias prieţastis [Grayson et al.,2005].
Kiekvienas pacientas to paties paţeidimo skausmą jaučia skirtingai, skirtumai iš dalies priklauso nuo genetinių skirtumų ir nuo psichinės fiziologijos ypatybių.
Pagal kilimo vietą skausmas yra skirstomas į visceralinį ir somatinį. Visceralinis – kai plinta iš vidaus organų, kuriuose atsiranda dėl tempimo ar susitraukimo. Visceralinis skausmas daţniausiai būna bukas, neaiškios lokalizacijos. Somatinis skausmas skirstomas į paviršinį ir gilųjį. Paviršinis atsiranda – odoje, o gylusis – raumenyse, kauluose, sąnariuose, jungiamajame audinyje [Mcintosh et al., 1998].
Ūmus skausmas praneša apie audinių paţeidimą – atlieka signalinę funkciją. Ilgai tunkantis skausmas vadinamas lėtiniu, jis rodo ilgai trunkantį paţeidimą, pasireiškia kaip savarankiškas ligos simptomas, neturintis aiškių periferinių prieţasčių [Joan, 2002].
Esant nusiskundimams dėl stuburo raumenų skausmo reikia ţinoti, kad gydomas ne stuburas ar raumenys atskirai, o stuburas ir raumenys kartu [Rosenthal, 1999].
Nugaros skausmai daţniausiai atsiranda dėl nejudrios gyvensenos, ilgalaikio netaisyklingo sėdėjimo, netaisyklingos padėties miego metu [Headley et al., 2000].
Daţniau nugaros skausmus kenčia nutuke ir rūkantys. Antsvoris sukelia didesnį spaudimą tarpslankstelinių diskų viduje, dėl to degeneraciniai pakitimai vyksta geičiau. Rūkantiems ţmonėms daţnai atsiranda chroniškas kosulys, nuolat kosint labiau spaudţiami tarpslankstelinai diskai, dėl šios prieţasties taip pat vyksta degeneraciniai pakitimai [Maniadakis.2000].
Skausmas , kuris dingsta per naktį, daţniausiai yra nuovargio ţenklas, bet jei jis tęsiasi ir nesibaigia per naktį, gali pranašauti apie svarbesnes problemas [Rivilis et al. 2006].
Į skausmą nekreipiant dėmesio, gali likti chroniški ir rimti paţeidimai. Ypač neigiamai sveikatą veikia suminiai nepalankių higieninių veiksnių deriniai ( nerviniai-emociniai, psichosocialiniai, ergonominiai). Taigi, galima manyti jog psichologinei būsena taip pat turi įtakos stuburo skausmas. Ypatingai daţnas dirgiklis yra stresas, kuris gali būti negatyvus ir pozityvus. Šiuolaikinio ţmogaus gyvenime negatyvaus streso yra kur kas daugiau, negu pozityvaus [Bergam, 2006].
Daţniausiai liumbosakralinio skausmo prieţastys nėra organinės kilmės. Tai ir psichinis išgyvenimas, ir socialinis fenomenas (kada yra įtampa raumenyse, ţmogus negali atsipalaiduoti ir psichologiškai). Skausmas atsiranda dėl struktūrinio, funkcinio ar emocinio poveikio. Tam poveikiui įtakos turi nervų, kraujagyslių, hormonų ir limfos mechanizmai. Stuburo skausmas gali pasireikšti dėl:
- tarpslankstelinio disko degeneracijos; - sąnarių disfunkcijos;
- tarpslankstelinės angos suspaudimo;
- patologinių somatovisceralinių refleksų [Cairns MC. ir kt., 2006].
Abenhaim L. ir bendraautoriai teigia, kad daţniausiai (net 70% atvejų) nugaros skausmo prieţastis lieka neaiški [Abenhaim L. ir kt. 1995].
Skausmas neigiamai veikia ţmogaus fiziologines funkcijas, psichologinę būklę. Skausmui uţsitęsus, susilpnėja organizmo imuninis atsakas, maţėja fizinis pajėgumas. Atsiranda nerimas, depresija, beviltiškumo jausmas, pyktis, pablogėja santykiai su aplinkiniais ir šeimos nariais, ligonis gali uţsisklęsti savyje. Visa tai pablogina gyvenimo kokybę.
Skausmo intensyvumą galima nustatyti keletu būdu. Savo atliekamame tyrime aš naudojau Vizualinė analoginė skausmo intensyvumo vertinimo skalė (Phoenix, 1999).
1.5. Liumbosakralinio skausmo paplitimas
Liumbosakralinis skausmas yra vienas iš daţniausių sindromų ir prieţasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į medikus.
Epidemiologinės studijos rodo, kad skirtingose ţmonių populiacijose nugaros skausmo paplitimas yra įvairus ir siekia nuo 7,6 % iki 36%. Bent kartą gyvenime liumbosakralinį skausmą patiria daugiau nei 75-80 %. Gyventojų, 25% nugaros skausmas tampa lėtinis. Daţniausiai nugaros skausmas vargina 45-60 metų amţiaus ţmones, todėl daţnai yra teigiama, kad liumbosakralinis skausmas yra darbingo amţiaus ţmonių problema. Tačiau, vis daţniau liumbisakralinis skausmas vargina paauglius ir pagyvenusius ţmones [Barr KP., 2005].
Lietuvoje 2003 m. duomenimis, net 259/100 000 gyventojams, besikreipiančių į gydymo įstaigas, buvo diagnozuotas nespecifinis liumbosakralinis skausmas, iš jų pirmąkart - 37,6 %, pakartotinai – 62,4 %. Lietuvoje 2003 m.buvo pirmą kartą pritapatinti neįgaliais dėl nugaros skausmų 2 064 asmenys [ Samėniene J. 2005 ].
Lėtinis liumbosakralinis skausmas, Jungtinėse Amerikos Valstijose penkta pagal daţnumą prieţastis, dėl kurios kreipiamasi į gydymo įstaigas. Lėtinis liumbosakralinis skausmas ypatingą reikšmę turi medicinine ir socialine prasme. Nustatyta, kad nuo jo kenčia apie 11% ţmonių. Besiskundţiančių liumbosakraliniais skausmais nuolat daugėja, nepaisant tobulėjančių priemonių diagnozuoti ir gydyti [Abenhaim L. Ir kt., 1995].
JAV gydant lėtinį skausmą išleidţiama daugiau finansinių išteklių nei širdies ligoms, AIDS ir onkologiniams susirgimams gydyti kartu paėmus [Alaranta H. ir kt., 1995].
Olandijoje lėtinis liumbosakralinis skausmas šalies mokesčių mokėtojams kainavo 4,5 milijardo euru arba 1,7 proc. bendrojo nacionalinio produkto per metus. Teigiama, kad net 93 % šios sumos sudarė netiesioginiai kaštai, t.y. nedarbingumas ir negalia dėl lėtinio skausmo. O tiesioginiai gydymo kaštai tesiekė 7 %. [Tamošauskas R., 2002].
Ilgai stebint ligonius, kurie skundėsi liumbosakraliniais skausmais, nustatyta, kad 50-60 % pacientų skausmas linkęs kartotis [Alaranta H. ir kt., 1995].
1.6. Nerimo ir depresijos sąryšis su skausmu
“ Nerimo skalė turi silpną ryšį su skausmo intensyvumo skalėmis. Depresijos poskalės ryšys yra dar silpnesnis. Nerimo poskalė turi vidutinį ryšį su subjektyvaus fizinės funkcijos vertinimu“ [Petrikonis.K.,2004].
Nerimas, tai emocinė būsena, kai vyrauja neapibrėţtas grėsmės jausmas [Dembinskas.A.,2003].
Daţnai nerimas pasireiškia kartu su depresija , nerimas apsunkina depresijos eigą bei gydymą [Alseikienė.Z.,2006].
Depresijai būdingas pasyvumas, neigiamos emocijos, bei motyvacijos sutrikimas [Dembinskas.A.,2003].
Apie puse depresija sergančių ţmonių kenčia ir nuo nerimo [Alseikienė.Z., 2006].
Depresija, kaip gretutinė liga, gali išsivystyti sergant bet kuria somatine liga [ Neverauskienė.P.,. Pilkauskienė.A.,2006], [Pilkauskienė.A.,2007].
Depresija yra labai paplitusi liga, kuria gali susirgti kiekvienas [ Ţaliauskienė. 2003 ]. Depresijos atsiradimas yra susijęs su gyvenimo kokybės pasikeitimu [Gulbinienė.J.,2006 ]. Nerimui ir depresijai išmatuoti yra sukurta įvairių metodikų ir skalių. Ambulatoriniams ligoniams tirti daţniausiai naudojama „HAD“ nerimo ir depresijos skalė. Jei balų suma 7 ar maţiau tai yra norma, jei balai viršija 7, tai rodo ribinį ir kliniškai reikšmingą nerimą ir depresiją [ Bulotienė.G.,2006 ].
Bunevičius teigia, kad jei balų suma yra tarp 8 ir 10 sutrikimų galimybė yra neapibrėţta, jei balų suma nesiekia 8 psichikos sutrikimų galimybė labai maţa, jei balų suma didesnė negu 10 yra didelė tikimybė, kad asmuo jau serga šiais susirgimais [Bunevičius.R.,2002].
1.7. Masaţo efektyvumas, esant liumbosakraliniams skausmams ir
sąsajos su gyvenimo kokybe
Man nepavyko surasti Lietuvos autorių mokslinių darbų, straipsnių kur būtų tyrinėjama
skausminių pojūčių dinamika, vertinta balais (pagal VAS) gydant stuburo liumbosakralinius skausmus tik gydomuoju masaţu. Visuose, mano rastuose šaltiniuose, buvo taikomi keli gydymo būdai. Pvz. masaţas, kineziterapija, akupunktūra ir kt.
Masaţas atpalaiduoja įtemptus raumenis ir pagerina kraujotaką vidaus organuose, bei audiniuose. Pagerėjus kraujotakai, pagerėja ir ląstelių aprūpinimas deguonimi ir maistinėmis medţiagomis, pašalinamos metabolinės atliekos. Masaţo terapija atpalaiduoja įtemptus raumenis, maţina skausmą, nuramina nervų sistemą [http://lovinghandsintitute.com/htm/massage.htm].
H. Mori ir bendraautoriai teigia, kad masaţas pagerina kraujotaką, sumaţina skausmą, pagerina savijautą [Mori.2004].
Degan ir bendraautoriai ištyrė 40 asmenų, kenčiančių nuo juosmeninės ir kryţmeninės stuburo dalies osteochondrozės ir nustatė, kad, po gydomojo masaţo taikymo, 63% pacientų skausmas sumaţėjo [Degan, 2000].
E. Ernst rašė, kad masaţo terapija yra daţnai naudojama stuburo ţemutinės srities skausmui maţinti. Autorius teigė, kad vienoje tiriamųjų grupėje gydymas buvo daug efektyvesnis, lyginant su kita grupe kur masaţas nebuvo taikytas [Ernst, 1999].
M. Hernandez – Reif ir bendraautoriai ištyrė 24 pacientus. Jie buvo padalyti į dvi grupes: masaţo terapijos grupę ir raumenų relaksacijos grupę. Tyrimo gale paaiškėjo, jog masaţo grupėje, palyginus su relaksacijos grupe, sumaţėjo skausmas, pagerėjo miegas, stuburo judesiai [Hernandez – Reif, 2006].
M. Hernandez - Ref, kitame savo straipsnyje taip pat teigia, kad taikant masaţo terapija sumaţėja skausmas, depresija, pagerėja miegas, stuburo judesiai [M. Hernandez – Ref, 2001].
Preyde. M ir bendraautoriai atlikdami tyrimus nustatė, kad tiriamiesiems ligoniams, kuriems buvo atliktas masaţas, sumaţėjo liumbalginio skausmo intensyvumas [Preyde,2000].
Pope M.H. ir bendraautoriai pastebėjo, kad tiriamiesiems ligoniams su poūmiu apatinės stuburo dalies skausmu, taikant masaţą sumaţėjo skausmo intensyvumas ir pagerėjo stuburo judrumas [Pope,1994].
Furlan AD ir bendraautoriai teigė, kad masaţas gali būti naudingas pacientams, turintiems poūmį ir lėtinį nugaros skausmas, ypač kai jis derinamas su kineziterapijos pratimais ir akupunktūra. Teigiamas masaţo poveikis pacientams, turintiems lėtinį nugaros skausmą trūko maţiausiai vienerius metus po gydymo pabaigos [Furlan AD ir kt. 2009], [Furlan AD ir kt. 2002].
Harris.M ir bendraautoriai teigė, kad visi tyrimai, kur buvo vertinamas nugaros ir rankų masaţas parodė statistiškai reikšmingą pagerėjimą fiziologinių ar psichologinių rodiklių atţvilgiu. Daţniausiai buvo atliekamas nugaros ir rankų masaţas [Harris.M ir kt. 2010]. Cherkin DC ir bendraautoriai atliko tyrimus ir savo išvadose teigė, tyrimai parodė, kad masaţas yra efektyvus maţinant nuolatinį nugaros skausmą. Autoriai teigė, kad masaţas, bet ne akupunktūra ar stuburo manipuliacijos, gali sumaţinti sveikatos prieţiūros išlaidas, jau po pradinio gydymo kurso [Cherkin DC ir kt.2003].
Bogduk N. teigia, kad būtina kompleksinė reabilitacija, bet kartais ir masaţas maţina nugaros skausmus [Bogduk N., 2004].
Hernandez R. ir bendraautoriai teigia, kad nugaros skausmas sumaţėjo, o judesių amplitudė padidėjo po gydomojo masaţo procedūrų. Jie ištyrė 24 suaugusius (amţiaus vidurkis = 39,6 metų). Išvadose tyrėjai teigė, kad masaţo terapija yra veiksminga maţinant skausmą, streso hormonus, susijusius su lėtiniu nugaros skausmu. Tiriamųjų grupės neišskyrė pagal amţių, socialinę ir ekonominę padėtį, tautybę ar lytį. Tyrimai parodė, kad tiriamųjų liemens skausmas sumaţėjo ir liemens lenkimo rezultatai pagerėjo [ Hernandez R. ir kt.2006].
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo dalyviai
Tiriamųjų kontingentą sudarė pacientai, jaučiantys liumbosakralinius skausmus, kurie
kreipėsi į VšĮ “Kūno prieţiūros centras“, norėdami gauti gydomojo masaţo procedūras.
Visi pacientai turėjo gydytojo paskyrimus, kad jiems reikalingas gydomasis masaţas. Tyrimo atrankos pagrindinis kriterijus buvo tas, kad parinkti tik tie pacientai, kurie negavo jokio kito gydymo: nei medikamentinio, nei kineziterapinio.
Tyrimas atliktas gavus LSMU Bioetikos komisijos leidimą, Nr.BC-KS(M)-03 (ţr.prieduose).
Visi tiriamieji laisva valia sutiko dalyvauti tyrime ir pasirašė informuoto paciento sutikimus.
Tyrime savanoriškai dalyvavo 54 pacientai. Tiriamųjų amţius nuo 40 iki 60 metų.
2.2. Tyrimo organizavimas ir eiga
Pacientai, besikreipiantys pirmą kartą, buvo ţodţiu informuojami apie vykdomą tyrimą ir savanoriškai sutikę dalyvauti tyrime, gaudavo informuoto sutikimo formą, kurią pasirašydavo.
Pasirašę informuoto paciento sutikimo formą, gaudavo klausimyną, kurį pildydavo iškarto. Klausimyną sudarė šios dalys: vizualinė analoginė skausmo intensyvumo vertinimo skalė (Phoenix,
1999) (ţr.prieduose), gyvenimo kokybės standartizuotas klausimynas SF – 36 (ţr.prieduose), Roland-Moriss klausimynas „Skausmas apatinėje nugaros dalyje ir gyvenimo veiklos sutrikimas“(ţr. prieduose), nerimo ir depresijos anketa (HAD) (ţr.prieduose),
Klausimyno pradţioje buvo pateikta instrukcija: „Anketoje pateikti klausimai apie Jūsų sveikatą, kaip Jūs jaučiatės ir kaip galite atlikti kasdieninę veiklą. Jeigu nesate tikras kaip atsakyti į kokį nors klausymą, prašome pasirinkti tinkamiausią atsakymą ir, jeigu norite, galite pateikti savo komentarus. Apklausos organizatorė - KMU slaugos fakulteto magistrantė Sigita Staišiūnaitė, Jūsų
atsakymai bus naudojami magistro baigiamajame darbe. Jūsų konfidencialumas yra garantuotas. Kilus neaiškumams skambinti tel. +370 687 82677“.
Tiriamieji klausimyną uţpildydavo iš karto ir grąţindavo tyrėjai. Tiriamieji kas antrą dieną gaudavo klasikinio gydomojo masaţo procedūras. Masaţuojama buvo visa nugara.
Masaţas buvo pradedamas glostomaisiais judesiais, glostymas stiprėdavo ir pereidavo į trynimą, maigymą, paspaudimus, patempimus, vibravimą. Masaţo procedūros buvo uţbaigiamos glostomaisiais judesiais. Vienos klasikinio gydomojo masaţo procedūros trukmė buvo 30 minučių, į tą laiką neiėjo paciento nusirengimas ir apsirengimas. Visiems, tyrime dalyvavusiems pacientams buvo atlikta po 12 klasikinio gydomojo masaţo procedūrų, tai tesėsi vieną mėnesį. Tiriamieji po vieno mėnesio, per kurį gavo 12 gydomojo masaţo procedūrų, buvo vertinami pakartotinai. Pakartotinai vertinant, vėl kiekvienas tiriamasis gavo tokį patį klausimyną, kaip ir prieš procedūras, klausimyną uţpildė iš karto ir grąţino tyrėjai.
Tyrimui naudota anketinė apklausa. Tyrimo instrumentai: standartizuota vizualinė analoginė skausmo vertinimo skalė, standartizuotas gyvenimo kokybės klausimynas SF – 36, standartizuotas funkcinio pajėgumo testas ir standartizuota nerimo ir depresijos anketa (HAD).
Buvo išdalintos 54 anketos, grįţo visos 54, bet 2 buvo nepilnai uţpildytos, tyrimui tinkamos ir naudojamos 52 anketos.
Tyrimą ir klasikinio gydomojo masaţo procedūras atlikau pati.
Kontrolinė grupė nerinkta dėl etinių sumetimų. Stebėti ligonius jaučiančius skausmus ir nieko nedaryti nėra etiška.
2.3. Statistinė duomenų analizė
Gauti duomenys buvo apdoroti statistine programa SPSS versija 13.
Aprašomoji statistinė analizė naudota aprašant vidutinę statistinę reikšmę, vidutinį standartinį nuokrypį, standartinę paklaidą su 95% pasikliautiniu intervalu.
Poriniam duomenų palyginimui naudotas Student'o T testas (p).
Duomenims naudota parametrinė duomenį analizė, dviejų imčių vidurkiams lyginti naudotas Student'o T kriterijus. Duomenys buvo laikomi patikimi tada, kai p<0,05.
3. REZULTATAI
3.1. Skausmo intensyvumo vertinimas
Savo darbe skausmo intensyvumui vertinimui naudojau vizualinę analoginę skausmo
intensyvumo vertinimo skalę (Phoenix, 1999). Skausmas, šioje skalėje yra vertinamas balais nuo 0 iki 10. Nulis reiškia, kad visai nėra skausmo, o 10 tai pats didţiausias skausmas. Mano ištirtų pacientų grupėje, pats maţiausias skausmas prieš gydomojo masaţo procedūras buvo 3 balai, o pats didţiausias buvo 7 balai.
Prieš gydomojo masaţo procedūras skausmo vertinimo vidurkis buvo 4,67 balo (SD±1,15). Tyrimo rezultatai rodo, kad skausmas, po 12 gydomojo masaţo procedūrų, respondentų tarpe vidutiniškai statistiškai patikimai (p<0,05, n=52) sumaţėjo nuo 4,67 balų iki 0,96 balo (SD± 1,00) (ţr.3 pav.). 4,67 1,00 0 1 2 3 4 5 6 Skausmas Ver tin im as Prieš Po
Prieš procedūras pats stipriausias skausmas buvo 7 balai, jį jautė 3 tiriamieji, po procedūrų visiems trims tiriamiesiems šis septynių balų skausmas sumaţėjo iki 1 balo.
Prieš procedūras 6-šių balų skausmą jautė 10 tiriamųjų, po procedūrų 4 (40,0%) tiriamieji jautė 1 balo skausmą, 5 (50,0%) tiriamieji jautė 2 balų skausmą, 1 (10,0%) tiriamasis jautė 3 balų skausmą.
Prieš procedūras 5 balų skausmą jautė 15 tiriamųjų, po procedūrų šis skausmas 6 (40,0%) sumaţėjo iki 1 balo, 6 (40,0%) jautė 2 balų skausmą, o 3 (20,0%) liko 3 balų skausmas.
Prieš procedūras 4 balų skausmą jautė 15 respondentų, po procedūrų 2 (13,3%) iš jų buvo likęs 1 balo skausmas, 13 (86,7%) visai nebejautė skausmo.
Prieš procedūras 3 balų skausmą jautė 9 respondentai, po procedūrų 1 (11,1%) iš jų jautė 1 balo skausmą, 8 (88,9%) – visai nebejautė skausmo.
Pats stipriausias skausmas po procedūrų buvo 3 balai. Po procedūrų trijų balų skausmą jautė tik 4 (7,7%) respondentai. Visiškai nejautė skausmo 21 (40,4%) respondentas. Vieno balo skausmą jautė 16 (30,8%) respondentų ir 2 balų skausmą po procedūrų jautė 11 (21,2%) respondentai (ţr. 4 pav.)
Skausmas prieš procedūras (balais)
Viso 3 4 5 6 7 Skausmas po procedūrų (balais) 0 Vnt. 8 13 0 0 0 21 % 88,9 % 86,7 % 0,0% 0,0% 0,0% 40,4 % 1 Vnt. 1 2 6 4 3 16 % 11,1 % 13,3 % 40,0 % 40,0 % 100,0 % 30,8 % 2 Vnt. 0 0 6 5 0 11 % 0,0% 0,0% 40,0 % 50,0 % 0,0% 21,2 % 3 Vnt. 0 0 3 1 0 4 % 0,0% 0,0% 20,0 % 10,0 % 0,0% 7,7% Viso Vnt. 9 15 15 10 3 52 % 100,0 % 100,0 % 100,0 % 100,0 % 100,0 % 100,0 %
4 pav. Skausmo dinamika prieš procedūras ir po procedūrų procentais.
3.2. Gyvenimo kokybės vertinimas
Vertinant skausmo intensyvumą pagal SF-36 klausimyno 7 klausymą: Kokio intensyvumo kūno skausmai buvo per pastarąsias 4 savaites?
Skausmo intensyvumas buvo vertinamas 6 balų skalėje. 1 reiškė, kad skausmo visai nebuvo, 2 – jautė labai silpną skausmą, 3 – jautė silpną skausmą, 4 – jautė vidutinio intensyvumo skausmą, 5 – jautė stiprų skausmą ir 6 - labai stiprų. Vidutiniai skausmo vertinimo rezultatai rodo, kad skausmas prieš procedūras vidutiniškai buvęs 3,62 balo ( vidutinio) (SD±0,49), po procedūrų statistiškai patikimai (p<0,05, n=52) sumaţėjo iki 2,31 balo ( labai silpno) (SD± 0,70) (5pav ).
3,62 2,31 1 2 3 4 5 6
Skausmo intensy v umas
Ver
tin
im
as
Prieš Po
5 pav. Tiriamųjų vidutinis skausmo intensyvumo palyginimas (balais) prieš ir po procedūrų.
Vidutiniai vertinimai SF-36, 8 klausymo: kaip skausmas per pastarąsias keturias savaites pertraukė normalų darbą, įskaitant namų ruošą ir darbą ne namie, respondentų tarpe, po procedūrų statistiškai patikimai (p<0,05, n=52) vidutiniškai sumaţėjo nuo 3,02 balo(SD±0,61) iki 2,06 balo (SD±.0,61). Vertinimo skalė buvo naudojama nuo 1 iki 5. 1 reiškė, kad visai nepertraukė, 2 – pertraukė labai nedaug, 3 – pertraukė vidutiniškai, 4 – gana nemaţai pertraukė ir 5 – ypatingai pertraukė. Tai reiškia, kad tiriamųjų vidutinis vertinimas, prieš procedūras, buvęs vidutiniškai, po procedūrų vidutinis vertinimas, tiriamųjų tarpe, pakito į labai nedaug.
3,02 2,06 1 2 3 4 5 6 Darbas Ver tin im as Prieš Po
6 pav. Skausmas pertraukė tiriamųjų normalų darbą (balais).
Respondentų savo sveikatos vertinimo vidurkis prieš procedūras buvo 1,6 balo, po procedūrų padidėjo iki 2,58 balo (p<0,05, n=52). Tai reiškia, kad respondentai po procedūrų statistiškai patikimai savo sveikatą vertino geriau.
Energetinę veiklą, tokią kaip bėgimas, sunkių daiktų kėlimas, dalyvavimas įtemptame sporte prieš gydomojo masaţo procedūras 84,6 % respondentų nurodė, kad skausmas apatinėje nugaros dalyje labai riboja. Iš tų, kuriems labai ribojo po procedūrų 11,4 % respondentų išliko labai riboja, 68,2 % - truputį riboja ir tik 20,5 % visai neriboja. Prieš procedūras 15,4 % respondentų nurodė, kad truputi riboja, visiems šiems respondentams po procedūrų išliko, kad truputį riboja.
Vidutinio sunkumo veikla, tokia kaip stalo perstūmimas, dulkių valymas siurbliu 75 % respondentų prieš procedūras nurodė, kad labai riboja ir 25 % - truputi riboja. Po procedūrų iš tų, kuriems labai ribojo 12,8 % nepakito, 64,1 % respondentų nurodė, kad truputi riboja, o 23,1 % visai neribojo. Iš respondentų, kuriems truputi ribojo 76,9 % nustojo riboti ir 23,1 % liko truputi riboti.
Kėlimas ir nešimas maisto prekių prieš procedūras 38,5 % respondentų atsakė, kad labai riboja ir 61,5 % - truputi riboja. Iš tų 38,5 %, kuriems labai ribojo, po procedūrų 80 % atsakė, kad truputi riboja ir 20 % - visai neriboja. Iš tų, kuriems truputi ribojo 87,5 % po procedūrų visai nustojo riboti, o 12,5 % - nepakito, taip ir liko truputi riboti.
Lipimas keletą aukštų prieš procedūras 40,4 % respondentų atsakė, kad labai riboja ir 59,6 % - truputi riboja. Po procedūrų iš tų, kuriems labai ribojo 95,2 % pakito į truputi riboja ir tik 4,8 % visai neribojo, o iš respondentų, kuriems prieš procedūras truputi ribojo, 83,9 % - nustojo riboti, o 16,1 % taip ir liko truputi riboja.
Lipimas vieną aukštą, prieš procedūras 21,2 % respondentų nurodė, kad labai riboja, 57,7 % - truputi riboja ir 21,2 % - visai neriboja. Po procedūrų iš tų respondentų, kuriems labai ribojo, 45,5 % atsakę, kad truputi riboja ir 54,5 % visai neriboja, o respondentų, kuriems prieš procedūras truputi ribojo, po procedūrų visi atsakė, kad nustojo riboti.
Pasilenkimas, klūpojimas ar stovėjimas, 53,8 % respondentų prieš procedūrą atsakė, kad labai riboja ir 46,2 % - truputi riboja. Respondentų, kuriems prieš procedūrą labai ribojo 75 % respondentų, po procedūrų teigė, kad truputį riboja, o 25 % - kad neriboja. Visi, kurie prieš procedūras teigė, kad truputi ribojo, po procedūrų atsakė, kad neriboja.
Ėjimas daugiau negu 1,5 kilometro labai riboja prieš procedūras atsakė 53,8 % respondentų, o 46,2 % - atsakė, kad truputi riboja. Iš respondentų, prieš procedūras atsakiusiu, kad labai riboja, po procedūrų 85,7 % atsakė, kad truputi riboja, o 14,3 % - visai neriboja. O iš respondentų, prieš procedūras atsakiusiu, kad truputi riboja, po procedūrų 16,7 % atsakė taip pat, kad truputi riboja ir 83,3 % - neriboja.
Ėjimas pusę kilometro prieš procedūras 17,3 % respondentų teigė, kad labai riboja, 75 % - truputi riboja ir 7,7 % - visai neriboja. Iš respondentų prieš procedūras teigusių, kad labai riboja, po procedūrų iš jų 55,6 % teigė, kad neriboja ir 44,4 % - truputi riboja. Iš respondentų, prieš procedūras teigusių, kad truputi riboja, po procedūrų 66,7 % teigė, kad visai neriboja ir 33,3 %, kad truputi riboja.
Ėjimas 100 metrų, prieš procedūras 7,7 % respondentų atsakė, kad labai riboja, 48,1 % truputi riboja ir 44,2 % - visai neriboja. Visi respondentai, kurie prieš procedūras atsakė, kad labai
riboja, po procedūrų atsakė neriboja, o iš prieš procedūras atsakiusių respondentų truputi riboja, po procedūrų 80 % teigė, kad neriboja ir 20 % liko truputi riboti.
Prausimasis ir apsirengimas prieš procedūras labai ribojo 15,4 % respondentų ir truputi ribojo 84,6 % respondentų. Po procedūrų iš tų , kuriems labai ribojo liko truputi riboti 50 % ir 50% visiškai nustojo riboti. O kuriems prieš procedūrą truputi ribojo, 65,9 % nustojo riboti ir 34,1 % liko truputi riboti.
Lentelėje ( ţr. 7 pav.) pavaizduota kasdieninė veikla procentais, labai ribojusi respondentus prieš procedūras ir likusi labai riboti po procedūrų. Po gydomojo masaţo procedūrų liko labai ribota energetinė veikla, tokia kaip bėgimas, sunkių daiktų kėlimas, dalyvavimas įtemptame sporte 3,8 % respondentų ir 3,8 % vidutinio sunkumo veikla, tokia kaip stalo perstūmimas, dulkių valymas siurbliu. 29,3 26,0 13,3 14,0 7,3 18,7 18,7 6,0 2,7 5,3 3,8 3,8 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0 20 40 60 80 100 E ne rg in ga ve ik la V id ut in io su nk um o ve ik la K ėl im as ir ne ši m as m ai st o pr ek ių . Li pi m as k el ia tą au kš tų la ip ta is . Li pi m as v ie ną au kš tą la ip ta is . P as ile nk im as , kl up oj im as a r st ov ėj im as . Ė jim as da ug ia u ne gu 1, 5 ki lo m et ro . Ė jim as p us ę ki lo m et ro . Ė jim as 1 00 m et rų . P ra us im as is ir ap si re ng im as . P ro c. Prieš Po
7 pav. Labai ribojusios kasdieninės veiklos dinamika.
Kasdieninės veiklos vertinimas dėl fizinių problemų
Vertinant respondentų kasdieninę veiklą, visuose kasdieninės veiklos vertinimo pogrupiuose rastas statistiškai patikimai reikšmingas kasdieninės veiklos pagerėjimas (p<0,05).
Dėl savo fizinės sveikatos, per pastarasias 4 savaites 53,8 % respondentų maţiau laiko praleido darbe ar kitur, po procedūrų 23,1 % iš šių respondentų taip pat atsakė, kad dėl savo fizinės
sveikatos maţiau laiko praleido darbe ar kitur. Bet, iš respondentų, prieš procedūras neigusių, kad maţiau laiko praleidţia darbe ar kitur, 25 % respondentų po procedūrų teigė, kad maţiau laiko praleidţia darbe ar kitur. Manyčiau, kad būtų galima daryti prielaidą, kad kai kurie respondentai tą laiką praleido vykdami į procedūras.
82,7 % respondentų prieš procedūras teigė, kad atliko maţiau negu norėjo, iš jų po procedūrų 40,4 % taip pat teigė, kad atliko maţiau negu norėjo. Prieš procedūras apribojo darbo rūšį
ar kitą veiklą 75 % respondentų, iš jų 53,8 % po procedūrų taip pat apribojo darbo rūšį ar kitą veiklą. Prieš procedūras, dėl savo fizinės sveikatos, 92,3 % respondentų iškilo sunkumų atliekant
darbą ar kitą veiklą, po procedūrų taip pat 15,4 % respondentų iškilo sunkumų atliekant darbą ar kitą veiklą.
Vertinant tiriamųjų kasdieninę veiklą dėl fizinės sveikatos, visuose vertinimo pogrupiuose rastas statistiškai patikimai reikšmingas pagerėjimas (p<0,05), kuris parodomas 8 pav.
53,8 82,7 75,0 92,3 23,1 40,4 53,8 15,4 0 20 40 60 80 100
Mažiau laiko praleidžaite darbe ar kitur
Atlikote mažiau negu norėtumėte Apribojote darbo rūšį ar kitą veiklą Iškilo sunkumų atliekant darbą ar kitą veiklą
P
ro
c.
Prieš Po
8 pav. Respondentų kasdieninės veiklos vertinimo dinamika dėl fizinės sveikatos.
Kasdieninės veiklos vertinimas dėl emocinių problemų
Dėl emocinių sutrikimų, tokių kaip depresija ar nerimas, keturias savaites prieš procedūras 55,8 % respondentų maţiau laiko praleido darbe ar kitur po procedūrų maţiau laiko praleidusių darbe ar kitur sumaţėjo iki 44,8 %.
Atliko maţiau negu norėjo 75 % respondentų prieš procedūras, po procedūrų šis skaičius sumaţėjo iki 50 % respondentų.
Neatliko darbo ar kitų uţduočių taip rūpestingai kaip paprastai 65,4 % respondentų prieš procedūras , po procedūrų įis skaičius sumaţėjo iki 55,4 %.
Tiriamųjų kasdieninės veiklos vertinimas dėl emocinių problemų po gydomojo masaţo procedūrų statistiškai reikšmingai pagerėjo(p<0,05), tai parodoma 9 pav.
55,8 75,0 65,4 44,8 50,0 55,4 0 20 40 60 80 100
Mažiau laiko praleidžaite darbe ar kitur Atlikote mažiau negu norėtumėte Neatlikote darbo ar kitų užduočių taip rūpestingai, kaip paprastai.
P
ro
c.
Prieš Po
9 pav. Tiriamųjų veiklos vertinimas dėl emocinių problemų.
Respondentų emocinės būklės vertinimas
Tyrimo rezultatai rodo, kad fizinės sveikatos ir emocinės problemos (SF-36, 6 klausymas), respondentams trukdţiusios bendrauti su šeima, draugais, kaimynais ar kitomis ţmonių grupėmis, prieš procedūras buvo 2,21 balo (SD±0,78) , po procedūrų, statistiškai patikimai, sumaţėjo iki 1,48 balo (SD±0,58).(Ţr.10 pav.).
2,21 1,48 1 2 3 4 5 sf6 Ver tin im as Prieš Po
10 pav. Tiriamųjų bendravimo vertinimas (balais)
Tyrimo rezultatai parodė, kad gydomasis masaţas teigiamai įtakojo tiriamųjų jausmus (SF-36, 9 klausymas).
Tiriamųjų jausmai buvo vertinami balais nuo1 iki 6 balų ir suskaičiuoti vidurkiai.
Gyvenimo pilnatvės jausmas, respondentų tarpe prieš procedūras vidutiniškai buvo 3,15 balo (SD±0,96) po procedūrų, statistiškai patikimai (n=52, p<0,05), vidutiniškai padidėjo iki 3,87 balo (SD±0,44).
Pacientų nervingumas prieš procedūras buvęs vidutiniškai 4,02 balo (SD±0,54) , po procedūrų, statistiškai patikimai (n=52, p<0,05), sumaţėjo vidutiniškai iki 3,02 balo (SD±0,70).
Blogos nuotaikos jausmas prieš procedūras vidutiniškai buvo 4,1 balo(SD±0,91), po procedūrų, statistiškai patikimai (n=52, p<0,05), sumaţėjo iki 2,88 balų(SD±0,90).
Ramybės ir taikumo jausmas, respondentų tarpe prieš procedūras vidutiniškai buvo 4,1 balo (SD±1,01), po procedūrų, statistiškai patikimai (n=52, p<0,05), vidutiniškai padidėjo iki 5,02 balo (SD±0,73).
Respondentai, po gydomojo masaţo procedūrų, teigė turintys daugiau energijos negu prieš procedūras. Energijos pojūtis prieš procedūras vidutiniškai buvo 2,37 balo(SD±1,22), po procedūrų, statistiškai patikimai (n=52, p<0,05) padidėjo iki 4,04 balo (SD±0,82).
Liūdesys ir niūrumas, respondentų tarpe, prieš procedūras, vidutiniškai buvo 3,77 balo (SD±0,88), po procedūrų statistiškai reikšmingai sumaţėjo (n=52, p<0,05), vidutiniškai iki 2,75 balo (SD±1,12).
Išsisėmimo jausmas prieš procedūras vidutiniškai buvo 3,37 balo (SD±1,33), po procedūrų, statistiškai patikimai (n=52, p<0,05), sumaţėjo vidutiniškai iki 2,87 balo (SD±1,28).
Laimės pojūtis, tiriamųjų tarpe, po procedūrų statistiškai patikimai vidutiniškai padidėjo (n=52, p<0,05), nuo 2,37 balo (SD±0,72) prieš procedūras iki 3,56 balo (SD±0,80) po procedūrų.
Nuovargio jausmas, raspondentų tarpe, po procedūrų, statistiškai patikiami sumaţėjo (n=52, p<0,05). Prieš procedūras vidutiniškai buvo 5,08 balo (SD±0,74), po procedūrų balų vidurkis buvo tik 3,13 balo (SD±0,99).
Socialinės veiklos apribojimas, respondentų tarpe, sąlygotas sveikatos, prieš procedūras vidutiniškai buvo 3,79 balo (SD±1,09) . Po procedūrų, statistiškai patikimai, vidutiniškai sumaţėjo (n=52, p<0,05), iki 2,56 balo (SD±0,87). 5,08 3,79 3,13 2,56 2,37 3,37 3,77 2,37 4,10 4,10 4,02 3,15 3,56 2,87 2,75 4,04 5,02 2,88 3,02 3,87 1 2 3 4 5 6 a) jautėte gyvenimo pilnatvę? b) buvote labai nervingas? c) jautėtės blogos nuotaikos d) jautėtės ramus ir taikus? e) tūrėjote daug energijos? f) Jautėtės nuliūdęs ir niūrus? g) Jautėtės išsisėmęs? h) Buvote laimingas žmogus? i) Jautėtės pavargęs? j) Jūsų sveikata apribojo Jūsų socialinę veiklą Ve rti ni m as Prieš Po
Įvertinus respondentų jausmus, prieš gydomojo masaţo procedūras ir po gydomojo masaţo procedūrų, matomas statistiškai patikimas, teigiamas pokytis (n=52, p<0,05).
Respondentų bendros sveikatos vertinimas
Bendras respondentų sveikatos vertinimas buvo vertintas balais nuo 1 iki 5 balų ir
suskaičiuoti vidurkiai.
Savo polinkį sirgti labiau negu kiti ţmonės (SF-36, 10 klausymas), prieš procedūras
respondentai vidutiniškai vertino 3,46 balo (SD±0,87), po procedūrų, polinkis sirgti labiau negu kiti, buvo vertinimas 3,33 balo (SD±0,76). Tai reiškia, kad respondentų poţiūris į savo polinkį sirgti labiau negu kiti statistiškai patikimai (n=52, p<0,05) sumaţėjo.
Poţiūris į savo sveikumą, kad esu toks sveikas kaip ir kiti mano paţystami prieš procedūras vidutiniškai buvo 2,73 balo (SD±0,01), po procedūrų statistiškai patikimai (n=52, p<0,05) vidutiniškai padidėjo iki 3,13 balo (SD±1,21). Tai reiškia, kad tiriamųjų nuomonė apie savo sveikumą statistiškai patikimai pagerėjo.
Respondentai, savo sveikatos blogėjimą prieš procedūras vertino 3,77 balo (SD±0,88), o po procedūrų šis vertinimas statistiškai patikimai (n=52, p<0,05) sumaţėjo iki 2,83 balo (0,76). Tai reiškia, kad respondentai pasijutę geriau pradėjo geriau vertinti ir savo sveikatą ateityje.
Kad, sveikata puiki respondentų vidutinis vertinimas prieš procedūras buvo 1,31 balo (SD±0,61), po procedūrų statistiškai patikimai (n=52, p<0,05) vidutiniškai pagerėjo iki 2,56 balo (0,87).
1,31 3,77 2,73 3,46 2,56 2,83 3,13 3,33 1 2 3 4 5 6
a) man atrodo, kad aš linkęs labiau sirgti nei kiti žmonės
b) aš esu toks sveikas, kaip ir kiti mano pažystami
c) aš manau, kad mano sveikata blogės
d) mano sveikata puiki
Ve rti ni m as Prieš Po
12 pav. Bendras sveikatos vertinimas.
Benras savo sveikatos vertinimas, respondentų tarpe po gydomojo masaţo procedūrų statistiškai patikimai pagerėjo.
3.3 Funkcinės būklės vertinimas
Respondentų funkcinės būklės ištyrimui naudojau Roland-Moriss klausimyną „Skausmas apatinėje nugaros dalyje ir gyvenimo veiklos sutrikimas“. Klausimyną pildė respondentai prieš gydomojo masaţo procedūras ir po gydomojo masaţo procedūrų. Veiklos, kurios ribojo funkcinę būklę buvo paţymimos vienetu. Po to suskaičiavau suminį vidurkį prieš procedūras ir po procedūrų. Suminis vidurkis statistiškai patikimai sumaţėjo nuo 15,81 balo (SD±5,65) iki 4,1 balo (SD±4,41). Tai reiškia, kad tiriamujų funkcinė būklė, statistiškai patikimai pagerėjo (n=52, p<0,05).
15,81 4,10 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 Funkcinė buklė Ver tin im as Prieš Po
13 pav. Tiriamųjų funkcinės būklės pokyčiai (balais)
3.4. Depresyvumo vertinimas
Nerimo ir depresijos vertinimui naudojau nerimo ir depresijos anketą (HAD). Buvo kiekvienoje anketoje suskaičiuoti N ir D balai. Po to apskaičiuoti suminiai vidurkiai ir apskaičiuotai skirtumai.
Respondentų atsakymų suminiai vidurkiai statistiškai patikimai sumaţėjo. N suminis vidurkis prieš procedūras buvo 6,9 balo (SD±3,06), po procedūrų statistiškai patikimai (n=52, p<0,05) sumaţėjo iki 3,73 balo (2,06).
Bulotienė teigė, kad jei yra 7 balai tai yra norma, o jei viršijo 7, tai rodo ribinį ir kliniškai reikšmingą nerimą ir depresiją.
6,90 3,73 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Nerimas Ver tin im as Prieš Po
14 pav. Nerimo pokyčiai (balais).
D suminis vidurkis prieš procedūras buvo 6,08 (SD±3,90) balo, po procedūrų suminis vidurkis, statistiškai patikimai (n=52, p<0,05) sumaţėjo iki 3,54 balo(SD±2,30).
6,08 3,54 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Depresija Ver tin im as Prieš Po
15 pav. Depresijos pokyčiai.
Nerimo ir depresijos suminiai vidurkiai prieš procedūras nebuvo kliniškai reikšmingi, bet statistiškai reikšmingai sumaţėjo po procedūrų. Mano manymu, tai yra reikšminga ypač lyginant su SF-36 klausimyno pagalba tirtais jausmų pokyčiai. Tai tik patvirtina, kad gydomasis masaţas teigiamai veikia pacientų emocinę būklę.
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus tyrimą ir išanalizavus rezultatus rasti statistiškai patikimai reikšmingi teigiami
pokyčiai.
Savo darbe pirmiausia analizavau skausmą, nes skausmas, mano nuomone yra svarbiausias kriterijus, kuris pablogina gyvenimo kokybę. Skausmas yra pagrindinė prieţastis, dėl kurios pacientas kreipiasi į gydymo įstaigas.
Petrikonis savo tyrimo išvadose teigė, kad pacientų patiriančių ūminį bei lėtinį juosmens bei kryţmens skausmą su sveikata susijusi gyvenimo kokybė visuose SF- 36 klausimyno poskalėse, statistiškai reikšmingai blogesnė, negu pacientų nepatiriančių skausmo, trunkančio ilgiau nei vieną savaitę. Pastebėta statistiškai reikšmingai blogesnė gyvenimo kokybė pacientų, patiriančių lėtinį skausmą, fizinės funkcijos, bendros sveikatos, energingumo ir protinės sveikatos poskalėse [Petrikonis.K. 2004].
Danijos mokslininkai teigia, kad lėtinis, neonkologinis ir neuropatinis skausmas sąlygoja blogiausią gyvenimo kokybės suminį įvertinimą [Becker.N. ir k t. 1997].
Atlikus tyrimą ir išanalizavus rezultatus, nustačiau, kad skausmas respondentų tarpe statistiškai patikimai (p<0,05, n=52 ) sumaţėjo. Skausmą vertinant pagal vizualinę analoginę skausmo vertinimo skalę balais nuo 0 iki10. Skausmas tiriamųjų tarpe vidutiniškai prieš procedūras buvo 4,67 balo, po procedūrų sumaţėjo iki 0,96 balo (p<0,05, n=52).
Skausmą vertinant pagal SF-36 klausimyno 7 klausimą: “Kokio intensyvumo kūno skausmai buvo per pastarąsias keturias savaites?”. Taip pat stebimas statistiškai reikšmingas teigiamas pokytis (p<0,05, n=52 ). Vidutiniai skausmo vertinimo rezultatai rodo, kad kausmas prieš procedūras vidutiniškai buvęs 3,62 balo ( vidutinio), po procedūrų statistiškai patikimai (p<0,05, n=52) sumaţėjo iki 2,31 balo ( labai silpno).
Skausmą vertinant pagal tai, kaip skausmas pertraukė respondentų normalų darbą, taip pat pastebėtas statistiškai patikimai reikšmingas teigiamas pokytis (p<0,05, n=52), po procedūrų balų vidurkis vidutiniškai sumaţėjo nuo 3,02 balo iki 2,06 balo.
Degan ir bendraautoriai ištyrė 40 asmenų, kenčiančių nuo juosmeninės ir kryţmeninės stuburo dalies osteochondrozės ir nustatė, kad 63% pacientų skausmas sumaţėjo [Degan, 2000].
Bogduk N. teigia, kad būtina kompleksinė reabilitacija, bet kartais ir masaţas maţina nugaros skausmus [Bogduk N., 2004].
Nors Bogduk ir labai atsargiai teigia, kad kartais ir masaţas maţina nugaros skausmus, taigi išanalizavus jau atliktų anksčiau ir šio savo tyrimų rezultatus, galiu teigti, kad masaţas maţina nugaros skausmus.
Nerimo skalė turi silpną ryšį su skausmo intensyvumo skalėmis. Depresijos poskalės ryšys yra dar silpnesnis [Petrikonis.k.2004].
Įvertinus respondentų nerimo ir depresijos riziką prieš gydomojo masaţo procedūras ir po jų taip pat pastebimi statistiškai patikimai reikšmingi pokyčiai (p<0,05, n=52). Nerimo ir depresijos rizikai tirti buvo naudojama nerimo ir depresijos anketą (HAD). Nors prieš procedūras nerimo ir depresijos vidurkiai nerodė kliniškai reikšmingo nerimo ir depresijos, t.y. balų suma neviršijo 7, bet po procedūrų statistiškai patikimai sumaţėjo. N prieš procedūras buvo 6,9 balo, po procedūrų statistiškai patikimai sumaţėjo iki 3,73 balo. D suminis vidurkis prieš procedūras buvo 6,08 balo, po procedūrų suminis vidurkis, statistiškai patikimai, sumaţėjo iki 3,54 balo.
Išanalizavus jausmų pokyčius, naudojant SF-36 klausimyną, taip pat pastebimi statistiškai patikimai reikšmingi teigiami pokyčiai (p<0,05, n=52).
Harris M. teigia, kad po nugaros masaţo procedūrų pastebimi teigiami fiziologiniai ir psichologiniai pokyčiai.
Petrikonis K. teigia, kad nerimo poskalė turi vidutinį ryšį su subjektyvaus fizinės funkcijos vertinimu [Petrikonis.k.2004].
Mano manymu, pacientų funkcinė ir emocinė būklė yra susiję. Atlikus tyrimą ir išanalizavus rezultatus pastebėjau, kad tiriamųjų funkcinė būklė, statistiškai reikšmingai patikimai pagerėjo (p<0,05, n=52). Respondentų funkcinės būklės ištyrimui naudojau Roland-Moriss klausimyną „Skausmas apatinėje nugaros dalyje ir gyvenimo veiklos sutrikimas“. Suminis vidurkis statistiškai patikimai sumaţėjo nuo 15,81 balo iki 4,1 balo (p<0,05, n=52).
Hernandez R. ir bendraautoriai teigia, kad nugaros skausmas sumaţėjo, o judesių amplitudė padidėjo po gydomojo masaţo procedūrų. Jie ištyrė 24 suaugusius (M amţius = 39,6 metų). Tyrimo tikslas buvo sumaţinti skausmą, depresiją, nerimą, streso hormonus, ir nemigą ir pagerinti liemens judesių amplitudę, susijusius su nugaros skausmu. Pagrindinis tiriamųjų atrankos kriterijus buvo tas, kad sergančiųjų nugaros skausmas buvo nociceptinėse kilmės ir truko bent 6 mėnesis. Gydomojo masaţo procedūros buvo 30 minučių trukmės du kartus per savaitę penkias savaites. Pirmą ir paskutinę 5-savaičių tyrimo dieną dalyviai uţpildė klausimynus. Išvadose tyrėjai teigė, kad masaţo
terapija yra veiksminga maţinant skausmą, streso hormonus ir simptomus, susijusius su lėtiniu nugaros skausmu. Tiriamųjų grupės neskirtytos pagal amţių, socialinę ir ekonominę padėtį, tautybę ar lytį. Tyrimai parodė, kad tiriamųjų liemens skausmas sumaţėjo ir liemens lenkimo rezultatai pagerėjo [ Hernandez R. ir kt.2006].
. Taigi, palygindama savo tyrimo rezultatus su kitų autorių atliktais tyrimais, nustačiau, kad gydomasis masaţas statistiškai patikimai maţina liumbosakralinį skausmą, gerina ligonių psichologinę ir emocinę būklę, gerina pacientų fizinį pajėgumą.
Didţiausius teigiamus pokyčius pastebėjau tiriamųjų skausmo dinamikoje, fizinio pajėgumo teste, su fizine sveikata susijusioje kasdieninėje energetinėje veikloje.
Maţesnis, bet vistiek statistiškai patikimai teigiamas gydomojo masaţo poveikis pastebėtas su emocine sveikata susijusioje kasdieninėje veikloje. Taip pat pastebėtas, statistiškai patikimai reikšmingas teigiamas pacientų poţiūrio į savo sveikatą pokytis, bei nerimo ir depresijos vertinimo poskalėje.
Tyrimai parodo, kad gydomasis masaţas maţina liumbosakralinius skausmus, gerina su sveikata susijusią gyvenimo kokybę ir funkcinę būklę.
IŠVADOS
1. Literatūros duomenų analizė rodo, kad gydomojo masaţo poveikis, esant liumbosakraliniams skausmams, vertinamas prieštaringai. Yra duomenų, kad maţina liumbosakralinius skausmus ir gerina gyvenimo kokybę, ir yra duomenų, kad neturi įtakos.
2. Ligoniams, jaučiantiems liumbosakralinius skausmus pastebėta statistiškai blogesnė funkcinė būklė ir su sveikata susijusi gyvenimo kokybė fizinės funkcijos, bendros sveikatos, energingumo ir protinės sveikatos poskalėse: ţenklus pablogėjimas stebimas su sveikata susijusioje fizinėje kasdieninėje veikloje - ypatingai stebimas pablogėjimas energetinėje veikloje, tokioje kaip bėgimas, sunkių daiktų kėlimas ir vidutinio sunkumo veikloje, tokioje kaip sunkių daiktų perstūmimas, dulkių valymas siurbliu, kėlimas, maisto produktų nešimas, lipimas keletą aukštų laiptais.
3. Ligoniams, jaučiantiems liumbosakralinius skausmus, po gydomojo masaţo procedūrų, stebimas funkcinės būklės ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės statistiškai reikšmingas pagerėjimas fizinės funkcijos, bendros sveikatos, energingumo ir protinės sveikatos poskalėse: ţenklus pagerėjimas pastebėtas fizinėje veikloje (energetinėje ir vidutinio sunkumo veikloje), maţesni teigiami pokyčiai pastebėti psichologinėje ir bendros sveikatos poskalėse.
