Bulių reproduktorių įtaka mėsinių galvijų apsiveršiavimo lengvumui The influence of bull reproductors on beef cattle calving

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Vilmantas Vaitkus

Bulių reproduktorių įtaka

mėsinių galvijų

apsiveršiavimo lengvumui

The influence of bull

reproductors on beef cattle

calving

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: lekt. dr. Arūnas Rutkauskas

2

DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Bulių reproduktorių įtaka mėsinių galvijų apsiveršiavimo lengvumui“:

 yra atliktas mano paties.

 nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

 nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui.

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Limuzinų veislės mėsinių galvijų charakteristika ...10

1.2. Veršiavimasis ...10

1.2.1. Karvės reprodukcinių savybių įtaka veršiavimuisi ...12

1.2.2. Lytinės brandos įtaka veršiavimuisi ...12

1.2.3. Veršelio svorio ir lyties įtaka veršiavimuisi ...13

1.2.4. Vaisiaus ligų veršingumo metu įtaka veršiavimuisi...14

1.2.5. Veršingumo trukmės, veršiavimosi patirties bei karvės kūno sudėjimo/ kondicijos įtaka veršiavimuisi...15

1.2.6. Metų sezono įtaka veršiavimuisi ...15

1.2.7. Kiti veiksniai, lemiantys veršiavimosi komplikacijų atsiradimą...16

1.2.8. Mėsinių galvijų šėrimo veršiavimosi laikotarpiu bei pirmaisiais gyvenimo metais įtaka veršelio atvedimo lengvumui ...16

1.3. Mėsinių galvijų reprodukcijos ciklas ...17

1.3.1. Telyčių atranka ...18

1.3.2. Ruja ...18

1.3.3. Karvių periodas po apsiveršiavimo ...19

1.4. Buliaus svarba reprodukcijai, veršiavimosi lengvumui ...20

1.5. Distokijos komplikacijos veršeliui ...22

1.5.1. Poveikis veršelio išgyvenamumui bei augimo tempui ...22

1.5.2. Poveikis naujagimio veršelio energijai ir streso intensyvumui ...23

1.6. Distokijos komplikacijos karvei...24

1.6.1. Atvedamas negyvas veršelis ...24

1.6.2. Metritas ...24

1.6.3. Endometritas ...25

1.6.4. Piometra ...25

1.6.5. Nuovalų užsilaikymas ...25

1.7. Mėsinių galvijų infekcinės ligos, kurios turi įtakos karvių reprodukcinei sistemai bei veršelių sveikatingumui ...26

4

2.1. Tyrimo atlikimo vieta, laikas ir sąlygos ...27

2.2. Tyrimo metodika ...27 3. TYRIMŲ REZULTATAI ...29 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 37 IŠVADOS ... 43 REKOMENDACIJOS ... 44 PADĖKA ... 45 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 46

5

SANTRUMPOS

dr. – daktaras

GHV1 – galvijų herpesvirusas 1 tipo GnRH – gonadotropinis hormonas

GVDV – galvijų virusinės diarėjos virusas

kg– kilogramai

k. – kartų mėn. – mėnesis min. – minutė

p – standartinis stjudento kriterijus (patikimumas) PGF2α – prostaglandinai

PI – persistentiškai infekuotas

pp – postpartum anestrus (periodas po apsiveršiavimo) proc. – procentai

pvz. – pavyzdžiui t.y. – tai yra val. – valandos vnt. – vienetai

6

BULIŲ REPRODUKTORIŲ ĮTAKA MĖSINIŲ GALVIJŲ APSIVERŠIAVIMO LENGVUMUI

Vilmantas Vaitkus

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Veisiant mėsinius galvijus, vienas svarbiausių reprodukcijos rodiklių yra veršiavimasis. Sklandus ir be komplikacijų veršelio atvedimas užtikrina po apsiveršiavimo mėsinių galvijų gerą sveikatos būklę, greitą organizmo atsistatymą, nuoseklią lytinio ciklo eigą, gimusio veršelio stiprumą ir atsparumą ligoms, o visa tai sąlygoja mėsinių galvijų ūkio veiklos rezultatyvumą. Veršiavimosi lengvumas priklauso nuo daugelio veiksnių: karvės organizmo būklės, lytinės brandos, veršiavimosi patirties, naujagimio veršelio lyties bei svorio, galvijų veislės, veršiavimosi sezono, laikymo ir priežiūros sąlygų bei buliaus. Didžiausią įtaką veršiavimosi lengvumui turi karvės pasiruošimas veršiuko atvedimui, tačiau reikia neužmiršti, kad būtent bulius sąlygoja veršiavimąsi tiek iš motinos, tiek iš veršelio pusės. Bulius veršiavimosi savybes perduoda savo dukterims, o savo fenotipinius požymius, kurie sąlygoja naujagimio svorį ir lytį, veršeliui. Šio magistrinio darbo tikslas – įvertinti buliaus reproduktoriaus įtaką mėsinių galvijų veršiavimosi lengvumui. Remiantis X ūkyje sukauptais duomenimis apie auginamų mėsinių limuzinų veislės galvijų reprodukcines savybes, tokias kaip veršiavimosi lengvumas bei gimusių veršelių svoris ir lytis, atlikta aprašomoji statistinė analizė. Nustatyta, kad per 3 metus ūkyje įvyko 138 apsiveršiavimai, iš kurių 104 veršiavimaisi vyko lengvai (75,4 proc.), 21 – vidutiniškai, kai neprireikė pagalbos, bet reikėjo atidžiai stebėti, bei 13 karvių veršiavosi sunkiai, prireikiant pagalbos. Tirtame ūkyje per trejus metus buvo atvesta 78 buliukai (56,5 proc.), 56 telyčaitės (40,6 proc.) ir 4 veršiukai atvedimo metu nugaišo (2,6 proc.). Limuzinų veislės galvijų veisimui naudoti 7 buliai. Pagal karvių veršiavimosi lengvumą geriausi buliai buvo Halkas (100 proc.), Galion (100 proc.), kurių sperma naudota karvių sėklinimui, bei Jupon (84 proc.) ir Hugo (74 proc.), kurie buvo naudoti natūraliam kergimui. Didžiausi veršeliai buvo Galion (47,7 kg) ir Halko (44,4 kg).

7

THE INFLUENCE OF BULL REPRODUCTORS ON BEEF CATTLE CALVING

Vilmantas Vaitkus

Master‘s Thesis

SUMMARY

Calving is one of the most essential reproduction criteria for breeding beef cattle. Smooth and uncomplicated calving process ensure optional condition of cattle’s health after calving, rapid organism recovery, consistent reproduction cycle, new-born calf’s strength and resistance to diseases. These factors make up the results of beef cattle farming. The successfulness of calving is based upon many circumstances, such as cow’s health state, sexual maturity, previous history of calving, new-born calf’s sex and weight, breed of cattle, calving season, cattle handling and the sire. Uncomplicated calving highly rely on cow’s preparedness for the upcoming delivery, although, consideration must be given to the importance of bull used, since it will affect calving for both, cow and calf. The sire will transfer his calving characteristics to heifers, and his phenotypic features, determining new-born’s weight and sex, to male calves. The aim of this study was to assess sire’s importance to the calving ease of beef cattle. According data collected at X farm regarding breeding characteristics of Limousin cattle (history of cattle calving, new-born calves weight, and sex) descriptive statistical analysis was carried out. It was revealed that throughout past 3 years there were 138 calvings, from which 104 deliveries were uncomplicated (75.4 %), 21 – moderate complication (no aid required, but the process was supervised), and 13 – difficult calvings (demanded assistance). During researched years 78 calves (56.5 %) and 56 heifers (40.6 %) were delivered, also 4 new-borns have died during calving (2.6 %). For breeding Limousin cows 7 different sires were used. According to the easiness of delivery, bulls were Hulk (100 %), Galion (100 %), their sperm was used for artificial insemination; Jupon (84 %) and Hugo (74 %), who were used for breeding naturally. Calves with the biggest mass were from Galion (47.7 kg) and Hulk (44.4 kg).

8

ĮVADAS

Mėsinių galvijų auginimas – dar visai jauna gyvulininkystės kryptis Lietuvoje, tačiau šiandien vis daugiau ūkininkų renkasi pradėti auginti mėsinius galvijus arba keisti savo ūkininkavimo kryptį į jų auginimą. Kintančios oro sąlygos, rizikinga augalininkystės žemės ūkio kryptis, Lietuvos ekonomikos svyravimai, konfliktai su Lietuvos kaimynėmis, pieno rinkos nestabilumas bei valstybės teikiama finansinė pagalba grynaveislių aukštos veislinės vertės galvijų įsigijimui skatina tiek jauną, tiek seną ūkininką verstis mėsinių galvijų auginimu, jų veisimu bei tinkamos produkcijos gavyba.

Mėsinės galvijininkystės plėtra Lietuvoje paskatino ūkininkus pradėti domėtis mėsiniais galvijais, jų auginimu: kaupiamos žinios apie skirtingas galvijų veisles, didelis dėmesys skiriamas laikymo, šėrimo ir priežiūros sąlygoms, stengiamasi vertingas veislės savybes išsaugoti bei pagerinti veisiant grynaveislius gyvulius. Įgyvendindami veisimo programas, ūkininkai didelį dėmesį skiria veislės pasirinkimui bei veisimui, naudojamų galvijų atrankai: reikalinga karvė su geromis reprodukcinėmis savybėmis bei bulius su stipriausiais ir pageidaujamais genais, kuriuos perduoda savo palikuonims (1).

Vienas iš svarbiausių reprodukcijos rodiklių, į kurį atsižvelgia mėsinių galvijų veisimą vykdantis ūkininkas, – veršiavimasis. Sukauptos žinios apie distokijos žalą veršelio išgyvenamumui ir stiprumui bei karvės reprodukcinei būklei, kai dėl apsunkinto veršelio atvedimo karvei pasireiškia nuovalų užsilaikymo, ketozės, tešmens karštinės, gimdos iškritimo ar kitos veršiavimosi komplikacijos, skatina ūkininką užtikrinti visas sąlygas, kad veršiavimasis būtų lengvas, nes kuo karvė veršiuojasi lengviau, neprireikiant papildomos veterinarinės pagalbos, tuo lengviau atsistato karvės organizmas, pasiekiamas didesnis produktyvumas, veršelis yra sveikesnis ir stipresnis (2). Nors veršiavimosi lengvumą daugiausiai lemia karvės lytinių takų pasiruošimas, karvės fiziologinė būklė, veršelio dydis ir lytis, tačiau reikia neužmiršti, kad taip pat didelę reikšmę turi ir genetika, t.y. motinos (karvės) bei buliaus reproduktoriaus tinkamas pasirinkimas (3). Buliaus reproduktoriaus pasirinkimas svarbus veršelio savybėms, kurios labai lemia karvės veršiavimosi lengvumą (1). Kiekvienas mėsinių galvijų augintojas ir tam tikros jų veislės gerintojas, kuris siekia puikių mėsinių galvijų veisimo programos rezultatų, tokius tikslus pasieks tik suvokęs, kad genetinis galvijų gerinimas, puikios galvijų reprodukcinės ir mėsos produkcijos savybės priklauso ne tik nuo veisimui naudojamos karvės ir jos požymių, bet ir nuo buliaus reproduktoriaus, ką ir noriu įrodyti šio magistrinio darbo metu atliktos surinktų duomenų statistinės analizės rezultatais.

Darbo tikslas:

9

Darbo uždaviniai:

1. Surinkti duomenis iš X ūkio apie kiekvieno turimo veislinio buliaus reproduktoriaus palikuonis; 2. Išanalizuoti kiekvieno buliaus palikuonių atvedimo lengvumą ir sveikatingumą bei palyginti

tarpusavyje;

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Limuzinų veislės mėsinių galvijų charakteristika

Visame pasaulyje mėsinių galvijų augintojų skaičius sparčiai auga, ne išimtis – ir Lietuva. Šiuo metu Lietuvoje yra ūkininkų, kurie daugiausiai augina šarole, aubrakų, sementalų, belgų mėlynuosius, angusų ir limuzinų veislės galvijus (4).

Limuzinų veislės mėsiniai galvijai kilę iš pietvakarių Prancūzijos, Lamonžo regiono, kur gamtinė geografinė padėtis, kalnuotos ir nederlingos vietovės lėmė žmonių pasirinkimą verstis šių galvijų auginimu. Limuzinų veislės galvijai panašūs šiek tiek į šarole galvijus, tačiau smulkesni. Šios veislės galvijai yra silpniau išreikšto skeleto, tvirto sudėjimo, gerai išvystytų raumenų, ilgo gilaus liemens, nepigmentuoto kailio, raudonmedžio raudonumo iki aukso kailio spalvos (5). Tai sena galvijų veislė, kuri pasižymi puikiomis reprodukcinėmis savybėmis: lengvai veršiuojasi, greitai bręsta, turi stiprius motiniškus instinktus, nereiklūs laikymo sąlygoms, atsparūs ligoms. Iš Prancūzijos kilusių mėsinių galvijų veislių genetinė vertinimo programa pagrįsta galvijų reprodukcinėmis savybėmis: veršiavimosi lengvumu bei gimusio veršelio svoriu. Būtent šie bruožai turi didžiausią ekonominę reikšmę auginant mėsinius galvijus (4).

Šiuo metu Lietuvoje yra laikomi 4 produktyvumo tipų limuzinai: stambaus, vidutinio, smulkaus ir ilgakojų. Ši veislė priskiriama prie intensyvios gamybos veislių ir Lietuvoje veisiami grynuoju veisimu bei naudojami kryžminti su kitomis veislėmis, gerinant pieninio tipo karvių veisles arba mėsinių galvijų veislių tobulinimui (5). Remiantis Lietuvos ,,Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ 2019 metų lapkričio 1 dienos statistiniais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra auginamos grynaveislių limuzinų veislės, kurios yra įrašytos į mėsinių galvijų kilmės knygą, net apie 11 344 galvijų: iš jų 3310 buliai, 3960 karvės ir 4074 telyčios. Atsižvelgiant į statistinius duomenis, limuzinų veislės galvijų skaičius kiekvienais metais sparčiai auga. Deja, yra sulėtėjęs grynaveislių limuzinų veislės mėsinių galvijų veisimas, vis dažniau ūkininkai renkasi veisti ir auginti mišrūnus mėsinius galvijus, mėsinių mišrūnų galvijų skaičius dabar smarkiai viršija grynaveislius (6).

1.2. Veršiavimasis

Veršiavimasis – vienas svarbiausių mėsinių galvijų reprodukcijos rodiklių, kuris turi ekonominę reikšmę mėsos produkcijai, karvės vaisingumui, mėsinių galvijų bei jų veršelių sveikatingumui, sergamumui bei gaištamumui. Kiekvieno ūkininko tikslas turėti sveiką, produktyvią mėsinių galvijų bandą su puikiomis mėsos produkcijos bei reprodukcijos savybėmis. Būtent mėsinių galvijų karvių lengvas veršiavimasis padeda pasiekti norimų rezultatų – užtikrinti bandos didėjimą, sveikų gyvulių auginimą. Apsunkintas veršiavimasis, dar kitaip vadinamas

11

distokija, yra apibūdinamas kaip užsitęsęs arba komplikuotas veršelio atvedimas, nuo kurio priklauso tolimesnės veršelio motinos bei jos veršelio reprodukcijos ir mėsos produkcijos galimybės. Distokija gali sukelti vaisiaus, vaisiaus motinos arba abiejų žūtį tiek veršiavimosi metu, tiek po veršiavimosi. Taip pat apsunkintas veršiavimasis turi įtakos gimdos uždegimo atsiradimui, nuovalų užsilaikymui, motiniškų instinktų nebuvimui, veršelio prastam augimui po veršiavimosi, vaisingumui, veršingumo laikotarpio ilgumui ir, aišku, visa tai sąlygoja ūkio dideles išlaidas (2,7,8). Svarbu paminėti, kad labai naudinga yra sekti visą mėsinių galvijų patelių veršiavimosi eigą, kas taip pat gali turėti įtakos veršiavimosi lengvumui. Veršiavimasis skirstomas į stadijas, kurių metu dėl tam tikrų komplikacijų gali pasireikšti distokija (9).

Veršiavimasis susideda iš 3 etapų:

 gimdos kaklelio atsivėrimo stadijos – kai karvė tampa irzli, nerami, dažnai tuštinasi, šlapinasi, trypia kojomis vietoje, kelia ir judina uodegą, iš makšties bėga išskyros, atsidaro gimdos kaklelis, praplatėja gimdos kanalas, kuriuo atkeliauja vaisius. Ši stadija vyksta likus 4 – 24 val. iki veršelio atvedimo (9). Esant nepakankamam gimdos kaklelio atsivėrimui, sutrinka skysčių iš gimdos pasišalinimas, apsunkinamas vaisiaus išstūmimas iš gimdos, kas pridisponuoja įvairias komplikacijas po apsiveršiavimo (3).

 vaisiaus atvedimo stadijos– tai pati svarbiausia veršiavimosi stadija. Jos metu baigia pilnai atsidaryti gimdos kaklelis ir stiprių bei dėl reguliarių stangų išstumiamas vaisius lauk. Ši stadija trunka trumpiausiai: telyčioms iki 60 min., o vyresnėms karvėms iki 30 min. Jei ši stadija užtrunka ilgiau nei 2 val., būtina suteikti skubią veterinarinę – akušerinę pagalbą. Šios stadijos metu didžiausia rizika pasireikšti apsunkintam veršiavimuisi, nes dėl per didelio vaisiaus dydžio ir svorio, dėl per silpnų stangų arba nepilnai atsidariusio gimdos kaklelio vaisius neišstumiamas, traumuojami karvės lytiniai takai, gali plyšti gimda, žūti vaisius. Tad šios stadijos metu yra arba turi būti sutelkiamas didžiausias dėmesys ir priežiūra tam, kad prireikus laiku būtų suteikta skubi ir reikalinga pagalba (9).

 placentos/ nuovalų pasišalinimo stadija – praėjus 8 – 12 val. po apsiveršiavimo turi pasišalinti visa placenta, jei tai užtrunka ilgiau nei 24 val., reikia suteikti veterinarinę pagalbą. Dažna nuovalų užsilaikymo priežastis – apsunkintas veršiavimasis, dvynių atvedimas, kai sutraumuojami karvės lytiniai takai (9).

Tad norint išvengti komplikuoto veršiavimosi būtina atidžiai prižiūrėti ir stebėti karvę viso veršiavimosi, kiekvienos stadijos metu, nes laiku suteikta pagalba padės išvengti neigiamų padarinių tiek karvei, tiek veršeliui bei visam ūkiui.

Atsižvelgdami į daugybę faktorių, kurie turi įtakos veršelio atvedimui, veršiavimosi lengvumą sąlygojančius veiksnius galima suskirstyti į 4 grupes:

12

 tiesioginiai veiksniai: netinkamas pasiruošimas veršingumo periodui, gimdos užsisukimas, silpnos stangos.

 fenotipiniai veiksniai, kurie susiję su veršeliu ir karve: gimusio veršelio svoris, dvynių atvedimas, veršelių mirtingumas, karvės dubens matmenys, karvės kūno svoris bei kūno kondicija veršingumo laikotarpiu, veršingumo trukmė, veršiavimosi stadija.

 negenetiniai veiksniai: karvės amžius, karvės veršiavimosi skaičius, metų sezoniškumas, veršiavimosi aplinka, karvės priežiūra, veršelio lytis bei mityba.

 genetiniai veiksniai: buliaus reproduktoriaus pasirinkimas, veislė (10). 1.2.1. Karvės reprodukcinių savybių įtaka veršiavimuisi

Tokios karvės savybės, kaip dubens matmenys, gimdos kaklelio atsidarymas, stangų stiprumas ir kitos savybės, kurios kinta veršingumo metu, lemia veršiavimosi lengvumą.

Jei karvės organizmas nepasiruošęs veršiavimuisi, tai galima suprasti, kai:

 nepakankamai atsidaręs gimdos kaklelis – tai dažna pieninių karvių, kiek retesnė mėsinių galvijų patelių veršiavimosi priežastis, kuri atsiranda dėl jauno karvės amžiaus, mažos veršiavimosi patirties, kai karvės organizmas neadaptuojasi tinkamai, nepasiruošia veršiavimuisi (10). Dažnai nepakankamas gimdos kaklelio atsidarymas yra kaip padarinys pirmųjų distokijos atvejų, kai lieka randas, kuris trukdo atsiverti gimdos kakleliui. Taip pat nepakankamas lytinių takų atsipalaidavimas, veršelio vedimo metu įgyta makšties stenozė, makšties obstrukcija, pilvaplėvės abscesas arba cistos, kurios uždengia ar spaudžia lytinius takus ir neleidžia praeiti vaisiui atvedimo metu, – rimta priežastis, kuri lemia sunkų veršelio atvedimą (11).

 gimdos užsisukimas – tai gan dažna distokijos priežastis arba padarinys, kuri atsiranda veršingumo laikotarpiu ar po apsunkinto veršelio atvedimo. Dažnai esant vaisiui viename iš ragų, gimda apsisuka aplink savo išilginę ašį, kas pasireiškia ankstyvojo arba vėlyvojo veršingumo antrame semestre. Tai lemia galvijų gimdos nestabilumas, šalia esančių vidaus organų padėtis ir didelis vaisiaus svoris, kai gimdos raištis yra per silpnas tempti gimdą (10, 11).

 per silpnos stangos. Taip nutinka dėl netinkamo šėrimo, lytinių hormonų pusiausvyros sutrikimo, kai per daug atsipalaidavę gimdos raumenys, jie nepakankamai arba per silpnai susitraukinėja, nereaguoja į lytinių hormonų kiekio padidėjimą, tokių kaip relaksino, progesterono, oksitocino (11).

1.2.2. Lytinės brandos įtaka veršiavimuisi

13

amžiaus, o pagal kūno sudėjimą ir, aišku, jei yra matomi, iš lytinės brandos požymių (būdingų rujai). Remiantis užsieniečių mokslininkų, veterinarijos gydytojų duomenimis, didelės energijos turinčiais pašarais šeriamos mėsinių galvijų karvės gali subręsti greičiau ir anksčiau nei 9,5 mėnesių amžiaus. Taip pat yra ir su mėsiniais buliais: koncentratų gausus naudojimas, mėsinių galvijų bulių šėrimas daug energijos turinčiais pašarais sutrikdo hormono gonadotropino pusiausvyrą organizme – pagreitina jo sekreciją ir taip paankstina lytinę brandą (10, 12).

Remiantis žiniomis ir patirtimi, ūkininkai, zootechnikai bei veterinarijos gydytojai mėsinių galvijų ūkiuose rekomenduoja ir patys atlieka kergimus tada, kai telyčia 13 – 14,5 mėnesių amžiaus, kad pirmasis jos veršiavimasis įvyktų esant 2 metų amžiaus, kada karvė yra visiškai lytiškai subrendusi ir jos organizmas pajėgus auginti vaisių bei veršiuotis (13). Tačiau būtina neužmiršti ir vis atsižvelgti į auginamų mėsinių galvijų veislę. Kai kurios mėsinių galvijų veislės, tokios kaip šarolė, limuzinų, yra vėliau bręstančios, todėl jų pirmasis kergimas turėtų būti vykdomas, kai jauno galvijo svoris pasiekia 60 proc. suaugusio galvijo svorio (4, 13). Tačiau reikia nepamiršti, kad ne tik ankstyvas, bet ir vėlyvas/ uždelstas kergimas turi neigiamos įtakos veršiavimuisi. Peraugęs vaisius motinos lytiniuose takuose traumuoja/plėšo juos, o gimdamas, stiprių stangų metu, peraugęs veršelis gali būti sulaužytas eidamas per siaurą dubenį. Tad vėlyvas veršiavimasis yra labai pavojingas ir karvei, ir veršeliui (10).

Atsižvelgiant į galvijų lytinę brandą, svarbu pasirinkti ir tinkamą mėsinių galvijų veislę, nes skirtingos mėsinių galvijų veislės nevienodu metu subręsta ir yra tinkamos naudoti veisimui.

Tam tikrų mėsinių galvijų veislių lytinės brandos amžius:  limuzinų veislės galvijai 12 – 14 mėn.;

 šarolė veislės galvijai 18 – 21 mėn.;  šorthornų veislės galvijai 14 – 17 mėn.;  tyrolio pilkieji galvijai 20 mėn.;

 belgų mėlynieji galvijai 16 – 18 mėn.;

 aubrakų veislės mėsiniai galvijai 14 – 16 mėn. (15).

Vienos veislės yra greičiau bręstančios, o kitos vėliau, ir pagal tai reikia kergti bei sėklinti mėsinius galvijus, atsižvelgiant į skirtingų veislių lytinę brandą (4).

1.2.3. Veršelio svorio ir lyties įtaka veršiavimuisi

Vienas pagrindinių veiksnių, kuris lemia komplikuotą veršiavimąsi, – veršelio svoris bei lytis. Ne kartą buvo nustatyta, kad distokija pasireiškė dėl vaisiaus dydžio ir vaisiaus motinos dubens matmenų nesuderinamumo: vaisiaus motinos dubens kaulai per mažai atsidarę, per siauri, kad būtų sėkmingai ir taisyklingai stangų metu išstumtas didelis vaisius. Tam įtakos turi prastas vaisiaus motinos šėrimas bei silpna fiziologinė būklė veršingumo laikotarpiu, vėluojantis veršiavimasis bei

14

netinkamai parinktas bulius, arba naudojama prastos kokybės sėkla (16). Kartais ūkininkai, norėdami gauti didesnės masės veršelį geresnėmis mėsos savybėmis, vienos veislės karvę (dažnai smulkesnės veislės) sėklina didesnės masės mėsinių galvijų veislės buliaus sėkla. Svarbu išmanyti, kokios veislės mėsinių galvijų patelės veda kokio svorio buliukus ir telyčaites, kad ūkininkas ir veterinaras galėtų žinoti, kas yra fiziologiškai normalu, o kas ne (10). Remiantis sukauptais viso pasaulio ūkininkų duomenimis, yra žinoma, kiek vidutiniškai sveria tam tikrų mėsinių galvijų veislių ką tik atvestas buliukas arba telyčaitė.

Mėsinių galvijų tam tikrų veislių naujagimių veršelių vidutinis svoris:  limuzinų veislės naujagimiai sveria: telyčaitės 36 kg, buliukai 40 kg;  simentalų veislės naujagimiai sveria: telyčaitės 39 kg, buliukai 41 kg;  šarolė veislės naujagimiai sveria: telyčaitės 41 kg, buliukai 46 kg;  angusų veislės naujagimiai sveria: telyčaitės 32 kg, buliukai 36 kg;  aubrakų veislės naujagimiai sveria: telyčaitės 36 kg, buliukai 38 kg;  herefordų veislės naujagimiai sveria: telyčaitės 33 kg, buliukai 46 kg (17).

Taigi, jei vienai mėsinių galvijų veislei tam tikras gimusio veršelio svoris yra fiziologiškai normalu, tai nereiškia, kad kitoms veislėms yra taip pattai būdinga ir nedaro neigiamos žalos, todėl naudinga žinoti ir laukti tam tikro svorio veršelio atvedimo (10).

Taip pat buvo atlikti tyrimai ir pastebėta, kad karvės sunkiau veršiuojasi, kai veda buliukus, nes buliukai būna didesnės masės ir jų motinos veršingumas trunka ilgiau nei telyčaičių atveju (10). Rečiau distokijos priežastis būna dvynių atvedimas, kai motina turi atvesti du veršelius, nors jos lytiniai takai ir fiziologija visavertiškai geba atvesti tik vieną jauniklį. Apsunkintas dvynių veršelių atvedimas gali būti 3 tipų: kai abu vaisiai dėl stangų stumiami vienu metu ir traumuoja karvės lytinius takus bei dubenį, kai vienas iš vaisių yra netinkamoje padėtyje, kai abu arba vienas iš dvynių yra apsigimęs arba per didelis (11).

Reikia neužmiršti, kad ne tik vaisiaus svoris, bet ir jo padėtis veršiavimosi metu motinos lytiniuose takuose turi įtakos veršiavimosi lengvumui, veršelis turi eiti priekinėmis galūnėmis ir galva į priekį, jei padėtis kitokia, tai tokiu atveju traumuoja karvės lytinius takus ir taip padidėja distokijos rizika (18).

1.2.4. Vaisiaus ligų veršingumo metu įtaka veršiavimuisi

Dėl įvairių vaisiaus apsigimimų ir ligų pasikeičia vaisiaus forma, padėtis motinos lytiniuose takuose ir visa tai padidina distokijos riziką – sąlygoja apsunkintą vaisiaus praėjimą pro siaurus dubens kaulus. Dažniausios vaisių ligos, dėl ko jų atvedimas tampa komplikuotas, yra: hidrocefalija, ascitas, hidrotoraksas ir anasarka. Tam tikrų kūno dalių padidėjimas sutrikdo, pakeičia vaisiaus formą ir padėtį karvės lytiniuose takuose, kas ir traumuoja karvę bei apsunkina to vaisiaus

15

atvedimą. Be abejo, vaisiaus ligos sąlygoja didelę gimusio veršelio nugaišimo riziką arba silpnesnį ir lėtesnį veršelio augimo tempą (11).

1.2.5. Veršingumo trukmės, veršiavimosi patirties bei karvės kūno sudėjimo/ kondicijos įtaka veršiavimuisi

Veršingumo trukmė labai svarbus faktorius, nuo kurio priklauso, kaip veršiuosis karvė. Fiziologiškai normalu, kad karvės veršingumas trunka nuo 278 iki 282 dienų (19). Dažni distokijos atvejai buvo užfiksuoti karvėms, kurių veršingumo laikotarpis truko ilgiau nei 301 dieną arba trumpiau nei 280 dienų. Daugiausiai apsunkintų veršiavimosi pasitaikė toms karvėms, kurios veršiavosi anksčiau, kai veršingumas truko trumpiau nei 270 dienų. Tačiau dėl veršingumo trukmės distokijų padariniai gali skirtis: dėl uždelsto veršiavimosi labiausiai nukenčia karvė, nes suplėšomi, traumuojami lytiniai takai, dubens sritis, o vaisius, dėl stangų jėgos ar vet. gydytojo pagalbos, traumuojamas, sulaužomas, todėl ištraukiamas jau negyvas arba žūva betraukiant. Dėl ankstyvo veršiavimosi dažnai prarandamas vaisius, karvės sunkiau apsivaisina, gali pasireikšti gimdos uždegimas, mastitas (10).

Gerai žinoma ir įrodyta, kad veršiavimosi lengvumas priklauso ir nuo karvės veršingumo patirties, t.y. kiek kartų ir kaip veršiavosi karvė. Ypač pastebimas skirtumas tarp pirmo veršiavimosi ir jau kelis veršiavimosi laikotarpius turėjusių karvių. Distokija dažniau pasireiškia pirmo veršiavimosi metu, nes telyčių dubens kaulai būna siauresni (10). Vyresnėms karvėms apsunkintą veršiavimąsi gali sąlygoti per greitas veršelio augimas, netinkama veršelio padėtis gimdoje, per mažai atsidaręs gimdos kaklelis, silpnos stangos. Komplikuoti veršelio atvedimai traumuoja karvę, jos reprodukcijos sistemą, kas sąlygoja „reprodukcinės karjeros“ prastas galimybes (11). Nustatyta, kad mėsinių galvijų patelių, kurios turėjo kelis komplikuotus veršelio atvedimus, didelė tikimybė, kitas veršelio atvedimas bus sunkesnis, nes po pirmų distokijos atvejų traumuojami lytiniai takai, sutrinka lytinių hormonų svyravimai veršingumo laikotarpiu, o visa tai sąlygoja prastas reprodukcines savybes (10, 11).

Veršingos karvės svoris, kūno kondicija taip pat turi įtakos veršiavimuisi. Nutukusių karvių veršiavimasis dažnai yra komplikuotas. Nutukusios karvės veda didesnius veršelius, nors jų dubuo siauras (10). Labai svarbus yra karvių šėrimas veršiavimosi laikotarpiu ir ypač telyčių šėrimas prieš pirmąjį veršiavimąsi: karvė negali nutukti, bet neturi trūkti visų reikalingų maisto medžiagų, tokių kaip vitamino E, seleno, kalcio ir kitų mineralų bei vitaminų (20).

1.2.6. Metų sezono įtaka veršiavimuisi

Remiantis ūkininkų ir veterinarų sukaupta patirtimi bei pastebėjimais, buvo nustatyta, kad metų laikai taip pat turi įtakos veršiavimosi lengvumui. Atkreiptas dėmesys, kad daugiausiai

16

distokijų pasireiškia žiemą ir pavasarį. Nors kai kuriose šalyse nėra metų sezonų kaitos, tačiau daugelyje šalių mėsiniai galvijai sėklinami taip, kad veršiuotųsi žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje, todėl šiuo metu daugiau apsunkinto veršiavimosi atvejų, lyginant su rudens ir vasaros sezonais. Manoma, kad pavasarį ir žiemą distokijos atvejų pasireiškia daugiausiai todėl, kad keičiasi šėrimas, žalieji pašarai keičiami į šieną, šienainį ar silosą (arba atvirkščiai), kurie sunkiau virškinami. Taip pat lemia ir oro sąlygos: lietus, žema temperatūra apsunkina veršiavimąsi, o aukšta aplinkos temperatūra palengvina (10). Žiemą dėl žemos aplinkos temperatūros, tvartinio laikymo didesnė infekcijų rizika (21). Reikėtų paminėti, kad keičiantis sezonui, kinta ir galvijų laikymas, aplinka, o tai kelia papildomą stresą, kas taip pat turi neigiamos įtakos veršelio atvedimo lengvumui. Sezono įtaka veršiavimuisi aiškiai pastebima mėsinių galvijų bandose. Ūkininkai, kurie augina mėsinius galvijus, stengiasi sėklinti mėsines karves taip, kad jos visos vestų veršelius vienodu laiku: žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį (10). Taip yra daroma, kad būtų lengviau kontroliuoti bandą, vykdyti stebėseną, kaupti duomenis apie veršiavimosi lengvumą, veršelių svorį, augimo spartą ir kitus duomenis (22).

1.2.7. Kiti veiksniai, lemiantys veršiavimosi komplikacijų atsiradimą

Yra veiksnių, kurie turi įtakos tik mėsiniams galvijams arba tik pieninėms karvėms. Mėsinių galvijų veršiavimuisi didelę įtaką turi veislė. Labai svarbu suderinti buliaus ir karvės veisles tarpusavyje, pasirinkti puikų ir sveiką bulių arba gero reproduktoriaus sėklą (16). Labai svarbu, kad karvės veislės fenotipinės savybės nebūtų prastesnės nei buliaus veislės, nes karvė turi būti pajėgi išnešioti ir atvesti veršelį, kuris tam tikras savybes paveldi iš buliaus. Buliaus fenotipinės ir genotipinės ypatybės lemia veršiavimosi lengvumą, nes nuo jo savybių priklauso, ar karvė atves tinkamo dydžio veršelį, ar veršelio dydis ir svoris bus proporcingas karvės dubens skersmeniui bei ar karvei užteks jėgų atvesti didelį ir gyvybingą veršiuką (10).

Taip pat pastebėta, kad vienos mėsinių galvijų veislės veda lengviau veršelius, bręsta greičiau, motiniški instinktai yra stipresni. Atsižvelgdami į tokias savybes, ūkininkai dažnai išsirenka geriausią veislę. Būtent tokiomis savybėmis pasižymi limuzinų veislės mėsiniai galvijai (5).

Be abejo, be išvardytų faktorių veršiavimosi lengvumą sąlygoja mėsinių galvijų, telyčaičių ir bulių šėrimas veršingumo, brendimo laikotarpiais, mociono stoka bei įvairios galvijų infekcinės ligos, kurios gali sukelti veršiavimosi komplikacijas (10).

1.2.8. Mėsinių galvijų šėrimo veršiavimosi laikotarpiu bei pirmaisiais gyvenimo metais įtaka veršelio atvedimo lengvumui

Mėsinių galvijų šėrimas yra labai svarbus visų grupių galvijams: tiek veršingoms karvėms, tiek telyčioms bei buliams reproduktoriams. Nuo kokybiško ir subalansuota šėrimo priklauso

17

mėsinių galvijų svoris, kūno sudėjimas, o nuo šių faktorių – kartu ir lytinės brandos laikas, veršiavimosi lengvumas, susikergimo efektyvumas (10).

Ūkininkai, kurie rūpinasi mėsinių galvijų kokybišku šėrimu, taip užtikrina savo galvijų bandos produktyvumą bei sveikatingumą, karvių apsėklinimą iki 80 dienos po apsiveršiavimo, veršelių sveikatingumą bei stiprumą pirmosiomis gyvenimo dienomis, mėsinių galvijų bandos veislės savybių išsaugojimą ir perdavimą palikuonims – veršeliams.

Didžiausias dėmesys skiriamas šeriant užtrūkusias, veršingas karves, ypač pirmomis veršingumo dienomis, kai prasideda gausus ir dažnas veršelio maitinimas. Šių reprodukcijos etapų laikotarpiu karvė turi būti šeriama kokybiškais pašarais, kad maisto medžiagų užtektų fiziologiškai normaliam svoriui palaikyti, sveikam veršeliui maitinti ir užauginti. Kokybišku ir saikingu šėrimu užtikrinama tinkama veršingos karvės kūno kondicija, kuri yra ypač svarbi pirmo veršingumo mėnesio pabaigoje bei antrame semestre. Kiekvienas ūkininkas arba mėsinių galvijų augintojas, konsultuojantis veterinarijos gydytojas privalo žinoti pašarų poreikį skirtingu veršiavimosi periodu, kad sumažėtų distokijos atvejų skaičius (20).

Šėrimas bei pašarų kokybė ne ką mažiau svarbūs ir buliams reproduktoriams. Pašarai, jų kokybė ir kiekis reikšmingi buliui dėl mėsos produkcijos arba veislinių savybių gerinimo, tobulinimo. Atsižvelgiant į buliaus amžių, veislę, laikymo sąlygas, sudaromas toks racionas, kuris užtikrina reikiamas sąlygas raumeninei masei auginti bei visai reprodukcinei sistemai, laiku lytinei brandai įvykti. Nepakankamas arba per mažai energijos turinčiais pašarais buliuko šėrimas pirmaisiais gyvenimo metais gali neigiamai paveikti lytinę sistemą, ypač sėklidžių augimą, kas sąlygoja vėlesnę spermos išskyrimo pradžią, bei tai neigiamai atsiliepia subrendusio buliaus dydžiui – nepasiekiamas tinkamas svoris. Per gausus maisto medžiagų suvartojimas gali sumažinti jaunų buliukų vaisingumą dėl padidėjusio riebalų nusėdimo ant kapšelio sienos bei aplink sėklinį virželį, todėl atsiranda nepakankamos termoreguliacijos rizika. Labai prastas šėrimas mažina spermos produkcijos potencialą, o efektas kurį laiką gali išlikti ir po mitybos normalizavimo. Šėrimas, pašarų kokybė labai lemia buliuko reprodukcinę ateitį – vaisingumą, palikuonių skaičių.

Tiek karvių, tiek bulių vaisingumui svarbūs yra ne tik pašarai, bet ir su pašaru arba papildomai skiriami mineralai. Laižomoji druska aprūpina reproduktoriaus organizmą kalciu, kuris svarbus ir reikalingas spermatozoidų brendimui. Taip pat svarbūs seleno ir kalio papildai, kurie teigiamai veikia buliaus lytinę sistemą: selenas padidina bulių spermos judrumą, o kalis didina spermos tūrį. Tad tinkamas šėrimas – kokybiški pašarai, jų įvairovė racione – lemia galvijų lytinę brandą, kūno masę, o visa tai – ir jų produkciją, ir reprodukciją (23).

1.3. Mėsinių galvijų reprodukcijos ciklas

18

mėsinių galvijų reprodukcijos ciklą. Žinios, patirtis, turimi ištekliai bei galimybės užtikrina sėkmingą grynaveislių galvijų veisimą ir auginimą. Pirma, ką turi padaryti ūkininkas, tai susidaryti savo veiklos planą bei išsikelti tikslus – šiuo atveju veisti sveikus ir grynaveislius galvijus. Visa tai pasiekiama užtikrinant mėsinių galvijų bandos sveikatingumą, tinkamai šeriant bei prižiūrint gyvulius. Tinkama šėrimo programa, dėl kurios palaikoma gyvulių fiziologiškai normali kūno kondicija, vykdoma atidi kiekvienos karvės reprodukcinių savybių stebėsena, pasirenkamas geras bulius – visa tai lemia visą reprodukcijos ciklą. Neužtenka stebėti ir kaupti duomenis apie turimus galvijus, reikia neužmiršti juos naudoti, nes bandos valdymas prasideda nuo jos pažinimo (24).

Svarbiausi etapai mėsinių galvijų reprodukcijos cikle: 1.3.1. Telyčių atranka

Veisiant mėsinius galvijus svarbus etapas – telyčių pasirinkimas ir užauginimas. Šiandien pagrindinis siekis – telyčių veršiavimasis sulaukus 24 mėnesių amžiaus, nes taip užtikrinamas galvijų produkcijos kiekio ir gyvulio ilgaamžiškumo didėjimas (13). Mėsinių galvijų patelių reprodukcijos laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo lytinio subrendimo pradžios, kuri priklauso nuo genetikos (veislės) ir šėrimo. Telyčios turėtų būti kergiamos arba sėklinamos tik pasiekusios veislei būdingą lytinį amžių ir sverti apie 65–70 procentų suaugusio gyvulio svorio (15). Skirtingos mėsinių galvijų veislės yra skirstomos į subrendimo tipus: ankstyvo, vidutinio ir vėlyvo. Skirtingų veislių mėsiniai galvijai skirtingu metu lytiškai subręsta, o lytinės brandos metu kitoks ir jų svoris, todėl kiekviena veislė skiriasi brandos, augimo, mėsos struktūros, kūno sudėjimo klasės, šėrimo poreikiais (25).

Vidutiniškai pirmoji mėsinių galvijų telyčių ruja pasireiškia apie 12–15 mėnesių amžiaus, priklausomai nuo lyties ir veislės (15). Rujai įtakos turi genotipas, šėrimas, sezonas, socialinė aplinka bandoje, egzogeninių hormonų naudojimas, sveikatos būklė. Atsižvelgiant, kada įvyko pirmoji ruja, pradedama planuoti telyčios reprodukcijos ,,karjera“, paprastai pirmasis sėklinimo ar kergimo rezultatas būna nesėkmingas, todėl siūloma leisti paeiliui bent du kartus surujoti, tik tada sulaukiamas teigiamas efektas – iki 20 proc. didesnis apvaisinimas (25). Norint nustatyti telyčaitės lytinę brandą, atsižvelgiama į jos elgesį, į išorinių lytinių organų pakitimus. Siekiant, kad telyčios veršiuotųsi sulaukusios 24 mėn. amžiaus arba vėliau, lytiškai subrendusios turi būti 15 mėn. amžiaus, tačiau, remiantis statistiniais duomenimis, apie 35 proc. tokio amžiaus telyčių lytinės brandos dar būna nepasiekusios, todėl atliekami bendrieji ir specialieji diagnostiniai reprodukcijos sistemos tyrimai, t.y. rektalinis ir ultragarsinis tyrimas, kurių metu gautais rezultatais remiantis vertinamas telyčios fiziologinis subrendimas ir pasirengimas veisimui – nustatoma lytinio ciklo stadija ir tada pasirenkamas tinkamas laikas sėklinti arba kergti (26).

1.3.2. Ruja

19

pamatyti jų lytinio ciklo požymius, kurie padeda identifikuoti tam tikrą lytinio ciklo etapą, todėl atkreipiamas dėmesys į lytinį cikliškumą, kas kiek laiko pasikartoja ruja, periodo po apsiveršiavimo trukmę (ne mažiau kaip 50 dienų), nes kuo greičiau atsistato organizmas, tuo greičiau galima didinti bandą. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į reprodukcinius sutrikimus (kiaušidžių cistas, piometrą, lytinės sistemos infekcijas, metritą, nuovalų užsilaikymą), įmitimą ir labai svarbu stebėti bei fiksuoti duomenis apie veršiavimąsi (9). Ekstensyvių mėsinių veislių karvių rujos požymiai yra geriau išreikšti nei intensyvių (5). Patikimiausias ir ryškiausias rujos požymis – karvė leidžiasi kitiems ant jos šokti ir šokimo ant jos metu stovi (tai ir yra tinkamiausias vaisingo periodo požymis). Vertinant galvijų patelių reprodukcijos ciklą, nustatant jo periodą, geriausia gyvulius stebėti kelis kartus per dieną: ankstyvą rytą ir vėlyvą vakarą. Ryškiausi rujos požymiai: karvė šokinėja ant kitų ir tų karvių nestovėjimas; suvelti ar pašiaušti uodegos gumburo plaukai ar purvina ketera; nerimas, skaidrios, tąsios gleivių išskyros (gali reikšti, kad tuoj prasidės ruja arba kad jau rujoja). Išskyros su krauju dažniausiai pastebimos 2 – 3 dienos po rujos (27).

1.3.3. Karvių periodas po apsiveršiavimo

Po apsiveršiavimo prasideda periodas, kada nepasireiškia lytinis ciklas, vadinamas

postpartum (pp) anestrus – rujos nebuvimas tam tikru laikotarpiu po apsiveršiavimo. Šis laikotarpis

neišvengiamas (24). Pailgėjusį postpartum periodą sąlygoja distokija, tam tikri sutrikimai

postpartum periodu, lytinių organų involiucija, lytinio ciklo eigos ir trukmės sutrikimai, motiniški

instinktai, šėrimas, laikymo sąlygos. Rujos nebuvimas po apsiveršiavimo yra pereinamasis laikotarpis, per kurį atsistato gyvulio lytinė sistema, pasiruošiama kitam lytiniam ciklui. Šiuo laikotarpiu vyksta gimdos involiucija – tai yra gimdos dydžio, formos, padėties, audinių atsistatymas ir vaisiaus membranų pasišalinimo etapas, esant komplikacijoms šis procesas prailgėja. Gimdos involiucija yra neigiamas barjeras apvaisinimo įvykimui (28). Netinkamas racionas po veršiavimosi, kai galvijai gauna nepakankamai energijos su pašarais, turi įtakos liuteinizuojančio hormono sekrecijai, todėl periodu po apsiveršiavimo svarbus subalansuotas ir visavertis šėrimas (20). Mėsinėms žindenėms karvėms lytinis cikliškumas paprastai sugrįžta praėjus 30–60 parų po apsiveršiavimo (28). Nustatyta, jog mėsinių galvijų pirmaveršių postpartum periodas vidutiniškai trunka apie 86 paras, o vyresnių karvių apie 68 paras. Mėsinės karvės fizinę ir fiziologinę brandą pasiekia 4 metų amžiaus, todėl pačios produktyviausios būna nuo 4–10 metų (13). Svarbiausia per anksti neįtraukti telyčios į visą bandos reprodukcijos ciklą, kad nebūtų sugadinta telyčia ir jos reprodukcijos galimybės (24).

Svarbiausi mėsinių galvijų bandos didinimo, galvijų veisimo tikslai yra:  telyčių veršiavimasis 24 mėnesių amžiaus;

20

 80 proc. karvių veršiuojasi per 42 dienas;  95 proc. sėkmingai atjunkomų veršelių;

 365 dienų intervalas nuo veršiavimosi iki veršiavimosi;  5 proc. metinis brokavimas dėl reprodukcijos problemų;

 ilgalaikis genetinio bandos branduolio gerinimas, atranka pagal ekonomiškai naudingus požymius;

 veršiavimosi laikas sutaptų su ganiavos pradžia arba būtų prieš ją (28).

1.4. Buliaus svarba reprodukcijai, veršiavimosi lengvumui

Sunkus veršiavimasis ir negyvų atvestų veršelių skaičius labai susiję tarpusavyje, todėl ypač svarbu pasirinkti tinkamą bulių, nes būtent tas savybes jis perduoda savo dukterims. Bulius veršiavimosi procesą lemia tiek iš veršelio, tiek iš motinos pusės (29).

Mėsinių galvijų veislės gerinamos ir tobulinamos atrenkant didžiausią veislinę vertę turinčius bulius ir parenkant sėklinimui geriausius grynaveislius bulius reproduktorius (1). Didesnę reikšmę veisiant mėsinius gyvulius, t.y., mėsinius galvijus, turi bulius. Karvė atsivesti veršiuką gali tik vieną kartą per metus, o bulius sukergti gali daug patelių ir taip susilaukti ne mažai palikuonių. Ūkininkai norėdami turėti kuo daugiau gyvybingų ir gražių veršelių, vykdydami tam tikros galvijų veislės veisimą didelį dėmesį kreipia į tai, kad karvės būtų sėklinamos genetiškai vertingų bulių sperma (29).

Mėsinių galvijų buliai tarpusavyje skiriasi reprodukcinėmis savybėmis: vienų bulių dukterys veda daugiau negyvybingų veršelių ir joms būdingas sunkus veršiavimasis. Todėl šalyse, kuriose mėsinių galvijų auginimas yra populiari žemės ūkio šaka, buliai – reproduktoriai pasirenkami veisimui pagal dukterų produktyvumą ir palikuonių atvedimo rodiklius: veršiavimosi eigą bei negyvų atvestų veršelių skaičių, naujagimio veršelio svorį. Renkantis bulių būtina atsižvelgti ir į jo protėvių tam tikrų reprodukcijos rodiklių pasireiškimo dažnumą (29).

Nustatyta, jog telyčias sėklinant arba kergiant su tinkamai parinktu grynaveisliu buliumi (pagal negyvų palikuonių skaičių ir veršiavimosi lengvumą), atvedama 5,5–6 proc. daugiau gyvų veršiukų. Svarbu, kad būtų pasirinktas toks bulius reproduktorius, kurio veislinė vertė pagal veršiavimosi savybes, yra didesnė už karvių, sėklinamų su jo sperma. Tik tokiu būdu išvengiamas atvedamų negyvų veršelių didelis skaičius bei sumažinamas sunkių veršiavimosi atvejų dažnumas (16, 29).

Duomenys apie bulių reproduktorių reprodukcines savybes yra skelbiami ir saugomi veisiamų bulių kataloguose. Kiekvienas mėsinių galvijų augintojas gali gauti informaciją apie bet kurio veisiamo buliaus dukterų reprodukcines savybes ir palikuonių gyvybingumą, ir efektyviai tobulintisavo bandą, gerinti veršelių sveikatingumą bei gyvybingumą (30).

21

Didelį poveikį veršiavimuisi taip pat turi ir kergimo būdas: ar karvė apsėklinama naudojant šaldytą arba šviežią spermą, o galbūt natūraliu būdu – atvedamas jautis ir apkergiama karvė. Kergiant natūraliu būdu neaiški spermos kokybė, nebent ne kartą tas jautis jau naudotas kergimui ir buvo tirta jo sperma, bei buliui lipant ant karvės yra didesnė traumos rizika nei sėklinant vet. gydytojui dirbtiniu būdu. Kergimo/ sėklinimo būdas tiesiogiai nelemia veršiavimosi lengvumo, bet turi įtakos ir labai svarbus veiksnys apsėklinimui (31). Žinoma, kad spermos kokybė labai reikšminga, nes iš kokybiškos, be patologijų spermos gimsta stiprus ir sveikas veršelis (16).

Veisiant mėsinius galvijus svarbus ir buliaus amžius. Kuo bulius jaunesnis, tuo prastesnė spermos kokybė, mažesnis jos kiekis, bulius nepasiekęs lytinės brandos nelabai moka ir žino, kaip elgtis prie rujojančios karvės, todėl staigus ir ,,neapskaičiuotas“ šuolis ant karvės gali baigtis karvės trauma arba tiesiog varpos neįvedimu į karvės lytinius takus – ejakuliacijos įvykimu išorėje. Jaunų bulių veislinės vertės indeksas neaiškus, per mažai duomenų, todėl ir su juo kergtų arba su jo sperma sėklintų karvių veršiavimosi lengvumas nėra aiškus ir patikimas, tad distokijos atvejų rizika didesnė (16, 31).

Norint vykdyti sėkmingą mėsinių galvijų veisimą reikia išsirinkti tinkamą bulių. Ar bulius yra geras, puikus naudoti veisimui, veislės gerinimui, yra sprendžiama iš sukauptų duomenų apie jį. Kiekvienas grynaveislis mėsinių galvijų bulius, atsižvelgiant į jo veislę, amžių, laikymo sąlygas, šalį, kurioje auginamas, vertinamas pagal jo eksterjerą, veislinę vertę ir palikuonių penėjimosi savybes (29). Bulių reproduktorių vertinimo kriterijai yra:

 Mėsinių galvijų eksterjeras vertinamas grynaveisliams buliukams, kurie yra 14 – 24 mėn. amžiaus, ir grynaveislėms mėsinėms karvėms po pirmojo bei trečiojo apsiveršiavimo (praėjus 2 – 7 mėnesiams). Mėsiniai galvijai su lytinės sistemos defektais nevertinami, rekomenduojama tokius galvijus brokuoti, nenaudoti veislei. Mėsinių buliukų bei karvių eksterjeras vertinamas 1 – 9 taškų sistema, atkreipiant dėmesį į veislei būdingus požymius, raumeningumo klasę ir eksterjerą. Atsižvelgiant į lytį, skiriasi ir kai kurių požymių analizė, pavyzdžiui, buliukų vertinamas galvos dydis, sėklidžių dydis, o karvių – dubens matmenys, atstumas tarp galinių kojų. Mėsinių galvijų patelių vykdomas ir stambumo vertinimas: ST – stambi; V – vidutinio stambumo; SM – smulki. Atitikimas veislės tipui, raumeningumas ir eksterjeras vertinami 1 – 9 taškais: 1 – labai blogas; 2 – blogas; 3 – nepatenkinamas; 4 – pusėtinas; 5 – vidutinis; 6 – patenkinamas; 7 – geras; 8 – labai geras; 9– puikus (32).

 Veislinė vertė nustatoma atsižvelgiant į buliaus reprodukcinius rodiklius. Šiuo metu Lietuvoje kaupiami duomenys apie bulių dukterų veršiavimosi lengvumą (atsižvelgiama į gimusio veršelio svorį ir veršiavimosi lengvumą) bei veršelių augimo indeksą (karvės (motinos) pieningumas – skaičiuojamas pagal svorį atjunkymo metu) (5). Kitos šalys, kuriose jau daugybę metų verčiamasi mėsine galvijininkyste, duomenų pakankamai

22

sukaupta, todėl jie dar vertina su buliais kergtų karvių veršiavimosi tempus, kiek kartų sėklinta ir kiek atsivedė veršelių per metus (kiekvienais metais ar darė metus pertrauką), vertinamas veršelių mirtingumas, ką tik gimusių bei po atjunkymo veršelių svoris. Kaupiami duomenys apie veršelio augimo tempus: kokio svorio gimė, kiek svėrė atjunkymo metu, 1 metų amžiaus, 18 mėnesių amžiaus, 4 metų amžiaus. Naudojama daugybė vertinimo sistemų, kurių rezultatai padeda kaupti duomenis ir paskui juos pritaikyti vykdant mėsinių galvijų veisimo bei veislių gerinimo programas (33).

 Mėsinių galvijų buliai taip pat vertinami pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes. Mėsiniai galvijai veisiami ir auginami mėsos produkcijai. Jų bruožai, tipiniai veislės požymiai turi būti perduodami iš kartos į kartą ir užtikrinti geras jautienos savybes. Atliekant kontrolinius penimų buliukų skerdimus, nustatomos jautienos cheminės ir fizinės savybės bei atliekamas galutinis buliaus veislinės vertės įvertinimas, nustatomas raumeningumas pagal 1–9 taškų sistemą. Jautienos cheminės ir fizikinės savybės vertinamos pagal šiuos rodiklius:

 aukštis ties ketera, cm;  aukštis ties kryžiumi, cm;

 įstrižas liemens ilgis (lazda), cm;  krūtinės apimtis, cm;

 užpakalio pusinė apimtis, cm;

 spiralinis kumpio matmuo, cm (matuojamas kryžmai apjuosiant kumpį nuo klubakaulio iki sėdynkaulio);

 plaštakos apimtis, cm (34).

1.5. Distokijos komplikacijos veršeliui

1.5.1. Poveikis veršelio išgyvenamumui bei augimo tempui

Jungtinėje Karalystėje atliktų daugybės tyrimų rezultatai parodė, kad po apsunkinto veršiavimosi didžioji dalis veršelių iš karto nugaišta arba žūva pirmosiomis gyvenimo dienomis. Pagrindinė priežastis, kodėl nugaišta veršelis po atvedimo, yra asfiksija arba trauma. Anglijoje atlikti tyrimai parodė, kad po distokijos gimusių veršelių gaištamumas yra 7–8 kartus didesnis nei veršelių, kurie buvo atvesti lengvo veršiavimosi metu. Kitų tyrimų rezultatai atskleidė, kad netinkamos pagalbos karvei apsunkinto veršiavimosi metu padarinys – veršelio šonkaulių arba stuburo slankstelių lūžiai. Buvo atliktas pomirtinis ką tik gimusių veršelių tyrimas ir nustatyta, kad distokijos atveju, nesuteikus pagalbos veršiavimosi metu, žuvęs veršelis turėjo daug mėlynių, sumušimų. Tokiu pat atveju, tik bandant išgelbėti veršelį ir nesutraumuoti karvės, kai buvo

23

suteikiama veterinarinė pagalba, – veršelio gaišena turėjo daug kraujosruvų, vidaus kūno ertmėse buvo gausu kraujo. Tai tik įrodo, kad pagalba apsunkinto veršiavimosi metu lemia veršelio gebėjimą išgyventi, todėl žmogus, kuris padeda karvei veršiuotis, turi puikiai išmanyti, kada reikia ir kaip gali padėti karvei atvesti veršelį, dar labiau nepakenkdamas nei veršiukui, nei karvei (35).

Akivaizdu, kad distokija neigiamai veikia veršiuko sveikatos būklę (7). Nustatyta, kad veršelis, gimęs apsunkinto veršiavimosi metu, turi 2,8 karto didesnę riziką nugaišti nei veršelis, gimęs normalaus veršiavimosi metu. Tyrimai atskleidė, kad veršelių didžiausias mirtingumas yra nuo gimimo iki nujunkymo, o būtent šiuo laikotarpiu didžiausią neigiamą žalą ir padaro komplikuotas veršiavimasis. Taip pat nemaža nugaišimo rizika išlieka iki pat lytinės brandos amžiaus, kai gyvulys tampa tinkamas veisimui (35).

Nebuvo nustatyta distokijos poveikio veršelio augimo tempams. Tiek apsunkinto, tiek lengvo veršiavimosi metu gimę veršeliai auga vienodu tempu. Manoma, kad taip yra todėl, kad veršelio augimui didesnę įtaką turi ne apsunkintas veršiavimasis, o po veršiavimosi atsakingas ir kruopštus rūpinimasis veršeliu, geros aplinkos sąlygos, tinkamas mėsinių galvijų ūkio valdymas. Nors po komplikuoto atvedimo sunkesnės pirmosios veršelio gyvenimo dienos, jis lėčiau pripranta prie aplinkos, sunkiau atsistoja ir vėliau pradeda žįsti karvę, tačiau tinkama jo ir karvės priežiūra padeda jam pasivyti bendraamžius veršelius, kurie gimė nekomplikuoto veršiavimosi metu (35).

1.5.2. Poveikis naujagimio veršelio energijai ir streso intensyvumui

Galima manyti, kad padidėjęs naujagimių veršelių gaištamumas gyvenimo pradžioje atsiranda dėl distokijos poveikio veršelio organizmo biologiniam funkcionavimui (8). Distokija gali būti veršelių hipoksijos ir acidozės priežastis, kas ir sukelia veršelio žūtį. Tie, kurie išgyvena, gali turėti daug kitų neigiamai veikiančių faktorių, kurie trikdo veršelio organizmo funkcionavimą ir blogina sveikatos būklę. Naujagimių veršelių kraujyje buvo tirtas streso hormono kortizolio kiekis ir nustatyta, kad naujagimių veršelių, kurių atvedimo metu buvo suteikta veterinarinė pagalba, kraujyje buvo 4 kartus didesnis hormono kortizolio kiekis per pirmas 24 gyvenimo valandas nei veršelių, kurie atvesti lengvo veršiavimosi metu (35).

Ką tik gimusio veršelio organizme pasyvus imunitetas susiformuoja iš imunoglobulinų, kuriuos veršiukas gauna iš karvės su krekenomis, tačiau tai trunka neilgai, nes veršelių žarnynas yra prisitaikęs absorbuoti imunoglobulinus po gimimo labai trumpą laiko tarpą, maždaug tik iki 7–10 dienų po atvedimo. Greitas karvės tešmens žindymas po gimimo paskatina pasyvaus imuniteto greitą įgijimą, todėl veršelio gyvybingumas po veršiavimosi yra labai svarbus, nes ką tik gimęs veršelis turi turėti pakankamai energijos atsistoti ir pradėti žįsti karvę, o su krekenomis gauti visas reikalingas maisto medžiagas, kurios reikalingos augimui, brendimui, imuniteto susidarymui ir tolimesniems gyvenimo etapams. Buvo palyginti 2 grupių veršeliai pagal energingumą ir

24

gyvybingumą po jų atvedimo: veršeliai, kurie buvo atvesti distokijos metu, labai sunkiai ir ilgai bandė atsistoti, netvirtai atsistoję daug svirduliavo, buvo silpnesni ir daug vėliau pradėjo žįsti karvę, lyginant su veršeliais, kurie buvo atvesti fiziologiškai normalaus veršiavimosi metu: šie veršeliai greičiau ir drąsiau po atvedimo bandė stotis, o tik atsistoję ieškojo karvės tešmens ir pradėjo žįsti. Stebint karves, pastebėta, jog nesiskyrė nei sunkiai veršelį atvedusios, nei lengvai besiveršiavusios karvių elgesys, motinystės instinktas buvo vienodai gerai išreikštas, išskyrus tuos atvejus, kai po apsunkinto veršelio atvedimo išryškėdavo komplikacijos, kaip, pavyzdžiui, pogimdyvinė parezė, kai karvė neatsistoja, negali tinkamai nulaižyti jauniklio ir stovėti taip, kad veršeliui būtų patogu prieiti prie tešmens. Taigi atlikti tyrimai įrodo, kad distokijos metu atvestas veršelis yra mažiau gyvybingas ir energingas: nors ir netrukdė veršeliui žindyti karvę, bet neigiamai veikė jo mitybą, maisto medžiagų pasisavinimą ir pasyvaus imuniteto susidarymą pirmosiomis gyvenimo dienomis (35).

Apibendrinant galima teigti, kad apsunkintas veršiavimasis turi neigiamos įtakos veršelio išgyvenamumui, sveikatai bei jo gerovei. Sumažinus distokijos atvejų skaičių mėsinių galvijų bandoje, pagerės veršelių sveikata ir bus užtikrinta jų gerovė. Norint išvengti tokių problemų, rekomenduojama pasirinkti tinkamą bulių, kurio dukterys lengvai veršiuojasi, ieškoti veislių, kurioms būdingos geros reprodukcinės savybės, bei kontroliuoti ir stebėti karvę viso veršingumo laikotarpiu, kad būtų aišku, kada karvė turi atvesti veršelį ir kada galima bei reikia suteikti pagalbą, jei nesiveršiuoja arba yra apsunkintas veršiavimasis (29, 35).

1.6. Distokijos komplikacijos karvei

1.6.1. Atvedamas negyvas veršelis

Veršelių mirtingumas yra labai svarbus rodiklis, nuo kurio priklauso viso ūkio pelnas, o svarbiausia karvės sveikata ir produktyvumas. Jei karvė atveda negyvą arba labai silpną veršelį, sumažėja karvės kūno masė, sunkiau priauga svorio, sulėtėja lytinių organų atsistatymas po apsiveršiavimo, pailgėja laikotarpis iki apvaisinimo, laikotarpis tarp dviejų veršiavimųsi pailgėja vidutiniškai apie 13 dienų. Pieninių karvių bandose sumažėja pieno produkcija, o mėsinių galvijų priesvoris – patiriami dideli nuostoliai (36). Nesėkmingas veršiavimasis arba gimusio veršelio gaištis turi įtakos padidėjusiai mastito, plaučių ligų, gimdos uždegimo, pogimdyvinių komplikacijų, sutrikusio lytinio ciklo rizikai (7,8).

1.6.2. Metritas

Karvės gimdos infekcija dar yra vadinama metritu. Metrito atveju pasireiškia staigūs ir ryškūs požymiai: gimdos padidėjimas bei dvokiančių raudonai rudų išskyrų atsiradimas iš makšties. Esant gimdos uždegimui pastebimi sisteminiai simptomai: pakilusi kūno temperatūra, padažnėjęs širdies

25

ritmas, apatija, anoreksija ir visa tai pasireiškia nepraėjus 21 dienai po apsiveršiavimo. Klinikinio metrito atveju sisteminių susirgimų simptomų nepastebima (37).

Remiantis atliktais tyrimais, pastebėta, kad pirmaveršės karvės metritu serga dažniau nei jau kelis veršiukus atvedusios karvės. Taip yra todėl, kad pirmaveršės karvės sunkiau veršiuojasi, o distokijos atveju, suteikiant veterinarinę pagalbą, atsiranda didesnė galimybė bakterijoms lengviau patekti į lytinius takus (21). Be abejo, dėl apsunkinto veršiavimosi karvių gimda dažnai gali plyšti, taip padidindama infekcijos patekimo riziką. Ne visi sutinka, kad pirmaveršės yra mažiau atsparios gimdos infekcijai, nes pirmaveršių karvių gimdos involiucija greitesnė nei vyresnių karvių. Kita dalis tyrėjų mano, kad didelę įtaką turi būtent pagalbos suteikimas karvei veršiuojantis, kai rankos kišamos į lytinius takus norint ištraukti vaisių arba pakeisti jo padėtį, poziciją, o visa tai didina infekcijos riziką (37).

1.6.3. Endometritas

Tai dažna pieninių karvių ir reta mėsinių galvijų gimdos infekcinė liga, kuri pasireiškia gimdos endometriumo uždegimu, kuris pasireiškia po kergimo ar sėklinimo, veršiavimosi, skysčių infuzijos, kai patogeniniai mikroorganizmai patenka į lytinius takus. Endometritas, kaip ir metritas, gali būti veterinarinės pagalbos suteikimo veršiavimosi metu pasekmė, kai buvo nesilaikoma aseptikos ir antiseptikos priemonių arba tai karvės silpno imuniteto bei kitų ligų padarinys (38).

1.6.4. Piometra

Tai pūlingas gimdos uždegimas, kuris pasireiškia pūlių kaupimusi gimdoje esant geltonkūniui arba uždaram gimdos kakleliui. Piometra yra skirstoma į klasikinę (tikrąją) ir po veršiavimosi. Klasikinė piometra gali pasireikšti bet kuriuo metu ir ji yra susijusi su embrioniniu mirtingumu. O piometra po veršiavimosi atsiranda dėl su veršiavimusi susijusių komplikacijų: dvynių atvedimo, nuovalų užsilaikymo, gali būti kaip kitų gimdos infekcinių ligų pasekmė (38, 39).

1.6.5. Nuovalų užsilaikymas

Dėl distokijos, kai sutraumuojami karvės lytiniai takai, sutrinka gimdos raumenų susitraukinėjimo intensyvumas, lytinių hormonų pusiausvyra, todėl kaip pasekmė pasireiškia nuovalų užsilaikymas, kuris reikalauja veterinarinės pagalbos norint išvengti gimdos infekcijos (7, 21). Su nuovalų užsilaikymu padidėja metrito arba endometrito rizika (37, 38). Viena iš priežasčių, dėl ko sutrinka nuovalų pasišalinimas, – tai sunkus veršiavimasis, dėl kurio sutrinka gimdos susitraukimo funkcija (hipotonija) ar visiškai nustoja susitraukinėti gimdos raumenys (raumenų atonija). Placenta gali susilaikyti dėl patologijų, kai vaisiaus placentos dalys suauga su gimda, pavyzdžiui, kai atvedami dvynukai (40).

26

1.7. Mėsinių galvijų infekcinės ligos, kurios turi įtakos karvių

reprodukcinei sistemai bei veršelių sveikatingumui

 Galvijų infekcinis rinotracheitas. Sukelia galvijų 1 tipo herpesvirusai (GHV1). Kadangi šis virusas pažeidžia kvėpavimo sistemą bei sukelia patelėms išorinių lytinių organų ir makšties uždegimą, taip sutrikdo ir reprodukcinę sistemą. Ant lytinių organų esančios pūslelės, opos gali sukelti komplikacijas sėklinant, kergiant pateles arba apsunkinti patį veršiavimąsi. Jei mėsiniai galvijai užsikrečia veršingumo laikotarpiu, veršingos karvės gali abortuoti, dažnai tai įvyksta penkto mėnesio pabaigoje. Šis virusas pavojingas ne tik karvėms, bet ir buliams (sukelia apyvarpės uždegimą, dėl ko bulius tampa netinkamas kergimui) bei gimusiems veršeliams. Veršeliams gali išsivystyti nervų pažeidimo formos, pvz.: encefalitas, jie karščiuoja, dreba, yra silpni, gali nugaišti (41).

 Galvijų virusinė diarėja (GVDV). Šią galvijų ligą sukelia Flaviridea šeimos Pestivirus genties virusas. GVDV – ekonomiškai nuostolinga galvijų liga, nes neigiamai paveikia reprodukciją ir virškinimo sistemą, o kartu ir visą bandą bei ūkio ekonomiką. Šis virusas smarkiai paveikia karvės reprodukcinę sistemą, tačiau tas poveikis skiriasi ir priklauso nuo karvės veršingumo periodo ir nuo infekcijos laiko. Mėsinių galvijų patelėms užsikrėtus iki ovuliacijos arba pirmomis dienomis po apvaisinimo, padidėja rizika, kad apvaisinimas bus nesėkmingas arba embrionas žus ankstyvoje stadijoje. Jei mėsinių galvijų patelė užkrečiama 30–90 veršingumo dieną, tada labiausiai nukenčia vaisius, kuris gims persistentiškai infekuotas (PI). Užsikrėtus virusu, esant jau 150 veršingumo dienai, gali atsirasti hidroencefalija, cerebralinė hipoplazija, akių, skeleto defektai, tokie kaip artrogripozė ir hipotrichozė. Taip pat dėl infekcijos pakinta kiaušidžių funkcija, sutrinka gonadotropino ir progesterono sekrecija, dėl ko išsivysto nevaisingumas (20). Veršeliai būna sveiki, bet lėčiau auga, silpnesni kitoms infekcijoms (42).

 Galvijų paragripas – 3. Sukelia Paramyxoviridae šeimos Paramixovirus genties virusas. Jautriausi mėsinių galvijų veršeliai, kurių amžius yra iki 6 mėn. Veršeliai karščiuoja, sloguoja, jei negydoma, išsivysto bronchitas, plaučių uždegimas, veršelis gali nugaišti (43).  Galvijų respiratorinis sincitinis virusas. Šios ligos sukėlėjas – Paramixoviridae šeimos

Pneumovirus genties virusas. Gali susirgti tiek suaugę mėsiniai galvijai, tiek veršeliai.

Veršeliai yra jautresni, ypač nujunkymo laikotarpiu. Šis virusas neigiamai veikia kvėpavimo bei reprodukcijos sistemas. Veršingumo periodu gali sukelti abortus, didina veršelių mirtingumą (44).

Visos infekcinės ligos neigiamai veikia tiek karvę, tiek jos veršelį: sukelia abortus, nevaisingumą, didina veršelių gaištamumą (7, 36 , 44).

27

2.

TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS

2.1. Tyrimo atlikimo vieta, laikas ir sąlygos

Tyrimas buvo atliktas 2019 metų balandžio 22 – rugsėjo 10 dienomis X ūkyje. Ūkyje auginami ir veisiami grynaveisliai limuzinų veislės mėsiniai galvijai. Tyrimo metu ūkyje buvo laikomos 62 apsiveršiavusios mėsinių galvijų karvės, 2 buliai reproduktoriai, 39 buliukai, 25 telyčaitės. Limuzinų veislės mėsiniai galvijai laikomi naujuose, erdviuose atviro tipo tvartuose, iš kurių yra galimybė laisvai išeiti į lauką, į mociono aikštelę. Bulius laikomas atskirai, o mėsinių galvijų patelės – kartu su telyčiomis bei veršeliais. Limuzinų veislės mėsiniai galvijai šeriami atolu, šienu, šienainiu ir silosu, atsižvelgiant į metų laikus, lytį, amžių, lytinio ciklo periodą. Gyvuliai nuolatos turi priėjimą prie girdyklos tiek lauke, tiek tvarte. Yra geras privažiavimas prie pat tvarto, kas labai svarbu bei patogu, išvežant gyvulius iš ūkio į skerdyklą ar pas kitą ūkininką. Taip pat ūkyje įrengtos gyvulio fiksavimui skirtos staklės, kurios labai reikalingos suteikiant galvijams veterinarinę pagalbą ir atliekant tyrimus. Ūkyje sudarytos visos sąlygos, kurios užtikrina mėsinių galvijų saugų ir patogų laikymą.

Limuzinų veislės mėsinių galvijų veisimo programa X ūkyje vykdoma jau ne pirmus metus ir kiekvienais metais siekiama sulaukti vis didesnio sveikų ir stiprių grynaveislių veršelių skaičiaus. Mėsinių galvijų patelės kergiamos natūraliu būdu atvedant ūkyje auginamą bulių reproduktorių arba sėklinant pasirinktų grynaveislių limuzinų veislės bulių sperma. Didžioji dalis mėsinių galvijų karvių yra kergiamos natūralaus kergimo būdu, bandoje kartu su patelėmis laikant bulių reproduktorių. Kas dvejus metus atliekami visos galvijų bandos genetiniai kraujo tyrimai tam, kad būtų patikrinta, ar visi galvijų bandos individai yra grynaveisliai ir tinkami limuzinų veislės gerinimui bei veisimui, ar išsaugotas bandos veislės grynumas.

2.2. Tyrimo metodika

Šio magistrinio darbo tyrimams panaudoti X ūkio savininko-ūkininko paskutinių trejų metų (2017–2019 metų) registruoti ir sukaupti duomenys apie jo limuzinų veislės mėsinių galvijų bandos karvių veršiavimąsi. Buvo registruojami tokie duomenys: auginamų galvijų veršiavimosi data, veršiavimosi skaičius (kiek kartų ta pati patelė yra buvusi veršinga), atvesto veršelio lytis, naujagimio veršiuko svoris, motiniškų instinktų buvimas, naudotas sėklinimui arba kergimui bulius reproduktorius, veršiavimosi lengvumas, veršelių sveikatingumas. Svarbiausi sukauptų duomenų rodikliai, kurie buvo analizuojami, yra tokie: koks sėklinimui arba kergimui naudotas bulius reproduktorius, mėsinių karvių veršiavimosi lengvumas, gimusio veršelio svoris bei lytis, po veršiavimosi motiniškų instinktų buvimas. Gimusio veršelio svoris nustatytas, jį pasveriant per 24

28

valandas po jo atvedimo. Karvės motiniški instinktai buvo vertinami atsižvelgiant į motinos domėjimąsi jaunikliu, vertinamas jauniklio laižymas, prisileidimas žindyti. Tyrimo metu išanalizuoti 7 bulių reproduktorių sąlygoti mėsinių galvijų patelių 138 veršiavimosi atvejai.

Surinktų duomenų apie limuzinų veislės grynaveislių mėsinių galvijų reprodukcines savybes statistinė aprašomoji analizė atlikta naudojant kompiuterines programas Microsoft Excel bei SPSS. Duomenys sugrupuoti pagal 7 konkrečių bulių reproduktorių panaudojimą atvejus, atsižvelgiant į veršiavimosi lengvumą, veršelio lytį, naujagimio svorį bei karvės motiniškų instinktų buvimą. Skaičiuoti statistiniai rodikliai: maksimali ir minimali reikšmė, vidutinis aritmetinis vidurkis, vidutinio aritmetinio vidurkio paklaida, standartinis nuokrypis ir grupių statistinio patikimumo laipsnis (stjudento kriterijus) (p). Skirtumai statistiškai patikimais laikomi, kai p< 0,001 arba p<0,05 (1 pav.).

29

3. TYRIMŲ REZULTATAI

Remiantis nuo 2017 iki 2019 metų sukauptais duomenimis, apie 62 limuzinų veislės mėsinių galvijų patelių, kurios buvo kergtos arba sėklintos su 7 skirtingais buliais reproduktoriais, veršiavimąsi, atlikta duomenų aprašomoji statistinė analizė. Gauti rezultatai pateikti žemiau esančiose diagramose bei lentelėse.

Tiriamuoju laikotarpiu net 68 veršelius atsivedė limuzinų veislės mėsinių galvijų patelės, kurios buvo kergtos su Jupon buliumi reproduktoriumi (49,3 proc.). Taip pat nemažai atvesta veršelių, t.y. 55 veršiukai, kurių tėvas yra Hugo (39,9 proc.). Kitos limuzinų veislės mėsinių galvijų bandos karvės buvo sėklintos kitų bulių sperma ir atsivedė: 1 veršelį, kurio tėvas Engy (0,7 proc.), 3 veršelius nuo Galion (2,2 proc.), 7 – nuo Halko (5,1 proc.), 2 – nuo Hamac (1,4 proc.), ir 2 veršelius – nuo Hermes (1,4 proc.) buliaus reproduktoriaus (2 pav.).

2 pav. Atvestų veršelių skaičius pagal jų tėvą, bulių reproduktorių

Ūkyje limuzinų veislės mėsinių galvijų patelių kergimui arba sėklinimui naudoti 7 buliai reproduktoriai. Apskaičiavus kiekvieno buliaus reproduktoriaus palikuonių svorių aritmetinį vidurkį, nustatyta, kad didžiausi veršeliai yra Galion buliaus, jo veršelis svėrė 47,7 kg, bei Halko buliaus – 44,4 kg. Mažiausi naujagimiai veršeliai atvesti tų karvių, kurių sėklinimui naudota buliaus Hamac sėkla, jo veršelio svoris – 40,5 kg, bei Hermes buliaus, jo veršelių vidutinis svoris – 41,5 kg. Dažniausiai naudojamų bulių veršeliai svėrė labai panašiai: Hugo veršiukų vidutinis svoris buvo

0.7 2.2 5.1 1.4 1.4 39.9 49.3 0 10 20 30 40 50 60 P al ik u on ių s kaičiu s, p roc . Bulius reproduktorius