MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
AISTĖ TAMOŠAUSKAITĖ
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ, KURIEMS NUSTATYTA
AUTIZMO DIAGNOZĖ, SENSORINĖS INTEGRACIJOS IR
MITYBOS ĮPROČIŲ SĄSAJOS
Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis
darbas
Darbo vadovė:
Doc. Dr. Audronė Prasauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
TVIRTINU:
Slaugos fakulteto dekanė Prof. Jūratė Macijauskienė ... 2016 m. ... mėn. ... d.
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ, KURIEMS NUSTATYTA
AUTIZMO DIAGNOZĖ, SENSORINĖS INTEGRACIJOS IR
MITYBOS ĮPROČIŲ SĄSAJOS
Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis
darbas
Darbo vadovė:
Doc. Dr. Audronė Prasauskienė ... 2016 m. ... mėn. ... d.
Recenzentas: Darbą atliko: ... Magistrantė
... Aistė Tamošauskaitė 2016 m. ... mėn. ... d. ...
2016 m. ... mėn. ... d.
TURINYS
SANTRAUKA ... 5
ABSTRACT ... 6
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Autizmo samprata, paplitimas ir priežastys ... 11
1.1.1. Autizmo požymiai ... 11
1.2. Autizmo diagnozę turinčių vaikų sensorinė integracija ... 13
1.2.1. Sensorinės integracijos samprata ir paplitimas ... 13
1.2.2. Sensorinės integracijos sutrikimų atsiradimo priežastys ... 14
1.2.3. Sensorinės integracijos sutrikimų klasifikacija ir simptomai ... 15
1.2.4. Sensorinės integracijos sutrikimų įvertinimo metodai ir korekcija ... 18
1.3. Autizmo diagnozę turinčių vaikų mitybos įpročiai ... 18
1.3.1. Mitybos sutrikimų paplitimas ... 19
1.3.2. Mitybos įpročiai ir problemos, esant selektyviam mitybos sutrikimui ... 20
1.3.3. Sensorinės integracijos įtaka vaikų mitybai ... 22
1.3.4. Mitybos sutrikimų korekcija ... 23
2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS... 24
2.1. Tyrimo organizavimas ... 24
2.2. Tiriamųjų kontingentas ... 24
2.3. Tyrimo metodai ... 25
2.4. Statistinė duomenų analizė ... 26
3. TYRIMO REZULTATAI ... 27
3.1. Tiriamųjų sensorinės integracijos sutrikimai ... 27
3.1.1. Reakcijos į taktilinius dirgiklius ... 27
3.1.2. Reakcijos į proprioreceptinius dirgiklius ... 29
3.1.3. Reakcijos į skonio dirgiklius ... 31
3.1.4. Reakcijos į uoslės dirgiklius ... 33
3.1.5. Reakcijos į vizualinius dirgiklius ... 35
3.2. Tiriamųjų mitybos įpročiai ... 37
3.2.1. Maisto produktų vartojimas ... 37
3.2.2. Maisto produktų atsisakymas ... 38
3.3. Sensorinės integracijos ir mitybos įpročių sąsajos ... 42
3.3.1. Mitybos įpročiai ir reakcijos į taktilinius dirgiklius ... 42
3.3.2. Mitybos įpročiai ir reakcijos į proprioreceptinius dirgiklius ... 43
3.3.3. Mitybos įpročiai ir reakcijos į skonį ... 45
3.3.4. Mitybos įpročiai ir reakcijos į kvapus ... 46
3.3.5. Mitybos įpročiai ir reakcijos į vizualinius dirgiklius ... 47
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 48 5. IŠVADOS ... 52 6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 53 7. PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 54 8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 55 9. PRIEDAI ... 62
SANTRAUKA
Tamošauskaitė A. Ikimokyklinio amžiaus vaikų, kuriems nustatyta autizmo diagnozė, sensorinės integracijos ir mitybos įpročių sąsajos, magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. A. Prasauskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika – Kaunas, 2016.
Tyrimo tikslas. Ištirti ikimokyklinio amžiaus vaikų sensorinių sutrikimų įtaką mitybos įpročių formavimuisi.
Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti normaliai besivystančių ir autizmu sergančių vaikų sensorinės sistemos sutrikimus. 2. Išsiaiškinti normaliai besivystančių ir autizmu sergančių vaikų mitybos įpročius. 3. Nustatyti autizmu sergančių vaikų sensorinės sistemos sutrikimų sąsajas su mitybos įpročiais.
Tiriamųjų kontingentas. Tiriamųjų kontingentą sudarė 3-6 metų amžiaus vaikai. Tyrime dalyvavo 36 vaikai, turintys autizmo sutrikimą ir 36normaliai besivystantys vaikai.
Tyrimo metodai. Šiam tyrimui buvo taikomas anketinės apklausos metodas bei sudarytas trijų dalių klausimynas: pirmoje dalyje – „bendrieji duomenys“ –informacija apie vaiko lytį, amžių, autizmo sunkumo laipsnį, šeimos duomenis ir kt.; antroje klausimyno dalyje – „sensorinė integracija“ – duomenys apie vaiko pojūčius, reakciją į įvairius sensorinius dirgiklius; trečioje dalyje – „mitybos sutrikimai“ – klausimai apie vaiko mitybos įpročius ir racioną. Sudarytus klausimynus pildė tyrime sutikę dalyvauti tėvai. Apklausos buvo atliekamos anonimiškai, trukmė 30-40 min.
Tyrimo rezultatai ir išvados. 1. Vaikų, sergančių autizmu, sensorinės sistemos sutrikimai yra žymesni nei sveikų vaikų. Sensorinės integracijos parametrų vidurkių skirtumas tarp sveikų ir autizmu sergančių vaikų yra statistiškai reikšmingas (p<0,05). 2. Vaikų, sergančių autizmu, mitybos įpročiai yra prastesni nei sveikų vaikų. Vaikams, kuriems nustatytas autizmas, mitybos įpročių parametrų vidurkiai, atspindintys teigiamus atsakymus, yra aukštesni, o skirtumas tarp grupių statistiškai reikšmingas (p<0,05). 3. Autizmu sergančių vaikų mitybos įpročiai yra susiję su sensorinės integracijos sutrikimais. Statistiškai reikšmingos sąsajos nustatytos tarp 28 sensorinės integracijos ir 13 su mitybos įpročiais susijusių teiginių (p<0,05).
ABSTRACT
Tamošauskaitė A. The Interface between Sensory Integration and Eating Habits in Preschool Children with Autism Spectrum Disorders, Master’s Thesis/ Research Supervisor Ph. D. Prasauskienė A.; Lithuanian University of Health Sciences; Medical Academy, Faculty or Nursing, Rehabilitation Clinic – Kaunas, 2016.
Aim of thesis. Investigate the impact of sensory disorders on eating habits in preschool age autistic children.
Objectives of the research. 1. To evaluate sensory disorders of normally developed children and children with autism spectrum disorders. 2. To estimate eating habits of normally developing and autistic children. 3. To investigate the impact of sensory disorders on eating habits in children with autism spectrum disorders.
The contingent of the research. The study included 72 3 to 6 years old children. 36 children were with autism spectrum disorder and the other 36 children were normally developed.
Research methods. The questionnaire of this rstudy consists of three parts. The first part – general data – information about child’s sex, age, severity of autism, family data and so on. The second section – sensory integration – data about child’s reactions to various sensory stimuli. The third part – eating disorders – questions about child’s eating habits and diet. The questionnaire was made of the scientific literature. The survey was conducted anonymously, duration 30-40 minutes.
Conclusion. 1. The rate of sensory integration disorders is higher in autistic children than in healthy children. The mean difference of sensory integration parameters are statistically significant between normal and autistic children (p<0, 05). 2. Eating habits are worse in children with autism than in healthy children. Averages of eating habits parameters that reflect the positive responses are higher in children with autism than in healthy children, the difference between groups is statistically significant (p<0, 05). 3. Eating habits are associated with sensory integration disorders in autistic children. Statistically significant relationship has been identified between 28 sensory integration and 13 eating habits claims (p<0, 05).
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Vaikų pasiskirstymas pagal lytį ... 25
2 pav. Tiriamosios grupės vaikų pasiskirstymas pagal autizmo sunkumo laipsnį ... 25
3 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupės vaikų reakcijų į taktilinius dirgiklius teigiamų atsakymų rezultatai ... 28
4 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupės vaikų reakcijų į proprioreceptinius dirgiklius teigiamų atsakymų rezultatai ... 30
5 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupės vaikų reakcijų į skonio dirgiklius teigiamų atsakymų rezultatai ... 32
6 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupės vaikų reakcijų į uoslės dirgiklius teigiamų atsakymų rezultatai ... 34
7 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupės vaikų reakcijų į uoslės dirgiklius teigiamų atsakymų rezultatai ... 36
8 pav. Tiriamosios grupės vaikų maisto produktų grupių vartojimas ... 37
9 pav. Kontrolinės grupės vaikų maisto produktų grupių vartojimas ... 38
10 pav. Tiriamosios grupės vaikų maisto atsisakymas dėl tam tikrų veiksnių ... 38
11 pav. Kontrolinės grupės vaikų maisto atsisakymas dėl tam tikrų veiksnių ... 39
12 pav. Tiriamosios grupės vaikų atsisakymas ragauti naujus maisto produktus ... 39
13 pav. Kontrolinės grupės vaikų atsisakymas ragauti naujus maisto produktus ... 40
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Reakcijų į taktilinius dirgiklius klausimyno patikimumo vertinimas ... 27
2 lentelė. Tiriamųjų reakcijų į taktilinius dirgiklius vidurkių palyginimas. ... 29
3 lentelė. Reakcijų į proprioreceptinius dirgiklius klausimyno patikimumo vertinimas ... 29
4 lentelė. Tiriamųjų reakcijų į proprioreceptinius dirgiklius vidurkių palyginimas ... 31
5 lentelė. Reakcijų į skonį klausimyno patikimumo vertinimas. ... 31
6 lentelė. Grupių dalyvių reakcijų į skonį vidurkių palyginimas ... 32
7 lentelė. Reakcijų į skonį klausimyno patikimumo vertinimas ... 33
8 lentelė. Grupių dalyvių reakcijų į kvapus vidurkių palyginimas ... 34
9 lentelė. Reakcijų į vizualinius dirgiklius klausimyno patikimumo vertinimas ... 35
10 lentelė. Grupių dalyvių reakcijų į skonį vidurkių palyginimas ... 36
11 lentelė. Mitybos įpročių klausimyno patikimumo vertinimas ... 40
12 lentelė. Grupių dalyvių mitybos įpročių vidurkių palyginimas ... 42
13 lentelė. Priklausomumo ryšio stiprumas tarp mitybos įpročių bei reakcijų į taktilinius dirgiklius .. 43
14 lentelė. Priklausomumo ryšio stiprumas tarp mitybos įpročių bei reakcijų į proprioreceptinius dirgiklius ... 44
15 lentelė. Priklausomumo ryšio stiprumas tarp mitybos įpročių bei reakcijų į skonio dirgiklius ... 45
16 lentelė. Priklausomumo ryšio stiprumas tarp mitybos įpročių bei reakcijų į uoslės dirgiklius ... 46 17 lentelė. Priklausomumo ryšio stiprumas tarp mitybos įpročių bei reakcijų į vizualinius dirgiklius . 47
ĮVADAS
Autizmas - kompleksinis raidos sutrikimas, kuris nuo pat gimimo sąlygoja kitokį kūdikio elgesį [6,65].Autizmas apima platų spektrą kognityvinių ir elgesio sutrikimų [81]. Autizmo sutrikimą galima stebėti jau nuo kūdikystės. Stebima, kad šie kūdikiai mažiau guguoja, nesidomi įprastais
žaislais, dažniau prisiriša prie neįprastų daiktų. Taip pat būna pakitęs reagavimas į sensorinius stimulus [6,65].
Sensorinės integracijos sutrikimai yra labai paplitę tarp vaikų, turinčių autizmo diagnozę [26,74]. Sensorinė integracija – tai centrinės nervų sistemos gebėjimas jungti, sisteminti ir įvertinti jutimais iš kūno bei aplinkos gaunamą informaciją [1,15]. Ji yra būtina nuo kūdikystės, kad vaikas galėtų suprasti supančią aplinką [61]. Tyrimai rodo, jog priešmokyklinio amžiaus vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, turi daugiau sensorinės integracijos sutrikimų nei normaliai besivystantys vaikai ar vaikai, turintys kitus raidos sutrikimus [26]. Nustatyta, kad net 69-95 proc. vaikų, turinčių autizmo sutrikimą, pasižymi tam tikru sensorinės integracijos sutrikimu [15,19].
Taip pat pastebėta, kad sensoriniai veiksniai turi įtakos vaiko mitybai [24,62]. Net 89 proc. autizmo diagnozę turinčių vaikų yra išrankūs maistui [47,62]. Teigiama, kad ankstyvas sensorinės integracijos bei mitybos sutrikimų buvimas gali būti vienas iš ankstyvųjų autizmo simptomų [91].
Išranki mityba apibūdinama kaip siauras, ribotas maisto produktų asortimentas, naujų maisto produktų atsisakymas [12,77]. Šitoks mitybos buvimas ir elgesys gali labai varijuoti, tačiau tai yra problema, apsunkinanti vaiko kasdienybę ir socialinę integraciją [62]. Maistas yra kompleksinis sensorinis pojūtis, susidedantis iš maisto išvaizdos, kvapo, tekstūros ir skonio. Taip pat, valgymui yra reikalingas ir motorinis planavimas, kuris yra būtinas laikysenos kontrolei ir valgymo įrankių manipuliacijai [62,87].
Svarbu išsiaiškinti įvairaus amžiaus vaikų mitybos įpročius, ir kaip juos gali paveikti sensorinės integracijos sutrikimai. Taip bus galima įvertinti, ar mityba visavertė, bei koreguoti vaiką supančius sensorinius dirgiklius, kurių pagalba pagerės tiek vaiko mitybos įpročiai, tiek bendra vaiko savijauta ir elgesys. Nors rašoma, jog reikia sutelkti dėmesį į vaikų, kuriems nustatyta autizmo diagnozė sensorinę integraciją ir išrankumą maistui, žinių apie tai vis dar trūksta [14].
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas
Ištirti ikimokyklinio amžiaus vaikų sensorinių sutrikimų įtaką mitybos įpročių formavimuisi.
Darbo uždaviniai
1. Įvertinti normaliai besivystančių ir autizmu sergančių vaikų sensorinės sistemos sutrikimus.
2. Išsiaiškinti normaliai besivystančių ir autizmu sergančių vaikų mitybos įpročius.
3. Nustatyti autizmu sergančių vaikų sensorinės sistemos sutrikimų sąsajas su mitybos įpročiais.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Autizmo samprata, paplitimas ir priežastys
Autizmas – vienas sunkiausių raidos sutrikimų vaikystėje. Tai kompleksinis raidos sutrikimas, kurio simptomai pasireiškia jau per pirmuosius trejus gyvenimo metus ir išlieka visą gyvenimą [5,8,68]. Autizmo požymiai vaikui augant gali stiprėti arba silpnėti, kartais gali ir išnykti, tačiau keistumai išlieka visą laiką [6,94].
Autizmo sutrikimas paplitęs visame pasaulyje, nepriklausomai nuo rasės ar socialinės padėties. Berniukams šis sutrikimas pasireiškia dažniau (apie 4 kartus) nei mergaitėms [6]. Manoma, kad įskaitant visas autizmo formas ir apimant autizmo spektrui priskiriamus sutrikimus, Aspergerio sindromo ir netipiško autizmo atvejus, paplitimas gali siekti iki 1 proc. mokyklinio amžiaus vaikų populiacijos [7]. Pastaruoju metu yra stebimas vaikų, sergančių autizmu, skaičiaus didėjimas – literatūros duomenys rodo, kad autizmo paplitimas yra 1 iš 100-150 gimusių vaikų [16,22,23,44]. Autizmo atvejų skaičiaus augimas siejamas su požiūrio į autizmo sutrikimą keitimusi, taikomais skirtingais diagnostikos kriterijais, skirtingu jų interpretavimu. Didėjantis įvairių specialistų bei visuomenės susidomėjimas šia sritimi taip pat lemia tai, kad autizmo atvejų nustatoma vis daugiau, geriau atpažįstami simptomai ir tiksliau diagnozuojama [7].
Autizmas laikomas nespecifiniu sutrikimu, kuris šiuo metu 50 proc. atvejų siejamas su genetiniais faktoriais. Svarbūs yra ir aplinkos veiksniaį: dirvos, vandens ir maisto užterštumas cheminėmis medžiagomis, tam tikrų medžiagų (pvz. folio rūgšties) stoka, tėvo amžius ir su tuo susijusi spermos kokybė ir kt. Pagrindiniai mechanizmai, sukeliantys autizmo požymius, yra smegenų struktūros disfunkcija ir biocheminių procesų sutrikimas smegenyse [6].
1.1.1. Autizmo požymiai
Autizmas apima platų spektrą kognityvinių ir elgesio sutrikimų. Pagrindiniai bruožai yra socializacijos ir žodinio bei nežodinio bendravimo sutrikimai [81,94]. Vaikai, turintys autizmo diagnozę, dažniausiai turi jutimų apdorojimo, bendravimo bei elgesio sutrikimų, dėl kurių atsiranda problemų kasdienėje veikloje, socialiniame gyvenime [10,22,65,88].
Autizmas nuo pat gimimo sąlygoja kitokį kūdikio elgesį, bendravimą ir kalbos raidą. Autizmą parodo menkas akių kontaktas, sutrikęs reagavimas į mamos rodomą dėmesį, sutrikusi abiejų rankų koordinacija, nesinaudojimas gestais kaip bendravimo priemone. Šie kūdikiai mažiau guguoja,
verksmas dažniausiai nesusijęs su poreikiais, būna labai ramūs arba priešingai, labai dirglūs. Taip pat, dažnai būna sutrikusi miego ir valgymo ciklų raida, sunkumai pereinant prie įprasto maisto. Kūdikis nesusidomi įprastais žaislais, dažniausiai prisiriša prie neįprastų daiktų. Taip pat atsiranda padidėjęs ar sumažėjęs reagavimas į sensorinius stimulus [6,65].
Autizmo spektro sutrikimas nuo kitų raidos sutrikimų skiriasi žymiu socialinės sąveikos ir bendravimo sutrikimu, taip pat stereotipinių judesių buvimu. Socialinės komunikacijos ir socialinės sąveikos funkcijos apima abipusį socialinį-emocinį deficitą (pvz., dėmesio trūkumas, kitoks reagavimas į socialines situacijas, bendravimo iššūkiai, pakitusios emocijos); neverbalinio bendravimo deficitas (pvz., netipiškas akių kontaktas, sumažėjęs gestų naudojimas, kitoks veido išraiškų naudojimas); ir santykių formavimo bei palaikymo trūkumas (pvz., sumažėję tarpusavio interesai, sunkumai prisijungti prie kitų žaisti, sunkumai suvaldyti elgesį socialinėse situacijose) [97].
Vaikams, kuriems nustatyta autizmo diagnozė, dažnai pastebimas stereotipinis elgesys (stereotipiniai rankų, plaštakų judesiai, pasikartojantis žaidimas, echolalija). Šis elgesys labiausiai pastebimas tarp pirmųjų ir antrųjų gyvenimo metų. Šie vaikai dažniausiai turi nusistovėjusią, kasdien tokią pačią dienotvarkę, sunkiai reaguoja į pasikeitimus, dažnai stipriai prisiriša prie tam tikro daikto [88,97]. Taip pat tėvai gali pastebėti, kad vaikas prarado gebėjimą atlikti tai, ką jau buvo išmokęs. Vaikai mažai kalba arba išvis nebendrauja, garsus kartoja patys sau [88].
Vaikai, turintys autizmo sutrikimą, augdami taria mažiau garsų, nekartoja jų ir neatsiliepia, išgirdę savo vardą. Dažnai kartoja tuos pačius žodžius, kitaip naudoja įvardžius, kalba neįprastu tonu, taip pat pastebimos neįprastos mintys. Atitrūksta nuo aplinkinių, mieliau būna vieni, nemėgsta žaisti su kitais vaikais. Šie vaikai tampa hiperaktyvūs arba hipoaktyvūs, atsilieka savitvardos ir savarankiškumo įgūdžiai [6,88].
Pastebėta, kad autizmu sergantys vaikai labai mėgsta žiūrėti į lempos šviesą, tyrinėti tapetų raštus. Jie domisi muzikos ritmu, neįprastais judesiais, mėgsta žaisti su savo pirštais, stebėti jų šešėlius ant sienos. Tai pat pastebimas perdėtas susidomėjimas knygos puslapių vertimu, kaladėlių dėliojimu į eilutes ir dėlionėmis. Šiuos vaikus sunku atitraukti nuo jiems patinkančios veiklos.
Taigi, pagrindiniai autizmo požymiai – netipiškas, keistas elgesys, vaizduotės problemos, sutrikęs socialinis bendravimas, kalbos raidos ir komunikacijos problemos.[6,10].
Vaikų, turinčių autizmo požymių, smegenys informaciją apdoroja kitaip nei normaliai besivystančių vaikų, todėl jiems yra sunkiau surasti ryšį ir bendrauti su kitais žmonėmis. Todėl vaikai, turintys autizmo sutrikimą:
Atsiriboja nuo aplinkos;
Sunkiai formuoja socialinį elgesį;
Blogai suvokia priežasties ir pasekmės ryšį;
Geriau suvokia regimąją informaciją, nei girdimąją; Pastebi atskiras detales, bet nepajėgia jų susieti [6,13].
Nors intelektiniai gebėjimai varijuoja nuo gilaus protinio atsilikimo iki labai talentingų, mažiau nei 20 proc. įgyja pagrindinį išsilavinimą, ir tik 15 proc. pasiekia nepriklausomybę būdami suaugę [53].
1.2. Autizmo diagnozę turinčių vaikų sensorinė integracija
Sensorinės integracijos sutrikimai yra labai paplitę tarp vaikų, turinčių autizmo diagnozę [26,74]. Tyrimai rodo, jog priešmokyklinio amžiaus vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, turi daugiau sensorinės integracijos sutrikimų nei normaliai besivystantys vaikai ar vaikai, turintys kitus raidos sutrikimus [26,52].
Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, dažnai sensorinę informaciją patiria skirtingai, nei kiti žmonės [15,16,89]. Tai paveikia jų elgesį, sukelia stresą bei komplikuoja socialinį bendravimą ir kasdienę veiklą [19,45,51]. Nors sensorinės integracijos sutrikimas nėra autizmo diagnostiniu kriterijumi, tačiau su tuo susiję nusiskundimai jau aprašomi nuo 1943 metų. Atliktuose tyrimuose nustatyta, jog 69-95 proc. vaikų, turinčių autizmo diagnozę, pasižymi tam tikru sensorinio apdorojimo sutrikimu. Nepaisant to, kiekvienas asmuo yra unikalus, todėl vieniems sensorinės problemos yra labai ryškios, o kitiems net nepastebimos arba visai neturi įtakos kasdieniniam gyvenimui [15,16,19,74].
Daugelis kasdienių veiksmų (pavyzdžiui, valgymas, miegojimas, maudymasis, plaukų šukavimas, dantų valymas) apima po vieną ar kelias jutimų sistemas, todėl vaikams, turintiems autizmo diagnozę, atlikti tam tikrus kasdienius veiksmus gali būti tikras iššūkis. Kai kurios šeimos vengia namie sukurti tam tikras situacijas (naudoti dulkių siurblį, valgyti tam tikrą maistą, klausytis tam tikros muzikos), kurios vaikui su autizmo spektro sutrikimu gali būti per sunkios ištverti [15,19,89].
Kai kurie vaikai atlieka stereotipinius judesius tam, kad kontroliuotų savo sensorinę aplinką ir susikurtų reikiamą pojūtį. Vaikai, turintys autizmo sutrikimą, gali nesuprasti, kad jo stereotipinis elgesys gali būti netinkamas ar erzinti aplinkinius asmenis [16,19,51].
Sensorinė integracija – tai centrinės nervų sistemos gebėjimas jungti, sisteminti ir įvertinti jutimais iš kūno bei aplinkos gaunamą informaciją. Tai neurologinis procesas, kurio metu siekiama išgauti adekvatų atsaką į aplinkos dirgiklius [1,15,89]. Sensorinės integracijos teorijos autorė A.J. Ayres įrodė, kad suvokimas, mąstymas, kalba, mokymasis priklauso nuo to, kaip yra atrenkami ir priimami sensoriniai dirgikliai požievio ir smegenų kamieno srityse, todėl daugelis vaikystėje iškylančių raidos, mokymosi, elgesio ir emocinių problemų gali būti susiję būtent su sensorinės integracijos sutrikimu [1,61,82].
Gebėjimas reaguoti į pojūčius atitinkamomis fizinėmis ir emocinėmis reakcijomis priklauso nuo veiksmingos jutiminės ir sensomotorinės integracijos. Jutimų atsiradimas ankstyvoje vaikystėje tai tarsi etapų serijos, kurių kiekviena sukuria pagrindą kitai [93]. Sensorinė integracija yra būtina, kad vaikas galėtų efektyviai bendrauti su supančiu pasauliu. Vaikai, kurie nėra pasiekę jutiminio subrendimo, dažnai rodo nepakankamas emocines ir fizines reakcijas į aplinkos stimulus [1,61,82].
Vaikų sensorinė integracija formuojasi savaime vaikystėje įvairių žaidimų metu, tačiau kartais, dėl įvairių priežasčių, ji nėra pakankamai efektyvi. Sutrikusi sensorinė integracija pasireiškia neadekvačiomis reakcijomis į sensorinius dirgiklius bei keistu elgesiu.
Tikslus sensorinės integracijos sutrikimų paplitimas kol kas nėra žinomas. Tyrimų duomenys rodo, jog JAV šių sutrikimų turi apie 5-13 proc. vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Šių sutrikimų paplitimas bendroje populiacijoje yra 10-12 proc., o vaikams su raidos sutrikimais apie 30 proc. [50]. Kitų autorių duomenimis, per stiprios reakcijos į lytėjimo dirgiklius yra būdingos 6- proc. kūdikių, bei 64-86 proc. sunkaus elgesio vaikams [72,73,85]. Per stiprios reakcijos į dirgiklius pasireiškia panašiai įvairių kultūrų vaikams.
1.2.2. Sensorinės integracijos sutrikimų atsiradimo priežastys
Sensorinės integracijos sutrikimų priežastys nėra visiškai aiškios. Tyrimų metu nustatyta, jog didelę įtaką turi paveldimumas [61].
Sensorinių sutrikimų gali turėti labai mažo svorio, neišnešioti naujagimiai, jei mama vartojo alkoholį ar narkotikus nėštumo metu, vaikai, patyrę galvos smegenų traumą, fizinę ar seksualinę prievartą. Įtakos gali turėti ir neigiami aplinkos veiksniai (gyvenimas globos namuose, dažnas buvimas ligoninėje kūdikystės laikotarpiu). Kenksmingi aplinkos faktoriai taip pat įtakoja šio sutrikimo atsiradimą. Pastaruoju metu kai kurie autoriai pastebi, jog sensorinės integracijos sutrikimai būdingi ir ypatingai gabiems vaikams [20,58].
1.2.3. Sensorinės integracijos sutrikimų klasifikacija ir simptomai
Jutimų trūkumas vaikystėje atsiliepia vėlesniame laikotarpyje. Panašūs dirgikliai gaunami kiekvieną dieną nuo pat kūdikystės mažina jautrumą, kuris riboja kūdikių gebėjimus sąveikauti ir tyrinėti juos supančią aplinką. Bėgant laikui, vaikai pradeda prisitaikyti prie nemalonių sensorinių dirgiklių, pritaiko savireguliacijos strategijas, vengia naujų pojūčių patyrimo [52].
Sensorinės integracijos sutrikimai gali pasireikšti labai įvairiai, todėl ilgą laiką nebuvo suskurta tikslios ir vieningos sensorinės integracijos sutrikimų klasifikacijos [61]. Tik 2007 metais buvo priimta Lucy J. Miller ir kt. pasiūlyta naujoji sensorinės integracijos sutrikimų klasifikacija [61,63]. Autoriai siūlo sutrikimus skirstyti į šias kategorijas:
a) Sensorinės moduliacijos sutrikimai (per stiprios arba per silpnos reakcijos į dirgiklius, padidėjęs sensorinių dirgiklių poreikis);
b) Motorikos sutrikimai, atsiradę dėl sensorinių sutrikimų (dispraksija, kūno padėties sutrikimai);
c) Sensorinės diskriminacijos sutrikimai (garsų, vaizdų, lietimo, vestibulinių, propriocepcijos, uoslės, skonio dirgiklių diskriminacija) [45,61,97].
Sensorinė moduliacija vyksta, kai centrinė nervų sistema sėkmingai apdoroja informaciją
apie gaunamus sensorinius dirgiklius [18,61]. Esant sensorinės moduliacijos sutrikimams elgesys tampa neadekvatus dirgikliams, sunku prisitaikyti prie naujų sensorinių dirgiklių [17,35,61]. Sensorinės moduliacijos sutrikimai skirstomi į per stiprią reakciją į dirgiklius, per silpną reakciją į dirgiklius ir intensyvų sensorinių dirgiklių siekimą [97]. Taip pat gali būti stebimos mišrios reakcijos į sensorinius dirgiklius [1].
Esant per stiprioms reakcijoms į dirgiklius reaguojama greičiau, intensyviau [3,61]. Per stiprios reakcijos gali pasireikšti tik į vieną (pvz., lietimo) arba iš karto į kelis dirgiklius (lietimo, garso, regos) [40,61]. Smarkesnis atsakas atsiranda, jei sensorinė stimuliacija yra netikėta. Sensoriniai dirgikliai sumuojasi, todėl audringa reakcija į visiškai nereikšmingą įvykį gali atsirasti dėl visos per dieną gautų dirgiklių sumos [20].
Per stiprių reakcijų į dirgiklius simptomai: neigiama reakcija į švelnius prisilietimus (galvos glostymą, tapšnojimą per petį), nemėgsta tam tikros faktūros medžiagų (pavyzdžiui, vilnos, šilko), ypač nemėgsta kai yra plaunamas ar liečiamas veidas, šukuojami ar kerpami plaukai, kerpami nagai, nevaikšto basomis kojomis ant žolės, smėlio ar kilimo; lietus ar vanduo, bėgantis iš čiaupo, erzina, sukelia skausmą, nemėgsta ryškios šviesos, žiūrint televizorių ar žaidžiant kompiuteriu ima skaudėti akis ar galvą, mėgsta žaisti tamsoje [40]. Esant šiems sutrikimams vaikams nesiseka sportuoti, sugauti ar mesti kamuolį. Būdinga aukščio ir kritimo baimė, nemėgsta suptis karuselėse, kilti liftu ar eskalatoriumi, lipti laiptais. Judesius atlieka per stipriai, tranko duris, atsitrenkia į daiktus, per stipriai
spaudžia rašymo priemonę. Taip pat, nemėgsta tam tikrų kvapų, kurie daugeliui nesukelia neigiamos reakcijos, atsisako valgyti dėl maisto kvapo, kvapai tualete, vonioje ar svečių namuose gali supykinti. Dažniausiai būna išrankūs maistui, nemėgsta labai saldžių, sūrių ar aštrių patiekalų, nemėgsta valgyti svečiuose [3,21].
Esant silpnai reakcijai į dirgiklius vaikas ignoruoja ar nereaguoja į sensorinius dirgiklius, esančius aplinkoje [3,40]. Atrodo, lyg jam būtų sunku pajusti jį pasiekiančią sensorinę informaciją [20,61].
Per silpnų reakcijų į dirgiklius simptomai yra priešingi aukščiau surašytiems. Vaikas nekreipia dėmesio į tai, jog nešvarios rankos ar veidas, viską ima rankomis, liečia kiekvieną daiktą ar žmogų. Nekreipia dėmesio į sumušimus ar nubrozdinimus, gali kandžioti save, daužyti ar linguoti galvą, nenusėdi vietoje, pastoviai juda, supasi šokinėja ant baldų. Bet kokiu būdu stengiasi sukelti triukšmą – daužo pieštuku per stalą, stumdo kėdę [4]. Nejaučia, jei maistas yra sugedęs, nejaučia nemalonių kvapų (dūmų, degėsių), patinka ypatingai aštrus, sūrus ar saldus maistas [2,56]. Atkreipia dėmesį į detales, tačiau sunku suvokti visą paveikslą, dažnai pameta vietą skaitydamas, sunkiai randa drabužius spintoje ar žaislus dėžėje [2]. Tokiam vaikui sunku atskirti formas, spalvas, dydžius, nesupranta kuris daiktas sunkesnis, o kuris lengvesnis. Nuolat trankosi į daiktus ar žmones, mėgsta būti stipriai susuktas į antklodę [21,56].
Esant padidėjusiam sensorinių dirgiklių poreikiui jaučiamas nepasotinamas pojūčių troškimas. Šie vaikai siekia vis stipresnių įvairių rūšių dirgiklių (mėgsta aštrius prieskonius, garsią muziką, ypač ryškius daiktus, nuolatinį supimąsi). Toks elgesys gali turėti neigiamos įtakos bendravimui, kadangi dažnai liečiant kitus žmones nepaisoma fizinių apribojimų. Šie vaikai savo elgesiu nuolat reikalauja dėmesio. Kai neįmanoma patenkinti pojūčių poreikio, vaikai tampa agresyvūs, greitai supyksta [84].
Motorinių funkcijų sutrikimai pasireiškia nesugebėjimu tiksliai atlikti valingo judesio bei
prasta kūno padėties kontrole [25].
Padėties sutrikimai – netinkamas raumenų tonusas (gali būti padidėjęs arba sumažėjęs), neadekvati judesių kontrolė ar raumens susitraukimas, trūksta koordinacijos tiesiant ar lenkiant atskiras kūno dalis, kyla sunkumų sklandžiai perkeliant kūno svorį. Sunku pasirinkti ir išlaikyti stabilią kūno padėtį. Stebima prasta akių-rankos koordinacija, silpna griebimo funkcija. Sunku, kai reikia atlikti judesius abiem rankom, prilaikyti popierių kerpant ar į puodelį pilant vandenį [61,97].
Dispraksija – tai sutrikęs gebėjimas įsivaizduoti, planuoti, atlikti naujus veiksmus. Stebimi nevikrūs, prastai koordinuoti stambiųjų, smulkiųjų bei burnos raumenų judesiai. Esant dispraksijai sunku įvertinti atstumą iki daiktų ar žmonių, tiksliai jausti kūno padėtį erdvėje, sunku suprasti, kiek jėgos reikia tam tikro judesio atlikimui [29,97]. Taip pat gali kilti problemų kasdienėje veikoje, naudojant stalo įrankius, apsirengiant [97].
Sensorinės diskriminacijos sutrikimas į tipus neskirstomas. Esant sensorinės diskriminacijos
sutrikimams kyla problemų suvokiant sensorinių dirgiklių panašumus bei skirtumus. Sunku surasti panašumus ir skirtumus paveikslėliuose, parašytuose žodžiuose, veiduose, gali nesuprasti veidų išraiškos bei gestų prasmės. Dažniausiai diskriminavimo sutrikimai pasireiškia skiriant lytėjimo, regos ir klausos dirgiklius [25,61]. Gali atsirasti kalbos ar mokymosi problemos, kadangi prireikia ilgesnio laiko, norint suvokti informaciją. Dėl šių problemų gali susiformuoti žema savivertė, nuolatinio dėmesio reikalaujantis elgesys, pykčio ar verksmo priepuoliai. Sėkmingas aukščiau išvardintų dirgiklių skyrimas sudaro pagrindą adekvačiam kūno schemos suvokimui, judesių planavimui, užtikrina koordinuotus, sklandžius judesius [2].
Vestibulinė sistema teikia informaciją apie kūno pusiausvyrą, laikyseną, galvos koordinaciją,
kaklo ir akių judesius bei kūno padėtį erdvėje. Vestibulinė informacija į smegenis atkeliauja iš vidinės ausies pusratinių kanalų, kurie stimuliuojami kai žmogus pajudina savo galvą [19,29]. Vestibulinė sistema dažnai vadinama kaip “vienijanti sistema”, nes ji sudaro pagrindą kitų jutimų tinkamam apdorojimui. Vestibulinė ir proprioreceptinė sistemos kartu yra vadinamos kaip judėjimo pojūčiai ir abi yra svarbios judesių planavimui [15,51,89].
Proprioreceptinė sistema: informaciją mes gauname per savo raumenis ir sąnarius, kurie
nurodo, kaip stipriai įtempti raumenį ar pajudinti sąnarius, norint išlaikyti gravitaciją. Propriorecepcija teikia mums informaciją apie tai, kur yra kūnas ir ką jis daro. Ši informacija atkeliauja iš visų raumenų ir sąnarių, nurodo kokioje pozoje yra kūnas, kaip mes judame ir kaip tai darome aplinkoje. Šis jutimas parodo mums kūno schemą, kuris leidžia atlikti tikslesnį judesių planavimą [16,89]. Proprioreceptiniai stimulai apima judesį, sąnario spaudimą ir tempimą.
Lietimo sistema dar gali būti vadinama taktiline sistema, kuri teikia informaciją per odą ir
burnos gleivinę. Lietimo receptorių galima rasti ir tam tikrose vietose kūno viduje. Lietimo receptoriai ant odos yra pasiskirstę nevienodai, todėl tam tikros vietos, kaip pirštų galų, padų oda, lūpos ir lytiniai organai teikia daugiau jutiminės informacijos nei kitos kūno dalys. Lietimo sistema taip pat teikia informaciją apie skausmą ir temperatūros pokyčius, tam, kad apsaugotų žmogų nuo žalos [29,51].
Klausos sistema jutiminę informaciją perduoda ausies pagalba. Klausos sistema leidžia
atskirti garso stiprumą bei nustatyti iš kur sklinda garsas [15,19,51].
Regos sistema leidžia matomą vaizdą perteikti į jutiminę informaciją. Akies tinklainė reaguoja
į šviesą ir perteikia informaciją apie daiktus, žmones, atstumą bei leidžia nustatyti mūsų pozicija erdvėje. Ši sistema dar naudojama patvirtinti visas kitas sistemas [15,19].
Skonio pojūtis yra gaunamas per liežuvį. Jis teikia informaciją apie skirtingus skonius (saldus,
sūrus, kartus, aštrus, rūgštus). Taip pat ši sistema glaudžiai susijusi su uosle, kuri leidžia suprasti, ar tam tikras produktas yra saugus valgyti.
Uoslės pojūtis gaunamas per receptorius, esančius nosies gleivinėje. Ši sistema glaudžiai
susijusi su skonio jutimu ir įspėja dėl tam tikrų kvapų, kurie gali būti pavojingi [16,29,89].
1.2.4. Sensorinės integracijos sutrikimų vertinimo metodai ir korekcija
Svarbu pažymėti, jog nekoreguojami sensorinės integracijos sutrikimai išlieka ir vaikui užaugus. Suaugusieji tik išmoksta vengti situacijų, sukeliančių jiems stresą. Sensorinių stimulų apdorojimą vertina ergoterapeutas vaiko visapusiško ištyrimo metu, nes netinkamas apdorojimas gali padaryti neigiamą įtaką kasdieninėms veikloms [93]. Sensorinė informacija gali padėti išsiaiškinti intervencijos planavimo prioritetus ir suteikti galimybę aptarti vaiko įgūdžius [43].
Sensorinės integracijos sutrikimų vertinimui taikomi šie metodai:
Interviu su vaiku, vaiko tėvais, mokytojais ar kitais prižiūrinčiais asmenimis; Klinikinis stebėjimas - įvertinamos reakcijos į dirgiklius vaikui judant ar žaidžiant; Standartizuoti testai [45].
Vaikai su raidos sutrikimais turi galimybę gauti ergoterapijos paslaugas reabilitacijos įstaigose ar vaiko raidos centruose, tačiau vaikams be kitų raidos sutrikimų, turintiems tik sensorinius sutrikimus, ergoterapeuto pagalba kol kas Lietuvoje nėra numatyta.
Amerikos ergoterapeutų asociacija (AOTA – The American Occupational Therapy Association) pripažįsta sensorinę integraciją kaip vieną iš teorijų ir metodų, naudojamų ergoterapeutų ir jų padėjėjų, dirbti su vaikais valstybinėse ir privačiose mokyklose, siekiant pagerinti vaikų gebėjimus, kad vaikai galėtų sėkmingai mokytis pagal bendrojo ugdymo programas ir dalyvauti mokyklos veikloje [82].
Sensorika paremtos terapijos vis plačiau naudojamos ergoterapeutų bei kitų specialistų, ir taikomos vaikams, turintiems raidos ar elgesio sutrikimų [97]. Sensorika paremtos terapijos apima užsiėmimus, stimuliuojančius sensorines sistemas: vestibulinę, proprioreceptinę, regos, klausos, skonio, uoslės ir lytėjimo. Šios terapijos metu naudojami įvairūs šepetėliai, sūpynės, kamuoliai ir kitos specialiai parinktos terapinės ar laisvalaikio priemonės [74,97].
1.3. Autizmo diagnozę turinčių vaikų mitybos įpročiai
Valgymas - natūralus ir būtinas žmogaus veiksmas, kuris yra reikalingas užtikrinti augimui [31]. Tačiau kai kurie vaikai nuo pat kūdikystės turi valgymo sutrikimų [36].
Per pirmuosius gyvenimo metus, vidutinis kūdikis priauga 7 kilogramus svorio ir 21 centimetrą ūgio. Per antruosius gyvenimo metus, vaikas priauga apie 2-3 kilogramus svorio ir apie 12 centimetrų ūgio, kol pasiekia vidutinį tokio amžiaus vaikų svorį ir ūgį - 12,3 kg ir 87cm. Tarp antrų ir penktų metų vaiko svorio augimas sulėtėja. Dažniausiai vaikai priauga po 1-2 kg svorio ir apie 6-8 cm ūgio per metus. Šiuo periodu daugelio vaikų apetitas sumažėja. Lėčiau augantys vaikai gali turėti ir mažesnį apetitą, nei jo bendraamžiai [55,71].
Mitybos sutrikimo simptomai apima: svorio kritimą arba mažą svorio priaugimą, maitinimo per vamzdelį priklausomybę, maitinimo iš butelio priklausomybę, suirzimą valgio metu, valgymo užtęsimą iki 40 minučių, atsiradusį pyktį ir stresą valgant naujus maisto produktus, negalėjimą valgyti ar nuryti tam tikros tekstūros maisto, negalėjimą arba atsisakymą valgyti pačiam, išrankumą maistui [31,42].
Išranki mityba apibūdinama kaip siauras, ribotas maisto produktų asortimentas, naujų maisto produktų atsisakymas [12,71]. Šitoks mitybos buvimas ir elgesys gali labai varijuoti, tačiau tai yra problema, įsiterpianti į vaiko kasdienį gyvenimą ir socialinę integraciją [30,62].
Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją TLK-10 išrankus valgymas apibūdinamas kaip “mitybos sutrikimai kūdikystėje ir vaikystėje” (F98.2), apimantis valgymo sutrikimus, įtraukiant maisto atsisakymą ir norą tam tikro maisto [37].
Selektyvus mitybos sutrikimas yra ypač dažna problema vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą [24,64,77]. Iš jų net 89 proc. vaikų yra išrankūs maistui [62,47]. Teigiama, kad ankstyvas mitybos sutrikimų buvimas gali būti vienas iš ankstyvųjų autizmo simptomų [91]. Nepaistant daugelio straipsnių, kuriuose rašoma apie tai, jog reikia sutelkti dėmesį į vaikų su autizmo diagnoze maisto išrankumą, žinių apie tai vis dar trūksta [14].
1.3.1. Mitybos sutrikimų paplitimas
Išrankumas maistui dažniau pasitaiko ankstyvoje vaikystėje, nei tarp vyresnių vaikų, ir tai sukelia vaiko ir tėvų konfliktą bei didžiulį tėvų susirūpinimą [36,78]. Net 20-60 proc. tėvų teigia, kad jų vaikų mityba nėra optimali [28,30,57].
Selektyvus mitybos sutrikimas gali atsirasti visiems vaikams: tiek sveikiems, tiek turintiems vystymosi sutrikimą [31,37]. Tai pasireiškia 25-35 proc. normaliai besivystantiems vaikams ir apie 80 proc. vaikams su vystymosi sutrikimais [34,54,80].
1.3.2. Mitybos įpročiai ir problemos, esant selektyviam mitybos sutrikimui
Literatūroje aprašomi pagrindiniai selektyvų mitybos sutrikimą turinčių vaikų mitybos įpročiai. Tai išrankumas maistui, griežtas valgiaraštis, kurį kartais sudaro vos penki maisto produktai, polinkis į konkretų maisto produktą ar patiekalą, naujų, neragautų maisto produktų atsisakymas, maitinimosi laikas ir pan. [14,24,34].
Terminas „maisto selektyvumas“ naudojamas kalbant apie maisto atsisakymą, sumažėjusią maisto įvairovę, ribojamą suvartojamų maisto produktų kiekį, polinkį arba atsisakymą tam tikrų maisto produktų kategorijų, pavyzdžiui, baltyminio maisto, krakmolingo maisto ir pan. [75,76]. Taip pat vaikai labai atsižvelgia į maisto jutiminius aspektus, pavyzdžiui, lipnus, saldus maistas [36,67]. Išrankūs maistui vaikai vengia valgyti daržovių, pirmenybę teikia gėrimams vietoj maisto, bei noriai valgo saldumynus ir riebius, nesveikus maisto produktus [38,39,41]. Dažnai užfiksuojama vaikų mitybos problema yra maisto atsisakymas dėl jo tekstūros [32,80]. Dažniausiai vaikai valgo lengvos tekstūros, trintus maisto produktus [64,75]. Kai kurie vaikai maisto produktą renkasi atsižvelgiant į jų etiketę, išvaizdą, skonį, kvapą ar temperatūrą [24,47]. Pavyzdžiui, vaikai gali valgyti tik vištienos filė, nupirktą iš “McDonalds” restorano, sumuštinius, kurie yra kvadrato formos arba citrinos skonio jogurtą. Pasak tyrimų, vaikai su autizmo diagnoze dažniau pripranta prie vieno maisto produkto nei normaliai besivystantys vaikai. Dažniausiai vaikų mėgstamiausi maisto produktai turi nedidelę maistinę vertę (pavyzdžiui, gaivieji gėrimai, traškučiai) [48,49].
Esant selektyviam mitybos sutrikimui keičiasi ne tik maisto produktų poreikiai, bet ir elgesys valgio metu [46]. Vaikai dažnai reikalauja, kad maistas būtų specialiai paruoštas ir pateiktas, išreiškia stiprų nepasitenkinimą, jei maistas yra ne toks, kokio jis nori [37,47]. Tėvai dažnai įvardija, jog vaikas valgo labai greitai arba labai lėtai, ilgai laiko maistą burnoje [11,24]. Greitas valgymas yra dažna problema asmenims, turintiems raidos sutrikimų. Šis elgesys gali sukelti rimtas sveikatos problemas, tokias kaip vėmimas, pykinimas, o to pasekoje vaikas gali jausti gėdą [11,27].
Dauguma vaikų mėgsta pamėgdžioti kitus žmones, todėl šeimos nariai ir bendraamžiai yra pagrindiniai asmenys, iš kurių vaikas nusižiūri mitybos įpročius. Jei šeimos narys atsisako tam tikro maisto, vaikas greičiausiai stengsis pakartoti jo elgesį. Taigi, šie pavyzdžiai vaiko valgymo įpročius gali paveikti ir teigiamai, ir neigiamai [55].
Išranki mityba dažnai sukelia tėvams nerimą dėl vaiko fizinės ir psichinės sveikatos [70]. Tai verčia tėvus sutelkti į tai daugiau dėmesio, ima versti vaiką valgyti, kelia balsą, maitina, nors vaikas nėra alkanas [37]. Visa tai sukelia šeimos konfliktus bei daro neigiamą įtaką šeimos gyvenimo kokybei [64,87]. Tėvai dažnai imasi gudrybės - leidžia vaikui valgyti žiūrint televiziją, žaidžiant kompiuteriu ar skaitant knygą [37,55]. Taip pat, netinkami mitybos įpročiai gali būti neigiamai sustiprinti, kai vaikui leidžiama anksti nueiti nuo stalo dėl žaidimų ar kitų laisvalaikio užsiėmimų [67]. Gąsdinimas,
bausmės, pyktis, papirkinėjimas, prievarta ar kitoks netinkamas tėvų elgesys bandant priversti vaiką valgyti, dažniausiai tik sumažina maisto suvartojimą [33].
Nors vaiko išrankumas maistui ne visada paveikia jo paties sveikatą, tai gali daryti didesnę neigiamą įtaką šeimos mitybai [24]. Maisto išrankumas ir dažnai pasikartojantis netinkamas elgesys valgio metu, pavyzdžiui, agresija, susierzinimo priepuoliai, maisto mėtymas ir kiti, gali sukelti problemas daugelyje šeimų [12,33,64].
Maisto atsisakymas gali būti atsiradęs dėl to, jog vaikas buvo skatinamas valgyti ir už tai apdovanojamas nenaudingu daiktu ar veiksmu. Kai į mitybos racioną bandoma įtraukti naujų maisto produktų, tėvai dažnai griebiasi netinkamų veiksmų ir bando neigiamą atsaką į naują maisto produktą atlyginti vaikui patinkančiu maisto produktu. Galiausiai tėvai nebesiūlo naujų maisto produktų ir pateikia tik tai, kas vaikui patinka, kad išvengtų neigiamo vaiko elgesio. Tėvai, pirmiausia, turėtų pabrėžti maisto svarbumą ir apgalvoti pateikimą [67].
Išrankumas maistui nėra traktuojamas kaip nepakankamas maisto vartojimas, nes dauguma šių vaikų turi gerą apetitą [14,55]. Tačiau kai kurių tyrimų metu buvo nustatytas priešingas reiškinys: esant selektyviam mitybos sutrikimui, vaikas suvalgo nedidelį maisto kiekį arba valgo tik kelis tuos pačius produktus, taigi mityba nėra visavertė, subalansuota ir toks maisto kiekis nėra pakankamas organizmo augimui [37,86]. Mažas produktų suvartojimas yra rimta problema. Vaikas negauna pakankamai maistinių medžiagų, energijos, ir tai gali atsiliepti vaiko sveikatai [70,96]. Ribotas maisto suvartojimas ir pastovus netinkamos mitybos buvimas gali lemti mitybos ir maisto medžiagų nepakankamumą, svorio kritimą, silpnumą [12,24,86]. Taip pat gali atsirasti psichiniai ir fiziniai sutrikimai. Nepaisant to, šeimose dažnai būna jaučiamas pastovus stresas, socialinės problemos [12]. Apklausus šeimas ir vaikus apie išrankų valgymą paaiškėjo, jog šis sutrikimas yra vienas iš rizikos faktorių atsirandant elgesio problemoms bei nervinei anoreksijai [60].
Vaikams, turintiems selektyvų mitybos sutrikimą, dažnai trūksta įvairių vitaminų ir mineralų. Ypač dažnai vaikai kenčia nuo geležies stokos, dėl kurios trūkumo gali atsirasti rimtų psichomotorinių ir elgesio sutrikimų [9,39]. Taip pat pastebėta, kad dažnai trūksta vitamino A, C, D ir E, bei kalcio, cinko, riboflavino. Tačiau šie vaikai gauna pakankamą kiekį B grupės vitaminų, folinės rūgšties, natrio, kalio, magnio ir fosforo [24].
Dėl mitybos problemų vaikai, turintys autizmo diagnozę, dažnai turi ir sveikatos problemų. Tačiau kai kurie tyrimai parodo, jog vaikai, turintys autizmo diagnozę, savo ūgiu, svoriu ir kitais duomenimis nesiskiria nuo sveikų bendraamžių 64]. Ankstyvi mitybos sutrikimai dažnai iššaukia netinkamą socialinį elgesį, paveikia suvokimą apie maistą bei burnos sensorinį ir motorinį išsivystymą [12,64].
1.3.3. Sensorinės integracijos įtaka vaikų mitybai
Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, labai dažnai jaučiami sensorinės integracijos sutrikimai [24]. Šie vaikai uoslės, klausos, regos ir lytėjimo jutimus supranta kitaip nei jų bendraamžiai normaliai besivystantys vaikai. Net 5 proc. vaikų, turinčių autizmo diagnozę, turi stipriai pakitusius jutimus ir 21 proc. vaikų turi šiek tiek pakitusius jutimus. Taip pat šie vaikai dažnai įvardijami kaip išrankūs maistui. Taigi, atliktuose tyrimuose pastebėta, jog sensoriniai faktoriai turi įtakos vaiko mitybai [24,62].
Maistas yra kompleksinis sensorinis pojūtis, susidedantis iš maisto išvaizdos, kvapo, tekstūros ir skonio. Be to, valgymui yra reikalingas ir motorinis planavimas, kuris yra būtinas laikysenos kontrolei ir valgymo įrankių manipuliacijai [62,87].
Padidėjęs burnos jautrumas yra dažnesnis vaikams, turintiems autizmo diagnozę, nei normaliai besivystantiems vaikams [62]. Per didelio burnos jautrumo pasekmės: sunkumai valgant įvairios tekstūros maistą, išrankumas maistui ar vengimas valytis dantis. Per mažo burnos jautrumo, kurio metu vaikas negali adekvačiai reaguoti į jutimus, pasekme gali būti per didelio maisto kiekio įsidėjimas į burną. Šis elgesys gali skatinti vaiką dėtis į burną įvairius daiktus, tam kad gautų dirgiklių ir stimuliuotų jutimus [24,87].
Vaikams, kurių jutimai yra stipriai pasikeitę ir kurie yra ypač jautrūs prisilietimams, būdingas seilėtekis, socialinio bendravimo sutrikimu valgio metu, blogas apetitas. Jie teikia pirmenybę tam tikriems maisto produktams, mėgsta tik specifinės spalvos, tekstūros ar temperatūros maistą, nevalgo svečiuose ar kavinėse [62]. Taip pat šie vaikai linkę kramtyti lūpas bei nagus [24]. Pastebėta, jog tyrinėjimas lietimu vaikams yra pirmas žingsnis susipažįstant su naujais maisto produktais [62]. Vaikai turintys sensorinių sutrikimų daug rečiau tyrinėja maistą liesdami rankomis [62,87].
Esant skonio ir kvapo jutimų sutrikimams atsiranda problemos, susijusios su elgesiu valgio metu bei maisto pasirinkimu. Šių pojūčių sutrikimas daro didesnę įtaką valgant ir naudojant stalo įrankius nei taktilinis jautrumas.
Garsų filtravimas veikia vaikus panašiai kaip skonio ir uoslės jautrumas. Tai parodo, jog valgymas yra kompleksinis daugiasensorinis veiksmas [62]. Jei vaikas jautrus klausos jutimui, jam sunku naudoti stalo įrankius, bendrauti valgymo metu. Net paties vaiko kramtymas gali jį trikdyti. Esant darželyje ar mokykloje atsiranda dar daugiau problemų, nes aplink yra daug kitų vaikų, kurie taip pat skleidžia garsus.
Vaikai, kuriems būdingas vizualinis jautrumas, labiau reaguoja į maistą kaip į vizualinį stimulą. Todėl šie vaikai labiau atkreipia dėmesį į maisto išvaizdą, pateikimą, spalvas [24,62].
1.3.4. Mitybos sutrikimų gydymas
Vaikų mitybos problemos nėra vienalytės, taigi ir gydymo būdai turėtų būti pasirinkti individualiai, atsižvelgiant į mitybos pobūdį. Tinkamas mitybos sutrikimų gydymas turi daug teigiamų aspektų, tokių kaip vaiko sveikatos gerėjimas, gyvenimo kokybės gerėjimas šeimose, sumažėjusios psichinės sveikatos problemos [12].
Nustačius vaikui mitybos išrankumą, dažnai tėvai kreipiasi į dietologą. Jei išrankumą maistui nulemia sensorinio jautrumo buvimas, reikia kreiptis į ergoterapeutą. Ergoterapeutas įvertins vaiko sensorinės integracijos sutrikimą, suteiks žinių apie maisto paruošimą ir pateikimą, bei padės suprasti neįprastą vaiko elgesį. Dietologas, ergoterapeutas ir šeimos nariai gali konsultuotis su psichologu, tam, kad įveikti netinkamą elgesį ir padėti vaikui priimti įvairios tekstūros maisto produktus [24,86].
Gydant vaikus dėl mitybos problemų, veiksminga yra elgesio terapija [12,90]. Tai kelių komponentų gydymas, susidedantis iš teigiamų paskatinimų ir prieštaravimo mažinimo. Teigiamas skatinimas apima vaiko aprūpinimą pageidaujamų (reikiamų) stimulų kontingentu, tam, kad išgauti pageidaujamą vaiko elgesį (pvz., maisto rijimą arba maisto priėmimą). Prieštaravimo, maisto vengimo mažinimas tai procedūra, kai neleidžiama vengti maisto, produktų. Vienas iš pavyzdžių būtų šaukšto su maistu laikymas priešais burną, kol vaikas priims kąsnį, tokiu būdu užkertant kelią išvengti maisto [12]. Taip pat galima daryti švelnų spaudimą į vaiko apatinio žandikaulio sąnarį ar smakrą, ir kai burna prasiveria, įdėti maistą į vaiko burną. Prieštaravimo, maisto vengimo mažinimas dažnai susilaukia neigiamų pasekmių, tokių kaip purtymasis, agresijos atsiradimas, padidėjęs emocionalumas, verkimas [12,90].
Sinchroninis maisto pateikimas apima mėgstamo maisto pateikimą kartu su nemėgstamu maistu. Šie du produktai gali būti kartu pateikti, sumaišyti, arba nemėgstamas maistas gali būti paslėptas po mėgstamu maistu. Šis metodas yra efektyvus, kad vaikas imtų valgyti nemėgstamus produktus [12].
2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (protokolo Nr. BEC-FMR(M)-692) (1 priedas).
Tyrimas buvo atliktas 2015 m. balandžio – 2016 m. vasario mėnesiais LSMU ligoninės Kauno klinikų filiale Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“, Kauno vaikų abilitacijos centre bei Kauno vaikų lopšeliuose-darželiuose „Vyturėlis“ ir „Žara“.
Iš viso tyrime dalyvavo 72 vaikai. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamoji grupė - 36 vaikai, turintys autizmo sutrikimą, kontrolinė grupė - 36 sveiki vaikai.
Įstaigų vadovai bei tirtų vaikų tėvai buvo supažindinti su tyrimo eiga, tikslais, gauti raštiški jų sutikimai (2 ir 3 priedai). Tiriamųjų vaikų tėvams buvo išdalinti klausimynai, skirti išsiaiškinti bendrą vaikų ir šeimos informaciją bei vaikų sensorinės integracijos bei mitybos įpročių sutrikimus.
2.2. Tiriamųjų kontingentas
Tiriamieji buvo atrinkti atsitiktinės atrankos metodu. Tyrime dalyvavo 72 vaikai, kurių amžius nuo 3 iki 6 metų. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją ir kontrolinę. Tiriamąją grupę sudarė 36 vaikai, turintys autizmo sutrikimą, kurių amžiaus vidurkis 4,61±1,05 m. Kontrolinę grupę sudarė 36 sveiki vaikai, kurių amžiaus vidurkis 4,5±1,25 m. Grupių amžiaus vidurkiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Tiriamojoje grupėje buvo 5 mergaitės (14 proc.) ir 31 berniukas (86 proc.). Kontrolinėje grupėje buvo 13 mergaičių (36 proc.) ir 23 berniukai (64 proc.). Vaikų pasiskirstymas pagal lytį grupėse pateikiamas 1 paveiksle.
1 pav. Vaikų pasiskirstymas pagal lytį
Analizuojant tiriamųjų, turinčių autizmo sutrikimą, duomenis pagal autizmo sunkumo laipsnį nustatyta, kad iš 36 tiriamųjų 13 vaikų (36 proc.) nustatytas lengvas autizmo laipsnis, 12 vaikų (33 proc.) nustatytas vidutinis autizmo laipsnis ir 11 vaikų (31 proc.) nustatytas sunkus autizmo laipsnis. Tiriamosios grupės vaikų pasiskirstymas pagal autizmo sunkumo laipsnį pateikiamas 2 paveiksle.
2 pav. Tiriamosios grupės vaikų pasiskirstymas pagal autizmo sunkumo laipsnį
2.3. Tyrimo metodai
Atliktas kiekybinis skersinio pjūvio tyrimas, vykdyta vienmomentė apklausa taikant tyrimo autorės sudarytą trijų dalių klausimyną (5 priedas). Pirmoje dalyje – „bendrieji duomenys“ – renkama informacija apie vaiko lytį, amžių, autizmo sunkumo laipsnį, šeimos duomenis ir kt. Šią dalį sudaro 27
5 13 31 23 0 5 10 15 20 25 30 35
Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė
Mergaitės Berniukai 13; 36% 12; 33% 11; 31% Lengvas Vidutinis Sunkus
klausimai. Antroje klausimyno dalyje – „sensorinė integracija“ – renkami duomenys apie vaiko pojūčius, reakciją į įvairius sensorinius dirgiklius. Klausimai suskirstyti į atskirus skyrelius pagal sensorines sistemas: reakcijos į taktilinius (22 klausimai), proprioreceptinius (22 klausimai), vizualinius dirgiklius (17 klausimų), reakcijos į skonį (12 klausimų), kvapą (11 klausimų). Galimi atsakymo variantai: „taip“ arba „ne“. Trečioje dalyje – „mitybos sutrikimai“ – klausimai apie vaiko mitybos įpročius ir racioną. Šioje dalyje klausimai suskirstyti į keturias dalis, dviejose iš jų atsakymus galima pasirinkti iš dviejų galimų variantų („taip“, „ne“), vienoje dalyje atsakymai gali būti „niekada“, „retai“, „dažnai“ arba „visada“, o ketvirtojoje dalyje reikėjo įrašyti vaiko trijų dienų mitybos racioną.
Klausimynas sudarytas autorės remiantis literatūroje pateiktais pavyzdžiais [2,36,37,43, 87,88,91]. Klausimyno tinkamumas tyrimui išbandytas bandomajame tyrime apklausiant penkių vaikų tėvus.
Sudarytus klausimynus užpildė tyrime sutikę dalyvauti tėvai. Apklausos buvo atliekamos anonimiškai, trukmė 30-40 min.
2.4. Statistinė duomenų analizė
Tyrimo rezultatai buvo analizuojami matematinės statistikos metodu, naudojant Microsoft Office Exel 2010 ir SPSS (angl. Statistical Package for Social Sciences) 17.0 programas.
Analizuojant duomenis buvo skaičiuojamos šios charakteristikos: aritmetinis vidurkis, standartinė paklaida, standartinis nuokrypis. Buvo sudaromos dažnių lentelės ir braižomos diagramos. Tikrintas kintamųjų skirstinių normalumo sąlygų tenkinimas, naudojant Kolmogorovo-Smirnovo ir Shapiro-Wilk‘o kriterijus.
Klausimyno patikimumams įvertinti buvo naudojamas Cronbacho alfa (Cronbach‘s alpha) koeficientas, kuris remiasi atskirų klausimų, sudarančių klausimyną, koreliacija ir įvertina, ar visi skalės klausimai pakankamai atspindi tiriamąjį dydį. Cronbacho alfa interpretacija: iki 0,60 – žemas homogeniškumas, 0,60-0,70 – pakankamas, 0,70-0,90 –aukštas.
Duomenų tarp dviejų nepriklausomų imčių palyginimui taikytas Stjudento t kriterijus ir neparametrinis Manio – Vitnio - Vilkoksono kriterijus.
Kintamųjų analizei taikytas Chi-kvadrato (X2) kriterijus: X2 kriterijus su Jeito pataisa (X2 test
with Yates‘ Continuity Correction) ir Fišerio tikslusis kriterijus (Fisher‘s Exact test). Priklausomumo
stiprumas skaičiuotas koreliacijos koeficientu (Cramer V), kuris gali įgauti reikšmę nuo 0 (visiškas kintamųjų nepriklausomumas) iki 1 (didžiausias priklausomumas).
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų sensorinės integracijos sutrikimai
Tiriamųjų sensorinės integracijos sutrikimai buvo vertinami klausimyno antrojoje dalyje esančiais klausimais, kurie yra suskirstyti į penkias dalis: reakcijos į taktilinius dirgiklius, proprioreceptinius dirgiklius, skonį, kvapus ir į vizualinius dirgiklius.
3.1.1. Reakcijos į taktilinius dirgiklius
Reakcijų į taktilinius dirgiklius klausimyno patikimumas buvo įvertinas apskaičiuojant Cronbacho alfa kriterijų. Gautas rezultatas pateikiamas 1 lentelėje. Vertinant klausimyno patikimumą buvo atrinkta 17 klausimų, o Cronbacho alfa rezultatas lygus 0,712. Kadangi rezultatas yra aukštesnis nei 0,7, tai rodo, jog klausimyno patikimumas yra aukštas - klausimai tarpusavyje koreliuoja.
1 lentelė. Reakcijų į taktilinius dirgiklius klausimyno patikimumo vertinimas
Cronbacho alfa
Cronbacho alfa remiantis standartizuotais
elementais
Elementų skaičius 0,712 0,713 17
Įvertinus tiriamosios grupės vaikų reakcijas į taktilinius dirgiklius, rezultatai rodo, jog teigiamą atsakymą pasirinkusių asmenų skaičius varijuoja nuo 19 proc. iki 75 proc. Daugiausiai teigiamų atsakymų surinko teiginiai „nemėgsta kirptis nagų“ (75 proc.), „nemėgsta šukuotis, kirptis plaukų“ (72 proc.), „nemėgsta kai kas nors plauna ar liečia veidą“ (67 proc.), „nekreipia dėmesio jei kas nors liečia ar atsitrenkia, nebent tai būtų labai stipru“ (56 proc.), „nemėgsta išsitepti rankų“ (53 proc.) ir „mėgsta liesti daiktus, turinčius šiurkštų paviršių“ (50 proc.). Mažiausiai teigiamų atsakymų surinko teiginys „nemėgsta žaisti su smėliu, purvu, vandeniu, klijais, plastilinų, kremu, putomis ir panašiomis medžiagomis“ (19 proc.).
Kontrolinės grupės vaikų reakcijų į taktilinius dirgiklius rezultatai rodo, jog atsakymą „taip“ pasirinkusiųjų skaičius varijuoja nuo 0 proc. iki 42 proc. Daugiausiai teigiamų atsakymų - 42 proc. surinko teiginys „nekreipia dėmesio jei kas nors liečia ar atsitrenkia, nebent tai būtų labai stipru“. 28
proc. teigiamų atsakymų surinko teiginys „nemėgsta išsitepti rankų“, 25 proc. - „nemėgsta šukuotis, kirptis plaukų“. Nė vieno teigiamo atsakymo nesurinko teiginys „dažnai sužeidžia pats save: gnybia, kanda ar tranko savo galvą“.
Tiriamosios ir kontrolinės grupės vaikų reakcijų į taktilinius dirgiklius rezultatai pateikti 3 paveiksle.
3 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupės vaikų reakcijų į taktilinius dirgiklius teigiamų atsakymų rezultatai
Iš pateikto paveikslo galima matyti, jog tiriamosios grupės respondentai dažniau pasirinko teigiamą atsakymą nei apklaustieji iš kontrolinės grupės.
Apskaičiavus abiejų grupių teigiamų atsakymų vidurkius gauta, jog tiriamosios grupės vidurkis yra 44,24±16,29 proc., kontrolinės grupės – 15,47±9,71 proc. Palyginus šiuos vidurkius tarp grupių gauta, kad reakcijų į taktilinius dirgiklius teigiamų atsakymų vidurkių skirtumas tarp
tiriamosios ir kontrolinės grupių yra statistiškai reikšmingas (p<0,05) (2 lentelė). Tai rodo, jog autizmu sergančių vaikų taktilinės sistemos sutrikimai yra žymesni nei sveikų vaikų.
2 lentelė. Tiriamųjų reakcijų į taktilinius dirgiklius vidurkių palyginimas.
Reakcijų į taktilinius dirgiklius teigiamų atsakymų vidurkis N Vidurkis Standartinis nuokrypis Standartinė paklaida p-reikšmė Tiriamoji grupė 17 44,24 16,29 3,95 0,000 Kontrolinė grupė 17 15,47 9,71 2,36
3.1.2. Reakcijos į proprioreceptinius dirgiklius
Reakcijų į proprioreceptinius dirgiklius klausimyno patikimumas yra aukštas, rezultatas lygus 0,824 (3 lentelė). Analizuojant klausimyną atrinkta 20 klausimų.
3 lentelė. Reakcijų į proprioreceptinius dirgiklius klausimyno patikimumo vertinimas
Cronbacho alfa
Cronbacho alfa remiantis standartizuotais
elementais
Elementų skaičius 0,824 0,825 20
Įvertinus tiriamosios grupės vaikų reakcijas į proprioreceptinius dirgiklius, rezultatai rodo, jog teigiamą atsakymą pasirinkusių asmenų skaičius varijuoja nuo 28 proc. iki 75 proc. Daugiausiai teigiamų atsakymų surinko teiginiai „mėgsta šokinėti ant baldų ar kitų aukštų daiktų“ (75 proc.), „mėgsta šokinėti ant batuto ilgą laiką“ (72 proc.), „mėgsta taškytis balose, vonioje“ (72 proc.), „mėgsta stiprius apkabinimus“ (69 proc.), „dažnai atlieka veiksmus naudodamas per daug jėgos“ (69 proc.). Mažiausiai teigiamų atsakymų surinko teiginys „kandžioja ar čiulpia savo pirštus“ (28 proc.) ir „mėgsta būti stipriai įsuktas į sunkią antklodę“ (31 proc.).
Kontrolinės grupės vaikų reakcijų į proprioreceptinius dirgiklius rezultatai rodo, jog atsakymą „taip“ pasirinkusiųjų skaičius varijuoja nuo 6 proc. iki 67 proc. Daugiausiai teigiamų atsakymų - 67 proc. surinko teiginys „mėgsta taškytis balose, vonioje“. 53 proc. teigiamų atsakymų surinko teiginys
„mėgsta šokinėti ant batuto ilgą laiką“, po 47 proc. - „mėgsta žaidimus kai yra kutenamas, maigomas“ ir „mėgsta stiprius apkabinimus“, 44 proc. – mėgsta šokinėti ant baldų ar kitų aukštų daiktų“. Mažiausiai, po 6 proc., surinko du teiginiai: „dažnai atlieka veiksmus naudodamas per daug jėgos“ ir „mėgsta būti stipriai įsuktas į sunkią antklodę“.
Tiriamosios ir kontrolinės grupės vaikų reakcijų į proprioreceptinius dirgiklius rezultatai pateikti 4 paveiksle.
4 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupės vaikų reakcijų į proprioreceptinius dirgiklius teigiamų atsakymų rezultatai
Buvo apskaičiuoti grupių teigiamų reakcijų vidurkiai. Tiriamosios grupės vidurkis 56,05±13,86 proc., kontrolinės grupės – 22,30±18,97 proc. Palyginus abiejų grupių vidurkius rezultatai parodė, kad skirtumas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių reakcijų į proprioreceptinius dirgiklius vidurkių yra statistiškai reikšmingas (p<0,05) (4 lentelė). Galima teigti, jog vaikų, kuriems nustatytas autizmas, proprioreceptinės sistemos sutrikimai yra žymesni nei sveikų vaikų.
4 lentelė. Tiriamųjų reakcijų į proprioreceptinius dirgiklius vidurkių palyginimas Reakcijų į proprioreceptinius dirgiklius teigiamų atsakymų vidurkis N Vidurkis p-reikšmė Tiriamoji grupė 20 56,05 0,000 Kontrolinė grupė 20 22,30
3.1.3. Reakcijos į skonio dirgiklius
Analizuojant reakcijų į skonio dirgiklius klausimyną, buvo nustatytas aukštas patikimumas, Cronbacho alfa lygi 0,709 (5 lentelė). Atrinkti 9 klausimai, labiausiai atspindintys klausimyno esmę.
5 lentelė. Reakcijų į skonį klausimyno patikimumo vertinimas.
Cronbacho alfa
Cronbacho alfa remiantis standartizuotais
elementais
Elementų skaičius 0,709 0,709 9
Įvertinus tiriamosios grupės vaikų reakcijas į skonį, rezultatai rodo, jog teigiamus atsakymus į klausimus pasirinko nuo 8 proc. iki 75 proc. asmenų (5 paveikslas). 75 proc. šios grupės vaikų yra „išrankūs maistui, valgo tik tam tikrus produktus“, 72 proc. vaikų „dažnai nuryja dantų pastą“, 61 proc. – „mėgsta patiekalus su ryškiu skoniu: sūrius, saldžius, aštrius“ ir 53 proc. – „dažnai kramto pirštus, nagus, plaukus ar marškinius“. Sunkumų kramtant, ryjant turi 8 proc. šios grupės vaikų.
Kontrolinėje grupėje į pateiktus klausimus teigiamai atsakė nuo 3 proc. iki 36 proc. dalyvių (5 paveikslas). Rezultatai rodo, jog 36 proc. vaikų „mėgsta patiekalus su ryškiu skoniu: sūrius, saldžius, aštrius“, 28 proc. vaikų yra „išrankūs maistui, valgo tik tam tikrus produktus“ ir 22 proc. „dažnai nuryja dantų pastą“. Į kitus klausimyno teiginius surinkta tik po 3-6 proc. teigiamų atsakymų.
5 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupės vaikų reakcijų į skonio dirgiklius teigiamų atsakymų rezultatai
Tiriamosios grupės bendras reakcijų į skonio dirgiklius vidurkis yra 42,56±24,1 proc., o kontrolinės grupės – 11,89±13,1 proc. Palyginus abiejų grupių vidurkius gauta, kad skirtumas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių reakcijų į skonio dirgiklius vidurkių yra statistiškai reikšmingas (p<0,05) (6 lentelė). Šie rezultatai rodo, jog autizmu sergančių vaikų skonio pojūčių sutrikimai yra žymesni nei sveikų vaikų.
6 lentelė. Grupių dalyvių reakcijų į skonį vidurkių palyginimas
Reakcijų į skonį teigiamų atsakymų vidurkis N Vidurkis p-reikšmė Tiriamoji grupė 9 42,56 0,004 Kontrolinė grupė 9 11,89
3.1.4. Reakcijos į uoslės dirgiklius
Vertinant reakcijų į uoslės dirgiklius klausimyno patikimumą, buvo atrinkti 8 klausimai. Cronbacho alfa lygi 0,783, taigi klausimyno patikimumas aukštas (7 lentelė).
7 lentelė. Reakcijų į skonį klausimyno patikimumo vertinimas
Cronbacho alfa
Cronbacho alfa remiantis standartizuotais
elementais
Elementų skaičius 0,783 0,789 8
Įvertinus tiriamosios grupės vaikų reakcijas į kvapus, rezultatai rodo, jog teigiamus atsakymus į klausimus pasirinko nuo 11 proc. iki 56 proc. asmenų. 56 proc. šios grupės vaikų „atsisako valgyti tam tikrą maistą dėl jo kvapo“, 39 proc. vaikų „nejaučia kvapų, kuriuos normaliai pastebi visi“, bei 39 proc. vaikų „nepatinka namuose esantys kvapai ar kvapai maisto ruošimo metu“. Mažiausiai, 11 proc. vaikų „atsisako eiti į svečius dėl kvapo tuose namuose“.
Kontrolinėje grupėje į pateiktus klausimus apie kvapus teigiamai atsakė nuo 3 proc. iki 47 proc. dalyvių. Rezultatai rodo, jog 47 proc. vaikų „atsisako valgyti tam tikrą maistą dėl jo kvapo“, 17 proc. vaikų „neigiamai reaguoja į kvapus, kurie normaliai nesukelia neigiamos reakcijos“ ir 14 proc. vaikų „nepatinka namuose esantys kvapai ar kvapai maisto ruošimo metu“. Į kitus klausimyno teiginius surinkta tik po 3-6 proc. teigiamų atsakymų. Rezultatai pateikti 6 paveiksle.
6 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupės vaikų reakcijų į uoslės dirgiklius teigiamų atsakymų rezultatai
Tiriamosios grupės bendras reakcijų į kvapus vidurkis yra 31,25±14,57 proc., o kontrolinės grupės – 12,38±14,97 proc. Palyginus grupių vidurkius rezultatas parodė, kad skirtumas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių reakcijų į kvapus vidurkių yra statistiškai reikšmingas (p<0,05) (8 lentelė). Taigi, galima teigti, jog vaikų, kuriems nustatytas autizmas, uoslės pojūčių sutrikimai yra žymesni nei sveikų vaikų.
8 lentelė. Grupių dalyvių reakcijų į kvapus vidurkių palyginimas
Reakcijų į kvapus teigiamų atsakymų vidurkis N Vidurkis p-reikšmė Tiriamoji grupė 8 31,25 0,023 Kontrolinė grupė 8 12,38
3.1.5. Reakcijos į vizualinius dirgiklius
Analizuojant reakcijų į vizualinius dirgiklius klausimyną atrinkta 15 teiginių, geriausiai atspindinčių klausimyną. Patikimumas nustatytas aukštas, Cronbacho alfa lygi 0,820 (9 lentelė).
9 lentelė. Reakcijų į vizualinius dirgiklius klausimyno patikimumo vertinimas
Cronbacho alfa
Cronbacho alfa remiantis standartizuotais
elementais
Elementų skaičius 0,820 0,820 15
Įvertinus tiriamosios grupės vaikų reakcijas į vizualinius dirgiklius, rezultatai rodo, jog teigiamus atsakymus į klausimus pasirinko nuo 8 proc. iki 83 proc. asmenų. Daugiausiai, net 83 proc. vaikų „turi sunkumų nusakant, kur yra daiktas“, 78 proc. vaikų „dėmesį dažnai patraukia šalutiniai veiksmai“. Po 69 proc. vaikų „turi sunkumų dėliojant dėlionę, kopijuojant figūras, kerpant išilgai linijos“ bei „sunkiai nusako skirtumus tarp spalvų, formų, dydžių“. 8 proc. tiriamosios grupės vaikų „skundžiasi, kad dvejinasi vaizdas“.
Kontrolinės grupės dalyvių reakcijos į pateiktus teiginius varijuoja nuo 0 proc. iki 33 proc. Rezultatai rodo, jog 33 proc. vaikų „dėmesį dažnai patraukia šalutiniai veiksmai“, o 31 proc. vaikų „sunkiai nusako skirtumus tarp panašių raidžių ar simbolių“. Po 22 proc. vaikų „nesupranta, kokio dydžio raidę ar skaičių rašyti, sunkiai randa skirtumus paveikslėlyje“ bei „nusisuka ar dengia akis esant ryškioms šviesoms“. Nė vienas vaikas kontrolinėje grupėje „nesiskundžia, kad dvejinasi vaizdas“, ir tik 3 proc. vaikų „turi sunkumų nusakant, kur yra daiktas“.
