LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA
TOMAS ŠAUČIŪNAS
SERGANČIŲJŲ GALVOS SMEGENŲ INSULTU SENSOMOTORINIŲ
REAKCIJŲ ATSIGAVIMO, BEI ĮTAKOJANČIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS
ANKSTYVUOJU REABILITACIJOS ETAPU, TAIKANT SKIRTINGUS
REABILITACIJOS METODUS
Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Daiva Petruševičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA
TVIRTINU: Slaugos fakulteto dekanė Prof. Jūratė Macijauskienė Parašas 2016 m. mėn. d.
SERGANČIŲJŲ GALVOS SMEGENŲ INSULTU SENSOMOTORINIŲ
REAKCIJŲ ATSIGAVIMO, BEI ĮTAKOJANČIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS
ANKSTYVUOJU REABILITACIJOS ETAPU, TAIKANT SKIRTINGUS
REABILITACIJOS METODUS
Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas Doc. dr. Daiva Petruševičienė 2016 m. mėn. d. Recenzentas: 2016 m. mėn. d. Darbą atliko Magistrantas Tomas Šaučiūnas 2016 m. mėn. d. KAUNAS, 2016
TURINYS
SANTRUMPOS ... 4
SANTRAUKA ... 5
SUMMARY ... 6
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Galvos smegenų insulto epidemiologija ... 10
1.2. Galvos smegenų insulto rizikos veiksniai, etiologija ir klasifikacija ... 11
1.3. Galvos smegenų insulto patogenezė ir klinikinės formos ... 13
1.4. Galvos smegenų insulto pasekmės ... 14
1.5. Patirto galvos smegenų insulto sensomotorinių reakcijų sutrikimai, bei jų vertinimas ... 16
1.6. Reabilitacija sergant galvos smegenų insultu ... 17
1.7. Ergoterapija po patirto galvos smegenų insulto ... 18
2. TIRIAMOJI DALIS ... 20
2.1. Tyrimo organizavimas ... 20
2.2. Bioetikos leidimas ... 22
2.3. Tyrimo kontingentas ... 22
2.4. Tyrimo metodai ... 22
2.5. Statistinė duomenų analizė ... 24
3. TYRIMO REZULTATAI ... 25
3.1. Sergančiųjų galvos smegenų insultu pažintinių funkcijų kaita ankstyvuoju reabilitacijos etapu, taikant skirtingus reabilitacijos metodus ... 25
3.2. Sergančiųjų galvos smegenų insultu savarankiškumo kaita ankstyvuoju reabilitacijos etapu, taikant skirtingus reabilitacijos metodus ... 28
3.3. Sergančiųjų galvos smegenų insultu sensomotorinių reakcijų greičio atsigavimas ankstyvuoju reabilitacijos etapu, taikant skirtingus reabilitacijos metodus ... 30
3.4. Veiksniai, įtakojantys sergančiųjų galvos smegenų insultu sensomotorinių reakcijų atsigavimą ankstyvuoju reabilitacijos etapu, taikant skirtingus reabilitacijos metodus ... 42
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49
5. IŠVADOS ... 54
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 55
7. MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 56
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 57
SANTRUMPOS
1. GSI – Galvos smegenų insultas. 2. IRV – Insulto rizikos veiksniai.
3. TPBT – Trumpas protinės būklės tyrimas. 4. BI – Barthel indeksas.
5. p – Reikšmingumo lygmuo.
SANTRAUKA
Šaučiūnas T. Sergančiųjų galvos smegenų insultu sensomotorinių reakcijų atsigavimo, bei įtakojančių veiksnių vertinimas ankstyvuoju reabilitacijos etapu, taikant skirtingus reabilitacijos metodus, magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė doc. dr. D. Petruševičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika.- Kaunas, 2016.
Tyrimo tikslas: ištirti sergančiųjų galvos smegenų insultu sensomotorinių reakcijų atsigavimą bei
įtakojančius veiksnius ankstyvuoju reabilitacijos etapu, taikant skirtingus reabilitacijos metodus. Uždaviniai: 1. Įvertinti sergančiųjų galvos smegenų insultu pažintinių funkcijų kaitą ankstyvuoju reabilitacijos etapu, taikant skirtingus reabilitacijos metodus. 2. Įvertinti sergančiųjų galvos smegenų insultu savarankiškumo kaitą ankstyvuoju reabilitacijos etapu, taikant skirtingus reabilitacijos metodus. 3. Įvertinti sergančiųjų galvos smegenų insultu sensomotorinių reakcijų greičio atsigavimą ankstyvuoju reabilitacijos etapu, taikant skirtingus reabilitacijos metodus. 4. Įvertinti veiksnius, įtakojančius sergančiųjų galvos smegenų insultu sensomotorinių reakcijų atsigavimą ankstyvuoju reabilitacijos etapu, taikant skirtingus reabilitacijos metodus. Metodika: Tyrime dalyvavo 64 GSI patyrę Klaipėdos universitetinės ligoninės reabilitacijos skyriaus pacientai, kuriems reabilitacija truko 40 dienų. Visi tiriamieji, antrajam reabilitacijos etapui, buvo nukreipti į reabilitacijos skyrių po stacionarinio gydymo ūmiuoju susirgimo periodu. Atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes - kontrolinę ir tiriamąją - po 32 žmones. Kontrolinei grupei buvo taikoma standartinė, tiriamajai grupei - modifikuota reabilitacijos programa. Pacientų, persirgusių GSI, protinės būklės vertinimui taikytas TPBT, savarankiškumas - BI, sensomotorinių reakcijų kaita - „Sensoneck“ sistema. Reabilitacijos periodu, pacientai buvo apklausiami autoriaus sudaryta anketa. Išvados: 1. Pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, pažintinių funkcijų kaita ankstyvuoju reabilitacijos periodu reikšmingai skyrėsi tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių (p<0,05). Modifikuotos reabilitacijos programos efektyvumas tiriamajai grupei buvo reikšmingai veiksmingesnis 2,6 balo (p<0,05). 2. Pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, savarankiškumas ankstyvuoju reabilitacijos periodu reikšmingai pagerėjo (p<0,05), reikšmingų skirtumų tarp standartinės ir modifikuotos reabilitacijos programos nenustatėme (p>0,05). 3. Įvertinus pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu sensomotoronių reakcijų atsigavimą ankstyvuoju reabilitacijos periodu nustatyta, kad tiriamosios grupės modifikuota reabilitacijos programa buvo statistiškai reikšmingai veiksmingesnė atliekant „X“, „∞“ atkartojimo užduotis bei vertinant bendrą judesių tikslumą (p<0,05). 4. Nustatyti veiksniai, įtakojantys pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu sensomotoronių reakcijų atsigavimą ankstyvuoju reabilitacijos periodu: kontrolinei grupei reikšmingos įtakos turėjo antsvoris, pakartotinas insultas, regėjimo sutrikimas, galvos svaigimas ir insulto tipas, o tiriamajai grupei reikšmingos įtakos turėjo ir netaisyklinga mityba (p<0,05).
SUMMARY
Šaučiūnas T. Stroke patients sensomotor reactions of recovery, and the factors influencing the evaluation of early rehabilitation, using different methods of rehabilitation, master‘s thesis / supervisor Ph.d. D. Petruševičienė; Lithuanian Univesity of Health Sciences, Faculty of Nursing, Clinical Department of Rehabilitation.– Kaunas, 2016.
The aim of the research. To evaluate stroke patients sensomotor reactions of recovery, and the factors influencing the evaluation of early rehabilitation, using different methods of rehabilitation. Objectives of the study: 1. To evaluate of stroke patients cognitive change in early stage, using different methods of rehabilitation. 2. To evaluate stroke patients change of independence in early stage, using different methods of rehabilitation. 3. To evaluate stroke patients sensomotor reaction speed of recovery in early stage, using different methods of rehabilitation. 4. To evaluate the factors influencing stroke patients sensomotor reactions recovery in early stage, using different methods of rehabilitation. Methods. The study included 64 suffered a stroke Klaipeda University Hospital rehabilitation department patients rehabilitation lasted 40 days. All subjects for the second phase of rehabilitation has been directed to the rehabilitation department after hospital treatment intense disease period. They were randomly divided into two groups - control and research - after 32 people. The control group was subject to the standard rehabilitation program. The research group has applied the modified rehabilitation program. Patients suffered a stroke mental state assessment applied MMSE, the independence evaluated by BI, sensory and motor reactions change as a „Sensoneck“ system. The rehabilitation period was interviewed by author‘s form. Conclusions. 1. The proportion of patients suffered a stroke, cognitive change in early rehabilitation was significantly different between the control and research groups (p <0.05). Modified rehabilitation program efficiency research group was significantly more effective 2.6 points (p <0.05). 2. The patients suffered a stroke, independence in early rehabilitation significantly improved (p <0.05), no significant differences between the standard and the modified rehabilitation program we did not (p> 0.05). 3. The evaluation of the patients suffered a stroke sensomotor reactions recovery in early rehabilitation showed that the treatment group, a modified rehabilitation program was significantly more effective in an "X", "∞" replication tasks and assess the overall accuracy of motion (p <0.05). 4. Identify the factors that influence the patients suffered a stroke sensomotor reactions recovery in early rehabilitation: the control group had a significant impact on obesity, repeated stroke, vision problems, dizziness and stroke type, while the research group had a significant impact and malnutrition (p < 0.05).
ĮVADAS
Insultas – tai ūminis židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 val. nuo ligos pradžios (Budrys V., 2009).
Pasak A. Skurvydo (2011) išskiriami pagrindiniai galvos smegenų insulto rizikos veiksniai: padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, viršsvoris ar nutukimas, mažo tankio cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje ir judėjimo deficitas (mažas fizinis aktyvumas).
Europoje, per metus, galvos smegenų insultą (GSI) patiria apie 1,1 mln. žmonių (European Society of Cardiology, 2014). Nustatyta, jog kas 45 sekundes įvyksta galvos smegenų insultas, kas 3 – 4 minutes nuo jo miršta žmogus ( Hankey GJ 2007). Higienos istituto duomenimis 2015 metais nuo GSI Lietuvoje mirė 3622 asmenys (Higienos institutas, 2015).
Pacientams, sergantiems galvos smegenų insultu, taikoma reabilitacija, kurios sudėtinė dalis yra ergoterapija - ligoniai gali atgauti sutrikusias judėjimo ir apsitarnavimo funkcijas. Gerėjant ligonių funkcijoms, jie tampa savarankiškesni ir taip lengviau sprendžiamos pačių ligonių ir juos supančių žmonių socialinės problemos. Yra daug ergoterapijos metodų ir modelių, padedančių koreguoti tiek funkcinės negalios, tiek pažintinių funkcijų sutrikimus. Atskirų ergoterapijos metodų taikymo efektyvumo vertinimas yra neatskiriama kompleksinės reabilitacijos vystymo dalis.
Galvos smegenų insultas šiandien yra aktuali ir daug dėmesio reikalaujanti visuomenės sveikatos problema. Ši liga pacientams trukdo būti pilnaverčiais visuomenės nariais. Insultas apima didelius medicininių bei socialinių priemonių mastus, tad reabilitacija yra labai svarbi priemonė, padedanti žmonėms tapti savarankiškesniais ir mažiau priklausomais nuo aplinkinių.
Viena iš insulto sukeltų pasėkmių yra sensomotorinių reakcijų sutrikimas. Sensorika aktyviai dalyvauja žmogaus judesių valdymo procese: koreguoja judesių valdymo aukščiausių lygių komandas, dalyvauja suvokiant atliekamus judesius ir aplinką, atlieka stimulo refleksiniams judesiams vaidmenį. Svarbu ankstyvosios reabilitacijos laikotarpiu įvertinti sergančiųjų galvos smegenų insultu sensomotorines reakcijas, kurios priklauso nuo motorikos ir pažintinių funkcijų sutrikimų, laiku skirti kompleksinę reabilitaciją (Petruševičienė D. ir kt., 2007).
Analizuojant literatūrą, pastebėta mokslinių darbų stoka, kuriuose būtų nagrinėjamos ligonių sensomotorinės reakcijos ir jų pokytį įtakojantys veiksniai ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu, persirgus galvos smegenų insultu.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslasIštirti sergančiųjų galvos smegenų insultu sensomotorinių reakcijų atsigavimą bei įtakojančius veiksnius ankstyvuoju reabilitacijos etapu, taikant skirtingus reabilitacijos metodus.
Darbo uždaviniai
1. Įvertinti sergančiųjų galvos smegenų insultu pažintinių funkcijų kaitą ankstyvuoju reabilitacijos etapu, taikant skirtingus reabilitacijos metodus.
2. Įvertinti sergančiųjų galvos smegenų insultu savarankiškumo kaitą ankstyvuoju reabilitacijos etapu, taikant skirtingus reabilitacijos metodus.
3. Įvertinti sergančiųjų galvos smegenų insultu sensomotorinių reakcijų greičio atsigavimą ankstyvuoju reabilitacijos etapu, taikant skirtingus reabilitacijos metodus.
4. Įvertinti veiksnius, įtakojančius sergančiųjų galvos smegenų insultu sensomotorinių reakcijų atsigavimą ankstyvuoju reabilitacijos etapu, taikant skirtingus reabilitacijos metodus.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Galvos smegenų insultas (GSI) – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis bendrais smegeniniais ir židininiais neurologiniais simptomais, trunkantis ilgiau kaip 24 val. (Kriščiūnas A. ir kt., 2008). Insultas yra trečioji pasaulyje mirtingumo priežastis, kurią aplenkia tik širdies susirgimai ir vėžys. Visuotinai pripažinta, kad insultas, kaip ir miokardo infarktas, yra gyvybei pavojinga būklė. Aukšti sergamumo rodikliai ir sunkios insulto pasekmės yra viena svarbiausių šiandienos medicinos problemų. Nepaisant insulto rizikos veiksnių atradimo, Lietuvoje nuo 2005 metų pastebimas sergamumo padidėjimas (Budrys V., 2009).
Kliniškai skiriami bendri smegenų pažeidimo ir židininiai simptomai. Bendri smegenų pažeidimo simptomai yra: galvos skausmas, vėmimas, sąmonės sutrikimas, kvėpavimo padažnėjimas, bradikardija arba tachikardija. Didelis kraujo išsiliejimas dažnai komplikuojasi antriniais kamieniniais simptomais – progresuojančiu kvėpavimo, širdies veiklos, sąmonės, akių judėjimo (motorikos) sutrikimais, raumenų tonuso padidėjimu, vegetaciniais sutrikimais. Židininiai simptomai nustatomi kartu su bendrais smegenų pažeidimo simptomais. Jie rodo kraujo išsiliejimo smegenyse vietą (Krikščiūnas A. ir kt., 2008).
GSI gydymu ligoninėje siekiama garantuoti gyvybines funkcijas (AKS, širdies darbą, kvėpavimą, temperatūrą, kraujo prisotinimą deguonimi, skysčių, elektroolitų pusiausvyrą), stebėti neurologinę būklę (Lesauskienė V., 2008). Kadangi, išgyvenę po GSI, asmenys dažniausiai turi kompleksinės reabilitacijos poreikį, savarankiškumo ir kasdienės veiklos funkcijų atsistatymas yra unikalus kiekvienam asmeniui. Taip pat pripažįstama, kad GSI susijęs su fizine negalia, su kasdienio gyvenimo aktyvumo funkcijų pakenkimu, tačiau lieka neaišku ar depresijos gydymas gali pagerinti atsistatymą. Nežiūrint to, kad dauguma funkcinių galimybių atsistato tuoj po GSI, atsistatymas yra tebevykstantis procesas ir atokiuose perioduose po GSI (Radžiuvienė R. ir kt., 2011)
Insultas yra viena iš tų ligų, nuo kurių neretai galima apsisaugoti. Insulto profilaktika skirstoma į pirminę (kol dar nėra įvykę jokių ūminių smegenų kraujotakos sutrikimų) ir antrinę (po įvykusių smegenų kraujotakos sutrikimų) (Budrys V., 2009).
Viena iš insulto sukeltų pasėkmių yra sensomotorinių reakcijų sutrikimas. Sensorika aktyviai dalyvauja žmogaus judesių valdymo procese: koreguoja judesių valdymo aukščiausių lygių komandas, dalyvauja suvokiant atliekamus judesius ir aplinką, atlieka stimulo refleksiniams judesiams vaidmenį. Svarbu ankstyvosios reabilitacijos laikotarpiu įvertinti sergančiųjų galvos smegenų insultu sensomotorines
reakcijas, kurios priklauso nuo motorikos ir pažintinių funkcijų sutrikimų, laiku skirti kompleksinę reabilitaciją (Petruševičienė D. ir kt., 2007).
Analizuojant literatūrą, pastebėta mokslinių darbų stoka, kuriuose būtų nagrinėjamos ligonių sensomotorinės reakcijos ir jų pokytį įtakojantys veiksniai ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu, persirgus galvos smegenų insultu.
1.1. Galvos smegenų insulto epidemiologija
Galvos smegenų insultas yra pripažintas viena pagrindinių sergamumo, mirtingumo ir ilgalaikio neįgalumo priežasčių visame pasaulyje. Senyvo amžiaus žmonės dažniau serga išeminiu insultu. Mirštamumas, ištikus insultui, yra labai didelis: 15 – 20 proc. susirgus išeminiu insultu, 52 – 66 proc. – hemoraginiu insultu. Išeminis insultas sudaro apie 75 proc. visų galvos smegenų insultų (Lesauskaitė V. ir kt., 2008) tad išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse, užima antrąją vietą (11,13%) tarp mirties priežasčių, po širdies ligų (Mozaffarian D. at al., 2015).
Pasaulyje kasmet galvos smegenų insultu suserga apie 15 mln. žmonių. Trečdalis šių asmenų miršta, o trečdalis lieka neįgaliais. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimais neįgalių asmenų dėl galvos smegenų insulto ligos padidės nuo 38 mln. (1990 m.) iki 61 mln. (2020 m.) (Stroke forum, International site 2014). 2010-ųjų metų duomenimis galvos smegenų insulto sergamumas visame pasaulyje siekė apie 33 mln., iš kurių 16,9 mln. – pirmą kartą įvykusio insulto atvejų (Mozaffarian D. at al., 2015).
Europoje per metus galvos smegenų insultą (GSI) patiria apie 1,1 mln. žmonių (European Society of Cardiology, 2014). Nustatyta, jog kas 45 sekundes įvyksta galvos smegenų insultas, kas 3 – 4 minutes nuo jo miršta žmogus ( Hankey GJ 2007).
Higienos istituto duomenimis, 2015 metais nuo GSI Lietuvoje mirė 3622 asmenų (Higienos institutas, 2015). Lyginant Lietuvos ir Europos šalių mirtingumo rodiklius, nuo galvos smegenų kraujotakos ligų 2007–2011 metais, Lietuvoje buvo dvigubai didesnis mirtingumas nei Europoje (HFA-DB, 2014). 2011- ųjų metų duomenimis, Lietuva yra penktoji Europos valstybė, kurioje yra didžiausias mirtingumas nuo insulto – 202 moterys ir 247 vyrai 100 - tui tūkst. gyventojų (OECD, 2014). Lietuvoje per pirmus metus nuo patirto GSI miršta nuo 25 proc. iki 40 proc. asmenų (Jatužis, 2011). Lietuvoje apie 80 – 87 proc. ligonių, išgyvenusių po insulto, tampa neįgalūs dėl motorinių ir kognityvinių funkcijų sutrikimų, sutrikdančių ligonių funkcinį savarankiškumą (Janonienė D. ir kt. 2006). Lietuvoje kiekvienais metais insultą patiria daugiau kaip 11 000 vyresnių kaip 25 metų asmenų, iš jų apie ketvirtadalis tampa neįgaliaisiais, o 14 proc. reikia nuolatinės kito asmens priežiūros (Mikalajūnas V., Šakalienė R., 2007).
Insultas gali sukelti išliekantį paralyžių, skausmą, kalbos, protinių funkcijų ir nuotaikos sutrikimus, pabloginti daugelį kasdienio gyvenimo funkcijų, skatinti progresuoti kraujagyslinę demenciją (Budrys V., 2009).
Kasmet, maždaug 400 atvejų 100 000 žmonių vyresnių kaip 45 metai, patiria pirmą insultą JAV, Europoje ir Australijoje. Didžiojoje Britanijoje išlaidos insultų diagnostikai ir gydymui sudaro apie 5 % nacionalinės sveikatos tarnybos biudžeto. Švedijoje vidutinė insulto gydymo suma vienam pacientui sudaro apie 79 000 JAV dolerių. JAV, nuo 1996 iki 2006 metų, insulto mirtingumas sumažėjo 33,5 % ir tikrasis skaičius insulto mirčių sumažėjo iki 18 %. Vyrų insultų dažnis yra didesnis nei moterų jaunesnio, bet ne vyresnio amžiaus (Warren, 2006).
Šiaurės Manheteno studijos tyrėjų duomenimis, pirmojo išeminio insulto dažnis tarp baltosios rasės žmonių yra 88/100 000, juodosios rasės – 191/100 000, ispanų – 149/100 000. JAV, Prancūzijoje ir kitose išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse mirštamumas ženkliai mažėja (Valaikienė J. Ir kt., 2007).
Pastebėta, kad senstant gyventojų populiacijai, smegenų kraujotakos sutrikimų padažnėjo ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Nustatyta, kad išsivysčiusių šalių gyventojų amžius nuolat ilgėja ir kad žmonių, perkopusių 85 metų ribą, procentinis santykis populiacijoje kitų 25 metų laikotarpiu gerokai padidės. Manoma, kad išsivysčiusių šalių žmonių gyvenimo kokybei gerėjant, gyventojų amžius nuolat ilgės, todėl tikimasi, kad dabartinis smegenų kraujotakos sutrikimų ir dėl jų kilusių mirčių skaičius nebe mažės ir ateityje dažnis vėl padidės. Dabar kasmet pasaulyje nuo insulto miršta 4,5 – 5,5 milijono žmonių (Barkauskas, 2008).
Lietuvos visuomenės informacinio centro duomenimis, insultas siekia 17 000 atvejų per metus (Slautaitė I. ir kt., 2007). Nuo insulto nukenčia 8 iš 1 000 žmonių, kuriems yra daugiau nei 25 metai, ir 47 iš 1 000 žmonių, kuriems daugiau nei 55 metai (Kazlauskas H., 2005).
1.2. Galvos smegenų insulto rizikos veiksniai, etiologija ir klasifikacija
Insulto rizikos veiksniai – tai paciento ar populiacijos savybės, lemiančios didesnę insulto riziką (Hankey G.J., 2007). Pasak A. Skurvydo (2011) išskiriami pagrindiniai galvos smegenų insulto rizikos veiksniai: padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, viršsvoris ar nutukimas, mažo tankio cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje ir judėjimo deficitas (mažas fizinis aktyvumas).
Insulto rizikos veiksniai (IRV) skirstomi į nemodifikuojamus, kurių koreguoti neįmanoma (vyresnis amžius, lytis, paveldimumas, rasė) ir modifikuojamuosius, kuriuos galima koreguoti arba
pašalinti (arterinė hipertenzija, širdies ligos, cukrinis diabetas, rūkymas, antsvoris, piktnaudžiavimas alkoholiu, hipercholesterolemija ir kt.).
Amžius yra vienas iš svarbiausių nemodifikuojamųjų IRV. Insulto dažnis kiekvieną dešimtmetį po 55 metų dvigubėja. Trys ketvirtadaliai insultų įvyksta žmonėms, vyresniems kaip 65 metų.
Lytis: vyrų sergamumas yra didesnis negu moterų, išskyrus 35 - 44 metų ir vyresnių kaip 85 metų amžiaus žmonių grupes, kai šiek tiek dažniau serga moterys. Tačiau moterų mirštamumas yra didesnis.
Rasė / etninė grupė: dažniau (apie 38 proc.) serga juodaodžiai (ARIC, 1999, 2006), kinai ir japonai.
Arterinė hipertenzija – svarbiausias modifikuojamasis IRV. Ji padidina insulto riziką vidutiniškai 3 – 4 kartus. Framinghamo studijos duomenimis, izoliuota sistolinė hipertenzija (> 160 ir < 90 mm Hg) taip pat padidina insulto riziką 42 proc. Jos gydymas pagyvenusiems žmonėms sumažina insultų dažnį 36 proc. (SHEP Cooperative Research Group, 1991). Arterinio kraujo spaudimo sumažinimas vidutiniškai apie 1.8/4mmHg bet kurio insulto tipo riziką sumažina vidutiniškai 24 proc. (Rashid P., 2003).
Rūkymas didina insulto riziką tiek vyrams, tiek moterims 1,6 – 2,3 karto neigiamai veikdamas kraujagysles (didindamas sienelės kietumą ir mažindamas elastingumą) ir kraujo reologines savybes (didindamas hematokrito rodiklį, fibrinogeno koncentraciją, trombocitų agregaciją, mažindamas DTL cholesterolio kiekį). Rūkymas ypač didina insulto riziką moterims, vartojančioms geriamuosius kontraceptikus. Rizika didėja proporcingai surūkomų cigarečių skaičiui, o metus rūkyti, rizika gerokai mažėja ir per 2-5 metus susilygina su nerūkančių žmonių insulto rizika, neatsižvelgiant į amžių ir surūkytų cigarečių skaičių per dieną. Insulto riziką didina ir pasyvus rūkymas.
Cukrinis diabetas padidina insulto riziką 2, 5 – 6 kartus, sutrikusi gliukozės tolerancija – 2 kartus, palyginti su sveikais asmenimis (Budrys V., 2009).
Nors biocheminiai išeminio smegenų pažeidimo procesai yra vienodi, tačiau yra daug skirtingų galvos smegenų insulto priežasčių. Tarp jų yra:
o ateroskleroziniai ir aterotromboziniai stenozuojantys ekstrakranijinių kaklo ir stambiųjų smegenų pamato arterijų pažeidimai, sukeliantys kritinę hipoperfuziją distaliau didelio laipsnio stenozių;
o dėl aterotrombozinių pažeidimų susidarę intraarteriniai embolai, sukeliantys intrakranijinių kraujagyslių okliuziją;
o sisteminė embolija (iš širdies – širdies vožtuvų protezai, prieširdžių virpėjimas, širdies trombai, dilatacinė kardiomiopatija, neseniai persirgtas miokardo infarktas arba intrakardiniai šuntai);
o smulkiųjų kraujagyslių lipohialinozė, sukelianti mikroangiopatinius lakūninius pažeidimus.
Tarp retesnių priežasčių galima paminėti kaklo arterijos atsisluoksniavimą, vaskulitą arba koagulopatijų sukeltą trombozę (Werner Hacke, Markku Kaste MD, Julien Bogousslavsky MD ir kt. 2003).
Dažniausia išeminių insultų priežastis (apie 50 proc.) yra magistralinių arba didžiųjų smegenis maitinamųjų arterijų obstrukciniai pakitimai, 20 proc. išeminių insultų yra lakūniniai, apie 15 proc. – kardioembolinės kilmės ir 15 proc. emboliniai, kurių embolijos šaltinį nustatyti sunku (Valatkienė J. Ir kt., 2007).
Rosamond savo tyrime teigė, kad 87 proc. visų galvos smegenų insultų yra išeminiai, 13 proc. sudaro kraujo išsiliejimas į smegenis ir į smegenų dangalus (Rosamond, 2007). V. Barkauskas (2008, 61 p.) teigia, jog dažniausia smegenų arterijų pažeidimo priežastis yra obliteruojanti aterosklerozė. Ji, sukeldama smegenis aprūpinančių arterijų kraujotakos sutrikimus, tuo pačiu metu skatina kolateralinės kraujotakos atsiradimą ir taip daro įtaką vidinės smegenų kraujotakos persitvarkymui ir autoreguliacijai. Nors kaklo arterijos aterosklerozė yra stiprus faktorius įvykti insultui, tačiau tik mažuma pacientų jį patiria. Beveik visos gamtos mokslo studijos daugiausia dėmesio skiria kaklo vidinės miego arterijos susirgimams. Keletą studijų, tokių kaip ECST ir NASCET, aiškiai parodė, kad pacientams su vidinės miego arterijos ateroskleroze, rizika įvykti pirmajam insultui didėja, didėjant vidinės miego arterijos stenozės laipsniui. Taigi, pacientams, sergantiems didesne nei 50 % vidinės miego arterijos stenoze, rizika įvykti pirmajam insultui per metus padidėja 2 %.
Iš naujausių kardiogeninių IRV pažymėtina mitralinės angos klasifikacija, prieširdžių pertvaros aneurizma, atvira ovalioji anga. Nurodoma, kad kardiogeninė embolizacija sukelia iki 40 % kriptogeninių insultų jaunesniems pacientams. Praeinantieji smegenų išemijos priepuoliai: Framighamo studijos duomenimis, 40 % pacientų po PSIP (praeinantis smegenų išemijos priepuolis) susirgo insultu, iš jų pusei insultas ištiko per 3 mėnesius po PSIP. Susirgti PSIP didžiausia rizika yra per pirmuosius metus (Radžiuvienė ir kt., 2008).
1.3. Galvos smegenų insulto patogenezė ir klinikinės formos
Dauguma insultų įvyksta dėl staigaus galvos smegenis maitinančių arterijų užsikimšimo kraujo krešuliu. Tokie insultai vadinami išeminiais. Kai plyšta smegenis maitinanti arterija ir kraujas išsilieja į
smegenų audinį arba po minkštaisiais smegenų dangalais, insultas vadinamas hemoraginiu (Aizenienė L. ir kt. 1999).
Priklausomai nuo galvos smegenis maitinančių arterijų užsikimšimo mechanizmo, išeminis insultas gali būti embolinis ir trombozinis. Embolinio insulto atveju dažniausiai kraujo krešulys formuojasi širdies ertmėse ir su kraujo srove galvos smegenis maitinančiomis arterijomis gali nukeliauti į smegenis. Kraujo krešulys arterija keliauja iki tol, kol jos spindis susiaurėja tiek, kad krešulys arterijos spindį uždaro ir kraujo tėkmė sustoja. Toks krešulys vadinamas embolu, o jo sukeltas insultas – emboliniu insultu.
Kraujo krešulys gali formuotis pačiame arterijos spindyje, kai plyšta arterijos sienelėje susidariusi aterosklerozinė plokštelė arba kai arterijos sienelė labai pažeista gausių riebalinių, cholesterolio sankaupų. Kraujo krešulys, susiformavęs arterijos spindyje, vadinamas trombu, o jam užkimšus arteriją išsivystęs insultas – tromboziniu insultu.
Lakūninė išemija atsiranda dėl smulkių į smegenis įsiskverbiančių arterijų užsikimšimo. Paprastai pažeidimo židinys yra ribotas, nedidelis. Išeminis insultas – embolinis ar trombozinis, yra dažniausias insulto tipas, kuris sudaro 75-80 proc. visų galvos smegenų insultų (Šukys U., 2001).
Didžiausia vidinės miego arterijos šaka – vidurinė smegenų arterija – maitina didelę sritį: tai dalį kaktinės skilties, smilkininės ir momeninės skilčių šoninius paviršius. Šios sritys atsakingos už veido, rankos ir kojos judesius bei jutimus, todėl nutrūkus kraujo pritekėjimui į minėtas smegenų sritis, ligonis negali pajudinti priešingos puses rankos ir kojos, jos būna aptirpusios, nejautrios. Jei insultas įvyksta kairiajame smegenų pusrutulyje, kuris, jei žmogus yra dešiniarankis, atsakingas už kalbą, ligoniui sutrinka kalba bei jo suvokimas. Ligonis nesupranta ir nevykdo paliepimų, nekalba arba pasako tik atskirus ryšio neturinčius žodžius. Jei galvos smegenų žievėje esantys kalbos centrai pažeidžiami ir dėl to nukenčia kalbos funkcija, išsivysto afazija, dizartrija ar disfazija (Savičanskaitė - Eitutienė A. ir kt., 2004).
1.4. Galvos smegenų insulto pasekmės
Dažniausias GSI padarinys – judėjimo sutrikimai, pasireiškiantys vienos kūno pusės paralyžiumi. Judėjimo funkcija dažnai atsigauna per pirmuosius 9 – 12 mėnesių. Taip pat būdingas padidėjęs raumenų tonusas – centrinio piramidinio tipo, retai stebima hipotonija (dažniau kojos). Nedidelis kojų spazmiškumas iš pradžių padeda eiti, tačiau dažnai jis didėja pirmaisiais mėnesiais, todėl reabilitacijos metu yra svarbi spazmiškumo profilaktika. Jos nevykdant formuojasi kontraktūros (Dawodu, ST., 2005).
Persirgus GSI lieka įvairios pasekmės, sutrikdančios žmogaus kasdienį gyvenimą: pažeistų galūnių plegijos ar parezės, koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai, raumenų tonuso ir jutimų, mobilumo ir apsitarnavimo problemos, sąmonės, kalbos ir suvokimo bei mitybos, rijimo, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai (Janonienė, D. ir kt., 2006). Ligonio po GSI viršutinė galūnė yra labai svarbi daugumai kasdieninių veiklų ir esami sutrikimai gali ženkliai paveikti dalyvavimą daugumoje užduočių/veiklų (Baltaduonienė, D., ir kt., 2014). Peties skausmas pažeistoje galūnėje būdingas 16 – 72 proc. insultą patyrusių ligonių. Pasireiškia ribota judesių amplitude, skausmu peties sąnaryje ir rankoje. Ši komplikacija riboja ligonio gebėjimus atlikti kasdienius veiksmus: sutrinka gebėjimas valgyti, rengtis, praustis ir kt., sunkiau lavinami rankos judesiai ergoterapijos procedūrų metu, o tai neigiamai įtakoja funkcinį ligonio atsigavimą (Petruševičienė, D., ir kt., 2006). Tarp įvairių neurologinių sutrikimų, kurie atsiranda patyrus GSI, rankos funkcijos sutrikimai yra vieni dažniausių (Hwanhee, K., ir kt., 2015). Rankos funkcijos sutrikimai po GSI gali būti šie: rankos raumenų silpnumas, jutimų sutrikimai, skausmas, rankos judesių koordinacijos sutrikimai (Baltaduonienė, D., ir kt., 2014). Be išvardintų sutrikimų, pacientams po GSI taip pat būdingas visiškas rankos funkcijos nebuvimas (raumenų paralyžius), nenormalus rankos raumenų tonusas ir sutrikusi reakcija (Hwanhee, K., ir kt., 2015). Dažnas peties sąnario rotatorių manžetės raumenų silpnumo padarinys – peties sąnario subliuksacija – nevisiškas ar dalinis peties sąnario panirimas (Pollock, A., ir kt., 2014). Neigimo sindromas ligoniui taip pat apsunkina atlikti kompleksines motorines užduotis pažeistoje pusėje, įskaitant rengimąsi, objektų siekimą, rašymą, piešimą, reagavimą į garsus. Dėl šio sutrikimo ženkliai pablogėja sergančiojo kasdienės funkcijos, sutrinka orientacija, pažinimas, atsiranda regos lauko ribotumas, mobilumas, apsitarnavimas (Petruševičienė, D., ir kt., 2005).
Lietuvoje apie 80 – 87 proc. ligonių, išgyvenusių po insulto, tampa neįgalūs dėl motorinių ir pažintinių funkcijų sutrikimų, turinčių įtakos ligonių funkciniam savarankiškumui (Janonienė, D. ir kt., 2006; Pedretti, LW., 2001). Praėjus 4 metams po GSI, net 67 proc. pacientų nenaudoja pažeistos rankos kasdienėje veikloje (Danikauskaitė, E., ir kt., 2013). Užsienio autorių duomenimis - apie 55 – 75%, Lietuvos tyrėjų - daugiau kaip 80% - pacientų po galvos smegenų insulto (GSI) nustatoma hemiparezė (vienos kūno pusės judesių silpnumas dėl inervacijos sutrikimo) (Baltaduonienė, D., ir kt., 2014; Hwanhee, K., ir kt., 2015).
Kiti iš literatūroje pateikiamų insulto padarinių yra aukštosios nervinės veikos sutrikimai. Esant nevyraujančio galvos pusrutulio pažeidimui stebimi pažinimo funkcijų (atmintis, intelektas, dėmesys), emocijų – valios, veiklos (jutimai, koordinacija), skaičiavimo, erdvinio suvokimo pažeidimai. Esant kaktinės skilties pažeidimui, atsiranda apatijos ir abulijos sindromas: ligonis yra neveiklus, apatiškas, praranda valią (abulija), stebima intelekto ir kritikos stoka. Tokių asmenų judėjimas ir savitarna dažniausiai labai lėtai atsigauna – dažnai jiems reikia nuolatinės slaugos. Taip pat pasireiškia psichikos
sutrikimai, emocijų kaita (labilumas), saiko ir takto praradimas. Tokie ligoniai dažniausiai neturi motyvacijos reabilitacijai (Dawodu, ST., 2005).
1.5. Patirto galvos smegenų insulto sensomotorinių reakcijų sutrikimai, bei jų
vertinimas
Terminas “sensomotorika”, reiškia procesų, apimančių pojūčius ir atsakomąjį judesį, visumą (Tarptautinių žodžių žodynas).
Griaučių raumenų sensomotorinės funkcijos sąvoka apjungia propriocepciją, judesio suvokimą centrinėje nervų sistemoje ir eferentinių signalų siuntimą raumenims tikslu koreguoti kūno ar lokalią segmento padėtį erdvėje, išlaikant pusiausvyrą (Zaveckas V. 2005).
Sensomotoriką galima apibūdinti kaip sensomotorinį veiklos komponentą, kuris jungia tris funkcijų tipus: jutimus, nervų – raumenų – skeleto bei motorinę funkcijas. Jutimai apima suvokimo procesą. Nervų – raumenų – skeleto funkcija apima refleksus, judėjimo galimybę, raumenų tonusą, ištvermę, jėgą bei pusiausvyrą. Motorinė funkcija – judesio koordinaciją, kontrolę, vikrumą (Rosamond, W.; Flegal, K.; Friday, G. Et al. 2007).
Remiantis Panevėžio jaunuolių dienos centro sudaryta išsamia sensomotorikos užsiėmimų programa, galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje sensomotorikos lavinimui didžiausias dėmesys skiriamas vaikams ir/ar jaunimui (PJDC užsiėmimų programa).
Jaunuoliams dienos centre programos tikslai: Lavinti akių, rankų koordinaciją; Ugdyti kaikto, kaip objekto suvokimą; Mokyti įvairiai grupuoti daiktus; Tausoti ir stiprinti jaunuolio sveikatą;
Padėti pažinti ir tyrinėti supančių daiktų formas, išorinius požymius bei sandarą; Mokyti bendradarbiauti.
Šių tikslų rezultatas formuos minimalius įgūdžius, judesius, kuriuos galės taikyti kasdieniniame gyvenime, padės geriau pažinti supančią aplinką, joje orientuotis (PJDC užsiėmimų programa).
Petruševičienė D., Savickas R., Kriščiūnas A. atlikto tyrimo metu parodė žymų sensomotorinių reakcijų sutrikimą ligoniams, persirgusiems galvos smegenų insultu, ankstyvosios reabilitacijos pradžioje.
Atliktame tyrime pabrėžiama, kad yra labai svarbu įvertinti sensomotorines reakcijas, nos jos priklauso nuo motorikos bei pažintinių funkcijų sutrikimų.
Analizuojant literatūrą, pastebėta mokslinių darbų stoka, kuriuose būtų nagrinėjamos ligonių sensomotorinės reakcijos ir jų pokytis ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu, persirgus galvos smegenų insultu.
1.6. Reabilitacija sergant galvos smegenų insultu
Nepaisant optimalaus insultą patyrusių pacientų gydymo, tik mažiau nei trečdalis ligonių visiškai pasveiksta po insulto. Reabilitacija padeda negalią turintiems pacientams pasiekti ir išlaikyti optimalią fizinę, intelektualinę, psichologinę ir (ar) socialinę funkcijas, grįžti į visuomenę. Reabilitacijos tikslai gali kisti nuo pirminių pastangų sumažinti pažeidimą iki sudėtingesnių programų, reikalaujančių aktyvaus paciento dalyvavimo. Jau neurologijos skyriuje fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas įvertina paciento būklę ir sudaro reabilitacijos programą komplikacijų profilaktikai, skiria aktyvias reabilitacijos priemones – kineziterapiją, ergoterapiją, kurios metu pacientas mokomas apsitarnauti, higienos veiksmų, taip pat psichologo ar psichoterapeuto, logopedo procedūras, fizioterapiją. Labai svarbus ir paciento artimųjų mokymas. Po gydymo neurologijos skyriuje, fizinės medicinos reabilitacijos gydytojui pakartotinai įvertinus ligonio būklę ir reabilitacijos rezultatus, numatoma prognozė bei tolesnės reabilitacijos ar slaugos priemonės. Pacientas tolesnei reabilitacijai siunčiamas į specializuotą reabilitacijos skyrių arba ambulatorinei reabilitacijai (Budrys V., 2009).
Reabilitacijos tikslai sergantiems galvos smegenų insultu: 1. Deformacijų, atsirandančių dėl spazmų profilaktika; 2. Taisyklingų funkcijų judesių skatinimas;
3. Nenormalių kūno padėčių ir judesių vengimas; 4. Didžiausio asmeninio nepriklausomumo siekimas;
5. Psichologinių problemų – fustracijos, depresijos, nepastovumo sušvelninimas; 6. Supratimo sunkumų – jutimo, suvokimo, bendravimo, regėjimo valdymas; 7. Namų aplinkos pakeitimas;
8. Atsakomybės už reabilitaciją perdavimas pacientui, artimiesiems ar slaugytojui; 9. Socialinių ar laisvalaikio ir darbo funkcijų atkūrimas (Bižokaitė ir kt., 2011).
Daugelio civilizuotų šalių patyrimas rodo, kad ankstyva reabilitacija ir jos tęstinumas yra efektyvi priemonė sergantiems GSI ligoniams, nes pagerėja ligonio savarankiškumas ir funkcinė būklė (Radžiuvienė ir kt. 2004).
Logopedo procedūros neatsiejama ankstyvosios reabilitacijos dalis, kurių metu pacientams šalina arba sušvelnina kalbos ir komunikacijos sutrikimus, moko, kurių negalavimai sukėlė kalbos ir rašto sunkumus. Taip pat dirbama ir prie to, jei dėl negalios pacientai nesupranta kalbos. Parengia ir vertina tinkamą gydymą bendravimo ir kalbos problemoms įveikti (Sveikatingumo ir reabilitacijos centras). Pasak gyd. J. Daratienės, logopedas padeda pacientui įveikti kalbos bei rijimo sutrikimus. Paciento pažinimo funkcijų sutrikimas dažnai sąlygoja reabilitacijos spartą, todėl ne mažiau svarbu šių funkcijų lavinimas. Insultas sutrikdo ne tik ligonio biosocialines funkcijas, bet keičia ir jo artimųjų gyvenimą. Dėl to kyla daug psichologinių problemų pacientui ir jo artimiesiems. Neretai pasitaiko atvejų, kada yra nepagrįstai užkeliami lūkesčiai ar nenoras priimti ligos. Šioje situacijoje problemą padeda spręsti psichologas (Insultu sergančių ligonių reabilitacija). Įrodyta, kad sutrikusios pažinimo funkcijos skatina depresiškumą po insulto. Pacientams, kuriems sutrikusios pažinimo funkcijos, reikalinga ilgesnė reabilitacija (Endzelytė E., 2007).
Insultu persirgusiems pacientams yra taikomos elektrostimuliacijos, kurių paskirtis – malšinti skausmą, stiprinti raumenis, nervų stimuliacijai. Pacientams tai - rankos ar kojos galūnių sąnarių kontraktūros profilaktika. Dėka elektrostimuliacijos pacientai gauna bendrą raumenų tonusą esant pleginiam pažeidimo gyliui.
1.7. Ergoterapija po patirto galvos smegenų insulto
Ergoterapija apibrėžiama kaip gydymo metodas, kurio tikslas – pacientų galimybių sugrąžinimas, palaikymas arba sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti ligoniams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius bei visuomenės nustatytus reikalavimus. Tikslinga veikla, kuri apibūdinama kaip kasdienė, darbinė ar laisvalaikis, gali pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą bei pacientų fizinę ir socialinę aplinką (Kriščiūnas A., 2008). Ši veikla turi padėti pacientams (kai yra pažinimo sutrikimų, protinė arba fizinė negalia) savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius bei visuomenėje įprastus reikalavimus (Petruševičienė D., Kriščiūnas A., 2005). Ergoterapijai būtinas aktyvus paciento dalyvavimas. Pacientas turi žinoti ir suprasti ergoterapijos tikslus, reikšmę, užsiėmimų metu jaustis komfortabiliai, saugiai (Kriščiūnas A., 2008). Ergoterapija yra labai svarbus veiksnys, reabilituojant pacientus po GSI (Steultjens E. M., Dekker J., 2003). Steultjens E. M., Dekker J. (2005 m. )
nagrinėjo ergoterapijos įtaką pacientų funkcinei būklei ir nustatė, kad sergant galvos smegenų insultu, ergoterapijos procedūrų metu gaunama neabejotinai naudingos informacijos kasdienių įgūdžių ugdymui. Gerinant pacientų funkcinę būklę, pastebimas akivaizdus ergoterapijos efektyvumas. Ergoterapijos modeliai apibrėžia ergoterapijos praktikos esmę. Modeliai pateikia ir sujungia daugelį teorijų, kurias ergoterapeutas taiko savo praktikiniam darbui. Kiekvienas modelis yra skirtas tam tikrai žmonių veikos sričiai. Modeliai turi dvejopą tikslą:
modeliais siekiama paaiškinti tam tikrą reiškinį;
modeliais siekiama paaiškinti poveikį, skirtą šiam reiškiniui (Kriščiūnas A. ir kt., 2008). Ergoterapijos uždaviniai galvos smegenų kraujotakos sutrikimų atvejais:
1. Sveikatos ir organizmų funkcijų gerinimas.
Ergoterapeutas nustato paciento veiklos sutrikimo pobūdį, atsigavimo galimybes ir būdus, atsižvelgia į paciento pajėgumą, bendruosius reabilitacijos tikslus, ergoterapijos kontraindikacijas, sudaro individualų veiklos planą, kurį suderina su komandos nariais.
2. Veiklos sugrąžinimas.
Ergoterapijos poveikis skirtas pagerinti, ugdyti ar grąžinti veiklos įgūdžius, įskaitant savitarną, bendravimą, laisvalaikį, mokymosi ir profesinius įgūdžius.
3. Prarastų funkcijų atstatymas, gerinimas, palaikymas.
Ergoterapija apima: suvokimo lavinimą, koordinuotų ir taisyklingų judesių mokymą, motyvacijos pagerinimą, asmens ir jo šeimos narių mokymą.
4. Savarankiškumo ugdymas.
Nuo pat ligos ar funkcijų sutrikimo pradžios siekiama, kad pacientas būtų kiek įmanoma mažiau priklausomas kasdienėje veikloje. Pacientai mokomi savarankiškai valgyti, rengtis, praustis, persėsti į vežimėlį. Prireikus, ergoterapeutas gali pritaikyti technines priemones, kad pacientas savarankiškai galėtų atlikti tam tikrus veiksmus (Kriščiūnas ir kt., 2008).
2. TIRIAMOJI DALIS
2.1. Tyrimo organizavimas
Sergantieji GSI buvo atrinkti įvertinus jų pažintines funkcijas, naudojant Trumpą protinės būklės tyrimą (TPBT). Rezultatų suma turėjo būti ne mažesnė kaip 11 balų (vidutinis ir lengvas pažintinių funkcijų sutrikimas).
Reabilitacijos pradžioje, siekant įvertinti pacientų savarankiškumą, buvo testuojama Barthel indekso testu. “Sensoneck” sistema buvo siekiama ištirti pacientų sensomotorines reakcijas. Reabilitacijos periodu buvo užpildoma autoriaus sudaryta anketa. Visiems tiriamiesiems buvo taikytos: ergoterapijos procedūros kiekvieną darbo dieną po 30 minučių; kineziterapijos – du kartus po 30 minučių, logopedo ir psichologo (pagal poreikį) individualiai kiekvienam pacientui po 30 minučių, masažų ir stimuliacijos procedūros vyko kas antrą dieną.
Reabilitacijos periodu kontrolinei grupei buvo taikyta standartinė reabilitacijos programa. Tiriamajai grupei buvo taikoma modifikuota reabilitacijos programa.
Tiriamosios grupės modifikuota reabilitacijos programa išsiskyrė ergoterapijos procedūromis. Ergoterapijos procedūrų metu buvo akcentuojama mankšta pečių raumenų juostai, kaklo judesių tikslumo lavinimui, dėmesio koncentracijos lavinimui, reakcijos lavinimo pratimai:
lavinama ligonio galvos, kaklo, viršutinių galūnių judesių koordinacija, naudojant ergoterapines priemones, tokias kaip „lankai“, „kopėtėlės“, „vamzdynas“, „medis“, kaladėlės;
skiriamos užduotys, kurių metu skatinamas galvos sukimas į vieną ir į kitą pusę;
reakcijai lavinti naudojami įvairių dydžių kamuoliai atliekant perdavimo, metimo, gaudymo užduotys;
dėmesio koncentravimo lavinimas – dėliojant dėliones, raidynus per tam tikrą laiką, atliekant formų, spalvų atpažinimo bei kitas logines užduotis.
Reabilitacijos pabaigoje pakartotinai testuota Trumpu protinės būklės tyrimu, „Barthel“ indekso testu ir „Sensoneck“ sistema. Tyrimo etapai pavaizduoti schemoje (1pav.).
Atrankos kriterijus atitiko n=64
Atsitiktine tvarka padalinome į 2 grupes 1 grupė kontrolinė n=32 2 grupė tiriamoji n=32 Įvertinimas TPBT BI „Sensoneck“ sistema Įvertinimas TPBT BI „Sensoneck“ sistema Lyginamoji analizė Standartinė reabilitacijos trukmė 40 dienų Modifikuota reabilitacijos trukmė 40 dienų Galutinis įvertinimas TPBT BI „Sensoneck“ sistema Galutinis įvertinimas TPBT BI „Sensoneck“ sistema Lyginamoji analizė Lygina moj i ana li zė Lyg inamoji a na li zė
2.2. Bioetikos leidimas
Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas (protokolo Nr. BEC–FMR(M)–783) (7 priedas). Taip pat gautas Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gyd. prof. Vinso Janušonio sutikimas. Atliekant tyrimą reabilitacijos skyriuje, buvo prašoma pacientų raštiško sutikimo, jiems buvo pateikiama informuoto asmens sutikimo forma. Pacientai buvo supažindinami su tiriamojo darbo eiga, jiems paaiškinta, kad tyrimo rezultatai bus naudojami tik moksliniams tikslams ir yra konfidencialūs. Visi tyrime dalyvaujantys pacientai sutiko dalyvauti savanoriškai ir pasirašė asmens sutikimo formą.
2.3. Tyrimo kontingentas
Tyrime dalyvavo 64 GSI patyrę Klaipėdos universitetinės ligoninės reabilitacijos skyriaus pacientai, kuriems reabilitacija truko 40 dienų. Visi tiriamieji antrajam reabilitacijos etapui buvo nukreipti į reabilitacijos skyrių po stacionarinio gydymo ūmiuoju susirgimo periodu.
Tyrime dalyvavo 42 moterys (65,6 proc.) ir 22 vyrai (34,4 proc.). Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis 72±11,0 metai (vyrų – 75,81 ±10,8 metai, moterų – 70 ±10,9 metai). Pacientai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi homogeniškas grupes po 32 žmones: kontrolinę grupę ir tiriamąją grupę. Kontrolinę grupę sudarė 32 pacientai, iš kurių vyrų – 12 (37,5 proc.) ir moterų – 20 (62,5 proc.). Kontrolinės grupės amžiaus vidurkis – 73 ±10,3 metai (vyrų – 76 ±18,4 metai, moterų – 71 ±10,4 metai). Tiriamąją grupę sudarė 32 pacientai, iš jų vyrų – 10 (31 proc.) ir moterų – 22 (69 proc.). Amžiaus vidurkis tiriamajai grupei – 71 ±11,8 metai (vyrų – 76 ±11,7 metai, moterų – 69 ±11,5 metai).
2.4. Tyrimo metodai
Sergančiųjų galvos smegenų insultu tyrimui buvo naudojamas Trumpas protinės būklės tyrimas, „Barthel“ indekso testas, „Sensoneck“ sistema ir autoriaus sudaryta anketa.
Trumpas protinės būklės tyrimas (TPBT) (5 priedas)– šis tyrimas yra vienas plačiausiai naudojamų priemonių taikant kiekybiniam pažintinių funkcijų įvertinimui. Tyrimas buvo atliekamas reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. Jis parodė kaip pakito pacientų pažintinės funkcijos reabilitacijos periodu. Šio tyrimo dėka yra tiriamos šios sritys:
1. orientacija laike ir vietoje (10 balų); 2. 3 žodžių įsiminimas (3 balai); 3. dėmesys ir skaičiavimas (5 balai); 4. trumpalaikė atmintis (3 balai); 5. kalba (8 balai);
6. regos konstrukciniai gebėjimai (1 balas).
TPBT mažiausias testo rezultatas – 0, didžiausias – 30. Rezultatų vertinimas:
0 – 10 – sunkus pažintinis sutrikimas, 11 – 19 – vidutinis pažintinis sutrikimas, 20 – 24 – lengvas pažintinis sutrikimas.
Šis testas buvo naudojamas kaip atrankos kriterijus, atsirenkant pacientus po galvos smegenų insulto dalyvavimui mūsų atliekamame tyrime.
„Barthel“ indekso testas (6 priedas) – naudojamas tiriant pacientų, sergančių galvos smegenų insultu, savarankiškumui vertinti. Šis testas buvo atliekamas du kartus, reabilitacijos pradžioje ir reabilitacijos pabaigoje. Savarankiškumo įvertinimo „Barthel“ indeksu metodika – tai žmogaus sugebėjimo veikti bei apsitarnauti analizė, padedanti įvertinti savarankiškumą ir judrumą. Barthel indeksas turi 10 kriterijų: valgymas, judėjimas nuo neįgaliojo vežimėlio į lovą ir atgal, asmeninis tualetas, pasinaudojimas tualetu, maudymasis, vaikščiojimas lygiu paviršiumi, lipimas laiptais, apsirengimas ir nusirengimas, žarnyno funkcijos kontrolė, šlapimo pūslės kontrolė. „Barthel“ indekso kriterijuose yra balai, kurie suskirstyti pagal svarbumą: 0, 5, 10, 15. „Barthel“ indekse didžiausia taškų suma yra 100 balų, o tai reiškia, kad pacientas yra visiškai nepriklausomas, surinkus 91 – 99 balų, pacientas yra šiek tiek priklausomas, 62 – 91 balų, pacientas yra vidutiniškai priklausomas, surinkus 21 - 61 balų, pacientas yra beveik visiškai priklausomas, o jei surenka 0 – 20 balų jis yra visiškai priklausomas. Bendra balų suma suskaičiuojama sudedant atskirus kriterijus. Naudojant „Barthel“ indeksą, atliekamas kiekybinis biosocialinių funkcijų įvertinimas, padedantis išskirti ligonius, kuriems reikia reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo gydymo, slaugos. Ergoterapeutas negali veikti šios fiziologinės veiklos „šlapimo pūslės
kontrolė“, tačiau ši fiziologinė funkcija buvo vertinama, kad nebūtų iškreipti Barthel indekso testo rezultatai ir tolimesnių tyrimo duomenys.
„Sensoneck“ sistema (4 priedas) – sensomotorinių reakcijų vertinimas „Sensoneck“ sistema. Sistemą sudaro ausinės su lazeriniu žymekliu ir specialus orientyrinis spalvotų linijų plakatas. Procedūros metu ligonis turi stengtis lazeriniu žymekliu atkartoti spalvotą liniją. Šio darbo metu pacientas naudoja sensomotorinę kontrolę. Sensomotorinės reakcijos vertinamos pagal keturias užduotis: atkartoti kryžių, x raidę, apskritimą, aštuonetą. Atlikimo greitis (sekundėmis) ir judesio kokybė vertinama balais nuo 1 iki 5 (minimali reikšmė – 1, maksimali – 5). Pacientai „Sensoneck“ sistema buvo testuojami reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. „Sensoneck“ sistema gauti rezultatai (reabilitacijos periodu) kaip pakito pacientų sensomotorinės reakcijos.
Autoriaus sudaryta anketa (1 priedas) – duomenys rodo veiksnius, įtakojančius sensomotorinių reakcijų lavinimą. Anketa sudaryta iš 19 klausimų. Į juos visus pacientai atsakė savu noru, su raštišku sutikimo patvirtinimu. Anketos klausimai: pacientų amžius; pacientų lytis; ar gyvena vienas, ar su giminaičiais; turimas išsilavinimas; nuolatinė gyvenamoji vieta; žalingi įpročiai; ar yra tekę dirbti kenksmingomis sąlygomis; ar turi antsvorį; koks buvo fizinis aktyvumas iki ligos; ar turi regėjimo sutrikimų; ar pasireiškia galvos svaigimas; koks insulto tipas; ar tai pirmas insultas; kurioje galvos smegenų pusėje įvyko insultas; koks galvos smegenų insulto pažeidimo gylis; ar yra kalbos sutrikimų. Anketa buvo pildoma reabilitacijos periodu.
2.5. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta standartiniais programinės įrangos paketais: “Microsoft Office Excel 2003” ir “SPSS 17”. Buvo skaičiuojamos duomenų vidurinės reikšmės (medianos), aritmetiniai vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir vidurkių paklaidos. Buvo naudojamas Persono koreliacijos testas, priklausomoms imtims T testas, nepriklausomoms imtims T testas efektyvumui vertinti. Analizuojant veiksnius buvo sudarytas tiesinis regresinis modelis. Duomenų skirtumas statistiškai reikšmingas, kai p<0,05.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Sergančiųjų galvos smegenų insultu pažintinių funkcijų kaita ankstyvuoju
reabilitacijos etapu, taikant skirtingus reabilitacijos metodus
Analizuojant sergančiųjų galvos smegenų insulto pažintinių funkcijų kaitą ankstyvuoju reabilitacijos etapu, taikytas trumpas protinės būklės tyrimas. Įvertinus kontrolinės grupės tiriamuosius prieš reabilitaciją: TPBT testu grupės bendras balų vidurkis siekė – 14,3±3,22 balo, tiriamosios grupės balų vidurkis siekė – 13,4±2,39 balo (2 pav.).
Reabilitacijos pabaigoje nustatyta, kad kontrolinės grupės balų vidurkis pakito ir siekė – 18,7±3,73 balo, o tiriamosios grupės balų vidurkis siekė – 20,4±3,85 balo (2 pav.).
Pažintinių funkcijų kaita reabilitacijos periodu, lyginant prieš ir po reabilitacijos gautus rezultatus, rodo, kad kontrolinės grupės TPBT balų vidurkis pagerėjo 4,4±1,76 balo. Tuo tarpu tiriamosios grupės TPBT balų vidurkis pagerėjo 7±3,72 balais (2 pav.).
Vertinant tiriamuosius TPBT testu, gautas reikšmingai 2,6 balo didesnis skirtumas (p<0,05) tiriamajai grupei, kuriai taikytas modifikuotos reabilitacijos metodas (2 pav.).
Vertinant tiriamasias grupes TPBT testu, nustatyta, kad statistiškai reikšmingesnis pagerėjimas buvo tiriamosios grupės gautas rezultatas.
2 pav. Tiriamųjų pažintinių funkcijų vertinimo kaita ankstyvuoju reabilitacijos periodu. p<0,05 lyginant grupių TPBT balų vidurkius reabilitacijos periodu
Analizuojant TPBT rezultatus (3 pav.) diagramoje pavaizduota, kaip kito testo vertinimo rezultatai reabilitacijos eigoje kiekvienam pacientui individualiai.
3 pav. Tiriamųjų rezultatai vertinant TPBT ankstyvuoju reabilitacijos periodu.
Visiems tyrime dalyvavusiems pacientams stebima teigiama pažintinių fukcijų dinamika vertinant TPBT testu, ankstyvuoju reabilitacijos periodu.
Norint patikrinti, ar reabilitacija buvo efektyvi pažintinių funkcijų kaitai, naudotas T testas priklausomoms imtims, parodė, kad stebimas reikšmingas pagerėjimas (p<0,001) abiejose grupėse.
Taikant modifikuotą reabilitacijos programą, buvo stebimas sergančiųjų galvos smegenų insultu reikšmingai geresnis pažintinių funkcijų atsigavimas ankstyvuoju reabilitacijos periodu (p<0,001).
3.2. Sergančiųjų galvos smegenų insultu savarankiškumo kaita ankstyvuoju
reabilitacijos etapu, taikant skirtingus reabilitacijos metodus
Analizuojant sergančiųjų galvos smegenų insultu savarankiškumo kaitą anktyvuoju reabilitacijos etapu, naudota „Barthel“ indekso skalė. Reabilitacijos pradžioje kontrolinės grupės bendras balų vidurkis siekė – 41,6±10,04 balo, tiriamosios grupės – 40,5±9,62 balo (4 pav.).
Reabilitacijos pabaigoje, pakartotinai testuojant „Barthel“ indekso testu gauti rezultatai parodė, kad kontrolinės grupės bendras balų vidurkis pagerėjo ir siekė – 64,4±12,16 balo, tiriamosios grupės bendras balų vidurkis taip pat pagerėjo ir siekė – 64,7±11,84 balo (4 pav.).
Vertinant tiriamuosius BI skale, ankstyvuoju reabilitacijos periodu nustatėme, kad kontrolinės grupės bendras balų vidurkis pagerėjo - 22,8±10,16 balo. Tiriamosios grupės bendras BI balų vidurkis pagerėjo – 24,2±12,96 balo. Tad galima daryti išvadą, kad ankstyvosios reabilitacijos pabaigoje sergančiųjų galvos smegenų insulto savarankiškumas pagerėjo abiejose grupėse. Taip pat, galima daryti prielaidą, kad modifikuotos reabilitacijos programos rezultatai buvo didesni 1,4 balo, tačiau reikšmingų skirtumų tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės nenustatėme (p>0,05) (4 pav.).
p<0,05 lyginant grupių BI balų vidurkius reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje
Analizuojant BI skalės rezultatus (5 pav.) pavaizduota, kaip kito testo vertinimo rezultatai reabilitacijos eigoje kiekvienam pacientui individualiai.
5 pav. Tiriamųjų rezultatai vertinant Barthel indekso skale ankstyvuoju reabilitacijos periodu.
Visiems tyrime dalyvavusiems pacientams stebima teigiama savarankiškumo dinamika BI skalės rezultatuose.
Norint patikrinti, ar reabilitacija buvo efektyvi savarankiškumo kaitai abiejoms grupėms, naudotas T testas priklausomoms imtims parodė, kad stebimas reikšmingas pagerėjimas (p<0,001) abiejose grupėse.
Atrodytų, jog tiriamosios grupės reabilitacijos efektyvumas geresnis. Patikrinus skirtumą tarp grupių nepriklausomoms imtims T testu, savarankiškumo kaitos rezultatus gauta, jog atmesti nulinės hipotezės negalima. Gauta p reikšmė 0,631 (p>0.05).
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės reabilitacijos efektyvumo nėra. Galima daryti išvadą, kad sergančiųjų galvos smegenų insultu savarankiškumą vienodai įtakojo tiek standartinė tiek modifikuota reabilitacijos programa.
3.3. Sergančiųjų galvos smegenų insultu sensomotorinių reakcijų greičio atsigavimas
ankstyvuoju reabilitacijos etapu, taikant skirtingus reabilitacijos metodus
Analizuojant sergančiųjų galvos smegenų insulto sensomotorinių reakcijų greičio atsigavimą, naudota „Sensoneck“ sistema. Lyginami grupių rezultatai atliekant specialias užduotis: „+“ (kryžiaus) vedžiojimas laike, „x“ vedžiojimas laike, „O“ vedžiojimas laike, aštuoneto vedžiojimas laike, bendras vedžiojimas laike, „+“ (kryžiaus) vedžiojimo judesių tikslumas, „x“ vedžiojimo judesių tikslumas, apskritimo vedžiojimao judesių tikslumas, aštuoneto vedžiojimo judesių tikslumas ir bendras vedžiojimo judesių tikslumas. Gauti rezultatai parodė, kad vertinant sensomotorinių reakcijų greitį laiku ankstyvosios reabilitacijos pradžioje geresni rezultatai gauti tiriamajai grupei atliekant visas užduoti,s išskyrus kryžiaus atkartojimo užduotį. Tačiau reikšmingų skirtumų tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių nenustatėme (p>0,05) (6 pav.).
6 pav. Tiriamųjų “Sensoneck” sistemos rezutatai vertinant atlikimo laiką, prieš reabilitaciją Lentelėje parodyti ankstyvosios reabilitacijos pradžioje gauti tiriamųjų „Sensoneck“ sistemos rezultatų vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai (1 lentelė). Iš šios lentelės galima matyti, kad tiek kontrolinei, tiek tiriamajai grupėms sunkausiai sekėsi atlikti „
∞
“ atkartojimo užduotį. Lengviausiai abiems grupėms sekėsi atlikti „+“ užduotį (1 lentelė).Vertinant sergančiųjų GSI keturių užduočių atlikimo laiką „Sensoneck“ sistema ankstyvosios reabilitacijos pradžioje nustatėme, kad kontrolinė grupė šias užduotis atliko per 28.74±5.01 sekundės, o tiriamoji grupė atliko per 27.64±4.55 sekundės (1 lentelė). Rezultatai tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
1 lentelė Tiriamųjų vertinimas “Sensoneck” sistemos laiko rezultatai ankstyvosios reabilitacijos pradžioje
Užduotys Grupės Laiko vidurkis ir standartinis nuokrypis „
+
“ Kontrolinė grupė 20.75±4.03 Tiriamoji grupė 20.94±3.78 „X
“ Kontrolinė grupė 27.31±4.54 Tiriamoji grupė 25.03±4.56 „O
“ Kontrolinė grupė 30.5±5.14 Tiriamoji grupė 27.22±5.27 „∞
“ Kontrolinė grupė 36.41±6.79 Tiriamoji grupė 32.94±5.52Bendras laikas Kontrolinė grupė 28.74±5.01
Tiriamoji grupė 27.64±4.55
Sergančiųjų GSI „Sensoneck“ sistemos rezultatai po reabilitacijos, vertinant užduočių atlikimą laikui (sekundės) pateikti 7 paveikslę (7 pav.).
7 pav. Tiriamųjų “Sensoneck” sistemos rezutatai vertinant atlikimo laiką po reabilitacijos
Lentelėje nurodyti ankstyvosios reabilitacijos pabaigoje gauti tiriamųjų „Sensoneck“ sistemos rezultatų vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai (2 lentelė). Iš šios lentelės galima matyti, kad tiriamoji grupė geriau atliko užduotis „X“, „O“, „
∞
“ ir vertinant bendrą užduočių atlikimo laiką. Atliekant „+“ užduotį tarp grupių gavosi nežymus skirtumas. T.y. šią užduotį 0.03 sekundės greičiau atliko tiriamoji grupė (2 lentelė).Galima daryti prielaidą, kad gautas „+“ užduoties atlikimo laiku skirtumas nereikšmingas, bei tiriamajai grupei modifikuotos reabilitacijos programa buvo veiksmingesnė, nei kontrolinei grupei standartinė reabilitacijos programa.
2 lentelė Tiriamųjų vertinimas “Sensoneck” sistemos laiko rezultatai ankstyvosios reabilitacijos pabaigoje
Užduotys Grupės Laiko vidurkis ir standartinis nuokrypis „
+
“ Kontrolinė grupė 13.84±2.76 Tiriamoji grupė 13.81±2.79 „X
“ Kontrolinė grupė 20.38±3.65 Tiriamoji grupė 17.5±3.05 „O
“ Kontrolinė grupė 21.59±3.43 Tiriamoji grupė 18.9±3.12 „∞
“ Kontrolinė grupė 28.03±4.53 Tiriamoji grupė 22.78±3.26Bendras laikas Kontrolinė grupė 20.96±3.27
Tiriamoji grupė 18.25±2.98
Lyginami gautų sensomotorinių reakcijų rezultatai, vertinant užduočių atlikimą laikui, ankstyvosios reabilitacijos periodu. Tiriamosios grupės bendras laiko pokytis užduotyse vidutiniškai buvo didesnis, nei kontrolinės grupės. Lentelėje pateikti abiejų grupių rezultatai, gauti ankstyvajame reabilitacijos periode (8 pav.).
8 pav. Tiriamųjų “Sensoneck” sistemos rezutatai vertinant atlikimą laiku
Įverinome sergančiųjų GSI pokytį vertinant „Sensoneck“ sistema ankstyvosios reabilitacijos eigoje. Vertinant atlikimą laiku, gautas skirtumas ir standartinis nuokrypis nurodytas ir pateiktas trečioje lentelėje (3 lentelė.).
Analizuojant visų keturių užduočių atlikimo bendrą laiką, kontrolinė grupė jas atliko per 7.78±3.09 sekundės, o tiriamoji grupė atliko per 8.28±2.94 sekundės. Tiriamoji grupė užduotis atliko vidutiniškai lėčiau 0,5 sekundės, nei kontrolinė grupė (3 lentelė).
Modifikuota reabilitacijos programa nebuvo efektyvi tiriamajai grupei, nes standartinės reabilitacijos programos, kuri buvo taikoma kontrolinei grupei, rezultatai buvo geresni (3 lentelė).
3 lentelė. Tiriamųjų „Sensoneck“ sistemos rezultatai, laiko vidurkiai ankstyvosios reabilitacijos periode
Užduotys Grupės Laiko vidurkis ir standartinis nuokrypis „
+
“ Kontrolinė grupė 6.91±2.98 Tiriamoji grupė 7.12±1.77 „X
“ Kontrolinė grupė 6.94±3.23 Tiriamoji grupė 7.53±2.67 „O
“ Kontrolinė grupė 8.9±3.23 Tiriamoji grupė 8.31±4.33 „∞
“ Kontrolinė grupė 8.37±4.84 Tiriamoji grupė 10.16±4.14Bendras laikas Kontrolinė grupė 7.78±3.09
Tiriamoji grupė 8.28±2.94
Tiriamųjų „Sensoneck“ sistemos rezultatai prieš reabilitaciją, vertinant judesių tikslumą (balais), paveiksle pateikti kiekvienos užduoties gauti rezultatai (9 pav.).
9 pav. Tiriamųjų “Sensoneck” sistemos rezutatai vertinant atlikimą balais ankstyvosios reabilitacijos pradžioje
Tiriamųjų „Sensoneck“ sistemos rezultatai prieš reabilitaciją, vertinant judesių tikslumą balais, lentelėje pateikti kiekvienos užduoties gauti balų vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai (4 lentelė.). Atlikti užduotis vertinant judesių tisklumą geriausiai sekėsi kontrolinei grupei „+“, “X“ ir bendrame visu keturių užduočių atlikime. Tiriamajai grupei tiksliausiai sekėsi atlikti „O“ ir „
∞“
užduotis (4 lentelė).4 lentelė Tiriamųjų vertinimas “Sensoneck” sistemos atlikimo rezultatai ankstyvosios reabilitacijos pradžioje
Užduotys Grupės Balų vidurkis ir standartinis nuokrypis „
+
“ Kontrolinė grupė 2.41±0.98 Tiriamoji grupė 2.31±0.99 „X
“ Kontrolinė grupė 2.06±0.67 Tiriamoji grupė 2±0.72 „O
“ Kontrolinė grupė 1.84±0.68 Tiriamoji grupė 1.91±0.73 „∞
“ Kontrolinė grupė 1.5±0.76 Tiriamoji grupė 1.53±0.72Bendri balais Kontrolinė grupė 1.95±0.72
Tiriamoji grupė 1.94±0.76
Tiriamųjų „Sensoneck“ sistemos rezultatai po reabilitacijos, vertinant judesių tikslumą balais, dešimtam paveiksle pateikti kiekvienos užduoties gauti rezultatai (10 pav.).
10 pav. Tiriamųjų “Sensoneck” sistemos rezutatai vertinant atlikimo tikslumą balais po reabilitacijos
Apskaičiavus sensomotorinių reakcijų rezultatus, vertinant judesių tisklumą balais ankstyvosios reabilitacijos pabaigoje nustatyta, kad kontrolinė grupė visose keturiose užduotyse pasirodė blogiau, nei tiriamoji grupė. Analizuojant visų keturių užduočių atlikimo bendrus balus nustatėme, jog kontrolinės grupės judesių tikslumas įvertintas standartine 2.3±0.66 balų. Tiriamoji grupė taikant modifikuotos reabilitacijos programą surinko 2.56±0.68 balų. Galima daryti prielaidą, kad modifikuotos reabilitacijos programos rezultatai buvo geresni 0,26 balo (5 lentelė).
5 lentelė Tiriamųjų vertinimas “Sensoneck” sistemos atlikimo rezultatai ankstyvosios reabilitacijos pabaigoje
Užduotys Grupės Balų vidurkis ir standartinis nuokrypis „
+
“ Kontrolinė grupė 3±0.88 Tiriamoji grupė 3.03±0.97 „X
“ Kontrolinė grupė 2.37±0.55 Tiriamoji grupė 2.81±0.74 „O
“ Kontrolinė grupė 2.16±0.63 Tiriamoji grupė 2.41±0.66 „∞
“ Kontrolinė grupė 1.69±0.82 Tiriamoji grupė 2±0.62Bendri balais Kontrolinė grupė 2.3±0.66
Tiriamoji grupė 2.56±0.68
Lyginami gautų sensomotorinių reakcijų rezultatai, vertinant užduočių atlikimą balais, ankstyvosios reabilitacijos periodu. Iš paveikslo matyti, kad visose keturiose užduotyse tiriamajai grupei buvo geresni rezultatai pasiekti per ankstyvosios reabilitacijos periodą, taikant modifikuotą reabilitacijos programą.(11 pav.).
11 pav. Tiriamųjų “Sensoneck” sistemos rezutatai vertinant atlikimo tikslumą balais p<0,05 lyginant grupių „Sensoneck“ sistemos balų vidurkius reabilitacijos periode
Išanalizavus rezultatus pateikiama rezultatų lentelė, kurioje yra nurodyti reabilitacijos periodu gauti balų vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai (6 lentelė). Visose užduotyse tiriamoji grupė gavo geresnius rezultatys lyginant su kontrolinę grupę. Galima daryti prielaidą, kad modifikuota reabilitacijos programa buvo efektyvesnė, nei standartinė reabilitacijos programa (6 lentelė).
6 lentelė Tiriamųjų vertinimas “Sensoneck” sistemos atlikimo rezultatai ankstyvosios reabilitacijos pabaigoje
Užduotys Grupės Balų vidurkis ir standartinis nuokrypis „
+
“ Kontrolinė grupė 0.59±0.66 Tiriamoji grupė 0.72±0.46 „X
“ Kontrolinė grupė 0.31±0.47 Tiriamoji grupė 0.81±0.39 „O
“ Kontrolinė grupė 0.31±0.47 Tiriamoji grupė 0.5±0.51 „∞
“ Kontrolinė grupė 0.19±0.39 Tiriamoji grupė 0.47±0.51Bendri balais Kontrolinė grupė 0.35±0.36
Tiriamoji grupė 0.63±0.29
Išanalizavus „Sensoneck“ sistemos gautus rezultatus, patikrinti statistiškai reikšmingi skirtumai naudojant nepriklausomom imtim T testą.
Nepriklausomų imčių T testo rezultatai:
„
