Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų genealoginė struktūra, produktyvumo, reprodukcinių bei eksterjero savybių analizė

(1)

1

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA

Darius Oberauskas

Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų genealoginė struktūra,

produktyvumo, reprodukcinių bei eksterjero savybių analizė

Magistro darbas

Darbo vadovė:

Doc. dr. Vida Juozaitienė

(2)

Baigiamasis darbas atliktas 2003 – 2005 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje, Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos laboratorijoje, Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijoje ir Valstybės įmonėje „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“.

Magistro darbą paruošė: Darius Oberauskas

(parašas)

Baigiamojo darbo vadovė: doc. dr. Vida Juozaitienė

(LVA Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra)

(parašas)

Recenzentas: prof. habil. dr. Česlovas Jukna

(LVA Specialiosios zootechnikos katedra) (parašas)

(3)

3

TURINYS

1. ĮVADAS ...5

2. LITERATŪRINĖ APŽVALGA...8

2.1 Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų genealoginės struktūros raida...8

2.2 Žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas ...10

2.2.1 Lietuvos žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas...10

2.2.2 Kontroliuojamų žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas užsienyje ...14

2.3 Lietuvos žalųjų galvijų eksterjeras ...15

2.4 Pieninių galvijų genetinis įvertinimas BLUP metodu ...16

2.4.1 Lietuvos pieninių galvijų vertinimo BLUP metotika ...17

2.4.2 Genetiškai įvertintos populiacijos charakteristika...20

3. DARBO METODIKA...21

4. TYRIMŲ REZULTATAI ...22

4.1 Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų genealoginės struktūros dinamika ...22

4.2 Žalųjų ir žalmargių bulių veislinės vertės pagal produktyvumą tyrimas...24

4.2.1 Bulių genetinio įvertinimo BLUP metodu analizė pagal bulių linijas ...24

4.2.2 Bulių veislinės vertės indeksų fenotipinės koreliacijos koeficientai ...27

4.2.3 Bulių linijos įtaka žalųjų ir žalmargių galvijų veislinei vertei...27

4.2.4 Karvių genetinio įvertinimo analizė pagal bulių linijas...28

4.3 Produktyvumo ir pieno sudėties selekciniai-genetiniai parametrai...29

4.3.1 Produktyvumo ir pieno sudėties variacijos...29

4.3.2 Žalųjų karvių pieningumo ir pieno sudėties požymių fenotipinė koreliacija ...29

4.3.3 Atskirų linijų karvių pieningumo ir pieno sudėties požymių fenotipinė koreliacija31 4.3.4 Žalųjų ir žalmargių veislių karvių produktyvumo požymių fenotipinė koreliacija.35 4.3.5 Karvių produktyvumo požymių paveldimumas ...35

4.4 Žalųjų ir žalmargių galvijų reprodukcinių savybių analizė ...37

4.4.1 Žalųjų ir žalmargių karvių reprodukcinių savybių analizė...37

4.4.2 Žalųjų ir žalmargių karvių reprodukcinių savybių analizė pagal veisles ...39

4.4.3 Žalųjų ir žalmargių karvių reprodukcinių savybių analizė pagal bulių linijas ...43

4.5 Žalųjų ir žalmargių karvių eksterjero požymių analizė ...45

4.5.1 Bulių linijos įtaka karvių eksterjero požymiams ...49

(4)

6. SUMMARY ...51 7. PUBLIKACIJOS ...54 8. LITERATŪROS SĄRAŠAS...55

(5)

5

1. ĮVADAS

Lietuva nuo seno gyvulių augintojų kraštas. Gyventojai jau seniai pradėjo rūpintis galvijų veislių gerinimu, panaudojant kultūrinių veislių gyvulius. Literatūros šaltiniuose aptinkama žinių, kad jau XVII amžiuje Radvilų ir Leono Sapiegos dvaruose buvo laikomi olandiški ir kitų veislių galvijai. Vienas iš Šiaulių ekonomijos valdytojų Platonas Zubovas 1801m. atsivežė iš Olandijos veislinių gyvulių. Tačiau iki XIX amžiaus antrosios pusės gyvulininkystė Lietuvoje buvo ekstensyvi, iš vietinių karvių tebuvo primelžiama apie 400 kg pieno per metus (Banys, 2004).

Gyvulininkystės intensyvinimas visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje, sudarė sąlygas plisti didelio produktyvumo specializuotoms naminių gyvulių veislėms (Jukna, 1998; Vrotniakienė ir Jatkauskas, 2001; Jukna ir Jukna, 2000).

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos galvijų gerinimui teigiamos reikšmės turėjo masinė selekcija: geriausių bulių atranka pagal palikuonių kokybę ir karvių bei telyčių sėklinimas bulių gerintojų sperma, šėrimo gerinimas ir giminingų veislių genetinio potencialo panaudojimas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškų ūkio ministerija 1997; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, 1996).

Šiuolaikinėje gyvulių selekcijoje ypatingas dėmesys yra skiriamas ištirti paveldimumo ir aplinkos įtaką atskiriems veiksnių požymiams. Požymiai, kuriems nustatytas didesnis paveldimumo koeficientas greičiau pagerinami taikant kryptingą atranką ir paranką (Saikevičius ir Juozaitienė, 2004).

Paveldimumo koeficientas parodo ryšį tarp genotipo ir fenotipo, todėl yra naudojamas gyvulių veislinei vertei įvertinti ir selekcijos rezultatų prognozei. Didelė paveldimumo koeficiento reikšmė parodo masinės atrankos (atrankos pagal fenotipą) efektyvumą, o maža reikšmė liudija apie skurdžią genetinę įvairovę ir nukreipia selekcininką naudoti sudėtingesnius selekcinio darbo metodus (Saikevičius ir Juozaitienė, 2004).

Paveldimumo koeficientas nėra stabilus populiacijos parametras. Jo reikšmė priklauso nuo daugelio genetinių ir negenetinių veiksnių, populiacijos dydžio, o taip pat nuo selekcijos intensyvumo (Saikevičius ir Juozaitienė, 2004).

Be to, didinant karvių produktyvumą, gyvulių selekcijoje labai svarbu yra atsižvelgti į ryšius tarp požymių, kurie išreikiami koreliacijos koeficientais (Juozaitienė ir kt., 2003).

(6)

Esant teigiamai koreliacijai, priklausomybė tarp požymių yra tiesioginė (didėjant vienam požymiui, kitas didėja). Esant neigiamai koreliacijai, priklausomybė tarp požymių yra atvirkštinė (vieno požymio didėjimas verčia mažėti kitą). Todėl selekcininkui iškyla užduotis- kiekybiškai įvertinti koreliaciją.

Genetiškai galvijų bandos dažniausiai gerinamos iš rinktinių karvių atrinktus ir iš kitų šalių atvežtus bulius vertinant pagal palikuonių produktyvumą. Pastaraisiais metais naudojami ir užsienyje įvertinti buliai. Rinktinių karvių reikėtų turėti 0,5% nuo populiacijos dydžio, nes, norint vertinimui pagal palikuonis atrinkti vieną buliuką, reikia turėti 10 rinktinių karvių (Gyvulių veislininkystės teoriniai ir praktiniai aspektai integruojantis į Europos Sąjungą, 2000).

Lietuvoje galima įvertinti apie 50 - 60 naujų bulių per metus, jeigu bulių spermą tiekiantys centrai bus pakankamai suinteresuoti bulių vertinimo programa (Darbutas ir Saikevičius, 2000). Tačiau 2004 m. buvo įvertinta tik 11 jaunų bulių.

Šiuo metu bulių spermos gamyba užsiima 3 veislininkystės įmonės, 1 iš jų – valstybinė, prekyba – dar 2 įmonės.

Yra nuomonė, kad įmonės turėtų pereiti į gyvulių augintojų rankas, taip, kaip yra Latvijoje, Estijoje ir Vokietijoje (Gyvulių veislininkystės teoriniai ir praktiniai aspektai integruojantis į Europos Sąjungą, 2000).

Siekiant ir toliau efektyviai gerinti veisles, turi būti ruošiamos ir įgyvendinamos ilgalaikės programos, veikla remiama tiek valstybės institucijų, tiek asociacijų, ūkininkų, mokslininkų. Turi būti vykdoma aktyvi švietėjiška veikla. Mūsų galvijai yra ir Lietuvos nacionalinis turtas, istorinis-kultūrinis paveldas, kurį turime saugoti (Kuosa, 1996; Masiulienė, 1997).

Viena iš pagrindinių pieninių galvijų veislių yra Lietuvos žalieji ir žalmargiai galvijai.

Šio darbo tikslas – Išanalizuoti ir papildyti Lietuvoje veisiamų žalųjų ir žalmargių

galvijų populiacijos genealoginę struktūrą, nustatyti atskirų struktūrinių vienetų karvių produktyvumo, reprodukcinių savybių ir eksterjero selekcinius-genetinius parametrus, išanalizuoti galvijų produktyvumo genetinio įvertinimo BLUP metodu duomenis.

Darbo uždaviniai buvo išanalizuoti ir apskaičiuoti:

1. Išanalizuoti ir papildyti žalųjų ir žalmargių bulių linijų genealoginę struktūrą; 2. Išanalizuoti bulių genetinio įvertinimo BLUP metodu rezultatus;

(7)

7 4. Išanalizuoti karvių produktyvumo genetinį įvertinimą pagal bulių linijas;

5. Ištirti karvių reprodukcines savybes pagal atskirus struktūrinius vienetus; 6. Ištirti karvių eksterjero požymius pagal laktacijas ir bulių linijas;

7. Nustatyti veislės ir bulių linijų įtaką karvių produktyvumo ir eksterjero požymiams, dispersinės analizės metodu.

(8)

2. LITERATŪRINĖ APŽVALGA

2.1 Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų genealoginės struktūros raida

Lietuvoje galvijininkystė pradėta intensyvinti XVIII a. pabaigoje, tačiau iki XIX a. vidurio didesnės pažangos nebuvo.

XIX a. pabaigoje prasidėjo vietinių galvijų kryžminimas su kultūrinių veislių buliais. Šiaulių apskrityje grafo Vladimiro Zubovo iniciatyva pradėti veisti Danijos žalieji galvijai. Pirmieji šios veislės galvijai (2 buliai ir 40 telyčių) 1892 metais buvo įvežti į Ginkūnų dvarą ir ilgainiui turėjo lemiamos reikšmės Lietuvos žalųjų galvijų veislės sukūrimui ir gerinimui (Banys, 1988; Petraitis,1963; Jukna, 1998; Banys, 1990).

Dimitrijus Zubovas (Vladimiro brolis) į Bubių dvarą atsivežė airšyrų veislės galvijų. Švicų veislės galvijai laikyti Šiaurės rytų Lietuvoje – Utenos, Zarasų apylinkėse (Banys, 2004).

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą kontroliuotų karvių produktyvumą Kauno gubernijoje atspindi 1 lentelė.

1 lentelė. Vidutinis karvių produktyvumas 1912-1913 m.

Produktyvumas per metus pieno riebalų Veislė _skaičiusKarvių

pieno kg

% kg

Airšyrų 428 2558 3,54 90

Danijos žalųjų 1098 2373 3,50 83

Švicų 749 1824 3,74 68

Atkuriant Pirmojo pasaulinio karo nuniokotą nepriklausomos Lietuvos žemės ūkį, buvo susirūpinta tolesniu vietinių galvijų gerinimu. Energingi žemės ūkio specialistai 1924 m. Šiauliuose įkūrė Lietuvos vietinių galvijų gerinimo ir Lietuvos žalųjų galvijų augintojų draugijas. Tuo metu dar tęsėsi XIX a. pabaigoje prasidėjusi diskusija dėl galvijų gerinimo būdų. Vieni išeitį matė tik importuojant kultūrinių veislių galvijus, kiti pasisakė už nuosaikų vietinių galvijų gerinimą. Tačiau abejonių dėl saikingo kultūrinių veislių naudojimo vietiniams galvijams gerinti buvo vis mažiau (Lietuvos žalųjų galvijų selekcijos mokslinė programa 1997-2005 metams, 1997).

(9)

9 Veislės formavimui didžiausią įtaką padarė 1922 – 1937 m. įvežti 437 Danijos žalieji galvijai, iš jų 103 buliai.

1938 – 1939 metų visų karvių vidutinis produktyvumas Lietuvoje siekė 1700 kg pieno per metus.

Antrojo pasaulinio karo metu nukentėjo dvarai, kuriuose buvo produktyviausios žalųjų galvijų bandos. Didelę žalą padarė kolektyvizacija, pažangių ūkininkų trėmimas, jų bandų sunaikinimas. Tai labai apsunkino veislininkystės darbą, bet jo nenutraukė.

1951 metais Lietuvos žalųjų galvijų veislė buvo pripažinta savarankiška veisle.

1956 – 1958 m. buvo atkurta gyvulių veislininkystės sistema, plečiama galvijų produktyvumo kontrolė ir sėklinimas.

Nuo 1956 iki 1990 m. Lietuvos žaliesiems galvijams gerinti buvo atvežta 1216 Danijos žalųjų veislės galvijų, iš jų 242 buliai ir 974 telyčios. Žymi jų dalis tapo produktyviomis rinktinėmis karvėmis. Iš jų buvo išauginta nemažai vertingų bulių. Šių gyvulių panaudojimas pagerino Lietuvos žalųjų galvijų eksterjerą, pieningumą, pieno riebumą ir baltymingumą.

Nuo 1972 metų žalųjų galvijų gerinimui buvo pradėti naudoti anglerų veislės buliai bei jų palikuonys. Į Lietuvą buvo įvežta 77 šios veislės buliai ir 257 telyčios (Lietuvos žalųjų galvijų selekcijos mokslinė programa 1997-2005 metams, 1997).

Nuo 1976 m. karvės ir telyčios sėklinamos tik įšaldyta bulių sperma, ne mažiau kaip 2_/3 – bulių gerintojų, o likusioji dalis – tikrinamųjų bulių sperma. A. Banio duomenimis Lietuvos žalųjų galvijų genetinis progresas per tą laikotarpį vidutiniškai sudarė po 40 kg pieno per metus (Lietuvos žaliesiems galvijams 100 metų, 1992).

Lietuvos žaliesiems galvijams gerinti 1984 metais pradėta naudoti žalmargių holšteinų ir švicų veislių buliai bei šių veislių kraujo turintys Danijos žalieji buliai (Lietuvos žalųjų galvijų selekcijos mokslinė programa 1997-2005 metams, 1997).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, susidarė sąlygos artimiau bendradarbiauti su kitų šalių žalųjų galvijų augintojais. Dar ekonominės blokados metu (1990 m.) Vokietijos Šlezvigo-Holšteino žemės anglerų veislės selekcininkai padovanojo 200 dozių dviejų vertingiausių šios veislės bulių spermos. Danijos žalųjų galvijų gerinimo draugija 1993 m. pagal bendrą projektą skyrė 4500 dozių jaunų bulių spermos.

Lietuvos žaliesiems galvijams gerinti 1994 – 1995 m. įvežta jaunų buliukų: Danijos žalųjų – 21, anglerų – 5 ir Švedijos žalmargių – 1. Labai palankiomis sąlygomis gauti ir Lietuvoje naudojami 2 Danijos žalieji ir 7 anglerų veislės buliai. Pastarieji 9 buliai buvo jau įvertinti per palikuonių produktyvumą Danijoje ir Vokietijoje. 1996 m. į Upytės eksperimentinį ūkį įvežtos 59 Švedijos žalmargės ir į Žvirblonių žemės ūkio bendrovę 60 anglerų veislės telyčių.

(10)

Šiuo metu Lietuvos žaliesiems gerinti populiacijoje laikoma ir importuotų Danijos žalųjų, Anglerų, Švedijos ir Vokietijos žalmargių veislių galvijų. Taip pat yra įvežta Suomijos airšyrų ir kitų veislių gyvulių, stengiamasi išlaikyti jų paveldimąsias savybes. Išimtis yra taikoma Vokietijos žalmargėms karvėms, kurios toliau gerinamos JAV ir Kanados selekcijos žalmargiais holšteinais. Suomijos airšyrai ir Švedijos žalmargiai poruojami tiek su Suomijos airšyrų, tiek su jiems giminingais Švedijos žalmargių buliais, o pastaraisiais metais ir Kanados airšyrais (Darbutas ir Ulevičienė, 2003; Darbutas ir Oberauskas, 2004; Darbutas ir kt., 1995).

Panevėžio rajone, Velžio kaime 1993 m. gegužės 26 d. įkurta Lietuvos žalųjų galvijų gerinimo draugija (nuo 1996 m. vadinama asociacija). Norėdami bendradarbiauti, 1993 m. spalio 5 d. Danijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai sukūrė Europos žalųjų galvijų augintojų asociacijų konfederaciją. Prie jos prisijungė Švedijos žalmargių ir Suomijos airšyrų, Lenkijos ir Norvegijos žalųjų galvijų asociacijos. 2002 – 2004 m. konfederacijos prezidentu buvo Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos tarybos narys Juozas Darbutas (Banys, 2004; Banys, 1988; Banys, 1992; Lietuvos žalųjų galvijų selekcijos mokslinė programa 1997-2005 metams, 1997; Strolys, 1998).

Dalyvavimas konfederacijos veikloje turėjo įtakos veislinės medžiagos mainams su kitomis šalimis ir tuo pačiu veislės genealoginės struktūros raidai.

2.2 Žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas

2.2.1 Lietuvos žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas

Pieno gamyba yra viena iš sudėtingiausių žemės ūkio gamybos šakų. Svarbiausieji veiksniai apsprendžiantys pieno gamybos ekonominį efektyvumą yra gyvulių genetinis potencialas, pašarai ir šėrimas, laikymo ir priežiūros technologijos (Jukna, 2003).

Todėl atskirų veislių karvių produktyvumą labiausiai lemia kiekvieno ūkio pasirengimas sudaryti geras karvių laikymo, priežiūros sąlygas ir apsirūpinimas pašarais. Tolimesnis karvių produktyvumo didinimas ženkliai priklausys nuo jų genetinio gerinimo panaudojant vertingiausius bulius (Darbutas ir Ulevičienė, 2003).

Žalieji ir žalmargiai galvijai yra viena iš keturių pieninių galvijų populiacijų, įskaitant senąsias vietines šėmųjų ir baltnugarių galvijų veisles.

(11)

11 Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijoje yra 129,1 tūkst. karvių, iš jų 40,6 tūkst. yra kontroliuojamos, t.y. 25,1%. Vidutinis kontroliuojamų žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas 2002-2003 kontrolės metais buvo 4805 kg 4,49 % riebumo ir 3,49 % baltymingumo pieno (Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2002-2003 metų apyskaita 66, 2003).

Duomenys apie kontroliuojamų žalųjų ir žalmargių veislių karvių produktyvumą ir pieno sudėtį 1996 – 2003 kontrolės metais pateikti 2 lentelėje.

Per pastaruosius septynerius metus Lietuvoje žalųjų ir žalmargių karvių vidutinis primilžis, pieno riebalų ir pieno baltymų produkcija padidėjo atitinkamai - 41,7%, 50,9% ir 46,1%, o Lietuvos žalųjų veislės atskirai vidutinis primilžis padidėjo – 41,2%, pieno riebalų produkcija – 50,7% ir pieno baltymų – 44,3%.

Nors bendroji pieno riebalų ir baltymų produkcija didėjant primilžiams augo, tačiau karvių pieno riebumo ir baltymingumo dinamika per aštuonerius metus buvo nedidelė. Žalųjų ir žalmargių veislių ir atskirai Lietuvos žalųjų veislės karvių sudarė atitinkamai 6,4% ir 2,9%.

Lietuvos žalieji galvijai daugelį metų intensyviai gerinami panaudojant geriausių pasaulio pieninių galvijų veislių genetinį potencialą, tačiau užsieninių veislių galvijai žalųjų ir žalmargių populiacijoje Lietuvoje sudaro apie 4,12%. Jų tarpe daugiausia yra Airšyrų ir Švedijos žalmargių.

Didžiausiais išmilžiais Lietuvoje pasižymi Švedijos žalmargės, kurių vidutinis pieningumas buvo 2135 kg didesnis nei Lietuvos žalųjų, o Airšyrų veislės karvių atitinkamai 930 kg didesnis. Riebiausias karvių pienas buvo Anglerų (4,83%) ir Airšyrų (4,61%), o didžiausias pieno baltymingumas – Anglerų ir Danijos žalųjų (3,58%), Švedijos žalmargių siekė 3,53%.

Daugelio autorių yra nustatyta neigiama koreliacija tarp pieningumo ir pieno baltymingumo. Vykdant karvių selekciją pagal pieningumą, pieno baltymingumas tuomet nedidėja, o vienpusė selekcija pagal pieno baltymingumą žymiai sumažina pieningumą. Vykdant selekciją pagal pieno baltymingumą, galima padidinti ir karvių pieno riebumą, nes tarp šių požymių yra teigiama koreliacija. Tyrimais nustatyta, kad pieno riebumo padidėjimas ne visada vienodai susijęs su pieno baltymingumo padidėjimu. Vienodo riebumo piene baltymų procentas gali būti įvairus. Tos pačios veislės karvių bei jų grupių baltymų kiekio piene ir jo ryšio su pieno riebumu skirtumas nulemia genetinės savybės (Saikevičius ir Juozaitienė, 2004).

(12)

(www.vic.lt); Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaita Nr. 63; 64; 65; 66.

2 lentelė. Kontroliuojamų žalųjų ir žalmargių karvių skaičius ir jų produktyvumas Lietuvoje

Vidutinis Vidutinis produktyvumas per metus

kontroliuojamų Pieno riebalai Pieno baltymai

karvių Pieno, Dinamika Dinamika, Dinamika, Dinamika, Dinamika, Metai skaičius kg % % % kg % % % kg %

Žalųjų ir žalmargių veislių

1996 - 1997 45684 3392 100,0 4,22 100,0 143 100,0 3,39 100,0 115 100,0 1997 - 1998 41425 3815 112,5 4,33 102,6 165 115,3 3,34 98,5 128 111,3 1998 - 1999 37438 3895 114,8 4,34 102,8 169 118,1 3,25 95,9 126 109,6 1999 - 2000 30119 4215 124,3 4,46 105,7 188 131,3 3,35 98,8 141 122,6 2000 - 2001 26643 4533 133,6 4,43 105,0 201 140,4 3,39 100,0 154 133,9 2001 - 2002 31634 4695 138,4 4,38 103,8 206 143,9 3,43 101,2 161 140,0 2002 - 2003 40631 4805 141,7 4,49 106,4 216 150,9 3,49 102,9 168 146,1

Tarp jų Lietuvos žalųjų

1996 - 1997 44718 3373 100,0 4,22 100,0 142 100,0 3,39 100,0 115 100,0 1997 - 1998 41035 3809 112,9 4,33 102,6 165 116,2 3,34 98,5 127 110,4 1998 - 1999 37038 3887 115,2 4,34 102,8 168 118,3 3,25 95,9 126 109,6 1999 - 2000 28914 4162 123,4 4,45 105,5 185 130,3 3,35 98,8 139 120,9 2000 - 2001 25374 4489 133,1 4,43 105,0 199 140,1 3,39 100,0 152 132,2 2001 - 2002 30219 4648 137,8 4,38 103,8 203 143,0 3,43 101,2 159 138,3 2002 - 2003 38957 4761 141,2 4,49 106,4 214 150,7 3,49 102,9 166 144,3

Tarp jų užsieninių žalųjų ir žalmargių veislių karvių produktyvumas ir jo palyginimas (±) su Lietuvos žalųjų

2002 - 2003 Anglerų 231 5499 +738 4,83 +0,34 266 +52 3,58 +0,09 197 +31 Danijos 209 5373 +612 4,46 -0,03 240 +26 3,58 +0,09 192 +26 Airšyrų 462 5691 +930 4,61 +0,12 262 +48 3,52 +0,03 201 +35 Švicų 47 5134 +373 4,57 +0,08 235 +21 3,45 -0,04 177 +11 Vokietijos 290 5320 +559 4,34 -0,15 231 +17 3,29 -0,20 175 +9 Švedijos 413 6896 +2135 4,52 +0,03 312 +98 3,53 +0,04 243 +77 Holšteinų 22 5570 +809 4,35 -0,14 242 +28 3,38 -0,11 188 +22

(13)

Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos atskirų veislių produktyvumas per atskiras laktacijas (Valstybės įmonėje „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ duomenimis) pateiktas 3 lentelėje.

Iš pateiktų duomenų matome, kad labiausiai pagal pieno produkciją išsiskiria Švedijos žalmargės karvės. Anglerų veislės karvių produktyvumas žemesnis nei Švedijos žalmargių, tačiau pieno sudėties rodikliais lenkia visų veislių karves. Danijos žalųjų ir airšyrų veislės karvių produktyvumas neženkliai skiriasi nuo anglerų veislės karvių produktyvumo.

3 lentelė. Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos atskirų veislių produktyvumas

per atskiras laktacijas 2002 -2003 m.

Pieno riebalų Pieno baltymų Veislė Laktacija Karvių

skaičius Pieno kg % kg % kg Lietuvos žalųjų 1 2 3 ir vyr. 7049 5352 16439 4105 4498 4714 4,44 4,49 4,37 182 202 206 3,41 3,49 3,42 140 157 161 Anglerų 1 2 3 ir vyr. 64 39 82 4783 5465 6078 4,61 4,91 4,81 220 268 292 3,44 3,66 3,54 165 200 215 Danijos žalųjų 1 2 3 ir vyr. 52 31 78 5201 5054 6084 4,33 4,40 4,24 225 222 258 3,45 3,63 3,53 180 184 214 Airšyrų 1 2 3 ir vyr. 96 91 180 5077 5580 5901 4,57 4,65 4,43 232 259 261 3,35 3,62 3,47 170 202 205 Švicų 1 2 3 ir vyr. 8 11 19 4976 4669 5492 4,62 4,50 4,45 230 210 244 3,33 3,45 3,37 166 161 185 Vokietijos žalmargių 1 2 3 ir vyr. 73 41 124 4246 5230 5764 4,12 4,24 4,47 175 222 257 3,17 3,20 3,25 135 168 187 Švedijos žalmargių 1 2 3 ir vyr. 174 42 126 5966 7346 7485 4,35 4,65 4,53 259 342 339 3,44 3,60 3,52 205 264 263 Vidutiniškai 1 2 3 ir vyr. 7523 5611 17054 4177 4553 4769 4,44 4,50 4,38 185 205 209 3,41 3,49 3,42 142 159 163

(14)

2.2.2 Kontroliuojamų žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas užsienyje

Europos Sąjungoje kontroliuojamų karvių produktyvumui keliami vis aukštesni reikalavimai. Veislinių galvijų augintojai Europos Sąjungos ir kitose išvystytos gyvulininkystės šalyse turėjo žymiai palankesnes ekonomines sąlygas veislių tobulinimui ir yra pasiekę gerų produktyvumo rezultatų (4 lentelė).

4 lentelė. Kontroliuojamų karvių produktyvumas užsienyje 2002 m.

Valstybė Kontro-liuojamų karvių skaičius Laktacijos trukmė dienomis Pieno kiekis (kg) Pieno kiekis per 305 d. (kg) Pieno riebumas (%) Pieno baltymin-gumas (%) Veislė

Belgija 9788 332 6923 6759 4,21 3,39 Žalmargiai holšteinai Danija 49265 365 7553 - 4,21 3,56 Danijos žalieji

Danija 67373 365 5824 - 5,92 4,07 Džersiai

Danija 5220 365 7451 - 4,25 3,44 Žalmargiai holšteinai

Danija 155 365 7763 - 4,35 3,49 Airšyrai

Danija 28 365 7674 - 3,73 3,40 Norvegijos žalieji

Estija 26874 323 5066 5052 4,39 3,34 Estijos žalieji

Suomija 193302 - 7976 - 4,38 3,44 Airšyrai

Vokietija 12500 7570 4,81 3,62 Anglerai

Italija 3449 305 5424 5424 5,43 4,03 Džersiai

Japonija 2368 345 6248 5750 4,90 3,87 Džersiai

Latvija 41304 305 - 4550 4,46 3,31 Latvijos dvylieji Lenkija 18463 305 5589 5589 4,18 3,29 Lenkijos žalmargiai Lenkija 1145 305 3965 3965 4,27 3,33 Lenkijos žalieji Pietų Afrika 37827 295 5113 - 4,44 3,63 Džersiai

Pietų Afrika 4671 293 5949 - 3,76 3,27 Airšyrai

Švedija 166995 365 8427 - 4,27 3,43 Švedijos žalmargiai

Švedija 1786 365 6132 - 5,64 3,86 Džersiai

Šveicarija 814 298 4809 4921 5,55 3,87 Džersiai

Olandija 229775 335 7684 7187 4,57 3,55 Olandijos žalmargiai

Anglija 13314 - - 5078 5,33 3,87 Džersiai

Anglija 8688 - - 6105 3,99 3,34 Airšyrai

Anglija 1465 - - 6010 3,85 3,31 Švicai

Norvegija 233997 239 6190 4945 4,14 3,27 Norvegijos žalieji Austrija 215400 298 - 6074 4,18 3,44 Simentaliai

Tunisas 216 313 4420 4351 3,41 3,42 Švicai

(http://www.icar.org/yearly_enquiry.htm)

Įrodyta, kad trumpiausias kelias genetinėms galvijų savybėms gerinti – naudoti pranašesnių giminingų veislių paveldimąsias savybes, tačiau tik suderinant jas su vietinių, per šimtmečius susiformavusių veislių geru prisitaikymu, reprodukcija, sveikatingumu ir ilgaamžiškumu (Saikevičius ir Juozaitienė, 2004).

(15)

2.3 Lietuvos žalųjų galvijų eksterjeras

Eksterjeru vadinama gyvulio išvaizda, jo kūno sudėjimas. Mokslas apie eksterjerą nagrinėja gyvulio išorės formas, susijusias su jų ūkinėmis ir biologinėmis savybėmis. Gyvulio išvaizda atspindi fiziologinę organizmo būklę, todėl iš eksterjero galima spręsti apie konstituciją, sveikatą ir iš dalies apie produktyvumą. Daugelis eksterjero bruožų yra paveldimi, todėl jie būdingi ne tik tam tikro produktyvumo gyvuliams, bet ir veislei (Jukna, 1998).

Terminą eksterjeras vienas iš pirmųjų pavartojo K. Buželia (1797 m.), o 1868 metais vokiečių zootechnikas G. Zetegastas savo darbuose įrodė, kad yra ryšys tarp gyvulio išvaizdos ir jo gaunamos produkcijos.

Norint tinkamai įvertinti gyvulio eksterjerą, reikia gerai pažinti gyvulio kūno dalis. Pieninėms karvėms būdingos kampuotesnės kūno formos su ryškiais sąnarių, šonkaulių ir atskirų skeleto dalių kontūrais. Jų liemuo, iš šono žiūrint, yra lyg trikampio formos, kurio viršūnė nukreipta į galvą, o pagrindas į užpakalį.

Gyvulio eksterjerą lemia paveldimumas, aplinkos sąlygos, didelę reikšmę turi šėrimas, tinkama atranka bei paranka bei gamtinės sąlygos (Jukna, 1998).

Karvių eksterjeras Lietuvoje yra vertinamas pagal Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 34 linijiniu metodu, įvertinant 19 požymių, kurie anatominiu ir funkciniu atžvilgiu skirstomi į 3 grupes: požymiai, apibūdinantys bendrą kūno išsivystymą (aukštis, stambumas, kūno gylis, krūtinės plotis, kūno tipas, užpakalio plotis, užpakalio kampas); galūnės (užpakalinių kojų pastatymo kampas, užpakalinių kojų forma, kulno sąnarys, nagos aukštis, nagų ir čiurnos kampas); tešmuo (tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas, tešmens užpakalinės dalies aukštis, tešmens raiščio tvirtumas, tešmens gylis, spenių išdėstymas, spenių ilgis ir storis).

Atskiri požymiai yra apjungiami pagal J. Darbuto (2000 m.) formulę: np=19

E

=

∑(

9 -

⎜d

i

⎜

.

V

_Pi

)

-

∑(

Tr

j

+1

.

V

_Trj

)

i = 1

9

j = 1

2

čia: E - karvės eksterjero įvertinimas balais,

np - vertinamų požymių skaičius,

|di| - kiekvieno eksterjero požymio įvertinimo taškais ir optimalaus įvertinimo skirtumo absoliutus (be + ar - ženklų) skaičius,

(16)

Trj - kiekvieno eksterjero trūkumo pasireiškimo laipsnis,

VTrj - kiekvieno trūkumo svertiniai koeficientai (Veislinių galvijų vertinimo taisyklės, 2000).

Karvių eksterjero vertinimų duomenys yra kaupiami V.Į. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (Saikevičius ir Juozaitienė, 2004).

Lietuvos žalieji galvijai yra pieninio tipo. Jų galva nedidelė, sausa; kaklas ilgas, neplatus, mažai raumeningas, be pagurklio; liemuo ilgas, gilus; krūtinė ilga, gili, didelės apimties; užkirtimas už menčių pasitaiko retai. Nugaros linija ne visada tiesi – pasitaiko karvių su įlinkusia arba kuprota nugara, įlinkusiu juosmeniu. Kojos vidutinio ilgio, stovėsena taisyklinga; oda plona, elastinga; tešmuo vidutinio dydžio, gilus, nenukaręs; speniai cilindriški, rečiau kūgiški.

Šios veislės galvijai žali, įvairaus atspalvio – nuo prinokusios vyšnios raudonumo iki dvylos spalvos (Jukna, 1998).

2.4 Pieninių galvijų genetinis įvertinimas BLUP metodu

Daugelyje pasaulio valstybių ir beveik visose Europos Sąjungos šalyse galvijų genetinių savybių vertinimas yra atliekamas BLUP metodu. BLUP (The Best Linear Unbiased prediction) trumpinys iššifruojamas kaip geriausia linijinė bešališka prognozė (Lietuvos juodmargių galvijų genealogija, 2002; Öle Danell, 1990; International Bull Evaluation Service, 1994). Šis metodas įgalina apskaičiuoti tikrąją gyvulio veislinę vertę, atmetant aplinkos sąlygų įtaką ir panaudojant giminaičių duomenis.

BLUP metodo naudojimas veislininkystėje suteikia galimybę atrinkti veisimui labiausiai tinkamus gyvulius pakankamai ankstyvame amžiuje, o tai leidžia geriausiai panaudoti genetinį potencialą gerinant galvijų veislines bei produktyviąsias savybes. Tokiu būdu pagreitinamas selekcinis progresas, greičiau prisitaikoma prie pastoviai kintančių bei griežtėjančių rinkos reikalavimų (Lietuvos juodmargių galvijų genealogija, 2002; Öle Danell, 1990; International Bull Evaluation Service, 1994).

Daugelį metų bulių veislinė vertė buvo nustatinėjama dukterų-bendraamžių metodu. Jis patikimas tik tuomet, kai bendraamžės yra kilusios iš panašios veislinės vertės tėvų, visi vertinami buliai yra vienos populiacijos (uždara veisimo sistema) ir populiacijoje nėra genetinio trendo, t.y. selekcijos efektyvumas lygus nuliui.

(17)

Amerikiečių mokslininkas Č. Hendersonas sukūrė gyvulių genetinio įvertinimo BLUP metodą, siekdamas išspręsti šias su bulių vertinimu susijusias problemas, kurios ir buvo pagrindinės teorinės ir praktinės BLUP metodo sukūrimo prielaidos:

● įdiegus efektyvias pieninių galvijų gerinimo selekcijos programas, sparčiai padidėjo jų produktyvumo genetinis potencialas bei jo skirtumas tarp bulių kartų;

● gerinant pieninius galvijus giminingomis veislėmis (holšteinais, anglerais ir kt.), išryškėjo genetiniai skirtumai tarp gyvulių grupių populiacijose;

● ištobulinus skaičiavimo techniką, buvo galima sukaupti daug informacijos apie gyvulius ir atlikti jų vertinimą didelių skaičiavimo sąnaudų reikalaujančiu BLUP metodu.

Šiuo metu BLUP-as yra teoriškai ir praktiškai labiausiai pagrįstas ir plačiausiai bulių veislinei vertei nustatyti naudojamas metodas. Jis suteikia galimybę objektyviausiai genetiškai įvertinti gyvulius.

2.4.1 Lietuvos pieninių galvijų vertinimo BLUP metotika

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 324 pieniniai galvijai Lietuvoje vertinami BLUP metodu pagal toliau pateikiamą metodiką.

Populiacija

Vertinami požymiai

Laktacijų skaičius

Lietuvos Žalieji

Pienas(kg), riebalai(kg), baltymai(kg), riebalai(%), baltymai(%), išskaičiuojami iš atitinkamų požymių įvertinimų pagal šias formules: VV_rieb(%)= (VV_rieb(kg) * 100-VV_pienas(kg) * 4,05) / VV_pienas(kg) + 3683

VV_balt(%)= (VV_balt(kg) * 100-VV_pienas(kg) * 3,03) / VV_pienas(kg) + 3683

Kiekvienam produktyvumo požymiui pirma laktacija dalijama į dvi dalis: 1-90 dienos ir 91-305 dienos. Šios dalys naudojamos kaip genetiškai skirtingi požymiai.

(18)

Duomenų loginės ribos Veršiavimosi amžius: Intervalo tarp apsiveršiavimų: 1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 280-650 dienų. 20-42 mėn., 30-56 mėn., 44-75 mėn., Laktacijos trukmės: Produktyvumo:

240-305 dienų, normalios, užbaigtos laktacijos.

1 laktacijos per 1-90 dienos

Pienas 400-4000kg Riebalai 15-200kg Baltymai 12-160kg Per 1, 2 ir 3 laktacijas Pienas Riebalai baltymai 1000-15000kg 35-600kg 25-500kg

Karvės: Pirmas veršiavimasis >= 1995.10.01

turinčios 1-90 dienų arba pirmos laktacijos įrašą. Neįtraukiamos pirmos kartos mišrūnės su kitos pieninių galvijų populiacijos arba su mėsiniais galvijais.

Vertinimo

metodas Vieno požymio – kelių laktacijų – BLUP – gyvulio modelis

Negenetiniai efektai Ūkis – metai – sezonas Veršiavimosi sezonai: Pirmas –10, 11, 12, 1, 2, 3 mėn. ir antras – 4, 5, 6, 7, 8, 9 mėn.

(19)

Veršiavimosi Amžius:

Apjungtos grupės neturinčios 3 vertinamų karvių. Apjungimas pagal 1-os laktacijos arba 1-90 dienų duomenis.

1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija

1 gr. 20-23 30-38 44-49 mėn. mėn. mėn. 2 gr. 24-27 39-41 50-53 mėn. mėn. mėn. 3 gr. 28-32 42-45 54-58 mėn. mėn. mėn. 4 gr. 33-35 46-56 59-75 mėn. mėn. mėn. 5 gr. 36-42 mėn. Genetinės grupės Įvertinimų išraiškos Genetinė bazė Įvertinimo rezultatų skelbimas Veislės efektas

Genetinės grupės, kai nežinomi gyvulio protėviai, sudaromos atsižvelgiant į gyvulio: lytį – veislę – gimimo metus

Trijų laktacijų veislinių verčių vidurkis požymiams: pienas(kg), riebalai(kg), baltymai(kg), riebalai(%), baltymai(%). Sąlyginės veislinės vertės požymiams: pienas(kg), riebalai(kg), baltymai(kg) ir bendras produktyvumo indeksas gauti naudojant populiacijos reikšmę 100 ir standartinę variaciją 12. Bendras produktyvumo indeksas gaunamas iš įvertinimo pagal riebalus(kg), baltymus(kg) santykiu 1:2. J: Bendras_indeksas= 86.15 + VV_rieb(kg) * 0,75 + VV_balt(kg)*1.49 Veislinėms vertėms absoliutiems rodikliams: visos karvės gimusios 1995 metais. Sąlyginės veislinės vertės indeksas: 8-10 metų buliai (2002 metais – buliai, gimę 1992-94 m.), kurie turi nemažiau 20 dukterų.

(20)

2.4.2 Genetiškai įvertintos populiacijos charakteristika

Karvių skaičius ir produktyvumo vidurkis pagal požymį ir laktaciją pateiktas 5 lentelėje. Iš lentelės duomenų matyti, kaip pasikeitė vertinimuose naudoti duomenys apie populiaciją, lyginant juos su priešpaskutiniu vertinimu. Per minėtą laikotarpį vertinamų karvių skaičius išaugo apie 10 %, o taip pat padidėjo ir jų produktyvumas.

5 lentelė. Karvių skaičius ir produktyvumo vidurkis pagal požymį ir laktaciją

2004.06.01 2004.01.01 Požymiai Laktacijos

Karvių

skaičius Vidurkis skaičius Karvių Vidurkis

1lakt. 1-90 dienos 67368 1273 62606 1252 1lakt. 91-305 dienos 49171 2305 45357 2261 2laktacija 27545 4149 24736 4062 Pienas 3laktacija 15505 4597 13815 4515 1lakt. 1-90 dienos 67368 54 62606 52 1lakt. 91-305 dienos 49171 102 45357 100 2laktacija 27545 184 24736 180 Riebalai 3laktacija 15505 204 13815 200 1lakt. 1-90 dienos 54803 42 50042 41 1lakt. 91-305 dienos 37209 83 33396 81 2laktacija 27469 141 24660 138 Baltymai 3laktacija 15481 155 13791 152

Duomenys apie galvijų kilmę pateikti 6 lentelėje, iš kurios matome, kad per pusę metų padidėjo galvijų skaičius, tačiau dalis tų galvijų, kurie turi tėvą sumažėjo nuo 92 iki 86 %, o galvijų, kurie turi ir motiną sumažėjo nuo 53 iki 50 %. Tai įvyko todėl, kad į duomenų bazę pateko daugiau duomenų naujai pradėtų kontroliuoti gyventojų pagalbiniuose ūkiuose laikomų karvių, kurioms anksčiau nebuvo oficialiai vedama kilmės ir produkcijos apskaita.

6 lentelė. Galvijų kilmės duomenys

2004.06.01 2004.01.01 Galvijų skaičius % Galvijų skaičius % Viso galvijų 97381 100 91462 100 Turi tėvą 89217 86 84152 92 Turi motiną 52552 50 48717 53

(21)

3. DARBO METODIKA

Darbas buvo atliktas 2003 – 2005 magistratūros studijų metais Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulių veisimo ir genetikos katedros Gyvulių veislinės vertės tyrimų ir selekcijos laboratorijoje, Valstybės įmonėje „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ ir Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijoje.

Pirmame tyrimų etape buvo išanalizuoti sėklinimo sistemoje naudojamų bulių kilmės duomenys ir papildytos bulių genealoginės schemos.

Antrame tyrimų etape buvo atliktas žalųjų ir žalmargių bulių linijų selekcionuojamų požymių statistinis-genetinis įvertinimas.

Tyrimams buvo naudoti kontroliuojamų karvių, apsiveršiavusių nuo 1995-10-01 apskaitos veislininkystės duomenys bei bulių genetinio įvertinimo BLUP metodu duomenys, gauti iš Valstybės įmonės „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“. Duomenų bazė buvo sudaryta, naudojant ACCESS 2000 duomenų bazių valdymo sistemą.

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis „R“ (http://www.r-project.org) statistiniu paketu. Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai ( x ), vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai (δ), įvairavimo koeficientai (Cv), vidurkių paklaidos (mx). Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas pagal Stjudentą. Apskaičiuoti koreliacijos (r) koeficientai bei jų patikimumas. Rezultatai laikomi patikimais, kai p<0,05, rezultatai nepatikimi, kai p≥0,05.

Darbe buvo panaudoti literatūrinis, analitinis, palyginamasis bei statistinis (Juozaitienė ir Kerzienė, 2001) tyrimų metodai.

(22)

4. TYRIMŲ REZULTATAI

4.1 Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų genealoginės struktūros dinamika

Pastaraisiais metais, plečiantis genetinių resursų tarpusavio mainams, ženkliai keičiasi atskirų populiacijų genealoginė struktūra ir gyvulių veislingumas. Kontroliuojamų žalųjų ir žalmargių karvių bandų genealoginės struktūros kitimas 2000-2003 metais pateiktas 7 lentelėje.

7 lentelė. Kontroliuojamų žalųjų ir žalmargių karvių populiacijos struktūra

2000-2003 m.

Metai

Struktūrinių vienetų pavadinimai 2000 2002 2003

Danijos žalųjų ir anglerų bulių palikuonys:

Seleno LŽ 1479 linija ir kiti buliaus Hojvig 3284 palikuonys Buliaus Aalborg Wahl 4344 palikuonys

Kiti buliaus Kaersholm Hojager 4051 palikuonys Buliaus Eske Brangstrup 2456

Buliaus Corbitz 16496 ir kiti Korbitz grupės palikuonys Kitos giminingos grupės

Žalmargių holšteinų bulių palikuonys: Buliaus Star 20135 palikuonys

Buliaus W.A.Burke Lad 697789 palikuonys

Buliaus H.H.Triple Threat-Red 1629391 palikuonys Buliaus ABC Reflection Sovereign 198998 palikuonys Kiti žalmargių holšteinų bulių palikuonys

Švicų bulių palikuonys:

Buliaus M.W. Destiny 118619 palikuonys Buliaus W.C.J. Elegant 148551 palikuonys Buliaus Meridian 90827 palikuonys

Buliaus A.R.O. Punch 116497 palikuonys Kiti švicų bulių palikuonys

Airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys: Buvusi A linija

Buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija Buliaus H.S. Hugh 9026 genealoginė linija Buliaus W. Envy Me 7027 genealoginė linija Kiti airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys Nežinomos kilmės žalieji ir žalmargiai galvijai

59,5 25,4 8,8 4,7 8,8 8,5 3,3 8,2 1,2 1,5 2,8 2,0 0,7 12,1 1,7 1,3 4,9 2,9 1,3 6,4 0,1 4,5 0,1 0,5 1,2 13,8 42,6 16,3 7,4 3,1 5,7 6,9 3,2 13,2 2,4 2,2 5,4 2,8 0,4 12,0 0,8 1,6 5,5 2,3 1,8 14,2 0,1 8,8 3,6 0,4 1,3 18,0 35,2 14,0 5,6 2,4 5,3 4,3 3,6 15,7 2,4 2,0 6,8 4,1 0,3 10,4 0,6 1,7 5,1 1,8 1,2 16,3 0,1 9,1 4,6 0,3 2,2 22,4

(23)

Per pastaruosius 4 metus žalųjų ir žalmargių kontroliuojamų karvių bandų genealoginėje struktūroje (žr. 7 lentelė) sparčiausiai didėjo airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonių skaičius nuo 6,4 iki 16,3%. Šiam kitimui didelę įtaką turėjo Lietuvoje išaugintų aukštos veislinės vertės Švedijos žalmargių veislės bulių intensyvus panaudojimas. Žalmargių holšteinų bulių palikuonių skaičius padidėjo nuo 8,2 iki 15,7%, o Danijos žalųjų ir anglerų bulių palikuonių sumažėjo nuo 59,5 iki 35,2%.

8 lentelė. Žalųjų ir žalmargių bulių genealoginė struktūra atskirais kontrolės metais

Metai

2000 2002 2003 Struktūrinių vienetų pavadinimai

skaičius % skaičius % skaičius %

Danijos žalųjų ir anglerų bulių palikuonys: Seleno LŽ 1479 linija ir kiti buliaus Hojvig 3284 palikuonys

Buliaus Aalborg Wahl 4344 palikuonys

Buliaus Corbitz 16496 ir kiti Korbitz grupės palikuonys

Kitos giminingos grupės

Buliaus W.A.Burke Lad 697789 palikuonys Buliaus H.H.Triple Threat-Red 1629391 palikuonys

Buliaus ABC Reflection Sovereign 198998 palikuonys

Kiti žalmargių holšteinų bulių palikuonys Švicų bulių palikuonys:

Buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija Buliaus H.S. Hugh 9026 genealoginė linija Buliaus W. Envy Me 7027 genealoginė linija Kiti airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys 69 36 13 8 5 6 1 32 4 3 10 11 4 34 3 9 14 4 4 36 - 16 7 3 10 40,4 21,1 7,6 4,7 2,9 3,5 0,6 18,6 2,3 1,8 5,8 6,4 2,3 19,9 1,8 5,3 8,2 2,3 2,3 21,1 - 9,4 4,1 1,8 5,8 39 19 8 6 - 5 1 27 2 5 4 15 1 32 1 10 14 4 3 46 - 15 12 6 13 27,1 13,2 5,5 4,2 - 3,5 0,7 18,8 1,5 3,5 2,7 10,4 0,7 22,2 0,7 6,9 9,7 2,7 2,2 31,9 - 10,4 8,3 4,2 9,0 34 17 6 5 - 5 1 43 2 5 9 23 4 31 - 11 13 4 3 59 - 21 12 8 18 20,3 10,1 3,6 3,0 - 3,0 0,6 25,7 1,2 3,0 5,4 13,7 2,4 18,6 - 6,6 7,8 2,4 1,8 35,4 - 12,6 7,2 4,8 10,8

(24)

Žalųjų ir žalmargių bulių genealoginės struktūros kitimas 2000-2003 metais pateiktas 8 lentelėje. Iš pateiktų duomenų matome, kad Danijos žalųjų ir anglerų veislių grupės linijų bulių skaičius per analizuojamą laikotarpį sumažėjo 20,1%, o airšyrų ir Švedijos žalmargių linijų bulių skaičius padidėjo 14,3%. Švisų linijų bulių skaičius per 4 metus išliko pastovus, o žalmargių holšteinų linijų bulių skaičius padidėjo beveik 7%.

4.2 Žalųjų ir žalmargių bulių veislinės vertės pagal produktyvumą tyrimas

4.2.1 Bulių genetinio įvertinimo BLUP metodu analizė pagal bulių linijas

Bulių veislinės vertės indeksų analizės pagal bulių linijas duomenys pateikti 9 lentelėje. Analizė parodė, kad aukščiausios veislinės vertės buliai, kurių genetinio įvertinimo BLUP metodu indeksai yra didesni nei 100, pagal bendrą produktyvumo indeksą (Bni) priklauso šioms linijoms: buliaus W. A. Burke Lad 697789 palikuonys, buliaus H. H. Triple Threat-Red 1629391 palikuonys, buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija, buliaus W. Envy Me 7027 genealoginė linija ir kiti airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys.

Daugiausiai aukščiausios veislinės vertės bulių pagal pieningumo genetinės vertės indeksą (Pi) buvo šiose linijose: buliaus W. A. Burke Lad 697789 palikuonys, buliaus H. H. Triple Threat-Red 1629391 palikuonys, buliaus ABC Reflection Sovereign 198998 palikuonys, buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija, buliaus W. Envy Me 7027 genealoginė linija ir kiti airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys.

Pagal pieno riebalų genetinės vertės indeksą (Ri) geriausiai įvertintos šios bulių linijos: buliaus W. A. Burke Lad 697789 palikuonys, buliaus H. H. Triple Threat-Red 1629391 palikuonys, buliaus A. R. O. Punch 116497 palikuonys, buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija, buliaus W. Envy Me 7027 genealoginė linija ir kiti airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys.

Pagal pieno baltymų indeksą (Bi) geriausios yra šios bulių linijos: buliaus W. A. Burke Lad 697789 palikuonys, buliaus H. H. Triple Threat-Red 1629391 palikuonys, buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija, buliaus W. Envy Me 7027 genealoginė linija ir kiti airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys.

Nors kitų linijų bulių vidutiniai genetinės vertės indeksai yra žemesni už 100, tačiau visose linijose yra aukštos veislinės vertės bulių. Pvz.: Danijos žalųjų veislės bulius Lubinas

(25)

LŽ 3549 yra buliaus W. C. J. Elegant 148551 palikuonis. Jo genetinės vertės rodikliai yra vieni iš geriausių: Pi – 117, Ri – 118, Bi -123, Bni – 121.

9 lentelė. Vidutiniai bulių linijų veislinės vertės indeksai

Veislinės vertės indeksai Struktūrinių vienetų pavadinimai Linijos

kodas skaičius Bulių Pi Ri Bi Bni

Danijos žalųjų ir anglerų bulių palikuonys:

Seleno LŽ 1479 linija ir kiti buliaus Hojvig 3284 palikuonys Buliaus Aalborg Wahl 4344 palikuonys

Buliaus Corbitz 16496 ir kiti Korbitz grupės palikuonys Kitos giminingos grupės

Buliaus W.A.Burke Lad 697789 palikuonys

Buliaus H.H.Triple Threat-Red 1629391 palikuonys Buliaus ABC Reflection Sovereign 198998 palikuonys Kiti žalmargių holšteinų bulių palikuonys

Švicų bulių palikuonys:

Buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija Buliaus H.S. Hugh 9026 genealoginė linija Buliaus W. Envy Me 7027 genealoginė linija Kiti airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys

730 850 800 600 110 099 200 920 950 980 900 335 336 337 338 339 410 420 430 440 450 57 19 12 11 16 4 5 4 10 14 1 3 11 13 5 4 1 16 8 3 14 88,5 88,2 89,0 85,6 90,3 88,8 85,2 110,3 101,0 103,0 87,0 93,0 99,5 96,0 93,8 92,0 96,0 100,7 95,6 102,3 109,4 89,7 88,1 91,0 81,4 90,1 87,8 88,6 102,0 101,6 98,8 92,0 88,0 97,4 94,9 101,2 90,3 94,0 108,1 97,8 103,0 105,0 86,9 87,8 88,1 81,4 89,5 86,8 81,4 101,3 100,5 99,4 91,0 86,3 98,4 95,0 96,2 89,8 90,0 107,0 98,8 100,3 106,0 87,7 87,6 88,9 80,7 89,3 86,8 83,6 101,5 101,0 99,1 91,0 86,3 97,9 94,9 98,2 89,3 92,0 107,7 98,3 101,7 105,9

Geriausių bulių sąrašai pagal atskirus požymius pateikti 10 lentelėje, iš kurios duomenų matome, kad pagal bendrą produktyvumo (Bni), pieno riebalų genetinės vertės (Ri) ir pieno baltymų (Bi) indeksus daugiausiai aukščiausios veislinės vertės bulių yra buliaus Earl Errant 6721 genealoginėje linijoje (420), o pagal pieningumo genetinės vertės indeksą (Pi) daugiausiai yra kitų airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonių linijos bulių (450).

(26)

10 lentelė. Geriausi buliai pagal veislinės vertės indeksus

Geriausi buliai pagal veislinės vertės indeksus:

Bni Pi Ri Bi

Eil.

Nr. _{Buliaus vardas, Nr.} Linijos

kodas Įvertini-mas Buliaus vardas, Nr. Linijos kodas Įvertini-mas Buliaus vardas, Nr. Linijos kodas Įvertini-mas Buliaus vardas, Nr. Linijos kodas Įvertini-mas

1 Hau 63777 950 128 Statesman-Red 2156657 920 138 Topolis 10003617 420 126 Hau 63777 950 131

2 Statesman-Red 2156657 920 125 R-N Mario Red 2244521 980 134 Hau 63777 950 121 Statesman-Red 2156657 920 126

3 Topolis 10003617 420 123 Vėdrynas 10003618 450 133 Statesman-Red 2156657 920 121 Vėdrynas 10003618 450 126

4 Vėdrynas 10003618 450 122 Hau 63777 950 130 Jacintas 10003561 338 121 Lubinas 10003549 336 123

5 Lubinas 10003549 336 121 Volmetas 10003640 450 130 Naras 10003615 420 120 Hulan 86097 420 121

6 Hulan 86097 420 119 Volas 10003626 450 129 Christiansborg 94125 450 119 Topolis 10003617 420 120

7 Volas 10003626 450 118 Vastigard 86165 450 122 Lubinas 10003549 336 118 Halla 83798 420 118

8 Halla 83798 420 117 Oda Lotus 34343 336 119 Volas 10003626 450 118 Volas 10003626 450 117

9 Neumond 10003583 420 116 Lubinas 10003549 336 117 Pyllberg 10003605 430 116 Neumond 10003583 420 117

10 Jaukas 10003590 450 115 Hulan 86097 420 113 Jaukas 10003590 450 115 R-N Mario Red 2244521 980 117

11 Christiansborg 94125 450 115 Topolis 10003617 420 112 Tangas 10003625 420 115 Ekeslunda 84704 420 117

12 Tigras 10003639 420 114 Korys 10003422 950 112 Unna 10003642 950 115 Volmetas 10003640 450 116

13 Tangas 10003625 420 114 Smagutis 10003424 920 111 Vėdrynas 10003618 450 114 Tigras 10003639 420 115

14 R-N Mario Red 2244521 980 114 Christiansborg 94125 450 110 Hulan 86097 420 114 Oda Lotus 34343 336 115

15 Pyllberg 10003605 430 114 Unna 10003642 950 109 Halla 83798 420 114 Jaukas 10003590 450 114

16 Volmetas 10003640 450 114 B-F Lo-Nox TL 2208576 980 109 Torpane 83882 420 114 Tangas 10003625 420 113

17 Unna 10003642 950 114 Tangas 10003625 420 108 Neumond 10003583 420 113 Unna 10003642 950 113

18 Ekeslunda 84704 420 113 Ernikas 10003560 339 108 Matas 10003636 980 113 Pyllberg 10003605 430 112

19 Ernikas 10003560 339 112 Apynys 10003577 980 108 Tigras 10003639 420 112 Ernikas 10003560 339 112

(27)

4.2.2 Bulių veislinės vertės indeksų fenotipinės koreliacijos koeficientai

Bulių veislinės vertės indeksų fenotipinės koreliacijos koeficientai pateikti 11 lentelėje. Iš lentelės pateiktų duomenų matome, kad dideli teigiami statistiškai patikimi koreliacijos koeficientai nustatyti tarp visų požymių veislinių verčių.

11 lentelė. Bulių veislinės vertės indeksų fenotipinės koreliacijos koeficientai

Požymiai Pieningumo indeksas (Pi) Pieno riebalų indeksas (Ri) Pieno baltymų indeksas (Bi) Pieno riebalų indeksas (Ri) 0,762**

Pieno baltymų indeksas (Bi) 0,890** 0,844** Bendras produktyvumo

indeksas (Bni)

0,872** 0,943** 0,974**

Pastaba: **p<0,01

4.2.3 Bulių linijos įtaka žalųjų ir žalmargių galvijų veislinei vertei

Dispersinės analizės tyrimai (žr. 12 lentelę) parodė, kad bulių linijos įtaka galvijų veislinei vertei yra statistiškai patikima (p<0,001). Analizuojant linijos įtaką karvių veislinei vertei buvo nustatyta, kad didžiausia linijos įtaka buvo karvių pieno baltymų indeksiui (Bi). Išanalizavus linijos įtaką bulių veislinei vertei nustatyta, kad linija labiausiai įtakoja pieningumo indeksiui (Pi).

12 lentelė. Bulių linijos įtaka žalųjų galvijų veislinei vertei

Įtaka (%) BLUP genetinio įvertinimo indeksams

Linijos įtaka _{Pi Ri Bi}

Karvių veislinei vertei 38,47*** 42,11*** 44,42***

Bulių veislinei vertei 40,85*** 32,65*** 38,65*** Pastaba: *** p<0,001

(28)

4.2.4 Karvių genetinio įvertinimo analizė pagal bulių linijas

Iš 13 lentelės duomenų matome, kad pagal karvių pieningumo veislinės vertės indeksą geriausios linijos yra: buliaus W. A. Burke Lad 697789 palikuonys (920), kitų airšyrų kilmės bulių palikuonys (450), W. Envy Me 7027 genealoginė linija (440) ir buliaus ABC Reflection Sovereign 198998 palikuonys (980).

Pagal karvių pieno riebalų veislinės vertės indeksą geriausios linijos yra: buliaus H. S. Hugh 9026 genealoginė linija (430), buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija (420), kiti airšyrų kilmės bulių palikuonys (450) ir buliaus H. H. Triple Threat-Red 1629391 palikuonys (950).

Didžiausi karvių pieno baltymų veislinės vertės indeksai buvo šiose linijose: buliaus H. S. Hugh 9026 genealoginė linija (430), buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija (420), kiti airšyrų kilmės bulių palikuonys (450) ir buliaus H. H. Triple Threat-Red 1629391 palikuonys (950).

13 lentelė. Karvių veislinės vertės indeksai pagal bulių linijas

Linija Karvių skaičius Pienas, kg Riebalai, kg Baltymai, kg

110 5588 11,8 2,3 2,0 200 1309 5,0 5,5 1,7 335 1117 75,7 -0,1 1,9 336 964 198,0 9,0 8,6 337 2673 82,3 4,6 4,1 338 1011 150,4 9,8 8,0 339 951 -20,5 -1,8 -0,8 410 28 146,6 6,9 3,8 420 2926 255,5 16,7 13,5 430 1589 250,9 18,2 13,7 440 199 298,1 14,7 10,4 450 907 372,1 15,6 12,7 600 5245 -54,0 -3,2 -1,7 730 13549 -20,9 0,4 0,2 800 3655 -5,9 -0,1 0,3 850 6013 -1,9 0,9 1,1 900 445 182,2 7,5 6,7 920 1203 418,1 13,0 10,7 950 2333 230,7 14,8 11,1 980 1577 260,6 9,0 8,5 099 1099 9,0 4,5 1,6

(29)

4.3 Produktyvumo ir pieno sudėties selekciniai-genetiniai parametrai

4.3.1 Produktyvumo ir pieno sudėties variacijos

Pieno produkcijos ir sudėties variacijos koeficientų tyrimų duomenys pateikti 14 lentelėje. Iš pateiktų duomenų matome, kad karvių pieningumo variacija visose laktacijas svyravo nuo 26,6% iki 28,7%, pieno riebumo – nuo 12,3% iki 14,0%, pieno baltymingumo – nuo 7,8% iki 8,63%. Pieno riebalų ir baltymų kiekio variacijos koeficientai buvo panašūs - 28,2% - 32,2%.

Pateikti duomenys rodo, kad žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijoje Lietuvoje yra pakankamai rezervų produktyvumui ir pieno sudėčiai gerinti.

14 lentelė. Produktyvumo ir pieno sudėties variacijos koeficientai

Laktacija Požymiai Požymių variacija (Cv) %

Pirma Pienas, kg 26,6 Riebalai, kg 28,7 Riebumas % 12,3 Baltymai, kg 28,1 Baltymingumas % 7,9 Antra Pienas, kg 28,7 Riebalai, kg 32,2 Riebumas % 12,5 Baltymai, kg 30,0 Baltymingumas % 7,8 Trečia Pienas, kg 26,9 Riebalai, kg 30,3 Riebumas % 14,0 Baltymai, kg 28,2 Baltymingumas % 8,6

4.3.2 Žalųjų karvių pieningumo ir pieno sudėties požymių fenotipinė koreliacija

Žalųjų ir žalmargių galvijų atskirų laktacijų produktyvumo požymių fenotipinės koreliacijos koeficientai parodyti 15 – 17 lentelėse.

Iš lentelėse pateiktų duomenų matome, kad žalųjų populiacijoje, dideli teigiami koreliacijos koeficientai (rp=0,87-0,96; p<0,01) nustatyti tarp pieningumo ir pieno riebalų, pieningumo ir pieno baltymų bei tarp pieno riebalų ir pieno baltymų produkcijos visose trijose

(30)

laktacijose. Tarp pieno riebumo ir pieno baltymingumo nustatytas vidutinis teigiamas koreliacijos koeficientas (rp=0,36-0,56; p<0,01) rodo, kad didinant pieno riebumą, baltymingumas didės. Pirmoje ir antroje laktacijose tarp pieningumo ir pieno baltymingumo nustatyti maži neigiami koreliacijos koeficientai (rp=-0,12; p<0,01), trečioje – maža teigiama, tačiau statistiškai patikima koreliacija (rp= 0,10; p<0,01).

15 lentelė. Pieningumo ir pieno sudėties požymių fenotipinės koreliacijos

koeficientai 1 laktacijoje Požymiai Pieningumas, kg Pieno riebalai, kg Pieno riebumas,% Pieno baltymai, kg Pieno riebalai, kg 0,876** - - - Pieno riebumas, % 0,044 0,507** - - Pieno baltymai, kg 0,956** 0,886** 0,145** - Pieno baltymingumas, % -0,067* 0,103** 0,361** 0,221**

koeficientai 2 laktacijoje Požymiai Pieningumas, kg Pieno riebalai, kg Pieno riebumas, % Pieno baltymai, kg Pieno riebalai, kg 0,889** - - - Pieno riebumas, % 0,012 0,454** - - Pieno baltymai, kg 0,936** 0,921** 0,206** - Pieno baltymingumas, % -0,123** 0,131** 0,568** 0,223**

koeficientai 3 laktacijoje Požymiai Pieningumas, kg Pieno riebalai, kg Pieno riebumas, % Pieno baltymai, kg Pieno riebalai, kg 0,890** - - - Pieno riebumas, % 0,080* 0,514** - - Pieno baltymai, kg 0,967** 0,904** 0,169** - Pieno baltymingumas, % 0,102** 0,254** 0,371** 0,343** Pastaba: *p<0,05, **p<0,01

(31)

4.3.3 Atskirų linijų karvių pieningumo ir pieno sudėties požymių fenotipinė koreliacija

Skirtingoms linijoms priskirtų karvių atskirų laktacijų produktyvumo požymių fenotipinės koreliacijos koeficientai pateikti 18 – 20 lentelėse. Analizės duomenys rodo, kad dideli teigiami fenotipinės koreliacijos koeficientai visose laktacijose ir linijose nustatyti tarp pieningumo ir pieno riebalų, tarp pieningumo ir pieno baltymų ir tarp pieno riebalų ir pieno baltymų. Tarp pieno riebumo ir pieno baltymingumo nustatyti vidutiniai teigiami koreliacijos koeficientai visose laktacijose ir linijose. Pageidautini teigiami koreliacijos koeficientai tarp karvių pieningumo ir pieno riebumo nustatyti šiose bulių linijose: pirmoje laktacijoje - buliaus Corbitz 16496 ir kitų Korbitz grupės palikuonys (110); antroje laktacijoje - buliaus Kaersholm Hojager 4051 palikuonys (800), buliaus Corbitz 16496 ir kitų Korbitz grupės palikuonys (110), buliaus Eske Brangstrup 2456 palikuonys (600), kitos giminingos grupės (099) ir buliaus M. W. Destiny 118619 palikuonys (335); trečioje laktacijoje - buliaus Kaersholm Hojager 4051 palikuonys (800), buliaus Eske Brangstrup 2456 palikuonys (600), buliaus M. W. Destiny 118619 palikuonys (335), kitų švicų bulių palikuonys (339). Tarp karvių pieningumo ir pieno baltymingumo teigiami koreliacijos koeficientai nustatyti šiose bulių linijose: pirmoje laktacijoje - buliaus Corbitz 16496 ir kitų Korbitz grupės palikuonys (110), Seleno LŽ 1479 linija ir kiti buliaus Hojvig 3284 palikuonys (730); antroje laktacijoje - buliaus Kaersholm Hojager 4051 palikuonys (800); trečioje laktacijoje – buliaus Aalborg Wahl 4344 palikuonys (850), Seleno LŽ 1479 linija ir kiti buliaus Hojvig 3284 palikuonys (730), buliaus Corbitz 16496 ir kitų Korbitz grupės palikuonys (110), buliaus M. W. Destiny 118619 palikuonys (335), kitų švicų bulių palikuonys (339).

(32)

18 lentelė. Produktyvumo požymių fenotipinės koreliacijos koeficientai atskiruose linijose (pirma laktacija) Struktūrinių vienetų kodai Pienin- gumas, kg - pieno riebalai, kg Pienin- gumas, kg - pieno riebumas, % Pienin- gumas kg - pieno baltymai, kg Pienin- gumas, kg - pieno baltymin- gumas,% Riebalai, kg – riebu- mas, % Riebalai, kg – baltymai, kg Riebalai, kg – baltymin-gumas, % Riebu- mas, % - baltymai, kg Riebu- mas, % - baltymin- gumas, % Baltymai, kg – baltymin- gumas, % 730 850 800 110 600 099 0,887** 0,879** 0,859** 0,900** 0,873** 0,876** 0,002 -0,094** -0,033 0,118** -0,051 0,044 0,954** 0,937** 0,947** 0,958** 0,946** 0,956** 0,119** -0,067* 0,037 0,149** -0,069* -0,067 0,451** 0,380** 0,471** 0,528** 0,428** 0,507** 0,909** 0,895** 0,872** 0,925** 0,888** 0,886** 0,311** 0,141** 0,225** 0,353** 0,131** 0,103* 0,135** 0,059 0,091* 0,256** 0,077* 0,145** 0,461** 0,440** 0,420** 0,541** 0,416** 0,361** 0,403** 0,276** 0,348** 0,419** 0,249** 0,221** 200 920 950 980 900 0,888** 0,885** 0,866** 0,859** 0,837** -0,090* -0,127** -0,148** -0,090* -0,042 0,962** 0,968** 0,936** 0,945** 0,948** -0,002 0,063 -0,019 -0,069 -0,133 0,366** 0,333** 0,355** 0,419** 0,502** 0,922** 0,907** 0,895** 0,910** 0,883** 0,238** 0,250** 0,218** 0,244** 0,168 0,054 -0,019 0,028 0,106* 0,123 0,526** 0,424** 0,485** 0,623** 0,535** 0,264** 0,304** 0,325** 0,252** 0,183 335 336 337 338 339 0,893** 0,875** 0,905** 0,878** 0,890** -0,020 -0,108* -0,042 0,029 -0,076 0,952** 0,957** 0,959** 0,944** 0,953** -0,093 0,024 0,079* 0,073 0,015 0,424** 0,369** 0,374** 0,492** 0,377** 0,885** 0,910** 0,918** 0,906** 0,918** 0,041 0,263** 0,250** 0,293** 0,245** 0,068 0,043 0,078* 0,188** 0,083 0,319** 0,519** 0,440** 0,507** 0,536** 0,207** 0,304** 0,352** 0,390** 0,310** 410 420 430 440 450 0,897** 0,903** 0,871** 0,908** 0,912** -0,470* -0,073* -0,124** -0,249** -0,214** 0,956** 0,964** 0,953** 0,966** 0,970** 0,059 -0,003 -0,063* -0,129 -0,152** -0,052 0,349** 0,363** 0,164 0,189** 0,886** 0,921** 0,904** 0,920** 0,922** 0,153 0,182** 0,184** 0,032 0,007 -0,379 0,044 0,031 -0,143 -0,124** 0,251 0,446** 0,527** 0,408** 0,402** 0,338 0,254** 0,233** 0,124 0,082 Pastaba: *P<0,05, **P<0,01

(33)

19 lentelė. Produktyvumo požymių fenotipinės koreliacijos koeficientai atskiruose linijose (antra laktacija) Struktūrinių vienetų kodai Pienin- gumas, kg - pieno riebalai, kg Pienin- gumas, kg - pieno riebumas, % Pienin- gumas kg - pieno baltymin- gumas,% Pienin- gumas, kg - pieno baltymai, kg Riebalai, kg – riebu- mas, % Riebalai, kg – baltymin- gumas, % Riebalai, kg – baltymai, kg Riebu- mas, % - baltymin - gumas, % Riebu- mas, % - baltymai, kg Baltymin- gumas, % – baltymai, kg 730 850 800 110 600 099 0,902** 0,898** 0,921** 0,913** 0,911** 0,895** 0,075* 0,050 0,190** 0,119** 0,124** 0,178** 0,058 -0,027 0,136** 0,068* -0,048 -0,070 0,961** 0,956** 0,967** 0,960** 0,965** 0,954** 0,482** 0,471** 0,546** 0,500** 0,509** 0,584** 0,237** 0,139** 0,275** 0,261** 0,117** 0,115** 0,920** 0,908** 0,930** 0,935** 0,922** 0,910** 0,458** 0,400** 0,441** 0,512** 0,415** 0,420** 0,193** 0,162** 0,286** 0,253** 0,225** 0,297** 0,323** 0,259** 0,375** 0,335** 0,205** 0,221** 200 920 950 980 900 0,917** 0,844** 0,889** 0,872** 0,826** -0,131** -0,001 0,012 -0,006 -0,052 -0,075 -0,088 -0,123** -0,111* -0,212** 0,973** 0,962** 0,936** 0,953** 0,959** 0,259** 0,525** 0,454** 0,470** 0,507** 0,139** 0,064 0,131** 0,168** 0,034 0,944** 0,849** 0,921** 0,917** 0,854** 0,560** 0,299** 0,568** 0,570** 0,410** -0,001 0,075 0,206** 0,169** 0,061 0,151** 0,179** 0,223** 0,187** 0,064 335 336 337 338 339 0,920** 0,920** 0,898** 0,903** 0,917** 0,196** 0,115* -0,061 0,059 0,074 0,044 0,069 0,033 0,061 0,018 0,971** 0,960** 0,964** 0,960** 0,951** 0,550** 0,483** 0,371** 0,473** 0,455** 0,152** 0,229** 0,185** 0,257** 0,193** 0,916** 0,929** 0,907** 0,924** 0,929** 0,368** 0,478** 0,373** 0,494** 0,461** 0,261** 0,232** 0,036 0,191** 0,211** 0,269** 0,335** 0,290** 0,332** 0,319** 410 420 430 440 450 0,911** 0,904** 0,925** 0,929** 0,931** -0,006 0,006 -0,041 -0,070 -0,069 -0,063 -0,052 -0,088 -0,013 0,060 0,949** 0,960** 0,969** 0,979** 0,979** 0,397* 0,421** 0,325** 0,288** 0,286** 0,093 0,142** 0,101 0,092 0,170* 0,906** 0,921** 0,941** 0,933** 0,934** 0,445* 0,482** 0,541** 0,302** 0,359** 0,121 0,135** 0,082 -0,007 -0,004 0,253 0,221** 0,150** 0,183 0,250** Pastaba: *P<0,05, **P<0,01

(34)

20 lentelė. Produktyvumo požymių fenotipinės koreliacijos koeficientai atskiruose linijose (trečia laktacija ) Struktūrinių vienetų kodai Pienin- gumas, kg - pieno riebalai, kg Pienin- gumas, kg - pieno riebumas, % Pienin- gumas kg - pieno baltymin- gumas,% Pienin- gumas, kg - pieno baltymai, kg Riebalai, kg – riebu- mas, % Riebalai, kg – baltymin- gumas, % Riebalai, kg – baltymai, kg Riebu- mas, % - baltymin- gumas, % Riebu- mas, % - baltymai, kg baltymin- gumas, % – Baltymai, kg 730 850 800 110 600 099 0,890** 0,897** 0,923** 0,900** 0,885** 0,862** 0,034 0,071* 0,271** 0,078* 0,130** 0,095 0,073* 0,097** 0,094 0,076* 0,039 -0,124* 0,965** 0,967** 0,964** 0,962** 0,958** 0,961** 0,472** 0,492** 0,607** 0,493** 0,564** 0,577** 0,228** 0,210** 0,204** 0,234** 0,209** 0,041 0,902** 0,900** 0,922** 0,911** 0,899** 0,871** 0,384** 0,304** 0,359** 0,403** 0,404** 0,292** 0,129** 0,142** 0,347** 0,179** 0,234** 0,176** 0,325** 0,339** 0,346** 0,339** 0,315** 0,149** 200 920 950 980 900 0,885** 0,847** 0,896** 0,877** 0,856** 0,026 -0,004 -0,004 -0,068 0,027 0,125 -0,135 -0,160** -0,103 -0,200* 0,970** 0,967** 0,946** 0,967** 0,957** 0,478** 0,518** 0,428** 0,406** 0,532** 0,336** 0,035 0,063 0,104 0,079 0,919** 0,854** 0,920** 0,900** 0,893** 0,479** 0,330** 0,486** 0,441** 0,523** 0,148 0,072 0,157** 0,047 0,176* 0,357** 0,115 0,159** 0,145** 0,083 335 336 337 338 339 0,902** 0,890** 0,893** 0,894** 0,938** 0,221** 0,080 -0,056 0,010 0,236** 0,144* 0,102 -0,106* -0,070 0,246** 0,972** 0,967** 0,963** 0,968** 0,969** 0,609** 0,514** 0,387** 0,444** 0,549** 0,247** 0,254** 0,039 0,096 0,366** 0,903** 0,904** 0,895** 0,907** 0,944** 0,359** 0,371** 0,360** 0,352** 0,447** 0,286** 0,169* 0,034 0,098* 0,325** 0,365** 0,343** 0,159** 0,175** 0,470** 410 420 430 440 450 0,700** 0,913** 0,923** 0,600** 0,926** -0,026 0,039 -0,049 -0,307** -0,019 -0,113 0,042 -0,067 -0,337** -0,129 0,902** 0,963** 0,979** 0,722** 0,976** 0,693** 0,431** 0,328* 0,535** 0,345** 0,056 0,215** 0,121 0,478** 0,025 0,676** 0,926** 0,940** 0,923** 0,938** 0,266 0,469** 0,520** 0,990** 0,424** 0,073 0,154** 0,046 0,391** 0,072 0,325 0,301** 0,128 0,380** 0,082 Pastaba: *P<0,05, **P<0,01

(35)

4.3.4 Žalųjų ir žalmargių veislių karvių produktyvumo požymių fenotipinė koreliacija

Iš 21 lentelės pateiktų duomenų matome, kad dideli teigiami koreliacijos koeficientai nustatyti tarp pieningumo ir pieno riebalų, pieningumo ir pieno baltymų bei tarp pieno riebalų ir pieno baltymų produkcijos visose žalųjų ir žalmargių karvių veislėse. Tarp pieno riebumo ir pieno baltymingumo visose veislėse, išskyrus Vokietijos žalmargių karvių, nustatyti vidutiniai teigiami koreliacijos koeficientai. Tarp pieningumo ir pieno riebumo bei baltymingumo didžiausia neigiama koreliacija buvo nustatyta švicų veislėje.

21 lentelė. Žalųjų ir žalmargių veislių karvių produktyvumo požymių fenotipinė

koreliacija Veislė Pieningumas, kg - pieno riebumas, % Pieningumas, kg - pieno riebalai, kg Pieningumas, kg - pieno baltymingumas, % Pieningumas kg - pieno baltymai, kg Riebumas, % - baltymingumas, % Riebalai, kg – baltymai, kg Visos žalųjų ir žalmargių veislės 0,01 0,91** -0,08** 0,96** 0,44** 0,93** Lietuvos žalųjų 0,01 0,89** -0,06** 0,96** 0,46** 0,92** Danijos žalųjų - 0,26** 0,91** -0,03** 0,97** 0,45** 0,93* Anglerų - 0,21** 0,90** -0,36** 0,96** 0,55** 0,91** Švedijos žalmargių 0,01 0,84** -0,03 0,96** 0,48** 0,88** Švicų - 0,50** 0,87** -0,44** 0,94** 0,60** 0,90** Vokietijos žalmargiai 0,24** 0,94** -0,04 0,97** 0,09 0,96** Pastaba: **P<0,01; *P<0,05

4.3.5 Karvių produktyvumo požymių paveldimumas

Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos karvių atskirų produktyvumo požymių paveldimumas mažai skiriasi (žr. 22 lentelę). Paveldimumo lygis yra panašus į daugelio kitų išvystytos pieninės galvijininkystės šalių žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijų paveldimumą. Paveldimumo koeficientai per pirmas 90 d. yra mažesni negu antroje pirmos

(36)

laktacijos dalyje. Trečioje laktacijoje mažiausiais buvo pieno riebalų paveldimumo koeficientas.

22 lentelė. Skirtingų laktacijų žalųjų karvių pieningumo, pieno riebalų ir baltymų

paveldimumas

Požymis Laktacijos

Pienas, kg Pieno riebalai, kg Pieno baltymai, kg

90 d. 0,20 0,17 0,14

91-305 d. 0,38 0,27 0,31

2 laktacija 0,24 0,25 0,27

3 laktacija 0,23 0,18 0,27

Apie produktyvumo požymių paveldimumą galima spręsti iš koreliacijos koeficientų, kurie apskaičiuojami, nustatant ryšį tarp pačių karvių ir jų tėvų bei motinų veislinės vertės.

23 lentelė. Atskirais metais apsiveršiavusių karvių produktyvumo genetinio

įvertinimo koreliacija su tėvo ir motinos įvertinimo vidurkiu

Metai Pienas, kg Pieno riebalai, kg Pieno baltymai, kg

1992 _0,73*** 0,80*** 0,86*** 1993 0,79*** 0,85*** 0,89*** 1994 0,79*** 0,83*** 0,86*** 1995 0,78*** 0,81*** 0,82*** 1996 0,80*** 0,85*** 0,86*** 1997 0,82*** 0,86*** 0,87*** 1998 0,82*** 0,85*** 0,86*** 1999 0,86*** 0,85*** 0,87*** 2000 0,88*** 0,87*** 0,89*** 2001 0,90*** 0,90*** 0,93*** 2002 0,93*** 0,89*** 0,95*** Pastaba: *** p<0,001