LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
Jurgita Lukoševičiūt÷
PIENO GAMYBOS TECHNOLOGIJOS UAB UPYTöS
EKSPERIMENTINIAME ŪKYJE ANALIZö
Magistro darbas
Darbo vadovas: Prof. habil. dr. Česlovas Jukna
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
Magistro darbas atliktas 2008 09 01 – 2010 03 15 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s katedroje ir UAB Upyt÷s eksperimentiniame ūkyje Panev÷žio rajone .
Magistro darbą paruoš÷: Jurgita Lukoševičiūt÷ parašas
Magistro darbo vadovas: Prof. habil. dr. Česlovas Jukna
( LVA Gyvulininkyst÷s katedra) parašas
Recenzentas:
TURINYS
Įvadas...4
1. Literatūros apžvalga...6
1.1 Pieno gamyba Lietuvoje...6
1.2 Pieno gamybos technologijos...9
1.3 Ūkyje veisiamų veislių charakteristika...10
2. Tyrimo metodika...13
3. Tyrimų rezultatai...14
3.1 Trumpa ūkio charakteristika...14
3.1.1 Galvijų gerov÷s programa...15
3.1.2 Galvijų bandos kompletavimas, struktūra...16
3.1.3 Karvių eksterjeras...18
3.1.4 Bandos produktyvumas...19
3.2 Karvių š÷rimo ir laikymo technologijos...26
3.2.1 Karvių š÷rimas...26
3.2.2 Karvių laikymas... 30
3.3 Karvių melžimas... 31
3.4 Prieauglio auginimo technologijos...34
4. Tyrimo duomenų apibendrinimas...37
Išvados...38
Summary...40
ĮVADAS
Lietuvos gamtin÷s sąlygos nuo seno yra palankios pl÷toti gyvulininkyst÷s verslą, tradiciškai gyvulininkyst÷ yra labiausiai išvystyta Lietuvos žem÷s ūkio sritis, kurioje didelis lyginamasis svoris tenka pienininkystei. Pienin÷ galvijininkyst÷ šiuo metu Lietuvoje, kaip ir daugelis kitų šakų, išgyvena persitvarkomąjį laikotarpį. Susiduriama su šiam laikotarpiui būdingomis problemomis: nepalanki kainų situacija, nepriteklius kokyb÷s požiūriu, daug smulkių, gamybos vystymo atžvilgiu neperspektyvių pieno gamintojų ir kt. Ūkių lygmenyje taip pat susiduriama su įvairiais sunkumais: technologinio pasiruošimo, pašarų gamybos bei š÷rimo lygio, gyvulių kokyb÷s.
Pienin÷ galvijininkyst÷ ir toliau išlieka pirmaujančia gyvulininkyst÷s produkcijos gamybos kryptimi, o did÷jantys reikalavimai šalies ir užsienio rinkose reikalauja gyvulių produktyvumo ir genetinio potencialo didinimo bei produkcijos kokyb÷s gerinimo. Šį procesą galima paspartinti tik nuosekliai pl÷tojant gyvulių selekciją bei į šalį įvežant aukštos veislin÷s vert÷s gyvulius, tačiau pastarasis būdas yra brangus ir ne visada pateisina lūkesčius. Galvijų bandų gerinimas neįmanomas be individualios karvių produktyvumo kontrol÷s ir sistemingos apskaitos, kurių rezultatų reikia laukti pakankamai ilgai [30].
Lietuvos pieno ūkio pelningumui didel÷s įtakos turi karvių produktyvumas. Karvių produktyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, bet svarbiausi iš jų šie: genetin÷s karvių savyb÷s, bulių – reproduktorių kokyb÷, aukšto produktyvumo telyčių užauginimas karvių pakaitai bei bandos pl÷trai, š÷rimo, melžimo ir laikymo sąlygos. Lietuvos pieno ūkiuose iš esm÷s reikia gerinti viską: stambinti ir intensyvinti ūkius, didinti pieno primilžius bei gerinti kokybę, mažinti produkcijos gamybos kaštus, kooperuotis diegiant modernias žaliavos paruošimo ir perdirbimo technologijas. Pieno gamybos efektyvumui didinti labai svarbu ir palankios ekonomin÷s sąlygos [2].
Darbo tikslas: atlikti pieno gamybos technologijos UAB Upyt÷s eksperimentiniame ūkyje analizę ir pateikti pasiūlymus jai tobulinti.
Siekiant tikslo buvo iškelti tokie uždaviniai: • išanalizuoti ūkio galvijų bandos struktūrą; • atlikti karvių produktyvumo analizę;
• atlikti karvių š÷rimo ir laikymo technologijų analizę; • išanalizuoti veislinių telyčių auginimo technologiją; • pateikti pasiūlymus pieno gamybos technologijai gerinti.
Darbo struktūra ir apimtis. Magistrantūros darbą parašytą lietuvių kalba, sudaro:
• Įvadas,
• 3 pagrindiniai skyriai:
Pirmame – aptariama pieno gamyba Lietuvoje, pieno gamybos technologijos ir ūkyje veisiamų veislių charakteristika.
Antrame – tyrimo metodika. Trečiame – tyrimo rezultatai. • Tyrimų duomenų apibendrinimas, • Išvados
• Santrauka anglų kalba,
• Literatūros sąrašas (kuriame yra 36 šaltiniai).
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Pieno gamyba Lietuvoje
Pienas yra žinduolių gyvūnų pieno liaukos sekretas, skirtas jaunikliui maitinti. Jame yra visų lengvai įsisavinamų maisto medžiagų, reikalingų organizmui augti: riebalų, baltymų, angliavandenių ir mineralinių medžiagų (1lentel÷). Be to, piene yra ir kitų organizmui labai svarbių maisto komponentų: vitaminų, fermentų, organinių rūgščių, hormonų, imuninių medžiagų. Nustatyta, kad piene yra daugiau kaip 200 įvairių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmo ląstel÷ms atsinaujinti ir energijai gauti. Tobul÷jant laboratorinei technikai, randama vis naujų.
1 lentel÷. Karv÷s pieno chemin÷ sud÷tis%
Sud÷tin÷s dalys Nuo – iki Vidutiniškai
Vanduo 82,7-90,7 87,5 Sausosios medžiagos 9,3-17,3 12,5 Riebalai 2,7-7,0 3,8 Baltymai: 2,0-5,0 3,3 kazeinas 1,8-4,5 2,7 albuminas 0,2-0,7 0,5 globulinas 0,05-0,15 0,1 kiti baltymai 0,05-0,20 0,1 Nebaltyminiai junginiai 0,02-0,08 0,05
Pieno cukrus (laktoz÷) 4,0-5,3 4,7
Mineralin÷s 0,5-1,0 0,7
Dujos 3,0-15,0 7,0
Pienas yra sud÷tinga koloidin÷ sistema, kurioje vienos medžiagos (pieno cukrus, mineralin÷s medžiagos) ištirpusios vandenyje – dispersin÷je terp÷je, o susidarę tirpalai yra dispersijos terp÷ kitoms medžiagoms – riebalams ir baltymams [34].
Latvijos centrin÷s statistikos valdybos duomenimis, pieno gamyba Baltijos valstyb÷se trečiąjį 2009 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008 metų, padid÷jo tik Lietuvoje, m÷sos - tik Estijoje, kiaušinių - tik Latvijoje. Praitų metų liepą-rugs÷jį pagaminta 616 tūkst. tonų pieno Lietuvoje (0,5 proc. daugiau nei prieš metus), 243 tūkst. tonų Latvijoje (1,3 proc. mažiau), 173 tūkst. tonų Estijoje (3,6 proc. mažiau). M÷sos gamyba Lietuvoje siek÷ 61 tūkst. tonų gyvojo svorio (17,6 proc. mažiau),
Latvijoje - 21 tūkst. tonų (4,1 proc. mažiau), Estijoje - 27 tūkst. tonų (4,6 proc. daugiau). Kiaušinių surinkta 157 mln. Lietuvoje (17,4 proc. mažiau), 178 mln. Latvijoje (23,2 proc. daugiau), 41 mln. Estijoje (0,2 proc. mažiau). Per metų ketvirtį pieno gamyba Lietuvoje ir Latvijoje išaugo atitinkamai 30,2 proc. ir 10,3 proc., Estijoje - sumenko 1,8 proc., m÷sos - atitinkamai sumaž÷jo 23,7 proc. bei 1,9 proc. ir padid÷jo 1,9 proc., kiaušinių - smuko 36,7 proc., paaugo 5,5 proc., krito 1,7 procento [13].
Lietuvos bendrosios žem÷s ūkio produkcijos struktūroje pieno gamyba sudaro apie 21 proc. Pienininkyst÷ visuose regionuose yra viena svarbiausių veiklų, leidžianti kaimo gyventojams užsidirbti pinigų. Palankiose ir mažiau palankiose ūkininkauti vietov÷se pieno primelžiama beveik po lygiai - 51 ir 49 proc. Mažiau palankiose ūkininkauti vietov÷se rinkai pagaminamo pieno dalis sudaro 47 proc., nedaug pieno pagaminama labai nepalankiose vietov÷se – 5 proc. Lietuvai tapus ES nare, keičiasi finansin÷s paramos žem÷s ūkiui mastai, tod÷l svarbu patikimai įvertinti galimus pokyčius, kurie tur÷s tiesiogin÷s įtakos pieno ūkių veiklos rezultatams, darbuotojų užimtumui, pajamų dydžiui. Lietuvoje su pieno gamyba yra susiję apie pusę kaimo užimtųjų gyventojų [21].
Lietuvoje vyrauja smulkių karvių bandos, kuriose laikomos 1 – 2 karv÷s. Tokių karvių bandų yra 92932, o jos sudaro 76,8 proc. visų bandų skaičiaus. Mažiausia yra stambiųjų bandų, kuriose yra daugiau nei 50 karvių. Tokių bandų yra vos 554 ir jos sudaro tik 0,46 proc. visų bandų skaičiaus. Tačiau net 92,04 proc. šių bandų yra kontroliuojamos (2 lentel÷).
2 lentel÷. Bandų pasiskirstymas pagal karvių skaičių 2008 01 01
1-2 karv÷s 3-4 karv÷s 5-10 karvių 11-20 karvių 21-50 karvių 51 ir daugiau
92932 13564 9382 2965 1585 554
Didžiausią kontroliuojamų bandų dalį sudaro bandos, kuriose laikoma 5 – 10 karvių. Tokių bandų yra 4484 arba 47,79 proc. visų kontroliuojamų karvių bandų (3 lentel÷).
3 lentel÷. Bandų pasiskirstymas pagal kontroliojamų karvių skaičių 2008 01 01 1-2 karv÷s 3-4 karv÷s 5-10 karvių 11-20 karvių 21-50 karvių 51 ir daugiau
Stambiosios bandos, kuriose laikoma daugiau nei 50 karvių, sudaro mažiausią kontroliuojamų karvių bandų dalį, t.y. 5,05 proc.Tačiau jose laikoma net 40,95 proc. visų kontroliuojamų karvių [10].
VĮ ŽŪIKVC administruojamo ūkinių gyvūnų registro 2008 m. rugs÷jo 30 d. duomenimis, Lietuvoje galvijų skaičius sudar÷ 773,26 tūkst. vnt. ir buvo 5,5% mažesnis negu 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu. Analizuojamu laikotarpiu galvijų laikytojų skaičius sumaž÷jo 12,2%. Ypač sumaž÷jo smulkių galvijininkyst÷s ūkių skaičius. Pavyzdžiui, laikančių iki 5 galvijų, ūkių skaičius analizuojamu laikotarpiu sumaž÷jo 12,4% ir sudar÷ 81,6% visų galvijininkyst÷s ūkių. Laikančių nuo 6 iki 20 galvijų, ūkių skaičius sumaž÷jo 14,1%, o laikančių nuo 21 iki 100 galvijų – 1,6%. Tuo tarpu, ūkių, laikančių nuo 101 ir daugiau galvijų, ūkių skaičius padid÷jo 9,3%, tačiau šiuose ūkiuose laikomų galvijų skaičius sudar÷ tik 26,1% nuo viso galvijų skaičiaus. Analizuojamu laikotarpiu ūkiai, turintys daugiau kaip 101 galviją, sudar÷ 0,5% visų galvijų ūkių, kai 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu – 0,4% visų galvijų ūkių.
Didžiausias galvijų laikytojų skaičius buvo Kauno (16,324 tūkst.), Vilniaus (14,601 tūkst.) ir Šiaulių (14,501 tūkst.) apskrityse. Tuo tarpu daugiausia galvijų buvo laikoma Šiaulių (99,480 tūkst. vnt.), Kauno (96,708 tūkst. vnt.) bei Taurag÷s (93,603 tūkst. vnt.) apskrityse. Mažiausiai galvijų laikančių ūkių buvo Telšių apskrityje – 8,790tūkst., o mažiausiai galvijų įregistruota Alytaus apskrityje – 39,160tūkst. galvijų (4 lentel÷). Lyginant 2008 m. 9 m÷nesius su 2007 m. atitinkamo laikotarpio duomenimis, galvijų laikytojų bei galvijų skaičius labiausiai sumaž÷jo Vilniaus apskrityje – atitinkamai 12,6% ir 11,5% [11].
4 lentel÷. Galvijų pasiskirstymas pagal apskrtitis 2009-08-01 [17]
Apskritis Laikytojų skaičius Galvijų skaičius Laikytojų skaičius(laikančių karves) Karvių skaičius Alytaus apskr. 9860 39160 8833 20413 Kauno apskr. 16324 96708 14191 50173 Klaip÷dos apskr. 9612 75143 8415 35146 Marijampol÷s apskr. 11329 79857 9845 42924 Panev÷žio apskr. 11972 84206 10911 46342
Šiaulių apskr. 14501 99480 12765 52714 Taurag÷s apskr. 11447 93603 10334 47279 Telšių apskr. 8790 66201 7504 31434 Utenos apskr. 9833 46742 8743 23337 Vilniaus apskr. 14601 44285 12525 22848 Iš viso: 118269 725385 104066 372610
1.2 Pieno gamybos technologijos
Pieno gamybos technologija – visos grandys, kurios sąlygoje pieno pagaminimą, pradedant nuo telyčių išauginimo, laikymo, s÷klinimo, pašarų gaminimo, melžimo technologijų. Dabar mūsų šalyje dominuoja pririštų (ilgosios ir trumposios stov÷jimo vietos), palaidų (ant gilaus kraiko, ant pusiau gilaus kraiko, palaidų laikymas boksuose, laikymas ant kraiko su nuolaidžiomis nutrypiamomis grindimis), ir žiemą ir vasarą galvijų laikymas tvarte. Melžimo technologijos: karv÷s melžiamos rankomis arba mechanizuotai. Melžiant rankomis didesn÷ tikimyb÷ pieną užteršti aplinkos bakterijomis. Melžimas vyksta l÷čiau, tod÷l per oksitocino veikimo laiką ne visada sp÷jamas išmelžti visas pienas. Mechanizuotai melžiama greitai, melž÷ja mažiau pavargsta ir gaunamas geresn÷s kokyb÷s pienas. Karv÷ms įvairiomis laikymo sąlygomis melžti ir pirminiam pienui paruošti gaminami įvairūs melžimo įrenginiai. Melžti galima stov÷jimo vietose arba specialiose sal÷se – melžyklose, stacionariais arba mobiliaisiais įrenginiais. Stacionariais įrenginiais stov÷jimo vietose galima melžti į melžtuves (kibir÷lius) arba į pieno linijas. Mobiliaisiais agregatais į melžtuves galima melžti karves, laikomas pririštas tvarte arba ganyklose. Sumontuoti ant ratukų mobilieji melžimo agregatai, turintys autonominį vakuumo sudarymo įrenginį, gali jud÷ti paskui karvių bandą. Stacionarūs melžimo įrenginiai naudojami įvairaus tipo melžimo aikštel÷se: tandemo, eglut÷s, šonas prie šono, ir karusel÷s.
Karvių š÷rimas: Galvijų sveikatos būklę, produktyvumą, gaunamos produkcijos kokybę ir racionalų pašarų naudojimą, daugiausia nulemia tinkamas š÷rimas, tod÷l būtina nuolat kontroliuoti galvijų š÷rimo visavertiškumą [1].
skirtingi. Ganymo laikotarpis tęsiasi maždaug 155 dienas, o laikymo tvarte – 210 dienų. Pereinamuoju laikotarpiu karves išvarant į ganyklą, jas reikia gerai šerti šienu ir nelaikyti ganykloje visą dieną, kad jos nesuviduriuotų.
1.3 Ūkyje veisiamų veislių charakteristika
Lietuvos žalieji galvijai (1 pav.). Lietuvos žalųjų galvijų veisl÷ prad÷jo formuotis beveik prieš 100 metų. Ši veisl÷ buvo išvesta poruojant vietinius galvijus su Danijos žalaisiais, kai kuriose vietov÷se buvo panaudoti anglerai. Taip pat buvo taikomas įterpiamasis kryžminimas su švicais, Latvijos dvylaisiais, Švedijos žalmargiais ir net simentaliais. Tačiau didžiausią poveikį besiformuojančiai Lietuvos žalųjų veislei padar÷ Danijos žalieji. 1951 m. Lietuvos žalieji oficialiai patvirtinti veisle.
Naujas Lietuvos žalųjų galvijų gerinimo etapas prasid÷jo 1956 m. Įsteigus s÷klinimo stotis ir prad÷jus importuoti bulius iš Danijos bei s÷klinti karves.
1 pav. Lietuvos žalųjų veisl÷s karv÷ [20].
Šios veisl÷s galvijai žali, įvairaus atspalvio nuo prinokusios vyšnios raudonumo iki dvylos spalvos. Karvių svoris – 520 – 550 kg. Buliai sveria – 820 – 900 kg, o ką tik atvesti veršeliai – 32 – 36 kg.
Svarbiausios veisl÷s gerinimo gair÷s – didinti pieningumą, pieno baltymingumą ir riebumą, gerinti tešmens savybes. Tuo pačiu siekiama nepabloginti m÷sinių savybių. Lietuvoje Lietuvos žalieji sudaro apie 27 proc. šalyje veisiamų galvijų skaičiaus. 2005 – 2006 m. produktyvumo kontrol÷s duomenimis vidutiniškai iš karv÷s primelžta po 5365
kg 4,51 proc. riebumo ir 3,49 proc. baltymingumo pieno. UAB Upyt÷s eksperimentiniame ūkyje iš Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių vidutiniškai per metus primelžta po 8271 kg 5,02 proc. riebumo ir 3,62 proc. baltymingumo pieno [4].
Švedijos žalmargiai galvijai (2 pav.). Švedijos žalmargiai išvesti XIX a. Antroje pus÷je. Veisl÷ susiformavo poruojant vietinius galvijus su airšyrais ir pieniniais šorthornais, v÷liau mišrūnus poruojant tarpusavyje. Kuriant veislę didelis d÷mesys buvo skiriamas tipui, spalvai ir produktyvumui. Švedijos žalmargiai gana stambūs. Suaugusios karv÷s sveria 600 – 650 kg, buliai – 900 – 1000 kg, atvesti veršeliai – 34 – 38 kg. Kontroliuojamose bandose iš karv÷s primelžiama po 8633 kg 4,32 proc. riebumo ir 3,7 proc. Baltymingumo pieno.
2 pav. UAB Upyt÷s eksperimentinio ūkio Švedijos žalmarg÷s
Šios veisl÷s telyčios greitai auga. Pirmaveršių produktyvumas sudaro apie 87 proc. suaugusių karvių produktyvumo. Pastaraisiais metais Švedijos žalmargiai galvijai gerinami naudojant Suomijos ir Kanados airšyrus, Norvegijos žaluosius.
Lietuvoje iš kontroliuojamų 554 Švedijos žalmargių karvių primelžta po 7195 kg 4,73 proc. riebumo ir 3,54 proc. baltymingumo pieno. Į Lietuvą šios veisl÷s galvijai įvežami nuo 1996 m.ir naudojami Lietuvos žaliesiams galvijams gerinti [5].
3 pav. UAB Upyt÷s eksperimentinio ūkio Pieninių - m÷sinių simentalių veisl÷s karv÷s Simentalų pieniniai - m÷siniai (veisl÷s kodas 36), tai viena seniausių ir labiausiai paplitusių visuose kontinentuose veislių. Nors pirmoji jų kilm÷s knyga prad÷ta leisti 1806 m. Berne, Vakarų Šveicarijoje jie bei jų produktai pienas, sviestas, sūris minimi žymiai seniau. Pasaulyje šios veisl÷s galvijai ypatingai stambūs, balti, gelsvai žali (galva ir kojos baltos).
Suaugusių karvių svoris siekia 700-800 kg , bulių - 1100-1300 kg. 2006 m. Lietuvoje buvo 57 Simentalų pieninių veisl÷s karvių. Vidutiniškai iš šių karvių buvo primelžta po 6126 kg, 5,98 proc. riebumo ir 4,08 proc. baltymingumo pieno (3 pav.) [19].
Simentalių spalva žalmarga, geltmarga, arba žala. Galva dažnai balta. Liemuo ilgas, raumenys išvystyti gerai. Karv÷s lengvai veršiuojasi ir yra labai pieningos, tod÷l veršeliai gerai auga [18].
2. TYRIMO METODIKA
Magistrantūros darbas atliktas 2008 09 01 – 2010 03 15 metais Lietuvos veterinarijos akademijoje, Gyvulininkyst÷s katedroje.
TYRIMO OBJEKTAS. Tyrimui pasirinktas Upyt÷s eksperimentinis ūkis, esantis Panev÷žio rajone. Ūkis yra pelno siekianti įmon÷, taikomi pagrindiniai pieno gamybos ir karvių produktyvumo didinimo keliai. Tai perspektyvi Lietuvos žalųjų, Švedijos žalmargių veislių banda, kurios yra pripažintos veislynu ir pasižyminti aukštu produktyvumu. Ūkis yra rajone pirmaujantis, pripažintas atitinkančiu daug privalumų pagal Europos Sąjungos standartus.
TYRIMŲ STATISTINöS ANALIZöS METODAI. Pieno ūkio produktyvumo rodiklius įtakojančių veiksnių tyrimui buvo naudojama: Karvių genetinio įvertinimo pagal produktyvumo požymius duomenys; 2007 – 2008 metų apyskaitos duomenys; Pieno tyrimų duomenys kontroliuojantiems gyvuliams . Taip pat naudota Valstybin÷s gyvulių priežiūros tarnybos prie ŽŪM informacija, VĮ „Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ 2001;Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba, duomenų baz÷s; Veislinių gyvulių informacin÷ sistema bei VĮ „ Pieno tyrimai“ duomenys.
Surinkta pirmin÷ informacija , susisteminta, sugrupuota bei analizuota Excel pagalba. Tam panaudoti pirmin÷s informacijos sisteminimo, apibendrinimo ir matematiniai duomenų apdorojimo metodai. Iš pirminių veislininkyst÷s apskaitos dokumentų buvo sudarytos lentel÷s ir surinkti karvių duomenys apie produktyvumą, per 2005 - 2009 metus. Karv÷s buvo grupuojamos pagal veisles, laktacijų dienas – Lietuvos žalųjų, Švedijos žalmargių bei pieninių – m÷sinių simentalių veisl÷s karvių.
Atliktas tyrimas yra analitinio ir palyginamojo pobūdžio, nes tyrimo metu buvo renkami duomenys apie pieno ūkio produktyvumo rodiklius 5 metų laikotarpyje, naudotasi kiekybiniais rodikliais, analizuojami surinkti duomenys apžvalgos būdu, stebint ūkyje pieno gamybos technologijas, karvių š÷rimą, laikymą, melžimą bei prieauglio auginimo technologijas. Teorin÷s šio darbo medžiagos kaupimui ir jos analizei panaudoti loginio mąstymo, sisteminimo, fotografinis ir apibendrinimų metodai.
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1 Trumpa ūkio charakteristika
Istorija. Uždaroji akcin÷ bendrov÷ Upyt÷s eksperimentinis ūkis įkurta 2001 m. liepos 2 d., reorganizavus Lietuvos žemdirbyst÷s instituto Upyt÷s bandymų stotį (4 pav.). Bendrov÷ įsteigta buvusio s÷klininkyst÷s skyriaus baz÷je ir per÷m÷ iš jo ne tik turtą, bet vykdo visus įsipareigojimus, susijusius su LŽI Upyt÷s bandymų stoties s÷klininkyst÷s skyriaus ūkine, gamybine, finansine veikla.
4 pav. Upyt÷s bandymų stotis [29]
Upyt÷ yra 13 km į pietvakarius nuo Panev÷žio. Tai seniausia rajono gyvenviet÷, rašytiniuose dokumentuose minima jau 1254 m.
Ūkin÷ – gamybin÷ veikla. Bendrov÷je dirba apie 70 žmonių, naudojama apie 1200 ha žem÷s ūkio naudmenų.
Pagrindin÷s UAB Upyt÷s eksperimentinis ūkis veiklos kryptys – linų ir javų s÷klininkyst÷, perspektyvių pieno bei m÷sos krypties galvijų veislininkyst÷. Be to, bendrov÷ yra baz÷ moksliniams tyrimams bei naujoms technologijoms taikyti, propaguoja mokslo pasiekimus, padeda bandymų stočiai rengti konferencijas, seminarus, pasitarimus, lauko dienas.
Bendrov÷ yra patvirtinta Lietuvos žalųjų ir Švedijos žalmargių galvijų veislynu. Išaugintos šių veislių telyčios bei Švedijos žalmargių buliukai parduodami Lietuvos galvijų augintojams. Dalyvaujama Žem÷s ūkio ministerijos subsidijuojamų
priemonių projekte „Kokyb÷s programos Švedijos žalmargių galvijų veislyne įgyvendinimas“. Švedijos žalmargių galvijų veislyne siekiama gerinti produkcijos kokybę, higienos, aplinkos, darbuotojų darbo sąlygas bei gyvulių gerovę.
Dalyvaujama Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 metų programos priemon÷s „Žem÷s ūkio valdų modernizavimas“ pirmosios veiklos srities ,,Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų bendrijos standartų įgyvendinimas“ įgyvendinime, pastatyta m÷šlid÷ ir srutų rezervuaras-lagūną su technologine įranga.
Bendrov÷je šiuo metu laikoma 789 galvijai, iš jų 266 melžiamos karv÷s. Šiame ūkyje yra veisiamos galvijų veisl÷s: Lietuvos žalosios, Švedijos žalmarg÷s, pieniniai - m÷siniai simentaliai. Pirmosios Švedijos žalmarg÷s buvo įvežtos iš Švedijos daugiau kaip prieš dešimt metų. Šiuo metu ūkyje didžiausią dalį bandos užima šios veisl÷s karv÷s. Kadangi ūkis yra pelno siekianti įmon÷, taikomi pagrindiniai pieno gamybos ir karvių produktyvumo didinimo keliai: karv÷s s÷klinamos gerai įvertintų bulių sperma, vykdoma produktyvių karvių ir telyčių atranka, įvežami produktyvūs veisliniai gyvuliai iš užsienio, prieauglis bei melžiamos karv÷s šeriamos pilnaverčiais pašarais.
Taip pat auginami m÷siniai galvijai: Austrijos simentaliai ir Šarol÷. Šiuo metu 68 vnt. m÷sinių galvijų, iš jų karv÷s žinden÷s 24.
Šiame ūkyje didžioji dalis karvių yra kontroliuojamos. Didžiausias vidutinis pieno kiekis buvo 2005 – 2006 m., jis didesnis už 2004 – 2005 – 1229 kg, o už 2003- 2004 – 2062 kg. Pieno riebalų kiekis kilogramais priklauso nuo pieno riebumo proc. ir pieno kiekio kg. 2005 – 2006 metais vidutinis pieno riebumas ir pieno kiekis buvo didžiausias, tai ir pieno riebalų kiekis kg didžiausias per metų laikotarpį [16].
3.1.1 Galvijų gerov÷s programa
UAB Upyt÷s eksperimentinio ūkio fermoje nemažas d÷mesys skiriamas čia auginamų gyvūnų gerovei. Visi ūkio darbuotojai dirbantys su gyvuliais yra išklausę kursus ir apmokyti d÷l gyvūnų gerov÷s reikalavimų.
Melžiamų karvių fermoje yra pakankamas darbuotojų skaičius kurie prižiūri gyvulius. Gyvuliai apžiūrimi du kartus per dieną, įrengtas tinkamas apšvietimas, karvių
iš nekenksmingų medžiagų, taip, kad gyvulys negal÷tų susižeisti, jie pritaikyti tinkamai valyti ir dezinfekuoti. Susirgus gyvuliui nedelsiamai yra pranešama aptarnaujančiam veterinarijos gydytojui, kuris tuoj pat imasi visų reikalingų priemonių, kad gyvulys nejaustų skausmo ar diskomforto.
Visi susirgimo atvejai yra registruojami ambulatoriniame žurnale, taip pat yra registruojami gyvulių gaišimai ir skrodimo protokolai.
Gyvulių š÷rimas vykdomas reguliariai, pakankamai ir geros kokyb÷s pašarais. Gyvulių girdymui yra įrengtos automatin÷s girdyklos, kurios yra du kartus dienoje tikrinamos ir išvalomos.
Karvių stov÷jimo vietose m÷šlas šalinamas reguliariai, ne mažiau kaip 3 kartus per dieną. Karvių stov÷jimo, gul÷jimo vietos yra kreikiamos nedulkančiais, tinkamos kokyb÷s pakratais.
Prie fermos įrengta asfaltuota, kietu neslidžiu pagrindu mociono aikštel÷. Ji yra aptverta vieline tvora. Karv÷s į mociono aikštelę išleidžiamos du kartus per savaitę.
3.1.2 Bandos komplektavimas, struktūra
Komplektuojant karvių bandą stengiamasi išsirinkti pieningų veislių karves. Tod÷l kreipiamas d÷mesys į pasirinktos veisl÷s charakteringą išvaizdą (eksterjerą), atsparumą įvairiems susirgimams, tinkamumą mašininiam melžimui, gerą pašarų įsavinimą, nervinį tipą ir kt.
Laikant karves pririštas, kojų nagų ligų vystymuisi įtakos turi trumpos perdaryn÷s, kai gyvuliai stovi užpakalin÷mis galūn÷mis m÷šlo transporterio griovelyje. Kūno svoris tenka užpakalinei nagos daliai. D÷l ilgo spaudimo sutrinka kraujo apytaka ir pradeda skaud÷ti padą. Negydant ir laiku nepastebint išsivysto pado opa. Tod÷l, parenkant karves, reikia kreipti d÷mesį į individualias gyvulio savybes [6].
Banda sukurta iš pirktų ir ūkio išaugintų karvių. Ūkis augina telyčaites, kurias palieka karvių pakatai bandoje, bei dalis yra parduodama žem÷s ūkio bendrov÷ms, ūkininkams. Taip pat auginami buliukai, kurie yra parduodami veislininkyst÷s įmon÷ms. Parduotų buliukų ir telyčių skaičius pateikiamas 5 lentel÷je:
5 lentel÷. Parduotų buliukų, telyčių 2004 – 2009 m. Metai Parduota buliukų UAB“Panev÷žio Veislininkyst÷“ Parduota buliukų kitiems ūkiams Parduota veršingų telyčių Parduora telyčių 0-6 m÷n. amžiaus 2004 13 1 51 0 2005 12 0 86 0 2006 6 1 25 0 2007 12 0 15 0 2008 6 0 24 1 2009 11 3 23 0 Viso: 60 5 224 1
2004 ir 2005 metais buliukų ir telyčių parduota daugiau tod÷l, kad daugiau l÷šų iš Valstyb÷s biudžeto buvo skiriama veislinių gyvulių įsigijimui. Dauguma buliukų buvo nupirkta UAB „Panev÷žio veislininkyst÷“. Galvijų bandos struktūra pateikiama 6 lentel÷je.
6 lentel÷. 2009 01 01 galvijų bandos struktūra (duomenys iš: Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos, duomenų baz÷s) :
Viso Veisl÷ Galvijų grup÷ Vnt. Proc. Lietuvos žalosios Pieniniai - m÷siniai simentaliai Švedijos žalmargiai Žalieji × m÷sinių veislių Karv÷s 316 40,0 95 37,4 36 43,4 161 42,3 24 33,8 Telyčios 319 40,4 116 45,7 34 41,0 139 36,5 30 42,3 Buliai virš 12 m÷n. 58 7,4 13 5,1 4 4,8 35 9,2 6 8,5 Buliukai iki 12 m÷n. 96 12,2 30 11,8 9 10,8 46 12,1 11 15,5
Iš viso galvijų 789 100 254 100 83 100 381 100 71 100
Iš viso bandoje:
Buliukas: pieninių veislių – 137, m÷sinių veislių - 17 Telyčait÷: pieninių veislių – 289,m÷sinių veislių - 30 Karv÷: pieninių veislių – 292, m÷sinių veislių - 24 Iš viso galvijų – 789
132 cm, didesn÷ krūtin÷s apimtis, vertinama d÷l gerų reprodukcinių savybių, lengvo veršiavimosi ir ramaus būdo.
3.1.3 Karvių eksterjeras
Norint tur÷ti produktyvią, duodančią maksimalų pelną karvių bandą, nepakanka galvijus vien tik gerai šerti, bet ir būtina pastoviai dirbti kruopštų selekcinį darbą. Bandoms reikia parinkti bulius, gerinančius karvių pieningumą ir pieno sud÷tį bei atitinkamus kūno sandaros-eksterjero požymius, sąlygojančius produktyviųjų savybių ger÷jimą, ilgaamžiškumą, tešmens rezistentiškumą mastitams.
Pagrindiniai kriterijai, pasirenkant bulių, yra šie: turi būti negiminingas s÷klinamoms karv÷ms ir telyčioms; dukterų produktyvumas turi būti ne žemesnis kaip bandos; turi didinti dukterų pieningumą ir gerinti pieno sud÷tį; karvių kūno sandarai tobulinti pasirenkamas bulius, gerinantis reikiamus požymius.
Karv÷s kūno sandarą apibūdinantys požymiai skirstomi į tris grupes:
• Bendrą kūno sud÷jimą apibūdinantys požymiai: aukštis, stambumas, krūtin÷s plotis, kūno gylis, pieno tipas, užpakalio plotis, užpakalio kampas;
• Galūnių tvirtumo ir stov÷senos taisyklingumą apibūdinantys požymiai: užpakalinių galūnių pastatymo kampas, užpakalinių galūnių forma, kulno sąnario kokyb÷, nagos aukštis, nagos–čiurnos kampas;
• Tešmens išsivystymą, morfologines ir fiziologines savybes apibūdinantys požymiai: tešmens priekin÷s dalies pritvirtinimas prie papilv÷s, užpakalin÷s tešmens dalies aukštis, tešmens raiščio tvirtumas, tešmens gylis, spenių išd÷stymas, spenių ilgis, spenių storis. Bendrą kūno sud÷jimą apibūdinantys požymiai yra susiję su karv÷s produktyvumu, ilgaamžiškumu, reprodukcin÷mis savyb÷mis.
Vienas svarbiausių pieninių karvių vert÷s rodiklių – tešmuo. Pieningos karv÷s tešmuo yra didelis, talpus, jo priekin÷ dalis gerai pritvirtinta prie papilv÷s, užpakalin÷ tešmens dalis aukšta, pieno venos ryškios. Pieno tipo karvių tešmuo turi sutalpinti daug pieno, tod÷l turi būti pakankamai gilus ir tur÷ti tvirtą tešmens raištį. Ar tešmens raištis yra tvirtas, sprendžiama pagal vidurin÷s tešmens linijos, dalijančios tešmenį į dvi dalis, ryškumą – kuo linija ryškesn÷, tuo tešmens raištis tvirtesnis. Bandos savininkas tur÷tų
žinoti, kokius jo bandos karvių eksterjero požymius reikia gerinti. Tai nustatyti jam gali pad÷ti galvijų veislininkyst÷s specialistai ar karvių eksterjero vertintojai. Įvertinus bandos karvių eksterjerą, pasirenkamas reikiamas bulius. Kokius eksterjero požymius bulius gerina, o kuriems turi neigiamą įtaką, galima spręsti iš buliaus dukterų eksterjero profilio [12]. Visų trijų veislių karvių eksterjero duomenys pateikiami 7 lentel÷je.
7 lentel÷. Karvių eksterjero įvertinimo duomenys [34]
Atskirų veislių karvių vidutiniai įvertinimo duomenys Lietuvos žalosios Švedijos žalmargiai
Pieniniai – m÷siniai simentaliai Rodikliai K ū n as G al ū n ÷s T eš m u o B an d ra s įv er ti n im as K ū n as G al ū n ÷s T eš m u o B an d ra s įv er ti n im as K ū n as G al ū n ÷s T eš m u o B an d ra s įv er ti n im as Maksimalus įvertinimas 40 25 35 100 40 25 35 100 40 25 35 100 Vidutiniai duomenys 32, 7 19, 9 25, 2 73,7 31, 9 19, 7 25, 6 78,4 34 20 24 81 +/- nuo maksimalau s įvertinimo -7,3 -5.1 -9,8 -26,3 -8,1 -5,3 -9,4 -21,6 -6 -5 -11 -19
Iš pateiktų duomenų matyti, kad ūkyje laikomų visų veislių karvių eksterjeras yra neblogas. Karv÷s yra pakankamai geros kūno mas÷s. Jų mas÷ svyruoja 500 – 750 kg.
Karvių eksterjeras vertinamas 100 balų sistema, panaudojant linijinio įvertinimo skirtumo duomenis. Taip skaičiuojant, idealaus eksterjero karvei gali būti skiriama: 40 balų už požymius, apibūdinančius bendrą kūno išsivystymą; 35 balai už tešmens požymius; 25 balai už galūnes.
3.1.4 Bandos produktyvumas
Gyvuliai tolesniam veisimui atrenkami, atsižvelgiant į produktyvumą, pieno riebumą ir baltymingumą, sveikatingumą bei konstituciją. Išbrokuotos karv÷s parduodamos kitiems ūkiams, o visiškai nevertingos karv÷s (senos, sergančios, mažo produktyvumo) parduodamos skerdykloms.
8 lantel÷. Vidutinis karvių produktyvumas 2007 – 2008 metų: [8] Produktyvumas
Veisl÷ Karvių skaičius
Pieno, kg Pieno riebumas, proc. Pieno baltymingumas, proc. Lietuvos žalųjų 95 7298 4,77 3,53 Švedijos žalmargių 143 7627 4,73 3,53 Pieninių – m÷sinių simentalių 29 6010 4,29 3,59 Visų veislių 268 7333 4,70 3,54
Šiame ūkyje didžioji dalis karvių yra kontroliuojamos. Didžiausias vidutinis pieno kiekis buvo Švedijos žalmargių. Šios veisl÷s karvių pieno primilžis yra 4,5 proc. diedesnis negu Lietuvos žalųjų bei 17,7 proc. negu simentalių . Pieno riebumo, proc. skirtumas n÷ra labai žymus. Mažiausias pieno riebumas buvo simentalių. Jų piene riebalų buvo 0,48 proc. mažiau negu Lietuvos žalųjų. Pieno baltymų proc. Lietuvos žalųjų ir Švedijos žalmargių buvo panašus., o simentalių 0,06 proc. mažesnis.
9 lentel÷. Skirtingų laktacijų karvių produktyvumas 2009 metais
Laktcija Karvių skaičius Pieno, kg Pieno riebumas, proc. Pieno baltymingumas, proc. I 35 7096,3 4,80 3,42 II 42 9225,5 4,70 3,44 III 18 8644 4,64 3,38
9 lentel÷je matome trijų laktacijų karvių produkdyvumo duomenis. Daugiausia II laktacijos ir pirmaveršių karvių, mažiau III laktacijos. Pieno kiekio daugiausiai buvo gauta per II laktaciją (9225,5 kg), o mažiausiai – per I laktaciją (7096,3 kg).
Ūkyje yra 3 produktyviausios karv÷s pagal metinius apyskaitų duomenis (2007 -2008 m). Duomenys pateikiami 10 lentel÷je.
10 lentel÷. Produktyviausios karv÷s 2007 -2008 metais [9].
Veisl÷ Karv÷s nr. Laktacija Pieno, kg
Pieno riebumas, proc. Pieno baltymingumas, proc. ŠŽ 03113916 2 10250 4,52 3,36 LŽ 03114138 2 10192 4,29 3,30 LŽ 02478036 3 10042 4,49 3,40
Iš visų trijų produktyviausių karvių veislių pati geriausia yra Švedijos žalmargių veisl÷s karv÷ (nr. 03113916), kuri išprodukavo 10250 kg pieno ir yra pasiekusi aukštą riebumą bei baltymingumą.
11 lentel÷. Vidutiniai pieno tyrimų rodikliai 2005 – 2009 metų [14].
Metai Atlikta tyrimų, vnt. Riebalų kiekis, % Baltymų kiekis, % Laktoz÷s kiekis, % Somatinių ląst. sk., tūkst./ml Ur÷ja, mg% 2005 2429 4,94 3,74 4,49 534 24 2006 2365 5,03 3,68 4,53 500 17 2007 2481 4,70 3,59 4,59 541 16 2008 2437 4,71 3,64 4,66 390 18 2009 2147 4,78 3,52 4,60 393 18
Duomenys buvo paimti iš pieno tyrimų duomenų kontroliuojantiems gyvuliams pagal metus (2005 – 2009 m). Per visus šiuos metus daugiausiai tyrimų buvo atlikta 2007 metais. UAB Upyt÷s eksperimentinio ūkio 2007 metais karvių vidutinis riebalų kiekis siek÷ 4,70 proc., baltymų - 3,59 proc. Tuo tarpu 2009 metais vidutinis riebalų bei baltymų kiekis proc. buvo mažesnis nei 2007 metų. Somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) piene kiekis yra svarbus karvių pieno kokyb÷s ir tešmens sveikatingumo rodiklis. Nuo 2005 iki 2009 metų somatinių ląstelių skaičius maž÷jo. Tai galima teigti, kad ūkyje mažai
UAB Upyt÷s eksperimentiniame ūkyje surinkta informacija , susisteminta, sugrupuota bei analizuota Excel pagalba. Tam panaudoti pirmin÷s informacijos sisteminimo, apibendrinimo ir matematiniai duomenų apdorojimo metodai. Iš veislininkyst÷s apskaitos dokumentų buvo sudarytos lentel÷s ir surinkti trečios laktacijos ir vyresnių karvių duomenys apie produktyvumą, per 2005 - 2009 metus. Karv÷s buvo grupuojamos pagal veisles, laktacijų dienas – Lietuvos žalųjų, Švedijos žalmargių bei pieninių - m÷sinių simentalių veisl÷s karvių. Atliktas tyrimas yra analitinio ir palyginamojo pobūdžio. Naudotasi kiekybiniais rodikliais.
12 lentel÷. Visų karvių trečios laktacijos ir vyresnių kiekybiniai rodikliai
Rodikliai Laktacijos
trum÷ dienomis Pienas, kg
Riebumas, proc. Baltymingumas, proc. x 309,21 8335,86 4,75 3,43 Max 616 11476 5,97 3,84 Min 242 5094 3,62 3,1 Moda 242 10049 4,01 3,56 Mediana 293 8304,5 4,76 3,42
Visų karvių vidutiniška laktacijos trukm÷ buvo apie 309 dienas. Trumpiausia laktacija truko 242, o ilgiausia - 616 dienų. Daugiausiai kartų pasikartojusi laktacijos trukm÷, kuri truko 242 dienas. Vidutiniškai iš visų karvių gauta apie 8335 kg pieno. Mažiausias gautas pieno kiekis – 5094 kg, didžiausias – 11476 kg. Daugiausiai kartų pasikartojęs pieno kiekis – 10049 kg. Vidutiniškas pieno riebumas gautas - 4,75 proc. Mažiausias pieno riebumas - 3,62, o didžiausias – 5,97 procento. Dažniausiai pasikartojusi pieno riebumo reikšm÷ – 4,01 proc. Vidutiniškas pieno baltymingumas buvo – 3,43 proc. Mažiausias pieno baltymingumas siek÷ 3,1 proc., o didžiausias - 3,84 proc. Daugiausiai kartų pasikartojusi pieno baltymingumo reikšm÷ - 3,56 proc.
13 lentele. Lietuvos žalųjų karvių trečios laktacijos ir vyresnių kiekybiniai rodikliai
Rodikliai Laktacijos
trum÷ dienomis Pienas, kg
Riebumas, proc. Baltymingumas, proc. x 314,83 8443,2 4,84 3,42 Max 486 11292 5,97 3,81 Min 242 5094 3,62 3,12 Moda 242 - 4,86 3,56
Mediana 292,5 8393 4,88 3,41 Lietuvos žalųjų karvių vidutiniška laktacijos trukm÷ buvo apie 314 dienų. Trumpiausia laktacija truko 242 dienas, o ilgiausia – 486 dienas. Daugiausiai kartų pasikartojusi laktacijos trukm÷ – 242 dieną. Vidutiniškai gauta apie 8443 kg pieno. Mažiausias pieno kiekis gautas – 5094 kg, o didžiausias – 11292 kg. Daugiausiai kartų pasikartojusio pieno kiekio nebuvo. Vidutinis pieno riebumas siek÷ 4,84 proc. Mažiausias pieno riebumas 3,62 proc., o didžiausias – 5,97 procento. Daugiausiai kartų pasikartojusi pieno riebumo reikšm÷ – 4,86 proc. Vidutiniškai pieno baltymingumas siek÷ 3,42 proc. Mažiausias pieno baltymingumo kiekis – 3,12 proc., didžiausias – 3,81 proc. Daugiausiai kartų pasikartojusi baltymingumo reikšm÷ – 3,56 proc.
14 lentele. Švedijos žalmargių karvių trečios laktacijos ir vyresnių kiekybiniai rodikliai
Rodikliai Laktacijos
trum÷ dienomis Pienas, kg
Riebumas, proc. Baltymingumas, proc. x 312,09 8540,91 4,76 3,44 Max 616 11476 5,76 3,84 Min 242 5780 3,73 3,1 Moda 287 9224 4,82 3,4 Mediana 302 8440 4,75 3,43
Švedijos žalmargių karvių laktacija vidutiniškai truko 312 dienų. Trumpiausia laktacija truko 242 dienas, ilgiausiai – 616 dienų. Daugiausiai kartų pasikartojo laktacija, kurios trukm÷ 287 dienos. Vidutinis gautas pieno kiekis – 8540 kg. Mažiausiai gauta 5780 kg pieno, daugiausiai – 11476 kg. Daugiausiai pasikartojusi pieno reikšm÷ – 9224 kg. Vidutinis Švedijos žalmargių pieno riebumas siek÷ 4,76 proc. Mažiausias pieno riebumas – 3,73 proc., didžiausias – 5,76 proc. Daugiausiai kartų pasikartojusi pieno riebumo vert÷ – 4,82 proc. Vidutinis pieno baltymingumas – 3,44 proc. Mažiausias gautas baltymingumas – 3,1 proc., didžiausias – 3,84 proc. Daugiausiai pasikartojusi baltymingumo reikšm÷ – 3,4 proc.
15 lentele. Pieninių – m÷sinių simentalių karvių trečios laktacijos ir vyresnių kiekybiniai rodikliai
Rodikliai Laktacijos
trum÷ dienomis Pienas, kg
Riebumas, proc. Baltymingumas, proc. x 273,91 6883 4,39 3,36 Max 296 8382 5,03 3,55 Min 242 5469 3,77 3,12 Moda 242 - 4,11 3,44 Mediana 290 7021 4,36 3,41
Pienininių - m÷sinių simentalių karvių vidutiniška laktacijos trukm÷ buvo 273 dienos. Trumpiausia laktacija truko 242 dienas, o ilgiausia – 296 dienas. Daugiausiai kartų pasikartojusi laktacijos trukm÷ – 242 dienų. Vidutiniškai gauta apie 6883 kg pieno. Mažiausias pieno kiekis gautas – 5469 kg, o didžiausias – 8382 kg. Daugiausiai kartų pasikartojusio pieno kiekio nebuvo. Vidutinis pieno riebumas siek÷ 4,39 proc. Mažiausias pieno riebumas 3,77 proc., o didžiausias – 5,03 procento. Daugiausiai kartų pasikartojusi pieno riebumo reikšm÷ – 4,11 proc. Vidutiniškai pieno baltymingumas siek÷ 3,36 proc. Mažiausias pieno baltymingumo kiekis – 3,12 proc., didžiausias – 3,55 proc. Daugiausiai kartų pasikartojusi baltymingumo reikšm÷ – 3,44 proc.
16 lentele. Trečios ir vyresnių laktacijų karvių produktyvumo apibendrinti duomenys Laktacijos trukm÷, dienomis Pieno, kg Riebumas, proc. Baltymingumas, proc. Veisl÷ x Sx x Sx x Sx x Sx Lietuvos žalieji 314,83 10,4 8443,2 241,8 4,84 0,08 3,42 0,03 Švedijos žalmargiai 312,09 7,6 8540,91 212,8 4,76 0,07 3,44 0,02 Pieniniai – m÷siniai simentaliai 273,91 6,8 6883 288,1 4,39 0,11 3,36 0,04 Visų 309,21 5,7 8335,86 153,1 4,75 0,05 3,43 0,02
karvių
Trumpiausia laktacijos trukm÷ buvo simentalių - 273,91, o ilgiausia – Lietuvos žalųjų - 314,83. Švedijos žalmargių vidutin÷ laktacijos trukm÷ buvo 312,09 dienos.
17 lentel÷je apskaičiuoti koreliacijos koeficientai tarp pieno kiekio ir pieno riebumo; pieno kiekio ir pieno baltymingumo; pieno riebumo ir pieno baltymingumo.
17 lentele. Koreliacijos koeficientai
Požymis Visų veislių Lietuvos žalieji Švedijos žalmargiai Pieniniai - m÷siniai simentaliai Pienas, kg - pieno riebumas, proc. 0.22 -0.20 0.40 0.22 Pienas, kg - pieno baltymingumas, proc. -0.13 -0.23 -0.17 -0.01 Pieno riebumas, proc. - pieno baltymingumas, proc. 0.13 0.02 0.12 0.67
Visų veislių: Koreliacijos koeficientas r tarp pieno kiekio ir pieno riebumo yra teigiamas (r = 0,22). Tai reiškia, kad did÷jant pieno kiekiui did÷ja ir pieno riebumas. Tarp šių požymių esantis ryšys yra silpnas, kadangi 0,22<0,4.
Koreliacijos koeficientas r tarp pieno kiekio ir pieno baltymingumo yra neigiamas (r = -0,13). Tai reiškia, kad did÷jant pieno kiekiui maž÷ja pieno baltimingumas. Tarp šių požymių esantis ryšys yra silpnas, kadangi -0,13<0,4.
Koreliacijos koeficientas r tarp pieno riebumo ir pieno baltymingumo yra teigiamas (r = 0,13). Tai reiškia, kad did÷jant pieno riebumui did÷ja ir pieno baltimingumas. Tarp šių požymių esantis ryšys yra silpnas, kadangi 0,13<0,4.
Lietuvos žalieji: Koreliacijos koeficientas r tarp pieno kiekio ir pieno riebumo yra neigiamas (r = -0,20). Tai reiškia, kad did÷jant pieno kiekiui maž÷ja pieno riebumas. Tarp šių požymių esantis ryšys yra silpnas, kadangi -0,20<0,4.
Koreliacijos koeficientas r tarp pieno kiekio ir pieno baltymingumo yra neigiamas (r = -0,23). Tai reiškia, kad did÷jant pieno kiekiui maž÷ja pieno baltymingumas. Tarp šių požymių esantis ryšys yra silpnas, kadangi -0,23<0,4.
Koreliacijos koeficientas r tarp pieno riebumo ir pieno baltymingumo yra teigiamas (r = 0,02). Tai reiškia, kad did÷jant pieno riebumui did÷ja ir pieno baltymingumas. Tarp šių požymių esantis ryšys yra silpnas, kadangi 0,02<0,4.
Švedijos žalmargiai: Koreliacijos koeficientas r tarp pieno kiekio ir pieno riebumo yra teigiamas (r = 0,40). Tai reiškia, kad did÷jant pieno kiekiui did÷ja ir pieno riebumas. Tarp šių požymių esantis ryšys yra vidutinis, kadangi 0,4<0,40>0,6.
Koreliacijos koeficientas r tarp pieno kiekio ir pieno baltymingumo yra neigiamas (r = -0,17). Tai reiškia, kad did÷jant pieno kiekiui maž÷ja pieno baltymingumas. Tarp šių požymių esantis ryšys yra silpnas, kadangi -0,17<0,4.
Koreliacijos koeficientas r tarp pieno riebumo ir pieno baltymingumo yra teigiamas (r = 0,12). Tai reiškia, kad did÷jant pieno riebumui did÷ja ir pieno baltymingumas. Tarp šių požymių esantis ryšys yra silpnas, kadangi 0,12<0,4.
Pieniniai - m÷siniai simentaliai: Koreliacijos koeficientas r tarp pieno kiekio ir pieno riebumo yra teigiamas (r = 0,22). Tai reiškia, kad did÷jant pieno kiekiui did÷ja ir pieno riebumas. Tarp šių požymių esantis ryšys yra silpnas, kadangi 0,22<0,4.
Koreliacijos koeficientas r tarp pieno kiekio ir pieno baltymingumo yra neigiamas (r = -0,01). Tai reiškia, kad did÷jant pieno kiekiui maž÷ja pieno baltymingumas. Tarp šių požymių esantis ryšys yra silpnas, kadangi -0,01<0,4.
Koreliacijos koeficientas r tarp pieno riebumo ir pieno baltymingumo yra teigiamas (r = 0,67). Tai reiškia, kad did÷jant pieno riebumui did÷ja ir pieno baltymingumas. Tarp šių požymių esantis ryšys yra stiprus, kadangi 0,6<0,67>1.
3.2 KARVIŲ ŠöRIMO IR LAIKYMO TECHNOLOGIJOS
3.2.1 Karvių š÷rimas
Š÷rimas turi daugiausiai įtakos melžiamų karvių produktyvumui, palyginus su kitais veiksniais. Norint tinkamai šerti reikia subalansuoti racionus. Karv÷s turi gauti
reikiamą kiekį pagrindinių maisto medžiagų, subalansuotų tinkamu santykiu, atsižvelgiant į laktacijos laikotarpį. Racionų subalansavimas, išskiriant atskiras karvių produktyvumo grupes. Tam tikslui yra sudaromi atskirai racionai pagal karvių produktyvumo rodiklius. Melžiamų karvių š÷rimo planas ir koncentratų normos pateikiamos 18 lentel÷je:
18 lentel÷. Karvių racionas
Pašarai (vasaros) Pašaro paros norma, kg
Kombinuotas pašaras 9,0 Žol÷ (20 – 25 cm.) 40,0 Žolių silosas 4,0 Kukurūzų silosas 6,9 Viso, kg 59,9 SM, kg 19,35
Pašarai (žiemos) Pašaro paros norma, kg
Žolių silosas 25,0
Kombinuotas pašaras 9,0
Cukrinių runkelių išspaudos 12,0
Miežiniai šiaudai 0,5
Melasa 1,0
Viso, kg 47,49
SM, kg 19,88
Melžiamų karvių sušeriamų koncentratų struktūra, proc. (vasaros):
Miežiai 35,2 %
Soja 16,2 %
Rapso išspaudos 17,6 %
Cukrinių runkelių išspaudos 2,2 %
Riebalai BOVI LM 2,8 %
Vilo Min 2 2,8 %
Kreida 0,66 %
Soda 0,54 %
Melžiamų karvių sušeriamų koncentratų struktūra, proc. (žiemos):
Miežiai 41,7 % Soja 20,2 % Rapso išspaudos 27,0 % Riebalai Bergafat 2,3 % Vilo Min 1 3,7 % Kreida 0,58 % Druska 0,52 % Glicerolis 3,00 % Melasa 1,00 %
19 lentel÷je pateikiamas žem÷s plotas ir jame auginamos kultūros bei jų derlingumai. Iš lentel÷s duomenų matyti, kad didžiausias derlingumas buvo 2007 metais, derlius siek÷ 9839280 kg. Derlingumai kiekvienais metais vis maž÷ja. Visos šios auginamos kultūros auginamos gyvulių pašarui. Ūkyje yra gaminamas geros kokyb÷s kukurūzų silosas į tranš÷jas, kuris yra noriai ÷damas gyvulių.
19 lentel÷. Pas÷lių plotai ir derlingumai 2007 – 2009 metais [25].
Derlingumas 2007m. Derlingumas 2008m. Derlingumas 2009m. Eil. Nr. Auginamos kultūros Plotas, ha Derlius, kg Derl. kg/ha Plotas, ha Derlius, kg Derl. kg/ha Plotas, ha Derlius, kg Derl. kg/ha 1. Žieminiai javai 335,01 1787220 5335 295,69 1946220 6582 309,57 1460170 4717 1.2. Žieminiai kviečiai 136,19 840330 6170 106,04 803320 7576 121,11 635940 5251 1.3. Žieminiai rugiai 198,82 946890 4763 189,65 1142900 6026 188,46 824230 4374 2. Vasariniai javai 308,15 1123970 3647 408,15 1694060 4151 381,52 1884490 4939 2.1. Vasariniai kviečiai 83,74 436810 5216 70,84 318970 4503 62,65 314830 5025 2.2. Vasariniai miežiai 224,41 687160 3062 302,83 1264850 4177 318,87 1569660 4923 Iš viso javų 1286,32 5822380 - 1373,2 7170320 - 1382,18 6689320 - 3. Kukurūzai 121,33 3812000 31418 103,73 0 0 105,22 0 0 4. Bulv÷s 9,7 0 0 9,07 0 0 8,36 0 0 5. Pluoštiniai linai 68,62 204900 2986 35,03 204900 5849 0 204900 0 6. Pievos ir ganyklos 284,68 - - 300,31 - - 335,86 - - 7. Pūdymas 21,76 - - 32,41 - - 36,2 - - Iš viso 1792,41 9839280 - 1853,75 7375220 - 1867,82 6894220 - Auginamos kultūros:
1. Vikių – avižų mišinys žaliam pašarui ir šienavimui 2. Daugiamet÷s žol÷s
2.1. Raudonieji dobilai – šienavimui ir žaliam pašarui 2.2. Pašariniai motiejukai - šienavimui
2.3. Daugiamečių svidrių ir tikrųjų eraičinų mišiniai – ganymui ir šieno gamybai Avižos, miežiai, vasariniai kviečiai, žieminiai kviečiai, žieminiai ir vasariniai rapsai, kukurūzai (siloso gamybai).
Bendrov÷je naudojami tik Lietuvos Respublikoje registruoti pesticidai. Koncentruotus pašarus UAB Upyt÷s eksperimentinis ūkis ruošia iš savo grūdinių kultūrų,
bei prid÷dami pašarų papildų pagamintų pagal užsakymą. Pašarus ruošia atvažiuojantis mobilusis malūnas.
Svarbiausias pašaras galvijams yra žoliniai pašarai. Vasarą karv÷s yra ganomos ganyklose ir papildomai šeriamos koncentruotais pašarais.
Vienai karvei UAB Upyt÷s eksperimentinis ūkis ruošia apie 8 tonas siloso. Kad pagaminti geros kokyb÷s silosą, neprarandant pašarin÷s vert÷s, reikia įvertinti daug faktorių ir griežtai laikytis silosavimo taisyklių.
Ūkis gamina žolių silosą iš liucernos ir varpinių žolių. Ankštin÷s žol÷s pjaunamos prieš žyd÷jimą, o varpin÷s plauk÷jimo faz÷s pradžioje, nors bręstant žolei daug÷ja sausųjų medžiagų, žol÷s kokyb÷ nukenčia, nes did÷ja lignino kiekis žol÷se, maž÷ja organinių medžiagų virškinamumas, apykaitin÷ energija, baltymų kiekis. Nupjovus žolę, 24 val. pavytinama ir smulkinama 2-3 cm dalel÷mis našiu smulkintuvu „Mamoot“ įterpiant bakteriologinį konservantą „Feeteks“. Silosas per 2-3 dienas suslegiamas tranš÷joje ir skubiai dengiamas speciale pl÷vele. Jeigu silosas nepakankamai susl÷gtas ir hermetiškai uždengtas, susidaro palankios sąlygos sviestarūgštiniam rūgimui.
Ūkis didelį d÷mesį skiria kukurūzų auginimui. Kukurūzai yra silosuojami vaškin÷s brandos kur būna 1 kg 260 – 360 g sausųjų medžiagų. Kukurūzai nuimami kombainu smulkintuvu, kuris susmulkina iki 0,8 cm. daleles ir sutraiško kukurūzų grūdus, kas yra labai svarbu, nes nesutraiškytų grūdų galvijai neįsisavina. Tranš÷joje yra gerai suslegiama ir sandariai uždengiama. Šį silosą po m÷nesio galima šerti galvijams. UAB Upyt÷s eksperimentinis ūkis dalyvauja šalies konkurse „Geriausio siloso gamintojas“, kur 2001 metais kukurūzų silosų gamintojų tarpe už÷m÷ antrą vietą, o 2000 metais už÷m÷ trečią vietą žolių siloso gamintojų tarpe.
Šienas – tai tradicinis žiemos pašaras, labiausiai atitinkantis galvijų fiziologines savybes. Jis yra energijos ir baltymų šaltinis. Galvijų didžiajame prieskrandyje, šeriant šienu gaminasi acto rūgštis, kurią karv÷s organizmas panaudoja pieno riebalams sintetinti. Šienas yra ruošiamas iš kultūrinių pievų ir ganyklų. Žol÷s sud÷tį sudaro varpin÷s ir ankstin÷s žol÷s. Žol÷ pjaunama jaunos brandos, kada galima gauti pilnaverčių baltymų, vitaminų ir didesn÷s apykaitin÷s energijos pašaro. Ūkis žolę pjauna su šiuolaikine diskine šienapjove. Toliau žol÷ džiovinama žolę vartant. Išdžiuvus, šienas yra
Pašarų kokyb÷s kontrol÷. Šieno, kukurūzų siloso kokybiniai rodikliai įvertinami kiekvienais metais dukart Lietuvos žemdirbyst÷s instituto analitin÷je laboratorijoje pagal ADAS metodiką. Tiriama: sausųjų medžiagų kiekis, organin÷s medžiagos virškinamumas, apykaitos energija, neapdoroti baltymai, baltymų skilimas, rūgštumas, amoniakinis azotas, fermentinių rūgščių suma.
3.2.2 Karvių laikymas
Vienas iš pagrindinių elementų, turinčios įtakos gyvulių sveikatingumui ir pieno kokybei, yra tvartas ir aplinka. Fermų teritoja aptverta, apželdinta žole. Įrengtas geros būkl÷s žvyruotas privažiavimo kelias, pastatytas pakeliamas kelio užtvaras, įrengtas dezinfekcinis barjeras. Teritorija tvarkinga, neprišiukšlinta, joje n÷ra pašalinių, gamybai nereikalingų įrengimų ar kito trukdančio gamybai inventoriaus. Teritorija kasdien valoma, šluojama. Želdiniai sutvarkyti, žol÷ reguliariai pjaunama. Mociono aikštel÷ aptverta, kietu lygiu paviršiumi ir pastoviai valoma. M÷šlas iš fermos du kartus dienoje šalinimas transporteriu į m÷šlo laikymo rezervuarą. Fermos teritorija apsodinta medžiais ir krūmais, sudaromas palankesnis tvartų aplinkos mikroklimatas. Medžiai sulaiko aplinkoje esantį triukšmą, vasaros metu apsaugo nuo karščio.
Galvijų fermoje yra taikoma tvartin÷ – ganyklin÷ laikymo sistema, kai gyvuliai žiemą yra laikomi tvarte, o šiltuoju metų laiku – ganykloje. Ši sistema pranašesn÷ tuo, kad ganymo metu sumaž÷ja darbų ūkyje, didžiąją dalį pašarų gyvuliai gauna iš kultūrin÷s ganyklos, sumaž÷ja papildomai gaminamų pašarų kiekis. Žiemą tvarte laikomos karv÷s yra pririštos, jos įpranta prie savo vietos ir šalia stovinčių gyvulių. Taikomas saitinis laikymo būdas, karv÷s tvartuose yra rišamos. Taip laikomos karv÷s šeriamos ir melžiamos stov÷jimo vietose, tod÷l galima taupyti pašarus tiksliai normuojant pagal kiekvieno gyvulio produktyvumą. Vienoje iš fermų yra melžiama melžimo aikštel÷je, tada karves reikia paleisti melžimui ir v÷l pririšti po melžimo. Kiekviena karv÷ per visą tvartinį laikotarpį turi pastovią, ramią š÷rimo ir gul÷jimo vietą bei tas pačias kaimynes ir d÷l to mažiau patiria stresų. Iš karvių primelžiama daugiau pieno, sumaž÷ja pašarų poreikis, tačiau padid÷ja pieno gamybos darbo sąnaudos.
Pagal karvių pririšimo būdą yra taikomas ilgas pririšimas, kai galvijai gul÷dami visu kūnu yra guoliaviet÷je. Pririštų karvių tvarte svarbu įrengti tinkamo ilgio perdarynes. Gyvuliams šerti yra įrengtos ÷džios (Stultiškių fermoje) arba š÷rimo stalas (Vinkšn÷nų fermoje). Š÷rimo takų plotis galvijų laikymo patalpose turi atitikti naudojamų pašarų dalinimo įrenginių matmenis, tačiau takai turi būti ne siauresni kaip:
- š÷rimo takai (esant ÷džioms) 1,0 m - š÷rimo stalai 1,5 m
Guoliaviet÷s gausiai kreikiamos. Kraikui naudojami šiaudai. Karv÷s paprastai šeriamos du-tris kartus per dieną. Pašarai atgabenami rankiniais vežim÷liais, traktoriniais. Esant saitiniam laikymui, viena viendubenin÷ automatin÷ girdykla įrengiama dviem perdaryn÷se pririštiems galvijams. M÷šlid÷s yra neatskiriama fermos komplekso dalis, tod÷l statomos prie gyvulininkyst÷s pastatų. Karvidžių sanitarinis stovis didele dalimi pri-klauso nuo tinkamo m÷šlo tvarkymo. M÷šle yra didelis kiekis ligas sukeliančių mikroor-ganizmų, galinčių pakenkti žmonių ir gyvulių sveikatai. Pašalintas iš tvartų m÷šlas laikomas prie tvarto įrengtoje m÷šlid÷je, kurioje jis kaupiamas.
3.3 KARVIŲ MELŽIMAS
Vinkšn÷nų karvių fermoje melžimui naudojami 6 vnt aukštos kokyb÷s „Milk Master“ melžimo aparatai (6 pav). „Milk Master“ pradeda melžti, esant žemam vakuumo lygiui su masažavimo pulsacija, ir tai švelniai stimuliuoja karvę. Prasid÷jus pagrindinei pieno t÷kmei, įrenginys persijungia į pagrindinę melžimo fazę su normaliu melžimo vakuumu bei pulsavimu greitam ir efektyviam išmelžimui. „Milk Master“ gali rodyti savo ekrano langelyje primilžį, pieno srautą arba melžimo laiką. Keturios indikatorin÷s lemput÷s rodo atskiras melžimo stadijas. Melžimui baigiantis, pradeda mirks÷ti prietaiso viršuje esanti raudona lemput÷. Duomenys apie primelžius ir pieno srauto lygį parodo bandos būklę. Staigiai sumaž÷jęs primilžis gali būti pirmas rujos ar ligos požymis.
Primilžių duomenys labai naudingi raciono keitimo poveikiui steb÷ti laktacijos pradžioje. Melžimo procesą palengvina automatiškas kolektoriaus nu÷mimas. „Milk Master“ melžimo aparatas kontroliuoja šį nu÷mimą. Kai tik kolektorius nuimamas nuo
Pienui atšaldyti naudojamas uždaro tipo aušintuvas Alfa Laval Agri DX/B. Buitin÷se patalpose pastatytas šaldytuvas kontroliniams m÷giniams laikyti.
Šaldymo patalpos: patalpose sumontuotas uždaras „DeLavaL“firmos šaldytuvas (5 pav).
5 pav. 6 pav.
Melžiamos ne iš eil÷s stovinčios karv÷s, o kas antra. Iš pradžių melžti ruošiama karv÷, esanti kair÷je arba dešin÷je vakuumo kranelio pus÷je, ir, užmovus melžiklius, einama ruošti karv÷s tešmenį prie kito vakuumo kranelio, ir taip toliau, priklauso su keliais melžtuvais melž÷ja dirba. Tik baigus melžti pirmąją karvę ir numovus nuo jos spenių melžiklius, melžimui ruošiama kita šalia stovinti karv÷. Paruošus jos tešmenį, ant spenių iš karto maunami melžikliai. Tada stebima trečios karv÷s melžimo eiga. Procesas kartojamas, kol pamelžiamos visos karv÷s.
7 pav. Melžimas į pieno liniją [7]
Kontrolinis karvių melžimas. Kontrolinis karvių melžimas pieno kiekiui ir jo riebumui nustatyti atliekamas kartą per m÷nesį. Melžiant į pieno linijas, pieno kiekį galima registruoti individualiu pieno skaitikliu. Naudojant pieno skaitiklius, melž÷jai
lengviau dirbti, nereikia kibirais nešioti pieno. Melž÷jos dirba įprastu darbo ritmu, tik, pamelžus kiekvieną karvę, keičia melžimo skaitiklio menzūras. Jos pilną pieno menzūrą išima iš skaitiklio ir pakabina ant vakuumo vamzdžio, o į jos vietą įstato tuščią ir melžia kitą karvę. Kontrolinio melžimo metu selekcininkas turi prieiti prie kiekvienos karv÷s, užrašyti pieno kiekį, paimti pieno pavyzdį riebumui nustatyti ir, iš menzūros išpylęs pieną, menzūrą pakabinti atgal. Taip organizuojant kontrolinį karvių melžimą, neužtrunka melžimas ir gaunama mažesn÷ pieno kiekio ir riebumo paklaida. Paveikslyje (8 pav.) matome atliekamo kontrolinio melžimo darbo stalą [15].
8 pav. Fermoje atliekamo kontrolinio melžimo darbo stalas
Vienoje iš ūkio fermų (Stultiškių) 2009 metais rugs÷jo 20 dieną buvo atidaryta karvių melžimo aikštel÷. Tai 24 vietų šonas prie šono tipo melžimo aikštel÷. Šioje melžimo aikštel÷je karv÷s stovi užpakaliu į melž÷ją. Sueina pro vienus vartelius, o išeina visos kartu arba grupel÷mis. Melžiama greitai, melž÷ja mažiau pavargsta ir gaunamas geresn÷s kokyb÷s pienas. Melžiant melžimo aikštel÷je yra mažesn÷s darbo ir laiko sąnaudos, be to, teigiamai veikia karvių bandos sveikatingumą. Tokiu atveju karv÷s yra sugrupuojamos pagal pieno atleidimo greitį, melžimo trukmę, produkcijos kiekį.
3.4 PRIEAUGLIO AUGINIMO TECHNOLOGIJOS
Veršiavimosi patalpa. Ūkyje karv÷s veršiuojasi tolygiai per visus metus. Yra atskira patalpa karv÷ms prieš veršiavimąsi ir veršiavimosi metu (9 pav.). Patalpa – šviesi, šilta, švari, gerai v÷dinama bei gausiai pakreikta sausais šiaudais. Sveiko galvijų prieauglio išauginimas priklauso nuo gerų karvių laikymo ir priežiūros sąlygų, optimalaus aps÷klinimo ir užtrūkinimo laiko, š÷rimo gausumo ir visavertiškumo.
9 pav. Veršiavimosi patalpa
Veršelių auginimas. Ką tik atvesti veršeliai beveik neturi imunoglobulinų, kurie jų organizmą saugo nuo bakterijų ir virusų. Apsiveršiavusios karv÷s krekenose šių globulinų yra daug ir ką tik atvestas veršelis juos lengvai pasisavina. Per 2 pirmąsias valandas po atvedimo veršeliui per 3-4 kartus yra sugirdoma po 1-1,5 litrus švarių, ką tik pamelžtų pačių pirmųjų krekenų.
Gavusiems krekenų veršeliams toliau girdo pienu čiulptuv÷liu, nes šiuo būdu pienas patenka į šliužą natūraliai, tarsi žindant karv÷s tešmenį.
Kad veršelis augtų sveikas, jį reikia tinkamai šerti ir prižiūr÷ti. Baigus girdyti krekenomis, pradedama girdyti pienu arba jo pakaitalu ( pav.10, 11).
10 pav. 11 pav.
Atvesti veršeliai fermoje laikomi indivudualiuose profilaktoriumo garduose, kur tame pačiame tvarte yra laikomos ir melžiamos karv÷s.
20-30 dienų sveiki veršeliai iš individualių gardelių perkeliami į gausiai kreikiamus grupinius gardus, kur yra laikoma po 8 – 10 veršelių. Gardai įrengiami tame pačiame tvarte, kur laikomos karv÷s.
Veršeliai paprastai girdomi pienu ar jos pakaitalais iki 4 m÷nesių amžiaus,tod÷l prie kiekvieno gardelio iš tako pus÷s įrengiami loveliai koncentruotiems pašarams.
Veršeliai yra jautresni aplinkos sąlygomis negu suaugę gyvuliai. Ypač svarbu sudaryti tinkamas mikroklimato sąlygas veršeliams girdymo periodu.
Prie augalin÷s kilm÷s pašarų veršeliai pratinami nuo 5 – 7 amžiaus dienos. Nuo šio laikotarpio veršelių ÷džiose bei loveliuose nuolat yra kokybiško smulkaus šieno, pagaminto iš vertingiausios žol÷s. Veršeliai šeriami varpinių ir ankštinių augalų šienu. Kai veršeliai pradedami pratinti prie augalinių pašarų, jiems 1 – 2 kartus per dieną duodama švaraus 15 - 20ºC temperatūros vandens. Nuo 10 – 15 dienos švaraus vandens duodama iki soties. Vanduo skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, pagerina maisto medžiagų virškinamumą bei pasisavinimą. Buliukai nuo telyčaičių atskiriami jiems sulaukus 4 m÷nesių [3].
Veislinių telyčių auginimas yra svarbi pieno gamybos technologijų grandis. Veislinių telyčių auginimo periodai:
• nuo gimimo iki 3 m÷n. amžiaus (girdymo); • nuo 3 iki 6 m÷n. amžiaus;
• nuo lytinio subrendimo iki apvaisinimo; veršingumo.
Telyčios lytiškai subręsta, kai pasiekia 40 proc. suaugusio gyvulio svorio Subrendusios ir gerai išsivysčiusios telyčios s÷klinamos 14–16 m÷n. amžiaus, kai jų svoris siekia apie 60 proc. suaugusių karvių svorio. Pirmojo apsiveršiavimo metu pirmaveršių svoris būna 80–85 proc. suaugusių gyvulių svorio.
Vyresn÷s kaip 6 m÷nesių telyčios tvarte yra laikomos palaidos su iš÷jimu į mociono aikštelę. Fermoje yra taikomas boksinis telyčių laikymas. Nuo 6 iki 12 m÷n. amžiaus telyčioms intensyviai auga kaulai ir raumenys, tai jos ūkyje šeriamos palyginti gausiai, gerais pašarais. Vyresnių telyčių racionuose didinamas stambiųjų bei sultingųjų ir mažinamas koncentruotųjų pašarų kiekis. Per parą vienai telyčiai vidutiniškai sušeriama 2 – 3 kg šieno, apie 10 kg siloso, iki 1,5 kg koncentratų. Nuo 12 iki 24 m÷n. amžiaus vidutiniškai per parą yra sušeriama 3 – 4 kg šieno, apie 15 kg siloso, iki 2 kg koncentratų.
Svarbiausi stambių ir vidutinių veislių telyčių auginimo kriterijai: • amžius pirmojo apsiveršiavimo metu (24–25 m÷n.);
• amžius lytinio subrendimo metu (9–11 m÷n.); • amžius s÷klinimo metu (14–16 m÷n.);
• genetika;
• š÷rimo ir laikymo sąlygos.
Ūkyje buliukai yra laikomi pririšti. Nuo 6 iki 12 m÷n. veisliniams buliukams tvartiniu laikotarpiu per parą sušeriama po 2 - 3 kg koncentratų, 100 kg gyvulio svorio – po 1,6-1,8 kg šieno ir po 3-4 kg šakniavaisių arba siloso. V÷liau buliukai yra parduodami veislininkyst÷s įmon÷ms.
4. TYRIMO DUOMENŲ APIBENDRINIMAS
Apžvelgus Lietuvoje esančių pieno ūkių pad÷tį teigtina, kad vyrauja smulkių karvių bandos, kuriose laikoma 1 – 2 karv÷s. Mažiausia yra stambių bandų, kuriose yra daugiau nei 50 karvių. Didžiausią kontroliuojamų bandų dalį sudaro bandos, kuriose laikoma 5 – 10 karvių.
Didžiausias galvijų laikytojų skaičius buvo Kauno (16,324 tūkst.), Vilniaus (14,601 tūkst.) ir Šiaulių (14,501 tūkst.) apskrityse. Tuo tarpu daugiausia galvijų buvo laikoma Šiaulių (99,480 tūkst. vnt.), Kauno (96,708 tūkst. vnt.) bei Taurag÷s (93,603 tūkst. vnt.) apskrityse.
Pateikus UAB Upyt÷s eksperimentinio ūkio karvių bandos produktyvumo dinamiką per 2005-2009 metus, ir palyginus su Panev÷žio rajono duomenimis, pasteb÷ta, kad šios bandos yra labai geras karvių genetinis potencialas, bei produktyvumas lenkia viso rajono bendrą produktyvumo vidurkį. Įrodyta, kad pasirinktame ūkyje produktyviausios per laktaciją ir per metus buvo Lietuvos žalųjų ir Švedijos žalmargių veislių karv÷s.
Apibūdinus Lietuvos žalųjų, Švedijos žalmargių bei Pieninių - m÷sinių simentalių karvių eksterjero įvertinimus pasirinktame ūkyje ir padarius išvadą, galima teigti, kad šių veislių karv÷s yra stiprios konstitucijos, kūnas proporcingas, gili ir plati krūtin÷, plati nugara, plačios keteros. Jos yra gerai išreikšto pieninio tipo, tačiau jų galūn÷s yra silpnesn÷s, turi daugiau trūkumų.
Išanalizavus UAB Upyt÷s eksperimentinio ūkio veislinių telyčių ir karvių š÷rimą ir palyginus kokią įtaką turi š÷rimas melžiamų karvių produktyvumui, lyginant su kitais veiksniais (laikymas, veislininkyst÷) pasteb÷ta, kad š÷rimas turi daugiausiai įtakos melžiamų karvių produktyvumui. Yra teigiama, kad norint tinkamai šerti reikia subalansuoti racionus. Karv÷s turi gauti reikiamą kiekį pagrindinių maisto medžiagų, subalansuotų tinkamu santykiu, atsižvelgiant į laktacijos laikotarpį. Telyčioms racionai sudaromi pagal amžiaus grupes.
IŠVADOS
1. Analizuojamame Upyt÷s eksperimentiniame ūkyje melžiamos karv÷s laikomos Vinkšn÷nų 100 vietų bei Stultiškių 400 vietų tvartuose. Karvid÷se melžiama į pieno liniją, m÷šlas šalinamas buldozeriu, pašarai išdalijami antžeminiais vežim÷liais. Vasarą karv÷s ganomos prie fermos esančiomis kultūrin÷se ganyklose, melžimui pargenamos į tvartą , kur joms kartu atiduodami koncentratai. Karv÷s tvarte laikomos pririštos , stov÷jimo vietose sumontuoti pririšimo saitai, grupinis gyvulių paleidimas, automatin÷s girdyklos. Fermoje įrengta moderni pieno melžimo ir šaldymo Alfa- Deleval įranga, pienas realizuojamas aukščiausios rūšies.
2. Veislinių galvijų prieauglis laikomas 100 vietų Vinkšn÷nų veršid÷je bei 200 vietų Stultiškių tvarte. Veršeliai kol yra girdomi motinos pienu laikomi šalia įrengtuose gardeliuose. Taip pat yra įrengti gardai palaidam veršelių laikymui, automatin÷s girdyklos, m÷šlas šalinamas traktoriniu buldozeriu. Veršid÷je yra įrengta patalpa laikyti veršingas ir užtrūkusias karves. Veršeliai perkelti iš fermų, kol girdomas pieno pakaitalas, girdomi kompiuterizuotai, pašarai išdalijami antžeminiais vežim÷liais.
3. Veislin÷s s÷klinamo amžiaus ir veršingos telyčios yra laikomos Memenčių 100 vietų tvarte. Aps÷klintos ir patikrintos telyčios ir toliau laikomos tame pačiame tvarte. Likus 1,5-2 m÷n. iki apsiveršiavimo telyčios išvežamos į karvidę.
4. Bendrov÷ yra patvirtinta Lietuvos žalųjų ir Švedijos žalmargių galvijų veislynu. Išaugintos šių veislių telyčios bei Švedijos žalmargių buliukai parduodami Lietuvos galvijų augintojams.
5. Kadangi ūkis yra pelno siekianti įmon÷, taikomi pagrindiniai pieno gamybos ir karvių produktyvumo didinimo keliai: karv÷s s÷klinamos gerai įvertintų bulių sperma, vykdoma produktyvių karvių ir telyčių atranka, įvežami produktyvūs veisliniai gyvuliai iš užsienio, prieauglis bei melžiamos karv÷s šeriamos pilnaverčiais pašarais.
6. Kadangi ūkyje pieno gamyba yra perspektyvi, siūloma karvių skaičių didinti iki 400. Rekonstruoti Vinkšn÷nų fermos karvių tvartą pertvarkant į palaidų laikymą ir įrengiant melžimo aikštelę. Intensyvinti karvių atranką pagal baltymų kiekį piene. Daugiau D÷mesio skirti parenkant bulius į jų motinų ir tolimesnių prot÷vių baltymų kiekį piene ir jų susiderinimą su pieno riebumu.
7. Karvių š÷rimui tvartiniu laikotarpiu ruošti pašarų mišinius. Atsisakyti karvių š÷rimo koncentruotais pašarais melžimo metu.
SUMMARY
Analysis of the technology of milk production in Ltd Experimental Farm of Upyt÷ JURGITA LUKOŠEVIČIŪTö
LITHUANIAN VETERINARY AKADEMY
FACULTY OF ANIMAL HUSBANDRY TECHNOLOGY ANIMAL HUSBANDRY CATHEDRAL
Master’s work is carried out on 2008 09 01 – 2010 03 15 in Cattle-Breeding Department of Lithuanian Veterinary Academy and in Ltd Experimental Farm of Upyt÷, in district of Panev÷žys.
Tutor of Master work: Prof. habil.. dr. Č. Jukna
Structure of the paper: Master’s paper, written in Lithuanian, consist of: introduction, 3 main sections, summing-up of the research data, conclusions, summary in English, bibliography, in which are 36 sources.
Work size: 44 pages, 19 tables and 11 pictures.
Aim of the paper: to do the analysis of technologies of milk production in Ltd Experimental Farm of Upyt÷ and make suggestions to improve it.
Objectives of the paper: to analyze the structure of the herd of cattle of the farm; to do analysis of cows’ productivity; to do analysis of cows feeding and keeping technologies; to analyze technology of breeding pedigree heifers; to make suggestions to improve the technology of milk production.
Results of the paper: in the analyzed Experimental Farm of Upyt÷ dairy cows are kept in houses of Vinkšn÷nai 100 places and Stultiškiai 400 places. In cow-houses cows are milked into milk line, cow-dung is removed by bulldozer, fodders are given out by overground carts. In summer cows are grazed in cultivated pastures, situated by the farm, for milking they are brought into the cow-house, where concentrates are given for them. In cow-house cows are kept chained up, in standing places are assembled chaining-up tethers, cattle group release, automatic watering-places. In the farm modern milking and Alfa- Deleval refrigerating equipment of milk is assembled, milk is realised of the highest quality.
