LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
VAIDA BRUŽIENĖ
SERGANČIŲJŲ IŠSĖTINE SKLEROZE RANKŲ MOTORINĖS
FUNKCIJOS, SAVARANKIŠKUMO BEI GYVENIMO KOKYBĖS
SĄSAJOS TAIKANT ERGOTERAPIJĄ
Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis darbas
Darbo vadovė:
Doc. Dr. Jolita Rapolienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanas Prof. Dr. Jūratė Macijauskienė 2016m. ... mėn. ...d.
SERGANČIŲJŲ IŠSĖTINE SKLEROZE RANKŲ MOTORINĖS
FUNKCIJOS, SAVARANKIŠKUMO BEI GYVENIMO KOKYBĖS
SĄSAJOS TAIKANT ERGOTERAPIJĄ
Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis darbas
Darbo vadovė:
Doc. Dr. Jolita Rapolienė 2016m. ... mėn. ...d. Recenzentas 2016m. ...mėn. ...d. Darbą atliko Magistrantė Vaida Bružienė 2016m. ...mėn. ...d. KAUNAS, 2016
TURINYS
LENTELIŲ SĄRAŠAS ... 4 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ... 5 SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS ... 8 ĮVADAS ... 9DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Išsėtinės sklerozės apibrėžimas ir etiologija ... 12
1.2. Išsėtinės sklerozės klinika ... 13
1.3. Išsėtinės sklerozės epidemiologija ... 17
1.4. Sergančiųjų išsėtine skleroze gyvenimo kokybė ir jos vertinimas ... 18
1.5. Sergančiųjų išsėtine skleroze gyvenimo kokybės tyrimai Lietuvoje ir pasaulyje ... 19
1.6. Išsėtinės sklerozės poveikis sergančiojo rankų funkcijai ir savarankiškumui ... 20
1.7. Sergančiųjų išsėtine skleroze ergoterapija ... 22
1.7.1. Sergančiųjų išsėtine skleroze ergoterapijos tikslai ... 22
1.7.2. Sergančiųjų išsėtine skleroze ergoterapijos priemonės ir metodai ... 22
1.7.3. Ergoterapijos efektyvumo vertinimas ... 23
2. TYRIMO METODIKA ... 25
2.1. Tyrimo organizavimas ... 25
2.2. Tyrimo bioetika ... 25
2.3. Tiriamųjų atranka ir imties charakteristikos ... 25
2.4. Tyrimo metodai ... 26
2.5. Statistinės analizės metodai ... 28
3. REZULTATAI ... 30
3.1. Sergančiųjų išsėtine skleroze rankų motorinės funkcijos ir savarankiškumo įvertinimas prieš ir po ergoterapijos ... 30
3.2. Rankų motorinės funkcijos ir savarankiškumo pokyčio ryšys su sergančiųjų išsėtine skleroze sociodemografiniais ir darbo ypatumais ... 31
3.3. Sergančiųjų išsėtine skleroze rankų motorinės funkcijos, savarankiškumo ir gyvenimo kokybės sąsajos... 33 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38 5. IŠVADOS ... 40 6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 41 7. PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 42 8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 43 PRIEDAI ... 51
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Išsėtinės sklerozės klinikiniai simptomai ... 14
2 lentelė. Sociodemografinės charakteristikos ... 26
3 lentelė. Rankų motorinės funkcijos ir savarankiškumo pokyčiai po ergoterapijos ... 31
4 lentelė. Dinamometrijos rezultatų pokytį lemiantys veiksniai ... 32
5 lentelė. Tapping testo rezultatų pokytį lemiantys veiksniai ... 32
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Hidraulinis rankos dinamometras ... 27
2 pav. Plaštakos raumenų jėga prieš ir po ergoterapijos ... 30
3 pav. Plaštakos judesių greitis ir dažnis prieš ir po ergoterapijos ... 30
4 pav. Funkcinio nepriklausomumo testo balai vertinant pacientų savarankiškumą prieš ir po ergoterapijos ... 31
5 pav. Sergančiųjų išsėtine skleroze gyvenimo kokybės vertinimas ... 34
6 pav. Sergančiųjų išsėtine skleroze gyvenimo kokybės priklausomybė nuo amžiaus ... 34
7 pav. Sergančiųjų išsėtine skleroze gyvenimo kokybės priklausomybė nuo ligos trukmės ... 35
8 pav. Dešinės plaštakos raumenų jėgos pokyčio sąsajos su gyvenimo kokybe ... 35
9 pav. Kairės plaštakos raumenų jėgos pokyčio sąsajos su gyvenimo kokybe ... 36
10 pav. Rankos judesių dažnio pokyčio sąsajos su gyvenimo kokybe ... 36
SANTRAUKA
Bružienė V. Sergančiųjų išsėtine skleroze rankų motorinės funkcijos, savarankiškumo bei gyvenimo kokybės sąsajos taikant ergoterapiją, magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. J. Rapolienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. – Kaunas, 2016, – 48 p.
Išsėtinė sklerozė – jauno ir darbingo amžiaus žmonių liga, dažnai neigiamai paveikianti motorinę rankos funkciją, savarankiškumą bei gyvenimo kokybę. Tačiau viršutinės galūnės funkcijos sutrikimas sergantiesiems išsėtine skleroze yra per retai testuojamas, vertinamas ir pripažįstamas kaip išsėtinės sklerozės pasireiškimo simptomas.
Tyrimo tikslas – įvertinti sergančiųjų išsėtine skleroze, rankų motorinės funkcijos,
savarankiškumo bei gyvenimo kokybės sąsajas taikant ergoterapiją. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti sergančiųjų išsėtine skleroze rankų motorines funkcijas bei savarankiškumą prieš ir po ergoterapijos taikymo reabilitacijos skyriuje. 2. Nustatyti rankų motorinės funkcijos ir savarankiškumo pokyčio ryšį su sergančiųjų išsėtine skleroze sociodemografiniais ir darbiniais ypatumais. 3. Nustatyti sergančiųjų išsėtine skleroze rankų motorinės funkcijos, savarankiškumo bei gyvenimo kokybės sąsajas.
Tyrimo metodika. Sergančiųjų IS motorinės rankų funkcijos, savarankiškumo ir
gyvenimo kokybės vertinimo tyrimas atliktas Utenos ligoninės Reabilitacijos skyriuje 2015 m. rugsėjo mėn. – 2016 m. kovo mėn. Tiriamųjų sociodemografiniams parametrams, ligos formai bei eigai nustatyti buvo sudaryta anketa. Plaštakų raumenų jėgai matuoti taikyta dinamometrija. Pacientų savarankiškumui įvertinti naudotas funkcinio nepriklausomumo testas. Rankos judesių dažniui ir greičiui vertinti taikytas Tapping testas. Sergančiųjų IS gyvenimo kokybei vertinti naudotas ISGK-54 klausimynas. Kiekvienam pacientui taikyta individuali ergoterapijos programa. Statistinei duomenų analizei naudotos SPSS 17.0 ir Excel 2010 programos.
Rezultatai. Po taikytų ergoterapijos procedūrų abiejų plaštakų maksimali griebimo jėga
vidutiniškai padidėjo 4-5 kg, o judesio dažnis ir greitis padažnėjo 17,0 ± 4,6 taškelių per minutę. FNT testo balų skaičius padidėjo vidutiniškai 10,4 ± 3,2 balų (p<0,05). Vyresnis tiriamųjų amžius turėjo neigiamos įtakos rankų griebimo jėgos, judesio greičio ir dažnio atsistatymui bei savarankiškumui (p<0,05). Mažesnė rankų raumenų jėga buvo ilgiau IS sergančių pacientų (p<0,05). Dominuojančios rankos greitis ir dažnis buvo didesnis aukštąjį išsilavinimą turinčių bei smulkių judesių reikalaujantį darbą dirbančių pacientų (p<0,05). Sunkus darbas turėjo neigiamos įtakos tiriamųjų savarankiškumo didėjimui (p<0,05). Sergantieji IS savo gyvenimo kokybę vertino vidutiniškai (apie 50 balų iš 100). Vyresni nei 40 metų pacientai psichinę sveikatą vertino reikšmingai geriau nei jaunesni (p<0,05). Ilgiau IS sergantys asmenys savo fizinę sveikatą vertina prasčiau (p<0,05). Plaštakų raumenų jėgos didėjimas neturėjo įtakos aukštesniam gyvenimo kokybės vertinimui (p>0,05). Rankos judesio greičio ir dažnio didėjimas reikšmingai pagerino fizinės sveikatos vertinimą (p<0,05), o funkcinio nepriklausomumo didėjimas – psichinės sveikatos vertinimą (p<0,05).
Išvados. 1. Taikyta ergoterapijos programa statistiškai reikšmingai pagerino sergančiųjų
išsėtine skleroze abiejų plaštakų raumenų jėgą (p<0,05) bei dominuojančios rankos judesių greitį bei dažnį (p<0,05). Savarankiškumas po ergoterapijos padidėjo daugiau kaip 10 balų statistiškai reikšmingai (p<0,05). 2. Sergančiųjų išsėtine skleroze teigiamas rankų motorinės funkcijos bei savarankiškumo pokytis yra susijęs su jaunesniu pacientų amžiumi (p<0,05). Teigiamas ryšys nustatytas tarp plaštakų raumenų jėgos pokyčio ir trumpesnės ligos trukmės; dominuojančios rankos judesių greičio ir dažnio pokyčio ir aukštesnio pacientų išsilavinimo bei smulkių judesių reikalaujančio darbo; taip pat savarankiškumo pokyčio ir nedirbančiųjų fiziškai sunkaus darbo (p<0,05). 3. Gebėjimas atlikti daugiau rankos judesių per minutę pagerino sergančiųjų išsėtine skleroze fizinės sveikatos vertinimą (p<0,05), o psichinės sveikatos vertinimui reikšmingos teigiamos įtakos turėjo funkcinio nepriklausomumo didėjimas (p<0,05). Plaštakų raumenų jėgos pokytis su gyvenimo kokybės vertinimu reikšmingai nesusijęs (p>0,05).
SUMMARY
Bružienė V. Motor hand function and autonomyinterfaces with quality of life of the patients with multiple sclerosis after work therapy, master thesis / supervisor Ph. d. J. Rapolienė, LithuanianUniversity of Health Sciences; Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation. – Kaunas, 2016, – 48 p.
Multiple sclerosis often affects motors hand function, autonomy and quality of life of young and working-age people. However, the upper limb dysfunction in patients with multiple sclerosis is too rarely tested, evaluated and recognized as a symptom of the onset of multiple sclerosis.
Aim of the study –evaluate motor hand function and autonomyinterfaces with quality of
life of the patients with multiple sclerosis after work therapy. Objectives: 1. Evaluate and comparemotor hand function and autonomy of the patients with multiple sclerosis before and after work therapy in rehabilitation section. 2. Identify relations of motor hand function and autonomy changes with sociodemographic and work peculiarities of the patients with multiple sclerosis. 3. Identify motor hand function and autonomyinterfaces with quality of life of the patients with multiple sclerosis.
Methods. The survey ofevaluation of motor hand function, autonomy and quality of life of
the patients with multiple sclerosis was done in Utena hospital department of rehabilitation in 2015 Sep. – 2016 Mar. The questionnaire was made to identify patients’ sociodemographic characteristics and form and course of the illness. Dynamometry was used to measure the gripping strength of the hands. FNT was used to evaluate the autonomy of the patients. Tapping test was used to evaluate the movement rate of the hand. ISGK-54 questionnaire was used to evaluate the quality of life of the patients with multiple sclerosis. Individual work therapy program was applied for each patient. SSPS 17.0 ir MS Excel 2010 programs were used for statistical analysis of the data.
Results. The max gripping strength of both hands increased 4-5 kg and the rate of
dominant hand increased 17±4.6 point/min after applied work therapy (p<0.05). FNT scores increased 10.4±3.2 scores on average (p<0.05). The older age of the subjects had a negative impact on regeneration of the hand gripping strength, hand movement rate and patient’s autonomy (p<0.05). Hands gripping strength was smaller of the patients with longer multiple sclerosis duration (p<0.05). Dominant hand movement rate was higher in patients with higher education and in those who worked tiny movements demanding job (p<0.05). Hard work had a negative impact on the autonomy evaluation (p<0.05). Patients with multiple sclerosis evaluated their quality of life on average (50 points of 100). Patients over 40 years evaluated their psychical health better than younger ones significantly (p<0.05). Patients with longer multiple sclerosis duration evaluate their physical health worse than ones with shorter multiple sclerosis duration (p<0.05). The increase of hand muscles strength did not improve evaluation of quality of life (p>0.05). The increase of hand movement rate and patient autonomy improved evaluation of physical and mental health respectively significantly (p<0.05).
Conclusions. 1. Applied work therapy improved the strength of both hands and the hand
movement rate of the patients with multiple sclerosis significantly (p<0.05) and FNT scores increase more than 10 scores significantly (p<0.05). 2. The positive change of motor hand function and autonomy of the patient with multiple sclerosis is related with younger age (p<0.05). The positive relation is determined of: dynamic hand strength change and shorter illness duration; dominant hand movement rate change and higher patient’ education and job demanding tiny hand movements; also of autonomy change and not hard work (p<0.05). 3. The increase of hand movement rate and autonomy improved the evaluationof physical and mental health of the patients with multiple sclerosis respectively (p<0.05). The increase of hand muscle strength was not related with quality of life significantly (p>0.05)
SANTRUMPOS
CNS – centrinė nervų sistema;DOFS – dubens organų funkcijos sutrikimas; ET – ergoterapija;
FNT – funkcinio nepriklausomumo testas; GK – gyvenimo kokybė;
IS – išsėtinė sklerozė;
ISGK-54 –sergančiųjų išsėtine skleroze gyvenimo kokybės įvertinimo klausimynas; SN- statistiškai nereikšminga.
ĮVADAS
Temos aktualumas. Išsėtinė sklerozė – jauno ir darbingo amžiaus žmonių liga, trunkanti
ilgai ir dažnai nuo pat pradžios apribojanti sergančiojo darbingumą [19].Ši sunki neurologinė liga daugiausiai pažeidžia jaunus, aktyvius ir darbingus žmones. Vidutinis sergančiojo IS amžius ligos pradžioje – apie 30 metų, ligos pikas būna 21 – 25 gyvenimo metais [15].
Remiantis moksliniais tyrimais, viršutinės galūnės veiklos sutrikimas pasitaiko apie 75 proc. išsėtine skleroze sergančių asmenų, ribodamas savarankiškumą ir sukeldamas sunkumų atlikti kasdienę veiklą [84; 65]. Mokslinėje literatūroje galima rasti tyrimų, nagrinėjančių sergančiųjų išsėtine skleroze rankų funkciją. Autoriai savo darbuose nurodė rankų funkcijos svarbą tiek asmens savarankiškumui, tiek gyvenimo kokybei [74;69; 92; 33].
Gyvenimo kokybė yra integralus rodiklis, apibūdinantis bendrąją sergančiųjų tam tikra liga sveikatą. Nustačius išsėtinės sklerozės klinikinį pasireiškimą, esant nepakankamam gydymo veiksmingumui, iškyla paciento gyvenimo kokybės vertinimo reikšmė. Atsižvelgus į veiksnius, turinčius įtakos sergančiųjų gyvenimo kokybei, juos galima aktyviai koreguoti ir žymiai pagerinti ligonio gyvenimą. Specialistui itin svarbu žinoti ligonio suvokimą ir nuomonę apie ligą, aplinką, jo psichologinę būklę ir tai, kaip pats ligonis vertina savo gyvenimo kokybę.
Reabilitacija siekiama padidinti paciento nepriklausomumą ir gyvenimo kokybę, bei sumažinti neįgalumą. Pagrindiniai aspektai vertinant reabilitacijos rezultatus yra konkretaus paciento poreikių įvertinimas ir jo gyvenimo kokybės pagerinimas. Motorinės funkcijos įvertinimas gali padėti nustatyti ligos stadiją, tačiau neatspindi subjektyvaus žmogaus gyvenimo kokybės pojūčio. Ergoterapijos, kaip vienos iš daugiadisciplininės reabilitacijos programos dalių gydant išsėtinę sklerozę tikslas grąžinti, išlaikyti ar kompensuoti sutrikimus tikslinga veikla, atsižvelgiant į asmens gebėjimus, profesinius ir aplinkos poreikius [95]. Ergoterapeutas atlieka svarbų vaidmenį bendraujant ir dirbant su IS sergančiais žmonėmis. Jis padeda organizuoti ligonio tikslingą veiklą, stengiasi užkirsti kelią ligos progresavimui, siekia koreguoti sutrikusias funkcijas [93].
Darbo naujumas. Išlaikytas savarankiškumas yra svarbus veiksnys, turintis įtakos asmens
orumui bei gyvenimo kokybei, todėl taikant reabilitaciją svarbu stengtis atstatyti ar palaikyti turimas rankų funkcijas. Tačiau, daugelio mokslininkų teigimu, viršutinės galūnės funkcijos sutrikimas sergantiesiems išsėtine skleroze yra per retai testuojamas, vertinamas ir pripažįstamas kaip išsėtinės sklerozės pasireiškimo simptomas [69; 61;39]. Todėl būtina vertinti viršutinės galūnės funkciją bei pritaikyti įvairias reabilitacijos programas, gerinančias šią funkciją. Ergoterapija, kaip reabilitacijos dalis, yra vienas pagrindinių šios funkcijos gerinimo metodų. Lietuvoje atliktuose sergančiųjų išsėtine skleroze gyvenimo kokybės vertinimo tyrimuose nėra analizuotos rankos funkcijos pokyčio po ergoterapijos bei savarankiškumo sąsajos su gyvenimo
kokybe. Šio tyrimo tikslas yra įvertinti asmenų, sergančių išsėtine skleroze, rankų motorinės funkcijos, savarankiškumo bei gyvenimo kokybės sąsajas taikant ergoterapiją.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti sergančiųjų išsėtine skleroze, rankų motorinės funkcijos,
savarankiškumo bei gyvenimo kokybės sąsajas taikant ergoterapiją.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti sergančiųjų išsėtine skleroze rankų motorines funkcijas bei savarankiškumą prieš ir po ergoterapijos taikymo reabilitacijos skyriuje.
2. Nustatyti rankų motorinės funkcijos ir savarankiškumo pokyčio ryšį su sergančiųjų išsėtine skleroze sociodemografiniais ir darbiniais ypatumais.
3. Nustatyti sergančiųjų išsėtine skleroze rankų motorinės funkcijos, savarankiškumo bei gyvenimo kokybės sąsajas.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Išsėtinės sklerozės apibrėžimas ir etiologija
Kaip cituojama daugelyje neurologijos vadovėlių, išsėtinė sklerozė (IS) (lot. Sclerosis
disseminata) apibrėžiama kaip demielinizuojanti centrinės nervų sistemos uždegiminė liga,
pasireiškianti kartotiniais ar nuolat progresuojančiais neurologinės disfunkcijos simptomais, sukeliančiais negalią [20]. IS – autoimuninė liga. Tai reiškia, kad kūno imuninė sistema klaidingai atakuoja save pačią, pažeisdama ląsteles, audinius ir organus, sukelianti negrįžtamą CNS pažeidimą bei lėtinę neurologinę negalią. Šiai ligai būdingi demielinizacijos židiniai galvos ir/ar nugaros smegenyse su laipsniniu ir negrįžtamu aksonų pažeidimu [2]. IS vystosi sutrikus elektrinių impulsų perdavimui iš CNS į periferinę nervų sistemą dėl mielino pažeidimo. Mielinas – lipidinė medžiaga, kuri apsaugo nervą ir sudaro sąlygas plisti nerviniams impulsams. Sergant IS nyksta mielino dangalas, todėl sutrinka judesiai. Sunykusio mielino vietose, atsiranda sukietėjimai, randai – sklerozinės plokštelės, ligai progresuojant jų padaugėja, jos apima visas kitas smegenų dalis [19].
Konkrečios IS išsivystymo priežastys nenustatytos, tačiau pasiūlyta nemažai jos etiologijos hipotezių. Manoma, kad IS yra heterogeniška multietiologinė liga, sukeliama daugelio skirtingų organizmo genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos [1]. Taip pat yra manoma, kad ligos atsiradimui, gali turėti reikšmės virusinės infekcijos, toksinės medžiagos, imuniteto pakitimai. Dabartiniais duomenimis, IS nėra užkrečiama, tačiau diskutuojama genetinių faktorių įtaka polinkiui susirgti [19].
Tyrimai rodo, kad genetiniai, aplinkos ir infekciniai veiksniai gali lemti IS išsivystymą. Daug imunologinių IS tyrimų buvo atlikta su gyvūnų vadinamaisiais eksperimentinio autoimuninio encefalomielito (EAE) modeliais. Remiantis jais ir žmonių su IS stebėjimais, aprašoma keletas imuninių mechanizmų, būdingų IS išsivystymo procesui [45].
Pati IS nėra paveldima liga – gali būti paveldimas tik imuninės sistemos nepilnavertiškumas ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Apie 10-20 proc. visų žmonių, sergančių IS, turi giminaičių, taip pat sergančių šia liga. Jeigu vienas tėvų serga IS, tikimybė, kad sirgs ir vaikai, yra tokia: dukroms – 0,4 proc., sūnums – 0,2 proc. Šie skaičiai rodo, kad negalima visiškai neigti genetikos įtakos ligos atsiradimui. Išsėtinei sklerozei išsivystyti turi įtakos ne vienas, o daugelis veiksnių– jie veikia vienas kitą, jų veikimas vienijasi, o dėlto gali išsivystyti liga [36].
Dažniausiai nurodomi šie etiologiniai veiksniai:
Virusai, tiesiogiai pažeidžiantys oligodendrogliją. Nervinis audinys paveikiamas nespecifinio egzogeninio viruso (alergeno). Tai gali būti maisto baltymai, virusai,
bakterijos. Nervų sistemoje atsiradę antialergenai vykdo degeneracinius šios sistemos pakitimus;
Bakterijos. Manoma, kad kryžmiškai reaktyvūs antigenai skatina atsipalaiduoti citokinus;
Sutrikusios oligodendroglijos funkcijos ar regeneracija;
Dieta, keičianti membranų sudėtį, makrofagų aktyvumą ir prostaglandinų sintezę; Genetiniai veiksniai;
Įvairūs kiti mechanizmai – toksinai, endokrininiai veiksniai, stresas. Yra ligonių, kurie susirgo po apsinuodijimo toksinėmis medžiagomis (cianidais, švinu, arsenu), kurios suardo organizme natūralius medžiagų apykaitos procesus. Endokrininių liaukų hormonai turi įtakos ląstelių membranų pralaidumui, veikia angliavandenių, riebalų, baltymų, elektrolitų apykaitą [4].
Kaip teigia Kaubrys ir kt. (2009), aplinkos veiksnių įtaka IS prasidėti daugelį metų buvo aktyviai tyrinėta, bet nepavyko rasti nei vieno tiesioginio IS priežastinio aplinkos veiksnio. Buvo pastebėta, kad ligos paūmėjimas priklauso nuo metų laiko. Rudenį ir žiemą padidėja uždegimą skatinančio gama interferono gamyba, ir tai gali turėti įtakos ligos sezoniškumui [10]. Tačiau kitų autorių teigimu, aplinkos veiksniai, manoma, yra vieni svarbiausių, lemiančių IS išsivystymą. Tarp šių veiksnių paminėtini asmens gimimo mėnuo ir vitamino D koncentracija organizme, kuri gali kisti priklausomai nuo geografinės padėties ir metų laiko, tačiau vieningo požiūrio šių veiksnių atžvilgiu nėra [68].
Ilgai manyta, kad traumos ir stresas gali sukelti ar suaktyvinti IS, tačiau, išsamiai išanalizavus sukauptus duomenis ryšio tarp emocinio streso ir fizinių traumų bei IS aktyvumo įrodyti nepavyko [11].
Nepaisant daugybės epidemiologinių ir imunologinių tyrimų, IS etiologija iki šiol išlieka mįslinga. Nors paskutiniais metais pastebimas didelis žinių progresas, ieškant IS priežasčių, tačiau perversmas, kuris galėtų išryškinti naujus šios ligos faktus, dar neatėjo [24].
1.2. Išsėtinės sklerozės klinika
Išsėtinė sklerozė yra heterogeninė liga, neturinti nė vieno specifinio simptomo [50]. Išsėtinės sklerozės eiga yra visiškai neprognozuojama, kiekvienam žmogui gali pasireikšti visiškai skirtingi simptomai, kurie, laikui bėgant, gali keistis. Yra tikimybė, kad kis ir jų trukmė bei intensyvumas [5]. Sergančiųjų IS klinikiniai simptomai gali labai skirtis – nuo vieno buvusio optinio neurito, kuomet liga prasideda vienu simptomu (monosimptominė pradžia 80 proc.
pacientų) iki visiško paralyžiaus, dubens organų funkcijos sutrikimo [82]. Pirmieji ligos simptomai paprastai atsiranda tarp 10 ir 50 metų amžiaus [76]. Tipiškais IS simptomais laikomi motoriniai sutrikimai (vienos ar daugiau galūnių silpnumas ar paralyžius, spastiškumas); jutimo sutrikimai (parastezijos, sumažėję vibracijos ir padėties jutimai), regos sutrikimai (optinis neuritas, regėjimo aštrumo ir akipločio sutrikimai), smegenų kamieno ir smegenėlių pažeidimo simptomatika (ataksija, intencinis tremoras, vertigo, diplopija), dubens organų funkcijos sutrikimai (šlapimo/išmatų nelaikymas ar susilaikymas), taip pat dažnai šiuos simptomus lydi skausminis sindromas, generalizuotas nuovargis, nuotaikos ir kognityviniai sutrikimai [78; 83; 85]. IS simptomų įvairovė yra labai plati, daugelis jų yra mažai susiję su ligos trukme, pakitimų išreikštumu magnetinio rezonanso tomografijoje, simptomai dažnai persidengia tarpusavyje – vienas simptomas gali sustiprinti kitą simptomą arba jo korekcijai skiriamas vaistas gali išprovokuoti papildomus simptomus. Pagal tai IS simptomai klasifikuojami į pirminius ir antrinius (1 lentelė) [27] .
1 lentelė. Išsėtinės sklerozės klinikiniai simptomai(sudaryta pagal [27])
Pirminiai simptomai Antriniai simptomai
Nuovargis Skausmas
Regėjimo sutrikimai Nuovargis
Raumenų silpnumas Miego sutrikimai
Jutimų sutrikimai Adaptacijos sutrikimai
Pažintinių funkcijų sutrikimai Raumenų atrofija
Dubens organų funkcijos sutrikimai Osteoporozė
Infekcijos
Skirtingų tyrimų duomenimis, pirmųjų simptomų požymiai, ypač regos funkcinės sistemos pažeidimas, ir mažesnis pakenktų sistemų skaičius gali būti susijęs su geresne ligos prognoze [97]. Pirmieji ligos simptomai pasireiškę vyresniame amžiuje galėtų būti blogesnės prognozės požymiai [48].
Išskiriama ir retų IS klinikinių simptomų grupė. Retai IS metu pasireiškia afazija, ekstrapiramidiniai judesių sutrikimai, kvėpavimo sutrikimai, karščiavimas, pagumburio, hipofizės, autonominės simpatinės nervų sistemos sutrikimai. Pasireiškus neįprastiems simptomams reikia dar kartą peržiūrėti IS diagnozę, atmesti kitas ligas ir nepamiršti apie gretutinių ligų galimybę [27].
Apžvelgsime pagrindinius IS klinikinius simptomus.
Nuovargis yra vienas iš dažniausių ir labiausiai sergančiuosius IS varginančių simptomų.
Jis nustatomas iki 53–90 proc. IS sergančių ligonių [64]. Savo pobūdžiu jis skiriasi nuo įprastinio raumenų nuovargio po fizinio krūvio. Nuovargis yra susijęs su poilsio poreikiu, kantrybės stoka, sumažėjusia motyvacija, jį stiprina įtampa, stresas, depresija. Nuovargio simptomus palengvina poilsis, miegas, teigiami pojūčiai. Nuovargis paprastai yra ryškesnis, esant aukštai aplinkos temperatūrai arba drėgmei, nes tada nežymiai pakyla ir kūno temperatūra [8; 51].
Jutimų funkcijos sutrikimai. Ligoniai jaučia lyg adatėlių badymą, nutirpimą, nejautrumą,
veržimą tai vienoje, tai kitoje kūno vietoje [8]. Gali išnykti gebėjimas justi temperatūrą, spaudimą, vibraciją. Iš pradžių šie pojūčiai gali atsirasti ir dingti, jų pasireiškimo vieta gali keistis. Po kiek laiko jutimų susilpnėjimas gali tapti nuolatiniu ir kelti problemas kasdieniniame gyvenime. Kai kuriems ligoniams tam tikrose kūno dalyse sutrinka kūno padėties jutimas (propriorecepcinis jutimas), tuomet smegenėlės negauna ,,informacijos” iš raumenų ir sąnarių apie esamą kūno dalių padėtį. Dėl to sutrinka pusiausvyra, o judesiai tampa nestabilūs [31].
Motorinės funkcijos sutrikimai. Ligoniai jaučia vienos ar kelių galūnių silpnumą,
sustingimą, sunkumą, greitesnį nuovargį [8]. Motoriniai simptomai dažnai pasireiškia drauge su sensoriniais. Ligonis jaučiasi „sunkus”, jo viena koja ar ranka sustingusi, jis greitai pavargsta. Sunku atlikti tikslius motorinius judesius. Raumenys po truputį silpsta, tampa spastiški, padidėja jų tonusas bei refleksai. Dėl spastinių paralyžių ligonis greitai pavargsta [31; 89].
Raumenų spastiškumas. Tai viena iš svarbiausių problemų sergančiųjų išsėtine skleroze.
Pasak Didžiosios Britanijos išsėtinės sklerozės draugijos, 64 proc. žmonių, sergančių IS, turėjo raumenų sustingimus, o 51 proc. –stiprius spazmus. 31 proc. apklaustųjų dėl raumenų spazmų ir jų sustingimo turėjo problemų kasdienėje veikloje. Tolesni tyrimai parodė, kad spastiškumas yra plačiai paplitęs tarp sergančiųjų ir smarkiai susijęs su jų funkciniu pajėgumu. Nervų sistemai normaliai veikiant, raumenys, atliekantys judesį, susitraukia, o tuo tarpu priešingai veikiantys – atsipalaiduoja. Tokia raumenų darbą koordinuojanti nervų sistemos veikla ir lemia tai, kad mūsų judesiai yra sklandūs, be trūkčiojimų. Tačiau sergant IS tokia pusiausvyra gali sutrikti – priešingai veikiantys raumenys lieka susitraukę, todėl atsiranda raumenų spastiškumas. Esant raumenų spastiškumui, padidėja jų sustingimas, todėl įprastiems judesiams atlikti sunaudojama žymiai daugiau energijos. Sumažinus spastiškumą judesiai pasidaro laisvesni, pagerėja jų koordinacija, sumažėja bendras nuovargis [38].
Tremoras– tai galūnių, o kartais ir galvos, drebėjimas ar galūnių svyravimai judesių metu.
Trečdalis sergančiųjų IS kenčia nuo tremoro. Tai gali būti viena iš pagrindinių žmogų luošinančių priežasčių: kasdieniame gyvenime, rašant, valgant, rengiantis ar laikantis įprastos higienos. Tremorui, kaip ir visiems IS simptomams, yra būdinga tai, kad jis gali savaime atsirasti ir savaime praeiti. Tai yra bene vienas sunkiausiai gydomų IS simptomų. Yra keletas drebėjimo atmainų: kai kurie ligoniai eidami plačiai svyruoja (ataksija), tuo tarpu kitiems būna tik smulkus drebėjimas – tremoras. Vieniems jis atsiranda ramybės būklėje, kitiems – tikslingų judesių metu. Vieniems jis dažnas, kitiems – retas. Vieniems dreba rankos, kojos, kitiems – galva, liemuo ar sutrinka kalba. Vieni tampa bejėgiai, nedarbingi, kiti jaučia tiktai lengvą nepatogumą. Drebėjimas dažniausiai atsiranda demielinizacijos procesui pažeidus smegenėles. Drebėjimas, kaip ir daugelis kitų neurologinių simptomų, sustiprėja stresų, nervinės įtampos ar didelio susijaudinimo metu [51].
Koordinacijos ir pusiausvyros pažeidimai pasireiškia galūnių drebėjimu, eisenos, kalbos
sutrikimu [22]. Jei pažeidžiamos smegenėlių dalys, jos nesugeba kontroliuoti atkeliaujančios informacijos, o gebėjimas reguliuoti judesius, vienas kito atžvilgiu, sutrinka. Judesiai tampa trūkčiojantys ir blogai koordinuoti, ataksiniai. Viršutinių galūnių ataksija pasireiškia tremoru, ligonio rankos ima drebėti, kai jis nori atlikti suplanuotą judesį. Drebėjimas tuo stipresnis, kuo tikslesnį judesį ligonis stengiasi atlikti [8;51].
Regėjimo funkcijos sutrikimai. Gali susilpnėti regėjimo aštrumas (dažniau – vienos
akies), išsivystyti visiškas aklumas, atsirasti skausmas akies duobėje ar už jos, dvejinimasis, susiaurėti akiplotis [51].
Dubens organų funkcijos sutrikimai pasireiškia šlapimo bei išmatų susilaikymu arba
nelaikymu [22]. Įprastinis reiškinys sergant IS yra šlapinimosi sutrikimai dėl stuburo smegenų pažeidimo. Ankstyvojoje ligos stadijoje šlapinimosi sutrikimai yra vienas labiausiai traumuojančių pacientus veiksnių. Šlapimo pūslės hiperrefleksija (neslopinami refleksiniai šlapimo pūslės susitraukimai) būna 2/3 pacientų, pasireiškianti padažnėjusiu ir sunkiai sulaikomu šlapinimusi, pereinanti į šlapimo nelaikymą. Nepakankamai koreguojant neurogeninės šlapimo pūslės disfunkciją, ilgainiui tai gali pažeisti inkstus [8].
Be šių išvardintų dažniausiai pasitaikančių sutrikimų, liga kartais pasireiškia pažinimo funkcijų sutrikimais, epilepsijos priepuoliais, ūminiais nuotaikos pasikeitimais, skausmais [22].
Sirgdami IS įvairaus pobūdžio skausmus patiria 2/3 pacientų. Dažniausiai skausmas yra lėtinis (50 proc. IS pacientų), tačiau gali pasireikšti ir ūmiai arba intermituojančiai. Skausmai dažniau vargina vyresnius ir ilgiau sergančius IS pacientus, taip pat esant spastiškumui ir mielopatijai. Skausmas dažnai didėja naktimis ir ryškiai keičiantis aplinkos temperatūrai. Nors IS skausmas kartais gali būti gana stiprus ir varginantis, tačiau paprastai dėlto ligonių fizinis aktyvumas nesumažėja ir nėra jokio pagrindo blogoms ateities prognozėms. Tyrimai rodo, kad skausmas ligoniams sukelia mažiau problemų, nei daugelis kitų IS simptomų [49].
Apibendrinant galima teigti, kad išsėtinė sklerozė polimorfiška liga, kurios simptomai yra labai įvairūs ir nėra nei vieno specifinio, būdingo tik šiai ligai. Sergantieji patiria visą „puokštę“ simptomų pradedant nuo klasikiniais laikomų judėjimo funkcijos sutrikimų iki kognityvinių funkcijų sutrikimų, depresijos, nuovargio, tačiau jie visi tarpusavyje glaudžiai susiję. Vieno simptomo paūmėjimas paveikia bendrą sergančiųjų išsėtine skleroze sveikatos būklę. Nuovargio pasireiškimas sumažina motorikos ir kognityvines funkcijas sutrikdydamas asmenų veiklą, bei pablogindamas gyvenimo kokybę.
1.3. Išsėtinės sklerozės epidemiologija
Manoma, kad visame pasaulyje IS serga apie 2,5 mln. žmonių. Nors IS sergama visose pasaulio šalyse, tačiau nevienodai. IS užima trečiąją vietą tarp dažniausiai pasitaikančių neurologinių ir negalią sukeliančių ligų [79]. Daugiau nei 350 tūkst. Europos ir per 1 mln. pasaulio gyventojų serga šia liga [3]. JAV išsėtine skleroze serga apie 400 tūkst. žmonių. Šioje šalyje kiekvienais metais užregistruojama 10 000 naujų susirgimo IS atvejų [83].
IS paplitimas labai priklauso nuo geografinių veiksnių ir gyventojų etninių požymių. Ši liga labai paplitusi (daugiau kaip 30 ligonių/100 tūkst. gyventojų) Šiaurės Europoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Australijoje, vidutiniškai (5–29 ligoniai/100 tūkst. gyventojų) – Viduržemio jūros baseine, pietinėse JAV valstijose, pietinėje Pietų Amerikos dalyje; mažai (mažiau kaip 5 ligoniai/100 tūkst. gyventojų) – Azijoje, Afrikoje, Centrinėje Amerikoje ir šiaurinėje Pietų Amerikos dalyje. Vidurio Europos, Skandinavijos šalyse išsėtine skleroze serga daugiau kaip 100 žmonių/100 tūkst. gyventojų. Sulig kiekvienu laipsniu tolstant nuo pusiaujo link šiaurės sergamumas IS didėja maždaug 0,33 sergančiųjų/100 tūkst. gyventojų. Kasmet Europos šalyse naujai nustatoma nuo 4 iki 7 susirgimų/100 tūkst.gyventojų [52; 91]. Mirtingumo nuo IS rodiklis Europoje 100 000 gyventojų svyruoja nuo 0,5 iki 3,6 [88].
Lietuva priklauso didelio paplitimo zonai [13]. Kasmet Lietuvoje nustatoma iki 80 naujų susirgimų IS, tai sudaro 4 atvejus/100 tūkst. gyventojų ir atitinka vidurio Europos sergamumo IS rodiklius. Priklausomybė Šiaurės Europos tautoms arba kilmė iš jų laikoma vienu pagrindinių IS rizikos veiksnių. Išsėtine skleroze šiek tiek dažniau serga labiau išsilavinę ir aukštesnės socialinės bei ekonominės padėties žmonės. „Švari" aplinka, atrodo, skatina didesnį sergamumą išsėtine skleroze. Paskutinis tyrimas apie IS paplitimą Kauno mieste atliktas 2002 metais. Nustatyta, kad šios ligos paplitimas yra 56 atvejai/100 tūkst. gyventojų. Kaunas priklauso didelio IS paplitimo sričiai [24].
Sergamumas kitomis autoimuninėmis ligomis nėra susijęs su sergamumu išsėtine skleroze. Išsėtine skleroze moterys serga 1,5–2 kartus dažniau negu vyrai. Šis santykis dar didesnis (3:1) tarp asmenų, kurie suserga išsėtine skleroze iki 15 arba vyresni negu 50 metų. Vyrai dažniau serga pirmine progresuojančia IS forma. Išsėtine skleroze dažniausiai susergama tarp 18 ir 50 metų, tačiau liga gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmonėms [11; 56].
Apibendrinant galima teigti, jog sergamumas išsėtine skleroze pasaulyje ir Lietuvoje yra gana didelis ir augantis, o išsėtinė sklerozė – klastinga liga, paveikianti jaunus žmones, ypač moteris.
1.4. Sergančiųjų išsėtine skleroze gyvenimo kokybė ir jos vertinimas
1993 m. Pasaulio sveikatos organizacija pasiūlė gyvenimo kokybės apibrėžimą. Gyvenimo kokybė (GK) – tai individualus savo gyvenimo kultūros ir vertybių sistemos vertinimas, kurioje individas gyvena, susijęs su jo tikslais, viltimis bei interesais [9].
Mokslinėje literatūroje vertinant sergančiųjų įvairiomis ligomis gyvenimo kokybę, išskiriama su sveikata susijusios gyvenimo kokybės samprata. Su sveikata susijusi GK yra skirtumas tarp lūkesčių ir patirties, kitaip tariant, neatitikimas tarp sveikatos, kurios tikimasi ir kokia ji yra [58; 44]. Tam įtakos turi paciento sveikata ir sveikatos priežiūra [46].
Išsėtinė sklerozė veikia ir ligonio, ir jo šeimos narių gyvenimo kokybę. Dauguma pacientų, turinčių nežymų negalios laipsnį, diskomforto įvairiose gyvenimo sferose nepatiria [81].Tiriant sergančiųjų IS gyvenimo kokybę, būtina įvertinti ne tik fizinę, socialinę, bet ir emocinę būklę – nerimo ir depresijos pasireiškimo lygius, kurie labai svarbūs gyvenimo kokybės suvokimui [40]. IS progresuojant multisisteminiai sutrikimai gali paveikti daugelį kasdienio gyvenimo aspektų bei sukelti fizinių, psichologinių ir socialinių problemų. Ilgą laiką manyta, kad svarbiausias medikų rūpestis yra mobilumas, ir mažai dėmesio skirta psichosocialinėms problemoms. Tokia nuomonė susiformavo manant, kad pagerėjus motorinėms funkcijoms, psichosocialiniai sutrikimai savaime sumažės ar išnyks. Tačiau IS labiau yra simptomų rinkinys nei vienas aiškus klinikinis paveikslas ir psichosocialiniai sutrikimai yra tokie pat svarbūs kaip ir fiziniai [95]. Tyrimais nustatyta, kad psichinės gyvenimo sferos pokyčiai reikšmingai stipriau veikia fizinę gyvenimo kokybę, o fizinės gyvenimo srities pokyčiai tokio reikšmingo poveikio psichinėms gyvenimo sritims neturi [18].
Krančiukaitės ir kt. (2007) teigimu, gyvenimo kokybei įtaką daro asmens fizinės, dvasinės, sveikatos būklės, nepriklausomumo laipsnis ir socialinis ryšys su aplinka [14]. Nustatytos ir GK, sveikatos, ypač dvasinės bei religingumo sąsajos [30].
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, gyvenimo kokybei vertinti naudojamos įvairios metodikos [53]. Visų gyvenimo kokybės klausimynų bendrosios ypatybės yra šios: respondentai patys vertina savo gyvenimo kokybę; tam naudojamos įvairios skalės, sudarytos iš daugelio klausimų [6]. Vertinant tyrimo duomenis, ypatingas dėmesys skiriamas tiriamųjų atrankos kriterijams bei tiriančiųjų profesionalumui. Hobart ir kt., vertinę IS sergančiųjų GK, naudodami SF–36 klausimyną, pastebėjo, kad beveik 25 proc. sunkiai sergančiųjų sunkiai suvokia klausimyną, todėl jų atsakymus būtina kontroliuoti ir vertinti atsargiai [63].
Furmonavičiaus (2001) teigimu, pritaikant GK vertinimą klinikinėje praktikoje, aprėpiamas platesnis ligonio problemų ratas, nustatomos svarbiausios paciento problemos, kurioms reikėtų teikti pirmenybę planuojant gydymą [7]. Toks sprendimų būdas pagerintų gydymo rekomendacijų laikymąsi ir pasitenkinimą gydymu.
1.5.
Sergančiųjų išsėtine skleroze gyvenimo kokybės tyrimai Lietuvoje ir
pasaulyje
Sergančiųjų išsėtine skleroze asmenų gyvenimo kokybės problema yra plačiai nagrinėjama pasaulyje. Lietuvoje nėra atlikta tiek daug tyrimų, nagrinėjančių sergančiųjų IS gyvenimo kokybę įvairiais aspektais. Vieni pirmųjų sergančiųjų IS gyvenimo kokybę Lietuvoje tyrė Leonavičius, Malcienė ir kt. [18]. Jų atliktame tyrime naudojant SF-36 klausimyną nustatyta, jog sergantieji IS savo fizinę ir psichinę gyvenimo kokybę vertino žymiai blogiau nei kontrolinės grupės sveiki asmenys. Bet kurios srities (fizinės, psichinės) pokytis veikdavo bendrąją GK, tačiau psichinės gyvenimo sferos pokyčiai stipriau veikė fizinę GK nei atvirkščiai.
Keletas tyrėjų analizavo tam tikrų IS simptomų įtaką sergančiųjų gyvenimo kokybei: - Vėbraitė ir Mickevičienė (2014) tyrė dubens organų sutrikimus (DOFS), sergant IS, ir
jų ryšį su gyvenimo kokybe. Tyrimo duomenimis, DOFS pasitaiko labai dažnai (apie 70 proc. sergančiųjų) ir tai turi neigiamos įtakos sergančiųjų gyvenimo kokybei. Įdomu tai, jog šių sutrikimų sąsajų su amžiumi, ligos trukme ir paūmėjimų skaičiumi nenustatyta [34].
- Leonavičius ir Adomaitienė (2012) tyrė depresijos pasireiškimą sergantiesiems IS ir jos įtaką paciento veiklos sritims. Atliktame tyrime nustatyta, jog beveik penktadaliui tiriamųjų pasireiškė depresija. Šansas jai pasireikšti yra 7,2 karto didesnis tiems pacientams, kuriems IS trukdo jų šeimos gyvenimui. Mokslininkų teigimu, depresijos
epizodas yra dažniausias psichikos sutrikimas, per visą gyvenimą pasireiškiantis kas antram sergančiajam išsėtine skleroze ir lemiantis psichinę negalią [17].
Kiti tyrėjai sergančiųjų IS gyvenimo kokybės pagerėjimą susiejo su taikytu gydymu ir metodikomis: kineziterapijos vandenyje (Leketaitė, 2011), ergoterapijos (Suvaizdytė, 2015) bei gydymo beta interferonais (Viesulaitė ir kt., 2007) taikymas turėjo teigiamą poveikį fiziniams ir psichiniams GK rodikliams.
Užsienyje sergančiųjų išsėtine skleroze gyvenimo kokybė nagrinėta ypač plačiai. Čia aptarsime naujausius tyrimus, susijusius su sergančiųjų IS gyvenimo kokybe.
Berrigan et al. (2016) atlikti tyrimai patvirtina neigiamą depresijos poveikį GK. Mokslininkai nustatė, jog depresija ir fizinės funkcijos sutrikimas turi didžiausią įtaką sergančiųjų IS gyvenimo kokybei. Šiek tiek mažiau įtakos daro gretutinės ligos, nuovargis ir nerimas, tačiau visi šie veiksniai įtakoja GK, ir juos koreguojant GK ženkliai pagerėja [41]. Milinis et al. (2016) ištyrė, jog sergančiųjų IS spastiškumas yra stipriai susijęs su fizinės funkcijos sutrikimu, depresija ir nerimu, nuovargiu, skausmu ir šlapimo pūslės sutrikimais. Šios tiesioginės sąsajos ženkliai blogina
gyvenimo kokybę ir savarankiškumą [77]. Kiti tyrėjai nustatė nuovargio sunkumo ir miego kokybės poveikį sergančiųjų IS gyvenimo kokybei [91].
Mohamadi et al. (2016) teigimu, įtakos gyvenimo kokybei turi ir asmeninės charakterio savybės. Mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, sergantieji IS dažniausiai buvo obsesinio-kompulsinio tipo asmenybės (šiam tipui būdingas perdėtas susitelkimas į tvarką ir perfekcionizmą), tačiau tik vengiančio tipo asmenybės charakterio bruožai (pasireiškiantys dideliu socialiniu nerimu) turėjo neigiamos įtakos gyvenimo kokybei. Autoriai pripažino, jog šis asmenybės tipas kartu su fizinės funkcijos sutrikimu ir psichine būsena daro didžiausią įtaką sergančiųjų IS gyvenimo kokybei [80].
Mokslinėje literatūroje aptinkama, jog geresnė sergančiųjų IS gyvenimo kokybė susijusi su aukštesniu išsilavinimu, užimtumu, pasitenkinimu darbu bei tinkamu darbu, o prastesnė GK susijusi su pasireiškiančių simptomų kiekiu ir sunkumu bei suvokiamu streso lygiu [42]. Kitų mokslinių tyrimų duomenimis, su sveikata susijusiai GK savarankiškumas, savigarba ir ligos suvokimas įtakos turi daugiau nei socialinė parama, socialiniai ir ekonominiai ištekliai bei klinikinės ligos charakteristikos, tokios kaip trukmė ar IS tipas [101].
Kiti mokslininkai tyrė įvairius metodus, turinčius teigiamos įtakos sergančiųjų IS gyvenimo kokybei. Nustatyta, jog fiziniai pratimai sergantiems lengva ar vidutine IS forma, stipriai sumažina nuovargį, pagerina mobilumą ir gyvenimo kokybę [75]. Kitas tyrimas atskleidė, jog didelio intensyvumo jėgos treniruotės patikimai sumažino periferinių neuždegiminių citokinų lygį, nuovargį ir pagerino su sveikata susijusią GK [67]. Taip pat patvirtintas teigiamas vaisto fampridino poveikis sergančiųjų IS motorinėms ir kognityvinėms funkcijoms, nuotaikai ir gyvenimo kokybei [86].
Apibendrinant apžvelgtus naujausius tyrimus apie sergančiųjų IS gyvenimo kokybę galime teigti, jog GK įtakos turi fiziniai, psichologiniai, socioekonominiai ir kiti veiksniai. Todėl gerinant GK svarbios tampa medicinos, psichinės sveikatos ir profesinės reabilitacijos intervencijos bei paslaugos.
1.6. Išsėtinės sklerozės poveikis sergančiojo rankų funkcijai ir
savarankiškumui
Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, nagrinėjusių sergančiųjų IS rankų funkciją. Autoriai savo darbuose nurodė rankų funkcijos svarbą tiek asmens savarankiškumui, tiek gyvenimo kokybei. Išlaikytas savarankiškumas yra svarbus veiksnys, turintis įtakos asmens orumui, todėl taikant reabilitaciją svarbu stengtis atstatyti ar palaikyti turimas rankų funkcijas.
Remiantis moksliniais tyrimais, viršutinės galūnės veiklos sutrikimas pasitaiko apie 75 proc. išsėtine skleroze sergančių asmenų, sukeldamas sunkumų atlikti kasdienę veiklą. Dažniausiai pasitaikantys viršutinių galūnių sutrikimai yra raumenų silpnumas, sumažėjęs judesio greitis, jutimų sutrikimai, pablogėjęs gebėjimas tiksliai kontroliuoti sugriebimo jėgą bei suprastėjęs rankos miklumas. Miklumas – tai smulkūs tikslingi judesiai, atliekami imant mažus daiktus tam tikrai užduočiai įgyvendinti. Jis susideda iš dviejų tarpusavyje susijusių įgūdžių, apimančių tikslią rankos judesių kontrolę ir smulkiąją motoriką [37; 70].
Ghandi et al. nustatė, jog sergančiųjų IS, netgi vertinamų žemais išplėstinės neįgalumo būklės įvertinimo skalės balais (1,5 ± 1,07), rankos miklumas yra mažesnis nei sveikų asmenų. Tyrėjai nurodė, jog dominuojančios rankos miklumo sumažėjimas yra neįgalumą sukeliantis veiksnys sergantiesiems IS. Be to, tyrimas atskleidė, kad mažesnis rankos miklumas ir ilgesnė ligos trukmė yra tiesiogiai susiję su aukštesniais įvertinimo skalės balais [55].
Guclu-Gunduz et al. nustatė, jog sergančiųjų IS rankos jėga (peties ir alkūnės lenkimas, žnybimas ir griebimas) yra mažesnė, jie prasčiau jaučia lengvą prisilietimą, atstumą tarp dviejų taškų bei vibraciją [57]. Lambercy et al. tyrimo duomenimis, sergančiųjų IS viršutinės galūnės judesiai yra daug lėtesni ir mažiau tikslūs lyginant su sveikais asmenimis [73]. Tą patvirtina ir lietuvių autorių atlikti tyrimai. Mickevičienės ir bendraautorių atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog sergančiųjų IS greitų bei tikslių judesių mokymosi ypatumai panašūs į sveikų asmenų, tačiau jie viską atlieka lėčiau [26]. Tai apriboja kasdienę veiklą, pablogindami smulkiosios motorikos įgūdžių atlikimą, tokių kaip daiktų paėmimas pirštais, jų išlaikymas rankoje, rašymas, drabužių sagstymasis, naudojimasis maisto įrankiais ir pan. [65].
Lamers at al. teigimu, sumažėjusi viršutinės galūnės raumenų jėga yra labiausiai kasdienę veiklą ir savarankiškumą ribojantis sutrikimas [74]. Kiti autoriai taip pat pripažįsta rankos funkcijos svarbą sergančiųjų IS savarankiškumui. Kraft et al. teigimu, viršutinės galūnės veiklos sutrikimas turi įtakos sergančiųjų išsėtine skleroze asmenų savarankiškumui bei galimybei naudotis pagalbinėmis vaikščiojimo priemonėmis [69]. Severijins et al. teigia, jog pernelyg greitas rankos nuovargis stipriai apriboja kasdienę veiklą ir turi įtakos ligos progresavimui [92].
Tačiau, daugelio mokslininkų teigimu, viršutinės galūnės funkcijos sutrikimas sergantiesiems išsėtine skleroze yra per retai testuojamas, vertinamas ir pripažįstamas kaip ligos pasireiškimo simptomas [39; 61; 69]. Tai gali riboti kompensacinių priemonių prieinamumą ligoniams, sergantiems IS ir tinkamos reabilitacijos programos pritaikymą. Lambercy et al. patvirtina, jog sergančiųjų IS viršutinių galūnių sutrikimo vertinimas ir stebėjimas yra svarbus suprantant ligos eigą, nustatant ir parenkant tinkamą gydymą ir optimalią priežiūrą [73].
Apibendrinant akivaizdu, jog viršutinės galūnės raumenų jėgos ir rankos miklumo sumažėjimas yra būdingas išsėtinės sklerozės pasireiškimo simptomas, rodantis ligos progresavimą
bei apribojantis sergančiųjų IS kasdienę veiklą bei savarankiškumą. Todėl būtina vertinti viršutinės galūnės funkciją bei pritaikyti įvairias reabilitacijos programas, gerinančias šią funkciją. Vienas pagrindinių šios funkcijos gerinimo metodų yra ergoterapija.
1.7. Sergančiųjų išsėtine skleroze ergoterapija
1.7.1. Sergančiųjų išsėtine skleroze ergoterapijos tikslai
Ergoterapija – pacientų galimybių grąžinimas, palaikymas ar pažeidimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius bei visuomenės nustatytus reikalavimus [21]. Ergoterapija apibrėžiama kaip gydymo metodas, kurio tikslas – pacientų galimybių sugrąžinimas, palaikymas arba sutrikimų kompensavimas. Tai holistinis medicinos metodas, paremtas prielaida, kad specialiai atliekamas veiksmas turi gydomąjį poveikį [29]. Amerikos ergoterapijos asociacija ergoterapiją apibrėžia kaip gydymą kasdiene veikla, darbu ar laisvalaikio užsiėmimais, siekiant didinti paciento savarankiškumą, stiprinti socialinį vystymąsi ir išvengti negalios. Ergoterapija apima adaptaciją aplinkoje, maksimalaus nepriklausomumo siekimą ir gyvenimo pilnatvės gerinimą [59]. Ergoterapeutas yra reabilitacijos komandos narys, todėl, nuolat konsultuodamasis su kitais komandos nariais, gali parinkti tinkamas pacientui ergoterapijos priemones ir metodiką [28].
Dėl IS simptomų įvairovės pacientui taikoma individuali reabilitacijos programa. Pavienės reabilitacijos priemonės taikomos ambulatorinėmis sąlygomis, diagnozavus ligą ir esant lengviems funkcijų sutrikimams [12].
1.7.2. Sergančiųjų išsėtine skleroze ergoterapijos priemonės ir metodai
Ergoterapijos priemonės ir metodai, taikomi pacientams, sergantiems išsėtine skleroze, gali nuolat kisti, nes ligos eiga yra nestabili ir pakankamai nenuspėjama. Pagrindiniai ergoterapijos metodai apima funkcinį treniravimą ir savipagalbos mokymą (kūno priežiūra bei buities darbai). Ergoterapijos priemonės sergant IS pritaikomos atsižvelgiant į konkretų funkcijos sutrikimą:
- esant judėjimo, koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimams ergoterapeutas pritaiko pratimus bei priemones viršutinės galūnės stambiųjų ir smulkiųjų raumenų jėgos stiprinimui bei užsiėmimus smulkiajai motorikai gerinti, priemones, palengvinančias kasdienės veiklos atlikimo funkcijas (specialių stalo įrankių, šukų naudojimas ir pan.);
- intenciniam tremorui mažinti ergoterapeutas gali parinkti ir pritaikyti sunkias apyrankes, treniruoti rankos funkciją;
- Sensoriniams sutrikimams gerinti taikomos lietimo, skirtingų temperatūrų bei skausmo jutimo priemonės ir technikos.
- Pažintinėms funkcijoms gerinti ergoterapeutas pateikia nedidelę dalį informacijos pacientui ir nuolat ją kartoja. Informaciją galima pateikti ir raštu.
- Mobilumui užtikrinti ergoterapeutas išmoko techniškai valdyti ir vairuoti vežimėlį bei naudotis pagalbinėmis priemonėmis.
Įvairūs moksliniai tyrimai patvirtina judesio mokymo programų efektyvumą gerinant rankos funkciją. Ypač efektyvios programos, turinčios „orientavimosi į klientą“ bei „pratimų laipsniškumo“ principus [94]. Guclu-Gunduz et al. atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog viršutinės galūnės stiprinimas kartu su sensoriniu rankos treniravimu gali padėti atstatant rankos funkciją sergantiesiems IS [57]. Kiti tyrėjai įrodė namų programos su elastinėmis juostomis efektyvumą gerinant rankos funkciją sergantiesiems išsėtine skleroze [66].
1.7.3. Ergoterapijos efektyvumo vertinimas
Išmokyti sergantįjį IS save apsitarnauti yra svarbiausias reabilitacijos tikslas. Planuojant pacientų, sergančių IS mokymą, ergoterapeutas turi tiksliai pasirinkti reikiamą modelį ir suplanuoti savo veiklą, ką konkrečiai mokys pacientus. Sėkmingam ergoterapijos tikslo pasiekimui reikia darnaus kiekvieno reabilitacijos komandos specialisto bendradarbiavimo su pacientu. Nurodoma, kad funkcinio nepriklausomumo gebėjimų įvertinimas yra svarbus reabilitacijos proceso komponentas. Vykdant pacientų, sergančių IS, rankų funkcijos bei kasdienių veiklų įvertinimą standartizuotais testais yra sudaroma galimybė vertinti ergoterapijos efektyvumą ar palyginti gautus duomenis su kitų šios srities specialistų atliktais darbais [71].
Vertindami paciento būklę, reabilitacijos specialistai turi nustatyti jo funkcinį lygį, o vėliau – pasiektą rezultatą. Tuo tikslu yra naudojamos standartizuotos skalės ir testai. Vertinant įvairių sistemų fiziologines funkcijas skalėmis, gauti rezultatai yra tik papildomi klinikinės diagnostikos rodikliai, tačiau vertinant negalią, dalyvumą ir socialinę integraciją, skalės ir testai yra pagrindinės priemonės, leidžiančios įvertinti ligonių būklę [25].
Spastiškumo laipsniui nustatyti naudojama modifikuota Ašvorto skalė. Raumenų jėgai vertinti naudojama Lovett’o skalė (balais). Funkcinio nepriklausomumo testas (FNT) – šiuo metu naudojama vertinant ligonius, patyrusius galvos smegenų traumas, sergančius išsėtine skleroze, ir visai nejautrus vertinant ligonius, kenčiančius nuo juosmens skausmų [25]. Vertinant FNT testu ir
norint išsiaiškinti tiek motorines, tiek ir pažintines pacientų funkcijas atskirai tyrėjai ergoterapeutui siūlo padalinti šį testą į motorinę ir pažintinę-socialinę dalis. Motorinę dalį sudarytų 13 vertinimo pozicijų, kurios vertina pacientų kasdieninę veiklą, o 5 likusios pozicijos įvertintų pacientų socialinius santykius bei jų pažintines funkcijas. Kiekvienos dalies vertinimo diapazonas nuo 1 iki 7 balų [60].
Mokslo literatūros duomenimis šiuo metu yra parengta nemažai ligonių funkcinės būklės vertinimo testų. Ergoterapeutas gali pasirinkti jam priimtiniausią testavimo metodą, kuris padėtų įvertinti paciento funkcinę, emocinę būklę, išsiaiškinti pacientų problemas, siekius bei padėtų įvertinti ergoterapijos efektyvumą [47].
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo atliktas Utenos ligoninės Reabilitacijos skyriuje 2015 m. rugsėjo mėn. – 2016 m. kovo mėn. Į tyrimą buvo įtraukti visi išsėtine skleroze sergantys pacientai, besigydantys stacionare ir sutikę dalyvauti tyrime. Pirmą kartą pacientų viršutinių galūnių funkcija bei gyvenimo kokybė įvertinta per pirmą parą nuo atvykimo į ligoninę. Antrą kartą pacientai vertinti prieš išvykstant, iki išvykimo likus 24 valandoms. Tyrime vertinta abiejų rankų funkcija. Tyrimą vykdė pati darbo autorė.
Remiantis praktiniu patyrimu ir literatūra, kiekvienam tiriamajam buvo pritaikyta individuali ergoterapijos programa, atsižvelgiant į testų rezultatus atvykus. Su pacientais buvo dirbama 10 dienų, kiekvieną dieną po 30 – 40 min. Su kiekvienu pacientu buvo dirbama individualiai.
2.2. Tyrimo bioetika
Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas: (2014 m. kovo mėn. 26 d., leidimo Nr. BEC-FMR (M) - 418, 1 priedas).Tyrime pacientai dalyvavo savo noru, prieš tai jie buvo informuoti apie būsimą tyrimą ir gautų duomenų anonimiškumą.
2.3. Tiriamųjų atranka ir imties charakteristikos
Tyrime dalyvavo išsėtine skleroze sergantys asmenys, atvykę reabilitacijai į Utenos ligoninę. Prieš pateikiant klausimus tiriamiesiems buvo duodama perskaityti asmens informavimo forma (2 priedas), kurioje pateikta informacija apie tyrimo temą, kokiu tikslu atliekamas šis tyrimas. Taip pat visiems asmenims, kurie dalyvavo tyrime buvo duodama pasirašyti asmens sutikimo forma (3 priedas). Visi pacientai, besigydantys šioje ligoninėje tyrimo vykdymo laikotarpiu, sutiko dalyvauti tyrime ir atitiko numatytus kriterijus:
- Asmenys, sergantys išsėtine skleroze;
Iš viso tyrime dalyvavo 20 pacientų – 3 vyrai ir 17 moterų. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes pagal ligos formą: pirminės-progresuojančios ligos formos grupėje buvo 4 asmenys, o recidyvuojančios-remituojančios ligos formos grupėje – 16 asmenų. Tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos pagal ligos formą pateiktos 2 lentelėje.
2 lentelė. Sociodemografinės charakteristikos Parametrai Ligos forma Iš viso (N=20) p Pirminė – prog- resuojanti (n=4) Recidyvuojanti – remituojanti (n=16) Lytis, n/proc.* Vyrai 1 / 25,0 2 / 12,5 3 / 15,0 SN Moterys 3 / 75,0 14 / 87,5 17 / 85,0 Amžius, metai, m±sn** 45,0±5,2 40,6±12,2 41,5±11,2 Min 40 24 24 SN Max 50 67 67 Ligos trukmė, mėn., m±sn** 18,3±8,9 9,6±6,2 11,3±9,6 Min 10 1 1 0,037 Max 30 40 40 Išsilavinimas, n/proc.* Nebaigtas vidurinis/vidurinis 1 / 25,0 7 / 43,8 8 / 40,0 Aukštesnysis 1 / 25,0 4 / 25,0 5 / 25,0 SN Aukštasis 2 / 50,0 5 / 31,3 7 / 35,0
*- tikslusis Fišerio testas; **-Mann-Whitney U testas; SN- statistiškai nereikšminga
Įvertinę skirtingų ligos formų trukmę, nustatėme, jog pirminė-progresuojanti išsėtinės sklerozės forma trunka beveik dvigubai ilgiau nei recidyvuojanti-remituojanti išsėtinės sklerozės forma (p<0,05).
2.4. Tyrimo metodika
Siekiant įvertinti tiriamųjų sociodemografinius parametrus, ligos formą bei eigą, buvo sudaryta individuali anketa, skirta sergantiesiems išsėtine skleroze (4 priedas). Anketa sudaryta autorės, remiantis moksline literatūra ir praktiniu patyrimu. Anketą sudaro 10 klausimų. 1 klausimas skirtas tiriamiesiems identifikuoti (inicialai), 2 ir 5 klausimai skirti ligos eigai ir trukmei įvertinti, 3-4 ir 6 klausimai skirti tiriamųjų sociodemografinėms charakteristikoms nustatyti, 7-10 klausimai – darbo specifikacijai bei kasdienės veiklos apribojimui nustatyti.
Plaštakų raumenų jėgai matuoti buvo taikoma dinamometrija. Dešinės ir kairės rankų plaštakų izometrinei raumenų jėgai vertinti buvo naudojamas hidraulinis rankos dinamometras (1 pav.). Jo ekrane rodoma maksimali griebimo jėga (0-90 kg), rodyklė automatiškai fiksuoja didžiausią parodymą. Dinamometro rankena yra pritaikoma pagal plaštakos dydį (5 pozicijos). Matuojant pacientas pasodinamas nuleistomis ir atitrauktomis 45 laipsnių kampu rankomis.
Kiekviena ranka atliekama po 3 bandymus. Vertinama kiekvienos rankos plaštakos raumenų jėga iš gautų trijų rezultatų išvedant vidurkį, visi duomenys pateikiami duomenų rinkimo lentelėse (5 priedas).
1pav. Hidraulinis rankos dinamometras
Pacientų savarankiškumui įvertinti buvo taikomas funkcinio nepriklausomumo testas
(FNT). Šiuo testu yra vertinamas ne tik ligonio sugebėjimas apsitarnauti, bet ir supratimas, išraiška,
socialiniai santykiai, problemų sprendimas, atmintis. Kiekviena veikla vertinama balais nuo 1 iki 7 (1 – reikalinga visiška pagalba (apsitarnavimas 0 proc.), 2 – maksimali pagalba (apsitarnavimas 25 proc.), 3 – vidutinė pagalba (apsitarnavimas 50 proc.), 4 – minimali pagalba (apsitarnavimas 75 proc.), 5 – priežiūra, 6 – modifikuota nepriklausomybė (įrankis), 7 – visiškai nepriklausomas. Vertinama 18-126 balų skale. Naudojant šį testą įvertinamos 18 pozicijų: valgymas, asmens higiena, maudymasis, viršutinės kūno dalies apsirengimas, apatinės kūno dalies apsirengimas, tualetas, šlapimo kontrolė, tuštinimosi kontrolė, persikėlimas: lova, kėdė, vežimėlis, persikėlimas: tualetas, persikėlimas: dušas, vonia, vaikščiojimas/judėjimas vežimėliu, lipimas laiptais, supratimas, išraiška, socialiniai santykiai, problemų sprendimas, atmintis. Šio tyrimo metu vertinimui naudojami šie testo punktai: valgymas, asmens higiena, maudymasis, viršutinės kūno dalies apsirengimas, apatinės kūno dalies apsirengimas, tualetas, judėjimas, socialiniai santykiai, problemų sprendimas, atmintis. Vertinimai pateikiami duomenų rinkimo lentelėse (6 priedas).
Rankos judesių dažniui ir greičiui vertinti buvo taikytas Tapping testas. Rankų judesių dažniui išmatuoti naudojamas stalas, popieriaus lapas ir tušinukas. Tiriamasis sėdi prie stalo, dominuojančioje rankoje virš popieriaus lapo laiko tušinuką. Tyrėjas duoda komandą ,,pasiruošti“ ir po 1-2 sekundžių komandą ,,op“, tiriamasis pradeda tušinuku kuo dažniau ir greičiau dėti taškelius, stengdamasis nepataikyti į tą pačią vietą. Užduotis: per vieną minutę, kas 10 sekundžių, pridėti, kiek galima daugiau taškelių į 6 kvadratėlius. Praėjus minutei duodama komanda ,,stop“, ir testas baigiamas. Suskaičiuojami kiekvieno langelio taškai ir jų skaičius įrašomas langelio kampe. Šešių
skaičių suma įrašoma lapo apačioje. Iš bendros judesių sumos, kompleksiškai galima spręsti apie maksimalų judesių dažnį ir greitį. Gauti rezultatai, iš kiekvieno langelio ir suskaičiavus vidurkį, įrašomi į lentelę, kuri pateikiama duomenų rinkimo lentelėse. Pagal lentelėje nurodytus normatyvus daromos išvados apie tiriamųjų judesių dažnį ir greitį (7 priedas).
Sergančiųjų išsėtine skleroze gyvenimo kokybei vertinti buvo naudojamas sergančiųjų
išsėtine skleroze gyvenimo kokybės (ISGK-54) įvertinimo klausimynas (8 priedas). Šis
klausimynas sudarytas iš 54 klausimų: 36 klausimai skirti sveikatos būklei apibūdinti (fizinė būklė, sveikatos suvokimas, pajėgumas, asmens apribojimai dėl fizinės būklės, skausmas, seksualinė funkcija, socialinė gerovė ir sveikatos sutrikimai) – maksimalus balų skaičius 100; ir 18 specifinių klausimų, susijusių su psichiniu būklės įvertinimu (sveikatos sutrikimai, bendra gyvenimo kokybė, emocinė savijauta, asmens apribojimai dėl emocinės būklės ir pažinimo funkcija) – maksimalus balų skaičius 100.
Remiantis literatūra bei praktiniu patyrimu, kiekvienam pacientui pagal jo testų rezultatus buvo sudaryta individuali ergoterapijos programa. Šią programą sudarė:
- pratimai ir priemonės viršutinės galūnės stambiųjų bei smulkiųjų raumenų jėgos stiprinimui ir smulkiosios motorikos gerinimui (9 priedas);
- judesių dažnio bei greičio lavinimas.
Ergoterapijos programoje taikytos tokios priemonės: masažinis žiedas „AkuRing“, mankštos kamuolys „Softgym“, žaidimas su mediniais kištukais „Ežiukas“ (9 priedas). Pratimai rankų funkcijai gerinti pateikti 10 priede.
2.5. Statistinės analizės metodika
Tyrimo duomenų analizė buvo atlikta SPSS 17.0 programa (angl. Statistical Package for the Social Sciences) ir Excel 2010 programa. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.).
Kiekybiniai duomenys pateikiami, kaip aritmetiniai vidurkiai (m) su standartiniu nuokrypiu (sn), nurodomos mažiausios (min) ir didžiausios (max) jų reikšmės. Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus, kai duomenys aprašomi keturlauke (2x2) dažnių lentele ir kai nors vienas tikėtinas stebėjimų skaičius mažiau penkių, papildomai skaičiuotas tikslus Fišerio (Fisher’s) kriterijus. Kiekybinių duomenų skirstinio normalumas vertintas Kolmogorovo-Smirnovo testu. Dviejų priklausomų imčių kiekybinių kintamųjų, kurių skirstinys statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo Normaliojo, vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Wilcoxon testas. Dviejų nepriklausomų
imčių kiekybinių kintamųjų, kurių skirstinys statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo Normaliojo, vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Mann-Whitney U testas.
Ryšiams tarp priklausomo kintamojo ir kelių nepriklausomų kintamųjų nustatyti naudota tiesinė daugialypė regresija, pasirinkus Enter metodą, o ryšiams tarp priklausomo kintamojo ir vieno nepriklausomų kintamojo nustatyti naudota paprastoji tiesinė regresija. Regresijos modelio tinkamumui nustatyti skaičiuotas Negelkerke determinacijos koeficientas ir pataisytasis determinacijos koeficientas (R²). Kai R²>0,2, modelis laikytas tinkamu duomenims.
Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu.
3. REZULTATAI
3.1. Sergančiųjų išsėtine skleroze rankų motorinės funkcijos ir
savarankiškumo įvertinimas prieš ir po ergoterapijos
Vertinant plaštakos raumenų jėgą, nustatyta, jog taikyta ergoterapijos programa pagerino tiek dešinės, tiek kairės plaštakos jėgą statistiškai reikšmingai (p<0,05) (2 pav.).
*- p<0,05, lyginant su rezultatu prieš ergoterapiją
2 pav. Plaštakos raumenų jėga prieš ir po ergoterapijos (m±sn)
Tyrimo rezultatai rodo, jog kairės plaštakos raumenų jėga yra didesnė nei dominuojančios dešinės tiek prieš, tiek po ergoterapijos. Galime daryti prielaidą, jog liga labiau įtakoja dominuojančią ranką taip pablogindama gyvenimo kokybę.
Ergoterapijos procedūros žymiai pagerino ir plaštakos judesių greitį bei dažnį. Atliekant Tapping testą dominuojančios rankos judesių dažnis nuo 32,0±9,1 judesių per minutę padidėjo iki 49,0±11,4 statistiškai reikšmingai (p<0,05) (3 pav.).
*- p<0,05, lyginant su rezultatu prieš ergoterapiją
3 pav. Plaštakos judesių greitis ir dažnis prieš ir po ergoterapijos (m±sn)
19,66 23,71 22,33 27,30 0 5 10 15 20 25 30 35
Dešinė plaštaka Kairė plaštaka
Jėg
a
(k
g)
Prieš ergoterapiją Po ergoterapijos
32,02 49,00 0 10 20 30 40 50 60 70
Prieš ergoterapiją Po ergoterapijos
T ap pin g tes ta s ( ju des ių sk aičius per m in)
Vertinant sergančiųjų išsėtine skleroze kasdienės veiklos sutrikimus, FNT testo rezultatai parodė, jog po taikytos ergoterapijos sergančiųjų išsėtine skleroze savarankiškumas vykdant kasdienę veiklą pagerėjo nuo 60,5±7,7 iki 70,9±5,8 balų (4 pav.). FNT testo savarankiškumo balų skirtumas prieš ir po ergoterapijos yra statistiškai reikšmingas (p<0,05).
*- p<0,05, lyginant su rezultatu prieš ergoterapiją
4 pav. Funkcinio nepriklausomumo testo balai vertinant pacientų savarankiškumą prieš ir po ergoterapijos (m±sn)
Remiantis tyrimo rezultatais galime teigti, jog gerinant sergančiųjų išsėtine skleroze abiejų rankų funkciją bei savarankiškumą taikyta ergoterapijos programa ženkliai pagerino plaštakos raumenų jėgos, judesio greičio ir dažnio bei pacientų savarankiškumo kasdienėje veikloje rodiklius (p<0,05).
3.2. Rankų motorinės funkcijos ir savarankiškumo pokyčio ryšys su
sergančiųjų išsėtine skleroze sociodemografiniais ir darbo ypatumais
Vertinant rankų motorinės funkcijos pokyčius nustatyta, jog po taikytų ergoterapijos procedūrų abiejų plaštakų maksimali griebimo jėga vidutiniškai padidėjo 4-5 kg, o judesio dažnis ir greitis padažnėjo17,0±4,6 taškelių per minutę. FNT testo balų skaičius padidėjo vidutiniškai 10,4±3,2 balų (3 lentelė).3 lentelė. Rankų motorinės funkcijos ir savarankiškumo pokyčiai po ergoterapijos
Vertinti parametrai Vidurkis Stand. nuokrypis Min. Max.
Dešinės plaštakos raumenų jėga (kg) 4,05 2,3 1 9
Kairės plaštakos raumenų jėga (kg) 4,95 1,4 3 8
Judesiai dominuojančia ranka (skaičius per min.) 17,0 4,6 12 27
Funkcinis nepriklausomumas (balai) 10,4 3,2 7 18
60,5 70,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Prieš ergoterapiją Po ergoterapijos
F NT ( ba la i)
