LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ VEISIMO IR MITYBOS KATEDRA
Simona Navakaitė
BULIŲ REPRODUKTORIŲ ĮVERTINIMAS
PAGAL SELEKCIONUOJAMUS POŽYMIUS
MAGISTRO DARBAS
Darbo vadovas: Doc. Dr. Renata Japertienė
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Bulių reproduktorių įvertinimas pagal selekcionuojamus požymius”:
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
2015-03-13 Simona Navakaitė __________
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2015-03-13 Simona Navakaitė __________
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO 2015-03-13 Doc. Dr. R. Japertienė __________
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2015-03-13 Prof. dr. Vida Juozaitienė __________
(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
__________
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus ) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
__________
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
__________
TURINYS SANTRUMPOS...3 SANTRAUKA...4 SUMMARY...5 1. ĮVADAS...6 2. LITERATŪROS APŽVALGA...8
2. 1. PIENINIŲ GALVIJŲ SELEKCIJA...8
2.2. GALVIJŲ GENOMINIS VERTINIMAS...12
2.3. GENETINIO VERTINIMO BLUP METODU SISTEMA...12
2.3.1. Eksterjero rodiklių vertinimas...17
2.3.2. Tešmens sveikumo vertinimas...18
2.3.3. Produktyvumo rodiklių vertinimas...20
2.3.4. Vertinimas pagal reprodukcines savybes...23
3. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA...25
4. TYRIMŲ REZULTATAI...27
4.1. LIETUVOJE NAUDOJAMŲ BULIŲ SELEKCIONUOJAMŲ POŽYMIŲ VIDUTINĖS VEISLINĖS VERTĖS...27
4.2. LIETUVOS JUODMARGIŲ POPULIACIJOS BULIŲ VEISLINIŲ VERČIŲ PAGAL SELEKCIONUOJAMUS POŽYMIUS PALYGINIMAS...33
4.2.1. Lietuvos juodmargių populiacijos bulių veislinių verčių pagal produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene požymius palyginimas...33
4.2.2. Lietuvos juodmargių populiacijos bulių veislinių verčių pagal eksterjero rodiklius palyginimas...35
4.2.3. Lietuvos juodmargių populiacijos bulių veislinių verčių pagal reprodukcines savybes palyginimas...38
4.2.3.1. Lietuvos juodmargių populiacijos bulių veislinių verčių pagal reprodukcines savybes bendrojo indekso palyginimas...38
4.3.2.2. Lietuvos juodmargių populiacijos bulių veislinių verčių pagal laikotarpį tarp apsiveršiavimų palyginimas...39
4.3.3.3. Lietuvos juodmargių populiacijos bulių veislinių verčių pagal servis periodą palyginimas...41
4.3. LIETUVOS ŽALŲJŲ IR ŽALMARGIŲ POPULIACIJOS BULIŲ VEISLINIŲ VERČIŲ PAGAL SELEKCIONUOJAMUS POŽYMIUS PALYGINIMAS...43
4.3.1. Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos bulių veislinių verčių pagal produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene požymius palyginimas...43
4.3.2. Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos bulių veislinių verčių pagal eksterjero rodiklius palyginimas...45
4.3.3. Lietuvos žalųjų ir žalmargių bulių veislinių verčių pagal reprodukcines savybes palyginimas...48
4.3.3.1. Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos bulių veislinių verčių pagal reprodukcines savybes bendrojo indekso palyginimas...48
4.3.3.2. Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos bulių veislinių verčių pagal laikotarpį tarp apsiveršiavimų palyginimas...49
4.3.3.3. Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos bulių veislinių verčių pagal servis periodą palyginimas...51
5. REZULTATŲ APTARIMAS...53
6. IŠVADOS...57
7. LITERATŪRA...58
SANTRUMPOS BLUP- geriausia linijinė nešališka prognozė ICAR – tarptautinis galvijų duomenų komitetas INTERBULL - Tarptautinė bulių vertinimo tarnyba JAV- Jungtinės Amerikos valstijos
NAV - Šiaurės šalių (Danija, Norvegija, Švedija, Suomija) genetinis vertinimas NMT indeksas – Šiaurės šalių bendras vertės indeksas
PRI – produktyvumo indeksas
SCC – somatic cells count (somatinių ląstelių skaičius) SLI – somatinių ląstelių skaičiaus piene indeksas SLS - somatinių ląstelių skaičius piene
SANTRAUKA Autorius: Simona Navakaitė.
Darbo vadovas: doc. dr. Renata Japertienė.
Darbo pavadinimas: Bulių reproduktorių įvertinimas pagal selekcionuojamus požymius
Darbo apimtis ir struktūra: 63 lapai, 22 lentelė, 24 paveikslai, 6 priedai, 41 literatūros šaltinis. Darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvoje naudojamų bulių veislines vertes pagal selekcionuojamus požymius ir jų kaitą skirtingų vertinimų metu.
Darbo uždaviniai: Išanalizuoti Lietuvoje naudojamų bulių veislines vertes pagal produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus, eksterjero bei reprodukcinius rodiklius ir jų kaitą skirtingų vertinimų metu. Išanalizuoti Lietuvos juodmargių ir žalųjų bei žalmargių populiacijos bulių veislines vertes pagal selekcionuojamus požymius ir jų kaitą skirtingų vertinimų metu.
Tyrimo atlikimo vieta: Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2011-2014 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos Akademijos Gyvūnų veisimo ir mitybos katedroje. Ištirta 86 bulių reproduktorių (47 Lietuvos juodmargių ir 39 Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos) veislinės vertės skirtingų vertinimų metu.
Tyrimo rezultatai: Tirtų Lietuvos galvijų populiacijų bulių veislinių verčių pagal selekcionuojamus požymius skirtingų vertinimų metu dinamika priklausė nuo kasmet kintančių populiacijų vidutinių rodiklių ir reproduktorių dukterų skaičiaus didėjimo. Tirtų Lietuvos žalųjų galvijų populiacijos veislinė vertė pagal bendrą SLS piene per tirtą laikotarpį sumažėjo 8,09 proc., o juodmargių populiacijos bulių sumažėjo 5,37 proc., pagal bendrą eksterjero indeksą - Lietuvos žalųjų galvijų populiacijos veislinė vertė sumažėjo 3,68 proc., o juodmargių populiacijos bulių padidėjo 1,39 proc., pagal bendrą reprodukcijos indeksą - Lietuvos žalųjų galvijų populiacijos veislinė vertė padidėjo 1,80 proc., o juodmargių populiacijos bulių padidėjo 2,35 proc. Holšteinų veislės bulių veislinė vertė pagal bendrą indeksą produktyvumo ir SLS piene sumažėjo 2,99 proc., Lietuvos juodmargių sumažėjo - 6,44 proc., o Vokietijos juodmargių sumažėjo - 6,89 proc. Lietuvos juodmargių veislės bulių veislinė vertė pagal bendrą eksterjero indeksą sumažėjo 1,86 proc., Holšteinų sumažėjo 0,88 proc., o Vokietijos juodmargių 1,88 proc. padidėjo. Lietuvos juodmargių veislės bulių veislinė vertė pagal bendrą reprodukcijos indeksą sumažėjo 0,56 proc., Holšteinų sumažėjo 3,70 proc., o Vokietijos juodmargių 7,96 proc. padidėjo. Švedijos žalųjų veislės bulių veislinė vertė pagal bendrą produktyvumo ir SLS piene indeksą sumažėjo 6,65 proc., Anglerų sumažėjo – 7,81 proc., Danijos žalųjų sumažėjo – 9,15 proc. Danijos žalųjų veislės bulių veislinė vertė pagal bendrą eksterjero indeksą sumažėjo 1,45 proc., Anglerų sumažėjo – 5,08 proc., Švedijos žalųjų sumažėjo – 7,78 proc. Anglerų veislės bulių veislinė vertė pagal bendrą reprodukcijos indeksą padidėjo 2,60 proc, Danijos žalųjų padidėjo – 3,74 proc., Švedijos žalųjų padidėjo – 2,23 proc.
SUMMARY Author: Simona Navakaitė.
Tutor: doc. dr. Renata Japertienė.
Master thesis: Evaluation of cattle breeding values by selective traits
Structure of the Paper: Introduction, Review of Literature, Methods of Investigation, Results and Discussion, Conclusions. List of Literature consists of 41 sources. Volume of the Paper: 63 pages, including 22 tables, 24 pictures and 6 appendixes.
Aim of the final Paper: to analyze evaluation bull breeding values in Lithuania by selective traits and their turnover during different evaluations.
Tasks of the Final Paper: to analyze evaluation bull breeding values in Lithuania by productivity, somatic cell count, conformation and fertility traits and their turnover during different evaluations. To analyze evaluation of black&white and red&white bulls population breeding values by selective traits and their turnover during different evaluations. The Research Paper was performed at the Academy of Veterinary of the University of Health and Sciences of Lithuania from 2011 to 2014. It was analyzed 86 bull‘s cattle (47 black&white and 39 red&white bulls population in Lithuania) breeding values during different evaluations. Research results: The turnover of evaluated breeding values by selective traits of bulls in Lithuania was mainly to bull‘s population evaluation average traits and influenced by cattle increase. Red&white cattle breeding value in Lithuania by SCC trait decreased by 8,09 proc.. Black&white cattle breeding value by SCC in milk decreased by 5,37 proc. as well. Red&white cattle in Lithuania breeding value of common conformation index decreased by 3,68 proc., while black&white cattle breeding value of common conformation index increased by 1,39 proc.. Red&white cattle in Lithuania breeding value of common fertility index increased by 1,80 proc., while black&white cattle in Lithuania breeding value of common fertility index increased by 2,35 proc. Holstein‘s cattle breeding value of productivity and SCC in milk traits decreased by 2,99 proc.; Lithuania‘s black&white breeding value decreased by 6,44 proc. and Germany‘s black&white cattle breeding value decreased by 6,89 proc. in line with. Lithuania‘s black&white cattle breeding value of common conformation traits decreased by 1,86 proc., in line with Holstein’s cattle decreased 0,88 proc.t, while Germany’s black&white cattle breeding value increased by 1,88 percent. Lithuania‘s balck&white cattle breeding value of fertility traits decreased by 0,56 percent, in line with Holstein‘s cattle fertility value decreased by 3,70 proc., while Germany‘s black&white cattle fertility index value increased by 7,96 proc.. Swedish red&white cattle breeding value of common productivity and SCC in milk traits decreased by 6,65 percent, in line with Angler‘s cattle decreased by 7,81 proc. and Danish red&white cattle index value decreased by 9,15 proc.. Breeding value in Lithuania red&white cattle of common conformation decreased: Danish red&white cattle by 1,45 proc., Angler‘s cattle by 5,08 proc. and Swedish red&white cattle by 7,78 proc.. Breeding value of fertility traits in Lithuania‘s red&white cattle increased: Angler‘s cattle index increased by 2,60 proc., in line with Danish red&white cattle increased by 3,74 proc. and Swedish cattle index value increased by 2,23 proc..
2. ĮVADAS
Jau nuo senų laikų ūkininkai naudojo įvairius metodus, kad išsirinktų geriausius bulius bandos atnaujinimui. Tokia atranka buvo subjektyvi, vykdoma vieno ar kelių ūkių bandose. Atsiradus sėklinimui, atrinkto buliaus sperma pradėta naudoti ne kelioms karvėms, bet keliems ar keliolikai tūkstančių karvių. Todėl atsidaro galimybė tikslingai nustatyti buliaus veislinę vertę. (Dr. Peter Doubravsky., 2012.).
Valstybių, kuriose pieninė galvijininkystė pasiekusi aukštų rezultatų (JAV, Izraelis, Kanada, Švedija, Olandija ir kt.), ūkininkai rūpinasi ne tik diegti naujas šėrimo ir laikymo technologijas, bet ir atlikti veislinį – selekcinį darbą formuojant atitinkamą karvių kūno sandarą. Tik iš aukštų, stambių, gilaus kūno, su gerai išvystyta krūtine pieno tipo karvių, kurios gali suvirškinti daug pašarų, galima primelžti daug pieno.
Siekiant padidinti pieno produkciją pagrindinis metodas - grynakraujų gyvulių veisimas, panaudojant pasaulinio genofondo vertingų tėvinių veislių genotipus - Holšteinų, Švicų, Anglerų, Airšyrų. Pastaruoju metu Lietuvos juodmargių, žalmargių ir žalųjų galvijų gerinimo tikslas – pieningumo ir pieno sudėties gerinimas. (www.milkproduction.com, Žiūrėta 2012-10-04). Gyvulių įvertinimas BLUP (The Best Linear Unbiased Prediction – Geriausia linijinė nešališka prognozė) metodu, suteikia galimybę su mažiausia paklaida nustatyti genetinę gyvulių vertę ir ženkliai padidina selekcijos efektyvumą.
Bandoms parenkami buliai, gerinantys karvių pieningumą ir pieno sudėtį bei atitinkamus kūno sandaros – eksterjero požymius, sąlygojančius produktyviųjų savybių gerėjimą, ilgaamžiškumą, tešmens rezistentiškumą mastitui. Vadovaujantis genetinio vertinimo metodikomis nustatoma bulių veislinė vertė pagal produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus karvių piene požymius naudojant atsitiktinės regresijos kontrolės dienos modelį bei pagal reprodukcijos, ūkinio naudojimo trukmės ir eksterjero požymius naudojant BLUP metodą. (http://www.vic.lt/?mid=493, prieiga 2013. 11. 29)
Lietuvos juodmargių karvių genetinis produktyvumo potencialas didinamas veisiant galvijus linijomis, bei mažesnio produktyvumo linijas nuosekliai keičiant produktyvesnėmis, kartu siekiant išvesti naujas, produktyvesnių ir geresnėmis veislinėmis savybėmis gyvulių linijas (Paleckaitis ir kt., 2002). Pieninių galvijų bandos pelningumą veikia bandos produktyvumas ir reprodukcija. Reprodukcinėms savybėms įtaką daro daugelis genetinių ir negenetinių veiksnių. Siekiant padidinti pieninių karvių produktyvumą, veislei gerinti naudojami buliai, genotipe turintys didelę dalį Holšteino veislės genų. (Petraškienė R. Miceikienė I.,2006.).
Pieninių karvių veislei gerinti Lietuvoje intensyviai naudojami Holšteino veislės genų turintys buliai. Šio selekcinio darbo rezultatas – produktyvi karvė, kurios neveršingumo (servis) periodas, sėklinimo indeksas ir laikotarpis tarp veršiavimųsi yra didesni nei karvių, negerintų Holšteino veislės genais ir dėl to mažiau produktyvių. (Petraškienė R. Miceikienė I.,2006.,)
Darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvoje naudojamų bulių veislines vertes pagal selekcionuojamus požymius ir jų kaitą skirtingų vertinimų metu.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti Lietuvoje naudojamų bulių veislines vertes pagal produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus, eksterjero bei reprodukcinius rodiklius ir jų kaitą skirtingų vertinimų metu. 2. Išanalizuoti Lietuvos juodmargių populiacijos bulių veislines vertes ir jų kaitą skirtingų vertinimų metu pagal:
a) produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene rodiklius, b) eksterjero rodiklius,
c) reprodukcinių rodiklius.
3. Išanalizuoti Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos bulių veislines vertes ir jų kaitą skirtingų vertinimų metu pagal:
a) produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene rodiklius, b) eksterjero rodiklius,
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2. 1. PIENINIŲ GALVIJŲ SELEKCIJAPastaraisiais metais Lietuvoje intensyviai pertvarkomas galvijų selekcijos darbas, grindžiant jį naujausiomis gyvulių veislininkystės technologijomis, didinamas pieninių galvijų genetinis potencialas, kuriamos tobulesnės pašarų ruošimo, gyvulių šėrimo bei laikymo technologijos, vis labiau specializuojama ir koncentruojama pieno gamyba (Saikevičius K., Juozaitienė V., 2004 Gaidžiūnienė N., Meškauskienė S., 2007).
Selekcija glaudžiai siejama su evoliucija. Natūrali atranka veikia remiantis taip vadinamu tinkamumu, kas tiksliau vadinama gyvybingumu ir reprodukcijos sėkme. (Danell O. 1990, Persaund, P., and Simm, G., 1991b). Planingai dirbant veislininkystės darbą, Lietuvoje buvo išvestos Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų veislės. Abiejų veislių gyvulių produktyvumas ir kitos ūkinės savybės beveik vienodos. Karvės pieningos, jų genetinis produktyvumo potencialas gan didelis (Bendikas ir kt., 2001).
Keletą pastarųjų dešimtmečių tiek pieninėje, tiek mėsinėje galvijininkystėje selekcija buvo vykdoma, didinant jų produktyvumą, siekiant sukurti didesnės genetinės vertės veislių gyvulius, kurių auginimas būtų efektyvesnis ir duotų didesnę naudą ateities kartoms. Svarbiausi veiksniai, lemiantys sėkmingą galvijų selekcijos procesą, yra bulių vertinimas ir aukštos veislinės vertės bulių spermos naudojimas (Gaidžiūnienė, Meškauskienė, 2007).
Karvių bandų selekcija buvo vykdoma daugiausiai šiomis kryptimis: bendro kūno sudėjimo ir pieningumo požymių gerinimas, galūnių tvirtumo ir stovėsenos gerinimas, tešmens morfologinių ir fiziologinių savybių gerinimas (Juozaitienė ir kt., 2005). Ypač ženklus produktyvumo padidėjimas pasiektas pieninėje galvijininkystėje. Tokią sparčią pažangą lėmė genetiniai veiksniai (Buckley, et al., 2000).
Tam, kad tiksliai nustatyti gyvulių veislinę vertę, reikia žinoti kokiam tikslui gyvuliai bus vertinami ir kokie fenotipiniai rodikliai bus naudojami. Visų pirma, reikia nustatyti veisimo tikslą, tai yra žinoti, kokius požymius siekiama pagerinti. Labai svarbus rodiklis yra ekonominė požymių vertė. Tam svarbu žinoti kokį ekonominį efektą duos vieno ar kito požymio pagerėjimas ar pablogėjimas. Taip pat svarbu nustatyti skirtumą tarp tikrosios veislinės vertės bei nustatomosios (Strandberg, E., 1986).
Lietuvoje dominuoja juodmargių galvijų veislės. Tačiau jų skaičius mažėjo nuo 2008 iki 2013 metų, o nuo 2013 metų pradėjo didėti. Žalųjų ir žalmargių galvijų skaičius mažėjo nuo 2008
iki 2012 metų, o didėjo nuo 2012 m. Galvijų mišrūnų skaičius nuo 2008 iki 2012 metų mažėjo, o nuo 2012 pradėjo didėti. (žr. 1, 2 lenteles) (Apyskaita 76, 2014).
1 lentelė. Galvijų skaičius Lietuvoje 2008 – 2015 metais.
Data Visų veislių Juodmargių veislių Žalųjų veislių veislių Kitų Mėsinių veislių Mišrūnų
2015 01 731167 451592 130609 8544 23939 116481 2014 01 710289 449539 129451 7835 19860 103603 2013 01 683972 444683 128488 7218 16239 87341 2012 01 670451 442865 127355 6714 13736 79757 2011 01 685047 453459 133365 5910 11756 80557 2010 01 695614 464296 138966 5069 10490 76793 2009 01 731250 487536 151563 4133 9332 78211 2008 01 771262 509303 162958 4079 8136 86786
2 lentelė. Galvijų pasiskirstymas procentais pagal veisles Lietuvoje 2008 – 2015 metais Data Juodmargių veislių
Žalųjų ir žalmargių
veislių
Kitų veislių Mėsinių veislių Mišrūnų
2015 01 61,76 17,86 1,17 3,27 15,93 2014 01 63,29 18,23 1,10 2,80 14,59 2013 01 65,01 18,79 1,06 2,37 12,77 2012 01 66,05 19,00 1,00 2,05 11,90 2011 01 66,19 19,47 0,86 1,72 11,76 2010 01 66,75 19,98 0,73 1,51 11,04 2009 01 66,67 20,73 0,57 1,28 10,70 2008 01 66,04 21,13 0,53 1,05 11,25
Juodmargių veislių galvijai nuolat sudarydavo didžiausią procentą tarp visų Lietuvos galvijų iki 2012 metu. Tačiau jų skaičius lyginant su kitomis veislėmis ėmė mažėti nuo 2012 metų. Žalųjų ir žalmargių veislių galvijų procentas tarp visų Lietuvos galvijų nuosekliai mažėjo visais metais (Apyskaita 76, 2014).
Tiesinės regresinės analizės prognozė rodo, jog juodmargių karvių produktyvumas (žr. 1 pav.) didėja kasmet vidutiniškai 163,67 kg (R2=0,98) pieno ir (žr. 2 pav.) 7,31 kg pieno riebalų (R2=0,98) bei pieno baltymų 5,24 kg (R2=0,97) (Apyskaita 76, 2014).
Kontroliuojamų karvių produktyvumas Lietuvoje 2005-2013 metais
1 pav. Juodmargių produktyvumas pieno kg 2005-2013 metais
2 pav. Juodmargių pieno riebalai kg ir pieno baltymai kg 2005-2013 metais
Žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijoje karvių produktyvumas (žr. 3 pav.) turi tendenciją didėti kasmet 181,85 kg (prognozės tikslumas 96 proc. arba R2=0,96) pieno. Atitinkamai žalųjų ir žalmargių pieno riebumas (žr. 4 pav.) turi tendenciją didėti 7,89 kg riebalų (R2=0,97), o baltymingumas turi tendenciją didėti 5,82 kg (R2=0,94) kasmet (Apyskaita 76, 2014).
y = 163,67x + 5492,5 R² = 0,9819 5000 5200 5400 5600 5800 6000 6200 6400 6600 6800 7000 y = 7,3095x + 234,86 R² = 0,9793 y = 5,2381x + 183,18 R² = 0,9737 180 190 200 210 220 230 240 250 260 270 280 290 300
Pieno riebalai kg Pieno baltymai kg Riebalų kg vidurkis Baltymų kg vidurkis
3 pav. Žalųjų ir žalmargių produktyvumas pieno kg 2005-2013 metais
4 pav. Žalųjų ir žalmargių pieno riebalai kg ir pieno baltymai kg 2005-2013 metais
Iš pateiktų duomenų pagal pieno kg kiekį išsiskyrė juodmargių veislės galvijai, iš kurių vidutiniškai primelžta 2 proc. daugiau pieno nei iš žalųjų ir žalmargių, tačiau buvo vidutiniškai 1 proc. mažesnis pieno riebalų kiekis ir vidutiniškai 2 proc. mažesnis pieno baltymų kiekis nei žalųjų ir žalmargių karvių piene (Apyskaita 76, 2014).
y = 181,85x + 5285,8 R² = 0,9589 5000 5200 5400 5600 5800 6000 6200 6400 6600 6800 7000 y = 7,8929x + 235,36 R² = 0,9695 y = 5,8214x + 184,68 R² = 0,9433 180 190 200 210 220 230 240 250 260 270 280 290 300 310
Pieno riebalai kg Pieno baltymai kg Riebalų kg vidurkis Baltymų kg vidurkis
2.2. GALVIJŲ GENOMINIS VERTINIMAS
Jau netolimoje ateityje planuojama, kad genetiniai duomenys pakeis tradicinę veislininkystės sistemą, kuri rėmėsi bulių vertinimu pagal palikuonis. (Schenkel ir kt., 2009).
Tradicinė sistema rėmėsi jaunų buliukų, tikrinamųjų buliukų ir įvertintų bulių panaudojimu selekcijos procese. Daugelį metų bulių veislinė vertė buvo nustatinėjama dukterų-bendraamžių metodu. Jis patikimas tik tuomet, kai bendraamžės yra kilusios iš panašios veislinės vertės tėvų, visi vertinami buliai yra vienos populiacijos (uždara veisimo sistema) ir populiacijoje nėra genetinio trendo, t.y. selekcijos efektyvumas lygus nuliui.
Genomo selekcija leidžia pakeisti tradicinę sistemą. (Wiggans G R ir kt., 2011). 2.3. GENETINIO VERTINIMO BLUP METODU SISTEMA
Genetinis vertinimas pirmiausia išskiriamas kaip turintis didesnį patikimumą, nei linijiniai vertinimo metodai. Smith ir kt. (1998), Thompson ir kt. (2000), McParland ir kt. (2007), Adamec ir kt. (2006), Croquet ir kt. (2007), VanRaden ir kt. (2011), Keller ir kt. (2011), Wiggans ir kt. (2011; 2012) atlikti tyrimai parodė, jog skirtingose šalyse taikomi linijiniai vertinimo metodai nedavė patikimų rezultatų, o vertinti tie patys požymiai skirtingose šalyse davė netgi priešingus rezultatus (Bjelland ir kt., 2012). Todėl išsivysčiusiose šalyse vis dažniau naudojami genetinio vertinimo metodai. Vertinimo patikimumo problemą iškėlė ir Goddard (2009), teigdamas, jog esminis sėkmingo genetinio vertinimo veiksnys yra tikslumas, kurio pagrindas yra tik ištirtas individų skaičius.
Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (INTERBULL) veikloje dalyvaujančių valstybių pieninių galvijų populiacijų genetinio vertinimo duomenimis, šiuo metu pasaulyje pieninių galvijų vertinimui daugiausia naudojami produktyvumo, eksterjero, somatinių ląstelių skaičiaus piene, ilgaamžiškumo, veršiavimosi lengvumo, sveikatingumo, vaisingumo, melžimo greičio ir temperamento požymiai.
3 lentelė. Žalųjų ir žalmargių galvijų vertinimo požymiai užsienyje (Interbull, 2014) Valstybė P ro d u k ty v u m as Ek st er je ra s Il g aa m ži šk u m as V er ši av im o si le n g v u m as S v ei k at in g u m as S o m at in ių l ąs te li ų s k . V ai sa M el ži m o g re it is Te m p er am en ta s Australija + + + - - + + - + Kanada + + + + - + + + -
Danija, Suomija, Švedija + + + + - + + + +
Vokietija + + + + - + + + + Estija + - - - - + - - - JK - + + - - + + + - Airija + - - - - Latvija + - - - - + - - - Lietuva + - - - - + - - - Nyderlandai + + + + - + + - - Naujoji Zelandija - + + - - + + - - Norvegija + + - + - + + + + JAV + + + - - + + - - PAR + - + - - + + - -
Nei vienoje iš 14 valstybių, pateiktų 3 lentelėje žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos buliai nevertinami pagal sveikatingumą. Beveik visos valstybės (13 valstybių iš 14) naudojo somatinių ląstelių skaičių piene ir produktyvumo požymius, 10 valstybių pateikia vaisingumo, po 9 – eksterjero ir ilgaamžiškumo, po 5 – veršiavimosi lengvumo ir melžimo greičio, 4 temperamento požymius. Labiausiai išsiskiria ir daugiausiai požymių pateikia Šiaurės šalys (Danija, Suomija, Švedija) ir Vokietija – 8, Kanada ir Norvegija - 7 požymius. Mažiausiai požymių žalųjų ir žalmargių veislių vertinimui pateikia Airija (1 požymis), bei Lietuva, Latvija ir Estija (po 2 požymius).
4 lentelė. Juodmargių galvijų vertinimo požymiai užsienyje (Interbull, 2014) Valstybė P ro d u k ty v u m as Ek st er je ra s Il g aa m ži šk u m as V er ši av im o si le n g v u m as S v ei k at in g u m as S o m at in ių l ąs te li ų sk . V ai sa M el ži m o g re it is Te m p er am en ta s Argentina + - - - - Australija + + + + + + + + + Kanada + + + + + + + + + Kroatija + - - - - + - - - Danija, Suomija, Švedija1 + + + + + + + + + Vokietija2 + + + + - + + + + Estija + + - - - + - - - JK + + + + - + + + + Prancūzija + + + + + + + + + Vengrija + + + + - + - - - Airija + + + + - + + - - Izraelis + - + + - + + - - Italija + + + + + + + - - Japonija + + - - - + - - - Latvija + - - - - + - - - Lietuva + - - - - + - - - Nyderlandai + + + + + + + + + Naujoji Zelandija + + + - - + + - - Lenkija + + - - - + + - - Portugalija + + - - - + - - - Slovėnija + + + - - + - + + Ispanija + + + - - + + - - Čekija + + + - + + + - - Urugvajus + - - - - JAV + + + + + + + - - Šveicarija + + + + + + + - - Belgija + + + + - + + + + P. Korėja + + - - - + - - - PAR + + + - - + + - -
Iš 4 lentelėje pateiktų 29 valstybių juodmargių bulių vertinimui naudojamų požymių, produktyvumo požymis pateikia visos šalys, somatinių ląstelių skaičiaus piene - 28, o eksterjero 23 valstybės, 19 valstybių naudoja ilgaamžiškumo, 17 – vaisingumo, 14 – veršiavimosi lengvumo, po
1 Danija, Suomija ir Švedija vertina pagal vienodus požymius 2 Įskaitant Liuksmeburgą ir Austriją
9 – melžimo greičio, sveikatingumo ir temperamento požymius. Iš šalių naudojančių visus požymius juodmargių galvijų vertinimui išsiskiria Australija, Kanada, Šiaurės šalys (Danija, Švedija, Suomija), Prancūzija ir Nyderlandai.
Karvių veislinė vertė nustatoma pagal jų produktyvumo rodiklius, bulių - pagal palikuonių genetines savybes. Galvijų veislinės vertės nustatymo metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 324. Metodika parengta vadovaujantis ICAR, Europos Sąjungos Komisijos sprendimu 80/130 EEB, 94/515 direktyvomis, nustatančiomis grynaveislių galvijų produktyvumo kontrolės ir jų genetinės vertės metodus bei Tarptautinės bulių vertinimo tarybos (INTERBULL) reikalavimus. (Jorjani H ir kt., 2001).
Modelyje kaip genetinė bazė naudojami visų tais pačiais metais gimusių gyvulių vidutiniai įvertinimai. Pagal Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (INTERBULL) reikalavimus, bazė keičiama kas penkeri metai. Pavyzdžiui, nuo 2001 m. vertinamų galvijų genetinę bazę sudaro 1995 metais gimusių gyvulių genetiniai įvertinimai, nuo 2005 m. bazę sudarys 2000 metais gimusios karvės ir t.t. Paskaičiavus visų trijų laktacijų genetinių įvertinimų vidurkį, gaunamas bendras pieno, riebalų ir baltymų įvertinimas kilogramais. Riebalų ir baltymų procentai išskaičiuojami naudojant vidutines populiacijos reikšmes ir riebalų bei baltymų įvertinimus kilogramais pagal specialias formules. (Pribyl et al., 2013)
Modelyje kaip bulių selekcinio indekso bazė naudojama 8-10 metų amžiaus bulių slenkanti bazė. Į šią bazę įtraukiami buliai, turintys ne mažiau kaip 15 dukterų. Šių bulių indeksų vidurkis lygus 100, standartinis nuokrypis 12. Bendro produktyvumo indeksas apskaičiuojamas pagal pieno, riebalų ir baltymų santykį: 0: 1: 2. Šis santykis, priklausomai nuo superkamo pieno kainos ir selekcinės programos uždavinių, gali būti keičiamas. Genetinio įvertinimo patikimumo koeficientas priklauso nuo vertinamų dukterų skaičiaus ir skaičiuojamas pagal specialią formulę. (Ducrocq, 2011).
Gauti bulių veislinės vertės rezultatai skelbiami, kai bulius turi 15 ir daugiau dukterų, nurodant įmonę, kurioje bulius buvo pirktas, buliaus numerį, jo vardą, ūkių, kuriuose bulius vertintas, skaičių, vertinamų dukterų skaičių, pieno, pieno riebalų ir baltymų kilogramų bei riebalų ir baltymų procentinius įvertinimus bei bendrą ekonominį - selekcinį indeksą, pieno, riebalų, baltymų indeksus ir patikimumo koeficientą. Skelbiant įvertinimo duomenis, nurodoma įvertinimo data. Rezultatai teikiami bulių arba bulių spermos savininkams, Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie ŽŪM ir Veislinių bulių vertinimo komisijos nariams. Galutiniai Veislinių bulių vertinimo komisijos patvirtinti duomenys pateikiami VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ interneto tinklapyje. (Žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. 324).
BLUP metodas leidžia atsižvelgti į gyvulio genetinį pagerėjimą, keičiant genetinį atskaitos lygį. Šio metodo naudojimas galvijų veislinei vertei nustatyti turi didelę reikšmę vertingų bulių išaiškinimui ir panaudojimui atitinkamai populiacijai gerinti.
Sėklinimo centrų buliai, kurie gauna įvertinimo indeksą didesnį už 100, yra gerintojai, ir naudojami karvių ir telyčių sėklinimui. Buliai, kurių veislinės vertės indeksas mažesnis už 100, yra brokuojami, jų sperma karvių ir telyčių sėklinimui nenaudojama. (Zootechniko žinynas, 2007).
Pieninių galvijų veisime palikuonių tyrimai atliekami siekiant išsiaiškinti, kurie buliai pasižymi didesne genetine verte. L. Schaeffer (2006) siūlo tokį palikuonių bandymo schemos aprašymą: „Palikuonių bandymo schemoje kiekvienais metais nustatomas tam tikras skaičius pačių geriausių karvių - jaunų bulių patelių, - kurios suporuojamos su atitinkamais buliais. Vienerių metų buliai eksperimentiškai suporuojami su dideliu skaičiumi karvių, siekiant kad jie turėtų 100 dukterų. Po maždaug 43 mėnesių karvės baigia savo pirmąsias laktacijas, ir jaunų veršelių produkcijos genetinis vertinimas nustatomas maždaug 75 proc. tikslumu (56 proc. patikimumas). Šiuo metu jaunas bulius yra arba patvirtinamas, arba atmetamas.“
Naujosios Zelandijos, JAV ir Australijos eksperimentai rodo (Hayes ir kt., 2008), kad tokio tikslumo genetinį įvertinimą jau galima atlikti veršiukams, ar bent jau kai kurioms jų savybėms. Jeigu toks atrankos indeksų tikslumas būtų pasiektas kiekvienoje šalyje, veršiukai galėtų būti atrinkti jauname amžiuje ir pradėti naudoti ne po įvertinimo pagal palikuonis, o iškart, kai tik prasidėtų jų reprodukcijos laikotarpis. Tokiu būdu kartos intervalas sumažėtų beveik perpus. Genetinę naudą galima gauti genotipuojant geriausias bulių pateles ir atrenkant mažesnį skaičių suporavimui su atitinkamais patinais arba atrenkant labai didelį buliukų skaičių, siekiant smarkiai padidinti atrankos intensyvumą. Fiziologiškai buliai yra pasiruošę poravimuisi nuo vienerių metų, todėl yra galimybė dar labiau sumažinti intervalą tarp kartų. Tačiau vienas iš būdų, kaip technologija yra realizuojama praktikoje - tai vienerių metų buliai suporuojami su nedideliu skaičiumi karvių siekiant patikrinti, ar nėra įgimtų ydų. Jeigu ydų nerandama, nuo dvejų metų buliai pradedami naudoti masiniam veisimui (Hayes ir kt., 2008).
Nustatomoji veislinė vertė gaunama skaičiuojant keletą rodiklių ir vadinama indeksu. Kai indekso skaičiavimui yra naudojama keletas apskaičiuotų skirtingų giminingų gyvulių vertės (įskaitant ir paties gyvulio), paprastai kalbama apie skirtingus informacijos šaltinius. Iš kiekvieno skirtingo šaltinio gauname fenotipines vertes vienam ar keliems požymiams. Šie informacijos šaltinių duomenys turėtų būti naudojami skaičiavimuose kartu su adityviniu giminingumu tam gyvuliui. Tai parodo kiek informatyvūs yra atskiri informacijos šaltiniai. Kai naudojama tik paties gyvulio informacija, tai vadinama gyvulio įvertinimu. Analogiškai ir su palikuonių vertinimu, kai matuojami gyvulio palikuonys. Įvertinimas ir selekcija, remiantis pirmtakais vadinama protėvių
vertinimu. Kai įvairūs informacijos šaltiniai yra naudojami palaipsniui - vadinama kombinuotąja selekcija (Strandberg, E., 1986).
2.3.1. Eksterjero rodiklių vertinimas
Skirtingi nacionaliniai genetiniai vertinimo centrai siekia integruoti karvių duomenis į genomo veislinės vertės nustatymo metodą. 2013 metais INTERBULL atlikto tyrimo metu tarptautiniame genetiniame įvertinime buvo vertinami Holšteinų, žalųjų ir žalmargių bei Džersių veislių galvijai pagal 16 linijinių požymių. (žr. 5; 6 lenteles) Į šią požymių grupę taip pat įeina kūno sudėjimo ir judėjimo rezultatai. Sudėjimo genetinė veislinė vertė skaičiuojama iš šešių linijinių bruožų, kurie įeina į tarptautinį genetinį įvertinimą (Interbull, 2013).
5 lentelė. Juodmargių populiacijos bulių veislinės vertės indeksai pagal eksterjerą (Interbull, 2013)
Valstybė Vidurkis Nuokrypis Vidurkis Nuokrypis Vidurkis Nuokrypis Bendras kūno ind. Bendras kojų ind. Bendras tešmens ind.
Australija 100,5 6,9 97,9 5,2 97,8 10,1 Belgija 107,3 5,8 101 5,3 102,8 11,8 Kanada 109,6 6,6 101,9 6 107 10,6 Šveicarija 105,5 9,3 98,5 6,7 105,2 9 Čekija 104,5 6,9 101,2 5 102,9 8,9 Vokietija 104,8 8,9 100,7 6,5 103,3 9,4 Danija 100,4 9,5 100,7 6,6 104 9,6 Ispanija 107,2 8,3 101,1 5,9 107,2 7,9 Estija 101,5 6,9 99,1 5,7 93,5 8,3 Suomija 101,1 8,7 99 5,6 104,7 7 Prancūzija 106,1 7,3 99,8 5,9 103,5 9,4 Anglija 104,2 11,1 100,4 4,3 105,9 9,6 Vengrija 104,8 8,9 101,7 5,4 103,4 7,2 Airija 83,1 17,3 94,6 3,5 89,4 12,3 Italija 107,6 7,7 101,1 5,8 107,6 10 Japonija 106,8 7,2 100,7 5,5 104,8 10,6 Olandija 103,6 8,8 101,3 6,4 104,2 9,7 Naujoji Zelandija 72,7 17,5 98,4 6,3 102 7,8 Lenkija 99,8 9,1 99 6,2 98,4 10 Švedija 97,7 10,6 99,7 6,8 101,4 8,4 JAV 106,5 8,2 101,8 5,7 109,3 8,9
6 lentelė. Žalųjų ir žalmargių populiacijos bulių veislinės vertės indeksai pagal eksterjerą (Interbull, 2013)
Valstybė Bendras kūno ind. Bendras kojų ind. Bendras tešmens ind. Vidurkis Nuokrypis Vidurkis Nuokrypis Vidurkis Nuokrypis
Kanada 108,6 6,1 102,6 3,5 109,5 6,7 Vokietija 110,3 10,1 105,6 4,5 106,3 7,5 Danija 106,7 8,2 104,3 4,7 104,4 8,2 Suomija 100,3 8,3 98,3 4,2 102,5 7,3 Norvegija - - 99,3 4,8 91,5 8,3 Švedija 96,9 9,4 99 4,9 99,2 7,9 JAV 113 8,1 - - 112 8
Į mišrią kūno sudėjimo NAV (Šiaurės šalių (Danija, Norvegija, Švedija, Suomija) genetinis vertinimas) veislinę vertę įeina ir viršutinė nugaros linija, tačiau tarptautinis viršutinės nugaros linijos genetinis įvertinimas nėra nustatytas. Kūno sudėjimo tarptautinė veislinė vertė apskaičiuojama remiantis NAV veislinių verčių regresija šešiems linijiniams tarptautiniams požymiams, taikomiems Danijos, Švedijos ir Suomijos bulių, atsivestų 2004–2005 metais, kūno sudėjimui. Nustatyti regresijos koeficientai naudojami skaičiuojant užsienio bulių sudėjimo tarptautinę veislinę vertę. Šis metodas naudojamas siekiant užtikrinti tokias pačias reikšmes tarp NAV požymių ir tarptautinių požymių (Interbull, 2013).
Nagų ir kojų požymių veislinės vertės apskaičiuojamos iš trijų linijinių požymių, įtrauktų į tarptautinį genetinį įvertinimą. Į kombinuotas nagų ir kojų NAV veisimo vertes taip pat įeina kulno sąnario ir kaulų savybės. Šiems dviems požymiams nėra nustatytas tarptautinis genetinis įvertinimas. Nagų ir kojų tarptautinė veislinė vertė apskaičiuojama remiantis NAV veislinių verčių regresija trims linijiniams tarptautiniams požymiams NAV, taikomiems Danijos, Švedijos ir Suomijos bulių, atsivestų 2004–2005 metais, nagoms ir kojoms. Nustatyti regresijos koeficientai naudojami skaičiuojant užsienio bulių nagų ir kojų tarptautinę veislinę vertę. (Interbull, 2013).
2.3.2. Tešmens sveikumo vertinimas
Gyvulių savybių formavimasis, įvairavimas ir ryškumas priklauso nuo paveldimumo ir aplinkos sąlygų. Skirtingiems požymiams abu šie veiksniai turi nevienodą įtaką (Cassell, 2001, Van Raden, Wiggans, 2001). Paveldimumo koeficientai padeda nuspręsti, kurio požymio gerinimas bus efektyvesnis selekcionuojant (Cassell, 2001, Van Doormaal ir kt., 2001; Van Doormaal ir kt., 2001 m). Mažai paveldimi požymiai gali būti sėkmingai taikomi selekcionuojant netiesiogiai (Cassell, 2001). Daugiau paveldimi požymiai garantuoja spartesnį genetinį progresą gerinant bandą (Kinghorn, 2004), todėl pieninių galvijų populiacijoms kuriami karvių tešmens sveikumo rodiklių paveldimumo įvertinimo modeliai ir pagal BLUP metodą nustatoma genetinė galvijų vertė (Nielsen
ir kt., 2000; Mark ir kt., 2000; Powell ir kt., 2002; Klaas ir kt., 2005; Kiiman ir kt., 2005; Miglior ir kt., 2005, Mark ir kt., 2005).
Į tarptautinį karvių tešmens genetinį įvertinimą įeina septyni požymiai. Į Šiaurės Europos karvių tešmens genetinį įvertinimą įeina spenių storis ir tešmens balansas. Šiems dviems požymiams nėra nustatytas tarptautinis genetinis įvertinimas. Tarptautinė veislinė vertė pagal karvių tešmens savybes apskaičiuojama remiantis NAV veislinių verčių regresija trims linijiniams tarptautiniams požymiams NAV, taikomiems Danijos, Švedijos ir Suomijos bulių, atvestų 2004– 2005 metais, įvertinimui pagal palikuonių tešmens savybes. Nustatyti regresijos koeficientai naudojami skaičiuojant užsienio bulių tarptautinę veislinę vertę pagal palikuonių tešmens savybes. „INTERBULL“ tešmens sveikumo genetiniam įvertinimui naudoja tarptautinį genetinį įvertinimą pagal somatinių ląstelių skaičių ir tešmens būklę. Pirmojo vertinimo atveju, visose šalyse vertinamas tik somatinių ląstelių skaičius. (Wigans, 2011). NAV organizacija siunčia veislines vertes į „INTERBULL“ indekso pagal somatinių ląstelių skaičių piene vertinimui ir tokiu būdu Šiaurės šalių buliams nustatomos oficialios veislinės vertės pagal somatinių ląstelių skaičių piene tose šalyse, kur šis požymis yra oficialus. Antrojo įvertinimo atveju, įtraukiamos veislinės vertės remiantis mastito diagnoze. Naudojama oficiali NAV tešmens sveikumo veislinė vertė. Į šį įvertinimą įeina somatinių ląstelių skaičiaus įvertinimas, jeigu šalis nedaro įrašų apie mastito diagnozę. (Wigans, 2011).
Tešmens sveikumo indeksas publikuotas Šiaurės šalyse, kai patikimumas yra lygus 40 proc. arba didesnis. (Keller, 2011). Tarptautinis tešmens sveikumo palyginimas rodo, kad žalųjų veislių buliai turi didesnį genetinį lygį nei Norvegijos. Danijos, Švedijos ir Suomijos Holšteinų veislių buliai turi didesni genetinį lygį nei kitų didžiųjų Europos šalių ir Kanados. (žr. 7; 8 lenteles). 7. lentelė. Žalųjų ir žalmargių veislių bulių, gimusių nuo 2007-ųjų ar vėliau, genetinės vertės pagal tešmens sveikumo rodiklius pasaulyje (Interbull, December, 2013m.)
Šalys Buliai Vidurkis STD
Australija 6 98,7 8,7 Kanada 10 103,0 8,6 Vokietija 9 97,7 8,7 Danija 90 99,5 9,9 Estija 15 94,8 10,9 Suomija 234 99,2 8,5 Norvegija 160 96,5 6,6 Naujoji Zelandija 27 92,9 6,0 Švedija 129 101,6 8,3 JAV 9 100,7 13,9
8. lentelė. Holšteinų veislės bulių, gimusių nuo 2007 ar vėliau, genetinės vertės pagal tešmens sveikumo rodiklius pasaulyje (Interbull, December, 2013m.)
Šalys Buliai STD Vidurkis
Australija 163 6,9 95,5 Belgija 15 7,7 94,3 Kanada 477 7,3 94,6 Šveicarija 49 7,7 97,0 Čekijos Respublika 89 9,0 96,0 Vokietija 1185 8,4 95,6 Danija 502 8,9 100,4 Ispanija 187 8,5 93,7 Estija 30 8,9 96,5 Suomija 102 8,3 100,8 Prancūzija 692 6,7 95,2 Anglija 163 7,1 97,7 Vengrija 19 5,4 96,6 Airija 110 8,0 98,5 Izraelis 97 6,6 102,4 Italija 668 7,4 95,6 Japonija 261 7,3 91,4 Korėja 12 5,5 94,7 Lietuva 12 7,8 101,1 Liuksemburgas 7 5,6 100,6 Olandija 800 7,8 96,4 Naujoji Zelandija 507 5,8 96,2 Lenkija 417 8,5 94,0 Slovėnija 24 8,5 95,9 Švedija 95 8,6 100,9 JAV 2751 8,2 98,2
2.3.3. Produktyvumo rodiklių vertinimas
Šiuolaikinėje gyvulių veislininkystėje viena iš svarbiausių selekcijos efektyvumo priemonių yra veislinės vertės nustatymas ūkiškai naudingiems požymiams (Christian, 2004).
Karvių pieno kiekis, riebumas ir baltymingumas ekonomiškai yra svarbiausios pieninių galvijų savybės daugeliui pasaulio ūkininkų (Klaas ir kt., 2005).
Galvijų veislinei vertei nustatyti taikomas genetinio įvertinimo metodas vieno požymio – kelių laktacijų BLUP – gyvulio modelis. Dabartiniu metu BLUP (The Best Linear Unbiased Prediction) matematinis tiesinio prognozavimo metodas teoriškai ir praktiškai labiausiai pagrįstas bei plačiausiai įvairiose pasaulio šalyse gyvulių veislinei vertei nustatyti naudojamas metodas. Šis
metodas sudaro galimybę vienu metu įvertinti paveldimumo ir aplinkos sąlygų įtaką. Šio metodo esmė – aplinkos faktorių eliminavimas matematiniais statistiniais metodais.
Į gyvulio vertės apskaičiavimo modelį įtraukiami aplinkos veiksniai, turintys įtakos veislinės vertės nustatymo tikslumui: laktacija, apsiveršiavimo sezonas, bandos produktyvumo lygis ir kt. Nustatant galvijų veislinę vertę pagal skirtingus požymius, yra apskaičiuojamas ir kiekvienam požymiui įtakos turintis aplinkos faktorius. (Zootechniko žinynas, 2007).
Interbull (2013 m.) duomenimis, didžiausiu juodmargių galvijų populiacijos bulių veislinėmis pagal pieno kiekį išsiskyrė Japonija, Prancūzija, Vengrija, JAV, Belgija ir Kanada, o mažiausiu - Naujoji Zelandija. Lietuvos juodamrgių galvijų indeksas buvo 3 mažiausias iš visų vertintų Valstybių. (žr. 9 lentelę).
9 lentelė. Juodmargių galvijų populiacijos bulių veislinės vertės pagal produktyvumą (Interbull, 2013) Valstybė Pieno kiekio ind Pieno riebalų ind Pieno baltymų ind. Produktyvumo ind. Produktyvumo ind. nuokrypis Australija 97,1 97,9 97,1 97,5 7,7 Belgija 105,9 108,8 107,9 108,9 7,6 Kanada 105,9 103,7 100,9 100,5 8 Šveicarija 96,2 97,6 94,6 95 7,6 Čekija 101,5 98,5 98,7 98,1 9,3 Vokietija 103 101,2 100,3 100 9,2 Danija 103,7 103,7 104,9 105,1 9,4 Ispanija 104,2 99,6 98,9 97,9 7,9 Estija 99,3 102,2 98,2 99,1 7,4 Suomija 103,9 103,8 103,7 103,8 6,8 Prancūzija 108,4 102,6 105,9 104,6 8 Anglija 104,7 103,7 101,2 101,1 11,3 Vengrija 107,3 101,7 102,8 101,5 7 Airija 81,8 94,5 87,9 91,3 11,6 Izraelis 98 102 98,4 99,4 7,6 Italija 103,4 99,4 98,5 97,7 8,8 Japonija 113,1 103,7 105,9 103,7 5,4 Lietuva 88,6 89,5 86,9 87,3 8,5 Liuksemburgas 101,5 104,3 101,5 102,3 6,5 Olandija 103,7 102,2 103,9 103,7 9,7 Naujoji Zelandija 81,6 96,3 90,6 94,4 9 Lenkija 98,5 97,6 97 96,9 8,9 Slovėnija 95,8 89,8 88,5 87,2 6,5 Švedija 104,4 103,9 105,6 105,6 7,7 JAV 106,5 103,6 102,1 101,5 8,8
Vertinant skirtingų pasaulio šalių juodmargių galvijų populiacijos bulių veislines vertes Pagal pieno riebalų indeksą juodmargių galvijų populiacijoje labiausiai išsiskyrė Belgija. (žr. 10 lentelę) Lietuvos indeksas buvo mažiausias iš visų šalių (mažesnis 21,56 proc. nei Belgijos). Analogiški rezultatai ir vertinant pieno baltymus: didžiausia indekso reikšme išsiskyrė Belgija, o mažiausia – Lietuva (net 24,17 proc. mažesnis indeksas nei Belgijos). Vertinant bendrą produktyvumo indeksą, aukščiausią balą turėjo Belgija, o mažiausią Slovėnija. (pagal Interbull, 2013 )
10 Lentelė. Žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos bulių veislinės vertės pagal produktyvumą (Interbull, 2013)
Valstybė kiekio ind Pieno
Pieno riebalų ind Pieno baltymų ind. Produktyvumo ind. Produktyvumo ind. nuokrypis Australija 96,8 99,4 95,2 95,9 7 Kanada 94,1 94,1 91,6 91,7 7,77 Vokietija 97,2 103,9 98,2 100,2 6,7 Danija 100,6 105,4 103,4 104,7 8,1 Estija 109,4 100,3 104,7 102,5 7,5 Suomija 104,8 102,1 103,8 103,3 8,5 Norvegija 95,2 94,4 96,3 96,1 9,1 Naujoji Zelandija 92,3 96,7 92,1 93,2 7 Švedija 100,1 102,3 102,8 103,5 7,8 JAV 84,9 77,4 75,7 74 12,9
Vertinant skirtingų pasaulio šalių žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos veislines vertes pagal pieno kiekio indeksą labiausiai išsiskyrė Estija. Didesni nei 100 balų indeksai nustatyti Suomijos, Danijos ir Švedijos, mažiausias - JAV populiacijose. JAV žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos indeksai pagal pieno riebalų buvo mažiausi, o Danijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos didžiausi (pagal Interbull, 2013 ).
Vertinant skirtingų pasaulio šalių žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos veislines vertes pagal pieno baltymų indeksą, JAV išsiskyrė mažiausiu indeksu, o didžiausias nustatytas Estijos, Suomijos, Danijos, Švedijos populiacijose. Didžiausias bendras produktyvumo indeksas buvo Danijos, Švedijos, Suomijos, o mažiausias – JAV populiacijoje (pagal Interbull, 2013).
Galvijai vertinami kiekvienoje giminingų veislių galvijų populiacijoje atskirai. Apskaičiuojant galvijų veislinę vertę, atsižvelgiama į įvežtų užsieninių veislių galvijus, išskiriant juos į atskiras produktyvumo grupes tuo atveju, kai jie laikomi ir šeriami skirtingomis sąlygomis, bei atmetami gyvuliai, kurie yra pirmos kartos mišrūnai (vertinamų galvijų tėvai yra negiminingų ir veislės selekcijos programoje nenumatytų veislių). Veislinė vertė apskaičiuojama remiantis jų palikuonių produktyvumo rodikliais, kaip atskirus požymius įvertinant pieno kiekį ir jo sudėtines
dalis - riebalų ir baltymų kiekius. Vertinant BLUP gyvulio modeliu, veislinės vertės rezultatams įtakos turi vertinamo gyvulio giminaičiai. Kiekvienas galvijų produktyvumo požymis vertinamas pagal pirmą laktaciją, kuri dalijama į dvi dalis: 90 dienų ir 91 - 305 dienos arba trumpesnę (nuo 240 dienų) užbaigtą laktaciją, antrą ir trečią užbaigtą laktaciją. Pagal šią metodiką įvertinamos karvės, pradėjusios pirmą laktaciją ne anksčiau kaip 1996 m. sausio 1 d. (Žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. 324, 2001)
2.3.4.
Vertinimas pagal reprodukcines savybes
Įvertinimui pagal karvių veršiavimosi rezultatus žalųjų galvijų duomenis pateikia Kanada, Danija, Suomija, Norvegija, Švedija ir Jungtinės Valstijos. (žr. 11; 12 lenteles) Kadangi neįmanoma išgauti pakankamai aukštos koreliacijos tarp šalių, negyvo jauniklio gimimo atveju, į tarptautinį žalųjų veislių įvertinimą buvo įtrauktas tik veršiavimosi lengvumas. (VanRaden, 2011). Holšteinų grupei taikomi ir negyvo jauniklio gimimo ir veršiavimosi lengvumo tarptautinės veislinės vertės, tačiau tik pirmuoju laktacijos laikotarpiu. Šiaurės šalyse į veršiavimosi rezultatų vertinimą įeina informacija apie vėlesnes laktacijas ir naujagimio svorį. (VanRaden, 2011).
11 lentelė. Juodmargių populiacijos bulių veislinės vertės indeksai pagal vaisos rodiklius (Interbull, 2013)
Valstybė Vidurkis Nuokrypis
Australija 95 6,3 Belgija 97,1 8,6 Kanada 93,6 7 Šveicarija 95,7 2,5 Čekija 95,5 3 Vokietija 94,2 6,3 Danija 99,3 9 Ispanija 94,1 7,2 Suomija 101,2 7,9 Prancūzija 95 3,6 Anglija 96,3 7,5 Vengrija 94,1 7 Airija 112,7 7,5 Izraelis 99,5 2,5 Italija 95,3 4,5 Liuksemburgas 91,5 7,8 Olandija 94,4 7,4 Naujoji Zelandija 110,1 6,5 Lenkija 95,4 6,7 Švedija 101,2 10,3 JAV 97,8 8,6
12 Lentelė. Žalųjų ir žalmargių populiacijos bulių veislinės vertės indeksai pagal vaisos rodiklius (Interbull, 2013)
Valstybė Vidurkis Nuokrypis
Australija 98,4 7,4 Kanada 97,5 5,6 Vokietija 98,2 9,3 Danija 101,4 8,2 Suomija 97,1 10 Norvegija 104,1 7,4 Naujoji Zelandija 101,5 3,4 Švedija 103,7 9,8 JAV 100,8 7,8
NAV apskaičiuojamos karvių vaisos savybių veislinės vertės remiantis linijine regresija tarp NAV karvės vaisos savybių veislinių verčių ir NAV subindeksų veislinių verčių. Regresijos pagrindas – 2001–2005 metais atvesti Šiaurės šalių buliai. Apskaičiuoti regresijos koeficientai naudojami skaičiuojant tarptautines užsienio bulių motinų vaisos savybių veislines vertes. (Mantysaari A ir kt., 2011).
NMT indeksas apskaičiuojamas visiems buliams (Šiaurės šalių ir kitiems), kurie turi oficialias produktyvumo, tešmens sveikumo ir eksterjero veislines vertes (NAV veislines vertes arba tarptautines EBV). „INTERBULL“ NTM apskaičiuojamas vertinant „INTERBULL“/NAV produktyvumo, patelių vaisos, veršiavimosi, tešmens sveikumo, ilgaamžiškumo, nagų bei kojų, tešmens, melžimo greičio ir temperamento veislines vertes. Naudojami tie patys ekonominiai vertingumo koeficientai kaip ir NAV veislinėms vertėms. NTM apskaičiavimo taisyklės, iš dalies arba visiškai pagrįstos tarptautinėmis veislinėmis vertėmis, pateikiamos toliau svarbos tvarka (Interbull, 2011):
1. Bulius turi tam tikro požymio NAV veislinę vertę. Jeigu bulius turi konkretaus požymio NAV veislinę vertę, ji naudojama NTM apskaičiavime, neatsižvelgiant į tai, ar bulius turi ir tarptautinę veislinę vertę tam požymiui.
2. Bulius neturi NAV veislinės vertės, tačiau turi tarptautinę veislinę vertę tam požymiui. Jeigu bulius neturi tam tikro požymio NAV veislinės vertės, naudojama tarptautinė veislinė vertė, su sąlyga, kad to požymio tarptautines veislines vertes apskaičiuoja „INTEBULL“, o bulius yra iš šalies, kuri pateikia duomenis apie tą požymį.
3. Bulius neturi nei NAV, nei tarptautinės veislinės vertės. Kai tam tikram požymiui nėra „INTERBULL“ EBV arba bulius neturi „INTERBULL“ EBV ir nėra ištirtas Šiaurės šalyse, yra taikomas kilmės indeksas.
Kilmės indeksas apskaičiuojamas pagal formulę:
½ (EBVreproduktorius -100) +1/4 (EBV aukštos veislinės vertės reproduktoriaus motina -100) +100.
Reproduktorius ir aukštos veislinės vertės reproduktoriaus motina gali būti pagrįsti arba NAV veislinėmis vertėmis, arba tarptautinėmis veislinėmis vertėmis. Jeigu EBVreproduktorius arba EBV aukštos veislinės vertės reproduktoriaus motina yra neoficialūs, kilmės laipsnis nustatomas iki 100.
3. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2011–2014 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos Akademijos Gyvūnų veisimo ir mitybos katedroje.
Tyrimo metu buvo nagrinėtos bulių skirtingų vertinimų veislinės vertės pagal produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus piene, eksterjero ir reprodukcijos rodiklius.
Buvo nagrinėti tirtų bulių veislinių verčių pagal bendrą produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene indeksą 2011 ir 2012 m. įvertinimai; pagal produktyvumo indeksą - 2011, 2012 ir 2013 m. įvertinimai, somatinių ląstelių skaičiaus piene indeksą - 2011 ir 2012 m., pagal bendrą eksterjero, kūno, kojų ir tešmens indeksus - 2011 ir 2012 m., pagal bendrą reprodukcijos, laikotarpio tarp apsiveršiavimų ir servis periodo indeksus - 2011, 2012 ir 2013 m. įvertinimai.
Buvo ištirta 86 buliai, iš kurių:
• 47 Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos: 30 Holšteinų veislės buliai,
12 Lietuvos juodmargių veislės buliai, 5 Vokietijos juodmargių veislės buliai. • 39 Lietuvos žalųjų populiacijos:
7 Anglerų veislės buliai;
13 Danijos žalieji veislės buliai; 19 Švedijos žalųjų veislės buliai.
Duomenys apie bulių kilmę, veislinę vertę pagal produktyvumą, somatinių ląstelių skaičiaus piene, eksterjerą ir reprodukciją buvo gauti iš VĮ „Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras“.
Genetinė duomenų bazė buvo atnaujinta 2010 m. (Kitas šios bazės atnaujinimas numatytas 2015 m.). Modelyje kaip genetinė bazė naudojami visų tais pačiais metais gimusių galvijų vidutinių įvertinimų duomenys. Pagal Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (INTERBULL) reikalavimus bazė keičiama kas penkeri metai. Nuo 2010 m. bazę sudaro 2005 metais gimusių karvių genetinio įvertinimo duomenys ir t. t. Modelyje kaip bulių selekcinio indekso bazė naudojama 8–10 metų amžiaus bulių slankioji bazė. Į šią bazę įtraukiami buliai, turintys ne mažiau kaip 20 dukterų. Šių bulių indeksų vidurkis lygus 100, standartinis nuokrypis 12. Buliai, kurie gauna įvertinimo indeksą didesnį už 100, yra gerintojai bazinių bulių vidurkio atžvilgiu. (Galvijų genetinio vertinimo pagal produktyvumo požymius metodika, 2010 m.)
Darbe buvo panaudoti: analitinis, palyginamasis bei statistinis tyrimų metodai. Atliekant analizę tirti buliai buvo grupuojami pagal genetinio vertinimo datą, populiacijas ir veisles. Gauti
tyrimų rezultatai buvo lyginami tarpusavyje. Statistinė duomenų analizė buvo atliekama dispersinės analizės metodu (ANOVA), naudojant statistinį paketą R 3.0.2. (http://www.rproject.org/).
Suprojektuotoje duomenų bazėje buvo atrinkti tyrimams atlikti reikalingi įrašai: • bendras produktyvumo ir somatinių ląstelių indeksas indeksas,
• bendras produkcijos indeksas,
• bendras somatinių ląstelių indeksas indeksas, • bendras eksterjero indeksas,
• bendras kūno indeksas, • bendras kojų indeksas, • bendras tešmens indeksas; • bendras reprodukcijos indeksas,
• bendras laikotarpio tarp apsiveršiavimų indeksas,
• pirmo, antro ir trečio laikotarpio tarp apsiveršiavimų indeksai, • bendras servis periodo indeksas,
• pirmo, antro ir trečio apsiveršiavimų servis periodo indeksai.
Duomenų analizei atlikti kiekvienam vertinamam požymiui buvo paskaičiuoti vidurkiai (x) ir jų paklaidos (mx), patikimumas (p).
Vidutinių rodiklių aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas apskaičiuojant patikimumo kriterijų td tarp skirtingų grupių rodiklių. Patikimumo kriterijus td buvo lygintas su standartine t reikšme iš Student lentelės.
Tirtus rodiklius suskirsčius į grupes, aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas tarp atitinkamų rodiklių grupių. Rezultatai laikyti patikimais, kai patikimumas buvo p<0,05, nepatikimais, kai patikimumas buvo p>0,05.
4. TYRIMŲ REZULTATAI
4.1. LIETUVOJE NAUDOJAMŲ BULIŲ SELEKCIONUOJAMŲ POŽYMIŲ VIDUTINĖS VEISLINĖS VERTĖS
Atlikus tirtų Lietuvoje naudojamų bulių veislinių verčių pagal bendrą produktyvumą ir somatinių ląstelių skaičių piene statistinę analizę (žr. 5 pav.), nustatyta, kad žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos bulių veislinė vertė per tirtą laikotarpį sumažėjo 8,09 proc., o juodmargių populiacijos bulių 5,37 proc. (p<0,025).
5 pav. Vidutiniai tirtų bulių veislinės vertės pagal produktyvumą ir somatinių ląstelių skaičių piene indeksus 2011-2012 metais.
Tirtų Lietuvoje naudojamų bulių veislinių verčių pagal produktyvumą statistinė analizė (žr. 6 pav.) parodė, kad žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos bulių veislinė vertė per tirtą laikotarpį sumažėjo 9,80 proc., o juodmargių populiacijos bulių 6,88 proc. (p>0,05).
103,55 95,17 99,99 94,62 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 2011 2012
6 pav. Vidutiniai tirtų bulių veislinės vertės pagal produktyvumą indeksai 2011-2013 metais. Atlikus tirtų Lietuvoje naudojamų bulių veislinių verčių pagal somatinių ląstelių skaičių piene statistinę analizę (žr. 7 pav.), nustatyta, kad juodmargių galvijų populiacijos bulių veislinė vertė per tirtą laikotarpį sumažėjo 0,81 proc., o žalųjų ir žalmargių populiacijos bulių 1,15 proc. (p>0,05).
7 pav. Vidutiniai tirtų bulių veislinės vertės pagal somatinių ląstelių skaičių piene indeksai 2011-2012 metais.
Tirtų Lietuvoje naudojamų bulių veislinių verčių pagal bendrą eksterjero indeksą statistinė analizė (žr. 8 pav.) parodė, kad juodmargių galvijų populiacijos bulių veislinė vertė per tirtą laikotarpį padidėjo 1,40 proc., o žalųjų ir žalmargių populiacijos bulių sumažėjo 3,68 proc. (p<0,050). 103,64 94,57 93,49 99,85 93,93 92,98 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 2011 2012 2013
Žalieji ir žalmargiai Juodmargiai
101,61 100,44 101,83 101,01 99 100 101 102 103 2011 2012
8 pav. Vidutiniai tirtų bulių veislinės vertės pagal eksterjerą bendrieji indeksai 2011-2012 metais.
Atlikus tirtų Lietuvoje naudojamų bulių veislinių verčių pagal bendrą kūno indeksą statistinę analizę (žr. 9 pav.), nustatyta, kad žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos bulių veislinė vertė per tirtą laikotarpį sumažėjo 4,29 proc., o juodmargių populiacijos bulių padidėjo 1,18 proc. (p>0,05).
9 pav. Vidutiniai tirtų bulių veislinės vertės pagal kūno, kojų ir tešmens eksterjerą bendrieji indeksai 2011-2012 metais.
Žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos bulių veislinė vertė pagal bendrą kojų indeksą per tirtą laikotarpį sumažėjo 5,82 proc., o juodmargių populiacijos bulių padidėjo 1,82 proc.. (p<0,001), o pagal bendrą tešmens indeksą tirtu laikotarpiu juodmargių galvijų populiacijos bulių veislinė vertė padidėjo 4,72 proc., žalųjų ir žalmargių populiacijos bulių padidėjo 4,62 proc. (p<0,001).
96,46 96,73 97,82 93,17 90 92 94 96 98 100 2011 2012
Juodmargiai Žalieji ir žalmargiai
95,45 96,59 98,42 94,20 93,16 94,89 103,18 97,17 93,43 98,06 85,35 89,48 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 2011 2012 2011 2012
Juodmargiai Žalieji ir žalmargiai
Atlikus tirtų Lietuvoje naudojamų bulių vidutinių veislinių verčių pagal bendrą reprodukcijos statistinę analizę (žr. 10 pav.), nustatyta, kad žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos bulių veislinė vertė per tirtą laikotarpį padidėjo 2,83 proc., o juodmargių populiacijos bulių padidėjo 3,86 proc.
10 pav. Vidutiniai tirtų bulių veislinės vertės pagal reprodukcinius rodiklius bendrieji indeksai 2011-2013 metais.
Atlikus tirtų Lietuvoje naudojamų bulių veislinių verčių pagal bendrą laikotarpį tarp apsiveršiavimų statistinę analizę (žr. 11 pav.), nustatyta, kad žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos bulių veislinė vertė per tirtą laikotarpį padidėjo 1,80 proc., o juodmargių populiacijos bulių padidėjo 2,35 proc. (p<0,025). 102,65 104,35 105,64 99,70 102,75 103,70 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 2011 2012 2013
Žalieji ir žalmargiai Juodmargiai
104,30 105,62 106,21 102,32 102,37 104,78 100 102 104 106 108 2011 2012 2013
11 pav. Vidutiniai tirtų bulių veislinės vertės pagal laikotarpį tarp apsiveršiavimų dienomis LTA rodiklius bendrieji indeksai 2011-2013 metais.
Atlikus tirtų Lietuvoje naudojamų bulių veislinių verčių pagal laikotarpį tarp apsiveršiavimų dienomis LTA1 statistinę analizę (žr. 12 pav.), nustatyta, kad žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos bulių veislinė vertė per tirtą laikotarpį padidėjo 2,10 proc., o juodmargių populiacijos bulių padidėjo 2,42 proc. (p<0,025).
12 pav. Vidutiniai tirtų bulių veislinės vertės pagal laikotarpį tarp apsiveršiavimų LTA1, LTA2 ir LTA3 indeksai 2011-2013 metais.
Žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos bulių veislinė vertė pagal laikotarpį tarp apsiveršiavimų dienomis LTA2 per tirtą laikotarpį padidėjo 98,47 proc., o juodmargių populiacijos bulių 2,36 proc.. (p<0,025). Žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos bulių veislinė vertė pagal laikotarpį tarp apsiveršiavimų dienomis LTA3 per tirtą laikotarpį padidėjo 1,59 proc., o juodmargių populiacijos bulių padidėjo 2,25 proc. (p<0,025).
Atlikus tirtų Lietuvoje naudojamų bulių veislinių verčių pagal bendrą servis (SER) periodą statistinę analizę (žr. 13 pav.), nustatyta, kad žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos bulių veislinė vertė per tirtą laikotarpį padidėjo 3,60 proc., o juodmargių populiacijos bulių padidėjo 3,80 proc. (p>0,05). 104,26 105,48 106,50 102,40 102,53 104,94 104,55 105,76 106,17 102,39 102,46 104,87 104,06 105,58 105,74 102,33 102,31 104,69 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 2011 2012 2013 2011 2012 2013
Žalieji ir žalmargiai Juodmargiai
13 Pav. Vidutiniai tirtų bulių veislinės vertės pagal servis periodą SER rodiklius bendrieji indeksai 2011-2013 metais.
Atlikus tirtų Lietuvoje naudojamų bulių veislinių verčių pagal servis periodą SER1 statistinę analizę (žr. 14 pav.), nustatyta, kad žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos bulių veislinė vertė per tirtą laikotarpį padidėjo 3,49 proc., o juodmargių populiacijos bulių padidėjo 3,49 proc. (p<0,001). Žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos bulių veislinė vertė pagal servis periodą SER2 per tirtą laikotarpį padidėjo 2,08 proc., o juodmargių populiacijos bulių padidėjo 3,77 proc. (p>0,05).
14 pav. Vidutiniai tirtų bulių veislinės vertės pagal servis periodą indeksai 2011-2013 metais. Juodmargių galvijų populiacijos bulių veislinė vertė pagal servis periodą SER3 per tirtą laikotarpį padidėjo 4,08 proc., o juodmargių populiacijos bulių padidėjo 3,72 proc. (p<0,010).
101,36 103,01 105,14 98,78 103,38 102,68 94 96 98 100 102 104 106 2011 2012 2013
Žalieji ir žalmargiai Juodmargiai
106,42 106,78 1 10,27 98,84 103,16 102,41 101,05 103,20 104,60 98,79 103,39 102,66 96,57 99,07 100,30 98,53 103,29 102,72 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 2011 2012 2013 2011 2012 2013
Žalieji ir žalmargiai Juodmargiai
4.2. LIETUVOS JUODMARGIŲ POPULIACIJOS BULIŲ VEISLINIŲ VERČIŲ PAGAL SELEKCIONUOJAMUS POŽYMIUS PALYGINIMAS
4.2.1. Lietuvos juodmargių populiacijos bulių veislinių verčių pagal
produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene požymius palyginimas
Tirtų Lietuvos juodmargių populiacijos bulių veislinių verčių pagal produktyvumą ir somatinių ląstelių skaičių piene dukterų skaičius (žr. 1 priedą) tirtu laikotarpiu padidėjo nuo 11,4 iki 44,4 proc., o veislinių verčių pagal produktyvumą ir somatinių ląstelių skaičių piene patikimumas svyravo nuo 95 iki 99 proc.
Lietuvos juodmargių galvijų populiacijai priklausančių bulių reproduktorių veislinių verčių pagal produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene požymius statistinės duomenų analizės rezultatus nuo 2011 m. iki 2012 m. (žr. 13 lentelę) tik Holšteinų veislės bulių bendras indeksas viršija 100. Tai rodo, kad šios veislės bulių dukterų produktyvumas yra didesnis už vidutinius Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos produktyvumo rodiklius.
13 lentelė. Vidutiniai juodmargių populiacijos bulių veislinių verčių pagal bendrą produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene indeksai 2011-2012 metais.
Veislė Data Bendras indeksas n x ±mx Holšteinaia 2011 30 105,83bc***** 1,26 2012 30 102,67bc***** 1,46 Lietuvos juodmargiaib 2011 12 98,33a***** 1,86 2012 12 92,00a***** 2,93 Vokietijos juodmargiaic 2011 5 95,80a***** 2,68 2012 5 89,20a***** 3,60 ****p<0,005; *****p<0,001
Geriausia veisline verte iš juodmargių veislės pagal produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene rodiklius (žr. 11 Pav.) išsiskyrė Holšteinų veislės buliai, mažiausia – Vokietijos juodmargių veislės buliai. Holšteinų veislės bulių veislinė vertė pagal bendrą indeksą nuo 2011 m.
iki 2012 m. sumažėjo 2,99 proc., Lietuvos juodmargių - 6,44 proc., o Vokietijos juodmargių - 6,89 proc.
Holšteinų veislės bulių veislinė vertė pagal bendrą produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene indeksą 2011 m. buvo 7,09 proc. (p<0,001) didesnė nei Lietuvos juodmargių ir 9,48 proc. (p<0,001) nei Vokietijos juodmargių. 2012 m. Holšteinų veislės bulių veislinė vertė buvo 10,39 proc. (p<0,005) didesnė nei Lietuvos juodmargių ir 13,12 proc. (p<0,001) nei Vokietijos juodmargių.
Geriausia veisline verte pagal produktyvumo (PRI) indeksą išsiskyrė Holšteinų veislės buliai, mažiausia – Vokietijos juodmargių veislės buliai (žr. 15 pav.). Holšteinų veislės bulių veislinė vertė pagal PRI indeksą nuo 2011 m. iki 2012 m. sumažėjo 5,33 proc., Lietuvos juodmargių - 6,12 proc., o Vokietijos juodmargių - 6,32 proc.
15 pav. Vidutiniai juodmargių populiacijos bulių veislinių verčių pagal produktyvumo (PRI) rodiklius indeksai 2011-2013 metais.
Holšteinų veislės bulių veislinė vertė pagal PRI rodiklius 2011 m. buvo 7,88 proc. (p<0,001) didesnė nei Lietuvos juodmargių ir 10,77 proc. (p<0,005) nei Vokietijos juodmargių veislių bulių. 2012 m. Holšteinų veislės bulių veislinė vertė buvo 11,35 proc. (p<0,001) didesnė nei Lietuvos juodmargių ir 14,89 proc. (p<0,001) nei Vokietijos juodmargių, o 2013 m. Holšteinų veislės bulių veislinė vertė buvo 8,65 proc. (p<0,001) didesnė nei Lietuvos juodmargių ir 11,70 proc. (p<0,001) nei Vokietijos juodmargių.
Geriausia veisline verte pagal somatinių ląstelių skaičių piene išsiskyrė Vokietijos juodmargių veislės buliai, mažiausia – Holšteinų veislės buliai (žr. 16 pav.). Vokietijos juodmargių veislinė vertė nuo 2011 m. iki 2012 m. nesikeitė. Lietuvos juodmargių sumažėjo 1,08 proc., o Holšteinų veislės bulių veislinė vertė nuo 2011 m. iki 2012 m. sumažėjo 1,36 proc..
106,47 102,93 100,80 98,08 91,25 92,08 95,00 87,60 89,00 86 88 90 92 94 96 98 100 102 104 106 108 2011 2012 2013
16 pav. Vidutiniai juodmargių populiacijos bulių veislinių verčių pagal somatinių ląstelių skaičių piene indeksai (SLI) 2011-2012 metais.
Vokietijos juodmargių veislės bulių veislinė vertė pagal somatinių ląstelių skaičių piene 2011 m. buvo didesnė 2,77 proc. (p>0,05) nei Lietuvos juodmargių ir 2,92 proc. (p>0,05) didesnė nei Holšteinų veislės bulių reproduktorių. 2012 m. Vokietijos juodmargių veislės bulių veislinė vertė buvo 3,82 proc. (p>0,05) didesnė nei Lietuvos juodmargių ir 4,24 proc. (p>0,05) nei Holšteinų, o 2013 m. Holšteinų, Lietuvos ir Vokietijos juodmargių veislės bulių veislinė vertė buvo nevertinta.
4.2.2. Lietuvos juodmargių populiacijos bulių veislinių verčių pagal eksterjero
rodiklius palyginimas
Tirtų Lietuvos juodmargių populiacijos bulių veislinių verčių pagal eksterjerą dukterų skaičius (žr. 3 priedą) tirtu laikotarpiu Holšteinų ir Vokietijos juodmargių sumažėjo – 1,7 - 8 proc., Lietuvos juodmargių veslės – padidėjo 124,9 proc., o patikimumas svyravo 60 – 76 proc..
Lietuvos juodmargių galvijų populiacijai priklausančių bulių reproduktorių veislinės vertės pagal bendrą eksterjero indeksą nuo 2011 m. iki 2012 m. (žr. 14 lentelę) yra žemiau 100. Tai rodo, kad šių veislių bulių veislinė vertė yra žemesnė už vidutinius Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos eksterjero rodiklius.
100,77 100,92 103,80 99,40 99,83 103,80 98 99 100 101 102 103 104 105 H LJ VJ 2011 2012
14 lentelė. Juodmargių bendras eksterjero indeksas 2011-2012 metais
Veislė Tyrimo data Indeksas
n X ±mx Holšteinaia 2011 7 96,71 1,82 2012 30 97,57 1,65 Lietuvos juodmargiaib 2011 12 98,67 c* 1,37 2012 12 96,83 2,92 Vokietijos juodmargiaic 2011 5 94,00 b* 1,50 2012 5 95,80 4,08 *p<0,05
Geriausia veisline verte pagal bendrą eksterjero indeksą nežymiai išsiskyrė Lietuvos juodmargių veislės buliai, mažiausia – Vokietijos juodmargių veislės buliai. Lietuvos juodmargių veislės bulių veislinė vertė pagal bendrą eksterjero indeksą nuo 2011 m. iki 2012 m. sumažėjo 1,86 proc., Holšteinų sumažėjo 0,88 proc., o Vokietijos juodmargių padidėjo 1,88 proc.
Lietuvos juodmargių veislės bulių veislinė vertė pagal bendrą eksterjero indeksą 2011 m. buvo 1,99 proc. (p>0,05) didesnė nei Holšteinų ir 4,73 proc. (p<0,050) didesnė nei Vokietijos juodmargių. 2012 m. Lietuvos juodmargių bulių veislinė vertė buvo 0,76 proc. (p>0,05) mažesnė nei Holšteinų ir 1,06 proc. (p>0,05) didesnė nei Vokietijos juodmargių, o 2013 m. Holšteinų, Lietuvos ir Vokietijos juodmargių veislės bulių veislinė vertė pagal bendrą eksterjero indeksą buvo nevertinta.
Geriausia veisline verte pagal bendrą kūno indeksą nežymiai išsiskyrė Holšteinų veislės buliai, blogiausia veisline verte – Vokietijos juodmargių veislės buliai. Holšteinų veislės bulių veislinė vertė pagal bendrą kūno indeksą nuo 2011 m. iki 2012 m. padidėjo 1,71 proc., Holšteinų padidėjo 0,94 proc., o Vokietijos juodmargių padidėjo 0,87 proc. (žr. 17 Pav)
